LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis Lietuvoje yra apie 5 000 mėgėjų sodų, 3 005 asmeninio ūkio ir apie 500 individualiems namams statyti skirtų, bet neprivatizuotų, žemės sklypų. Šie žemės sklypai dažniausiai yra apleisti, apaugę piktžolėmis, todėl kelia kaimyninių žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą. Už šiuos žemės sklypus nemokamas Žemės mokestis. Šiuo metu teisės aktai numato tokių žemės sklypų pardavimą tik tiems asmenims, kuriems jie buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad žemės reforma Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, darytina išvada, kad minėti žemės sklypai, nepakeitus teisinio reglamentavimo, niekada nebus privatizuoti. Todėl Žemės ūkio ministerija, siekdama išspręsti šių žemės sklypų privatizavimo klausimą, parengė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimų projektus (toliau – Įstatymų projektai).
Įstatymų projektų tikslas – Žemės įstatyme bei Žemės reformos įstatyme įtvirtinti galimybę valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar asmeninio ūkio naudojimui, tačiau atitinkamų asmenų nebuvo įsigyti, leisti įsigyti tokius žemės sklypus pageidaujantiems juos naudoti asmenims.
Pažymėtina, kad pasitaiko tokių atvejų, kai žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo suteikti mėgėjų sodų naudojimui, individualiems gyvenamiems namams statyti ir asmeninio ūkio naudojimui, tačiau pagal turimus duomenis jie yra „pamiršti“, kadangi žemės sklypų skyrimo dokumentuose nėra nei asmenų gimimo metų, nei asmens kodų, nei informacijos apie gyvenamąją vietą ar kontaktinių telefonų, todėl nėra galimybės įteisinti tokių žemės sklypų. Valstybinės žemės patikėtinis neturi galimybės sudaryti pirkimo–pardavimo sutarčių, su tokių „pamirštų“ žemės sklypų savininkais.
Įsigaliojus Įstatymų projektams, valstybinės žemės patikėtiniui bus pavesta informuoti visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis apie šio įstatymo nustatytus terminus įsigyti jiems skirtus bet neįsigytus žemės sklypus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1) sudaryti teisines prielaidas valstybinę žemę, skirtą individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, suteiktą individualiems gyvenamiesiems namams statyti ar skirtą asmeninio ūkio naudojimui, įsigyti asmenims, kurie pagal dabartinį teisinį reguliavimą minėtų sklypų įsigyti neturėjo teisės;
2) nustatyti terminą, iki kada minėtuosius valstybinės žemės sklypus gali įsigyti tie asmenys, kuriems minėtieji žemės sklypai buvo skirti teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sodininkų bendrijų parduodamus sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo žemės sklypus įsigyti pirmumo teise turi valstybė.
2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Žemės ūkio ministerija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
3.1. Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.
Mėgėjų sodo teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas. Taisyklių 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.
Atkreipiame dėmesį, kad sodininkų bendrijos, norėdamos naudoti mėgėjų sodo teritorijoje esančią bendro naudojimo žemę bendrijos reikmėms, neprivalo jos įsigyti nuosavybėn. Ta pati veikla galima ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis – be aukciono. Tačiau, kaip rodo praktika, sodininkų bendrijos yra suinteresuotos žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, o ne nuomoti, kadangi siekia tokius įsigytus iš valstybės už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą žemės sklypus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ir iš šių sandorių gauti naudos.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, kurie yra neužstatyti pastatais.
Žemės sklypų, suteiktų ir neužstatytų statiniais valstybinės žemės sklypų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, pardavimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Pardavimo taisyklės). Pardavimo taisyklių 2.3 papunktyje nurodyta, kad asmenys gali įsigyti suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) (toliau – sklypai) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Pasitaiko tokių atvejų, kai už Sklypus nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgiant į tai, siūlomas Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymas nauja 13 dalimi, numatant leisti įsigyti Sklypus asmenims, kuriems jie nebuvo skirti.
3.2. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo.
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
Taisyklių 3.2 papunktyje nurodyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Žemės ūkio ministerija gauna Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nusiskundimų, kad minėtoji tarnyba susiduria su situacijomis, kai sodininkų bendrijos, lengvatinėmis sąlygomis įsigijusios bendrojo naudojimo žemės sklypus, juos perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi, darytina išvada, kad sodininkų bendrijų įsigyti bendrojo naudojimo žemės sklypai ne visais atvejais siejami su Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytu tikslu naudoti juos bendriems poreikiams tenkinti.
Atsižvelgdama į tai ir siekdama išvengti galimo sodininkų bendrijų piktnaudžiavimo, Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyti sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimo apribojimai.
3.3. Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimo.
Žemės įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeniniam ūkiui, žemės sklypą, taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo tvarką reglamentuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo 2.3.1 papunktyje nurodoma, kad parduodami kaimo gyvenamojoje vietovėje esantys, žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui, taip pat žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suteikti asmeniniam ūkiui steigti, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose.
Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalies pakeitimu siūloma nuo 2023 sausio 1 d. asmeninio ūkio žemės sklypus, jeigu už juos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, gali įsigyti kiti asmenys.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijų nariams.
Žemės įstatyme nustatyti datą, iki kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių ir valstybinės žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Siūloma Žemės reformos įstatyme nustatyti, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendrojo naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės.
Taip pat Žemės reformos įstatyme siūloma nustatyti datą, nuo kada valstybinės žemės sklypus, suteiktus asmeniniam ūkiui ir už kuriuos nebuvo įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, jie nėra išnuomoti ir juose nėra pastatytų ar statomų statinių, nekeičiant jų naudojimo paskirties aukciono būdu, galės įsigyti kiti asmenys.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimtų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, pateiktas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įgyvendinamųjų teisės aktų projektus parengs Žemės ūkio ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
,,žemės naudojimas“, ,,žemė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.