LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVANORIŠKOS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XI-1500 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2023-08-17 Nr. XIVP-3014

Vilnius

 

            Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

   1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje siūloma apibrėžti tarptautinės savanoriškos veiklos programos sąvoką ir nustatyti, kad „Tarptautinė savanoriškos veiklos programa teisės aktas, kuriuo įgyvendinami Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ir kuriame nustatomos savanorių dalyvavimo savanoriškoje veikloje, savanoriškos veiklos organizavimo ir finansavimo sąlygos.“ Svarstytina, ar programos apibrėžimas kaip teisės akto yra tinkamas. Paprastai teisės aktu yra laikomas kompetentingo subjekto priimtas dokumentas, kuriame nustatomos tam tikros taisyklės, asmenų teisės, pareigos bei atsakomybė, todėl šioje dalyje reikėtų nustatyti kas priima teisės aktą (tvirtina programą, kuria įgyvendinami Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ir kuriame nustatomos savanorių dalyvavimo savanoriškoje veikloje, savanoriškos veiklos organizavimo ir finansavimo sąlygos).

2.  Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje formuluotę „Savanoriškos tarnybos veiklos <...>“ siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis sąvokomis ir joje atsisakyti žodžio „veiklos“.

3. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Atsižvelgdama į savanoriškos veiklos trukmę ir pobūdį, priimančioji organizacija gali drausti savanorį draudimo įmonėse arba kompensuoti savanoriui išlaidas draudimo įmokoms apmokėti savanoriškos veiklos sutartyje nustatyta tvarka.“ Šią normą reikėtų tikslinti ir nurodyti kokių rūšių draudimu savanoris gali būti draudžiamas arba jam kompensuojamos draudimo įmokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą, priimančioji organizacija arba koordinuojančioji organizacija, įgyvendindama veiklas, finansuojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis, gali kompensuoti savanoriui su savanoriška veikla susijusias savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui patirtas sveikatos ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas.

4. Keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje siekiant teisinio aiškumo. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdama į savanoriškos veiklos trukmę ir pobūdį, priimančioji organizacija gali drausti savanorį draudimo įmonėse arba kompensuoti savanoriui išlaidas draudimo įmokoms apmokėti savanoriškos veiklos sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinės savanoriškos veiklos programos savanorių draudimo, draudimo įmokų kompensavimo sąlygas nustato tarptautinė savanoriškos veiklos programa. Keičiamo įstatymo 13 straipsnyje reguliuojamas savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimas ir apmokėjimas. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje numatytos išlaidos kompensuojamos tik įgyvendinant veiklas, finansuojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Be to, pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, savanoriškos veiklos išlaidų dydį, vykdant savanorišką tarnybą, ir išlaidų apmokėjimo tvarką nustato savanoriškos tarnybos programą patvirtinęs atitinkamos valdymo srities ministras. Iš aptarto teisinio reguliavimo neaišku, kokias savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo ir apmokėjimo taisykles reikėtų taikyti, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu savanoris dalyvautų tarptautinės savanoriškos veiklos programoje, kurios trukmė daugiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį ir kuri bent iš dalies finansuojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto arba kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšomis.

5. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savanoriui kompensuojamos ir avansu apmokamos savanoriškos veiklos išlaidos, numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punkte, nėra savanorio pajamos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punkte yra įtvirtinta, kas nėra pajamos, t. y. sumos (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata nėra perteklinė.

 

 

Privatinės teisės skyriaus vedėja,                                                                             Daina Petrauskaitė

pavaduojanti direktorių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]