LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ, KARIŲ IR CIVILIŲ KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS TARNAUTOJŲ DALYVAVIMO
TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2023 m. gruodžio 31 d. baigia galioti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. XIV-782 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ su vėlesniais pakeitimais, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs sprendimą siųsti 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos karinius vienetus dalyvauti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake ir NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosovo Respublikoje (toliau – Kosovas), Europos Sąjungos (toliau – ES) karinėse operacijose jūroje „EUNAVFOR MED operacijoje IRINI“ ir „Atalanta“, karinėse mokymo misijose Malio Respublikoje (toliau – Malis), Centrinės Afrikos Respublikoje (toliau – CAR) ir Mozambiko Respublikoje (toliau – Mozambikas), karinėje paramos Ukrainai operacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse, Jungtinių Tautų (toliau – JT) vadovaujamoje operacijoje Malyje MINUSMA, Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“, tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje, karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir ES valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, Prancūzijos Respublikos vadovaujamoje tarptautinės operacijos užduoties vykdymo grupėje „Takuba“ ir Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projekto (toliau – Nutarimo projektas) rengimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą, to paties straipsnio 5 dalis, numatanti, kad kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslais Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų maksimalų skaičių, dydį ir maksimalų jų buvimo kitų valstybių teritorijose laiką nustato Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas 2 dalyje nurodytą nutarimą, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas, numatantis, kad krašto apsaugos ministras kartu su užsienio reikalų ministru Respublikos Prezidentui teikia pasiūlymus dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose.
Teikiamo Nutarimo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų arba iš jų sudarytų Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. teisinį pagrindą, taip pat nustatyti maksimalų į kiekvieną operaciją siunčiamų karinių vienetų dydį ir maksimalų karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių.
Dalyvavimas tarptautinėse operacijose lieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė prisidėti įgyvendinant NATO strateginėje koncepcijoje numatytus uždavinius, įskaitant krizių valdymą ir bendradarbiavimo saugumą, ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką, JT taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą. 2024–2025 metais prioritetais išliks dalyvavimas NATO, NATO sąjungininkų koalicijų ir ES vadovaujamose tarptautinėse operacijose, bus siekiama išlaikyti Lietuvos Respublikos karinę mokymo operaciją Ukrainoje.
2014 m. rugsėjo 5 d. NATO viršūnių susitikime Velse buvo priimta deklaracija, kurioje NATO dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus stiprinant ilgalaikį NATO ir Irako bendradarbiavimą kuriant efektyvesnes Irako saugumo pajėgas. 2018 m. liepos mėn. NATO viršūnių susitikime Briuselyje nuspręsta pradėti naują NATO karinio mokymo operaciją Irake (angl. NATO Mission Iraq), tenkinant Irako Vyriausybės prašymą. Lietuvos kariai NATO karinio mokymo operacijoje Irake dalyvauja nuo 2019 m. pradžios. NATO karinio mokymo operacijos Irake tikslas – remti Irako Vyriausybę stiprinant ir mokant Irako saugumo pajėgas ir institucijas, įgalinant jas sukurti stabilumą ir saugumą šalyje. Pagrindiniai NATO karinio mokymo operacijos Irake uždaviniai – teikti mokomąją ir patariamą paramą Irako gynybos ir saugumo institucijoms, taip pat šio sektoriaus mokymo įstaigoms. Ši NATO operacija – ne kovinė, todėl NATO kariai nedalyvauja Irako kariuomenei ar saugumo pajėgoms vykdant kovines karines operacijas.
Įvertinus krašto apsaugos sistemos galimybes, Nutarimo projektu siūloma išlaikyti Lietuvos indėlį į NATO karinę mokymo operaciją Irake – siunčiant iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Išlieka aktualus stabilumo užtikrinimas Balkanų regione. NATO taikos palaikymo pajėgų operacija (KFOR), kuri pradėta 1999 m. birželio 12 d. Kosove, siekiama užtikrinti saugią aplinką ir laisvą judėjimą. NATO toliau yra dislokavusi tarptautines pajėgas Kosove. Lietuvos Respublikos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų operacijoje Kosove su pertraukomis dalyvauja nuo pat operacijos pradžios 1999 m. 2024–2025 m. būtų tęsiamas dalyvavimas NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove ir siunčiama iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Pagrindinis Lietuvos indėlis ir toliau būtų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skyrimas į daugianacionalinį logistikos vienetą.
2020 m. kovo 31 d. Europos Sąjungos Taryba (sprendimas (BUSP) 2020/471) nutraukė ES karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje „EUNAVFOR MED operacija SOPHIA“ ir nusprendė (sprendimas (BUSP) 2020/472) pradėti naują karinę operaciją Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“ (toliau – operacija IRINI). Operacijos IRINI pagrindinis tikslas – užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais operacijos ir interesų rajone, laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1970 (2011) ir vėlesnių rezoliucijų dėl ginklų embargo Libijai. Be to, operacija IRINI padeda įgyvendinti JT priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam naftos eksportui iš Libijos, plėtoti Libijos karinių jūrų pajėgų ir pakrančių apsaugos pajėgumus ir rengti jų mokymą teisėsaugos užduotims jūroje vykdyti bei ardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų verslo modelį. Įvertinus krašto apsaugos sistemos galimybes, Nutarimo projektu siūloma išlaikyti Lietuvos indėlį operacijoje IRINI – iki 20 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Nutarimo projektu siūloma tęsti dalyvavimą ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ bei išlaikyti į šią karinę operaciją siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių – iki 30. Ši operacija pradėta dar 2008 m. pabaigoje siekiant prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų ir ginkluotų plėšimų jūroje prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo. Lietuvos kariai ES operacijoje „Atalanta“ dalyvauja nuo 2011 m. pradžios.
2013 m. sausio 17 d. ES Taryba nusprendė pradėti ES karinę mokymo misiją Malyje. ES Taryba keletą kartų peržiūrėjo ES karinės mokymo misijos mandatą, paskutinį kartą tai buvo atlikta 2020 m. ES karinės mokymo misijos strateginiai tikslai yra prisidėti gerinant Malio ginkluotųjų pajėgų operacinį pajėgumą ir remti Sahelio penketuką (Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigeris), užtikrinant šių šalių jungtinių ir nacionalinių karinių pajėgų operacionalumą.
2016 m. balandžio 19 d. ES Taryba pritarė karinei mokymo misijai CAR. Šia misija buvo siekiama prisidėti prie šalies gynybos sektoriaus reformos. ES Taryba keletą kartų peržiūrėjo ES karinės mokymo misijos mandatą, paskutinį kartą tai buvo atlikta 2023 m. Misijos uždavinys – teikti strateginį patarimą CAR valdžios ir gynybos institucijoms, rengti ir mokyti CAR ginkluotųjų pajėgų narius.
2021 m. liepos 12 d. ES Taryba nusprendė pradėti ES karinę mokymo misiją Mozambike (angl. EUTM Mozambique). ES karinės mokymo misijos Mozambike strateginis tikslas – remti Mozambiko ginkluotųjų pajėgų padalinių, atrinktų būsimoms greitojo reagavimo pajėgoms (toliau – GRP) suformuoti, pajėgumų stiprinimą, kad jie galėtų plėtoti būtinus ir tvarius pajėgumus siekiant atkurti saugumą Kabo Delgade. Įgyvendindama strateginį tikslą, ES karinė mokymo misija atrinktiems Mozambiko ginkluotųjų pajėgų padaliniams ir jų vadams teikia karinį ir specializuotą mokymą, remia GRP vadovavimo ir valdymo struktūrų kūrimą, moko atrinktus padalinius naudotis gauta įranga ir ją prižiūrėti, atlieka kitas funkcijas.
Įvertinusi minėtų ES karinių mokymo misijų tikslus ir uždavinius, karinio bendradarbiavimo su ES valstybėms narėmis svarbą, siūloma tęsti dalyvavimą ES karinėse mokymo misijose Malyje, CAR ir Mozambike ir siųsti iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į Malį, iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į CAR ir iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į Mozambiką.
2014 m. spalio mėn. buvo inicijuota JAV vadovaujamos koalicijos (toliau – Koalicija) karinė operacija „Įgimtas ryžtas“. Operacijos tikslai – teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ veiklos stabdymas, Sirijos pajėgų, kovojančių su šia teroristine organizacija, rėmimas ir Irako ginkluotųjų pajėgų apmokymas ir rengimas, siekiant didinti saugumą Artimuosiuose Rytuose (toliau – Regionas). JAV administracija, nors ir sumažinusi operacinį įsitraukimą Regione, vis dėlto sieks jame išlaikyti karinius kovos su terorizmu pajėgumus. Manome, kad Koalicijos operacija „Įgimtas ryžtas“ Irake išlaikys aktualumą ir liks JAV karinio įsitraukimo Irake instrumentu. Siekdama prisidėti prie tarptautinės kovos su terorizmu, išlaikyti esamą bendradarbiavimo lygmenį su JAV ir atsižvelgdama į JAV vadovaujamos koalicijos poreikius, Lietuva tęstų dalyvavimą koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“, skirdama reikiamus pajėgumus operacijos tikslams Regione pasiekti – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Siekdamos užtikrinti tarptautinį jūrinį saugumą ir laisvą laivybą, 2019 m. rudenį JAV kartu su regiono valstybėmis, sąjungininkėmis Europoje ir kitomis suinteresuotomis šalimis inicijavo tarptautinę jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormūzo sąsiauryje. Valstybės prisijungia prie operacijos siųsdamos laivus, skirdamos žvalgybinius pajėgumus ar personalą į tarptautinės operacijos štabą. Atsižvelgiant į tarptautinės jūrinio saugumo užtikrinimo iniciatyvos operacinius poreikius, ir krašto apsaugos sistemos galimybes, siūloma tęsti dalyvavimą šioje operacijoje ir skirti iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos, kaip ir visos tarptautinės bendruomenės, vykdyta veikla Ukrainoje dėl saugumo situacijos buvo suspenduota ir vėliau palaipsniui atnaujinta kitų ES ir NATO valstybių narių teritorijose. Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, ES, NATO ir atskiros valstybės, įskaitant Lietuvą, be ginkluotės perdavimo, ieškojo ir kitų paramos Ukrainai būdų, tokių kaip būtinų mokymų organizavimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams.
2022 m. rugsėjo 30 d. bendru laišku Ukrainos užsienio reikalų ir gynybos ministrai paprašė ES karinės paramos Ukrainai bei patvirtino, kad dabartiniai Ukrainos poreikiai šioje srityje apima bazinius ir kolektyvinius karinius mokymus, taip pat specializuotus karinius personalo mokymus medicinos, logistikos, cheminės, biologinės ir radiacinės saugos, inžinerinės paramos, kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse bei bendrųjų pajėgų instruktorių mokymus.
2022 m. spalio 17 d. ES Taryba (sprendimas (BUSP) 2022/1968) nusprendė įsteigti Europos Sąjungos karinės pagalbos misiją Ukrainai remti (angl. European Union Military Assistance Mission in support of Ukraine, EUMAM Ukraine), ir 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu (sprendimas (BUSP) 2022/2243) ši operacija (ES misija) pradėta vykdyti. Pagrindinis operacijos tikslas – padėti stiprinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (toliau – UGP) karinius gebėjimus atsikurti ir veiksmingai vykdyti operacijas, kad Ukraina galėtų ginti savo teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje šalies teritorijoje, faktiškai naudotis savo suverenitetu ir apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus. Operacijos „EUMAM Ukraine“ tikslo siekiama rengiant individualius ir kolektyvinius UGP personalo mokymus baziniu, aukštesniu ir specializuotu lygiu, visų pirma rengiant jaunesniuosius vadus nuo skyriaus ir būrio vado lygio iki kuopos, bataliono ir brigados vado lygio. Taip pat yra rengiami kuopų, batalionų ir brigadų lygio operaciniai mokymai, užtikrinamas rengimas kolektyvinių manevrų ir taktikos srityje iki brigados lygio, rengiami specializuoti mokymai UGP personalui ir mokymai UGP teritorinės gynybos pajėgoms. Mokymai pagal operacijos mandatą yra organizuojami ir rengiami ne vienoje ES valstybėje narėje.
ES vadovaujamiems padaliniams ir personalui, dislokuotiems ES valstybių narių teritorijoje, taikomas Europos Sąjungos valstybių narių susitarimas dėl karinio ir civilių personalo, perkelto į Europos Sąjungos institucijas, vadaviečių ir pajėgų, kurios gali būti priskirtos Europos Sąjungai rengiantis įgyvendinti ir įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, įskaitant pratybas, bei valstybių narių karinio ir civilių personalo, priskirto Europos Sąjungai šioms užduotims vykdyti, statuso (angl. EU SOFA).
Įvertinus krašto apsaugos sistemos galimybes, Nutarimo projektu siūloma išlaikyti Lietuvos indėlį operacijoje „EUMAM Ukraine“ – siunčiant iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurių daugumą sudarytų įvairių sričių karinio rengimo instruktoriai.
Operacija „Interflex“ yra Jungtinės Karalystės vadovaujama daugianacionalinė karinė operacija, skirta apmokyti ir remti UGP. Šią operaciją (2015–2022 m. operacija vadinosi „Orbital“) Jungtinė Karalystė pradėjo 2015 m., reaguodama į Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo pusiasalio aneksiją. Jungtinės Karalystės kariniai instruktoriai Ukrainos teritorijoje vedė medicinos, logistikos, žvalgybos ir pėstininkų kursus. Operacija vyko tarptautinių partnerių pastangomis įkurtoje Jungtinėje daugianacionalinėje mokymo grupėje Ukrainoje (angl. Joint Multinational Training Group – Ukraine, JMTG-U), kurios narė buvo ir Lietuva. Iki sustabdymo 2022 m. vasario mėnesį, vykdydama operaciją „Orbital“, Jungtinė Karalystė apmokė maždaug 22 000 UGP karių.
2022 m. birželio 17 d., lankydamasis Kyjive, Jungtinės Karalystės premjeras pasiūlė Ukrainai naują Jungtinėje Karalystėje vyksiančią mokymo programą, kurios tikslas – kas 120 dienų apmokyti iki 10 000 ukrainiečių. 2022 m. liepos 9 d. prasidėjo operacija „Interflex“, kurios vadovavimas pavestas Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų 11-ajai Saugumo pajėgų pagalbos brigadai. Jungtinė Karalystė pakvietė ir kitas mokymus UGP kariams vykdančias šalis prisijungti prie operacijos.
Įvertinus krašto apsaugos sistemos galimybes, Nutarimo projektu siūloma išlaikyti Lietuvos indėlį operacijoje „Interflex“ ir siųsti joje dalyvauti iki 25 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų (įvairių sričių karinio rengimo instruktorių).
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio saugumo ir gynybos politikos tikslus – remti Ukrainos euroatlantines aspiracijas, padėti įgyvendinti užsibrėžtus kariuomenės artėjimo prie NATO standartų tikslus, prisidėti prie jos gynybinių pajėgumų stiprinimo, 2017 m. pradėta vykdyti karinė mokymo operacija Ukrainoje. Lietuvos karių dalyvavimas šioje operacijoje suspenduotas Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią tarptautinę praktiką, 2022 metų pabaigoje buvo patikslintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ir nuspręsta siųsti karius į karinę mokymo operaciją UGP mokymo tikslais ES ir NATO valstybėse narėse, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijose. 2023 m. UGP mokymo veikla atnaujinta. Nutarimo projektu siūloma tęsti pradėtą Lietuvos karinę mokymo operaciją UGP mokymo tikslais ES ir NATO valstybėse narėse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybos 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. V-47 „Dėl tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 m. mandato“ 2 punktą, siūloma padidinti karinėje mokymo operacijoje dalyvaujančio personalo skaičių – iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
2023 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategines gaires „Už saugesnę, atsparesnę ir ekonominį augimą užtikrinančią ateitį“ (toliau – Strateginės gairės), kuriomis siekiama stiprinti visapusišką Lietuvos bendradarbiavimą su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu (toliau – regionas) bei prisidėti prie taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos išsaugojimo. Strateginėse gairėse apibrėžiamas pagrindinis Lietuvos tikslas yra didinti krašto apsaugos sistemos matomumą regione, plėtoti regioninius pajėgumus ir prisidėti kovojant su konvencinėmis ir nekonvencinėmis grėsmėmis. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba 2023 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. V-47 „Dėl tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 m. mandato“ nusprendė papildyti tarptautinių operacijų ir budėjimų įsipareigojimus 2024–2025 m. Atsižvelgiant į šį Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Nutarimo projektu siūloma numatyti teisinį pagrindą siųsti Lietuvos Respublikos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus į Jungtinių Tautų tikslus ir principus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitas tarptautinės teisės normas atitinkančias sąjungininkų vadovaujamas ar vykdomas tarptautines operacijas regione, nustatant maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių – iki 10.
2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Nutarimo projekto iniciatorės – Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Teikiamus teisės aktų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupė (grupės vadovas Algirdas Norkus, tel. (8 5) 273 5630, el. p. [email protected], patarėjas kmdr. ltn. Andrejus Golubevas, tel. (8 5) 273 5633, el. p. [email protected], patarėja mjr. Rasa Lingytė-Bužinskienė, tel. (8 5) 273 5636, el. p. [email protected]) ir Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentas (direktorius Giedrius Puodžiūnas, tel. (8 5) 236 2425, el. p. [email protected], Grėsmių analizės, tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėja Vaida Hampe, tel. (8 5) 236 2427, el. p. [email protected], atašė Martynas Jankauskas, tel. (8 5) 236 2566, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove, ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacijoje IRINI“, ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“, ES karinėse mokymo misijoje Malyje, CAR ir Mozambike, ES karinėje paramos Ukrainai operacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse, JT vadovaujamoje operacijoje Malyje, Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais Jungtinėje Karalystėje „Interflex“, Prancūzijos Respublikos vadovaujamoje tarptautinės operacijos užduoties vykdymo grupėje „Takuba“, JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve), NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, Tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje, taip pat karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje 2022–2023 metais teisinis pagrindas yra numatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarime Nr. XIV-782 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, kuris galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d.
4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Nutarimo projekto priėmimas nustatytų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų arba iš jų sudarytų Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. teisinį pagrindą, taip pat maksimalų į kiekvieną operaciją siunčiamų karinių vienetų dydį ir maksimalų karių bei civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Teikiamas Nutarimo projektas poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės.
7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Nutarimas poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Nutarimo projektas įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 233 punktą („<...> Reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Aljansas žengė svarbius žingsnius praktinėmis priemonėmis sustiprindamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimus regione. Turime dėti visas pastangas, kad šios priemonės būtų tęsiamos užtikrinant Lietuvos ir regiono gynybos poreikius. <...> Glaudžiai bendradarbiaudami su svarbiausiomis sąjungininkėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), taip pat strateginiais sąjungininkais ir partneriais Europoje, turime užtikrinti euroatlantinio ryšio tvarumą ir prisidėti prie NATO papildančių ES gynybos iniciatyvų plėtros. Kartu Lietuva turi išlikti patikima ir aktyvi dalyvė stiprinant tarptautinį saugumą ir remiant euroatlantinių vertybių plėtrą. <...>“) ir 234.5 papunktį („<...> Tęsime dalyvavimą NATO, JAV, ES ir Jungtinių Tautų vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir misijose, taip pat vykdysime nacionalinę mokymo operaciją Ukrainoje. <...>“).
9. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Nutarimą nereikės keisti galiojančių, priimti naujų ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų.
10. Projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Nutarimo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
12. Nutarimui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai
Priėmus siūlomą Nutarimo projektą, nereikės parengti įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks priimtam Nutarimo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Lėšų, susijusių su Lietuvos karinių vienetų, taip pat su Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimu Nutarimo projekte numatytose tarptautinėse operacijose, vykdomose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais, poreikis priklausys nuo siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičiaus. Nutarimo projektas bus įgyvendinamas iš krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
14. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Nutarimo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Nutarimo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc) yra šie: NATO šalys, ES, karinis personalas, gynyba, kariai.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
__________________________