LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 252
STENOGRAMA
2019 m. sausio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Leiskite paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. sausio 11 d. plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
10.01 val.
Kultūros ministro priesaika
Gerbiami kolegos, praėjusių metų gruodžio 18 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo M. Kvietkauską paskyrė Lietuvos Respublikos kultūros ministru.
Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį, pradėdami eiti savo pareigas, ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas.
Gerbiami kolegos, leiskite priminti, kad ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Tokia tvarka.
O dabar maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir M. Kvietkauską atlikti prisaikdinimo procedūrą.
Gerbiami kolegos, prašome atsistoti.
M. KVIETKAUSKAS. Aš, Mindaugas Kvietkauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname prisiekusį ministrą. Linkime sėkmės jūsų darbe.
Gerbiamas Pirmininke, maloniai prašau dar likti priekyje mūsų Seimo. Norime pakviesti jauną, energingą, labai šaunią mūsų kolegę, ką tik šventusią gražų jaunatvišką jubiliejų – R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. (Plojimai)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Gerbiami kolegos, noriu truputį atkreipti jūsų dėmesį primindamas, kad… (Skambinama varpeliu) …sausio 7 dieną netekome buvusio Seimo nario, žemės ūkio ministro Vytauto Einorio. V. Einoris 1994–1996 metais dirbo žemės ūkio ministru, 1995–2004 metais buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Pagerbkime.
Tylos minutė
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. sausio 11 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Ačiū. Darbotvarkės tvirtinimas.
J. Razma pirmasis stovėjo prie mikrofono. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu noriu pasiūlyti keturis projektus išbraukti iš darbotvarkės.
Eilės tvarka pirmasis būtų 1-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3140, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo statuto straipsnių, leidžiančių užsakyti ekspertizę dėl mūsų svarstomų projektų. Aš manau, kad tai yra šiurkštus dar vienos teisės atėmimas iš opozicijos, ir atkreipčiau dėmesį, kad, priėmus tokį kreipimąsi, apskritai ekspertizės užsakymas, nustojus galioti tiems straipsniams, nebebūtų įmanomas. Suprantu valdančiųjų norą neturėti ekspertizės, kai planuojami svarstyti abejotini LRT ir Vaiko teisių įstatymų pakeitimai, bet siūlau tikrai nedaryti to ekspertizės atsisakymo.
Toliau, siūlau išbraukti 1-18 klausimą – Seimo nutarimą, kuriuo būtų pavedama Vyriausybei agituoti už referendumą ir tokiu būdu būtų suteikiamos neformalios teisės mokesčių mokėtojų lėšomis kažkokius viešuosius ryšius per rinkimus čia organizuotis.
Toliau, siūlau išbraukti 2-8 klausimą – tai yra Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis būtų suteikiama privilegija kazino turėtojams keturis kartus sumažinti vaizdo įrašų saugojimo laiką.
Ir pagaliau svarbiausias siūlymas – siūlau išbraukti 2-13 klausimą, tai yra LRT įstatymo naują redakciją. Manau, kad Sausio 13-osios išvakarėse, kai mes kalbėsime apie nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo gynimą 1991 metais, tokių projektų pateikimas yra ypač netinkamas, nes tais projektais šiandien jau kitomis įmantriomis teisinėmis priemonėmis kaip tik yra siūlomos LRT nepriklausomumo atakos.
Jei vis dėlto būtų tas projektas paliktas darbotvarkėje, tai siūlau valdantiesiems nesislėpti tai darant vėlai vakare. Tada būtų antrasis mano siūlymas įrašyti šį klausimą pirmą darbotvarkėje, jei nebūtų pritarta pirmajam siūlymui jį išbraukti.
PIRMININKAS.V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu taip pat norėčiau pasiūlyti, jei nebūtų pritarta dėl LRT įstatymo projekto Nr. XIIIP-301 išbraukimo, perkelti jį į rytinę darbotvarkę, nes visiškai nelogiška tokį svarbų, tokį didelį rezonansą sukeliantį įstatymo projektą svarstyti 17 valandą. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti darbotvarkės 2-11 klausimą – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2814, nes vis dar renkame informaciją. Gavome ir iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informaciją, su kuria kviečiu susipažinti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius. Vasario pradžioje planuojame daryti bendrą posėdį, kuriame aptartume tą informaciją ir gana priešiškas įvairių institucijų pozicijas. Laukiame dar ir iš VSD informacijos, o šis įstatymas būtent susijęs su ta informacija, apie kurią viešai diskutuojame dėl „Revolut“. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas reikalingas dėl „Revolut“ veiklos, taip pat kitų institucijų, todėl, kaip minėjau, frakcijos vardu siūlau išbraukti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Manyčiau, kad dėl tos nuostatos dėl ekspertinių komisijų sudarymo turime kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš nežinau, kodėl konservatoriai bijo Konstitucinio Teismo, kai Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas yra buvęs jų partijos narys, kartais dvasinė priklausomybė yra svarbiau negu juridinė priklausomybė. Man atrodo, kaip jūs paprašysite, taip ir išaiškins Konstitucinis Teismas.
Antras dalykas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Taip, iš tikro Lietuva išsivadavo iš sovietinės okupacijos, taip pat išlaisvino Lietuvos radiją ir televiziją, bet per 30 metų ją okupavo konservatoriai kartu su Prezidente D. Grybauskaite ir atėjo metas po 30 nepriklausomybės metų vėl išlaisvinti Lietuvos žiniasklaidą. Ji yra okupuota konservatorių. Todėl aš manau, kad šitas įstatymo projektas turi likti darbotvarkėje. Ko nemato konservatoriai, tą mato visuomenė, pasitikėjimas žiniasklaida nuolat krenta, žmonės mato, kad žiniasklaida valdoma, todėl ją būtina padaryti nepriklausoma žiniasklaida.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu prašau, jeigu nebūtų pritarta išbraukti Radijo ir televizijos įstatymą, kad rytinėje darbotvarkėje būtų iš pat pradžių. Toliau frakcijos vardu siūlau išbraukti 1-6 klausimą – Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo projektą, nes keičiamos sąlygos, kai rinkimų kampanija jau yra prasidėjusi. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nėra. Nuosekliai apsispręsime dėl pasiūlymų. Dėl 1-6 klausimo, kurį J. Sabatauskas siūlo išbraukti – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl šio projekto išbraukimo. Pritariantieji J. Sabatauskui balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 51, prieš – 45, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl darbotvarkės 1-7 klausimo. Jį J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti – tai Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Taip pat turime balsuoti. Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui išbraukti, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 51, prieš – 39, susilaikė 24 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. 1-7 klausimas darbotvarkėje lieka.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu dėl darbotvarkės 1-18 klausimo – projekto Nr. XIIIP-3124, dėl Seimo nutarimo dėl pavedimo Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos… Tie, kurie mano, kad reikia pritarti J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 48, prieš – 39, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. 1-18 klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Balsuodami nuspręsime. Pritariantieji J. Razmai balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 48, prieš – 41, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, 2-8 klausimas lieka darbotvarkėje.
S. Jakeliūnas frakcijos vardu siūlė 2-11 klausimą, arba Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2814… S. Jakeliūno pasiūlymas išbraukti 2-11 klausimą. Balsuojame. Tie, kas už tai, kad išbrauktume šį klausimą, balsuoja už, o kiti – kitaip. S. Jakeliūnas frakcijos vardu siūlė išbraukti.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 68, prieš – 29, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. 2-11 klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Toliau dėl 2-13 klausimo. J. Razma siūlė išbraukti. Pirmiausia dėl to ir turime apsispręsti, ar jis lieka darbotvarkėje. Tai yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tie, kurie pritaria J. Razmai ir mano, kad turi būti išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 51, prieš – 36, susilaikė 28 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas buvo V. Čmilytės-Nielsen ir J. Sabatausko, taip pat ir J. Razmos. Visi siūlė perkelti šį klausimą į pirmo darbotvarkės klausimo vietą. Tie, kurie pritaria ir mano, kad reikia perkelti šį projektą į rytinę darbotvarkę ir svarstyti pirmą, balsuoja už pasiūlymą, o kurie mano, kad jis turi būti toje vietoje, kur yra įrašytas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 48, prieš – 34, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta. Daugiau dėl darbotvarkės iškeltų klausimų nebuvo. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jokiu būdu! Gerai, balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 70, prieš – 24, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Statuto 53 straipsniu, kuris įpareigoja komitetą posėdžio metu rengti komiteto posėdžius tik gavus Seimo sutikimą, labai prašau jūsų sutikimo leisti surengti komiteto posėdį šiandien tarp 15 ir 16 valandos, nes yra projektų, kuriuos rytoj priimsime, juos reikia suderinti pagal Teisės departamento pastabas. Yra pasiūlymų, pavyzdžiui, yra Teismų įstatymas, yra Civilinio proceso kodekso įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas, kur yra keičiamos, su kitais priimamais teisės aktais derinamos datos. Taip pat mes matome, kad yra skubos tvarka, ir gali po pateikimų pasipildyti sąrašas, o šiandien per pietų pertrauką mes negalime posėdžiauti, nes renkasi Konstitucijos komisija. Faktiškai didelė mūsų komiteto narių dalis yra Konstitucijos komisijos nariai, tiesiog mes neturėtume kvorumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašymas statutinis. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau. Kas už tai, kad komitetas turėtų teisę 15 valandą surengti savo posėdį?
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 66, prieš – 12, susilaikė 29 Seimo nariai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi teisę susirinkti tarp 15 ir 16 valandos.
10.23 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2). Svarstymas. Pranešėjas – N. Puteikis, Audito komitetas. Nagli Puteiki, prašom Audito komiteto išvadą po svarstymo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). 2622, atsiprašau.
Dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729. Audito komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2622(2) ir Audito komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, niekas nesusilaikė ir niekas nebalsavo prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kupčinskas, Ekonomikos komiteto išvada po svarstymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Pupinis. Kviečiu į tribūną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, turbūt šiandieną iš esmės apie įstatymą būtų galima daug kalbėti. Tikrai turbūt yra ir nemažai gerų vietų, kadangi reglamentuojama turto nuoma, tačiau šiek tiek abejonių kelia viena vieta, kur iš panaudos yra išimamos politinės partijos. Turbūt žinome visą tą problematiką, kaip čia viskas kilo. Iš tikrųjų kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, galbūt atsiradus komitetams, ne politinėms partijoms, savaime suprantama, buvo aktualizuotas tas klausimas, kad galbūt vis dėlto politinės partijos turėtų likti už ribos. Tačiau vėlgi svarstant iš esmės, ar taip politinės partijos neatstovauja taip pat ir viešajam interesui? Iš tikrųjų tai nėra organizacijos, kurios labai atskaitingos, vykdančios verslą, ir iš esmės yra dotuojamos iš pačių valstybių biudžetų. Dabar ar tikrai mes nedarome didelės klaidos, kai, norėdami skaidrinti politinių partijų veikimą, skiriame finansavimą tam, kad jos vykdytų savo veiklą, veiktų kaip organizacijos, išlaikytų tam tikras struktūras. Ar neišeis taip, kad didelę dalį lėšų privalėsime skirti patalpų nuomai, bet vėlgi silpninsime tas pačias politines organizacijas, politines partijas. Ar tai tikrai yra mūsų tikslas? Aš suprantu kai kuriuos komitetus, galbūt ir įstatyme įrašytas toks punktas, kam bus teikiamos galimybės naudoti panaudos sutartis ir gauti tą turtą, tai yra tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenių viešuosius poreikius. Ar po tuo kai kada netilps vėlgi kažkokie asmenys, kurie darys savo politines tam tikras karjeras, organizuos kažkokius susivienijimus ir toliau ir gaus pagal panaudos sutartis pastatus arba pastatų dalis. Tačiau vėlgi ar yra mūsų tikslas iš šitos sistemos išstumti politines partijas?
Dabar yra dar viena problema. Aš registravau tam tikras pataisas, tam tikrus pasiūlymus, kad vis dėlto jeigu jau bus vykdoma – paimamas turtas ir vykdomi kažkokie aukcionai turto nuomos, tai ar tikrai reikėtų šiuo metu savivaldybėse, kur yra daug laisvų pastatų, patalpų, išvaryti tas politines partijas, kurios bent jau moka už komunalines paslaugas, moka už tų pastatų patalpų šildymą. Ar tikrai yra mūsų tikslas išimti partijas iš tų pastatų, iš kažkokių atskirų kabinetų ir nepaklausias patalpas šildyti iš savivaldybių biudžetų arba Turto fondo. Buvo įregistruota pataisa vis dėlto, kol nenuomojamos patalpos, galbūt leisti tomis patalpomis disponuoti ir politinėms partijoms. Tai aš turbūt ir šiandien Pirmininko norėčiau paprašyti, nes ruošiamės registruoti tam tikras pataisas, ar negalima būtų bent iš rytojaus darbotvarkės išbraukti tą klausimą ir vėlgi apsvarstyti dėl disponavimo savivaldybių turtu? Vis tiek mes neturime kur skubėti. Šiandien bus įregistruotos pataisos vis dėlto suteikti galimybę politinėms partijoms disponuoti pagal panaudos sutartis tuo turtu. Aš manyčiau, mes galėtume dar šiek tiek pasvarstyti ir pasigilinti. Galbūt rasti kokį nors variantą, kai politinės partijos galėtų naudoti pagal panaudą, jeigu niekas nepareiškia noro į tas patalpas arba jos nėra nuomojamos. Prašau tikrai apsvarstyti, nes nėra tikslo iš politinių partijų atimti patalpų vien todėl, kad jos paskui būtų laikomos tuščios. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu N. Puteikį atgal į tribūną. Svarstysime pataisas. Seimo nario A. Palionio pataisa. Prašyčiau ją pristatyti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Seimo narys A. Palionis pasiūlė projekte įtvirtinti, kad asociacijoms, kurių veiklos tikslas yra vienyti visuomenines, civilines ar sportinės aviacijos organizacijas, plėtojančias ir propaguojančias aviacijos sportą, gali būti panaudos pagrindais suteiktas valstybės aerodromų turtas. Audito komitetas nepritaria A. Palionio pasiūlymui, nes projekte jau tokia galimybė yra. Ji yra plačiau apibūdinta, ji yra nustatyta projekte taip, kad visoms asociacijoms, kurių tikslas yra tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą, yra numatyta suteikti valstybės, savivaldybių turtą panaudos pagrindais. Taigi į įstatymo projekto sąvoką įeina ir aviacijos sportas, todėl komitetas mano, kad nuostata yra perteklinė ir diskriminuoja kitas sporto veiklas, nepelnytai, nepagrįstai iškeldama aviacijos sportą į atskirą sakinį, atskirą punktą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė dėl pataisos. Turime apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame A. Palionio pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 28, prieš – 22, susilaikė 35 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 13 straipsnio yra Seimo nario E. Pupinio. Prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš jau šiek tiek pristačiau pasisakydamas. Iš tiesų savivaldybėse kai kur yra suteiktas turtas pagal panaudą tiek iš Turto fondo, tiek iš savivaldybių. Nemažai šitų patalpų buvo pagal panaudą suteiktos, nes jos niekam nereikalingos. Faktiškai savivaldybėse, galbūt išskyrus Kauną, Vilnių, Klaipėdą – didžiuosius miestus, nėra didelės paklausos, yra daug tuščių patalpų. Todėl ir siūlau, kad bent jau kol bus surastas naujas nuomininkas, tos organizacijos, kurios naudojasi tuo turtu, nebūtų išvaromos iš tų patalpų vien todėl, kad yra priimtas įstatymas. Jos būtų naudojamos ir toliau. Galbūt atsiras nauja asociacija pagal įstatymą arba naujas nuomininkas paskelbus konkursą dėl tam tikro turto, tik tada būtų galima iš tų visų organizacijų ir politinių partijų, ir visuomeninių organizacijų, kurios galėtų nepatekti pagal šitą, paimti tą turtą ir kad apleistų patalpas naujam nuomininkui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas nepritaria šiam kolegos pasiūlymui. Pirmas argumentas būtų toks, kad vis dėlto Civilinio kodekso viena iš esminių nuostatų yra, kad sutarčių reikia laikytis. Jeigu sutartyje yra terminas ir terminas yra pasibaigęs, tai sutartis turi būti nutraukta, ji pasibaigia, negali ji tęstis. Komitetas mano, kad negali tęstis taip, kaip siūlo gerbiamas E. Pupinis. Taip pat būtų pažeista ir turto valdytojo teisė spręsti, kaip tas turtas valdomas. Jei mes priimtume tokią kolegos nuostatą, tada išeitų, kad nesvarbu, kad sutartis pasibaigė, bet nuomininkas tenai toliau sėdi. Tai būtų neteisinga.
Be to, mes manome, kad iš dalies kitos nuostatos, esančios šiame įstatymo projekte, padėtų gerbiamojo E. Pupinio idėjai, nes pačiame įstatymo projekte yra parašyta, kad pelno nesiekiantys subjektai turi teisę be konkurso išsinuomoti ilgalaikį materialų valstybės ar savivaldybių turtą. Taigi tų organizacijų, kurios yra ne pelno siekiančios, teisės naudotis tuščiomis, laisvomis patalpomis tikrai pakankamai apgintos. Todėl Audito komitetas siūlo nepritarti šiam gerbiamojo Seimo nario E. Pupinio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra nuomonė dėl pasiūlymo. Nuomonė už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, reikėtų įsiklausyti į gerbiamo Edmundo pasiūlymą. Siekiant racionalaus nekilnojamojo turto panaudojimo, reikėtų tiesiog į panaudos sutartį įrašyti, kad išsikraustoma iš karto parinkus nuomotoją, ir čia nematome problemos. Laikyti tuščias patalpas, kol kas nors kada nors išsinuomos, ir neleisti organizacijoms naudotis jomis nėra prasmės. Paimkime privačias švietimo įstaigas, darželius ar privačias mokyklas, kurios galimai laukia nuomos konkursų, bet vis dar naudojasi panaudos sutartimi. Dabar nutraukti ir sudaryti tuščių patalpų laikotarpį yra absoliučiai neracionalu, nes mes galėtume toms įstaigoms leisti naudotis iki tol, kol jos išsinuomos tokį turtą.
Manyčiau, kad Edmundo pasiūlymas yra racionalus siekiant maksimalaus nekilnojamojo turto panaudojimo. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl E. Pupinio pasiūlymo. Tie, kurie pritaria E. Pupinio pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 44, prieš – 16, susilaikė 31 Seimo narys. Pasiūlymui nepritarta.
Dėkoju pranešėjui. Dėl viso motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors išlieka atviras klausimas dėl galimybės panaudos pagrindais skirti patalpas politinėms partijoms, aš tikiuosi, kad visi partijų atstovai, esantys čia, Seime, dar apie tai pagalvos, ir galima įregistruoti atitinkamas pataisas. Bet vis dėlto svarstymo stadijoje, nepaisant minėtų trūkumų, kviečiu pritarti projektui, nes jis iš tikrųjų gerai sutvarko valstybės turto naudojimo, disponavimo juo ir centralizuoto valdymo klausimus. Manau, bus mažiau kokio nors piktnaudžiavimo, turto švaistymo ir taip toliau. Todėl šioje stadijoje kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sakyti nuomonę prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlau priimti skubos tvarka, nes į rytdienos darbotvarkę mes jau įrašėme šį klausimą Seniūnų sueigoje. Ar galime pritarti skubai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.40 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2623(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2624(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2625(2), Civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2626(2), Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2627(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2628(2), Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2629(2), Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630(2), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2631(2), Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2632(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2633(2), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2634(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2623. Pranešėjas – taip pat N. Puteikis, Audito komitetas. Kviečiu į tribūną. Svarstymas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas įstatymo projektui pritarė vienbalsiai: už balsavo 5, niekas nesusilaikė ir niekas nebalsavo prieš.
PIRMININKAS. Gal galėtumėte pristatyti ir kitus, kadangi pataisų nėra?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIIIP-2624(2) analogiškai – Audito komitetas vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui.
Dėl Teismų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2625(2) Audito komitetas kaip papildomas taip pat pritarė… Tai yra pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus. Sprendimas Audito komitete priimtas vienbalsiai.
Dėl Civilinio proceso kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-2626(2) analogiškai.
Dėl Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo projekto Nr. I-976… Aš ne per toli užbėgau, ne? Gerai? Ne per toli užbėgau?
PIRMININKAS. Tęskite dėl visų projektų Audito komiteto…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Dėl projekto Nr. I-976…
PIRMININKAS. Dėl lydimųjų.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl lydimųjų. Dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 Audito komiteto sprendimas – pritarti vienbalsiai.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2628(2) pritarėme vienbalsiai.
Odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2629(2) pritarėme vienbalsiai.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2630(2) pritarėme vienbalsiai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektui Nr. XIIIP-2631(2) pritarėme vienbalsiai.
Žuvininkystės įstatymo projektui Nr. XIIIP-2632(2) pritarėme vienbalsiai.
Socialinių paslaugų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2633(2) pritarėme vienbalsiai.
Ir dėl Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2634(2). Taip pat pritarėme mūsų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat visa tai padarėme vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną G. Burokienę Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas pateikti dėl visų lydimųjų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl visų lydimųjų įstatymų projektų yra pritarta visų bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Čimbarą, Kaimo reikalų komiteto išvada dėl vieno lydimojo. Klausimas 1-3.3, arba projektas Nr. XIIIP-2624.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Komitetas apsvarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 0. Ačiū.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu paskelbti A. Širinskienę. (Balsas salėje) Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai atsiprašau. Minėtą klausimą, tai yra projektą Nr. XIIIP-2625, komitetas svarstė gruodžio 5 dieną. Mes atsižvelgėme iš esmės į visas gautas pastabas ir pritarėme patobulintam variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dar išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-2631.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Projektas Nr. XIIIP-2626. Vėl situacija analogiška. Svarstėme gruodžio 5 dieną ir vėl pritarėme bendru sutarimu.
Ir dar vieno projekto analogiška situacija, projektas Nr. XIIIP-2631. Taip pat pritarta bendru sutarimu. Dėl jo nebuvo gauta jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Rimkų. Projektas Nr. XIIIP-2633, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, 2018 m. spalio 24 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2633. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S. Tumėną paskelbti Kultūros komiteto išvadą. S. Tumėnas yra kviečiamas į tribūną paskelbti Kultūros komiteto išvadą dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo po svarstymo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas svarstė lapkričio 7 dieną. Nors mano nuomonė kiek kitokia, bet komiteto nutarimas yra nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuo 1 iki 13 projektus aptarėme ir siūlau pritarti jiems po svarstymo bendru sutarimu. J. Razma nori pasisakyti už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu nėra prieš, tai…
PIRMININKAS. Prieš kalbančių nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems projektams po svarstymo? Ačiū, pritarta.
10.48 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1376 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.14 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1376. Pranešėjas – G. Vaičekauskas, Audito komitetas. Svarstymas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, Pirmininke, ačiū, kolegos. Praėjusių metų gruodžio 5 dieną Audito komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1376 ir nusprendė jį atmesti, nes šiuo projektu siekiami tikslai įgyvendinti Vyriausybės parengtame Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2622, o jam Seimas šiandien pritarė po svarstymo. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio projekto pasisakyti neužsirašė Seimo nariai. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Audito komiteto išvadai ir atmesti šį projektą? Galime, ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, dar kartą noriu paprašyti, kad visi šie projektai būtų svarstomi skubos tvarka rytdienos darbotvarkėje. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.49 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 2, 3, 4, 5, 8, 13, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101(2), Referendumo įstatymo Nr. IX-929 papildymo 111 straipsniu ir 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3102(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3101(2). Svarstymas. Ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-3102(2). Daugiau nėra. Pranešėjas – G. Kindurys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė šiuos abu įstatymų projektus. Dėl Politinių kampanijų projekto Nr. XIIIP-3101 priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymui ir komiteto išvadoms. Lygiai taip pat dėl Referendumo įstatymo pakeitimo – bendru sutarimu pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3102 ir komiteto išvadoms. Patobulinti projektai yra pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas. E. Gentvilo nėra. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiems projektams. Ačiū, pritarta.
10.51 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 preambulės, 1, 2, 3, 4, 5, 8 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107(3)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Politinių partijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2107. Pranešėja – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 9 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Buvo vieningas – 7 balsai už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. S. Gentvilas, nuomonė už. S. Gentvilo nematau. Kadangi yra tik nuomonė už, tai siūlau pritarti. (Balsai salėje) Aš siūlau, jūs nesiūlote, tada balsuojame, kad po svarstymo būtų pritarta šiam įstatymo projektui.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš – 3, susilaikė 15 Seimo narių. Po svarstymo projektui pritarta.
10.53 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142. Pateikimas. Pranešėja – A. Širinskienė. G. Burokienė nori. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu norėtume paimti pusės valandos pertrauką šitam klausimui, kadangi yra naujai įregistruotų pasiūlymų, apsvarstyti. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pusės valandos pertraukos, kurios paprašė G. Burokienė, motyvuodama, kad yra naujų pasiūlymų.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 67, prieš – 7, susilaikė 13. Pusės valandos pertraukai pritarta.
10.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. (Šurmulys salėje) G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Prašyčiau frakcijos vardu pusės valandos pertraukos, nes vėl užregistruota pasiūlymų, norėtume apsvarstyti.
PIRMININKAS. Girdėjau ir J. Razmos siūlymą dėl pusės valandos pertraukos. Gal galime bendru sutarimu pritarti pusei valandos? Sutampa. Bendru sutarimu pritariame pusės valandos pertraukai. (Balsai salėje) Paprašysime, paprašysime ir daugiau.
10.55 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992(2). Pranešėjas – D. Kaminskas. Svarstymas.
A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, sausio 10 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pritariu ką tik pateiktai ponios A. Kubilienės informacijai, kad komitetas pritaria bendru sutarimu, bet vis dėlto drįstu dar keletą minčių pasakyti. Keisdami dabar galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnį, aš drįsčiau kreiptis ir į gerbiamą ministrą… Ministre, jūs šiek atnaujinate PSDF biudžeto dalies išlaidų eilučių pavadinimus ir iš esmės paliekate galioti buvusią jų nomenklatūrą, šių išlaidų sąrašas vėliau yra naudojamas PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui sudaryti.
Noriu paklausti gerbiamojo ministro ar ministerijos atstovų, kuo remdamiesi jūs iš visų valstybės priskirtų funkcijų, aš jau kelintą kartą drįstu kartoti ir klausti to klausimo, iš visų valstybės priskirtų funkcijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto asignavimų, išskiriate tik vieną išlaidų grupę – ortopedijos technikos priemonių įsigijimą, bet nerodote gyvybės gelbėjimo išlaidų eilutės – kraujo donorystės ir kitų išlaidų?
Ir antras klausimas: kuo argumentuotumėte tai, kad iš visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išskiriate medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą į atskirą eilutę? Tai puiku, bet žinau, kad tai buvo daroma ir iki šiol. Kviečiu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Daugiau diskutuoti Seimo narių neužsirašė. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, pabandysiu pasakyti paprasčiau. Esminis dalykas, kad šiuo metu asmenys, kurie yra nuteisti kalėjimuose, gydomi iš Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų. Šiuo metu įstatymu siūloma, kad jų gydymas būtų finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir tai siūloma daryti, atrodo, nuo liepos ar anksčiau. Mes teiravomės, kiek tai papildomai kainuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Nuo šių metų liepos 1 dienos kainuotų maždaug milijoną, o per visus metus, aišku, tai kainuotų kur kas daugiau. Kalbame apie žmones, kurie serga tuberkulioze, AIDS ir kitomis ligomis.
Susidaro tokia problema, kad valstybė iš esmės paveda iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti dar vieną sritį, išlaidos didėja, ir tai yra valstybės asignavimai. O žinote, kad vietoj 152 mln. šiais metais valstybė tesugebėjo skirti tik, atrodo, 36 mln., tai dar papildomai pridedame. O tie pinigai Teisingumo ministerijoje kaip ir lieka bent jau šiais metais. Problema išties yra, ir čia norėtųsi palinkėti Sveikatos ministerijai vis dėlto atsikovoti tuos pinigus. O kad išties reikia gydyti tuos žmones, tai tikrai, nes šiuo metu kalėjime sėdinčių asmenų, sergančių ŽIV, gydoma tik apie 30 %, o kiti laukia, kol atsiras finansavimas. Tie žmonės išeina į laisvę ir, aišku, tampa židiniais. Reikia gydyti ne tada, kada atsiras pinigų, bet reikia gydyti šiuo metu ir nedelsiant. Bet problema yra. Mes dar po svarstymo svarstysime komitete, kalbėsime apie tas lėšas, ar jas įmanoma paimti iš Teisingumo ministerijos asignavimų ir perduoti Privalomojo sveikatos draudimo fondui, bet šiuo metu įstatymui siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti po svarstymo. Ir siūlau skubą, kadangi į rytdienos darbotvarkę jau yra įrašyta. Ar galime pritarti skubai? Galime. A. Matulas linksi, dėkoju. Pritariame skubai bendru sutarimu.
11.01 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gruodžio 19 dieną Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstė šio straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta pastabų iš Teisės departamento, joms pritarta. Buvo atsižvelgta į Europos teisės departamento pastabas. Taip pat buvo siūlymas, kurį pateikė Seimo narys E. Jovaiša. Jis siūlė pakeisti projekto straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „Kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena.“ Šiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Gruodžio 19 dieną šį klausimą svarstė pagrindinis komitetas, Švietimo ir mokslo komitetas, kuriame bendru sutarimu buvo pritarta Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymui pritarti E. Jovaišos pasiūlymui, kad kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti po svarstymo bendru sutarimu. (Balsai salėje) Seimo nariai nori balsuoti. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 14 Seimo narių. Po svarstymo pritarta.
11.04 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2478(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2478. Pranešėjas – taip pat A. Gumuliauskas. Svarstymas. Kviečiu A. Gumuliauską į tribūną paskelbti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Spalio 17 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šio straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos korektūros tipo, joms pritarta. Europos teisės departamentas neturėjo pastabų. Buvo balsuota dėl šio projekto. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Atmintinų dienų įstatymas yra pats populiariausias – jis keičiamas šitame Seime ir ankstesnėse kadencijose buvo vis keičiamas ir keičiamas – vis naujų dienų visokiausių prigalvojama ir panašiai. Aš įsivaizduoju, kad įvairias dienas įvairios organizacijos ir grupuotės gali švęsti, kada jos tinkamos, ir čia mums nereikia jokių įstatymų. Mes turime valstybės dienas, valstybines šventes. Tai čia sutinku, kad reikia įvardinti, bet dabar turime specialiai čia vargti ir visą laiką kažkokias dienas įteisinti.
Dabar įsivaizduokime, kas tai yra klientas. Klientų visokių yra. Tas, kas gatvėje perka hašišą, klientas ar ne klientas? Kas lanko laisvo elgesio merginą, klientas? Aišku, kad klientas. Ir aišku, kad šitai laisvo elgesio merginai jis yra šventas taip, kaip „Maximai“ šventas jos klientas. Tas, kas yra prasmegęs lošimų namuose ir prašo, kad apribotų jo galimybes įeiti, nes jis priklausomas jau yra nuo lošimų, yra klientas. Mes švęsime ir šitų klientų, matyt, dieną. Ją reikia būtinai įteisinti. Aš sutinku, būtinai ir būtent dėl šitų aplinkybių, kurias aš įvardinau.
Reikėtų, jau ne vieną kartą siūliau ir buvau įregistravęs tokį savo siūlymą, panaikinti šitą įstatymą ir leisti visiems, kas nori, švęsti klientų dienas, pardavėjų dienas, laisvo elgesio merginų dienas. Kaip jau nori, taip tegul švenčia. Ir mums nereikia čia reguliuoti, nes vieniems laisvo elgesio merginos yra šventas ir švęstinas, ir pažymėtinas reikalas, o kitiems yra baudžiamas ir apgailėtinas reikalas. Vieni klientai yra gerbtini ir galbūt pažymėtini, o kiti klientai visiškai kelia daug abejonių ir gal nereikėtų tokių klientų dienos švęsti. Aš tikrai manau, kad nereikia nei klientų dienos, nei kitokių dienų.
PIRMININKAS. Motyvai. (Balsai salėje) Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra dar mūsų sąraše per visus metus dienų, nepriskirtų kokiai nors atmintinai dienai, bet tai turbūt nereiškia, kad pagal pirmą pasitaikiusią Seimo nario iniciatyvą mes turime pildyti tą sąrašą. Iš tikrųjų šis siūlymas abejotinas. Jeigu yra kažkur lokaliai švenčiančių tą klientų dieną, tegul jie švenčia, kam čia reikia būtinai taip pažymėti įstatymų lygiu. Aš manau, kad jeigu jau mes turime tą Atmintinų dienų įstatymą, turėtų būti tam tikra koncepcija, ką mes čia įrašome. Aš manau, kad į jį tiktų rašyti tokias dienas, kurios artimos valstybės šventėms, bet nelaikytinos nedarbo dienomis dėl vienų ar kitų priežasčių, nes kitaip tų nedarbo dienų sąrašas būtų labai ilgas. Tada dar būtų suprantama, kad tai yra tokios dienos, kur mes iš tiesų kažką pažymime valstybės mastu.
Aš galiu dar suprasti… Ponas A. Gumuliauskas atrado valstybės vardadienį ir čia įrašė. Tai vis tiek kažkaip galime suvokti, kad tai valstybės mastu tokia atmintina diena.
Dabar kliento diena ar kokios profesinės šventės – galime be galo tą sąrašą plėsti ir vaizduoti, kad čia mes labai dirbame. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš tik norėčiau sureaguoti į ankstesnius pasisakymus dėl Atmintinų dienų įstatymo panaikinimo ir panašiai. Aš nesuprantu, ar čia žmonės nelabai mąsto, ar kaip čia yra. Esant tokiai situacijai šiandien, kaip istorinė atmintis išnaudojama visais frontais, ir iš tikrųjų nacionalinio saugumo koncepcijoje mes kalbame apie istorinės atminties svarbą santykiuose tiek su kaimynais, tiek su Rytų valstybėmis, aš manau, kad kaip tik turi būti didesnis dėmesys tam įstatymui. Kita vertus, dėl koncepcijos (kas čia buvo kalbėta) tų dienų. Ji yra, egzistuoja, tik gal reikėtų šiek tiek pasidomėti.
Dabar dėl kliento dienos. Iš tikrųjų tai nėra koks nors lokalus dalykas, nes turi tarptautinę praktiką. Jeigu 26 valstybės švenčia ir ta šventės iniciatyva atėjo būtent iš Lietuvos, aš manau, neverta tos šventės autorystės atiduoti kam nors kitam.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 46, prieš – 12, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta. Siūlau skubą, kad būtų galima priimti rytoj. Pritarta skubai bendru sutarimu. Ačiū. (Balsai salėje) Nepritarta. Balsuojame dėl skubos.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 42, prieš – 20, susilaikė 23. Skubai nepritarta. (Balsai salėje) V. Ąžuolas nori pasakyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, nespėjau paspausti – balsas už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vieno balso skirtumas. Gerai, kolegos! Perbalsuojame. (Balsai salėje)
Kadangi nebuvo lygu, tai neperbalsuojame.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Yra ir daugiau dar nebalsavusių narių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nėra pagrindo ginčytis, nesiginčykime šiandien dėl to, nepritarėme skubai iš karto ir nepritarta. K. Masiulis. Prašau, replika. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš visai rimtai kreipiuosi į jus ir į poną A. Gumuliauską. Suraskite nors vieną rimtą valstybę, kurioje buvo įstatymas apie atmintinas dienas. Suraskite! Čia mes esame labai originalūs. Tikrai gali švęsti klientai tą dieną. Aš tik vieną klaidą padariau, kai vardinau laisvo elgesio merginas. Aišku, ir laisvo elgesio vyrų yra. (Juokas salėje) Dar noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, „Abonentas“ buvo „Rubikono“ klientas, tai čia irgi turės ką švęsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tokia įvairia gaida einame prie kito klausimo.
11.15 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1663(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1663. Priėmimas. Pranešėjas – P. Nevulis, Aplinkos apsaugos komitetas.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Vakar Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą. Išvada tokia: pritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1663 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento pastabos.
P. NEVULIS (LVŽSF). Nepritarta. Šiai pastabai nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Sausio 13 dienos išvakarėse kviečiu pritarti tikrai labai svarbiam sprendimui – nukentėjusiems nuo Sausio 13-osios įvykių laisvės gynėjams suteikti galimybę, kad būtų kompensuotos jiems išlaidos, panaudotos daugiabučiams renovuoti. Taigi čia būtų labai svarbus ir socialiai atsakingas sprendimas, įvertinant šių žmonių indėlį į mūsų laisvę, nepriklausomybę, demokratiją.
Jie tikrai padarė didelį žygdarbį, nepabūgo, rizikuodami savo gyvybėmis, stoti prieš tankus ir prarado savo sveikatą, darbingumą, dalis jų yra neįgalūs ir šiandien priversti gyventi skurdo sąlygomis. Taigi manau, kad mūsų, kaip socialiai jautrių, socialiai atsakingų ir vakarietiško požiūrio politikų, pareiga yra užtikrinti šiems žmonėms bent gyvenimo gerovę, pragyvenimo sąlygas. Įvertinkime dar ir tai, kad tokių žmonių, pripažintų nukentėjusiais nuo Sausio įvykių, yra 1 tūkst. Šiandien ginčytis ar diskutuoti, juo labiau skaičiuoti centus šiuo klausimu tikrai būtų neatsakinga. Labai kviečiu tikrai pasižiūrėti plačiai, atsakingai ir Sausio 13-osios išvakarėse pritarti šiam svarbiam sprendimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kadangi mes čia visi lyg ir žadame pritarti, tai gal aš trumpai pasakysiu dar keletą motyvų. Šiandien iš ryto, prieš posėdį, dalyvavau Senvagės gimnazijos mokyklos organizuotame Sausio 13-osios minėjime ir tikrai buvo keletas žmonių, kurie patys dalyvavo tuose įvykiuose. Manau, kad mūsų sprendimas tikrai teisingas, nes dalies tų žmonių, kurie nukentėjo ir kurie užtikrino mums šiandienos laisvę ir galimybę džiaugtis nepriklausoma Lietuva, galimybės dalyvauti daugiabučių namų renovavimo procese nėra visada tokios pakankamos. Nors jie iš tikrųjų gauna tam tikras išmokas už savo sveikatos praradimą, tačiau tai sudaro sąlygas, kad jie dėl renovavimo neatitinka dabar galiojančio įstatymo normų dėl savo pajamų, todėl yra labai apsunkinta tokia galimybė. Kaip minėjo kolegė, tokių žmonių nėra daug, valstybė yra pajėgi, todėl kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes poryt turbūt vėl laukia susitikimas su jų organizacijomis. Ši iniciatyva buvo ne kieno nors kito, būtent pačių nukentėjusiųjų, jų buvo toks prašymas. Mes įvykdome tą gerąją valią, kurią jie yra išreiškę, todėl kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, išties aš irgi siūlau pritarti. Aišku, vakar mes komitete vienbalsiai pritarėme šiam projektui, nepaisydami Teisės departamento pastabų. Iš tiesų norėčiau tik pasakyti, kad gaila tų Sausio 13-osios dalyvių ir Lietuvos gynėjų, kurie yra nukentėję ir kurie gyvena ne daugiabučiuose namuose, o individualiuose namuose, tai galbūt, kad nebūtų vieni lygesni už kitus, turbūt reikėtų pagalvoti ar savivaldybėms, ar mums, kaip tiems žmonėms galėtume prisidėti. Tai kai priėmėme dėl lengvatų malkoms tam tikras išlygas, tai gal tiems žmonėms vėlgi per kokią nors kitą prizmę… Bet bet kokiu atveju mes palaikome tą iniciatyvą ir tikrai kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kadangi aš paskutinis, tai labai trumpai. Turiu pasakyti, kad tikrai tokių žmonių nėra labai daug. Galima juos skaičiuoti tik dešimtimis, tačiau, nepaisant to, vis tiek tai yra mūsų valdžios požiūris į šį istorinį įvykį ir požiūris į tuos žmones, kurie ten dalyvavo.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1663) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448(2). Priėmimas. Pranešėja – G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes įstatymo projekto rengėjai iš tiesų kalba apie piniginę socialinę paramą gaunančius žmones, kurie gyvena valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose ir kurių interesų apsaugojimas buvo tikslas, paskatinęs įstatymo projekto rengimą. Jei šie butai būtų perduoti savivaldybėms kaip socialinis būstas, minėti fiziniai asmenys, kaip formaliai neatitinkantys sąlygų, vis tiek prarastų būstą, nes savivaldybėse visuomet yra daug eilėje laukiančių socialinio būsto. Savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu mažas pajamas gaunančius asmenis yra gerokai mažesnės nei realus šių būstų poreikis. Projekto tikslas yra ne pasipelnyti už didžiausią kainą pardavus turtą, o apsaugoti socialiai pažeidžiamus valstybei dirbusius asmenis.
PIRMININKAS. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat komitetas nepritaria bendru sutarimu. Kaip ir anksčiau buvo sakyta, šis projektas yra nesusijęs su trečių asmenų, galimai įsigijusių valstybės turto aukcione, interesais, o jei praeityje ir buvo atvejų, kai šį turtą aukcione įsigijo asmenys, kuriems toks turtas buvo skirtas naudotis darbo santykių pagrindu, tai buvo daroma laisva šių asmenų valia ir neturėtų tapti kliūtimi spręsti valstybei funkcijoms vykdyti nebereikalingo ir nebūdingo turto klausimo socialiai teisingai, pačiai valstybei prisiimant dalį atsakomybės už šio turto suteikimo naudotis aplinkybe ir pagal susidariusias situacijas.
PIRMININKAS. Trečiasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat bendru sutarimu nepritariame, kadangi toks pat kriterijus nustatytas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje. Jis numato reikalavimus, pagal kuriuos įgyjama teisė į paramą būstui įsigyti, tai yra neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius penkerius metus.
PIRMININKAS. Ketvirtasis Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nepritarti, nes šio projekto tikslas nėra nustatyti valstybės paramą fiziniams asmenims apsirūpinant gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu. Projekto tikslas yra socialiai teisingai spręsti valstybei funkcijoms vykdyti nebereikalingo ir nebūdingo turto atsisakymo klausimą.
PIRMININKAS. Motyvai dėl 1 straipsnio. Ar teisingai suprantu, G. Kindurys dėl… Dėl viso.
Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime, ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, taip pat galime priimti bendru sutarimu. Dėkoju. Motyvai dėl viso.
Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Kalėdų išvakarėse svarstymo stadijoje išreiškėme palaikymą pataisai, pagal kurią užtarnauto poilsio išėjusiems valstybės įmonių, žinybų darbuotojams, likusiems gyventi buvusiuose tarnybinėms reikmėms nereikalinguose būstuose, būtų suteikta galimybė juos įsigyti už pradinio aukciono kainą, įvertinant tai, kad urėdijų reformos kontekste nereikalingus tarnybai pastatus nuspręsta parduoti aukcionuose, pakibus ant plauko juose gyvenančių ir kito būsto neturinčių žmonių likimams.
Tai daugiausia senyvo amžiaus, pasiligoję, neįgalūs žmonės, neturi ir niekada neturėjo sukaupę lėšų įsigyti nuosavą būstą ir nekalti, kad buvo maitinti pažadais minėtuose būstuose galėsiantys gyventi iki gyvenimo pabaigos. Be to, jie mokėjo nuomos mokestį, tvarkė aplinką, savarankiškai atliko būsto remonto darbus, saugojo kiemuose paliktą miško techniką ar miškus nuo vagysčių. Taigi jais buvo dar ir pasinaudota. Šiandien savivaldybės tuos nusidėvėjusius būstus atsisako perimti į Socialinio būsto fondą, socialinio būsto eilės šiems žmonėms pirmumo teisės nesuteikia, tad kilo grėsmė jiems atsidurti gatvėje.
Šią socialinę problemą mes privalome vienareikšmiškai spręsti. Biudžeto įplaukų didinimas žmonių likimų sąskaita jokiu būdu neturi tapti prioritetine pažangios valstybės politikos gaire. XXI amžiuje būtini sveiku protu, empatija ir žmogiškumu grįsti sprendimai. Juk pagrindinė vakarietiškos valstybės politikų funkcija – pasirūpinti savo žmonėmis, o pirmiausia socialiai jautriausiomis jų grupėmis.
Taigi, kolegos, raginu ir kviečiu jus išreikšti palaikymą socialiai teisingam sprendimui ir projektui pritarti. Juo bus žengtas svarbus žingsnis, kad ilgus metus sąžiningai miškų, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir kituose sektoriuose tarnavę žmonės, dėl mūsų gerovės aukoję net savo gyvybes, būtų apginti nuo šaltakraujiško jų išmetimo į gatvę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mes kalbame apie socialiai teisingus sprendimus, tačiau tai, kas parašyta aiškinamajame rašte, ir tai, ką jūs kalbate, neturi nieko bendra su tuo, kas parašyta įstatymo projekte. Visas Teisės departamento pastabas jūs atmetėte lengva ranka. Aš jums pacituosiu vieną iš jų: „Projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos.“ Iš principo Teisės departamentas sako, kad galimai prieštarauja Konstitucijai.
Ir kitas aspektas, kurį mini Teisės departamentas, sako, kad projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, apie ką jūs kalbate, kad tai būtų socialiai orientuotas sprendimas vyresniems, neįgaliems žmonėms ir panašiai. Tačiau įstatymo projekte kalbama tiesiog apie tai, kad tie žmonės, kurie turėjo tarnybinį butą, galės jį išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Yra vienintelė ribojanti sąlyga, kad tas asmuo, kuriam buvo suteiktas turtas, per pastaruosius penkerius metus nebūtų turėjęs kito gyvenamojo būsto, bet net nekalbama apie tai, kad, pavyzdžiui, jo sutuoktinis galbūt turi gyvenamąjį būstą ir tas žmogus turi kur išsikraustyti.
Šiuo atveju vienintelis dalykas, ko yra siekiama, tai yra siekiama, kad žmogus galės įsigyti būstą nekonkuruodamas su kitais, ir tai yra tiesiog valstybinio turto švaistymas. Jeigu mes norime sisteminio sprendimo, reikėtų įrašyti visas tas sąlygas, kad žmogus tikrai negali įsigyti būsto, kalbėti apie jo tam tikras ribojamas pajamas, kaip yra Socialinio būsto įsigijimo įstatyme, ten yra numatyta, kad žmogaus pajamos neturėtų viršyti tam tikros ribos, kad jis galėtų pretenduoti į būstą. Tuo tarpu šitame įstatyme apie tai iš viso nėra jokios kalbos.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą. Manau, jis yra tikrai teisingas, nes tiems žmonėms, kurie ten gyveno, suteikiama teisė įsigyti, jeigu jie to norės, jeigu jiems to reikia, be skriaudos valstybei, nes yra nustatyta, kad už pradinę aukciono kainą. Taigi kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš suprantu tas geras intencijas, kad žmonės ten gyveno ir jiems norima dabar tą gyvenamąjį plotą leisti įsigyti. Kolegos, prisiminkite, kokie čia buvo ginčai ir ne visai gražūs pasisakymai, kai mes kalbėjome apie mūsų karius. Tuo atveju tarnybinis butas jiems buvo paliktas, kol jie gyvena. Šiuo atveju mes leidžiame įsigyti už pradinę aukciono kainą. Visi tarnybiniai butai, kurie buvo suteikti, buvo suteikti tiktai tarnybos laikui. Jeigu vyksta tarnyba, žmogus ten tarnauja, dirba, gali tai turėti, bet tai nereiškia, kad jis gali tą butą įsigyti be konkurso.
Aš manau, kad mes vėl darome tas pačias klaidas, apie kurias mes kalbame. Jeigu žmonėms yra suteikti kaip tarnybiniai, pabaigę tarnybą jie turėtų tą butą palikti ir tas butas turėtų būti perduodamas, parduodamas aukciono tvarka, ir, kaip kolegos sako, valstybė tikrai nepatirtų nuostolio atsisakydama savo turto. Todėl aš tikrai negalėsiu balsuoti už tokias nevienodas sąlygas kariams ir miško tarnybose… gyvenantiems žmonėms.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų sudėtinga apsispręsti, kaip balsuoti dėl šio projekto, nes, viena vertus, suprantama, kad po valdančiųjų šiurkščiai, socialiai nejautriai atliktos urėdijų reformos periferijoje daugelis žmonių, dirbusių urėdijų sistemoje, yra atsidūrę ne tik nedarbo situacijoje, bet jiems yra grėsmė netekti ir vienintelio būsto. Be abejo, turbūt nebūtų daug abejonių, kad suteiktume galimybę išsipirkti už pradinio aukciono kainą būstą tiems žmonėms, kurie daug metų dirbo toje sistemoje, bet, deja, įstatymo projektas parašytas taip, kad, sakykim, vakar suteikėme tarnybinį butą, rytoj jau galima žmogui parduoti už pradinę kainą. Nėra jokių terminų. Penkeri metai yra tiktai dėl jo turto neturėjimo, bet nėra jokio termino, kiek jis turi būti dirbęs toje sistemoje. Aš net kviesčiau pačius valdančiuosius pasiprašyti kažkokios pertraukos ir sutvarkyti tą projektą kaip nors normaliai.
Dabar sudėtinga balsuoti. Aš turbūt vis tiek balsuosiu už, bet jis toks yra be galo netobulas. Galėjote vis dėlto labiau padirbėti, kad jis būtų labiau socialiai tikslingas ir šiek tiek siauresnis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai, kolegos, siūlyčiau įsiskaityti į Teisės departamento pastabas. Faktiškai, tiesiogiai to neįvardindamas, Teisės departamentas kalba apie tai, kad yra prieštaravimas Konstitucijai. Mes labai nepagrįstai išskiriame vieną grupę žmonių. Nenorėčiau jų įvardinti urėdais.
Kitas dalykas. Tikrai manyčiau, kad tokiais atvejais, kai yra išskiriama viena grupė žmonių, turėtų būti gautas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinis vertinimas, nes pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį tais atvejais, kai priimami sprendimai dėl disponavimo valstybės turtu, iš tikrųjų toks vertinimas būtų galimas. Tikrai, kolegos, siūlyčiau nepalaikyti minėto įstatymo projekto. O jeigu pritarsime, greičiausiai reikėtų pagalvoti apie jo patikrinimą ir Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti, nes tai yra tikrai socialiai jautrus ir teisingas projektas. Kaip Seimo nariui teko asmeniškai savo darbe susidurti su tais žmonėmis, kurie yra nukentėję dėl šios problemos. Aš manau, kad tai yra mūsų atsakomybė, turime gerbti tokius žmones ir valstybė turi rūpintis, kad su jais būtų pasielgta teisingai.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Vis dėlto manau, kad šis projektas yra ydingas. Mes kalbame apie vieną grupę žmonių, bet yra jų ir daugiau. Įsivaizduokite situaciją, kad jūs dabar esate Seimo nariai, gyvenate Seimo viešbutyje ir lygiai tokia pat tvarka, aukciono tvarka, norėtumėte privatizuoti tuos butus pagal mažiausią kainą Vilniaus centre. Į ką tai išvirstų?
Be to, šitokia galimybė geromis sąlygomis įsigyti tarnybinius butus gali suponuoti variantą, kai žmonės eis į tarnybą vien tiktai tam, kad gautų tuos tarnybinius butus ir paskui, pasinaudoję šia lengvata, įsigytų už labai patrauklią kainą. Todėl aš manau, kad vis tiek šitą projektą dar reikia stabdyti, peržiūrėti ir galbūt su naujais pasiūlymais ateiti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 46, prieš – 4, sulaikė 38 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1448(2) priimtas. (Gongas)
Praėjo pusė valandos, grįžtame prie darbotvarkės 1-6 klausimo.
V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš nebalsavau, užsikalbėjau, tiesiog mano balsą prašau įskaityti už. Ir norėjau kolegoms padėkoti už tikrai labai socialiai atsakingą sprendimą. Čia kalbama tikrai ne apie urėdus, čia kalbama apie tuos žmones, kurie gyveno tarnybai nereikalinguose būstuose, jau seniai išėję į užtarnautą poilsį, ir jiems buvo žadėta, kad jie galės gyventi iki gyvenimo pabaigos. Tai čia kalbama apie tai. Ir šiandien tikrai yra problema, nes tie būstai ilgai dar buvo nereikalingi, juose gyveno žmonės, tvarkėsi, o šiandien tiesiog elementariausiai metami į gatvę. Mes turime būti socialiai atsakingi politikai. Ačiū tiems, kurie iš tikrųjų palaikė, ir ačiū už tai, kad jis yra priimtas.
PIRMININKAS. Komentaras: nebalsavusių Seimo narių balsai niekaip nebeįskaitomi. Tiesiog nebalsavę ir lieka nebalsavę. (Balsai salėje) Gerai, baigiame šią diskusiją.
11.36 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142. Pateikimas. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pateikti įstatymo projektą ir atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami ar keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Vadinasi, tarkime, Seimo rinkimų atveju mes turime šešių mėnesių įšaldymo laikotarpį, o referendumo veikimo atveju, dabar, kai pakeitėme reguliavimą dėl referendumo, netgi aštuonis mėnesius į rinką negali ateiti naujas žaidėjas, nes referendumą galima paskelbti prieš aštuonis mėnesius, tai yra referendumo kampanija gali prasidėti net prieš aštuonis mėnesius iki referendumo. Iš esmės, kai mes turime tokius didelius laikotarpius, ar šešių mėnesių, ar netgi aštuonių mėnesių, gali rinkoje susiklostyti sąlygos, kai esami rinkos žaidėjai jau deklaravę sąlygas persigalvoja, arba tie, kurie nedeklaravo sąlygų, persigalvoja, arba netgi gali atsitikti taip, kad, na, įsikuria naujos įmonės ir faktiškai aštuonis mėnesius negali dalyvauti politinės reklamos arba apskritai šiuo atveju reklamos rinkoje kaip pilnavertės dalyvės, nes tiesiog VRK kainų, įkainių ir sąlygų deklaravimas jau yra uždarytas – VRK nepriima naujų paraiškų. Tiesiog norėdama taisyti tokią situaciją ir plėsti politines paslaugas teikiančių įmonių galimybes ir siūlau minėtus pakeitimus. Iš tiesų esu labai dėkinga Teisės departamentui už pateiktas pastabas ir pasiūlymą. Teisės departamentas tiesiog siūlo diferencijuoti esamus rinkos dalyvius ir naujai įsisteigusius dalyvius ir sako, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar nenustačius įstatymo taikymo tik po šio įstatymo įsigaliojimo veiklą pradėjusiems reklamos skleidimo subjektams nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Tai aš į šį Teisės departamento pasiūlymą jau atsižvelgiau ir ką tik yra įregistruotas mano pasiūlymas, sutvarkantis įsigaliojimą, nes ir Seniūnų sueigoje mačiau, kad kyla klausimų dėl įsigaliojimo. Šiuo metu esamiems kampanijos dalyviams pagal mano pasiūlymą nebūtų keičiamos rinkos sąlygos, tačiau jei įstatymo įsigaliojimo metu vyksta politinė kampanija, įstatymas būtų taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo veiklą pradėjusiems juridiniams asmenims. Taigi tikrai mielai atsakysiu į jūsų klausimus ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Agne, kaip tik norėjau pasitikslinti tai, ką jūs pabaigoje išdėstėte dėl įsigaliojimo, nes Seniūnų sueigoje šįryt negalėjau būti, tai gal ir ne viską galiu suprasti. Kada dabar pagal jūsų siūlymą įsigaliotų šitas įstatymas, jeigu jis būtų priimtas? Ir antras klausimėlis. Jūs sakote, po įsigaliojimo pradėjusiems veikti juridiniams asmenims būtų taikomas ar rinkimų kampanijos dalyviams, patikslinkite? Jūsų frazė buvo – galiotų po įsigaliojimo datos pradėjusiems veikti juridiniams asmenims. Patikslinkite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Rinkimų kampanijos dalyvio sąvoka liečia ne reklamos skleidėjus, bet liečia tuos subjektus, kurie dalyvauja rinkimuose. Mano formuluotė, kurią aš dabar įregistravau teikdama įstatymo taikymo pakeitimą, yra tokia, kad jeigu įstatymo įsigaliojimo metu vyksta politinė kampanija, kaip vyksta dabar, įstatymas taikomas tik po šio įsigaliojimo veiklą pradėjusiems juridiniams asmenims. Įstatymas kalba apie politinės reklamos gamintojus ir skleidėjus. Tai jeigu į rinką ateitų nauja įmonė šitos rinkimų kampanijos metu, ji galėtų deklaruoti, o visoms kitoms ta mano pasiūlyta tvarka galiotų nuo naujų rinkimų, tai yra kada pasibaigtų tos trys esamos kampanijos. Šiuo atveju tas teisėtų lūkesčių principas, į ką atkreipė dėmesį Teisės departamentas ir pasiūlė iš esmės šitą formuluotę, yra įgyvendinamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, atrodo šiek tiek keistai, kai priimami tokie sprendimai politinėms kampanijoms įsibėgėjus, o kai kurioms ir jau einant į pabaigą. Tai mano klausimas, ar čia nesudarys tam tikrų problemų ir ar nebus keičiamos taisyklės viduryje žaidimo? Čia vienas klausimas.
Antras klausimas, ar galėtumėte įvardinti juridinius asmenis, kurie iškėlė šią problemą ir kuriems ji galbūt yra aktuali ar potencialiai gali būti aktuali, su kuriais jūs galbūt bendravote ir kurie atkreipė dėmesį, kad toks pakeitimas turi būti daromas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų jokių juridinių asmenų nežinau ir su jokiais asmenimis nebendravau. Tiesiog pastaruoju metu tenka nemažai dirbti su rinkimų organizavimą ir veiklą reguliuojančiais teisės aktais, tai neišvengiamai tenka pamatyti tam tikras reguliavimo spragas ir jas taisyti. Šiandien mes dar vieną svarstymą panašaus teisės akto iš tikrųjų turėsime, nes tai yra akivaizdi spraga, ypač kada dabar mes pailginome referendumo reklamos laikotarpį iki aštuonių mėnesių. Tai puikiai suprantame, kad per aštuonis mėnesius vieni gali bankrutuoti, kiti gali įsisteigti, vos ne metų laikotarpis, kiti galbūt gali persigalvoti ir norėti vėl dalyvauti. Šiuo atveju su Teisės departamento pastaba, kuriai tikrai visiškai pritariu ir į ją iš karto atsižvelgiau, kad nekiltų kažkokių manymų, kad čia norima sukurti nelygiavertes sąlygas, to tikrai nėra… Bet ta spraga, mano manymu, tikrai yra akivaizdi, kaip ir buvo akivaizdi spraga su referendumo rėmėjų sąvoka, kur oponuotojai gali registruotis neribotai, o rėmėjai referendumo negalėjome registruotis kaip politinės kampanijos dalyviai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėčiau pasitikslinti, kodėl jūs siūlote būtent 30 dienų? Jeigu dabar žiūrėtume savivaldos rinkimus, tai kaip tik tuo metu bus ištraukti numeriai visų politinės kampanijos dalyvių, kurie dalyvaus rinkimuose, nes realiai rinkimų kampanija prasidėjo, kaip žinome, lapkričio 7 dieną. Kodėl būtų ne 60 dienų? Kodėl nepasirinkti to laikotarpio, kada jie turi pradėti registruotis kaip politinės kampanijos dalyviai? Aš suprantu, kad jūs kalbate labiau apie reklamos skleidėjus arba gamintojus, ne politinės kampanijos dalyvius, bet čia vienas su kitu labai susiję. Išeina nelygiavertė situacija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš tikrai netaikiau šito įstatymo teksto esamiems rinkimams ir nesėdėjau, neskaičiavau. Ką aš padariau? Pasižiūrėjau ankstesnes šitos normos 16 straipsnio redakcijas. Ankstesnėse normose yra buvęs nustatytas informacijos pateikimo terminas ir ten buvo 45 dienos. Atvirai pasakius, man pasirodė, kad tai yra labai nebūdingas įstatymų terminas. Paprastai mes matuojame mėnesiais ir taip toliau. Todėl aš pasiūliau 30 dienų. Jei komitetui, kuris svarstys klausimą, atrodys, kad reikia grįžti prie 45 dienų, tikrai nematau problemos, bet toks terminų skirstymas yra buvęs ankstesnėse 16 straipsnio redakcijose. Aš tik metų dabar negaliu įvardinti, nes neatsimenu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama kolege, ačiū už pristatymą. Mano klausimas dviejų dalių. Pirma, vis dėlto dabar vyksta kampanija ir mes kalbėjome apie tai, kad nebandysime keisti taisyklių. Čia yra taisyklių keitimas rinkimų kampanijos metu.
Antras dalykas. Jūs paminėjote, kad jums atrodo, kad dar reikia trumpinti. Rinkimų kampanija vyksta ilgesnį laiką. Ankstesnė nuomonė buvo, kad visas rinkimų kampanijos periodas būtų sutvarkytas, reglamentuotas vienaip. Dabar didžioji dalis kampanijos eis vienomis taisyklėmis, vienais įkainiais ir tik mažas galiukas, 30 dienų, paskutinės dienos, bus kažkaip reglamentuotas. Tai, man atrodo, yra problemiška.
Truputį sudėtinga kalbėti, nes jūs kalbate ne apie tai, kas pateikta, ką mes matome, o dar ką jūs užregistravusi. Tai atsiprašau, kad vyksta tokia diskusija. Bet manau, dėl ko trumpinama… nes niekada nebūna staigiai rinkimų. Jie žinomi prieš metus ar net prieš ketverius, kada bus kita rinkimų kampanija, ir visi, norintys teikti paslaugą, gali pasirengti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai nėra taip, kad politinės kampanijos yra žinomos iš anksto. Vėlgi grįžtant prie referendumų, iš tikrųjų gali būti situacijų, kai ar Seimas, ar piliečių grupė inicijuoja referendumą ir jį gali inicijuoti nuo aštuonių iki dviejų mėnesių iki planuojamos referendumo datos. Faktiškai jau šiandien Seimas galėtų priimti nutarimą po dviejų mėnesių skelbti referendumą. Tai būtų teisėta ir joks rinkos subjektas negali suplanuoti ir iš anksto pasirengti politinei kampanijai. Taip, Seimo rinkimų, kitų rinkimų datos yra tokios.
O jūsų kita klausimo dalis yra susijusi su tuo, kad aš tikrai labai neapdairiai nepasižiūrėjau į įgyvendinimo nuostatas, tačiau, kaip minėjau, vos tik pamačiusi Teisės departamento pastabas iš karto pataisiau ir įgyvendinimo nuostatos yra registruotos taip, kaip Teisės departamentas ir pasiūlė. Tai yra mano pasiūlymas dėl rengto įstatymo projekto. Turiu prisipažinti, šį kartą, matyt, pagalvoti tikrai laiko trūko registruojant, bet dabar ta projekto yda yra ištaisyta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes dabar balsuojame už įstatymo projektą, kuriame dar nėra minėto pranešėjos pasiūlymo. Jis tikrai suteiktų labai didelę sumaištį rinkimų kampanijai, jau prasidėjusiai, nes vieni subjektai, rinkimų dalyviai, jau yra sudarę sutartis vienais įkainiais, dabar, priėmus tą įstatymą, atsiranda galimybė likus 30 dienų iki rinkimų reklamos bendrovėms deklaruoti kitus įkainius.
Nors pranešėja neatskleidžia, su kokiais potencialiais reklamos paslaugų teikėjais ji bendravo, bet aš manau, kad tokių bendravimų būta, nes sunku įsivaizduoti, kodėl staiga imsi ir sugalvosi, kad čia yra kažkokia problema. Na, iš tikrųjų yra jau veikiantys reklamos paslaugų teikėjai, jie deklaravo, jie sudaro sutartis. Na, atsiras naujų, kaip ir kiekvienoje verslo srityje atsiranda naujų dalyvių, ateis laikas, bus kiti rinkimai, jie galės teikti tas paslaugas. Pagaliau mes neturime čia rūpintis, kad kiekvienas reklamos paslaugų teikėjas būtinai gautų politinės reklamos užsakymų. Aš kviečiu nesukelti sumaišties, nekoreguoti jau prasidėjusių kampanijų metu taisyklių ir apsieiti be šių pataisų.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 5, susilaikė 30 Seimo narių. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueigos buvo pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Siūlau svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame dėl skubos.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 21, susilaikė 10 Seimo narių. Skubai pritarta.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai“ projektas Nr. XIIIP-3140 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai“ projekto Nr. XIIIP-3140. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau pakviesti grįžti prie diskusijos dėl Statuto 145 straipsnio, dėl ekspertinio vertinimo. Anksčiau taip pat jau iš šios tribūnos esu atkreipusi dėmesį, kad kyla tam tikrų klausimų dėl šios normos atitikties Konstitucijai. Iš tiesų siūlau patikrinti Konstituciniame Teisme, koks yra šios normos konstitucingumas, ir siūlau kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma ta apimtimi, kiek ji riboja kiekvieno Seimo nario ar viso Seimo in corpore teisę išreikšti savo nepritarimą ekspertinio vertinimo užsakymui, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui ir konstituciniam daugumos principui, nepaneigia Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijos bei Seimo, kaip Tautos atstovybės, kolegialumo principo, tai yra ar minėta norma ta apimtimi, kiek ji neleidžia Seimo nariui kiekvienam išreikšti nuomonės dėl ekspertinio vertinimo būtinumo, neprieštarauja Konstitucijos 55 straipsniui ir jo 1 daliai. Taip pat ar neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam laisvo Seimo nario mandato principui ir nepaneigia iš to kylančio Seimo narių lygiateisiškumo, nes šiuo atveju esant esamai Statuto 145 straipsnio formuluotei dalis Seimo narių tarsi įgyja privilegiją išreikšti nuomonę dėl ekspertinio vertinimo, kiti Seimo nariai tokios privilegijos netenka.
Analogiška situacija iš esmės yra su 145 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma ta apimtimi, kiek ji jau riboja kiekvieno iš mūsų Seimo nario teisę išreikšti savo nuomonę dėl jau atliktos ekspertinio vertinimo išvados, nes išvada plenarinio posėdžio salėje yra tiktai pristatoma. Mes ją išklausome, tačiau nebalsuojame dėl to, ar tai išvadai pritarti, ar nepritarti. Šiuo atveju, žinoma, kyla klausimas ir dėl išvados prasmės, ir, be abejo, dėl to, kodėl mūsų visų jau kartu kaip Seimo narių teisėtą nuomonę išreikšti yra negalima. Tai čia galima būtų įtarti tiek prieštaravimą Konstitucijos 1 straipsniui, tiek prieštaravimą 55 straipsnio 1 daliai, tiek ir prieštaravimą 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo narių laisvo mandato principui.
Taip pat matau, kad mano pasiūlymu yra registruotas Seimo nario A. Nekrošiaus vienas pasiūlymas, kur yra keliamas klausimas ir dėl mūsų resursų, Seimo biudžeto panaudojimo tikslingumo ir ar tai neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, kurie įpareigoja racionaliai tvarkyti valstybės biudžetą. Tame pasiūlyme tiesiog yra atkreipiamas dėmesys, kad Seimas turi pakankamai galimybių užsakyti nemokamus ekspertinius vertinimus, tai yra normos, kurios nustato mūsų veiklą komitetuose, sako, kad mes ten pasitelkiame ekspertus. Normos, kurios nustato frakcijų finansavimą, sako, kad frakcijos, kurios turi savo biudžetą ir nori gauti ekspertų nuomonę, gali tą biudžetą naudoti ekspertų nuomonei gauti.
Taip pat iš Statuto normų galime matyti, kad ir ankstesni seimai yra turėję pasitvirtinę Seimo komitetų ekspertų sąrašus, kaip, tarkim, buvo anksčiau Sveikatos reikalų komitete, kur Statutas suteikia galimybę kviestis iš to sąrašo esamus ekspertus. Taigi ekspertinę nuomonę išklausyti yra be galo daug galimybių. Staiga mes turime normą, kur dar tą ekspertinę nuomonę, kuri būtų gaunama kitu atveju nemokamai, turėtume pirkti. Šiuo atveju tame viename iš pasiūlymų Seimo nario yra kalbama ir yra klausiama, ar tikrai šiuo atveju mes savo biudžetą, valstybės biudžetą, naudojame racionaliai. Dėkoju ir lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, besiklausant jūsų, susidaro toks įspūdis ir kyla klausimas, ar apskritai opozicijos buvimas neprieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų norėčiau paklausti ir paprašyti jūsų nuoširdaus atsakymo, ar iš tikrųjų valdančioji dauguma jaučiasi tokia nuskriausta ir neturi nei galimybių, nei laiko, nei sąlygų rašyti įstatymus, diskutuoti, priimti valstybei reikalingus sprendimus, o opozicija taip trukdo, kad reikia imtis jos ir varžyti jos teises? Pripažinkime, ši nuostata iš esmės yra skirta opozicijai gauti reikalingą ekspertinę išvadą, nuomonę, atsakymus į dažniausiai valdančiosios daugumos inicijuojamus sprendimus. Tai ar iš tikrųjų valdančioji dauguma jaučiasi tokia nuskriausta?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų opozicija gauti ekspertų nuomonę gali daugeliu būdų, įskaitytinai ir tuo būdu, kad iš frakcijos lėšų ji pasisamdo reikalingus ekspertus ir gauna jų nuomonę.
Opozicijos atstovai dalyvauja visų komitetų posėdžiuose. Komitetų posėdžiai yra atviri, tai netgi nesant komiteto narių gali ateiti į tą komitetą klausyti vykstančių diskusijų ir ten pakviestų ekspertų. Galimybių sužinoti ekspertinę nuomonę turi kiekvienas iš mūsų, ne tik opozicijos, bet ir pozicijos atstovas, jeigu tik yra pakankamai aktyvus ir dirbantis Seimo narys. Tų galimybių mes iš tiesų turime labai daug.
Kas atsitinka su ekspertiniu vertinimu? Be valstybės resursų švaistymo, tikrai yra gana sudėtingų situacijų, kada ekspertinis vertinimas tampa priemone, na, pripažinkime, kolegos, ir blokuoti sprendimus. Mes ir dabar turime problemą, ką diskutuojame ir su Teisės departamentu, kada yra skelbiamas vienas šaukimas, neatsiranda ekspertų, skelbiamas kitas šaukimas, skelbiamas trečias šaukimas. Ekspertai nenori dalyvauti. Kai kurie iš jų pasako, kodėl mes turime dalyvauti viešajame pirkime, kai tą savo nuomonę, jeigu norime išreikšti kaip universiteto atstovai, mes galime komitetui atsiųsti raštu, komitetas tą nuomonę įdės į išvadą ir dėl jos diskutuos. Tai bus daug paprastesnis kelias ekspertui pateikti savo poziciją.
Šitas aspektas dėl ekspertinio vertinimo yra. Tai yra praktinis aspektas, tačiau, nepaisant to, yra konstitucingumo klausimai, į kuriuos, aš manau, tikrai turėtume suteikti galimybę atsakyti Konstituciniam Teismui. Jeigu Konstitucinis Teismas matys, kad šita norma kaip nors specifiškai rengta tiktai opozicijai, jisai pasakys, kad mūsų įtarimai buvo neteisūs, ir tokiu atveju turėsime tokią normą. Ką pasakys Konstitucinis Teismas, manau, turėsime gerbti.
Dabar tikrai labai daug klausimų kyla, nes faktiškai Statute sunku surasti tokią situaciją, kad Seimo narių grupė turėtų aukštesnius įgaliojimus negu visas Seimas. Prisiminkime apkaltos inicijavimo procedūras, procedūras, kada yra inicijuojamos komisijos. Taip, ten Seimo nariai, tam tikra Seimo narių grupė, turi diskreciją, tačiau paprastai dėl tų sprendimų Seimas balsuoja. Čia mes neturime nei balsavimo užsakymo atvejų, kada būtų balsuojama dėl reikalingumo, neturime ir balsavimo tada, kai yra ekspertinė išvada. Paklauskime galų gale savęs pačių, o kuriems galams tada ekspertinis vertinimas, jeigu mes jį tiktai išklausome, bet posėdžių salėje, turėdami ekspertų išvadą, dėl jos net nebalsuojame?
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Klausti – viena minutė, atsakyti būtų gerai spėti per dvi minutes.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, aišku, šiek tiek keista, kad atėjote su valdančiąja jėga, kuri labai daug žaidė profesionalų, ekspertų korta, o dabar boditės ekspertinio vertinimo Lietuvos Respublikos Seime. Mano klausimas yra kitas. Kaip mes žinome, jeigu Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, ta Statuto norma sustoja galioti, kitaip tariant, opozicija ir apskritai Seimo nariai nebegalės pasinaudoti šia Statuto suteikiama teise svarstant artimiausiu metu svarbiausius įstatymų projektus, pavyzdžiui, naują jūsų ir R. Karbauskio iniciatyvą dėl nacionalinio transliuotojo.
Ar nėra taip, kad jūs norite tiesiog sustabdyti šitos Statuto normos galiojimą, o Konstitucinio Teismo nuomonė čia yra tik detalė, ne tokia svarbi?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, teismas ne tik sustabdo tos normos galiojimą, bet kai Seimas kreipiasi nutarimu, ir duoda atsakymą skubos tvarka, tai yra mes per maksimaliai trumpą laikotarpį išsiaiškinsime.
Iš tiesų, kolegos, buvo registruotas ne vienas mano pasiūlymas, kad gal susitvarkome tą procedūrą, suteikiame galimybę Seimui balsuojant išreikšti pozicijas. Galiausiai baigėsi tuo, kad ir dėl to pasiūlymo buvo užsakytas ekspertinis vertinimas. Kadangi matome, kad ta diskusija Seimo salėje yra labai sudėtinga, tai suteikime galimybę pasakyti Konstituciniam Teismui dėl šitos normos.
Jeigu jūs tikrai esate teisūs, kad tai yra tik opozicijos norma, ir Konstitucinis Teismas pasakys, mes tikrai klausysime. Kol kas mes matome tai, kad, be piktnaudžiavimo, atsiranda neracionalus pinigų naudojimas. Jeigu jūs pasiskaitytumėte mano ir paskui Seimo nario pasiūlymus, matytumėte, kiek yra galimybių Seime užsakyti ekspertinę nuomonę kitais atvejais, kaip ją galima gauti nemokamai. Jeigu jūs, kaip opozicija, naudotumėtės tomis visomis galimybėmis, jūs tikrai tą ekspertinį vertinimą gautumėte ir greičiau, ir be viešųjų pirkimų, ir, dar be to, taupydami valstybės biudžetą. Tikrai siūlau pritarti nutarimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų, ko gero, matote ir pati, kad kai kurie įstatymų projektai yra rengiami ne visai kokybiškai. Galiu paminėti keletą: vienas yra LRT įstatymo pasiūlymas, kurį šiandien ketinate pateikti, jūsų kolega ketina pateikti, – 58 departamento pastabos. Vaiko teisių įstatymas – 45 Teisės departamento pastabos. O aš jau nekalbu apie turinį to paties įstatymo, kuris būtent tam tikra prasme ir reikalauja ekspertinio vertinimo. Ar jūs nemanote, kad dar labiau nukentės Seimo įstatymų leidimo kokybė, jeigu bus apribota šita teisė, netgi besikreipiant į Konstitucinį Teismą, nes, kaip ir minėjo, iš karto nebus galima naudotis šia ekspertinio vertinimo nuostata? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nustebusi klausausi, nežinau, ar jūs pats save išgirdote, bet jūs pasakėte, kad naudojimasis konstitucine teise kreiptis į Konstitucinį Teismą riboja kieno nors teises? Keista formuluotė. Kalbant apie ekspertinį vertinimą ir apie tai, ką jūs sakote dėl nekokybiškų įstatymų projektų, dėl LRT įstatymo, aš vakar vakare turėjau pakankamai įdomią analizę, aš tiesiog pažiūrėjau, kokioms normoms yra taikomos pastabos. Pasirodo, kad ketvirtadalis tų pastabų yra dėl tų normų, kurios yra perkeltos iš galiojančio įstatymo, kurios nepakeistos. Vadinasi, galiojantis LRT įstatymas dabar turi labai daug problemų ir ydų, kurias Teisės departamentas peržiūrėdamas surado. Negana to, galiojančiame įstatyme buvo surasti pasikartojantys sakiniai. Kažkoks redaktorius 1996 metais nesugebėjo jo normaliai suredaguoti ir išbraukti pasikartojimą. Vargu ar galime sakyti, kad tai yra kokybiškas įstatymo tekstas, pagal kurį mes gyvename šiandien.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ištraukite kortelę ir vėl įdėkite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, noriu pasiteirauti jūsų tokio dalyko: ar jūs esate giliai įsitikinusi, kad klausinėti ekspertų yra tik pinigų išmetimas? Ir jeigu opozicija kreipiasi, tai tik gaišina ir pinigus išmeta. Ir kai jūs būsite opozicijoje, tai jūsų kreipimaisi, iš daugumos pozicijų vertinant, aišku, kad bus gaišinimas, pinigų išmetimas ir panašiai. Jūs bent dvejais metais į priekį matote, kaip jūs elgsitės, būdami opozicijoje? Jūs būtinai gaišinsite, išmesite pinigus, nes opozicija kitaip nesielgia.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, aš jums paskaitysiu galiojančius Statuto straipsnius, nes matau, kad mes jų greičiausiai neskaitome. Pažiūrėkime, kur mes dar galime pasitelkti ekspertus. Yra Statuto 54 straipsnis, jis vėlgi numato, kad komitetų klausymuose dalyvauja ekspertai, jie yra kviečiami. Yra Statuto 149 straipsnio 1 ir 3 dalys, kur vėl numatoma komitetų svarstymo procedūra, kur yra kviečiami ekspertai ir gali pasisakyti, kur yra svarstomi pasiūlymai, gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų ir kitų institucijų. Turime 150 straipsnį, kur vėlgi minimi ekspertai, ir mums suteikiama galimybė. Turime Seimo valdybos sprendimus dėl frakcijų lėšų naudojimo, kur sakoma, kad jeigu frakcija mano, kad jie yra reikalingi, taip pat ir opozicinė frakcija, ji ir savo lėšomis gali pasisamdyti ekspertus. Yra milijonas galimybių. Ir tik galiu jums palinkėti sveikatos pasinaudoti visomis tomis Statuto suteiktomis galimybėmis aktyviai dalyvauti visų komitetų veikloje, tiesiog domėtis ir diskutuoti su ekspertais. Taigi galite ateiti ir į klausymus, vykstančius ne posėdžių metu, į bet kurį komitetą ir tas ekspertų nuomones, netgi kaip jos derinamos, matyti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Laikas klausti baigėsi.
Nuomonės už. Nuomonė už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, kai konservatoriai prieštarauja – svarbu prieštarauti. Taigi Konstitucinis Teismas ir atsakys, ar šie Statuto straipsniai prieštarauja Konstitucijai. Juk, man atrodo, jūs tikrai gerai sugyvenate su Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimu, kuris buvo Konservatorių partijos narys, dabar formaliai sustabdęs. Jūs juk kreipėtės dėl privačių fondų į Konstitucinį Teismą, paprašėte, kad būtų paskirta ta teisėja, kuri rengtų medžiagą arba sprendimą Konstituciniam Teismui, kaip jums reikia. Man atrodo, jeigu jūs manote, kad čia turi išlikti šitie ekspertai, nors kaip ir minėjo, tų ekspertų, diskusijų gali būti įvairiausiomis stadijomis ir įvairiausiu metu… Štai prieš porą dienų organizavo dėl Šeimos įstatymo specialią konferenciją Seime, susirinko visos suinteresuotos pusės, diskutavo, išsakė savo pozicijas, įvertino vieną ir kitą įstatymo variantus, teikė savo pastabas. Šios įstatymo, Statuto, nuostatos tam, kad būtų trukdoma priimti įstatymo pataisas. Daugiau jos tikrai nereikalingos. Manau, kad tikrai reikia kreiptis, ir Konstitucinis Teismas duos jums atsakymą. O jūs jau ten su D. Žalimu pasirūpinsite, kad duotų tokį, kokio jums reikia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, niekas netrukdo valdantiesiems surinkti parašus, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti situaciją dėl tų čia pateiktų Statuto straipsnių. Bet manau, kad ne toks tikslas yra. Manau, puikiai suprantama, kad greičiausiai Konstitucinis Teismas apgins Seimo mažumos teises šiuo atveju. Svarbiausias tikslas yra tam tikram laikui sustabdyti ekspertizės užsakymo galimybę. Kai visas Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kaip žinome, tų straipsnių galiojimas yra sustabdomas. Matyt, valdantiesiems labai svarbu, kad šiuo metu nebūtų galimybės užsakyti jų labai stumiamiems keliems svarbiems įstatymų projektams, tokiems kaip Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo nauja redakcija, abejotinos R. Karbauskio teikiamos Vaiko teisių apsaugo įstatymo pataisos, nes greičiausiai nenorima susilaukti neigiamų ekspertinių išvadų dėl tų politiškai stumiamų projektų. Aš kviečiu vis dėlto šiuo atveju nebalsuoti už nutarimo projektą, nestabdyti ekspertizės užsakymo galimybės ir valdantiesiems palikti teisę tuos klausimus aiškintis tiesiogiai kreipiantis kaip Seimo narių grupei.
PIRMININKAS. O aš kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 50, prieš – 34, susilaikė 5 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Prašoma ypatingos skubos. (Balsai salėje) Tikriausiai bendru sutarimu nepritarsime. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 50, prieš – 36, susilaikė 1 Seimo narys. Ypatingai skubai pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, B. Matelis – replika po balsavimo. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Aš tik norėčiau pasakyti, kad per paskutinius dvejus balsavimus tiek mano, tiek kitų kolegų, kurie sėdi už manęs, kortelės rodė, kad jos neįdėtos, nors buvo įdėtos ir mes negalėjome išreikšti savo nuomonės.
12.16 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 10, 15, 16 straipsnių, trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų informaciją. Dabar darbotvarkės 1-13 klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo 2, 10, 15, 16 straipsnių, trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601(2). Priėmimas. Gerbiami kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Taip pat yra 4, 5, 6 ir 7 straipsniai. Pastraipsniui galime juos visus priimti. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2601(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.17 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 378 ir 379 straipsniais ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2651(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Prokuratūros įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2651(2). Priėmimas. Pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2651(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.18 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2434(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2434(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: vienbalsiai 92 pritarė įstatymo projektui, kurį skelbiu priimtu. (Gongas)
12.19 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 98 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2669(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 98 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2669(3). Priėmimas.
Pastraipsniui. Gerbiami kolegos, tai Statuto priėmimas. 1 straipsnis, kuriuo mes skelbiame, kad rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos, o vakarinis – nuo 14 valandos. Prašome balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 7. 1 straipsnis, keičiantis 98 straipsnį, priimtas.
2 straipsnis, keičiantis 208 straipsnį. Aš kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Nekrošių dėl Seimo statuto, nes dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jį reikia pakomentuoti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Yra Teisės departamento du siūlymai ir abiem… Atsiprašau, trys siūlymai. Visiems yra komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKĖ. Prašyčiau pakomentuoti, nes Teisės departamentas pirmu savo pasiūlymu išreiškė galimai prieštaravimą Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ir įtvirtintam laisvo Seimo nario mandato principui ir iš Konstitucijos nuostatų kylančiam visų Seimo narių lygybės principui.
PIRMININKĖ. Komiteto pasiūlymas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto siūlymas: „Seimo sesijos metu kiekvieno ketvirtadienio paprastai rytinio Seimo posėdžio pabaigoje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus.“ Skambėtų taip.
PIRMININKĖ. Ar, kolegos, pritariate? Prieš nori kalbėti… Bet mes dėl Teisės departamento pasiūlymų atskirai nebalsuosime. Dėl viso straipsnio balsuosime. Aptarkime antrą Teisės departamento pasiūlymą. Pakomentuokite, kur siūlomas trečias pasiūlymas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Projekto 2 straipsniu Seimo statuto 208 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „…kai Vyriausybės nariai atsakinėja į klausimus 30 minučių, klausimus užduoda tik opozicijai priklausantys Seimo nariai“ nedera su to paties Seimo statuto straipsnio 5 dalimi, pagal kurią klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių du klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį.
Kompleksiškai vertinant aptariamas Seimo statuto 208 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, 5 dalyje nustatyta klausimų uždavimo eilė galiotų ir tuo atveju, jei Vyriausybės nariai į klausimus atsakinėtų 30 minučių, nes projektu jokių išimčių nustatyti nesiūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateiktus komiteto argumentus.
Gerbiami kolegos, mes turime balsuoti dėl šio straipsnio. Prieš tai, matau, yra norinčių kalbėti. Komiteto nuomonė, kad straipsnis skambėtų taip: „Seimo sesijos metu kiekvieno ketvirtadienio paprastai rytinio Seimo posėdžio pabaigoje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduotus klausimus.“
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prieš tokią formuluotę nori kalbėti K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nenoriu. Už 60 minučių nenoriu.
PIRMININKĖ. Jau nenorite. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra.
Balsuojame dėl komiteto pateiktos formuluotės, keičiančios 208 straipsnį.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš – 2, susilaikė 18.
Kad priimtume Statuto straipsnį, reikia 71 balso. (Balsai salėje) Taip, dabar 262 straipsnis, Statuto keitimo tvarka. Seimo statuto, beje, atskiri straipsniai gali būti naikinami, papildomi, keičiami didesne kaip pusės Seimo narių balsų dauguma. (Šurmulys salėje)
Kolegos, dabar būtų klausimas. Ar yra norinčių perbalsuoti? (Balsai salėje) Formaliai taip paklausti galime ir išsiaiškinti dėl to galime, nes dabar matau, kad kai kurie kolegos kažkur buvo pabėgę. K. Masiulis – dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Siūlau… (Taip, dėl vedimo tvarkos.) Aš siūlau neperbalsuoti. Aš pats dabar jau susilaikyčiau ir jūs nieko gero… matyt, ir kolegas pakviesčiau, nes mes nieko nekeičiame. Valandą – į 60 minučių! – ojei, kaip čia stipriai…
PIRMININKĖ. Viskas gerai, kolegos. Dabar atitinkamai mes nutarėme dėl 1 straipsnio ir jam pritarėme, 2 straipsniui nepritarėme. Dabar dėl viso Statuto pakeitimo jau tik su vienu straipsniu. Tai atitiktų mūsų Statuto ir vedimo tvarkos reikalavimus.
Motyvai. Prieš – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš vis dėlto susilaikysiu, nors nebuvo pritarta tam 2 straipsniui, bet nelabai suprantu, kokią mes čia problemą sprendžiame. Tikrai nesuprantu! Buvo siūloma 2 straipsniu apskritai panaikinti Vyriausybės pusvalandį. Tą dabar supratau. Bet jeigu nėra problemos, yra taisyklės, mes visi pagal tas taisykles žaidžiame, jeigu sunkiai sekasi žaisti pagal tas taisykles, tada mokomės žaisti pagal taisykles. Aš siūlau tų taisyklių tiesiog nekeisti. Statutas galioja jau ilgus metus ir Seimas dirbo pagal jį, tai nelabai suprantu, kokią čia problemą sprendžia ir kuo čia tas gyvenimas Seimo salėje taps geresnis. Susilaikysiu.
PIRMININKĖ. J. Razma – už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi dabar liko tik 1 straipsnis, kuris nustato, kokiomis valandomis mes dirbame rytiniame, kokiomis vakariniame posėdyje, man atrodo, kad tas pakeitimas yra racionalus, kad būtų parašytos tik tos valandos. Kaip suprantu, dėl 30 ar 60 minučių to straipsnio neliko, tai viskas gerai. Dirbtume ryte iki 13 valandos, nuo 13 valandos iki 14 valandos būtų pertrauka. Tai būtų, man, atrodo, racionalesnis laiko išdėstymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš taip pat nelabai supratau, kas Aušrinei neaišku, nes, man atrodo, mes ir tarėmės, kalbėjome, kad galbūt būtų geriau viską vieną valandą pastumti į priekį, tuo labiau kad ir vakarinis posėdis dažniausiai labai užtęsiamas, o tada jis galėtų baigtis anksčiau, ir pietų pertrauka yra normalesniu laiku, ne nuo 14 valandos, o nuo 13 valandos. Pataisos tikrai nedidelės, man atrodo, jos nekelia abejonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, kai neliko šio Vyriausybės pusvalandžio, aš irgi nematau, dėl ko mes čia turėtume ietis laužyti. Jeigu mes pažiūrėtume patys pragmatiškai, tai apie 12 valandą daugelis mūsų jau čia pradeda kelti sparnus ir bėgti aukštu žemiau į valgyklą. Iki 13 valandos tikrai iškentėtume, tai aš siūlau pritarti tam, kas čia pasiūlyta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl Statuto. Jau dabar būtų dėl vieno straipsnio pakeitimo. Keičiame 98 straipsnį. (Šurmulys salėje)
Šio statuto priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 5. Skelbiu Statutą (projektas Nr. XIIIP-2669(2) priimtu. (Gongas)
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės skyrimo akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-3022(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės skyrimo akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-3022. Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto išvada – E. Jovaiša. Prašom, gerbiamasis profesoriau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir pasiūlymui, jog L. Tauginienė būtų etikos ir procedūrų kontrolierė, pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar gerbiamoji L. Tauginienė norėtų kalbėti? Ne. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu?
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? 2 straipsnis. Įsigaliotų nuo sausio 21 dienos, galime priimti. Dėl viso motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai – vienbalsiai pritarėme. Seimo nutarimą „Dėl Loretos Tauginienės skyrimo akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ skelbiu priimtą ir prašau gerbiamąjį Pirmininką pasveikinti ir palinkėti sėkmės. (Plojimai)
L. TAUGINIENĖ. Dėkoju už pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Sėkmės jums darbe.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projektas Nr. XIIIP-3124 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projektas Nr. XIIIP-3124. A. Širinskienė. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, frakcijos vardu tiesiog prašyčiau pusės valandos pertraukos, dar norėtume pažiūrėti ir Teisės departamento išvadą.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu galime pritarti teisėtam reikalavimui frakcijos vardu? Pritarėme, ačiū. Nepritarėme. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui skelbti pusės valandos pertrauką dėl šio Seimo nutarimo tolesnio pateikimo ir svarstymo?
Balsavo 81 Seimo narys: už pertrauką – 51, prieš – 15, susilaikė 15. Skelbiama pusės valandos pertrauka.
12.34 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075(2). Priėmimas. Kviečiu L. Matkevičienę, nes yra gauta pasiūlymų, kuriuos mes turėsime aptarti.
Pastraipsniui. 1 straipsnis – įstatymo paskirtis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamoji kolege, prašome pristatyti komiteto nuomonę.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas sausio 10 dieną svarstė minėto įstatymo projekto straipsnį ir komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote formuluotę įrašant žodžius…
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pacientų artimieji, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, tėvai, įtėviai, pilnamečiai broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), pilnamečiai vaikaičiai, seneliai ir kartu gyvenantys vaikų (įvaikių) sutuoktiniai ir vaikų (įvaikių) sugyventiniai.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto pasiūlymui.
Dėl šio straipsnio 8 punkto taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, dėl psichikos ir elgesio sutrikimo formuluotės.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Komiteto pasiūlymas – pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Psichikos ir elgesio sutrikimas – biologinių, psichologinių, socialinių veiksnių ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeltas asmens mąstymo, elgsenos ir jausmų sutrikimas, nurodytas galiojančioje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pasiūlymui. Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Juos galime priimti? Priimame.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė teikdamas naują formuluotę.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Ir komiteto pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Trumpai.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). …pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „Dėl pilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą gali kreiptis pats pacientas, gydytojas, greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovas, teismas, taip pat paciento sutuoktinis, sugyventinis, partneris, o kai jo nėra, vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš paciento pilnamečių vaikų, arba vienas iš paciento pilnamečių brolių, seserų, arba vienas iš paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš paciento senelių (toliau – atstovas pagal įstatymą), išskyrus, kai pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa, rūpyba – paciento globėjas, rūpintojas arba atstovas pagal pavedimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 21 straipsnyje. Dėl nepilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą gali kreiptis nepilnametis pacientas nuo 16 metų, gydytojas, greitosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovas, teismas, vienas iš tėvų ar globėjas.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto formuluotei ir visą 6 straipsnį galime priimti? Galime.
7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Komiteto pasiūlymas pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: „Susitikti su lankytojais, savo atstovu pagal įstatymą ar pagal pavedimą (toliau – atstovas) ir asmeniu, kuris teikia jam pagalbą pagal pagalbos priimti sprendimus sutartį, be pašalinių asmenų.“
PIRMININKĖ. Galime pritarti formuluotei? Ir 8 straipsnį galime priimti? Dėkoju, priimame.
9 straipsnis. Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Prašom pristatyti. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Pasiūlymas yra labai paprastas, tai yra kad, sprendžiant dėl nepilnamečių asmenų priverstinio gydymo, tą sprendimą priimant dalyvautų ir vaikų ir paauglių psichiatras.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, neatsiklausiau jūsų, bet, manau, tikrai yra 29 pritariantys, kad svarstytume šį pasiūlymą, taip pat ir dėl kitų A. Verygos pasiūlymų. Bendru sutarimu, taip.
Komitetas pritarė. Už A. Verygos pasiūlymą – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėsiu pasisakyti.
PIRMININKĖ. Už A. Verygos pasiūlymą? Pritariate?
A. VINKUS (LSDDF). Ar galima?
PIRMININKĖ. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tik noriu pasakyti, kad teikiamo įstatymo redakcija kartu su 18 kitų lydimųjų įstatymų pakeitimų yra svarbus žingsnis psichikos ir elgesio sutrikimo…
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau. Čia būtų dėl A. Verygos pasiūlymo.
A. VINKUS (LSDDF). Aš galvojau, dėl viso, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Jūs kalbėsite vėliau.
A. VINKUS (LSDDF). Vėliau.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio. Komitetas pritarė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Bet ne rečiau kaip kas pusantros valandos – įsirašėte papildomai. Visą šį 9 straipsnį galime priimti? Priimame. 10 straipsnis. Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Prašau. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų čia vėlgi… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Statutas reikalauja.
A. VERYGA (LVŽSF). …techniniai pataisymai, kur yra pataisomos tam tikros formuluotės, kur įrašoma, kad pacientui suprantama forma ir būdais, pagal jo gebėjimą suprasti ir pacientui sutikus, taip pat papildoma formuluote, kad gydytojas psichiatras šioje dalyje nurodytą informaciją prieš sutikimo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento hospitalizavimo davimą privalo pranešti raštu šiam asmeniui.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Galime pritarti ir priimti 10 straipsnį? Priimame. 11 straipsnis. Gauti Teisės departamento vienas ir antras pasiūlymai.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Tam pritarėme. Ir Seimo narys A. Veryga dėl 11 straipsnio taip pat teikia pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Tai yra analogiškas papildymas, kaip ir buvo aname straipsnyje, dėl vaikų ir paauglių psichiatro dalyvavimo priimant sprendimą.
PIRMININKĖ. Ir komitetas tam pritarė. Galime pritarti ir visą 11 straipsnį priimti? Priimame. 12 straipsnis. Taip pat gauti Seimo nario A. Verygos pasiūlymai.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Vienas patikslinimas yra tiesiog labai techninio pobūdžio, kad būtų aiškiau, tai yra įrašoma: „dėl kitų objektyvių duomenų priimant sprendimą“, taip pat įrašomas vaikų psichiatras.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, ir šios formuluotės yra ir kituose jūsų pasiūlymuose…
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, analogiškos formuluotės.
PIRMININKĖ. Analogiškos. Visą 12 straipsnį su A. Verygos… (Balsai salėje)
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Visą 12 straipsnį prašome priimti su A. Verygos pasiūlymais ir komiteto pritarimu. Priimame. (Balsai salėje) Dėl 12 straipsnio motyvų niekas nenori išsakyti. Jūs prašote balsuoti dėl 12 straipsnio? Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, jog mes balsuojame dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sąlygų. Šis straipsnis nusako, kad priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti galima ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Na, mes kalbėjome, jog šiuo metu Civilinis kodeksas leidžia tris dienas, bet galiojantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas leidžia tik dvi dienas. Nėra jokios kalbos apie darbo ar nedarbo dienas. Dabar mes įvedame darbo dienų terminą ir galime įsivaizduoti, kad bus tokios situacijos vietoj to, kaip dabar galima maksimaliai dvi paras… Gali atsitikti taip, kad trys darbo dienos ir savaitgalis per vidurį, ir išeis, kad priverstinai hospitalizuojamas ir priverstinai gydomas, taip pat ir vaistais, asmuo gali būti ilgiau nei penkias paras. O jeigu iškris dar Kalėdos ar Kūčios, Naujieji metai, kaip mes ką tik susidūrėme, tai žmogus gali būti priverstinai gydomas ir laikomas galbūt net ir 10 dienų. Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti, ar mes iš tikrųjų norime eiti tuo keliu.
PIRMININKĖ. A. Matulas dėl 12 straipsnio. Prašau. Motyvai – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš pritariu 12 straipsniui, nes asmeniškai teko šnekėtis su trijų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų vadovais ir aiškintis, kaip yra, kokia situacija. Išties dviejų dienų nepakanka, nes žmogus guldomas priverstinai gydytis tais atvejais, kai yra pavojingas sau arba visuomenei. Pavyzdžiui, žmogus, paguldytas ketvirtadienį ar penktadienį, praėjus dviem dienoms, pavyzdžiui, sekmadienį–šeštadienį įstaigos dar susitvarko, kreipiasi į teismą, o sekmadienį dažniausiai sprendžia, ar išleisti žmogų, ar kreiptis į teismą, nes mato, kad jis ir toliau lieka agresyvus, nepagydytas. Ir dažniausiai sako, ką mes darome, išleidžiame, tiesiog išleidžiame, nes problemų surašyti kreipimąsi sekmadienį yra labai daug.
Aš ir pats asmeniškai, ir jūs, manau, turite daugybę atvejų, kai grįžta į šeimą toks žmogus. Ateina senukai dažniausiai ir sako, kodėl jūs išleidote? Jis siautėja, viską daužo, mane gąsdina, daužo langus, neša turtą, o jūs išleidote už trijų dienų. Tai problemai išspręsti pasirinktas kelias, kad trys dienos pagal Civilinį kodeksą, tokiu atveju neiškris sekmadienis, nes jeigu paguldys, pavyzdžiui, trečiadienį, tai gali susitvarkyti ir šeštadienį. Šeštadieniais jie susitvarko. Labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui. Tiesiog šiuo atveju mes turime apginti ir visuomenę – šeimos narius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti dėl šio straipsnio. Balsuojame. Balsuojame dėl 12 straipsnio.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 10. 12 straipsnį priimame.
13 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Taip pat… Prašom, pirmininke. Manau, galime pritarti. Ar norite komiteto nuomonę pakomentuoti?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti. Pasiūlymas dėl 13 straipsnio, taip?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Galime.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Visą 13 straipsnį galime priimti. A. Armonaitė – prieš 13 straipsnio priėmimą. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš noriu atkreipti dėmesį į tas pačias nuostatas, kurios dabar yra visame įstatyme – trys darbo dienos. Iš tikrųjų aš norėčiau išsakyti nuostabą dėl sveikatos ministro A. Verygos, kuris buvo pateikęs savo pasiūlymą įrašyti dvi paras. Vėliau tas pasiūlymas kažkur dingo, ir dabar mes įvedame tris darbo dienas. Kaip jau buvo išsakyta, jeigu savaitė turi nedarbo dienų, tai žmogus gali būti priverstinai hospitalizuojamas ir savaitę, ir net daugiau. Žinote, čia yra žmogaus teisių pažeidimas. Jeigu Seimas tiesiog priims šį įstatymo projektą, tai vaikštome labai plonu ledu.
Dabar aš noriu dar atkreipti dėmesį į tai, kad psichikos sveikatos įstaigos privalo turėti gydantį psichiatrą visą parą, įskaitant ir nedarbo dienas. Taigi aš nelabai suprantu, kodėl yra su tokiu užsispyrimu visame įstatyme įrašyta tokia nuostata, ir nesuprantu, kodėl sveikatos ministras, būdamas psichikos sveikatos profesionalas, atsiėmė savo pasiūlymą, kuris buvo kur kas logiškesnis. Dabar mes keliaujame su tokiu tikrai Rytus, o ne Vakarus priimančiu reguliavimu.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Už 13 straipsnį – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiktai reaguoju į gerbiamos Aušrinės pastebėjimą. Iš tikrųjų galime diskutuoti ir svarstyti, ar dvi, ar trys dienos. Buvo išsakyta įvairių argumentų. Taip, teikiau tokią pataisą. Deja, jai komitetas ir Seimas nepritarė. Galima teikti iš naujo, bet aš manau, kad mes to pritarimo nesulauksime, tai gal neverta teikti to, kam Seimas nepritaria. Aš tiesiog vertinu racionaliai, ar įmanoma, ar neįmanoma tokią pataisą priimti.
Dar daugiau. Tam, kad ji būtų, ji turėtų būti suderinta su Civiliniu kodeksu. Vadinasi, reikėtų kartu teikti ir Civilinio kodekso pataisas. Jeigu matysite tokią galimybę, surinksite pakankamai Seimo narių, teikime, bet nestabdykime tokiu būdu viso įstatymo priėmimo. O įvardinimas kituose straipsniuose tų trijų dienų čia nėra užsispyrimas. Tiesiog įstatyme visur turi būti tos pačios dienos numatytos – negali viename straipsnyje būti vienaip, kitame kitaip. Neaukokime viso įstatymo. Jeigu ateityje matysime progą, galėsime svarstyti ir dėl dviejų dienų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame (motyvai išsakyti) dėl 13 straipsnio.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 8. 13 straipsnis priimtas.
Seimo narys A. Veryga siūlė papildyti įstatymo projektą 14 straipsniu. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų yra siūloma papildyti 14 straipsniu, kur yra detaliai apibrėžiamos neveiksniems asmenims teikiamos paslaugos, priverstinis hospitalizavimas ir gydymo sąlygos. Tiesiog jos išvardinamos taip, kaip ir kitiems asmenims.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.
Gerbiami kolegos, galime papildyti naujuoju 14 straipsniu? Galime papildyti. Dėkoju. 14 straipsnis tampa 15 straipsniu mūsų įstatyme. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. 15 straipsnį galime priimti? Galime. Ir visą 1 straipsnį, kuris jau susideda iš 15 straipsnių, galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju pranešėjai.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip jau buvau pradėjęs kalbėti, nauja įstatymo redakcija kartu su 18 lydimųjų įstatymų pakeitimais yra svarbus žingsnis psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos reguliavimo srityje. Prie reikšmingų pokyčių, kurie siūlomi naujoje Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcijoje, priskirčiau priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo be teismo sprendimo reglamentavimą. Pagrindas, apie ką kalbėjo ir gerbiamasis A. Matulas. Lietuvoje šiuo požiūriu turėjome įvairią praktiką, bet pastaruoju metu tokios nuostatos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nebuvo. Kaip rodo gyvenimas, toks reglamentavimas reikalingas, todėl pritariu, kad naujoje įstatymo redakcijoje numatoma priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo be teismo sprendimo galimybė iki trijų dienų, į teismą reikia kreiptis per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios. Įstatyme siūlomi aiškūs ir konkretūs fizinio suvaržymo priemonių taikymo pagrindai. Kadangi tai labai jautrūs atvejai tiek pacientams, tiek jų artimiesiems, manau, labai teisinga itin konkrečiai reglamentuoti jų taikymą tik įstatyme numatytais atvejais.
Pozityviu pokyčiu laikyčiau reglamentuotą vaizdo stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, atsisakymą nuostatų dėl Valstybinės psichikos sveikatos komisijos prie Vyriausybės, kuri iš esmės dubliavo Valstybinio psichikos sveikatos centro funkcijas, ir kitus punktus. Taigi pritariu naujai Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo redakcijai, kurioje šios srities santykių reguliavimas yra tikrai patobulintas. Kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų, mano vertinimu, yra žiaurus žmogaus teisių pažeidimas šis įstatymo projektas. Ir labai apmaudu, kad medicinos klausimai Lietuvoje vis dar išlieka išskirtinai medikų reikalas. Pacientų teisės, pacientų nuomonė išlieka mažareikšmė. Galbūt nestebina – kai ministras psichiatras, tai aplinkui visi serga. Kai rankose plaktukas, aplink matai vien tik vinis. Vienintelis efektyvus sprendimas – uždaryti, priverstinai gydyti kuo greičiau, kuo daugiau ir uždarius laikyti kuo ilgiau.
Jau minėjau, jog mes ne tik ilginame laikotarpį, kurį žmogus gali būti priverstinai uždarytas ir priverstinai gydomas, mes netgi kai kuriais atvejais dvigubiname ar trigubiname laikotarpį, kurį žmogus gali būti priverstinai uždarytas ir gydomas. Jei ėmėmės labai daug reikšmingų, mano supratimu, žingsnių spręsdami savižudybių klausimus ir dirbdami dėl savižudybių prevencijos, skatindami žmones kalbėti apie psichikos sveikatos sutrikimus, apie emocinius sutrikimus, skatindami juos kreiptis į gydymo įstaigas pagalbos, čia mes sakome ir siunčiame jiems signalą, kad žiūrėk, bičiuli, jeigu tu iš tikrųjų sergi ir rimtai sergi, o tokių tikrai yra nemažai ir žmonės bijo apie tai prabilti, mes galime tave uždaryti, uždaryti ilgai ir priverstinai gydyti ne vieną, ne dvi, ne tris, galbūt penkias, o galbūt ir dešimt dienų be tavo sutikimo ir be teismo sprendimo.
Iš tikrųjų, mano supratimu, tai yra reikšmingas žmogaus teisių pažeidimas, tai yra labai žiaurus įstatymas. Tuo metu, kai mes iš tikrųjų negalime užtikrinti savanoriškos pagalbos, ypač rajonuose, regionuose, mes einame keliu priverstinai gydyti ir priverstinai juos uždaryti. Man atrodo, kad tai yra blogas projektas, ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Kitaip mano P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš šitą kalbą pono M. Majausko ir A. Armonaitės per visą šitą laikotarpį, kol priimamas įstatymas, jau išmokau atmintinai, galiu kartoti. Man atrodo, šalia tavęs yra A. Matulas, gydytojas, kalbėjo su vyriausiais gydytojais, su specialistais, kad jeigu paūmėja liga, neužtenka dviejų parų – reikia trijų, bent šiek tiek, norint žmogui prislopinti ligą. Ponas Majauskai, jūs rūpinatės žmogaus teisėmis, bet pažiūrėkite, ir į mane, ir į jus, kaip Seimo narį, kreipiasi žmonės, jie turi problemų šeimoje, ypač senesnio amžiaus tėvai ar vaiką, ar ką turi, gana stiprų fiziškai, jis tampa agresyvus ir jie negali gyventi namuose per tą laikotarpį. Ką jūs kalbate? Dėl to dažnai kenčia vyresnio amžiaus žmonės.
Niekas šiaip sau neuždaro. Teismus sudievinote, padarėte kažkokius, teismas tai yra viskas. Gydytojas šiuo atveju yra daug didesnis profesionalas negu teisėjas. Teismo sprendimai dažnai būna tik formalūs. Tikrai nedarykite problemų, ponas Majauskai ir Aušrine, ten, kur jų nėra. Bent šį kartą, jeigu negirdite kitų, įsiklausykite į šalia sėdintį profesionalą gydytoją A. Matulą, išgirskite bent jį, savo kolegą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Jeigu P. Gražulis jau atmintinai žino, ką mes sakome, aš irgi galiu pasakyti, kad paprastai žinome ir ką P. Gražulis pasakys, jau tampate prognozuojamas. Dabar prie esmės.
Iš tikrųjų trys darbo dienos yra pagrindinis argumentas, kodėl aš negaliu balsuoti ir kitiems siūlau nebalsuoti už šį įstatymo projektą. Vien tai, kad sveikatos ministras pats buvo užregistravęs pasiūlymą su dviejų parų, ne darbo dienų, o parų formuluote, rodo, kad net sveikatos ministras ne visai tiki šito įstatymo idėja. Tik dėl to, kad (ką išgirdome) nesulaukė palaikymo komitete ar savo frakcijoje, ryžtingai to pasiūlymo negina.
Mes visi žinome, ypač tie, kurie yra medikai profesionalai, čia, Seime, jų yra, jog psichikos sveikatos įstaigose gydytojai dirba visą parą, psichiatrai dirba visą parą ir darbo dienomis, ir nedarbo dienomis, todėl tikrai nebūtina mūsų įstatyme palikti tokią nuostatą, kuri atveria kelią žmogaus teisių pažeidimams. Iš tikrųjų tai yra Rusiją ir netgi Sovietų Sąjungą labai primenanti nuostata. Aš nesuprantu, kodėl mes 2019 metais vis dar turime tokio pobūdžio diskusiją Lietuvos Respublikos parlamente. Tikrai kviečiu nepritarti arba bent susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau P. Gražulis pradėjo girti mane, tai kažkas čia ne taip, reiks aiškintis, kas čia ne taip.
Kolegos M. Majauskas ir A. Armonaitė yra nuoseklūs kovotojai už žmogaus teises, bet šiuo atveju, man atrodo, jie šiek tiek perdeda, nes iš esmės mes nieko nekeičiame. Tiesiog yra apsispręsta, ar pasirinkti tris paras, kaip yra Civiliniame kodekse, ar dvi paras, kaip yra dabar svarstomame įstatyme.
Taip pat noriu priminti, kad Konstitucijos 20 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad žmogus negali būti sulaikytas ilgiau (be teismo sprendimo) kaip 48 valandas. Kolegos, tikrai nekvepia čia jokiu sovietmečiu, tiesiog yra ir dabar taip, kaip yra. Bet yra labai daug atvejų, kai vis dėlto medikai negali, nespėja apsispręsti ir matydami, kad negali išleisti, bet neturi galimybės įforminti ir kreiptis į teismą, išleidžia žmogų, o žmonės kenčia. Juo labiau kad šiuo įstatymu sprendžiama daugybė kitų problemų, yra sujungiamas Narkologinės priežiūros įstatymas, yra tikslinamos sąvokos. Juo labiau kad mes, rodos, 2007 metais priėmėme Psichikos sveikatos strategiją ir tos strategijos pagrindinės nuostatos dabar perkeliamos į šį įstatymą. O jeigu kam kyla abejonių, tai, kiek supratau, ir kolega A. Veryga, ir aš, ir kolega A. Vinkus pasiryžę po to, kai bus priimtas tas įstatymas, po kelių savaičių, vietoj tų parų… vietoj tų darbo dienų galime registruoti paras, bet realiai, aš užtikrinu jus, yra vadovaujamasi Konstitucija ir įstatymu. Ir tikrai daugiau kaip 48 paras… o jeigu dabar įstatymas numatys, nes vėlgi Konstitucija tą numato, tris paras, daugiau kaip tris dienas niekas neturi teisės laikyti ir nelaiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas, Antanai! Ačiū už jūsų motyvus. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kiek teko klausti gydytojų, esu šiek tiek susipažinęs su ta praktika, tai viskas su tuo įstatymu gerai. Tai gyvenimas reikalauja daryti tam tikrus pataisymus. Tik keista klausyti kolegų apie kažkokius žmogaus teisių pažeidimus, kai mes gyvybės klausimais pasiliekame… tie patys žmonės agituoja už pasirinkimo teisę greičiau pasiųsti į aną pasaulį, kai vaiko paėmimas leidžiamas neribotai, nežiūrint į jokius smurto dalykus, ir tai jiems visiškai tinka. Nereikėtų mums čia graudinti ir kalbėti apie kokias nors žmogaus teises tų žmonių, kurie tas žmogaus teises pirmiausia ir siūlo pažeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 77, prieš – 3, susilaikė 8. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.02 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2076(2) (priėmimas)
Kaip teisingai minėjo ponas A. Matulas, daug lydimųjų teisės aktų. Skelbiu pirmąjį – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2076(2).
Pasiūlymų nebuvo gauta. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
13.03 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 29, 47 ir 74 straipsnių pakeitimo ir 671 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2077(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 671 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2077(2).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Yra šeši straipsniai. Juos visus galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2077) skelbiu priimtą.
Antroji redakcija… K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mes pakeitėme Statutą, jau turėtų būti pertrauka. Statutas iš karto įsigalioja.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, darbotvarkę mes patvirtinome, dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę ir… (Balsai salėje) Nėra duomenų sistemoje, jūs mūsų neklaidinkite, mielas Kęstuti. Suprantame jūsų pageidavimą.
13.05 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2078(2) (priėmimas)
Toliau. Skelbiu darbotvarkės klausimą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2078(2). Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti visus tris straipsnius? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.06 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2079(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2079(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Du straipsniai. Galime juos priimti? Galime. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.07 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2080(2) (priėmimas)
Alkoholio kontrolės įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2080(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Matau, ateina L. Matkevičienė. Ganėtinai redakcinio pobūdžio pakeitimas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti ir yra komiteto pasiūlymas pakeisti 1 straipsniu keičiamą 27 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti…
PIRMININKĖ. Vietoj asmenų – asmenims rašyti.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime tam pritarti? Pritariame. Dėkoju pranešėjai.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.08 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2081(2) (priėmimas)
Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2081(2). Pasiūlymai. Teisės departamentas pasiūlė pakeisti pavadinimą.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Pritarėme. 1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, jį priimame? Priimame. 2 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Įsigaliojimas ir redakcinio pobūdžio, o atitinkamai sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Dėkojame. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 77, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.10 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2082(2) (priėmimas)
Branduolinės energijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2082. Dėl jo yra gauta pasiūlymų. Seimo narys A. Veryga. Prašau. Jūs siūlote naujus 1 ir 2 straipsnius, taip? Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tai yra labai techniniai pasiūlymai, kai yra sutvarkoma tiesiog straipsnių numeracija ir punktų numeracija. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Taip. Ir komitetas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Gerbiami kolegos, tada 1 straipsnis tampa jau 3, nes pirmi du straipsniai yra pasiūlyti A. Verygos ir tam komitetas pritarė. Dėl 3 straipsnio yra gautas pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė, kadangi keičiasi numeracija. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnį įvardiname 4 straipsniu. 3 straipsnį galime priimti. Ir 4 straipsnį su pasiūlymais ir pakoregavę taip pat galime priimti. Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymo projektą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.12 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2) (priėmimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083(2). A. Veryga taip pat siūlo naują 1 straipsnį. Prašom paaiškinti, kuo jūsų ir kiti pasiūlymai būtų svarbūs. Ar čia tik techninio pobūdžio?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų tai taip pat yra labai techninio pobūdžio pataisymai – sutvarkoma numeracija ir pataisoma kalba – ne „punktuose“, o „punkte“. Tikrai labai techninio pobūdžio pastabos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarė. Mieli kolegos, 1 straipsnis, pasiūlytas A. Verygos. Tad 1 straipsnį galime priimti? Priimame. Buvęs 1 straipsnis projekte tampa 2 straipsniu su atitinkamais pasiūlymais. Jį galime priimti? Priimame. Naujas 3 straipsnis. Naujas 4 straipsnis. 2 straipsnis tampa 5 straipsniu. Visus šiuos straipsnius galime priimti. 3 straipsnis tampa 6 straipsniu. Galime priimti? Galime. Ir naujas 7 straipsnis. Galime jį priimti? Galime. 4 straipsnis tampa 8 straipsniu. Jį galime priimti? Priimame. Ir 5 straipsnis tampa 9. Jį galime priimti.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymo projektą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.14 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2084(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas – Medžioklės įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2084(2). Pasiūlymų nebuvo gauta.
Pastraipsniui. Trys straipsniai. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.15 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2085(2) (priėmimas)
Pilietybės įstatymo 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2085(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. Šiuos straipsnius galime priimti? 1, 2, 3 straipsnius priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Technika nespėja su mumis taip greitai. Tuoj pasivysime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2085(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
13.16 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2086(2) (priėmimas)
Policijos įstatymo 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2086(2). Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nėra. Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritaria, įrašydamas žodį „įgyvendinimas“ ir „įpareigojant pateikti įgyvendinamuosius teisės aktus“. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2086(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
13.17 val.
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2087(2) (priėmimas)
Poligrafo naudojimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2087(2). Pasiūlymų nėra gauta. Pastraipsniui. Priėmimas. 1, 2 straipsniai. Juos priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2087(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
13.18 val.
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2088(2) (priėmimas)
Radiacinės saugos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2088(2). Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 5. Radiacinės saugos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.19 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2089(2) (priėmimas)
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-2089(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Yra vienas labai techninis pataisymas.
PIRMININKĖ. Numeracija.
A. VERYGA (LVŽSF). Sutvarkoma numeracija ir yra patikslinama viena sąvoka: vietoj „fizinių trūkumų“ įrašoma „sveikatos sutrikimų“.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti tiek vienai, tiek kitai nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Su komiteto argumentais ir pritardami teiktam pasiūlymui 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Matau, taip pat dėl numeracijos, ir dėl pasiūlymo, kad sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose sąrašuose.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, tiesiog vietoj „ligomis ir fiziniais trūkumais“ yra įrašoma „sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis“. Tiesiog patikslinamos sąvokos.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate su komiteto pritarimu iš dalies? Dėkoju.
2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Pritarė. Komiteto pasiūlymas – pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Įsigalioja nuo 2019 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki balandžio 30 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. 3 straipsnį galime priimti? Galime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
13.22 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2090(2) (priėmimas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2090. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
13.22 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2091(2) (priėmimas)
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2091. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Juos galime priimti? Priimame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2091(2) skelbiu priimtu. (Gongas)
13.24 val.
Civilinio kodekso 1.84, 1.85, 2.10, 2.11, 2.26, 3.14, 3.210, 3.269, 3.2791, 6.268 ir 6.729 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3072(2) (svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3072(2). Šiuo atveju yra svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 9 dieną svarstė Civilinio kodekso pataisas. Pritarėme ir atsižvelgėme į visas Teisės departamento ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pastabas. Bendru sutarimu, 7 balsais už, pritarėme patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Galime. Komiteto pirmininkė prašo, o Seimo Pirmininkas tikriausiai sutinka skirti ypatingą skubą, kad ir šis lydimasis teisės aktas būtų priimtas. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Priėmimas. Pastraipsniui. Gerbiami kolegos, yra iš viso 12 straipsnių, pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Visus (…) galime priimti? Galime. Motyvai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projektas Nr. XIIIP-3124 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-18 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“ projekto Nr. XIIIP-3124. Pateikimas. Kviečiu R. Karbauskį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 18 straipsnio 7 dalis numato, kad Seimas, atsižvelgęs į privalomojo referendumo reikšmę, gali pavesti Vyriausybei informuoti visuomenę biudžeto lėšomis apie referendumo svarbą. Dėl to teikiamu nutarimo projektu siūloma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome atsakyti į norinčių jūsų paklausti Seimo narių klausimus. M. Majauskas klausia pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs įvardinote, kad jūsų vadovaujamos partijos skyriai kelia S. Skvernelį kaip pagrindinį ir vienintelį kandidatą į Prezidentus, ir dabar teikiate siūlymą, kad Vyriausybė, vadovaujama S. Skvernelio, mokesčių mokėtojų lėšomis aktyviai dalyvautų referendumo kampanijoje skleisdama informaciją. Ar nematote čia interesų konflikto, kuomet S. Skvernelį keliate kaip kandidatą į Prezidentus ir siūlote, kad būtų skirtas finansavimas aktyviai agitacinei kampanijai, kuri vyksta tuo pačiu metu kaip ir prezidentinė kampanija?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Skirtingai nuo jūsų, tokio ryšio nematau. Jeigu jūs turite kokių nors abejonių, galite kreiptis į VTEK’ą pareikšdami tam tikras abejones. Išaiškins.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų, ar ne teisingesnis modelis būtų pasirinktas, jei būtų per Vyriausiąją rinkimų komisiją skiriamos lėšos vienodai referendumo šalininkams ir oponentams, kuriuos mes įtvirtinome įstatymu šiandien kaip tik svarstydami? Tada būtų pateikiamos dvi skirtingos nuomonės ir nebūtų sukuriamas šioks toks precedentas. Kas galėtų paneigti (šiuo atveju referendumo tema yra vienokia, kitą kartą gali būti kitokia), kad Vyriausybė apsiims tam tikrą vaidmenį prisiimdama tam tikrą nuomonę, kuri galėtų būti primygtinai teikiama visuomenei, kai tuo tarpu visuomenė turėtų pati apsispręsti, kas yra teisingiau, o jai turėtų būti pateikta visa objektyvi informacija iš abiejų pusių?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolege, jūs tikriausiai puikiai suprantate, kad mes dabar šnekame ne apie agitaciją dėl referendumo, o šnekame apie tai, kad žmonės būtų kviečiami dalyvauti referendume, būtų paaiškinama, koks klausimas sprendžiamas, bet niekaip nedaroma įtaka, teigiamai ar neigiamai būtų šnekama. Ir šnekama ne apie lėšas… Tai yra tie, kurie palaiko referendumą ar nepalaiko, renka lėšas iš partijų, iš visuomenės ir t. t., tai yra tas procesas vyksta nepriklausomai nuo to, apie ką mes dabar šnekame. Mes šnekame apie tai, ar Vyriausybė skiria lėšų informuoti visuomenę apie referendumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Masiulis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Man kyla abejonių dėl pačios formos, kaip šis sprendimas yra siūlomas. Visų pirma yra valdžių atskyrimo principas ir Seimas negali įpareigoti Vyriausybės daryti dalykų. Manau, R. Karbauskis yra apie tai girdėjęs. Kita vertus, turėdama galvoje, kad jūsų valdančioji dauguma yra suformavusi Vyriausybę, aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko. Ar jums neatrodo, kad Vyriausybė daugybinės pilietybės ir referendumo klausimu yra labai nusišalinusi? Štai Seime mes turėjome darbo grupę ir Vyriausybės kanceliarija nerodė didelio susidomėjimo tuo klausimu. Suprantu, kad galbūt dėl to jūs teikiate tokį nutarimą, bet turint galvoje, kad esate viena politinė jėga, ar ne paprasčiau tiesiog susitarti, o ne nutarimais įpareigoti, ko dar, beje, Seimas ir negali padaryti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Skirtingai nuo jūsų, aš žinau, kad Seimas tą gali padaryti. Šnekant apie patį sprendimą skelbti privalomą referendumą, tai yra politinis sprendimas, kurį galėjo padaryti tik Seimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi E. Pupinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš bijau, kad nepriklausomai nuo visų pastangų… aš esu šalininkas, kad būtų įvesta dviguba pilietybė, bet, nepaisant visų pastangų, aš matau neigiamą visuomenės nusiteikimą dėl dvigubos pilietybės ir tas neigiamas nusiteikimas tik auga, o ne mažėja. Ar apskritai apsimoka organizuoti referendumus ir kokios bus to pasekmės, jeigu tas referendumas neįvyks arba bus neigiamas? Aš manau, gal geriau atsisakyti tos idėjos, kuri aiškiai pasmerkta.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Skirtingai nuo jūsų, aš nemanau, kad auga nepalaikančių skaičius. Aš manau, kad labai svarbu, kad būtų pakankamai informacijos, kad visuomenė žinotų, kad toks referendumas vyksta. Mes šiandien sprendėme klausimą, kad atsirastų galimybė ir tiems, kurie remia referendumą, ne tik Seimo nariai, kurie inicijavo referendumą, bet kad ir visuomenė, kuri remia, galėtų agituoti, aktyviai tai daryti. Aš manau, kad mes padarėme maksimumą, kad tas referendumas pavyktų.
Šnekant apie tai, kad jeigu vis dėlto neužtektų balsų ir referendumas būtų pripažintas neįvykusiu, vis tiek tai bus valia ir atitinkamai, matyt, mes, kaip politikai, galėsime kreiptis į Konstitucinį Teismą klausdami, ką daryti šiuo atveju, kai tauta palaiko, bet demografinė situacija yra tokia, kad įvykdyti tos normos, kuri šiandien įrašyta, negalima. Bet tai būtų vis dėlto mūsų tautos valia ir mes ją turėsime gerbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų po viso užsitęsusio spaudimo, kurį jaučia žmonės dėl to, kad mes vos ne privalomai norime įpiršti ir priversti juos balsuoti ir pasisakyti galbūt už, iš tikrųjų kyla tam tikrų abejonių. Jūsų formuluotė, pasakojimas apie teikiamo klausimo svarbą irgi yra savotiška agitacija.
Norėčiau grįžti prie gerbiamos G. Skaistės klausimo, ar vėlgi tie, kurie galbūt prieštarauja arba turi kitokią nuomonę, taip pat turėtų gauti finansavimą išsakyti irgi svarbią nuomonę, kaip jiems atrodo, kad ji yra svarbi? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Įstatymų tvarka yra numatyta, kaip tie, kurie prieštarauja, arba tie, kurie pritaria, renka lėšas. Tai yra aiškiai apibrėžta. Čia šnekame apie tai, kad mūsų Vyriausybė skirtų lėšų tam (pati Vyriausybė ar jos įgaliota institucija), tiesiog informuotų apie tai, kad toks referendumas vyks, kiek jis yra svarbus, ir pakviestų žmones jame dalyvauti, bet jokiu būdu nešnekant apie tai, ar pritars, ar nepritars.
Aš suprantu jūsų skepsį, man šiek tiek gaila, kad jūsų partija nutarė nebepalaikyti referendumo, aš tikiuosi, kad jūs dar iki jam vykstant apsispręsite ir palaikysite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dar J. Razma. Paskutinis klausiantysis, kuris nori jūsų atsakymo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad tokie klausimai, kurie yra keliami jūsų projekte, vis dėlto turėtų būti sprendžiami ne Seimo nutarimais, o įstatymais? Jeigu mes norime numatyti Vyriausybei tam tikrą prievolę aiškinti teikiamo Referendumo įstatymo projekto ar Konstitucijos pakeitimo svarbą, gal tai turėtų būti ar Referendumo įstatyme, ar Vyriausybės įstatyme. Lygiai taip pat lėšos, kurios tam skiriamos, turėtų būti valstybės biudžete. Ar mes galime Seimo nutarimais nurodyti, kaip čia Vyriausybei ir kokios lėšos turi būti naudojamos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, aš galėčiau pakviesti jus paskaityti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 18 straipsnio 7 dalį, kur labai aiškiai nurodoma, ką mes turime padaryti ir ką turi padaryti Vyriausybė. Mes šiandien tai siūlome ir padaryti. Tai toks kelias įstatymuose numatytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus Seimo narių užduotus jums klausimus.
Motyvai po pateikimo. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man tikrai labai keista, kad konservatoriai bijo referendumo, bijo tautos ir visur mato vis dėlto priešus. Dar labiau išsigando, kad Vyriausybę pagal Referendumo įstatymą Seimas nutarimu įpareigoja aiškinti šio referendumo svarbą. Nesuprantu, kur čia kažkokios šaknys pakastos, ar Prezidento rinkimai, ar kas. Bijo, kad tokiu atveju gali daugiau Vyriausybės kandidatas iš valdančiosios daugumos gauti Prezidento rinkimuose balsų. Pasinaudokite jūs šia teise irgi, agituokite žmones, kad būtų aktyvūs, kad dalyvautų referendume.
Kitos demokratinės valstybės, jūs puikiai žinote, tikrai taiko net daug griežtesnius reikalavimus dėl dalyvavimo balsavimuose. Deda štampus pasuose, taiko tam tikras net ir kitokias nuobaudas, jeigu žmogus nedalyvauja balsavime, neišreiškia savo nuomonės. Čia, man atrodo, pasirinkta tokia pati lengviausia forma, kad kuo didesnis skaičius žmonių ateitų, kad Vyriausybė skirtų lėšų ir aiškintų, kad yra skelbiamas privalomas referendumas, kad reikia dalyvauti, reikia būti aktyviems ir išsakyti vienokią ar kitokią poziciją. Jeigu jūs manysite, kad tikrai reikia balsuoti prieš tokį referendumą, kuris padarys žalą valstybei, tai jūs tą teisę turėsite išsakyti ir tai numatyta Referendumo įstatyme. Aš manau, kad reikia būtinai pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, mes puikiai žinome ir suprantame, kad referendumas ir Prezidento rinkimų kampanija vyksta tuo pačiu metu. Čia mes turime R. Karbauskį, kuris skiria S. Skvernelį valstiečių kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus, ir turime tą patį R. Karbauskį, kuris tuo metu inicijuoja projektą skirti biudžeto lėšų referendumo agitacinei kampanijai, kuriai vadovautų tas pats S. Skvernelis. Čia matau labai aiškų interesų konfliktą. Man atrodo, kad kai S. Skvernelis dalyvauja Prezidento rinkimų kampanijoje ir vadovauja Vyriausybei, kuri yra atsakinga pagal šį nutarimą už referendumo agitavimą, ir tam yra skiriami dar biudžeto asignavimai, tai yra akivaizdus interesų konfliktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame (motyvai išsakyti) po pateikimo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 46, prieš – 12, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. (Balsai salėje) Ar galime?.. (Balsai salėje) Taip, būtinai, trys valandos, bet reikia Seimo pritarimo ypatingai skubai. Svarstysime ir galbūt priėmimą tada vykdysime vakariniame posėdyje. Prašom balsuoti ar bendru sutarimu? Balsuojame, kad skirtume šiam klausimui svarstyti ypatingą skubą.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 48, prieš – 22, susilaikė 12. Skelbiama ypatinga skuba. Svarstysime vakariniame posėdyje.
Replika po balsavimo – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš tiktai pirma noriu pasakyti, kad spaudžiau „prieš“ prieš tai vykusiame balsavime, bet vėl nepasispaudė, kažkokios techninės kliūtys. Dėl protokolo.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo fiksuojame, kad L. Kasčiūnas per ankstesnį balsavimą buvo prieš.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi yra kalbama apie pinigus, norėtume paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos, jeigu yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados, Seimo valioje apsispręsti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 33, prieš – 31, susilaikė 16. Vyriausybės išvados neprašome.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ten yra viena tokia teisėkūros techninio pobūdžio Teisės departamento pastaba. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Būtinai į tai atkreipsime dėmesį svarstymo ir priėmimo metu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal mes…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galime dėl vedimo tvarkos dar?
PIRMININKĖ. Prašau. Jūs norite būtinai apie ją…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau pasiūlyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas renkasi ir mes galėtume sutvarkyti tą minėtą normą ir būtų viskas…
PIRMININKĖ. Taip. Tada Seimo prašysiu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu komitetu svarstant šį klausimą. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu ypatingai skubai ir dabar paskiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
A. Kubilius, prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš noriu perskaityti 145 straipsnio 1 dalį. „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.“ Aš noriu priminti, kad nutarimai svarstomi tokia pat tvarka kaip ir įstatymai. Čia nutarimas, kuris nurodo Vyriausybei surasti lėšų, neaišku, iš kur, ir jas paskirti neaiškios apimties kažkam. Aš dar sykį noriu pasakyti, kad jūsų sprendimas teikti balsuoti dėl Vyriausybės išvadų prieštarauja šitam Statuto straipsniui, nes išvados turėjo būti automatiškai prašomos iš Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabas. Manau, kad svarstydamas komitetas ir iniciatoriai aptars ir išsiaiškins jūsų reikalavimo būtinybę ir šaltinius, iš kurių… ir informuos apie tai Seimą, būtent tuos šaltinius, iš kurių būtų imama šita informacija. (Balsai salėje)
Atsiprašau, gerbiamasis kolega, aš dabar turėčiau paskelbti kitą darbotvarkės klausimą. Tikriausiai mes pirmiausia turėtume pagal darbotvarkę laiku 13 val. 40 min. dėl teisėjų paskyrimo.
13.43 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-3108 (pateikimas)
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Gedimino Mesonio ir Rimvydo Norkaus kandidatūrų siūlymui į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-3108. Pateikimas. Prašau, ministras E. Jankevičius.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū gerbiamai pirmininkei ir gerbiamam Seimui už galimybę šiandien pateikti šį svarbų Lietuvai projektą.
2019 m. rugpjūčio 31 d. baigsis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjų E. Bieliūno ir V. Valančiaus kadencijos, todėl Lietuvos Respublika turi pasiūlyti dvi kandidatūras į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Pagal įstatymą šias kandidatūras turi pateikti Vyriausybė, gavusi Respublikos Prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu, su jumis. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta atrankos komisija, susidedanti iš Seimo, prezidentūros, Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos atstovų. Mūsų tikslas buvo rasti pačius tinkamiausius kandidatus į šias aukštas pareigas. Mes vienbalsiai pasiūlėme Aukščiausiojo Teismo pirmininko R. Norkaus ir Konstitucinio Teismo teisėjo G. Mesonio kandidatūras. 2018 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais pritarta R. Norkaus ir G. Mesonio kandidatūrų siūlymui, na ir prašau Lietuvos Respublikos Seimo pritarti G. Mesonio ir R. Norkaus kandidatūrų į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus nuo Lietuvos Respublikos siūlymui. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu skiriame šešerių metų kadencijai. Prašau pritarti šioms kandidatūroms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir numato Statutas, jums į klausimus nereikia atsakinėti. O aš kviečiu kalbėti ir atsakyti į klausimus G. Mesonį. Prašom.
G. MESONIS. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, turbūt pristatyti save būtų perteklinis dalykas. Mano CV yra pateikta. Su malonumu gal geriau atsakyčiau į jūsų klausimus. Jums būtų įdomiau ir būtų taupomas jūsų laikas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis nori paklausti M. Majauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas teisėjau, pritardamas jūsų kandidatūrai vis dėlto noriu užduoti jums vieną klausimą. Esate Konstitucinio Teismo teisėjas ir šios teisės specialistas. Pastaruoju metu iš valdančiosios daugumos sulaukėme itin daug bandymų keisti tiek Konstituciją, tiek konstitucinius įstatymus. Norėjau paklausti, kaip vertinate tokias iniciatyvas? Ar manote, kad Konstitucija nusipelno būti peržiūrėta ir koreguojama, kad neva labiau atitiktų laiko dvasią, žmonių lūkesčius, ar atvirkščiai, vis tik jai reikėtų suteikti daugiau apsaugos?
G. MESONIS. Labai ačiū už gerą klausimą. Kodėl jis geras? Todėl, kad jis skirtas visiškai ne man, todėl aš labai lengvai į jį atsakysiu. Konstitucinis Teismas ir teisėjas nėra subjektas, kuris nei inicijuoja Konstitucijos pataisą, nei vertina iniciatyvas tam tikra prasme. Todėl Konstitucijos pataisų iniciatyvos subjektas yra Seimas ir kaip jūs nutarsite, kaip ją dažnai reikia keisti, kad ji atitiktų tariamai laiko dvasią, tai yra visiškai jūsų valia.
Tik vieną pavyzdį noriu pasakyti. Amerikos Konstitucijai daugiau negu 230 metų, ji per visą istoriją turi 27 pataisas, iš kurių kai kurios viena kitą paneigė, taigi realiai dar mažiau. Taigi kalbėti, kad, pavyzdžiui, Amerikos Konstitucija yra pasenusi ir neatitinka Amerikos šiuolaikinės dvasios… Mes kasdien žiūrime televiziją, ji visiškai atitinka šiuolaikinę dvasią. Mūsų Konstitucija yra tokia jauna ir juridinės technikos požiūriu parengta taip neblogai, kad jeigu būtų privatus pokalbis, aš sakyčiau, ko tu iš jos dar daugiau nori, ji tikrai duoda atsakymus beveik į visus klausimus. Bet jeigu nutarsite, kad reikia, yra jūsų valia, jūsų sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Jo nėra salėje. A. Ažubalis. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pone pretendente, aš norėčiau, kad jūs šiandien pakomentuotumėte Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pripažinimo užsienyje sudarytų tos pačios lyties santuokų. Ten yra, bent jau cituoja žiniasklaida, kadangi pats neskaičiau sprendimo, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu.
G. MESONIS. Atsakau. Pirma, noriu pasakyti, noriu išreikšti susižavėjimą, kad esate tokie operatyvūs ir jau žinote apie bylą, kuri buvo paskelbta prieš pusantros valandos. Žiniasklaida padarė tam tikrus iškarpymus iš doktrinos. Aš siūlau jums perskaityti tą nutarimą ramiai. Mano požiūriu, tos baimės, kurias aš jaučiu, tikrai nepasitvirtins. Šitoje byloje Konstitucinis Teismas sprendė iš principo tik asmenų judėjimo laisvės klausimą Europos Sąjungoje. Tarp jų yra vienas Europos Sąjungos pilietis. O visas 38 straipsnis, kuriame pasakyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu ir… Ji liko nepakeista ir Konstitucija, kaip aukščiausias juridinės galios aktas, lieka galioti. O tai, ką jūs citavote, tai Konstitucinis Teismas cituoja ne save, o ten yra Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos citatos. Ten yra tik citata. Jeigu jūs įsiskaitysite, matysite, kad ten yra citatos gabalai.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
G. MESONIS. Iš principo tai yra labai didelė byla. Ir dar keletą dalykų galiu pakomentuoti, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius D. Žalimas padarė puikų bylos santraukos pristatymą ir, man atrodo, ji turi atsirasti Konstitucinio Teismo tinklalapyje. Jeigu jūs ją perskaitysite, pamatysite, kad ten ne taip tragiška, kaip gali pasirodyti, ištraukus kelis sakinius iš konteksto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų buvęs panašus kaip M. Majausko, tačiau po pirmos atsakymo dalies aš galvojau, kad tiesiog klausiu jūsų asmeninės nuomonės, tačiau antra dalimi jūs puikiai atsakėte ir viską supratome, mano manymu, dėl nuolatinio mūsų Konstitucijos kaitaliojimo.
G. MESONIS. Konstitucijos stabilumas, aš įsivaizduoju, yra… Aš, kaip eilinis pilietis, galiu susitaikyti su Konstitucijos nestabilumu, bet jūs, kaip parlamentas, Seimas, jūs, aš įsivaizduoju, dešimtkart labiau suinteresuoti Konstitucijos stabilumu, kad procedūros, sistema, Seimo veikimo tvarka būtų tokia pati, kad ji nesikeistų. (Balsai salėje) Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Ačiū.
G. MESONIS. Atsiprašau, šioje vietoje stabilumas… Aš dažnai savo studentams sakau: juk namuose jūs baldus perstatote ne taip dažnai, kaip dažnai per seminarus siūlote keisti Konstituciją, ir tai atrodo, kad baldo perkėlimas sukelia rimtų problemų. Pasirodo, Konstitucijos pakeitimas nesukelia. Sukelia. Taigi keičiasi ir jurisprudencija, gali kisti reguliavimas, visas poįstatyminis, įstatyminis reguliavimas, tai yra rimtas iššūkis.
Ne veltui didžiosios šalys, turinčios konstitucines tradicijas, kaip akies vyzdį saugo konstitucijų stabilumą ir mėgina per interpretacijas eiti į modernų gyvenimą, į modernaus gyvenimo iššūkius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į užduotus klausimus.
Dabar kviečiu kolegą R. Norkų. Ačiū. Visos replikos, kolegos, po procedūrų pabaigos, ne viduryje. Ačiū, Petrai, bet jau pakviečiau R. Norkų. Prašom.
R. NORKUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš esu teisėjas ir nors pastaruosius daugiau nei ketverius metus vadovauju Aukščiausiajam Teismui ir dvejus metus – Teisėjų tarybai, nesu vien teisminės valdžios biurokratas, – nagrinėju bylas, susijusias ir su Europos Sąjungos teisės taikymu. Šias pareigas, į kurias jūsų pritarimu galėčiau būti teikiamas, vertinu kaip didelį iššūkį ne tik dėl to, kad tai susiję su darbu tarpkultūrinėje, daugiakalbėje aplinkoje, bet pirmiausia dėl to, kad tam teisėjui tenka sudėtingas uždavinys derinti įvairias – ir nacionalines, ir Europos Sąjungos vertybes. Būčiau tam iššūkiui pasirengęs. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Tuoj įjungsime mikrofoną, minutėlę, atsiprašome, technika.
E. GENTVILAS (LSF). Net sujaudinote, kaip įjungėte. Gerbiamas pretendente, nė kiek neabejoju, kad nepadarysite gėdos Lietuvai atstovaudamas. Tikiuosi, kad gausite visų pritarimą. Pasakykite, kaip veikia procedūra: ar iš tos šalies paskirti atstovai, pavyzdžiui, jūs turėtumėte nusišalinti sprendžiant klausimus dėl Lietuvos teisės neatitikimo? Nes man atrodo, kad ateina juodi laikai, kai bus svarstomi Lietuvoje esantys teisės neatitikimai. Jūsų kolega G. Mesonis čia taip keistai optimistiškai pasakė, kad Seimo nariai pirmiausia turi būti suinteresuoti Konstitucijos nedarkymu. Galiu pasakyti, anoje pusėje sėdi pusė Seimo, kuriems nusispjauti ant tos Konstitucijos. Tai klausimas procedūrinis: ar turi nusišalinti Lietuvos paskirti teisėjai, jei svarstomi su Lietuva susiję klausimai?
R. NORKUS. Pirmiausia norėčiau pabrėžti tai, kad teismas, į kurį aš kandidatuoju, nėra tas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuris vertina nacionalinės teisės dalykus. Aš kandidatuoju į pareigas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, kuriame nagrinėjamos valstybių ir individualių asmenų bylos prieš Europos Sąjungą, tai yra kai Europos Sąjunga kažkur suklysta, ir asmenys gina savo pažeistas teises. Turiu pabrėžti, kad nors asmens kandidatūrą teikia valstybė, vis dėlto tas asmuo nėra valstybės atstovas ir nėra įpareigotas nagrinėti bylų palankiai tai valstybei. Jis turi saugoti savo nešališkumą ir visų pirma teisės viršenybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi M. Majauskas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėjau paklausti, ar jūs liksite Aukščiausiojo Teismo pirmininku, ar neliksite? Čia toks techninis klausimas. Turėsite pasirinkti, ar suderinamos dvi pareigybės? Antras dalykas. Ar vis dėlto ne svarbesnės pareigos čia, Lietuvoje, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jeigu negalėsite likti eiti tas pareigas? Gaila, nespėjau paklausti, posėdžio pirmininkė neleido užduoti klausimo, nes nespėjau užsirašyti, Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris bus paskirtas, vis dėlto Konstitucija atrodo kaip ir nedidelė knygelė, bet Konstitucinis Teismas tiek kartų ją perrašęs, kiek tonų dabar sveria Konstitucija? Konstitucinio Teismo sprendimai yra tas pats, kaip ir perrašyta Konstitucija. Kiek kartų, pasikvietę dvasias, jau per tiek metų, per 30 nepriklausomybės metų, išdidinote tą Konstituciją? Kiek tonų dabar ji svertų?
R. NORKUS. Atsakydamas į pirmąjį klausimą turiu pabrėžti, kad mano kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadencija baigiasi šių metų pabaigoje, laikas greitai bėga. Natūralu, kad dvi pareigybes užimti tuo pačiu metu negalima. Jeigu būčiau paskirtas į šias pareigas, tai beveik pasibaigus mano kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadencijai turėčiau būti atleistas iš šių pareigų. Dėl šių pareigų svarumo. Jų lyginti faktiškai neįmanoma, nes tai yra skirtingo pobūdžio funkcijos.
O kalbant apie Konstitucijos interpretavimą, na, turiu pabrėžti, kad ta Konstitucijos dvasia nėra visiškai originalus terminas, kurį išrado Konstitucinis Teismas. Dar Š. Monteskjė rašė apie įstatymų dvasią. Tai Konstitucijos interpretavimas, atsižvelgiant į jos tikslus, į jos sukūrimo principus, yra gana įprastas dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar ponas G. Mesonis norėtų atsakyti? P. Gražulis tiesiog laiku neužsirašė paklausti.
G. MESONIS. Jeigu galėčiau, tai labai trumpai gerbiamam Seimo nariui galėčiau atsakyti, kokio dydžio yra ta mūsų doktrina, palyginti su ta plona Konstitucija. Paguosti galiu ir pasakyti vieną labai gerą dalyką. Mūsų doktrina, palyginti su Konstitucija, yra nedidelė, lyginant, kokia yra Amerikos doktrina ir Amerikos Konstitucija arba Vokietijos doktrina. Amerikoje jau virš 200 knygų yra jurisprudencijos – tomai, lentynos, bylos nuo XVIII amžiaus pabaigos. Pas mus be galo kukli, be galo kukli, dar tik pati pradžia. Pamatysite, kaip ji atrodys po 50 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, ar čia pamatysime visi. Bet norėčiau paklausti Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris kartu yra bankroto teisės ekspertas. Ar, jūsų nuomone, bankroto procedūra Lietuvoje yra pakankamai gerai reglamentuota? Ar ji nebūtų patobulinta, sakykim, leidžiant sąlyginai mažų sumų bankrotų bylas nagrinėti greičiau bei sutrumpinti terminą, per kurį bankrutuojantysis galėtų greičiau vėl tapti pilnaverčiu rinkos dalyviu?
R. NORKUS. Ačiū už klausimą. Tai klausimas, kuris labai aktualus tiek verslui, tiek ir fiziniams asmenims, kurie susiduria su mokumo problemomis. Taip, Lietuvoje teisinis reguliavimas nėra tobulas. Tai įrodo ir aplinkybė, kad bankrutuojant, pavyzdžiui, verslui, kreditoriai gali tikėtis atgauti ne daugiau kaip 10 %, tai yra 10 centų iš vieno euro, kas yra gana mažai lyginamuoju aspektu. Šiandieną Seimui yra pateiktas naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Jame yra daug gerų nuostatų, yra ir tai, ką dar būtų galima patobulinti ir Seime. Aš manau, kad teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas būtent ta linkme, kuri būtų skirta iš tikrųjų greitam ir nesudėtingam nemokumo problemų sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jovaiša – dėl vedimo tvarkos. Ar tiesiog nespėjote užsirašyti paklausti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš norėjau repliką po.
PIRMININKĖ. Tada dėkojame R. Norkui. Jūs atsakėte į klausimus. Gerbiami kolegos, frakcijos, mano žiniomis, nepageidavo susitikti, nes gerai pažįsta. Ar galime prašyti pritarimo ypatingai skubai? (Balsai salėje) Protokolinis nutarimas. Tačiau Europos reikalų komitetas nori dar su gerbiamaisiais kandidatais susitikti ir išgirsti jų argumentus, tad kaip pagrindinis yra siūlomas Europos reikalų komitetas. Mes pritariame ypatingai skubai ir tada vakariniame posėdyje vykdytume svarstymą ir priėmimą. Pritariame tam? Pritariame.
Prašau. Replika po balsavimo – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, su labai…
PIRMININKĖ. Ne po balsavimo, o po šio klausimo pateikimo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Su labai didele nuostaba aš išgirdau, jog man ir mano kolegoms, čia esantiems, yra nusispjauti į Konstituciją. Atleiskite, tikrai negaliu su tuo sutikti ir nežinau net, kaip vertinti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – G. Steponavičius. Prašau, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Baigiantis posėdžiui, aš tiktai noriu paprašyti draugystės grupės su Taivanu narius kelioms minutėms likti čia, plenarinių posėdžių salėje, trumpam pasitarimui.
PIRMININKĖ. Ačiū už priminimą, kad baigiasi posėdžio laikas. Aš jūsų norėjau prašyti, kadangi yra ministras, o mums liko vienas dar nepateiktas rytiniame posėdyje Seimo nutarimas, leisti pratęsti rytinį posėdį, kad galėtų ministras pateikti Seimo nutarimą, tai būtų kelios minutės.
E. Jovaiša. Atsiprašau…
E. GENTVILAS (LSF). Eugenijus Gentvilas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
E. GENTVILAS (LSF). Savo mielam kolegai bendravardžiui E. Jovaišai – paimkime vieną konkretų pavyzdį.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sausio mėnesį pernai priimamas dviejų universitetų jungimas, kai mes, opozicija, sakėme – tai antikonstitucinis bandymas sujungti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su Lietuvos sporto universitetu. Nekreipėte dėmesio, 2018 m. birželio 29 d., rodos, Konstitucinis Teismas pasakė – opozicija buvo teisi. Tai tik vienas pats švelniausias pavyzdys.
PIRMININKĖ. Ačiū E. Gentvilui. O jūsų linktelėjimą supratau, kad leidžiate pratęsti posėdį, kol bus pateiktas Seimo nutarimas. Gerbiamas ministre, ar… Dar viena replika? Dabar jau E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų gerbiamas, vis dėlto šitaip apibendrinti vieną darbinį faktą kaip apskritai Konstitucijos negerbimą negalima.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad kolegos išsiaiškins tarpusavyje.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3050 (pateikimas)
Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3050. Jį pateikia ministras E. Jankevičius. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pasistengsiu išties trumpai. Mes prašome jūsų leidimo Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą perkelti iš antros grupės į pirmą. Šie teismai yra tikrai labai apkrauti darbais. 2018 metais, kaip pavyzdys, Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta 10 tūkst. bylų, kai Kauno apygardos teisme – 6 tūkst., Klaipėdos – 3 tūkst., Šiaulių ir Panevėžio – tiktai 2 tūkst. Tokia pati situacija yra ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekse ir kituose specialiuose įstatymuose yra suteikęs išimtinę kompetenciją spręsti klausimus tam tikro pobūdžio bylose visos Lietuvos Respublikos teritorijos mastu būtent šiems teismams. Pavyzdžiui, tik Vilniaus apygardos teismas gali nagrinėti civilines bylas dėl ginčų, numatytų Patentų įstatyme, Prekių ženklų įstatyme, dėl įvaikinimo pagal užsienio piliečių prašymus. Tik Vilniaus apygardos administracinis teismas gali spręsti klausimus, kylančius iš Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Finansinių priemonių rinkos įstatymo, Energetikos įstatymo ir taip toliau.
Papildomų asignavimų nereikės. Teismai yra numatę sau lėšas. Jeigu tik mes leisime, jūs leisite, juos perkelti į aukštesnę grupę, jie galės padidinti algas valstybės tarnautojams. Nėra kalbama apie teisėjus, tik valstybės tarnautojus, teismo posėdžių sekretores ir teismo teisėjų padėjėjus. Sekretorės uždirba, pavyzdžiui, galiu pateikti, apie 500 eurų per mėnesį, padėjėjai šiek tiek daugiau – apie 700 eurų per mėnesį. Jeigu toks leidimas šiandieną iš Seimo būtų, tai šie teismai galėtų padidinti algas 7 %. Labai prašau jūsų pritarimo. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš tai prašom atsakyti į klausimus. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, smagu girdėti jūsų geras intencijas ir girdėti apie tą darbo krūvį. Kaip aš suprantu, šituose teismuose iš tikrųjų yra didelis darbo krūvis. Bet darbo krūvį būtų geriausia padalinti, kad žmonių būtų daugiau, aš taip suprantu, kad jiems tektų mažesnis krūvis ir galėtų dirbti.
Dabar dėl bendro valstybės tarnybos žmonių atlyginimo Ministras Pirmininkas yra sudaręs darbo grupę. Galbūt būtų gerai, kad šitie jūsų teikiami pasiūlymai atsidurtų ten, kad mes matytume, kiek gali tikėtis teisėjų padėjėjai, sekretorės uždirbti, ir ten būtų įrašyta. Dabar, kai mes perkeliame instituciją į kitą kategoriją, ne tik tarnautojams, bet ir visiems (…), kad būtų būtent per tą darbo grupę, kad būtų matyti, ir galbūt daugiau įdarbinti žmonių, kad nebūtų tokie dideli krūviai. Ačiū už atsakymą.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, būtinai. Kadangi aš toje darbo grupėje irgi esu, pasiūlysiu, kalbant apie visus iš esmės teismus. Bet šitie du teismai jau yra susiplanavę lėšas, kiti tokių galimybių tiesiog šiais metais neturi, reikia tik leidimo ir jie iš karto, jeigu įsigaliojimas būtų nuo kovo mėnesio, turėtų galimybę pakelti atlyginimus šitiems žmonėms. Kiti teismai papildomų lėšų tiesiog neturi susiplanavę ir negalėtų to padaryti šiais metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, padėkite opozicijai išsiaiškinti, kas yra tiesa, kas ne, nes su tais kilojimais… mes patys nubalsavome, „Sodros“, kitus perkėlėme į kitas grupes. Visą laiką sako, kad lėšų yra, paskui išaiškėja, kad tų lėšų nėra. Visiškas chaosas. Iš kur tos lėšos atėjo, nes šiuo atveju buvo numatytas biudžetas? Biudžetas buvo skaičiuojamas pagal galiojančius įstatymus. Galiojančius. Ten kol kas nebuvo perkėlimo. Mes buvome Seimo padėjėjus sutvarkę. Vėl tų lėšų negavome. Dabar staiga jūsų kažkur jos jau yra suplanuotos, jūs taip teigiate. Aš neprieštarauju padidinimui. Bet suplanuotos. Kaip jūs suplanavote, jeigu galiojo kiti įstatymai tuo metu, kai tos institucijos buvo kitoje vietoje įrašytos?
E. JANKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų labai logiškas klausimas. Projektas nebuvo parengtas per kelias dienas. Planuojant biudžetą tikrai buvo matyti, kad šitie teismai išsiskiria iš kitų teismų didžiuliu darbo krūviu. Krūviai skiriasi daugiau nei du kartus. Tam tikrais atvejais net ir penkis kartus, todėl planuojant biudžetą buvo tikimasi, kad bus pritarta, ir tokią galimybę jie finansiškai susidėliojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kurį pateikė E. Jankevičius, teisingumo ministras.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Replika.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Norėtume kaip papildomas paimti.
PIRMININKĖ. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime.
R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, atkreipkite dėmesį. Kai buvo priimtas įstatymas dėl Seimo narių padėjėjų, tam turėjo būti suplanuotos lėšos čia, biudžeto projekte. Atėjo su nesuplanuotomis lėšomis, nors įstatymas galiojo ir privalu buvo vykdyti. O čia jau buvo suplanuotos lėšos iš anksto, dar nesant įstatymo, ir dar neaišku, ar mes jį čia priimsime. Toks Vyriausybės požiūris į Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išgirdome replikas. Dėkoju kiekvienam už šiandienos rytinio posėdžio aktyvų darbą. Registruojamės ir skelbsiu rytinio posėdžio pabaigą. Svarbu matyti pačius aktyviausius.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.