LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 2, 4, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4089(2)

2024-11-11 Nr. 110-P-36

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-11-11	3(4)	3 (3²)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnį 3² dalimi ir nustatyti, kad Vytauto Didžiojo universitetas vykdo žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus žemės ūkio ministro nustatyta tvarka bei užtikrina informacijos perdavimą į Žemės išteklių stebėsenos informacinę sistemą. Projektu siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, 2024 m. spalio 23 d. pagrindinio Kaimo reikalų komiteto išvadoje Nr. 110-P-32 (toliau – Komiteto išvada) nurodoma, kad šiuo metu įstatymu nėra paskirtos institucijos, kuriai būtų pavesta atlikti žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus ir nuo 2021 m. dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai perkami vykdant viešuosius pirkimus. Komiteto išvadoje taip pat pažymima, kad kasmet vykdant viešuosius pirkimus dėl dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo, paraiškas pateikdavo ir viešuosius pirkimus laimėdavo tik Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorija. Kadangi planuojama, kad ši laboratorija bus perduota Vytauto Didžiojo universitetui, įstatymo projektu dirvožemio agrocheminių savybių tyrimų funkcijos yra priskiriamos Vytauto Didžiojo universitetui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl dirvožemio agrocheminių savybių tyrimas, kuris vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu yra laikomas viešųjų pirkimų objektu (perkama paslauga), projekto nuostatomis yra priskiriamas konkretaus subjekto funkcijai. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas yra užtikrinti, kad visi juridiniai ar fiziniai asmenys turėtų lygias galimybes parduoti savo prekes, paslaugas ar darbus valstybei, o valstybė galėtų racionaliai ir efektyviai panaudoti biudžeto lėšas skirtas reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimui. Tai, jog tam tikrą laikotarpį viešuosiuose pirkimuose dalyvaudavo tik vienas subjektas nereiškia, kad šias paslaugas teikiančių subjektų ateityje negali atsirasti daugiau. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas viešojo pirkimo objekto – dirvožemio agrocheminių savybių tyrimo paslaugos – priskyrimo tam tikro subjekto funkcijai pagrįstumas.	Nepritarti	Žemės ūkio ministerija pažymi, kad viešieji pirkimai atliekami, kai tam tikros funkcijos nėra pavestos valstybės institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, kitiems valstybiniams subjektams. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimai perkami vykdant viešuosius pirkimus, nes šių tyrimų visos Lietuvos teritorijos mastu šiuo metu neatlieka joks aukščiau nurodytas subjektas. Dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimus pradėjus vykdyti viešajai įstaigai Vytauto didžiojo universitetui, pirkimų nereikėtų atlikti, nes tokią funkciją vykdytų viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė. Tokiu būdu taip pat būtų užtikrinamas funkcijų vykdymo nepertraukiamumas, nes viešieji pirkimai gali neįvykti, tiekėjai gali atsisakyti vykdyti tyrimus ir pan. Šie darbai yra kompleksiniai, apima dirvožemio ėminių paėmimą, ištyrimą laboratorijoje, duomenų pateikimą į Žemės išteklių stebėsenos informacinę sistemą, dirvožemio būklės pokyčių valstybės lygmeniu įvertinimą, todėl svarbu užtikrinti darbų nepertraukiamumą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-11-11	*				Antra, kaip nurodoma Komiteto išvadoje, dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus šiuo metu atlieka ne Vytauto Didžiojo universitetas, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorija. Taigi projektu siūloma žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus pavesti vykdyti subjektui, kuris šios funkcijos atlikti neturi techninių galimybių. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kai tam tikros funkcijos pavedimas yra grindžiamas prielaida, jog ateityje subjektas ją galės tinkamai įgyvendinti, yra ydingas.	Nepritarti	Žemės ūkio ministerija pažymi, kad siekiant įvertinti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio būklę pagrindinis kriterijus yra dirvožemio agrocheminių savybių stebėsena. Dirvožemio agrocheminių tyrimų duomenys naudojami dirvožemio našumo balo nustatymui. Dirvožemio būklės įvertinimas padeda nuspręsti kokių konkrečių priemonių reikia dirvožemio būklei gerinti, skatinti gamtos išteklius tausojančią žemdirbystę. Priėmus įstatymo pakeitimą planuota patvirtinti LR Vyriausybės nutarimą, kuriuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vykdomos funkcijos dėl dirvožemio agrocheminių savybių tyrimo būtų perduotos Vytauto Didžiojo universitetui ir taip VDU įgautų technines galimybes vykdyti dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-11-11	3(4)	3 (3²)			Trečia, Komiteto išvadoje dirvožemio agrocheminių savybių tyrimų funkcijų priskyrimas Vytauto Didžiojo universitetui yra grindžiamas įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos teisę, tačiau pastebėtina, kad Komiteto išvadoje minimi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo bei Reglamentas dėl Europos Sąjungos savanoriškos anglies dioksido absorbentų sertifikavimo sistemos dar yra tik derinimo stadijoje ir nesukuria Komiteto išvadoje nurodyto teisinio įpareigojimo valstybėms narėms. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3² dalies nuostatų.	Nepritarti	Žemės ūkio ministerija pažymi, kad reglamentą dėl Europos Sąjungos savanoriškos anglies dioksido absorbentų sertifikavimo sistemos numatoma patvirtinti iki šių metų pabaigos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo planuojama patvirtinti iki 2025 m. liepos 1 d. Šiuo metu jau atliekama būklės analizė, įvertinami reikalingi sprendimai šiems ES teisės aktams įgyvendinti po jų įsigaliojimo. Pavyzdžiui jau reikėjo pateikti EK informaciją (pirminį modeliavimą) dėl numatomo ėminių vietų skaičiaus (dirvožemio būklės stebėsenos taškų tinklo) Lietuvoje dėl dirvožemio būklės vertinimo dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Patvirtinus Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvą, Valstybės narės turi teikti ataskaitas apie dirvožemio būklę, todėl būtina užtikrinti nuolatinę dirvožemio būklės stebėseną, įvertinti atliktų tyrimų analizę. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė