LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS  SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 89 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3737GR

2020-01-14  Nr. 113-P-3

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Rėda Brandišauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08				Atsižvelgdami į tai, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ Nr. 1K-173 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2633 grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, o 2 straipsnyje siūloma laikyti šį įstatymą nepriimtu, pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Prezidentas, 2019-12-19 dekretas Nr. 1K-173					1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 10 d. priimtą ir Respublikos Prezidentui pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 (toliau – ir Įstatymas) dėl šių motyvų: 1.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su tokiais konstituciniais principais, kaip antai Tautos suvereniteto ir demokratijos, kurie sudaro tiesioginės demokratijos formų – nacionalinių rinkimų ir referendumo – pagrindą (Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas). 2.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atitinkamą Seimo narių rinkimų sistemą, privalo paisyti konstitucinės Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratos (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). 3.       Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime konstatavo, kad: –        Konstitucija nenustato konkrečios Seimo narių rinkimų sistemos; pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą tai palikta spręsti įstatymų leidėjui, kuris turi plačią diskreciją; –        rinkimų slenkstis nustatomas siekiant išvengti didelio renkamos atstovaujamosios institucijos susiskaldymo į smulkias frakcijas (grupes), užtikrinti jos stabilumą; –        Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, sudaranti prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją, inter alia jos 67 straipsnio 7 punktą, 92 straipsnio 5 dalį, grindžiama Seimo, pritarusio jos programai, pasitikėjimu ir kuri, kaip nustatyta Konstitucijos 96 straipsnio 1 dalyje, solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą, stabilumą; –        įstatymų leidėjas, nustatydamas Seimo narių rinkimų tvarką, inter alia Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir Seimo narių mandatų paskirstymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje būdus, turi diskreciją nustatyti vadinamuosius rinkimų slenksčius, kuriais siekiama išvengti didelio Seimo susiskaldymo į smulkias frakcijas (grupes) ir užtikrinti jo darbo stabilumą, efektyvumą; –        įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti rinkimų slenksčius kaip Seimo rinkimų rezultatų nustatymo ir Seimo narių mandatų paskirstymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje būdą, yra saistomas Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės principo ir vienu iš jo elementų esančio proporcingumo principo; –        vienas iš sprendimų priėmimo demokratinių principų yra daugumos principas; –        nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios. 4.       Įstatyme nustatomu teisiniu reguliavimu keičiama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti vadinamuosius rinkimų slenksčius, tai yra minimalias gautinų rinkėjų balsų procentinės dalies ribas, kurias pasiekę kandidatų sąrašai dalyvauja skirstant Seimo narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje: partijos kandidatų sąrašui rinkimų slenkstis mažinamas nuo 5 iki 3 procentų, o jungtiniam kandidatų sąrašui – atitinkamai nuo 7 iki 5 procentų, tai yra abiem atvejais – dviem procentiniais punktais. 5.       Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime nurodė, jog rinkimų slenkstis, kaip rinkimų teisės institutas, istoriniu teisiniu požiūriu vertintinas kaip rinkimų santykių, susijusių su Seimo narių rinkimais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje tradicija. Kaip matyti iš oficialiosios konstitucinės doktrinos, Seimo rinkimų santykių teisinio reguliavimo kontekste ši tradicija pripažįstama pakankamai reikšminga aplinkybe. 6.       Šiame kontekste pažymėtina, kad: 1)       žemiausias rinkimų slenkstis buvo „ne mažiau kaip 4 %“, nustatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. liepos 9 d. priimto Seimo rinkimų įstatymo 76 straipsnyje, kuris, be kita ko, įtvirtino: „Politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas (koalicija) gali gauti deputatų mandatus tik tuomet, jei už jo pateiktą kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 % rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“; 2)       diferencijuoto dydžio rinkimų slenksčiai partijų kandidatų sąrašams („ne mažiau kaip 5 procentai“) ir jungtiniams kandidatų sąrašams („ne mažiau kaip 7 procentai“) buvo nustatyti 1996 m. birželio 27 d. redakcijos Seimo rinkimų įstatyme (88 straipsnio 2 dalyje) ir yra taikomi iki šiol. 7.       Manytina, kad ne tik pats rinkimų slenkstis, kaip rinkimų teisės institutas, bet ir atitinkami jo dydžiai, kurie nebuvo keičiami daugiau kaip 20 metų, istoriniame teisiniame kontekste gali būti vertinami kaip rinkimų santykių, susijusių su Seimo narių rinkimais daugiamandatėje rinkimų apygardoje, teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje tradicija. Tuo tarpu Įstatyme nustatomu teisiniu reguliavimu, kuriuo Seimo rinkimų slenksčiai mažinami dviem procentiniais punktais, nukrypstama nuo šios tradicijos. 8.       Pažymėtina, kad Pasiūlyme Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-3737(2) (reg. data: 2019 m. lapkričio 22 d.) nurodoma, kad „siekiant užtikrinti didesnį skirtingų politinių požiūrių atstovavimą Lietuvos Respublikos Seime, yra tikslinga mažinti kartelę daugiamandatėje apygardoje.“ Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Įstatyme ir buvo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimo rinkimų slenksčiai sumažinti dviem procentiniais punktais. Taigi Įstatymas buvo priimtas siekiant platesnio politinių jėgų atstovavimo Seime. Tačiau šis argumentas atspindi tik kiekybinį nustatomo teisinio reguliavimo pasekmių vertinimo kriterijų ir tokiu atveju nėra įvertinamas kokybinis aspektas. Kaip minėta, Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, kurios turi būti paisoma reguliuojant Seimo rinkimų santykius. Tuo tarpu Seimo rinkimų slenksčių mažinimas dviem procentiniais punktais didins Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas (grupes). 9.       Be to, ta aplinkybė, jog Įstatymu dviem procentiniais punktais mažinami Seimo rinkimų slenksčiai didins Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas (grupes), patvirtinama ir palyginus partijų ir jungtinių kandidatų sąrašų, gavusių mandatų 1992–2006 metų Seimo rinkimuose, skaičių su skaičiumi partijų ir jungtinių kandidatų sąrašų, kurie būtų gavę mandatų 1992–2016 metų Seimo rinkimuose, jeigu būtų buvę taikomi Įstatymu dviem procentiniais punktais sumažinti Seimo rinkimų slenksčiai. Pirmuoju atveju vidutiniškai 6 partijų ir jungtiniai kandidatų sąrašai dalijosi mandatus 1992–2016 metų Seimo rinkimuose, antruoju atveju tokių partijų ir jungtinių kandidatų sąrašų vidutiniškai būtų buvę 8. 10.     Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime, pasisakydamas dėl teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyti Seimo rinkimų slenksčiai, teisėtumo, vertino ir tai, ar nustatyti rinkimų slenksčių dydžiai nėra tokie, kad sudarytų prielaidas neatspindėti įvairių rinkėjų interesų, pažeisti jų teisę dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra prielaidų teigti, kad ši teisė būtų ribojama. 11.     Kartu nepagrįsta būtų teigti, kad platesniu politinių jėgų atstovavimu Seime, kurio siekiama Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, pagal kokybinius kriterijus bus pasiektas geresnis arba išlaikytas toks pats rezultatas, koks yra šiuo metu, tai yra užtikrintas Seimo nesusiskaldymas į smulkias frakcijas (grupes) ir stabilumas, sudarantys prielaidas užtikrinti inter alia Vyriausybės, kurios veikla pagal Konstituciją grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą. Kaip minėta, tai yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama. 12.     Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad rinkimų slenksčiai gali būti koreguojamoji priemonė proporcinėje rinkimų sistemoje, net jeigu tai neparanku mažoms partijoms; rinkimų slenksčiai skirti tam, kad būtų padėta valstybėje iškilti jėgoms, kurios yra pakankamai atstovaujančios, be to, tai yra teisinė priemonė vyriausybės stabilumui stiprinti – ja siekiama išvengti parlamentą silpninančio susiskaldymo (2008 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Yumak ir Sadak prieš Turkiją, pareiškimas Nr. 10226/03). 13.     Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai, 2010 m. spalio 27 d. išvada). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas rinkimų slenksčio institutą šiuo metu yra įtvirtinęs visuose įstatymuose, kuriuose reguliuojami kolegialių atstovaujamųjų valdžios institucijų rinkimų teisiniai santykiai, tai yra ne tik Seimo rinkimų įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme bei Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio 2 dalį kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 89 straipsnio 1 dalį partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Taigi minėtuose įstatymuose nustatomi didesni rinkimų slenksčiai nei Įstatyme įtvirtinamu teisiniu reguliavimu. Vadinasi, Įstatyme nustačius teisinį reguliavimą, kuriuo Seimo rinkimų slenksčiai mažinami dviem procentiniais punktais, į Tautos atstovybę – Seimą bus nustatyti žemiausi, palyginus su rinkimų slenksčiais, nustatytais rinkimuose į kitas kolegialias atstovaujamąsias valdžios institucijas, rinkimų slenksčiai. Taip tinkamai neatsižvelgiama į konstitucinę Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratą. 14.     Pažymėtina ir tai, kad Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje 52-ojoje plenarinėje sesijoje priimtame Gerosios rinkimų praktikos kodekse rinkimus reglamentuojančių teisės aktų stabilumo užtikrinimas pripažintas esminiu dalyku garantuojant rinkimų proceso patikimumą. Pagal Gerosios rinkimų praktikos kodekso Rinkimų gairių II.2.b punktą ir jas iš dalies paaiškinančios Interpretacinės deklaracijos „Dėl rinkimų teisės stabilumo“ (priimta Venecijos komisijos 2005 m. gruodžio 16–17 d. vykusioje 65-ojoje plenarinėje sesijoje) II.4 punktą, viena iš būtinųjų tinkamo Europos rinkimų paveldo principų įgyvendinimo sąlygų yra rinkimus reglamentuojančių teisės aktų stabilumas: esminiai rinkimų teisės elementai, ypač inter alia rinkimų rezultatų nustatymo taisyklės, neturėtų būti keičiami likus mažiau nei vieniems metams iki rinkimų, nebent tai numatyta konstitucijoje ar kitame už įstatymą aukštesnės galios teisės akte. Tuo tarpu priimant Įstatymą šio reikalavimo nesilaikyta. 15.     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, Įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais, nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą, ir sudarytos prielaidos, nukrypstant nuo egzistuojančios Seimo rinkimų santykių teisinio reguliavimo tradicijos ir neatsižvelgus į Europos rinkimų paveldo principus, Seimo susiskaldymui į smulkias frakcijas (grupes), taip kartu nesudarant prielaidų užtikrinti Seimo veiklos stabilumą. 2 straipsnis. S i ū l a u Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 laikyti nepriimtu. 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Povilui Mačiuliui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.	Nepritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretui Nr. 1K-173 ir siūlyti Seimui Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 priimti be pakeitimų.

8. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: A (nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretui Nr. 1K-173 ir siūlyti Seimui Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 priimti be pakeitimų) – 6, B (pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretui Nr. 1K-173 ir laikyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2633 nepriimtu) – 4. Pritarta A.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                  Guoda Burokienė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363