LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 82
STENOGRAMA
2017 m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį mūsų posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.00 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711 (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, iš rytinio posėdžio mums liko procedūrinis klausimas, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-711 mums reikėjo paskirti kitą komitetą, nes Seimas apsisprendė nepritarti siūlymui atmesti. Yra gautas pasiūlymas kitu komitetu paskirti Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Pirmininkas siūlo daryti šio įstatymo svarstymo ir priėmimo skubą. Galime pritarti? Dėkoju.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(2). Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašau, gerbiamasis kolega, pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektą ir priėjo išvadą, kad bendrai išvadai galima pritarti šitaip: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi absoliučia balsų dauguma šitas nutarimas komitete yra palaimintas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skelbiame diskusiją. Užsirašė išties daug kolegų kalbėti. Pirmąjį kviečiu G. Landsbergį kalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu. G. Landsbergio nėra. Dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, ar 25 straipsnis yra išbrauktas? Jis konsoliduotoje versijoje yra, o, mano žiniomis, vakar jis bendru sutarimu buvo išbrauktas iš bendro nutarimo projekto.
PIRMININKĖ. Taip, suteiksiu galimybę, kad komiteto pirmininkas atsakytų į jūsų klausimą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, jis yra, bet aš paaiškinsiu salėje, kad jis iš tikrųjų išbrauktas, tenai techninė klaida.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Bet jis yra, mes už jį turime balsuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes galėsime apsispręsti salėje, aš pasakysiu komiteto nuomonę ir tiesiog nebalsuosime arba balsuosime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kai svarstysime straipsnius, tai ir priimsime sprendimus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes pasitikrinome ir audiogramą, viskas gerai, komitetas yra… išimti ir dar kartą išimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar G. Landsbergis pasiruošęs ir gali frakcijos vardu dalyvauti diskusijoje? Taip, prašom, jums septynios minutės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). O dėl vedimo tvarkos galima, pirmininke?
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi iš tikrųjų yra svarstomas labai rimtas klausimas ir, sakyčiau, pasidaręs ganėtinai suveltas, užsirašė kalbėti daug Seimo narių, manau, kad tai yra diskusija, kurioje verta suteikti galimybę visiems pasisakyti. Aš siūlau dabar taip ir numatyti, kad bus leista visiems pasisakyti, nepaisant to, kad tai galbūt viršys darbotvarkėje dabar numatytą laiką.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Kai baigsis darbotvarkėje numatytas laikas, matysime, kiek kolegų yra pasisakę, mes priimsime sprendimą, kiek laiko pratęsti diskusiją. Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, jums 7 minutės.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tai turbūt vienas iš svarbiausių ir daugiausiai dėmesio sulaukęs klausimas šioje sesijoje. Tiesą sakant, aš buvau nustebintas, kai prieš keletą dienų kalbėjausi su Švietimo ministerijos atstovais, kurie nežinojo, kad Seimo nutarimas tėra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Tiesą sakant, kad ir ką mes priimtume šiandien, kad ir kas tai būtų, tikroji kova dėl universitetų tinklo optimizavimo vyks dar ateityje. Seimas šiandien ir komitetas kiek anksčiau… mūsų kolegos, visa kova, kuri vyko, tiesą sakant, didele dalimi buvo beprasmė.
Kas man yra liūdniausia, aš galiu pasakyti labai atvirai. Kai buvo atneštas pirmasis Vyriausybės planas, darbo grupės parengtas planas dėl universitetų tinklo optimizavimo, mes netgi buvome daug kritikuojami, kad opozicija jam pritaria. Kaip opozicija mes neradome labai daug argumentų, kuriais galėtume paneigti tokio plano svarbą ir pasirinktą kryptį. Tačiau norint tokį planą įgyvendinti, reikėjo politinio stuburo, reikėjo apginti tą planą, reikėjo apginti jį visuomenės akyse, reikėjo apginti jį prieš universitetus, ypač prieš kai kuriuos Seimo narius, kurie tą planą norėjo perrašyti pagal save.
Šiandien aš galiu konstatuoti, kad tai nepavyko. Ministrė nesugebėjo apginti plano, premjeras dėl nežinomų priežasčių nesugebėjo to plano apginti. Gerbiami kolegos, ypač kreipiuosi į Valstiečių frakciją. Perskaitykite įdėmiai, labai labai atidžiai tai, kas yra parašyta tekste. Šiandien pagal tą tekstą, už kurį balsuosime, galima iš principo išsaugoti esamą situaciją ir pasakyti, kad mes įvykdėme reformą.
Šiauliuose turi būti išsaugotas universitetinis mokslo centras. Dabar pamėginkime pasiginčyti. Ar Šiaulių universitetas gali būti traktuojamas kaip universitetinis mokslo centras, ar ne? Mano supratimu, gali. Vadinasi, iš principo mes siunčiame žinią, kad šiandien Seimas pasakys, kad faktiškai galima nekeisti nieko. Jeigu mes pažiūrėtume dabar į universitetų reakciją, visiems tinka – pradedant Kauno technologijos universitetu, P. Baršauskui tinka, VDU tinka, Vilniaus universitetui tinka, Šiauliams tinka. Visiems tinka. Kodėl? Atsakykite man į klausimą. Todėl, kad ten nieko nėra parašyta. Galima nesijungti, nieko nekeisti ir turėti lygiai tą patį planą ir lygiai tą pačią situaciją, kuri yra šiandien. Žinote, ko man labiausiai gaila, kad šioje situacijoje kas nukenčia? Vieni sakys, kad nukenčia gal akademikai, galbūt bendruomenė ir t. t. Šiandien mes nesiunčiame studentams jokios žinios, kas jų laukia.
Aš paskaičiau paskutinio pusmečio švietimo ministrės pareiškimus skirtinguose universitetuose. Vasario mėnesį ministrė, būdama Šiaulių universitete, pasakė studentams: būkite ramūs, stokite į Šiaulių universitetą. Teisingai! Stokite ir į Sporto universitetą, stokite į Stulginskio universitetą, stokite į Edukologijos universitetą, į visus stokite, nes niekas nieko nedarys, nes jeigu būtų politinė valia ir aiškus signalas, tai ji ir būtų išsakyta, ji būtų parašyta, bet to nėra.
Šiandien mes visus tuos, kurie nori žinoti, kur jiems stoti, visus tuos, kurie planuoja savo ateitį truputį daugiau negu iki sesijos pabaigos, paliekame nežinioje. Mes nežinome, ką šita Vyriausybė darys, mes nežinome, ką Švietimo ir mokslo komitetas darys. Visa tai yra skirtingų interesų išplautas dokumentas. Dėl to yra labai gaila. Tai yra dar viena nepavykusi reforma. Aš iš tikrųjų labai norėjau ir labai kviečiau švietimo ministrę ir premjerą išsakyti ir galų gale atsistoti ir apginti savo dokumentą, apginti savo poziciją, tą, kurią jie atnešė. Šiandien opozicija yra tikrai keistoje situacijoje, kai ji gina Vyriausybę labiau negu jos pačios Seimo nariai, negu jos pačios komitetų vadovai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia džiaugiuosi, kad vis dėlto mes Seime pradėjome kalbėti apie valstybinių universitetų tinklo optimizavimą. Noriu vieną pastabą pasakyti, ką pastaruoju metu girdėjau švietimo ir mokslo ministrės pasisakyme, tai, kad šita Vyriausybė per tokį trumpą laiką lyg ir parengė programą, atliko analitinį darbą, atliko studijų programų vertinimą ir t. t. Tai truputį yra nesąžininga.
Šitas darbas buvo pradėtas daryti tikriausiai prieš trejus metus, ir dabartinė ministrė, kuri vadovavo MOSTAI, tai tikrai rengiant programą, kaip būtų galima optimizuoti valstybinius universitetus arba optimizuoti valstybinių universitetų tinklą… tas buvo užbaigta praeitų metų gruodžio 5 dieną. Gerai kad tas tęstinumas išliko, jis yra reikalingas. Aš manau, kad buvo žengtas pirmas žingsnis. Iš dalies tas pirmas žingsnis, kalbant apie pirmąjį projektą, buvo rizikingas tuo, kad nebuvo pateiktas paprasčiausiai to ambicingo, pasakyčiau, radikalaus tinklo optimizavimo projekto įgyvendinimas. Mes nematėme įgyvendinimo turinio. Mes puikiai žinome, kad nėra taip paprasta, jeigu mes norime Vilniaus ir Kauno miestuose greitai turėti po vieną universitetą.
Mielieji, kodėl aš darau tokią išvadą ir kodėl taip kalbu? Pažiūrėkime, kada buvo priimtas sprendimas sujungti LSMU, t. y. Lietuvos sveikatos mokslo universitetą, su Veterinarijos akademija. Sprendimas tikriausiai buvo priimtas prieš šešerius ar septynerius metus. Kada aš paklausiau ir buvusio Veterinarijos akademijos rektoriaus, ir dabartinio LSMU rektoriaus, ar jau procesas yra užbaigtas iki galo tų dviejų universitetų sujungimo, buvo pasakyta: deja, dar nėra užbaigta. Aš manau, kad dabartinis sprendimas, kuris yra pateiktas Švietimo ir mokslo komitetui, yra teisingas. Reforma turi būti daroma arba etapais. Tai yra vienas tikslas.
Antras tikslas yra tas, kad akademinė bendruomenė turi dalyvauti tą reformą įgyvendinant.
Trečias dalykas, kad mes turime kalbėti apie studijų programų skaičiaus sumažinimą. Kažkada universitetai norėjo labai didelės autonomijos ir patys pradėjo kurti studijų programas. Dabar studijų programų skaičius Lietuvos universitetuose yra pats didžiausias, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. Tos studijų programos pasidarė labai smulkios, tikslas, kad būtų galima pritraukti po kelis studentus į atskiras programas. Čia yra klausimas, kad iš karto mes susiduriame su universitetų finansavimu, su darbo užmokesčiu profesoriams, docentams, lektoriams ir kitiems darbuotojams, kurie dirba universitetuose. Prasidėjo pinigų išskaidymas, kai studentų grupėse yra po keturis, penkis, o finansininkai skaičiuoja, kad vienoje grupėje turi būti mažiausiai 15, o vidutiniškai 20 studentų. Visą laiką yra skaičiuojama pagal vidurkį, kad bus grupėse 20 studentų.
Nekalbu apie tai, kad kai kuriuose universitetuose mes tikrai pasigedome, kad tos studijų programos būtų kokybiškos. Apie kokybę pastaruoju metu irgi pradėta aktyviai kalbėti. Aišku, yra labai gaila, kai mes kalbame apie du universitetus – Klaipėdos ir Šiaulių, kad jie turėtų jungtis prie kitų universitetų. Čia aš noriu pasakyti pavyzdį kalbėdamas apie Klaipėdos universitetą.
Mielieji, aš kažkada tiesiai pasakiau Klaipėdos universiteto bendruomenei ir vadovybei: tik jūs esate kalti, kad Klaipėdos universitetas susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis ir su įvairiomis kitomis problemomis dėl blogos universiteto vadybos. Jeigu praeitoji Vyriausybė nebūtų Klaipėdos universitetui finansiškai padėjusi, aš jums šiandien labai atsakingai pasakau – universitetas jau būtų bankrutavęs. Kada buvo paklausta, kur yra jūsų aiški strategija, vizija, kurią matytų ir studentai, ir akademinė bendruomenė, dėstytojai ir tie moksleiviai, kurie rengiasi stoti į šitą universitetą…
Kodėl aš išskyriau šitą universitetą? Todėl, kad šitas universitetas turi visas galimybes rengti išskirtinius specialistus, kurie susiję su jūriniu mokslu, kurie susiję su jūrinėmis specialybėmis, su uosto aptarnavimu, su ekspedicinėmis kompanijomis, su transporto logistika, su bendrovėmis, kurios dirba jūrų uoste, taip pat su energetikos sektoriumi, kuris irgi tame regione yra išvystytas. Taip pat tam regionui reikia ir kultūros, ir meno specialistų. Paprasčiausiai tai blogas planavimas, blogas administravimas ir bloga rinkodaros programa, kuri turėjo būti skleidžiama ne tik Lietuvoje, bet ji turėjo būti pristatoma ir kitose užsienio valstybėse, nes tų specialistų, kuriuos rengia mano minėti kiti universitetai, nėra per daug, o Klaipėdos yra labai gera regioninė situacija, kur gali mokslą suderinti su praktika.
Mokslų slėnis, kuris irgi jau artimiausiu metu bus baigtas, taip pat gali kurti klasterinę sistemą, ką yra padaręs Kauno technologijos universitetas su LSMU ir kas yra padaryta Vilniuje. Ne universiteto dydis visa tai lemia. Vilniaus universitetas pasaulyje yra laikomas tarp didžiųjų universitetų grupės, bet jeigu pažiūrėsime Tartu universitetą, kuris yra mažesnis, jis šimtu pozicijų lenkia Vilniaus universitetą.
Baigdamas noriu pasakyti – studijų programų skaičiaus mažinimas, orientavimasis į studijų programų kokybę, į dėstymo kokybę, į gerą vadybą ir didžiulė atsakomybė rengiant studentus ir planuojant visa tai, ir žvelgiant į ateitį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau. Aš turėjau kalbėti frakcijos vardu, bet padariau klaidą – užsirašiau kaip…
PIRMININKĖ. Jūs norite kalbėti frakcijos vardu ir frakcija su tuo sutinka. Tada Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu kviečiamas A. Gumuliauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pusę metų dirbo būtent šio projekto srityje. Tai yra mūsų bendro darbo rezultatas, todėl aš nemanyčiau, kad dera kalbėti, kad šis pateiktas variantas visiškai iškreipia Vyriausybės pateiktą variantą. Iš tikrųjų reformos, galima sutikti, prasidėjo jau šiek tiek anksčiau. Tai Sveikatos universiteto ir Veterinarijos akademijos susijungimas, LEU ir VDU derybos, kurios baigėsi susitarimu. Taigi mes pamatėme, kad universitetų akademinė bendruomenė iš tikrųjų yra pasirengusi pokyčiams, pasirengusi gerinti aukštojo mokslo kokybę. Todėl iš tikrųjų šis planas buvo rengiamas labai kruopščiai. Mes susitikinėjome su visų aukštųjų mokyklų bendruomenėmis, tarėmės. Manau, kad mums pavyko įgyvendinti optimalų variantą. Čia prieš mane kalbėję minėjo Šiaulių universitetą. Aš turiu pasakyti, kad ir pačiame Šiaulių universitete žmonės, bendruomenė suprato, kad iš tikrųjų reikia jungtis, nes kitaip pavieniui sunku išlaikyti kokybę ir visas studijų programas. Tad aš manau, kad svarbiausia, kad mes konstatuojame, kad tiek Šiauliuose, tiek Klaipėdoje universitetiniai centrai privalo išlikti.
Kokia bus konfigūracija, sunku pasakyti. Tai yra derybų klausimai. Mes visi žinome, kad universitetai turi autonomiją, todėl griežtai nurodyti, kad vienas jungsis su tuo, o kitas su tuo, mes tikrai negalime. Todėl mes sakome bendruomenei: rodykite iniciatyvą, derėkitės, kalbėkite ir galbūt pasieksime optimalų rezultatą.
Dėl Klaipėdos universiteto. Dar pavasarį mums teko kalbėtis ir buvo kalbama apie jūrinių specialybių išplėtimą. Deja, kažkaip Klaipėdos universitetas mindžikavo ir kokių nors konkretesnių rezultatų mes neišvydome, bet mes tikime, kad Klaipėdos universitetas tikrai yra pajėgus teikti jūrines specialybes ir iš tikrųjų išlikti universitetu. Viskas, be abejonės, priklauso nuo uostamiesčio universiteto bendruomenės. Aš manau, kad kai kuriuos reformos dalyvius galbūt suviliojo skiriami dideli pinigai ir galbūt kai kas elgiasi nelabai sąžiningai. Tačiau vis dėlto reikia pasakyti, kad vakar Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu visi rektoriai pripažino arba jiems atstovaujantys asmenys pripažino, kad reforma būtina ir kad iš tikrųjų vyksta diskusijos. Manau, kad tų diskusijų rezultatas bus greitai, nes numatyta data iki gruodžio 1 dienos.
Todėl aš manau, kad tas pirmasis Vyriausybės planas, kuris buvo gan kietokas planas, ir galbūt kai kurios aukštosios mokyklos teigė, kad pažeidžiamos aukštųjų mokyklų autonominės teisės, privertė aukštąsias mokyklas kalbėtis tarpusavyje ir ieškoti optimalaus varianto. Visiškai sutinku, kad 1 700 studijų programų tai yra tokia begalybė, kuri Lietuvai visiškai nereikalinga.
Aš turiu pasakyti vieną įdomų dalyką, kurio, beje, niekas neakcentuoja. Jeigu mes turime Vilniaus universitetą, kuris patenka į pasaulio penkišimtuką, tai jūs man parodykite studijų programas, kurios patenka į pasaulio dušimtuką. Deja, tokių, mano žiniomis, nėra. Todėl būtent studijų programų jungimas, mokslininkų ir dėstytojų jėgų sutelkimas, manau, ir bus postūmis studijų programoms patekti tarp tų dviejų šimtų.
Olandijoje yra Leideno universitetas, jis tikrai yra nedidelis. Bet aš pasidomėjau, istorijos programa, kuri mane labai domina, yra geriausia Europoje ir pasaulyje ketvirta Leideno universiteto. Ką jie ten daro? Jie specializuojasi emigracijos istorijoje. Šiandien šita tema yra, kaip sakoma, ant bangos ir į Leideno universitetą važiuoja mūsų universitetų atstovai įgyti patirties. Būtent įgyti patirties, kaip organizuoti studijų programas. Manau, kad šitas planas tikrai pasitarnaus studijų programų sustiprinimui ir jų išgarsinimui pasaulyje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Armonaitę. Prašau. Jūs savo vardu ar frakcijos? (Balsai salėje) Prašau, septynios minutės.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Išties į diskusiją dėl aukštojo mokslo pertvarkos mes galime žiūrėti dvejopai. Viena vertus, labai gerai, kad mes pagaliau kalbame, kaip efektyviai panaudoti aukštojo mokslo resursus ir kaip juos sutelkti ten, kur jų labiausiai reikia. Pagaliau, pagaliau mes turime labai konkretų Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymą, kurį čia ir aptariame.
Dabar kas yra labai blogai? Tai, kad viskas vyksta lėtai ir chaotiškai. Neįtikėtina yra tai, kad valstiečių deleguotai švietimo ir mokslo ministrei jos programą įgyvendinti trukdo ne opozicija, ne kas kitas, o šios valdančiosios daugumos Seimo nariai. Girdėti nuomonių, kad reikia leisti universitetams, aukštųjų bendruomenėms pačioms spręsti ir jungtis.
Tačiau, mielieji, kas trukdė jungtis šiuos dešimtmečius, kas trukdė jungtis savarankiškai? Niekas netrukdė. Tapo akivaizdu, kad kol neduotas tonas pertvarkai, tol universitetai apie jungimąsi mažai tesusimąstys. Kai kurių universitetų nomenklatūros ir nomenklatūrėlės kai kurių Seimo narių rankomis tampo aukštojo mokslo paklodę į skirtingas puses, kas daugiau resursų laimės iš to, kas daugiau pastatų gaus, kam pavyks pritraukti daugiau optimizavimui skirtų lėšų. O kuo viskas baigsis, neaišku.
Vienas dalykas kol kas tikrai aiškus – tai, kad Lietuva iki šiol neturi pasaulyje konkurencingo aukštojo mokslo. Šiuo metu, kai vyksta ši diskusija, šimtai ir tūkstančiai Lietuvos moksleivių, šimtai abiturientų, perspektyvių studentų naršo Didžiosios Britanijos ir Olandijos universitetų svetaines ir planuoja savo studijas ten, nes jie nežino, kaip atrodys Lietuvoje aukštasis mokslas, kokia bus jo perspektyva, nežino, kas įvyks su aukštojo mokslo politika Lietuvoje.
Universitetų skaičiaus mažinimas išties yra gera priemonė sutaupyti ir tai yra gera priemonė atlaisvinti daugiau lėšų ir kitų resursų, kuriuos ateityje būtų galima investuoti į studijų kokybę, mokslo plėtrą, dėstytojų atlyginimus. Dėl to, aš manau, nors ir gal kiek vėlyvas, bet Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymas bendrąja prasme buvo geras. Gaila, kad Švietimo ir mokslo komitete Seime jis buvo išprievartautas.
Mes iki šiol nematome viso vaizdo. Mes kalbame apie universitetų skaičių, mes diskutuojame apie tai, kad mažesni miestai gali būti nuskriausti ten uždarius aukštąsias mokyklas, tačiau nepamirškime, kad iš regionų švietimas negali dingti. Čia gali ir turi veikti tvirtas, geras, kokybiškas profesinio mokslo tinklas, čia gali ir turi veikti kolegijos, kurios yra vis populiaresnės, čia turi veikti Trečiojo amžiaus universitetai, kad žmonės galėtų mokytis visą gyvenimą. Taigi dėl to šis planas ir apie tai Seimo kabinetuose, kaip ir apie kokybę bei studijų prieinamumą, mes dar nekalbame.
Universitetai, o tai yra studijos ir mokslas, turi būti vystomi tikslingai ir efektyviai. Studijos ir mokslas pirmiausia yra skirti ne pastatų išlaikymui, ne įsidarbinimui, ne nomenklatūroms, o mūsų Lietuvos pasiekimams, protui, intelektui. Viso to auginimui mūsų Lietuvoje. Taigi baikime tampyti tas paklodes vienas į kito pusę. Tiems jauniems žmonėms, kurie šiuo metu naršo internetines užsienio universitetų svetaines, reikia perspektyvos.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš savo kalbą turiu baigti rašytojo R. Granausko citata, kuri čia labai tinka: „Pakelkime akis nuo bliūdo, iš kurio valgome.“ Žiūrėkime plačiau, suteikime Lietuvos jaunimui, Lietuvos studijoms ir mokslui perspektyvą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pasinaudosiu Statuto 105 straipsnio 2 dalimi. Nors užsirašėme kalbėti pagal užsirašymo eilę, posėdžio pirmininkas gali šią eilę keisti. Norėdama, kad pakalbėtų visų frakcijų atstovai, tikriausiai nesupyksite, dabar pakviesiu G. Steponavičių, Mišrios Seimo narių grupės atstovą. Ir toliau mes dirbsime taip pat proporcingai pagal frakcijų dydį, kad visos frakcijos galėtų pakalbėti, jeigu pratęsime tam numatytą laiką.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir daugelis, mes šio klausimo svarstymą pradėjome vedami labai aukštos Ministro Pirmininko ir ministrės sukeltos natos. Buvo paskelbta, kad Lietuvoje liks trys penki universitetai, buvo įvardinta, kas su kuo ir kaip turės jungtis.
Labai suprantama priežastis, įskaitant ir mane, nemaža dalis Seimo šiandien esame šiek tiek suglumę – mes svarstome jau daug žemesne nata suformuluotą planą ir suvokiame, kad tas aukštas lūkestis pareikalavo daugybės visų aukštųjų mokyklų energijos, kiek čia valandų visi praleidome bendraudami, ramindami, kiek čia sukurta gynybinių planų, kaip išlikti, kaip su kuo mažesniais nuostoliais judėti į galimus jungimusis. Natūralu, kad neišlaikė, taip sakant, smūgio Valstiečių ir žaliųjų frakcija ir penki nariai, įskaitant Ministrą Pirmininką, pasirašė po išties tokiu gana nuasmenintu jungimosi planu, štai todėl šiandien ir to dramatizmo šioje salėje yra gerokai mažiau.
Taip, galėjome turėti aiškesnį judėjimą į priekį, ypač į sinergiją vedantį jungimosi planą, kai stipriausieji Vilniaus ir Kauno universitetai būtų davę toną. Deja, to mes, matome iš šio nutarimo, priimamo nutarimo, neturėsime, bet aš komitete, pasakysiu tiesiai šviesiai, net ir dėl šio gerokai mažiau ambicingo varianto balsavau už. Pasakysiu keletą priežasčių kodėl. Pagrindinė priežastis yra ta, kad, kaip Aušrinė kalbėjo, turėtume sugebėti pakelti akis nuo bliūdo ir pažvelgti, kas mūsų laukia artimiausią pusmetį arba metus. Po šio sprendimo priėmimo mūsų laukia ruduo, kai stojimas, priėmimas į aukštąsias mokyklas bus paženklintas daug griežtesnėmis taisyklėmis. Pirma, ministrė jau yra pasirašiusi pirmosios pakopos bakalauro studijoms aukštesnius reikalavimus – minimalus studentų skaičius studijų programoms. Tai pirma.
Praėjusių metų rudenį buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris įtvirtino vadinamąsias stojimo grindis, arba minimalų balą, valstybiniuose universitetuose jis yra net trys. Vėlgi, tai reiškia, kad dalis universitetų dar lieka už borto.
Trečias punktas yra tas, kad mes šį stojimą pasitinkame taip pat vis dar demografinėje duobėje, kuri bus iki 2021 metų. Tai reiškia vėl maždaug 5–7 tūkst. mažiau stojančiųjų, tiek mažiau bus abiturientų, tiek ir dar bandančių studijuoti.
Ketvirtas dalykas, nuo liepos 1 dienos įsigalios studentų ir mokslo veiklos susiejimas su ūkio ir administravimo lėšomis. Ar Seimas tai padarys? Žinau, kad ministerija bet kokiu atveju yra nusiteikusi tai daryti.
Sudėjus visus šiuos faktorius, neišvengiamai rudenį mes, nedarydami jokių sprendimų, matysime ne besijungiančias aukštąsias mokyklas, o išties keturias ar penkias universitetines aukštąsias griūties būsenos. Štai kur klausimas – pasakyti kaip. Yra dalis pasiūlymų, aš einu prie konteksto, dalis Seimo narių siūlė: sudarykime naują komisiją tam, kad galėtume svarstyti iš naujo. Nesąmonė, kolegos! Tai yra neatsakingas požiūris, nes jis veda prie to, kad mes dar toliau vilkintume procesą. Tai būtų jau kelintas užėjimas per pastarąjį dešimtmetį. Yra siūlymų papildyti šį planą studijų programų optimizavimo dalykais, finansavimo modeliu, daugybe kitų smulkmenų, kurie nėra susiję su optimizavimo planu, tai irgi apsunkintų konsensuso ieškojimą.
Kolegos, žiūrėdami į priekį, kas mūsų laukia, svarstydami pataisas, susijusias su šiuo nutarimu, supraskime paprastą dalyką: mūsų atsakomybė yra tokia, kad rudenį dirbtumėme ne griūties suvaldymo būklės sąlygomis, o kad su šituo priimtu nutarimu, kad ir mažiau ambicingu, duotume postūmį aukštosioms mokykloms jungtis. Aš jums galiu užlankstyti pirštus dėl keturių valstybinių universitetų, kai sprendimai, kurie neišvengiamai, rudenį guls ant mūsų stalo. Tai yra LEU, kuris bus skaidymo būdu vienaip ar kitaip išnykstantis iš žemėlapio. Kaune, aš beveik neabejoju, kad ASU ir Sporto universitetas turės daryti panašius žingsnius, jungdamiesi prie stipresnio. Lygiai taip pat, aš manau, kad ir vieno, bent jau vieno regioninio universiteto…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …labui turi būti sprendimai jungtis prie stipresnio.
Baigdamas noriu, kolegos, paraginti svarstant pataisas suprasti, kad yra pataisų, kurios daro ir šį nutarimą su kryptimi, su aiškiais kriterijais, ir veda prie to, ko mes siekiame, kad tai nebūtų savaiminis chaotiškas procesas, o bent šiek tiek Seimo suvaldytas. Kviečiu būtent siekti to konstruktyvumo svarstant pasiūlymus, kurių tikrai yra nemažai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kviečiu A. Adomėną, kuris suspėtų mūsų numatytu laiku kalbėti diskusijoje.
Kol eina M. Adomėnas, V. Kamblevičius – repliką.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų kalbame ir kartojame. Sumažinkime kalbėjimo laiką ir daugiau kalbės, o dabar kartoja.
PIRMININKĖ. Taip, mes apsispręsime, nes tuoj ir baigsis numatytas laikas. Kalba M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai buvęs premjeras pradeda priekaištauti dabartinei Vyriausybei dėl neryžtingų veiksmų, premjeras, priminsiu, kuris buvo pagarsėjęs darbo grupėmis, kurios niekada nesibaigdavo, supranti, kad su reforma nėra viskas visiškai gerai. Kad jinai yra pribrendusi, man atrodo, įtikinėti jūsų nereikia ir nieko įtikinėti nereikia. Prieš keletą mėnesių iš tiesų buvo tokia viltinga žinia, kad, na, štai galų gale, galų gale bus politinė masė valios atlikti sprendimus, kurie jau diskutuojami dešimtmečius, iš tikrųjų įkurti porą stambių universitetų, kas buvo 2011 metų A. Kubiliaus Vyriausybės optimizacijos plane numatyta, ir galų gale bus įgyvendinama tai, ko, galėčiau pasakyti, mums neleido padaryti.
Deja, iš to nutarimo, kurį mes šiandien svarstome, ilgai brandinto, ilgai nešioto, du mėnesius ekspertai analizavo, ieškojo stiprybių, ieškojo optimalių jungimosi sprendimų, iš viso to liko vienas sakinys – Vilniuje ir Kaune sutelkti po vieną klasikinį plačios apimties tyrimų universitetą, Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų, menų universitetai. Vienas sakinys, tai yra operatyvinis viso nutarimo sakinys, ant kurio laikosi visa reforma. Ką jis sako? Jis nieko nesako.
Jau gana daug analizuotas buvo politinės valios deficitas, kai iš ekspertų atėjusi labai aiški vizija Vyriausybėje buvo šiek tiek patampyta, bet dar atpažįstama, su atpažįstamais bruožais atėjo į Seimą. Ir čia, Seime, ji buvo iškastruota, niekaip kitaip čia nepavadinsi. Liko tas vienas sakinys – visas ekspertų darbas. Tą buvo galima sėsti ir sausio mėnesį premjerui, be jokio išankstinio pasirengimo, parašyti ant lapelio, būtų tiek pat vertas kaip dabar visas tas darbas, kurio turinys išbraukytas, scenarijai išbraukyti. Aišku, iš viso, kur mes einame, nėra, liko tas vienas teiginys, kuris nereiškia nieko. Ir tai yra pirmas žingsnis. Jeigu nėra politinės valios ginti savo viziją, toliau bus sunkiau, nutarimas – ne įstatymas, jį įgyvendinti tikrai reikės politinės valios ir aiškių politinių sprendimų. Ar turės tai Vyriausybė, kuri net savo vizijos Seime apginti nepajėgia, nežinau.
Ir yra užkoduota pora labai blogų sprendimų. Pirmiausia dėl edukologijos. Nieko nesakydami apie tai, kur turi eiti edukologija, mes užprogramuojame, kad ji bus jungiama su Vytauto Didžiojo universitetu, į Kauną ji perkelta nebus, vadinasi, mokytojų rengimas liks čia, tuose rūmuose, ir su autonomija, kurią žada jungimosi atveju dabartinei administracijai naujieji šeimininkai. Kitaip tariant, dėl edukologijos vėl viskas pasiliks taip, kaip buvę, o tai yra sritis, kuri būtinai reikalinga, jeigu norime mokyklą traukti iš duobės. Edukologiją reikia perkelti ten, kur dabar yra kokybė, kur yra srautai, ne laukti, bet tiesiog atiduoti administruoti, kaip ir siūlosi, Vilniaus universitetui.
Kauno klausimas. Ten galėtų būti puikus, tikrai pasaulinio lygio universitetas, bet to sąlyga yra, kad susijungtų VDU su KTU ir su LSMU, tik taip galima sukaupti reikalingą mokslinio potencialo masę. Dabartiniu nutarimu yra užprogramuota, kad tie trys universitetai liks atviri. Čia, deja, rektoratų valia nugali nacionalinį interesą, atsitinka taip, kad iš tiesų įvyksta tam tikras universitetų privatizavimas. Universitetų vaidmens valstybėje privatizavimas, kur rektoriams patinka, ten jie jungiasi, kur nepatinka, nesijungia. Gal reikia galų gale bandyti įdiegti tai, ko reikia valstybei, o ne kaip nori rektoratai?
Ministrė pripažino, kad ne greitkeliu keliausime, o plentu. Aš sakyčiau, blogiau – Vyriausybė paleido šitą reformą nuogą į brūzgynus ir dabar interesų grupuotės kaip norės, taip tąsys. Iš tiesų siūlyčiau pasilikti prie Vyriausybės teksto. Dar geriau būtų grąžinti ekspertų tekstą, kurį jie atnešė į Vyriausybę. Ten buvo aiškus matymas, ten buvo išdėlioti žingsniai, kur mes einame. Šis vienas sakinys yra pasakymas, kad mes nieko nežinome, ką norite, tą darykite. Tai yra aiškus signalas universitetams, kad iš jų nei atsakomybės, nei reikalo keistis, nei reikalavimo kurti kokybę valios pareikalauta nebus. Vėl įsijungs lobistiniai mechanizmėliai, vėl bus pasamdytos viešųjų ryšių kompanijos už tuos labai ribotus mokslininkams tenkančius pinigus ir bus išmuštas finansavimas, kokio reikia tokiems pat nepasikeitusiems universitetams. Na, gal pora, kurie jau tikrai negali išsilaikyti, bus prijungti, bet svajonė turėti Lietuvoje du stiprius pasaulinės klasės arba tris stiprius pasaulinės klasės universitetus, kai mes negalėtume džiaugtis patekę į penkišimtuką, bet galėtume džiaugtis laikydamiesi dušimtuko, deja, tolsta.
PIRMININKĖ. Dėkoju M. Adomėnui. Gerbiamieji Seimo nariai, diskutuoti skirtas laikas baigėsi, ką buvome nutarę. Buvo A. Kubiliaus pasiūlymas ir mes dėl šito pasiūlymo apsispręsime, kiek dar laiko pratęsiame mūsų diskusijas. Ar yra pasiūlymas pratęsti, ar nepratęsti? (Balsai, triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš primygtinai raginu laikytis 108 straipsnio 6 ir 7 dalių. Kaip yra su diskusijomis? Aš sąmoningai jums pasakiau, kad siūlau apriboti diskutantų skaičių tais, kurie yra užsirašę. Kitaip sakant, tai yra 108 straipsnio 6 dalis: „Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių.“ Jūs to nepadarėte. Dabar antras dalykas. Aš sakau labai aiškiai, jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija, o mes taip ir darome, ir jos siūlymą paremia trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, viską padarysime tvarkingai. Žiūrime į darbotvarkę, mums skirtas 40 minučių laikas baigėsi. Toliau, buvo jūsų pasiūlymas, dėl šio pasiūlymo apsispręsime. Yra atitinkamai ne tik jūsų pasiūlymas, yra pasiūlymas, taip pat girdžiu salėje, nutraukti diskusijas. Seimo valia – priimti sprendimą. Prašom balsuoti dėl gerbiamojo A. Kubiliaus pasiūlymo pratęsti diskusijas ir leisti kalbėti. O kokiam laikui leisti kalbėti, mes apsispręsime taip pat. Kolegos, prašome balsuoti, ar pratęsiame. Buvo gerbiamojo A. Kubiliaus pasiūlymas pratęsti diskusijas, leidžiant kalbėti visiems Seimo nariams, kurie užsirašė. Kalbėjo šeši Seimo nariai, dar liko nekalbėję dešimt.
Balsavo 104 Seimo nariai: už galimybę pratęsti diskusijas tol, kad pasisakytų visi norintys ir užsirašę – 37, prieš – 56, susilaikė 11. Vėl gerbiamasis A. Kubilius – dėl vedimo tvarkos. Manau, kad balsavimo rezultatai pasakė, koks rezultatas ir ką mes veiksime toliau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai… Gerbiamoji posėdžio pirmininke, siūlau perskaityti 108 straipsnio 7 dalį. Mūsų siūlymą parėmė daugiau nei trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, vadinasi, nutraukti diskusijos negalima, ji tęsiama toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, tačiau mes turime taip pat apsispręsti, kadangi laikas, kurį mes buvome paskyrę diskusijai, baigėsi. (Balsas salėje: „Jūsų problema.“) Tai mes turėtume arba pratęsti diskusijų laiką, arba jį nutraukti. Bet dabar, kol mes nusiraminsime šiuo klausimu ir sugrįšime prie jo, aš skelbiu techninę pertrauką, kad galėčiau paskelbti balsavimo rezultatus ir pasidžiaugti būtent tuo, ką mes ką tik balsuodami slaptu balsavimu išreiškėme.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-840(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Rasta biuletenių – 108, galiojančių – 103, negaliojančių – 3. Leiskite paskelbti, kad Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ (projektas Nr. XIIIP-840) priimtas. (Gongas)
Aš kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį, pasidžiaugiant šiuo rezultatu, pasveikinti gerbiamąją R. Pocienę tapus Apeliacinio teismo teisėja. (Plojimai) Už – 97, prieš – 3, susilaikė 3.
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-841(2) (priėmimo tęsinys)
Skelbiu dėl kito Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ balsavimo rezultatus.
Šio nutarimo priėmimas
Rasta – 105 biuleteniai, galiojančių – 102, negaliojančių – 3. Už – 97, prieš – 3, susilaikė 2. J. Čepukėnienė skelbiama (nutarimas priimtas) Apeliacinio teismo teisėja. (Gongas) Projektas Nr. XIIIP-841. (Plojimai)
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-842(2) (priėmimo tęsinys)
Skelbiu slapto balsavimo biuletenio dėl A. Kruopio balsavimo rezultatus.
Šio nutarimo priėmimas
Rasta biuletenių – 107, galiojančių – 104, negaliojančių – 3. Už balsavo 100 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ priimtas. (Gongas, plojimai)
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(2) (svarstymo tęsinys)
J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atsižvelgdami į opozicinės frakcijos siūlymą ir gerbdami demokratiją, Socialdemokratų frakcijos vardu siūlome pratęsti pasisakymus 15 minučių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gal raskime kompromisą, jeigu pritariame bendru sutarimu 15 minučių. Užsirašiusių daugiausia buvo Tėvynės sąjungos atstovų. (Balsai salėje) Matote, koks jūs esate šmaikštus, mūsų kolega. Jūs siūlote kalbėti iki ryto, tai sutinkate su 15 minučių. Ar gerbiamasis A. Kubilius norėtų dalyvauti diskusijoje ir išsakyti savo poziciją? Ruošiasi A. Palionis. Bendru sutarimu 15 minučių pratęsiame diskusiją.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, iš tikrųjų svarstome klausimą, kuris lems Lietuvos ateitį artimiausius keletą dešimtmečių. Ar mes svarstome tokį klausimą taip, kaip jį reikėtų svarstyti? Mano įsitikinimu, vien šita diskusija dėl to, ar reikia nutraukti kalbėtojų sąrašą, parodo, kad nelabai mes tam pasiruošę. Net ir savo mintimis.
Aš turiu pasakyti iš karto. Esu už reformą ir radikalią reformą aukštojo mokslo ir už radikalų universitetų tinklo optimizavimą, kuris leistų matyti aukštos kokybės universitetų perspektyvą, todėl aš esu prieš tokį nutarimą, kurį dabar pateikė Seimui svarstyti Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Mano įsitikinimu, šiame nutarime, tai jau buvo kalbėta ir pasakyta, neliko nieko, jokio turinio jame neliko, liko tik premjero ir švietimo ministrės veido gelbėjimo operacija, kad priėmus nutarimą būtų galima pasakyti, kad kažkokia reforma toliau bus vykdoma.
Iš tikrųjų šiame nutarime, kuris galėjo parodyti, kokią turi ambiciją, kuria kryptimi šiandien Lietuvos valstybė, dabartinė valdžia, visas Seimas orientuoja visą aukštųjų mokyklų reformą, jokių tokių nuorodų šiame nutarime neliko. Čia jau buvo minėta, ką reiškia pasakymas, kad didžiuosiuose miestuose liks po vieną klasikinį universitetą, šalia to liks dar ir po vieną techninį universitetą, dar gali likti ir po sveikatos universitetą. Tai reiškia iš tikrųjų, kad iš visų didelių ambicijų yra pasakoma Seime šiandien labai paprastai: jungimasis vyks pagal principą – kas nori, su kuo nori ir kaip nori, o jeigu visai nenori, tai gali ir nesijungti. Aš suprantu, kad J. Olekui čia visą laiką atrodo linksma, viskas gražu. Man atrodo, nevisiškai linksma ir nevisiškai gražu, nes iš tiesų mes turime labai atvirai ir nuoširdžiai pasakyti, deja, šiandien tai yra valdžios kapituliacijos aktas. Rasti sutarimą ir rasti sprendimą, kaip toliau bus reformuojama visa aukštojo mokslo sistema, šiandieninė valdžia yra nepajėgi ir ji pasiduoda. Pasiduoda interesams, pasiduota lobizmui, vietiniam, dar kažkokiam, dar kažkokiam. Bet iš šito viso sprendimo aš nematau jokio nacionalinio apsisprendimo ir jokios nacionalinės perspektyvos.
Lietuvai būtina susitarti dėl to, kaip Lietuva pasieks, kad jos bent keli universitetai iš tikrųjų galėtų globaliai konkuruoti. Ir tas susitarimas reikš, kad pajėgos, resursai – žmogiški, finansiniai, moksliniai, mūsų visų paramos resursai – koncentruosis į kelis universitetus. Yra labai aišku iš kitų šalių patirties. Paskaitykite, net literatūroje rašoma, kuo pasižymi tie universitetai, kurie pataiko į pasaulio geriausiųjų šimtukus, kokie resursai ten yra sutelkiami.
Mes nieko to nepadarome. Bet kas su bet kuo ir bet kaip jungsis – tai nėra reforma. Ir aš turiu pasakyti, kad ji, priešingai, nors čia visi labai džiugiai sako, taip, mes duosime visiems ir visada ir visi čia tarsis, ji gali duoti visiškai priešingų rezultatų, negu tai, dėl ko iš tikrųjų reikėtų tartis. Čia jau M. Adomėnas sakė.
Aš iki šiol galvojau, kad, pavyzdžiui, Žemės ūkio, arba Stulginskio, universitetas yra labiau technologinis, kad žemės ūkis yra svarbi sritis, daug technikos, daug visko, ir atrodė, natūraliai jis turėtų atsirasti kažkur Kaune šalia Technologijos universiteto. Šalia yra Sveikatos universitetas, vėlgi daug su technologijomis susietų dalykų. Galėtų atsirasti labai aukšto lygmens toks lietuviškas Masačiusetso technologijos instituto atitikmuo.
Ar į tai yra einama? Ne, į tai nėra einama. Kodėl? Todėl, kad pasirinktas toks kelias, kuris leidžia arba nieko nedaryti, arba tarsis patys universitetai, tarsis lyg ir jų bendruomenės, visi čia labai mėgsta vartoti tuos demokratinius žodžius, bet iš esmės tarsis rektoriai. O rektoriai, kaip matome iš visų kalbų, tikrai vertinu, intelektualai, žmonės pažangūs, bet jų pasirinkimą labai dažnai lemia ne koks nors ilgalaikis nacionalinis tikslas, o ar jie bendrauja ir draugauja su greta esančio universiteto rektoriumi, ar nebendrauja ir nedraugauja, ar yra susipykę.
Ir mes tokiam procesui patikime toliau visą Lietuvos aukštojo mokslo raidą. Prezidentė jau pasakė, labai kritiškai įvertino visą tokį darbą, kurio net negali pavadinti darbu. Ir dabar jau reikia kalbėti ne apie turinį, kas su kuo jungsis, o kalbėti apie procesą, ką parodė keleto mėnesių…
PIRMININKĖ. Taip, jūsų laikas baigiasi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) Ką parodė keletas mėnesių, tokios reformos procesas yra visiškai nevaldomas. Vyriausybė negali pasiekti jokių rezultatų Seime, Seime vyksta kažkas, ir galų gale pasakoma, darykite, kaip norite. Aš turiu pasakyti, kad man didžiausią susirūpinimą kelia tolesnio proceso valdymas, todėl ir iškėlėme klausimą.
PIRMININKĖ. Taip. Dėkojame.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu tuoj pat. Baigiu, nebijokite, nieko blogo daugiau nepasakysiu, tik pasakysiu vieną dalyką, kad, mano įsitikinimu, geriau jokios reformos, negu bloga reforma. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų poziciją, ji taip pat yra pozicija. Kviečiu S. Gentvilą. Penkios minutės. Atsiprašau dėl gerbiamojo A. Palionio, jis nebuvo užsirašęs, čia mano klaida.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Savo kalbą norėčiau pradėti žodžiu „atsiprašau“. Atsiprašau savo vardu, nežinau, kiek galiu apeliuoti į Seimo vardą, į Vyriausybės vardą, bet atsiprašau tų 32 tūkst. abiturientų, kurie ką tik išlaikė egzaminus ir yra paskendę visiškoje abejonėje, kur jie stos, į kokias programas ir kaip tos programos atrodys, kaip atrodys jų diplomas ir kokia ateitis laukia vienos ar kitos profesijos, kurią jie planuoja studijuoti. Atsiprašau aš ir dalies studentų, būsimų studentų iš tų 32 tūkst., nes dabartinis Seimo nutarimas nesuteikia perspektyvos ir pažangos visiems universitetų studentams gauti gerą išsilavinimą, ko mes dažnai nepripažįstame, kad Lietuvoje yra prastai veikiančių universitetų programų. Nesakau universitetų, bet programų, atskirų fakultetų, apie kuriuos mes per retai kalbame. Mes kalbame apie pažangos universitetus, pažangias programas, bet nekalbame apie tai, ko iš tikrųjų turėtume atsisakyti.
Aš atsiprašau studentų, būsimų studentų ir abiturientų, nes šiandieninis Seimo nutarimas iš esmės leidžia šitą neapibrėžtumą dar pratęsti iki gruodžio 1 dienos, o tai leidžia mūsų diskusiją pratęsti net iki kitų metų pavasario sesijos. Diskusija užtruks dėl konkrečių sprendimų priėmimo greičiausiai iki kitų abitūros egzaminų, sprendimai bus priimti vienokie ar kitokie, gali būti boikotuoti, vadinasi, neapibrėžtumas dėl Lietuvos aukštojo mokslo ateities pratęsiama iš esmės iki kadencijos vidurio.
Aš labai atsiprašau už šitą nesąmoningą uždelsimą aiškumo, kurį mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, turėtume suteikti Lietuvos perspektyviesiems talentams. Bet aš kartu noriu užtikrinti šiandieninius abiturientus, būsimus studentus, kad Lietuvoje yra tikrai gerai veikiančių universitetų, gerų programų, ir mes jiems turime padėti pasiekti.
Aš siūlau ir kviečiu išgirsti, ką sako G. Steponavičius apie rudenį artėjantį chaosą. Jeigu mes ir priimsime šiandieninį nutarimą, tai rudenį turėsime spręsti visai kitus klausimus, nepaisydami to, ką ministerija svarstytų iki gruodžio 1 dienos, nes rudenį mes turėsime spręsti klausimus, kaip gelbėti žlungančius universitetus, kurie nesuformuos pakankamo grupių dydžio ir ištisų programų. Arba ką darys studentai, kurie negaus valstybinio finansavimo, nes jų vidutinis stojimo balas bus ne 3 balai, o žemesnis? Artėja krizė, apie kurią mes šiandien nešnekame. Ir teisingai A. Kubilius sako, kad kalbame apie esmę, kaip Lietuva vystysis per artimiausius dešimtmečius.
K. Šešelgis prieš gerus 40 metų kalbėjo apie tai, kad Lietuva turėtų vystytis kaip dešimt pramoninių regionų, pramoninių centrų. Tuomet buvo planinė ekonomika, buvo nukreipta pramonės plėtra į skirtingus regionus: Aukštaitiją, Vakarų Lietuvą ir kitur. Iš paskos sekė ir aukštasis, ir profesinis mokymas. Šiandien mes nebekalbame apie regioninę politiką, mes kalbame tik apie laikinąją ir nuolatinę sostinę. Pamiršome, ką sakė K. Šešelgis, pamiršome, ką sakė ir vienas iš mūsų Konstitucijos autorių M. Romeris. Jis sakė: nėra ta auka, dėl kurios Klaipėda nebūtų nusipelniusi, nėra tas dydis, kurio Klaipėda nebūtų verta.
Aš labai apeliuoju tiek į komitetą, tiek į pačią ministeriją, kad atkreiptų dėmesį. Negali regionai būti palikti, nepaisant to, kad jie turėjo nevisiškai idealiai veikiančias aukštąsias mokyklas. Regionuose aukštojo mokslo turi tapti daugiau po reformos, o ne mažiau, nepaisant to, kaip bus jungiama arba nejungiama.
Ir pabaigoje. Gerbiamasis M. Adomėnas sakė ministrės frazę retransliuodamas – iš autostrados į plentą ir į krūmus… Aš manau, kad išeiname į vieškelį, kur judėsime lėtu greičiu, apsibraižysime, bet kažkur judėsime. Tai aš kviečiu grįžti atgal į autostradą ypač gerbiamus valstiečius, nes pasižiūrėjus, kiek priregistruota yra pasiūlymų… Suskaičiavau: 16 pasiūlymų dėl būsimo svarstymo yra iš daugumos, 13 – iš opozicijos. Tai ar jūs patys pasitikite savo deleguota ministre, ar jūsų pačių siūlymų yra perteklius? Man atrodo, jūs turėtumėte susikaupti ir pasakyti: nebalsuosime nė už vieną siūlymą, grįšime prie reformos gairių, kurias pasiūlė pati ministerija.
Todėl kviečiu grįžti į autostradą, kviečiu neparemti nė vieno iš siūlymų ir laikytis originalaus pasiūlymo, kuris leis, kad sektųsi tiems, kurie iš tikrųjų rodo rezultatus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Tumėną. Artėjame prie mūsų sutarto laiko nustatyto limito.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kai Lietuvos armija arba Lietuvos policija perka automatus ir renkasi, ką pirkti, pavyzdžiui, UZI ar AK, tai sprendžia specialistai. Deja, Lietuvoje yra tokia situacija, kad apie švietimą jau ketvirtį amžiaus mano, kad gali kalbėti bet kas, švietimą išmano visi. Man primena šią situaciją ir šiandieninė diskusija.
Aš stoviu šioje tribūnoje tam, kad pasakyčiau, kad man svarbu, ką mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kalbėjome rinkimų programoje, ir tai, kaip įgyvendinam tą programą. Tie dalykai turi būti tapatūs, eiti vienas paskui kitą.
Aš noriu priminti, kad mūsų programos vienas iš kertinių teiginių buvo išsaugoti regioninius universitetus, mažinti socialinę atskirtį, regionų politika ir t. t.
Aš jokiu būdu nesu prieš optimizaciją. Akivaizdu, kad Lietuvoje universitetų yra per daug. Visų pirma universitetų yra per daug ne regionuose, o Vilniuje ir Kaune. Pirmiausia reikia mažinti Vilniaus ir Kauno universitetų skaičių.
Noriu priminti A. J. Greimo žodžius, kuris sakė, kad „Lietuvoje universitetiniai centrai turi būti ne tiktai Vilniuje ir Kaune, bet ir uostamiestyje, ir Šiauliuose“. Taip sakė dar J. A. Greimas. Šiandien, kai skaitai projektą ir analizuoji tuos skyrius, matai tiesiog daug cinizmo. Pavyzdžiui, sakinys – „Pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose universitetiniuose miestuose – Kaune ir Vilniuje“. Nuo kada Kaunas buvo stipriausias pedagogų rengimo centras? Regis, kai kam atrodo, kad pedagogų rengimą galima pradėti per mėnesį ar per pusmetį, ar per metus. Aš noriu pasakyti, kad pedagogų rengimo įdirbis, pavyzdžiui, koks yra Šiaulių universitete, tęsiasi 60 metų. Sukurti tam tikros srities pedagogų rengimo sistemą užtrunka dešimtmečius. Pavyzdžiui, Šiaulių universiteto profesoriaus E. Balčyčio sistema buvo kurta 30 metų ir ji dabar yra visoje Lietuvoje jau daugybę metų. Taigi visa tai daroma ne per vieną dieną, tačiau sunaikinti galima per dieną. Akivaizdu, kad muzikos atlikėjus galima rengti daug efektyviau Teatro ir muzikos akademijoje, tačiau kur geriau rengiami muzikos mokytojai, galima ginčytis. Tokių pavyzdžių aš galiu daug pasakyti.
Šiandien konservatoriai taip gana skeptiškai nusiteikę. Aš noriu jiems priminti, kad neseniai vyko didžiulė konferencija Seime. Deja, nė vienas konservatorių atstovas neatėjo pažiūrėti, ką pasakys Šiaulių universitetas. Atvyko net Šiaulių vyskupas, atvyko daugybė aplinkinių rajonų merų, tačiau, deja, jūsų konferencijoje nebuvo matyti. Tačiau noriu pasakyti, kad vienas iš pažangiausių konservatorių merų – Pasvalio meras G. Gegužinskas aiškiai pasakė konferencijoje Šiauliuose: „Kai iš Pasvalio išvyksta abiturientai į Vilnių, Kauną, beveik nė vienas negrįžta. Kai išvyksta į regionų universitetus – į uostamiestį ar į Šiaulius, dauguma jų į savo kraštą grįžta.“ Taigi čia ir yra regioninė politika.
Gerbiamieji, ar mes norime, kad Lietuva būtų tiktai Kaunas ir Vilnius, ar šiek tiek daugiau? (Balsai salėje) Baigdamas noriu akcentuoti, kad, ponai, prisiminkime, kokia mūsų partijos programa, kokia mūsų rinkimų programa, kad Lietuva – ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir likusi Lietuva. Ministrei, kuri čia užsiminė, kad mėgsta autostradą, greitkelį (taip ji sakė), tačiau, kai važiuoji greitkeliu, nepamatai, kas darosi paprastame plente ar vieškelyje. Taigi nežinau, ar ministrė užfiksavo, kad paskutinėje Frankfurto knygų mugėje dviejų jaunų mokytojų iš Šiaulių vadovėlis pradinukams buvo pripažintas…
PIRMININKĖ. Jūsų laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …šešiamečiams buvo pripažintas geriausiu Europoje tarp 36 pateikusių valstybių.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne vienas čia, ko gero, visi, kurie čia sėdite, mokėtės ne iš Kauno, Vilniaus vadovėlių, pradedant pradinukais, bet iš Šiaulių profesūros vadovėlių.
PIRMININKĖ. Ačiū, Stasy, jau laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Jeigu jie būtų prasti, aš manau, kad dauguma čia jūsų nebūtumėte sėdėję. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. (Balsai salėje) Nustatytas laikas diskutuoti baigėsi. G. Landsbergis – dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiama ministrė, kuri turėtų sėdėti priekyje, yra pasislėpusi gale. Aš manau, ji labiausiai slepiasi dėl to, ką dabar pasakė jos frakcijos kolegos. Šiaulių universitetas bus išsaugotas. Akivaizdu, žmonės net neslepia savo interesų…
PIRMININKĖ. Jūs turite kalbėti dėl vedimo tvarkos, o ne dėl motyvų, gerbiamas Gabrieliau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl to, kad ministrė turėtų sėdėti priekyje.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ir aš dėl vedimo tvarkos, dėl oficialių terminų vartojimo kalbant – oficialiai yra Lietuvos kariuomenė. Nėra tokio termino – Lietuvos armija. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, baigėsi diskusijų laikas, bet pagal 108 straipsnį be eilės diskutuoti gali užsirašyti Seimo Pirmininkas ir jis tokią teisę turi, tai suteikime jam žodį. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, girdžiu jūsų žodį „žemkė“ ir tai tiktai jus žemina, nes jūs bandote demonstruoti savo kažkokį neva pranašumą prieš kitus irgi lygiai tokį patį išsilavinimą turinčius žmones. Tikriausiai jums dabar yra šlovė. (Balsai salėje) Gerai.
Bet prie ko grįžtame? Mes grįžtame prie proceso vilkinimo, prie kažkokios sistemos kūrimo, neva ji buvo geresnė, negu kūrimo metu ji buvo sukurta. Aš dabar jau kalbėsiu ir to žmogaus vardu, kuris patyrė visus tuos dešimties metų universitetų tampymus. Ačiū tiems autoriams, kurie čia sėdi, – buvę ministrai, sėdi buvę komitetų pirmininkai arba bent jau jų dalyviai, kai aš tai patirti turėdavau iš universiteto vidaus, kai mūsų čia nesusitarimas, arba tada jų nesusitarimas, anksčiau versdavo mus kaip nors vertis per galvą.
Sukūrėme niekingą universitetų žeminimo sistemą – vaikymosi paskui pinigus. (Balsas salėje) Ji iki šiol egzistuoja. Dabar, Gabrieliau Landsbergi, kalbu aš! Ir iki šiol šita sistema egzistuoja ir tą sistemą mes bandome pakeisti. Mes turėjome ateiti čia, į valdžią, tam, kad turėtume teisę kalbėti už universitetus. Iš jų išaugę ir ne gėda, kad mes iš tų universitetų esame išaugę ir šiandien drįstame kalbėti jų vardu. Kai universitetai rodo savo iniciatyvą… Pirmą kartą per visą ketvirtį amžiaus universitetai parodė savo iniciatyvą, mes drįstame jas atmesti sakydami, kad tai neatitinka Vyriausybės programos. Tai atitinka Vyriausybės programą. Mes esame demokratiška valdžia, mes esame tam, kad kurtume universitetus, kad kurtume juos pagal jų pačių iniciatyvą, o ne kam nors pataikaujant ir nesivaikant balų. Mes turime užtikrinti valstybės poreikį, o ne vaikytis kokių nors reitingų ar dar ko nors.
Aš atsiprašau visų universitetų bendruomenių už tai, kas vyksta šiandien čia, Seime. Nuoširdžiai atsiprašau ir tikiuosi, kad jie mus išgirs ir galų gale priims tokius sprendimus, kokių mes tikimės. Mes tikime universitetais ir pasitikime jais. Leiskime ir jiems dirbti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dabar kviečiu komiteto pirmininką gerbiamą E. Jovaišą į šią tribūną. Svarstysime, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų pasiūlymus, nes mes tikriausiai sutarsime, kad pratęstume pasiūlymų svarstymo laiką. Ar galime bendru sutarimu pratęsti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Pusė valandos? Manau, kad mes suspėsime. Pusę valandos bendru sutarimu svarstome pasiūlymus.
Gerbiamas pirmininke, preambulė. Yra gautas Seimo narių A. Kubiliaus ir M. Adomėno pasiūlymas birželio 19 dieną. Kuris pristatote – M. Adomėnas ar A. Kubilius? A. Kubilius pristato pasiūlymą. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų pasiūlymas iš tikrųjų kompleksinis, apima atskirus straipsnius. Gal būtų galima vienu ypu visus mūsų pasiūlymus ir svarstyti, nes pasiūlymai yra susiję su tuo, ką aš vadinu proceso valdymu. Mano įsitikinimu, ką mes pamatėme per šituos keletą mėnesių – labai svarbios reformos, t. y. aukštųjų mokyklų reformos, proceso valdymas yra labai prastos būklės tiek rengiant pačios reformos projektus, tiek juos svarstant Seime, tiek ir toliau aš galiu spėti, taip pat bus ir su jos įgyvendinimu. Čia Seimo Pirmininkas visus mus barė, kad mes kažkaip ne taip kažką suprantame ir darome, bet, gerbiamas Pirmininke, jeigu jums netrukdytų komiteto pirmininkė, išgirstumėte mano žodžius. Mes visi, Seimo nariai, jaučiame atsakomybę už aukštojo mokslo tolesnę situaciją ir tolesnę plėtrą. Deja, aš turiu pasakyti, kad man labai kelia nerimą būtent tai, kaip dabar atrodo pats tolesnis svarstymo procesas.
Ką mes pasiūlėme? Mes pasiūlėme Seime kurti specialią laikinąją grupę (kaip norime, pavadinkime) ar visų frakcijų atstovų komisiją, į kurią įeitų žmonės iš įvairių komitetų – iš Ekonomikos komiteto, iš Švietimo ir mokslo komiteto ir iš visų kitų. Žmonės, kurie turi galbūt darbo ir Vyriausybėje, ir kitur patirties. Tokia komisija toliau svarstytų ir reformos visą parengimą, toliau svarstytų visą eigą ir jos įgyvendinimą. Tiktai tai, man atrodo, leistų pasiekti platesnį konsensusą, kurio dabar aš nematau, ir tiktai tai leistų garantuoti, kad iš tikrųjų šitame Seime bus pasiekti tie rezultatai, kurių mes visi norime, kad būtų pasiekti, kad aukštojo mokslo reforma iš tikrųjų garantuotų mums toliau aukštojo mokslo kokybę, o ne vienos ar kitos grupės kokį nors laimėjimą šitame dideliame chaose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs iš principo pristatėte ne tik dėl preambulės, bet ir dėl 1, 2 straipsnių jūsų teiktus pasiūlymus. Komiteto nuomonė. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip ir sakė gerbiamasis A. Kubilius, yra sisteminis pasiūlymas, kuris liečia ir preambulę, t. y. pagrindinę nutarimo dalį, ir liečia visą IV skyrių, nes tai iš naujo konstruoja visą reformos eigą. Todėl komitetas nepritarė manydamas, kad toks sprendimas galėtų užvilkinti mūsų reformą ir ją stabdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Nuomonės už nematyti. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu niekas nenori palaikyti, suprantu, kad čia balsas tyruose. Aš iš tikrųjų pritariu komiteto pirmininkui ir komiteto siūlymui. Mes turime galimybę deleguoti savo atstovus į komitetą. Jeigu jūs nepasitikite ten dirbančiu M. Adomėnu ar kitais, tai pasikeiskite vietomis. Tikrai susirinkę žmonės gali tą siūlymą padaryti. Dabar papildomai šalia kurti komitetą, komisiją ar grupę – tai vėlgi laiko gaišinimas. Ką tik šaipėtės, tyčiojotės, kad buvo kažkada kuriamos darbo grupės, dabar vėl tą patį siūlote. Tai siūlau pritarti komiteto nuomonei ir negaišti laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti šiuo atveju dėl visų A. Kubiliaus ir M. Adomėno teiktų pasiūlymų dėl preambulės, dėl 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio. Net trys pasiūlymai. Prašome balsuoti, nes jie visi susiję. (Balsas salėje: „Kaip balsuoti?“) Kas pritariate M. Adomėno ir A. Kubiliaus pasiūlymams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Darysime taip pat, kaip darėme visada svarstydami pasiūlymus.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 22, prieš – 61, susilaikė 24. Minėtiems pasiūlymams nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauti Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, V. Pranckiečio, E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymai. Kuris kolega pristato? Arūnas ar E. Jovaiša?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šitas pasiūlymas visiems gerai žinomas, ir žiniasklaidoje, ir visose priemonėse jis yra gana plačiai išnagrinėtas. Negalvoju, kad reikia čia jį papildomai pristatyti, bet pasakysiu vieną esminį dalyką. Taip, tai yra lankstesnis sprendimas, atveriantis vartus tai reformai, kurią mes norime padaryti, dėl kurios turime valios ir kurią mes iš tikrųjų padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Jūs pasiūlėte, kad įsigaliojimas nuo 2017 m. gruodžio 1 d.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Įrašyti vietoj birželio 1 dienos (…). Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš siūlau palaikyti šitą sprendimą, nes iš tikrųjų konkreti data nurodo mūsų galimybes. Kviečiu pritarti tokiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš prieš šitą vadinamąjį lankstesnį sprendimą. Galiu pasakyti tiek, kad jis yra tiek lankstus, kad nieko nebepasako. Tai priimant tokią pataisą galima atsisakyti apskritai viso nutarimo, nes dabar lieka visiškai neaišku, kokia yra valstybės vizija, ko jinai nori iš universitetų. Ir tai reiškia, jog iš tikrųjų universitetai paliekami ten pat, kur jie buvo iki šito nutarimo svarstymo. Jie gali daryti kaip nori, ką nori, kas nori, su kuo nori ir kaip nori jungtis arba nesijungti. Man labiausiai gaila, kad tokią pataisą pasirašė ir premjeras, kuris prieš tai teikė rimtą reformos planą, parengtą darbo grupės, o dabar viso to yra atsisakoma. Jeigu bus priimta tokia pataisa, kam toliau čia ką nors svarstyti?
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies ir mes paminėjome atitinkamai formuluotę – 2017 m. gruodžio 1 d. Prieš tai išsakyta komiteto pirmininko pozicija. Prašome balsuoti, kas pritariate Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, V. Pranckiečio, E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė iš dalies. (Balsai salėje) Aš neatsiklausiau Seimo narių, jie tikriausiai sutiko su komiteto nuomone? Sutiko. Bet kadangi jau balsuojame, tai manau, kad balsavimu dar kartą patvirtinsime.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 68, prieš – 6, susilaikė 31. Komiteto pasiūlymui pritarta įvertinus minėtą Seimo narių pasiūlymą.
Kaip jau minėjome, dėl kitų yra apsispręsta ir dabar kviečiu visus atkreipti dėmesį į mūsų valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pirmąjį skirsnį. Čia yra gautas Seimo narių J. Varžgalio, P. Čimbaro (aš pasirinkdama frakcijas), L. Talmonto, A. Dumbravos, R. Žemaitaičio, K. Starkevičiaus ir daugelio kitų pasiūlymas papildyti nutarimo plano pirmąjį skirsnį punktu pertvarkant punktų numeraciją. Komitetas pritarė iš dalies. Ar Seimo nariai, kurie pasirašėte, sutinkate su komiteto pozicija? (Balsas salėje: „Sutinkam!“) Niekas neprieštarauja. Komiteto argumentai. Akcentuokime komiteto argumentus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Galime?.. Ne, negalime, nes G. Steponavičius nori kalbėti prieš. Nebenori kalbėti prieš. Tai bendru sutarimu.
Kolegos, dabar kviečiu pažengti gerokai toliau į priekį ir yra pasiūlymas papildyti nutarimo plano antrojo skirsnio 14.2 punktą išdėstant jį kitaip. Tai Seimo nario J. Varžgalio pasiūlymas. Ar J. Varžgalys nori jį pateikti, ar sutinka su komiteto pozicija?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Kolega J. Varžgalys neprašo balsuoti. Tai lieka komiteto nuomonė, kuri buvo nepritarti, o pritarti kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kitų siūlymui.
Dabar yra Seimo narių R. Popovienės, R. Budbergytės, A. Palionio, A. Butkevičiaus, A. Syso, M. Basčio, V. Bukausko, A. Skardžiaus, I. Šiaulienės ir J. Oleko pasiūlymas pakeisti nutarimo 2 straipsnio 15 punktą ir jį atitinkamai išdėstyti. Tačiau, gerbiamieji kolegos, tai neatitinka nutarimo turinio. Ar sutinkate, kad nebalsuotume, nes bus atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolinis sprendimas ir protokolas sprendžiant tą klausimą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininko prašau mane patikslinti, jeigu aš buvau netiksli.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų komitete tai buvo svarstyta, nutarta, kad neatitinka šito nutarimo turinio. Bet mes nusprendėme, kad atskiru protokoliniu nutarimu rekomenduosime Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant priemonių planą atsižvelgti į visus šiuos pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai pozicijai?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mes sutinkame ir dėl kitų pasiūlymų, kurie bus.
PIRMININKĖ. Ir neprašote balsuoti?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dėl kitų pasiūlymų pakeisti Seimo nutarimo II skyriaus 16 punktą jūs taip pat sutinkate ir pritariate komiteto pozicijai.
II skyriaus 17 straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tas pats.
PIRMININKĖ. Taip pat jau apsispręsta. II skyriaus 18 punktas. Taip pat apsispręsta, balsuoti nereikia.
Dėl III skyriaus pasiūlymų nebuvo gauta.
IV skyrius, yra gauta pasiūlymų. Noriu atsiklausti Seimo nario J. Varžgalio, ar jis sutinka atsiimti savo pasiūlymą dėl IV skyriaus?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka. Nebalsuojame. Yra Seimo nario M. Adomėno pasiūlymas pakeisti 22 straipsnio 2 dalį. Čia mums reikia balsuoti. M. Adomėnas.
(Balsas salėje: „Nesutinka atsiimti.“)
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šiuo siūlymu yra siūlomas dėl Edukologijos fakulteto toks sprendimas, kuris sudarytų galimybę tiems akademiniams ir neakademiniams padaliniams, kurie mato savo ateitį Vilniaus universitete, prisijungti prie Vilniaus universiteto, o tiems, kurie norėtų jungtis prie Vytauto Didžiojo universiteto, integruotis į jo struktūrą. Manau, tai būtų saliamoniškas sprendimas, kad ir avis būtų soti, ir vilkas būtų sveikas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė, nepritarė. Motyvai čia yra tokie: vis dėlto universitetas yra vientisas darinys, jis kol kas turi valdymo organus – ir strateginius, ir savivaldos, kaip senatas ir rektoratas. Mes kol kas kalbame apie bendrąją universitetų nuomonę, mes tikrai raginame Lietuvos edukologijos universitetą išspręsti savo vidaus problemas ir galų gale pasakyti, ko jie iš tikrųjų nori ir kaip jie save mato po tos pertvarkos, o jeigu jie savęs nemato, aš manau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė padės tą pamatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Išties šitas pasiūlymas skamba kaip geras kompromisas, paliekantis galimybę Edukologijos universiteto padaliniams pasirinkti, ar prisijungti prie Vilniaus universiteto, ar prisijungti prie VDU. Aš tikrai kviečiu palaikyti, manau, tai būtų logiška. Gaila, kad komitetas tam nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėtume laikytis bendro principo, ar mes kalbame apie universitetų jungimąsi, ar apie universitetų padalinių. Mes galime pasiekti, kad mes išvis turėsime kažkokius suskaldytus vienetus ir neaišku, kur ir kas eis. Man atrodo logiška, kad bent jau šiuo etapu mes turėtume labai aiškią viziją ir siekį, kad universitetai susijungtų, koncentruotųsi, todėl nereikėtų priimti šito pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Prašome apsispręsti ir balsuoti, kas pritariate M. Adomėno pateiktam pasiūlymui.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 29, prieš – 52, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai M. Adomėnas ir G. Landsbergis pasiūlė papildyti Seimo nutarimo 4 straipsnį nauju 22 straipsniu. Kuris pristatote? M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis siūlymas yra matant, kad vienu kartu daryti ryžtingą reformą nėra gerai. Tai vėlgi yra kompromisinis siūlymas vykdyti optimizavimą dviem etapais. Pirmuoju etapu – iš tikrųjų stiprinti, kurti stiprius mokslo centrus Vilniuje bei Kaune, investuojant, koncentruojant išteklius į Vilniaus universitetą, o Kaune į KTU ir LSMU jiems jungiantis. O antruoju etapu – sujungti likusius universitetus iš trijų universitetų, t. y. Vilniaus universiteto, VGTU ir naujo Kauno universiteto – VDU, į bendrą, didelį universitetą. Tai iš tiesų yra sprendimas, kuris galėtų būti realus, įgyvendinamas dabar ir kuris tuos visus atsiradusius jautrumus galėtų šiek anestezuoti. Tai kartu leistų reformai judėti į priekį kuriant stiprius mokslo centrus, kurie galėtų būti tarptautiniu mastu konkurencingi ir duoti tiems patiems studentams viltį, kad jie galės studijuoti geruose universitetuose.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes vis dėlto reforma yra vientisas darinys. Reformos metu iš tikrųjų negalime per pirmąjį etapą padaryti, sakysim, stipriausių universitetų, palikdami nuošaly kitus, nes gyvenimas yra truputį kitoks, nes, kaip gerai sakė G. Steponavičius, 2017 m. rugsėjo 1 d. mes matysime tokį vaizdą, kad jau laiko pirmajam ir antrajam etapams tiesiog nebebus.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad čia bus balsuojama aklai, net neįsiklausant į tikrai racionalius argumentus, nes, mano įsitikinimu, aš galiu pakartoti tai, kad reformos procesas yra visai nevaldomas. Gal yra kur nors kas nors susitarta, bet čia ta diskusija yra visiškai nevertinga, tai bent jau istorijai liks labai aiškus pasakymas, ką M. Adomėnas sakė, aš galiu dar kartą pakartoti, koks turėtų būti mūsų pats svarbiausias ilgalaikis tikslas. Ilgalaikis tikslas, vienas iš didelių tikslų – pasiekti tai, kad Lietuvoje būtų įkurti patys stipriausi universitetai. Norint tai pasiekti, reikia investuoti į sėkmę, tų universitetų, kurie dabar jau yra stiprūs, stiprumą reikia dar labiau stiprinti. Dėl to mes diskutuojame? Mes daug daugiau laiko skiriame tam, kad svarstytume, ir svarstytume, ką daryti su tais universitetais, kurių šiandien yra silpnesnė būsena.
Čia bandome kiekvienas pakalbėti, kad tie universitetai vis tiek yra labai geri, nes labai seniai įkurti, bet iš esmės tų silpnesnių universitetų likimas užima du trečdalius mūsų diskusijos laiko, daug daugiau laiko, negu turėtų užimti būtent tas klausimas, kaip Lietuvai sukurti keletą, bent porą stipriausių universitetų, kad iš tikrųjų mes galėtume konkuruoti globaliai ir mūsų abiturientams nereikėtų važiuoti studijuoti kur nors į Britaniją ar kitas šalis, nes ten yra būtent tokie universitetai, kokių mes nepajėgiame sukurti. Atsisakymas būtent tokios filosofijos, paliekant visiškai nieko nesakantį sakinį, kad kursime klasikinius, kursime techninius ir kursime dar kokius nors universitetus, na, palieka, taip sakant, tą beviltiškumo jausmą, kad čia, Lietuvoje, politinei klasei, kokia ji yra dabar, yra per didelis uždavinys susitarti dėl esminių strateginių uždavinių, dėl esminių strateginių darbų, paliekant viską taip, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tai liko taip, kaip buvo prie jūsų valdžios, gerbiamasis Kubiliau. Dabar vykdoma reforma, jinai vyksta, bandoma, nesukeliant didelių priešpriešų tarp aukštojo mokslo… nesukeliant kvaitulio jaunimo, kuris ateis studijuoti, galvose. Jūs nurodote, kas turėtų jungtis Kaune prie ko, kur tie patys universitetai, tas pats Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiandien kyla ir atsiras tam tikroje garbingoje vietoje, mes tik palaikykime tą. Taip pat ir Vilniaus universitetas, kuris priartėjo prie pirmojo keturišimtuko. Jeigu mes norime nuoširdžiai padėti pakelti aukštąjį mokslą, tai šiandien pirmas rūpestis mums – imtis tų, kurie galbūt atrodo paskirai silpnesni. Todėl nurodymas, kaip čia dabar bandoma pasakyti, kad šitą stiprinsime, kito nefinansuosime ir panašiai, man atrodo, visiškai netinka. Pasiremkime ta gera akademinės bendruomenės valia, nes iš tikrųjų jie nori tą padaryti. Nedarykime to per prievartą, ten, kur yra pasiekimų, juda dėl jų bendrų gebėjimų. Aš manau, kad ateityje tas tikslas bus visų toks. Bet šiandien primesti kieno nors valią iš šalies būtų netinkamas būdas. Siūlau nepritarti teiktam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate Seimo narių M. Adomėno, G. Landsbergio pasiūlymui papildyti IV skyrių naujuoju 22 straipsniu, balsuojate už, kas manote kitaip, pasirenkate kitą balsavimo būdą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už pasiūlymą – 27, prieš – 57, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai M. Adomėnas ir G. Landsbergis siūlė pakeisti dabartinį 22 straipsnį, papildyti jį nauja 22.1 dalimi ir atitinkamai pakeisti tolesnių straipsnių numeraciją. M. Adomėnas. Prašom pristatyti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tolesnis siūlymas dėl 22 straipsnio 2 dalies, jeigu aš teisingai matau, ką mes… Jis detalizuoja tuos jungimo etapus, kas kuriuo etapu turėtų vykti. Tiesą sakant, taupydamas kolegų laiką, sakyčiau, kadangi buvo nepritarta pirmajam pasiūlymui, tai šito galime nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų supratimą, šito jūsų siūlymo nesvarstome. Dėl 23 straipsnio yra gauta Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, V. Pranckiečio, E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Kolegos, ar sutinkate su komiteto pasiūlymu? Ar komiteto pirmininkas nori komentuoti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, noriu komentuoti šitą pasiūlymą, kodėl iš dalies yra pritarti. Vakar komiteto posėdyje mes sutarėme, kad po sveikatos mokslų įrašomi ir menų universitetai. Tai mes sutarėme bendru sutarimu, todėl yra tam tikras pataisymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuoti nereikia. Galime bendru sutarimu? Galime. Yra gauti Seimo narių J. Liesio, G. Vasiliausko, J. Jaručio, V. Aleknos ir L. Kasčiūno pasiūlymai dėl IV skyriaus 231 punkto, tačiau, gerbiamieji kolegos, jeigu mes jau dabar apsisprendėme dėl minėto pasiūlymo dėl 23 straipsnio formuluotės su minėta komiteto pozicija ir komiteto patobulintu nutarimu, tai balsuoti nereikia. Taip pat balsuoti nereikia ir negalime dėl kito Seimo narių G. Vasiliausko, J. Jaručio, V. Aleknos ir L. Kasčiūno pasiūlymo papildyti 23.3 punktą. Taip pat dėl Seimo narių M. Adomėno ir G. Landsbergio pakeisti dabartinį 23 straipsnį, nes jau apsisprendėme. Dėl Seimo nario V. Simuliko 23.1 punkto taip pat apsispręsta. Ir Seimo nario V. Simuliko 23.3 punkto.
24 straipsnis. Yra gauta Seimo narių V. Simuliko, R. Baškienės, J. Rimkaus, S. Tumėno, A. Gumuliausko, V. Gailiaus, V. Čmilytė-Nielsen, A. Butkevičiaus ir daugelio kitų pasiūlymas. Kuris iš kolegų? A. Gumuliauskas pristato?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ten nedidelis pataisymas, tačiau jis suteikia, sakyčiau, daugiau galimybių regioniniams universitetams tartis su didesniais universitetais dėl studijų kokybės gerinimo. Čia pakeitimas yra toks. Viskas taip pat kaip 24, tik antrajame sakinyje reikėtų vietoj „turi būti“ rašyti „gali būti kitų universitetų padaliniais“. Manau, kad esmės tai nekeičia, bet tikrai labiau sudemokratina patį procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, pritarti iš dalies. Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Už Seimo narių pasiūlymą nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai turi turėti perspektyvą, bet mes turime palikti ir didelį klaustuką. Žodis „gali“, kuris yra įrašytas šiuo metu nutarime, turi būti kaip Damoklo kardas, kabantis virš Klaipėdos ir Šiaulių universitetų, kad jie turi pateikti aiškią, konkrečią viziją, kaip jie ne išlikimo strategiją parengs, o kaip jie parengs suklestėjimo strategiją. Mes turime palikti aiškią abejonę, net ir būdamas klaipėdietis drąsiai tą sakau, nes Klaipėdos universitetas ir Šiaulių universitetas iš tikrųjų turi priešistorę, kuri nežavi mūsų. Gerbiamasis prieš tai buvęs premjeras A. Butkevičius savo kalboje aiškiai išsakė kritiką. Mes turime tą kritiką turėti omenyje ir palikti žodį, kad „gali būti“ padaliniais, ir jie iki rudens, iki gruodžio 1 dienos turi įrodyti, kad turi aiškų planą, kaip jie suklestės, o ne tik išliks. Kviečiu palaikyti šitą punktą, palikti su žodžiu „gali“, o ne „turi būti“.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome apsispręsti ir balsuoti. Kas sutinkate su Seimo narių formuluote „išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus ir jie gali būti kitų universitetų padaliniais“, prašome balsuoti.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 15. Seimo narių pateiktai formuluotei Seimas pritarė. Dėkoju.
Yra gauta dėl 24 straipsnio Seimo narių M. Adomėno ir G. Landsbergio pasiūlymas, tačiau mes jau apsisprendėme. Taip pat gauti dėl 24 straipsnio Seimo narių A. Bilotaitės, S. Gentvilo, D. Kepenio pasiūlymai, taip pat nereikia balsuoti, nes jau priimtas sprendimas.
25 straipsnis. Yra grupės Seimo narių pasiūlymai, tačiau komiteto pirmininkas mano, kad nereikia svarstyti šitų pasiūlymų dėl 25 straipsnio, jie jau išbraukti, nes menų studijų klausimų nuostatai perkelti į 23 punktą, dėl kurio mes jau balsavome. Ar komiteto pirmininkas dar galėtų ką pridurti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų taip yra ir komiteto posėdyje buvo nutarta bendru sutarimu taip ir padaryti –23 straipsnį papildyti žodžiu „menų“, o 25 straipsnį išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 25 straipsnio nėra ką svarstyti. 26, 27, 28 straipsniai. Dėl 28 straipsnio yra Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, V. Pranckiečio, E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, tai gana techninio pobūdžio. Bet gal komiteto pirmininkas pakomentuos?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Vietoj „įgyvendinti“ įrašyti žodį „užtikrinti“ ir išbraukti „horizontalų“.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu ir kolegų neprašyti balsuoti? Bendru sutarimu pritarta. Dėl 33 straipsnio gautas Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymas. Ar J. Bernatonis galėtų pristatyti? Minutėlę, tuoj įjungsime.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymų esmė, kad universitetų jungimasis ir universitetų finansavimo modelis būtų pagrįsti kokybiniais studijų ir mokslo kriterijais ir atitiktų šios reformos tikslus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu iš dalies. Iš dalies liečia 33 punktą, kur mes darome, sakysime, redakcinio, o gal ir ne visai redakcinio pobūdžio pataisymą. Vietoj „finansavimo modelį“ rašome „finansavimą“, išbraukti žodį „modelį“ ir pataisyti žodį „finansavimo“ į „finansavimą“.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius – nuomonė už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, aš irgi sveikinu tokį J. Bernatonio pateiktą pasiūlymą, jis taip pat įtvirtina ir Vyriausybės pakankamai svarų vaidmenį ir lyderystę, galutinį žodį tariant, kokie universitetai turėtų jungtis tarpusavyje, įvertinant atitinkamus kriterijus, kuriuos taip pat J. Bernatonis vardina. Taip pat jis siūlo, kas irgi logiška, sieti su priede pateiktu aukštųjų mokyklų, universitetų būklės įvertinimu, tai irgi padėtų priimti labiau pasvertus sprendimus. Aš kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės prieš nėra, gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų dėl šio skyriaus nėra. Apžvalga pagal regionus, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Komiteto pirmininkas man dar rodo, kad mes turime atkreipti dėmesį į valstybinių universitetų vertinimą pagal studijų ir mokslo veiklą. Ir yra gautas Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, V. Pranckiečio, E. Jovaišos ir A. Gumuliausko pasiūlymas išbraukti 2 priedą. Ar nori kolegos pateikti, ar komiteto pirmininkas kartu, kadangi ir jūs esate tarp teikėjų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, aš pasakysiu. Komiteto nuomonė yra nepritarti. 2 priedas reikalingas ten, dėl ko ką tik priėmėme gerbiamojo J. Bernatonio pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai iš principo nereikia balsuoti, nes jūs… Komiteto pirmininke, ar reikia balsuoti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, nereikia.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėkoju kolegoms Seimo nariams, mes visus pasiūlymus, sakyčiau, labai spėriai, greitai svarstėme. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš, svarstymo stadija. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, jausmas dvejopas. Didelio entuziazmo raginti priimti tokį nutarimą, kuris įdėjus kai kurias pataisas dėl regioninių universitetų papildomų apsaugų tapo dar labiau bedantis, bet kad ir kaip ten būtų, šis nutarimo projektas turi tam tikrą kryptį. Mes puikiai matome, kad net ir jo svarstymas veda, ir galutinis rezultatas – jau šį rudenį atves prie dalies valstybinių universitetų susijungimo.
Vienintelė svari man priežastis, kodėl aš manau, kad ir už tokį menkai ambicingą nutarimą esu pasirengęs balsuoti, tai yra pirmas žingsnis. O lemiamas žingsnis bus jau šių metų rudenį, po priėmimo rezultatų, kurie bus dramatiški ne vienam valstybiniam universitetui. Rudens sesijoje mes svarstysime konkrečius nutarimus dėl konkrečių universitetų jungimosi. Kaip steigėjas Seimas turės priimti sprendimus. Šiuo nutarimu konkrečių aukštųjų mokyklų būklė yra tiesiai šviesiai įvardyta – su balais, su skaičiais, ir tai yra stiprioji šito nutarimo pusė. Aišku, tai yra žingsnis, atveriantis arba paliekantis duris atvertas tolesniems susitarimams. To nori ir stiprieji universitetai. Pabrėžiu, kad pažangos stipriausius universitetus vienijanti konferencija irgi palaiko net ir šią nutarimo versiją. Tai, kolegos, geriau nedidelis žingsnelis, bet į priekį, negu jokio. Todėl mano balsas bus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju G. Steponavičiui. A. Bilotaitė turi kitą nuomonę. Prašom, gerbiamoji kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Užsirašiau prieš, bet greičiausiai susilaikysiu dėl viso šio projekto.
Mano pagrindinis motyvas yra Klaipėdos universitetas. Nors ir buvo nubalsuota šiandien, kad atsiranda formuluotė, kad gali išlikti Klaipėdos universitetas, bet aš manau, kad Klaipėdai, kuri yra regionas, tikrai turintis didžiulį ekonominį potencialą, reikėtų ne tokios galimybės, kad gali būti, bet aiškiai pasakyti, kad mes esame už stiprų jūrinį profilį turintį universitetą, kuris tikrai, jeigu būtų Klaipėdoje, padėtų atskleisti mūsų šiame regione esančias visas galimybes. Jeigu ir yra problemų, aš sutinku, kad jų yra, jas reikia spręsti, bet tikrai nesiimti tokių drastiškų priemonių. Atsisakyti Klaipėdoje universiteto, manau, tai būtų aiški kryptis į niekur, į provincialumą ir į nebūtį. Klaipėda be universiteto yra miestas be ateities.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Svarstymo stadija. Ar pritariate Seimo nutarimui „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“?
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 108 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 27. Po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-717(2) pritarta.
Gerbiamieji, replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums, čia svarsčiusiems ir iš aukštos tribūnos labai teisusiems universitetus, kaip iš universiteto išėjęs žmogus pasakyti, kad daugelis jūsų neturite teisės taip šnekėti. Aš tai tikrai esu pasiblaškęs po pasaulį ir daugelyje universitetų pabuvęs – Vokietijoje, ir ne vieną mėnesį, Austrijoje, Šveicarijoje, lyginęs juos, pats dirbęs ten ir matęs tuos universitetus iš vidaus. Ir noriu pasakyti: daug kur yra nieko ne geriau, daug kur yra blogiau.
Jūs čia taip sau iš aukšto imate ir teisiate mūsų universitetus, žeminate juos prieš visuomenę, prieš žiniasklaidą. Dabar moksleiviai rinksis, ten dar aiškinate, kaip ten yra blogai. O dėl mūsų universitetų absolventų darbdaviai visame pasaulyje tiesiog konkuruoja. Baikite jūs tas nesąmones kliedėti, tikrai. Man buvo gėda klausyti čia. Ir, tiesą sakant, man gėda ir dėl šitos reformos.
PIRMININKĖ. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo: A. Baura balsavo už.
M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Noriu pritarti ir padėkoti nors vienam konservatoriui, kuris įvardijo ir pagarbiai atsiliepė apie mūsų akademinę bendruomenę, apie universitetus. Manau, kad premjeras, švietimo ministrė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas atliko labai gerą, diplomatišką ir lankstų darbą, įsiklausydami į visas puses. Mes visi puikiai žinome, kuo baigdavosi radikalios reformos – jos dažniausiai baigdavosi nesėkme ir užlipimu ant to paties grėblio.
Lietuvai, kaip ir visoms šalims, mūsų kaimyninėms sėkmingoms Šiaurės šalims, būtina visų pirma, atliekant šią reformą, pritaikyti geriausias pasaulio patirtis prie mūsų situacijos, prie nacionalinių ypatumų, o ne daryti aklai, neįsiklausant ir neatsižvelgiant į visai kitas nuomones. Tikrai norėtųsi iš kolegų, ypač kai kurių opozicijos lyderių, daugiau pagarbaus tono ir mažiau įžeidumo, nes svarstome labai svarbų visai Lietuvai dalyką, ir dėl to, kad mes svarstome ne per argumentus, o per įvairias įžeidžias replikas, tikrai šiai temai nesuteikiame pakankamo dėmesio ir ją nuvertiname.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip, iš tikrųjų dar tik svarstymas. Priėmimas numatytas ketvirtadienį. M. Adomėnas – replika po balsavimo.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, na, ką, belieka pasveikinti su balsavimu dėl regioninių universitetų. Iš reformos yra išbrauktas paskutinis ten buvęs konkretus turinys, kitaip tariant, dabar jau gali niekas visiškai nesikeisti, ir jūs tą vadinsite reforma. Sėkmės save apgaudinėjant!
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia gal buvo ir per daug aistrų, nors mes svarstėme teisiškai neįpareigojantį Vyriausybės dokumentą. Jeigu būtume mes tas nuostatas, kurios čia surašytos, įstatymo lygiu surašę, tai būtų, matyt, kita situacija, tai būtų privalu vykdyti ir tai būtų tikri rezultatai. Dabar tikriausiai balsavimai čia skyrėsi pagal tai, kiek kas tiki Vyriausybės ambicija, nes Seimas jokio konkretaus turinio į neįpareigojantį dokumentą neįdėjo, neparodė jokių ateities gairių, tiesiog pasakė Vyriausybei, kad jūs turite laisvas rankas.
Aš nematau, kad dėl šitos aukštųjų mokyklų reformos temos Ministras Pirmininkas būtų pasirengęs tiek aukotis kaip dėl urėdijų. Negirdėjome tokių pareiškimų, kad štai, jeigu nepasieksime tų 2019 metais įrašytų kokybės rodiklių, ar švietimo ministrė, ar premjeras atsistatydinsime. Dėl to mūsų frakcijos susilaikymas gal iš dalies ir išreiškia tą netikėjimą, kad ši Vyriausybė tą reformą įvykdys, nors tos gairės netrukdo ją įvykdyti iš esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. A. Kubilius. Žinoma, jums žodis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama posėdžio pirmininke, jūs esate vienas iš nedaugelio racionalių žmonių šioje valdančiojoje koalicijoje.
PIRMININKĖ. Negirkite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai aš noriu nuoširdžiai pasakyti, kad taip matau. Tai ar jūs galite perduoti savo mylimai Vyriausybei, nebematau čia premjero, kad neneštų daugiau į Seimą tokių reformų, kurios yra ganėtinai radikalios, brėžiančios tam tikrą kryptį, su gera ambicija, nes po to mes liekame salėje vieninteliai, kurie bandome apginti jūsų Vyriausybę nuo jūsų pačių koalicijos ir, be abejo, pralaimime? Gerbiama pirmininke, kaip racionalus žmogus gal jūs perduokite, kad tiesiog nebeneštų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų poziciją. Vyriausybė girdi, reaguoja, stengiasi ir nuosekliai dirba.
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-834(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti slapto balsavimo rezultatus ir prašyti jūsų sugrįžti prie Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“.
Balsų skaičiavimo protokolas: skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke L. Matjošaitytę. Rasta biuletenių 93, galiojančių – 88, negaliojančių – 5.
Už balsavo – 74, prieš – 12, susilaikė 2. Šiai pozicijai pritarta.
Dabar mes galime, sugrįžę prie Seimo nutarimo, 1 straipsnį priimti. Ar galime bendru sutarimu, nes išties slapto balsavimo rezultatai tai parodė? Priimama.
2 straipsnis. Skelbiu balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl komisijos nario V. Vobolevičiaus. Rasta biuletenių – 93, galiojančių – 88, negaliojančių – 5. Už pasisakė 76, prieš – 5, susilaikė 7. Komisijos nariu tvirtinamas V. Vobolevičius.
Seimo narių balsavimo protokolas dėl narės A. Žilinskienės. Rasta biuletenių – 93, galiojančių – 88, negaliojančių – 5. Už – 84, prieš – 1, susilaikė 1. A. Žilinskienė išrenkama komisijos nare.
Balsų skaičiavimo komisijos protokolas dėl komisijos nario D. Beinoravičiaus. Rasta biuletenių – 93, galiojančių – 88, negaliojančių – 5. Už – 79, prieš – 4, susilaikė 5. D. Beinoravičius išrenkamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
Balsavimo rezultatai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narės S. Milevičienės. Labai atsiprašau, Misevičienės. Rasta biuletenių – 93, galiojančių – 87, negaliojančių – 6. Už – 82, prieš – 2, susilaikė 3. Seimo nariai balsuodami apsisprendė S. Misevičienę skirti Rinkimų komisijos nare.
Balsavimo rezultatai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos S. Šaltauskienės. Rasta biuletenių – 93, 86 – galiojantys, negaliojantys – 7. Už balsavo 80, prieš – 1, susilaikė 5. S. Šaltauskienė yra skiriama Rinkimų komisijos nare.
Dar vienas balsavimo biuletenis dėl komisijos nario J. Udrio. Rasta biuletenių – 93, galiojančių – 84, negaliojančių – 9. Už kandidatą balsavo 35, prieš – 46, susilaikė 3. J. Udris nepatvirtinamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
2 straipsnis. 2 straipsnyje yra skelbiama: skirti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariais V. Vobolevičių, A. Žilinskienę, D. Beinoravičių, S. Misevičienę, S. Šaltauskienę. Gerbiami Seimo nariai, balsuodami apsisprendėme ir priimame 2 straipsnį paminėdami penkias Seimo sprendimu Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pavardes.
Šio nutarimo priėmimas
Dabar visas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ (projektas Nr. XIIIP-834(2) priimtas. (Gongas) Dėl kitų straipsnių mes jau apsisprendėme rytiniame posėdyje.
16.55 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
Ar gerbiamasis Seimo Pirmininkas jau pasirengęs priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaiką, ar komisijos nariai tam pasirengę? Matau visus juos salėje. Leiskite paskelbti 8 straipsnį – Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas, kuriame skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaikos atlikimo procedūra: „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. (Priesaikos teksto aš neskaitysiu, nes jūs jį perskaitysite garsiai kiekvienas.) Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiosios rinkimų komisijos laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jo narių priesaikų tekstai saugomi Seime.“
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašome priimti priesaikas. Kviečiu pirmąją prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Laurą Matjošaitytę. Seimo nariai, prašome pagerbti atsistodami.
L. MATJOŠAITYTĖ. Aš, Laura Matjošaitytė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!
PIRMININKĖ. L. Matjošaitytė yra skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos narį Vincentą Vobolevičių.
V. VOBOLEVIČIUS. Priesaika
PIRMININKĖ. V. Vobolevičius skiriamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. (Plojimai)
Prisiekti kviečiu Aistę Žilinskienę.
A. ŽILINSKIENĖ. Priesaika
PIRMININKĖ. A. Žilinskienė skiriama Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nare. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Darijų Beinoravičių.
D. BEINORAVIČIUS. Priesaika
PIRMININKĖ. D. Beinoravičius skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Svetlaną Misevičienę.
S. MISEVIČIENĖ. Priesaika
PIRMININKĖ. S. Misevičienė skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Svajonę Šaltauskienę.
S. ŠALTAUSKIENĖ. Priesaika
PIRMININKĖ. S. Šaltauskienė skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Donatą Laurinavičių.
D. LAURINAVIČIUS. Priesaika
PIRMININKĖ. D. Laurinavičius skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Jūratę Lebedevienę.
J. LEBEDEVIENĖ. Priesaika
PIRMININKĖ. J. Lebedevienė skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Maksimą Reznikovą.
M. REZNIKOVAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio)
PIRMININKĖ. M. Reznikovas skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Valdemarą Urbaną.
V. URBAN. Priesaika
PIRMININKĖ. V. Urbanas skiriamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Jonę Valčiukienę.
J. VALČIUKIENĖ. Priesaika
PIRMININKĖ. J. Valčiukienė skiriama Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. (Plojimai)
Maloniai dar kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį tarti žodį, padėkoti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Z. Vaigauskui, palinkėti visiems komisijos nariams, kurie dabar prisiekė (ir savo ruožtu tai darau), sąžiningai ir garbingai tarnauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dirbant Lietuvos žmonėms ir teisingumui.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami svečiai, mes įveikėme istorinį etapą – šiandien mes sukūrėme naują Vyriausiąją rinkimų komisiją. Bet, tardami Z. Vaigausko pavardę, mes galime tarti, kad tai buvo epocha. Mes visi – kai kurie užaugo, kai kurie subrendome žinodami šią pavardę. Manau, kad visi galime nuoširdžiai padėkoti už visus gerus darbus, padarytus Z. Vaigausko. Ačiū jums. (Plojimai, balsai salėje: „Bravo!“ „Ačiū!“ „Ačiū!“)
Z. VAIGAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Seime. 23 metai ir vienas mėnuo kaip aš komisijos pirmininkas. Labai noriu jums padėkoti, kad atleidote nuo šitos sunkios naštos, palinkėti sėkmės naujajai Vyriausiajai rinkimų komisijai, o kaip darbo ataskaitą aš norėčiau padovanoti Seimui, atstovaujamam Seimo Pirmininko, tokią knygą. Mes ją leidžiame trijų egzempliorių tiražu po kiekvienų rinkimų. Jinai dabar jau yra dvitomė. Čia yra visų kandidatų, pradedant 1990 metais, pavardės, rinkimų rezultatai, visi Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, Europos Parlamento nariai ir netgi Prezidentai. Visi čia surašyti. Išėjo du tomai tų darbų, 74 tūkstančiai pavardžių. Jos visos, aišku, yra ir mūsų kompiuteriuose, internete galima pamatyti, bet kas nori pamatyti knygose, tą galės padaryti. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. (Plojimai) Dėkojame už svarų darbą.
Z. VAIGAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Taip pat dėkojame visai Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri šiandien susirinko čia būti kartu su mumis, kuri nuosekliai ir sąžiningai tarnavo, dirbo. Tad linkime jums sėkmės tolesniuose darbuose. O naujai išrinktai pirmininkei ir visai komisijai linkime atsakingo, kruopštaus darbo mūsų visų teisingumui ir labui. Dėkojame. (Plojimai)
Vienos minutės techninė pertrauka jūsų visų pasveikinimui ir toliau tęsime darbą.
Pertrauka
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ projektas Nr. XIIIP-869(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ projektas Nr. XIIIP-869(2). Svarstymas. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip jūs žinote, tas pagrindinis projektas, kurį teikia Seimo narių grupė (pirmas buvo pasirašęs E. Gentvilas), buvo svarstomas šiandien komitete ir buvo gauti trys pasiūlymai. Vienas pasiūlymas buvo Seimo narių grupės: A. Palionio, R. Sinkevičiaus, R. Šalaševičiūtės, R. Popovienė, J. Sabatausko, J. Bernatonio, R. Budbergytės, M. Basčio, A. Butkevičiaus. Mes jį pavadinome tokiu kolektyviniu pasiūlymu. Kitas pasiūlymas beveik dėl visų punktų buvo gautas iš A. Širinskienės. Ir dar šiandien buvo pateiktas įregistruotas trijų Seimo narių: A. Širinskienės, J. Oleko ir dar vieno Seimo nario, jo čia dabar nėra konsoliduotame tekste.
Dėl visų šitų trijų pasiūlymų buvo balsuojama. Visų pirma komitete buvo balsuojama, ar keičiame pirminį tekstą dėl kiekvieno punkto. Buvo sutarta, kad keičiame, po to beveik dėl visų atvejų buvo pritarta arba A. Širinskienės, arba A. Širinskienė ir dar dviejų narių pateiktiems pasiūlymams. Jūs dabar savo kompiuterių ekranuose matote galutinį nutarimo tekstą ir turbūt eisime papunkčiui.
PIRMININKĖ. Ne, kolega, pirmiausia diskusija svarstymo stadijoje, tik po to eisime pastraipsniui.
Dabar diskusija. Kviečiu A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties daug laiko neužimsiu, bet kažkaip pačiame projekte pasigedau vis dėlto paties išeitinio taško – tai kokius gi korupcinius įstatymus Seimo narys A. Skardžius teikė Seime nuo Atsinaujinančių įstatymo atsiradimo, kaip tokio, 2011 m. liepos 1 d.? Peržvelgęs visą veiklą nuo to laiko iki šios dienos, iš tikrųjų radau tris korupcinius įstatymus. Pirmas įstatymas, kada įstatymas numatė megavatų saulės elektros fotovoltinės plėtrą, leidimų buvo išduota dėl 500 megavatų. Mes radome 2012 metų kadencijos pradžioje 50 kartų daugiau. Suskaičiavus skaičius buvo siaubingas – 750 mln. litų per metus elektros vartotojams, už 12 metų visą laikotarpį – 9 mlrd. litų. Ir štai dėl šito įstatymo žiniasklaida apkaltino mane, kad teikiau pataisas. Taip, aš jas teikiau Vyriausybės pavedimu, kad sumažintume tą naštą, nes štai, mano rankose ataskaitos ir dokumentai, ką daryti, ar tik dėl 10 megavatų mokėti remiamą tarifą, ar dėl visų 500 megavatų, kas, kaip minėjau, 9 mlrd. litų, arba 2,5 mlrd. eurų, būtų per visą laiką. Pavyko sumažinti, išties pavyko sumažinti, kiek galėjome, tiek dirbome. Šiandien mokame viso labo už 70 megavatų, tačiau įstatyme parašyta 10, vadinasi, 60 megavatų nelegalu. Kas juos išdavė ir kada išdavė? Štai aš turiu sąrašą visų asmenų, kuriems buvo išduoti visi šitie megavatai. 50 nelegalių megavatų iki įstatymo įsigaliojimo. To sąrašo nerasite niekur: nei Energetikos inspekcijoje, nei Energetikos ministerijos tinklalapiuose, nežino Kainų ir energetikos komisija. Vakar aš ten buvau. Bet padauginkite iš tarifo ir pamatysime, kad 20 mln. eurų kasmet keliauja į kažkieno kišenes. Štai Antikorupcijos komisijai aš prisipažįstu padaręs tokį darbą ir tikiuosi, kad jūs surasite, kas gauna tuos po 20 mln. per metus ir dar 12 metų gaus.
Antras korupcinis mano žingsnis yra 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojęs įstatymas dėl biokuro ir biodujų kvotos sumažinimo nuo 355 megavatų iki 105. Vėlgi šimtai milijonų litų per 12 mėnesių metų paramos laikotarpį.
Na ir galų gale trečiasis, dėl kurio Seime, dirbdamas nuo 2000 metų, tokio dalyko nebuvau regėjęs. Priėjo žmogus ir pasakė: štai, nesupranti, mes tau padarysime apkaltą. Įstatymo turinys dėl pataisos, kuri nuo įstatymo įsigaliojimo nebuvo keičiama, tik redaguojama. Niekas jai niekada neturėjo jokių pataisų, tai Atsinaujinančių įstatymo 22 straipsnis, reglamentuojantis vėjo plėtrą jūroje. Štai dėl kurios pataisos dabar čia taip buvo bandoma visiems išlaužyti rankas. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalį, leidimai išduodami konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai susitarimai dėl šio straipsnio 59 straipsnyje numatytų bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis nustato kitą tvarką. Atsiverčiame 59 straipsnį ir matome, kad į tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys. Tai štai kur – be konkurso, pasiimame užsienietį, ateiname, o tada jau privatūs ten susėda. Ir įdomiausia tai, kad „Litgrid“ suskaičiavus pamatė, kad tai reikalaus net prijungimo kaštai – 163 mln. eurų. Tai vienkartiniai, o balansavimo kaštai kasmetiniai.
Galų gale, pristatydamas šį projektą, energetikos ministras 2016 m. birželio 7 d. aiškiai kalbėjo iš tribūnos, kad tai jau seniai suplanuota, pusantrų metų vedamos derybos su Liuksemburgu, praktiškai susitarta ir čia viskas bus labai gerai, ir nieko čia vartotojams nereikės mokėti. Štai visi korupciniai projektai, turite daugiau… Atsinaujinančių išteklių įstatymui, mielai laukiu ir siūlau tikrai išsiaiškinti tai labai rimtai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų užjaučiu Antikorupcijos komisijos narius, jiems teks ne kartą patirti tiriamojo ir, matyt, jo šalininkų spaudimą. Aš viliuosi, kad sugebės jam atsispirti. Tai, kas išaiškėjo, kas yra iškelta, kad yra padarytas nutarimo projektas atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario A. Skardžiaus galimo interesų konflikto, galimai gautos asmeninės naudos, darant poveikį institucijų sprendimams, yra logiškas. Logiškas tęsinys to tyrimo, kurį pradėjo žurnalistas D. Pancerovas su kolegomis. Septyni klausimai yra susiję su paskutinėse publikacijose paviešintais faktais ir dokumentais, bet nutarimo projekte yra dar du klausimai. Tai yra nustatyti, ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos Respublikos įstatymus A. Skardžiaus žmonos Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais. Taip pat klausimas nustatyti, kokie fiziniai ir juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroi“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų. Ar įsigytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį? Kokie yra ryšiai? Ar neturėjo šie ryšiai įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai? Šiam tyrimui šie klausimai suteikė ir kitą atspalvį, aš manyčiau, susijusį su nacionaliniu saugumu. Ar tai nebuvo kanalas Rytų kaimynių energetiniams interesams Lietuvos Seime proteguoti? Todėl, nepaisant to, kad išvadų pateikimas yra nukeltas net į lapkričio 10 dieną, siūlyčiau pritarti komisijos sudarymui ir iš tikrųjų Antikorupcijos komisijos nariams rimtai pažiūrėti į šį tyrimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu S. Šedbarą į tribūną. Pirmiausia yra pakeisti nutarimo projekto pavadinimą. Seimo nariai: A. Palionis, R. Sinkevičius, R. Šalaševičiūtė, R. Popovienė, J. Sabatauskas, J. Bernatonis, R. Budbergytė, M. Bastys, A. Butkevičius. Komiteto nuomonė?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo keisti pavadinimą, bet ne taip, kaip siūlė paminėti kolegos, o kaip siūlė Seimo narė A. Širinskienė. Galiu tik pasakyti, kad J. Bernatonis, kuris buvo kaip pakaitinis komiteto narys ir vienas iš šio pasiūlymo autorių, irgi manė, kad reikėtų pritarti A. Širinskienės siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar autoriai paskelbs, ar atsiimsite?
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes sutinkame su komiteto nuomone, kur yra ir kiti mūsų pasiūlymai. Pritariame komiteto išvadai, kad taupytume laiką.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti?
A. PALIONIS (LSDPF). Neprašome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nebekomentuojame. Tokia redakcija, kokia yra dabar, pavadinimo. Dėl 1 straipsnio irgi yra siūlymas minėtų Seimo narių. Jam nepritarė, bet jie neprašo balsuoti. Dėl 2 straipsnio yra. Dėl 3 straipsnio yra… Dėl 2 straipsnio 1 punkto, Agne, dar yra jūsų ir mes komitete nepritarėme. Bet jūs pasakėte, kad kartu su kitais Seimo nariais pateikėte naują siūlymą dėl šio Seimo nutarimo punkto. Vadinasi, dabar šitą atsiėmėte, tai irgi nereikia balsuoti. Toliau dėl 2 straipsnio 2 punkto yra Seimo narių minėti siūlymai, dėl 3, 4, 5, 6, 7 punktų. Nereikia balsuoti, nes viskas sutvarkyta taip, kaip buvo kolegės A. Širinskienės, ir dabar konsoliduotame variante išdėstyta.
Dėl 2 straipsnio 8, 9, 10 punktų komitetas irgi nepritarė, bet kolegos neprašo balsuoti. Dar yra A. Širinskienės, bet ji irgi tuomet atsisakė, nes yra integruota kitur.
Dėl 3 straipsnio yra siūlymas minėtų Seimo narių ir A. Širinskienės dėl datos. Dabar komitete nutarta, kad data yra spalio 10 diena.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, lapkričio 10 diena.
PIRMININKĖ. Tiesa, lapkričio. Čia nepataisėte?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komisijos pirmininkas prašė lapkričio 10 dienos, nes, susirinkus į Seimo rudens sesiją, lieka tik vienas mėnuo.
PIRMININKĖ. Dabar noriu atsiklausti teikėjų, kurie siūlėte spalio 10 dieną. Ar jūs reikalaujate balsuoti, ar pritariate komiteto siūlymui dėl lapkričio 10 dienos.
A. PALIONIS (LSDPF). Mes prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Palionis visų vardu prašo balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad 3 straipsniu numatytume tyrimą atlikti ir išvadą pateikti iki spalio 10 dienos, kaip siūlo autoriai, balsuojate už, kas esate už lapkričio 10 dieną, balsuojate prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 59, prieš – 26, susilaikė 3. Lieka data… Už pasiūlymą 59, vadinasi…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Spalio 10 diena.
PIRMININKĖ. Spalio 10 diena.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. (Balsai salėje) Taip, pats paskutinis. Ir jūsų, kur buvo.
PIRMININKĖ. Pirmininke, viskas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis Juozai, labai norite kalbėti? Galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui?
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Irgi yra tik visi už. Kolegos, ar galime sutarti? Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-869, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-869) priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų“ projektas Nr. XIIIP-731(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, popietinės darbotvarkės 2-3 klausimas. Kviečiu į tribūną A. Kubilių. Seimo rezoliucijos „Dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų“ projekto priėmimas. Ar yra gauta kokių siūlymų?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes Seime buvome priėmę sprendimą redaguoti. Noriu priminti rezoliucijos patį tikslą. Siūloma nagrinėti ir kitas temas, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją yra svarbios siekiant mažinti priklausomybės nuo alkoholio epidemijos mastus Lietuvoje. Tų priemonių pasaulyje yra įvairių, tiek socialinės politikos, tiek sveikatos, tiek teisinės sistemos, aš nenoriu čia visko kartoti.
Turėjome tikrai gerą diskusiją ir sprendimas yra toks, kad štai tos temos, kurios yra išskirtos, tai nėra visa apimančios temos, bet keletas temų, kaip svarbių temų, kurios yra išskirtos, yra siūlomos veikiančiai Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai, pasitarus su atitinkamais Seimo komitetais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijomis, iki 2018 m. sausio 1 d. pateikti Seimui informaciją apie išsamesnes šioje rezoliucijoje išvardintų priemonių įgyvendinimo galimybes bei nuostatas ir siūlymus, siekiant, kad atitinkamos priemonės Lietuvoje būtų pradėtos įgyvendinti ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d.
Siūlome pritarti tokiai rezoliucijai. Visų redakcinės komisijos narių, kurie dalyvavo redakcijos darbe – tai V. Ačienė, G. Burokienė, A. Skardžius, S. Gentvilas, R. Tamašunienė, A. Širinskienė ir aš, yra vieningai sutarta dėl tokio teksto.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nepalikite dar tribūnos, aš jūsų noriu paklausti. Jūs pristatėte redakcinės komisijos rezoliucijos turinį, bet čia, žiūriu, buvo gauti gerbiamojo R. Karbauskio pasiūlymai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jie buvo įtraukti redakcijos metu, redagavimo metu.
PIRMININKĖ. Tai aš to ir klausiu, ar įtraukta?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jie iš esmės vienaip ar kitaip įtraukti. Kadangi pats tekstas buvo gana daug redaguojamas, buvo trumpinama, buvo atsisakoma kai kurių nuostatų, tai galima traktuoti, kad į tai ir atsižvelgta.
PIRMININKĖ. O G. Burokienės ir V. Ačienės?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Irgi, taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tada paskaitysiu Statuto 186 straipsnį: „Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus.“ Taigi nereikia svarstyti, nes viskas buvo įtraukta. Toliau: „Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu, Seimas dėl jų balsuoja.“ Mums to nereikia daryti. Taigi mes dabar turime… Ar S. Gentvilas nori būtinai už kalbėti? Kviečiu iš karto balsuoti, ar priimame Seimo rezoliuciją.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1.
Šios rezoliucijos priėmimas
Seimo rezoliucija „Dėl veiksmingos pagalbos nuo alkoholio priklausomiems asmenims sistemos tobulinimo prioritetų“ priimta. (Gongas)
Prašom, replika po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už. Yra sugedęs aparatas, neskaičiuoja balso.
PIRMININKĖ. G. Landsbergis – už.
17.34 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-417(2), Civilinio kodekso 1.74 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-418(2), Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-419(2), Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-716(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projekto svarstymas ir lydimieji – Civilinio kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis pranešėjas – V. Poderys. Ekonomikos komitetas.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau Akcinių bendrovių įstatymo ir lydimųjų pakeitimus. Trumpas pristatymas. Iš eilės.
Visų pirma dėl uždarųjų akcinių bendrovių. Yra išplečiama, atsisakoma viršutinio akcininkų skaičiaus, uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų skaičius galėtų būti neribojamas. Taip pat praplečiama galimybė, kaip gali būti akcijos platinamos uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams. Vienas iš esminių pakeitimų – tai yra dėl galimybės akcijomis skatinti akcinių bendrovių darbuotojus. Čia, aš manau, pagrindinis ir esminis.
Kitas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs tik Ekonomikos komiteto išvadą paskaitote ir daugiau nieko nekalbate.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerai. Ekonomikos komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymų nėra. Balsavimo rezultatai: 10 – už, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ir dėl lydimųjų tas pats, taip?
V. PODERYS (LVŽSF). Visus pristatyti?
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Dabar I. Šimonytė, Audito komiteto išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymų paketą ir dėl visų įstatymų bendru sutarimu buvo priimtas toks sprendimas: iš principo pritarti teikiamiems įstatymų projektams, tačiau pasiūlyti redaguoti pagal Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis S. Šedbaras dėl Civilinio kodekso 1.74 ir 4.58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė kaip pagrindinis komitetas. Šis projektas yra Akcinių bendrovių įstatymo pataisas lydintysis. Stebėdami, kaip vyksta Akcinių bendrovių įstatymo pataisų svarstymas, mes atitinkamai patobulinome Civilinio kodekso pataisų projektą. Vakar dienos, t. y. birželio 21 dienos, posėdyje bendru sutarimu buvo pritarta patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Virgilijau, aš jus kviečiu atgal į tribūną. Dėl 13 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario A. Palionio siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar gerbiamas A. Palionis reikalauja balsuoti? Andriau, ar reikalaujate balsuoti, ar sutinkate su pritarimu iš dalies?
A. PALIONIS (LSDPF). O gal galėtų komitetas pasakyti, kam pritaria iš dalies, nes…
PIRMININKĖ. Gerai. Komiteto pirmininke, prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš pradžių turbūt pristatysiu, ką jūs siūlėte.
A. PALIONIS (LSDPF). Siūliau dėl uždarųjų akcinių bendrovių, dėl pusės kapitalo reikalavimo, kada sumažėja iki pusės kapitalo.
V. PODERYS (LVŽSF). Jūsų siūlymas buvo, kad uždaroji akcinė bendrovė galėtų su neigiamu kapitalu dirbti. Tai mes siūlome elgtis kitaip, kad ir akcinės, ir uždarosios akcinės bendrovės galėtų dirbti su nuosavu kapitalu, kuris mažiau kaip viena antroji įstatinio kapitalo, bet terminas ištaisyti padėčiai būtų pratęstas daugiau negu 6 mėnesius, jis šiuo atveju yra 12 mėnesių.
A. PALIONIS (LSDPF). Ir tai galios tik uždarosioms akcinėm bendrovėm? Akcinėm bendrovėm tai negalios?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, ir kurios yra įsteigtos prieš trejus metus.
PIRMININKĖ. Tai ar sutinkate?
A. PALIONIS (LSDPF). Sutarėme.
PIRMININKĖ. A. Palionis sutinka. Yra dar viena A. Palionio pataisa dėl to paties straipsnio, bet turinys yra tas pats. Tai irgi nereikia balsuoti.
Toliau yra Audito komiteto siūlymas dėl 4 straipsnio 5, 6 dalių ir pritarta iš dalies. Ar sutinka komiteto pirmininkė?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išnagrinėjome visus straipsnius. Dėl kitų nėra jokių pataisų. Ar galime?.. Dėkui.
Dabar motyvai dėl viso. J. Razma. Nėra.
Gerbiami kolegos, nėra daugiau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti visam paketui nuo projekto Nr. XIIIP-417 iki Nr. XIIIP-1819 ir Nr. XIIIP-716? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
17.41 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-375(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-665(2)ES, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-666(2)ES (svarstymas)
Toliau. Gerbiami kolegos, Energetikos įstatymo 5, 6, 8, 16, 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas ir irgi lydimieji Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo projektai. Kviečiu V. Poderį, Ekonomikos komitetas. Svarstymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, mieli kolegos, sprendimas yra pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2), sujungiant įstatymų projektus: Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4025, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, ir pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Kadangi mums parašyta, kad jūs tas pats pranešėjas ir Energetikos komisijos, tai, kaip suprantu, Energetikos komisijos išvados tokios pačios?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet dar neišeikite iš tribūnos, nes dėl pagrindinio Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies yra Seimo nario A. Skardžiaus siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar reikalaujate balsuoti? Gerai, nereikalauja balsuoti. Jūsų paties yra siūlymas ir komitetas pritarė. Siūlymas yra dėl įsigaliojimo datos – 2017 m. liepos 16 d.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, taip?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo visiems trims projektams pritarti? Dar atsiprašau, man padavė dar Gamtinių dujų įstatymą, bet irgi yra V. Poderio siūlymas, kuriam iš esmės pritarta, tai irgi yra data. Nebėra apie ką čia kalbėti. Po svarstymo pritariame Energetikos įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2), sujungdami projektus Nr. XIIIP-375, Nr. XIIIP-664 ir Nr. XIIP-4025, Elektros energetikos įstatymo 6, 9, 55, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666. Dėkoju.
17.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-790(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamo nutarimo projekto tikslas yra papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, numatant teisinį pagrindą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio mokymo tikslais siųsti Lietuvos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Kitaip tariant, šiuo metu, kaip žinote, Lietuva siunčia savo instruktorius į Ukrainą, tačiau tokie sprendimai iki šiol nebuvo svarstomi parlamente. Tam, kad apsaugotume mūsų žmones, mūsų karius, civilius žmones, kurie dalyvauja misijose Ukrainoje, būtina priimti šią pataisą.
Iš karto noriu pasakyti, kad šitas nutarimas, šitas projektas niekaip nesudaro prielaidų Lietuvos…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, atleiskite, kad aš jus pertrauksiu, bet jūsų uždavinys – tiktai perskaityti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą po svarstymo, o ne komentuoti viso projekto.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerai. Ačiū. Komitetas vakar apsvarstė šitą projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. R. Juknevičienė. Reikia ir papildomiems. Atsiprašau, Rasa. Užsienio reikalų komitetas, irgi tik išvadą paskaitykite.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Birželio 14 dieną komiteto posėdyje buvo svarstytas šis nutarimas. Komitetas sutarė nepritarti vienai iš dviejų Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kitai pritarti. Taigi bendru sutarimu buvo priimta komiteto išvada siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas pritarti nutarimo projektui ir mūsų komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantu, kad absoliuti dauguma balsuosime už, ir čia nėra didelių mūsų požiūrio skirtumų, ir labai gerai, ir vakaras, popietinis posėdis. Būtų geriau, kad būtų rytiniame svarstomi tokie svarbūs klausimai. Tačiau vis dėlto išėjau į tribūną, nes reikia palikti ir stenogramose, ir apskritai, kad liktų rimtesnio požiūrio diskusijos tokiu svarbiu klausimu.
Pradėsiu nuo to, kad apskritai politiškai yra be galo svarbu, kad mes priimame tokį nutarimą, ir mūsų kariai, ir civiliai, kurie dalyvaus, padės ukrainiečiams, turės misijos statusą, nebus tik šiaip paprastoje komandiruotėje.
Politiškai norėčiau pasakyti keletą svarbių tezių ir iš savo patirties, ir iš to, kokią matau padėtį. Mes ukrainiečiams turime būti labai dėkingi. Aš dažnai tarptautiniuose forumuose girdžiu, kaip ukrainiečiai dėkoja visiems už paramą, kaip ieško tos paramos, tačiau iš tikrųjų mes labiausiai turime būti dėkingi, nes šiandien labiau negu bet kada esu įsitikinusi, kad Maidanas išgelbėjo mus nuo labai rimtų bėdų. 2012 metais, kai dar niekas nenorėjo girdėti, kokia situacija kaupiasi aplink Baltijos valstybes, kai visa šita ginkluotė, apie kurią dabar viešai kalbama, jau buvo telkiama, man teko dar lankytis Pentagone, tos kadencijos paskutinis vizitas, ir ten aptarti su A. Veršbau, kuris tada dirbo Pentagone, o paskui tapo generalinio sekretoriaus pavaduotoju, padėtį, kodėl Rusija tą daro, kodėl jinai taip telkia ginkluotę aplink Baltijos valstybes. Juk mes nenorime karo, mes juk jiems negrasiname, mums tai tiesiog būtų didžiausia nesąmonė. Tada mes abu pasikalbėję sutarėme, kad greičiausiai V. Putinas planuoja testuoti NATO. Testuoti NATO būtent per mus, per blic krig’ą. Tada buvo dar didesnis nerimas grįžus, nes mačiau, kad niekas į tą per daug nesigilina ir nemato. Ir tik po 2014 metų, kai įvyko Maidanas, kai ukrainiečiai pradėjo ginti savo valstybę, nubudo NATO, nubudo mūsų visuomenės, nubudo politikai, tada pradėjome keisti savo požiūrį į gynybą ir NATO taip pat, ir šiandien jie – mūsų sąjungininkai kartu su mūsų kariuomene yra čia.
Tai todėl ukrainiečiai išgelbėjo mus turbūt nuo kokiais aštuonioliktais devynioliktais metais, kaip tada su A. Veršbau kalbėjome, NATO testavimo per mus, nes jeigu mes būtume pliki, nuogi, kaip buvome tada, turiu omeny, čia nebuvo jokių sąjungininkų pajėgų, ko gero, šita tuščia saugumo erdvė V. Putiną būtų patraukusi vykdyti tokius veiksmus, kokius jis įvykdė Kryme. Todėl ten, Ukrainoje, šiandien eina mūsų gynybinė linija. Jie gina ne tik save, ne tik savo teritoriją – jie gina ir mus, ir visą Europą.
Deja, ne visi mūsų partneriai ir politikai kur nors Vakaruose iki galo tą supranta. Labai kviečiu niekur nevadinti kalbantis ta tema Ukrainos krize. Tai nėra Ukrainos krizė, tai yra Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šiandien turėdami nors ir nedidelius resursus, bet siųsdami savo karius, pagalbą, net ir ginklus apsiginti, tokius, kokius mes galime siųsti ukrainiečiams apsiginti, mes iš tikrųjų darome didžiulį darbą, jis atsipirks ateityje. Aš esu tikra, kad tokia V. Putino Rusija, kokia yra dabar, neturi ateities. Ateitį turi Ukraina, kuriai reikia padėti, kad jos nesugrąžintų atgal į Rusijos glėbį.
Todėl mes, darydami šitą žingsnį, atrodytų, nelabai didelį, iš tikrųjų darome labai svarbią investiciją ir į ateitį, į savo valstybės svarbos šitame regione ateitį, mūsų bendradarbiavimą su ukrainiečiais, aš tikiu, kad net ir į tam tikrą ekonominę ateitį, kuri tikrai dešimteriopai atsipirks. Todėl drąsiai balsuokime už šitą pasiūlytą nutarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Dabar po svarstymo irgi R. Juknevičienė. Gal jau nekalbėsite? Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo Seimo nutarimui? Pritarta po svarstymo Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-790.
17.54 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4439(2)ES, Civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 147, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2311 ir 2312 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4440(2)ES, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-826(2) (svarstymas)
Toliau Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji – Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada po svarstymo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai naujas paketas ir naujas įstatymas, ne koks nors pakeitimas. Nors iš tiesų tai yra pataisos, bet tai yra iš esmės nauja redakcija. Kitaip sakant, tai yra mediacijos, arba mediatorių, įstatymas. Civiliniuose ginčuose, kad būtų mažiau ieškinių teismuose, numatyta galimybė arba iki ieškinio padavimo, arba ieškinį pateikus (aš noriu pasakyti žmonėms, kad jie žinotų, už ką balsuoja), arba sumažinant žyminį mokestį, arba atleidžiant nuo jo, jeigu žmogus kreipiasi per civilinių ginčų taikinamąją procedūrą.
Taigi komitetas po klausymų, po ilgo darbo su autoriais apsvarstė visą paketą. Pirmieji įstatymai, tai yra Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo – pagrindinis, Civilinio proceso kodekso, buvo apsvarstyti birželio 7 dieną. Visiems 8 balsavus už, buvo pritarta. O naujas, kuriam ką tik po pateikimo pritarėme, Antstolių įstatymas buvo apsvarstytas vakar. Taip pat visiems komiteto nariams balsavus už, buvo pritarta ir šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Diskusija. Nėra norinčių kalbėti. Dabar po svarstymo dėl visų irgi nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti įstatymų projektams? Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIP-4439, Nr. XIIP-4440 ir Nr. XIIIP-826.
17.56 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3996(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3997, Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3998(2) (svarstymas)
Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pirmu klausimu po svarstymo J. Jarutis pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. (Balsai salėje) Duosime.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3996 ir bendru sutarimu tiems pasiūlymams pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuos tai atiduokite mums. Dabar kviečiu S. Šedbarą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl kitų dviejų įstatymų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip lydimasis šio paminėto įstatymo buvo svarstomas mūsų komitete Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas bendru sutarimu siūlo šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Trumpai pasakysiu, dėl ko.
Čia buvo siūloma, šalia tų automobilių, kurie naudoja oranžinius švyturėlius, t. y. įspėja, kad kelyje vyksta remontas, negabaritiniai kroviniai, atskirai įrašyti saugos tarnybų automobilius. Komitetas mano, kad tai yra perteklinė norma, galinti sukelti tarp eismo dalyvių konfliktų, kadangi oranžiniai švyturėliai vis tiek nesuteikia jokios pirmenybės. Bet komitetas irgi vienbalsiai pasiūlė, iniciatoriams grąžindamas projektą tobulinti, Vyriausybei išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą dėl apsaugos darbuotojų teisės greitojo reagavimo ekipažo automobiliams naudoti mėlynus ir galbūt ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus ir pagal šitą analizę tokiu atveju pateikti įstatymų projektus, kurie realiai spręstų šią problemą.
Kartu norėčiau pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios yra suderintos su pagrindiniu įstatymu. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Dabar turėsime po svarstymo atskirai apsispręsti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Po svarstymo pritarta.
Ar galime pritarti po svarstymo Saugaus eismo automobilių…
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams ar pritariame? (Balsai salėje) Pritariame.
Ir Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritariame. Dėkoju.
18.00 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4464(2) (svarstymas)
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu R. Jušką pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Įstatymo projektui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, nepalikite tribūnos, nes yra įregistruotas Seimo nario J. Razmos siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar J. Razma sutinka? Kadangi jo nėra, tai laikysime, kad sutinka. Ar galime, kolegos, ir mes pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Po svarstymo diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Pritarta.
Toliau siūlyčiau imti rezervinį 2 klausimą, nes kolega Ž. Pavilionis turėtų išeiti.
18.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo siekiant apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-910 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo siekiant apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-910. Pateikimas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Čia iš esmės tęsinys mūsų visų bendrų veiksmų, mes visi kartu surinkome parašus, visi kartu priėmėme du labai svarbius vadinamuosius Astravo įstatymus. Dabar tai yra įgyvendinimas, perkeliame juos į tarptautinę erdvę. Šalia to, kad Vyriausybė mums parengs įgyvendinimo planą iki rugsėjo mėnesio, mes turime konsoliduoti, kad kaimynai elgtųsi taip, kaip mes norėtume, kad įsiskaitytų į mūsų įstatymo nuostatas, kad jas perimtų, kad mus remtų ne tik regione, bet ir Briuselyje.
Šiuo kreipimusi mes kreipiamės į Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentus, prašydami, kad jie tai padarytų. Ši iniciatyva yra suderinta su Ekonomikos komiteto pirmininku, su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir su Energetikos komisijos pirmininku. Aš manau, būtų labai gražu, jeigu mes bendru sutarimu kreiptumės į mūsų kaimynus prašydami šito solidarumo. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Palaukite, jūsų nori paklausti L. Kasčiūnas. Gal nenorite?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai gal ne, ne tai, kad paklausti, kiek pagirti, kad čia tikrai buvo pavyzdys…
PIRMININKĖ. Čia klausimas turi būti, sutrumpinkite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš, pirmininke, kaip nors begirdamas paklausiu. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų mūsų toks veiksmas buvo bendras – ir opozicijos, ir pozicijos politikų. Dabar turbūt būtų toks klausimas: kokie turėtų būti tolesni, kai mes priimsime šitą sprendimą, mūsų Vyriausybės veiksmai? Kas gi čia bus, kokie turėtų būti padaryti darbai, ypač dėl santykių su Baltarusija? Ir čia, Seime, girdime, atsiranda visokių norų steigti oficialias grupes su Baltarusija. Kaip šiame kontekste visa tai atrodo? Koks galų gale konkretus veiksmų planas ir koks mūsų galutinis rezultatas, ko mes tikimės?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, žingsnis po žingsnio užbaikime šitą žingsnį, t. y. įtikinkime mūsų artimiausius kaimynus, kurie dalyvauja sinchronizacijos plane kartu su mumis, o po to, manau, kalbėsime ir apie Baltarusiją, ir kitas likusias kaimynes. Šiuo metu mes koncentruojamės į svarbiausią mums žingsnį, į mūsų regioną.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Gerbiamas kolega, kadangi jūs pranešėjas, tai diskusijoje negalite dalyvauti, atsiprašau. Po pateikimo pritarta.
Po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje)
Ir dabar priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Seimo rezoliuciją?
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo rezoliucija „Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo siekiant apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamos grėsmės“ priimta be pataisų. (Gongas)
18.06 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-816 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-816. Pateikimas. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti mūsų su tikrai plataus frakcijų spektro grupe teikiamą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Aš gal trumpai esmę, tiesiog perskaitysiu, ką mes siūlome. Pakeisti 26 straipsnį „Asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarka“, kad „Darbuotojai, kai yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti)…“ Ir dabar ta dalis, kurią mes siūlome: „darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu… “ Toliau lieka, kaip įstatyme yra dabar: „taip pat asmenys, vairuojantys antžemines, vandens ir oro transporto priemones, Lietuvos Respublikoje gali būti tikrinami dėl neblaivumo ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, prieš darbo pradžią ir (ar) jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą yra blaivūs bei negirti, bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją.“ Taigi pagal dabar galiojantį įstatymą yra galimybė darbdaviams tikrinti tiek antžeminio, tiek oro, tiek vandens transporto vairuotojus, mūsų siūlymas yra papildyti asmenimis, darbuotojais, kurie dirba į pavojingų darbų sąrašą įrašytus darbus. Pavojingų darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė. „Pavojingas darbas – tai darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio poveikio yra didesnė“, t. y. daug darbų su chemikalais, radiacija, elektros įrenginiais, šuliniuose ir taip toliau, ir t. t. Tikrai manyčiau, kad tokius darbus dirbantieji, kad nekeltų pavojaus tiek savo sveikatai, tiek aplinkinių, turėtų būtų taip pat patikrinami dėl blaivumo prieš darbo pradžią. Tokia yra šio projekto esmė. Jeigu būtų klausimų…
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų automobilis, suprantama, pavojų neša kitiems, tarkim, gali įvykti tam tikra avarija, tas procesas kainuoja, patikrinimai ir taip toliau. Kokiu būdu dabar bus tikrinami tie patys, kurie dirba su pavojingais chemikalais ir taip toliau? Jie iš esmės… tikiuosi, kad tai nėra sprogstamosios medžiagos ir jie paprasčiausiai gali padaryti sau žalą. Šiuo atveju manau, kad irgi yra tam tikri kaštai ir vėlgi pati procedūra ne visai aiški. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, procedūra būtų analogiška dabar egzistuojančiai, kaip yra tikrinami vairuotojai, tai gali būti ir alkotesteriu, gali būti ir pačioje autotransporto priemonėje įrengta, darbo vietoje. Nepasakyčiau, kad tos priemonės nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje yra labai brangios. Tiesą sakant, čia kiekvieno turbūt reikalas pasirikti, ko jis nori, ar labai modernios metodikos, ar paprastos. Tai nėra labai, tiesą sakant, šiais laikais brangus malonumas. Prie pavojingų darbų priskiriama tikrai daug darbų, aš galėčiau juos čia skaityti, bet tai užtruktų – ir didelių krovinių kėlimas, ir laivuose, ir kitur, ir su elektra. Tikrai tai ne tik to darbuotojo sveikatai yra potenciali rizika, bet ir bet kam, esančiam šalia, aplinkiniams. Tai tikrai yra pakankamai… Čia yra Vyriausybės prerogatyva, ne Seimo tvirtinti, kas yra pavojingi darbai, ir jie jau, aišku, atsakingai tą sąrašą sudaro.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš iš tikrųjų labai palaikau šitą projektą, tik norėčiau dar pasiklausti, nes tai yra ir darbo sauga, ir viešuoju saugumu rūpinamasi. Norėčiau paklausti, ar negalvojama apie kokius nors express metodus dėl narkotinių medžiagų, nes dabar yra tikrai pakankamai tokių priemonių, ar apie tai čia nėra kokių nors minčių?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Supratau klausimą. Turbūt pasekmės sveikatai, tiek paties, tiek aplinkinių, būtų tokios pačios, ar žmogus pavartojęs alkoholio, ar kažkokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tik tiek, kad dabartinė projekto redakcija yra taikoma būtent alkoholio kontrolei, nes tiesiog mastas atsitikimų statistikos yra ženklus. Galbūt pavojingus darbus dirbančių nėra tiek užfiksuota, kad jie būtų pavartoję kažkokių stipresnių narkotikų ar panašiai. Tiesiog dabar į adekvačią realybę yra reaguojama.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs skaitėte Teisės departamento išvadą, jie siūlo, kad jūs savo pataisą teiktumėte dėl kito įstatymo projekto. Kitas dalykas, ar nemanote, kad gal su draudimais užtenka, iš tikrųjų tai, kas buvo padaryta 2000 metais, jau yra ištaisytos klaidos. Aišku, pasekmės yra žiaurios, bet ar nemanote, kad mes jau pridarėme tam tikrų klaidų dėl akcizų, dėl ko dabar prarandame milijonus eurų? Galbūt dabar geriau būtų duoti žmonėms darbo, duoti viltį vystyti regioninę politiką, nemažinti lėšų kultūrai ir panašiai?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Į antrąją dalį atsakysiu paprastai, galbūt tie rezonansiniai, kaip jūs sakote, draudimai, čia gal jau užtektų tų draudimų. Seimas prieš kelias savaites priėmė tikrai gana stiprų paketą, kontroversiškai vertinamą, vieniems patiko, kitiems nepatiko, neįtiko tie ribojimai, draudimai, tačiau jie buvo skirti visiems piliečiams. Šiuo konkrečiu atveju mes liečiame ir taikome prievolę tikrinti blaivumą dirbančių pavojingus darbus, t. y. tik tam tikros profesijos žmonių savo darbo vietoje darbo metu. Tai yra truputį kitas dalykas.
Į pirmą jūsų klausimo dalį atsakyčiau taip. Taip, aš skaičiau Teisės departamento pastabas. Taip, siūlo, kad šiuos dalykus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, tačiau aš toliau cituoju Teisės departamentą, todėl „svarstytina, ar projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siekiama įtvirtinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, neblaivumo patikrą bei nustatyti administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją, neturėtų atsispindėti minėtame norminiame teisės akte“. Net patys teisininkai sako, kad gal reikėtų pasvarstyti. Aišku, galima pasvarstyti svarstymo stadijoje, galima ir ten apibrėžti. Taigi nėra imperatyvi nuostata, kad būtinai kitame įstatyme tą turėtume daryti.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis teikėjau, norėčiau jūsų pasiteirauti apie kaštus, kuriuos patirtų darbdaviai. Čia gal jau buvo išplėtota, bet gerbiamasis A. Matulas, kuris šiaip pasižymi linkme arba gairėmis, kur yra alkoholio kontrolė, jau net gerbiamasis Antanas perspėjo jus, kad einama prie tos ribos, kai stipriai peržengiama. Dabar darbdavius įpareigoti pirkti naują įrangą, saugoti informaciją ir t. t., ir t. t. Toks pasiūlymas atrodo lyg ir nekaltas, R. Kuodis dažnai sako, kad neapsimoka kartais turėti, išsaugoti kiekvieną gyvybę, net ir, pavyzdžiui, eismo metu ar dar kur nors. Ar nemanote, kad šita nuostata būtų iš esmės perteklinė ir kainuotų per brangiai, palyginti su švietimu, į kurį galėtume investuoti? Dėkoju.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Išties panašių klausimų jau buvo, aš iš dalies atsakiau. Aš tik galiu pakartoti, kad vėlgi nekalbėkime šiuo atveju apie draudimus ar ribojimus, nes tai neliečia plačiosios visuomenės, tai liečia konkrečius, pavojingus darbus dirbančius žmones. Tai čia viena.
Dėl kaštų. Vėlgi paminėjau pradžioje, kad tikrai nėra dideli kaštai, kiekvienas darbdavys galėtų apsispręsti, kokią technologiją jam naudoti. Yra ir modernių, ir naujų technologijų, ir pagal tam tikrus veido bruožus tam tikrą analizę nuskenavus galima atlikti. Labai greitai, labai operatyviai. Čia jau yra technikos reikalas. Tie patys alkotesteriai nėra labai brangus malonumas darbdaviui, kuris turi kompaniją, kuri užsiima pavojingais darbais. Mes matome, kad čia ne kiosko kažkokiam darbuotojui, o kur dirba su elektra, su chemija, su radiacija, krovos darbus. Tai vis tiek apyvarta yra pakankamai didelė, palyginti su šios procedūros kainomis.
PIRMININKĖ. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš įsivaizduoju, kad bet kokį darbą, ar pavojingą, ar bet kurį, turime dirbti blaivūs. Tiesiog paprastas klausimas. Kokios priežastys ar kokie statistiniai duomenys vertė parengti šitą teisės aktą? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų buvo mintis ir Seimo narius tikrinti prieš įeinant į plenarinių posėdžių salę, bet su šia idėja dar mes ateisime galbūt vėliau. Taip, bet kokį darbą, ne tik fizinį, bet ir intelektualų dirbantys žmonės, norėtųsi, kad jie būtų savo prote, savarankiški. Tačiau būtent statistika rodo, vienas dalykas keliuose, kitas dalykas nelaimingi atsitikimai darbe, kur yra su įvairiais mechanizmais ir t. t., pasekmės yra daug liūdnesnės. Pasekmės yra daug liūdnesnės. Nes gal prie stalo koks rašytojas, žinote, ten vienas kamputy gal kažko neparašys gražiai tą dieną. Bet jeigu žmogus dirba su sudėtinga technika, kuri kelia pavojų jam ir aplinkiniams, tai pasekmės bus tikrai tragiškos ir liūdnos. Tiesiog su tokia logika einama prie šio įstatymo. Tuo labiau kad įstatyme šiandien yra apibrėžta vairuotojams, tiek oro, tiek vandens, tiek antžeminio transporto, tai toje pačioje dalyje siūloma tai išplėsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. R. Martinėlis – už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kalbėti už ir palaikyti šį įstatymo projektą, kadangi yra užtikrinamas viešasis saugumas, darbo sauga. Šiuo metu yra daug įmonių, kurios investuoja į visuomenės saugumą, į darbuotojų saugumą. Tokios įstaigos kaip „Rokiškio sūris“, kuris jau ir dabar įdiegęs tokią sistemą, kur kiekvienas vairuotojas netgi filmuojamas, įveda savo tabelio numerį ir papučia prieš išvažiuodamas į reisą. Tai yra tikrai daug įdiegtų tokių sistemų kai kuriose įmonėse. Aš manyčiau, kad tai tikrai naudinga ir siūlau palaikyti visiems pateikimo stadijoje.
PIRMININKĖ. J. Jarutis – prieš.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad kiekvieno, kaip ir savo klausimu užsiminiau, kiekvieno piliečio pareiga yra savo pareigas atlikti, atlikti darbą blaiviam. Tuo labiau kad visus tuos dalykus reglamentuoja Darbo saugos įstatymas, ir kiekvienas save gerbiantis darbdavys, ypač atliekant pavojingus darbus, turi galimybę kontroliuoti savo darbuotojus. Aš manau, kad įkelti į įstatymą būtų perteklinis reguliavimas. Bent aš balsuosiu prieš šitą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 55, prieš – 4, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje.
18.19 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-868 (pateikimas)
Dar vienas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Strelčiūnas. Atsiprašau, nepamačiau, replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Norėjau padėkoti P. Saudargui ir pasakyti, kad čia turbūt yra kompensacija už tai, kad Vilniaus taryboje esanti Tėvynės sąjunga pritarė Liberalų iniciatyvai sumažinti nekilnojamojo turto mokestį barams ir naktiniams klubams.
PIRMININKĖ. Ir dar viena replika – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš taip pat noriu padėkoti Pauliui ir už tą gerą iniciatyvą jam padovanoti neseniai gautą B. Ropės akcijos lipduką „Vairuoju blaivus, nes myliu jus“, kad jis užsiklijuotų ant savo lipduko ir taip palaikytų tą akciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Tribūnoje – A. Strelčiūnas. Pateikite savo projektą.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti eismo dalyvių gyvybes bei sveikatą. Įstatymo projektu siūloma uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose. Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, taip pat ir vairuotojų dėmesį, todėl didėja galimybė sukelti eismo įvykį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, ar ne per drąsiai jūs užsimojote? Tarkime, ar ne didesnis pavojus, jei nevisiškai šviesią dieną per perėją eina žmogus tamsiais akiniais nuo saulės? Aš tokį palyginimą pateikiu. Ar ne per drąsiai?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar statistika yra mums labai negailestinga. Visi įvykiai, pavyzdžiui, Lietuvoje per metus įvyksta 3 tūkst. įvykių, ir užvažiavimas ant pėsčiojo sudaro 30 %. Amerikos Vašingtono universitetas darė tyrimus, kad eidamas per perėją, naudodamasis mobiliuoju telefonu ir rašydamas žinutes, gali pažeisti taisykles keturis kartus daugiau. Pereidamas per pačią perėją jis sugaišta laiko nuo 2 iki 20 sekundžių ilgiau. Jūs supraskite, kad tai reikalinga, ir kad šiandien diskutuojame, tai irgi labai svarbu.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas teikėjau, aš tokį filosofinį klausimą norėčiau užklausti dėl pačios įstatymo prasmės ir administracinio kodekso prasmės. Pavyzdžiui, jeigu būtų pateiktas įstatymas, kad visi privalomai kiekvieną rytą sakytų „laba diena“, susitikę bet kurį žmogų, ar Lietuva taptų mandagesnė? Ar pateikus įstatymą, kad Lietuvoje draudžiama neištikimybė, Lietuvoje sumažėtų skyrybų? Ar pateikus įstatymą, kad Lietuvoje visi tris kartus per dieną privalo valytis dantis, Lietuvos stomatologams sumažėtų darbo?
Lygiai taip pat aš dabar noriu paklausti jūsų, ar jūsų įstatymas duos rezultatą? Iš esmės įstatymai negali kovoti su žmonių žioplumu arba nesąmoningumu, jeigu jie neugdomi, neišmokomi to mokyklose. Ar, jūsų manymu, įstatymas pasitarnaus gyventojų sąmoningumui? Kuo sąmoningesnė visuomenė, tuo mažiau jai reikėtų įstatymais reglamentuoti moralinį ir etinį elgesį. Dėkoju.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti viena. Aš prieš tai paminėjau jums statistiką ir galiu pasakyti, kad įstatymas yra tikrai labai svarbus, ir jeigu nors keliais procentais sumažės autoįvykių, tai tikrai bus rezultatas. O šis įstatymas tikrai labai reikalingas.
PIRMININKĖ. K. Masiulio nematau. Tada V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų man irgi kyla klausimas, ar šis siūlymas šiek tiek neprasilenkia su proporcingumo ir galbūt netgi protingumo principu, nes šiuo metu jau galioja bendresnio pobūdžio norma Kelių eismo taisyklėse, ji iš principo draudžia pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį neapsižvalgius aplinkui, neįvertinus atstumo iki transporto priemonių.
Man šiek tiek kyla klausimų, panašiai kaip ir prieš tai kalbėjusiam kolegai, dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Juk prie kiekvieno pėsčiojo tikrai nepastatysime po kontroliuojantį jį žmogų. Aš suprantu, kad jūsų idėja ir jūsų intencija yra puiki, tačiau tos bendresnės galiojančios normos, atrodytų, jau draudžia tą neatsargų elgesį, kurį jūs dar kartą norėtumėte uždrausti.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš jums galiu paminėti, kad vis dėlto aš analizavau situaciją visame pasaulyje, kokia yra, tai galiu pateikti, kad jau Vokietijoje priimtas įstatymas, kad kai taip eina per perėją žmogus yra baudžiamas 5 eurais. Vieną pavyzdį galiu pateikti, kaip yra Japonijoje. Japonijoje einant per perėją gaunama žinutė, kad jūs nesinaudokite tomis priemonėmis. Ir aš galvočiau, kad tikrai juoktis nereikia. Jeigu, pavyzdžiui, jūsų vaikas patektų į autoįvykį, aš galvočiau, kad tikrai tai būtų blogai. Aš galvočiau, nejuokaukite, o reikia tikrai priimti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už pristatymą. Vienas – už, vienas – prieš. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties yra didžiulė problema dėl saugumo perėjose, bet tikriausiai visi pastebėjome, kad labai daug žmonių į perėją eina galvodami, kad tai yra jų prioritetas, jų zona, ir nekreipia dėmesio, kur ta mašina yra, neįvertina, ar tą automobilį sugebės sustabdyti už kelių metrų. Man ypač keista, kad pagyvenę žmonės tiesiog įeina į perėją ir eina per visą perėją neapsidairę. Man tiesiog kinkos dreba, aš dairausi į vieną, kitą pusę, nes dažnai būna atvejų, kada gali tavęs nepastebėti.
Tikriausiai mums visiems reikia kreiptis į žmones, kad jie būtų dėmesingesni, ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Bet šiuo atveju, kadangi niekas nebuvo užsirašęs kalbėti už, aš užsirašiau dėl to, kad pakalbėčiau ir perspėčiau žmones, kad būtų atidesni, bet balsuoti už tikriausiai negalėsiu, nes man atrodo, kad ta norma yra perteklinė.
PIRMININKĖ. Tai kas kalbės už, jeigu A. Matulas kalbėjo prieš? S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pėsčiasis yra toks pat eismo dalyvis kaip ir vairuotojas. Vairuotojams jau labai seniai galioja draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais, o dabar kai kuriose Vakarų šalyse yra svarstomas net uždraudimas apskritai laisvų rankų įranga naudotis, nes tai blaško dėmesį.
Kitas dalykas. Teisingai kolega Antanas paminėjo dėl dėmesingumo, dėl taisyklių nesilaikymo. Aš sutinku ir su kolega Simonu, ir su Viktorija, bet konkrečiai už ėjimą per perėją demonstratyviai lėtai kalbant telefonu niekas negali pareikšti pretenzijų, na, negali, nes nėra tokio draudimo. Šiuo atveju pats nustatymas būtų labai paprastas, daug paprastesnis negu automobiliu važiuojant kai per stiklą bandoma nufotografuoti ar kaip nors kitaip. Čia labai lengva yra pastebėti, matyti ir užfiksuoti. Aš dalyvavau „Žinių radijo“ diskusijoje telefonu, ir visi skambinę klausytojai vienareikšmiškai palaikė. Nebuvo nė vieno, kurie manytų, kad tokia norma yra nereikalinga. Be to, policijos pareigūnai (…) viešai straipsnis, pasakė, kad mums kontroliuoti būtų lengviau ir jokių problemų nesudarytų. Aš manau, kad turėdami statistiką, kai mes Europos Sąjungoje, rodos, esame vieni daugiausiai prarandančių pėsčiųjų, taip pat ir perėjose, pabandykime bent dėl to sudrausminti, jeigu patys žmonės nėra sąmoningi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Sako ne. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
O dabar kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pateikti Seimo nutarimus. Rezerviniai 8, 9, 10 klausimai.
18.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-930(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties yra dar keletas Seimo nutarimų, kuriuos mes turime sudėlioti, kad mūsų komisijų, komitetų veiklos rezultatai būtų geri. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-930(2), kurio 1 straipsniu yra siūloma J. Džiugelio, kadangi jis išbraukiamas iš Etikos ir procedūrų komisijos, panaikinti… Atitinkamai patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju J. Jarutį, nes taip išrinko Savižudybių komisija, vietoje D. Šakalienės. Patvirtinti J. Džiugelį Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininku, pavaduotoja A. Maldeikienę. Patvirtinti Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininku Seimo narį A. Gumuliauską, o pavaduotoju – Seimo narį R. Jušką. Čia būtų vienas nutarimas.
PIRMININKĖ. Gal, gerbiama kolege, mes ir apsisprendžiame dėl jo. Nėra norinčių klausti. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Balsuojame, ar priimame šį Seimo nutarimą, registracijos Nr. XIIIP-930(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-930(2) priimtas. (Gongas)
18.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-926 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties projektas Nr. XIIIP-926. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Europos reikalų komitete siūlomas pakeitimas. Jį inicijuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija: vietoje A. Širinskienės teikia frakcijos narį J. Varžgalį, nekeisdama Europos reikalų komiteto narių skaičiaus. Tiesiog toks pakeitimas, dėl kurio prašau balsuoti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Irgi nėra norinčių klausti. Po pateikimo galime pritarti? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Balsuojame dėl šio Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: (Kasčiūnai, nerėkite!) už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-926) priimtas. (Gongas)
18.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-925 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo projektas Nr. XIIIP-925.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Seimo narių pavaduotojai. Aplinkos apsaugos komitete P. Saudargą pavaduos A. Navickas. Siūloma, kad Europos reikalų komitete A. Ažubalį pavaduotų A. Navickas, kad J. Varžgalį pavaduotų A. Kubilienė, E. Zingerį – V. Kernagis; kad Seimo Švietimo ir mokslo komitete E. Pupinį pavaduotų A. Navickas, kad G. Steponavičių pavaduotų A. Maldeikienė, kad D. Šakalienę pavaduotų J. Liesys ir A. Gelūnas; kad Žmogaus teisių komitete A. Navicką pavaduotų M. Adomėnas. Daugiau pakeitimų nėra. Visa tai suderinta su frakcijomis. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nėra norinčių klausti. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Balsuojame. Bet atsiprašau, čia yra keli straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dabar balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-925) priimtas. (Gongas)
18.35 val.
Seimo savaitės (2017-06-26–2017-06-30) – 2017 m. birželio 27 d. (antradienio), 29 d. (ketvirtadienio) ir 30 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 15 klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininką pristatyti kitos savaitės, prasidedančios birželio 26 diena, posėdžių darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kita savaitė prasideda 26 dieną. 27 ir 29 dienomis yra numatomos Seimo seniūnų sueigos, toliau plenariniai posėdžiai. 27 dieną plenariniame posėdyje labai daug įstatymų priėmimų. Kadangi sesija eina į pabaigą, tai yra daug įstatymų priėmimų: Energetikos, Gamtinių dujų, Laisvųjų ekonominių zonų, Aplinkos apsaugos ir daug kitų. Labai svarbus yra Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl dvigubos pilietybės“. Toliau Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kurį šiandien išbraukėme komiteto prašymu iš darbotvarkės, nes buvo labai daug pasiūlymų. Toliau Krašto apsaugos sistemos labai daug su lydimaisiais įstatymais. Žodžiu, mūsų kariuomenė tvirtėja ir rengiasi. Karo prievolės įstatymas. Toliau yra vienas projektas ir ūkininkams palengvinantis. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pristatys K. Mažeika.
29 dieną yra svarbių įstatymų dėl… Seimo nutarimas „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano“, dėl bendrojo ugdymo mokyklų kaitos gairių. Toliau Asmens ir turto apsaugos įstatymo pataisos, Energetikos įstatymo, Buhalterinės apskaitos įteisinant profesionalius buhalterius. Toliau vėl Krašto apsaugos jau bus viso bloko įstatymų priėmimas, Valstybės sienos apsaugos įstatymas, Pinigų plovimo įstatymo priėmimas, Geležinkelių transporto kodeksas ir vėl daug priėmimų, priėmimų.
Toliau nukeliaujame į 30 dieną, nes pagal Statutą 30 dieną priklauso baigti himnu. Taip pat yra daugelio jau minėtų įstatymų priėmimas. Paliesime gyvenamosios vietos deklaravimą, Švietimo įstatymą, Energetikos, Ūkininkų ūkio įstatymus. Apačioje yra įrašytas himnas. Tikimės, kad galbūt jį tuo metu giedosime, bet jeigu reikės, matyt, gali būti taip, kad dar vienai savaitei sesiją pratęsime. Kita savaitė yra tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šio posėdžio pradžioje 13 Seimo narių, vadovaudamiesi Seimo statuto 208 straipsniu, pateikė paklausimą žemės ūkio ministrui. Pagal šitą straipsnį per tris dienas žemės ūkio ministras arba konkrečiai asmuo, kurio klausiama, Seimo salėje turi 20 minučių atsakyti į klausimus. Labai tikėtumės, kad antradienį atrastumėte laiko šitam įpareigojimui pagal Statutą.
V. PRANCKIETIS. Skaičiau šituos klausimus. Apsispręsime Seniūnų sueigoje, kada pakviesime ministrą atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Pritariame ir ačiū už išsakytas mintis.
Gerbiami kolegos, mums liko iš esmės du su puse klausimo iš darbotvarkės, bet laikas jau yra pasibaigęs. Ar leidžiame baigti pateikti? Leidžiame. Dėkoju.
18.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-916 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu N. Puteikį iš pradžių pateikti Seimo nutarimą dėl pavasario sesijos… (Balsas salėje) Todėl, kad taip pagal darbotvarkę eina. Aš nieko nesugalvojau. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, aš matau, kad iš eilės eitų dabar N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Saudargai, čia geras klausimas, jūs pritarsite. Siūlome įtraukti į sesijos darbų programą Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. To projekto esmė – nustatyti atstumą, kokiu atstumu gali būti šiukšlių deginimo gamyklos nuo gyvenamųjų pastatų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dabar po pateikimo ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Svarstymas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame už šį Seimo nutarimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64: už – 60, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-916) priimtas. (Gongas)
18.41 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758 (pateikimas)
Dabar – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Siūlomo pakeitimo esmė – papildyti 4 straipsnio 6 dalies pabaigą prirašant frazę, kad „šiukšlių deginimo jėgainės negali būti statomos arčiau nei 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių“. Kadangi čia pateikimas, jeigu pritarsite, svarstymo metu tuos atstumus, jeigu iš principo Seimui tai bus priimtina, bus galima kaitalioti. Projekto autoriai yra R. Baškienė, V. Simulikas, A. Strelčiūnas, P. Urbšys ir aš, prisidėjęs vėliau. Mes siūlome 20 kilometrų.
Kas atsimenate „Fortumo“ istoriją Klaipėdoje, turtingi liberalai parinko vietą neturtingų žmonių pusėje, t. y. pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, o patys gyvena saugiu atstumu prie jūros. Tai šiuo įstatymo projektu siūloma tokias žmonių diskriminavimo galimybes panaikinti, kad turtingi žmonės neskriaustų neturtingų ir jų, paprastų piliečių, kvartalo vidury nestatytų tokių objektų, o statytų juos vienodu atstumu, nesvarbu, ar tu esi įtakingas politikas, ar esi sergantis, nedirbantis žmogus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, kolega, bet iš tikrųjų tas 20 kilometrų vertas dėmesio, nes manau, kad tokioje Lietuvoje, kur gana netankiai apgyvendinta, būtų sunku surasti tokią vietą. Bet manau, kad energetiniai objektai turėtų būti statomi protingu atstumu, kadangi iš tiesų kaštai didėja ir už viską reikia mokėti. Savaime suprantama, daug kas priklauso nuo objekto ekologiškumo. Tai galbūt geriau tokiu būdu spręsti, ne atstumais, o reikalavimais, kad jis būtų gana tvarkingas ekologiškai, t. y. ir su filtrais, ir panašiai, nes pasaulio kraštuose yra kitaip – vidury miesto yra ir pas skandinavus šiukšlių deginimo, tik, savaime suprantama, jie matuoja, žiūri, kad tos taršos nebūtų. Tai gal tuo keliu geriau eiti?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Seimas apsispręstų, gali būti daug būdų reguliuoti šitą sritį, bet, mano galva, toks atstumo nustatymas labai sutaupytų visiems laiko. Seimas aiškiai išreikštų valią, o Vyriausybės institucijos, savivaldybių institucijos turėtų mažiau vargo vykdydamos svarstymo su visuomene procedūras, būtų mažiau ginčų, būtų daugiau aiškumo.
O kad kitų miestų centruose veikia tokios jėgainės, tai daug kas Europoje veikia gerai, mes dar nesame visiškai integravęsi į Europą, pas mus ne viskas veikia gerai. Lietuvai einant vakarietiškos civilizacijos keliu, tuos dalykus, atstumus būtų galima mažinti ir tokius objektus, kai įsitikintų gyventojai ir politikai, kad niekas nepiktnaudžiauja, netaupo dėl filtrų… būtų galima atstumus mažinti arba visai naikinti. Bet šiandien mes gyvename tokioje Lietuvoje, kurioje daug kas neveikia, nors turėtų veikti. Manau, atstumas būtų supaprastinimas ir aiškumas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Nagli Puteiki, nežinau, kaip mandagiai čia jūsų paklausti, bet jūsų dauguma kaip tik siūlo Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, kuris nustato aiškius procesus, kaip dėl tokių taršių objektų apsisprendžiama. Kai buvo kalbama prieš penkerius metus apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje, atominei elektrinei galiojo sanitarinė apsaugos zona – vienas kilometras, o jūs čia savo įstatymo projektu siūlote 20 kilometrų nuo atliekų deginimo jėgainių. Tas iš esmės, kaip gerbiamas E. Pupinis pasakė, yra tiesiog akivaizdžiai pasakymas, kad Lietuvoje nebus atliekų deginimo jėgainių, nes tokios jėgainės statomos šalia miestų tam, kad aprūpintų juos šiluma. Tai ar jūs esate nuoširdus dėl savo siūlymo, nes jūs iš esmės uždraudžiate šiuos dalykus ir palaidojate daugelio metų Lietuvos diplomatų, energetikų derybas su Europos Komisija dėl Europos Sąjungos paramos, kuri siekia apie 180 mln. tokiems objektams?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsakymas dėl kilometrų. Pakartosiu. Rengėjai siūlo 20 kilometrų, bet dabar yra pateikimo stadija. Jeigu Seimas pritartų, per svarstymą tą atstumą būtų galima keisti. Čia iš vienos pusės.
Antras dalykas, mes siūlome kryptį, esmę, o nustatyti tiesioginį atstumą – įstatymų leidėjų valia.
Dėl atominės elektrinės. Pasaulyje atominės elektrinės kontroliuojamos griežčiausiai iš tokių potencialiai pavojingų objektų. Veikia daugybė tarptautinių ir lietuviškų institucijų. Jeigu šiukšlių deginimą kontroliuotų kažkas panašaus kaip atominės inspekcijos, tokia institucija Lietuvoje, tai, be abejo, šitie taršos objektai būtų prižiūrimi daug labiau, bet šiandien taip nėra.
Ir dar vienas dalykas dėl praktikos. Suomijos Vyriausybės kontroliuojamas „Fortumas“, atėjęs į Klaipėdą, miestiečiams žadėjo, kad internete bus informacija apie išmetimus, kad stende degs skaičiai apie įvairius išmetimo parametrus, kad visuomenė galės matyti daugybę technologinių dalykų, kad nebus deginamos šiukšlės iš kito regiono ir kad „Fortumas“ niekada nekels klausimo dėl šiukšlių įvežimo iš užsienio.
Tai visi šitie mano išvardinti „Fortumo“, t. y. Suomijos Vyriausybės kontroliuojamos įmonės, pažadai yra nieko verti. Jie elgiasi pas mus kaip bananų valstybėje, jie nė vieno iš tų pažadų neįvykdė. Maža to, sugebėjo nelegaliai iš užsienio eksportuoti daugybę baržų šiukšlių ir jas sudeginti čia, klaipėdiečiams ant galvų. Aš manau, tol, kol mūsų negerbia net tokios civilizuotos šalys kaip Suomija… beje, „Fortumo“ pelnas eina į Suomijos pensininkų fondą, o jūsų, kolega, liberalai, valdantys Klaipėdoje, subsidijuoja „Fortumą“ dvigubai užkeldami gyventojams šiukšlių mokestį, ir jūsų buvusi liberalų Vyriausybė taip pat prisidėjo prie to, kad valstybė per VIAPʼą, per kitas procedūras duoda antrąją dotaciją.
Nors ir kaip ten būtų, visi tą „Fortumą“ myli, bet niekas jo nekontroliuoja. Atstumas yra geriausia kontrolė. Jeigu „Fortumas“ ir panašūs investuotojai įrodys, kad jie gerbia Lietuvos piliečius, kad jie vykdo pažadus, kad jie elgiasi taip, kaip Švedijoje ar savo Suomijoje, tai, be abejo, išties atstumų klausimas turbūt atkris. Bet šiandien negerbia, nevykdo, todėl reikia atstumų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Dabar norėjau Naglio paklausti. Prisidedu prie kolegų nuogąstavimų dėl atstumų, dėl kurių tikrai būtų prarandama… atsirastų šilumos nuostolių, jeigu, tarkime, atliekos būtų deginamos šildymo tikslais. Bet yra kitas klausimas. Aišku, be abejo, mes turėtume prieš tai galbūt užtikrinti pačią kontrolę ir pačius saugiklius, kad tikrai tos pavojingos medžiagos nesklistų į aplinką. Mes negalvokime apie mus, kad mūsų verslas galbūt atsilieka ar technologijos atsilieka nuo kitų šalių, galbūt mes turėtume nustatyti griežtesnius reikalavimus, kad juos atitiktų.
Bet aš turiu kitą klausimą. Įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus, mes kaip tik turėtume mažinti degintinų atliekų kiekį, ir ar nereikėtų nustatyti ne atstumus, bet maksimalią ribą, kokį atliekų kiekį būtų galima deginti? Nes kol kas šiandien neatsakome, koks degintinas atliekų kiekis po 2030 metų būtų. Ar 500 tūkstančių? Tos trys kogeneracinės jėgainės, kurios projektuojamos, būtų perteklinės, mums gal tikrai reikėtų nustatyti maksimalų kiekį, kad nebūtų trys kogeneracinės elektrinės.
PIRMININKĖ. Kolege, klausti – minutė, atsakyti – dvi.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Gerbiama kolege, jūs čia teisingai klausiate ir jūsų pasiūlymą tikrai būtų galima integruoti į šitą projektą arba papildyti kitus Atliekų tvarkymo įstatymo straipsnius. Jūs čia labai viską teisingai sakote. Bet aš vis tiek manau, kad atstumas yra turbūt geriausias stabdymas biurokratizmo, geriausias gynimas piliečių interesų, geriausias saugiklis nuo galimų korumpuotų situacijų ir pats paprasčiausias būdas mažinti atliekų deginimą. Taip, Lietuvoje tada būtų sudėtingiau, praeitų entuziazmas daugybės šiukšlių deginimo jėgainių statytojams. Seimas savo valia nubrėžtų tam tikras ribas, kurių nevalia peržengti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas Nagli, man atrodo, čia ne atstumai – klausimas, ar penki, ar dvidešimt kilometrų, atstumas tas pats. Kuo toliau, tuo daugiau to gazolio sudegina, dar labiau teršia gamtą, kol nuveža ir grįžta. Klausimas tas, ar mes jau subrendome įsigyti švarias sistemas, kurios nekeltų jokio pavojaus? Įsivaizduokite, už kilometro nuo kokio nors miesto ar miestelio esanti vištidė ar kiaulidė daugiau nemalonių kvapų atneša nei uždarojo ciklo ta rekuperacinė elektrinė. Be to, apie šilumos nuostolius jau buvo pasakyta. Kaip jums atrodo, ar tai neperteklinis jūsų variantas? Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Problema šiukšlių jėgainei ne tik tai, kas išskrenda pro kaminą, teoriškai ir praktiškai daugybė šalių suvaldo tuos teršalus filtrais, kontrole, viešumu. Lietuvoje anksčiau ar vėliau tas bus, čia viskas gerai. Problema, kad jėgainė pritraukia milžinišką sunkiojo krovininio transporto, dažniausiai dyzelinio, eismą. Eismas milžiniškas, atveža daugybę tonų, triukšmas, dulkės, garsas, dyzelino išmetimai. Na, sakykim, galbūt tas transportas ateityje važinės suskystintomis dujomis ar panašiai, bet triukšmas ir dujos liks. Kitaip tariant, šitas objektas, skirtingai nei, pavyzdžiui, atominė jėgainė, paskui save dar tempia milžinišką papildomą transporto taršos kiekį. Dėl to, įsivaizduokite… Klaipėdoje jūs galėtumėte tiesiog pamatyti tą vaizdą, koks eina didžiulis srautas. Atstumo didinimas tikrai yra racionalus. Jeigu jūs bijote 20, gerai, siūlykite, kolega, 10–15. Bet siūlau vis dėlto atsižvelgti ir į šį aspektą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolega, geras įstatymo projektas, bet, manau, tikrai jis reikalaus šiokių tokių patobulinimų. Aš tik noriu paklausti, kaip jūs įsivaizduojate, na, ten esantį terminą gyvenvietė. Gyvenvietė, čia lyg buvo mintis, kalbant apie Vilniaus projektą, kad bendruomenė labai priešinasi, tai yra natūralu ir suprantama, ir buvo mintis, kad ta kogeneracinė elektrinė atsirastų kur nors arčiau sąvartyno, prie Kariotiškių. Bet Kariotiškės, žinome, irgi yra gyvenvietė. Tada vėlgi mestume dar kur nors, į kokią nors neutralią zoną, kaip aš suprantu. Ar jūs turite kokį nors kitą variantą, ar, kaip sakoma, galėsime tai tobulinti? Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mes parinkome šiuo momentu terminą gyvenamoji vietovė, bet jūsų pastabos labai racionalios ir teisingos. Jeigu Seimas pritartų, svarstant, aš manau, tą vietą būtų galima labai tiksliai nušlifuoti, apibrėžti ar patikslinti, kad visiems visiems būtų aišku, kas yra turima omenyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. L. Balsys – už.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu irgi padėkoti pateikėjui ir pasirašiusiems kitiems kolegoms, kurie teikia šį projektą. Jis tikrai vertas pritarimo pateikimo stadijoje, aišku, vertas tobulinimo tolesnėse svarstymo ir priėmimo stadijose, tačiau pati tendencija iš tikrųjų yra sveikintina. Atliekų deginimo gamyklos kelia pavojų tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai, nepaisant to, kad ten būna ir tie filtrai, nepaisant to, kad teigiama, kad laikomasi aukštos temperatūros reikalavimų, kad nesusidarytų išmetami dioksinai. Dioksinai yra kancerogeninės medžiagos, išmetamos į orą deginant, pavyzdžiui, kai kurias atliekas. Tačiau mes visi žinome, kad ir paleidimo metu, ir išjungimo metu, reguliavimo metu ta temperatūra krenta ir neišvengiamai dioksinų tam tikras kiekis išmetamas. Būnant toliau nuo gyvenamųjų vietovių būtų apsaugoti žmonės, kurie gyvena. Tai ypač aktualu Vilniaus gyventojams, nes ta planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė yra iš esmės visiškai pašonėje labai tankiai apgyvendintų rajonų.
Kitas dalykas, kuris buvo paminėtas, triukšmas, transportas, tarša, kurie tiesiogiai susiję ne su deginimu, bet tai yra labai svarbūs dalykai.
Ir trečias dalykas – Europos Komisija. Europos Komisija kritikuoja Lietuvą dėl perinvestavimo į deginimo įrenginius, tai yra visuose Europos Komisijos dokumentuose. Tiems kolegoms, kurie mano, kad taip nėra, siūlau paskaityti. Lietuvai prikišama, kad perteklinis perinvestavimas į deginimą neleis Lietuvai vykdyti žiedinės ekonomikos tikslų, o tai yra visų pirma perdirbimas. Taigi visas pastangas ir investicijas reikėtų nukreipti čia, o ne į deginimą. Kviečiu tikrai pritarti.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, lygiai prieš 46 metus šalia Vienos centro, kuris yra UNESCO paveldo objektas, už 3 kilometrų, pastatyta Špitelau atliekų deginimo jėgainė. Jinai stovi ant Dunojaus kranto, yra šalia istorinio miesto centro, kuris yra vienas iš lankomiausių Vienos objektų. Jį išdailinęs yra pasaulinio garso architektas F. Hundertvaseris, šitas objektas 46 metus veikia viename iš Europos lankomiausių miestų. Jeigu austrai prieš 46 metus apsisprendė statyti tokį objektą ir statė jį miesto centre tam, kad jis veiktų gyventojų naudai, mes matome šiandien pasiūlymų, kad tokie objektai Lietuvoje atsidurtų 20 kilometrų už miesto ribų, tai iš esmės yra pasakymas, kad mes šitų objektų nestatysime. Aš čia matau balsavimą: arba čia yra suradikalėjimas, tai tą ir pripažinkime, arba tai yra tiesiog nesuvokimas, nes lygiagrečiai eina Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kuris nustato visas procedūras, kaip gali tokie objektai atsirasti, kaip jiems taikomi procesai.
Gerbiamas N. Puteikis čia labai daug apie Klaipėdą pasakė, tai aš vieną pavyzdį pasakysiu, kaip veikia skandinavų korporacijos ir kaip veikia Lietuvos aplinkosauga. Kai per Klaipėdos uostą buvo importuota 7 tūkst. tonų airiškų atliekų, „Fortumas“ atleido visus savo pareigūnus, kurie buvo įsitraukę, visi Klaipėdos „Fortumo“ vadovai buvo nušalinti. K. Trečiokas pradėjo vidaus tyrimą Aplinkos ministerijoje, kodėl buvo išduotas leidimas sudeginti Klaipėdos „Fortumo“ jėgainėje importuotas atliekas. Nė vienas Lietuvos pareigūnas negavo jokio pareiškimo. Klausimas: ar tai skandinavų ir „Fortumo“ problemos, ar Lietuvos aplinkosaugos? Iš esmės aš tai vadinu balsavimu radikalizavimo link ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 10. Po pateikimo Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, numatomas svarstymas rudens sesijoje.
P. Saudargas – dėl vedimo tvarkos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš netikiu savo akimis, aš matau savo kompiuterėlį, kur yra rezervinis 1 klausimas – rezoliucija „Dėl birželio 23 dienos sukilimo“. Seimas ryte, neduokite man sumeluoti, pritarė darbotvarkės pakeitimui ir įtraukė šį klausimą į darbotvarkę. Nepamenu, kad jis būtų atmestas, išbrauktas bendru sutarimu. Klausimas yra, tačiau mes susitarėme su gerbiamu Istorinės atminties komisijos pirmininku, kadangi dar praeitos kadencijos Seimas (rezoliucija yra gana sena, 2015 metais įregistruota) buvo sudaręs komisiją tobulinti šią rezoliuciją, bet redakcinė grupė nepateikė komisijai jokio varianto, aš siūlau ir aš parengiau protokolinį nutarimą, paprašytas Posėdžių sekretoriato, perduoti šią rezoliuciją „Dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo“ įvertinti, šį projektą toliau tobulinti, redaguoti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybinės istorinės atminties komisijai. Jeigu mes galėtume pritarti tokiam protokoliniam nutarimui, tai gal nereikėtų tada ir iečių laužyti? Siūlyčiau tą padaryti kitą savaitę, nes data įpareigoja mus svarstyti šią rezoliuciją šiomis dienomis, o ne nukelti į rudenį. Siūlau kitą savaitę komisijai susirinkti ir panagrinėti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų, man atrodo, Seimo darbo praktikoje buvo taip, kad priimamas protokolinis sprendimas. Nes aš atsimenu, kai buvo siūloma dėl laikinosios komisijos sudarymo praeitoje kadencijoje, klausimai buvo susiję su atleidimu, FNTT vadovais ir visa kita, būtent tada protokoliniu nutarimu pagal Seimo nario, man atrodo, K. Masiulio pasiūlymą buvo priimtas sprendimas pavesti kitai komisijai šiuos klausimus spręsti. Man atrodo, jeigu čia yra rezoliucija, tai tikrai mes tą dalyką galėtume padaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Aš ką tik svarstytu klausimu, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš manau, kad klausimas ekonomiškai labai svarbus ir reikia Vyriausybės išvados, manyčiau.
PIRMININKĖ. Jūs dėl Atliekų tvarkymo įstatymo?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai taip.
PIRMININKĖ. Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Dabar E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad šis klausimas, dėl kurio mes taip vėlyvai sėdime, nėra atsitiktinis. Jis yra labai svarbus, didelės istorikų ir Lietuvos politikų paskutiniųjų 27 metų nepriklausomybės reikšmės klausimas. Klausimas yra, kad mes atkūrę visą heroizmo panteoną, o heroizmo panteoną pokario metų partizanų mes visi gerbiame, šio epizodo dėl 1941 metų, kai vokiečių kariuomenė jau buvo peržengusi sienas ir tai buvo kraštutinė nelaimė šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų, nutarėme netraukti, kaip yra rekomenduojama čia, į juridinius Seimo dokumentus. Pats jo svarstymas, aš manau, yra atmestinas, juo labiau kad mūsų frakcija šiandien ryte, kiek aš girdėjau, šio klausimo nėra svarsčiusi. Aš gerbiamojo P. Saudargo, kuris yra mano senas bičiulis… bet šis pasiūlymas buvo įtrauktas ne frakcijos vardu, todėl aš prašau šio dalyko neatiduoti svarstyti netgi komisijai. Paprasčiausiai, jeigu jau paleista visa tvarka, balsuokime dėl jo atmetimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Visiškai pritardamas, ką pasakė gerbiamasis E. Zingeris, aš siūlau net nepradėti šio klausimo priėmimo. Aš prašysiu balsavimo, kad būtų atidėtas iki kito posėdžio, išbraukti iš darbotvarkės, net nesvarstant protokolinio pavedimo klausimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik tiek galiu pasakyti, protokolinio niekas ir nesvarsto. Tai buvo kaip pono P. Saudargo pareiškimas. Istorinės atminties komisija išgirdo ir ji apsvarstys, redaguos ar neredaguos rezoliuciją ir tada pateiks arba nepateiks Seimui. Tada mes apsispręsime balsuodami. O šiandien daugiau jokios procedūros nebus. Dar L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmininke, pritardamas jūsų dabartiniam pasiūlymui dėl pono A. Gumuliausko komisijos, laukiančio rimto darbo, aš tik norėčiau reaguoti į tai, kas buvo pasakyta. Mielieji, E. Zingeris, man atrodo, truputį klaidžioja ne ten, kur reikia. 1941 metų Birželio sukilimas yra rezistencijos pradžia. Tai yra esminis dalykas. 1940 metais mes padarėme klaidą, 1941 metų birželį mes ją ištaisėme. Ir nuo to prasidėjo antisovietinė rezistencija, po to ir antinacinė rezistencija ir visą tą procesą reikia matyti taip. Mielieji, kai kalbame apie tokius istorinius dalykus, nereikia… Viskas yra jautru, bet tai yra labai svarbus dalykas. Ir Seimas galbūt, aš manau, turi teisę pasisakyti tokiais klausimais, įamžindamas šitų žmonių, sukilimo žmonių, norėjusių nepriklausomos laisvos Lietuvos, atminimą. Aš kalbu tik apie sukilimą…
PIRMININKĖ. Viskas. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu bet kokias diskusijas šiuo klausimu. Aš aiškiai pasakiau, kad po to, kai ponas P. Saudargas kreipėsi į Istorinės atminties komisiją, komisija išnagrinės šį klausimą ir arba pateiks Seimui balsuoti, arba ne. O čia dabar kiekvienas turime savo skirtingas nuomones, galų gale esame istorikai mėgėjai, o ne profesionalai. Kai ši komisija išnagrinės, tada ir bus sprendimas, o dabar dirbame toliau. Neleidžiu daugiau kalbėti. (Balsai salėje) Štai todėl. (Juokas, balsai salėje) Aš pagal Statutą turiu teisę arba suteikti teisę kalbėti… (Balsai salėje) Neprivalau. Jeigu jūs man parodysite tokį straipsnį, tada aš paklausysiu, o dabar niekam nesuteikiu, nei J. Bernatoniui, nei E. Zingeriui, nei L. Kasčiūnui.
19.05 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-400(2) (pateikimas)
Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Vinkus. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, teikiu Sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagal dabar galiojantį įstatymą mokamų paslaugų kainas tvirtina sveikatos ministras. Teikiamu šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti šių kainų tvirtinimo tvarką ir leisti jas tvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovams suderinus atitinkama tvarka. Šiuo metu yra trys apmokėjimo šaltiniai. Paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Antra, mokamos paslaugos, kurias apmoka patys pacientai. Ir trečias, iš PSD apmokamos paslaugos, už kurias, esant tam tikroms sąlygoms, sumoka patys pacientai tada, kai yra nedrausti, ir panašiai.
Kodėl siūlomas toks pakeitimas? Mokamų paslaugų sąraše nėra gyvybiškai svarbių paslaugų, jis yra nedidelis, apie 200 pozicijų. Pirmą kartą jis buvo patvirtintas 1996 metais, labai seniai. Į sąrašą yra įtrauktos kosmetologijos paslaugos, nėštumo nutraukimo paslaugos, kai tam nėra medicininių indikacijų, akupunktūra, manualinė terapija, dantų protezavimo paslaugos. Mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo sveikatos priežiūros įstaigos praplėsti negalės, nes jį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Ir trečia, kaip matyti iš anksčiau pateiktos informacijos, dabar galiojanti mokamų paslaugų kainų tvirtinimo tvarka nelanksti, galiojančios kainos yra seniai pasenusios, neatitinka paslaugų teikimo dabartinių sąnaudų. Jeigu ir toliau kainas tvirtintų sveikatos ministras, norint pasiekti geresnį tvirtinamų kainų lankstumą ir objektyvumą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų periodiškai rinkti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų apie šioms paslaugoms teikti skiriamas paramos sąnaudas, paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokestį, vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones, elektros energiją, komunalines paslaugas, turto amortizaciją ir t. t. Įstaigoms būtų užkrauta didelė administracinė našta.
Skirtingose sveikatos priežiūros įtaigose, teikiant tas pačias paslaugas, susidaro skirtingi šių paslaugų teikimo kaštai. Sveikatos apsaugos ministras, tvirtindamas vienodą visoms įstaigoms paslaugos kainą, negali to įvertinti, o kainas tvirtindamos pačios įstaigos galės diferencijuoti pagal susidariusias sąnaudas. Mūsų manymu, čia pateikėme šitą projektą ponas D. Kaminskas, ponas R. Martinėlis ir kiti kolegos. Ne, šitą teikiu aš vienas, supainiojau su virš 80 metų. Teritorijose, kur yra kelios sveikatos priežiūros įstaigos, siūloma tvarka paskatintų tų kainų konkurenciją.
Paskutinis. Kodėl šis siūlomas variantas pranašesnis už kitą? Kuo pranašesnis? Kaip minėjau, dabartinę praktiką suformavo daug problemų, kurios reikalauja sprendimų. Siūlomas variantas leistų objektyviai atsižvelgti į konkrečioje įstaigoje susidarančias paslaugų teikimo sąnaudas, minėjau. Pacientas, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, visada gali pasirinkti jam tinkamą įstaigą. Siūloma mokamų paslaugų kainų tvirtinimo metodika sudarys sąlygas ženkliai lankstesniam kainų atsinaujinimo procesui. Šiuo metu kainų tvirtinimas yra pavestas Sveikatos apsaugos ministerijai, o norint jas apskaičiuoti būtina surinkti, kaip sakiau, informaciją. Kainos yra nuo 1996 metų, paskui 2006 metais buvo papildytos, nekeičiamos dešimt ar net dvidešimt metų. Tai tiek norėčiau ir siūlyčiau jums priimti tą mano pateiktą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pritardamas taip išsamiai pristatytam klausimui noriu tokį vieną klausimą pateikti. Yra įstatuose patvirtintos įstaigų stebėtojų tarybos, gydymo tarybos. Kadangi ten paslaugos yra mokamos ir medicininės, ir nemedicininės, ar nebuvo galvojama, kad, sakykime, gydymo taryba kiek nors įsitrauktų į tų medicininių paslaugų spektro tvirtinimą? Tik tiek norėjau paklausti, šiaip tai pritariu šitam jūsų pasiūlymui.
A. VINKUS (LSDPF). Labai ačiū. Iš tiesų viešųjų įstaigų, ligoninių, poliklinikų ir pirminės sveikatos priežiūros centrų kainas siūlome tvirtinti vadovams, suderinus su stebėtojų taryba, o biudžetinių įstaigų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, kainas leisti tvirtinti suderinus su savininko teisę vykdančia institucija, o privačių institucijų, kurios dirba sudarydamos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, leisti, kad kainas tvirtintų patys įstaigų vadovai. Į jūsų klausimą atsakau teigiamai ir pritariu.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man dar būnant komiteto pirmininku tris kadencijas, jau suinteresuoti žmonės vaikščiojo su tuo siūlymu, prašymu registruoti tokį įstatymo projektą, bet aš neišdrįsau dėl to, kad mokamų paslaugų atsiranda labai daug. Jeigu žmogus nedraustas arba jeigu neturi siuntimo, iš karto jis turi mokėti. Šiandien Lietuva ir taip moka iš namų ūkio išlaidų daugiau negu Europos Sąjunga rekomenduoja. Jūs tikriausiai numanote, kad jeigu steigėjas ir įstaiga pati tvirtins tas mokamas paslaugas, tai paslaugos žmonėms labai pabrangs. Ar jūs tikrai norite pabranginti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos žmonėms?
A. VINKUS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad tikrai, mano įsitikinimu, paslaugos nepabrangs. Gerbiamasis D. Kaminskas, man rodos, dar papildys mane. Prašom.
PIRMININKĖ. Prašom. Klausia gerbiamas D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiuo klausimu aš manau, kad būtų toks apsisprendimas, kad reikėtų palaikyti. Aš ekspromtu norėjau klausti gal atsakydamas A. Matului. Procedūrų ir visų šių paslaugų kiekį nustatys, kaip aš suprantu, ministras, aš tą ir norėjau, o dėl kainų nuspręs gydymo įstaigos vadovas, suderinęs su stebėtojų taryba. Ar teisingai supratau?
A. VINKUS (LSDPF). Teisingai, man taip atrodo.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš dėl paslaugų, kad jų nepadidės, kad yra numatytos. Jūs sakote, kad jeigu negavo kokių nors paslaugų, kad įstaiga apmokestins tas paslaugas. Ne apie tai kalbama. Čia paslaugų kiekis bus nustatytas, jos bus numatytos, o tas kainas nustatys pats organizatorius.
A. VINKUS (LSDPF). Galų gale stebėtojų tarybos ir steigėjai bus labai suinteresuoti, kad šito neįvyktų, ir bus tam tikra kontrolė.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė. Nebeklausiate? Tada L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Į mano klausimą jau atsakė, atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. R. Martinėlis – už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pritariu šitam pasiūlymui. Ir tikrai, kadangi kainynas nekeistas daugiau kaip 20 metų, o Gydytojų vadovų sąjunga, Ligonių asociacija į Sveikatos apsaugos ministeriją yra kreipusis daug kartų su prašymu kainyną peržiūrėti, tai tikrai jau pribrendo reikalas, nes praeitų kadencijų Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė į tai visai nekreipdavo dėmesio. Aš, pritardamas šitam pasiūlymui, noriu pasakyti, kad tikrai jau pribrendo laikas pakeisti kainyną ir reikia apsispręsti. Noriu pasiūlyti visiems pritarti.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Niekaip negaliu pritarti šitam įstatymo projektui. Tiesą sakant, mane gerbiamas Antanas labai nustebino, kad jis tą įstatymo projektą teikė. Aš suprantu, kad Gydytojų vadovų sąjunga labai norėtų tokio sprendimo, bet reikia paklausti, o kokios bus tokio sprendimo pasekmės. Niekam ne paslaptis, kad dabar valstybės ir savivaldybių įsteigtos institucijos ir taip veikia tam tikromis šiltnamio sąlygomis, nes turtas, kuris šitoms institucijoms suteiktas, nei tų institucijų yra nudėvimas, nei apskaitomas, nei iš jų lėšų finansuojamas. Ir tuo tarpu yra galimybė teikti mokamas sveikatos paslaugas.
Nėra normalu, kai įkainiai nėra peržiūrimi 20 metų, tačiau jeigu tie įkainiai bus palikti tvirtinti pačioms įstaigoms, su visa pagarba stebėtojų taryboms, įvairiems kitiems steigėjams ir kitiems geriesiems žmonėms, tikrai neturiu jokių iliuzijų, kad šito sprendimo rezultatas bus koks nors kitas kaip tik įkainių augimas.
Ponas A. Vinkus paminėjo čia pateikdamas tokias paslaugas kaip nėštumo nutraukimas ar kiti dalykai, kurie galbūt nekeltų didelės simpatijos. Bet yra, pavyzdžiui, visos psichoterapeuto paslaugos, kurios mums yra nepaprastai svarbios, taip pat dantų protezavimo paslaugos ir t. t., ir panašiai. Jau dabar mūsų žmonės, namų ūkiai sveikatos paslaugoms išleidžia ganėtinai didelę dalį savo biudžeto. Šito sprendimo rezultatas bus toks, kad jie išleis dar daugiau. Ir tikrai ne visos paslaugos, kurios yra tame sąraše, yra kažkokios prabangos paslaugos ar netinkamo gyvenimo būdo paslaugos.
Labai apgailestauju, tikrai negaliu pritarti. Manau, kad mes turime skirti daug daugiau dėmesio tam, kad būtų išskaidrintas ir sutvarkytas šitų institucijų naudojamo turto valdymas, kad mes pamatytume realius paslaugų teikimo kaštus, tada jau galėtume kalbėti apie kitus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 34, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Aš siūlau, kadangi tai yra pinginiai dalykai, kad būtų Vyriausybės išvada šiuo klausimu. Ar pritariate? Pritarta.
Kviečiu dar kartą A. Vinkų pateikti Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Replika po balsavimo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš vis dėlto taip pat pritarčiau ir pritariu I. Šimonytei dėl to, ką ji pasakė. Manyčiau, kadangi vis tiek bus tobulinama, kaip supratau, kad turėtų būti kažkokios lubos, kad nesinaudotų. Dėl šito pagalvoti būtų galima. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Siūlau dar papildomą Biudžeto ir finansų komitetą ir galbūt čia reikia Vyriausybės išvados?
PIRMININKĖ. Tai aš jau pasakiau dėl Vyriausybės išvados. Dar yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritariate? Reziumuoju: pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas ir Seimas prašo Vyriausybės išvados iki svarstymo stadijos.
K. Mažeika šiuo klausimu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš, gerbiama pirmininke, norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte už.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – už.
19.18 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-692(3) (pateikimas)
Dabar prašom pateikti Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. VINKUS (LSDPF). Jeigu galima, aš posėdžio pirmininkės prašau dar du žodžius. Aš visiškai suprantu, ponia Šimonyte. Ir mes dėl to paties labai išgyvenome, bet jūs puikiai žinote, kiek šiuo metu biudžete yra pinigų – yra tiek, kiek yra. Lygiai tas pats ir su dantų protezavimu – katastrofa. O iš esamo PSD fondo biudžeto skiria tik 1222, priklausomai, kiek protezuoji dantų. (Balsai salėje) Ne, aš noriu pasakyti, aš dėkoju, ir mes apie tai galvojome.
Tai dabar pristatau naują dokumentą. Kaip rodo statistika, šiuo metu Lietuvoje gyvena 156 tūkst. 80 metų arba vyresnių žmonių. Tai sudaro šiek tiek daugiau kaip 5 % visų Lietuvos gyventojų. Visi jie nedirba, gyvena iš pensijos. Kai kurių pensijos siekia jums žinomus skaičius. Visi šie žmonės turi daug sveikatos problemų, o gaunamos pensijos dydžiai apsunkina galimybes patenkinti būtiniausius poreikius.
Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad Lietuvoje vaistai iš PSDF biudžeto lėšų gali būti kompensuojami 100 %, 90 %, 80 % ar net 50 %. Didžiajai daliai vaistų yra taikomas 80 % kompensavimas. Suprantama, kad kuo mažesniu procentu vaistai kompensuojami iš PSDF biudžeto, tuo didesnę dalį turi primokėti pacientas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei Kompensuojamųjų vaistų ir priemonių sąrašus, būtų kompensuojama 100 % bazinės kainos, visais atvejais siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti irgi pritardamas jūsų pasiūlytam projektui, ar nebūtų tikslinga pagalvoti apie tai, kad nuo vyresnio amžiaus, sakykim, 80 metų, būtų praplėsti kompensuojamųjų medikamentų sąrašai įtraukiant aktualiausius lėtinėms ligoms gydyti skirtus medikamentus? Toks būtų klausimas.
A. VINKUS (LSDPF). Tai visai realus jūsų klausimas. Tai galima mums dar aptarus svarstymo stadijoje teikti pastabas.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik noriu paklausti. Prieš tai svarstomu klausimu sakėte, kad biudžetas siauras, nėra pinigų, reikia papildomai apmokestinti žmones. Dabar jau pinigų atsirado ar kaip čia yra?
A. VINKUS (LSDPF). Noriu pasakyti. Galime ironizuoti, pone Antanai, bet aš noriu pasakyti, kad šio įstatymo projekto tikslams pasiekti bus naudojamos PSDF biudžeto lėšos. Valstybinės ligonių kasų duomenimis, 2016 metais asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, buvo išleista 25,8 mln. eurų. Dabar žiūrint, 2017 m. sausio 1 d., išankstiniais duomenimis, tokių 80 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų yra virš 156 tūkst. Vidutiniškai šio amžiaus grupės gyventojų skaičius kasmet padidės 6,7 %. Šiam kompensavimui šiais metais papildomai iš tiesų reikės, atsakau, 3 mln. eurų biudžeto lėšų. Todėl be Vyriausybės išvadų mes čia negalėsime spręsti. Yra ir dar kitų variantų, kuriuos mes aptarėme ir su ponu D. Kaminsku. Jis dar mane nori papildyti, jeigu pirmininkė leis.
PIRMININKĖ. Prašau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų galima rasti paprastą šaltinį. Mes komitete visi vienbalsiai buvome kaip ir iniciatoriai, kad būtų peržiūrėtas PSDF lėšų pervedimas į „Sodrą“ už duomenų administravimą, kur būdavo numatoma 4 mln. Štai jums ir šaltinis. Jeigu Seimas pritars, mes geriau šituos pinigus, kurie buvo skirti administravimui, pervestume žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po… (Balsai salėje) Ką tu nori kalbėti? (Juokas salėje) A. Matulas – už. Pirmininke! Atsiprašau, gerbiamas Vinkau, jūs jau galite atsisėsti.
A. VINKUS (LSDPF). Gerai. Aš tik noriu padėkoti L. Matkevičienei ir R. Martinėliui, ir gerbiamam kolegai D. Kaminskui, kurie labai daug padėjo rengiant šitą įstatymo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu jau valdančioji dauguma suras 3 mln. eurų ir kompensuos vyresniems asmenims vaistus be priemokų 100 %, tai mes sveikiname. Galite nuo 60 metų tai daryti. Bet aš noriu pasakyti, kad, gerbiamas Antanai Vinkau, esate drąsus žmogus. Prieš tai svarstomu klausimu aš to nesiryžau daryti 15 metų. Jūs tai pateikėte ir dauguma balsavote už tai, kad žmonėms pabrangs paslaugos. Anuo atveju lėšų nebuvo, nes steigėjai to seniai nori – kai kurias paslaugas apmokestinti.
Pavyzdį galiu pasakyti. Taip, Ligonių kasa nustato, kad sergant tam tikromis ligomis skiria penkis masažus. Ar penkių masažų užtenka? Taip, neužtenka. Visi, kurie sirgote bet kokia stuburo patologija, mažiausiai dešimt procedūrų užsisakote. Už tas kitas penkias procedūras dabar mokėsite patys, bet kainas jums nustatys steigėjas, įstaigos vadovas. Jeigu rasite nors vieną atvejį, kad tos paslaugos atpigs, tada aš jums būsiu dėkingas. Tikrai labai gaila, kad tokie rimti strateginiai klausimai sprendžiami teikiant pataisas ne Vyriausybei, ne ministerijai, o dauguma balsuojate vien dėl to, kad savas teikia. Tikrai yra labai negerai, labai negražu ir tiesiog nežinau, kaip reaguos žmonės.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs nesijaudinkite. Mes paprašėme Vyriausybės išvados, ir viskas čia bus aišku.
Dabar dėl to klausimo. Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu pritariame. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą ir irgi paprašyti Vyriausybės išvados. Ar pritariate? Pritarta.
19.26 val.
Informaciniai pranešimai
Darbotvarkės klausimai baigti. Dabar yra dar protokolinis sprendimas dėl Tarpparlamentinių ryšių su Juodkalnija grupės įsteigimo. Siūloma įsteigti Juodkalnijos grupę. Pirmininku… Atleiskite, bet aš neperskaitau. Grupės pirmininkas – G. Vaičekauskas, pavaduotoja – Rita Miliūtė, Rūta Miliūtė.
19.27 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar dar yra vienas pareiškimas. Prašau. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, gerbiami kolegos, kad taip vėlai, bet, deja, tenka. Gerbiamieji kolegos, 2017 m. birželio 20 d. Seimo narys G. Landsbergis įregistravo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku“ projektą, kuriuo siekiama, kad Seimas (cituoju) „rekomenduotų Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams išreikšti nepasitikėjimą komiteto pirmininku E. Jovaiša ir išrinktų kitą komiteto pirmininką“.
Kolegos, tai Seimo praktikoje precedento neturintis siūlymas. Seimo nariai, o ypač opozicijos politikai, gali nepasitikėti savo oponentais, o parlamentinėse diskusijose ir viešuosiuose pareiškimuose kritiškai apie juos kalbėti, tačiau kad ir kokios nuomonės jie būtų apie savo kolegas Seimo narius, juos kritikuodami bei vertindami jų politinę veiklą ir priimamus sprendimus, jie patys privalo laikytis Konstitucijos, Seimo statuto bei kitų teisės normų. Privalu laikytis etikos, paisyti ir elementaraus padorumo normų. Nesutikdami su Seimo komitetų pirmininkų priimamais sprendimais, jų atžvilgiu kiti Seimo nariai gali inicijuoti Seimo statuto numatytas procedūras. Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė, kurios teisės normos gina Seimo narį, kaip ir bet kurį kitą asmenį, nuo nepagrįstų kaltinimų, šmeižimo ar „nuteisimo“ ne pagal teisės reikalavimus.
Beje, Seimo narys G. Landsbergis, parengęs ir įregistravęs minėtą Seimo nutarimo projektą, akivaizdžiai nepaiso nei Konstitucijos, nei Seimo statuto reikalavimų. Tai pasakytina ne vien dėl Statute reglamentuojamų teisinių procedūrų nesilaikymo. Jei tai būtų vien jauno nepatyrusio Seimo nario parlamentinės veiklos trūkumai ir klaidos, padarytos rengiant Seimo nutarimo projektą, būtų galima palikti vertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, Seimo nario G. Landsbergio rinkėjams ar net jo vadovaujamai politinei partijai tikintis, kad ji laikysis civilizuotų standartų, padarys įtaką savo pirmininko poelgiams ir atkreips dėmesį į jo politinio profesionalumo spragas.
Tačiau Seimo narys G. Landsbergis, inicijuodamas Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatų neatitinkantį teisės aktą, palydėdamas jį viešais mane įžeidžiančiais ir šmeižiančiais pasisakymais, jau peržengė ir kitą ribą. Savo įregistruotame Seimo nutarimo projekte Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigia, arba nuteisia, jog aš drauge su kitais Švietimo ir mokslo komiteto nariais esą veikiau (cituoju) „vykdydamas paskirų aukštųjų mokyklų interesus atstovaujančių įtakos grupių užsakymą“ (citatos pabaiga). Tai siekis Seimo rankomis „nuteisti“, nors jaunas politikas ir pats pripažįsta, kad šie jo konstatuojami faktai grindžiami vien tuo, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo svarstyti teisės aktus, susijusius su universitetų tinklo pertvarka. Tokie parlamentaro veiksmai yra ne tik nesuderinami su Seimo nario ar net bendražmogiška etika, bet ir trukdo man ir mano kolegoms vykdyti Konstitucijos ir Seimo statuto garantuojamas Seimo nario pareigas, žemina mano, kaip Seimo komiteto pirmininko, reputaciją, menkina priimamus sprendimus.
Be jokio teisinio pagrindo, remdamasis tik kažkada viešai pareikštomis išankstinėmis nepasitvirtinusiomis prielaidomis dėl galimo mano interesų konflikto, Seimo narys G. Landsbergis kaltina mane asmeniškai ir net visą komitetą, kad esą deramai nevykdėme Konstitucijos ir įstatymų nustatytų pareigų. Seimo narys G. Landsbergis neaiškiais tikslais siekia diskredituoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, trikdyti jo veiklą ir žlugdyti universitetų ir aukštojo mokslo pertvarką.
Dėl visų anksčiau išvardintų arba, atsiprašau, įvardintų aplinkybių ir stebėdamas jaunojo Seimo kolegos nepaliaujamą politinės antikultūros srautą bei asmenines insinuacijas pareiškiu, kad pasilieku sau teisę neapsiriboti vien šiuo pareiškimu, bet imtis ir kitų teisinių gynybos priemonių. Taip pat linkiu Seimo nariams savo kolegų veikloje įžvelgti ir vertinti geras intencijas ir nuoširdžias pastangas Tautos ateities labui. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Daugiau jokių pareiškimų nėra. Siūlau registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, birželio 22 dienos vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.