LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 2 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2266

 

2018-06-20  Nr. 109-P-23

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Bronius Markauskas pavaduojantis Valių Ąžuolą, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti naują sąvoką – „parlamentinė partija“, kurios požymis būtų „turinti savo narių frakciją Seime“. Pažymime, kad Seimo statuto aštuntajame skirsnyje nustatyti Seimo frakcijų formavimo principai bei procedūros frakcijos formavimo niekaip nesieja su Seimo narių naryste politinėje partijoje. Priešingai, Seimo statuto 38 straipsnio 1 dalyje (pakartojant konstitucinį Seimo narių laisvo mandato principą) įtvirtinta, kad „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“. Pagal šią nuostatą frakciją gali sudaryti vienos politinės partijos nariai, kelių politinių partijų nariai, taip pat politinių partijų nariai kartu su politinėms partijoms nepriklausančiais Seimo nariais. Taigi, politinės partijos požymis „turinti savo narių frakciją Seime“ neatitiktų Seimo nario laisvo mandato principo, be to, įvertinus frakcijų sudarymo galimybes, būtų neaiškus ir praktikoje sunkiai pritaikomas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis). Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimo politinėms partijoms sąlygą – „proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui“. Ši sąlyga diskutuotina keliais aspektais (tai atitinkamai taikoma ir šios dalies sąlygai apie politinės partijos narius, išrinktus savivaldybių tarybų nariais):

2.1.Seimo rinkimų įstatymo penktajame skirsnyje apibrėžiant politinių partijų teisę kelti kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose bei kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, reikalavimai kandidatui niekaip nesiejami su jo naryste jį keliančioje politinėje partijoje. Taigi, politinė partija gali kelti kandidatais savo narius, jokiai partijai nepriklausančius asmenis, o taip pat – ir kitų politinių partijų narius. Be to, politinės partijos narys gali išsikelti save vienmandatėje rinkimų apygardoje ir būti išrinktas nesiejant jo asmens su naryste partijoje. Priklausymo partijai (narystės) požymio siejimas su išrinkimu į Lietuvos Respublikos Seimą tiesiogiai neatspindi politinės partijos palaikymo ir nėra tiesiogiai proporcingas partijos indėliui į rinkimų rezultatus;

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

2.2. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jos būtų taikomos (t.y. valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi) pagal Seimo narių priklausymą politinėms partijoms jų išrinkimo metu, ar ir pagal narystę politinėje partijoje po Seimo rinkimų. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatos atitinkamai tikslintinos, o jei būtų nurodytas partijos nario buvimas Seimo nariu nepriklausomai nuo narystės pradžios momento, projektas pildytinas nuostatomis dėl valstybės dotacijos perskaičiavimo pasikeitus Seimo nario partiškumui.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

           3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos yra neaiškios, neapibrėžtos ir nekonkrečios, todėl nėra aišku, kaip turėtų būti taikomos praktikoje:

          3.1. nuostata „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija suskyla“ yra konstruojama neapibrėžtomis neteisinėmis kategorijomis ir dėl šio neapibrėžtumo negalėtų sukelti teisinių pasekmių. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ nenumato politinės partijos, kaip juridinio asmens, „skilimo“. Seimo statute taip pat nėra nuostatų, reglamentuojančių Seimo frakcijų „skilimą“, jungimąsi ar pertvarkymą. Pagal Seimo statuto aštuntojo skirsnio nuostatas frakcijos įsikuria ir išyra, o įkuriamos yra ne partiniu pagrindu, o Seimo narių laisva valia, todėl negali egzistuoti tokia teisinė kategorija kaip „jos frakcija“; 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

3.2. analogiškai neapibrėžtos ir šios dalies kategorijos „nauja parlamentinė partija“, „buvusi partija“;

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

          3.3. iširus Seimo frakcijai nebūtinai turi įsikurti naujos frakcijos, o jeigu įsikuria – nebūtinai tos frakcijos pagrindu, ir nebūtinai dvi.

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

 

 

 

            4. Apibendrintai įvertinus projekto nuostatas bei atsižvelgiant į šios išvados 1-3 pastabas darytina išvada, kad projekte siūloma iš esmės keisti politinių partijų finansavimo modelį ir nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms būtų paskirstomi ne pagal rinkėjų balsu, o pagal faktinį partijų atstovavimą Seime bei savivaldybėse, nepriklausomai nuo rinkėjų balsų, paduotų rinkimuose už tų partijų kandidatus. Siūlomas esminis reglamentavimo pakeitimas vertintinas kaip fragmentiškas, neatspindintis daugelio partiškumo, priklausymo frakcijoms ir pan. aspektų, turinčių esminę įtaką taikant naująjį politinių partijų finansavimo modelį. Projektas iš esmės tikslintinas aiškiai apibrėžiant finansavimo kriterijų sąsają su Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario priklausymu konkrečiai partijai, nustatant aiškų narystės kriterijaus taikymo momentą bei narystės pasikeitimo įtaką valstybės biudžeto asignavimų skyrimui.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

2

 

 

           5. Projekto 2 straipsnyje siūloma panaikinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus nustatyti politinei partijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų asignavimų dydį (priimti sprendimus) ir šioje dalyje nustatytu laiku skiriamas lėšas pervesti politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Toks teisinis reguliavimas neatitinka kečiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad „Valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms numatomi Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir skiriami per Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą atskirą biudžeto programą (šio straipsnio 1 dalis). Valstybės biudžete nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms suma (šio straipsnio 2 dalis). Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede politinėms partijoms numatytų 5 502 tūkst. Eur. asignavimų valdytoja. Taigi, tik ši institucija gali priimti sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo (ar jų neskyrimo esant keičiamo įstatymo numatytiems pagrindams) politinės partijos veiklai.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

 

 

 

      6. Projektu atsisakoma galiojančios keičiančio įstatymo nuostatos, pagal kurią valstybės biudžeto asignavimai skirstomi ir pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Nėra aiškų, kodėl iš trejų rinkimų, kurių rezultatai lemia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą politinėms partijomis, pasirenkami tik Seimo rinkimų bei savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

 

 

 

             7. Atsižvelgiant į tai, kad projektu politinių partijų finansavimo modelis keičiamas iš esmės, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įvertinant pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės biudžeto asignavimus gaunančių politinių partijų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlytina politinių partijų finansavimo modelį keisti nuosekliai bei nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas artimiausiam rinkimų į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų bei Seimo rinkimų ciklui, kuriam pasibaigus dabartinį finansavimo modelį visiškai pakeistų naujasis.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-06-12

Nr. XIIIP-2266

 

 

 

             8.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 89.2. punktu projekto 1 straipsnio pavadinimas keistinas į “2 straipsnio pakeitimas”, o pakeitimų esmėje dėstoma atskiromis dalimis, 1 dalyje nurodant straipsnio papildymą nauja 4 dalimi, o 2 dalyje – 4-10 straipsnio dalių pernumeravimą.

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

12

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2018-06-15

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266 (toliau – Projektas) pažymime, kad Europos Sąjungos teisė nacionalinių partijų finansavimo klausimų nereglamentuoja. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad dėl politinių partijų finansavimo ne kartą yra pasisakyta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bei Ministrų Komiteto rekomendacijose[1], Europos Tarybos įsteigtos Europos komisijos kovai už demokratiją (Venecijos komisijos) gairėse ir ataskaitose[2]. Nors valstybės naudojasi plačia diskrecijos laisve nustatant partijų finansavimo sistemas, tačiau politinių partijų finansavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta demokratija ir politinis pliuralizmas. Viešojo finansavimo paskirstymas turi būti objektyvus, sąžiningas ir pagrįstas. Siekiant užtikrinti politinį pliuralizmą ir lygias galimybes skirtingoms politinėms jėgoms valstybės yra skatinamos skirti viešą finansavimą ne tik parlamente atstovaujamoms partijoms, bet ir kitoms partijoms, kurios atstovauja elektoratą (pvz., surenka tam tikrą balsų skaičių rinkimuose). Įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktas pastabas svarstytina, ar Projektu siūloma įtvirtinti politiniu partijų finansavimo sistema tinkamai užtikrins demokratijos ir politinio pliuralizmo principų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.   

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266 bei Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymą šiam projektui svarstė savo 2018 m. birželio 19 d. posėdyje, kurio metu bendru sutarimu pritarta šiuo raštu teikiamai VRK nuomonei dėl minėto įstatymo projekto.

VRK nepritaria Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2266 bei Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus pasiūlymui ir pritaria Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje suformuluotiems teikiamo projekto trūkumams, nes:

1.    VRK nuomone, rinkėjų palaikymą politinėms partijoms labiau atspindi rinkėjų paduoti balsai nei laimėti mandatai, kadangi vienam mandatui gauti savivaldybių tarybų  rinkimuose skirtingose savivaldybėse reikalingas skirtingas balsų skaičius, Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardos per pakartotinį balsavimą mandatas gali būti laimimas labai maža balsų persvara (teoriškai vieno balso).

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

2

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

2. Siūlomu projektu naikinami terminai, iki kada valstybės biudžeto asignavimai pervedami politinėms partijoms (šiuo metu galiojančio Politinių partijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalis) bei tai, kad VRK turi nustatyti kiekvienai partijai skiriamų asignavimų dydį. Tokiu atveju, valstybės biudžeto asignavimai iš viso negalėtų būti skiriami politinėms partijoms.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

3

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

         3. Šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia neskirti valstybės biudžeto asignavimų šiurkščius pažeidimus padariusioms politinėms partijoms ar toms, kurioms pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant teismo sprendimu už netinkamą veiklą. Priėmus aptariamą projektą, gali susiklostyti situacija, kai šiurkštų įstatymo pažeidimą padariusios ar teismo sprendimu likviduojamos politinės partijos nariai įsteigs naują politinę partiją, jos nariai įkurs naują frakciją ir išsaugos politinei partijai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys yra tapačios, tai yra 1 dalyje nurodyta, kurios partijos turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus, 2 dalyje – kad valstybės biudžeto asignavimai paskirstomi 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

4

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

4. Nepagrįstai atsisakoma atsižvelgti į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Pakeitus asignavimų skirstymo tvarką iš esmės keičiamos proporcijos: Seimo rinkimų rezultatai turėtų 67 proc., o savivaldybių tarybų rinkimų – 33 proc. įtakos. Šiuo metu[3] Seimo rinkimuose paduoti balsai sudaro 60 proc. (daugiamandatėje apygardoje apie 23 proc. balsų, vienmandatėse (įskaitant pakartotinį balsavimą) – 37 proc.), savivaldybių tarybų rinkimų – 19 proc., rinkimų į Europos Parlamentą - 21 proc. visų rinkėjų balsų. Taigi savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų įtaka būtų ženkliai padidinta.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

5

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

         5. Neaiškios sąvokos: „parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“, „tautinių mažumų partija“.

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

6

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019-06-19 Nr. 2-644(1.5.)

 

 

 

   6. Kiti siūlomo reguliavimo trūkumai:

        a) Kadangi politinės partijos kandidatais gali kelti ne tik savo narius, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 3 dalį nėra aišku, ar valstybės biudžeto asignavimai skirstomi politinėms partijoms pagal jų iškeltų kandidatų, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ar pagal partijos narių, išrinktų Seimo ar savivaldybių tarybų nariais, skaičių, ir kuriuo momentu narystė partijoje tikrinama: rinkimų metu, skirstant asignavimus, bei kaip skirstomi asignavimai tuo atveju, jei kandidatą kėlė kelios politinės partijos.

        b) Kadangi Seimo frakcijai gali priklausyti ne tik partijos iškelti kandidatai, bet ir išsikėlę bei kitų partijų iškelti kandidatai, pagal siūlomą įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nėra aišku, kaip „frakcijos skilimo metu“ skaičiuojami jos nariai (visi, tik partijos kelti) ir kaip skaičiuojami naujų frakcijų nariai (ar vertinamas jų iškėlimo faktas bei narystė konkrečioje partijoje, jei taip, kuriuo momentu narystė partijoje vertinama).

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

7

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

1

 

 

Kadangi Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą organizavimo ir vykdymo, politinių partijų steigimosi, registravimo ir veiklos srityse, pagal kompetenciją pateikiu preliminarų vertinimą Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas).

 

Dėl Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio:

1. Siūlytina apsvarstyti projekto papildymo nauja sąvoka „parlamentinė partija“ būtinybę, kadangi tokios partijos vienintelė išskirtinė savybė būtų narių frakcijos turėjimas Lietuvos Respublikos Seime. Pažymėtina, kad Seimo frakcijų formavimo tvarka nustatyta Seimo statute. Politinių partijų įstatymo paskirtis visiškai kitokia - įstatymas reglamentuoja visų politinių partijų, tai yra tokių juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos ir pertvarkymo ypatumus, finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Siekdami teisėkūros sistemiškumo principo, siūlytume „parlamentinės partijos“ apibrėžimą, jeigu tokiam bus pritarta,  įtvirtinti Seimo statute.   

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

8

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

 

 

 

2. Papildydami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą 1 pastabą dėl Seimo nario laisvo mandato principo, pateikiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją - pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimą sudaro Tautos atstovai – Seimo nariai. Konstitucinis Seimo nario – Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys nėra kurios nors teritorinės bendruomenės, piliečių bendrijos ar grupės, politinės partijos ar kurios nors kitos organizacijos atstovas; jis atstovauja visai Tautai ir Seimo nario mandatas negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais. Atsižvelgiant į tai,  Seimo narių narystė politinėje partijoje neturėtų būti grindžiama/paremta Seimo frakcijos formavimo pagrindu.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

9

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

2

 

 

Dėl Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio:

1. Siūlytina apsvarstyti, ar pagal naujai siūlomą reguliavimą valstybės biudžeto asignavimų skyrimas politinėms partijoms proporcingai jų narių skaičiui Seime bei papildomu kriterijumi laikant savivaldybių tarybose dirbančių partijos narių skaičių, nebūtų pažeidžiami demokratijos ir politinių partijų lygiateisiškumo principai, nes valstybės biudžeto asignavimai pagal rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus nebūtų skiriami.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

10

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

 

 

 

2. Iš projekto neaišku, kur ir kokia tvarka turėtų būti registruojama nauja parlamentinė partija, jei „parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

11

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

 

 

 

3. Pastebėtina, kad projektu siūloma iš esmės pakeisti politinių partijų finansavimo modelį, tačiau nei pačiame projekte, nei lydimoje medžiagoje valstybės biudžeto lėšų paskirstymo tvarka nenumatyta. Todėl lieka neaišku, kokia institucija priims sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo, kokiais terminais bus skiriamos ir kur pervedamos lėšos ir pan.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

12

Teisingumo ministerija 2018-06-15

Nr. g-2018-6304

 

 

 

        4. Kadangi projekte siūloma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus skirstyti valstybės biudžeto lėšas politinėms partijoms, turėtų būti keičiamas ne tik galiojančio Politinių partijų įstatymo 20 straipsnis, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas.   

 

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo narys Rimantas Sinkevičius

2018-06-13

2

 

 

 

     Argumentai:

     Pasiūlytame projekte turėtų būti patikslinta, kokiu laikotarpiu dalinamas finansavimas suskilusioms partijoms ir tiksliau apibrėžtos šio paskirstymo proporcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos nepakankamai aktyviai dalyvauja politiniame valstybės gyvenime, tikslinga jų partijoms sudaryti palankesnes biudžetinio finansavimo prielaidas.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų politinės partijos veiklai finansuoti dydžio apskaičiavimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarka

1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti.

2. Valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančioms politinėms partijoms.

3. Valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi taip: du trečdaliai Valstybės biudžeto skirtų asignavimų paskirstomi politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui ir vienas trečdalis asignavimų politinėms partijoms proporcingai jų narių, išrinktų savivaldybių tarybų nariais, skaičiui.

4. Jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, Valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta buvusiai partijai už išrinktus Seimo narius iki kitų Seimo rinkimų padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų frakcijų narių skaičių Seime.

5. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų partijoms skiriami Valstybės biudžeto asignavimai pagal šio straipsnio 3 dalį didinami 1,5 karto.

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus.

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –4, susilaikė –0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Kęstutis Bartkevičius, Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                      Stasys Jakeliūnas

 

Komiteto biuro patarėja Janina Alasevičienė


[1] Rekomendacija 1516(2001), Rekomendacija Rec (2003)4.

[2] Žr. pvz., 2001 m. kovo 23 gaires Nr. CDL-INF (2001) 8, 2010 m. spalio 25 d. gaires Nr. CDL-AD(2010)024, 2016 m. kovo 15 d. Vienos komisijos nuomonių ir ataskaitų rinkinį dėl politinių partijų CDL-PI(2016)003.

[3] Pagal 2018 m. balandžio 10 d. VRK sprendimą Nr. Sp-42 „Dėl 2018 m. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“