AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS APDOVANOJIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-957

37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo Nr. IX-957 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nuostatas valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu – gali būti apdovanotos motinos, pagimdžiusios ir užauginusios bei gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų, tačiau šiame įstatyme nėra minimi tėvai, globėjai ir rūpintojai. Teikiamu Įstatymo projektu nėra kvestionuojamas dabar galiojančios nuostatos tikslas, t. y. apdovanoti motinas, pagimdžiusias ir užauginusias bei gerai išauklėjusias 5 ir daugiau vaikų. Įstatymo projektu siekiama išplėsti asmenų, kurie galėtų būti apdovanoti minėtu valstybės apdovanojimu, ratą. Tad Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybes pagerbti tėvus, globėjus bei rūpintojus lygiaverčiai, kaip šiuo metu yra pagerbiamos motinos, ir užtikrinti lygias galimybes kiekvienam iš jų būti įvertintam už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.

Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai – išplėsti asmenų, kurie galėtų būti apdovanojami valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, ratą ir sudaryti galimybes tėvams, globėjams bei rūpintojams būti įvertintiems valstybiniu apdovanojimu už nuopelnus tėvystei, globai ar rūpybai – taip kaip ir motinoms už nuopelnus motinystei. Įstatymo projektu taip pat yra koreguojamos Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio nuostatos, siekiant jas suderinti su Valstybės apdovanojimų įstatymo 35 straipsniu.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Įstatymo projektą parengė Respublikos Prezidento kanceliarija.

          3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir užauginusios bei gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje siūloma praplėsti asmenų, kurie galėtų būti apdovanojami valstybės apdovanojimu, ratą, neapsiribojant tuo, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu galėtų būti apdovanojamos tik motinos, pagimdžiusios ar užauginusios bei gerai išauklėjusios 5 ir daugiau vaikų. Todėl siūloma plėsti galiojančią Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies formuluotę, įtvirtinant, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojami asmenys už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.

Tokiu būdu galiojantis teisinis reguliavimas būtų praplečiamas, suteikiant galimybę vienodai įvertinti motinas, tėvus, globėjus ir rūpintojus, taip pat atkreipti dėmesį, kad nuopelnai motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai gali apimti tiek daugiavaikiškumą, tiek ir kitus nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai, auginant, auklėjant, ugdant vaikus ar globojant bei prižiūrint kitus asmenis, kuriems paskirta globa ar rūpyba.  

Pagal siūlomą teisinio reguliavimo nuostatą asmenys, kurie galėtų kandidatuoti į valstybės apdovanojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, galėtų apimti, pavyzdžiui, daugiavaikes motinas (įmotes), tėvus (įtėvius), šeimas, taip pat motinas (įmotes), tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, kurie, patys būdami su negalia, augina ir auklėja vaikus ar ryžtasi globai ar rūpybai, taip pat motinas (įmotes), tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus, auginančius, globojančius ar prižiūrinčius fizinę negalią, psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų turinčius vaikus ar kitus asmenis. Tokiu būdu išplečiant asmenų, kurie galėtų būti apdovanojami ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, ratą būtų atkreipiamas dėmesys tiek į motinos, tiek ir į tėvo vaidmens svarbą bei būtų parodytas deramas valstybės ir visuomenės dėmesys ir pagarba globėjams ir rūpintojams.

Be to, siūlomu teisiniu reguliavimu koreguojama Valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse. Tokia nuostata suponuoja, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu gali būti apdovanoti asmenys, kurie garsina Lietuvos vardą minėtose srityse. Pažymėtina, kad Valstybės apdovanojimų įstatymo 35 straipsnio, įtvirtinančio nuostatas, kuomet gali būti apdovanojama ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, 1 dalyje nurodyta, kad ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojami asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, už humanitarinę pagalbą Lietuvai, už ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje, kultūros, mokslo ir švietimo, verslo ir gamybos, sveikatos ir socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse. Taigi Valstybės apdovanojimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje Lietuvos vardo garsinimas ir nuopelnai atitinkamose srityse yra įtvirtinti kaip alternatyvos valstybės apdovanojimui ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Tad, siekiant suvienodinti Valstybės apdovanojimų įstatymo 35 ir 37 straipsnių nuostatas, siūloma keisti 37 straipsnio 1 dalį, įtvirtinant, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojami asmenys už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, už nuopelnus kultūros, mokslo, švietimo, verslo, gamybos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ūkio bei kitose srityse. Tokiu būdu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu galėtų būti apdovanojami tiek asmenys, garsinantys Lietuvos vardą, tiek ir asmenys, turintys nuopelnų minėtose srityse Lietuvoje.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų praplečiamas ratas asmenų, kurie galėtų būti apdovanojami ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, laukiamas teigiamas tokio teisinio reguliavimo poveikis.  

          6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Siūlomas teisinis reguliavimas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti naujų įstatymų, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymui įgyvendinti nenumatomas papildomo finansavimo poreikis.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybės apdovanojimai“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.

        15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

        Nėra.

Respublikos Prezidentas

Gitanas Nausėda