LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3128
2023-10-18 Nr. 102-P-49
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Vilius Semeška, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Nacionalinės teismų administracijos direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Nacionalinės teismų administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Aurelija Venslovė, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Vidaus reikalų ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė ir Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Giedrius Sakalinskas.
.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2023-10-17 |
|
|
|
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) atstovaudama tiek savo narių, tiek ir visus policijos sistemoje dirbančių žmonių interesus, susipažinusi su planuojamais 2024 metų biudžeto asignavimais Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – PD), negali likti nuošalyje matydama, kad pagal planuojamus biudžeto asignavimus policija toliau silpnės finansiškai (nors ir numatytas didesnis finansavimas nei 2023 metams), o tai vienareikšmiškai atsilieps ir nacionaliniam saugumui. PD papildomai 2024 metams numatyti biudžeto asignavimai yra 26,5 mln. Eur, bet sumažinus biudžeto asignavimus 2023 metams 7,8 mln. Eur komunalinėms paslaugoms, degalams, NATO ir kt. iš viso biudžetas padidėjo 18,7 mln. Eur, iš jų: - 14,4 mln. Eur DU didinti (iš kurių - 5,1 mln. Eur bus panaudoti dėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTS); - 5,1 mln. Eur kriminalinės žvalgybos saugiai duomenų ir analitikos platformai sukurti; - 1 mln. Eur komunaliniams patarnavimams; - 4 mln. Eur valstybės investicijų programoje; - 0,6 mln. Eur IT priemonių vystymui; - 0,4 mln. Eur butpinigiams; - 0,4 mln. Eur kitiems tikslams (mokesčiai, stažui ir pan.). Profesinės sąjungos žiniomis PD Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) pateikė gerokai didesnį lėšų poreikį, kad policijos sistema galėtų tinkamai funkcionuoti, tačiau VRM nepatenkino 12,8 mln. Eur minimalaus poreikio. Taip nebuvo patenkintas 2,5 mln. Eur papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje bei 0,1 mln. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo.
Profesinę sąjungą labai neramina tas faktas, kad net 4,1 mln. Eur nebuvo skirta butpinigių mokėjimui, todėl butpinigiai bus mokami iš darbo užmokesčio lėšų, tai reiškia, kad iš padidėjusio 14,4 mln. Eur darbo užmokesčio fondo, net 9,2 mln. Eur bus panaudoti darbo užmokesčio padidinimui dėl įstatymų pakeitimų bei butpinigių mokėjimui, taigi lieka tik 2,6 mln. Eur priedų ir priemokų (viršvalandžiai, darbas naktį, priemoka už papildomas užduotis ar padidėjusį krūvį) mokėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad jau ne pirmus metus stebima tendencija, kad policijos pareigūnų darbo krūviai didėja, tampa akivaizdu, kad ir toliau policijos pareigūnams nebus tinkamai atlyginama už jų darbą, kadangi priemoka už padidėjusį krūvį būna skiriama tik tada, kai yra sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų. Kitas aspektas, kuris turėtų neraminti ne tik Profesinę sąjungą, bet ir visuomenę, tai, kad nebuvo skirti 2,3 mln. Eur tarnybiniam transportui (policijos parke yra apie 1700 tarnybinių transporto priemonių) išlaikyti. PD preliminarūs skaičiavimai rodo, kad būtina ieškoti vidinių rezervų nes 4,5 mln. Eur sumažintos lėšos prekėms ir paslaugoms, o tai reiškia, kad PD turės apie 50 proc. mažinti visų tarnybinių transporto priemonių ridą. Deja, bet tai reiškia, kad turėtume matyti mažiau policijos automobilių, jie važinės trumpesniais atstumais, taigi ir taip sunkiai vykdoma prevencinė funkcija bus dar labiau pamiršta. VRM taip pat neskyrė 1,6 mln. Eur komunalinėms paslaugoms bei 1,8 mln. Eur kitoms paslaugoms nors 2024 metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidės visi įkainiai. Prie kitų paslaugų priskiriamos tokios paslaugos kaip spausdinimas ir kopijavimas, pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas, tyrimai. Profesinė sąjunga nori atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenės saugumas yra dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vienu iš prioritetų, tačiau šis prioritetas visiškai neatsispindi biudžeto asignavimuose, skirtuose PD 2024 metams, todėl Profesinė sąjunga prašo gerbiamų komitetų narių suprasti, kad policijos sistema yra pervargusi, tragiškai trūksta pareigūnų, o ir esamiems pareigūnams trūksta lėšų tinkamai mokėti už jų atliekamą darbą. Kitais metais turėsime mažiau policijos automobilių gatvėse, o tai gali turėti įtakos nusikalstamumo didėjimui. Profesinė sąjunga prašo imtis visų įmanomų priemonių, kad PD būtų numatyti papildomi 12,8 mln. Eur, kad bent jau 2024 metais policijos sistema nepatirtų nuosmukio, kuris vienareikšmiškai turėtų įtakos ir nacionaliniam saugumui.
|
Pritarta |
Pritarta: papildomam 12,8 mln. eurų lėšų poreikiui Policijos departamentui prie VRM, iš kurių: · 2,5 mln. Eur darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. · 0,1 mln. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo. · 4,1 mln. Eur butpinigių mokėjimui. · 2,3 mln. Eur tarnybiniam transportui išlaikyti. · 1,6 mln. Eur komunalinėms paslaugoms · 1,8 mln. Eur kitoms paslaugoms.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Policijos departamentui skiriamų lėšų asignavimų valdytojas yra Vidaus reikalų ministerija.
Lėšų šaltinis: Padidinti 2024 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui. |
|
2. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-10-17 |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą, prašo skirti Policijos departamentui minimaliems poreikiams 6,6 milijonų eurų. Šis prašomas finansavimas nebuvo patenkintas. Prašomas finansavimas būtų skirtas: -4,1 mln. eur – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. -2,5 mln. Eur – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą.
|
Atsižvelgti |
Pritarta Lietuvos policijos profesinės sąjungos pasiūlymui, kuriame buvo nurodytas didesnis lėšų poreikis.
|
|
3. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-10-17 |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą.
|
Nepritarti |
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra finansinių galimybių.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023-10-11
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-2023-4442 „Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3128“, kuriame, be kita ko, prašoma įvertinti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 numatytas skirti Konstituciniam Teismui lėšas. Įvertinę 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 2 priedo „Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto asignavimai“ XIII skyriaus „Teisingumas“ nuostatas, susijusias su Konstituciniam Teismui numatytais skirti asignavimais, pažymime, kad pastabų bei pasiūlymų neturime. (tūkst. Eur)
|
Atsižvelgti |
Papildomų asignavimų neprašoma.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Teisėjų taryba 2023-10-11
|
|
|
|
Įvertinus 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos teismams suplanuotas valstybės biudžeto asignavimų sumas, Teisėjų taryba pažymi būtinybę papildomai atsižvelgti į asignavimų poreikį pašto išlaidoms 2024 metams:
tūkst. eurų
Dėl teismų veiklos specifikos pašto paslaugų apmokėjimas yra nuolatinė teismų problema, nes AB „Lietuvos paštas“ yra vienintelė Lietuvoje veikianti bendrovė, kuri pristato procesinių dokumentų ir pašto siuntas į visus, įskaitant nutolusius, Lietuvos regionus, taigi, yra paslaugos monopolininkas. Pagal šiuo metu baigiančią galioti, 2022 m. lapkričio 4 d. sudarytą pašto paslaugų teikimo sutartį vienos siuntos su procesiniais dokumentais siuntimo/įteikimo vienam gavėjui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje kaina sudaro 6,64 Eur, o, pasibaigus vienerių metų paslaugų sutarčiai, pagal naują sutartį nuo 2023 m. lapkričio 4 d. siuntos kaina bus 7,93 Eur, t. y. dar 19,4 proc. didesnė, nes AB „Lietuvos paštas“ daugiau negu vieneriems metams kainos nefiksuoja ir ji kasmet didinama. Teismai pašto paslaugoms 2023 metams papildomai prašė skirti 2,5 mln. Eur, iš jų 1 mln. Eur skolos dengimui už 2022 m. Teismams 2023 m. papildomai skirta 2 mln. Eur pašto paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, kad jau 2023 m. sausio mėn., padengus beveik 1 mln. Eur (934 tūkst. Eur) atidėtus pašto paslaugų mokėjimus už 2022 metus, liko tik pusė papildomai skirtos sumos. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos paštas“ nuo 2022 m. lapkričio mėn. kainas didino žymiai daugiau, nei iš anksto preliminariai informavo: teismai buvo informuoti, kad planuojama didinti apie 29,5 proc., o buvo padidinta apie 48 proc. Žinodami tokią informaciją, teismai, teikdami asignavimų poreikius 2023 metams, būtų prašę skirti papildomai mažiausiai 3 mln. Eur, prašė – 2,5 mln. Eur, o buvo skirta – 2 mln. Eur, todėl šių metų pabaigoje planuojama skola paštui 2023 m. gruodžio 31 d. tokia kaip pernai – apie 900 tūkst. Eur ir ji turės būti padengta iš 2024 m. asignavimų. Įvertinus planuojamą skolą / atidėtus mokėjimus 2023 m. pabaigoje ir beveik 20 proc. kainos augimą nuo 2023 m. lapkričio mėn., teismams 2024 m. papildomai reikia 1 228 tūkst. Eur pašto išlaidoms, o Įstatymo projekte skirta 2 000 tūkst. Eur, t. y. palikta tiek pat, kiek ir 2023 m. Pažymėtina, kad kol kas AB „Lietuvos paštas“ geranoriškai bendradarbiauja, todėl teismai suderina mokėjimų už pašto paslaugas atidėjimus iki kitų metų sausio 15 d. ir kurį laiką už paštą tiesiog nemoka. Jei nebus skirti papildomi asignavimai, ši praktika bus tęsiama ir 2024 metais, todėl teismų veikla nenutrūks, tačiau abejotina, ar valstybės požiūriu tai yra tinkamas biudžeto formavimas, kai neskiriamos lėšos, nors iš anksto žinoma, kad formuosis ženklus įsiskolinimas ir jis kelsis padengimui į 2025 metus. Teisėjų taryba pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas, t. y. informavimas apie teisinius procesus, yra ypač svarbi teismų veikla užtikrinant žmogaus teises, todėl kokybiškas ir savalaikis jų teikimas yra būtinas ir turi garantuoti ne tik teisės aktuose, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų nuostatų įgyvendinimą.
|
Nepritarti
|
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra finansinių galimybių.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Nacionalinė teismų administracija 2023-10-11
|
|
|
|
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – Įstatymo projektas) Nacionalinei teismų administracijai (toliau – Administracija) numatoma skirti 20 474 tūkst. eurų, iš jų darbo užmokesčiui 2 582 tūkst. eurų. Administracija teikia šias pastabas Įstatymo projektui ir pažymi būtinybę papildomai atsižvelgti į šiuos Administracijos poreikius 2024 metams:
tūkst. eurų
Pažymėtina, kad Administracijai 2024 m. Įstatymo projekte iš viso skirta 20,5 mln. eurų, arba 4,4 mln. eurų daugiau, nei 2023 metais, iš jų didžioji dalis: Europos ekonominės erdvės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos didėja 3,2 mln. eurų; teisėjų valstybinės pensijoms mokėti – 0,65 mln. eurų. Likusi 0,55 mln. eurų suma skirta teismų informacinių sistemų veikimui užtikrinti reikiamoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, apylinkių teismų reformai įgyvendinti, darbo užmokesčiui mokėti. Darbo užmokesčiui papildomai skirta buvo tik 91 tūkst. eurų, t. y. tik 15,5 % nuo teikto papildomo poreikio.
1. Dėl papildomo darbo užmokesčio įgyvendinant ir administruojant VIP Administracija nuo 2020 m. birželio mėn. įgyvendina tiesioginio finansavimo valstybės investicijų projektą (toliau – VIP) „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“ (toliau – projektas) pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamą programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (toliau – programa). Administracijos vykdomas projektas yra ypatingos svarbos Lietuvai ir Lietuvos teismų sistemai, nes projekte jau pasiekti ir numatomi pasiekti rezultatai ženkliai pagerins teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą, prisidės prie teisėjų korpuso formavimo skaidrumo ir nepriklausomumo užtikrinimo, pagerės teismo proceso vedimo kokybė ir efektyvumas, bus padidinta Lietuvos teismų administravimo ir aptarnavimo kokybė, sustiprintos teisėjų korpuso kompetencijos, sustiprintas saugumo lygis Lietuvos teismuose ir iš esmės patobulinta Lietuvos teismų infrastruktūra, sukuriant pavyzdinius teismo viešųjų erdvių modelius. Pagal tarptautinius sutartinius įsipareigojimus projektas turi būti užbaigtas įgyvendinti iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau dėl ne nuo Administracijos priklausančių aplinkybių (COVID-19, karo veiksmai Ukrainoje, reikšmingas prekių ir paslaugų kainų kilimas) teko perplanuoti veiklas ir prašyti pratęsti projekto veiklų įgyvendinimą iki 2024 m. gruodžio 31 d. Programos donorai pritaikė išimtį ir priėmė svarbų sprendimą Lietuvai, leidžiantį projektų vykdytojams apmokėjus išlaidas iki 2024 m. balandžio 30 d. prekes ir paslaugas gauti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Svarbu pažymėti, kad aukščiau minima donorų pritaikyta išlyga dėl projekto veiklų įgyvendinimo termino pratęsimo taikytina tik prekėms ir paslaugoms, tačiau netaikytina darbo užmokesčiui, nes avansu darbo užmokestis negali būti išmokėtas nei Administracijoms darbuotojams, administruojantiems projektą, nei darbuotojams, dirbantiems prie tiesioginių projekto veiklų. T. y. po 2024 m. balandžio 30 d. Administracija neturės pakankamai lėšų darbo užmokesčiui mokėti projekte dirbantiems darbuotojams, nes iš projekto lėšų darbo užmokesčio išlaidos po 2024 m. balandžio 30 d. yra netinkamos finansuoti. Taip pat pažymėtina, kad Finansų ministerija, įvertinusi argumentuotus Administracijos pasiūlymus, projekto įgyvendinimui skyrė papildomas 910 tūkst. eurų lėšų naujoms projekto veikloms. Bendra projekto vertė siekia 7 668 tūkst. eurų. Iš viso papildomas asignavimų poreikis 2024 m. darbo užmokesčiui ir soc. draudimui projektą įgyvendinantiems ir administruojantiems asmenims sudaro 132 tūkst. eurų, iš kurių Įstatymo projekte buvo skirta 55 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad skirta suma nėra pakankama, ir jau 2024 m. liepos mėn. Administracija neturės darbo užmokesčio asignavimų projektą įgyvendinantiems darbuotojams ir juos privalės atleisti. Nesant darbuotojų, Administracija nebus pajėgi sėkmingai užbaigti projekto veiklų ir įvykdyti tarptautinių įsipareigojimų, nes Administracijos valdymo struktūroje nėra projektų valdymo struktūrinio padalinio (projektų administravimui asmenys įdarbinami pagal terminuotas sutartis), o kitiems darbuotojams tokios funkcijos nėra būdingos. Taip pat Administracija neturi finansinių galimybių finansuoti darbo užmokesčio trūkumo iš vidinių resursų. Neįgyvendinus projekto veiklų ir nepasiekus numatytų rodiklių, Administracija neįvykdys tarptautinių įsipareigojimų ir neįsisavins 52 % projekto lėšų, t. y. apie 4 mln. eurų. Atitinkamai nepasiekus rodiklių, donorai nepatvirtins tinkamų išlaidų, o jas tuomet reikės dengti iš biudžeto lėšų. Todėl 77 tūkst. eurų skyrimas leistų ne tik sėkmingai užbaigti projektą ir įgyvendinti veiklas, bet ir įsisavinti visą tarptautinę paramą ir išvengti išlaidų dengimo iš biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Administracija prašo skirti likusią 77 tūkst. eurų sumą, iš jų 75 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, 2024 m. projektą įgyvendinantiems ir administruojantiems asmenims.
2. Dėl papildomo Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio Įstatymo projekte Administracijai darbo užmokesčiui, be VIP administravimui skirtų darbo užmokesčio lėšų, yra skirti papildomai tik 36 tūkst. eurų, iš jų: 11 tūkst. eurų dėl MMA padidinimo iki 924 eurų, 10 tūkst. eurų valstybės tarnautojams priedams už stažą, 12 tūkst. eurų. Valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui (įstaigos vadovo atlyginimui) ir 3 tūkst. eurų minimalių koeficientų didinimui. Toks papildomas lėšų skyrimas nėra pakankamas, ir, jei nebus skirtas papildomas finansavimas darbo užmokesčio fondui, tai jau 2024 m. lapkričio mėn. Administracija neturės galimybės atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės institucijomis. Kadangi Administracija yra priskirta I (pirmai) įstaigų grupei, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą, tai veiklų amplitudė yra labai plati: teisėjų korpuso formavimas, dalyvavimas teisėkūros iniciatyvose ir dalyvavimas jas įgyvendinant, informacinių sistemų kūrimas ir diegimas teismuose, valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, valdymas, teismų investicijų projektų rengimas ir įgyvendinimas, nacionalinių plėtros programų priemonių ir jų įgyvendinimo projektų rengimas ir įgyvendinimas, statybos projektų rengimas ir realizavimas, centralizuotas viešųjų pirkimų vykdymas, teisėjų pensijų apskaičiavimo ir išmokėjimo užtikrinimas, tarptautinių projektų įgyvendinimas ir kitos reikšmingos veiklos. Šioms veikloms užtikrinti reikalingi aukštos kompetencijos darbuotojai, tačiau asignavimų darbo užmokesčiui trūkumas neleidžia aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojams suteikti įstatyme nustatytus aukščiausius pareiginių algų koeficientus (pvz., patarėjų koeficientų vidurkis siekia tik 11, kai maksimalus – 15), o nekonkurencingas darbo užmokestis lemia ir neefektyvią personalo politiką: kuomet nėra galimybių pritraukti ir ugdyti jaunus ir talentingus darbuotojus, taip pat nėra galimybių sėkmingai taikyti ir tarnybinio kaitumo instituto. Administracija siekia kvalifikuotiems bei labai gerai atliekantiems jiems priskirtas funkcijas darbuotojams užtikrinti pareiginės algos koeficientų padidinimą vidutiniškai 2,1 dydžiu. Pažymėtina, kad didžiausias pokytis būtų specialistų (siekiama padidinti iki 11, kai esamas koeficientų vidurkis siekia tik 8,6) ir vyriausiųjų specialistų (siekiama padidinti iki 12, kai esamas koeficientų vidurkis siekia tik 9,1) koeficientų didinimui, nes būtent jų kaita ir yra didžiausia dėl mokamo nekonkurencingo darbo užmokesčio. Siekiant užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą svarbi ne tik galimybė padidinti koeficientus, tačiau ir įvertinti labai gerai ir gerai dirbančius darbuotojus. Pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 str. 10 dalį, negalima labai gerai dirbančiam darbuotojui nustatyti mažesnės nei 15 % kintamosios dalies, o gerai dirbančiam darbuotojui – 5 %. Nuosekliai neskiriant asignavimų darbo užmokesčio reguliariam augimui, mažinamas įstaigos konkurencingumas darbo rinkoje ir galimybės išlaikyti bei pritraukti kvalifikuotus specialistus. 2024 m. Įstatymo projekte MMA augs 10 %, tačiau kvalifikuotiems darbuotojams net horizontalaus augimo nebus, t. y., pasikeitus baziniam dydžiui ir perskaičiavus koeficientus, atlyginimo dydis nepasikeis, o atotrūkis tarp nekvalifikuotą ir kvalifikuotą darbą dirbančių darbuotojų mažės. Atsižvelgiant į tai, Administracija prašo skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui – 445 tūkst. eurų: iš jų koeficientų didinimui – 431 tūkst. eurų, kintamosios dalies nustatymui po vertinimo – 14 tūkst. eurų.
|
Nepritarti
|
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra finansinių galimybių.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Generalinė prokuratūra 2023-10-11
|
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai skirtas lėšas teikiame Generalinės prokuratūros poreikius:
1. Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti – 7187,50 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prokuratūrai 2024 m. II valstybės tarnybos reformos etapui įgyvendinti (prokurorų atlyginimams) numatyta darbo užmokesčiui skirti 8 500 tūkst. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas ir svarstomas Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2909. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, kad įstatymų nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu, įgyvendinti papildomų darbo užmokesčio lėšų poreikis 12 mėn. laikotarpiu 627 prokurorų etatams sudaro 15 687,5 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 227,5 tūkst. Eur socialinio draudimo įmokoms, iš viso 15 915 tūkst. Eur. Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti prašome prokurorų darbo užmokesčiui papildomai skirti 7 187,50 tūkst. Eur.
2. Prokurorų socialinėms garantijoms užtikrinti - 104 tūkst. Eur. 2024 m. iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami 14 prokurorų, kuriems sukanka 65 m. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, t. y. kai prokurorui sukanka 65 metai, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2024 m. prokurorams išmokėtinų išeitinių išmokų suma sudarys 104,0 tūkst. Eur. Prokurorų socialinių garantijų, numatytų prokuratūros įstatyme, užtikrinimui prašome papildomai skirti 104 tūkst. Eur.
3. Komisijų narių darbui apmokėti – 15 tūkst. Eur. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas. Kiekviena komisija sudaroma iš septynių narių, iš kurių tris po vieną asmenį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Komisijų narių darbas komisijose apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Per kalendorinius metus Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų narių darbo užmokestis sudaro 2875,5 Eur; Prokurorų atestacijos komisijos narių darbo užmokestis – 8 856,36 Eur.; Prokurorų atrankos komisijos narių darbo užmokestis – 2 420,2 Eur; Prokurorų etikos komisijos narių darbo užmokestis 330,38 Eur. Per kalendorinius metus komisijų narių darbo užmokesčio suma – 15,3 tūkst. Eur. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimui, t. y. generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų komisijų narių, pasiūlytų Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, darbo užmokesčiui lėšos ankstesniais metais skirtos nebuvo. Prašome biudžeto įstatyme numatyti 15 tūkst. Eur komisijų narių darbui apmokėti.
4. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti - 101 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49, 50, 52, 50(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 294 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ nuostatoms įgyvendinti, t. y. prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidoms kompensuoti lėšų poreikis sudaro 101 tūkst. Eur. Gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietovėje išmoka skaičiuojama keturiolikai prokurorų: Vilniuje-4, Kaune -2, Klaipėdoje - 2, Šiauliuose - 2, Panevėžyje-2, Alytuje-1, Kretingoje-1. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti poreikis sudaro 101 tūkst. Eur.
5. Kvalifikacijos kėlimui – 110 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys dėl nepakankamo kvalifikacijos kėlimo finansavimo. Privalomi mokymai, nenumatyti kasmetiniame mokymų plane, kuriuos nurodo tarptautinės arba nacionalinės organizacijos arba kurių poreikis atsiranda po rezonansinių įvykių. Taip pat pirmenybę teikiant prokurorams ir prokurorų padėjėjams, nekeliama arba labai retai keliama prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį kvalifikacija. Prokuratūros personalo mokymams papildomų lėšų poreikis kasmet sudaro 110 tūkst. Eur.
6. Pastatų (patalpų), inžinerinių sistemų einamajam remontui, rekonstravimui, naujai statybai papildomas poreikis – 300 tūkst. Eur. 2024-2026 m. kasmet prašome skirti po 300 tūkst. Eur saulės elektrinėms iš nutolusių saulės elektrinių parkų įsigyti. Prokuratūra per metus sunaudoja 1,8-2 MWh elektros energijos. Per trejų metų laikotarpį investavus 900 tūkst. Eur (būtų įsigyta 900 kW galios saulės elektrinių, skaičiuojant, kad 1 kW kaina 1000 Eur), būtų užtikrinta 50 proc. prokuratūros elektros energijos poreikio iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Investicijos atsipirktų per 5 metus, mokant mažiau už suvartotą elektros energiją. Papildomų asignavimų poreikis šioms išlaidoms sudaro325 tūkst. Eur.
7. Informacinių technologijų įrangai ir paslaugoms – 175 tūkst. Eur. Šiuo metu prokuratūra naudoja atvirojo kodo biuro programų paketą, kuris nėra pilnai suderinamas su kitose įstaigose naudojamu MS Office biuro programų paketu. Lėšų poreikis visus darbuotojus aprūpinti MS Office programų paketu sudaro 175 tūkst. Eur per metus. Maloniai prašome atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir, svarstant
2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymą, skirti papildomų asignavimų, kurie Generalinei
prokuratūrai yra svarbūs ir būtini, t. y. 7992,50 tūkst. Eur, iš jų
|
Nepritarti
|
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra finansinių galimybių.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Teisingumo ministerija 2023-10-12
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-2023-4442, teikia informaciją dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 teisingumo ministro valdymo sritims numatytų skirti asignavimų 2024 metams, kurie suplanuoti atsižvelgiant į planuojamus pasiekti rezultatus, valdymo srities įstaigų finansinę padėtį bei įvertinus objektyvias valstybės biudžeto finansines galimybes. tūkst. eurų
|
Atsižvelgti |
Papildomų asignavimų neprašoma.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Vidaus reikalų ministerija 2023-10-11
|
|
|
|
Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, teikiame informaciją apie 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – 2024 m. biudžeto projektas) numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM):
(tūkst. Eur)
Seimui pateiktame 2024 m. biudžeto projekte VRM numatyta skirti papildomai 97,2 mln. Eur, iš jų: · 37 mln. eurų – nuosekliam statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigybių komplektavimą; · 5,1 mln. eurų (iš jų 2 mln. eurų Migracijos departamentui) – darbuotojų (ne pareigūnų) darbo užmokesčio didinimui (dėl dirbančiųjų pagal darbo sutartį minimalių koeficientų ir minimalios mėnesinės algos didinimo, pareigybių komplektavimo, kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos nuostatų įgyvendinimo bei darbuotojų motyvacijos didinimo); · 27,3 mln. eurų – pasirengimui galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo AE (sraigtasparnio ir mobilių vadaviečių įsigijimui, sandėlių statybai); · 6,6 mln. eurų – priešgaisrinės saugos funkcijos darbo užmokesčio didinimui (dotacijoms savivaldybėms); Elektroninio dokumento nuorašas 2 · 5,1 mln. eurų – Kriminalinės policijos biuro informacinių sistemų plėtrai (saugiai duomenų ir analitikos platformai sukurti); · 3,4 mln. eurų – informacinių technologijų priemonių vystymui; · 4 mln. eurų – komunalinėms paslaugoms ir kitoms būtinoms reikmėms; · 2,7 mln. eurų – Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų aprūpinimui priemonėmis, numatytomis karinio aprūpinimo standarte; · 2,2 mln. eurų – VRM Medicinos centro Trakų filialo įveiklinimui (pareigybių steigimui, aprūpinimui įranga) ir pareigūnų medicininei reabilitacijai; · 2 mln. eurų – valstybės investicijų projektų spartesniam užbaigimui; · 0,8 mln. eurų – statutinių pareigūnų butpinigiams ir stipendijoms dėl bazinės socialinės išmokos didėjimo 2024 m.; · 1 mln. eurų – kiti tikslinės paskirties asignavimai (pažangos priemonių tęstinumui užtikrinti ir netinkamam PVM apmokėti, padidėjusiems mokesčiams tarptautinėms organizacijoms dengti ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad svarbiausi (prioritetiniai) VRM asignavimų poreikiai 2024 m. yra patenkinti, papildomo poreikio neteikiame.
|
Atsižvelgti |
Papildomų asignavimų neprašoma.
Atkreiptinas dėmesys, kad komitetas pritarė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pasiūlymui, kuriuo buvo prašoma papildomai skirti 12,8 mln. eurų lėšų Policijos departamentui prie VRM (VRM yra asignavimų valdytojas).
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
7. |
Vadovybės apsaugos tarnyba 2023-10-11 |
|
|
|
Teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128:
Tūkst. Eur
Skirtumas, kurio trūksta 2024 metams, lyginant su projektu 3 801,0 tūkst. Eur. Iš jo: - 293,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis darbo užmokesčiui (290,0 tūkst. Eur) ir socialiniam draudimui (3,0 tūkst. Eur). 2023 m. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams dėl darbuotojų, kurie augina vaikus iki trejų metų, sutrumpintos trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko normos, Tarnyboje ženkliai padidėjo pareigūnų viršvalandinis darbas. Tarnyba privalo organizuoti darbą taip, kad atitinkamas skaičius pareigūnų dirbtų nuolatos, o dėl pakeistos darbo laiko normos susidaro atitinkamas viršvalandinis darbas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso pakeitimas nebuvo derintas ir nebuvo užklausimo dėl papildomo lėšų poreikio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Siekiant įgyvendinti šias Darbo kodekso nuostatas Tarnybai reikia steigti papildomai 12 naujų pareigybių ir atitinkamo jų darbo užmokesčiui finansavimo; - 548,0 tūkst. Eur - papildomas poreikis Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai – 125,0 tūkst. Eur išmokoms buto nuomai, 412,0 tūkst. Eur su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijoms. Nuo 2022-09-01 keitėsi Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų dydžiai. Neskyrus šių lėšų negalės būti įgyvendintas užsienio reikalų ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. S11-2RN „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių sąrašo pagal jautrumo kategorijas patvirtinimo“ ir nebus tinkamai užtikrinta ambasadų apsauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1370-7 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 125-2 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų diplomatinio saugumo gairių patvirtinimo“ nuostatomis, LR diplomatinės atstovybės priskirtos 1-ai jautrumo kategorijai privalo būti saugomos 24/7 režimu; - 960,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis Diplomatinių atstovybių fizinės apsaugos gerinimui ir priežiūrai: 40,0 tūkst. Eur - projektavimo darbai, 800,0 tūkst. Eur - projekto įgyvendinimui ir priežiūrai (ambasada Belgijoje) - naujų apsaugos sistemų įrengimas pagal 2023 m. parengtą projektą, 120,0 tūkst. Eur - ambasadoje Lenkijoje darbų pabaigimas - įgyvendinant investicinį projektą 2023 m. nepakanka lėšų baigti gaisro ir pavojaus perspėjimo sistemų įrengimui; - 2000,0 tūkst. Eur – 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymas Nr. V-55 S „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Organizacinės sistemos ir įrangos lentelių patvirtinimo“ (toliau - OSĮL). Planuojama nuosekliai per 3 metus įsigyti OSĮL nurodytos ginkluotės, ekipuotės ir kitos kritinės įrangos bei ugdyti personalo kompetencijas, siekiant tinkamai pasirengti valstybės ginkluotai gynybai ir Tarnybai pavestų užduočių vykdymui karo metu.
|
Nepritarti
|
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytus asignavimus didinti nėra finansinių galimybių.
|
||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (asignavimų valdytojas – Vidaus reikalų ministerija) papildomų 12,8 mln. eurų skyrimo, iš kurių: 2,5 mln. Eur darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje; 0,1 mln. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo; 4,1 mln. Eur butpinigių mokėjimui; 2,3 mln. Eur tarnybiniam transportui išlaikyti; 1,6 mln. Eur komunalinėms paslaugoms; 1,8 mln. Eur kitoms paslaugoms.
Lėšų šaltinis: padidinti 2024 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui.
7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė