LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) REG. NR. XIIIP-2383

 

2018-10-10 Nr. 110-P-26

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas, Remigijus Žemaitaitis; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Aleksandras Muzikevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Jonas Lisauskas bei Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, korespondentė Irma Dubovičienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

2,

4,

5

1,

4,

1

 

1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kurie valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti disponavimą paviršiniais vandens telkiniais. Taigi iš projekte pateikto keičiamo įstatymo turinio darytina išvada, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ne tik asmenims, kurie valdo, naudoja ir saugo paviršinius vandens telkinius, bet ir jais disponuoja. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

 

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

3

13

 

2. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinis vandens telkinys yra kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys. Taikant įstatymą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais būtų nustatoma, kuri (kokio dydžio) žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis būtų laikoma reikšminga. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

3

27

 

3. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 dalyje pateiktame sąvokos ,,vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimas“ apibrėžime nereikėtų išbraukti žodžio ,,pavyzdžiui“, išvardinti visas veiklas, kurias apimtų aukščiau minėtoji sąvoka.

Pritarti

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

3

31

 

4. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 31 dalyje yra pateikti pilni įstatymų pavadinimai, todėl, minint šiuos įstatymus toliau įstatymo projekto tekste, jų pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

Pritarti

 

5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

4

4

 

5. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.

Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių tokio teisinio reguliavimo būtinumą pagrindžiančių argumentų. Projekto nuostatomis būtų apribojama privačių paviršinio vandens telkinių savininkų teisė parduoti jiems nuosavybės teise priklausančius telkinius jų pačių nuožiūra pasirinktam pirkėjui už didžiausią kainą. Manytina, kad parduodamo vandens telkinio vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Vyriausybės nustatyta tvarka atliekant masinį vertinimą, galėtų būti mažesnė už vandens telkinio vertę, kuri galėtų būti nustatyta atlikus tokio vandens telkinio individualų vertinimą. Tokiu būdu vandens telkinio savininkui valstybė galimai sumokėtų mažesnę kainą, nei jis galėtų gauti parduodamas vandens telkinį savo nuožiūra pasirinktam pirkėjui. Be to, kaip jau buvo minėta, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aiškūs visuomenės interesai, dėl kurių siūloma įstatyme nustatyti aukščiau minėtus nuosavybės teisės apribojimus. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus projektu siūlomų nustatyti ribojimų būtinumas, jų pagrįstumas, viešasis interesas, dėl kurių yra nustatomi ribojimai, bei į tai, kad galimi atvejai, kai vandens telkinių savininkai parduodami savo nuosavybę gautų už juos mažesnę pardavimo kainą, negu jų rinkos vertė, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną.

Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatomis, kurios nustato bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodama dalį, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą  įsigyjant parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, miško ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi šios žemės bendraturčiai, ir tik po to valstybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, atitinkamos galiojančiuose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privatų vandens telkinį (jo dalį) neturėtų būti įtvirtintos ir keičiamame įstatyme.

Pritarti

 

6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

4

4

 

6. Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią pranešimo formą (žodžiu, raštu), kuria privataus paviršinio vandens telkinio savininkas praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui apie savo sprendimą parduoti paviršinį vandens telkinį.

Pritarti

 

7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

4

6

 

7. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nurodyti kriterijus, pagal kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas priimtų sprendimą pirkti (atsisakyti pirkti) parduodamą privatų paviršinio vandens telkinį. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kuriai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų sumokama už perkamą privatų paviršinį vandens telkinį, kuri institucija būtų įgaliota sudaryti tokio vandens telkinio pirkimo - pardavimo sutartį, taip pat kuri valstybės institucija patikėjimo teise valdytų nupirktą paviršinį vandens telkinį ir panašiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus.

Pritarti

 

8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

 

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo, Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (ar) jų vandenį naudoti galima tik turint nustatyta tvarka išduotus leidimus, o tokių leidimų išdavimo sąlygos nurodytos aukščiau minėtuose įstatymuose, bet ne projektu keičiamame įstatyme, svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti atitinkamų leidimų neišdavimo sąlygą nereikėtų perkelti į minėtus įstatymus.

Pritarti

 

9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

11

1

 

9. Siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio ,,ir kt.” ir išvardinti visus darbus, kuriuos apimtų sąvoka ,,paviršinių vandens telkinio tvarkymas”.

Pritarti

 

10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

11

3

 

10. Projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimus paviršinio vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad esminiai reikalavimai tokiai ūkinei veiklai kaip vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbai vykdyti turėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte – aplinkos ministro įsakyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų tobulinti ir projekto 12 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 6 dalyje minimus kriterijus taip pat reikėtų įtvirtinti įstatyme, o poįstatyminiuose teisės aktuose jie galėtų būti detalizuojami.

Pritarti

 

11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

12

2

 

11. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijus, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras vienus ar kitus paviršinio vandens telkinius galėtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą.

Pritarti

 

12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

12,

14

5, 6,

1, 6

 

12. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūloma nustatyti paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau - projektas Nr. XIIIP-2031), kurio 98 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 punktuose išdėstytos iš esmės analogiškos kaip ir teikiamo projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 1 ir 6 dalyse siūlomos nustatyti nuostatos. Svarstant šiuos projektus Seime, reikėtų juos derinti tarpusavyje, minėtų nuostatų teikiame projekte atsisakant ir paliekant jas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Taip pat teikiamo projekto nuostatas (pavyzdžiui, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnį) reikėtų derinti ir su Seime registruotu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-2056), kuris yra susijęs su projektu Nr. XIIIP-2031.

Pritarti

 

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

14

5

 

13. Projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jeigu jų vykdymas numatytas planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Seimas“ turinys, t. y., nėra aišku, kokius planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Seimas, projekto rengėjai turėjo omeny.

Pritarti

 

14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

15

2

 

14. Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos. Civilinio kodekso 6.336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas greitaeigiai (slėginiai) siurbliai polderių siurblinėse galėtų būti naudojami ilgiau, nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks būtų nustatytas teisės aktuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad greitaeigiai slėginiai siurbliai gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau nei jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.

Pritarti

 

15

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

16

2

2

15. Siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas siūlytina patikslinti nurodant, jog įrengimo vieta derinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija.

Pritarti

 

16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

 

 

 

16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj termino „automobilių stovėjimo aikštelių“ įrašytinas terminas „transporto stovėjimo aikštelių“.

Pritarti

 

17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

18

2

7

17. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra aiškus formuluotės „iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių“ turinys, t. y., neaišku, koks yra skirtumas tarp „atliekų deginimo įrenginių“ ir „bendro atliekų deginimo įrenginių“.

Pritarti

 

18

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

20, 21

 

 

18. Iš projektu keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsnių nuostatų nėra aišku, kuris subjektas rengia vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus.

Pritarti

 

19

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

21

3

 

19. Projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rengiant vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, atliekamas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 20 straipsnį minėtus planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė. Tačiau projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio ir 3 straipsnio 30 dalyse siūloma nustatyti, kad paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandensaugos tikslus tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, lieka neaišku, kuris subjektas – Vyriausybė (tvirtindama vidutinės trukmės strateginius planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi vandensaugos tikslai) ar aplinkos ministras, - tvirtina vandens telkinių vandensaugos tikslus.

Pritarti

 

20

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

2

2

 

20. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „aplinkos ministerija“ ir „žemės ūkio ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „aplinkos ministras“ bei „žemės ūkio ministras“.

Pritarti

 

21

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

2

3

 

21. Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti pilną projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo pavadinimą.

Pritarti

 

22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-09-06.

 

 

 

22. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Seimo nariai G. Kindurys, V. Rastenis, 2018-09-27.

4

3

 

Argumentai:

Kadangi šiuo metu dar neužbaigta žemės gražinimo reforma, be to, yra ir/ar dar gali iškilti ginčytinų atvejų dėl vandens telkinių nuosavybės gražinimo ar išpirkimo, tikslinga šiems atvejams netaikyti nuostatos, kad „vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d.“. Išsisprendus minėtiems ginčams vandens telkinys gali tapti privačiu ir po 2019 m. lapkričio 1 d.. Todėl tikslinga papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir negali būti priskiriami prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių jei iki šio laiko yra neužbaigtų ar ginčytinų procedūrų dėl nuosavybės atkūrimo/įsigijimo.“

Pritarti

 

2

Seimo nariai G. Kindurys, V. Rastenis, 2018-09-27.

4

4

 

Argumentai:

Vienintele teisinga nekilnojamojo turto kaina laikytina ta, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas. Todėl, jei valstybė nuspręstų, kad konkretų vandens telkinį reikia pirkti, valstybę atstovaujanti institucija turi užsakyti nepriklausomą turto vertinimą ir įsipareigoti už nustatytą kainą vandens telkinį nupirkti. Todėl tikslinga pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Parduodant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti moka už perkamus privačius paviršinius vandens telkinius, negali viršyti šių telkinių vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra lygi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė konkrečiam vandens telkiniui. Turto vertinimo paslaugą apmoka valstybę atstovaujanti institucija.“

Pritarti

 

3

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

6

2

2

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 6 straipsnio 2 dalies 2-ame punkte yra naudojamas žodis ,,verčių‘‘ remiantis Lietuvių kalbos žodynu žodžio vertė prasmė nėra tinkama kalbant šiame kontekste, todėl siūloma ją keisti žodžiu dydis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

1. Taupiai naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, dydžių nebloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės;

Pritarti

 

4

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

11

5

3

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 11 straipsnio 5 dalies 3-iame punkte yra teigiama, jog reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras. Siūloma žodį siekdamas pakeisti žodžiu siekiant, kadangi saugios laivybos užtikrinimas nėra aplinkos ministro kompetencija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

2. Reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti, siekdamas siekiant užtikrinti saugią laivybą, nustato aplinkos ministras.

Pritarti

 

5

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

15

3

 

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 15 straipsnio 3-ią dalį siūloma tikslinti sukonkretinant formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Dėl nepalankių klimatinių sąlygų, netinkamai veikiančių ir (arba) neveikiančių eksploatuojami hidrotechnikos statiniai, statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami.

Pritarti

 

6

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

16

2

2

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 16 straipsnio 2-os dalies 2 punktą siūloma papildyti, kadangi kol kas įstatyme nėra aiškia apibrėžta, kas yra atsakingi už pažeistą melioracijos statinį ir kieno lėšomis melioracijos statinys privalo būti atstatytas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip:

4. Planuojant įrengti dirbtinį nepratekamą vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės administracija, o pažeisti melioracijos statiniai atstatomi pagal techninį projektą dirbtinio nepratekamo vandens telkinio statytojo lėšomis.

Pritarti

 

7

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

18

3

 

Argumentai:

Įstatymo projekte (toliau – Projektas) 18 straipsnio 3-ioje dalyje prie vietų į kurias draudžiama išleisti nuotekas būtina įtraukti ir griovius, kadangi priešingu atveju būtų teršiami antžeminiai vandenys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 3 –ąją dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio griovius, požemines drenažo sistemas. Nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Pritarti

 

8

Seimo narys V. Rinkevičius, 2018-09-28.

18

4

 

Argumentai:

Įstatymo projektą (toliau – Projektas) 18 straipsnio 4-oje dalyje draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus ir  į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero. Projektą būtina papildyti ir tvenkiniais, kadangi tvenkiniai tiekia vandenį miestų vandentiekio sistemoms.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 18 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

1. Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į ežerus, tvenkinius ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIIP-2383) ir Komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai: Pagrindiniam Komitetui įvertinti galimybę, kad statinių (tvenkinių) savininkai turėtų pirmenybę įsigyti žemę esančią po tvenkiniais.

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius