LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 151 IR 152 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 IR 7711 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo nr. XIV-2317 15 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 15 ir 30 straipsnių pakeitimo projekto (toliau – CPK projektas) (toliau kartu – projektai) parengimą paskatino Generalinės prokuratūros identifikuotas teisinio reguliavimo neišsamumas taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir dėl to galinčios susiklostyti nukentėjusiųjų baudžiamajame procese teises pažeidžiančio situacijos.
Projektais siekiama pašalinti teisinio reguliavimo neaiškumus ir baudžiamąjį bei civilinį procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose aiškiai nustatyti, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teisės į turtą gali būti laikinai apribojamos arba šis turtas areštuojamas ar paimamas ne tik siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ar civilinį turto konfiskavimą, bet ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Seimo narys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą BK 723 straipsnyje numatytais atvejais arba kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu.
Taigi, pagal šiuo metu galiojančias BPK nuostatas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Nors BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas juos grąžinant teisėtiems savininkams, tačiau nėra nustatyta, kad tam užtikrinti būtų galima taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK nesant atskiro laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindo – siekiant užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui – iki šiol tokie atvejai patekdavo po „civilinio ieškinio“ sąvoka. Tokia susiklosčiusi praktika teisiškai nėra teisinga, kadangi nėra būtina kiekvienu atveju reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese tam, jog nusikalstamu būdu užvaldytas turtas būtų grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui.
Šiuo metu galiojančio CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Kitaip tariant, tais atvejais, kai prokuroro nutarimu laikinai apribojamos nuosavybės teisės baudžiamojo proceso metu, privalomai sustabdomas kitų vykdomųjų bylų pagal kitų kreditorių reikalavimus vykdymas (priverstinis išieškojimas iš šio turto) nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra paskirtas. Su šia nuostata sistemiškai suderinta CPK 689 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai iš Turto arešto aktų registro gavus duomenis apie tai, kad skolininko sąskaitoje esančios lėšos areštuotos BPK nustatyta tvarka, išieškojimo (nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas) vykdymas sustabdomas.
Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką[1], taip pat siekiant sistemiškumo ir nuoseklumo, 2023 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2317 (toliau – CPK pakeitimo įstatymas), be kita ko, atlikti CPK 626 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2024 m. liepos 3 d. bus taikomas vienodas teisinis reglamentavimas, susijęs su išieškojimu iš turto, kuris yra aprašytas civilinio ieškinio užtikrinimui, neatsižvelgiant į tai, ar civilinis ieškinys pareikštas civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka. Įsigaliojus minėtiems bei CPK 689 straipsnio 5 dalies pakeitimams vykdomosios bylos ir nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdymas bus stabdomi tik tais atvejais, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas bus taikomas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ar civilinį turto konfiskavimą. Tais atvejais, jeigu laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje bus taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus, išieškojimas iš šio turto nebus stabdomas.
Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje dažniausiai priskiriami paskutinei (trečiajai) kreditorinių reikalavimų patenkinimo eilei (išskyrus atvejus, kai žala atsirado dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, maitintojo netekimo – tokie reikalavimai priskirti pirmajai patenkinimo eilei), įsigaliojus naujai CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijai, susiklostytų situacija, kai kaltininkui turint kitų kreditorinių reikalavimų, dėl kurių jau vyksta priverstinis išieškojimas, vykdymo procesas nebūtų stabdomas net ir tuo atveju, jei byloje būtų pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, prašant grąžinti pas kaltininką esantį nukentėjusiojo turtą, įgytą nusikalstamu būdu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
BPK projektu siūloma:
1) tikslinti BPK 151 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti.
2) tikslinti BPK 151 straipsnio 2 dalies 1 puntą ir nustatyti, kad juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje numatytais atvejais arba siekiama užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.
3) atsižvelgiant į BPK projektu keičiamą 151 straipsnio 1 dalies formuluotę, sistemiškai tikslinamas BPK 152 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatant, kad nutarime skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą turi būti nurodomi duomenys apie asmenį, dėl kurio nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimo įvykdymui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kadangi šiuo metu BPK 151 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato privalomą informacijos pateikimą tik dėl asmens, kurio civilinio ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
CPK projektu siūloma:
1) pakeisti CPK pakeitimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą arba šis turtas areštuojamas ar paimamas.
2) Vertinant sistemiškai, taip pat siūlytina tikslinti ir CPK pakeitimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kuria pakeista CPK 689 straipsnio 5 dalis, ir nustatyti, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą šių lėšų konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota.
Siūlomi pakeitimai leis užtikrinti, kad tais atvejais, kai kaltininkas turi kitų kreditorinių reikalavimų, dėl kurių jau vyksta priverstinis išieškojimas, iš nusikalstamu būdu užvaldyto turto nebūtų išieškoma, o toks turtas būtų grąžinamas savininkui ar teisėtam valdytojui, t. y. nukentėjusiojo turtas, dėl nusikaltimo patekęs pas kaltininką, būtų apsaugotas nuo priverstinio išieškojimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Nėra.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atsižvelgus į tai, kad CPK pakeitimo įstatymo nuostatos, pagal kurias bus taikomas vienodas teisinis reglamentavimas, susijęs su išieškojimu iš turto, kuris yra aprašytas civilinio ieškinio užtikrinimui, neatsižvelgiant į tai, ar civilinis ieškinys pareikštas civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka, įsigalioja 2024 m. liepos 3 d., siekiant išvengti galimai nukentėjusiųjų teises pažeidžiančių situacijų, teikiamus Projektus būtina priimti iki š. m. birželio 20 d.
Seimo narė Ewelina Dobrowolska
[1] Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 konstatavo, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu šis turtas taip pat yra areštuotas ir baudžiamojo proceso tvarka nėra absoliutus ir turi būti vertinamas sistemiškai su kitomis to paties straipsnio nuostatomis.