LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 29
STENOGRAMA
2017 m. vasario 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai M. BASTYS ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
14.06 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-113(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Tęsiame. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-113. Pranešėja V. Čmilytė pateiks pagrindinio komiteto išvadas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo narių M. Majausko ir D. Šakalienės parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir, atsižvelgęs į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabas, parengė įstatymo projekto Nr. XIIIP-113 patobulintą variantą.
Šiomis įstatymo pataisomis siekiama aiškiai apibrėžti smurto prieš vaikus formas ir, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, uždrausti bet kokį smurtą ir fizines bausmes prieš vaikus. Šių pataisų tikslas yra užtikrinti ankstyvąją prevenciją šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, bei užtikrinti vaikams reikalingą apsaugą, pagalbą ir paramą.
Jomis nėra keičiama vaiko paėmimo iš tėvų tvarka. Žmogaus teisių komiteto paruoštai patobulintai įstatymo versijai buvo pateikta daug Seimo narių pasiūlymų. Žmogaus teisių komitetas pritarė grupės Seimo narių – R. Karbauskio ir kitų pateiktam pasiūlymui į projekto… 2017 m. vasario 3 d. Žmogaus teisių komitetas pritarė grupės Seimo narių teiktoms pataisoms. Komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Seimo komiteto sprendimas yra pasiūlyti iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Seimo narė R. Šalaševičiūtė. (Šurmulys salėje) Ar yra kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Nėra. Tada… (Šurmulys salėje)
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tas pateiktas projektas dėl 2, 6 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo projekto Nr. XIIIP-113, 2 punktas. Buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose ir pritarta tam sprendimui.
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui Č. Olševskiui. Pradedame diskusiją. Užsirašė Seimo narys R. J. Dagys. Ruošiasi M. Navickienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome įstatymo, didelio įstatymo vieną dalelę, tai yra smurto sąvokos apibrėžimą. Tai yra tik vienas iš elementų, kuris galbūt ir svarbus, bet iš principo viskas priklausys nuo to, kaip visa konstrukcija bus sudėliota, ir labai svarbu, kaip jau minėjau diskusijoje prieš tai, kad mes matytume visą balansą. Gaila, kad diskusija nevyko konstruktyviai tikrąja žodžio prasme, nes buvo primetami kaltinimai žmonėms, kurie iš esmės teikė pataisas ne dėl fizinio smurto, o iš esmės dėl emocinio smurto ir priežiūros sistemos… nepriežiūros apibrėžimų, kurie buvo labai abstraktūs, kur iš esmės pagal kiekvieną pastabą galėjo būti daroma intervencija į šeimą. Čia buvo pagrindinis prieštaravimas, bet tai buvo visiškai pamiršta, net ir čia, salėje, nuolat pamirštama, nes smurtas dabar kaip ir buvo užkardytas smurto apibrėžimu visuose įstatymuose. Va kolegos citavo ir galima ištisai cituoti Baudžiamąjį kodeksą ir dabartinės redakcijos Vaiko teisių apsaugos įstatymą ir metai numatyti iki penkerių, šešerių, įvairiausi terminai. Fizinis smurtas tenai visą laiką buvo kaip smurto sudėtinė dalis. Ją gali išskirti, gali neišskirti, bet jinai jau buvo. Tai, kad dabar mes ją išskiriame, tai jinai iš esmės… Na, sviestas sviestuotas iš esmės yra, o daugiausia buvo emocinio smurto ir nepriežiūros. Ir praėjusioje kadencijoje visą laiką taip pat buvo ne dėl fizinio smurto, kas nors sukirsdavo, o sukirsdavo būtent dėl emocinio smurto apibrėžimo ir nepriežiūros apibrėžimo.
Dabar kaip jis apibrėžtas? Jis irgi turi pakankamai laisvės, aš pats pasirašiau kompromisines šitas pataisas, kitų nesiūlysiu svarstyti, bet taip, kaip jos dabar apibrėžtos, viskas priklausys nuo pagrindinio įstatymo, nuo visos visumos, kaip mes jį sudėliosime ir kaip jis ten bus realizuojamas. Iš esmės nuo realizacijos ir mechanizmų tenai sudėtų. Tai čia mes turime aiškiai visiems tuos dalykus pasakyti. Tai, kaip minėjau, ne fizinio smurto problema, o būtent šitų dviejų nuostatų. Neapibrėžtumas labiausiai ir kėlė, daugiausia ir protestuojančių, ir kitos pusės atstovų, nes tai kėlė tiesioginę grėsmę, nesusijusią su fizinėmis bausmėmis, o tiesiog tai kėlė grėsmę auklėjamajam procesui, nes kiekviena pastaba gali būti traktuojama kaip emocinis smurtas, kiekvienas perspėjimas – kaip emocinis smurtas. Galima sukonstruoti tokią sistemą. Kiekvienas pasakymas, kad tu blogai mokaisi, jeigu vaikas blogai mokosi, gali būti traktuojamas kaip emocinis smurtas ir neįvertinimas. Šitų dalykų mes turime išvengti, nubrėžti ribas, kur tas jau yra pažeidžiamas žmogaus orumas, o kur jisai ne. O taip, buvo didžiulė praėjusi kompanija. Daug investuota mėginant tas sąvokas ir anksčiau šiame projekte, kad Seime jos pereitų ir kad atsirastų lengva duona galbūt palengvintai daryti intervenciją į šeimą, tai yra… Ir praėjusį kartą buvo daug reorganizacijų, daug pinigų panaudota. Aš suprantu tuos visus dalykus, bet dabar ta formuluotė, kuri yra, iš principo leidžia konstruoti sistemą, tai aš kalbu apie tą pataisą, kuri suderinta, ne tą, kuri dabar buvo iš pradžių pateikta, bet ta kompromisinė pataisa ir jos realizacija priklausys būtent nuo to, kaip mes sudėliosime pagrindinį įstatymą. Kaip, kokios bus teisės tarnybų, kokios… kaip bus vykdomas procesas, nes visi kipišai čia slypi. Ar bus pasiektas išmintingas balansas, ar ne, nes mes turime būti suinteresuoti, kad atsirastų stiprios šeimos, joms padėti ugdyti ir pasitikėti stiprių šeimų ugdymu, o ne būti aukščiau jų, nes mes tikrai žmonėms kelsime tik alergiją tokiu elgesiu, paniekinamu požiūriu į šeimas. Mes nesame kokie nors… Jie mus delegavo su savo požiūriu, mes jiems prisiekėme, o ne patys sau prisiekėme arba savo supratimu mėgindami perlaužti jų supratimą, kas yra gerai, kas yra blogai.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Trumpas pasiūlymas. Iš tikrųjų gerbdamas darbą ministro ir visų kolegų, kurie dalyvavo ieškodami kompromiso, iš tikrųjų aš noriu labai visų kolegų paklausti, ar tikrai būtinos yra diskusijos šiame etape? Man atrodo, kad mes tikrai radome konsensusą ir kompromisą. Visi pasirašėme, visų yra bendras dalykas. (Plojimai) Jeigu kolegos sutiktų, mūsų frakcija atsiima ir tada tiesiog nekalbės, jeigu kolegos irgi su tuo pačiu sutiktų.
PIRMININKAS. Ar pritariame visi? (Balsai salėje. Plojimai) Ačiū. (Balsai salėje) Tada pateiksime išvadas. V. Čmilytė-Nielsen. (Balsai salėje) Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Žmogaus teisių komitetas vasario 3 dieną svarstė Seimo narių R. Karbauskio, P. Urbšio, R. Baškienės, G. Landsbergio, M. Majausko ir kitų pasiūlymus ir jiems pritarė bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad svarstytume pataisas? (Balsai salėje) Ačiū. (Šurmulys salėje) Kas pateiks pataisą? (Balsai salėje) Gal R. Karbauskis? Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia pirma pataisa. Smurto ir fizinės bausmės sąvokų patikslinimai teikiami atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje darbo grupėje pasiektus kompromisinius susitarimus. Pasiūlymuose suformuluota smurto sąvoka suderinta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu ir apims tik tyčinį veikimą vaiko atžvilgiu, kurio pasekmė – vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. (Šurmulys salėje) Pristačiau.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Komiteto…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kita pataisa Seimo narių R. J. Dagio, L. Kasčiūno, A. Širinskienės, P. Urbšio, E. Jovaišos, P. Saudargo, M. Adomėno. (Balsai salėje) Ar atsiima autoriai tą pataisą? Visi? Ačiū. Seimo nariai A. Širinskienė ir P. Urbšys. Atsiimate pataisą. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių R. Karbauskio, P. Urbšio, R. Baškienės, G. Landsbergio, M. Majausko, D. Šakalienės, L. Kasčiūno, M. Adomėno, A. Širinskienės, R. J. Dagio, I. Šimonytės, M. Navickienės, A. Maldeikienės, A. Armonaitės pasiūlymas. Komiteto…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Smurto formų apibrėžimai tikslinami atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje darbo grupėje pasiektus kompromisinius susitarimus. Smurto formų apibrėžimai buvo sukonkretinti, į fizinio smurto apibrėžimą įtrauktos tos fizinės bausmės, kurios sukelia skausmą ir žalą vaikui. Atsisakyta perteklinių arba neaiškių formuluočių, pavyzdžiui, neliko „pozityvios socializacijos“ sąvokos, seksualinis smurtas apibrėžiamas vartojant Baudžiamajame kodekse esančias sąvokas. Seksualinio smurto faktas nėra susietas su žalos padarymu vaikui. Nepriežiūros sąvoka, suformuluota atsižvelgus į poreikį tenkinti būtinus vaiko poreikius, susieta su žalos padarymo faktu.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai gali bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio 2 punkto – Seimo narių R. Karbauskio, P. Urbšio, R. Baškienės, G. Landsbergio, M. Majausko, D. Šakalienės, L. Kasčiūno, M. Adomėno, A. Širinskienės, R. J. Dagio, I. Šimonytės, M. Navickienės, A. Maldeikienės, A. Armonaitės pataisa. Dėl psichologinio smurto sąvokos. Kas pristatote? R. Karbauskis?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš pristatymą pateikiau viso. Komentaras tas pats. 2 straipsnis.
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Argumentai prieš – A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Galbūt neblogas psichologinio smurto apibrėžimas, tačiau man truputį neramu, apie ką kalbėjo R. J. Dagys, tai dėl gąsdinimo. Kaip suprasti sąvoką gąsdinimas? Anksčiau A. Širinskienės buvo ir P. Urbšio, nebuvo šių žodžių, tačiau jau ta komanda išsiplėtusi įvedė gąsdinimo sąvoką. Vaikas neparuošė pamokų, sakau, aš tavęs neišleisiu į kiną, neleisiu žaisti su draugais. Tai yra gąsdinimas ar negąsdinimas? Ta sąvoka man nėra iki galo aiški, todėl aš asmeniškai susilaikysiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu negąsdinti Seimo narių naujomis sąvokomis ir įvairiomis interpretacijomis. Tai yra kompromisinis sprendimas, sutartas ministerijoje, kur dalyvavo visos svarbiausios nevyriausybinės organizacijos, kurios ilgai diskutavo ir pritarė tokiam sprendimui, kuris atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje surašytas smurto prieš vaiką sąvokas ir labai detaliai čia paaiškintas. Aš labai kviečiu nekvestionuoti šitoje stadijoje ir tvirtai eiti į priekį, pasitikint tais žmonėmis, kurie įdėjo didelį darbą priimant šiuos sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi komitetas pritarė, o čia yra motyvų ir prieš, siūlau Seimo nariams apsispręsti ir balsuoti, kas už šią pataisą.
Dėkoju. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 6.
Dėl 2 straipsnio 3 punkto. Pateikė tie patys Seimo nariai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl 4 punkto – tie patys Seimo nariai. Taip pat R. Karbauskis jau yra pristatęs. Komitetas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti? Ar Seimo nariai gali pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia pasiūlymą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime sutikti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kasčiūnas, A. Širinskienė, P. Urbšys, E. Jovaiša, P. Saudargas ir M. Adomėnas taip pat teikia pasiūlymą dėl 2 straipsnio 4 punkto. Ar atsiimate? Atsiimate. Ačiū.
Kitas pasiūlymas – A. Širinskienės ir P. Urbšio. Ar atsiimate? Ačiū.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių R. J. Dagio, L. Kasčiūno, A. Širinskienės, P. Urbšio, E. Jovaišos, P. Saudargo ir M. Adomėno pasiūlymas. Atsiimate? Dėkojame.
Seimo narių A. Širinskienės ir P. Urbšio. Atsiimate? Ačiū.
4 straipsnis. Grupė su R. Karbauskiu. Prašau pristatyti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komiteto nuomonė… Atsiprašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pasiūlymu siekiama atsisakyti abstrakčios vaiko teisės būti apsaugotam tik nuo tėvų ir teisėtų vaiko atstovų smurto. Vietoj to yra įteisinamas aiškus visų formų smurto draudimas, įskaitant ir fizines bausmes. Taip pat įtvirtinama valstybės, tėvų bei kitų teisėtų globėjų pareiga užtikrinti vaiko apsaugą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti Seimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kasčiūnas, A. Širinskienė, P. Urbšys, E. Jovaiša, P. Saudargas ir M. Adomėnas teikia pataisą. Ar atsiimate? Atsiimate. Ačiū.
Seimo nariai A. Širinskienė, P. Urbšys teikia pastabą. Atsiimate? Ačiū.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Nenorėdamas gaišinti laiko, tiesiog kviečiu pritarti. Man atrodo, kad yra kompromisinis variantas, visi sutarėme. Ilgas kelias, bet tai yra tik pradžia ilgo kelio, kurį turėsime eiti visi kartu, siekdami užtikrinti saugią vaikystę mūsų vaikams. Kviečiu pritarti ir pradėti jau kitų įstatymų svarstymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau balsuoti ir pritarti po svarstymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106. Vienbalsiai. Ačiū.
Siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ar galime priimti 1 straipsnį? Galime. Bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 6 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi užsirašę už. Ar kalbėsite? Prieš nėra. Nereikia. Balsuojame už visą įstatymą. (Plojimai)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių. Vienbalsiai už. Dėkoju už bendrą supratimą. Įstatymas priimtas. (Gongas. Balsas salėje: „Bravo!“ Plojimai)
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Ačiū. 117 Seimo narių už.
14.33 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-342(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame įstatymo projekto Nr. XIIIP-342 svarstymą. Praėjo trys valandos. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Prašom. Išvados.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį ratifikavimo projektą. Posėdyje dalyvavo septyni komiteto nariai. Visi komiteto nariai balsavo už. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Motyvai už. Du užsirašę Seimo nariai. Motyvai už, prieš – nėra. Ar norite kalbėti? Nenorite. Ačiū. Balsuojame, kas už tai, kad ratifikuotume sutartį?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 111. Sutartis ratifikuota vienbalsiai. Taip, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355, Civilinio kodekso 3.151, 3.153, 3.163, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.209, 3.210, 3.211, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.253, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266, 3.267 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-356, Civilinio proceso kodekso 28, 282, 404, 407, 481, 482, 483 ir 487 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-357, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-358, Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-359, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-360 (pateikimas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-2a klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-354. Pranešėja – Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, pirmiausia aš noriu visiems nuoširdžiai padėkoti, kad šiandien nepriklausomos Lietuvos XII Seimas padarė tą būtiną pirmą žingsnį, kad mes galėtume savo Lietuvą auginti su drąsiais, oriais, nemušamais vaikais. Ir taip, mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien mes pagaliau atidarėme duris į tą kitą ateitį, į ateitį be smurto. Ir tam, kad mes galėtume įgyvendinti tą reformą (reformą, apie kurią aš kalbu ir siekiu jos, ir dėl jos, atvirai sakant, kartais kovoju visais įmanomais būdais jau 13 metų), mes turime iš esmės sutvarkyti Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Tai, ką mes įsipareigojome 1995 metais, ratifikuodami Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją – turėti visą, adekvatų, visapusiškai vaiko teisių apsaugą užtikrinantį įstatymą, kuriame taip pat yra numatytas ir aiškus pagalbos teikimo algoritmas: pagalbos teikimo vaikui, pagalbos teikimo šeimai, visų bendradarbiaujančių institucijų tarpusavio koordinavimas, atsakomybė, pareiga pranešti apie smurtą ir visa kita. Tai šiandien tikiuosi, kad mes taip pat padarysime ir tą kitą žingsnį, kad bus pritarta po pateikimo rimtam parengtam paketui, t. y. pačiam įstatymui ir lydimiesiems įstatymų pakeitimams.
Manau, kad bus patogiau, jeigu aš tiesiog pristatysiu viską iš karto, ir tada bus galima užduoti klausimus. Esminis dalykas yra… Aš buvau pasiruošusi pasakyti tą visą pagrindimą, kodėl mes turime tą padaryti, kiek mes turime smurto atvejų ir t. t., bet po to, kai jūs vis dėlto nusprendėte, kad mums reikia ginti savo vaikus, dabar galvoju, kad gal jau nebegaišinsiu jūsų visų laiko, ir tada tiesiog trumpai.
Kodėl mums iš tikrųjų yra reikalingas dabar esamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimas kitu įstatymu? Aš tikiuosi, kad mes bendru sutarimu jį galėsime pervadinti: vietoj „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo“ – tiesiog „Vaiko teisių apsaugos įstatymas“, nes jis bus visas. Juo yra siekiama iš esmės sutvarkyti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą. Tas sutvarkymas ir patobulinimas remiasi… Tiesiog aiškinamajame rašte matėte, gal dviejuose puslapiuose yra išvardinta, kokius Lietuva jau yra priėmusi įsipareigojimus, patvirtinusi strategijas, koncepcijas, Vyriausybės programas ir t. t. Realiai šitas įstatymas ir tas visas jo parengimas nėra greitas, skubotas, nėra atsitiktinis. Taip, jis, be abejo, yra susijęs su visais nužudytais vaikais, įskaitant paskutinį mus labai sukrėtusį atvejį, bet tai yra labai ilgo, labai nuoseklaus darbo rezultatas.
Ką mes turime šituo įstatymu įtvirtinti, kas jame šiandien jau yra sudėta ir tikiuosi, kad dar bus galutinai sutvarkyta svarstant komitetuose? Yra vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistema, kuri suteikia vaikui reikalingą efektyvią pagalbą, visapusiškai raidai tinkamą aplinką, ir kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, užtikrinama ypatinga taip pat šeimos ir valstybės apsauga, siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, tai mes jau turbūt visi irgi buvome aptarę, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, kas taip pat yra labai svarbu. Bus nustatoma konkrečiai, kad vaiko paėmimas tais retais atvejais iš šeimos, kai tai bus neišvengiama, pirmiausia turi būti grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tiktai jam pasibaigus svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o, nusprendus vaiką paimti, tai atliekama tik gavus teismo leidimą.
Tai ką yra svarbu žinoti? Visa sutvarkyta teisinė vaiko apsauga, vaiko teisių apsauga toli gražu nėra orientuota, kad mes kuo daugiau paimtume vaikų iš šeimos. Atvirkščiai, kad kuo mažiau vaikų reikėtų paimti iš šeimų. Galbūt jūs esate kartu su darbotvarke skaitę tą trumpą pristatymą, tai aš nematau prasmės jo skaityti, tiesiog paprastuoju būdu noriu pasakyti, kad šitas visas darbas, šitas įstatymų paketas yra skirtas tam, kad mes turėtume pagaliau aiškų suvokimą – kas, kada, su kuo, per kiek laiko, kokius darbus turi atlikti, kokias paslaugas turi suteikti šeimai, iš tikrųjų suvokimą, kad šeima turi būti įtraukiama į darbą, kad pagalbos plano sudarymas ir jo įgyvendinimas turi būti integruojant pačios šeimos narius.
Įstatyme taip pat numatytas visų lygių veikimas – nuo nacionalinių institucijų iki bendruomenių, įskaitant ir nevyriausybinių organizacijų įgalinimą, visų rūšių nevyriausybinių organizacijų, nes iš esmės mes šiandien turime tokius kaip ir lego kaladėlių pabirus fragmentus, tarsi atskiras institucijas, bet jos tarpusavyje nebendradarbiauja. Kas yra labai svarbu, kad šitame įstatymų pakete taip pat yra numatyta pareiga fizinių ir juridinių asmenų pranešti apie smurtą prieš vaiką. Nepranešimas, neveikimas, kad būtų nutrauktas smurtas, laikomas bendrininkavimu. Ir tai yra labai svarbu, kai mes turime tokių atvejų, kaip dar vakar man skambino rinkėjai ir pasakojo apie mokyklos direktorę, kuri žino apie tai, kad kasdien vienas iš jos mokinių yra mušamas diržu, ir tuo faktu gąsdina kitus vaikus, užuot vykdžiusi savo pareigą ir sustabdžiusi smurtą. Kai mes žinome tuos atvejus, tiesiog va ir tas paskutinis, kai kaimynai valandų valandas klausosi daužomo vaiko klyksmo ir nieko nesiima būdami namuose, mes taip pat turime suprasti, kad, tyliai stebėdami smurtą, mes tampame bendrininkais.
Šitas įstatymas įtvirtina pareigą pranešti ir numato atsakomybę už tai. Taip pat numato konkrečią atsakomybę asmenų, kurie dirba su vaiku, asmenų, kurie pagal savo pareigas turi užtikrinti vaiko saugumą, turi gelbėti vaiko gyvybę, ir kada jos neišgelbėja, mes nebeatsidursime vėl tokioje situacijoje, kaip sakoma, – vaikas šuliny, o niekas nekaltas. Iš tikrųjų ne, esmė nėra kaltųjų ieškojimas, nėra iešmininkų ieškojimas, tačiau turime visiškai aiškiai žinoti, kad atsakomybė už vaiką turi būti numatyta konkrečiai. Ir tais atvejais, kai tėvai dėl kažkokių priežasčių nepajėgia tinkamai įgyvendinti savo pareigos užtikrinti vaiko saugumo, tada kiti asmenys konkrečiai atsako už šito vaiko saugumą, ir tas yra labai svarbu.
Dabar apie susijusius įstatymų paketus. Klausimas 2b, tai yra įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-355. Na, čia turbūt nereikia atskirai pristatyti ir taip aišku, kam jis skirtas. Tada Civilinio kodekso pakeitimai, kurie yra susiję, kad mes galėtume užtikrinti vaiko teisių apsaugos sritį reguliuojančių nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais. Beje, labai svarbu, kad ten taip pat yra numatoma būtinybė užtikrinti vaiko teisę bendrauti ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir kitais, tai yra žmonėmis, su kuriais vaikas turi emocinį ryšį. Kaip mes žinome, dažnai, ypač skyrybų atveju, tikrai nutrūksta bendravimas su visa tėčio, o kartais mamos gimine ir tai padaro didelę žalą vaiko socialinei raidai. Taip pat yra kitų pakeitimų, kurie yra susiję su globojamų ir vaikų, kuriais reikia rūpintis, skaičiumi, šeimynos ir šeimos institutų pakeitimu tam, kad mes iš tikrųjų galėtume pagaliau užtikrinti, kad daugiau žmonių galėtų būti… Jau 10 minučių?
PIRMININKAS. Čia ne jums, čia jam.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Kad kuo daugiau žmonių iš tikrųjų būtų pajėgūs suteikti vaikui gyvenimą šeimoje tais atvejais, kai yra viskas padaryta su biologine šeima, bet nepasiseka, kad tokiu atveju vaikas augtų ne institucijoje. Vienas iš tų retų atvejų, kai aš sutinku su savo kolega ponu R. J. Dagiu – valdininkiškas vaikų auginimas nėra išeitis. Tai tikrai yra visiškai nepriimtina.
Toliau dėl Socialinių paslaugų įstatymo keitimo, dėl socialinių globėjų instituto ir Globėjų centro įtvirtinimo. Mes žinome, kad kai kurios šitos pataisos, kurias parengėme su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įregistravom su kitais Seimo nariais, sutampa su tam tikrais pasiūlymais, kurie buvo pateikti Prezidentės ir Prezidentės patarėjų pristatyti. Tai vienareikšmiškai sakome, kad jeigu yra galimybė atskirus pakeitimus priimti jau dabar ir greičiau, mes tiktai už. Mes sutinkame su tomis formuluotėmis, net jeigu yra nedidelių skirtumų, kurios yra prezidentūros pataisose, nes tikslas yra, kad kuo greičiau pradėtų judėti reforma. Tai tokiu atveju mes palaikysime būtent tuos pakeitimus, tuos pasiūlymus, kurie yra prezidentūros pakete. Jeigu jie bus priimti, tai tiesiog mums bus mažiau darbo. Tai mes esame visiškai už.
Dar dėl pakeitimų dėl Šeimynų įstatymo. Tai, žinoma, vėlgi šeimynų veiklos reglamentavimo suderinimas. Vienas iš labai svarbių dalykų yra sumažinamas vaikų skaičius šeimose ir šeimynose, nes vienas iš tokių dalykų, kuris irgi yra susijęs su požiūrio į vaikus keitimu, kaip ir vaikas nėra daiktas, nėra bokso kriaušė, taip ir vaikas nėra viščiukas, kad mes turime kažkokias viščiukų fermas turėti, kad žmonės realiai galėtų rūpintis vaikais, tai mums reikia turėti 12 vaikų, kad šeima galėtų išgyventi. Ne, iš tikrųjų kuo yra mažiau vaikų, tuo daugiau galima individualaus dėmesio, meilės, rūpesčio jiems duoti. Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad vaikai galėtų gyventi tokiose nedidelėse šeimose, kurioms vis dėlto užtenka valstybės paramos ir gali jais rūpintis. Nes vienas iš esminių dar taip pat, sakyčiau, tokio mentaliteto lūžių, ką mes turėsime priimti, tai, kad jeigu mes jau turėjome įtvirtinę įstatymuose ir dabar tiksliname, kad prioritetas yra, kad vaikas augtų šeimoje, prioritetas yra šeima, tai ir finansiškai tai turi atsispindėti. Ir finansiškai turi būti visiškai aišku, kad tikslas yra ne auginti vaiką įstaigoje, arba vaikų fermoje, bet nedidelėje šeimoje, kur jiems tikrai to dėmesio ir rūpesčio užtenka.
Na, ir nedidelis pakeitimas Vietos savivaldos įstatyme, čia toks iš esmės labiau techninis – pakeisti savivaldybių valstybinę funkciją iš vaikų ir jaunimo teisių apsaugos į jaunimo teisių apsaugą, nes yra numatytas šiame įstatyme konkretus sąrašas visų institucijų, kurios yra atsakingos už vaiko teisių apsaugą. Turbūt nebetęsiu. Jeigu jūs dar gyvi, gal turite klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pristatėte iš karto septynis projektus. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Aš taip ir nesupratau, pranešėja pristatė visus septynis. Tai ar mes balsuosime dabar už visą paketą, ar mes vis dėlto galime paklausti dėl kiekvieno atskiro įstatymo?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Taip, galite atskirai.
PIRMININKAS. Diskusija bus dabar…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pristatymo atskiro nebus? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pristatė visą paketą nuosekliai, o klausime dėl visų. Užsirašė klausti 11 Seimo narių. Pirmasis užsirašė R. J. Dagys. Ruošiasi D. Kaminskas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, siūlyčiau vengti tokių apibrėžimų, kad žmonės gyvena vaikų fermoje ir panašiai. Tų 3,5 tūkst., kurie gyvena vaikų namuose, nereikėtų stigmatizuoti iš anksto, antrarūšiais padaryti.
Mano klausimas yra susijęs su mūsų supratimu, ką mes norime padaryti. Jūs savo kalboje dažnai nuslystate – šeima ir vaikas atskirai. Mano supratimu, tai yra vientisa struktūra ir šeimos suardymas irgi yra tam tikras smurtas prieš kiekvieną vaiką, taip? Tai yra blogis iš principo, nes vaikas turi teisę augti pilnoje šeimoje ir mes turėtume stengtis tą užtikrinti. Tai dabar, jūsų manymu, kur ta nusižengimo riba? Neimkite ribinių atvejų, kai ten yra smurtas, vaikas nuolat mušamas, mėlynas vaikšto ir t. t. Kur ta riba, kurią galima leisti peržengti renkantis iš tų dviejų blogybių – suardyti šeimą arba palikti ją ramybėje? Kur ta riba? Nes mes iš esmės, jeigu ardom šeimą, baudžiam tą vaiką taip pat.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Labai geras klausimas, dėkui. Dėl fermų kaip tik ir noriu pasakyti, kad nereikia to daryti, mums nereikia laikytis to požiūrio, kad reikia vaikų kaip viščiukų kuo daugiau. Ir kaip tik ne tik kad nieko nesiekiu stigmatizuoti, bet ir atliepiu į vakar pas mane atvykusios Šeimynų asociacijos vadovybės ir daugelio narių prašymą, kad kaip tik jie nebūtų laikomi tokiais kolektyviniais augintojais, kad jie yra šeimos ir nori tikrai turėti galimybę skirti kiekvienam vaikui daugiau dėmesio.
Dėl tos ribos. Mes aiškiai ir šitame įstatyme išdėstėme, kad bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas, įskaitant fizines bausmes, tačiau konkreti atsakomybė ir poveikio priemonės bus taikomos priklausomai nuo smurto padarytos žalos. Tai gali būti baudžiamoji atsakomybė, jeigu kad ir tas vienas smūgis sulaužė vaikui žandikaulį, tai gali būti administracinė atsakomybė, tai gali būti poveikio priemonės.
Taip pat yra išdėlioti labai aiškiai grėsmių lygiai: nulinio, pirmo lygio, antro lygio ir trečio lygio grėsmė. Tiktai trečio lygio grėsmės atveju, kada iš tikrųjų yra matomas tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir padaryta rimta žala vaiko sveikatai, t. y. kūno sužalojimai, kurie jau yra medikų įvertinti kaip keliantys grėsmę, nedelsiant šalinamas vaikas iš šeimos. Pirmo ir antro lygio grėsmė yra, kada yra pasikartojantys vaiko sumušimai arba yra vaiko sumušimas, kuris jam padarė žalą, bet nekelia grėsmės gyvybei, vis tiek pirmiausia yra organizuojama intervencija. Tai yra, žinoma, atskirai apklausiamas vaikas ir tėvai, bet sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos, priklausomai nuo šeimos noro ir motyvacijos bendradarbiauti, ir teismo leidimas yra prašomas. Kitaip tariant, jeigu teismo neįtikina argumentai, kad vaikas turi būti paimtas iš šeimos, tai vaikas paliekamas šeimoje ir tuomet dirbama su šeima intensyviai prižiūrint šeimą, bet vis tiek vaiko nepaimant. Tikslas yra toks.
PIRMININKAS. Gerbiama Seimo nare Dovile Šakaliene, iki trijų minučių atsakyti. Malonėkite. Labai ačiū. Ir atsakykite į tai, ko klausia. Iki vienos minutės.
Klausia Seimo narys D. Kaminskas. Ruošiasi I. Šiaulienė.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiama Dovile, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ne vien tik apie nevyriausybinių organizacijų, bet ir apie aktyvesnį bendruomenių įtraukimą į vaiko teisių apsaugą. Kaip jau ne kartą įsitikinta, abejingumas, visuomenės pilietiškumo stoka gali lemti vaikų suluošinimą ir žūtį. Todėl įstatymu siūlomą nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie pažeidimus vertinu teigiamai, tačiau neabejoju, kad turimi bendruomenių žmogiškieji rezervai neišnaudojami. Tarkim, į pensiją išėję mokytojai, darželio auklėtojai, šiaip aktyvūs, išsilavinę bendruomenių nariai galėtų būti įdarbinami tam tikros teritorijos vaiko teisių apsaugos stebėtojais. Tegul jiems už tą darbą būna atitinkamas atlyginimas, o finansų šaltinį galima tikrai rasti peržiūrint bendruomenių projektų tikslinio finansavimo kriterijus, nes dažnai, ne paslaptis, šitie pinigai nueina bendruomenių pasilinksminimui, šventėms. Manau, tada situacija keistųsi iš esmės. O jūsų nuomone?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš esmės taip, bendruomenės yra turbūt didžiąja dalimi arčiausiai esančios ir labai didele dalimi galinčios veikti šalia gyvenančių žmonių, šalia gyvenančių šeimų gyvenimą.
Dėl stebėtojų šiek tiek abejočiau, nes, kaip ir matome dabar, yra tikrai labai daug to tokio nerimo, kad bus pernelyg stebinčių ir besikišančių į šeimų gyvenimą. Bet galbūt tas bendruomenes tikrai galėtume įtraukti labai plačiai ir su pensininkais, su mokytojais dirbti tokiu būdu, kad iš tikrųjų būtų organizuotos savipagalbos grupės, nes vienas iš dalykų, kuris mūsų visuomenėje labai ryškus, yra kreipimosi pagalbos stigma. Ypač kreipimosi psichologinės pagalbos stigma, todėl pamokius bendruomenės narius, kaip atpažinti smurtą ir kaip apie jį kalbėti, manau, yra didelė tikimybė, kad dalis šeimų atsivertų bent jau tam pirmam pagalbos lygiui, bendruomeniniam pagalbos lygiui, ir susitikimui tėvų, senelių savipagalbos grupėse, kur su specialistu, su socialiniu darbuotoju ar psichologu galėtų tiesiog aptarti jiems rūpimus klausimus ir taip patys labiau galėtų reaguoti. Bet, aišku, bendruomenių įtraukimas – vienareikšmiškai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas M. Bastys. O klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi A. Sysas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke.
Gerbiama kolege, sakykite, po diskusijų, kuriose dalyvavo frakcijų atstovai apmąstant esamą situaciją vaiko teisių gynimo srityje, ar jūs tebesate įsitikinusi, kad tik centralizuota vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistema gali išgelbėti situaciją? Tai būtų vienas klausimas.
Ir antras. Įstatyme yra įrašomas vaiko atvejo nagrinėjimas, nors mūsų Teisės departamentas turi parengęs pastabų dėl pačios sąvokos vartojimo. Ir čia skaitant 38 straipsnį, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie ministerijos pagal patvirtintą tvarką įvertins vaiko situacijos grėsmės lygį, vis dėlto savivaldybės administracija arba konkrečiau – savivaldybės administracijos paskirs atvejo vadybininką. Matyt, ta centralizacija be to bendradarbiavimo vis tiek…
PIRMININKAS (M. BASTYS, LSDPF). Laikas!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). …negali apsieiti?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Jūs visiškai teisi. Bendradarbiavimas yra kertinis dalykas. Iš tikrųjų būtinas.
Dėl centralizavimo. Taip, aš vienareikšmiškai manau, kad centralizacija yra būtina todėl, kad, kaip parodė decentralizavimas šitos sistemos, tikrai krito ir paslaugų kokybė, ir gebėjimas, deja, daugelyje savivaldybių suvokti, kad yra prioritetas skirti lėšų vaikų klausimams. Labai dažnai turime tokių atvejų, kada tikrai yra beviltiška situacija ir bent laikinai globai reikia vaiką paimti iš šeimos ir paskirti šeimyną, šeimą globėjų, bet savivaldybei nesinori tam skirti pinigų ir t. t. Nuo tokių tiesiog pinigų taupymo klausimų iki esminių požiūrio klausimų.
Esminis požiūrio klausimas yra tas, kad jeigu norime turėti veikiančią sistemą, kuri nebūtų, netaptų kaimynų keršto įrankiu, kuri netaptų kokios nors savivaldybės administracijos iš tikrųjų (žinom, Lietuva – giminių kraštas) būdu susidoroti su nepatinkančiais žmonėmis, šeimomis ar šeimynomis ir t. t., mes turime palikti kuo mažiau diskrecijos, kuo mažiau interpretacijų. Vadinasi, turime turėti vieną, unifikuotą, standartinę priemonių sistemą tiek įvertinimo įrankių, tiek poveikio priemonių, tiek visų metodų, kurie turi būti taikomi vienodai nacionaliniu mastu. Tokiu atveju yra kur kas efektyviau, kada yra centralizuota institucija, kai vis dėlto valstybės yra vienoda šita tvarka nustatoma.
Be to, aš iš tikrųjų irgi pritarsiu tam, kad turėtų būti ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet vis dėlto vyriausybiniu lygmeniu šita tarnyba, nes tikrai apima skirtingų ministerijų darbą. Tada tokiu būdu ką mes galėsime užtikrinti? Tai tą kokybišką informacijos paskleidimą ir kontrolę. Kodėl yra atvejo vadybininkas atskirai? Atvejo vadybininkas yra savivaldybės lygmeniu, nes tai yra žmogus, kuris dirba ant žemės tą darbą, kuris bendrauja su šeima. Negali žmogus… Mes turime iš tikrųjų daugelyje valstybės sričių problemą, kai tas pats asmuo ar institucija ir vykdo darbą, ir jį kontroliuoja. Tai tada tiesiog visiškai neįmanomas yra kokybiškas rezultatas. Tai mes turime…
PIRMININKAS. Kolege, prašom trumpiau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Gerai, tuoj užbaigsiu paaiškinimą. Tiesiog turim turėti tokią situaciją, kada socialinis darbuotojas atvejo vadybininkas vykdo tą praktinį darbą. Vaiko teisių tarnybos teritorinis vienetas, priklausantis nacionalinei institucijai, prižiūri ir kontroliuoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laba diena, gerbiami kolegos. Dabar ruošiasi klausti A. Sysas. Kita bus kolegė R. Šalaševičiūtė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, daug kalbama apie centralizavimą, netgi rodoma, kaip ji bus centralizuota. Apie tai kalbėjo ministras, apie tai kalba dešimt metų Seimas, yra net Seimo nutarimas dėl to priimtas. Dabar žiūriu į šitą įstatymą. Matau VI skyrių. Matau septynis ar šešis straipsnius, kuriuose kalbama apie institucijas. Tai pasakykite, kuri įstaiga yra vyriausia ir jai atskaitingi visi, ir kaip jūs paaiškinsite man 51 straipsnio nuostatą dėl savivaldybių institucijų – dalyvauja ir bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba? Tai kur tas centralizavimas yra šitame įstatyme, gal galite nurodyti kokį straipsnį? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Kalbant apie centralizavimą, tai vis dėlto šitame įstatyme aiškiai išdėstyta, kad, kalbėdami apie vaiko teisių apsaugos užtikrinimą, mes turėsime nebe atskirus vaiko teisių apsaugos skyrius, esančius savivaldybės administracijos sudėtyje, bet tai bus teritoriniai vienetai, pavaldūs Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai arba… Kaip žinote, tai yra pateikimo stadija ir mes dar komitetuose svarstysime, ar nebūtų prasminga turėti instituciją, kuri būtų pavaldi ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet povyriausybinė? (Balsas salėje) Šito įstatyme…
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nediskutuoti iš salės.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Trumpai tariant. Dabar dėl dalyvavimo ir bendradarbiavimo. Tai parašyta aiškiai, kad savivaldybės dalyvauja ir bendradarbiauja, o ne valdo ir koordinuoja šitą sistemą. Kokia institucija? Šitame įstatyme, kaip dabar yra parašyta, tai yra Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ir visuose straipsniuose, kurie numato funkcijas, tas atsispindi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R. Šalaševičiūtė, ruošiasi Č. Olševskis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiama Dovile, norėjau paklausti. Pirmiausia, pirmas klausimėlis toks. Jūs teikiate Civilinio kodekso 28-ių straipsnių pakeitimo projektą, 11 iš jų yra būtent mano projekte Nr. 322, kuriam jau yra pritaręs Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir akcentus sudėliojote, kada pristatėte būtent tuos straipsnius, kurie mano įregistruoti dar 2013 metais.
Ar nemanote, kad tikslingiau būtų buvę, kadangi mes tikrai skubame, ir su smurtu skubame, ir teisingai darome, mano straipsniuose ir tie artimųjų giminių santykiai būtent įteisinami yra, ir nepriežiūros atvejai, ir t. t., įregistruoti kaip pasiūlymą, ne kaip naują projektą, ir jau būtų buvę galima kovo mėnesį svarstyti ir priimti?
Kitas klausimas dėl šeimynų, aš labai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolege, laikas! Kolege, laikas, reikia spėti per vieną minutę!
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Kalbant dėl visų pasiūlymų, jeigu iš tikrųjų yra konkrečių pasiūlymų, kurie šiandien yra pažangesni ir visiškai su tuo sutampa, tai, aišku, mes turime vadovautis sveiku protu ir komitetuose tada sudėlioti tokiu būdu, kad kuo greičiau galėtume priimti visus konkrečius momentus, kurie yra reikalingi darbui su šeimomis. Bet kadangi mes iš tikrųjų turbūt visi planuojame nedelsti ir nevilkinti šių įstatymų paketo, iki pavasario sesijos komitetuose turime apsvarstyti, įvertinti ir nuspręsti, aš manau, kad bet kuriuo atveju visi kartu su įstatymu einantys pakeitimai, taip pat Civilinio kodekso pakeitimai turėtų būti priimti kovo mėnesį. Kokia forma mes susidėliosime, ar tai bus kaip pasiūlymai, ar tai bus atskiras, tikrai aš nematau problemų susitarti.
Dėl šeimynų, nors čia jau mikrofono nebegalėjote… Taip, aš girdėjau jūsų klausimą. Žinoma, tas ir yra. Mes turime atsižvelgti į šeimynų prašymus ir pasiūlymus, nes jie ir augina tuos vaikus.
PIRMININKAS. Toliau klausia Č. Olševskis, o ruošiasi kolegė R. Tamašunienė. Prašom.
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Puikiai suprantu, kad vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus reikia tobulinti, kad jie yra labai svarbūs ir reikalingi, tačiau, kalbant apie Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punktą, yra nurodyta – iš Vietos savivaldos įstatymo išbraukiama vaiko teisių apsauga, politika, paliekamas tik jaunimas. Jūs kalbėjote apie visų institucijų darną, veiklą, gyvenant vaiko interesais, dirbant su šeima, bet savivaldybės, seniūnijos yra būtent tie, kurie yra arčiausiai šeimų. Klausimas gerbiamajai pranešėjai. Atsižvelgus į tai, kad 2003 metais jau buvo toks panašus modelis, kur buvo tokia centralizacija, klausimas yra toksai…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
Č. OLŠEVSKI (LLRA-KŠSF). Ar nemanote, kad tas centralizavimas neduos naudos? Ir antras klausimas. Kas bus su vaikų globos įstaigomis?..
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Antrą kartą perspėju. Dėkui.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dėl savivaldos, tai taip ir esame sutarę, kad savivalda bendradarbiauja, bet vis dėlto mes turėjome didelę problemą, kai valstybė numatė per daug nacionalinių funkcijų savivaldai, kur nebuvo tada to vieno bendro nacionalinio standarto ir aiškaus požiūrio. Tai turi pagaliau būti ir pagaliau tampa valstybės prioritetu. Iš esmės vaiko teisių apsauga, pagalba šeimoms, vaiko teisių apsaugos politikos formavimas tai yra nacionalinė funkcija, savivaldybės dalyvauja, bendradarbiauja ir be to negali būti. Bet vis dėlto atsakomybę turi prisiimti valstybė ir vaiko teisių apsaugos politiką turi formuoti valstybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R. Tamašunienė, ruošiasi R. Žemaitaitis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti, ar, paimant vaikus iš šeimų, bus laikomasi, kaip šiuo metu, teritorinio principo? Pagal jūsų minėtą konvenciją ir Vaikų apsaugos chartiją ar bus palikta vaiko teisė į jo gimtąją kalbą, į jo kalbinę aplinką?
Antra klausimo dalis susijusi su delinkventiniais vaikais, kurių yra daug paimama iš tokių šeimų ir kurie dažniausiai būna vyresnio amžiaus. Kaip bus užtikrinama globa tokiems vaikams, nes nemanau, kad profesionalūs globėjai arba šeimos norės paimti tokius vaikus?
Ir dar prašau paunifikuoti tokį atvejį, susijusį su vaikų priežiūra iki 14 metų. Pavyzdžiui, mama turi du vaikus, 10 ir 11 metų, juos augina viena, dirba medicinos sesele ir turi naktinius budėjimus.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai gerą klausimą iškėlėte. Aš gal nuo to paskutinio pradėsiu. Tai esmė ir yra tokia, kad viena iš pataisų, kurią jau šiandien priėmėme, yra, kad valstybė kartu su šeima solidariai turi rūpintis vaiku, tai reiškia, turi padėti šeimai. Šiandien mes turime tokią situaciją, kad iš esmės yra paliktos vienos šeimos, kurios turi rūpesčių dėl rūpinimosi savo vaikais, bet tikrai nori tą padaryti. Tokiu atveju tiesiog šito į įstatymą neįtrauksim, bet mes turime tas praktines tvarkas įrašyti ir į įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, kokiu būdu turi būti užtikrinamos paslaugos. Štai tada, bendradarbiaudama su savivaldybės socialinių paslaugų teikėjais, mama galėtų ramiai išeiti į savo naktinį budėjimą ir vaikai turėtų priežiūrą. Mes kaip ir turime problemą ir su socialiniais asistentais dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo. Mes iš tikrųjų turime labai daug dalykų padaryti praktiniu lygmeniu. Mano nusiteikimas yra vienareikšmis – turi būti suteikta pagalba šeimoms tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Dabar dėl kalbos. Tai yra visas atskiras 8 straipsnis dėl vaiko teisės indivindualumo ir jo išsaugojimo. Tai yra neatskiriama vaiko tapatybės dalis ir jinai privalo būti išsaugota.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar dabar suteiksime galimybę visiems paklausti, kadangi laikas jau eina į pabaigą, ar suteiksime tik kolegai R. Žemaitaičiui ir galbūt dar N. Puteikiui? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje)
Gerai. Tai suteikiame žodį kolegai R. Žemaitaičiui ir baigia N. Puteikis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mane stebina jūsų džiaugsmas, nes jūs labai džiaugiatės, kad čia Seimas kažką padarė, nors 26 metai yra tas pats reguliavimas, ta pati atsakomybė, ta pati struktūra ir visa kita, tiktai nebuvo vieno tokio mažo mažo akcento – požiūrio. Ir man šiandien kitas šokas – labai nustebino tai, kad mes, pradėdami Seimo plenarinį posėdį posėdžių salėje, pagerbėme mirusius 22 vaikus. Bet mes negerbiame mirusių motinų, mirusių vaikų, užmuštų motinų, moterų ir vyrų. Tai čia yra vienas dalykas, kad Seimas apskritai pažemina bet ką, ką gali, tik savo politiniais tikslais išsikelia. Tai jūs darote šiandien ir tai yra labai akivaizdu.
Bet, mano kolege, klausimas yra dėl jūsų įstatymo projekto. Aš, kaip teisininkas, skaitau vieną tokią pastraipą, kuri labai įdomi yra: „Žemina žmogaus garbę ir orumą, trukdo jo raidai“ ir panašiai, ir panašiai. Čia yra prie sąvokų, dėl ko bus pagrindas atimti vaiką. Gal jūs tiesiog dabar nežinote, kadangi jūs labai turtingai gyvenate ir pasiturinti esate Seimo narė, o gal žinote, kad 27 % Lietuvoje šeimų vaikus rengia būtent iš tų padėvėtų drabužių parduotuvėlių ir iš turgų?
PIRMININKAS. Kolega!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai mano klausimas yra: ar dabar ta gyvybė, sveikata, raida, garbė ir orumas nebus pagrindas atimti vaiką ir sakyti, kad tu, deja, vaike, neoriai atėjai į mokyklą arba į darželį?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, iš tikrųjų mokausi tų politinio žaidimo taisyklių, kad kartais yra daromi ne klausimai, o komentarai, kuriais siekiama užsidirbti taškų. Man labai gaila, kad aš tai girdžiu.
Taip, noriu pasakyti, kad per tuos 26 metus iš tikrųjų nebuvo jokio normalaus dėmesio vaiko teisių apsaugos politikai nuo apsaugos nuo smurto iki socialinių paslaugų teikimo, iki šeimų gelbėjimo iš atskirties ir skurdo. Tai yra vienas iš tų darbų, kuris turi būti padarytas, jeigu norime, kad šita sistema veiktų.
Kalbant apie mano turtingą gyvenimą, tai viešoje deklaracijoje galite matyti paskolas. Iš tikrųjų turbūt nelabai logiška apie tai kalbėti ir taip, mes savo vaikui taip pat pirkome kažkada drabužėlius iš tokių parduotuvių. Manau, kad iš tikrųjų tas ir yra svarbu, mes rūpinomės juo. Ir tos šeimos, kurios rūpinasi savo vaikais ir neatlieka… Nepriežiūra nėra skurdas, mes turime padėti šeimoms įveikti skurdą, bet sakyti, kad šeima neprižiūri savo vaiko todėl, kad turi nupirkti dėvėtą drabužėlį ir tvarkingai išskalbę juo vaiką aprengti, na, tiesiog… Žinote, jūs, kaip teisininkas, turėtume būti aukščiau tokių komentarų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. (Plojimai) Prašom nediskutuoti iš salės! Paskutinis, kaip tariamės, klausia kolega N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau jūsų paklausti dėl socialinės rūpybos skyrių, nes čia dabar salę apėmęs, manyčiau, nepagrįstas entuziazmas po tokio vienbalsio balsavimo, kuriam aš pritariu, bet pradinė priežastis, dėl ko atsiranda smurtas prieš vaikus, yra skurdas… (Balsai salėje) Už tai yra atsakingi socialinės rūpybos skyriai. Mes turime labai aiškų pavyzdį Šiauliuose, Šiaulių mieste, kur Socialinės rūpybos skyriaus vedėja, gaudama iš valstybės algą, kad padėtų išspręsti, išvesti iš skurdo konkrečią šeimą, elgiasi priešingai. Maža to, Šiauliuose išrinktiems Seimo nariams aiškina, kad konkreti šeima gavo visą valstybės paramą, nors iš tikrųjų viskas yra priešingai. Yra serganti mama su sergančia nepilnamete, Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiurkščiausiu būdu išmetė, meta iš socialinio būsto. A. Butkevičiaus Vyriausybė, kai užkėlė nuomos kainas socialinių būstų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …apie tai rašė labai gerą straipsnį A. Anušauskas.
PIRMININKAS. Kolega, klauskite, nes jau laikas baigėsi.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …valstybė skurstantiems didina nuomos kainas, o Socialinės rūpybos skyriuje…
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Mes turbūt visi labai gerai žinome iš tikrųjų, kad tiek, kiek Lietuvoje yra skurstančių žmonių, kiek Lietuvoje yra skurstančių šeimų, yra visiškai nepateisinama. Tai, ką jūs dabar kalbate apie socialinės rūpybos skyrius, tą gerai iliustruoja faktas, kad sugebėjo savivaldybė sutaupyti, sutaupyti 147 mln. eurų, skirtų socialinėms reikmėms. Vienas dar iš argumentų, kodėl vis dėlto negalima priskirti kai kurių funkcijų savivaldybėms, kodėl vis dėlto kai kuriuos dalykus turi valstybė, valstybė paimti ant savo pečių ir savivaldybės, kad turės bendradarbiauti. Tai tiktai aš labai tikiuosi, kad nereikės dėl tam tikrų dalykų įstatymais įpareigoti, kad vis dėlto bendradarbiaudami su Savivaldybių asociacija mes galėsime susitarti, kad jeigu štai yra atsakingi už konkrečią šeimą konkretūs savivaldybės darbuotojai ir patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas matyti, kad jie gyvena žemiau skurdo ribos ir dėl savivaldybės kaltės negali užtikrinti savo vaikų tinkamos priežiūros, atitinkamai jiems ir bus taikoma atsakomybė – savivaldybės darbuotojams.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, dabar pasisakome, kas už, kas prieš dėl viso pateikto įstatymo projekto. (Balsai salėje) Kadangi nematau pasisakančiųjų prieš, gal būtų galima sutarti bendru sutarimu dėl visų įstatymų projektų, kurie buvo pateikti, dėl septynių? (Balsai salėje) Už visą paketą – galima taip sutarti ir balsuoti?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Gal galime?
PIRMININKAS. Prašome, aš kaip suprantu, už visus įstatymų projektus galima vienu balsavimu balsuoti. Prašom, kas už visus septynis pateiktus? Jūs jau baigėte, taip. Prašome balsuoti.
96 balsai už ir 1 susilaikė. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Dabar reikėtų sutarti, kurie komitetai svarstys įstatymų projektus. Dėl Nr. XIIIP-354 įstatymo projekto yra siūlomi tokie komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti? Prašom, kolega, per šoninį mikrofoną. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, mes lipame ant to paties grėblio. Jau mes dabar turėjome problemų, kai dėl keturių įstatymų paskiriate pagrindinį komitetą vieną, o dėl keturių paskiriate kitą. Pasakykite man, kaip tada tiems komitetams dirbti, kai jie posėdžiauja vienu metu ir turi sulaukti kito komiteto išvadų? Jeigu tai yra paketas įstatymų, tai skirkite vieną komitetą pagrindiniu, tai tada komitetas gali normaliai dirbti, nes jeigu keli įstatymai atiduodami kitam, aš suprantu, kad Civilinio proceso kodeksas yra teisės… bet tai yra paketas. Arba išskirkime tuos įstatymus, kad tai būtų atskiri įstatymai. Na, mes susidūrėme jau dabar, kai mes laukėme vieni kitų, darėme visiškai nenormalius posėdžius ir toliau mes darome. Mūsų darbotvarkė. Irgi dar panašūs dalykai įtraukti į darbotvarkę, kai nėra pagrindinio išvadų, mes nutarėme svarstyti jau posėdžių salėje papildomų komitetų išvadas dėl atskirų projektų, todėl siūlau skirti vieną pagrindinį, o dėl kitų tegul būna papildomi. Aš manau, nė vienas komitetas neignoruos papildomo komiteto nuomonės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Kolege, prašom. Kolegė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dėkoju kolegai A. Sysui, iš tikrųjų pritariu, kad tikrai turi būti paskirtas vienas pagrindinis dėl viso įstatymų paketo ir vienareikšmiškai siūlau, kad tai būtų Žmogaus teisių komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nu jo!
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Vaiko teisių klausimai ir yra žmogaus teisių klausimo dalis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kuo čia…
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Mūsų parlamentas skiriasi nuo visų kitų Europos Sąjungos parlamentų, kai mes vaiko teisių klausimus, moterų teisių ir taip toliau kažkodėl svarstome per socialinių paslaugų prizmę. Socialinių reikalų komitetas pateiks savo papildomą nuomonę, kuri bus labai svarbi, bet Vaiko teisių įstatymas turi eiti Žmogaus teisių komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. (Balsai salėje) Yra du pasiūlymai. Vienas… Atsiprašau, prašom per šoninį mikrofoną. Kuris pirmas? Prašom, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visa pagarba Žmogaus teisių komitetui. Vaiko teisių visa apsaugos sistema, visa sistema, pabrėžiu, yra Socialinių reikalų ir darbo ministerijos ir šio komiteto priežiūros sistema, tai yra daug dalykų, ir socialiniai darbuotojai, ir jų atlyginimai, ir visos tarnybos, ir taip toliau, kurios yra susijusios su vientisa sistema. Manau, tai yra pagrindinė funkcija, visą laiką buvo Socialinių reikalų komiteto ir, kaip rodo ir va tie svarstymo atvejai, kaip tik šitame komitete greičiau randamas sutarimas, o Žmogaus teisių komitetas neįsigilina į tuos dalykus taip. Juo labiau kad čia šiuo atveju Teisės komitetas turi dar didesnę galią, šiuo atveju turėtų didesnių pretenzijų į šitą įstatymą, remdamasis mūsų Statutu. Todėl siūlau Socialinių reikalų komitetą daryti pagrindiniu, kaip jis buvo ir anksčiau ir kodėl atsirado šitas kompromisinis sprendimas grįžus iš Vyriausybės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Iš tiesų kitų noriu klausti, ar jūs dar turite papildomų kokių siūlymų ir dėl kitų komitetų, ar galime apsiriboti šiais dviem komitetais, kurie buvo įvardinti? Jeigu šiais dviem komitetais, tai aš tiesiog siūlau alternatyvų balsavimą ir tokiu būdu apsispręsime, kuris komitetas bus pagrindinis. Prašom, P. Gražulis dar nori.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vieną sakinį. Iš tikrųjų ir mūsų frakcija Teisės ir teisėtvarkos komitete net neturi atstovų, Socialinių reikalų komitete yra, mes taip pat norime įsigilinti į šią nagrinėjimo eigą, todėl prašytume, kaip ir gerbiamasis A. Sysas prašo, kad būtų pagrindinis komitetas vis dėlto Socialinių reikalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau kartojame. Iš tiesų prašau nutraukti tuo klausimu siūlymus ir prašau balsuoti alternatyviai. Kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, balsuoja už, kas balsuoja už Žmogaus teisių komitetą, balsuoja prieš. Prašome. (Šurmulys salėje)
Nutraukiam balsavimą, kadangi girdžiu diskusijas. Dėl komiteto, kuris bus pagrindinis komitetas. Jeigu balsuojate už, tai bus pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu balsuosite prieš, tai bus pagrindinis komitetas Žmogaus teisių komitetas. Prašom dar kartą balsuoti. (Balsai salėje)
Ačiū. Pagrindinis komitetas – 58 balsai – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 37 balsus surinko Žmogaus teisių komitetas. Tai pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o kiti komitetai gali būti papildomi. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Sutariame bendru sutarimu? Ačiū. Sutarta bendru sutarimu.
Dabar projektas Nr. XIIIP-355. Norėčiau išvardinti papildomus. Pagrindinis bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Man atrodo, kad galima sutarti dėl viso paketo. Sutariame dėl viso paketo, kad pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o išvardinti komitetai yra papildomi. Svarstysime pavasario sesijoje. Ačiū.
15.21 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-290(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-291(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-292(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-293(2) (svarstymas)
Toliau svarstome 2-3a klausimą – projektą Nr. XIIIP-290. Pranešėjai: A. Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal porą žodžių apskritai, ką mes čia dabar darome. Noriu priminti, kad mes turime Statutą ir Statuto 150 straipsnyje aiškiai surašyta, kaip elgiamės, kai svarstome įstatymus.
Pagrindinis įstatymas yra Civilinio proceso kodeksas ir Civilinis kodeksas. Visi šitie, dėl kurių dabar mane iškvietė į tribūną, yra lydimieji, papildomi. Dabar pagrindinis komitetas padaro pertrauką, nes dar nori klausymus daryti, o mes išimame iš konteksto kelis įstatymus, kuriuose yra nuostatos, apie kurias diskutuos Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir mes pradedame svarstyti.
Mes darome blogą precedentą, apskritai blogą precedentą mūsų dabartiniame Seime, kad ant tos bangos, nesvarbu, nusižengiame savo duotai konstitucinei priesaikai, kad mes laikysimės Konstitucijos ir įstatymų. Ir ką mes čia laimėsime? Įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Nuo to, kad mes šiandien apsvarstysime, nieko nepasikeis. Kodėl mes verčiamės per galvą, užuot dirbę normaliai? Tai vienas dalykas.
Ir manau, kad apskritai šie trys įstatymai neturėtų būti svarstomi, kol neapsvarstyti pagrindiniai du įstatymai. Labai gaila, kad Seniūnų sueigoje šitas klausimas nebuvo svarstomas, nes vėlgi perskaitėme Statutą labai keistai – jeigu įrašėme į darbotvarkę, tai būtinai turime svarstyti. Bet jeigu pagrindinis komitetas neapsvarstė, tai ką mes galime svarstyti? Taip, šituos lydimuosius mes apsvarstėme, mes netgi apsvarstėme avansu Vyriausybės išvadą, kurios nematėme. Čia irgi nonsensas toks mūsų įstatymų leidybos. Aš manau, mes pradedame nuo blogų pavyzdžių. Ir noriu pasakyti, mes jau padarėme vieną blyną, labai stipriai pridegusį, darbo apmokėjimo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom į temą.
A. SYSAS (LSDPF). Aš pirmiausia noriu pasakyti, už ką mes balsuosime. Manau, kad Seimo nariai turi žinoti, kokioje mes čia nevisiškai statutinėje situacijoje esame ir ką mes darysime. Aš siūlau daryti pertrauką, kol nėra pagrindinių įstatymų, ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, turite visą teisę siūlyti pertrauką iki kito posėdžio.
A. SYSAS (LSDPF). Aš tai ir siūlau, nes pagrindinis komitetas nesvarstė dviejų pagrindinių įstatymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Žemaitaitis nori pastabą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū dar sykį. Seniūnų sueigoje kas buvo, aš tą patį ir sakiau, tik mes turime bėdą, kad valdybos buvo sudaryta, ir iš tikrųjų pagal Statutą, ką valdyba sudaro, nelabai galima. Algi, mano žodžiai, ką tu kalbėjai, aš lygiai tą patį pasakiau, kad mes darome visiškai absurdišką dalyką, kada svarstome, bandome pateikimą svarstyti, kada nėra išnagrinėti kiti. Aš tikrai pritarčiau, ką siūlo kolega, pertraukai. Mano tokia pati mintis buvo ir Seniūnų sueigoje, kad stabdytume šitą chaosą ir galų gale, kol nėra svarstoma, kitų nenagrinėtume. Tai čia būtų pats idealiausias dalykas. Mielieji mano, mes vėl užlipsime ant grėblio, kaip užlipome prieš tris savaites. Analogišką situaciją turėsime. Jeigu norite dar penkių neeilinių sesijų, galime daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Prašom, kolegė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Aš turiu kitą nuomonę negu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas. Aš manau, kad šitie įstatymų projektai, šitas paketas, kuris buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės, yra jau kitos stadijos, svarstymo stadijos. Vadinasi, komitetuose dalys įstatymo projektų… Jau yra išvados dėl tų, ką mes šiandien matome darbotvarkėje. Todėl labai prašau Seimo narių nestabdyti gerų Prezidentės iniciatyvų, nes yra darbai, kurie turi eiti į priekį ir judėti į priekį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei. Prašom, kolega M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų yra labai rimtų pataisų, kurios rengtos profesionalų ne vienus metus, svarstytos komitetuose. Ir mes vėl savo sprendimus stabdome, kaišiojame pagalius į ratus. Tikrai kviečiu to nedaryti. Vieną kartą skaudžiai pasimokėme, tą darydami prieš kelis mėnesius. Labai kviečiu neužlipti dar kartą ant šito grėblio ir po to vėl gailėtis. Kviečiu pradėti svarstymą. Galėsime padaryti priėmimą kartu su kitais įstatymais, bet nestabdykime dabar šio proceso.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Iš tiesų jau kartojamės ir gal… Prašom, dar kartą R. Žemaitaitis, ir baigiame šiuo klausimu diskusijas per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Naudodamasis proga frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, iki pavasario, vasaros sesijos.
PIRMININKAS. Kolega A. Kubilius. Prašom. Jūs paskutinis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitie įstatymai iš tikrųjų yra svarstomi jau atskirai. Ir dėl daugelio įstatymų yra gautos visos komitetų išvados. Yra du ar trys įstatymai, dėl kurių nėra gauta išvadų. Aš dėl tų, dėl kurių gautos visos išvados, siūlau padaryti pusės valandos pertrauką, kad socialdemokratai nusiramintų, ir po to mes galėtume tuos įstatymus svarstyti. O dėl likusių, dėl kurių nėra komitetų išvadų, tai savaime suprantama, kad jie toliau nesvarstomi ir daroma, kaip ir siūlė R. Žemaitaitis, pertrauka iki pavasario sesijos. Dabar siūlau padaryti pusės valandos pertrauką dėl tų įstatymų projektų, dėl kurių yra gautos visos komitetų išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kadangi pirmas siūlymas buvo komiteto pirmininko A. Syso, kaip komiteto pirmininko, jis siūlė dėl visų įstatymų projektų daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Triukšmas salėje) Prašom. Dar kartą A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Komiteto pirmininkas neturi teisės siūlyti tokių pertraukų. Tai gali daryti frakcija. Prašau frakcijos seniūną atsistoti ir pasakyti, kad socialdemokratai nori, kad šitų įstatymų dabar nesvarstytume.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tiesų komiteto pirmininkas turi tokią teisę, pagrindinio komiteto reikalavimu. Šiuo atveju pagrindinis komitetas, turėčiau atsiklausti A. Syso, ar tokį reikalavimą yra išsakęs? Prašom. Jeigu jūs atsiimsite, tada mes balsuosime dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš tik iškėliau problemą, kad mes suprastume, kur mes dalyvaujame. Todėl aš atsiimu savo pasiūlymą. Yra frakcijos siūlymas, Teisės ir teisėtvarkos, ir balsuokime.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu paprašyta pertraukos dėl visų įstatymų projektų.
Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka dėl šitų keturių išvardintų įstatymų projektų iki kito posėdžio? Prašom balsuoti.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Už balsavo 34, prieš – 30, susilaikė 30. Taigi pertraukai yra pritarta iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Kadangi opozicinė frakcija prašė, užtenka vieno penktadalio balsų. Toliau. Prašom. Kas? Replikų dėl balsavimo yra? Prašom, kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasakyti, kad įstatymo projekto teikėjai dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo, t. y. D. Šakalienė ir aš, taip pat ją palaikydama, pakartoju, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymo paketas, kurį mes pateikėme, mes sakėme, kad gali eiti iš paskos Prezidentės pateiktų pataisų ir prisitaikyti prie jos siūlytų formuluočių. O Seimas dabar pasirinko tokį kelią, kad mes vėl dar vieną kartą stabdome procesą tam, kad galėtume užtempti laiko. Ir tą procesą vertinu labai neigiamai.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Taip, prašom dar, kolega M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kadangi esu vienas iš tų pataisų teikėjų, mano pataisos buvo sugrupuotos kartu su Prezidentės pataisomis, ir čia dabar buvo balsuota vis dėlto jas atidėti, tai aš tikrai su apgailestavimu žiūriu į valdančiąją daugumą ir klausiu, na, gerbiamieji, kur jūsų lyderystė? Kur jūsų sprendimai? Ko jūs čia norite pasiekti, ką jūs norite padaryti? Nes labai akivaizdu, kad jūs nieko nenorite priimti, jokių sprendimų, jokių pokyčių ir jūs tiesiog norite daryti pertraukas. Daug dienų mes darome neeilines Seimo posėdžių sesijas ir panašu, kad ir vėl dar vieną reiks daryti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam kolegai už jo nuomonę. Kadangi praėjo jau trys valandos dėl… (Balsai salėje) Taip, atsiprašau. Prašom. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Negaliu nesureaguoti į jaunojo kolegos pastabas. Valdančioji dauguma. Tai iš tikrųjų reikia pasižiūrėti balsavimo rezultatus, vienas dalykas.
Antras dalykas. Reikia atsiminti Statuto nuostatas, kiek užtenka balsų, kad būtų padaryta pertrauka, jeigu to prašo opozicinė frakcija. Tiesiog teisingumo dėlei.
15.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-330(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, buvo pristatytas 1-3 klausimas – projektas Nr. XIIIP-330 (neįžiūriu, taip?) dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Trijų valandų pertrauka jau praėjo. Prašom, kas galite pristatyti? Pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom jus, prašom jus į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikinu su pirmu posėdžiu, kuriam jūs pirmininkaujate. Manyčiau, tikrai gerai sekasi.
Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pertraukos metu svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kaip matėte, komiteto nariai grįžo į plenarinį posėdį pavėlavę, mums nepakako tų 40 minučių, tiksliau, 35 minučių, nes realiai prasidėjo truputį vėliau – nuo šitos salės iki kitos reikia nueiti.
Komitetas atsižvelgė į daugelį Teisės departamento pastabų, atitinkamai tobulino projekto tiek 1, tiek 2, tiek 3, netgi 4 straipsnius. Ir taip pat komitetas priėmė tokį sprendimą: komitetas pritarė patobulintam projektui ir komitetas mano, kad per baudžiamąjį procesą turi būti vienodai apklausiami visi nepilnamečiai, ne tik nukentėję ir liudytojai, bet ir įtariamieji, kaltinamieji, nes jie visi yra vaikai. Todėl ateityje reikia taisyti Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnio 5 dalį, 272 straipsnio 4 dalį, o gal dar ir kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, nes dėl ypatingos skubos komitetas neturėjo galimybių šiuo metu įvertinti visų nesuderintų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių. Už tokį sprendimą balsavo septyni komiteto nariai. Vadinasi, iš esmės žiūrint sistemiškai, mes turėtume pataisyti mažiausiai dar du straipsnius, tai dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų nepilnamečių, arba vaikų, apklausos ypatumų, kurie šiandien numato jau kitokį reguliavimą, negu būtų Prezidentės pateiktame projekte. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kadangi diskusijoje nėra užsirašiusiųjų, kas už tai, kad būtų įstatymo projektui pritarta po svarstymo? Prašom balsuoti.
Ačiū gerbiamiems kolegoms. Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 98, prieš ir susilaikiusiųjų nėra. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską prie šoninio mikrofono.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip būtų gaila, tačiau matau… Iš to, kokį komitetas sprendimą priėmė ir pateikė jums, matome, dar reikia taisyti mažiausiai du straipsnius. Aš manau, kad priėmimo šiandien mes tikrai daryti negalime. Ką reiškia pataisysime vėliau? Šiandien priimame, o poryt registruojame kitą įstatymo projektą? Tai kur čia dabar pozityvi teisėkūra? Tai mes imituojam tada darbą, papildomai registruojame po dešimt projektų tam pačiam klausimui spręsti, užuot sėstume ir iš karto padarytume. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti čia, Seime, ar balsuojame už ypatingą skubą ir priimame įstatymą, ar tęsiame priėmimo procedūrą, ar stabdome? Tai kas? Bus alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tęstume priėmimo procedūrą, balsuoja už, kas prieš priėmimo procedūros tęsimą, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
Ačiū. Užsiregistravo 98, balsavo 82 Seimo nariai. Už tai, kad tęstume priėmimo procedūrą, balsavo 43, prieš – 39. Priėmimo procedūrą tęsime. Prašom prie šoninio mikrofono. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu, kad Seimas gali daryti ką nori, sprendimai yra tokie, todėl frakcijos vardu aš kreipiuosi į Etikos komisiją, kad vieną kartą atsakytų į klausimą. Jeigu pagrindinis komitetas neapsvarstė įstatymo ir akivaizdžiai teisininkai mato, kad reikia taisyti straipsnius, o mes kaip buldozeriu važiuojame toliau, ar tai neprieštarauja mūsų Statutui? Todėl frakcijos prašymas Etikos komisijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų prašymas yra užfiksuotas. Kolega P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Mes, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, prašome pertraukos iki kito posėdžio ir per tą laiką tikrai apsvarstys visus įstatymus visi pagrindiniai komitetai ir pateiks išvadą.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai P. Gražuliui. Prašymas yra teisėtas. Prašom balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio dėl šio įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Dėkoju kolegoms.
Užsiregistravo 99, balsavo 95: už balsvo 44 (už pertrauką), prieš – 33, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio. Dėkojame.
Replika po balsavimo – kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mieli kolegos, įsigaliojimas yra numatytas 2018 m. sausio 1 d. Kas pasikeis, jeigu kovo 10 mes priimsime šitą įstatymo projektą? Pasikeis labai daug. Mes priimsime kokybišką įstatymo projektą, o ne pusiau luptą, pusiau skustą. (Balsai salėje) Dėl paukščiuko darom. Mes susirinkome, kad užsidėtume paukščiuką – va, va padarėm, ir galėsime girtis visuose socialiniuose tinkluose. (Balsai salėje)
15.42 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-331 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę gerbiamam kolegai. Toliau tęsiame posėdį. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-331. Pranešėjas – kolega M. Majauskas. Ir V. Gailius… Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai dar vienas įstatymo projektas bendro paketo siekiant užtikrinti saugią vaikystę. Po diskusijų Savižudybių prevencijos komisijoje išgirdome policijos nuogąstavimus, jog daugelis smurto artimoje aplinkoje ikiteisminio tyrimo atvejų yra nutraukiami, ir tokių yra beveik 40 %. Kaip aiškėja, jog smurtautojas dažnai yra paleidžiamas, jis grįžta namo dar ikiteisminio tyrimo metu, daro įtaką aukai, daro įtaką nukentėjusiam, neretai smurtauja toliau ir vėliau auka atsiima savo pareiškimus arba susitaiko, todėl ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami. Buvo generalinio komisaro siūlymas ir prašymas išnagrinėti galimybę įpareigoti prokurorus per 48 valandas labai akivaizdžiais smurto artimoje aplinkoje atvejais kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Ta kardomoji priemonė turėtų būti apribota dviem konkrečiais atvejais: arba yra suėmimas, arba yra įpareigojimas gyventi skyrium.
Labai kviečiu pritarti po pateikimo ir padiskutuoti apie tai komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Užsiregistravęs klausti vienas Seimo narys – kolega J. Olekas. Prašom, jūs galite klausti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad visi pritarsime, aš tik noriu pasitikslinti. Čia buvo kuo trumpesnis terminas, o dabar 48 valandų terminas. Tai ar mes čia turime tokį apribojimą, ar?.. Kas čia, vidutinis 48 valandų terminas ar kokį pasirinkote?..
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Baudžiamojo proceso terminas yra, kad galima sulaikyti iki 48 valandų, tai yra maksimalus sulaikymo terminas, todėl ir įpareigojimas yra kreiptis ne vėliau kaip per 48 valandas. Tai iš esmės smurtautojas gali būti, pakartosiu, labai akivaizdžiais smurto atvejais sulaikomas, bet gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Todėl yra įpareigojimas prokurorui per tas 48 valandas kreiptis. Jeigu jis yra sulaikomas ir yra matoma, jog grįžęs namo gali daryti įtaką nukentėjusiems, nukentėjusieji esamoje situacijoje yra priklausomi nuo smurtautojo, gyvena kartu, fiziškai, emociškai ir finansiškai priklausomi, todėl yra siekiama atriboti, užtikrinti gyvenimą skyrium arba užtikrinti sulaikymą. Todėl ir nustatyta ta 48 valandų trukmė.
PIRMININKAS. Dėkojame kolegai M. Majauskui už klausimo pristatymą. Yra norinčių pasisakyti už šį įstatymo projektą. Kolega J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš siūlau pritarti. Kadangi nebuvo prieštaraujančių, negaiškime laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Kitas klausimas. Atsiprašau, dar kuris bus pagrindinis komitetas ir papildomas. Siūlomas kaip pagrindinis komitetas Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.47 val.
Baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-327 (pateikimas)
2-5 klausimas, projektas Nr. XIIIP-327. Pranešėjas – kolega L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, čia dar viena iniciatyva, dar vienas pasiūlymas kovojant su smurtu prieš vaikus, susijęs su Baudžiamuoju kodeksu ir su bausmių griežtinimu.
Baudžiamasis kodeksas numato ir draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus ir už tai numato baudžiamąją atsakomybę. Apie tai kalbama 129, 140 ir 163 straipsniuose. Mes iš esmės nusprendėme (trys iniciatoriai), kad turbūt yra visuomenės tam tikra dalis, kuri supranta griežtesnę kalbą, kuri supranta Baudžiamojo kodekso kalbą, ir tai turėtų juos atgrasinti nuo galimo smurto prieš vaikus ir pasiųsti signalą daliai visuomenės, ypač tai visuomenės daliai, kuri nemėgsta laikytis taisyklių, kad už tai gali būti baudžiama griežčiau. Todėl mūsų pasiūlymo esmė yra tokia: 129 straipsnyje numatyta nuostata sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, nustatant, kad asmuo, nužudęs mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta, kad yra nuo aštuonerių iki dešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį siūloma sugriežtinti: už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, nustatant, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šią veiką padarė kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo metu galiojanti nuostata yra dveji metai.
Ir trečia. Sugriežtinama baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tėvų, globėjų ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis besinaudojančių asmenų, kurie fiziškai ar psichiškai gniuždydavo vaiką, palikdami jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai, žiauriai elgdamiesi su vaiku, kad jie būtų baudžiami bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šiuo metu numatyta iki penkerių metų. Taigi iš esmės, tikimės, kad tokių bausmių sugriežtinimas labiau atgrasys potencialius smurtautojus nuo smurto prieš vaikus ir piktnaudžiavimo tėvų ar globėjų pareigomis. Taigi iš principo galima sakyti, kad mes šitomis iniciatyvomis siunčiame vieną signalą, t. y. labiau atgrasome nuo smurto prieš vaikus ir siunčiame žinutę visuomenei, kad smurtas yra ir negali būti toleruojamas.
Taigi tokia mūsų pasiūlymo esmė. Tikimės tiesiog pateikimo stadijoje pritarimo, o po to, be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutuosime plačiau apie tokios iniciatyvos rezultatyvumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt matėte Teisės departamento prirašytas išvadas, šiek tiek puslapių. Tai norėčiau paklausti, ar nemanote, kad vis dėlto tas balansas turėtų būti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, nes padarytas nusikaltimas, jeigu per daug neadekvati bausmė, kaip ir suponuoja dar didesnio nusikaltimo darymą, stengiantis nuslėpti pirminio nusikaltimo požymius? Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų galbūt atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir pabandyti subalansuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai žiūrėkit, aš esu tikras, kad mes po pateikimo, kai diskutuosime komitete, tikrai galėsime atsižvelgti į tas nuostatas ir tikrai yra gerų pasiūlymų. Be abejo, tokios iniciatyvos visąlaik keičia bendrą tokių dalykų kaip kodeksai tvarką. Natūralu, kyla įvairių dilemų ir visa kita. Tai aš visiškai sutikdamas, kad ten yra gerų argumentų, siūlau tiesiog žengti pirmą žingsnį ir po to viską gražiai įvertinus sukurti tokią architektūrą, nes iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie vaikus, apie mažamečius, didesnių bausmių, griežtesnių bausmių už smurtą prieš juos skyrimas, aš manau, veikia kaip tam tikras atgrasymo instrumentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi K. Starkevičius.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Laurynai, aš žiūriu, kas pasirašėt. Aš suprantu, nėra tarp jūsų nė vieno teisininko arba nežinote Baudžiamojo kodekso sudėties. Tai mano toks klausimas yra: ar jums neatrodo, kad mes dabar turėtume dėl kiekvieno tokio nusikaltimo, ar tai bus prieš mažamečius, ar prieš gyvūnus, kada prieš ketverius metus buvo išprotėjimas – baudžiamosios atsakomybės didinimas, skirtingais straipsniais ir skirtingais dalykais daryti? Nejaugi jums atrodo, kad teismas, teisėjai, kurie formuoja praktiką, kurie priima sprendimus, tiek yra nelogiški, nemąstantys žmonės, nemąstančios būtybės, kad jie negali parinkti bausmės? Aš manau, kad aštuoneri metai tai yra pakankamai daug ir aštuoneri metai už labai sunkų nusikaltimą gali būti.
Dabar pati baudžiamoji atsakomybė. Jūs galvojate, kad tokių išvengsim? Pavyzdį aš jums duodu: nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Nusižengimų kodeksas, kuris numato, kad jei vairuojama išgėrus, esant vidutiniam girtumui, – kalėjimas. Kiek žmonių važiavo, tiek važiuoja, kiek žmonių yra paimta ir panašiai. Ar galvojate, kad…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …bausmė atgrasys nuo daromo nusikaltimo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmiausia aš nelyginčiau gyvūnų su vaikais. Tai vienas aspektas. O kitas aspektas, aš suprantu, kad bausmių neišvengiamumas yra esminis momentas kovojant su nusikalstamumu, bet bausmių dydis irgi gali prisidėt prie to. Jūsų pavyzdys su Eismo taisyklių pažeidimais. Tarkime, 2006 metais keliuose žūdavo maždaug 700 žmonių per metus. Po to buvo sugriežtintos bausmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 2011–2012 metais mes turėjome tik po 300 žmonių, žuvusių keliuose.
Tai ką aš šiuo atveju noriu pasakyt? Kad efektas yra. Galbūt ne tik bausmių didinimo efektas, bet galbūt yra ir kitų instrumentų dalykai ar ne? Ir socialinė reklama, ir visa kita. Todėl yra pavyzdžių, kurie rodo, kad bausmių didinimas gali atgrasinti nuo tam tikros veiklos. Aišku, suprasdamas, kad tai turėtų būti kompleksinis, didesnis paveikslas, pabandyčiau… Čia būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi J. Sabatauskas. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ar negalvojat, kai mes po pateikimo svarstysime ir grįšime vis dėlto ne prie tokių didelių bausmių, kaip jūs dabar numatėte, nes vis dėlto jau pirmoji dalis įstatymo yra priimta ir aiškus signalas duotas, kad smurtauti prieš vaikus negalima? O šiuo atveju 2008 metais aš dirbau prie to įstatymo dėl kelių pažeidimų, tai kaip tik pagrindinė priemonė ir tikslas buvo prevencija ir tokiu būdu pasiekėm tų gerų rezultatų. Ne tiek, kiek bausmės, bet būtent prevencija. Tai gal čia daugiau turim akcentuoti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Kazy, aš su jumis visiškai… Jums pritariu, kad prevencija ir sisteminės priemonės yra numeris vienas, bet yra tam tikra dalis visuomenės, kuriai turbūt reikia pasakyti, kad už tam tikras veikas tu gali gauti tiek metų kalėjimo. Tai atgrasins juos nuo tų veikų. Tai tam tikra prasme aš siūlyčiau neatsisakyti šitos idėjos, nes kai kam reikia siųsti stiprias žinutes, tam tikrai visuomenės daliai, kuri turbūt didelių sveiko proto kriterijų neturi. Tokia visuomenės dalis dar yra, deja, ir dažnai su jais reikia kalbėtis tokia kalba. Aš tikiu, kad yra… Mes dėl to ir didinam už korupcinius nusikaltimus finansines bausmes, už visus kitus dalykus, už nelegalias statybas tikėdamiesi, kad tai vis dėlto ims ir atgrasins. Sutinku su tuo, kad prevencija yra svarbiausia, šalia to reikėtų turėti ir Baudžiamojo kodekso stipresnį reglamentavimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi kolega J. Olekas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs išskiriat ir taip šiame straipsnyje išskirtą, tiesa, iš kitų 13 kvalifikuojamųjų požymių. Ir šiandien už mažamečio nužudymą maksimali bausmė gali būti arba 20 metų, arba iki gyvos galvos įkalinimas. Tas, kuris nužudė mažąjį Matuką, sužinojęs, kas jam gresia, buvo šokiruotas. Tai reiškia, gal reikia šviesti visuomenę ir sakyti, štai, jeigu mes norime prevenciškai atbaidyti nuo to, bet aš abejoju, ar tai paveiktų. Vienas dalykas.
Jūs dabar išskiriate atskiru straipsniu, tai yra į atskirą straipsnio dalį, ir didinate apatinę ribą. Dvejais metais padidinate vadinamąją medianą. Vadinasi, gali paprastai gauti ne 14 metų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …o 16. Tai mano klausimas ir yra: ar ne geriau aiškinti visuomenei, negu išskirti į atskiras dalis ir galbūt didinti savo įstatymų projektų statistiką? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vėlgi suprasdamas, kaip ir atsakiau gerbiamam K. Starkevičiui, kad aiškinimas, be abejo, irgi yra labai svarbi funkcija, tiesiog pasakysiu, kad yra tam tikrų lūžinių momentų visuomenėje, kuri turėtų pereit galbūt į kitą suvokimo lygį, ir dėl to suvokimo, ypač smurto prieš mažamečius ir smurto prieš vaikus, reikėtų pagalvoti ir apie išskyrimą ir Baudžiamajame kodekse, kuris iš esmės ir simbolizuotų tą lūžį. Aš labai neišgyvenčiau dėl to, kad mes išskiriam tą nuostatą.
Suvokiu tai, kad einant tuo teisiniu keliu reikės labai rimtai padirbėti prie viso Baudžiamojo kodekso harmonizavimo, nes iš tikrųjų tai truputėlį, sakykim taip, išskiria iš jau dabar kvalifikuojamų požymių ir panašiai. Suprantu, kad darbo komitetui tikrai nemažai turėtų būti, bet iš principo aš vis tiek manau, kad dėl to momento norint lūžio – ir sąmonės lūžio, ir mąstymo lūžio – tokios priemonės, tokios iniciatyvos yra reikalingos.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Ir toliau klausia J. Olekas. Ruošiasi paskutinis klausti S. Gentvilas. Prašom, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ačiū už iniciatyvą, bet galbūt būtų buvę geriau, kad jūs su teisininkais būtumėt pirma apsvarstę, nes čia mus statote į tokią nepatogią padėtį. Visi mes susirūpinę dėl vaikų žūčių ir kaip jų išvengti, daug kas kalbam apie prevenciją, sąlygų sudarymą, bet jūs išskiriate čia, Baudžiamajame kodekse.
Ar jūs turite informacijos, kokia iki šiol buvo taikoma bausmė, nes bausmės terminas nuo aštuonerių metų iki dvidešimties ir iki gyvos galvos? Tai kodėl reikia tą apatinę ribą padidinti? Ar buvo per dažnai skiriama maža bausmė? Ir jūs neišskiriat kitų tame pačiame straipsnyje esančių nusikaltimų. Pavyzdžiui, nužudžius nėščią moterį, jūs nesiūlote, kada dažniausiai dvi gyvybės, dar mažesnis mažametis yra nužudomas kartu, padidinti apatinės ribos. Tai kodėl čia tokia priešprieša?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš vėlgi dar kartą atsakysiu, kad kartais toks dalykas kaip Baudžiamasis kodeksas gali tarnauti ir kaip priemonė pasiunčiant signalą ir visuomenei, ypač tokiais lūžio momentais. Tai šiek tiek čia pakartosiu ir pasakysiu, kad tokia iniciatyva gali būti būtent per tą prizmę suprantama. Be abejo, aš esu apskritai už bausmių griežtinimą. Tai mes galim kartu inicijuoti ir kitas… (Balsai salėje) Žiūrėkite, mes kalbame apie tų nuostatų, kurios yra dabar, sugriežtinimą. Ir tas sugriežtinimas turi turėti atgrasomąjį poveikį. Aš tikiu, kad mes, priėmę tokias pataisas, tokį atgrasomąjį poveikį ir sukursime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir paskutinis, kaip jau minėjau, klausia kolega S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, jus, gerbiamą P. Saudargą, M. Adomėną pažįstu kaip puikaus išsilavinimo žmones, bet gal galėtumėte pakomentuoti, kiek iš tų asmenų, kurie padarė šituos nusikaltimus, kuriuos jūs liečiate, buvo skaitę Baudžiamojo kodekso 129, 140, 163 straipsnius ir žinojo apie galimas grėsmes ir bausmės dydį? Ar turite nors vieną žinantį, kiek jam grėsė, kai jis padarė tuos nusikaltimus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Simonai, žiūrėkite. Tikiu, kad, priėmus šitas nuostatas ir išviešinus jas žiniasklaidoje, atkreipus visuomenės dėmesį, jie sužinos, ką reiškia smurtas prieš vaikus ir kad tai kainuoja, ir tai gali kainuoti asmeninį likimą. Tai ir yra, aš noriu pasakyti, kad tai yra susiję ne tik su Baudžiamojo kodekso formaliu pakeitimu, bet ir su tam tikra aiškia žinute jiems, kad taip, už tai yra baudžiama ir tai gali pakeisti jų likimus. Aš tikiu, kad tie žmonės turėtų suprasti tokią kalbą ir tokios kalbos irgi reikia.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, turime apsispręsti. Kadangi nematau nei už, nei prieš, ar būtų galima pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti, taip? Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui.
Užsiregistravo balsuoti 96. Balsavo 94: už – 58, prieš – 12, susilaikė 24. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. (Balsai salėje)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas. Atsiprašau, dėl šio projekto mes turime sutarti. Ar pritariame, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Kolegos, tęsiame posėdį.
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-328 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-328. Pateikimas. Pranešėjas – R. Andrikis. Prašau.
R. ANDRIKIS (TTF). …vedantysis ir gerbiami Seimo nariai, klausimas pakankamai aiškus ir, ko gero, didelių klaustukų apsisprendžiant neturėtų sukelti, nes daugelis iš jūsų turi išankstinę nuomonę, kurią neabejotinai suformavo šios dienos posėdis.
Kad tai yra valstybinės reikšmės klausimas, kurį numato Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnis, turbūt ginčų nebus. Diskusijose girdėjome institucijų, kurios tiesiogiai buvo įpareigotos tirti tam tikras įvykusios tragedijos aplinkybes, tragedijos, kuri sušaukė mūsų šiandieninį posėdį, tragedijos, kuri privertė priimti kai kokius įstatymus. Girdėjome statistiką, kad ir kokios būtų šios dienos priimtos nuostatos, sėkmingai po šios tragedijos buvo paimta apie 10 vaikų, dešimtimis skaičiuojamos smurto akcijos, per metus ne vienetai, ne šimtai, o tūkstančiai. Dėkoju visiems, kurie tose diskusijose dalyvavo. Be abejo, su kai kuriais negaliu sutikti, kad štai šiandien mes užverčiame sėkmingo darbo puslapį ir dabar pradėsime pagal šios dienos rezultatus dirbti.
Aš iš tikrųjų palaikau kolegą M. Adomėną, kuris pasakė, kad, ko gero, čia problema, kuriai šios kadencijos neužteks, kad panaikintume tas sąlygas, kurios privertė reaguoti į realią tikrovę. Aš iš tikrųjų pritariu kolegei R. Šalaševičiūtei, kuri pasakė, kad įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose vyrauja chaosas. Aš iš tikrųjų pritariu kolegei M. Navickienei, kuri apibūdino šių institucijų vadovų paaiškinimus apie įvykį maždaug taip, kad nieko konkretaus jie taip ir nepasakė.
Šitos aplinkybės leistų man teigti, kad nepaliksime ramybėje šito įvykio, apie kurį niekas nenori kalbėti. Ir istorija, laikas diktuoja, kad greitai mes ir neturėsime galimybių paklausti, nes štai policijos viršininkas jau atsistatydina. Vadinasi, kai mes čia, komisijoje, norime ištirti, kas atsakingas, jau jo nėra. Jau iškilmingai paskelbta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė taip pat nebedirba. Todėl, be abejo, jeigu norima, kad viskas gultų užmarštin ir apie tą tragišką įvykį ir priemones, kurių galima imtis, ištyrus visapusiškai tokią tragediją, jeigu visa tai būtų galima pamiršti ir niekada neprisiminti, tai galima tokios komisijos ir nesudaryti.
Aš manau, kad situacija dar yra įdomi ir todėl, kad šiuo metu šiaip jau net Seimo nariai nieko gero apie tą tragediją, apie tikrąsias priežastis ir pasekmes nežinos, nes viską gaubia ikiteisminio tyrimo paslaptis. Todėl manau, kad pateiktame nutarimo projekte tiek tikslai, tiek klausimai, kuriuos ta komisija turėtų ištirti, yra tikrai aktualūs ir naudingi dėl ateities. Daug įstatymų laukia, daug įstatymų pataisų laukia, matyti iš šios dienos posėdžio. Manau, kad komisijos darbas neleis paleisti užmarštin šitokių tragiškų įvykių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji – I. Šiaulienė. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, na, aš nesutikčiau, kad įvykis yra paliktas ramybėje ir kad mes nežinome arba institucijos nesidomi. Kaip tik matome, koks yra sujudimas, – kiekvieną vakarą žinios prasideda šio įvykio analize. Kitaip sakant, žingsnis po žingsnio yra parodoma, ką nuveikia tam tikros institucijos. Pavyzdžiui, jūs siūlote išsiaiškinti, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nešališkai. Iš esmės atsakymas yra duotas: taip.
Kita vertus, pagal tai, kaip jūs formuluojate nutarime, tiesiog Seimas įsikištų į dalykus, kuriuos tirti turi tokios valstybės institucijos kaip teismai, prokuratūra arba kitos institucijos ir ko nenumato Konstitucija ir Seimo įgaliojimai. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo medžiagos Seimas taip pat neturi teisės viešinti ir skelbti. Nematau, kad mes, sudarę tyrimo komisiją, tikrai labai paefektyvintume klausimų sprendimą.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš iš tikrųjų gerbiu įstatymo nuostatą, kad komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme. Ir drįstu jus patikinti, kad nutarimo projekto 4 straipsnyje įpareigoti komisiją atlikti tam tikrus klausimus, nėra nė vieno klausimo, kuris pažeistų Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamam posėdžio pirmininkui. Jūs pats paminėjote, gerbiamasis pranešėjau, kad iš tiesų problema, kurią šiandien svarstome, nėra vieno posėdžio sprendimo problema. Iš tikrųjų galbūt keičiantis situacijai keisis ir galbūt tam tikras požiūris, galbūt ir teisės aktų reikės daugiau, o jūs siūlote laikinąją komisiją. Anksčiau buvo bent tokia patirtis parlamente, kai mes tirdavome neordinarinius įvykius arba neveikimą tam tikrų institucijų, o jūs siūlote perimti laikinųjų komisijų ar komitetų funkcijas. Galbūt… Kodėl jūs, gal galėtumėte atsakyti, kodėl negalima būtų perduoti to darbo, ką jūs siūlote laikinajai komisijai, komitetui arba komisijai, kuri dirba nuolat? Ačiū.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš esu tos nuomonės, kurios niekada neslėpiau, kad įstatymų bet kurio asmens, taip pat vaiko apsaugos įstatymų yra pakankamai, bet visos tragedijos vyksta todėl, kad, pasirodo, tuos įstatymus valstybės institucijos, jų pareigūnai, kompetentingi asmenys supranta skirtingai arba vykdo aplaidžiai. Ir aš iš tikrųjų sutikčiau, kad galėtų būti tokia Vaiko teisių apsaugos įstatymo kontrolės komisija ilgalaikė, galbūt net visam Seimui, kuri kontroliuotų visa tai, ką Seimas priims vaiko teisių apsaugos naudai. Galbūt? Bet aš seku tokią loginę grandinę, kad šiaip posėdis neturėtų baigtis tuo, kad štai priėmėme įstatymus ir palikome tą problemą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš manau, kad komisija būtent tokį klausimą ir išspręs.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Vienareikšmiškai pritariu, kad tikrai negalima šito klausimo palikti toliau nesprendžiamo, bet tai nėra vienkartinis įvykis. Iš tikrųjų mes visi aiškiai matome, kad turime sisteminę problemą, vien kalbant apie teisės aktus ir kokių mums trūksta, tai taip. Patys uždavėt tą klausimą, reikia išsiaiškinti, kokių teisės aktų pakeitimai yra būtini ir taip toliau. Mes žinome, kad tų pakeitimų reikia, mes kaip tik juos visus ir siūlome, kartu Savižudybių prevencijos komisija dirba būtent jau prie smurto klausimo ir tą tyrimą pradėjo. Mes turėsime pasiūlymą, kad vis dėlto tai turi būti nuolatinis darbas Savižudybių prevencijos komisijos, reikia išplėsti mandatą – Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Kadangi mano viso gyvenimo darbas ir yra būtent vaiko teisių klausimai, aš tikrai manau, kad mes turėtume panaudoti šitą kompetenciją ir mes turėtume komisijoje sistemiškai spręsti šitą problemą, aišku, taip pat nustatyti ir žmones, kurie yra kalti dėl šitos tragedijos, bet ne epizodiškai, o nuolat sistemiškai dirbti. Siūlau vis dėlto Savižudybių prevencijos komisijai dirbti prie šio smurto atvejo.
R. ANDRIKIS (TTF). Aš ne prieš, kad dirbtų ir kitos komisijos, bet siūlomos komisijos 4 straipsnio 9 punkte taip ir parašyta, kad komisija turėtų nustatyti, kokių įstatymų ar teisės aktų pakeitimai būtini mažamečių vaikų apsaugai užtikrinti. Ir aš manau, kad garantija, jog tas bus padaryta, yra didesnė negu apskritai nieko nedaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė M. Navickienė. Monika Navickiene, prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, na, mes matome šitos frakcijos, kurios nariai siūlo komisijos projektą, nuolatinę veiklą Seime, kaip yra siūlymai daryti pertraukas, siūlymai nesvarstyti tam tikrų svarbių klausimų. Ir šiandien mes matėme P. Gražulio pasisakymą apie tai, ką jis mano apie smurtą prieš vaikus, o komisijos pavadinimas yra dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl efektyvaus vaiko teisių apsaugos užtikrinimo sudarymo“. Ir vienas iš teikėjų yra P. Gražulis. Galbūt aš ko nors nesuprantu, bet, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pritarsime tokiai komisijai, būsiu labai nustebusi.
R. ANDRIKIS (TTF). Jeigu tai klausimas, aš galiu atsakyti šitaip. Kadangi vienbalsiai nubalsuota už tą pataisą, kuri sulaukė daug aplodismentų, tai priekaištai P. Gražuliui, kuris balsavo taip pat už, yra nekorektiški mažų mažiausiai.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ANDRIKIS (TTF). Visa kita galima…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už P. Urbšys norėtų kalbėti. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kėdainių rajone įvyko Saviečių tragedija, sumesti kūdikiai… vaikai į šulinį. Parlamentinė kontrolė kokia buvo? Nulinė. Ir dabar po šitos tragedijos Kėdainiuose, po Mato nužudymo, ką mes matome? Prokuratūra neturi įpareigojimų informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybų apie tai, kokioje aplinkoje gyvena tas vaikas, prieš kurį galimai smurtaujama. Jeigu mes vakar sužinojome, kad Kėdainių vaiko teisių apsaugos tarnybos raštas dėl galimo smurto prieš vaiką ir šeimos į socialinės rizikos sąrašą įrašymą buvo neišsiųstas, tai yra elementarus tvarkos nesilaikymas ir tvarkos nebuvimas. Ar ne parlamento yra galios vis dėlto pažiūrėti, kaip čia yra? Ir tai, kad kalbame apie komisijos sudarymą, taip, laikas gal prisiminti, kad Seime buvo ir veikė Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Mes tą komisiją atnaujinti turėtume, bet bet kokiu atveju laikinoji komisija mums reikalinga tam, kad mes nustatytume, kokių įstatymų ar teisės aktų pakeitimus mums būtina daryti, o ne tai, kad kai įvyks tragedija, tada vieni ar kiti rodys vienas į kitą pirštu ir sakys, kodėl šitas įstatymas nepriimtas ar koks nors įsakymas nepriimtas vieno ar kito ministro. Aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti už tos laikinosios komisijos sudarymą ir galų gale nenusišalinti nuo parlamentinės kontrolės.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt tam, kas skaitė Teisės departamento išvadą, nereikėtų ir aiškinti, nes iš tikrųjų Teisės departamentas pasisako prieš tai, kad tokios laikinosios komisijos tirtų ne laikinus procesus. Manyčiau, kad yra po šio pasiūlymo kitas pasiūlymas, kad galima būtų suteikti įgaliojimus galbūt toliau gilintis į šitą klausimą komisijai, kuri šiuo metu pakankamai sėkmingai veikia. Manyčiau, kad daryti komisijas tam, kad vėlgi būtų užimtas Seimo narių laikas, nereikia, o reikėtų gilintis kuo giliau ir ieškoti pasekmių, kurios yra nuolatinio pobūdžio, tai turėtų dirbti nuolatinės komisijos. Aš prieš tokią komisiją, kuri iš tikrųjų daugiau užsiims politikavimu negu sprendimų paieška.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Bendro sutarimo nėra, balsuojame.
Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-328, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į vietas. (Šurmulys salėje) Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 49, prieš – 19, susilaikė 26. Komisijos sudarymui pritarta. Atsiprašau, pateikimui. Komisijos sudarymo pateikimui pritarta. Viskas, kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas. Replika? Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš ypač kreipčiausi į taip vieningai dėl šio projekto balsavusius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius. Iš tikrųjų daug jūsų atstovų nebuvo praėjusiame Seime, ir ar nepasimokėme iš laikinųjų tyrimo komisijų pavyzdžių? Tai yra lyg ir toks būdas emociškai reaguoti į kokį nors rezonansinį įvykį, bet neretai tos komisijos išvirsta į tokią politikavimo struktūrą. Ir šiuo atveju, kai mes turime ir tuoj, tikiuosi, pritarsime praplėtimui funkcijų komisijos, kuri užsiima vaiko teisių klausimais, suteikdami bendrai nagrinėti tai komisijai smurto dalykus, tai manau, kad tikrai laikinosios komisijos čia nereikia. Siūlau iki priėmimo tikrai pagalvoti.
PIRMININKAS. Kolega V. Pranckietis, Seimo Pirmininkas. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Kadangi Seimas jau vis tiek nubalsavo už komisijos sudarymą, tai ta… (Balsai salėje) Gerai, pateikimą. Siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes vėliau tos komisijos prasmės visiškai nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame. Kas palaiko Seimo Pirmininko pasiūlymą dėl ypatingos skubos tvarkos, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 98 Seimo nariai: už – 54, prieš – 22, susilaikė 22. Ypatingai skubai pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar turime nuspręsti. Pagal Seimo statutą turi būti daroma trijų valandų pertrauka. (Balsai salėje) Prašom. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas palaiko opozicinės Konservatorių frakcijos pasiūlymą dėl pertraukos iki kito posėdžio, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 46, prieš – 38, susilaikė 15. Bet kuriuo atveju pertrauka iki kito posėdžio. Replika po balsavimo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, čia atskleidė vėl konservatorių dviveidiškumą. Ir man taip keista, kad asmeniškai mane barė konservatoriai, kad aš citavau Šventąjį Raštą iš Seimo tribūnos, ir už tai gal čia kerštauja. Man atrodo, tikrai Šventojo Rašto paskaitymas nėra nusikaltimas.
Bet jeigu šita komisija būtų sudaryta, jos metu tikrai atskleistume, kur dar įstatymo yra spragų, ir kadangi eina visas paketas, galbūt įstatymai būtų papildyti tam tikrais pasiūlymais. Bet kažkodėl jūs nenorėjote išsiaiškinti tikrųjų priežasčių, dėl ko tai įvyko, ir užsiimti prevencijos dalykais. Labai gaila, konservatoriai tikrai užsiima dviveidyste.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet kuriuo atveju įstatymas neatmestas, jisai atidėtas iki kito posėdžio. D. Šakalienė. Prašom
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dar viena replika. Visas darbas iš esmės padarytas, įdirbis yra. Ir mes matome, kokių įstatymų trūkta, tiek Savižudybių prevencijos komisija dirba ir atlieka tą tyrimą. Tai dabar žmonės, kurie neturi nieko bendro su vaiko teisių apsauga, nori įšokti kažkodėl į traukinį ir pavaizduoti, kad jiems rūpi. Čia ir teisinis nihilizmas, ir gėda!
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visiškai pritariu kolegei Dovilei. Iš tiesų, kai tik rezonansinis atvejis, tai vis Petras prie mikrofono su specialiąja komisija. Ir tos komisijos niekaip… (Balsai salėje) Išsiblaiviau, gerbiamasis, prieš ketverius metus, patariu ir tamstai pamėginti, smagu.
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuojame iš vietos.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Vis Petras prie mikrofono, vis su specialiomis komisijomis. Niekada tos komisijos nieko neištiria, išskyrus, kad Petras gauna dar vieną progą pasisakyti.
PIRMININKAS. Ir P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Keista girdėti tai, kad, pasirodo, vaikų teisės gali būti monopolizuotos kelių Seimo narių. O šiaip vis dėlto norėčiau priminti Seimo nariams, kad Valstybės kontrolė yra atlikusi auditą, ar efektyviai organizuojama vaikų teisių apsauga, ir dar 2012 metais nustatė nemažai trūkumų. Man atrodo, ta laikinoji komisija vis dėlto aiškiai galėtų pareikalauti, kaip buvo sureaguota į šias audito išvadas, ir vis dėlto pareikalauti konkrečios atsakomybės, nes dabar mes matome, kad atsakomybė tenka vienam vaiko teisių apsaugos darbuotojui. Ar tai yra normalu?
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, vis dėlto pripažinkime, kad smurtas šeimose prieš vaikus nėra laikinas lyg toks gripas – dabar susirgome, panagrinėsime gripo priežastis, sudarysime laikinąją komisiją ir pasveiksime nuo to gripo. Tai yra nuolatinis ir sunkiai gydomas reiškinys. Čia reikės dirbti, ir dirbti dar ne vienai kadencijai. Dabar kam reikia kurti laikinąją komisiją, jeigu turime Savižudybių prevencijos komisiją? Ji yra nuolat dirbanti komisija. Dabar kaip tik eina kitu klausimu jos galių ir objektų praplėtimas. Tai ir padarykime, ir dirbkime tikrai nuolatiniu ritmu. O jeigu reikia labai stipriai kam nors sukurti laikinosios komisijos kokio pirmininko postą, tai ką nors kita sugalvokite.
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-340 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-340. Pateikimas. M. Majauskas ar D. Šakalienė? M. Majauskas pateikia. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, laužome ietis tokiu klausimu, kur tikrai nesinorėtų to daryti, o norėtųsi susitelkus atsisėsti ir labai rimtai pasikalbėti su atsakingomis institucijomis, nes, kaip matėme šiandien, jų atsakymai tikrai atrodo labai labai apgailėtini.
Savižudybių prevencijos komisija jau buvo susitikusi ne vieną kartą, gal penkis ar septynis kartus, ir iš jų didžiąją dalį skyrėme būtent smurto prevencijai. Vienas iš jų buvo klausimams dėl patyčių prevencijos mokyklose. Buvo priimtas sprendimas kartu su švietimo ir mokslo ministre pakeisti mokyklos vadovų atestacijų tvarką, įtraukiant emocinio saugumo klausimus. Tai buvo labai labai konkretus reikalas, kuris buvo susijęs su smurto prevencija, ir džiaugiuosi, jog bendromis pastangomis pavyko tai padaryti.
Tas pats klausimas, kurį šiandien svarstėme ir bendru sutarimu priėmėme, tas vaikų nemušimo įstatymas, taip pat buvo teiktas tos pačios Savižudybių prevencijos komisijos, kuri ir dirbo prie to smurto prevencijos klausimo po savižudybių prevencijos skėčiu. Visiškai neseniai, po Kėdainių atvejo, vėlgi kartu su gerbiamuoju Seimo Pirmininku ir Valstiečių frakcijos vadovu mes kalbėjome Savižudybių prevencijos komisijoje kartu su šiais pareigūnais, atstovais – vaiko teisių apsaugos kontroliere, generaliniu policijos komisaru, miesto savivaldybės vadovu ir daugeliu kitų atsakingų pareigūnų – ir sprendėme būtent Kėdainių klausimą. Tai iš tikrųjų darbas yra padarytas, aš tiesiog kviečiu kartu susitelkti tam darbui toliau. Galbūt frakcijoms paskirti papildomus žmones į komisiją, bet leisti komisijai toliau dirbti savo darbą, išplečiant jos galimybes ir įtraukiant smurto klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keltas kolegų. K. Masiulis – pirmasis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tai yra akivaizdu, kad savižudybė yra tik radikali smurto forma prieš save. Yra ir kitokių smurto formų. Matyt, natūralu, kad čia bus išplėstas tas objektas arba yra keliamas klausimas, kad reikia tą objektą išplėsti. Bet gal yra kokia kliūtis, gal jūs esate perkrauti darbu, tiesiog plyštate nuo kokių darbų ir reikia dėl to steigti laikinąją komisiją?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Matote, iš tikrųjų labai svarbu, jog mes turėtume pakankamai ir kompetencijų, ir laiko, ir noro, ir supratimo tuos klausimus spręsti. Aš labai džiaugiuosi, jog mano pavaduotoja yra D. Šakalienė, tikrai viena geriausių Lietuvoje žmogaus teisių reikalų ekspertė, ir kartu su ja gilinamės į tuos klausimus. Taip pat kartu su J. Oleku kiekvieną kartą, na, kartais gal ir pasiginčijame, bet rimtai prispaudžiame atsakingas institucijas pateikti atsakymus ir reikiamus sprendimus. Man atrodo, kad dirbame tikrai rimtą komandinį darbą kartu ir su ponu A. Dumbrava. Tai yra komandinis darbas, mes rimtai nusiteikę, aš labai prašau jūsų nestabdyti to judančio proceso, suteikti mums galimybes judėti toliau ir imtis tos atsakomybės.
PIRMININKAS. Kolegė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš iš tikrųjų irgi labai tikiuosi, kad šita komisija galės sėkmingai ir efektyviai dirbti. Realiai tikrai noriu pasidžiaugti Mykolo iniciatyva labai aktyviai dirbti būtent smurto prieš vaikus srityje, labai aiškiai dar prieš Kėdainių tragediją matydama, kad mes turime labai rimtų sisteminių problemų ir turime nuosekliai su jomis dirbti. Trumpai pasinaudodama galimybe noriu pasakyti: niekas nekalba apie monopolizavimą. Ir Valstiečių frakcija yra ta frakcija, kuri atėjo kalbėdama apie kompetencijas ir profesionalumą. Tai ir pasidalinkime pagal kompetencijas daryti tuos darbus, kuriuos išmanome. Šita komisija, Savižudybių prevencijos, ir, tikiuosi, bus Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, turi žmonių, kurie turi ir profesionalumo, ir įdirbio, ir motyvacijos šituos klausimus privesti iki pabaigos. Kad dėl to, dėl ko ankstesnio Seimo nariai po Saviečių tragedijos kažkodėl nė piršto nepajudino, dabar kai kas turi antrą šansą, o kai kas tiesiog atėjo retų darbų padaryti. Susitelkime ir dirbkime nuolat.
PIRMININKAS. Klauskite. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už pastabą. Aš gal tikrai trumpai sureaguosiu. Manau, kad išplėtus šitos komisijos kompetencijos ribas ir tikrai visai nedaug, nes iš esmės savižudybės dažnai ir kyla dėl smurto atvejų, ypač smurto artimoje aplinkoje. Bet aš labai tikiuosi, jog atsiras daugiau Seimo narių, norinčių dalyvauti šitos komisijos veikloje, nes mes tikrai dirbame daug, mes susitinkame pakankamai dažnai, ir norėčiau tikėti, matydamas šiandienos Seimo rezultatus, kad tai darome rezultatyviai. Aš labai kviesčiau visus, kurie nori prisijungti, tikrai prisijungti, nes mes dirbame ne pozicijos–opozicijos režimu, o tiesiog stengiamės orientuotis į labai konkretų rezultatą. Ir aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas, dalyvavęs viename iš mūsų posėdžių, tuo galėjo įsitikinti.
PIRMININKAS. Klausia kolegė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūsų komisija veikia puikiai, ir jūs išvardijote, kad apima labai daug sričių, ne tik susijusių su savižudybėmis, o vis daugiau tos veiklos jums atsiranda ir ji plečiasi. Tai gal… Jūs nesvarstėte komisijoje paieškoti bendrinio pavadinimo, nes, nuskambėjus kiekvienam rezonansiniam atvejui, pridėjus jums po žodį, iki kadencijos pabaigos jūsų komisija turėtų vadintis taip: Savižudybių, smurto, patyčių, psichinės sveikatos, emocinių sutrikimų, delinkventinio elgesio ir t. t., ir panašiai komisija? Ar neieškote bendrinio pavadinimo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš girdžiu jūsų šaržą ir sarkazmą. Aš gal pabandysiu atsakyti taip pragmatiškai ir praktiškai. Tai, ką jūs įvardinote, iš tikrųjų yra smurtas, patyčios, psichologinis smurtas ir kiti dalykai. Tai, ką mes šiandien priėmėme, tai mes priėmėme sąvoką, tuos dalykus apibrėždami ir pavadindami smurtu. Tik galiu pritarti jums, kad, sutraukdami visas šitas sąvokas į vieną žodį „smurtas“, mes apimame tuos dalykus, kuriuos jūs ką tik paminėjote. Todėl Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ir apima tuos dalykus.
PIRMININKAS. Kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti. Ką tik buvo svarstyta laikinosios komisijos iniciatyva. Laikinosios komisijos sudaromos, jeigu pagrindinė komisija atsisako arba piktybiškai nedirba tam tikrų darbų. Taigi, kadangi iškelti devyni klausimai, aš keletą pacituosiu. Vis dėlto, kodėl atsisakote nustatyti, kokie įstatymai reikalingi mažamečių vaikų apsaugai užtikrinti? Kodėl nesiaiškinote, kodėl nebuvo užkirstas kelias tragedijai Kėdainiuose ir t. t.? Galėčiau pacituoti visus klausimus, taigi klausimas kodėl?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ir vėlgi jaučiu tą juodą humorą ir sarkazmą. Iš tikrųjų komisija ėmėsi iniciatyvos tirti Kėdainių atvejį. Aš pats kartu su Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja R. Baškiene vykau į Kėdainius ir bendravau ir su auklėtoja, ir miesto administracijos darbuotojais, kvietėme juos kalbėti čia. Ir aš net neabejoju, kad tą ir toliau darysime, nes klausimas yra be galo svarbus. Bet, mano supratimu, labai labai svarbu šiandien šituo klausimu perlipti politines ribas, nedaryti maksimaliai, kiek įmanoma, nes suprantu, tai yra politiko duona, bet ne daryti iš to šou, o tiesiog atsisėsti ir pasižiūrėti, kokių iš tikrųjų įstatymų reikia, būtent tai, ką ta Savižudybių prevencijos komisija ir darė, teikdama konkrečius įstatymų projektus čia šiandien Seimui svarstyti. Aš tikiu, kad mes ir toliau tą darysime, bet tik žinodami, kad tai nėra partinė komisija, tai yra komisija, kuri perlipa partines ribas, kuri gilinasi į tuos klausimus, kuriuos jūs konkrečiai paminėjote.
PIRMININKAS. Klausia kolega J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti. Aš prieš porą mėnesių buvau Savižudybių prevencijos komisijoje, bet pagal Statutą Seimo narys turi dalyvauti viename komitete ir vienoje komisijoje. Deja, mūsų kolegė Monika dalyvauja dviejose komisijose. Nežinau, kaip ta diskriminacija tokia. Aš norėčiau dalyvauti šitoje komisijoje. Ar tai nebus kliūtis mums įsirašyti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš dar kartą labai kviesčiau visus norinčius Seimo narius dalyvauti šitos komisijos veikloje. Kaip komisijos pirmininkas tikrai pažadu žiūrėti pakankamai atlaidžiai į nedalyvaujančius narius, žinodamas, kad jie gali vienoje ar kitoje komisijoje dalyvauti. Labai svarbu, kad būtų norinčių prisidėti, kad žmonės parodytų, kad tai yra svarbu. Aš pats, kaip komisijos pirmininkas, kaip ir minėjau, tą stengiausi daryti labai demokratiškai, labai atvirai, perlipdamas partinius ir ideologinius įsipareigojimus ir kviesdamas susitelkti į bendrą darbą. Labai tikiuosi jūsų palaikymo ir toliau tęsti tuos darbus, jeigu tikite tuo, ką mes ir ką aš iki šiol dariau šiuos kelis mėnesius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kviesti galima, bet reikia laikytis Statuto. Klausia kolegė M. Navickienė. Prašom. (Balsas salėje) Prašom, kolege Monika Navickiene.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, viską kaip ir pasakėte, ko norėjau paklausti ir paprašyti. Manau, kad daug čia emocijų kyla todėl, kad žmonės nori dalyvauti šitoje veikloje ir dėl to bando susigalvoti kažkokių alternatyvių formų, tai, mano supratimu, nėra būtina ir reikalinga. Tikrai manau, kad Savižudybių prevencijos komisija tuo klausimu dirba labai išsamiai ir profesionaliai. Norėjau paraginti, pakviesti kuo daugiau narių prisijungti, bet pirmininkas tą iniciatyvą išreiškė. Tai noriu palinkėti sėkmės darbuose ir tikiuosi, kad bus patvirtintas sąvokos išplėtimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū Monikai. Pasinaudodamas proga, galbūt galėčiau pakviesti gerbiamą R. Andrikį, kolegą, prisijungti prie mūsų komisijos ir kartu spręsti tuos klausimus, ne ietis laužyti čia, o pagalvoti, kaip galėtume priimti tuos sprendimus jau artimiausiomis dienomis dėl kito posėdžio ir to posėdžio darbotvarkės. Mano supratimu, taip galėtume kartu, bendromis pastangomis spręsti klausimus ir parodyti, kad esame vieningi, taip, kaip šiandien parodome, priėmę vaikų nemušimo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjas ką tik minėjo, kad nereikia daryti šou. Ar jums neatrodo, kad šiandien Seimas išties padarė tokį didelį šou, prisiimdamas atsakomybę už prokuratūros, teisėsaugos institucijų, savivaldybės ir kitų institucijų, kurios prižiūri būtent šią sritį, atsakomybę sau, nors teisės aktų pakako toms institucijoms efektyviai veikti? Tai dabar, gerbiamasis komisijos pirmininke, jūs siūlote išplėsti savo veiklos komisijos sritį, prisiimti atsakomybę už šias institucijas, atlikti jų funkcijas. Tad galbūt jums neatrodo, kad po kokių metų, atsitikus kai kuriems panašiems įvykiams, neduok Dieve, mes pareikalausime iš jūsų atsakomybės, nes jūs bandote perimti tų institucijų veiklą čia, Seimo komisijoje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Irgi jaučiu jūsų nerimą. Pirma, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį – aš nesu vienasmenis organas, o tai yra komisija, kurioje yra septyni Seimo nariai, labai rimti Seimo nariai, kurie renkasi, dirba ir į klausimus žiūri labai atsakingai.
Antras dalykas. Aš asmeniškai tikrai nesikratau atsakomybės ir ne vieną kartą sakiau, jog jaučiuosi kaltas (konkrečiai dėl Kėdainių atvejo), jog nepakankamai padariau, kad reikiami įstatymai būtų priimti.
Trečias dalykas. Kaip ir matėme, šiandien čia sėdinčius atsakingų institucijų vadovus, deja, bent jau ką buvo galima pastebėti, jie savo kaltės šiandien nelabai jaučia. Tas kelia nerimą ir, mano supratimu, mes turėtume užduoti tuos klausimus jiems, kodėl vis dar nėra išaiškinta, kas ką padarė negerai, galbūt vykdė aplaidžiai ir kokias atsakomybes turi prisiimti. To klausimo, mano supratimu, mes turėtume nevengti jiems kelti, bet turėtume suteikti ir jiems labai atsakingai atlikti vidinius tyrimus, ką jie šiuo metu pažadėjo daryti. Turime gerbti tas institucijas, jos atlieka vidinius tyrimus, bet labai tikiuosi, kad artimiausiu metu kaip tik šioje komisijoje jos pristatys tuos rezultatus ir mes galėsime aptarti kaip Tautos atstovybė, ar jų atsakymai, jų požiūris, jų prisiimta kaltė ir sprendimai mus, kaip Tautos atstovus, tenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pradžioje repliką pasakysiu. Seimo statutas neįpareigoja būti nė vienos komisijos nariu, galima nė vienos, o galima būti keliose. Tai čia…
PIRMININKAS. Galima būti keliose, bet tada niekas niekur ir nedalyvauja, ir mes nežinome, kur kas dalyvauja. Komisijos posėdžiauja vienu metu. Gerai. Prašom. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Yra galimybė suderinti, ir aš esu praeitą kadenciją buvęs trijose netgi.
O dėl reikalo esmės, na, iš tikro šita smurto situacija Lietuvoje, matyt, reikalaus nuolatinio ir ilgo mūsų dėmesio. Jeigu mes norime stiprinti dėmesį, o politiškai ir parodyti, kad Seimas skiria dėmesį, tai nereikėtų fragmentuoti, o kaip tik reikėtų koncentruoti tą dėmesį į vieną komisiją. Jeigu galvojame, kad ta komisija dar gali būti stiprinta, gal galime svarstyti tai, kad ją paverstume komitetu, jeigu jau taip reikėtų. Bet tikrai steigti dvi viena kitos funkcijas beveik dubliuojančias komisijas, vieną laikinąją, kitą nelaikinąją, būtų neprotinga ir neracionalu, nes mes paprasčiausiai iššvaistytume žmonių resursus, žmogiškuosius resursus, o tie patys klausimai būtų dubliuojami ir vienodai būtų sprendžiami dviejose vietose tuo pat metu lygiagrečiai ir ne skirtingais aspektais, o tuo pačiu aspektu. Tai tikrai taip nereikia elgtis. Tikrai protinga būtų ne orientuotis į laikinosios komisijos steigimą, o orientuotis į šitos komisijos funkcijų išplėtimą ir sustiprinimą, jeigu reikia, žmonėmis, papildomais žmonėmis ar kitais įgaliojimais ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tik pakeitus komisijos pavadinimą, nepapildžius funkcijų, be abejo, veikla ir liktų tokia, kokia jinai yra, nes vien tik pavadinimas dar nieko apie patį darbą nesako. Bet man daugiau nuogąstavimų kelia tai, kad teisėsaugos institucijos, kurias kontroliuoja parlamentinės kontrolės aspektu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo, Žmogaus teisių komitetas ir visos kitos parlamentinės kontrolės institucijos, sukurtos Seime, staiga atsibunda ir sako: mes nekontroliuojame, štai dabar kontrolę ir atsakomybę už situaciją prisiima viena naujai įsteigta komisija, pakeiskime tik jos pavadinimą, neišplėskime jos funkcijų ir turėsime laukiamą rezultatą. Na, tikrai nesipelnykime, nekraukime politinių dividendų iš nelaimės, atsitikusios Lietuvoje. Tiesiog kaip parlamentarai sąžiningai atlikime savo darbą, nes toks trumpalaikis pasipinigavimas, aš kalbu apie politinius dividendus, naudos valstybei neduoda, išskyrus savo asmeninį, sakykime, įvaizdžio kūrimą dėl rinkėjų ir visuomenės. Tad aš tiesiog susilaikau nuo tokių neapgalvotų, karštakošiškų sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-340. Kas palaiko šį įstatymo projektą po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Nutarimo projektą, atsiprašau.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 78, prieš – 6, susilaikė 8. Pritarta.
Svarstymas. K. Masiulis nori kalbėti? Atsisako. Gerbiami kolegos, ar pritariame po svarstymo, galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui? Čia vienas žodis keičiamas. Pritariam. 2 straipsniui? Pritariam. Balsuojame dėl nutarimo projekto, kurio Nr. XIIIP-340. Kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-341 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
2-8 darbotvarkės klausimas, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-341. Taip pat M. Majauskas kviečiamas į tribūną. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, gerbiami kolegos, aš suprantu, kad čia procedūrinis reikalas. Patvirtinus komisiją, reikia iš naujo patvirtinti pirmininką ir pavaduotoją. Tai kviečiu tą ir padaryti. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, klausimų nėra. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Tik vienas žodis. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Ir pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. Balsuojame. Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-341, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu kolegas balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Nutarimas (projekto Nr. XIIIP-341) priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-351 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektas Nr. XIIIP-351. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę į tribūną. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, labai prašyčiau susieti du klausimus – Nr. XIIIP-351 ir Nr. XIIIP-352, nes čia yra bendras tikslas, ir padėkoti kartu Seimui, kad leido šioje neeilinėje sesijoje svarstyti ir, tikiuosi, priimti šiuos Seimo nutarimus, kad nustatytume Seimo komitetų skaičiaus pasikeitimą dėl to, kad Žmogaus teisių komiteto vieną narį paprašytume ir pakviestume dirbti Kultūros komitete, kuriame, deja, jau liko tik šeši Seimo nariai. Vadovaudamasis Seimo 44 straipsnio 4 dalimi, komitetas gali veikti turėdamas tik septynis narius, o šiuo atveju Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlo į komitetą, Kultūros komitetą, S. Tumėną, kuris yra humanitarinių mokslų daktaras, kuris kuravo kultūrą dirbdamas Šiaulių miesto savivaldybės vicemeru.
PIRMININKAS. Čia kitas klausimas, kolege. A, jūs iš karto.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Prašau jungti juos abu, kad kartu galėčiau pateikti ir pasakyti kodėl. Jis buvo labai šaunaus leidinio „Krivūlė“ redaktoriaus pavaduotojas, leidinio „Šiaurės Lietuva“ redaktorius ir tikrai tai tas žmogus, kuris galėtų dirbti Kultūros komitete. Todėl, prašydami, kad S. Tumėnas būtų pasiūlytas Kultūros komitete, mes prašome iš Žmogaus teisių komiteto jo asmenį išbraukti įrašant jį kitur, o kartu pakeisti skaičius, kad Žmogaus teisių komitete būtų septyni nariai vietoj aštuonių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūs pristatėt abu klausimus – ir 2-9, ir 2-10, bet mes balsuosim po vieną. Taigi pirmiausia dėl Seimo narių skaičiaus. Ar galim Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-351 pritarti, nes nėra norinčių kalbėti? Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Galim pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Dabar dėl skaičiaus mes. Tiktai skaičių sumažinam, skaičių Žmogaus teisių komitete vienu, paskui prieisim prie to. Galim pritarti po svarstymo? Pritarta.
Ir, kolegos, čia vienas straipsnis: keičiamas skaičius Žmogaus teisių komitete – vietoj aštuonių bus septyni.
Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo, projektas Nr. XIIIP-351, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-351) priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-352 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kaip sakiau, buvo ir kitas klausimas – tai konkrečiai dėl konkrečios kandidatūros S. Tumėno. Kažkas klausė, ar jisai sutinka. Sutinkat turbūt? Sutinka. Prašau. Sutinka. Linkčioja galva. Paliudiju. Kolegos, galim pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir taip pat čia yra du straipsniai. Ar galim 1 straipsniui?.. Galim. 2 straipsniui galim pritart? Galim.
Balsuojam. Prieš užsirašė kalbėti V. Juozapaitis. Norite prieš kalbėti? Prašau. Grįžtam tada prie svarstymo. Prašau. Priėmimo. Atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nieko neturėdamas prieš gerbiamo S. Tumėno kandidatūrą, noriu pasakyti, kad aš esu prieš tai, kad Kultūros komitete nebus nė vienos moters. Taigi kultūra be moterų negali būti kultūra.
PIRMININKAS. Svarus argumentas. (Plojimai) Svarus argumentas, bet čia yra tos frakcijos, kuri deleguoja mums kolegą į Kultūros komitetą, reikalas.
Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimui, kurio projekto Nr. XIIIP-352, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už Seimo nutarimą – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-352) priimtas. (Gongas)
Ir kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašom, gerbiamas kolega.
16.53 val.
Seimo narių pareiškimai
V. PRANCKIETIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos parlamentinių politinių partijų susitarimas (noriu jį paskelbti) dėl bendrų veiksmų dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės.
„Lietuvos Respublikos parlamentinės politinės partijos, reikšdamos visų Lietuvos žmonių susirūpinimą, kurį Lietuvai kelia nesaugi Astravo atominė elektrinė, statoma 40 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus, pritardamos aiškiai nuostatai, kad tokia statyba yra neleistina, kurią ne vieną kartą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose forumuose yra išsakę esami ir buvę Lietuvos vadovai – D. Grybauskaitė, V. Adamkus, V. Landsbergis, tęsdamos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. balandžio 21 d. rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti“ pagrindinių nuostatų įgyvendinimą, primindamos, kad šioje rezoliucijoje Seimas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant duoti Baltarusijai aiškų politinį signalą labai tvirtai ir kategoriškai pareikšti Lietuvos Respublikos valią jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą nesaugioje Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintos elektros, imtis visų reikalingų veiksmų, kad nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta ar bent jau užtikrinta, kad joje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepatektų į Lietuvą, nebūtų parduodama Lietuvos elektros rinkoje ir šiai nesaugiai elektrinei nebūtų leidžiama naudotis Lietuvos elektros sistemos rezerviniais pajėgumais, pabrėždamos XVII Vyriausybės programos nuostatą, kad jeigu kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką, kuo skubiau sinchronizuosime savo tinklus su Vakarų tinklais ir juos infrastruktūriškai atribosime nuo Rytų rinkos, susitaria vieningai paremti anksčiau minėtų nuostatų įgyvendinimui skirto su Vyriausybe suderinto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto neatidėliotiną priėmimą Seime, visomis išgalėmis išnaudoti parlamentinių partijų, parlamento, komitetų ir delegacijų tarptautinės parlamentinės diplomatijos galimybes derinant tarpusavio veiksmus ir parengiant bendrą veiksmų planą siekiant, kad prie šių Lietuvai svarbių nuostatų įgyvendinimo prisijungtų ir kitos šalys bei tarptautinės organizacijos. Iš parlamentinių partijų specialiai deleguotų atstovų sudaryti prie Seimo Energetikos komisijos specialią bendrus veiksmus koordinuojančią grupę, kuri šiuo klausimu padėtų koordinuoti bendrus Seimo institucijų veiksmus su atitinkamomis Vyriausybės ir prezidentūros institucijomis bei pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuvos parlamentinių politinių partijų vardu – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas G. Landsbergis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė I. Šiaulienė, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas R. Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė R. Tamašunienė, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas L. Balsys. 2017 m. vasario 10 d., Vilnius.“ Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. (Balsas salėje)
Gerbiami kolegos, visi mūsų šios dienos darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Kviečiu sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Ačiū. Posėdis ir sesija baigta. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.