LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 396
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, prašome užimti darbo vietas. Pradedame 2020 m. gegužės 5 d. (antradienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 100 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, šiandien yra ypatinga diena, 5 diena, gegužė, žydintis pavasaris, ir mūsų labai šauni kolegė R. Popovienė, kuri daro nepaprastai kilnius ir gražius darbus, šiandien švenčia gimtadienį. Atsiprašome jos, kad karantinas ir negalime įteikti gėlių, bet atsistoję ir paplodami jai mes palinkėkime didžiulės didžiulės sėkmės jos gyvenime ir darbe. (Plojimai)
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 5 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, linksma nata pradėjome, o dabar rimtai. Darbotvarkės tvirtinimas.
V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusią savaitę svarstėme Civilinio kodekso pakeitimą dėl Turizmo įstatymo. Šiandieną buvo priimtas sprendimas išbraukti iš darbotvarkės, nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo toks kaip ir pažadas iš Vyriausybės pusės, kad kuo greičiau bus apsvarstytas šis klausimas, jis yra labai aktualus, ir, jei prireiktų, tai ir be Vyriausybės išvados mes jį Seime galėsime svarstyti ir priimti. Tad frakcijos vardu prašau įtraukti į darbotvarkę šį išbrauktą įstatymą, kuris mūsų darbotvarkėje buvo 2-2 klausimas. Tai pirmas mūsų prašymas.
Ir antras prašymas frakcijos vardu – balsuojant dėl valstybės kontrolieriaus balsuoti atviru balsavimu. Tą patį darėme ir dėl Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio. Siūlome ir šį kartą taip daryti, visiškai nėra jokio reikalo be reikalo susirinkti dar kartą atskirai.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir iš karto atsakau dėl slaptojo balsavimo. Deja, Statutas nurodo kitaip: atleidimas – atviru balsavimu, o paskyrimas yra tik slaptu balsavimu. Gerbiami kolegos, deja, mums teks vykdyti šitą procedūrą.
V. Čmilytė nori patikslinti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Tačiau prieš kelias savaites balsuodami dėl gerbiamo D. Jauniškio balsavome atvirai.
PIRMININKĖ. Tai yra skirtingi dalykai. Gerbiami kolegos, vėlgi ką numato Statutas. Jeigu Seimas pritaria Prezidento teiktos kandidatūros atleidimui, yra viena Statuto norma, o jeigu Seimas šiuo atveju skiria Seimo skiriamą kandidatą, tai yra kitos sąlygos. Mane patikino ir puikūs Statuto žinovai, kad, deja, Seimas privalo laikytis būtent tokios normos. Dėkoju.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš antrą kartą jūsų prašau, kad būtų įtraukiamas Seimo nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Praeitą savaitę mes priėmėme Užimtumo įstatymą, tai kažkokios didelės baimės nėra. Komitete buvo ir jūsų toks pritarimas asmeniškai, kad būtų gerai, kad Konstitucinis Teismas pasisakytų. Manau, mes galėtume ir svarstyti. Pritarsim ar nepritarsim, bus matyti, tad nėra ko atidėti dar savaitei ar dviem savaitėms atgal.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Norėčiau paprašyti į darbotvarkę įtraukti papildomai Vyriausybės jau apsvarstytą ir pakeliui į Seimą einantį, bet per lėtai, Notariato įstatymo pakeitimą, leisiantį notarines sutartis sudaryti nuotoliniu būdu. Ypač aktualu pandemijos metu dėl užstrigusios notarų veiklos. Registracijos numeris būtų Nr. XIIIP-4757. Žinau, kad teisingumo ministras bus popietiniame posėdyje, tai gal būtų galima į vakarinį posėdį įtraukti šitą Vyriausybės klausimą?
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl prašymo dėl Civilinio kodekso. Šiandien valdyba kreipėsi į Vyriausybę. Vyriausybė pažadėjo trečiadienį šį klausimą svarstyti, pateikti išvadą ir tikėtina, kad ketvirtadienį mes darbotvarkėje su visais priėmimais galėtume priimti ir Civilinio kodekso pakeitimus. Ar tinka toks paaiškinimas ir mūsų prašymas? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Deja, buvome nutarę, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados. Bet, gerbiami kolegos, Seimas priėmė sprendimą, kad Vyriausybės išvados reikia, tad be tos išvados priėmimo negalėtų būti.
Kitas Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl kreipimosi Seimo vardu į Konstitucinį Teismą dėl Užimtumo įstatymo.
Gerbiami kolegos, prašom balsuoti, nes dėl tokio pat kreipimosi gali kreiptis ir Seimo nariai, nes kai kreipiamės Seimo vardu, stabdomas Užimtumo įstatymas.
Balsavo 111 Seimo narių: už įtraukimą į darbotvarkę – 25, prieš – 38, susilaikė 48. Seimo vardu kreipimasis į Konstitucinį Teismą neįtrauktas.
Kolegos, S. Gentvilo pasiūlymas frakcijos vardu į darbotvarkę įtraukti Notariato įstatymo projekto Nr. XIIIP-4757 pateikimą. Tuo labiau kad analogišką įstatymą teikia ir Vyriausybė, prašom balsuoti.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 53, prieš – 8, susilaikė 47. Deja, nepritarta.
Gerbiami kolegos, visi pasiūlymai aptarti. Tiesiog informuoju, kad Seniūnų sueigoje buvo balsuojama dėl kvotų, bet naujos, deja, nebuvo atsiųstos, todėl prašau 16 valandą leisti surengti Seniūnų sueigą dėl vieno labai skubaus klausimo – kvotų patvirtinimo. O kolegė V. Gureckienė, aš manau, padarys savo darbą ir išsiųs visiems Seniūnų sueigos nariams.
10.08 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Užimtumo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Prašom pateikti minėtą įstatymo projektą.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, tai pirmas iš viso socialinių įstatymų projektų paketo.
Iš pradžių padaryčiau įžangą dėl viso teikiamo paketo, o paskui pereisiu prie Užimtumo įstatymo. Jeigu su šiuo pristatymu šiek tiek užtruksiu daugiau, tikrai laiką kompensuosiu pristatydamas po to einančius teisės aktus.
Taigi teikiamas sisteminis paketas, sujungiantis įvairias socialinės apsaugos ir užimtumo priemones ir užtikrinantis trijų pagrindinių tikslų siekimą pokarantininiu laikotarpiu, tai yra išlaikyti maksimaliai įmanomą žmonių skaičių darbo rinkoje, prarandančius darbą kiek galima greičiau grąžinti į darbo rinką ir trečiasis tikslas – iškritusiems iš darbo rinkos užtikrinti adekvačias pajamas ir pagalbą, kad nepasireikštų socialiai destruktyvios pasekmės.
Šiame etape, kurį išeinant iš karantino pavadinčiau ilgos distancijos etapu, turime padaryti viską, kad žmonės neiškristų iš darbo ir taip neprarastų ne tik darbinių pajamų, darbinių ryšių, bet ir socialinių garantijų, kurios būtinos ilgoje galimo sunkmečio distancijoje. Tiems, kurie, deja, prarado darbą, turime sukurti bazinių pajamų ir aktyvių darbo rinkos priemonių pagalvę, kad nuo jos atsispyrus be didesnių socialinių pasekmių galėtų grįžti į darbus. O tiems, kurie, deja, šiuo laiku negeba ir negali grįžti į darbus, privalome užtikrinti būtinąją pagalbą, tai yra minimalias pajamas, būstą ir paslaugas. Dėl to teikiama priemonių visuma. Pirmojo tikslo – išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje – priemonėmis siekiama padėti 224 tūkst. darbuotojų ir yra skirti 406 mln. eurų. Antrojo tikslo priemonėmis – padėti grįžti į darbus – siekiama padėti beveik 200 tūkst. žmonių ir skiriama 280 mln. eurų. Trečiojo tikslo priemonėmis – užtikrinti adekvačią pagalbą – siekiama padėti beveik 1 mln. žmonių ir tam skiriama 224 mln. eurų.
Be šių numatomų priemonių galime sulaukti juodžiausių prognozuojamų scenarijų ar tokių pasekmių, kurias išgyvenome praėjusios krizės metu, kai nedarbas išaugo trigubai, o socialinių pašalpų gavėjų skaičius – net šešis kartus. To negalima leisti, nes tai ne tik kad griauna žmonių likimus, bet yra ir be galo brangu visai visuomenei, jeigu vertinsime, kiek išleidžiama per nesumokėtus mokesčius, išmokas socialinėms išmokoms, o ir visas neigiamas socialines, psichologines, kriminogenines pasekmes.
Šis paketas yra žmonėms, o ne verslui, net jeigu didžioji sumos dalis žmones pasiektų per verslą, per darbdavius, visos priemonės yra orientuotos į pagalbą konkrečiam žmogui ir visi planuojami rezultatai yra skaičiuojami konkretaus žmogaus naudai. Tai trumpalaikės priemonės, kuriomis sprendžiami šių metų iššūkiai ir neprisiimami ilgalaikio užimtumo ir socialinės apsaugos įsipareigojimai, dėl kurių atskirai bus sprendžiama vasarą ar rudenį, formuojant 2021 metų biudžetą, kai jau aiškės ateities ekonominiai scenarijai.
Bendras visų priemonių prognozuojamas poveikis skurdui, jeigu vertintume pagal Lietuvos banko U formos scenarijų, lyginant situaciją be priemonių ir su šiuo paketu, poveikius skurdo rizikos lygiui, tai yra santykinis skurdas būtų 2,7 %, skurdas sumažėtų iki 18,1 %. Daugiausia pajaustų jaunimas ir priešpensinio amžiaus žmonės. Poveikis absoliučiam skurdui būtų 3,8 %. Absoliutus skurdas ne tik kad neišaugtų, kaip nutinka krizės metu arba kaip nutiktų, jeigu nebūtų šių priemonių, bet net ir sumažėtų iki 4,3 %. Daugiausia taip pat pajaustų jaunimas ir priešpensinio amžiaus žmonės.
Poveikis nelygybei taip pat būtų teigiamas. Gini koeficientas dėl priemonių paketo sumažėtų 2,1 % – iki 32,2 %. Tarpkvintilinis santykis tarp 20 % skurdžiausių ir 20 % turtingiausių – 0,8 koeficiento ir pasiektų skirtumą 5,3 karto. Kaip žinome, Lietuva ilgai buvo septynių kartų pajamų skirtumo lygyje.
Prieš pereidamas prie Užimtumo įstatymo projekto, noriu padėkoti visiems socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, mokslininkams, profesinėms sąjungoms, darbdavių asociacijoms ir visiems, teikusiems siūlymus ir prisidėjusiems prie šių įstatymų paketo parengimo. Diskusijos vyko ir vyksta labai intensyvios. Yra daug sutarimo, yra ir skirtingų nuomonių, kurios jau ne kartą buvo išsakytos ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Taigi Užimtumo įstatymas. Juo siekiama užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir spartų žmonių grąžinimą į darbo rinką. Pirma ir didžiausia priemonė – tai subsidija darbo užmokesčiui. Ji siūloma išskirtinai šiam laikotarpiui. Tai nauja priemonė, kurią darbdavys gautų, jei darbdavys dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse Užimtumo tarnybos siųstiems asmenims paskelbus prastovą, jei darbdaviui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui ir darbdavys jų neatleido, jei darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą, kuriame, kaip žinome, yra apie 50 tūkst. įmonių. Subsidija skiriama ir mokama už ne daugiau kaip 10 darbuotojų įmonėms iki 20 darbuotojų, o įmonėms virš 20 darbuotojų būtų mokama už ne daugiau kaip 50 % darbuotojų. Pirmąjį ir antrąjį subsidijų mokėjimo mėnesiais būtų mokama 100 % apskaičiuotų lėšų, be ne daugiau kaip vienas minimalus mėnesinis atlygis, darbdavio pasirinkimu – 70 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip du MMA arba 100 % iki vieno MMA, jeigu darbdavys įtrauktas į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą. Trečią ir ketvirtą bei penktą ir šeštą mėnesius subsidijos galėtų siekti 50 ir 30 % priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau negu 1 MMA visiems arba ne daugiau kaip 2 MMA, jei darbdavys įtrauktas į potencialaus augimo įmonių sąrašą. Kai sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, pirmus du mėnesius būtų mokama 100 % apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 MMA, o trečią ir ketvirtą – 50 % lėšų, bet ne daugiau kaip 0,5 MMA.
Subsidijų teikimo terminai. Kai sudaroma terminuota arba sezoninio darbo sutartis, būtų mokama iki keturių mėnesių, kitais atvejais – iki šešių mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Remiamo įdarbinimo priemonėse dalyvavusiems darbdaviams už prastovas ir po prastovų mokamos subsidijos, (…) laikotarpiai skaičiuojami į priemonėms įgyvendinti nustatytas trukmes. Informacija apie darbdaviams paskirtas ir išmokėtas subsidijas būtų skelbiama viešai Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje.
Kita priemonė – tai parama darbo vietos steigimui. Tai yra praplėtimas jau dabar egzistuojančios aktyvios darbo rinkos priemonės, kaip ir bloko tų priemonių, kurios vadinasi „Parama mokymuisi“. Darbdaviams, kurie numato gauti subsidiją darbo vietoms steigti, 50 % subsidijos dydžio sutarties galiojimo užtikrinimo garantas nebūtų reikalaujamas ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo. Taip pat papildomai parama darbo vietoms steigti būtų suteikiama ir naujai bedarbių grupei, neįgaliesiems, kuriems nustatyta 45–55 % darbingumo lygis, tai yra lengvas neįgalumo lygis.
Trečiasis priemonių blokas – tai parama mokymuisi. Siūloma nustatyti, kad bedarbiams ir užimtiems asmenims kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti gali būti skiriamos dvigubai didesnės lėšų sumos, kai jos įtrauktos į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą. Taip pat siūloma, kad užimtam asmeniui profesinis mokymas būtų organizuojamas ir tuo atveju, kai darbdavys po profesinio mokymo planuoja jį perkelti į aukštesnes pareigas. Siekiama nustatyti, kad darbdaviams, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, kompensuojama 70 % darbo užmokesčio. Ir darbdaviams, paskyrusiems profesijos meistrą, būtų kompensuojamos pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo (…) išlaidos, bet ne daugiau negu minimalus valandinis atlygis ir 20 % meistro darbo užmokesčio.
Paskutinė, ketvirtoji priemonė – tai darbo paieškos išmoka. Tai nauja priemonė, kuria siekiama užtikrinti adekvačias pajamas visiems, kurie iškrito iš darbo ir stengiasi į jį sugrįžti. Tai pajamų pagalvės sukūrimas tiems, kurie staigiai netenka pajamų dėl darbo praradimo šiuo laiku. Nedarbo socialinio draudimo išmoka yra lygi vidutiniškai apie 340 eurų, o socialinės išmokos – apie 86 eurus. Skirtumas per didelis, todėl sukuriama ši finansinė pagalvė, kuri padėtų šiuo laikotarpiu žmonėms grįžti į darbo rinką. Siūloma skirti 33 MMA dydžio, arba 200 eurų asmenims, negaunantiems nedarbo socialinio draudimo išmokos, ar jeigu tas NSDI laikotarpis būtų pasibaigęs, taip pat pridėti 7 % MMA dydžio, arba 42 eurus asmenims, gaunantiems NSDI. Tikimasi, kad šia priemone pasinaudos apie 200 tūkst. asmenų. Trukmė – iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki gruodžio 31 dienos. Viso įstatymo taikymo apimtis turėtų pasiekti virš 400 tūkst. asmenų ir lėšų būtų skiriama arti 700 mln. eurų. Prašome projektui pritarti ir svarstyti jį ypatingos skubos tvarka. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Prašome atsakyti į klausimus. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, visų pirma noriu padėkoti už šią iniciatyvą. Man atrodo, kad einate tikrai labai teisinga kryptimi, svarbu, kad neužstrigtų šios iniciatyvos biurokratiniuose koridoriuose. Turiu klausimą. Kadangi sakote, kad šios priemonės skirtos žmonėms, o ne verslui, ar galite paaiškinti, kodėl valstybės subsidija daugeliu atvejų apribojama minimaliu mėnesiniu atlyginimu? Kodėl kaip atskaitos taškas paimamas minimalus mėnesinis atlyginimas, rodiklis, kuris neturi nieko bendro nei su darbuotojo kuriama pridėtine verte, nei su jo gaunamu atlyginimu? Taip, kaip pasirinkote MMA, galėjote pasirinkti bet kurį kitą rodiklį – šalpos pensiją, motinystės ar nedarbingumo išmoką. Kodėl valstybės subsidijos nesiejate su vidutiniu darbo užmokesčiu? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, skirtingai nuo subsidijų už prastovas, kur turėjome 90 % paramos intensyvumą, dabar skiriame 100 %. Taip atsiliepiame ir į verslo, ir į darbuotojų prašymą, kad tam tikras dydis būtų skiriamas ne be reikalingo darbdavio prisidėjimo. Yra tokių sektorių, kuriems reikalinga tokia pagalba. Tai yra vienas pakeitimas, padarytas nuo prastovos subsidijų etapo, kuris, kaip matome, jau eina į pabaigą.
Antras dalykas. Mes dėl to ir išskiriame du sektorius. Vienas yra tas, kuris kuria pridėtinę vertę. Sąrašą tokių įmonių, tokių verslų turėtų sudaryti Ekonomikos ir inovacijų misterija. Joms išmoka galėtų siekti beveik vidutinį darbo užmokestį, tai yra 2 MMA. Tas intensyvumo lygis, jeigu matote, kai mes kalbame apie MMA, išlieka visus šešis mėnesius. Vadinasi, jei darbuotojams yra mokamas didesnis atlygis, pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų, tai jie pirmą mėnesį galėtų pasinaudoti 6,07, trečią mėnesį – taip pat 6,07 ir net ketvirtą mėnesį, penktą mėnesį galėtų pasinaudoti 6,07. Vadinasi, ta parama yra intensyvesnė, didesnė tiems, kurie moka didesnius darbo užmokesčius. Taip, mūsų galva, pagal šią schemą, net jei ji turi 150 ir 30 % ribą, daugiausia laimi tie, kurie moka didžiausią darbo užmokestį. Tai yra paskata darbdaviams būtent tokį ir mokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Mykolas… Atsiprašau, M. Puidokas. Ruošiasi G. Skaistė. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamas ministre, labai reikalingas ir svarbus įstatymo projektas, bet jame numatyta, kad jei darbdavys Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtą prastovą nutrauks anksčiau, negu atšaukiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalioji situacija ar karantinas, tai darbo užmokesčio subsidijos už darbuotojų prastovas ekstremaliosios situacijos ar karantino metu mokėjimas būtų nutrauktas.
Prašau paaiškinti situaciją. Kai Vyriausybės sprendimu bus atšauktas karantinas ir darbuotojui bus atšaukta prastova, ar darbuotojui gali būti pritaikytos įstatyme minimos subsidijos, ar visos išmokos bus nutrauktos?
Klausiu to, nes dalis įmonių, kurių veikla buvo sustabdyta karantino metu, po karantino pabaigos iš tiesų susidurs su inercijos reiškiniu, nes negalės be pasiruošimo laikotarpio pradėti gauti pajamų…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …darbuotojų atlyginimams. Ar įvertinta tokia situacija, nes viešbučių, sanatorijų sektoriai su tuo tikrai susidurs?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Ši darbo užmokesčio subsidija dirbantiems darbuotojams, ne esantiems prastovose, bet dirbantiems, ir yra skirta tam, kad ji nuosekliai pereitų darbuotojams, kai jie išeina iš prastovų. Jeigu priims Seimas šį įstatymą, kai tik jį priims, tada ir pradės galioti tvarka. Vadinasi, nereikės verslui laukti laikotarpio, kai baigiasi karantinas, jis jau dabar, jei žmonės išeina iš prastovų ir pradeda dirbti, galės remtis šiomis subsidijomis. Tą nuoseklumą turime išlaikyti. Jeigu mūsų teisės aktuose kur nors matyti kliuvinių, būtinai juos pataisysime komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi E. Pupinis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įstatymas išties reikalingas, tačiau, atrodo, ne visai pasiruošta, nes kalbate apie aukštą pridėtinę vertę, potencialaus augimo įmonių sąrašą, tačiau nei kriterijų, nei nieko kito įmonės iki šiol nežino. Aš suprantu, kad tai turi nustatyti kitas ministras, kuris turbūt neegzistuoja šiandien, bet vis tiek įmonės turėtų turėti daugiau aiškumo. Kai kalbame apie priemones ir jų skirtingą taikymą, tačiau neįsivaizduojame, kokie kriterijai bus pritaikyti sudarant tą sąrašą, tai apskritai keistai atrodo. Jeigu diskutuojame ir kalbame apie tai, kokios priemonės turėtų būti, aš manau, turėtų būti gerokai daugiau aiškumo kalbant ir apie tai, kokiais kriterijais vadovaujantis bus sudaryti tie sąrašai. Kokia jūsų nuomonė ir iš tikrųjų apie ką tas sąrašas bus, nes šiandien aš neturiu žalio supratimo, kas tai yra?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų šis siūlymas atsirado bendroje Vyriausybės darbo grupėje, kurioje diskutuoja mūsų ministerija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ir kitos ministerijos dėl ekonomikos skatinimo priemonių paketo. Būtent paskata aukštą pridėtinę vertę kuriantiems verslams ir buvo viena iš krypčių, kurią renkasi Vyriausybė. Kaip tas sąrašas bus sudarytas, tikrai palikime kitai ministerijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Vinkus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti apie profesinį mokymą. Iš esmės pagal šį įstatymą kiekvienas darbdavys tampa kaip ir profesinio mokymo rinkos dalyviu. Iš tikrųjų ten numatyta tam tikra 20 % subsidija, tačiau neaišku, ar už kiekvieną asmenį, ar paprastai tam mokymo meistrui bus skiriama tik 20 %, nors ir kiek jis pameistrių turės. Va, šioje vietoje neaišku.
Taip pat norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų bus taikomi bent minimalūs reikalavimai profesinio mokymo įstaigai. Šiuo metu verslas yra įregistravęs tam tikras mokyklas, ten prekybininkus rengia sau. Ar iš tikrųjų tas bus taikoma, nes iš esmės dabar kalbama apie rimtesnį vis dėlto kvalifikacijos vertinimą. Pagal šį įstatymą darbdavys galės rengti, paleisti į rinką, nebūtinai pats įdarbinti, tačiau kaip bus su tais reikalavimais, ar jie bus identiški dėl kvalifikacijos kaip profesinio mokymo sistemai, ar paprasčiausiai ši sistema taikoma tokiu atveju, kad, na, kiek įmanoma būtų papildyta žmonių, įmesta į rinką, o kaip bus su kvalifikacijomis ir kitais dalykais, įdarbinimu, na, ne taip svarbu? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Dėl pirmo, jeigu nėra aišku, įstatymu sieksime patikslinti, ar tai yra susieta su vienu pameistriu, ar 20 % yra apskritai, nepriklausomai nuo pameistrių skaičiaus. Akivaizdu, kad už kiekvieno pameistrio valandą yra skiriamas atskiras atlygis, bet ta darbo užmokesčio dalis – patikslinsime, kad būtų aišku įstatymo projekte.
O dėl jūsų komentaro apie kokybę ir lygį priemonių, kurios bus siūlomos dėl perkvalifikavimo, iš tiesų šiuo laikotarpiu norisi šiek tiek palengvinti sąlygas gauti profesinį perkvalifikavimą, kad kiek galima daugiau žmonių įsitrauktų į darbo rinką. Kuo daugiau žmonių dalyvaus aktyviose darbo rinkose (darbo rinkos priemonėse, taip pat ir šiose), tuo didesnė tikimybė, kad žmonės įsidarbins. Šiuo aspektu mes ieškome balanso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Prašom, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, manau, kad nemažai priemonių, dėl kurių sprendimai yra priimti, kaip išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, išmokos pensininkams ir kita parama, yra būtinos ir laiku. Užimtumo įstatymo pakeitimas, susijęs su konkrečių darbo rinkos aktyvinimo priemonių skatinimu bei reikalavimu dėl jau nustatytų priemonių įgyvendinti teisinį reguliavimo tobulinimą, yra tikslingas. Noriu paklausti, ar jis apima savarankiško užimtumo rėmimo priemones, atitinkamas subsidijas už darbo užmokestį darbdaviams, kai kurias profesinio mokymo priemones ir kita?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Pastarąsias priemones, kurias jūs paminėjote, tikrai apima. Tai yra ir subsidijos darbdaviams už darbo užmokestį dirbantiems sektoriuose, kurie nukentėjo nuo COVID-19, taip pat profesinio mokymo lauko išplėtimas, kad kiek galima daugiau žmonių pasinaudotų profesiniu mokymu. Savarankiškai dirbantiems yra kelios priemonės startuoti su naujomis veiklomis. Yra skiriamos gana didelės lėšos, kad paskatintų juos startuoti su naujomis veiklomis. Blogiausiu atveju yra sukuriama finansinė pagalvė: jeigu nepavyksta savarankiškai dirbantiems įsukti veiklos, gali atsiremti į Užimtumo tarnybos išmokas, jas mes irgi įvedame šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau laiko tikriausiai skirsime diskusijose ir komitetų posėdžiuose. Balsuosime, kai bus numatytas tam laikas, o laikas bus numatytas prieš 13 valandą, maždaug 12 val. 30 min.
Motyvai. Motyvai – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, man atrodo, geras sprendimas, tik yra du dalykai, kurie kelia nerimą. Mes vėl valstybės pagalbą siejame su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris neatspindi nei darbuotojų kuriamos pridėtinės vertės, nei jų darbo užmokesčio. Atkreipsiu dėmesį, kad būtent tokia situacija gali paskatinti darbdavius persiderėti darbo sutartis dėl mažesnių atlyginimų, o kai kuriuos darbuotojus ir kreiptis į Užimtumo tarnybą, kur jie nedarbo išmoką gali gauti didesnę negu skiriama valstybės subsidija ar darbo užmokestis, persiderėtas darbdavio iniciatyva. Tokia situacija kelia nerimą.
Antras dalykas, kuris irgi atrodo labai keistai, tai, jog yra siūloma apriboti pagalbą įmonėms, kurios yra nedidelės. Mažos įmonės pagal SVV įstatymą yra iki 50 darbuotojų. Šiuo atveju siejama su 20 darbuotojų. Sunku paaiškinti, iš kur ištraukė tuos 20 darbuotojų, nors įstatymas labai aiškiai pasako, kad maža įmonė yra iki 50 darbuotojų. Man atrodo, kad jeigu skatiname smulkųjį verslą ir padedame smulkioms įmonėms ar organizacijoms atsigauti, būtų labai svarbu užtikrinti, kad būtent tos smulkios ir mažos įmonės taip, kaip yra apibrėžta įstatyme, ir gautų maksimalią paramą.
Siūlyčiau koreguoti šiuos du dalykus – sieti subsidiją su vidutiniu darbo užmokesčiu. Antras dalykas – koreguoti ribojimus taip, jog patektų į didžiausią tą paramos paketą mažos įmonės, tokios, kaip yra apibrėžta Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, tai yra iki 50 darbuotojų, suteikiant joms maksimalią pagalbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, nors įstatymas ir labai reikalingas, ir tikrai nebalsuosiu prieš patį įstatymą, bet turiu pasisakyti prieš vieną jūsų frazę, kuri mane gąsdina, kaip ir tas supriešinimas. Jūs labai pabrėžiate, kad verslas, o ne žmonės. Man tas verslo ir žmonių supriešinimas yra vienas iš pavojingesnių dalykų šiandien, nes tarsi verslą daro automatai ir tarsi verslas kūrybiškai netarnauja žmonėms. Šiuo atveju aš tiktai daugiau į tai noriu atkreipti dėmesį ir pasisakau dėl šito įstatymo. Šiaip tai tikrai gerai, turime padėti žmonėms, bet kartu ir verslui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėjau, balsavimas dėl šio ir kitų įstatymų planuojamas maždaug 12 val. 40 min. Dėkoju.
10.32 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777, Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778 (pateikimas)
Dirbame toliau pagal mūsų bendru sutarimu patvirtintą darbotvarkę. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775. Gerbiamas ministre, tikriausiai ir lydimieji kartu – Išmokų vaikams, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas antrasis įstatymų…
PIRMININKĖ. Tai yra lydimieji.
L. KUKURAITIS. …paketas, skirtas užtikrinti būtinąsias žmonių, nedalyvaujančių darbo rinkoje, pajamas ir pagalbą būstu.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo tikslai yra sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą ir užtikrinti jos gavimą, didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą ir didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką. Įstatymo projektu siūloma skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams nevertinti nuosavybės teise turimo turto. Tai būtų laikina nuostata. Galiotų 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino atšaukimo. Taip pat padidinti VRP dydį nuo 1 VRP iki 1,1 VRP, tai yra 137,5 euro, teisei į socialinę pašalpą nustatyti. Taip pat padidinti ir diferencijuoti socialinę pašalpą vienam gyventojui skiriant 1,4 VRP iki 6 mėnesių, tai yra 175 eurai, padidėjimas būtų 50 eurų, 6–12 pašalpos mokėjimo mėnesį būtų 1,2 VRP, tai yra 150 eurų, ir po 12 mėnesių jis gautų 137,5 euro. Tai yra bendrasis padidėjimas po 12 mėnesių būtų 12,5 euro nuo dabartinio VRP lygio, kuris yra 125 eurai.
Šeimai pirmam šeimos nariui būtų 1,1 VRP – 137,5 euro ir atitinkamai antram ir trečiam sudarytų 0,9 VRP ir 0,7 VRP. Bendras šeimos pajamų trijų asmenų šeimai paaugimas būtų 45 eurai.
Taip pat siekiama supaprastinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus, padidinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus dydį ir jį diferencijuoti, priklausomai nuo mokėjimo trukmės. Pirmus tris mėnesius mokėti 100 % socialinės pašalpos, ketvirtą–šeštą mėnesį – 80 % socialinės pašalpos, septintą–dvyliktą mėnesį – 50 % socialinės pašalpos. Taip pat padidinti į pajamas neįskaitomų darbinių pajamų dalį 20–40 %, tai yra 5 % daugiau negu dabar egzistuojančių, ir neįskaityti dalies nedarbo socialinio draudimo ir numatomos mokėti darbo paieškos išmokų. Taip pat kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį vienišiems asmenims, tai yra padidinti VRP dalį nuo 1 VRP iki 1,5 VRP, taip paliekant asmeniui didesnę disponuojamų pajamų dalį poreikiams tenkinti. Šiuo metu vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 % skirtumo tarp pajamų ir 1 VRP dydžio.
Kiti siūlomi pakeitimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino metu piniginės socialinės paramos teikimas būtų tęsiamas be atskiro asmens prašymo. Taip pat padidinti žemės ūkio paskirties ploto normatyvus nuo 3 hektarų iki 6 hektarų ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo principus, papildant adekvatumo ir įgalinimo principais.
Preliminariais mūsų ministerijos skaičiavimais, siūlomoms nuostatoms įgyvendinti reikėtų 54,2 mln. eurų, piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų. 2020 metams papildomai iš valstybės biudžeto savivaldybėms turėtų būti skirta 31,64 mln. eurų, kad šie padidinimai nekristų ant savivaldybių pečių.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildomai skirti išmoką vaikui, nepasiturinčioms šeimoms vertinti ne dvylikos, o trijų mėnesių šeimos pajamas. Didesnę išmoką vaikui, tai yra 40 eurų prie universalios išmokos, būtų skiriama trims mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui. Ši nuostata įsigaliotų nuo įstatymo įsigaliojimo ir galiotų šešis mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo. Planuojame, kad papildomai skiriamą išmoką vaikui gautų apie 33 tūkst. daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų ir 2020 metams papildomai reikėtų 7,92 mln. eurų.
Po šių teisės aktų pristatymo Seimo narys T. Tomilinas taip pat pateiks Išmokų vaikams įstatymo projektą, kuriam iš esmės mes pritariame ir SRDK sujungsime.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektu siekiama tobulinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinį reguliavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, negalintiems savarankiškai apsirūpinti būstu, pasinaudoti parama būstui įsigyti ar išsinuomoti, efektyviau sprendžiant asmenų aprūpinimo būstu problemas ir veiksmingiau teikiant paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti savivaldybėse.
Projektu siūloma nustatyti, kad asmenų ir šeimų, įrašytų į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, socialinio būsto laukimo, buvimo šiame sąraše laikotarpis būtų ne ilgesnis kaip per pirmus trejus metus – penkeri metai, per kitus dvejus metus – treji metai. Nustatyti, kad tais atvejais, kai per nustatytą anksčiau minėtą laikotarpį nesuteikiamas socialinis būstas, asmuo ar šeima turėtų teisę gauti iš savivaldybės rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio kompensaciją, jeigu būsto nuomos sutartis įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.
Taip pat įstatymu siekiama nustatyti, kad lėšos, gautos už parduotus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, negali būti naudojamos rinkoje nuomojamo tinkamo būsto faktinio nuomos mokesčio kompensacijai mokėti. Įvesti pastoviąją ir kintamąją būsto nuomos mokesčio kompensacijos dalį, nustatant kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficientus pagal šeimos dydį, taip pat numatyti minimalų bazinį kompensacijos dydį, tai yra grindis – apie 32 eurus vienam asmeniui. Taip pat siekiama nustatyti, kad socialinis būstas būtų skiriamas ne eilės tvarka likusiems be tėvų globos asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus, jeigu jie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto. Priėmus pakeitimus dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio, papildomai reikėtų apie trečdalio milijono eurų, 2021 metais – apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Tikimasi, kad dėl šių įstatymo pakeitimų per metus gavėjų skaičius išaugtų iki 600 asmenų.
Ir paskutinis įstatymo projektas yra Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas. Juo siekiama švelninti dėl koronaviruso pandemijos kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes, nustatant 200 eurų dydžio vienkartinę išmoką iš valstybės biudžeto asmenims, kuriems yra paskirtos arba bus paskirtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. socialinio draudimo ir šalpos išmokos.
Projektu teikiamas siūlymas prisidėtų prie senatvės pensijos amžiaus sukakusių asmenų, neįgalių asmenų skurdo mažinimo. Senatvė ir neįgalumas yra vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių mažėja asmenų gaunamos pajamos ir dėl kurių asmenų galimybė integruotis į darbo rinką yra labai maža. Kadangi kitomis priemonėmis yra skiriama pagalba ieškantiems darbo ar netekusiems pajamų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimo grėsmės (anksčiau pristatytos papildomos rėmimo priemonės darbingo amžiaus asmenims), šiuo projektu siūloma suteikti paramą tikslinei grupei, tai yra neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 metų rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkamai išmoka bus paskirta po 2020 m. liepos 1 d. Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka. Minėta išmoka neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymą priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, apmokėjimui už socialines paslaugas. Ši išmoka būtų nepaveldima.
Išmokėjimo terminas rugpjūčio mėnuo yra susijęs su „Sodros“ galimybėmis pasirengti išmokėjimui. Tam turi būti sukurta programinė įranga, šalia visų kitų darbų ir įsipareigojimų, kuriuos šiuo metu turi „Sodra“.
Projekto nuostatoms įgyvendinti, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, valstybės biudžeto lėšų poreikį sudarytų apie 182 mln. eurų, vienkartines išmokas gautų apie 910 tūkst. asmenų. Dėkoju už dėmesį. Prašom pritarti paketui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį, bet prieš tai dar noriu pasiūlyti, kadangi keturi įstatymų projektai, suteikti galimybę paklausti didesniam skaičiui Seimo narių, o po to išsakyti motyvus dėl kiekvieno atskirai. A. Sysas galbūt pasiūlys kitokį variantą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Būtent, aš suprantu, kad…
PIRMININKĖ. Visas paketas.
A. SYSAS (LSDPF). …paketą jungia noras padėti žmonėms. Su tuo sutinku. Bet įstatymiškai tai yra visiškai atskiri įstatymai, kurių normos nesusisijusios. Todėl prašau dėl kiekvieno įstatymo klausinėti atskirai ir dėl kiekvieno įstatymo balsuoti atskirai, o nesujungti 15 ar 20 minučių. Būtent po dešimt minučių, bet dėl kiekvieno įstatymo, nes tai yra svarbūs įstatymai. Kadangi jie padaryti greitai, kyla klausimėlių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išties įstatymai labai svarbūs, dėl to niekas neprieštarauja. Kadangi jie buvo registruoti kaip kompleksinis siūlymas, buvo ir pateikti kartu. Dabar dėl klausinėjimo. Ar galime sutarti, kad klausinėjame dėl kiekvieno įstatymo atskirai? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, du pasiūlymai. Vienas – kad klausinėtume dėl visų įstatymų, kadangi pateikti kartu, 20 minučių. Antrasis pasiūlymas, kurį teikia A. Sysas, ir tai būtų mygtukas „prieš“, o pirmasis mygtukas „už“, kad klausinėtume dėl kiekvieno įstatymo, tam skirdami po dešimt minučių. Balsuojame alternatyviai.
V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš tada noriu paklausti, pagal kokį sąrašą bus pateikiami klausimai, nes yra keturi sąrašai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs užsirašysite, jau užsirašėte pagal kiekvieno… Dabar sujungėme šiuo atveju į vieną bendrą. Dabar pirmiausia priimkime sprendimą: klausiame 20 minučių dėl visų kompleksiškai pateiktų įstatymų projektų – mygtukas „plius“, mygtukas „minus“ – klausiame dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai.
Balsavo 90 Seimo narių: už tai, kad klaustume 20 minučių kompleksiškai, kaip ir buvo pateikta, – 60, kad klaustume dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai – 29. Klausiame 20 minučių. Sąrašas sujungtas. Motyvus pasakysime prie kiekvieno įstatymo atskirai. Sutarėme.
Pirmoji klausia G. Skaistė. Ruošiasi M. Navickienė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Klausimų yra tikrai labai daug, įstatymai labai skirtingi, bet kadangi sujungėme į vieną krūvą, tai paklausiu dėl vienkartinių išmokų socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams. Iš principo, man atrodo, labai svarbu apsibrėžti, koks yra šios išmokos tikslas. Ar tikslas yra ekonomikos skatinimas šiuo karantino laikotarpiu, ar vis dėlto tai yra pensijų padidinimas tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia? Mano nuomone, jei tai yra ekonomikos skatinimas, tai išmoka turėtų būti išmokama skubiai, tada, kada labiausiai ekonomiką skatinti reikia, kada vartojimą reikia skatinti, o ne rugpjūčio mėnesį. Tai panašu į rinkimų strategiją.
Jeigu tai vis dėlto pensijoms didinti, tai gal verčiau reikėtų registruoti papildomo pensijų indeksavimo įstatymą. Tai būtų tikrai logiškiau. Ar tikrai padaryta viskas, kad būtų nustatytas kiek įmanoma artimiausias išmokėjimo terminas? Vis dėlto „Sodra“ gavėjų sąrašus turi jau šiandien ir jiems iš tikrųjų išmokėti nereikėtų tiek daug pastangų, kaip jūs kartais sakote.
Kitas klausimas būtų, iš kur yra tie pinigai? Ar tai būtų vis dėlto iš rezervo, kaip kartais sakoma, ar tai būtų iš skolintų pinigų? Viešojoje erdvėje matome pateikiamus du skirtingus variantus. Mūsų frakcijos siūlymas, kad tai būtų išmokama kuo skubiau, tai yra birželio mėnesį. Kokia jūsų nuomonė?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir net tokią diskusiją, ar tai yra ekonomikos skatinimas, ar pensijų didinimas. Tai yra ir tai, ir tai.
PIRMININKĖ. Komitete paklausite.
L. KUKURAITIS. Jeigu manęs paklaustumėte, kam skirti ekonomikos skatinimo, tai yra vartojimo, lėšas, aš pasakyčiau – pirmiausia pažeidžiamoms grupėms. Deja, jūs patys žinote, ne kartą esate minėję skaičius, kad tose grupėse, kurioms mes norime išmokėti šią vienkartinę išmoką, yra 40 % ir daugiau žemiau skurdo ribos. Tai yra ir tai, ir tai – ir siekiame spręsti skurdo problematiką, kuri niekur nedingsta ekonomikos smukimo laikotarpiu, ir skatinti vartojimą. Kelias yra ir tas, ir tas.
Dabar dėl skubos. Iš tiesų aš pats esu užklausęs „Sodros“, ar yra įmanoma birželio mėnesį išmokėti išmokas. Gavau oficialų atsakymą, kad ne, nėra įmanoma, nes yra įsipareigojimų iki liepos 1 dienos. Priminsiu, kokie yra įsipareigojimai. Šiomis dienomis mes priėmėme savarankiškai dirbančių asmenų išmokos korekcijas, kad dalis savarankiškai dirbančių asmenų gaus išmokas, jeigu jie turi pajamas iki MMA. Tam reikia perprogramuoti čia ir dabar IT sistemą.
Darbo paieškos išmokos, jei mes šiandien priimsime, taip pat turės žmones pasiekti čia ir dabar, tuos, kurie iškrenta iš darbo rinkos. Tokių mes turime – daugmaž po 10 tūkst. registruojama per savaitę bedarbių. Jų reikia čia ir dabar. Tam irgi reikia sukurti visas programines prielaidas.
Esame įsipareigoję įstatymu, kurį priėmėme praėjusių metų pabaigoje, kompensuoti valstybines ir pareigūnų pensijas. Tuo metu „Sodra“ įsipareigojo tik liepą išmokėti. Ir mes neklausiame, kodėl ne sausį? Todėl, kad šiuos darbus perprogramuoti užtrunka ilgai, nes tai yra individualizuotos išmokos derinant su asmens įsiskolinimais ir kitais: liepos 1 d. – pensijų anuitetai, liepos 1 d. – pensijų atnaujinimas, tai, ką „Sodra“ turi padaryti kas metus pagal žmonių darbo stažą, – taip pat liepos 1 d. Tai yra visi darbai, kuriuos mes turime padaryti, ir čia turime apsispręsti, ar politiškai kažkuriuos atidedame ir sakome – ne, tai reiškia nekompensuojame valstybinių pensijų, nemokame darbo išmokos ar kitų išmokų ir tada skiriame pirmiausia šitą vienkartinę. Tai sudėjus visas įmanomas galimybes, rugpjūtis yra greičiausiai, kada galime išmokėti, todėl mes siūlome rugpjūtį tą vienkartinę išmoką išmokėti tokiu būdu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi J. Razma.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, manęs taip pat neįtikina jūsų paaiškinimai, tiek iš „Sodros“ specialistų, tiek iš kitur. Aš manau, kad politinė valia jūsų, kaip ministro, turėtų būti ieškoti galimybių, kaip tuos pinigus žmonėms išmokėti kuo anksčiau. Jūs kalbate apie skurdo problemas, apie tai, kad jas reikia spręsti jau dabar, ekonomistai teigia, kad skaudžiausiai šita krizė smogė būtent II ketvirtyje, tai yra kad tų pinigų tiek ekonomikai, tiek žmonėms reikia kuo greičiau. Tą pabrėžia Lietuvos Respublikos Prezidentas, tą pabrėžia ir viešoji nuomonė.
Jūsų rankose dabar yra valstybės pinigai ir tam tikri reputaciniai klausimai, ar tie valstybės pinigai nebus panaudoti vienos partijos rinkimų akcijai, kuriai jūs atstovaujate kaip ministras. Išsklaidyti tokias abejones ir padaryti viską, kad pinigai būtų išmokėti kuo anksčiau, aš manau, yra jūsų atsakomybė. Gerbiamas ministre, aš norėčiau jūsų klausti, ar ieškosite vis tiek tokių būdų, kad „Sodra“ gebėtų susiskaičiuoti savo pensininkus ir išmokėti tuos pinigus anksčiau?
O kitas klausimas susijęs su skurdo mažinimu, ką jūs ir kalbėjote, kas yra svarbu, ir nevyriausybininkų pasiūlymai, į kuriuos jūs neatsižvelgėte, kurie buvo pateikti būtent dėl…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …valstybės remiamų pajamų dydžio pakėlimo…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …kaip jūs buvote įsipareigoję savo programoje, ar bent jau susiskaičiavote, kiek tai kainuotų valstybei?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Manau, kad sieti šią išmoką su rinkimais yra nuvertinimas beveik milijono žmonių teisės apsispręsti sąmoningai ir laisvai pagal jų kriterijus, taip pat ir politinius padaryti sprendimus, tai tiesiog mes sumenkiname žmones, kad už 200 eurų galima nupirkti balsą. Dėl to aš atsiriboju apskritai nuo šios diskusijos. Dėl rugpjūčio pasakiau viską, ką mes galime padaryti, ir tikrai sieksime, kad visos išmokos, taip pat ir tos, kurios liepos 1 dieną turi būti paleistos, kiek galima greičiau būtų įgyvendintos. Kaip matote, socialinės apsaugos priemonės juda maksimaliu greičiu, tos, kurios yra paleidžiamos. Tą norime užtikrinti ir ateityje, taip pat ir užimtumo priemones, apie kurias diskutavome praėjusiame įstatyme.
O kalbant apie VRP didinimą, iš tiesų visas šitas paketas yra laikinas, dėl to tą aš ir sakiau, mes negalime prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų, nes tie ilgalaikiai įsipareigojimai, socialiniai ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie buvo priimti 2008 metais, deja, diskreditavo socialinės apsaugos ir darbo sistemą, faktiškai dešimtmečiui ją užšaldydama dėl to, kad buvo per didelės išmokos, per dideli įsipareigojimai, kuriuos reikėjo mažinti, ir paskui jau niekas nebedrįso prie jų sugrįžti. Tokių veiksmų mes negalime atlikti, kol nematome, kas darosi su mūsų ekonomikos kreivėmis. Kai bus vasara, rugsėjis, spalis, kai formuosime biudžetą, tada matysime, kas darosi su ekonomika, tada ir prisiimsime ilgalaikius įsipareigojimus, taip pat ir galimai VRP didinimą visoms grupėms, kiek kainuoja apie plius 80 mln. metams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs ką tik pasakėte, kad dar tų tikslių įsivaizdavimų neturite, kaip atrodys ateityje viešieji finansai, bet kai jūs teikiate tam tikrus projektus, kurie reikalauja nemažų išlaidų, vis tiek jūs tam tikrą projekciją šių metų pabaigai turite. Jūs jos nepateikėte. Žinom, kad „Sodra“ už kovą nesurinko 55 mln., valstybės biudžetas – 100. Tai kokius jūs skaičius šių metų pabaigai matote, kokį „Sodros“ deficitą matote, valstybės biudžeto deficitą ir per kiek laiko, planuojate, „Sodra“ suvalgys savo turimą 400 mln. rezervą ir kiek dar įeisime į minusą metų pabaigai?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. „Sodra“ nesurenka dėl to, kad yra atidėjimai. Iš tiesų „Sodra“ ir valstybės biudžetas dosniai atideda mokesčius, tačiau visi jie turės grįžti ir su kiekvienu atidedančiu asmeniu, juridiniu asmeniu yra sudaromas sandėris, kada bus grąžinama, kiek kuriam laikui atidedama. Tai dėl to tie atidėjimai nusikelia į ateitį.
Galėsiu pateikti atskirai skaičius, kokius mes prognozuotume netekimus ir santykį su rezervu, nes tik dabar gauname pirmuosius realius skaičius, kas darosi su kovo mėnesiu, ir matome, kad 20 % „Sodra“ iš darbdavių nesurenka lėšų tiek, kiek buvo planuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tikrai neįtikina tai, kad „Sodra“ negali per tris mėnesius išmokėti išmokų. Jeigu taip dirbtų, pavyzdžiui, draudimo verslas, pasakytų, kad išmoką gausi po kelių mėnesių… Vis tiek informacinių technologijų amžius tai leidžia padaryti. Suprantu, fizinis pristatymas – iš tikrųjų galbūt yra tam tikrų problemų nunešti, atnešti pinigus. Bet klausimas ne apie tai.
Klausimas apie Paramos būstui įstatymą. Ar tikrai tas laikmetis, nes čia tokių esminių dalykų nėra? Dar vienas dalykas – pareikalaus tam tikrų finansinių resursų. Čia parašyta, kad vis dėlto savivaldybės tai vykdys.
Norėčiau paklausti, kiek lėšų reikės? Ar tikrai savivaldybės gaus tas lėšas, nes iš tikrųjų nuomoti yra problema, nes rinkoje pakels kainas? Ar iš tikrųjų Vyriausybė pasiruošusi viską kompensuoti tiek, kiek savivaldybės sugebės įgyvendinti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes labai teikiame prioritetą šiai priemonei. Paminėsiu, kad būtent nuomos skaičius nuo 2016 metų, kai nuomojo 510 asmenų, 2018 metais jau padidėjo iki 1,5 tūkst., o mes norime pasiekti ir 3 tūkst. asmenų, kurie nuomotųsi. Vadinasi, ta priemonė pakankamai sparčiai plečiasi ir tam valstybė tikrai negailės pinigų, nes eiles turime trumpinti kartu su savivaldybėmis maksimaliai greitai. Negali būti 11 tūkst. žmonių eilė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis. Ruošiasi J. Džiugelis. (Balsas salėje)
L. KUKURAITIS. Duosime. Pinigų bus tiek, kiek reikia. Šitai išmokai bus tiek, kiek reikia.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs priminėte 1990 metų vieno banko reklamą – reikia pinigų, pinigų bus. Laiko matavimo vienetu buvo pavadintas tas bankas ir jo neliko kaip kamparo garų.
Jūs, šiandien pristatydamas įstatymų projektų paketą, akcentavote, kad visa tai skiriama ne verslui, bet žmogui. Suprask, kad verslininkas tai nėra žmogus. Tokius pareiškimus iš tikrųjų reikėtų atsargiau teikti, nes be verslo, ko gero, čia nė vieno mūsų ir nebūtų, nes būtent verslas generuoja pagrindinę mokesčių naštą ir išlaiko mūsų valstybės ir biudžeto visus įsipareigojimus ir įpareigojimus.
Noriu paklausti labai konkretaus klausimo dėl tų vienkartinių išmokų, kompensacijų ar kaip jas pavadinti. Jūs sakėte, kad tai yra skirta būtent socialines išmokas gaunantiems pensininkams ir kitiems asmenims, pensininkams, neskirstant į tuos, kurie šiandien gauna gerus atlyginimus, pavyzdžiui, kaip Seimo nario ar kokius kitus, ir tuos, kurie iš tikrųjų neturi už ką gyventi. Ar tikrai tai socialiai teisinga? Vienas klausimas.
Kitas klausimas. Ar šitos išmokos numatytos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinėms garantijoms, tai yra žmonėms, kurie šiandien gauna…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …kompensacines išmokas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Pastaba apie verslą ir žmones nuskambėjo jau antrą kartą: ir gerbiamas A. Navickas apie tai kalbėjo, ir jūs davėte pastabą, tikrai aš ją priimu, pritariu. Šiuo atveju mano pasisakyme skambėjo šiek tiek polemika, kuri vyksta viešojoje erdvėje, kai teigiama, kad Vyriausybė remia tik verslą, o žmonių neremia. Šiuo atveju man norėjosi pasakyti, kad taip per verslą, kuris irgi yra žmonės, taip pat remia ir žmones. Šia prasme visiškai jums pritariu ir sutinku.
Buvo klausimas dėl vienkartinės išmokos diferencijavimo. Diferencijuoti, ypač kai mes turime vienkartinę išmoką, yra didžiuliai sunkumai. Tikrai mes čia turime susitarti. Jeigu mes nustatome ribą, pavyzdžiui, vidutinis pensijos dydis, tada klausimas, kodėl vienu euru daugiau negu vidutinė pensija gaunantis žmogus negauna vienkartinės išmokos ir kaip diferencijuoti taip, kad žmones pasiektų socialiai teisinga išmoka. Mes čia kalbame apie vienkartinę išmoką. Todėl, mūsų galva, diferencijuoti ir sukurti socialinio neteisingumo situacijų neturėtume, kalbant apie vienkartinę universalią išmoką. Čia toks aspektas. Aišku, žinoma, tai tik prisidėtų prie sunkumų tą užtikrinti, programuoti. Deja, mes esame priklausomi nuo programavimo, kai yra milijonas žmonių, ir tai dar labiau užtruktų, išmokos mokėjimas, o visų mūsų noras, kaip suprantu, kad jinai pasiektų kiek galima anksčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakymai trumpi, klausimai taip pat. J. Džiugelis. Ruošiasi M. Majauskas. (Balsas salėje)
L. KUKURAITIS. Atsakysiu.
PIRMININKĖ. Taip.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū.
L. KUKURAITIS. Paskui atsakysiu.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs, kaip žinoma, ne tik socialinės apsaugos, bet ir darbo ministras…
PIRMININKĖ. Negirdėti, Justai!
L. KUKURAITIS. Justai, truputį arčiau, jeigu galima.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ar geriau dabar? Geriau? Ministre, jūs, kaip žinoma, ne tik socialinės apsaugos, bet ir darbo ministras, kaip žinoma, tikrai daug žmonių neteko darbo šiuo metu ir turi tam tikrų sunkumų. Kaip jūs galvojate, kai šiandien finansų ministras paskelbė, kad trečdalį numatytų lėšų į BVP nesurenka per šį pavasarį, kaip ši vienkartinė išmoka atlieps pensininkų, neįgaliųjų, vienišų mamų ir kitų socialiai pažeidžiamų žmonių gyvenimo kokybę po metų ar po dvejų, kai šiuo metu tos lėšos yra skiriamos vienkartinėms išmokoms, bet ne…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). …taip stipriai, kaip galima būtų skirti darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikai stiprinti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Aš atsakysiu gerbiamam Vytautui. Prieš tai buvęs klausimas dėl kūrėjų, kurie gauna tas vienkartines išmokas šiuo metu, tuos 250… Jeigu socialinės išmokos, tai… Jeigu gauna socialinio draudimo išmokas, tai taip, jiems priklausys išmokos ir už papildomas… (Balsai salėje) Gerai, aš jums patikslinsiu atskirai. Susirašysime ir patikslinsiu atskirai.
Gerbiamo Justo klausimas iš tiesų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, dėl žmonių pajamų, kurios bus kitais metais, ko mes galime tikėtis. Taip, yra labai svarbu, kad mes išlaikytume dabartinius įsipareigojimus, kuriuos turime pažeidžiamiausioms grupėms, tiek pensijų, tiek išmokų lygiu. Jeigu mes priimtume dabar ilgalaikius įsipareigojimus, tikėtina, kad rizika jų neįgyvendinti būtų aukštesnė. Todėl jeigu ir yra daromi dabar kokie nors sprendimai, tai tik laikino etapo, šių metų, o dėl ilgalaikių sprendimų, kaip ir sakiau, ar didinsime, ar nedidinsime, spręsime dėl 2021 metų biudžeto. Tiek, kiek mes investuojame į darbo rinką, yra tik socialinės apsaugos ir darbo priemonės. Šalia yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės, jos eina su daug didesnėmis lėšomis darbo rinkai skatinti ir ekonomikai skatinti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, siekiame skatinti ekonomiką ir kartu spręsti skurdo klausimą. Puiku! Tačiau ar nebūtų racionaliau atsižvelgiant į valstybės galimybes užtikrinti ne vienkartinę išmoką, o padidinti išmoką ir ją mokėti tam tikrą laikotarpį, na, tarkime, bent jau iki metų pabaigos. Tai padėtų išvengti interpretacijų, jog išmoka skirta rinkimams, dabar mes matome, kad tokių interpretacijų tik daugėja, ir kartu paskatintų vartojimą, nes pajamų užtikrintumas būtų paskata žmonėms iš tikrųjų išleisti tuos pinigus nei žinoti, kad sunkmečiu gavo vieną kartą pinigų, ir neaišku, kada jų gaus vėl.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų ši vienkartinė išmoka, kaip jūs ir sakote, turi pasiekti žmones kiek galima greičiau. Lėšos turi pasiekti kiek galima greičiau. Jeigu jūs kalbate apie antrą ketvirtį, trečią ketvirtį, kurie yra grėsmingiausi ekonomikai, tai tą ketvirtį ir turi lėšos pasiekti ekonomiką. Šiuo atžvilgiu buvo pasirinktas tas kelias, kuriuo naudojasi beveik 11 Europos šalių. Kai kalbame apie tryliktos pensijos sprendimą, 11 Europos šalių naudoja vienokius ar kitokius vienkartinius išmokėjimus šioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kad užtikrintų didesnes pajamas be tokių ilgalaikių įsipareigojimų kaip didinti pensijas apskritai. Todėl mes renkamės irgi šį kelią. Kada jį geriau išbandyti negu šiuo laikinu laikotarpiu, kai būtinas vartojimo skatinimas. Todėl mes skiriame šioms grupėms, galima sakyti, tą tryliktą pensiją, kaip daro ir dalis Europos šalių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Mielas ministre, ar noriu pratęsti dėl vienkartinės išmokos pensininkams. Ar jums neatrodo, kad kontekste ne tik rinkimų, bet ir apskritai stringančio pagalbos paketo dirbantiesiems, daugėjant dešimtimis tūkstančių bedarbių, 300 tūkst. žmonių, pasiųstiems į prastovas, keistai atrodo šita išmoka? Ji netgi truputį ir žemina mūsų pensininkus. Jeigu yra pinigų, jeigu mes randame 182 mln. eurų, tai gal tiesiog imkime ir pakelkime tas pensijas, o ne vaikščiokime su atskirais įstatymų projektais ir neva štai, mieli pensininkai, mes jums numetame kažkokią malonę, prisiminkite mus spalio mėnesį. Atrodo prastai tiek rinkimų kontekste, tiek pagalbos dirbantiesiems ir verslui kontekste.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Kaip jūs galėtumėte reaguoti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Pagalba dirbantiesiems iš tiesų yra prioritetizuojama šiuo laikotarpiu, todėl ir „Sodros“, ir Užimtumo tarnybos, ir visų kitų įstaigų tarnybų pastangos dieną naktį dedamos tam, kad kiek galima greičiau pasiektų ir verslą, ir dirbančiuosius.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Kalbant apie vienkartines išmokas, mes jau esame apie tai kalbėję, kad tai yra skatinimas ir vartojimo, bet taip pat sprendimas ilgalaikio skurdo problemų, kurių mes turime šioje šalyje pagal santykį su mūsų pensininkais ir neįgaliaisiais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Sysas.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ekonomikos sunkmečio laikotarpiu kaip tik visos išmokos turėtų žmones pasiekti kuo greičiau. Pavyzdžiui, Vokietija, tokia didelė valstybė, kai kurias išmokas padarė per dvi paras.
Antras dalykas, jūs nekalbėkite, kad IT technologijos, sukurtos „Sodroje“, šiuo metu neleidžia greitai atlikti šitų finansinių operacijų. Net kai kurie specialistai, kurie įrenginėjo IT „Sodroje“, tiesiog skambina ir sako, mes nesuprantame, kodėl pasirinkti tokie argumentai. Bet klausimas mano būtų kitas.
Vis dėlto jeigu žiūrėtume į darbo paieškos išmoką, kur numatyta 200 eurų, tai yra darbingiems žmonėms, kurie šiandien yra praradę pajamas, tai ar nereikėjo pagalvoti apie tai, kad gal jiems reikėtų didesnę sumą išmokėti. Gali atsitikti taip, kad šitie žmonės paliks Lietuvą ir išvažiuos darbo ieškoti kitur, nes 200 eurų tikrai yra per maža suma.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir už pastabą apie „Sodrą“. Tegu tie IT specialistai man paskambina. Jeigu surasime sprendimus, tai tikrai išmokėsime anksčiau. Jeigu surasime sprendimus. Turbūt jie patys žino apkrovas ir patys žino, kiek „Sodra“ gali padaryti vienu metu pokyčių. Kaip matote, aš juos visus vardinu – ir anuitetai, ir valstybinės pensijos, ir visų kitų pensijų perprogramavimai.
Dabar, kalbant apie išmokos dydį 200 eurų, aš sutinku, kad tai nėra didelės lėšos, bet jos yra įspraustos tarp dviejų dydžių. Vienas yra nedarbo socialinis draudimas. Nedarbo socialinio draudimo, kai žmonės mokėjo mokesčius „Sodrai“, vidutinė išmoka, kaip minėjau, yra 340 eurų, bet bent trečdalis gauna mažiau negu 257. Tokiu atveju, jeigu mes turėtume didesnę išmoką, kurią siūlė, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos – 257 eurai, tai, kas atitinka mūsų absoliutaus skurdo ribą, tai ji sukurtų socialinio neteisingumo dėl mokėjusių „Sodrai“ įmokas problemą. Šiuo atveju mes duodame tuos 200 ir dar pridedame visiems NSDĮ, tos nedarbo socialinio draudimo įmokos papildomą dalį, kad šiek tiek išlaikytume teisingumą. Mes esame įsprausti į labai mažų pajamų spąstus, tiek minimalaus mėnesinio atlygio, tiek NSDĮ, to nedarbo socialinio draudimo, tiek socialinių pašalpų. Čia bandome surasti tą tarpą, kur geriausiai šitie 200 atspindės visas išmokas, kad jos nepradėtų konkuruoti ir nesukurtų, kaip sakiau, socialinio neteisingumo. Jeigu matysime, kad galima kitaip, tai komitete tikrai koreguosime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas ministre, nenaudokime to anuiteto kaip figos lapo pridengti kitus tikslus, nes 580 žmonių jau gauna anuitetus, juos tik reikia perkelti, nieko skaičiuoti nereikia. O 680 ar 690, kuriuos šiais metais planuojame, tai iki liepos 1 dienos bus 300 žmonių, tai rankiniu būdu galima suskaičiuoti. Naudokime. Mes žinome, kad „Sodrą“ mes užkrauname, bet nenaudokite anuitetų.
O mano du klausimėliai. Pirmas klausimėlis yra, ką darysime po karantino? Ar vėl grįšime prie visų įstatymų ir juos vėl taisysime? Nes mes ten prikaišiojome tiek visokių normų, kad velnias galvą nusilaužtų.
Ir kitas klausimas: ar dydžiai, kuriuos mes dabar keičiame karantino laikotarpiu, liks galioti ir po karantino? Neskaitant įstatymų įsigaliojimų, iki galo neaišku – kai kurie po šešių mėnesių baigia, po dvylikos, bet apskritai dėl dydžių galiojimo nieko nepasakyta. Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, mes šiuo karantino laikotarpiu mūsų įstatymuose, kaip ir minėjote, prikaišiojome daug įvairiausių nuostatų ir jas po šio laikotarpio reikėtų sistemiškai tvarkyti. Aš su jumis visiškai sutinku.
Kalbant apie dydžius, piniginės paramos dydžiai, kurie yra numatyti šiame įstatyme, VRP dydžiai – 1,1 VRP, 1,4 VRP vienišam asmeniui – mūsų siūlymu tai būtų nuolatiniai dydžiai, nes šie dydžiai ir buvo kuriami pagal Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje aiškiai identifikuotos labiausiai skurstančios grupės. Socialinio būsto įstatymo pakeitimai taip pat būtų nuolatiniai. Visi kiti būtų terminuoto laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar motyvai po pateikimo. Piniginės socialinės paramos projektas Nr. XIIIP-4775. M. Puidokas. Nematau salėje. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuosime nustatytu laiku – 12 val. 40 min.
Išmokų vaikams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776. Po pateikimo motyvai – T. Tomilinas. Atsisako kalbėti.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777. Motyvai po pateikimo.
A. Sysas. Prašom, kolega. Motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį, kodėl aš gal nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu. Noriu atkreipti dėmesį į įsigaliojimo datas. Šiuo įstatymu mes norime įpareigoti savivaldybes padaryti labai gerą darbą, bet aš manau, kad su savivaldybėmis net nebuvo tartasi – iki 2024, iki 2026 metų. Jeigu strategijoje būtų tie skaičiai, viskas gerai, bet kai įstatyme – lyg ir primetame kitoms valdžioms darbus, kuriuos galėtume padaryti patys. Man jie šiek tiek keistai atrodo, nes keitimas aštuonių kvadratinių metrų žmogui į dešimt (minimumą) – tai nėra koronaviruso pasekmės rezultatas, tai grynai žmogiškų pozicijų ir požiūrio į tai, kokį būstą žmogus turi. Galbūt viršutinė kartelė – 14 metrų, dar sutikčiau, visa kita tai yra daugiau beletristika, įpareigojanti savivaldą.
Noriu apskritai atkreipti dėmesį ir į šitą, ir prieš tai buvusius įstatymus. Mes nieko nesakėme, nekalbėjome, ir ministras taip labai užuominomis, bet piniginės lėšos turi būti skirtos iš savivaldos skirtų tikslinių lėšų, kurios tikrai panaudojamos ne visada taip, kaip reikia. Manau, kad reakcija iš savivaldos irgi bus labai, na, sakykime, ne teigiama. Čia kyla daug tokių iki galo neišdiskutuotų klausimų. Ypač šitas įstatymas, žiūrint į perspektyvą, toks labai miglotas. Vargu bau, jeigu šiandien eilėse stovi 30 tūkst., parašė, kad po ketverių metų visi tie, kurie šiandien stovi, nes bus praėję beveik penkeri metai, turės būti aprūpinti, jeigu neaprūpinti, tai valstybė turės skirti lėšas. Man tai kelia abejonių, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778. Motyvai po pateikimo. G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad kalbu už, manau, kad yra taisytinų vietų šitame įstatyme. Manyčiau, kad išmokos išmokėjimo laikas yra politinių prioritetų klausimas, o ne techninis pasistumdymas, kad IT specialistai sako, kad įgyvendinti neįmanoma.
Ekonomiką skatinti reikia dabar. Visi ekonomistai sako, kad ekonomikos kritimas antrąjį ketvirtį bus pats didžiausias ir vartojimą reikia skatinti dabar. Jeigu ši išmoka yra skirta vis dėlto ne pensininkų pensijoms didinti, kas būtų tvaru ilguoju laikotarpiu, o vis dėlto tam, kad būtų paskatinta ekonomika, tai ją reikia skatinti dabar.
Ministras atsikalbinėja sakydamas, kad yra kitų įstatymų, kuriuos reikia įgyvendinti, tai yra ir anuitetų išmokėjimo centralizavimas, ir valstybinių pensijų kompensavimas. Aš manau, kad tai – prioritetų klausimas, ir būtent tuos įstatymus būtų galima atidėti ir įgyvendinti jų IT sprendimus metų pabaigoje, jeigu tai tikrai kelia kam nors problemų.
Kalbant su atskirais „Sodros“ darbuotojais, kurie vis dėlto nenori prisistatyti turbūt dėl visiems aiškių priežasčių, visi sako, kad įstatymą įmanoma įgyvendinti birželio mėnesį ir išmokas išmokėti būtent birželio mėnesį. Todėl manytina, kad tai yra politinis apsisprendimas ir noras pritraukti išmokas arčiau rinkimų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija svarstė šį klausimą. Mūsų nuomone, būtų galima pritarti tokiai išmokai, jeigu ji būtų savalaikė – iš tikrųjų ekonomikai skatinti, o ne kitiems sprendimams pagrįsti. Mes pritariame ir Prezidento nuomonei – jis taip pat teigia, jog išmoką reikėtų ankstinti, kad ji būtų skirta ekonomikos atsigavimui ir vartojimui skatinti. Todėl tikrai pritartume tokiam įstatymui, jeigu išmoka būtų skirta iki gegužės 31 dienos ir būtų išmokama birželio mėnesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas. Nematau salėje. A. Armonaitė – motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš manau, kad tai yra balsų pirkimas vidury baltos dienos. Girdėjome, skaitėme antraštes, kad galbūt kartosis tokios išmokos, tad, kaip aš suprantu, kuo arčiau rinkimai, tuo dažniau jos gali pasikaroti. Jeigu mes nuoširdžiai norime spręsti senjorų skurdo problemą, didinkime pensijas, o ne tiesiog pabarstykime jiems proginių pinigėlių.
Yra daugybė darbo, ką turi daryti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu, yra dešimtys tūkstančių naujų bedarbių, yra žmonių, kurie negauna pakankamai prastovų kompensacijoms, o čia paimama ir tiesiog senjorams pabarstoma pinigų. Jeigu tai yra nuoširdus rūpinimasis, prašau didinti pensijas dabar. Rūpinkimės tais, kurie dirba, kurie kuria darbo vietą sau ir kitam. Tai yra balsų pirkimas vidury baltos dienos ir aš nepalaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime, kaip ir sakiau, apie 12 val. 40 min. A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl asmeninių motyvų, jeigu galima. Gerbiami kolegos, išties šiuo įstatymu mes skirstome ne kokias nors vipines lėšas, tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Aš kalbu dėl asmeninių motyvų, aš bandau suprasti, kodėl jūs man tuos 200 eurų duodate kaip pensininkui, jeigu aš niekaip nenukentėjau nuo krizės? Aš gaunu gerą atlyginimą kaip Seimo narys, aš gaunu gana gerą lietuvišką pensiją, kurią užsidirbau dirbdamas ilgus gyvenimo metus. Ir dabar Seimas man sako: imk dar 200 eurų už tai, kad tu nukentėjai. Aš suprantu, kad nukentėjo jaunos šeimos, kurioms 200 eurų yra didžiulė paskata, bet kuo ši paskata susijusi su manimi ir mano kolegomis, kurių Seime yra gana daug, kurie yra pensinio amžiaus arba gauna kitas išmokas?
Todėl aš nusišalinu nuo balsavimo ir kviečiu kitus kolegas iki balsavimo pagalvoti, ar tai nėra absoliuti pakiša, kuri nieko neišspręs, o kokią žalą mums atlygins, aš nelabai suprantu. Na, ir prašau Socialinių reikalų ir darbo ministeriją įsteigti fondą, nes aš tų pinigų atsisakyti negaliu, kad mes galėtume juos grąžinti, o ministerija gal kokį keliuką išasfaltuos ar ką. Bet man yra įžeidimas imti tuos pinigus žinant, kaip sunkiai verčiasi jaunos šeimos.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų poziciją. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, pagal darbotvarkę dirbame toliau.
11.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4782 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Seimo nutarimas Nr. XIIIP-4782. Kviečiu T. Tomiliną. Įstatymo projektas, kurį jis nori pateikti, nėra sesijos darbų programoje, tai prašom pirmiausia pateikti Seimo nutarimą, kad papildytume sesijos darbų programą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau įtraukti Seimo nutarimo projektą dėl sesijos pratęsimo, dėl Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, susijusio su ką tik pristatytomis priemonėmis.
Kadangi projektas buvo įregistruotas savaitė prieš Vyriausybės projektą, aš labai jūsų prašyčiau leisti kartu svarstyti ir komitete sujungti abu projektus. Jie kiek skiriasi, aš pristatysiu abiejų privalumus. Mes komitete galėtume juos sujungti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Motyvai po pateikimo. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame, kad papildome sesijos darbų programą.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, kolegos, kad papildytume sesijos darbų programą ir T. Tomilinui leistume pateikti Išmokų vaikams įstatymo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: 65 pritarė, balsavo už, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4727 (pateikimas)
T. Tomilinas kviečiamas į tribūną. Teikiamas Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4727. Prašom. Pateikimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik ministras L. Kukuraitis pristatė pokarantininių socialinių priemonių paketą. Aš labai dėkoju Vyriausybei ir ministrui už tai, kad mano siūlomas projektas taip pat įtrauktas į šį paketą. Yra kitas Išmokų vaikams įstatymo projektas, tačiau aš labai norėčiau, kad mes aptartume anksčiau Seime užregistruotą Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jie yra labai panašūs, tačiau skiriasi. Mano galva, mes turėtume galvoti iš tikrųjų apie tas šeimas, kaip čia kolega neseniai kalbėjo, kurios nukentėjo nuo karantino. Šeimoms, kurioms staigiai nukrito, arba šeimoms, kurioms iš viso neliko pajamų dėl tam tikrų veiklų sustabdymo, dėl rinkų praradimo, mes turime gana lanksčią priemonę – vaiko pinigus. Kiekviena Lietuvos šeima šiandien gauna 60 eurų už vaiką. Tai yra universali išmoka ir ja visi džiaugiamės. Bet, kaip žinote, dar apie 60 tūkst. vaikų gauna papildomą priemoką, tai yra 40 eurų. Tai yra labai reikšminga suma. Tai tikrai rimtas prisidėjimas prie šeimos biudžeto. Aš pagalvojau, kad tikrai ta priemonė galėtų labai efektyviai ir gana prasmingai padėti dabar nuo karantino nukentėjusioms ir staigiai nuskurdusioms šeimoms. Tikrai tai vaiko pinigų priemonei valstybės biudžete yra numatyta daug pinigų. Pinigų rezervas kiekvienais metais šioks toks yra. Nukreipti priemonę tiems, kuriems šiandien labiausiai trūksta pinigų. O mes žinome, kad vaikų auginimas tikrai reikalauja papildomų išlaidų, yra begalė problemų ir švietime, ir apskritai žmonių gyvenime, tai tas papildomas priedas, kuris normaliai mokamas daugiavaikėms šeimoms, šeimoms su neįgaliais vaikais ir nepasiturinčioms, galėtų būti mokamas būtent nuo karantino nukentėjusioms.
Kaip mes tai padarysime? Aš siūlau skaičiuoti šeimos pajamas, vertinti šeimos pajamas nuo karantino pradžios. Tai yra padaryti tokį kaip sistemos perkrovimą ir leisti visoms šeimoms, kurios nukentėjo, kreiptis dėl papildomos 40 eurų priemokos. Jų pajamas skaičiuoti nuo kovo 16 dienos.
Ministerijos projekte yra siūloma skaičiuoti paskutinių trijų mėnesių pajamas. Mes, manau, komitete rasime kompromisinį sprendimą. Aš iš esmės sutinku su ministerijos logika, kad po trijų mėnesių reikėtų iš naujo vertinti šeimos situaciją. Tai tikrai sutaupytų lėšų. Dabar papildoma išmoka vaikui skiriama 12 mėnesių. Galbūt tas pervertinimas, vertinimas iš naujo galėtų įvykti po trijų mėnesių, tačiau mes turime susitarti dėl to, nuo kokio momento mes skaičiuojame, vertiname šeimų pajamas. Jeigu tai bus trys mėnesiai, kaip siūlo ministerija, aš, deja, manau, bijau, kad gali atsitikti taip, kad daliai tikrai nukentėjusių šeimų mes nesugebėsime padėti, todėl reikėtų ieškoti čia kompromiso, kažkokio lankstaus mechanizmo, galbūt įgalinti savivaldybes. Mes tikrai rytoj komitete apie tai pakalbėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turiu du, vieną – rimtą, kitą – nerimtą klausimą. Nerimtą, ar ilgai galvojote? O antras klausimas… Ar ilgai galvojote teikti šitą pasiūlymą?
O antras rimtas klausimas. Kadangi derinote su ministerija, kodėl vis dėlto neparašėte, kiek šita pataisa pareikalaus piniginių išmokų, nes jūs aiškinamajame rašte rašote apie 2018 metus, po to padvigubės, bet jau 2020 metai ir situacija pasikeitusi, ir išmokų dydžiai pasikeitę. Visgi kiek papildomai, aš suprantu, kad ministerija jau turbūt net rado pinigų sumą, tam reikėtų? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano žiniomis, ministerija yra numačiusi apie 9 mln. šitai priemonei. Ministerijos vertinimu, mano įstatymo projektui reikėtų daugiau pinigų, nors aš ne visai sutinku su tuo skaičiavimu. Mes vėlgi ieškodami rytoj kompromiso dėl to, kaip bus vertinamos pajamos, galbūt prieisime prie išvados, bet taip, Vyriausybė skiria tam pinigus, ne mažiau kaip 9 mln. Mano projektas buvo parašytas dvi savaitės prieš tą sprendimą, kai buvo skirti pinigai, todėl aš aiškinamajame rašte negalėjau patikslinti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Tomai, ar jūs vis dėlto domėjotės, tos lėšos gali būti skirtos, ar vis dėlto mes balsuosime už Vyriausybės projektą? Vis tiek turėjote kažkokias žinias iš Vyriausybės gauti, ar bus pritarimas, ar ne. Ir kitas klausimas, ar nemanote, kad būtų galima irgi per kažkokią vienkartinę išmoką galbūt metų pabaigoje kompensuoti praradimus, kai jau bus suskaičiuota, kiek šeimų, turinčių vaikus, pateko į tą ekonomikos smukimo cunamį, kiti gal ir dirba, kitiems gal nereikia, nes čia visiems universaliai vėlgi labai kontroversiškas siūlymas. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip minėjau, Vyriausybė yra suskaičiavusi ir suplanavusi pinigus šiai priemonei, būtent vaiko pinigų papildomai 40 eurų priemokai mokėti toms šeimoms, kurios dabar, šiuo momentu, praranda pajamas. Tiesiog mes diskutuojame, kaip mes vertiname tas pajamas, ar trys mėnesiai, ar mėnuo. Manau, kad atidėti nėra prasmės, nes dabar galioja tokia sistema, kad vertinamos paskutinių 12 mėnesių pajamos. Pagal dabartines taisykles, dabartinį įstatymą metų pabaigoje žmonės galės pretenduoti į paramą ir ją puikiausiai gauti. Čia yra būtent ta laikina, ta greita priemonė mums šiandien reikalinga. Mes galėtume vaiko pinigų didžiulę sumą panaudoti būtent tikslingai toms priemokoms.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už jūsų šitą gerą idėją, kuri išties yra labai svarbi ir naudinga mūsų valstybės žmonėms, ypač vaikams. Aš norėčiau jūsų paklausti. Dėl esamos padėties Vyriausybė yra paprašiusi, kad laikinai savivaldybės sustabdytų, pagelbėtų žmonėms, kurie gyvena socialiniuose būstuose, kad atidėtų komunalinius mokesčius ir panašiai. Tačiau vaiko pinigai, taip sakant, nueina šuniui ant uodegos, nes yra ne viena savivaldybė, kuri paima tuos pinigus, kuriuos valstybė duoda vaikams, ir vis tiek išsireikalauja tų mokesčių už įvairius užsiėmimus, sportą ir panašiai, ir už komunalinius, ir vėl šeima lieka tokioje sunkioje padėtyje. Ką jūs manytumėte? Turbūt čia irgi kokį nors saugiklį reikia uždėti, kad išgirstų Vyriausybės prašymą tos savivaldybės, kurios neadekvačiai elgiasi vaikų atžvilgiu. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai sunkus, Robertai, klausimas, ačiū už jį. Labai geras klausimas, ir čia yra, mūsų, aš drįsčiau teigti, kad sprendimai priklauso nuo šios salės nuotaikų, ne tik nuo savivaldybių. Mes esame suteikę didžiulę diskreciją savivaldybėms, didžiulę laisvę savivaldybėms iš tiesų „manipuliuoti“, jeigu galima taip pasakyti, tais pinigais būtent tam, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Kadangi ta priemonė yra labai dosni – jai skiriame arti 0,5 mlrd. eurų per metus, tai šiuo atveju normalu, kad mes užtikriname ir tam tikras saugumo… arba bandome stengtis, kad dalis šeimų nepiktnaudžiautų ta parama. Savivaldybės iš tiesų mato, yra arčiausiai šeimos ir gali pasakyti, kuri šeima vis dėlto piktnaudžiauja, todėl galbūt tie pinigai galėtų ateiti ne grynaisiais, o tam tikromis paslaugomis.
Bet jūs esate teisus dėl to, kad kartais einame lengviausiu keliu: tiesiog atimti, neduoti, nėra individualaus požiūrio. Todėl šiuo atveju, mano galva, mes turime visais įmanomais būdais iš šios salės kviesti ir spausti Vyriausybę didinti socialinių paslaugų kokybę, didinti socialinių paslaugų skaičių savivaldybėse, kad iš tikrųjų ta pagalba, ateinant ir šiuo atveju duodant pinigus ne grynaisiais, o duodant tam tikromis paslaugomis, būtų kokybiška ir tam vaikui padėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atsiprašau, balsuosime kartu. Teisingai.
11.31 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719. T. Tomilinas. Pateikimas. Darbotvarkėje jau buvo šis įstatymo projektas. Kolega, prašom.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tuoj, tik atsidarysiu projektą. Teikiame jums Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai neilgas įstatymo projektas, skirtas 17 straipsnio 18 dalies pakeitimui.
Kaip jūs žinote, mes praeitą savaitę galutinai pritarėme pensijų reformos paskutiniam akordui ir nustatėme, kaip bus mokami pensijų anuitetai iš Socialinio draudimo fondo anuitetų gavėjams. Iš tiesų tame pakete trūko vieno įstatymo projekto, kuris numatytų, kad būtent anuitetų mokėtojai gautų tą pačią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuria dabar naudojasi anuitetų mokėtojai privačios pensijų bendrovės. Šiuo atveju dabar anuitetus, kaip jūs žinote, privačių pensijų anuitetus, mokės „Sodra“. Taigi ta pačia gyventojų pajamų mokesčio lengvata turėtų naudotis ir „Sodra“.
Prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Kolegos, nėra norinčių paklausti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuosime kaip dėl visų, teisingai.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ projektas Nr. XIIIP-4769(2) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą projektas Nr. XIIIP-4769. Svarstymas. Nematau pranešėjos A. Širinskienės. Agnės nėra. Gerbiamas kolega Stasy, gal galėtumėte nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą?.. S. Šedbaras. Labai ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šį nutarimo projektą šiandien iš ryto, prieš plenarinį posėdį. Iš septynių, dalyvavusių komiteto posėdyje, visi balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti užsirašė J. Razma. Nematau. V. Juozapaitis. Atbėga J. Razma dėl nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Galite kalbėti? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, į Konstitucinį Teismą tikrai reikia kreiptis, bet labiau reikėtų kreiptis dėl Seimo nutarimo negu dėl Prezidento dekretų. Nors to nutarimo projekto iniciatoriai visus akcentus sudeda į neva blogą Prezidento dekretą, aš manau, kad ir kaip ten būtų Prezidentas surašęs dekretą ar dekretus dėl teisėjos atleidimo iš dabar einamų skyriaus pirmininko pareigų ir skyrimo Aukščiausiojo Teismo pirmininke, mums tikrai buvo aišku, kad klausimą dėl atleidimo iš skyriaus pirmininkės reikia spręsti tik tuo atveju, jei ji bus paskirta Aukščiausiojo Teismo pirmininke, nes pareigos yra nesuderinamos. Ir dėl to aš, tiesą sakant, nematau, ką ten daug aiškintis dėl Prezidento dekretų, bet kadangi nėra galimybės kaip nors koreguoti to nutarimo turinį, tiek to, kreipkimės ir dėl to dekreto.
Tik aš paminėsiu vieną aplinkybę. Girdėjau, kad kreipimosi iniciatoriai viešai komentuoja, kad mums priėmus šį nutarimą gerbiama S. Rudėnaitė bus automatiškai sugrąžinta į skyriaus pirmininko pareigas. Mano supratimu, taip neįvyks, nes mums kreipusis į Konstitucinį Teismą, jei tas kreipimasis, kaip tikimės, bus priimtas, Konstitucinio Teismo pirmininkas tada padaro atitinkamą pareiškimą, jis įregistruojamas Teisės aktų registre ir nuo to momento Seimo nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš skyriaus pirmininko pareigų, nebegalioja. Bet vis tiek tas nutarimas iki to momento bus galiojęs ir tokiu būdu, aš manau, neatsiras pagrindo jai sugrįžti į skyriaus pirmininko pareigas, todėl aš šiandien registruosiu…
PIRMININKAS. Dėl šitų nereikės.
J. RAZMA (TS-LKDF). …Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlysiu Seimui pripažinti savo nutarimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš skyriaus pirmininko pareigų negaliojančiu nuo jo priėmimo momento. Aš manau, tik toks kelias leidžia sugrąžinti ją į buvusias pareigas. Priešingu atveju, jei apsiribotume tik kreipimusi į Konstitucinį Teismą, be abejo, jeigu kreipimasis būtų rezultatyvus ir Konstitucinis Teismas pripažintų, kad Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai, tada nuo to Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo taip pat, žinoma, atsirastų pagrindas jai grįžti į buvusias pareigas. Bet aš manau, kad Seimo pareiga yra pačiam ištaisyti savo klaidą, ne tik reiškiant abejones, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, bet ir panaikinant savo antikonstitucinį nutarimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 115 straipsniui. Tą prieštaravimą gerai atskleidė Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Manau, galime ir jos išvada pasiremti. Aš kviesiu vis dėlto daryti ir tą žingsnį – pripažinti negaliojančiu mūsų Seimo nutarimo projektą. Man atrodo, mes tą visi aiškiai suvokiame, kad jis negali toks būti, ir turime patys sugebėti ištaisyti savo klaidą, ne tik prašyti tai padaryti Konstitucinį Teismą.
Man, žinoma, buvo keista, kai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė aiškino apie tas nutarimo priėmimo aplinkybes, kad ji čia konsultavosi su Prezidento patarėjais, lyg nebūtų aišku, kad dėl atleidimo gali spręsti tik po to, jei atsiranda tam pagrindas, jei žmogus yra paskiriamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Deja, viskas buvo suvelta, daroma kartu ir štai turime tokį rezultatą, kurį bandome taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Juozapaitis. Ruošiasi D. Šakalienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, išties unikali turbūt situacija, kai aukščiausia Lietuvos valdžios institucija, Lietuvos Respublikos Seimas, savo valia slaptu balsavimu atleidžia žmogų iš pareigų tam neturėdamas jokio konstitucinio pagrindo. Galimi du variantai: arba šis Seimas nesuvokia, ką daro, arba tie, kurie verčia tą Seimą tai daryti, puikiai suvokia pasekmes ir tyčia stumia šį Seimą į konstitucinę krizę. Aš nesiimu spręsti, kuris iš tų variantų yra tikresnis, bet teigiu, kad jie abu yra išties labai pavojingi mūsų valstybės sandarai. Tokie politiniai žaidimai gali kainuoti labai brangiai mūsų demokratijai, aš jau nekalbu apie pasitikėjimą mūsų aukščiausiomis valdžios institucijomis, apie Respublikos Seimo prestižą ir autoritetą. Deja, tenka konstatuoti, kad šiuo atveju mes pasielgėme, apie teisėtumą turbūt pasakys Konstitucinis Teismas, bet kalbant iš sveiko proto pozicijų, ko gero, mes prasilenkėme negrįžtamai. Užuot pripažinę šią klaidą ir pasakę, kad, taip, padarėme blogai, ir atšaukę tą nutarimą, kurį priėmėme, šiandien mes bandome kaltinti, ne mes, o tie, kurių rankose ir buvo visi balsavimo ir nutarimo projekto surašymo tekstai, bando aiškinti, kad neva tai kažkokia kita institucija suklydo ir panašiai. Iš tikrųjų šio nutarimo atšaukimas taip pat būtų beprecedentis ir sukuriantis precedentą, slapto balsavimo rezultato atšaukti, ko gero, taip pat nederėtų.
Čia, ko gero, dabar kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra vienintelė išeitis ir prognozuotina, kad Konstitucinis Teismas, čia turbūt daug ir teisinių žinių nereikia, gal šiek tiek vėlgi ir tam tikros patirties, ir gebėjimo analizuoti, gali priimti nutarimą, sprendimą, kad mūsų Seimas padarė klaidą neįrašydamas arba, tiksliau, sukurdamas du nutarimų projektus neatsižvelgdamas į tą logiką, kad Prezidentas prašė Seimo pirmiausia priimti arba patvirtinti šią kandidatūrą ir tik po to atleisti iš užimamų pareigų. Esu tikras, kad Seimas ne tik galėjo, bet ir privalėjo paisyti protingumo kriterijų, protingumo principo ir pirmiausia balsuoti už teisėjos paskyrimą į naujas pareigas ir tik tuomet, teigiamo atsakymo atveju, balsuoti už jos atleidimą. Taigi šiandien yra toks visiškai svetimos gėdos jausmas ir kartu asmeninės, nes kiekvienas čia esantis žmogus, Seimo narys, yra atsakingas už tai, kas čia vyksta. Jeigu jau mes padarėme klaidą, tai būkime bent jau tiek drąsūs ir pripažinkime, bent jau tie ponai ir ponios, kurių rankose yra šiandien teisės ir teisėtvarkos klausimai, tą padarytų tikrai nuoširdžiai ir nestumtų mūsų svarbiausios Lietuvos valdžios institucijos į tokią purviną gėdą. Tad lauksime Konstitucinio Teismo sprendimo ir tikėsimės, kad daugiau tokių klaidų čia nebus. Sėkmės visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną D. Šakalienę. Ruošiasi K. Masiulis. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolegos, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip ir Etikos ir procedūrų komisijoje apie tai kalbėjome, vis dėlto neturėtume kratytis atsakomybės ir mes patys. Šiuo atveju, taip, nebus kitos išeities, kaip pritarti šiam pasiūlymui, šiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą vien tam, kad sustabdytume absurdą, kuris šiuo metu vyksta.
Bet akivaizdu, kad tie iš jūsų, kurie nesigilino į šito klausimo procedūrinę ir etinę pusę, matyt, neatkreipė dėmesio į vieną labai paprastą dalyką – mes Seime nesugalvojome pagrindų, už ką, kaip galėtume atleisti teisėjus, mes vykdome Prezidento dekretą. Jeigu Prezidento dekrete buvo nurodyta, kad atleisti teisėją iš jos dabar einamų pareigų galima tik paskiriant ją į kitas pareigas, tai tie iš mūsų, kurie nesugebėjo suprasti, kad šie du biuleteniai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję ir kad jeigu prieštaraujate ponios S. Rudėnaitės paskyrimui į LATʼo pirmininko pareigas, tiesiog neturėjote moralinės teisės atleisti jos iš dabar einamų skyriaus pirmininkės pareigų, tie, kurie pritarėte jos paskyrimui, tik tie galėjote pažymėti biuletenyje, kad atleidžiate.
Kai kurie kolegos, kurie sakė Etikos ir procedūrų komisijoje, kad Seimo nariai negalėjo numatyti balsavimo rezultatų, kad Seimo nariai neprivalėjo įvertinti, koks bus rezultatas, jeigu jie vieną biuletenį pažymės vienaip, o kitą biuletenį pažymės kitaip, turbūt turėtų atsakyti sau į klausimą, ar net jei tai yra pirmoji jų kadencija Seime ir net jei jie neturi teisinio išsilavinimo, ar tikrai per trejus su puse metų nebuvo galima išmokti perskaityti elementarių teisinių dokumentų ir įsigilinti, už ką ir kodėl mes balsuojame, kad bent jau suprastume procedūras. Aš suprantu politinius ginčus ir diskusijas. Aš netgi suprantu tikrai labai karštas tokias opozicines kovas, kai žmonės gal niekada nepakeis savo nuomonės, bet nesityčioti iš Lietuvos parlamento kaip institucijos, nežeminti mūsų pačių vardo, rodant išskirtinį teisinį ir etinį neraštingumą, tai tikrai būtų labai rimta pamoka. Aš labai tikiuosi, kad iki Konstitucinio Teismo sprendimo bent jau tie keliasdešimt žmonių, nesupratę, už ką balsuoja, pasidarys išvadas ir daugiau to nekartos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis, bet aš jo nematau. Tuomet P. Urbšys. Ruošiasi A. Matulas. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes turime tokią neeilinę situaciją, kai priėmėme sprendimą, kuriuo atleidome teisėją iš einamų pareigų ir nepatvirtinome į naujas pareigas. Ar jums nekilo klausimo, kodėl iki tol Seime tokių alogiškų sprendimų teisine prasme nebuvo priimama? Be abejo, tai lėmė ir tam tikra teisinė kvalifikacija teikiančių tokius projektus, bet didesne dalimi lėmė ir tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas visada budriai reaguodavo į tuos atvejus, jeigu matydavo, kad tai gali sukelti tam tikrus prieštaravimus Konstitucijai. Bet taip vykdavo todėl, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas funkcionuodavo kaip Seimo darinys, kurio pagrindinis tikslas būdavo įstatymų leidyba. Bet kai komitetas tampa vieno žmogaus įkaitu ir pradeda funkcionuoti kaip įrankis sąskaitoms suvesti su vienais ar kitais oponentais, mes turime ir rezultatą.
Aš noriu jums priminti, kad dekretą dėl teisėjos atleidimo ir skyrimo į naujas pareigas pasirašė 2019 m. gruodžio 16 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė sugebėjo šį klausimą vilkinti ir po to mes Seimo posėdžių salėje dėl šio projekto balsuoti galėjome tik 2020 m. balandžio 21 d. Ar per tą laiką komiteto pirmininkė negalėjo suvokti, kad yra tam tikras prieštaravimas, kuris dabar būtent jai parūpo? Kadangi nuo pat pradžių rūpėjo nubausti Prezidentą už jo nepaklusnumą, viskas buvo daroma, kad vilkintume šio projekto priėmimą. Negana to, buvo įvykdyta baudžiamoji keršto akcija, kai nebuvo patvirtintas nė vienas kandidatas, būtent taip parodant, kad Prezidentas negali abejoti valdančiųjų skaidrumu ir siūlyti, reikšti abejones dėl vieno ar kito ministro, vieno ar kito daugumos poelgio. Dabar ši baudžiamoji keršto akcija tęsiasi, nes šiaip yra Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas jau turi pagrindą nagrinėti šią situaciją. Bet šito nutarimo esmė vėl orientuota į Prezidento pažeminimą.
Jeigu tai mes vadiname politine kultūra, kyla klausimas, kas yra politinė antikultūra? Bet, kiek aš suprantu, dabartinės politinės daugumos atstovai, kurie dabar užhipnotizuoti Seimo narės A. Širinskienės ir kurie dabar galvoja apie būsimus Seimo rinkimus, net nedrįsta suabejoti jos gebėjimu suvokti, ką ji daro. Gaila, kad jūs tapote akli vykdytojai ir sraigteliai jos rankose, bet, vienaip ar kitaip, mums vis dėlto reikia ateity pagalvoti, ar iš tikrųjų verta daryti viską, kad tokie žmonės patektų į Seimą.
Aš, naudodamasis proga, tikrai dar kartą atsiprašau, kad esu prisidėjęs prie to, kad A. Širinskienė taptų Seimo nare.
PIRMININKAS. Ačiū, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, išties Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu pasiūlė gerbiamą S. Rudėnaitę atleisti iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Aukščiausiojo Teismo teisėja. Anksčiau dekretai buvo formuluojami galbūt šiek tiek tiksliau, na, pavyzdžiui, dažniausiai būdavo rašoma taip: atleisti teisėją iš užimamų pareigų paskyrus jį į kitas pareigas, bet, nepaisant to, kaip buvo surašytas dekretas, visada Seimui užtekdavo sveikos logikos: pirmiausia būdavo siūlomas nutarimo projektas paskirti į siūlomas pareigas ir, jeigu būdavo pritariama tam, būdavo teikiamas antras nutarimo projektas atleisti.
Šiuo atveju, gerbiami kolegos, buvo pasielgta visiškai kitaip, galbūt suklaidinus Teisės departamentui ar dėl kitų aplinkybių, bet buvo teikiami du nutarimo projektai vienu metu. Aš manau, kad Seimas, turintis tiek Teisės departamentą, tiek komitetą, vis dėlto turėjo suvokti, kaip realizuoti šią procedūrą, todėl man asmeniškai yra visiškai nesuvokiama, kodėl dabar šią klaidą bandoma taisyti teikiant kelis nutarimų projektus, kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
Opozicija pateikė vieną nutarimo projektą, pateikė su parašais, rodos, trys frakcijos. Štai dabar mes šiandien svarstome kitą nutarimo projektą, kurį išimtinai pasirašė tik Valstiečių frakcijos nariai. Nežinau, ar nebuvo pasiūlyta koalicijos partneriams, ar jiems užteko sveiko proto ir jie nepasirašė, nes potekstė yra visiškai aiški – kaltinti Prezidentą, kad neva jis pateikė jau tokį nelogišką dekretą, kad visam parlamentui, visiems parlamento teisininkams, komitetų, komisijų patarėjams neužteko suvokimo, kaip šią procedūrą realizuoti. Todėl kai mes, Etikos ir procedūrų komisija, gavome Liberalų sąjūdžio kreipimąsi, konsultavomės su tuo pačiu Teisės departamento vadovu A. Kabišaičiu, su Teismų tarybos pirmininku A. Valantinu, su kitais žinomais teisininkais, kurių pavardžių galbūt kai kurie prašo ir neviešinti. Jie paprašė mūsų paros laiko pagalvoti, kaip būtų galima Etikos ir procedūrų komisijai prisidėti prie to, kad ši klaida būtų ištaisyta greitai. Ir mes radome bendrą sprendimą, kad vis dėlto Seimas savo nutarimu galėtų atšaukti teisėjos S. Rudėnaitės atleidimą kitu nutarimu, vadovaudamasis Statuto 261 straipsniu, nuo pat jo priėmimo datos.
Taip, kolegos, yra tam tikrų teisinių argumentų dėl šio mūsų siūlymo. Juos išsakė ir žinomas teisininkas V. Sinkevičius. Bet pabaigoje jis labai gražiai parašė, kad tai yra tik mano nuomonė. Dabar man vėlgi yra labai keista. Vienas kolega, žinomas valstybės vadovas, kai buvo išsakyti profesoriaus V. Sinkevičiaus argumentai dėl kitų sprendimų, sako, jis man ne ekspertas, aš jo nevertinu. Bet kai tas pats ekspertas, kurį aš labai gerbiu ir vertinu, parašė savo nuomonę, kuri jau naudinga, kad būtų įkąsta tai pačiai prezidentūrai ir Prezidentui, staiga kitam, daugumos vadovui, galbūt vienam iš neformalių vadovų, jau ta nuomonė tampa šimtaprocentinė ir bandoma sukritikuoti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Aš tikrai apgailestauju, kad nebuvo nueita tuo keliu, lengviausiu keliu greičiausiai ištaisyti klaidą. Teisiniai argumentai ir loginiai argumentai leido parlamentui tai daryti, nes arba pati institucija, arba aukštesnė institucija, gavusi naujų argumentų, pamačiusi savo sprendimų pasekmes, gali taisyti klaidas. Todėl, mieli kolegos, aš linkėčiau visiems, kad mūsų klaidos būtų pastebimos, taisomos greitai.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Bent jau šios dienos svarstomas nutarimo projektas galėjo būti ir turėjo būti surašytas…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau baigiu. Surašytas taip, kad nebūtų kaltinamos kitos institucijos, bet prisiimamos savos klaidos. Jį galėjome pasirašyti visi, rasti tokį tekstą, kad pasirašytų visi arba dauguma parlamento narių iš visų frakcijų. Dabar šis nutarimas, mano manymu, yra nekorektiškas, vėlgi…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kaltinant kitas institucijas, bet nematant savo klaidų.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Be abejo, vienas dalykas yra tas, kad kuo greičiau mes duosime eigą šiam klausimui spręsti Konstituciniame Teisme, tuo greičiau mes turėsime atsakymą. Todėl aš esu už.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Salamakinas – prieš.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sutinku, galima kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kokio nors patarimo ar ko nors. Bet šiuo klausimu mes atrodysime tikrai keistai, švelniai kalbant. Mes nenubausime čia jokio Prezidento. Mes gausime tokią išvadą, kad Konstitucinis Teismas neabejotinai pasakys – negi Seimas iki to nusivažiavo, kad pasiklysta dviejuose biuleteniuos. Jeigu balsuoji už paskyrimą, be abejonės, atleisk žmogų, bet jeigu tu balsuoji prieš paskyrimą, kodėl tu balsuoji kitu biuleteniu ir jį atleidi iš pareigų? Ką gali mums atsakyti Konstitucinis Teismas? Aš manau, kad šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisija, kaip kitais atvejais, priėmė gana logišką, gerą sprendimą. Išspręsti galime labai greitai šį klausimą, be jokių kreipimųsi, be nieko. Dabar mes, kaip Seimas, tyčiojamės patys iš savęs. Aš pritariu pasisakiusiems, kurie kalbėjo svarstymo metu, po to gaudami atsakymą vėl imsimės už galvų, ką mes čia padarėme. Juk ši problema nėra tokia žiauri, kad jos negalima būtų išspręsti pačiam Seimui padarius klaidą. Todėl aš siūlau nesikreipti į jokį Konstitucinį, o išspręsti šią problemą patiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime vėliau po svarstymų.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690. Svarstymas ir priėmimas. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Audito komiteto išvada – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minimą nutarimo projektą, buvo susitikęs su pretendentu, pretendentas išsamiai atsakė į klausimus, pristatė savo viziją. Šiaip komitetas turbūt yra neblogai pažįstamas su gerbiamu Mindaugu, bet kadangi taip atsitiko, kad prieš tai svarstytam nutarimui dėl pono A. Dulkio atleidimo komitetas nepritarė, tai natūralu, kad šitam pritarti tiesiog negalėjo, todėl tuo pačiu rezultatu: 5 – už, 1 susilaikė, nepritarė ir šitam.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti R. Budbergytę, po to – K. Glaveckas. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien mes svarstome naują valstybės kontrolieriaus kandidatūrą. Bet aš norėčiau pakalbėti ne apie tą kandidatūrą, o apie tai, ar tikrai Seimo nariai žino kai kuriuos faktus, kurie būtų verti mūsų dėmesio.
Aukščiausia audito institucija yra Seimui atskaitinga institucija. Ir štai nuo 2002 metų sistemiškai nebuvo peržiūrėtas Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos, kuri gali būti tikrai finansiškai, organizaciškai nepriklausoma, nešališka institucija… Nauja įstatymo redakcija, pateikta Seimui, dvejus metus guli Seimo stalčiuose. Neminėsiu, kokiame stalčiuje, tačiau ji guli. Buvau nustebusi, kai sužinojau, dėl kokių priežasčių guli ta nauja redakcija, kuri galėtų įtvirtinti tai, dėl ko yra kritikos sulaukęs senasis, kuriam dabar jau mes pasakėme ne, valstybės kontrolierius A. Dulkys, tai nepakankamas rekomendacijų įgyvendinimas, tai, sakykime, tikrai institucijos nepriklausomumo įtvirtinimas ir sustiprinimas. Ir štai argumentas, kodėl nereikia tos naujos redakcijos arba ji dar gali pagulėti iki kito Seimo, kol susirinks kitas Seimas po rinkimų: todėl, kad auditoriai, kurie dirba toje institucijoje, sugalvojo, kad jų atlyginimai turi būti didesni negu Seimo narių.
Gerbiamieji, 16 mėnesių valstybės kontrolierius negali priimti į darbą naujų auditorių todėl, kad įvykdyta valstybės tarnybos reforma centralizavo, ir departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos siūlo į darbą auditorius, kurie turi audituoti tą pačią Vyriausybę, tai yra audituojamą subjektą – ministerijas. Yra Valstybės kontrolėje ir fiskalinė institucija, kuri yra labai svarbi, ir apie tai pasisakė ir EBPO, ir Europos Audito Rūmai, kurie atliko vertinimą audito institucijos. Ir žinokite, mano mieli kolegos, kad nei senas, nei naujas kontrolierius, o gal dar net ir kitas tikrai nepadarys jokių stebuklingų dalykų, kad ir kokias vizijas pristatytų, viskas priklauso nuo mūsų. Seimui atskaitinga institucija, aukščiausia audito institucija, yra įrankis Seimo narių rankose, kad mes galėtume vykdyti tinkamai parlamentinę priežiūrą Vyriausybės, ministerijų, įstaigų, žodžiu, tų įstaigų, kurios visur naudoja tuos viešuosius finansus.
Aš norėčiau tiesiog atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad aktyviau naudotumėte tokias galimybes. Kreipiuosi ir į frakcijas taip pat, na paprašykime mes Seimo valdybos, kad galų gale būtų ištrauktas tas įstatymas iš stalčiaus, nes ir naujai paskirtas valstybės kontrolierius negalės padaryti jokių stebuklingų darbų, jeigu mes to nenorėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiamas K. Glaveckas. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom. (Balsai salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, žemė dreba, o mes čia su jumis užsiimame tokiais įdomiais dalykais, kurie iš tikro nepakeis to žemės drebėjimo ir tos aplinkos, kuri čia yra, ir žmonių galvose, ir piniguose, ir turte, ir neturte. Iš principo šitas klausimas rodo, kad Seimas nelabai gali susitarti arba prezidentūra nelabai gali susitarti ar rasti laiko susitarti šiuo klausimu. Ši situacija labai primena labai seną anekdotą, kuris buvo dar prieš revoliuciją, kad baltagvardiečiai ir raudonarmiečiai diskutuodavo tik vienu klausimu, tai yra žemės klausimu. Pas mus irgi išeina panašiai.
Aš manau, diskusija, kuri vyko tarp prezidentūros ir atitinkamai dabar jau buvusio valstybės kontrolieriaus ir būsimo dabartinio, kuris yra pristatytas, buvo ne dalykinė diskusija, o politinis klausimas, kuris vienos pusės ir kitos pusės yra interpretuotas kitaip.
Šiaip noriu pasakyti, kad šita institucija yra labai svarbi, bet ji svarbi tik tiek, kiek pati sistema yra veikianti. O valstybės kontrolės sistema apima ne tik Valstybės kontrolę arba auditą, arba ombudsmeno instituciją, bet apima ir visas kitas ekonominės priežiūros institucijas, tokias kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ekonominė policija ir kitos. Jos visos iš esmės turi užtikrinti viešųjų finansų efektyvų naudojimą, nes Valstybės kontrolė tik kontroliuoja, kaip yra vykdomi viešieji pirkimai, galų gale kitus bendrus dalykus, o tos kitos institucijos, kurių biudžetai yra keturis kartus didesni arba penkis kartus didesni negu Valstybės kontrolės, papildo ją tuo, kad gaudo tuos, kurie bando pavogti pinigus arba blogai panaudoja ar dar ką nors daro.
Todėl aš manau, kad ir kiek didintume Valstybės kontrolės biudžeto išlaidas, dabar yra 9 mln. 225 tūkst., tas neduos gero rezultato. Tiesiog reikia daryti sisteminį pakeitimą. Ekonominės priežiūros institucijas, baudžiamąsias institucijas reikėtų revizuoti ir sujungti į vieną arba kelias, nes tai, kas daroma dabar, daroma atskirai, vieni po vienu kilimu pasislėpę, kiti – po kitu kilimu ir galų gale rezultatas išeina toks, kokį turime: pinigų išleidžiame daug, o rezultatai palyginti menki. Korupcija yra didelė, išlaidų neefektyvumas taip pat yra didelis. Todėl aš manau, kad mes, kaip Seimas, suprantantis, kad dabar žemė dreba, turėtume prijungti prie to klausimo ir visos sistemos korekciją. Paskirdami poną M. Macijauską valstybės kontrolieriumi, mes padarysime tik pirmą žingsnį į tos sistemos pertvarkymą, nes esama sistema mums jau nebetinka. Aš manau, atsikvošėkime ir pradėkime daryti tai, ko reikia Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Skardžių. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien mes turime tvirtinti, kaip suskaičiavau, septintąjį nepriklausomos atkurtos Lietuvos valstybės audito vadovą. Tai išties atsakingas veiksmas. Aš tik norėčiau pasiteirauti būsimo vadovo, ar jis pasirengęs kaip samurajus pasiaukoti ne imperatoriui, galbūt ir ne Prezidentui, o valstybei, gindamas jos piliečių turtą ir viešuosius finansus? Didžiausia problema yra nedarymas nieko arba tiesiog nematymas to, ką privalai matyti, ką privalai audituoti. Pastaraisiais metais tiesiog neteko girdėti, kad Seime būtų svarstomos Valstybės kontrolės ataskaitos, ypač veiklos audito, dėl jų vyktų diskusijos, būtų priimami teisės aktai. Taip pat neteko girdėti, kad valstybės kontrolierius Vyriausybės posėdyje pareikštų savo išskirtinę poziciją, savo nuomonę dėl priimamų sprendimų, kurie liečia valstybės, savivaldybių turtą, viešuosius finansus. Tai yra tiesioginė pareiga. Dėl to buvusio valstybės kontrolieriaus pono J. Liaučiaus, kuris vadovavo Valstybės kontrolei 1999–2005 metais, iniciatyva mes 2004 metais įkūrėme parlamentinės kontrolės komitetą. Šiandieną parlamentas ir jo komitetas, į kurį buvo sutelktos kontrolės funkcijos iš Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto, būtent parlamentinės kontrolės funkcijos, būtent tai reglamentuoja mūsų Statutas, ir parlamentas yra ta institucija, kuri turi padėti ir užtikrinti Valstybės kontrolei įgyvendinti jos audituose nustatytus trūkumus, jos rekomendacijas. Institucija veikia kaip nepriklausoma institucija pagal (…), (…) standartą, bet šiuo atveju viskas priklauso, gerbiamieji kolegos, nuo mūsų – nuo mūsų parlamentinės kontrolės veiklos, nuo mūsų teisingo požiūrio į valstybės gyvenimą, problemų nedangstymo, o tų problemų sprendimo.
Šiandieną tikrai aš negaliu pasakyti apie Audito komitetą, kad jis atlieka tas funkcijas. Tiesiog vegetuoja, kaip tenka matyti, daugiau nieko. Todėl naujasis valstybės kontrolierius ponas M. Macijauskas, jį tikriausiai patvirtins Seimas, manau, turėtų imtis aktyvių veiksmų, nebijoti nurodymų iš Prezidento institucijos, tiek iš parlamento, tiek iš, sakykim, kitų asmenų, kurie šiandieną dar ir toliau valdo finansų, energetikos sektorius, o tiesiog veikti, kaip leidžia priesaika, kaip jis mato savo veiklą. O yra iš tiesų daug kas daryti.
Todėl mano pagrindinis klausimas, ar ponas M. Macijauskas yra pasiruošęs tokiam darbui? Jeigu taip, mes balsuosime už jį. O aš tiesiog kviečiu parlamento narius atsakingai vykdyti savo antrą pagrindinę, greta įstatymų leidybos, funkciją – tai yra parlamentinę kontrolę. Tai yra ne mažiau svarbi funkcija kaip tūkstančiai išleistų įstatymų. Audito komitetas, be abejo, turėtų čia būti flagmanas. Tad linkiu sėkmės naujajam valstybės auditoriui ir manau, kad jūs, kaip ir ponas A. Dulkys, kuris išties inovatyviai pažvelgė į Valstybės kontrolės darbo organizavimą, daug jo iniciatyva buvo įgyvendinta…
PIRMININKAS. Kolegos, kolega…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …puikių projektų, aš manau, kad jūs tęsite šį kelią kaip buvęs jo pavaduotojas, o mes tiesiog talkinsime jums. Sėkmės jums, pone Macijauskai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū A. Skardžiui.
Kolegos, dabar mes eisime į slaptą balsavimą 13 valandą.
Motyvai. Ar yra dėl motyvų? S. Gentvilas – už. Nematau. Ai, yra. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiek tiek stebėjau diskusiją ir vėl, kaip ir teisėjų atžvilgiu, taip ir dabar valstybės kontrolieriaus atžvilgiu, pasiilgau valdančiųjų balso. Kažkoks nerimas širdyje kužda, kad nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei Audito komiteto nariai iš valdančiųjų frakcijos nešneka. Ir sunku prognozuoti patį balsavimą, nes lygiai taip pat tyla ir štilis buvo prieš teisėjų tvirtinimo procedūrą. Kolegė R. Budbergytė, A. Skardžius, ilgamečiai Audito komiteto, audito institucijų nariai, išreiškė įvairias nuostatas, bet būtent šiandien, kai valstybėje yra iš tikrųjų krizinė padėtis, kaip K. Glaveckas sako, nereikia destabilizavimo, reikia pamiršti prastas nuostatas arba prastas istorijas ir eiti į priekį. Tikrai turint precedentą, kai yra nepaskirti Konstitucinio Teismo nariai, kai nėra paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, reikia sustoti ir paklausti, ar turime sau komfortą destabilizuoti ir Valstybės kontrolę. Man atrodo, kad neturime. Žvelgiant į priekį, vakar pateikta Valstybės kontrolės ataskaita apie Aplinkos apsaugos departamento veiklą, tikrai profesionaliai atlikta ataskaita laukia įgyvendinimo. Klausimas dabar – kieno rankose yra kamuolys.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo atveju, man atrodo, reikia eiti į priekį ir tvirtinti esamą kandidatą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš slapto balsavimo procedūrą mums reikia patvirtinti keletą dalykų. Pirma, slapto balsavimo biuletenį. Jis įprastas. Reikia aiškinti? Nereikia. Galime pritarti? Pritarta. Kolegos, primenu balsų skaičiavimo grupę: R. Andrikis, R. J. Dagys, S. Gentvilas, M. Majauskas, A. Papirtienė, A. Sysas, L. Talmontas. Ir, kolegos, grafiką dar kartą primenu. 13 valandą – Užsienio reikalų komitetas. 13 val. 5 min. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, nuo 13 val. 20 min. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, nuo 13 val. 30 min. – Mišri Seimo narių grupė, nuo 13 val. 35 min. – keturios frakcijos, pradžioje Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, po to Liberalų sąjūdžio frakcija (tuo pačiu metu), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Balsavimas iki 13 val. 50 min.
12.17 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(3) (priėmimas)
Kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projektas Nr. XIIIP-4611(3). Kviečiu Ž. Pavilionį. Priėmimas po redakcinės komisijos darbo. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Visų pirma norėčiau padėkoti redakcinei grupei, konkrečiai J. Bernatoniui, A. Gumuliauskui, V. Čmilytei-Nielsen ir V. Poderiui, kad mums padėjo parengti šį trečiąjį rezoliucijos projektą. Aš tikiuosi, kad jis bus ir galutinis. Aš nepristatysiu jos turinio, gal tik pagrindines tris priežastis, dėl kurių, manau, reikėtų tą rezoliuciją priimti.
Visų pirma šita rezoliucija mes pasiųstume aiškų signalą Rytams, kad darysime viską, kad mūsų reikalavimai dėl Astravo būtų išgirsti, konkrečiai dėl netinkamos vietos, dėl saugumo reikalavimų, dėl visos žalos atlyginimo, dėl šios elektrinės sustabdymo ir tolesnio nevystymo.
Antras punktas. Mes pasiųstume aiškų signalą Vakarams, kad darysime viską, kad Vakarai išgirstų šiuos mūsų reikalavimus ir išreikštų solidarumą, tai yra priimtų teisiškai įpareigojančią Europos Sąjungos poziciją dėl Astravo, kuri mums leistų atitinkamų priemonių imtis prieš šios elektrinės statytojus ir vystytojus, taip pat leistų uždrausti elektros importą iš Astravo. Kreipsimės ne tik į Europos Sąjungą…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, galėtumėte trumpai, nes…
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). …ir į sąjungininkus.
Ir, svarbiausia, mes paskatinsime savo Vyriausybę ne tik pasiruošti elektros ribojimui, bet ir parengti teisės aktus, kad visa žala būtų atlyginta, parengti integruoto veikimo planą, kad mes visi įsijungtume į šią veiklą, ne tik ministerijos ir mūsų diplomatinė tarnyba, bet ir, ačiū J. Bernatoniui už pasiūlymą, taip pat mes patys. Parlamentinė diplomatija yra vienas iš mūsų instrumentų, mes turime paskatinti mūsų sąjungininkų parlamentus mus išgirsti ir galbūt po šios rezoliucijos priėmimo, aš tikiuosi, kad mes ją priimsime, galėtume kreiptis į tų šalių parlamentus, nusiųsdami šią rezoliuciją, paprašydami atitinkamus paramos aktus išreikšti visose sostinėse.
Taigi dar kartą prašau, labai prašau, jeigu įmanoma, balsuoti vienbalsiai, kad parodytume visam pasauliui, kad visos politinės jėgos yra susitelkusios dėl Astravo ir kad mes kovosime iki galo už savo vaikų ir Lietuvos ateitį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar dėl motyvų kas nors nori? Nori. A. Anušauskas – už. Ačiū, Žygimantai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų rezoliucija yra svarbi ne tik Lietuvai, bet ir pačiai Baltarusijai, nes keliama grėsmė nėra lokali. Vien tik pandemijos atvejis parodė, kaip sunku susidoroti su grėsmėmis, kurios sukelia pavojų visiems gyventojams. Bet kokios avarijos, bet kokio branduolinio incidento atveju šitoje atominėje elektrinėje pavojus kiltų daugeliui žmonių ne tik Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje.
Rezoliucija svarbi ir tuo, kad tas projektas šiuo metu nėra sustojęs. Galbūt šiomis dienomis jau į reaktorių kraunamas branduolinis kuras, nes, kaip žinome, kitais metais planuoja paleisti pirmą, o vėliau ir antrą reaktorių. Tai yra ilgalaikis Rusijos projektas, siekiantis pririšti Baltarusiją prie Rusijos energetinių šaltinių. Todėl, atsižvelgdamas į šio energetinio projekto keliamą grėsmę, tiesioginę grėsmę Lietuvai, siūlau pritarti rezoliucijos projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Jeigu ši rezoliucija būtų priimama 2009, 2010 metais, aš suprasčiau, pone Pavilioni. Dabar tai yra tik paprasčiausias populizmas, o liaudiškai tariant, popsas, nes tuo metu, kada mes galėjome realiai paveikti mūsų kaimynų sprendimus parenkant vietą, kad ji nebūtų 50 kilometrų nuo Vilniaus, kada galėjome vykdyti diskusiją, pasitelkdami europines institucijas, tada mūsų tuometinis premjeras, tai yra jūsų, buvęs jūsų partijos pirmininkas ponas A. Kubilius, aukščiausiems pareigūnams už sienos plojo per petį sakydamas – gerai, darome, mes statome Visaginą, o jūs statykite Astravą. Darome bendras viešųjų ryšių kampanijas. Tai atsispindi oficialiuose susitikimų Užsienio reikalų ministerijos protokoluose. Pone Pavilioni, jūs tai puikiai žinote.
Asmeniškai aš pasisakau prieš bet kokią atominę energetiką, tačiau ką jūs dabar darote – tiesiog bandote suversti kaltę dabartinei Vyriausybei, buvusiai, bet ne tuo metu, kada dar elektrinė nebuvo pradėta statyti, kai tikrai buvo galima priimti sprendimus. Čia yra jūsų bėda, gerbiami konservatoriai, kad jūs malate š, ir ne laiku.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Šitos rezoliucijos kontekstas yra aštrus, rezoliucija verta savo įgyvendinimo, bet norėtųsi visų prima padėkoti ir paremti Prezidento iniciatyvą kalbėtis su Baltarusijos Prezidentu, nes kalbėtis tarp valstybių, ypač kaimynių, kurios turi ilgiausią sieną, yra privalu. Iš tikrųjų sveikintinas Prezidento skambutis kaimynams.
O kalbant konkrečiai apie Astravo branduolinę elektrinę, L. A. Linkevičius prieš pusmetį gražiai sudėliojo visą chronologiją, kaip prieš gerą dešimtmetį buvo daromi arba nedaromi veiksmai dėl šitos jėgainės atsiradimo. Rezoliucijomis mojuoti yra gana retoriška, bet kai yra pareiga daryti veiksmus ir buvo galima juos daryti, tada nebuvo atlikti šitie veiksmai. Ir rezoliucija šiandien atrodo tik antrų rinkimų prieigose skelbiami dalykai.
Nepaisant to, branduolinis saugumas yra be galo svarbus, ir baltarusių tauta, kuri yra labiausiai nukentėjusi nuo Černobylio, turėtų išgirsti mūsų nuogąstavimus, kad ne viskas yra gerai su šito projekto skaidrumu, todėl mes tikrai skatiname Vyriausybę imtis papildomų veiksmų informuoti visuomenę apie galimus pavojus, reikalauti maksimalių standartų. Todėl, šiaip ar taip, rezoliuciją reikia priimti prisiimant ir prieš dešimtmetį nepadarytų darbų nuoskaudas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar E. Zingeris tikrai prieš? Jeigu kalbėsite ne į temą, nutrauksiu. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš pasitikiu jūsų tolerancija, aš jus pažįstu daugybę dešimtmečių, gerbiamas Gediminai.
Venecijos konvencija, kuri buvo išbraukta… Aš esu prieš tą Venecijos konvencijos išbraukimą, nes Vienos konvencijos, teisingai, gerbiamas Mantai, Vienos konvencijos. Aš norėčiau pasakyti, kad mes nesėkmingai pravedėme visus tuos dešimtmečius dėl atominės energetikos. Gerbiamas kolega Skardžiau, jūs kalbėjote prieš atominę energetiką. Mes pralošėme mūsų atominę elektrinę. „Hitachi“ buvo pasiruošę pastatyti atominę elektrinę. Vietoj jos mes turime nekokybišką atominę elektrinę prie pat mūsų sienos, tas kardas kabės virš mūsų galvos dešimtmečiais, todėl po viso to neteisingo mūsų pačių energetikos vystymo aš raginu visus bent už šitą minimumą balsuoti, bent už šią šiandien pateiktą rezoliuciją, nes ji bent išreiškia mūsų nacionalinius interesus. Vilnius – prieš jūsų akis. Vilnius turi likti be tokios grėsmės arba bent A. Lukašenka turi įsileisti tikrinti – tikrinti šią atominę elektrinę, o to jis daryti nenori. O kaip jis elgiasi, matote iš koronaviruso.
Manote, ar galima atidaryti sienas su Baltarusija šiuo metu, kai šalies vadovas yra neatsakingas. Nei demokratijos, kurios nėra ir neliko Baltarusijoje, nei baltarusiškų mokyklų, nei baltarusių valstybės iš esmės neliko, nei opozicijos, nei atsakingas už…
PIRMININKAS. Kolega, baigėsi jūsų laikas ir kalbate ne į temą. Aš prašau kolegų neapgaudinėti nei savęs, nei kitų. Yra tokia tvarka. Užsirašykite už. L. Kasčiūnas – už. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Gediminai. Aš norėčiau dalykiškai paoponuoti ponui A. Skardžiui dėl vieno labai svarbaus dalyko. Kai jūs kalbate apie tai, kada turėjo būti priimta rezoliucija arba kada buvo priimtas galutinis sprendimas statyti Astravo atominę elektrinę, turėkite galvoje vieną paprastą dalyką. M. Basčio parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo vienas labai svarbus momentas, kad galutinis sprendimas statyti Astravą buvo priimtas 2013 metų sausį, po to, kai Lietuvoje nesėkmingai įvyko referendumas dėl mūsų Visagino atominės elektrinės, kur dauguma žmonių pasisakė prieš. Tada buvo suvokta Baltarusijoje ir pirmiausia „Rosatomo“ galvose, kad reikia statyti Astravą. Kai kalbame apie tai, kada buvo priimtas galutinis ir negrįžtamas sprendimas, reikia būti tiksliems, – tada, kai mes atsitraukėme nuo savo projekto.
O ši rezoliucija šiandieniame kontekste dar yra svarbi ir tuo, kad mes dažnai mėgdavome sakyti: žinokite, negi A. Lukašenka bandys rizikuoti savo žmonių sveikata? Negi jis statys nesaugią elektrinę rizikuodamas savo žmonių sveikata? Pažiūrėkime, kas dabar vyksta pandemijos akivaizdoje, pažiūrėkime, ką jis daro, kaip jis tyčiojasi iš visų rekomendacijų ir kaip jis nesaugo savo žmonių. Tai yra dar didesnis perspėjimas mums ir privalome imtis visų įmanomų priemonių, kad ši jėgainė, šis projektas nebūtų įgyvendintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau dabar kreiptis į tuos Seimo narius, kurie dar yra kabinetuose, kviečiu ateiti, nes tuoj pat prasidės balsavimas ir dėl šios rezoliucijos, ir dėl kitų projektų.
M. Puidokas – prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kalbant apie branduolinę energetiką, reikėtų kalbėti apie tai, kas buvo padaryta neteisingai. Visų pirma buvo padaryta daug klaidų mūsų nepriklausomybės pradžioje, kalbant apie Ignalinos atominę elektrinę: jeigu nebūtų tie sprendimai priimti tokie, kokie buvo priimti dėl jos uždarymo, mes neturėtume šiandien savo pašonėje nei Astravo atominės elektrinės, tikėtina, nesaugios, nei Kaliningrade atominės elektrinės, kuri taip pat yra statoma. Akivaizdu, kad tai buvo pirminė klaida.
Antra klaida – kad kartu su Latvija, Estija nebuvo rastas regioninis sprendimas turėti naują atominę elektrinę. Tokiu atveju vėlgi būtume turėję galimybę užkirsti kelią toms nesaugioms branduolinėms jėgainėms atsirasti mūsų pašonėje. Bet kadangi mes nesugebėjome su jais susikalbėti, o akivaizdu, kad Lietuvai vienai pasistatyti branduolinę jėgainę – projektas buvo tikrai per brangus, todėl suprasdami tai dauguma žmonių referendume taip ir pasisakė, kaip pasisakė.
Trečias momentas. Jeigu kalbame apie Astravo jėgainę, tai ji jau stovi. Kalbėti apie kai kuriuos tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kai jos tikrai niekas neims ir nenugriaus, yra tuščias politikavimas. Mes turėtume galvoti, kaip užtikrinti, kad garantuotai mūsų ekspertai, mūsų stebėtojai, prižiūrintys situaciją, būtų Astravo atominėje jėgainėje ir maksimaliai užtikrintų jos saugų funkcionavimą. Galiausiai derinti savo veiksmus kartu su Latvija ir Estija, nes kad ir kokį sprendimą priims Lietuva, bet jeigu Latvija ir Estija priims kitokius sprendimus, tai tas sprendimas paprasčiausiai bus neefektyvus ir tai susives tiesiog į tuščią politikavimą, kad štai mes nepirksime elektros energijos iš Astravo jėgainės. Bet jeigu ją pirks latviai ir estai, tai kas tuomet? Kodėl tie sprendimai būtent nebuvo priimti daug seniau, tada, kada viskas tik kilo?
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. K. Masiulio nematau. V. Poderys – už.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Nekartosiu ir taupysiu laiką, pirmininke, aš tik noriu priminti. Aš absoliučiai pritariu visam tam turiniui, kurį mano kolegos pasakė agituodami už. Tik primenu tai, kad dabartinis rezoliucijos projektas yra subalansuotas, jis jau nebėra ta karšta bulvė, kurią mėtė vienos kitoms frakcijos arba įvairios Vyriausybės įstaigos. Todėl ir agituoju už, nes tai yra subalansuotas, tikrai atspindi ir gali atspindėti bendrą nuomonę. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl… Ar galime balsuoti, kolegos? Galime. Balsuojame dėl Seimo rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projekto Nr. XIIIP-4611. Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas. Ir dar kartą kviečiu tuos, kurie dirba kabinetuose, ateiti į salę.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Rezoliucija priimta. (Gongas)
12.33 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774 (pateikimo tęsinys)
Dabar, kolegos, grįžtame į pradžią. Balsavimai. Pirmasis – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774. Kaip žinote, siūloma ypatinga skuba. Balsuojame po pateikimo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dar kartą kreipiuosi į tuos, kurie dirba kabinetuose. Prašom greičiau ateiti į salę.
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (žiūriu į pirmininkę, nematau) – pagrindinis. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti ketvirtadienį – gegužės 7 dieną.
12.34 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775. Kas palaiko šį įstatymą po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Kolegos, dar kartą kreipiuosi į tuos, kurie dirba kabinetuose.
Balsavo 113 Seimo narių: 111 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Ačiū. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininke! Siūloma svarstyti taip pat ketvirtadienį, gegužės 7 dieną.
12.36 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776. Pateikimas. Kas palaiko po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 117 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4776 po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariame? Ir siūloma svarstyti taip pat ketvirtadienį, gegužės 7 dieną.
12.36 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777, kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 119 Seimo narių: 113 – už, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip pat svarstome ketvirtadienį, gegužės 7 dieną.
12.38 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778. Pateikimas. Kas palaiko šį įstatymo projektą, balsuoja už (čia vienkartinis), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 117 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip pat siūloma svarstyti gegužės 7 dieną, tai yra ketvirtadienį.
12.39 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4727 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4727. Balsuojame po pateikimo. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Ar jau balsavome? Ne, ne, ne. Balsuojame. Nebalsavome. (Balsai salėje) Čia gerbiamo kolegos T. Tomilino pateikti įstatymų projektai.
Gerbiami kolegos, balsavo 125 Seimo nariai: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Komitetas siūlo taikyti paprastą skubą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Skubą, skubą, taip. Galime. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kada siūlome, Tomai? (Balsai salėje) Tomai! Gerbiamas Tomai, gegužės 7 diena tinka? Tinka. Gegužės 7 diena.
12.41 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4719. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 124 Seimo nariai: už – 120, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Taip pat prašoma skubos. Galime pritarti? Pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas? (Balsai salėje) Ne, ne, čia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Ar Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas? Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto reikia? (Balsai salėje) Nereikia. Taip pat siūloma svarstyti gegužės 7 dieną? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū, kolegos.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ projektas Nr. XIIIP-4769(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Po svarstymo balsuojame. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 126 Seimo nariai: už – 109, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta.
Gerbiami kolegos, dar mes turime laiko, todėl kreipiuosi į R. Šalaševičiūtę, gal jinai galėtų pristatyti? Iki balsavimo mes turime dar 15 minučių. Kurį? Paskutinį. Gerai. (Balsai salėje) Rezoliucijai pritarta. Prašom.
Projektas Nr. XIIIP-4461. Gerbiami kolegos, mes dabar turime dar 15 minučių ir prašom Rimantės pateikti Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4461. Pateikimas. Prašom, pirmininke.
12.44 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4461 (pateikimas)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas su valstiečių lyderiu R. Karbauskiu buvo parengtas vasario mėnesį ir norėjome teikti. Projektas yra susijęs su išmokomis vaikams, nes iš tiesų mes turime didelį skaičių vaikų, kuriems yra mokamos išmokos, tai yra 516,5 tūkst. gauna tokią išmoką. 123 tūkst. gauna didesnę išmoką, nes arba yra neįgalūs vaikai, arba yra daugiavaikės šeimos, arba yra šeimos, kurių materialinė padėtis sudėtinga, todėl išmokos yra padidintos. Tačiau iš to skaičiaus vaikų, kurie gauna išmoką, 9,5 tūkst. vaikų, tai yra 1,8 %, yra iš socialinės rizikos šeimų. Būtent tiems vaikams, tų vaikų tėvams arba kitiems artimiems žmonėms yra taikomos išmokos ne tik pinigais, bet ir nepinige forma.
Mūsų prašymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasidomėjo, apklausė visas savivaldybes, kaip iš tikrųjų yra mokami vaiko pinigai toms šeimoms, kur tėvai netinkamai panaudoja gaunamas lėšas tenkinti savo asmeninius poreikius, tai yra, kaip turbūt ir dauguma savo vienmandatėse apygardose dirbdami girdite, ir prageria, iš išleidžia narkotikams arba tiesiog neturi socialinių įgūdžių. Susipažinę su dabar galiojančiu įstatymu, mes matome, kad tą tvarką, kaip panaudoti pinigus, vaiko pinigus, nustato savivaldybių tarybos. Todėl atlikus patikslinimus, kaip yra leidžiami pinigai, paaiškėjo, kad dauguma savivaldybių tarybų taiko dar nuo 2010 metų nustatytą tvarką, tai yra išmokėti dalį – iki 50 % – pinigais, o likusius pinigus perveda į socialines korteles ir padeda šeimoms apsipirkti maisto produktais. Tokia tvarka galioja dešimt metų, lankstumo nėra.
Pradėjusios mokėti išmokas vaikams kai kurios savivaldybės iš tikrųjų labai realiai pažiūrėjo, ko reikia vaikams. Turbūt geriausias pavyzdys yra Jonavos savivaldybėje. Ten kiekvieną mėnesį surenkamos šeimos su socialiniais darbuotojais, suplanuojama, kaip išleisti vaiko poreikiams tenkinti pinigus, ir po mėnesio yra atsiskaitoma, kas padaryta. Tokiu būdu kai kurių savivaldybių tarybos (tokių yra nedaug) priėmė sprendimus ir apmoka vaikams neformalų ugdymą, būrelius, įvairias ekskursijas. Kai kur yra apmokama už darželius, kai kur apmokama, kai yra perkamas kuras.
Tačiau yra nedaug savivaldybių, kurios rūpinasi, kad pinigai būtų išleisti vaikams. Be to, kai kuriose savivaldybėse net tarpininkaujama ir padedama iš vaiko pinigų įsigyti kompiuterius (o dabar, kaip žinoma, nuotolinis mokymas parodė, kad net 35 tūkst. vaikų neturi nei planšečių, nei kompiuterių ir negalėjo dalyvauti, buvo ribotos galimybės mokytis), padeda įsigyti telefonus. Galimybės yra plačios.
Kaip žinoma, vaiko teisių apsaugos skyriai šiuo metu yra pavaldūs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl svarstant, kaip reikėtų organizuoti teisingą vaiko pinigų panaudojimą vaiko interesams, šiuo projektu ir yra siūloma, kad tvarką, kaip teikiamos išmokos asmenims, patiriantiems socialinę riziką, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Be abejo, ir vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų labiau kontroliuoti.
Buvo peržiūrėtos ir 19 straipsnio nuostatos, susijusios su tuo, kur galima panaudoti pinigus, jos yra tiesiog sukonkretintos ir tiksliai pateiktos įstatymo projekte. Taip pat projekte yra numatoma, kad asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išmokos dydis piniginėmis lėšomis negali viršyti 50 % paskirtos išmokos dydžio, o toliau sukonkretinant turėtų būti socialinės apsaugos ir darbo ministro numatyti atvejai, kaip būtų galima taikyti.
Kolegos, prašydama pritarti projektui, nes iš tiesų mes dažnai girdime ir žiniasklaidoje matome, kad ta problema yra, aš dar atkreipiu dėmesį į projektą, kurį šiandien pateikė ir Vyriausybė, ir T. Tomilinas, kad toms šeimoms, kurioms karantino metu sumažėjo pajamos, taip pat tiems vaikams bus didinamos išmokos. Tad siekiamybė yra, kad pinigai tikrai pasiektų šeimą. Prašau pritarti mūsų projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege pranešėja, iš tiesų turbūt svarbu, kad pinigai būtų naudojami pagal paskirtį. Tačiau vėl kai kada turbūt per daug tikimės iš valstybės institucijų, kad jos įgyvendins visus mūsų sumanymus. Gaila, kad nelabai įtraukiame pačias bendruomenes. Ar nemanote, kad šia tvarka būtų numatyta ir turbūt tam tikros paskatinimo priemonės, aišku, kad daugiau viskas vyktų per pačias bendruomenes, kad jos stebėtų tą socialinę situaciją ir įsitrauktų į dalyvavimą, ypač kas susiję su vaikais, galbūt ir mechanizmas sukurtas, kad per bendruomenes pasiektų lėšos, nes jos, kaip arčiausiai gyvenančios, turbūt labiau ir geriau mato visą situaciją. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš visiškai jums pritariu. Aš tik matau, kad jūs turbūt norite pasakyti, patikslinti, kad galbūt tarybos turėtų priimti. Įstatymas, kuris šiandien galioja, buvo priimtas tada, kada vaiko teisių skyriai buvo pavaldūs savivaldybėms. Čia ir yra ta problema, kodėl mes keičiame pavaldumą. O kontrolė ir pagalba iš bendruomenių yra labai svarbi ir būtina, ir aš jums visiškai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, galime balsuoti po pateikimo? Ar balsuojame dabar, ar numatytu laiku? Dabar. Bendru sutarimu galime? Pritarta bendru sutarimu. Gerai.
Kolegos, taigi mes palengva judame link… Taip, komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – aiškus reikalas, taip? Siūloma svarstyti birželio 4 dieną.
Kolegos, dar kartą – palengva galime eiti. Dar kartą primenu, nuo 13 valandos – Užsienio reikalų komitetas, 13 val. 5 min. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, 13 val. 20 min. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, 13 val. 30 min. – Mišri Seimo narių grupė ir nuo 13 val. 35 min. – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Kolegos, registruojamės. Prašom.
Kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių. Dar kartą primenu balsų skaičiavimo grupę: R. Andrikis, R. J. Dagys, S. Gentvilas, M. Majauskas, A. Papirtienė, A. Sysas, L. Talmontas.
Kolegos, einame balsuoti ir renkamės po balsavimo 13 val. 50 min. Ačiū. (Balsai salėje) Todėl, kad anksčiau baigėme.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.