Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 336
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
PIRMININKĖ. Laba diena, gerbiami kolegos! Pradedame gruodžio 18 dienos nenumatytą Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, ką tik atėjo liūdna žinia, kad netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Genzelio. B. Genzelis 1988–1990 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, nuo 1990 metų – Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys, 1990–1992 metais – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Konstitucijos rengimo komisijose. Kovo 11-osios Akto signataras, 1992–1996 metais – Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 1996–2008 metais – LSDP narys, 1999 metais – tarybos narys. 1994–2005 metais – Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, laikotarpiu tarp 1995 ir 1997 metų – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. 1998–2008 metais – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas, Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
Gerbiami kolegos, pagerbkime atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Seimo nario Petro Gražulio apkalta
Gerbiami kolegos Seimo nariai, Seimo valdyba patvirtino šio nenumatyto posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nario P. Gražulio Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Vadovaudamasi Seimo statuto 241 straipsnio 10 dalimi, Seimo posėdžių sekretoriato vedėją V. Gureckienę skiriu posėdžio sekretore.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti Seimo statute reglamentuotas apkaltos proceso taisykles: posėdžio pirmininkas sprendžia procesinius klausimus, prireikus gali pasiklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams, Seimo nariai gali klausinėti proceso dalyvius tik su posėdžio pirmininko leidimu, kalbėti dėl bylos esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsavimu jį atmesti.
Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas. Asmenys, Seimo posėdžio pirmininkas ar advokatas, savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik su posėdžio pirmininko leidimu.
Ar galime pritarti, kad kalbėjimo ir atsakymų į klausimus trukmė yra tokia: Seimo nariui skiriama iki 20 minučių (jam pasisakyti), posėdžio pirmininko ar advokato klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, skiriama iki 20 minučių, Seimo narių klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, iki 30 minučių, Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, baigiamajam žodžiui – iki 20 minučių. Ar galime sutarti, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
14.05 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pranešimas
Pagal Seimo statuto 241 straipsnio 4 dalį perskaitysiu pranešimą, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė. Gerbiami kolegos, Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarime Nr. XIV-2031 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime Konstitucinio Teismo prašė pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį. Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje Nr. 14/2023 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė išvadą Nr. KT100-I1/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (cituoju): „Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.“ Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama. Konstitucinio Teismo išvada įsigaliojo 2023 m. gruodžio 5 d.
Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas nustatė, inter alia, tokias bylai reikšmingas aplinkybes. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., buvo balsuojama dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos“ priėmimo. Pagal Seimo elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, šio balsavimo metu buvo balsuota, be kita ko, iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui P. Gražuliui, ir iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui L. Jonauskui.
Iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, balsavime nedalyvavo, savo ranka prie balsavimo pulto neprisilietė, didesnę balsuoti skirto laiko dalį buvo nusisukęs į virš jo esančioje eilėje darbo vietose sėdinčių kolegų pusę. Taip pat matyti, kad Seimo narys P. Gražulis kaire ranka atlieka nenustatytą veiksmą (veiksmus) ties savo ir ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo pultais. Seimo narys L. Jonauskas, Seimo posėdžių salėje sėdintis Seimo nario P. Gražulio kairėje, nurodė, kad nematė, ką minėto balsavimo metu darė P. Gražulis – balsavo ar nebalsavo, nes tuo metu buvo nusisukęs. Seimo narys A. Palionis, Seimo posėdžių salėje sėdintis už Seimo nario P. Gražulio, Specialiajai tyrimo komisijai nurodęs, kad matė, kaip L. Jonauskas užsiregistravo ir pabalsavo, taip pat matė, kad nors P. Gražulis tiesė kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto mygtukų, tačiau jų nespaudė, nes jis, A. Palionis, sudrausmino P. Gražulį taip nedaryti, Konstitucinio Teismo posėdyje nurodė, kad duodamas parodymus Specialiajai tyrimo komisijai suklydo ir davė parodymus apie kitą įvykį.
Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas R. Petronis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo nariui balsuojant reikia atlikti du veiksmus. Pirmas veiksmas yra registracija, kurios metu Seimo nariams užtenka paspausti bet kurį iš penkių balsavimo pulte esančių mygtukų. Paspaudus bet kurį iš jų, užsiregistruojama. Antras veiksmas yra balsavimas, kai balsuojama paspaudus vieną iš trijų mygtukų – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“. Siekiant užsiregistruoti ir balsuoti Seimo posėdyje, galima du kartus spausti tą patį pasirinktą balsavimo mygtuką – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“. Nėra nustatyta, koks įmanomas trumpiausias laikas tarp dviejų mygtuko paspaudimų, bet tai gali būti sekundės dalys.
Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo elektroninė balsų skaičiavimo sistema veikė be sutrikimų. Konstitucinis Teismas pažymėjo: nors iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos projekto, balsavime nedalyvavo, Seimo elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, priimant Seimo rudens sesijos darbų programą buvo balsuota iš Seimo nario L. Jonausko darbo vietos. Užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, tai yra užfiksuota, kad jo darbo vietoje paspaustas (paspausti) atitinkamas (atitinkami) balsavimo pulto mygtukai registruojantis balsuoti ir balsuojant.
Atsižvelgdamas į tai, kad tik Seimo nario P. Gražulio ranka užfiksuota ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu tuo metu, kai vyko balsavimas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, ir tai, kad šio balsavimo metu balsavimo įranga veikė be sutrikimų, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad tik Seimo narys P. Gražulis galėjo paspausti atitinkamą Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pulto mygtuką.
Vertindamas Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis esą galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, L. Jonauskas sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą Seimo narį kaip už save. Be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto, Seimo narys P. Gražulis, prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu, buvo ką tik pabalsavęs iš savo darbo vietos.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad tam, kad balsavimo sistemoje būtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, balsavimo sistemos pulto mygtuką (mygtukus) reikia paspausti du kartus. Paspaudus balsavimo sistemos pulto mygtuką tik vieną kartą, būtų užfiksuotas tik registravimasis balsuoti, bet nebūtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“. Remdamasis šiais argumentais, Konstitucinis Teismas įvertino Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis galbūt galėjo netyčia, suklydęs pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, kaip nepagrįstą.
Įvertinęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį. Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu veiksmu Seimo narys P. Gražulis nepaisė iš Konstitucijoje, inter alia, jos 59 straipsnio ketvirtojoje dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį.
Balsuodamas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo narys P. Gražulis išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, taigi savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti, priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Vadinasi, Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
Vertindamas, ar šis Seimo nario P. Gražulio padarytas Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus ir ar juo buvo sulaužyta Seimo nario priesaika, Konstitucinis Teismas atsižvelgė ir į Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia, Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį svarbą priimant Seimo sprendimus. Be kita ko, ir į tai, kad Seimo narių asmeniškas balsavimas, Seimo posėdyje priimant atitinkamą teisės aktą, yra esminis būdas išreikšti Seimo, kaip Tautos atstovybės, valią ir vienas iš pagrindinių būdų išreikšti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, valią vykdant Seimo nario pareigas.
Konstitucinio Teismo vertinimu, net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą.
Konstitucinis Teismas taip pat atsižvelgė į Seimo nario P. Gražulio veiksmo – balsavimo už kitą Seimo narį – pobūdį, kitas atlikimo aplinkybes. Tai yra į tai, kad tai buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus. Seimo posėdyje už kitą Seimo narį buvo balsuota iškart po to, kai pabalsuota už save, kitam Seimo nariui esant savo vietoje, tačiau nusisukus ir nematant balsavimo pulto. Balsavimo mygtukas (mygtukai) paspaustas (paspausti) ne vieną, o du kartus, tai yra registruojantis balsuoti ir balsuojant, kas būtent ir lėmė, kad balsavimo už kitą Seimo narį rezultatas buvo įskaitytas Seimo elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje.
Remdamasis šiais argumentais, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo narys P. Gražulis sąmoningai, tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 ir 4 dalių, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio reikalavimus ir kartu sulaužė Seimo nario priesaiką.
Dabar suteikiu žodį posėdžio sekretorei V. Gureckienei.
V. GURECKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, į apkaltos procesą Seime atvyko Seimo narys P. Gražulis. Seimo narys advokato dalyvavimo nepageidavo.
PIRMININKĖ. Vadovaujantis Seimo statuto 241 straipsnio 7 dalimi, žodis suteikiamas asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla, Seimo nariui P. Gražuliui. Prašom į tribūną. Jums pasisakyti skiriama iki 20 minučių.
14.17 val.
Seimo nario Petro Gražulio kalba
P. GRAŽULIS (MSNG*). Sveiki, gerbiami Seimo nariai, gerbiama Seimo vadovybe. Esu labai dėkingas, kad pirmą kartą per Lietuvos istoriją man tokia didžiulė garbė suorganizuota – sukviestas neeilinis plenarinis posėdis, kuris truks ilgiau nei koks kitas paminėjimas Kovo 11-osios, Vasario 16-osios ar kitos valstybinės šventės.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad į tas šventes, jeigu neatvyksta Seimo narys, sankcijos nėra taikomos, o jeigu į mano šią suorganizuotą šventę – apkaltą – neatvyktų kas nors iš valdančiųjų, pasirašytų sau politinės mirties nuosprendį. Štai kokia didelė garbė išreikšta man. Ir negalėjo šito posėdžio surengti kokį ketvirtadienį, nes antradienį kita apkalta, bet būtinai reikia kviesti neeilinę sesiją. Ačiū, gerbiamieji, jums už tai.
Dabar aš noriu argumentuoti, kodėl aš neėmiau advokato. Kadangi esu sovietinis politinis kalinys ir buvau teistas sovietiniais laikais, dalyvavęs ne vieno politinio kalinio teismuose, politiniai kaliniai sovietiniais laikais niekada neimdavo advokato. Kodėl? Nes žinojo, kad sprendimus priimdavo Komunistų partija ir KGB, o teismai tik įformindavo tuos sprendimus. Šiandien aš žinau, kad šis sprendimas Konstitucinio Teismo, vadovaujamo konservatoriaus S. Šedbaro, buvo priimtas konservatorių arba Landsbergių nurodymu, o jie tik įformino šį sprendimą.
Taip pat buvo ir kitas pagrindas, kad neklaidintų pasaulio, kad laikytų, jog Sovietų Sąjunga yra teisinė valstybė, o yra diktatūrinė valstybė, neimdavo advokato, nes jie žinodavo, kad nė vienas advokato žodis nebus išgirstas. Todėl ir aš esu įsitikinęs, kad čia nė vienas neišgirstų nė vieno advokato žodžio, o sprendimas jau yra priimtas, kaip ir priimtas Konstitucinio Teismo.
Noriu atkreipti dėmesį, kad norėjau nevykti į Konstitucinį Teismą, bet smalsumo dėlei nuvykau. Konstitucinio Teismo posėdžio metu pasakiau, kad aš žinau jūsų sprendimą, kad jūsų sprendimas aiškus, kad P. Gražulis daug šiurkščiau sulaužė Konstituciją negu Prezidentas R. Paksas. Aš atsakiau, jeigu jūs vadovautumėtės teise ir sąžine, jūs šitos bylos nebūtumėte nagrinėję vien dėl to, kad teismo ekspertai, kurie nustato faktines aplinkybes, nenustatė, kad atlikau… kokius atlikau veiksmus. Konstitucinio Teismo posėdyje pasakiau: ponai Konstitucinio Teismo teisėjai, kadangi Konstitucija turi dvasias, kaip išrado Konstitucinis Teismas, tai jūs pasikvietėte gal Vilniaus miesto komunistų partijos būstinėje, kurioje jūs esate įsikūrę, piktąsias dvasias ir rūsiuose spiritizmo seanso metu pamatėte, kad aš balsavau. Pamatėte tai, ko nepamatė teisės ekspertai. Man atrodo, kad tokie Konstitucinio Teismo sprendimai kompromituoja ne mane, galutinai kompromituoja mūsų teisinę valstybę. Mes tapome landsbergine valstybe, per 50 sovietinės okupacijos metų mes buvome diktatūrinė valstybė, komunistinė valstybė, bet per 30 nepriklausomybės metų mes palaidojome demokratiją, laisvą žodį, kitą nuomonę ir sukūrėme taip pat diktatūrinę valstybę. Aš noriu dar jums pasakyti, kad prieš priimant Konstituciniam Teismui sprendimą, išvakarėse savo feisbuke išplatinau Konstitucinio Teismo sprendimą, kad esu šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Lygiai taip pat ir politiniai kaliniai žinojo savo sprendimus sovietmečiu, iki juos paskelbdavo teismas. Tegyvuoja landsbergizmas, tegyvuoja diktatūrinė Lietuva!
Man ne gėda čia stovėti ir aiškintis, bet ne jums aš aiškinuosi ir ne valdančiajai daugumai, bet aiškinu, gal klausosi šitos mano kalbos nors vienas Lietuvos pilietis, kad jie išgirstų, ir jei nors vienas supras, kokioje Lietuvoje mes gyvename, aš manau, kad laimėta bus daug. Aš labai norėčiau, kad ir žiniasklaida kiek galima objektyviau nušviestų šituos procesus. Deja, tos demokratijos ir iš žiniasklaidos pasigendu. Sovietmečiu mes galėjome klausyti tik „Laisvąją Europą“, „Vatikano radiją“ ir „Amerikos balsą“, visa kita žiniasklaida buvo užvaldyta. Šiandien ir per savivaldos rinkimus, ir dabar gaunu iš feisbuko pranešimą, kad jūsų politiniai pranešimai neatitinka mūsų bendruomenės interesų, todėl jūsų pranešimai ribojami. Aš tai nesistebiu, jeigu demokratiškiausios pasaulyje valstybės prezidentas D. Trampas yra blokuojamas socialinių tinklų, tai ką čia kalbėti apie mažą Lietuvą.
Aš taip pat noriu jums dar priminti vieną absurdišką istoriją iš Seimo parlamentarizmo istorijos, kai A. Sacharukas ir L. Karalius, Seimo nariai, pasitraukė iš konservatorių valdančiosios daugumos, o ponas, dabar tapęs valstybininku, buvęs toks tikras vyras A. Valinskas neteko Seimo Pirmininko pareigų. Jiems keršydami konservatoriai sugalvojo suorganizuoti apkaltą, ir jūs visi, Seimo nariai, žinote, kad pagal Seimo statutą, jeigu be pateisinamos priežasties praleidi posėdžius, tai už praleistus posėdžius tau nemokamas Seimo nario atlyginimas. Taip, L. Karalius išvyko į užsienį ilsėtis be pateisinamos priežasties, o A. Sacharukas balsavo už jį nežinau kiek, bet, manau, ne mažiau kaip 100 kartų. Bet kas atsitiko? Pagal Seimo statutą L. Karalius turėjo būti nubaustas tuo, kad turėjo būti sumažintas atlyginimas. O A. Sacharukui, kuris balsavo už jį, pagal dabartinį Konstitucinio Teismo išaiškinimą turėjo būti atimtas mandatas ir suorganizuota apkalta. Bet įvyko atvirkščiai: L. Karalius buvo apkaltintas, jam patvirtinta apkalta, o A. Sacharukas, kuris balsavo už jį, liko nekaltas. Štai kokie Lietuvoje yra standartai, štai kur mes gyvename, kokiame absurdų krašte.
Taip pat noriu jūsų, Lietuvos žmonės, paklausti, ar šitas tariamas mygtuko paspaudimas, jeigu net ir būtų jis įvykęs, ir būtų nustatyta teismo ekspertų, kad pabalsavau už rudens sesijos darbų programą, kuri kiekviename plenariniame posėdyje koreguojama, įtraukiami papildomi klausimai, ir nežinau nė vienos sesijos, kad visa darbų programa būtų įgyvendinta, – tai yra milžiniškas nusikaltimas? Nusikaltimas toks, kad Lietuvos žmonės neturės teisės manęs rinkti dešimt metų. Atimama. Konstitucinis Teismas tampa aukštesnis už Lietuvos tautą, už jos žmones, kurie rinko, kurie kūrė Konstituciją. Jie nusprendžia už tautą, kad tu negali kandidatuoti. R. Pakso apkaltos metu, nors nė vieno žodžio apie tai nebuvo Konstitucijoje, pasikvietę Konstituciją, savo dvasias, išaiškino, kad visą gyvenimą negali būtų renkamas. Bet Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms. Beveik po 20 metų buvo ištaisyta šita klaida ir priimtas terminas dešimties metų. Jeigu R. Paksas kandidatuotų į Prezidentus, tik dabar galėtų kandidatuoti į Prezidentus, nes anksčiau jam nebuvo leidžiama.
Aš noriu paklausti jūsų, Lietuvos žmonės, ar, jeigu ir būtų, šito mygtuko paspaudimas didesnis Lietuvai nusikaltimas ir didesnė žala negu ESO apvogimas Lietuvos gyventojų 160 mln. ir vagystės grąžinimas tiktai per 15 metų? Ar tai didesnis nuostolis? Aš noriu jūsų paklausti, ar visi pinigai, išleisti per visą šitą kovido psichodeliją be pateisinamos priežasties, be konkursų, 300 mlrd. eurų Lietuvai padaryta žala, milžiniškos sumos prisiskolintos – mažesnė žala Lietuvai negu mano atseit paspaustas mygtukas? Aš noriu jūsų paklausti, ar NATO viršūnių baliaus organizavimas be konkursų, neleidžiant dalyvauti pasiūlymuose kitoms įmonėms, už 50 mln. eurų – mažesnė žala nei mano mygtuko paspaudimas? Aš noriu jūsų paklausti, galų gale, nacionalinio stadiono 30 metų statymas ir nepastatymas, tik projektavimas ir pasiruošimas darbams, ir milijonų leidimas – mažesnis nusikaltimas negu mano mygtuko paspaudimas ar nepaspaudimas, nes teisės ekspertai nenustatė?
Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje, kur valdantieji… Kada J. Sejonienė balsavo už buvusią švietimo ministrę, registruodama du kartus ekrane, tai Seimo nariai pastebėjo tą pačią sekundę, priėjo prie mikrofono ir pranešė. Etikos komisija nagrinėjo, nustatė, kad pažeidė etiką. Bet kada buvo surinkti parašai atsiklausti to paties Konstitucinio Teismo, ar taip pat šiurkščiai nesulaužė Konstitucijos, Seimo nariai, valdantieji, nedrįso kreiptis į Konstitucinį Teismą – apsaugojo savo Seimo narę. Ar tai ne dvejopi standartai? Ar tai ne melo karalystė sukurta?
Jeigu P. Gražulis, o P. Gražuliui ponas T. V. Raskevičius, kuris, matyt, nuo manęs akių nenuleidžia (va ir dabar žiūri į mane), tik po gero mėnesio jisai pranešė, parašė skundą, kad aš balsavau. Ir aš sužinojau tik po mėnesio! Etikos komisija pradėjo svarstyti. Viešpatie mano Dieve! Taip, jeigu tą pačią minutę būtų T. V. Raskevičius priėjęs prie mikrofono, būčiau matęs, būčiau gal pasakęs, prisiminęs. Kaip man prisiminti? Kaip jie mato, jeigu teisės ekspertai nenustato? Gerbiamieji, ar tai nėra melo karalystė? (Balsai salėje: „Melo karalystė!“) Taip. Tai šitą melo karalystę sukūrė Landsbergių dinastija.
Mielieji, taip pat noriu jums priminti, nes valdantieji tyčiojasi iš manęs, niekina ir valstybinės žiniasklaidos atstovai (R. Miliūtė), kad aš joks nebuvau politinis kalinys, tai aš noriu jums priminti savo šeimos kelis gyvenimo epizodus.
Gimiau gausioje 16 vaikų šeimoje. 15 vaikų užaugome. Gyvenau, gimiau labai religingoje šeimoje. Tėvas buvo be galo gilus krikščionis. Noriu pasakyti, nors sovietiniais laikais jis buvo kolūkio pirmininkas, jis nebuvo Komunistų partijos narys. Jis kiekvieną sekmadienį ėjo į savo parapijos bažnyčią, nesislapstė, skirtingai nei kiti. Aš noriu pasakyti, kad didžiuojuosi savo tėvu. Nei vienos dienos, nesvarbu, kada jis grįždavo iš darbo – ar 22, ar 24 valandą, – jis atsiklaupdavo, pusę valandos skirdavo maldai. Mano tėvo pavyzdys darė didžiulę įtaką. Nepaisant to, aš, atsižvelgdamas į tėvo maldą… Tėvas mums, vaikams, vakarais skaitydavo uždraustą tarybinę literatūrą: „Lietuvos istoriją“ (Z. Ivinskio, A. Šapokos), skaitydavo kitus kūrinius, kurie buvo uždrausti. Matydamas tėvo dvasią, dar eidamas į mokyklą, į pirmą klasę, atsisakiau stoti, eiti būti spaliuku, vėliau – pionieriumi, komunistu ir komjaunuoliu. Dėl to buvau metamas iš mokyklos, bet nesutikau būti jokios komunistinės organizacijos nariu. Tėvas, nors buvo kolūkio pirmininkas, mane palaikė.
Gerbiamieji, mano brolis Antanas (dabar kunigas) baigė vidurinę mokyklą ir tėvui pareiškė: „Aš noriu tapti kunigu.“ Tada į namus po kiek laiko atvažiavo Alytaus rajono pirmasis partijos sekretorius Raguotis. Prisimenu, aš stovėjau tarp staktų. Sako: „Antanai, tokia tavo gausi šeima. Nėra maitintojo. Kaip tu išmaitinsi savo šeimą? Tegu nors vienas vaikas baigia mokslus, įgyja specialybę, o Antano paprašyk, kad dabar nestotų į seminariją. Kiek aš susilaukiau priekaištų dėl tavo ėjimo į bažnyčią. Aš tave gyniau, saugojau, bet šiandien aš tavęs apsaugoti negaliu.“ Ir tėvas sako… Tėvui sako Raguotis: „Gal tu dar pagalvok.“ Ir tėvas, neleidus jam išeiti iš namų, atsakė: „Dievas davė dantis, duos ir duonos. Aš visą gyvenimą meldžiausi, kad nors vienas mano sūnus būtų kunigas.“ Jie tapo trys. Dėl tėvo dvasios, dėl jo pamaldumo, dėl jo ištikimybės Tėvynei.
Matydamas tėvo kelią, jaunystėje įsitraukiau į antitarybinę veiklą. Priklausiau Eucharistijos bičiulių pogrindinei organizacijai, buvau Helsinkio grupės narys, buvau Laisvės lygos narys, aktyviai bendradarbiavau ir dirbau su Tikinčiųjų teisėms komitetu. Leidome religinę ir antitarybinę literatūrą, steigėme pogrindines spaustuves su kunigu Antanu ir kunigu Kazimieru. Platinome ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Rygoje. Nepabūgau jokių spaudimų, dalyvavau visuose mitinguose, organizuotuose prieš Sovietų Sąjungą, aktyviai rinkau parašus ir reikalavau, kad būtų išleisti politiniai kaliniai iš sovietinių lagerių, kad būtų grąžintos bažnyčios tikintiesiems.
1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su savo kolegomis suorganizavome mitingą Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo reikalaudami, kad būtų pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuvai grąžinta nepriklausomybė. Mitingo metu kalbėjau. Deja. Po to buvo suorganizuotas poeto, dainiaus, kunigo prelato Maironio minėjimas prie Kauno katedros lapkričio 1 dieną, minint jo gimtadienį. Mes nusprendėme organizuoti 1988 m. vasario 16 d. minėjimą. Mes norėjome, kad būtų paminėta visoje Lietuvoje, bet saugumas neleisdavo susirinkti. Todėl mes nusprendėme tuos mitingus rengti sekmadienį, kad žmonės, atėję į bažnyčias ar truputį anksčiau, ar vėliau po Vasario 16-osios, padėtų gėlių ant partizanų kapų, jeigu būtų įmanoma, surengtų procesijas ir melstųsi, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę. Tai sužinojęs saugumas bandė mus izoliuoti.
Kadangi aš buvau pakviestas į sovietinius karinius apmokymus, bet atsisakiau į juos eiti, 1988 m. vasario 2 d. Marijampolėje buvau nuteistas. Teismo metu buvo pakviesta mano motina. Apkabinusi mane motina verkė ir sakė: „Vaikeli, eik į tuos kelių savaičių mokymus, neik tu į kalėjimą.“ Mane taip pat įkalbinėjo ir saugumiečiai: „Mes paimsime tave savaitei, gal mažiau, tik tu eik į tuos mokymus ir negriauk savo gyvenimo.“
Jūs šiandien tyčiojatės iš manęs, o tada kai kurie iš jūsų rinkotės Komunistų partiją, darėte kompromisus su savo sąžine, o aš pasakiau mamai: „Ne, aš eisiu į kalėjimą.“ Atstūmiau apsikabinusios mamos rankas, nuėjau į teismo salę ir ten buvau nuteistas. Nuteistas, išvežtas į Kauno kalėjimą, po to išvežtas į KGB kalėjimą ir į Lukiškių kalėjimą.
Gerbiamieji, aš noriu jums pasakyti. Nežiūrint į tai, kad mane įkalino, aš laikiausi tvirtai. Po kiek laiko buvau išvežtas į Pravieniškių kalėjimą. Buvo vasara, atrodo, rugpjūčio mėnuo. Kadangi buvo suorganizuotas didelis…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš trumpam jus pertraukiu, nes 20 minučių baigėsi. Bet vėliau bus baigiamasis žodis, tai galbūt jūs norėtumėte…
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš dabar pabaigsiu, gal baigiamojo nereikės.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašau tęsti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kai sėdėjau Lukiškių kalėjime, buvo įsteigtas mano išlaisvinimo komitetas. Jo nariai buvo N. Sadūnaitė, mano brolis kunigas Kazimieras, kunigas R. Grigas ir kiti. Jie rengė akcijas prie kalėjimo, kad būčiau išlaisvintas, prie Lukiškių lagerio. Taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai suorganizavo eiseną iš Ročesterio į Vašingtoną, sukūrė dainą „Laisvę Gražuliui!“ Tūkstantį kilometrų ėjo pėsti, norėjo atkreipti Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenės dėmesį, nešė laišką R. Reiganui, kad jis įteiktų, kai važiuos į Maskvą, kad būčiau išlaisvintas. Buvo didelis spaudimas.
Todėl aš noriu jums pasakyti. Staiga sapną sapnuoju, būdamas kalėjime, sėdžiu geležinkelio stotyje, ant mano rankų ir kojų grandinės. Prieina prie manęs moteris ir vyras, juodu kostiumu apsirengęs, ir sako: nenusimink, Petrai, būsi laisvas tu ir laisva bus Lietuva. Ir nuo mano rankų ir kojų krenta grandinės, aš pašoku – ir iš karto policininko balsas: ar čia miega P. Gražulis? Sakau: čia. Sako: kelkis, važiuojame! Mane išvežė etapu vėl į Pravieniškių kalėjimą. Čia mane pasodino su žmogžudžiais į tamsią kamerą. Kai tik užmigdavau, jie įpjaudavo, įdurdavo. Aš visiškai išsekau, man prasidėjo haliucinacijos. O saugumiečiai nuolat reikalavo, kad aš pasirašyčiau raštą, kad gailiuosi, kad atsisakiau tarnauti sovietinei armijai. Bet aš nepalūžau. Man davė stiprybės ir tas sapnas, kad tu laikykis ir tu atsilaikysi. Dievas padėjo. Kada praradau sąmonę, prabudau jau vagone, išvežtas buvau į Rusiją. Ir tada per dešimt kalėjimų buvau vežamas į Permę, Saransko sritį.
Gerbiamieji, aš atlaikiau, aš nepasidaviau ir aš džiaugiuosi, kad mano sąžinė švari. Jūs teiskite mane. Ir pabaigoje aš dar noriu jums pasakyti: kadangi mano tėvas Antanas skaitė tarybinę literatūrą, tai skaitydavo ir tuo metu, sovietiniais laikais, uždraustą poemą V. Mykolaičio-Putino. Aš noriu pabaigoje kelis punktus iš tos poemos paskaityti. Poema vadinasi „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“): „Jūs žengiate į sostus / Ir minate altorius. / Nuo jūs įstatymų sugriuvo / Ir nuodėmės, ir doros. / Karūnos niekšų daliai, / O dulkėse karaliai, / Ir tribunoluos išdidžiai / Teisiuosius smerkia žmogžudžiai. […] / Vivos plango! / […] Mortuos voco!“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos Seimo nariai. Dar dabar turėtų būti užduodami posėdžio pirmininko klausimai P. Gražuliui, tačiau aš klausimų Seimo nariui neturiu. Pagal Seimo statutą Seimo nariai turėtų užduoti P. Gražuliui… galėtų užduoti klausimus, tačiau, kaip matau, niekas neužsirašė klausti P. Gražulio.
Toliau kitas žingsnis pagal Statutą. (Balsai salėje) Buvo atidarytas užsirašymas? Ar jūs pageidautumėte užsirašyti? Gerai, prašau atverti, tegul užsirašo tie, kas norėtų paklausti P. Gražulio. Petrai, jūs atgal tada į tribūną grįžkite. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai, kurie dabar užsirašys. Galimybė užsirašyti buvo visą tą laiką, tačiau jei yra norinčių užsirašyti dabar, prašau, tokia galimybė yra. (Balsai salėje) Ne, mes nepažeidžiame Statuto. Prašau užsirašyti, kas norėtumėte paklausti. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Ruošiasi L. Girskienė.
14.43 val.
Seimo nario Petro Gražulio atsakymai į Seimo narių klausimus
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Petrai, aš suprantu, kad jums tikrai šiandien sunku, bet gali būti, kad jūs padarėte kokių lapsus linguae (kalbos klaidų) ir taip toliau, bet kaip paaiškinti, kad jūs du kartus pasakėte tokias frazes: „tėvas mums skaitė uždraustą tarybinę literatūrą“, kita frazė: „kadangi mano tėvas Antanas skaitė tarybinę literatūrą, tarp jų ir V. Mykolaičio-Putino“ ir toliau frazė, ir dar viena frazė: „gimiau beveik 16 vaikų šeimoje“. Tai čia tikrai jūsų pasisakymo citatos, ar čia iš jaudulio, ar nežinojimo, kokią literatūrą kas skaitydavo, nes du kartus sakote, kad uždrausta tarybinė literatūra skambėjo jūsų namuose?
P. GRAŽULIS (MSNG). Ne du kartus, mano namuose nuolat buvo skaitoma uždrausta tarybinė literatūra. (Juokas salėje) Tuo metu nebuvo leidžiama skaityti antitarybinės literatūros, o mano namuose buvo skaitoma. Bet, gerbiamas Eugenijau, nebūkite cinikas, nesikabinėkite prie žodžių, jūs žiūrėkite į esmę. Būkite padoresnis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Na, vis dėlto šiandien yra ta diena, kai aš norėčiau išgirsti iš paties P. Gražulio tos dienos įvykių seką, kaip ten įvyko ar neįvyko tas paspaudimas, nes mes buvome komisijoje, dirbome. Asmeniškai aš, peržiūrėjusi vaizdo įrašus ir visą kitą medžiagą, nemačiau ir tikrai negalėčiau teigti, kad tas būtent jūsų paspaudimas įvyko. Tai prašom savo versiją tada išdėstyti. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Ligita, man atrodo, kad aš į šitą klausimą atsakinėju ne pirmą kartą. Man yra labai sunku pasakyti, kai kaltinimą išgirdau po daugiau kaip mėnesio. Žinote, tikrai jūs patys žinote, kad Seimo nariai patys daro klaidų – nori balsuoti už, o pabalsuoja prieš. Ne kartą buvo, kad suklydęs Seimo narys pabalsuoja ir už kitą Seimo narį, ir šitoje sesijoje buvo taip. Ligita, ar tai pats sunkiausias nusikaltimas Lietuvoje? Jeigu ir būčiau pabalsavęs, kad reikia atimti teisę iš žmonių dešimčiai metų būti renkamam?..
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Semeška.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, kaip jūs jaučiatės? Bolševikai taip pat tyčiodavosi iš aukos, ypač iš tos, kuri būdavo nekaltai apkaltinta. Na, va E. Gentvilas ką tik tai padarė su pirmu klausimu. Bet pagrindinis mano klausimas būtų toks. Šalia sėdintis kaimynas A. Palionis netgi paliudijo, kad tu nepadarei – tu tiesei ranką, bet nepaspaudei. Tai netgi tokie liudijimai neįdomūs nei Konstituciniam Teismui, nei konservatoriams neįdomūs. Ir dabar balsuodami pamatysime, kas eis su velniu obuoliauti. Kaip tu galvoji, ar daugiau tokių situacijų mes turėsime Seime kaip bolševikų laikais – žmogus bus apkaltintas tuo, ko nepadarė, ir iš jo dar bus pasityčiojama?
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, jūs manęs paklausėte, kaip aš jaučiuosi? Panašiai, kaip Marijampolėje kagėbistų teisme. Ten buvo tyčiojamasi, bet, tarp kitko, buvo ir nuoširdžiai prašoma negriauti savo gyvenimo ir nueiti į mokymus. Ir jie galvojo, kad įtikins mane mama, bet neįtikino – ėjau į kalėjimą, nėjau į jokias komunistų partijas. Gerbiamas Ąžuolai, ir jums jau pradėta byla, ir jūs žinote, už ką? Už tai, kad kritikuojate ne Komunistų partiją, bet Landsbergių režimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Mano senelio žemė buvo atimta ir atiduota kolchozams. Sakėte, jus auklėjo kolchozo pirmininkas. Bet ne apie tai. Klausimas, ar jau turite paruošęs atsistatydinimo pareiškimą, kad išsaugotumėte galimybę vėl kandidatuoti artimiausiu metu? Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs turite tokią galimybę – išsaugoti mano galimybę kandidatuoti kitoje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Laikas klausti baigėsi. Apkaltos bylos nagrinėjimas baigiamas posėdyje dalyvaujančio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju žodžiu, tačiau, kaip suprantu, P. Gražulis jau savo pasisakymą, visus dalykus, kuriuos norėjo pasakyti, pasakė anksčiau.
14.48 val.
Seimo narių diskusija
Taigi dabar, kolegos, pagal Seimo statuto 107 straipsnį diskusija vyks tokia tvarka: žodis suteikiamas Seimo nariams, kurie norėtų kalbėti už ir prieš, iš eilės, ne daugiau kaip po keturis Seimo narius. Ar galėtume sutarti, kad kiekvienam kalbančiam frakcijos vardu, kaip įprasta, skiriame iki 7 minučių, o kitiems Seimo nariams iki 5 minučių? Šiuo metu… Ar galime sutarti? Taip. Dėkui. Šiuo metu užsirašė kalbėti A. Petrošius, kalbės už. Kviečiu į tribūną.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Man 5 minučių iš tiesų neprireiks, kalba bus kur kas trumpesnė. Petrai, jūs man išties imponuojate, gal ne tiek kaip politikas, o kaip politikos personažas ta gerąja prasme. Iš tikrųjų jūs priverčiate žmones domėtis Seimo darbu. Problema yra ta, kad žmonės domisi ne mūsų priimamais sprendimais, o šita visa diskusija ir šitais cirkais, kurie vyksta Seime. Tas Seimo veidas vėliau daugmaž taip ir atrodo.
Iš tikrųjų jūsų elgesys nuolatos balansuoja ties raudona linija. Raudona linija, kuomet apeliuojama į mažareikšmius pažeidimus. Žinoma, pasaulyje visuomet yra didesnių pažeidimų, tačiau pažeidimas yra pažeidimas. Na, ir normalu, kad visuomenėje randate atgarsių žmonių širdyse, nes, ko gero, nėra nė vieno švento, ar ne? Bet ilgainiui šitie pasirodymai Seime virsta tarsi cirku, kuriame klesti teisės aktų pažeidimai, nes, kaip jau minėjau, jeigu nusižengi tik truputį, kaip ir nesiskaito.
Šito cirko įkaitais tampame visi Lietuvoje per Seimo darbą. Turime komisijas, turime keičiamas posėdžių darbotvarkes, kai užuot svarstę tikrai rimtus klausimus, dažniausiai stebime kelių valandų pasirodymą. Ir čia dirbame ne tik mes, bet, pasirodo, turėjo dirbti ir teismai, įskaitant Konstitucinį Teismą. O po to taip ir vertinamas Seimo darbas – ne kaip rimtos institucijos, o kaip vietos, kur rengiami šitie cirko pasirodymai.
Kas iš to laimi, kolegos? Iš to laimi Petras. Todėl, kad tokiu atveju mes padarome pusiau nemokamas rinkimų kampanijas. O kadangi nemokamų dalykų nėra, tai už šituos dalykus sumoka mokesčių mokėtojai: tuomet, kai važiuojame į neeilinius posėdžius, naudojame kanceliarines lėšas, pilame kurą, renkasi 140 žmonių, naudojame savo darbo laiką, teismai naudoja savo darbo laiką. Dėl to labai gaila.
Todėl aš manau, kolegos, kad atėjo laikas Seimui vis dėlto surimtėti. Jeigu to, kad galėtume daugiau laiko skirti tiesioginiam Seimo darbui ir skatinti pasitikėjimą institucija, kaina yra šis sprendimas šiandien, manau, kad tai ir turime padaryti. Balsuodami prieš, į tą labai norėtųsi atkreipti dėmesį, arba nedalyvaudami balsavime, mieli kolegos, pripažintume, kad negerbiame Konstitucinio Teismo sprendimų, pripažintume, kad galime elgtis nepaisydami visiems galiojančių teisės aktų normų. Tai būtų dar vienas smūgis Seimo prestižui. Taigi kviečiu jus atversti naują kokybinį puslapį Lietuvos parlamentarizmo istorijoje ir susikoncentruoti į tiesioginį darbą, o ne į sudegusio teatro pasirodymus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, jo, iš tikrųjų žiūrime labai gražų teatrą. Ne veltui yra toks posakis: „Neik su velniu obuoliauti.“ Ir įdomu, kas dabar eis su tuo velniu obuoliauti, su konservatoriais, nes valdančiųjų: konservatorių, liberalų, laisviečių, yra 72. Reikia 85. Kas nueis į slaptą balsavimą, neva sakydamas: aš balsuosiu kitaip, aš balsuosiu prieš, jis su tuo velniu obuoliauti ir nueis iš karto. Nes jeigu ateina daugiau negu 85, apsimetę teisuoliais bausti už tai, ko nepadarė, tai ir surenkami balsai.
Kas Petrui suorganizavo tą situaciją? Socialdemokratai. Tą mes puikiai žinome. Kolega, šalia sėdėjęs, A. Palionis labai gerai pasakė: aš mačiau, kad P. Gražulis to nepadarė, nepaspaudė. Tai už ką mes jį dabar baudžiame? Už tai, ko nepadarė. Jeigu mes kalbėtume apie visą P. Gražulio gyvenimą – jis gerai elgėsi, negražiai elgėsi, taip, jis kiekvienas… ryški asmenybė, jis daug kalba. Bet mes jį teisiame ne už visą gyvenimą, ką jis gyvenime veikė, – mes jį dabar bausime už tai, ko jis nepadarė.
Žinoma, socdemai su konservatoriais susibėga, greitai susitaria, pasiderina, kaip čia ką darys, kurį kalbantį reikia nutildyti. Na, puikiai visa tai vyksta, labai gerai. Iš valdančiųjų labai gerai Petro paklausė: Petrai, o kodėl tu pats greitai nenubėgi atsistatydinti? Nes tada jiems būtų lengviau, nereiktų jaustis bolševikais, kurie nubaudžia už tai, ko nepadarė. Na, bet Petras to nepadarė. Žinoma, bolševikai taip pat labai tyčiodavosi iš aukos. Senais laikais, iš istorijos, kas atsimenate istoriją ir senelių pasakojimus. Gentvilas ką tik padarė tą patį – pasityčiojo iš Petro žodžių. Išsityčiojo, jis jautė malonumą: žiūrėk, Petrai, mes tave nubausime už tai, ko tu nepadarei. Ir reikia netgi dar pasityčioti iš tų žodžių.
Gaila, bet istorija kartojasi. Ir pasirodo, kad kartojasi tokiais laikais. Ne veltui vienas įžymus žmogus yra pasakęs: komunizmas sugrįš per liberalizmą. Tai dabar ir turime žaliąjį komunizmą – ką ministras neša, baisiau negu kitose šalyse. Visa tai grįžta. Ir dabar, po šio balsavimo, mes pamatysime, kas nuėjo su velniu obuoliauti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Vyšniauskas. Kalbės frakcijos vardu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš tikrai kviečiu į šiandienos posėdį, į šį procesą žiūrėti be emocijų, labai šaltai, kaip į tai žiūrėjo Konstitucinis Teismas. Todėl norėčiau priminti, jog Konstitucinis Teismas pateikia tris esminius konstatavimus šioje byloje.
Pirmasis konstatavimas, kad Seimo narys P. Gražulis Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį. Pabrėžiu, kad tai konstatavo jau nebe Seimas, nebe tyrimo komisija, o Konstitucinis Teismas.
Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad balsuodamas už kitą Seimo narį P. Gražulis nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario mandato individualumo reikalavimo. Tai yra labai svarbu. P. Gražulis savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti, priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškraipė balsavimo rezultatus, o tai reiškia, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidą iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą. Tai reiškia, kad net ir vienkartinis balsavimas už kitą Seimo narį yra šiurkštus Konstitucijos sulaužymas.
Visa tai susakė Konstitucinis Teismas ir jo doktrina, jo pozicija yra labai aiški. Dėl to šiandien visos interpretacijos, visi bandymai žongliruoti – šiurkštus ar nešiurkštus, vienkartinis ar nevienkartinis – yra absoliučiai beprasmiai. Teismas pasakė savo poziciją, todėl mes, Seimas, jeigu gerbiame pirmiausia savo paties, kaip Tautos atstovybės, garbę ir orumą, turime atlaisvinti Seimo narį P. Gražulį nuo jo šiuo metu einamų pareigų. Kviečiu balsuoti už apkaltą.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai prieš. Prašom į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matyt, kolegos, pradėsime nuo to cirko, nuo kurio čia taip skambiai pradėjote, nes iš tiesų dabar cirku kaltindami visus, aš manau, valdantieji, pirmiausia turėtumėte pasižiūrėti į save. P. Gražulio mygtuko paspaudimus, jeigu mes paskaičiuotume, kiek valandų sugaišo Seimas, mes nagrinėjome tikrai ilgiau ir sunkiau negu 160 mln. iš ESO lėšų paėmimą, dėl ko nukentėjo gyventojai. Mes nagrinėjome ilgiau negu elektros kainų suvaldymą, kai pernai žiemą buvo didžiulė kainų krizė. Aš jau nekalbu apie tai, kad net jeigu paskaičiuotume, kiek laiko sugaišome nuo pavasario sesijos P. Gražuliui ir krašto gynybai, tai net neabejoju, kad pasirodytų, jog krašto gynybai mes laiko sugaišome mažiau. Šiuo atveju jūsų temų pasirinkimas ir jūsų sprendimai buvo visą pavasario sesiją, visą vasarą ir rudenį daryti cirką iš P. Gražulio.
Dabar galų gale pasižiūrėkime, kaip atrodė P. Gražulio atsakinėjimas, kai aš, net sėdėdama tame savo kampe, toli nuo valdančiųjų, girdėjau replikas, kurios vėlgi sklido iš jūsų ir dažnai salėje netgi savo garsumu permušdavo P. Gražulio kalbėjimą. Tai ne jūs čia cirką darėte šiandien salėje, kai kalbėjo P. Gražulis? Aš manau, kad dažnai kalbant ir ką nors bandant apkaltinti reikėtų pirmiausia pasižiūrėti į save ir į tą cirką, kuris labai nuosekliai truko Seimo salėje, truko apkaltos komisijoje, ji vėlgi sugaišo daug darbo valandų dėl to paties mygtuko paspaudimo, kurio nesimato.
Dabar pasižiūrėkime į Konstitucinio Teismo sprendimą, kurį čia taip visi labai minėjote. Konstitucinis Teismas, atsimindamas savo ilgametę praktiką, savo nutarime cituoja, kad šiurkštus pažeidimas yra kartotinis, tyčinis, sisteminis pažeidimas, bet, kas įdomiausia, priimdamas sprendimą dėl P. Gražulio, neanalizuoja, ar P. Gražulio buvo tyčinis, sisteminis, kartotinis pažeidimas, nes jeigu paanalizuotume, ar ten buvo sistema, ar buvo išankstinis susitarimas, ar buvo sąmoningas sprendimas, kuomet žmogus nuo pat pradžios aiškina, kad neatsimena, kaip balsavo, greičiausiai atsakymas nebūtų toks gražus. Tai šiuo atveju aš manau, kad skaitant Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą reikėtų skaityti ir tai, ko ten nėra, nėra praktikos, kurią Teismas užsispyrusiai kartoja, analizės šituo konkrečiu P. Gražulio klausimu. Konstitucinės justicijos byloms, tokiu atveju išvadoms, visą laiką yra svarbus ir pažeidimo sunkumas, tai yra kiek tas pažeidimas tikrai iškreipia Seimo valią, kiek tas pažeidimas padarė žalos ir kiek jisai buvo negrįžtamas. Balsavimas buvo net ne dėl įstatymo, dėl Seimo darbų programos, ir P. Gražulio balsas, jeigu jisai toks ir buvo, nebuvo lemiantis. Tai klausimas, apie kokį sunkumą mes šnekame? Jeigu kalbame apie valstybei padarytą žalą ir reputaciją, tai vėl, matyt, retorinis klausimas, kas daugiau valstybei padaro žalos ir reputacijai labiau kenkia, ar tas P. Gražulio mygtukas, ar Seimo Pirmininkė, kuri kartu yra ir nuteistos partijos pirmininkė? Tai aš manau, kad mes į visus tuos klausimus ir atsakysime balsuodami dėl to paties P. Gražulio.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai A. Širinskienei. L. Slušnys – motyvai už.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveiki, kadangi teko pačiam komisijai vadovauti ir turbūt viską mačiau ir girdėjau, man iš pradžių nesinorėjo kalbėti iš tiesų nieko, nes viskas man tarsi ir aišku, bet ir bijau būti šališkas. Sunku buvo klausyti melo, kuris sklido čia iš kolegų, buvo sunku, todėl neištvėriau sėdėti tyloje. Pono P. Gražulio nejudinsiu, tai jo sąžinės reikalas, kaip jis elgiasi salėje, kaip jisai kalba ir ką jisai daro. Mane iš vietos pakėlė kitas kolegų melas – A. Palionio liudijimas, kurį pateikė kaip faktą, kai jau tikrai nedalomai pasakyta, kad ponas P. Gražulis nebalsavo ir jisai tikrai matė. Tai aš noriu tiesiog čia kolegoms ir visai Lietuvai pasakyti, kad pats A. Palionis, kadangi dėl galimai melagingų parodymų buvo perduota medžiaga prokuratūrai, toje pačioje prokuratūroje aiškiai pasakė, kad jis šito veiksmo nematė. Aš iš tiesų nuoširdžiai šiandien nesuprantu, kokiu būdu A. Palionis, šitaip liudydamas specialiojoje komisijoje, išvengė Baudžiamojo kodekso nuostatų. Jeigu tai būtų visiškai eilinis pilietis, pats pasirašęs dėl melagingų parodymų užtraukiamos baudžiamosios atsakomybės, ko gero, jam būtų iškelta byla. Šiuo atveju kažkokiu būdu buvo pasakyta, kad tai yra klaida. Apgailestauju, kad šitą melą mes nešiojame salėje ir pateikiame melą kaip tam tikrą tiesą. Aš prašyčiau vengti šito dalyko. Ir tikrai nėra tai patvirtinta. A. Palionis galės pats pasisakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Palionis – replika. Buvo paminėta pavardė. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti gerbiamam komisijos pirmininkui, kodėl aš neturiu baudžiamosios atsakomybės. Todėl, kad jūs, gerbiamas pirmininke, pažeidėte procedūras pirmininkaudamas savo komisijos posėdyje ir manęs kaip liudytojo iš pradžių nesupažindinote su filmuota medžiaga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau motyvai prieš – D. Kepenis. L. Girskienė taip pat norėtų replikuoti. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, kadangi aš buvau komisijoje, galiu paliudyti, kad komisijos darbui vadovavo ne ponas L. Slušnys, o komisijos sekretorė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už replikas. Ir D. Kepenis – motyvai prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes šiandien sprendžiame ne tiktai P. Gražulio likimą, mes šiandien atsakysime į klausimą, kodėl mūsų Seimas taip žemai nusmuko Lietuvos piliečių akyse? Šiandien mes sužinosime absoliučiai aiškų atsakymą, kodėl mes tame dugne. Labai dažnai mūsų piliečiai klausia, ar jūs turite sąžinę? O kur jūsų garbės jausmas, ponai? Ir į tą klausimą nelabai eina atsakyti. Aš jau ne kartą esu paskelbęs, kad sėdžiu veidmainystės bokšte. Tiek daug veidmainių vienoje vietoje nesu matęs. Nesu matęs tiek daug veidmainių vienoje vietoje, kiek aš matau čia, Seime.
Ir tik neseniai sprendėme, kad tuo pačiu metu, kai čia gaudėme Petrą paspaudus mygtukus, va, viena ponia anoje pusėje ne kartą spaudė mygtukus, bet tarsi nepastebėjome, tokia smulkmena tie paspaudimai buvo. Ot Petro paspaudimas buvo pats didžiausias pasaulyje, nekalbu apie Lietuvą, nusikaltimas, baisesnio nebuvo. Kiek valandų mes sprendėme Petro likimą, dar nė karto Seime nė vieno Seimo nario likimas tiek ilgai nebuvo sprendžiamas. Tiek metų čia jis buvo persekiojamas, gaudomas ir pagaliau pagavome! Dabar jau Petrui bus šakės!
Kai sprendžiame žmogaus likimą, gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų pirmiausia padėkime ranką sau ant širdies ir pakalbėkime, pradėkime nuo savęs, o po to paaiškės, kiek laiko mes čia sugaišome ir kiek Lietuvos bėdų ir nelaimių praeina pro šalį, kai mes dabar sprendžiame tą baisų Petro nusikaltimą. Kadangi aš manau, kad turiu garbės jausmą ir sąžinės pakankamai, džiaugiuosi, kad mano frakcija palaiko vienas kitą, mes šitame farse nedalyvaujame. Būkite sveiki.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, kadangi porą kartų nuskambėjo mano pavardė tokiame nesmagiame kontekste, tariamai aš tyčiojuosi iš Petro. Gerbiami kolegos, aš perskaičiau tris tikslias Petro citatas, pasakytas jo pasisakymo metu. Jeigu netikite, patikrinkite mano pacituotas citatas stenogramoje, ji labai greitai atsiras su Petro pasakytais žodžiais. Ir aš dar perklausiau, gerbiamas Petrai, galbūt tai yra lapsus linguae? Man suprantama Petro situacija. Žmogus emociškai susijaudinęs pavadino, kad dėl kovido pradanginti 300 mlrd. eurų. Aš suprantu, aritmetika gal nėra stiprioji pusė ir tikrai nepriimk to kaip tyčiojimosi. Aš pripažįstu emocinę būseną, kai galima suklysti. Bet kai iš esmės tris kartus pasako, kad skaitė tarybinę uždraustą literatūrą, tai leidau sau paklausti.
Taigi, Petrai, jeigu traktuoji, kad aš tyčiojuosi iš tavęs, tai atsiprašau. Aš tikrai nenoriu pasityčioti, o tik pacitavau paties žodžius. Bet aš matau kitą problemą, kad tyčiojamasi iš valstybės institucijų, šiuo atveju iš Konstitucinio Teismo sprendimo. Juk ne mūsų iniciatyva šiandien tenka svarstyti. Jeigu Konstitucinis Teismas nebūtų matęs jokio nusižengimo, šiandien Seimas nesvarstytų. Yra Konstitucinis Teismas kaip konstituciniams klausimams svarbiausia teisminė institucija šalyje, ir šiandien dėl to Konstitucinio Teismo sprendimo Seimas susirenka ir sprendžia kolegos P. Gražulio atsakomybę. Štai čia aš matau tam tikrą tyčiojimąsi iš valstybės institucijų, konkrečiai Konstitucinio Teismo sprendimo. Ir man tuo labiau apmaudu, kad viena partija arogantiškai, pradėdama nuo pirmininko, baigdama savo partijos nariais, pasako: tai yra farsas, tai yra cirkas, mes šiame farse nedalyvausime. Čia mes einame gana toli. Deinstitucionalizuojame savo valstybės valdymą, nepripažindami galutinių sprendimų, kuriuos priima valstybės institucijos, Konstitucinis Teismas. Tai yra jau matytas kelias, aštuonerius metus stebėtas kaimyninėje Lenkijoje. Politika aukščiau teisės. Man ir toliau atrodo, kad Lietuvos Respublikoje teisės viršenybė yra svarbesnė negu politiniai išvedžiojimai, todėl aš suprantu, kad slapto balsavimo metu kas kaip norės, tas taip išreikš. Bet gal bent jau viešai iš šitos tribūnos nesityčiokime iš Konstitucinio Teismo sprendimų, nepaisant to, ar jis mums patinka, ar nepatinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis taip pat užsirašė diskutuoti, bet diskutuoti gali tik kiti Seimo nariai. Tačiau per šoninį mikrofoną, žinoma, gali replikuoti, nes pavardė buvo…
P. GRAŽULIS (MSNG). Be abejonės, gerbiamas Eugenijau. Taip, tai yra emocinė būsena. Tai nėra lengva kalbėti, prisimenant jautrius gyvenimo epizodus, tuo labiau kad konservatoriai šaukė, stengėsi mane išmušti iš vėžių, kad išsimuščiau iš minties. Bet manau, vietoj to reikėjo pasakyti, kad tarybiniais laikais uždrausta literatūra buvo skaitoma. Taip, tai yra lingvistinis dalykas, bet nesikabinėkite prie žodžių.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti kitam kolegai, Audriui. Audriau, taigi jūs pradėjote šitą cirką, ne aš. Jūs pradėjote man apkaltą, ne aš. Jūs galėjote nutraukti, ne aš. Ne mane kaltinkite – kaltinkite save.
Dar vieną faktą pamiršau čia pasakyti. Konstitucinio Teismo aš prašiau, kad atsižvelgtų ir į Seimo opozicijos atskirąją nuomonę dėl mano balsavimo, bet jie to klausimo visiškai nenagrinėjo. Jiems S. Šedbaras, mano giliu įsitikinimu, buvo jau parašęs sprendimą. Jie jį tik perskaitė, kaip sovietmečiu teismai perskaitydavo politinių kalinių KGB priimtus sprendimus.
PIRMININKĖ. Visi, užsirašę diskutuoti, pasisakė. Dabar, kolegos, pagal Seimo statuto 242 straipsnio 1 dalį, pasibaigus Seimo nario mandato panaikinimo svarstymui, dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, Seimo Pirmininkas ar pavaduotojas pateikia atskirą Seimo nutarimo projektą. Projekte nurodoma Konstitucinio Teismo išvados esmė – sprendimas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Balsavimas slaptas. Perskaitysiu balsų skaičiavimo grupės sudėtį: A. Butkevičius (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“), V. Giraitytė-Juškevičienė (Darbo partijos frakcija). Atrodo, ji šiandienos posėdyje nedalyvauja, kaip suprantu. L. Girskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), A. Lydeka (Liberalų sąjūdžio frakcija), M. Matijošaitis (Laisvės frakcija), B. Pietkiewicz (Mišri Seimo narių grupė), V. Rakutis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija) ir E. Sabutis (Socialdemokratų partijos frakcija).
Perskaitysiu Seimo nutarimo „Dėl Petro Gražulio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ projektą: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. KT100-I1/2023 konstitucinės justicijos byloje Nr. 14/2023 pripažino, kad „Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kad „šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, nutaria:
1 straipsnis. Panaikinti Petro Gražulio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.
2 straipsnis. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“
Gerbiami kolegos, noriu informuoti, kad nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Mums reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra visiškai įprastas. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkui.
Balsavimo pradžia – 15 val. 20 min. (pradedame balsavimą), 15 val. 50 min. balsavimas baigiasi ir 16 val. 10 min. renkamės į posėdį. Bus rezultatų paskelbimas ir posėdžio tęsinys. Dar kartą pakartoju: 15 val. 20 min. balsavimas prasideda, 15 val. 50 min. balsavimas baigiasi, 16 val. 10 min. grįžtame į posėdį. Dėkoju.
Skelbiu posėdžio pertrauką.
Pertrauka
16.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Petro Gražulio Seimo nario mandato panaikinimo“ projektas Nr. XIVP-3423(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame Seimo posėdį. Pirmiausia norėčiau pagarsinti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Petro Gražulio Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ priėmimo (projektas Nr. XIVP-3423).
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 105, rasta biuletenių 105, galiojančių – 98, negaliojančių – 7. Už – 86, prieš – 8, susilaikė 4. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas A. Butkevičius. (Plojimai) Prašau tylos!
Taigi 2-1.2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Petro Gražulio Seimo nario mandato panaikinimo“ priimtas (projektas Nr. XIVP-3423(2). (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kadangi Petro salėje jau nėra, o buvau pažadėjęs, tai iš tikrųjų noriu pasidžiaugti parlamentu, kad šiandien išlaikėme tą egzaminą ir įvertinome Konstitucinio Teismo nutartį.
Taip pat norėčiau pasidžiaugti ir už Petrą. Petras dabar išties galės pailsėti. Pailsėti nuo valdžios, pailsėti nuo tų nelemtų konservatorių, kurie (rupūžės) tikrai tiek energijos ir sveikatos suėdė. Dabar viskas bus kitaip. Petrai, aš tikiu, kad klausote, galėsite pailsėti, galėsite atrasti kažką naujo, galbūt net pakeliauti. Aš savo kalboje jau minėjau, kad, Petrai, jūs man esate kaip artistas (gerąja to žodžio prasme) Seime, vildamasis, kad vis dėlto vairavimo teisės jau yra atgautos, kaip artistą norėčiau su daina ir išlydėti. Galima? (Balsai salėje) Na gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš tęsiu Seimo statuto pagarsinimą. 242 straipsnio 3 punkte sakoma: „Nuo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse momento asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato.“ Taigi šią procedūrą baigėme. Bet matau, kad V. Ąžuolas dabar norėtų replikuoti. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bolševikai taip pat tyčiojosi iš aukos. Jūs norite tyčiotis? Tyčiokitės, tyčiokitės, bet viskas sugrįš, nebijokite.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Tęsiame toliau. Rezerviniai klausimai.
16.13 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3156(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3157(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3158(2), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3159(2) (svarstymas)
Rezervinis 1-1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3156(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pranešėją A. Bagdoną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Toliau ruošiasi R. Vaitkus pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Atsiprašau, dėl pagrindinio ir lydimojo, dėl visų.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą ir lydimuosius ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Vaitkus pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas lapkričio 22 dieną svarstė įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas. J. Gudauskas pristatys komiteto išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Kaimo reikalų komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Pasiūlė kaip pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados yra pristatytos.
Diskusijoje užsirašė kalbėti S. Gentvilas. Kviečiu į tribūną.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, sveikinu projektą, sklandžiai ėjusį per komitetus. Atėjau į tribūną su vienu prašymu, kad visgi jisai įsigaliotų sausio 1 dieną, ir norėtume, kad, visus projektus imant nuosekliai, įsigaliojimas būtų sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministrė galėtų paliudyti, kad tam yra pasiruošta, bet tai susiję ir su žemės perdavimu miestams ir miesteliams. Jeigu mes pavėliname šio straipsnio įsigaliojimą, vadinasi, sausio 1 dieną vėluojame miestams, miesteliams atiduoti valstybinę žemę, todėl nuosekliai prašau ir kviečiu balsuoti už kuo ankstesnę įsigaliojimo datą, tai yra sausio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių diskutuoti nėra. Yra viena pataisa. Kaimo reikalų komitetas. Ar J. Gudauskas galėtų pristatyti Kaimo reikalų komiteto pataisą? Galima iš vietos.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlė nukelti datą, bet mes pritarėme Ekonomikos komitetui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas turėtų pasisakyti dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo, nes Ekonomikos komitetas yra pagrindinis.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui pritarė iš dalies, pasiūlydamas nustatyti įsigaliojimo laikotarpį ne 2025 m. sausio 1 d., o 2024 m. liepos 1 d., tai būtų metų vidurys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Už niekas neužsirašė kalbėti. Prieš kalba S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš visų pirma norėčiau paprašyti balsuoti, kad būtų balsuojama dėl Vyriausybės pirmosios datos, tai yra 2024 m. sausio 1 d., ir nebūtų pritarta nei Kaimo reikalų komiteto, nei Ekonomikos komiteto pritarimui iš dalies, kas yra pavėlinimas. Gali paliudyti tiek ekonomikos ministrė, tiek premjerė – suderinta, Vyriausybė teikia, kad įsigaliojimas būtų 2024 m. sausio 1 d. Tokią datą ir reikia išlaikyti tiek dėl NŽT pertvarkos, tiek dėl strateginių investuotojų, kurie laukia šio žemės rezervavimo modelio. Tai kviesčiau balsuoti iš esmės ir prieš Kaimo reikalų komiteto, ir prieš Ekonomikos komiteto kompromisinius variantus.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas – motyvai už Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pritariu šiam pasiūlymui. Tam, kad jūs suprastumėte, koks chaosas ateina su visa šia pertvarka, tai galima pavadinti tragedija. Žmonės dabar išgirdo: nuo sausio 1 dienos gyvo aptarnavimo NŽT nebebus, bus dalis žmonių atleisti, dalis perkelti, viską suvarysime į skaitmeninį komunizmą. Dabar kas išeina su valstybinės žemės nuoma? Pavyzdys: rytoj bus vienoje NŽT svarstoma dėl nuomos, tai jeigu gyvai žmogus neatėjo, gaus laukti dar pusę metų, kad gautų išsinuomoti žemę. Žemės nuomos dokumentų tvarkymas užtrunka nuo metų iki pusantrų metų, o po to, kai ūkininkas nori deklaruoti, tai žinote, kas jam pasakoma? Dėl to, kad NŽT nesutvarko popierių, tu deklaruoti negalėsi, bet žemės mokestį reikės susimokėti. Tą chaosą reikia bent pusmečiui nukelti ir kažką sutvarkyti, nes kas ten bus, tai bus chaosas totalus. Tai dar vienas įrodymas, kad nesugebate susitvarkyti su savo reformomis, kurias patys darote. Geriausias sprendimas būtų, kaip su švietimu, nukelti tą reformą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Svarstymo stadija. Taigi turime apsispręsti balsuodami, primenu, dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 49, prieš – 39, susilaikė 21. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta, taigi, lieka pagrindinio komiteto versija.
Motyvai dėl viso projekto po svarstymo. Kolegos, primenu, kadangi turime vos kelis projektus, balsuojame po kiekvieno. Dėl motyvų niekas neužsirašė, taigi balsuokime po svarstymo. Kas pritariate Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 66, prieš – 3, susilaikė 39. Pritarta po svarstymo. Tiesiog informuoju, kad dėl lydimojo taip pat analogiška situacija dėl įsigaliojimo datos ir ji keliama į priėmimo stadiją.
Rezervinis darbotvarkės 1-4 klausimas – lydimasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3159. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Kaimo reikalų komiteto pataisa. Prašom pristatyti, gerbiamas Jonai. Rezervinis 1-4 klausimas. Kaimo reikalų komiteto pataisa dėl 2 straipsnio. Ji yra šiek tiek platesnė, todėl prašau ją pristatyti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas apsvarstė, siūlė nukelti datą, bet tada pasiliekame prie pagrindinio komiteto… Yra susiję klausimai.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Lygiai taip pat kviečiu palaikyti pirminį Vyriausybės projektą, kad įsigaliojimas būtų kuo ankstesnis, todėl kviečiu nepritarti, kad pavėlintume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi balsuokime dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui dėl rezervinio 1-4 klausimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 40, prieš – 37, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Apsispręskime dėl viso rezervinio 1-4 klausimo. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 82, prieš – 2, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
16.24 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją M. Skritulską, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu J. Urbanavičių, kad pristatytų komisijos išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat svarstė šį įstatymą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 2 klausimo – projekto Nr. XIVP-3328. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta. Ekonomikos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta svarstymui skubos tvarka.
16.26 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3015(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3015(2). I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, kadangi dabar žiūrėdama suvestinį tekstą aš, tiesą sakant, nelabai suprantu, kaip yra atsižvelgta į Vyriausybės pasiūlymus, ir nelabai matau galimybių prašyti už Vyriausybės pasiūlymus balsuoti taip, kaip dabar komiteto yra parengtas tekstas svarstyti. Prašyčiau vis dėlto iki rytojaus pertraukos, kad būtų galima išsiaiškinti, kas ten dabar yra sudėta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Darau prielaidą, kad frakcijos vardu, gerbiamas pone Skverneli. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama Pirmininke, prielaidos turbūt negalima daryti – reikia klausyti pažodžiui, ką sako. Nebuvo frakcijos vardu. Tai aš frakcijos vardu prašau daryti šio klausimo svarstymo pusės valandos pertrauką.
Ir paklausiu premjerės, kas gi pasikeis, jeigu nesupranta kažkokių formuluočių šiandien, iki kito posėdžio? Formuluotės išliks tokios pačios. Kaip suprantu, skaityta, tekstas taip pat yra skaitytas, tai kas pasikeis iki kito posėdžio? Todėl frakcijos vardu prašau pertraukos, pusės valandos šio klausimo svarstymo pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, du dalykai. Premjerė turi teisę prašyti ir Vyriausybės vardu. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, jūs puikiai žinote, kad… (Balsai salėje) Antras dalykas, jūs žinote, kad yra pagal prašymo eiliškumą.
Prašau. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu, kad už Vyriausybės išvadą būtų galimybė balsuoti. Taip, kaip dabar yra pateiktas tekstas, Vyriausybės visa išvada yra sudėta į vieną krūvą ir tikrai nėra kaip už ją balsuoti. O aš vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuojama už Vyriausybės išvadą. (Balsai salėje) Sutvarkykite suvestinį tekstą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau neįsivelti į diskusijas apie tai, kas pasikeis. Apsispręskime balsuodami, ar pritariame pertraukai iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Buvo siūlymas.
Balsavo 97: už – 58, prieš – 13, susilaikė 26. Pertraukai iki kito posėdžio pritarta.
A. Širinskienė norėtų replikuoti po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis dėlto, Pirmininke, kadangi jau kelintą kartą čia iškyla tas klausimas, gal pasakytumėte, kuriuo Statuto straipsniu remdamasi premjerė gali prašyti pertraukos Vyriausybės vardu?
PIRMININKĖ. Žinoma, pasakysiu. 162 straipsnio 2 punktu. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, tikrai su visa pagarba ir be emocijų, bet tikrai norėčiau paklausti, kokiu būdu komitetas dabar, paėmus pertrauką, galės grįžti prie svarstymo? Komitetas yra priėmęs išvadą po svarstymo. Tą išvadą plenarinių posėdžių salėje reikia apsvarstyti ir priimti arba vienokią, arba kitokią išvadą. Jeigu yra pasiūlymų, kažkokių nesupratimų, klaidingų formuluočių, iki priėmimo stadijos yra registruojamos pataisos, komitetas vėl apsvarsto ir jos bus… Aš taip įsivaizduoju procedūrą. Kaip čia mes procedūriškai dabar?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš, kaip vedanti posėdį, girdžiu pasiūlymą daryti pertrauką iki kito posėdžio ir teikiu jį balsuoti. Toks yra mano vaidmuo.
A. MAZURONIS (DPF). Bet komitetas vis tiek nebegalės grįžti prie formuluočių svarstymo stadijoje, nes jis jau priėmė išvadas.
PIRMININKĖ. Jeigu negalės, mes kitame posėdyje svarstysime tą patį. Aš nematau problemos ir nesuprantu priekaištų man, kaip Seimo posėdį vedančiai, esmės.
Prašau. I. Šimonytė, po to A. Širinskienė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vyriausybės išvada yra iš penkių punktų. Aš norėčiau, kad Vyriausybės išvada būtų taip ir pateikta, kad būtų galima prašyti balsuoti dėl konkretaus Vyriausybės pasiūlymo konkretaus punkto, o ne dėl visos išvados, nes toje išvadoje yra ne tik pasiūlymai dėl įstatymo projekto, bet taip pat ir tam tikri pastebėjimai.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš grįžtu, Pirmininke, prie savo klausimo, nes 162 straipsnio 2 dalyje kalbama apie skubos tvarką, o ne apie pertraukos prašymą. Diskusija vyksta dėl pertraukos prašymo ir jūs sakėte, kad Vyriausybės vadovė gali prašyti pertraukos Vyriausybės vardu. Būkite maloni, nurodykite tą straipsnį, kuriuo jūs remiatės, nes mes Statute kažkodėl to straipsnio nerandame.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, premjerė I. Šimonytė, prašydama pertraukos, tikriausiai gali jos prašyti…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jinai jos neprašė frakcijos vardu. Nėra numatyta Vyriausybės vardu…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūsų prerogatyva…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …galimybės prašyti pertraukos.
PIRMININKĖ. …yra mane skųsti Etikos ir procedūrų komisijai, nes aš nestatutiškai suteikiau pertrauką, kuomet nebuvo pasakyta – frakcijos vardu. Nors atkreipiu dėmesį, kad ne vieną kartą yra buvę taip, kad kolegos ir iš opozicijos paprašo pertraukos ir nepasako, kad tai yra frakcijos vardu. Tai nėra, matyt, toks klausimas, kuris nėra buvęs mūsų praktikoje.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. (Balsai salėje) Nešaukite, pone Skverneli.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kadangi buvo paprašyta pertraukos, vėliau buvo klausiama iš salės ir kolegų, ir Pirmininkės, ar tai yra frakcijos vardu, mes tą savo prašymą įgarsinome. Yra buvę ne sykį, kad atsistoja kolega ir sako: prašau pertraukos. Tada pirmininkas: ar jūs prašote frakcijos vardu? Taip. Ir viskas. (Balsai salėje) Apie ką aš meluoju? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš grįžtu prie eiliškumo. (Balsai salėje)
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taigi mes buvome… Jūs šaukėte, ar tai yra frakcijos vardu? Mes sakėme – taip, tai yra frakcijos vardu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Grįžtame prie eiliškumo. Vadinasi, I. Šimonytės prašymas buvo nestatutinis. Tada pirmasis statutinis prašymas buvo kolegos prašymas dėl pusvalandžio. Dabar ateina Konservatorių frakcijos vadovė ir taip pat prašo pertraukos iki kito posėdžio. Balsavimo eilės tvarka yra tokia, kad mes dabar turime balsuoti dėl A. Mazuronio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, Seimas jau apsisprendė dėl pertraukos iki kito posėdžio.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį – taip, nenuskambėjo žodžiai „frakcijos vardu“. Tie žodžiai nuskambėjo iš vietos ir tie žodžiai patvirtinti visų konservatorių balsais, išskyrus vieno neklaužados – P. Saudargo. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos.
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391. Pateikimas. Kviečiu į tribūną ministrę A. Armonaitę. Ji ir pateiks šį projektą.
A. Mazuronis norėtų dar kartą pasisakyti.
A. MAZURONIS (DPF). Aš tik šiek tiek noriu, Pirmininke. Kas nors man galite atsakyti, kas pasikeis iki kito posėdžio komiteto suformuluotoje išvadoje, kurią komitetas jau yra priėmęs? Niekas nepasikeis.
PIRMININKĖ. Matyt, trečią kartą premjerė atsakys į tą patį klausimą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, kaip dabar pateiktas suvestinis tekstas. Suvestiniame tekste visa Vyriausybės išvada yra sumesta į vieną krūvą. O pasiūlymas, kuriame yra siūloma, jog Vyriausybė nustatytų tvarką, kaip yra įrengiami greičio matuokliai, yra esminis. Jeigu Seimas tą patvirtina, tuomet atsiprašau, bet kiti pasiūlymai netenka prasmės, nes tai prieštarautų pirmam pasiūlymui. Aš noriu, kad dėl jo būtų balsuojama, todėl Vyriausybės išvadą prašau išdalinti gabalais.
16.33 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391 (pateikimas)
PIRMININKĖ. A. Armonaitė pristatys rezervinį 4 klausimą. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, visų pirma šio įstatymo pakeitimą noriu pradėti nuo džiugių žinių, kurios pasiekė mus visai neseniai. Tai yra penktadienį Lietuva pirmą kartą istorijoje pateko į pažangiausių Europos valstybių dešimtuką – užimame 7 vietą iš 35 Europos atvirų duomenų reitinge. Norime kilti toliau, norime, kad tai nebūtų pabaiga, ir toliau kuriame teisines prielaidas, kaip atverti daugiau duomenų mūsų piliečiams, verslui ir visiems, kas tiktai galės jais atvirai naudotis.
Teikiu jums Vyriausybės patvirtintą ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės yra du tikslai. Pirmasis tikslas – siūlome praplėsti įstatymo taikymo sritį, apimant visus valstybės valdomus subjektus, vadinasi, įstatymą taikyti ir akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso akcijos ir kurios teikia bet kurios srities viešąsias paslaugas. Ankstesniais įstatymo pakeitimais mes jau įpareigojome didžiąją dalį akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių atverti duomenis, tačiau daugiausia tai buvo, na, išvardintose srityse veikiančios bendrovės, tokios kaip dujų ir šilumos ūkio, energetikos, vandentvarkos, transporto, oro uostų, uostų, pašto paslaugų, naftos ir dujų gavybos, anglių, kietojo kuro žvalgymo ir gavybos, viešojo keleivinio transporto, oro susisiekimo paslaugų teikimo. Likusiems valstybės valdomiems subjektams įstatymas nėra taikomas ir mes šiais įstatymo pakeitimais išspręsime šitą problemą. Tokių bendrovių, kurioms įstatymas bus taikomas, yra 94. Jeigu kam nors įdomu, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, yra tokia Nacionalinė plėtros įstaiga, tai yra Vyriausybės įstaiga, ji taip pat turės atverti savo duomenis.
Antrasis tikslas yra teisinis aiškumas, kurį įvedame ir siūlome įstatyme aiškiai nurodyti, kad didelės vertės duomenų rinkiniai atveriami pagal ES reglamente nustatytą tvarką ir sąrašą. Tai yra daugiau toks techninis pakeitimas. Galbūt galėtumėte paklausti, kas yra tie didelės vertės duomenų rinkiniai? Tai yra tokie rinkiniai kaip geoerdviniai duomenys, žemės stebėjimas, aplinka, meteorologiniai duomenys, statistika, bendrovės, bendrovių valdymas nuosavybės teise, judumas ir kiti dalykai.
Prašau pritarti įstatymo pakeitimams. Judėkime pirmyn, kad ne tik reitinguose dar geriau atrodytume, negu jau pavyksta, bet ir tiesiog daugiau inovacijų sukurtų mūsų verslas, mokslas ir bet kas, kas domisi tais valstybės valdomais duomenimis. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prašau pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Prašoma pertraukos iki kito posėdžio.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Arba Vyriausybės vardu, koks skirtumas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Atsiprašau?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu? Bendru sutarimu pertrauka iki kito posėdžio, tai yra iki rytdienos. Dėkui.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iki galo sutvarkyti.
16.38 val.
Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Rezervinis 5 klausimas – Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392. V. Ąžuolas norėtų pasisakyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl šio klausimo taip pat frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar kartą prašoma pertraukos. (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Kas pritariate pertraukos prašymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 91: už – 39, prieš – 48, susilaikė 4. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Taigi mes apsvarstėme visus klausimus, kuriuos šiandien buvome numatę, ir baigiame posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.