LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO nr. I-2223 6, 25, 26 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 5, 6, 23, 28 STRAIPSNIŲ, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1539 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1613 2 ir 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Teikiami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 5, 6, 23, 28 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. pasitarimo sprendimą (protokolo Nr. 21, 2 klausimas) optimizuoti Aplinkos apsaugos agentūros ir Radiacinės saugos centro atliekamas funkcijas radiologinio aplinkos monitoringo srityje, t. y. Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas radiologinio aplinkos monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimo, atlikimo, priežiūros ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimo funkcijas perduoti Radiacinės saugos centrui.
Numatomas teigiamas funkcijų optimizavimo poveikis:
1. Branduolinių ir radiologinių avarijų atveju:
1.1. užtikrinamas operatyvus ir kokybiškas rekomendacijų dėl skubiųjų ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų gyventojams taikymo pateikimas, kas ypač aktualu įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje. Rekomendacijų pateikimo laikas, išvengiant tarpinės grandies, pagal preliminarius skaičiavimus sutrumpėtų iki 1,5–2 valandų;
1.2. užtikrinamas kokybiškas ir operatyvus integralių radiologinių tyrimų organizavimas, atlikimas ir jų rezultatų pateikimas, būtinas sprendimams dėl skubiųjų ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų taikymo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, šios avarijos padarinių šalinimo;
1.3. vienas patikimas apibendrintos informacijos šaltinis, taip didinamas teikiamų duomenų patikimumas ir pasitikėjimas gaunama informacija.
2. Optimizuojamos dviejų valstybės institucijų vykdomos funkcijos.
3. Bus taupomi materialiniai ir finansiniai ištekliai:
3.1. efektyviau išnaudojama tyrimams naudojama įranga (įrangos kiekis reikalingas vienai institucijai, darant daugiau tyrimų, mažiau reikėtų dviem institucijoms);
3.2. užtikrinamas pakankamas specialistų skaičius budėti ir reaguoti, įvykus branduolinei ar radiologiniai avarijai, nedidinant skirtų pareigybių skaičiaus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymų projektais siekiama:
1) patikslinti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją, pavedant jai nustatyti su radiologinio aplinkos monitoringo įgyvendinimu susijusias tvarkas;
2) nustatyti Radiacinės saugos centro kompetenciją perėmus radiologinio aplinkos monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimo, atlikimo, priežiūros ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimo funkcijas;
3) patikslinti Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros kompetenciją, perdavus radiologinio aplinkos monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimo, atlikimo, priežiūros ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimo funkcijas, šioms institucijoms nustatytą kompetenciją aplinkos radiacinės saugos ir branduolinės saugos srityse;
4) suderinti susijusias keičiamų įstatymų nuostatas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas Vitalijus Auglys, tel. 8 686 46087, el. p. [email protected]) patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. 8 645 89487, el. p. [email protected].
Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 5, 6, 23, 28 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento (direktorius Audrius Ščeponavičius, tel. (8 5) 266 1466, el. p. [email protected]) Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, tel. (8 5) 260 4716, el. p. [email protected]. Tiesioginis Įstatymų projektų rengėjas – Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Ramunė Marija Stasiūnaitienė, tel. (8 5) 236 1936, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Aplinkos ministerija organizuoja, o Aplinkos apsaugos agentūra vykdo valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, kuris yra sudėtinė valstybinio aplinkos monitoringo dalis. Aplinkos apsaugos agentūra vykdo aplinkos komponentų, nurodytų Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 528/490 „Dėl Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas), tyrimus aplinkos oro (aplinkos gama dozės galios, aerozolių, iškritų tankiajame monitoringo tinkle) ir paviršinio vandens (vandens, dugno nuosėdų, biotos (žuvų ir augmenijos)), administruoja automatinių radiologinių matavimų – ankstyvojo perspėjimo RADIS sistemą ir ARGOS prognozavimo sistemą, išduoda laboratorijoms leidimus tyrimams pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitant ir leidimus radionuklidų aktyvumo koncentracijų aplinkoje tyrimams. Radiacinės saugos centras atlieka Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos apraše nurodytus tyrimus (maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens, kritulių, dirvožemio ir aplinkos gama dozės ekvivalento) ir pagal visus valstybinio aplinkos radiologinio monitoringo duomenis (įskaitant ir pateiktus Aplinkos apsaugos agentūros) vertina poveikį visuomenės sveikatai ir gyventojų apšvitai. Abi institucijos teikia savo gautų rezultatų ataskaitas Lietuvos visuomenei ir Europos Komisijai.
Pagal esamą teisinį reguliavimą institucijų vykdomos funkcijos nesidubliuoja, tačiau dėl esamo funkcijų pasiskirstymo, įvertinus tai, kad už siūlymų dėl skubiųjų ir ankstyvųjų apsaugomųjų veiksmų taikymo teikimą atsakingas Radiacinės saugos centras, o šie siūlymai teikiami ir remiantis Aplinkos apsaugos agentūros teikiama informacija, ilgiau užtruktų reagavimas į avarijas ir tokie siūlymai būtų teikiami su užlaikymu. Koncentruojant pajėgumus Radiacinės saugos centre, Radiacinės saugos centras galėtų operatyviau reaguoti ir priimti reikiamus sprendimus ir koordinuoti veiksmus su kitomis institucijomis (Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir kt.).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1) Dėl Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant atskirti Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijas, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas papildomas radiologinio aplinkos monitoringo sąvoka ir apibrėžtimi. Įtvirtinamos nuostatos, kad Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, derina Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatus; rengia valstybinio aplinkos monitoringo programos radiologinio aplinkos monitoringo dalį, nustato ūkio subjektų radiologinio aplinkos monitoringo programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką; Radiacinės saugos centras vykdo valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, derina savivaldybių aplinkos monitoringo programos radiologinio aplinkos monitoringo dalį, kontroliuoja savivaldybių ir ūkio subjektų radiologinio aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus.
Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai yra priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai, todėl siūloma, kad sveikatos apsaugos ministras derintų Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatus.
Savivaldybių aplinkos monitoringo programos radiologinio aplinkos monitoringo dalies derinimo tvarka bus detalizuojama Bendruosiuose savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-436 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.
Nustačius naują teisinį reguliavimą visos su radiologiniu aplinkos monitoringu susijusios funkcijos būtų koncentruotos vienoje institucijoje, todėl būtų aiškesnis funkcijų ir kompetencijų pasiskirstymas. Aplinkos apsaugos agentūrai perdavus Radiacinės saugos centrui funkcijas, bus perduodamos ir visos pareigybės, skirtos aukščiau minėtų funkcijų įgyvendinimui, įskaitant ir leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti (toliau – leidimai) išdavimui. Aplinkos apsaugos agentūra nebeturės kompetencijos ir negalės išduoti tokių leidimų, todėl siūloma nuostata, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. leidimai radionuklidų tyrimams atlikti neišduodami ir neatnaujinami. Leidimus radionuklidų tyrimams atlikti pakeis laboratorijų pripažinimas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant užtikrinti, kad laboratorijos, turinčios leidimus radionuklidų tyrimams atlikti, galėtų tęsti savo veiklą, siūloma Aplinkos monitoringo įstatymą papildyti naujomis nuostatomis, nustatant, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. radionuklidų tyrimus gali atlikti laboratorijos, turinčios leidimus radionuklidų tyrimams atlikti arba akredituotos įstaigos, priklausančios Europos akreditacijos organizacijai, arba pripažintos Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Nuo 2023 m. sausio 1 d. radionuklidų tyrimus gali atlikti laboratorijos, akredituotos įstaigos, priklausančios Europos akreditacijos organizacijai, arba pripažintos Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos agentūros išduotus leidimus turinčių laboratorijų, atliekančių radionuklidų tyrimus, kontrolę iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdys Aplinkos apsaugos agentūra, pasitelkusi kitų institucijų ekspertus.
Siūloma Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nustatyti, kad laboratorijos, turinčios leidimus radionuklidų tyrimams atlikti ir norinčios šiuos tyrimus atlikti, turi iki 2022 m. gruodžio 31 d. būti akredituotos įstaigos, priklausančios Europos akreditacijos organizacijai, arba pripažintos Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
Laboratorijos, turinčios leidimus radionuklidų tyrimams atlikti, bus įspėtos apie numatytus teisės aktų pakeitimus ir galės iki 2020 m. gruodžio 31 d., esant poreikiui, atnaujinti tokius leidimus, pateikdamos paraišką iki 2020 m. lapkričio 15 d., tokiu atveju Aplinkos apsaugos agentūra atnaujintų leidimus iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai laboratorijos, neturinčios, bet norinčios gauti leidimus radionuklidų tyrimams atlikti, turės pateikti paraišką tokiam leidimui gauti iki 2020 m. lapkričio 15 d. Leidimai atlikti radionuklidų tyrimus galios iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo leidimo radionuklidų tyrimams atlikti išdavimo nei viena laboratorijų, turinčių tokius Aplinkos apsaugos agentūros išduotus leidimus, nesikreipė dėl jų atnaujinimo.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu apibrėžiama nauja sąvoka „Radiologinis aplinkos monitoringas“ ir keičiamas Aplinkos monitoringo įstatymo 5 straipsnio 3 punktas tobulina 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (toliau – Direktyva 2013/59/Euratomas) 4 straipsnio 32 punkte apibrėžtos sąvokos „Aplinkos stebėsena“ perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 5, 6, 23, 28 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektu ir Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu yra tobulinamas Direktyvos 2013/59/Euratomas perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę, pateikiama Direktyvos 2013/59/Euratomas ir šių įstatymų projektų atitikties lentelė.
2) Dėl Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 6, 25, 26 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas su Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, patikslinama Aplinkos ministerijos kompetencija, nustatant, kad Aplinkos ministerija organizuoja ir koordinuoja aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą. Taip pat patikslinama, kad Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, netaikoma radiologinio aplinkos monitoringo atveju. Atlikti redakcinio pobūdžio keičiamų straipsnių pataisymai.
3) Dėl Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 5, 6, 23, 28 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant suderinti Radiacinės saugos įstatymo nuostatas su Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, patikslinta Radiacinės saugos įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Radiacinės saugos centro kompetencija radiologinio aplinkos monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimo, atlikimo, priežiūros ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, įstaigos prie ministerijos yra steigiamos valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, taip pat įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas, pakeista Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, įgyvendinanti valstybės politiką radiacinės saugos srityje, išskyrus šios politikos įgyvendinimą, vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir dalyvaujanti ją formuojant, kuri atlieka Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas.
Atitinkamai vadovaujantis Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, 12 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priede pateiktą dalyvavimo formuojant valstybės politiką apibūdinimą, pakeistas Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatant kad Radiacinės saugos centras vykdo žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę (ši Radiacinės saugos centro funkcija išdėstyta kaip konkretus, aiškus rezultatą turintis darbas).
Atsižvelgiant į tai, kad laboratorijų, atliekami radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimai yra svarbūs visuomenės sveikatos saugai užtikrinti ir į tai, kad Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nustatyta, kad tokios laboratorijos turi turėti leidimus atlikti radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti (kurie galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.) arba turi būti akredituotos įstaigos, priklausančios Europos akreditacijos organizacijai, arba pripažintos Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka, Radiacinės saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatoma asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus, ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, ir (ar) radionuklidų, išmetamų į aplinką ir (ar) esančių aplinkos komponentuose (ore, vandenyje, dirvožemyje), tyrimus ir (ar) imti ėminius šiems tyrimams atlikti, pripažinimo tvarka.
Taip pat atlikti redakcinio pobūdžio Radiacinės saugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies bei 1 ir 2 priedų pataisymai.
4) Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nuostatas su Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, patikslinama Aplinkos ministerijos kompetencija. Patikslintos nuostatos dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, suderinant jas su Aplinkos apsaugos įstatymu, ir atsižvelgiant į tai, kad branduolinės energetikos objektui gali būti išduotas ne TIPK, bet Taršos leidimas, taip pat į tai, kad šie leidimai gali būti išduodami, pakeičiami, sustabdomas jų galiojimas, bet nėra leidimų galiojimo sustabdymo procedūros. Atlikti redakcinio pobūdžio pataisymai, atsižvelgiant į tai, kad Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnyje nurodomos ne veiklos, kurioms reikia licencijos, bet licencijų rūšys.
5) Dėl Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nuostatas su Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, patikslinama Aplinkos ministerijos kompetencija, išbraukiant funkcijas, kurių Aplinkos ministerija nebevykdys, Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas radiologinio aplinkos monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimo, atlikimo, priežiūros ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimo funkcijas perdavus Radiacinės saugos centrui.
Branduolinės energijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įrašyta sąvokos ,,branduolinė žala“ apibrėžtis yra siauresnė nei 1997 m. protokole, kuriuo iš dalies keičiama Vienos konvencija[1], (toliau – Protokolas), nes Protokole nurodoma žala dėl poveikio aplinkai, o ne gamtinei aplinkai. Be to, Aplinkos apsaugos įstatyme taip pat vartojama sąvoka „žala aplinkai“, o ne „žala gamtinei aplinkai“, siekiant atitikties tarptautiniams teisės aktams ir teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Branduolinės energijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įrašytos sąvokos ,,branduolinė žala“ apibrėžtį.
Įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Branduolinės energijos įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija rengia ir tvirtina jonizuojančiosios spinduliuotės padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo ir kompensavimo metodikas.
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 11 punkte Aplinkos ministerijai nustatyta funkcija rengti ir tvirtinti aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas, neišskiriant taršos šaltinio (rūšies), todėl Branduolinės energijos įstatyme atskiros kompetencijos dėl jonizuojančiosios spinduliuotės padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo ir kompensavimo metodikos parengimo nustatymas yra perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos apsaugos agentūra nebevykdys radiologinio aplinkos monitoringo ir atitinkamai nekaups duomenų apie radiologinę būklę, Įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Branduolinės energijos įstatymo 11 straipsnio 3 punktą, kuriame nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija periodiškai informuoja visuomenę ir valstybės ir savivaldybių institucijas apie šalies aplinkos radiologinę būklę, šią funkciją vykdys Radiacinės saugos centras Radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka.
6) Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas su Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, pakeistas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 51 punktas, nustatant, kad Radiacinės saugos centro pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus taip pat ir dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 236 straipsnyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Teigiami Įstatymų projektų poveikio vertinimo aspektai (nauda) nurodyti aiškinamojo rašto 1 ir 4 punktuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte apibrėžta nauja sąvoka „radiologinis aplinkos monitoringas“ aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 578 „Dėl Dozimetrinės kontrolės radiacinės avarijos atveju bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1872 „Dėl Duomenų apie veiklą, kurią vykdant šalinamos radioaktyviosios atliekos, teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. turės priimti nutarimą dėl Aplinkos apsaugos agentūrai radiologinio monitoringo (valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų) organizavimui, atlikimui, priežiūrai ir ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos administravimui skirtų darbuotojų pareigybių ir šioms funkcijoms atlikti skirtos įrangos perdavimo Radiacinės saugos centrui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. V-584/486 „Dėl Ėminių ėmimo, įvykus branduolinei ar radiacinei avarijai, taisyklių patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 528/490 „Dėl Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2012 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. D1-136/22.3-15 „Dėl Pasikeitimo informacija ypatingų radiacinių situacijų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 417 „Dėl normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimus, patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas LAND 36-2013 „Aplinkos objektų taršos radionuklidais matavimas – gama spektrometriniai mėginių tyrimai spektrometru, turinčiu germanio detektorių“;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. D1-81 „Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 64-2005 patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 472 „Dėl duomenų apie radioaktyviąsias išmetas į vandenis ir aplinkos orą teikimo Europos Komisijai“;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 248 „Dėl Aplinkos ministerijos atsakingų institucijų veiksmų ekstremalių situacijų ar avarijų atvejais ir avarijų padarinių likvidavimo valdymo“;
7) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. D1-436 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. sausio 1 d. turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V-965 „Dėl Asmenų, įskaitant dozimetrijos tarnybas, siekiančių atlikti visuomenės sveikatos saugai užtikrinti reikalingus žmonių apšvitos dozių ir (ar) dozės galios, ir (ar) aktyvumo matavimus ir (ar) apšvitos dozių įvertinimą, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. V-900 „Dėl Radioaktyviosiose medžiagose esančių radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės objektų, išskyrus branduolinės energetikos objektus, ir atliekant mokslinius tyrimus leidžiamųjų lygių nustatymo, radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką plano rengimo, derinimo ir radiologinės stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. V-1091 „Dėl Branduolinės energetikos objektų vykdomos maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. V-612 „Dėl Radiacinės saugos centro nuostatų patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. V-912 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir sveikatos apsaugos ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“.
2021 m. I ketvirtyje Radiacinės saugos centrui reikės 17 tūkst. Eur perkeltos ankstyvojo perspėjimo sistemos RADIS ir ARGOS prognozavimo sistemos įrangai įdiegti (prijungti prie parengtų ventiliacinės, vandentiekio ir dujų sistemų) ir parengti dirbti.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „aplinkos monitoringas“, „radiologinis aplinkos monitoringas“ ir „valstybinis aplinkos monitoringas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_______________