LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

posėdžio NR. 379

STENOGRAMA

 

2020 m. kovo 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi sve­čiai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos XII Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­ją ir pra­de­da­me šios die­nos, tai yra ko­vo 10 die­nos, po­sė­dį. (Gon­gas)

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 116 Sei­mo na­rių.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mie­lie­ji ko­le­gos, nuo­šir­džiai džiau­giuo­si ma­ty­da­ma jus ir kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį. Pra­šom, Pir­mi­nin­ke, į tri­bū­ną. Jū­sų svei­ki­ni­mo žo­dis.

 

10.04 val.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio kal­ba

 

V. PRANCKIETIS. Mie­lie­ji Lie­tu­vos žmo­nės ir ger­bia­mie­ji ko­le­gos bei sve­čiai, Kon­sti­tu­ci­ja – kiek­vie­no pi­lie­čio do­ro­vi­nis stu­bu­ras – mums sa­ko, kad šian­dien tu­ri bū­ti pra­dė­ta Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ja. Šis Sei­mas pas­ku­ti­nį­kart ren­ka­si po­li­ti­nio pa­va­sa­rio se­zo­ną ati­da­ry­ti. Tra­di­ciš­kai da­bar kal­bė­čiau apie lau­kian­čius dar­bus, iš­šū­kius, kel­čiau klau­si­mą dėl už­si­gu­lė­ju­sių pro­jek­tų ar kreip­čiau­si su kvie­ti­mu telk­tis ben­dram dar­bui.

Įtemp­ta si­tu­a­ci­ja pa­sau­ly­je ir ne­ri­mas dėl žmo­nių svei­ka­tos lė­mė, kad pri­va­lo­me sau­go­ti ar­ti­mą ir sa­ve, to­dėl Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo tris­de­šimt­me­tį mi­nė­si­me kel­da­mi Ne­pri­klau­so­my­bės vė­lia­vas Ne­pri­klau­so­my­bės aikš­tė­je, žmo­nių aikš­tė­je, o Ko­vo 11-osios įžy­my­bę gar­bin­gai mi­nė­si­me ir at­šau­kus eks­tre­ma­lią si­tu­a­ci­ją ša­ly­je.

Kal­bė­ki­me apie vals­ty­bę. Apie Lie­tu­vos vals­ty­bę, jos žmo­nes. Apie tau­tą, sa­vo is­to­ri­ją skai­čiuo­jan­čią ant­rą­jį tūks­tant­me­tį.

Lie­tu­va vi­sa­da lai­kė­si tvir­tai iš­kel­ta gal­va, iš­di­di ir sa­ve ger­bian­ti. Sau­go­da­ma sa­vo iden­ti­te­tą Lie­tu­va ne­su­si­tai­kė su pa­da­li­ji­mais, prie­spau­do­mis ir oku­pa­ci­jo­mis. Skau­džiau­sia baus­me bu­vo bau­džia­mi ne už kri­mi­na­li­nius nu­si­kal­ti­mus, bet už lais­vą žo­dį, už ti­kė­ji­mą.

Esa­me ypa­tin­gi – mes ki­lo­me prieš ca­rus, mes ne­šė­me už­draus­tą žo­dį, mes at­sta­tė­me vals­ty­bę ir įžū­liai kė­lė­me tri­spal­vę, mes iš­li­ko­me trem­ty­je ir ty­liai mel­dė­mės, kai bu­vo drau­džia­ma. Mes to­kie, mes lie­tu­vių tau­ta.

Kai žmo­ni­ja iš­gy­ve­no pa­sau­li­nius ka­rus, vie­ni va­di­no sa­ve lai­mė­to­jais, ki­ti bu­vo su­gniuž­dy­ti, dar ki­ti – iš­nie­kin­ti ir su­nai­kin­ti. O Lie­tu­va li­ko oku­puo­ta. Oku­puo­ta so­vie­tų. 50 me­tų. 16 tūkst. 686 die­nas. Oku­puo­ta.

Ir kai pa­ga­liau su­pra­to, ko­kio dy­džio blo­giui bu­vo lei­džia­ma ve­šė­ti ši­tiek me­tų, žmo­ni­ja pra­dė­jo kur­ti tai­kų sam­bū­rį. Ir mes bu­vo­me to da­lis – tai­kaus pa­si­trau­ki­mo iš So­vie­tų Są­jun­gos ir sis­te­mos su­grio­vi­mo da­lis. La­bai reikš­min­ga da­lis.

Tą da­lį su­da­rė di­de­lių žmo­nių di­de­li dar­bai. Ko­kį di­de­lį dar­bą pa­da­rė re­zis­ten­tai – kiek­vie­nas at­ski­rai ir vi­si kar­tu – ide­a­lis­tai di­si­den­tai, ne kar­tą ri­zi­kuo­da­mi se­kę sa­vo įsi­ti­ki­ni­mais už lais­vą tė­vy­nę ir lais­vą žo­dį. Ko­kį di­de­lį dar­bą pa­da­rė Per­si­tvar­ky­mo są­jū­dis. Ko­kį di­de­lį dar­bą pa­da­rė Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo ak­to sig­na­ta­rai. Jie įtei­kė mums Lie­tu­vos nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tą. Tau­ta ta­po sa­vi­nin­ku. Sa­vi­nin­ku vis­ko, kas čia bu­vo ge­ra ir blo­ga.

Nuo to lai­ko vi­si Lie­tu­vos žmo­nės kū­rė, sau­go­jo ir puo­se­lė­jo sa­vo Lie­tu­vą. Nes tai mū­sų. Mes pa­tys sa­ve tu­ri­me.

Per tris de­šimt­me­čius tai­kiai kū­rė­me Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę ir sau­go­jo­me ją – kur­dami Kon­sti­tu­ci­ją, ka­riuo­me­nę, pri­si­jung­da­mi prie Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO, vi­si Sei­mai leis­da­mi įsta­ty­mus ir vi­sos Vy­riau­sy­bės juos įgy­ven­din­da­mos. Vi­sa yra Lie­tu­vos kū­ry­ba ir sta­ty­ba.

Dė­me­sį skir­ki­me vi­suo­me­ni­nin­kams ir pi­lie­ti­niams ak­ty­vis­tams, ku­rie dė­vė­da­mi Lais­vos Lie­tu­vos uni­for­mas ir dė­da­mi ran­kas prie šir­dies puo­se­lė­ja pa­trio­tiš­ku­mą. Taip, kaip 1918-ai­siais Lie­tu­vą at­kū­rė kul­tū­ri­nin­kai ir vi­suo­me­ni­nin­kai, taip, kaip 1990-ai­siais Ne­pri­klau­so­my­bę at­kū­rė me­ni­nin­kai ir pub­li­cis­tai, taip ir šian­dien Lie­tu­vą ku­ria ir tu­ri kur­ti pla­čiai ži­no­mi ger­bia­mi vei­dai. Ačiū jiems.

Ne­pri­klau­so­my­bės vai­kai, mū­sų vai­kai, tęs­ki­te, au­ki­te ir au­gin­ki­te Lie­tu­vą. Švęs­ki­me.

Su mū­sų vi­sų šven­te!

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam Pir­mi­nin­kui. (Plo­ji­mai)

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pa­gar­sin­ti. Ga­vo­me Pre­zi­den­to svei­ki­ni­mą ir tą teks­tą no­rė­čiau per­skai­ty­ti.

„Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos svei­ki­ni­mas Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos pra­džios pro­ga.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, svei­ki­nu jus, su­si­rin­ku­sius į pas­ku­ti­nę šios ka­den­ci­jos Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ją. Krei­piuo­si į jus, kaip į tau­tos at­sto­vus, ku­rie su ki­to­mis val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis ant sa­vo pe­čių lai­ko at­sa­ko­my­bės už ša­lies ge­ro­vę naš­tą. Nė­ra leng­va bū­ti at­sa­kin­giems už vi­są ša­lį, kiek­vie­no po­li­ti­ko dė­me­sį kaus­to ar­tė­jan­tys rin­ki­mai, ta­čiau is­to­ri­ja mums siū­lo įti­ki­na­mą pa­vyz­dį žmo­nių, ku­rie su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis ne­si­blaš­kė, tel­kė jė­gas ir nuo pa­ma­tų kū­rė Lie­tu­vą. Jau ry­toj švę­si­me 30-ąsias at­kur­tos Ne­pri­klau­so­my­bės me­ti­nes, tai yra pui­ki pro­ga ap­žvelg­ti nu­veik­tus dar­bus ir įver­tin­ti, ko iki šiol ne­pa­da­rė­me.

Ge­gu­žės vi­du­ry­je mi­nė­si­me Stei­gia­mo­jo Sei­mo šimt­me­tį, ypa­tin­gą Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jos su­kak­tį, ku­ri pri­me­na mums apie gi­lias ša­lies de­mo­kra­tijos tra­di­ci­jas. Net ir šim­tui me­tų pra­ėjus, gar­siai ir iš­di­džiai skam­ba pir­ma­ja­me Stei­gia­mo­jo Sei­mo po­sė­dy­je G. Pe­t­ke­vi­čai­tės-Bi­tės iš­tar­ti žo­džiai, kad mū­sų li­ki­mas mū­sų ran­ko­se ir kad sa­vo jė­go­mis tu­ri­me gy­dy­ti se­ną­sias sa­vo žaiz­das. Kaip prieš šim­tą me­tų, taip ir da­bar, pa­grin­di­nė Sei­mo na­rių pa­rei­ga – ben­dro­mis jė­go­mis dirb­ti Lie­tu­vos nau­dai ir žmo­nių gė­ry­bei. Dirb­ti vi­sa­da ir vi­sur, bet ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis, sa­vo ran­ko­mis kur­ti mū­sų ben­drą li­ki­mą. Is­to­ri­jos ap­lin­ky­bės kei­čia­si, ta­čiau es­mė vi­sa­da iš­lie­ka. Ga­li­ma ras­ti įvai­riau­sių pa­si­tei­si­ni­mų, ko­dėl kaž­ko ne­pa­da­rė­me, sa­ky­ti, kad po­li­ti­niai opo­nen­tai ne­gir­di ar­gu­men­tų, kad ne­pa­kan­ka lai­ko, ta­čiau ne­pa­mirš­ki­me, kad gar­siau­siai apie mus vi­sa­da kal­ba dar­bai.

Šian­dien, kaip ir prieš šim­tą me­tų, tu­ri­me įsi­se­nė­ju­sių žaiz­dų, ku­rios rei­ka­lau­ja dė­me­sin­go gy­dy­mo, jau­čia­me su­si­skal­dy­mą, tei­sin­gu­mo ir pa­gar­bos žmo­gui trū­ku­mą, gir­di­me eks­per­tų per­spė­ji­mus apie ša­ly­je tvy­ran­čią so­cia­li­nę at­skir­tį. Ma­to­me ne­ra­cio­na­lų vie­šų­jų iš­tek­lių nau­do­ji­mą, pri­vi­le­gi­juo­tą mo­kes­čių sis­te­mą, kai vals­ty­bei vis pri­trūk­ta pi­ni­gų įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti. Ne­pa­gar­ba rin­kė­jams bū­tų dar kar­tą iš­tar­ti, kad jų pro­ble­mas tu­rės spręs­ti jau ki­tas Sei­mas. Bū­tent da­bar yra me­tas siek­ti pro­ver­žio ku­riant vi­sų Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vę. Dar ne vė­lu pil­dy­ti rin­kė­jams duo­tus pa­ža­dus, to­dėl ra­gi­nu jus ne­gai­šuo­ti ir tin­ka­mai iš­nau­do­ti iki rin­ki­mų li­ku­sį lai­ką. Kvie­čiu pri­si­min­ti Lie­tu­vos žmo­nėms duo­tą prie­sai­ką, pa­mirš­ti sa­vi­tar­pio ne­su­ta­ri­mus ir kib­ti į dar­bus. Lin­kiu tap­ti pa­vyz­džiu, kad Lie­tu­vo­je įma­no­ma ne tik nei­gian­ti, bet ir ku­rian­ti po­li­ti­nė kul­tū­ra. “

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui, ku­ris at­siun­tė mums to­kį svei­ki­ni­mą. Ačiū, Pir­mi­nin­ke, kad jį per­skai­tė­te.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me dar vie­ną ma­lo­nų vi­daus svei­ki­ni­mą, pa­gerb­ki­me ir pa­svei­kin­ki­me I. Šiau­lie­nę jos ju­bi­lie­jaus pro­ga. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, ko­vo 10 die­na yra ir Lie­tu­vos dai­niaus J. Mar­cin­ke­vi­čiaus gim­ta­die­nis. Jo žo­džiai:

Tai gra­žiai skam­bė­jo žo­džiai:

Lau­kas, pie­va, ke­lias, upė.

Tai gra­žiai iš jų iš­au­go

Vie­nas žo­dis – LIETUVA!

Su tuo žo­džiu ir dėl Lie­tu­vos, ma­nau, esa­me nu­si­tei­kę dirb­ti la­bai at­sa­kin­gai.

 

10.14 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Mie­lie­ji ko­le­gos, prieš dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mą yra ben­dra in­for­ma­ci­ja, ku­rią tu­ri­me pa­skelb­ti ir su­de­rin­ti. Bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pė, se­si­jos pra­džia, ir skel­biu: A. But­ke­vi­čius, E. Gent­vi­las, V. Kam­ble­vi­čius, P. Kuz­mic­kie­nė, M. Mac­ke­vi­čius, P. Ne­vu­lis, A. Sa­la­ma­ki­nas. Ko­vo 10 die­na–­ba­lan­džio 10 die­na – ši­ta bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pė yra skel­bia­ma. Ga­li­me jai pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me.

Mie­lie­ji ko­le­gos, taip pat in­for­muo­ju ir pra­ne­šu, kad Pre­zi­den­tas grą­ži­no svars­ty­ti iš nau­jo Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ly­di­muo­sius Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą bei Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pre­zi­den­to grą­žin­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tei­ki­mas bus ket­vir­ta­die­nį.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, taip pat in­for­ma­ci­ja, kad pra­ėju­sio­je se­si­jo­je pri­ėmė­me kai ku­rių Sei­mo sta­tu­to straips­nių pa­kei­ti­mus. Jums ant sta­lų yra iš­da­lin­ta ak­tu­a­li Sei­mo sta­tu­to redak­ci­ja.

Dar vie­nas pra­ne­ši­mas. Sei­mo na­rio E. Va­rei­kio pra­ne­ši­mas: „Pra­šau ne­be­lai­ky­ti ma­nęs Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­riu.“

 

10.16 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2020 m. ko­vo 10 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džio dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

O da­bar – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar yra pa­siū­ly­mų dėl šios die­nos dar­bo­tvarkės? Nė­ra. Ga­li­ma ją pa­tvir­tin­ti? Pra­šo­me, bal­suo­ja­me, kad pa­tvir­ti­na­me šios die­nos dar­bo­tvarkę.

Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta. Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: už – 113, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3 Sei­mo na­riai.

 

10.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4589 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4589. Pir­ma­sis pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­rei­ga sa­ko, kad tu­riu šian­dien daug sto­vė­ti tri­būno­je.

No­rė­čiau pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, pra­de­dant nuo pri­ori­te­tų. Pa­mi­nė­siu, kad yra pen­ki pa­grin­di­niai pri­ori­te­tai. Trum­pai ta­riant, tai yra so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo, ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos, po­ky­čių ap­lin­kos ap­sau­gos sri­ty­je, kli­ma­to kai­tos, ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos, ket­vir­ta­sis – Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jos ben­dro­jo pla­no kon­cep­ci­ja iki 2030 me­tų ir vyk­do­mų re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo kon­tro­lė.

At­si­žvel­giant į šiuos pri­ori­te­tus, yra pa­reng­ta vi­sa dar­bų pro­gra­ma. Pro­gra­mo­je yra įtrau­k­ta be­veik 600 tei­sės ak­tų. Vi­si tei­sės ak­tai bu­vo įtrauk­ti pa­gal vi­sų Sei­mo na­rių, ko­mi­te­tų ir ki­tų sub­jek­tų pa­gei­da­vi­mą. Su­si­rin­kę į šią pas­ku­ti­nę se­si­ją mes tu­ri­me at­lik­ti tuos dar­bus, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Ją pri­sta­tys prem­je­ras, o aš no­rė­čiau tru­pu­tį ap­žvelg­ti, ką mes tu­rė­tu­me nu­veik­ti ar­ti­miau­siu me­tu ir to­les­nė­je per­spek­ty­vo­je.

Šią Sei­mo se­si­ją pra­de­da­me nuo tri­jų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų sky­ri­mo pro­ce­dū­ros. Šian­dien taip pat pra­dė­si­me Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko sky­ri­mo pro­ce­dū­rą. Ket­vir­ta­die­nio po­sė­dy­je pra­dė­si­me pro­ce­dū­ras dėl Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to grą­žin­to pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Kaip ir anks­čiau, taip ir šią se­si­ją reng­si­me dis­ku­si­jas ak­tu­a­lio­mis te­mo­mis. Nu­ma­ty­ta su­reng­ti šias dis­ku­si­jas: Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­nės pro­gra­mos 2021–2027 me­tais ver­ti­ni­mas – tai yra re­gio­ni­nė po­li­ti­ka, san­glau­da, že­mės ūkis; ki­ta te­ma bū­tų brek­si­to įta­kos Lie­tu­vai ver­ti­ni­mas; tre­čia te­ma – po­ky­čių ap­lin­kos ap­sau­gos sri­ty­je reg­la­men­ta­vi­mo ver­ti­ni­mas ir Eu­ro­pos ža­lio­jo kur­so įgy­ven­di­ni­mo per­spek­ty­vos Lie­tu­vos kon­ku­ren­cin­gu­mo ir vie­no­dų ga­li­my­bių su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis na­rė­mis kon­teks­te.

Kal­bant apie šią se­si­ją pri­im­tus pro­jek­tus, pa­mi­nė­siu ke­le­tą, ma­no ver­ti­ni­mu, ak­tu­a­lių pro­jek­tų, ku­riuos tu­rė­tu­me ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti šią Sei­mo se­si­ją. Svei­ka­tos sis­te­mos to­bu­li­ni­mo, so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je ak­tu­a­lūs Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­riais sie­kia­ma su­da­ry­ti tei­si­nes prie­lai­das op­ti­mi­zuo­ti Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do veik­lą, kon­so­li­duo­ti jo val­dy­mo struk­tū­rą, su­jun­giant šiuo me­tu vei­kian­čias PSDF ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­gas į vie­ną ju­ri­di­nį as­me­nį.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­ma efek­ty­vaus, skaid­raus ir at­sa­kin­go Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­mos įstai­gų val­dy­mo, nu­ma­to­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bes re­gio­nams pri­si­dė­ti ir da­ly­vau­ti pla­nuo­jant ir val­dant svei­ka­ti­ni­mo veik­los pa­slau­gas re­gio­nuo­se.

Ta­ba­ko, ta­ba­ko ga­mi­nių ir su jais su­si­ju­sių ga­mi­nių kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų tiks­las – reg­la­men­tuo­ti ta­ba­ko ga­mi­nių par­da­vi­mą tie­sio­giai ne­pri­ei­na­mu bū­du, nu­ma­tant drau­di­mą maž­me­ni­nės pre­ky­bos vie­to­se vie­šai eks­po­nuo­ti ta­ba­ko ir su juo su­si­ju­sius ga­mi­nius. Taip pat įsta­ty­mo pa­tai­so­mis sie­kia­ma už­draus­ti rū­ky­ti, trum­pai kal­bant, bal­ko­nuo­se, te­ra­so­se, lo­dži­jo­se ir lau­ko są­ly­go­mis įreng­to­se ka­vi­nė­se.

So­cia­li­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­mo pro­jek­tu api­brė­žia­ma so­cia­li­nio ver­slo sam­pra­ta, kri­te­ri­jai, so­cia­li­nio ver­slo sub­jek­tui tai­ko­mos vals­ty­bės pa­ra­mos for­mos sie­kiant ska­tin­ti so­cia­li­nio ver­slo plėt­rą Lie­tu­vo­je. Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai skir­ti di­din­ti dar­bo ieš­kan­čių as­me­nų už­im­tu­mo ga­li­my­bes ir to­dėl nu­ma­to­ma plės­ti dar­bo rin­ko­je pa­pil­do­mai re­mia­mų as­me­nų są­ra­šą bei tei­kia­mas pa­slau­gas, di­din­ti vy­res­nių kaip 45 me­tų as­me­nų už­im­tu­mą.

Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mas kei­čia­mas sie­kiant reg­la­men­tuo­ti as­me­ni­nio asis­ten­to pa­gal­bos tei­ki­mą ir ne­įga­lių­jų, ku­riems nu­sta­ty­tas spe­cia­lių­jų po­rei­kių ly­gis, tei­sių ir ga­ran­ti­jų už­tik­ri­ni­mą.

Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mais nu­ma­to­ma pa­tiks­lin­ti nuo­sta­tas, ku­rio­mis bū­tų už­tik­rin­ta ge­res­nė on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis su­sir­gu­sių as­me­nų tei­si­nė ap­sau­ga. Sei­mo nu­ta­ri­mu dėl na­cio­na­li­nės šei­mos ta­ry­bos su­dė­ties pa­tvir­ti­ni­mo sie­kia­ma pa­tvir­tin­ti ta­ry­bos su­dė­tį, kad ji ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ti.

Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir moks­lo sri­ty­je svar­bus nau­jos re­dak­ci­jos Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma at­nau­jin­ti LRT val­dy­mo mo­de­lį, iš­ple­čia­mos LRT ta­ry­bos funk­ci­jos, sie­kia­ma di­din­ti na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo ne­pri­klau­so­mu­mą nuo po­li­ti­kų, jo at­vi­ru­mą bei at­skai­to­my­bę vi­suo­me­nei.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­so­mis į na­cio­na­li­nę tei­sę per­ke­lia­mos Au­dio­vi­zu­a­li­nės ži­niask­lai­dos pa­slau­gų di­rek­ty­vos nuo­sta­tos, dėl ku­rių jau bu­vo daug dis­ku­tuo­ja­ma.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­so­mis sie­kia­ma pa­ge­rin­ti stu­di­jų pri­ei­na­mu­mo są­ly­gas bei per­tvar­ky­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mą. Vie­nas iš pa­grin­di­nių už­da­vi­nių – iš­plė­to­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį moks­lą.

Su vals­ty­bės sau­gu­mu su­si­ju­sio­je tei­sė­kū­ros sri­ty­je nau­jos įsta­ty­mo pa­tai­sos už­tik­rin­tų veiks­min­gą vals­ty­bės gy­ny­bą ir sklan­džią vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir ūkio sub­jek­tų veik­lą už­tik­ri­nant vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės po­rei­kį.

Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­ma pa­tiks­lin­ti įsta­ty­me nu­sta­ty­tą re­gu­lia­vi­mą sie­kiant už­tik­rin­ti efek­ty­vų ir ope­ra­ty­vų eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų val­dy­mą. Nau­jos re­dak­ci­jos Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma kur­ti an­ti­ko­rup­ci­nę ap­lin­ką Lie­tu­vo­je per­ei­nant nuo prie­var­tos link sa­va­no­riš­kos veik­los.

Eko­no­mi­kos plėt­ros, ver­slo ska­ti­ni­mo sri­ty­je šią se­si­ją ak­tu­a­lūs Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­riais sie­kia­ma už­tik­rin­ti skaid­res­nius ir efek­ty­ves­nius vie­šuo­sius pir­ki­mus juos cen­tra­li­zuo­jant. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­ma pa­nai­kin­ti pri­dė­tinės ver­tės mo­kes­čio skir­tu­mo grą­ži­ni­mui tai­ko­mus ap­ri­bo­ji­mus, kad pa­ge­rė­tų PVM mo­kė­to­jų pa­dė­tis.

Ban­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais, sie­kiant už­tik­rin­ti fi­nan­sų sek­to­riaus sta­bi­lu­mą, siū­lo­ma nu­sta­ty­ti sis­te­mi­nės ri­zi­kos ver­ti­ni­mo tai­syk­lę.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais bū­tų už­tik­rin­tas Lie­tu­vos elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mos adek­va­tu­mas, po 2025 me­tų įtvir­tin­tas il­ga­lai­kių pa­jė­gu­mų me­cha­niz­mo Lie­tu­vo­je mo­de­lis. Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais nu­ma­to­ma už­tik­rin­ti tva­rią kon­ku­ren­ci­ją elek­tro­ni­nių ry­šių sri­ty­je.

Nau­jos re­dak­ci­jos Vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo įsta­ty­mu sie­kia­ma tei­siš­kai su­re­gu­liuo­ti vi­suo­me­ni­nius san­ty­kius, sie­kiant su­telk­ti vals­ty­bės val­do­mas in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas.

Ak­ci­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­ma už­tik­rin­ti ak­ci­nių ben­dro­vių, ku­rių ak­ci­jo­mis leis­ta pre­kiau­ti re­gu­liuo­ja­mo­je rin­ko­je, val­dy­mo skaid­ru­mą.

Vals­ty­bės kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma įtvir­tin­ti aukš­čiau­sios au­di­to ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­nį, or­ga­ni­za­ci­nį bei fi­nan­si­nį sa­va­ran­kiš­ku­mą.

Tei­sės, vals­ty­bės val­dy­mo, vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ty­se itin reikš­min­gas Sei­mo na­rių tei­sių, pa­rei­gų ir veik­los ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2004 me­tų nu­ta­ri­mą „Dėl Sei­mo sta­tu­to 15 straips­nio 4 da­lies ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ ir at­ski­ru įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti Sei­mo na­rių tei­ses, pa­rei­gas ir veik­los ga­ran­ti­jas. Juo taip pat įgy­ven­di­na­mas ir ki­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2016 me­tų nu­ta­ri­mas, ku­riuo pri­pa­žin­ta, kad Sei­mo sta­tu­to 151 straips­nio 1 da­lis tiek, kiek pa­gal jo­je nu­sta­ty­tą tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą Sei­mo na­riui, be svar­bios pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties nuo­lat ne­da­ly­va­vu­siam Sei­mo, Sei­mo ko­mi­te­tų, ki­tų struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių, ku­rių na­riu jis pa­skir­tas Sei­mo sta­tu­to nu­sta­ty­ta tvar­ka, po­sė­džiuo­se, to mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas ne­ga­li bū­ti ma­ži­na­mas dau­giau ne­gu vie­nu treč­da­liu, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai.

Sei­mo sta­tu­to pa­kei­ti­mais sie­kia­ma su­re­gu­liuo­ti Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų svars­ty­mą ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Tai yra nu­ma­to­ma įtvir­tin­ti spe­cia­lią nu­ta­ri­mų pri­ėmi­mo tvar­ką, tai­ky­ti­ną tik Sta­tu­te nu­ro­dy­tais at­ve­jais.

Taip pat siū­lo­ma pa­keis­ti Sei­mo sta­tu­to nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias Sei­mo na­rių pri­va­čių in­te­re­sų de­kla­ra­vi­mą, nu­si­ša­li­ni­mą nuo klau­si­mo svars­ty­mo, nu­ma­ty­ti aiš­kią pri­va­čių in­te­re­sų de­kla­ra­ci­jų pa­tei­ki­mo tvar­ką. Sta­tu­to pa­kei­ti­mais siū­lo­ma su­griež­tin­ti Sei­mo na­rių at­sa­ko­my­bę už ne­da­ly­va­vi­mą Sei­mo, ko­mi­te­tų ir ko­mi­si­jų po­sė­džiuo­se.

Nau­jos re­dak­ci­jos Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais nu­ma­to­ma su­da­ry­ti tei­si­nes prie­lai­das efek­ty­viam re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mui di­di­nant Lie­tu­vos re­gio­nų kon­ku­ren­cin­gu­mą.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais sie­kia­ma su­teik­ti tei­sę ne­mo­ka­mos kri­zi­nio nėš­tu­mo bei pa­lia­ty­vio­sios pa­gal­bos cen­trams, ku­rie pa­gal Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų plėt­ros įsta­ty­mą lai­ko­mi vie­šo­sios nau­dos ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, pa­nau­dos pa­grin­dais ne­at­ly­gin­ti­nai per­duo­ti nau­do­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­tą.

Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais nu­ma­ty­ta reg­la­men­tuo­ti vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų, tarp jų – vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių, at­skai­to­my­bės pro­ce­są, ku­ris už­tik­rin­tų tin­ka­mą vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mą apie šių sub­jek­tų veik­lą, fi­nan­si­nę būk­lę, iš­tek­lių nau­do­ji­mą ir pa­skirs­ty­mą.

Itin svar­būs Vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos ben­dro­jo pla­no kon­cep­ci­jos įsta­ty­mo pro­jek­tai, ka­dan­gi tai vie­nas svar­biau­sių te­ri­to­ri­jos pla­na­vi­mo do­ku­men­tų, ku­ria­me nu­ma­to­ma, kaip per at­ei­nan­čius 30 me­tų bus vys­to­ma Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ja.

Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo nau­ja re­dak­ci­ja nu­ma­to­ma su­de­rin­ti Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo ir Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo nuo­sta­tas, at­si­žvelg­ti į mo­ters pa­žei­džia­mu­mą ir ne­ly­gia­tei­siš­ku­mą vi­suo­me­nė­je ir ati­tin­ka­mai nu­sta­ty­ti ap­sau­gos nuo smur­to prie­mo­nes.

Ap­lin­kos ap­sau­gos sri­ty­je ak­tu­a­lūs At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ku­riais ke­ti­na­ma pa­tvir­tin­ti at­lie­kų kai­no­da­ros prin­ci­pus.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais nu­ma­to­ma efek­ty­viau įgy­ven­din­ti „ter­šė­jas mo­ka“ ir ga­min­to­jo at­sa­ko­my­bės prin­ci­pus, eko­no­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis ma­žin­ti oro ir van­dens tar­šą, ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas į ino­va­ty­vias ap­lin­kai drau­giš­kas tech­no­lo­gi­jas.

Sei­mo VIII se­si­jo­je pri­ori­te­ti­niai taip pat yra įsta­ty­mų pro­jek­tai, su­si­ję su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų nuo­sta­tų per­kė­li­mu ir pra­dė­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ra ar­ba su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­klau­si­mais dėl ati­tik­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sei, pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­kei­ti­mo pro­jek­tai.

Ak­tu­a­lūs ir pra­ėju­sią se­si­ją ne­pri­im­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai, ku­rie yra su­si­ję su pra­dė­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ra ar­ba su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­klau­si­mais dėl ati­tik­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sei. Juos pla­nuo­ja­ma pri­im­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je. Tai Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so (nu­sta­to­mi bū­ti­niau­si nu­si­kal­ti­mų au­kų tei­sių, pa­ra­mos joms ir jų ap­sau­gos stan­dar­tai, nuo­sta­tos), Ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo įsta­ty­mo (nu­sta­ty­ti re­gu­lia­vi­mą, ska­ti­nan­tį po­rei­kio val­dy­mo pri­ei­gą ir da­ly­va­vi­mą ba­lan­sa­vi­mo, re­zer­vo ir ki­tų sis­te­mi­nių pa­slau­gų rin­ko­se sie­kiant, kad bū­tų nu­sta­ty­tos da­ly­va­vi­mo šio­se rin­ko­se tech­ni­nės ne­disk­ri­mi­na­ci­nės są­ly­gos, re­mian­tis elek­tros tin­klų tech­ni­niais rei­ka­la­vi­mais ir at­si­žvel­giant į po­rei­kio val­dy­mo ga­li­my­bes), Sei­mo 2002 me­tų nu­ta­ri­mo „Dėl Re­zer­vi­nio (sta­bi­li­za­vi­mo) fon­do nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo (nu­sta­to­ma pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro ir ra­dio­ak­ty­vių­jų at­liekų at­sa­kin­go ir sau­gaus tvar­ky­mo Ben­dri­jos sis­te­ma, lė­šų gi­lu­mi­niam at­lie­ky­nui įreng­ti ir ra­dio­ak­ty­vio­sioms at­lie­koms tvar­ky­ti kau­pi­mo tvar­ka, su­pap­ras­ti­na­mas Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės eks­plo­a­ta­vi­mo nu­trau­ki­mo fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mas), Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo (dėl prie­mo­nių, kad dar­buo­to­jai ga­lė­tų leng­viau nau­do­tis lais­vo dar­buo­to­jų ju­dė­ji­mo tei­sė­mis, nuo­sta­tų) pa­kei­ti­mo pro­jek­tai.

Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke.

Mie­li ko­le­gos, gal su­tar­ki­me iš­klau­sy­ti ir ant­rą­jį pra­ne­šė­ją, o po to jiems už­duo­si­me klau­si­mus. Kvie­čiu Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką S. Skver­ne­lį. Pra­šom pri­sta­ty­ti.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, vi­sų pir­ma svei­ki­nu vi­sus, nau­do­da­ma­sis pro­ga, su ar­tė­jan­čia Ko­vo 11-ąja – mū­sų Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­na. Šie­met ji­nai yra ypa­tin­ga. Nu­ei­tas so­li­dus 30 me­tų ke­lias, per ku­rį kaip ša­lis pa­sie­kė­me ne­pa­pras­tai daug: įgy­ven­di­no­me stra­te­gi­nius už­da­vi­nius ge­ro­vei ir sau­gu­mui už­tik­rin­ti, prieš 15 me­tų ta­po­me Eu­ro­pos Są­jun­gos, NATO na­re, 2018 me­tais bu­vo­me pri­im­ti į EBPO. Pa­sau­lio ge­ro­vės in­dek­so duo­me­ni­mis, Lie­tu­va tarp 149 pa­sau­lio ša­lių yra 36 vie­to­je. Ver­slo są­ly­gas ver­ti­nan­čia­me Pa­sau­lio ban­ko ty­ri­me „Doing Bu­si­ness“ Lie­tu­va už­ima 11 vie­tą iš 190 vals­ty­bių. Jei­gu šią mū­sų sėk­mę ma­to ir pri­pa­žįs­ta pa­sau­lis, ja pa­ti­kė­ti ir apie ją kal­bė­ti pri­va­lo­me mes pa­tys.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, apie vi­sa tai kal­bu ne tik dėl to, kad ar­tė­ja mū­sų ša­liai svar­bi da­ta ir nuo­šir­džiai kvie­čiu įver­tin­ti, ką esa­me pa­sie­kę, bet ir to­dėl, kad šian­dien pra­de­da­me nau­ją Sei­mo dar­bų eta­pą. Eta­pą, ku­riuo tu­ri­me iš­nau­do­ti vi­sas ga­li­my­bes, kad Lie­tu­vos žmo­nės ir to­liau jaus­tų, jog gy­ve­na­me stip­rė­jan­čio­je, au­gan­čio­je vals­ty­bė­je ir šios ga­li­my­bės vis dar yra mū­sų ran­ko­se.

Pri­va­lo­me tęs­ti pra­dė­tus dar­bus Lie­tu­vos žmo­nėms, ne­pai­sy­da­mi bū­si­mų rin­ki­mų ba­ta­li­jų. Ar­tė­jant rin­ki­mams ne­ga­li­me su­si­gun­dy­ti griau­ti su­kur­tą vi­suo­me­nės gė­rį. Vi­sus tre­jus me­tus šio­je tri­bū­no­je kar­to­jau, kad ma­ži­na­me so­cia­li­nę at­skir­tį, ge­ri­na­me vals­ty­bės tei­kia­mas pa­slau­gas, spren­džia­me še­šė­li­nės eko­no­mi­kos, įsi­se­nė­ju­sias ko­rup­ci­jos pro­ble­mas. Šei­mų so­cia­li­nis sau­gu­mas, orus gar­bus am­žius, jau­ni­mo per­spek­ty­vos bu­vo mū­sų Vy­riau­sy­bės dar­bo­tvarkės pri­ori­te­tai ir iš­lie­ka. Šian­dien jie ne­si­kei­čia. Juos tik pa­pil­do nau­jų iš­šū­kių spren­di­mai ir di­de­lės pa­stan­gos pa­da­ry­ti taip, kad žmo­nės iš­sau­go­tų tai, kas bu­vo taip sun­kiai at­kur­ta ir su­kur­ta per tre­jus me­tus.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­grin­di­niai Vy­riau­sy­bės siū­ly­mai Sei­mo pa­va­sa­rio… ir to­liau su­si­ję su so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mu, šei­mų stip­ri­ni­mu, svei­ka­tos ap­sau­gos ir švie­ti­mo sis­te­mų ge­ri­ni­mu. To­liau siū­lo­mos efek­ty­vios prie­mo­nės ko­vai su ko­rup­ci­ja ir še­šė­li­ne eko­no­mi­ka, ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys ap­lin­ko­sau­gai, žmo­nių sau­gu­mui.

So­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas bu­vo vie­nas svar­biau­sių už­da­vi­nių dar­bo­tvarkėje su Sei­mu. Bal­ti­jos ke­ly­je vi­si sto­vė­jo­me ly­gūs, vie­no­dai iš­troš­kę lais­vės ir ly­giai ti­kė­da­mi jos ga­li­my­bė­mis. Na­tū­ra­lu, kad vie­niems pa­si­se­kė la­biau, ki­tiems ma­žiau, ta­čiau vals­ty­bė bu­vo ap­lei­du­si sil­pniau­sius sa­vo pi­lie­čius. Mū­sų pra­dė­tas ir tę­sia­mas pa­ja­mų di­di­ni­mas žmo­nėms te­bė­ra svar­biau­sias šios Vy­riau­sy­bės tiks­las. Sie­kia­me, kad šią Vy­riau­sy­bę pri­si­min­tų dėl to, jog ki­lo at­ly­gi­ni­mai ir spar­čiai au­go pen­si­jos. Ne tik vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jai, mo­ky­to­jai, gy­dy­to­jai, ka­riai, ug­nia­ge­siai, bet ir bet ku­ris Lie­tu­vos žmo­gus ar šei­ma, gau­nan­tys vai­ko pi­ni­gus, so­cia­li­nes iš­mo­kas ir ki­tą vals­ty­bės pa­gal­bą, tu­ri lik­ti ra­mūs, kad tai ne­bus iš jų at­im­ta.

Pa­va­sa­rio se­si­jo­je ben­dro­mis pa­stan­go­mis su Sei­mu ir Pre­zi­den­tu to­liau kur­si­me mū­sų žmo­nių ge­ro­vę, ar­tin­si­me pen­si­jas prie oraus gy­ve­ni­mo ly­gio. Spręs­da­mi dar­bo rin­kos pro­ble­mas Sei­mui teik­si­me Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­rie su­da­rys ga­li­my­bę grei­čiau ir efek­ty­viau vyk­dy­ti dar­bo pa­ieš­kas, di­dins vy­res­nių kaip 45 me­tų as­me­nų įdar­bi­ni­mo ga­li­my­bes. Pa­ga­liau tu­ri­me sta­bi­liai au­gan­tį dar­bo už­mo­kes­tį. Dėl eko­no­mi­kos au­gi­mo ir mo­kes­čių re­for­mos vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas nuo 2016 me­tų pa­ki­lo penk­ta­da­liu, vi­du­ti­nis gy­dy­to­jo ar mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas pa­ki­lo treč­da­liu. Šią ten­den­ci­ją tu­ri­me tęs­ti.

Šią Sei­mo se­si­ją kvie­si­me ko­re­guo­ti Dar­bo ko­dek­są, kad už­tik­rin­tu­me sun­kio­mis li­go­mis su­sir­gu­sių žmo­nių ap­sau­gą dar­be, di­din­si­me dir­ban­čių­jų pa­ja­mas, per­žiū­rė­si­me pa­rei­gi­nės al­gos ba­zi­nį dy­dį, mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą. To­liau kryp­tin­gai siek­si­me stip­rin­ti Lie­tu­vos šei­mas su­da­ry­da­mi są­ly­gas au­gin­ti, ug­dy­ti ir mo­ky­ti sa­vo at­ža­las gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je, o ne kaž­kur ki­tur. To­kios prie­mo­nės kaip pa­ra­ma šei­moms įsi­gy­jant būs­tą re­gio­nuo­se, šei­mos kor­te­lė, kul­tū­ros pa­sas, ne­mo­ka­mas mu­zie­jų lan­ky­mas, ne­mo­ka­mas iki­mo­kyk­li­nu­kų mai­ti­ni­mas ne tik leng­vi­na šei­mų fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją, bet ir ug­do svei­ką bei iš­pru­su­sią jau­ną­ją kar­tą. Da­ry­si­me vis­ką, kad šių prie­mo­nių ap­rėp­tis di­dė­tų.

Prieš tre­jus me­tus ėmė­me ge­rin­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mą, kad lais­vės kar­ta nebeiš­si­skir­tų vien skau­džiais ro­dik­liais Eu­ro­po­je. Jau šian­dien ga­li­me di­džiuo­tis, kad ma­žė­ja mir­tin­gu­mas dėl in­fek­ci­nių ir krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, ma­žė­ja sa­vi­žu­dy­bių skai­čius, taip pat mir­čių dėl al­ko­ho­lio nu­lem­tų prie­žas­čių. Žmo­gaus gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mas yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas ir mes jį to­liau nuo­sek­liai da­ry­si­me. To­dėl Sei­mui siū­ly­si­me ne­ma­žai įsta­ty­mų pro­jek­tų, op­ti­mi­zuo­jan­čių svei­ka­tos biu­dže­ti­nių įstai­gų tin­klą, Svei­ka­tos pa­kar­to­ti­nių duo­me­nų nau­do­ji­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ki­tus tei­sės ak­tus. Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu kvie­si­me Sei­mo na­rius pri­tar­ti leng­va­toms įsi­gy­ti au­to­mo­bi­lius ir kom­pen­sa­ci­joms re­gu­lia­raus eis­mo va­žia­vi­mo bi­lie­tams sun­kiai ser­gan­tiems.

Prieš tre­jus me­tus mū­sų Vy­riau­sy­bė pra­dė­jo ryž­tin­gai ma­žin­ti ko­rup­ci­ją ir še­šė­lį eko­no­mi­ko­je. Pra­ne­šė­jų ap­sau­gos įsta­ty­mas jau vei­kia, per 2019 me­tus pra­ne­šė­jo sta­tu­sas su­teik­tas dau­giau ne­gu 50 as­me­nų. Dėl Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mo tu­rė­si­me pri­im­ti ga­lu­ti­nius spren­di­mus čia. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ir to­liau ko­va su šio­mis ne­ge­ro­vė­mis lie­ka vie­nas iš svar­biau­sių už­da­vi­nių. At­si­žvel­giant į pra­ėju­sių me­tų ša­lies eko­no­mi­nės rai­dos ten­den­ci­jas ir re­zul­ta­ty­ves­nį mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mą, ga­li­ma kon­sta­tuo­ti, kad iš še­šė­lio iš­trau­kė­me pla­nuo­tus 200 mln. eu­rų. Bet to tik­rai ne­ga­na, to­dėl at­ne­ša­me į Sei­mą pro­jek­tus, ku­rie di­di­na skai­d­ru­mą trans­por­to, sta­ty­bų ir pa­slau­gų sek­to­riuo­se. Bet ryž­tin­ges­niems veiks­mams rei­ka­lin­gas vi­sų po­li­ti­kų pri­ta­ri­mas Sei­me.

At­si­žvel­giant į prie­žiū­ros ir kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­jų duo­me­nis, sta­ty­bos, pre­ky­bos nau­do­tais au­to­mo­bi­liais, au­to­mo­bi­lių at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­riuo­se ne­ap­skai­ty­tos eko­no­mi­kos mas­tas yra 700–800 mln. eu­rų. To­dėl la­bai rei­kia to­les­nės pa­ra­mos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tiems pro­jek­tams die­giant sta­ty­bi­nin­ko iden­ti­fi­ka­ci­nę kor­te­lę, įgy­ven­di­nant nau­do­tų au­to­mo­bi­lių per­par­da­vė­jų kon­tro­lės ir jų mo­kes­ti­nės draus­mės prie­mo­nes, au­to­mo­bi­lių at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­les.

Švie­ti­mo si­tu­a­ci­jos ge­ri­ni­mą Lie­tu­vos žmo­nės iš­rin­ko vie­na iš ker­ti­nių idė­jų Lie­tu­vai. Pri­pa­žįs­tu, kad ne vis­kas, ką bu­vo­me su­pla­na­vę šio­je sri­ty­je, pa­vy­ko sklan­džiai, ta­čiau ne­rei­kia nu­leis­ti ran­kų. Šiai es­mi­nei, bet ne­iš­ven­gia­mai, bū­ti­nai re­for­mai rei­kia dau­giau lai­ko, to­dėl Vy­riau­sy­bė pa­siū­lė par­ti­joms pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą dėl il­ga­lai­kės švie­ti­mo per­spek­ty­vos, o pa­ti Vy­riau­sy­bė ir to­liau di­di­na švie­ti­mo sri­ties fi­nan­sa­vi­mą. Ne taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si, bet ar­tė­ja­me prie ga­li­my­bės siek­ti ge­ro iš­si­la­vi­ni­mo, ne­pri­klau­so­mai nuo fi­nan­si­nės pa­dė­ties ar gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Ne­mo­ka­mų ba­ka­lau­ro stu­di­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas jau Sei­me. Vil­niaus ir Šiau­lių uni­ver­si­te­tų jun­gi­mo­si pro­jek­tai taip pat tei­kia­mi jū­sų, ko­le­gos, ver­dik­tui.

Jau pra­ėju­sio­je Sei­mo se­si­jo­je tei­kė­me ne­ma­žai įsta­ty­mų ap­lin­kos ap­sau­gos ir kli­ma­to kai­tos pro­ble­moms spręs­ti. Ryž­tin­gai ir nuo­sek­liai to­liau Sei­mui siū­ly­si­me prie­mo­nes, kaip spręs­ti svar­biau­sius iš­šū­kius už­tik­ri­nant sau­gią ir šva­rią ap­lin­ką, di­din­ti at­lie­kas nau­do­jan­čių ir ša­li­nan­čių įmo­nių at­sa­ko­my­bę.

 Nu­ma­to­me teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie su­da­rys są­ly­gas efek­ty­ves­nei van­dent­var­kos įmo­nių veik­lai ir ga­li­my­bę Lie­tu­vos gy­ven­to­jams gau­ti ge­res­nes ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų tvar­ky­mo pa­slau­gas. Gir­dė­da­mi dau­ge­lio nu­si­skun­di­mus dėl au­gan­čių ne­adek­va­čių, ne vi­sai skaid­riai pa­grįs­tų ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių, siū­ly­si­me nu­sta­ty­ti, kad ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo kai­no­da­ra bū­tų re­gu­liuo­ja­ma.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti dar vie­no iš­šū­kio. Įsi­klau­sy­da­mi į šian­die­nos ak­tua­li­jas, šio­je se­si­jo­je pa­teik­si­me Žval­gy­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas, di­di­nan­čias tar­ny­bų at­skai­to­my­bę ir stip­ri­nan­čias jų lanks­tu­mą veik­ti šian­die­ni­nių iš­šū­kių kon­teks­te. Mū­sų nuo­mo­ne, ne­sank­cio­nuo­ti veiks­mai nie­ka­da ne­tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Lie­tu­vos žmo­nių tei­sių ir pri­va­tu­mo ap­sau­ga – aiš­kus pri­ori­te­tas ir tu­ri­me nu­trauk­ti ydin­gą prak­ti­ką, ku­ri bu­vo su­si­klos­čiu­si per dau­gelį me­tų.

Re­a­guo­da­mi į in­te­re­sų gru­pių ga­li­mo ne­tei­sė­to po­vei­kio vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ir po­li­ti­niams pro­ce­sams ri­zi­kas, teik­si­me Lo­bis­ti­nės veik­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus.

Mū­sų tei­kia­mi nau­jos re­dak­ci­jos Ka­ro pa­dė­ties ir Mo­bi­li­za­ci­jos įsta­ty­mai įga­lins ša­lies gy­ny­bos sis­te­mą veik­ti kri­ti­nė­mis są­ly­go­mis, ap­sau­go­ti mū­sų ša­lies ne­pri­klau­so­my­bę ir už­tik­rin­ti pi­lie­čių sau­gu­mą. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę skir­tin­giems iš­šū­kiams, nuo ne­san­tai­kos kurs­ty­mo iki įta­kos ša­lies de­mo­kra­tiniams pro­ce­sams, nuo ša­lies dis­kre­di­ta­vi­mo tarp­tau­ti­nė­je are­no­je iki ga­li­mų ka­ri­nių pro­vo­ka­ci­jų. Tam la­bai at­sa­kin­gai ruo­šė­mės pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus ir pri­va­lo­me tęs­ti tą pa­si­ren­gi­mą šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

Jums vi­siems ži­no­ma, kad Vy­riau­sy­bė, dirb­da­ma kar­tu su itin pla­čiu so­cia­li­nių eko­no­mi­nių part­ne­rių ra­tu, pa­ren­gė 2021–2030 me­tų na­cio­na­li­nio pa­žan­gos pla­no pro­jek­tą, skė­ti­nį 10 me­tų truk­mės pla­na­vi­mo do­ku­men­tą. Šis do­ku­men­tas pa­dės su­pla­nuo­ti ša­ly­je bū­ti­nus po­ky­čius ir už­tik­rin­ti il­ga­lai­kę ša­lies eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę pa­žan­gą. Ta­čiau tam, kad jis veik­tų, bū­ti­nas vi­sų val­džių su­si­tel­ki­mas ir Sei­mo pa­lai­ky­mas. O su­si­tel­ki­mas, kaip ma­to­me, vi­sa­da duo­da ge­rų re­zul­ta­tų. Tai pui­kiai iliust­ruo­ja tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos ba­lan­sas, ku­ris Lie­tu­vo­je il­gą lai­ką bu­vo nei­gia­mas, ta­čiau dėl ben­dro­mis Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės pa­stan­go­mis įgy­ven­din­tų šei­mos ir re­gio­ni­nės po­li­ti­kos prie­mo­nių ir ki­tų veiks­nių pra­ei­tais me­tais si­tu­a­ci­ja pa­si­kei­tė ir pir­mą kar­tą dau­giau nei po 20 me­tų gry­no­ji mig­ra­ci­ja bu­vo tei­gia­ma. Ši ten­den­ci­ja tę­sia­si iki šiol. Va­sa­rio mė­ne­sį vėl įre­gist­ruo­ta tei­gia­ma mig­ra­ci­ja ir gy­ven­to­jų skai­čiaus di­dė­ji­mas. Da­ry­ki­me vis­ką, kad ši kryp­tis iš­lik­tų.

Baig­da­mas no­riu pa­brėž­ti, kad vi­si 147 Vy­riau­sy­bės tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai svar­būs ir rei­ka­lin­gi, o juos svars­ty­ti ir dis­ku­tuo­ti tu­ri­me ne­daug lai­ko. To­dėl, svei­kin­da­mas jus vi­sus su pa­va­sa­riu ir nau­ja se­si­ja, kvie­čiu nu­kreip­ti min­tis ne tik į spa­lį lau­kian­čius rin­ki­mus, bet ir pa­mąs­ty­ti apie tai, kaip kiek­vie­ną iš mū­sų, kiek­vie­no iš mū­sų spren­di­mus at­si­mins Lie­tu­vos žmo­nės, žmo­nės, ku­rie prieš 30 me­tų vi­sa sa­vo šir­di­mi ti­kė­jo Lie­tu­va ir jos at­ei­ti­mi.

Rin­ki­mai at­ei­na ir pra­ei­na, rei­tin­gai ky­la ir kren­ta, bet mū­sų vi­suo­me­nė su­ge­ba at­skir­ti svar­bius ir tva­rius spren­di­mus nuo trum­pa­re­giš­kų par­ti­nių pa­si­stum­dy­mų. To­dėl kvie­čiu pa­do­va­no­ti do­va­ną Lie­tu­vos žmo­nėms Ne­pri­klau­so­my­bės 30-me­čio pro­ga – ma­žiau be­pras­mių rie­te­nų ir dau­giau pras­min­gų dar­bų ir ben­dra­dar­bia­vi­mo.

Mie­lie­ji ko­le­gos, lin­kiu jums vi­siems dar­bin­gos, pa­ki­lios pa­va­sa­rio se­si­jos! Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis prem­je­re. Sei­mo nu­ta­ri­mo pa­tei­ki­mas įvy­ko, pra­ne­šė­jai sa­vo kal­bas pa­sa­kė, da­bar at­sa­ky­mai į klau­si­mus. Ger­bia­mi ko­le­gos, 18 Sei­mo na­rių yra už­si­ra­šę pa­klaus­ti, tam ski­ria­me pu­sę va­lan­dos lai­ko. Ga­li­me su­tar­ti? Su­ta­ria­me. Ta­da pra­šo­me prem­je­rą pa­to­giai at­si­sės­ti, kad ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Kar­tu ir Sei­mo Pir­mi­nin­ką. Klau­sian­tie­ji pa­sa­ky­si­te, ku­riam iš jų no­ri­te už­duo­ti klau­si­mus.

Pir­ma­sis klau­sia A. Ne­kro­šius. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Aš kon­kre­čiai no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti dėl vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to, tai yra Švie­ti­mo įsta­ty­mo 44 straips­nio pa­tai­sų įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-4501. Tai iš es­mės lie­čia kai­mo mo­kyk­lų re­or­ga­ni­za­ci­ją ir per­tvar­ką re­gio­nuo­se, kad dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bių tie­siog neat­si­žvelg­da­mos į ben­druo­me­nės lū­kes­čius tą tin­klą tvar­ko. Yra re­gist­ruo­tas šis pro­jek­tas, tai yra V. Ačie­nės ir V. Ąžuo­lo. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ka­da yra pla­nuo­ja­ma jį įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę? Gal bū­tų ga­li­ma įtrauk­ti kuo grei­čiau, nes šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus ir ga­na svar­bus. Dau­ge­lis sa­vi­val­dy­bių ši­tą klau­si­mą spręs jau ar­ti­miau­siuo­se sa­vo po­sė­džiuo­se, tie­siog lau­kia Sei­mo spren­di­mo. Ačiū.

V. PRANCKIETIS. Klau­si­mas ak­tu­a­lus, švie­ti­mo pro­ble­ma­ti­ka, kaip ma­tė­te, tarp pri­ori­te­tų. La­bai ge­rai, kad jūs at­krei­pė­te dė­me­sį. Ma­nau, kad pa­gal pa­gei­da­vi­mą ar­ti­miau­siu me­tu pa­tei­ki­mą rei­kė­tų ir pa­da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ar­mo­nai­tė. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Klau­si­mas prem­je­rui taip pat apie švie­ti­mą. Jūs siū­lo­te gran­dio­zi­nį su­si­ta­ri­mą dėl švie­ti­mo, ta­čiau hi­gie­ni­nius da­ly­kus ga­li­te pa­da­ry­ti jau šian­dien. Tai yra jau šian­dien ga­li­te at­si­sa­ky­ti jung­ti­nių kla­sių ir pa­tvir­tin­ti tin­klo tai­syk­les, kad Lie­tu­vos moks­lei­viai ne­si­mo­ky­tų kaip ca­ri­nės Ru­si­jos kai­me. Jūs ga­li­te klau­sy­ti EBPO re­ko­men­da­ci­jų ir at­si­sa­ky­ti kla­sės krep­še­lio, ku­ris įšal­dė ne­efek­ty­vią sis­te­mą. At­si­sa­kė­te My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ir VGTU su­jun­gi­mo, nors pa­čio­je ka­den­ci­jos pra­džio­je ir šian­dien iš tri­bū­nos kal­bė­jo­te apie aukš­to­jo moks­lo įstai­gų kon­so­li­da­ci­ją ir ap­skri­tai net­gi pa­nai­ki­no­te de fac­to ko­le­gi­jas, nes nu­lei­do­te kar­te­lę sto­ti į uni­ver­si­te­tus. Ma­no klau­si­mas toks. Jūs ga­li­te su­tvar­ky­ti švie­ti­mo hi­gie­ną jau šian­dien, ne­rei­kia de­šimt­me­čiams su­si­ta­ri­mo, bet ne­at­ro­do iš pro­gra­mos, kad tą ke­ti­na­te pa­da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ko­le­ge, lai­kas.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mie­la ko­le­ge, gal di­džiau­sios pro­ble­mos ir bu­vo pas­ta­rų­jų de­šimt­me­čių, kad mes iš­spren­dė­me hi­gie­ni­nes pro­ble­mas vie­nos sri­ties – švie­ti­mo, ki­tų sri­čių – so­cia­li­nių klau­si­mų. Dėl švie­ti­mo su­si­ta­ri­mo, man at­ro­do, kad yra te­mos, ar tai bū­tų jung­ti­nės kla­sės, ar, kaip jūs mi­nė­jo­te, kla­sės krep­še­lis ir pa­na­šūs da­ly­kai, svar­būs vi­sai vi­suo­me­nei. Mes tu­ri­me tik­rai skir­tin­gas nuo­mo­nes, tai ir­gi na­tū­ra­lu. Vie­ni esa­me už vie­ną mo­de­lį, ki­ti už ki­tą mo­de­lį, ta­čiau no­ri­si to­kių spren­di­mų, kad, ne­pai­sant po­li­ti­nių jė­gų per­si­skirs­ty­mo, ku­ris yra ga­li­mas po kiek­vie­nų Sei­mo rin­ki­mų, tie su­si­ta­ri­mai bū­tų vyk­do­mi. Ma­tyt, vie­na iš di­džiau­sių mū­sų pro­ble­mų dau­ge­ly­je sri­čių yra, kad ket­ve­rius me­tus da­ro­me vie­naip, po to ket­ve­rius me­tus ban­do­me pa­to­bu­lin­ti, re­for­muo­ti ir pa­keis­ti ki­taip.

Taip, gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je, tu­ri bū­ti po­ky­čiai, ta­čiau no­ras dėl švie­ti­mo yra, ir šian­dien toks yra. Aš ma­nau, kad mes ga­li­me ban­dy­ti su­de­rin­ti ir opo­zi­ci­jos pu­sė­je ren­gia­mą švie­ti­mo su­si­ta­ri­mą, ir po­zi­ci­jos, jei­gu tik­rai mes ti­ki­me tuo nuo­šir­džiai (o aš tuo ti­kiu), ir pri­im­ti ne vien hi­gie­ni­nius pa­tai­sy­mus, o tva­rius spren­di­mus.

Dėl at­ski­rų uni­ver­si­te­tų, jūs pa­mi­nė­jo­te My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą. Gai­la man, tik­rai gai­la, kad pa­si­kei­tė nuo­mo­nė pa­si­kei­tus rek­to­riui. Tie­siog ne­si­no­ri nau­do­ti jo­kių ad­mi­nist­ra­ci­nių sver­tų ir įran­kių da­ry­ti tą prie­var­tą. Ben­druo­me­nė taip ap­si­spren­dė, va­di­nai, ji įver­ti­no ri­zi­kas dėl šio uni­ver­si­te­to ga­li­my­bės to­liau ne tik iš­lik­ti, bet ir bū­ti sėk­min­gu, ko­ky­biš­kas pa­slau­gas tei­kian­čiu uni­ver­si­te­tu. Jei­gu jie to­kį ke­lią ma­to, na, ben­druo­me­nė ap­si­spren­dė, su­teiki­me to­kią tei­sę, o gy­ve­ni­mas pa­ro­dys, ar bu­vo tei­sūs jie, ar bu­vo tei­si Vy­riau­sy­bė ir da­lis Sei­mo, ku­rie siū­lė tuos spren­di­mus, ku­rie bu­vo nu­žen­gę fak­tiš­kai į fi­ni­šo tie­si­ą­ją. Net ir bu­vo nu­ma­ty­tos lė­šos, ska­ti­nan­čios ši­tas abi aukš­tą­sias mo­kyk­las dėl su­si­jun­gi­mo. De­ja, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to ben­druo­me­nė pa­si­el­gė ki­taip.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, di­džiau­sios pa­sau­lio vals­ty­bės kal­ba apie COVID-19 įta­ką jau ne­be žmo­nių svei­ka­tai, bet re­a­liai eko­no­mi­kai, fi­nan­sų sta­bi­lu­mui, vals­ty­bių pa­ja­moms. Iš jū­sų kal­bos at­ro­do, lyg nie­ko ne­įvy­ko.

Ar ga­li­te pa­tiks­lin­ti, ar tik­rai nė­ra po­rei­kio nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą, tar­ki­me, pan­de­mi­jos pre­ven­ci­jai? Ar nė­ra po­rei­kio at­šauk­ti 2021 me­tais įsi­ga­lio­sian­čią 3 da­lį mo­kes­ti­nės re­for­mos mi­li­jar­das mi­li­jo­nui, dėl ko ma­žė­ja vals­ty­bės pa­ja­mos? Ar nė­ra po­rei­kio svars­ty­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus dėl fi­nan­si­nės pa­ra­mos įmo­nėms, ku­rios iš­gy­ve­na trum­pa­lai­kius fi­nan­si­nius sun­ku­mus? Ar nė­ra po­rei­kio di­din­ti iš­mo­kas gal­būt li­go­niams dėl lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo ir taip pa­ska­tin­ti pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą? Ar nė­ra po­rei­kio su­da­ry­ti pa­lan­kias są­ly­gas nau­do­tis nuo­to­li­nio dar­bo re­ži­mu? Ar tik­rai ne­rei­kia dėl to keis­ti nė vie­no įsta­ty­mo? Ar jūs tik­rai įver­ti­no­te si­tu­a­ci­ją ir Sei­mui ne­rei­kia pri­im­ti nie­ko dėl COVID-19 ga­li­mos įta­kos eko­no­mi­kai ir fi­nan­sams?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mie­las ko­le­ga, ačiū už klau­si­mą. Vi­siems jums nau­do­da­ma­sis pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti, kad šia te­ma, ku­ri tik­rai la­bai svar­bi kiek­vie­nam iš mū­sų ir as­me­niš­kai, ir ver­slui, mes ne­da­rė­me to­kių pa­reiš­ki­mų, ne­už­si­ė­mė­me gal­būt, nors ir ky­la no­ras (…) po­li­ti­nėms ko­voms, ir iš­lai­kė­me ra­my­bę.

Ra­my­bės iš­lai­ky­mas ne­reiš­kia nie­ko ne­vei­ki­mą. Vi­si įran­kiai, ku­rie rei­ka­lin­gi jū­sų pro­ble­moms spręs­ti, šian­dien yra tu­ri­mi. Aš tik­rai ne­no­riu vie­šai ir gar­siai skelb­ti, kad lai­ki­nas eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­ras ren­ka at­sa­kin­gus as­me­nis, ver­slo at­sto­vus, spręs­da­mas si­tua­ci­ją, ver­tin­da­mas ga­li­mą ri­zi­ką, kaip bus, jei­gu to­liau si­tu­a­ci­ja kei­sis ne tik­tai Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je, ir pa­sau­ly­je.

Šian­dien tų įran­kių pa­kan­ka. Jei­gu tik­tai mes ma­ty­si­me, kad bū­ti­nas įsta­ty­mų lei­dė­jo įsi­trau­ki­mas su ati­tin­ka­mais spren­di­mais čia, pa­ti­kė­ki­te, pra­šy­si­me pa­si­nau­do­ti tei­se – ypa­tin­ga sku­ba. Tur­būt su­tik­si­me, kad jau šiuo at­ve­ju mes tu­rė­si­me ypa­tin­gą są­ly­gą, kur ga­lė­si­me šią Sta­tu­to nor­mą nau­do­ti. Vi­sos jū­sų iš­var­din­tos prie­mo­nės tik­rai yra mū­sų nuo­la­ti­nė­je, kas­die­ni­nė­je dar­bo­tvarkėje. Yra spren­džia­ma… tik­rai sten­gia­mės ne­ap­krau­ti vi­suo­me­nės per­tek­li­ne in­for­ma­ci­ja, ne­ska­ti­na­me tų pro­ce­sų, ku­rie gal­būt ne­bu­vo su­val­dy­ti ki­to­se vals­ty­bė­se, ir tik­rai ma­to­me šian­dien kar­tais ne­adek­va­čią vi­suo­me­nės re­ak­ci­ją į tą pro­ble­mą, ku­ri yra la­bai rim­ta.

Tai­gi dė­ko­ju už tas jū­sų iš­var­din­tas sri­tis. Jos vi­sos yra mū­sų dar­bo­tvarkėje ir kol kas vi­si įran­kiai tu­ri­mi. Jei­gu kas nors kei­čia­si, mes spren­džia­me, kas rei­ka­lin­ga Vy­riau­sy­bės lyg­me­niu. Jūs ma­tė­te, yra ir tam tik­ri spren­di­mai kei­čia­mi. Kol kas įsta­ty­mo lei­dė­jo… Tik­rai aš dė­ko­ju, su­pran­tu ir ti­kiuo­si, kad jei­gu bus rei­ka­lin­ga, mes ne­dels­da­mi ga­lė­si­me ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka tuos pro­jek­tus pa­teik­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. No­rė­čiau pa­klaus­ti Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko. Šian­dien jūs tik­rai ne­ma­žai įvar­di­no­te tų ne­va ki­li­mo ly­gio… ku­rie su­si­ję, dau­giau su­sie­ti su eko­no­mi­ka ar­ba su Pen­si­jų įsta­ty­mu, ku­ris bu­vo pri­im­tas anks­čiau. Ta­čiau dėl švie­ti­mo jūs pats pri­pa­žįs­ta­te, kad iš tik­rų­jų nė­ra vis­kas ge­rai.

Aš vis dėl­to no­rė­čiau jū­sų nuo­šir­džiai pa­klaus­ti, ar ma­no­te, kad pla­čiai pra­vė­rę du­ris į aukš­tą­sias mo­kyk­las ir su­da­rę są­ly­gas sto­ti tiems žmo­nėms, ku­rie, klau­si­mas, ar ver­ti bū­ti pri­im­ti net­gi į ko­le­gi­jas kai ka­da, jūs pa­kel­si­te aukš­to­jo moks­lo ly­gį?

Ant­ras klau­si­mas: ar pa­leng­vi­nę sto­ji­mą į aukš­tą­sias mo­kyk­las jūs taip pa­kel­si­te ir ben­dro­jo la­vi­ni­mo ly­gį? Sa­vai­me su­pran­ta­ma, gal­būt yra tų mo­ra­li­nių da­ly­kų, ku­rie ver­čia jau­ni­mą mo­ky­tis, bet vi­sa­da taip at­si­tin­ka, kad leng­vai pra­vė­rus du­ris ir ben­dro­jo la­vi­ni­mo ly­gis kren­ta. Ar ne­ma­no­te, kad čia vis dėl­to yra tam tik­ra klai­da ir dar vie­nas pa­vo­jus, ka­dan­gi jū­sų Vy­riau­sy­bės spren­di­mai kar­di­na­liai pa­si­kei­tė…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

E. PUPINIS (TS-LKDF). …nuo J. Pet­raus­kie­nės, ku­ri kė­lė, da­bar vis­kas at­lei­džia­ma, var­ž­tai at­gal.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Čia kar­tu pa­pil­dy­siu ir ger­bia­mos Auš­ri­nės, nes ne­at­sa­kiau į tą da­lį, nes bu­vo di­de­lis klau­si­mas dėl kar­te­lės. No­riu pa­reikš­ti, kad sto­ji­mo kar­te­lė nei į uni­ver­si­te­tus, nei į ko­le­gi­jas, o ir tai, ir tai yra aukš­to­sios mo­kyk­los, nė­ra su­ma­žin­ta. Mes kal­ba­me apie ga­li­my­bę moks­lei­viams, ku­rie gal­būt (ne­no­riu sa­ky­ti tei­sin­gai), bet gal­būt prog­no­za­vo sa­vo at­ei­tį šiek tiek ki­taip, už­kirs­ti ke­lią net ir tai kar­te­lei per­ženg­ti. Yra pa­da­ry­ti spren­di­mai ne­su­ma­ži­nus kar­te­lės, o pa­pil­dy­da­mas no­rė­čiau, kad dar mi­nist­ras la­bai aiš­kiai at­sa­ky­tų, kad kar­te­lė nė­ra su­ma­žin­ta.

A. MONKEVIČIUS. Ačiū už ši­tą klau­si­mą. Yra ge­ra pro­ga pa­aiš­kin­ti dar kar­tą – kar­te­lė nė­ra su­ma­žin­ta. Kon­kur­si­nis ba­las lie­ka toks pats – 5,4 į uni­ver­si­te­tus, 4,3 į ko­le­gi­jas. Bu­vo ke­tu­ri rei­ka­la­vi­mai ir vie­no rei­ka­la­vi­mo tie­siog grioz­diš­ka… Pa­sa­ky­ki­te, kas vi­suo­me­nei ga­li pa­aiš­kin­ti tas kar­te­les? Tų kar­te­lių yra ke­tu­rios. Vie­ną pa­sa­kiau – ji lie­ka pa­ti aukš­čiau­sia ir svar­biau­sia.

To­liau. Pen­ki ge­riau­si da­ly­kai: 7 vi­dur­kis į uni­ver­si­te­tus, 6 į ko­le­gi­jas. Trys pri­va­lo­mi iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nai: lie­tu­vių kal­ba, už­sie­nio kal­ba, ma­te­ma­ti­ka. Lie­ka tik tuo vi­dur­kiu… Tik­rai, kaip prem­je­ras sa­kė, tik­rai ma­to­me, kad apie 100 ar kiek vai­kų, ku­rie la­bai ge­rai kaž­ko­kį da­ly­ką pa­si­mo­kę, ki­tų ne­su­rin­ko to vi­dur­kio, ne­be­ga­li pa­tek­ti. Mes tik vie­ną ši­tą ele­men­tą pa­ša­li­no­me, bet Sei­mui tei­kia­me pro­jek­tą, kaip su­vie­no­din­ti tuos rei­ka­la­vi­mus, kad Lie­tu­vo­je ne­be­bū­tų dvie­jų ka­te­go­ri­jų stu­den­tų. Sei­me ši­tas pa­ke­tas yra. Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­ba pa­si­sa­kė dar ra­di­ka­liau nei ma­no ši­ta ko­rek­ci­ja. Mes tu­ri­me tik­rai ma­ty­ti, kad ma­žė­ja pri­ei­ga prie aukš­to­jo moks­lo tik­rai ga­bių vai­kų. Jums ži­no­ti­na, ma­no pa­ko­re­guo­tas ki­tų me­tų… prieš dve­jus me­tus yra pa­siū­ly­mas vie­toj už­sie­nio kal­bos pa­si­rink­ti rei­ka­lin­gą da­ly­ką: bio­lo­gi­ją, che­mi­ją, fi­zi­ką ar ką nors pa­na­šaus. Tai­gi, kar­te­lė tik­rai nė­ra su­ma­žin­ta, yra šiek tiek lanks­tes­nė, pri­tai­ky­ta ga­biems vai­kams, kad jie ne­at­si­dur­tų už­ri­by­je.

O tarp ko­le­gi­jų ir uni­ver­si­te­tų ba­lan­są tik­rai iš­lai­ky­si­me ki­to­mis prie­mo­nė­mis. Tai tik­rai yra svar­bu, pri­ta­riu, kad tai bū­ti­na pa­da­ry­ti, ir tai pa­da­ry­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si M. Ado­mė­nas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Bus gal­būt kom­plek­si­nis klau­si­mas net­gi dau­giau Sei­mo Pir­mi­nin­kui ne­gu Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Ma­tau, kad iš prin­ci­po kas­die­nė­je dar­bo­tvarkėje yra da­bar ki­ti klau­si­mai: švie­ti­mas, ko­ro­na­vi­ru­sas ir vi­si ki­ti. Pa­va­sa­rio dar­bų pro­gra­mo­je ne­ra­dau dėl il­ga­lai­kio tva­raus vie­šo­jo sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo. Pra­ėju­sį pa­va­sa­rį stip­riai pa­dir­bė­jo­me, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė, bet stra­te­gi­ja bu­vo at­neš­ta į Sei­mą. Tai­gi, stra­te­gi­ja Sei­me gu­li nuo pra­ėju­sio pa­va­sa­rio, nie­kas nie­ko ne­da­ro, at­ski­ros ins­ti­tu­ci­jos ne­ša at­ski­rus dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mus ir aiš­ki­na, kad stra­te­gi­ja ne­pri­im­ta, ga­li­me da­ry­ti, ką no­ri­me. Bet žiū­rint ir į dar­bų pro­gra­mą, Vy­riau­sy­bė apie tai ne­ra­šo nė žo­džio, kaip bus su dar­bo už­mo­kes­čiu. Iš­sky­rus mi­ni­ma­lų ir ba­zi­nį dy­dį, kaž­kas bu­vo pa­sa­ky­ta. Aš tą gir­dė­jau, prem­je­re.

Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ar stra­te­gi­ja ne­rei­ka­lin­ga?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

A. SYSAS (LSDPF). Ar jau mes pa­lai­do­jo­me ga­lu­ti­nai ši­tą dar­bo už­mo­kes­čio tak­ti­ką ir stra­te­gi­ją?

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mas ko­le­ga, la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas. Ir la­bai džiau­giuo­si ju­mis, kad jūs esa­te la­bai nuo­sek­lus dėl šių klau­si­mų ir tai me­tai iš me­tų kar­to­ja­te, bet į dar­bų pro­gra­mą yra pri­im­ti vi­si pa­siū­ly­mai, ku­rie bu­vo siū­lo­mi ir ko­mi­te­tų. Ma­nau, kad So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ga­lė­jo pa­siū­ly­ti šį klau­si­mą svars­ty­ti ir jis bū­tų įra­šy­tas. Ma­nau, kad ta ak­tu­a­li­ja ne­pra­puo­la ir ji eis pir­myn. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prem­je­re, ar jūs no­ri­te pa­pil­dy­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ma­nau, kad čia ne­bū­tų nie­ko blo­go, kaip tik at­virkš­čiai, tik­rai daug dar­bo įdė­ta, grįž­ti prie tos stra­te­gi­jos ir ją svars­ty­ti. Ne­sa­kau, kad ji­nai yra to­bu­la. Ją ga­li­ma to­bu­lin­ti, bet tie sis­te­mi­niai spren­di­mai, aš pri­ta­riu, tu­ri bū­ti. Aiš­ku, čia ir­gi iš­šū­kis, kaip ir su švie­ti­mu. Jei­gu mes pri­ima­me ši­tą stra­te­gi­ją, gal­būt ki­to­kios ap­im­ties, di­des­nės, ma­žes­nės, bet ją pri­ima­me, tu­ri­me il­ga­lai­kį tva­rų pla­ną, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kios čia po­li­ti­nės dė­lio­nės spa­lį įvyks. Aš ma­nau, kad rei­kia tą da­ly­ką da­ry­ti ir tik­rai svars­ty­ti ko­mi­te­tuo­se, frak­ci­jo­se, dis­ku­tuo­ti, teik­ti siū­ly­mus to­bu­lin­ti. Ir gal­būt pa­vyks pri­im­ti net­gi.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ado­mė­nas. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Čia klau­si­mas Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Aš iš tik­rų­jų no­rė­jau to­kį prin­ci­pi­nį klau­si­mą už­duo­ti. Pro­ble­ma ne­nau­ja, bet, man at­ro­do, ji­nai la­bai smar­kiai ašt­rė­ja. 600 tei­sės ak­tų. 600 tei­sės ak­tų per tris mė­ne­sius, kai mes ren­ka­mės du kar­tus per sa­vai­tę į ple­na­ri­nius po­sė­džius. Kaip ga­li­ma iš­lai­ky­ti įsta­ty­mų lei­dy­bos ko­ky­bę, kai yra toks srau­tas, kur joks svei­ko pro­to žmo­gus ne­ga­li net per­skai­ty­ti, jau ne­kal­bu apie tai, kad įsi­gi­lin­tų, pa­kal­bė­tų su eks­per­tais. Ir ši­ta įsta­ty­mų lei­di­mo in­flia­ci­ja, aš ne­ži­nau, gal tai nė­ra re­kor­di­nė se­si­ja, bet tai yra gi­lė­jan­ti pro­ble­ma. Įsta­ty­mų lei­di­mo ko­ky­bė tik­rai kren­ta, mes nuo­lat tu­ri­me grįž­ti ir tai­sy­ti jau pri­im­tus ak­tus. Bu­vo net­gi šios ka­den­ci­jos me­tu šau­kia­mos se­si­jos tam, kad bū­tų kliur­kos iš­tai­sy­tos. Man at­ro­do, rei­kia stab­dy­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vi­siems me­tams pa­siū­lė 43 tei­sės ak­tus. Mes esa­me tiek kom­pe­ten­tin­ges­ni, mes esa­me tiek ge­riau pa­si­ren­gę? La­bai tuo abe­jo­ju.

V. PRANCKIETIS. Pir­miau­sia tur­būt rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­ga­lė­tu­me ly­gin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­siū­ly­mų ori­gi­na­lu­mo su mū­sų. Pir­miau­sia, jau pa­mi­nė­jau, kad vi­si tei­sės ak­tai, pa­siū­ly­ti ko­mi­te­tų, pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bės, pa­siū­ly­ti Pre­zi­den­to ir pa­siū­ly­ti Sei­mo na­rių, yra įtrauk­ti į dar­bų pro­gra­mą. Ši dar­bų pro­gra­ma ne­sie­kia 600, kaip pa­me­na­te, anks­tes­nė­se se­si­jo­se bū­da­vo iki 800. Bet tu­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad kiek­vie­nas po­ky­tis kiek­vie­no klau­si­mo tai yra įsta­ty­mas. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­ta, kad įsta­ty­mas kei­čia­mas tik įsta­ty­mu. Ma­tyt, jūs kal­ba­te apie ko­ky­bę to­kių tur­būt pa­grin­di­nių įsta­ty­mų, tai rei­kė­tų juos skai­čiuo­ti gal­būt at­ski­rai. Bet nė­ra me­to­di­kos, kaip juos bū­tų ga­li­ma iš­skir­ti iš vi­so srau­to. Bet aš su­tin­ku, kad ko­ky­be mes tu­ri­me rū­pin­tis nuo­lat, re­vi­zuo­da­mi ko­mi­te­tuo­se, ką tu­ri­me teik­ti ir ko tu­ri­me ne­teik­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, aš no­riu pa­klaus­ti jū­sų dėl smur­to, smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, tiks­liau sa­kant, smur­to ly­ties pa­grin­du. 2013 me­tais pa­rei­gū­nai ga­vo pra­ne­ši­mus apie 21 tūkst. at­ve­jų smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, o 2016 me­tais jau 50 tūkst. Daug­maž toks pat ly­gis iš­si­lai­kė ir per­nai. 2013 me­tais Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės pa­si­ra­šė Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, ku­ri įpa­rei­go­ja vals­ty­bes vyk­dy­ti smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to šei­mo­je pre­ven­ci­ją, už­tik­rin­ti au­kų ap­sau­gą ir smur­tau­to­jų bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę.

Kon­ven­ci­ja pa­rem­ta nuo­sta­ta, kad smur­tas prieš mo­te­ris yra smur­tas ly­ties pa­grin­du, tad jo­je įtvir­tin­tas vals­ty­bių įsi­pa­rei­go­ji­mas keis­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rį, ko­vo­ti su ly­čių ste­re­o­ti­pais, dėl ku­rių to­le­ruo­ja­mas…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, bet jau lai­kas klaus­ti.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …smur­tas. Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, 80 % smur­tą pa­ti­rian­čių au­kų yra mo­te­rys. Ar Vy­riau­sy­bė ža­da pa­va­sa­rio se­si­jo­je teik­ti Sei­mui ra­ti­fi­kuo­ti Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl ši­tų pro­ble­mų, ku­rias jūs mi­nė­jo­te, tai yra įsta­ty­mo pro­jek­te, į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo… dar­bų pro­gra­mą yra įtrauk­ta Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo ini­cia­ty­va. Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja yra pa­teik­ta ra­ti­fi­kuo­ti Sei­mui, jei­gu aš ge­rai pri­si­me­nu, tai pa­da­rė Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė. O gal aš klys­tu?

PIRMININKĖ. Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja yra įra­šy­ta į se­si­jos dar­bų pro­gra­mą iš tik­rų­jų.

K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si A. Jan­ku­vie­nė.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas ger­bia­ma­jam Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Pra­džio­je tru­pu­tį sta­tis­ti­kos.

Bun­des­ta­ge yra 631 Že­mu­ti­nio par­la­men­to na­rys. Ita­li­jos par­la­men­te, ki­taip sa­kant, Ca­me­ra de­pu­ta­to, yra 630. Da­bar eis tie­sio­gi­nė tran­slia­ci­ja iš Ita­li­jos par­la­men­to: 630 žmo­nių, de­pu­ta­tų, iš jų dau­gu­ma yra pa­gy­ve­nę de­pu­ta­tai, po­sė­džiau­ja, nors Ita­li­jo­je yra vals­ty­bės pa­skelb­ta ka­ran­ti­no pa­ti aukš­čiau­sia ka­te­go­ri­ja. Sa­ky­ki­te, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ko­dėl jūs, ne­sant to­kios dra­ma­tiš­kos si­tu­a­ci­jos Lie­tu­vo­je kaip Ita­li­jo­je, už­drau­dė­te ry­toj sig­na­ta­rams švęs­ti jų to­je vie­to­je, ku­rio­je jie pa­skel­bė ne­pri­klau­so­my­bę, dėl ku­rios jūs da­bar ir esa­te Sei­mo Pir­mi­nin­kas, šven­tę? Ačiū.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mas ko­le­ga, pir­miau­sia tur­būt mes tu­ri­me da­ry­ti vis­ką, kad ta li­ga Lie­tu­vo­je ne­plis­tų. Ir tur­būt mes esa­me ta sėk­min­ga ša­lis, ku­rio­je ne­iš­pli­to taip, kaip Ita­li­jo­je. Tur­būt Ita­li­ja ne­pa­da­rė vis­ko, kad už­va­kar pa­skel­bė apie 131 mi­ru­sį­jį. Tur­būt tu­ri­me džiaug­tis ir di­džiuo­tis, kad mes rū­pi­na­mės sa­vo vy­res­niai­siais žmo­nė­mis, tarp ku­rių da­bar esu ir aš. Jų svei­ka­ta mums yra la­bai svar­bi.

Ma­no pra­ne­ši­me bu­vo pa­mi­nė­ta, kad ap­sau­gok ar­ti­mą. Aš ma­nau, kad tai yra to da­lis. O jo­kių drau­di­mų, mes at­si­žvel­gę… Sei­mo val­dy­ba, ne as­me­niš­kai aš, ne Pir­mi­nin­kas, o Sei­mo val­dy­ba, at­si­žvel­gu­si į vy­riau­sy­bi­nės ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­ją ne­reng­ti už­da­rų ren­gi­nių, ven­g­ti jų, pa­da­rė to­kį spren­di­mą. Taip, jei­gu nie­ko ne­įvyks, tur­būt vi­si sa­kys, kad nie­ko ne­įvy­ko. Bet jei­gu kas nors įvyk­tų, o ren­gi­nys bū­tų, tur­būt ta­da mes tu­rė­tu­me vėl ieš­ko­ti kal­tų. Ne­rei­kia mums kal­tų, mums rei­kia svei­kų žmo­nių, mums rei­kia svei­kos Lie­tu­vos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Klau­sia A. Jan­ku­vie­nė. Ruo­šia­si G. Bu­ro­kie­nė.

A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas prem­je­re, ne­se­niai bu­vo skelb­ta, kad Lie­tu­vo­je še­šė­li­nė eko­no­mi­ka per­nai su­ma­žė­jo iki 14,6 %. Tai yra vie­na iš tų sri­čių, ku­rio­je Lie­tu­va pa­gal še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mą ap­len­kė Es­ti­ją. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kiais bū­dais ir kiek lė­šų kon­kre­čiai pa­vy­ko per­nai iš­trauk­ti iš še­šė­lio? Ir kas nu­ma­to­ma šie­met? Ko­kiais bū­dais ir kiek lė­šų?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Aš sa­vo kal­bo­je mi­nė­jau, mes skai­čiuo­ja­me apie 200 mln. re­zul­ta­tą, bet tik­rai ma­to­me, kad tai yra ne­pa­kan­ka­mai, dėl to Vy­riau­sy­bės tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai dėl še­šė­lio ma­ži­ni­mo to­kiuo­se jaut­riuo­se sek­to­riuo­se kaip sta­ty­bos, trans­por­to prie­mo­nių pa­kar­to­ti­nis par­da­vi­mas ir jų de­ta­lių par­da­vi­nė­ji­mas, kai ku­rios pa­slau­gos. Ma­ny­tu­me, kad ta su­ma ga­lė­tų bū­ti 600–700 mln. eu­rų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­rė­čiau pa­klaus­ti Sei­mo Pir­mi­nin­ko, nes jo pre­ro­ga­ty­va yra teik­ti ir at­leis­ti Sei­mo pa­rei­gū­nus. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ka­da bus pa­teik­ta at­leis­ti ir pri­im­ti VRK na­rį?

V. PRANCKIETIS. Klau­si­mas yra tur­būt apie po­ną V. Se­meš­ką, nes jis yra iš­ėjęs iš ko­mi­si­jos, ir tai yra Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos… Tur­būt aš tu­riu teik­ti, bet jie tu­ri pa­siū­ly­ti kan­di­da­tą. Taip. Tai, ger­bia­mi… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­siū­ly­tas yra? Ta­da teik­si­me ar­ti­miau­siu me­tu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na. Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­mam prem­je­rui. Pa­me­na­te, kai vi­si kar­tu su Vy­riau­sy­be sėk­min­gai pa­di­di­no­me vai­ko pi­ni­gus nuo 30 iki 60 eu­rų. Tai iš­ties yra pui­kus skai­čius, ta­čiau Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės dau­gu­ma kar­di­na­liai pa­di­di­no kai­nas vi­soms sri­tims: bū­re­liams, spor­tui, mu­zi­kos mo­kyk­lai, dai­lės, už­da­rė dvi ge­rai vei­kian­čias mo­kyk­las, ku­rios tu­rė­jo var­dą vi­so­je Lie­tu­vo­je, šiuo me­tu dar vyks­ta pro­ce­sas. Žo­džiu, tie pi­ni­gai, ku­riuos mes pa­di­di­no­me, so­cia­liai ne­be­ati­tin­ka Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pro­gra­mos, dėl to mes grei­tai re­a­ga­vo­me. No­riu pa­sa­ky­ti, ką šio­je si­tu­a­ci­jo­je vals­ty­bei pa­čiai da­ry­ti, kai sa­vi­val­dy­bės el­gia­si taip ne­adek­va­čiai. Jau gir­dė­jau pa­na­šių at­ve­jų ir Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je, bū­tent val­dan­tys so­cial­de­mok­ra­tai pa­di­di­no kar­di­na­liai mo­kes­čius.

PIRMININKĖ. Dėl se­si­jos dar­bų pro­gra­mos, Ro­ber­tai. Kam už­duo­da­te klau­si­mą?

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Sa­kiau, prem­je­rui.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). At­sa­ky­mas la­bai pa­pras­tas. Tie­siog sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai, rin­kė­jai ver­ti­na tiek ta­ry­bos, tiek me­ro dar­bo re­zul­ta­tus ir ki­to­je rin­ki­mų per­spek­ty­vo­je, ma­tyt, bus ar­ba ga­li bū­ti ki­to­kie spren­di­mai. Kas pri­klau­so nuo cen­tri­nės val­džios, mes tik­rai pa­da­rė­me vis­ką, kad tos šei­mų pa­ja­mos vi­so­se sri­ty­se di­dė­tų, o sa­vi­val­dy­bės op­ti­mi­za­vi­mo klau­si­mus, kaš­tų klau­si­mus sa­vo įstai­go­se spren­džia pa­čios, tai žmo­nės, gy­ve­nan­tys to­se sa­vi­val­dy­bė­se, ir įver­tins.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, Sei­mas bu­vo su­for­mu­la­vęs Vy­riau­sy­bei pa­ve­di­mą sa­vo nu­ta­ri­mu, kad at­lik­tų ne­pri­klau­so­mą au­di­tą dėl SGD lai­vo pir­ki­mo ap­lin­ky­bių, nes bu­vo pirk­tas lai­vas, po to bu­vo nu­pirk­ta pa­pras­čiau­sia nu­oma, net ne­iš­per­ka­mo­ji nu­oma. Ma­to­me, kad esa­me įklim­pę net iki 2044 me­tų su šiuo nuo­mos pir­ki­niu. Tai vis dėl­to tas ne­pri­klau­so­mas au­di­tas, ku­rio Sei­mas sa­vo nu­ta­ri­mu pra­šė Vy­riau­sy­bės, įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, o pro­jek­tas įgy­ven­din­tas bu­vo dar prie pra­ėju­sios Vy­riau­sy­bės, bet ji taip pat ne­iš­drį­so. Li­ko vie­nin­te­lė se­si­ja, sa­ky­ki­me, tas ge­ras pus­me­tis, per ku­rį ga­lė­tų Vy­riau­sy­bė vis dėl­to ne­pri­klau­so­mą au­di­tą at­lik­ti. Kaip jūs pla­nuo­ja­te, prem­je­re?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mie­las ko­le­ga, tur­būt jūs tu­ri­te ome­ny­je Sei­mo pa­ve­di­mą XVI Vy­riau­sy­bei. Aš kaip to­kio ne­pa­me­nu, kad bū­tu­me ga­vę. Be abe­jo, yra Vy­riau­sy­bių veik­los tęs­ti­nu­mas. Pa­si­žiū­rė­si­me, jei jis nė­ra įvyk­dy­tas, tą rei­kės pa­da­ry­ti, pri­klau­so­mai nuo to, ko­kias mes tu­ri­me ga­li­my­bes pirk­ti to­kią pa­slau­gą, nes, kaip su­pran­tu, bu­vo rei­ka­lin­gas ne­pri­klau­so­mas au­di­tas, iš­ori­nis au­di­tas. Jei toks nu­ta­ri­mas yra ir jis ne­bu­vo įvyk­dy­tas, ar­ti­miau­siu me­tu pa­žiū­rė­si­me ir da­ry­si­me spren­di­mus.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, pu­sę va­lan­dos, kaip ir bu­vo­me su­ta­rę, klau­si­nė­jo­me, iš­gir­do­me at­sa­ky­mus.

Da­bar mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo. M. Ma­jaus­kas – mo­ty­vai prieš.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ne­blo­gai pri­si­me­nu 2008 me­tus, kai bu­vo­me to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kai Vy­riau­sy­bė slė­pė spar­tų eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mą ir ar­tė­jan­čią fi­nan­sų griū­tį. La­bai no­rė­tų­si, kad ši Vy­riau­sy­bė pa­si­elg­tų at­sa­kin­gai ir ne­ban­dy­tų nu­slėp­ti re­a­lios eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos. Kaip ir mi­nė­jau, vi­sos di­džiau­sios pa­sau­lio eko­no­mi­kos iš­gy­ve­na šal­tą du­šą dėl COVID-19, kren­ta ak­ci­jų bir­žos, cen­tri­niai ban­kai spaus­di­na pa­pil­do­mas pi­ni­gų emi­si­jas, lė­tė­ja eko­no­mi­kos au­gi­mas, trau­kia­si eks­por­tas, ta­čiau pa­gal vie­nos iš svar­biau­sių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų – Sei­mo dar­bų pro­gra­mą at­ro­do, kad nie­ko ne­įvy­ko. Nie­ko ne­rei­kia keis­ti, vis­kas ir taip ge­rai ir nie­kam ne­rei­kia ruoš­tis. Aš ne­no­riu gąs­din­ti, aš tie­siog no­riu, kad mes elg­tu­mė­mės at­sa­kin­gai ir pri­im­tu­me rei­kia­mus spren­di­mus. Da­bar at­ro­do, kad nei pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo rei­kia, nei pa­gal­bos įmo­nėms, nei nuo­to­li­nio dar­bo reg­la­men­ta­vi­mo rei­kia, nei gal­būt pa­pil­do­mo lai­ki­no­jo ne­dar­bin­gu­mo iš­mo­kų, nie­ko keis­ti ne­rei­kia, vis­kas yra ge­rai. Tai ky­la ne­ri­mas ir įta­ri­mas, jog nė­ra at­sklei­džia­ma re­a­li si­tu­a­ci­ja ar­ba gal­būt Vy­riau­sy­bė ne­adek­va­čiai ver­ti­na tai, kas šiuo me­tu vyks­ta pa­sau­lio eko­no­mi­ko­se ir fi­nan­sų rin­ko­se. To­dėl kvie­čiu su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ger­bia­mi ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­to. Skel­bia­mas bal­sa­vi­mas. Pra­šom.

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 67, prieš – 4, su­si­lai­kė 31. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Šią pro­gra­mą svars­tys vi­si ko­mi­te­tai ir siū­lo­ma į ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lę grįž­ti svars­ty­ti ko­vo 19 die­ną.

 

11.12 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, yra dar vie­nas pa­reiš­ki­mas, leis­ki­te jį per­skai­ty­ti. Dėl pa­si­trau­ki­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tų dar­bo frak­ci­jos. P. Čim­ba­ras in­for­muo­ja, kad nuo ko­vo 10 die­nos trau­kia­si iš Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tų dar­bo frak­ci­jos ir per­ei­na dirb­ti į Miš­rią Sei­mo na­rių gru­pę.

Mie­lie­ji ko­le­gos, kaip ma­to­te, dar­bo­tvarkėje yra nu­ma­ty­ta 30 mi­nu­čių per­trau­ka. Gal­vo­jant apie mū­sų vi­sų svei­ka­tą, rū­pi­nan­tis ju­mis, dirb­si­me va­lan­dą 15 mi­nu­čių, o jau ir dir­bo­me, 30 mi­nu­čių per­trau­ka, ku­rios me­tu ši sa­lė bus ven­ti­liuo­ja­ma, ir į po­sė­dį su­si­ren­ka­me 11 val. 45 min. Iki pa­si­ma­ty­mo.

 

Per­trau­ka

 

11.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl In­gri­dos Da­nė­lie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Konstitu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4375 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį. To­liau dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl In­gri­dos Da­nė­lie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4375. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį pa­teik­ti kan­di­da­tū­rą.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, įgy­ven­din­da­mas sa­vo pa­rei­gą pa­gal Kon­sti­tu­ci­jos 103 straips­nio 1 da­lį, tei­kiu Sei­mui kan­di­da­tę į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus dak­ta­rę I. Da­nė­lie­nę. Kan­di­da­tė ati­tin­ka vi­sus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus ir yra pui­kiai pa­si­ren­gu­si šiam dar­bui.

I. Da­nė­lie­nė yra kon­sti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tė, juo la­biau šios sri­ties moks­li­nin­kė, to­dėl vie­nas iš pa­grin­di­nių ma­no pa­si­rin­ki­mo mo­ty­vų bu­vo bū­tent tai, kad dak­ta­rė I. Da­nė­lie­nė pri­klau­so nau­jai kon­sti­tu­cio­na­lis­tų kar­tai, ku­riai bū­din­gas Va­ka­rų tei­sės tra­di­ci­jos ir nau­jau­sių kon­sti­tu­cio­na­liz­mo rai­dos ten­den­ci­jų iš­ma­ny­mas, aukš­tas pro­fe­si­nės kom­pe­ten­ci­jos ly­gis, ana­li­ti­nis mąs­ty­mas, grei­ta orien­ta­ci­ja, pui­kus už­sie­nio kal­bų mo­kė­ji­mas bei ryš­kios pro­fe­si­nės ly­de­rys­tės sa­vy­bės.

Pui­kiau­siai ma­no žo­džius liu­di­ja ir ką tik pa­si­ro­džiu­si di­džiu­lės ap­im­ties mo­nog­ra­fi­ja „Kon­sti­tu­ci­niai gin­čai“ (tik ką ga­vau), ku­rią dak­ta­rė I. Da­nė­lie­nė pra­ei­tais me­tais pa­ren­gė kar­tu su to­kiais Lie­tu­vos kon­sti­tu­ci­nės tei­sės gran­dais kaip T. Bir­mon­tie­nė, E. Ja­ra­šiū­nas, V. Sin­ke­vi­čius. Šio­je kny­go­je I. Da­nė­lie­nei pri­klau­so di­džiu­lis in­dė­lis ti­riant šian­die­nos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­lai ak­tu­a­lią pro­ble­ma­ti­ką, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įga­lio­ji­mus už­tik­ri­nant Kon­sti­tu­ci­jos vir­še­ny­bės prin­ci­pą, in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do ins­ti­tu­tą, kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lų nag­ri­nė­ji­mo spe­ci­fi­ką. Be to, dak­ta­rė I. Da­nė­lie­nė yra dau­giau nei 20 straips­nių lie­tu­vių, an­glų, len­kų, ru­mu­nų, uk­rai­nie­čių kal­bo­mis au­to­rė ir ben­dra­au­to­rė, ke­lių moks­lo stu­di­jų ir mo­nog­ra­fi­jų ben­dra­au­to­rė.

Jos pa­reng­tos pub­li­ka­ci­jos ir at­lik­ti ty­ri­mai skir­ti ana­li­zuo­ti to­kio­ms ak­tu­a­lio­ms tei­sės te­mo­ms kaip, pa­vyz­džiui, kon­sti­tu­ci­nių teis­mų įga­lio­ji­mai, iš­šū­kiai tei­sės vir­še­ny­bei kon­teks­te, žmo­gaus tei­sių rai­da ju­ris­prudencinėje Kon­sti­tu­ci­jo­je, Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų kon­sti­tu­cin­gumas, bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už ne­tei­sė­tą pra­tur­tė­ji­mą kon­sti­tu­cin­gu­mas, at­sa­kin­go val­dy­mo prin­ci­pas, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės įta­ka Lie­tu­vos vie­šo­sios tei­sės prin­ci­pų rai­dai ir ki­to­ms.

At­kreip­čiau dė­me­sį, kad ir jos ly­giai prieš aš­tuo­ne­rius me­tus Vil­niaus uni­ver­si­te­te ap­gin­ta dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ja pa­reng­ta ak­tu­a­lia pro­por­cin­gu­mo prin­ci­po sam­pra­tos ir tai­ky­mo vie­šo­jo­je tei­sė­je te­ma. Moks­li­nį pe­da­go­gi­nį dar­bą I. Da­nė­lie­nė dir­ba nuo 2004 me­tų. Šiuo me­tu ji yra My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Tei­sės mo­kyk­los vy­res­nio­ji moks­lo ty­rė­ja. Vi­są tei­si­nės kar­je­ros lai­ko­tar­pį kan­di­da­tė de­ri­no aka­de­mi­nę ir prak­ti­nę veik­lą.

Pa­brėž­čiau di­džiu­lę I. Da­nė­lie­nės tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį, įgy­tą dir­bant prak­ti­nį dar­bą aukš­čiau­siuo­se teis­muo­se. Bai­gu­si tei­sės stu­di­jas 2003 me­tais dak­ta­rė I. Da­nė­lie­nė 12 me­tų dir­bo Lie­tu­vos vy­riau­sia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me tei­sė­jo pa­dė­jė­ja, pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ja, pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­ja. Be ki­tų pa­rei­gų, ji daug me­tų ren­gė teis­mo pro­ce­si­nių spren­di­mų pro­jek­tus su­dė­tin­giau­siuo­se nor­mi­nių ak­tų tei­sė­tu­mo ty­ri­mo, iš­plės­ti­nių ko­le­gi­jų by­lo­se. Kan­di­da­tė pui­kiai iš­ma­no ir teis­mų vei­klos or­ga­ni­za­vi­mo, teis­mų sa­vi­val­dos klau­si­mus.

Dirb­da­ma Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ji, be ki­ta ko, at­sa­kė už Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­si­nin­kų dar­bą, įskai­tant kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lų ren­gi­mą ir ko­ky­bę. Pa­ti yra pri­si­dė­ju­si prie reikš­min­giau­sių pas­ta­rų­jų pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pio Kon­sti­tu­ci­jos jus­ti­ci­jos by­lų. Jai sėk­min­gai įgy­ven­di­nant įstai­gos struk­tū­ri­nius po­ky­čius, va­do­vau­jant tei­si­nin­kų dar­bui, ypač pa­spar­tė­jo kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lų ren­gi­mas, pa­ge­rė­jo do­ku­men­tų ko­ky­bė.

2019 me­tais I. Da­nė­lie­nė as­me­niš­kai pri­si­dė­jo tiek prie in­di­vi­du­a­liam kon­sti­tu­ci­niam skun­dui įves­ti bū­ti­nų įsta­ty­mų ren­gi­mo, tiek pa­ren­gė ati­tin­ka­mus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo reg­la­men­to pa­kei­ti­mus, ki­tus vi­daus tei­sės ak­tus, taip pat už­tik­ri­no, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas per itin trum­pą lai­ką tin­ka­mai pa­si­reng­tų pri­im­ti ir nag­ri­nė­ti fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų pra­šy­mus.

Be­je, iš­skir­čiau, kad 2019 me­tais in­di­vi­du­a­liam kon­sti­tu­ci­niam skun­dui įves­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui iš vals­ty­bės biu­dže­to ne­pri­rei­kė nė vie­no pa­pil­do­mo eu­ro cen­to.

Pa­brėž­čiau, kad I. Da­nė­lie­nė tu­ri iš­skir­ti­nę pa­tir­tį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo sri­ty­je. Ji yra pui­kiai ži­no­ma ir tu­ri au­to­ri­te­tą tarp­tau­ti­nė­je kon­sti­tu­cio­na­lis­tų ben­druo­me­nė­je, įskai­tant Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­ją (Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją „De­mo­kra­tija per tei­sę“). Bū­tent I. Da­nė­lie­nė at­sa­kė už kol kas vie­nin­te­lio Eu­ro­pos… 2017 me­tais Vil­niu­je įvy­ku­sio Pa­sau­lio kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos kon­fe­ren­ci­jos IV kon­gre­so tu­ri­nį ir for­mą. Ji taip pat yra Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­jos Jung­ti­nės kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos ta­ry­bos na­rė.

Kan­di­da­tė pa­si­žy­mi ir iš­skir­ti­ne pa­tir­ti­mi ren­giant bei įgy­ven­di­nant tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus. Jai va­do­vau­jant Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas įgy­ven­di­no Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir pa­ra­mos de­mo­kra­tijai pro­gra­mos pro­jek­tus, jų tiks­las stip­rin­ti Mol­do­vos, Sa­kart­ve­lo, Uk­rai­nos kon­sti­tu­ci­nių teis­mų vaid­me­nį už­tik­ri­nant tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pų įgy­ven­di­ni­mą.

Taip pat ko­or­di­na­vo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo sėk­min­gai įgy­ven­din­tą tei­si­nės pa­ra­mos Mol­do­vos kon­sti­tu­ci­niam teis­mui pro­jek­tą. Kaip kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tė, Eu­ro­pos Ta­ry­bos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų, Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos kvie­ti­mu ji yra tei­ku­si pa­gal­bą Uk­rai­nos ir Mol­do­vos kon­sti­tu­ci­niams teis­mams, Tur­ki­jos teis­mams, ki­toms šių vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­joms bei ne­vy­riau­sy­bi­niam sek­to­riui.

Baig­da­mas no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad dak­ta­rė I. Da­nė­lie­nė pri­klau­so tiems lie­tu­viams, ku­rie po Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo iš­vy­ko į Va­ka­rus, ta­čiau, tu­rė­da­mi pui­kias ga­li­my­bes ten įsi­tvir­tin­ti, ap­si­spren­dė sa­vo at­ei­tį kur­ti Lie­tu­vo­je, dirb­ti sa­vo tė­vy­nės la­bui. Ma­ny­čiau, jog vi­si mes tu­rė­tu­me rem­ti to­kį po­žiū­rį bei ap­si­spren­di­mą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, esu įsi­ti­ki­nęs, kad dak­ta­rės I. Da­nė­lie­nės ži­nios ir pa­tir­tis yra ypač rei­ka­lin­ga Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. To­dėl kvie­čiu jus pri­tar­ti šiai kan­di­datū­rai.

PIRMININKAS. Pir­mi­nin­ke, dė­ko­ju už iš­sa­mų pri­sta­ty­mą. Į tri­bū­ną kvie­čiu pre­ten­den­tę I. Da­nė­lie­nę. Jums ski­ria­ma iki de­šim­ties mi­nu­čių. Pra­šom.

I. DANĖLIENĖ. Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kui už pa­ro­dy­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir už iš­sa­mų pri­sta­ty­mą. Man di­de­lė gar­bė bū­ti šian­dien čia. Sei­mo Pir­mi­nin­ko siū­ly­mą ver­ti­nu ir jį pri­ėmiau tiek su­vok­da­ma ga­lin­čią tek­ti di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę, tiek ma­ty­da­ma ga­li­my­bę veiks­min­gai as­me­niš­kai pri­si­dė­ti prie to­les­nės sėk­min­gos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­los, šian­dien jau ga­lin­čios bū­ti pa­vyz­džiu ki­toms ša­lims. Ver­ti­nu šį siū­ly­mą ir kaip aukš­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­si­nin­kų kan­traus ir nuo­sek­laus, ne­bū­ti­nai vi­sa­da ma­to­mo dar­bo ko­ky­bės įver­ti­ni­mą.

Be­veik vi­sos 17 me­tų trun­kan­čios tei­si­nin­ko pro­fe­si­nės kar­je­ros me­tu ly­gia­gre­čiai dir­bau tiek aka­de­mi­nį, tiek prak­ti­nį tei­si­nin­ko dar­bą. Pir­miau­sia Lie­tu­vos vy­riau­sia­ja­me ad­mi­nist­ra­ci­nia­me teis­me, vė­liau – Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Per šiuos me­tus esu įgi­ju­si vi­sa­pu­siš­kos pa­tir­ties vie­šo­sios ir kon­sti­tu­ci­nės tei­sės sri­ty­je. Džiau­giuo­si, kad ši ma­no pa­tir­tis yra ver­ti­na­ma ir tarp­tau­ti­niu ly­giu: tiek eks­per­ti­nė­je veik­lo­je, tiek ben­dra­dar­biau­jant su vi­so pa­sau­lio kon­sti­tu­ci­niais teis­mais, juos vie­ni­jan­čio­mis tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis bei Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­ja. Di­de­lę pras­mę per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus jau­čiau ir… Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo vyk­dy­to­ja vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo veik­lo­je, tai yra re­miant Ry­tų part­ne­rys­tės vals­ty­bių kon­sti­tu­ci­nius teis­mus, pa­de­dant jiems per­im­ti ge­rą­ją Lie­tu­vos pa­tir­tį.

Per pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų man ne kar­tą te­ko pri­si­dė­ti ir prie įvai­rių tei­sė­kū­ros pro­ce­sų, su­si­ju­sių su teis­mų veik­los pro­ce­so, tei­sės to­bu­li­ni­mu. Pas­ta­rai­siais me­tais ak­ty­viai pri­si­dė­jau ren­gian­tis įves­ti in­di­vi­du­a­lų kon­sti­tu­ci­nį skun­dą. Kai ku­rie iš jū­sų ma­ne gal­būt pri­si­me­na­te iš Sei­mo dar­bo gru­pės, at­sa­kin­gos už re­fe­ren­du­mo 12 straips­nio, įtvir­ti­nan­čio kon­sti­tu­ci­nius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės pa­grin­dus, pa­kei­ti­mų ren­gi­mo su­si­ti­ki­mų.

Pa­brėž­čiau, jog dar­bas Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me man bū­tų svar­bus ne dėl gar­bės ar sta­tu­so, o dėl ga­li­my­bės dirb­ti mėgs­ta­mą ir taip pat pa­žįs­ta­mą dar­bą, dėl ga­li­my­bės bū­ti at­sa­kin­ga už kon­sti­tu­ci­nių ver­ty­bių ap­sau­gą, ne­nu­trūks­ta­mą tei­si­nės vals­ty­bės stip­ri­ni­mą. Sa­ve ma­ty­čiau dir­ban­čią ne­pri­klau­so­ma­me, Kon­sti­tu­ci­jos vir­še­ny­bę ir žmo­gaus tei­ses gi­nan­čia­me, vi­suo­me­nei at­vi­ra­me ir jos da­li­mi esan­čia­me Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Bū­tent prie to­kio teis­mo stip­ri­ni­mo no­rė­čiau ir, ti­kiu, ga­lė­čiau pri­si­dė­ti, jei­gu jūs, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pri­tar­tu­mė­te ma­no kan­di­da­tū­rai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pre­ten­den­tei. Yra ne­ma­žai no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, ne­ky­la jo­kių abe­jo­nių dėl jū­sų kom­pe­ten­ci­jos. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie žmo­gaus tei­ses. Sa­vo aka­de­mi­nė­je veik­lo­je esa­te de­ta­liai nag­ri­nė­ju­si žmo­gaus tei­sių as­pek­tus. Lie­tu­va pa­gal san­ty­ki­nį krei­pi­mų­si į EŽTT skai­čių yra vie­na iš pir­mū­nių vi­so­je Eu­ro­po­je, o ir pra­lai­mė­tų by­lų skai­čius, ir nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai tik­rai ne­džiu­gi­na. Klau­si­mas bū­tų, ko­kios, jū­sų nuo­mo­ne, to prie­žas­tys? Ar mes tie­siog esa­me skun­di­kai ir be­si­skun­džian­tys, ar iš tie­sų yra pro­ble­mų su žmo­gaus tei­sė­mis Lie­tu­vo­je?

I. DANĖLIENĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju jums už klau­si­mą. Iš tie­sų ne­su tiek de­ta­liai su­si­pa­ži­nu­si bū­tent su nag­ri­nė­ja­mų by­lų prieš Lie­tu­vą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me spe­ci­fi­ka, ta­čiau, kiek ži­nau, pas­ta­ruo­ju me­tu Žmo­gaus Tei­sių Teis­me kas­met nu­sta­to­ma vi­du­ti­niš­kai apie po­ra šim­tų pa­žei­di­mų. Daž­niau­siai tie pa­žei­di­mai yra kon­sta­tuo­ja­mi to­se sri­ty­se, ku­rios yra su­si­ju­sios su tei­se į tei­sin­gą teis­mą, iki­teis­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų dar­bu, taip pat kiek jos su­si­ju­sios su nuo­sa­vy­bės tei­sių ap­sau­ga ir grą­ži­ni­mu. Bū­tų tik­rai per ka­te­go­riš­ka, ma­tyt, teig­ti, kad Lie­tu­va kaž­kuo yra blo­ges­nė ar si­tu­a­ci­ja žmo­gaus tei­sių sri­ty­je blo­ges­nė nei ki­to­se vals­ty­bė­se. Iš tik­rų­jų kaip kon­sti­tu­cio­na­lis­tė, kaip ir mi­nė­jau, pas­ta­ruo­sius me­tus sky­riau ir daug do­mė­jau­si in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do įve­di­mu. Aš ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad iš es­mės bū­tent dėl tos prie­mo­nės, at­si­ra­du­sios nuo 2019 me­tų, yra tei­kia­ma vil­tis ir ti­ki­ma­si, kad ga­li­my­bė kreip­tis as­me­niui į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, prieš krei­pian­tis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, mums vei­ks­min­gai pa­dės iš­spręs­ti šias pro­ble­mas, jei­gu jų to­kių bū­tų Lie­tu­vo­je. Tai yra grin­džia­ma il­ga­me­te ki­tų vals­ty­bių pa­tir­ti­mi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si S. Jo­vai­ša.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, Sei­mo Pir­mi­nin­kas, tei­kęs jū­sų kan­di­da­tū­rą, kar­tu pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bę bent jau de­vy­ne­rius me­tus į prie­kį. Sei­mo Pir­mi­nin­kas ak­cen­tavo jū­sų aka­de­mi­nes kom­pe­ten­ci­jas. Aš no­riu pa­ci­tuo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko D. Ža­li­mo tei­gi­nį iš ata­skai­tos, ku­rio­je ra­šo­ma, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo už­sa­ky­mu 2019 me­tais at­lik­tas vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­ri­mas pa­ro­dė, kad Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu pa­si­ti­ki 52,8 % res­pon­den­tų. Ką jūs, jei­gu tap­si­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja, da­ry­si­te, kad Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu pa­si­ti­kė­tų ne 52 %, o bent 80 ar 90 % res­pon­den­tų? Ačiū.

I. DANĖLIENĖ. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, iš tik­rų­jų ačiū jums už įdo­mų klau­si­mą, ge­rą klau­si­mą. Pir­miau­sia, gal no­rė­da­ma at­pa­lai­duo­ti, jei­gu taip įma­no­ma, Sei­mo Pir­mi­nin­ką nuo at­sa­ko­my­bės už ma­ne de­vy­ne­rius me­tus į prie­kį, ga­liu pa­ci­tuo­ti Kon­sti­tu­ci­ją. Iš tik­rų­jų, ta­pę Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai yra vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mi, jie klau­so tik Kon­sti­tu­ci­jos, vyk­do sa­vo vi­sas funk­ci­jas ne­pri­klau­so­mai nuo ko nors, ly­giai taip pat pri­si­i­ma vi­są at­sa­ko­my­bę už sa­vo veiks­mus. Ta at­sa­ko­my­bė, ta­pus tei­sė­ju, lie­ka tik pa­čiam Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jui.

Iš tik­rų­jų ge­ras klau­si­mas ir ge­ras pa­ste­bė­ji­mas dėl ap­klau­sos. Pen­kias­de­šimt ke­lių pro­cen­tų vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu iš tie­sų yra la­bai, net­gi ste­bė­ti­na, re­kor­diš­kai di­de­lis, ly­gi­nant su vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mu ki­tais teis­mais. Kaip jis ga­li bū­ti dar di­di­na­mas? Tik di­des­ne dar­bo ko­ky­be ir, ma­tyt, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dė­me­siu iš­aiš­kin­ti sa­vo pri­im­tus spren­di­mus, ko­mu­ni­kuo­ti. Kas bu­vo da­ro­ma Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me pas­ta­ruo­sius me­tus ir kas at­ne­šė di­džiau­sios tei­gia­mos nau­dos šio­je sri­ty­je? Ma­tyt, tai, kad Teis­mas nie­ka­da ne­bi­jo­jo pa­aiš­kin­ti, ko­dėl pri­im­tas vie­noks ar ki­toks spren­di­mas. Taip pat im­ta­si ki­tų prie­mo­nių. Tai yra to­kie da­ly­kai kaip tie­sio­gi­nė po­sė­džių tran­slia­ci­ja, aiš­kes­nės pro­ce­dū­ros. Ma­tyt, to­je sri­ty­je ga­li­ma dirb­ti to­liau.

As­me­niš­kai aš ma­nau, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo bai­gia­mie­ji ak­tai ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mi dar aiš­kes­ne, su­pran­ta­mes­ne kal­ba ir ga­lė­tų bū­ti kar­tais ir trum­pes­ni. Toks ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, jū­sų iš­ties tiek te­ori­nė, tiek prak­ti­nė gy­ve­ni­mo da­lis, tei­sė yra įspū­din­ga. Bet aš tu­riu vie­ną klau­si­mą dėl ne­se­niai pri­im­to Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ins­ti­tu­to as­me­niš­kai pi­lie­čiams pa­teik­ti skun­dus Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. Jū­sų nuo­mo­ne, ar tai nė­ra jau įsi­bė­gė­ju­si, bet per­tek­li­nė prie­mo­nė, nes, kiek ten­ka gir­dė­ti, daug tų skun­dų at­me­ta­ma ir jų nag­ri­nė­ji­mas, jei toks bū­tų, už­truk­tų la­bai il­gai ir gal­būt pa­kenk­tų ki­tų by­lų nag­ri­nė­ji­mui. Pra­šy­čiau pa­si­da­lin­ti sa­vo įžval­go­mis šia te­ma.

I. DANĖLIENĖ. Dė­ko­ju jums už klau­si­mą. Iš tie­sų gal pir­miau­sia pra­dė­čiau nuo to, kad man šian­dien džiu­gu, kad apie in­di­vi­du­a­lų kon­sti­tu­ci­nį skun­dą mes ga­li­me jau kal­bė­ti ne tik kaip apie te­ori­nį ins­ti­tu­tą ar te­ori­nę są­vo­ką, jau tu­ri­me te­ori­nę prak­ti­ką, ku­rią ma­to­me. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja nuo pat jos pri­ėmi­mo 30 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­ti­no kiek­vie­no as­mens tei­sę gin­ti sa­vo kon­sti­tu­ci­nes tei­ses teis­me. Ta­čiau iki pra­ei­tų me­tų bū­tent as­muo kon­sti­tu­ci­nes tei­ses ga­lė­jo gin­ti tik or­di­na­ri­niuo­se teis­muo­se ar, ge­riau­siu at­ve­ju, jei­gu jam kil­da­vo klau­si­mas, kad gal­būt jo at­žvil­giu pri­im­tas spren­di­mas bu­vo grin­džia­mas įsta­ty­mu, ku­ris prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, jis ga­lė­jo pra­šy­ti teis­mo, nag­ri­nė­jan­čio jo by­lą, kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

Pro­ble­ma ta, ir ma­no aka­de­mi­niai ty­ri­mai pa­ro­dė, teis­mų prak­ti­kos ty­ri­mai pa­ro­dė, kad ne vi­sa­da tie teis­mai, net ir iš­gir­dę as­mens ar­gu­men­tus, ma­ty­da­vo po­rei­kį kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Kar­tais jie tie­siog gal­vo­da­vo, kad grei­čiau by­la bus iš­nag­ri­nė­ta pa­čia­me teis­me, kar­tais mes tu­ri­me to­kių liūd­nes­nių pa­vyz­džių, kai or­di­na­ri­niai teis­mai gal­būt im­da­vo­si pa­tys vaid­mens aiš­kin­ti kon­sti­tu­ci­nę tei­sę, ir as­me­niui tar­si bū­da­vo už­ker­ta­mas ke­lias. Vie­nin­te­lė ga­li­my­bė – kreip­tis į EŽTT.

Šiuo at­ve­ju aš ma­ty­čiau di­džiu­lę in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do pras­mę pir­miau­sia to­dėl, kad iš tik­rų­jų iš gau­na­mų krei­pi­mų­si ma­to­me, kad as­me­nys ži­no tą prie­mo­nę, ja nau­doja­si.

Ant­ras da­ly­kas, kad Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui iš­nag­ri­nė­jus vie­no as­mens skun­dą pa­sek­mės yra ga­lio­jan­čios ir bū­tų tai­ko­mos vi­siems. Tai yra kiek­vie­nas as­muo įgy­ja di­de­lę ga­li­my­bę gin­ti žmo­gaus tei­ses.

Tre­čias as­pek­tas yra tai, kad per žmo­nes Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kaip ro­do už­sie­nio vals­ty­bių prak­ti­ka, pa­sie­kia vi­sai ki­to­kio po­bū­džio by­los. Pir­miau­sia tai yra ne po­li­ti­niai klau­si­mai, ne ins­ti­tu­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai, o tie gry­nie­ji žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos klau­si­mai, ko kar­tais mes gal ir Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me pa­si­ges­da­vo­me.

At­sa­ky­da­ma į jū­sų klau­si­mą ir pa­ste­bė­ji­mą, kad iš tie­sų šiuo me­tu iš vi­sų gau­tų krei­pi­mų­si pri­im­ta nag­ri­nė­ti yra la­bai ma­žai, ne­ma­ty­čiau dėl to di­des­nės pro­ble­mos, tai dau­giau yra, ma­tyt, ta ten­den­ci­ja, kas pir­miau­sia yra da­ro­ma Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, tai yra at­lie­ka­ma pa­tik­ra, ar skun­das iš tie­sų ati­tin­ka įsta­ty­me nu­sta­ty­tas są­ly­gas. Pa­gal jau gau­tus skun­dus ma­to­ma, kad yra kai kur pra­leis­ti ter­mi­nai, kad as­me­nys skun­džia teis­mo spren­di­mą, nors ne­ga­li skųs­ti teis­mo spren­di­mo, krei­pia­si ne dėl sa­vo, o dėl ki­tų tei­sių gy­ni­mo. Tai yra for­ma­lūs pa­grin­dai, ir aš ma­nau, kad il­gai­niui žmo­nės mo­ky­sis ir jų skun­dai bus vis ko­ky­biš­kes­ni ir mes ma­ty­si­me tą nau­dą. Ačiū už kan­try­bę iš­klau­sant il­gą at­sa­ky­mą.

PIRMININKAS. Aš tik pri­min­siu, kad at­sa­ky­mams ski­ria­ma iki dvie­jų mi­nu­čių, nes klau­sian­čių yra daug. Klau­sia V. Ba­kas. Ne­įdė­jo­te kor­te­lės. Taip.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, va­kar bu­vo pri­im­tas toks la­bai svar­bus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas, ku­ria­me Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė, kad ne­ga­li bū­ti pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją drau­džia­mų pri­vi­le­gi­jų tei­sė­jams, ki­taip ta­riant, bu­vo kal­ba­ma apie tei­sę da­ry­ti kra­tas. Tar­si iš­ei­na taip, kad ku­rį lai­ką tei­sė­jai tu­rė­jo to­kių pri­vi­le­gi­jų, ku­rios lei­do iš­veng­ti bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės, ir tai bū­da­vo pa­tvir­tin­ta Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ka. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­kei­tė tą si­tu­a­ci­ją iš­aiš­kin­da­mas pri­vi­le­gi­jų tu­ri­nį.

Aš jū­sų no­riu pa­klaus­ti. Štai ar jūs, kaip kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos bū­si­ma plė­to­to­ja, ku­ri nag­ri­nės by­las, ar ma­to­te dar kur nors spra­gų ar ga­li­my­bių, tiks­liau, kal­bant apie pa­si­ti­kė­ji­mą teis­mais, teis­mų sa­vi­val­dą, teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mą, kur yra re­zer­vų įgy­ven­din­ti tą teis­mų sa­vi­val­dą ir ne­pri­klau­so­mu­mą, kur gal­būt yra pri­vi­le­gi­jų, ku­rios yra per­tek­li­nės, o gal­būt yra ir si­tu­a­ci­jų, ku­rias kaip tik rei­kė­tų stip­rin­ti, kur tas ne­pri­klau­so­mu­mas nė­ra įgy­ven­din­tas iki ga­lo? Ar ma­to­te? Trum­pai.

I. DANĖLIENĖ. Iš tie­sų dė­ko­ju už šį klau­si­mą, klau­si­mas yra la­bai įdo­mus, as­me­niš­kai man la­bai įdo­mus. Man tie­siog gal šiek tiek ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad aš ne­ga­liu at­sa­ky­ti į jį bū­da­ma šio­je po­zi­ci­jo­je. Kiek­vie­nas moks­li­nin­kas ga­li kel­ti įvai­rias hi­po­te­zes, ieš­ko­ti įvai­rių at­sa­ky­mų. Žvel­giant į tai, kad aš šian­dien sto­viu prieš jus kaip gal­būt bū­si­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja, aš to­kio at­sa­ky­mo re­cep­to į prie­kį ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, aš gal la­biau ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, sa­ky­ki­me, va­kar su­for­muo­tą dok­tri­ną. Ką Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pir­miau­sia pa­brė­žė, kad, taip, iš tie­sų tei­sė­jo ir teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mas yra vie­na es­mi­nių kon­sti­tu­ci­nių ver­ty­bių Lie­tu­vo­je, ta­čiau jis nė­ra sa­vi­tiks­lis ir tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas vi­sų ki­tų ver­ty­bių kon­teks­te. Ly­giai taip pat kaip tei­sė­jų imu­ni­te­tas yra tik funk­ci­nio po­bū­džio, skir­tas tam, kad už­tik­rin­tų tei­sė­jo ne­ša­liš­ku­mą jam nag­ri­nė­jant by­las, tiek or­di­na­ri­nių teis­mų, tiek, jei­gu at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, nors ne­bu­vo ke­lia­mas tas klau­si­mas by­lo­je, pats Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­sa­kė, kad ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų imu­ni­te­tas ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­mas ple­čia­mai, tai yra su­siau­ri­no sa­vo pa­ties imu­ni­te­tą.

O kal­bant apie teis­mų sa­vi­val­dą, teis­mų veik­lą, iš tie­sų man tai yra pa­ti ar­ti­miau­sia veik­la šir­džiai, ka­dan­gi su tuo aš vi­są sa­vo kaip tei­si­nin­kės gy­ve­ni­mą ir gy­ve­nu, tai pir­miau­sia tu­ri bū­ti skaid­ru­mas, aiš­ku­mas, tei­sė­jų at­ran­kos pro­ce­dū­rų aiš­ku­mas, ob­jek­ty­vių kri­te­ri­jų kiek įma­no­ma tai­ky­mas. Ma­tyt, vi­sa tai, kas yra dau­giau ar ma­žiau ži­no­ma, tik tie­siog gal­būt kar­tais tu­rė­tų bū­ti stip­ri­na­mas įgy­ven­di­ni­mas.

O šiaip vėl­gi aš ma­ty­čiau di­de­lį po­ten­cia­lą iš to in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do ins­ti­tu­to: ky­lant klau­si­mų, kiek­vie­nam as­me­niui at­neš­ti tą klau­si­mą teis­mui ir ta­da dok­tri­na ga­lė­tų at­sa­ky­ti. Aš at­si­pra­šau, kad tik tiek.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, aš dar pa­gi­lin­siu klau­si­mą, ku­rį pra­dė­jo po­nas V. Ba­kas, apie pri­vi­le­gi­jas.

I. DANĖLIENĖ. La­bai ge­rai.

A. SYSAS (LSDPF). Da­ly­va­vau by­lo­se, kai dar kvies­da­vo­te Sei­mo na­rius ant ki­li­mė­lio. Apie tei­sė­jų pri­vi­le­gi­jas. Aš ne­ver­tin­siu vi­sų, ku­rios yra iš­skir­ti­nės bū­tent tei­sė­jų, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis pro­fe­si­jo­mis, bet dėl vie­nos pa­klau­siu. Tai yra dėl vals­ty­bi­nių pen­si­jų ga­vi­mo, kai pi­lie­tis, bu­vęs tei­sė­jas, gau­na ki­tas pa­ja­mas. Nė vie­na Lie­tu­vo­je pro­fe­si­nė gru­pė to­kių tei­sių ne­tu­ri, pri­vi­le­gi­jų, nes Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ėmė tik tei­sė­jams. Kaip jūs žiū­ri­te į to­kią, nes, sa­ky­ki­me, dėl kra­tų jau pa­da­rė­me tam tik­ras pa­tai­sas? Ar to­kiais Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mais ple­čiant tei­sė­jų pri­vi­le­gi­jas ne­bu­vo per­si­steng­ta? Ačiū.

I. DANĖLIENĖ. Dė­ko­ju jums už įdo­mų ir tik­rai ak­tu­a­lų klau­si­mą. Iš tie­sų pri­vi­le­gi­jų te­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­no­je da­bar yra nuo­sek­liai vys­to­ma ir pri­vi­le­gi­jų, aš pa­brėž­čiau, ma­ži­ni­mo kryp­ti­mi. Dėl tei­sė­jų vals­ty­bi­nių pen­si­jų, į ką kaip kon­sti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tė aš ga­lė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad vals­ty­bi­nės pen­si­jos yra įtvir­tin­tos ne kon­sti­tu­ci­niu, o įsta­ty­mų lyg­me­niu, tai yra pir­miau­sia bū­tent tau­tos at­sto­vų Sei­mo spren­di­mu. Kon­sti­tu­ci­jo­je nė­ra nu­ma­ty­ta to­kia so­cia­li­nė ga­ran­ti­ja kaip vals­ty­bi­nės tei­sė­jų pen­si­jos.

Ką Kon­sti­tu­ci­ja vis dėl­to nu­ma­to ir kas yra dok­tri­no­je iš­aiš­kin­ta, kad Sei­mo na­rys, kaip ir bet ku­riuo ki­tu klau­si­mu, taip ir spręs­da­mas, sa­ky­kim, dėl tei­sė­jų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų klau­si­mo, ga­li pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie keis­tų esa­mą re­gu­lia­vi­mą, ta­čiau jis tai tu­ri da­ry­ti lai­ky­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos su­for­mu­luo­tų prin­ci­pų, tai yra ne­pa­žei­džiant tei­sė­tų lū­kes­čių, ki­tų prin­ci­pų, ne­si­kė­si­nant į tei­sė­jo ne­pri­klau­so­mu­mą. Bet iš es­mės tai iš tie­sų tei­sė­jo vals­ty­bi­nė pen­si­ja nė­ra Kon­sti­tu­ci­jos są­vo­ka. Tai yra są­vo­ka įsta­ty­mo, ku­ris, Sei­mui nu­spren­dus, lai­kan­tis Kon­sti­tu­ci­jos im­pe­ra­ty­vų, ga­lė­tų bū­ti… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai. Ne­re­a­guo­ja­me iš vie­tos.

I. DANĖLIENĖ. Jei­gu at­sa­ky­čiau la­bai trum­pai, tai ar man pa­tik­tų, ar ne­pa­tik­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­na, ji­nai, ma­tyt, vis tiek tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma kaip įpa­rei­go­jan­ti, ne tu­rė­tų, bet iš tie­sų yra įpa­rei­go­jan­ti mus vi­sus. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, ko­kį yra pa­tei­kęs anks­čiau iš­aiš­ki­ni­mą, tei­kė tam tik­ra­me kon­teks­te, aiš­kin­da­mas tam tik­rą tuo me­tu ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą. Tai vėl­gi kei­čian­tis įsta­ty­mams kaž­kiek ga­lė­tų bū­ti… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pre­ten­den­tei. Lai­kas at­sa­ky­ti į klau­si­mus bai­gė­si. Vi­si klau­si­mai frak­ci­jo­se to­liau bus ap­ta­ria­mi.

I. DANĖLIENĖ. La­bai jums ačiū. Ačiū.

PIRMININKAS. Va­do­vau­jan­tis Sei­mo sta­tu­to 201 straips­nio 1 punk­tu, po pri­sta­ty­mo kan­di­da­tū­rą svars­to Sei­mo na­rių frak­ci­jos ar ati­tin­ka­mi ko­mi­te­tai. Pa­mi­nė­siu, kad ko­mi­te­tai bus Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Taip pat siū­lo­ma svars­ty­ti ko­vo 19 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu.

 

12.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gied­rės Las­taus­kie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Konsti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4379 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkėje – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Gied­rės Las­taus­kie­nės pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4379. Pra­ne­šė­ja – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė. Pra­šau.

J. ŠOVIENĖ. La­ba die­na. Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pri­sta­ty­siu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą, ku­riuo, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 12 punk­tu, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tei­kia Sei­mui skir­ti G. Las­taus­kie­nę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja de­vy­ne­riems me­tams. Do­cen­tė, dak­ta­rė G. Las­taus­kie­nė yra aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos tei­si­nin­kė, aka­de­mi­nė­je ben­druo­me­nė­je ger­bia­ma, pri­pa­žįs­ta­ma tei­sės moks­li­nin­kė. G. Las­taus­kie­nė su pa­gy­ri­mu bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą. 2002 me­tais ap­gy­nė di­ser­ta­ci­ją te­ma „Tei­si­nės sank­ci­jos kaip tei­si­nio teks­to ele­men­tai ir tei­si­nių im­pe­ra­ty­vų ga­ran­tas“ ir įgi­jo so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­ro laips­nį.

Per 28 sa­vo pro­fe­si­nės veik­los me­tus G. Las­taus­kie­nė įgi­jo įvai­rios dar­bo pa­tir­ties tiek tei­sės tai­ky­mo, tiek moks­li­nė­je sri­ty­je. Ji yra bu­vu­si moks­li­nė dar­buo­to­ja Tei­sės ins­ti­tu­te, 1993–1996 me­tais dir­bo di­plo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­je Var­šu­vo­je.

Nuo 2003 me­tų G. Las­taus­kie­nė už­si­i­ma ad­vo­ka­to prak­ti­ka.

G. Las­taus­kie­nė yra ak­ty­vi ir ger­bia­ma aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės na­rė – nuo 1998 me­tų dės­to stu­den­tams. Nuo 2003 me­tų yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Vie­šo­sios tei­sės ka­ted­ros do­cen­tė.

2016 me­tais G. Las­taus­kie­nė bu­vo pri­pa­žin­ta ge­riau­sia Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to dės­ty­to­ja.

2016–2017 me­tais bu­vo Vil­niaus re­gio­ni­nio bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos ko­mi­te­to na­re. Yra Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Gin­čų spren­di­mo ko­mi­si­jos na­rė bei dok­to­ran­tū­ros ko­mi­te­to na­rė.

G. Las­taus­kie­nė yra dau­ge­lio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų au­to­rė ir ben­dra­au­to­rė. Jos moks­li­nių ty­ri­mų in­te­re­sų eks­per­ti­nės sri­tys yra tei­sės te­ori­ja, tei­sės fi­lo­so­fi­ja, tei­sė­kū­ra, tei­si­nė eti­ka.

Pa­mi­nė­siu ke­le­tą svar­bes­nių G. Las­taus­kie­nės moks­li­nių dar­bų. G. Las­taus­kie­nė kar­tu su ki­tais Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kais at­li­ko moks­li­nį ty­ri­mą „Eko­no­mi­nės kri­zės iš­šū­kiai tei­sės vieš­pa­ta­vi­mui ir žmo­gaus tei­sėms“. At­lik­to ty­ri­mo pa­grin­du bu­vo at­lik­ta mo­nog­ra­fi­ja. Pa­ren­gė pub­li­ka­ci­jas: „Teis­mų spren­di­mai eko­no­mi­nės kri­zės są­ly­go­mis“, „Eko­no­mi­niai ar­gu­men­tai tei­sė­je, jų vie­ta ir ri­bos“, „Teis­mų in­ter­pre­ta­ci­nis žais­mas ir jo dok­tri­ni­nės prie­lai­dos“ ir dau­ge­lį ki­tų.

G. Las­taus­kie­nė ak­ty­viai už­si­i­ma ir ki­ta tei­si­ne bei vi­suo­me­ni­ne veik­la. Šiuo me­tu ji yra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ta­ry­bos na­rė. Nuo 2018 me­tų yra Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus eg­za­mi­nų ko­mi­si­jos na­rė. Nuo 2015 me­tų yra moks­lo dar­bų pe­ri­odi­nio lei­di­nio „Par­la­men­to stu­di­jos“ re­dak­ci­nės ko­le­gi­jos na­rė.

Pra­šau Sei­mo na­rių pa­lai­ky­ti G. Las­taus­kie­nės kan­di­da­tū­rą į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Kvie­čiu į tri­bū­ną pre­ten­den­tę G. Las­taus­kie­nę. Jūs taip pat tu­ri­te de­šimt mi­nu­čių.

G. LASTAUSKIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ši­tą gra­žią šven­tiš­ką prieš­šven­ti­nę die­ną, pir­mą­ją jū­sų se­si­jos die­ną, svei­ki­nuo­si su ju­mis. Tu­riu pa­rei­gą pri­sis­ta­ty­ti po to, kai bu­vau pri­sta­ty­ta Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jos. Iš tik­rų­jų tur­būt la­bai sim­bo­liš­ka, kad bū­tent šiuo lai­ko­tar­piu pa­gal re­gu­lia­vi­mą ir nu­si­sto­vė­ju­sią tra­di­ci­ją vyks­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų kor­pu­so kai­ta, nes, ko ge­ro, Kon­sti­tu­ci­ja vis­gi, be jo­kių abe­jo­nių, yra svar­biau­sias vals­ty­bės tei­si­nis do­ku­men­tas, ku­riam pa­va­din­ti ieš­ko­me šiek tiek ki­to­kių žo­džių. Sa­ko­me – vi­suo­me­ni­nė su­tar­tis, tau­tos su­si­ta­ri­mas, aukš­čiau­sia tei­sė. Be jo­kių abe­jo­nių, la­bai svar­bu, kas bus tie žmo­nės, ku­rie tu­rės spe­cia­liuo­sius įga­li­ni­mus Kon­sti­tu­ci­ją skai­ty­ti ir spręs­ti kon­sti­tu­ci­nius gin­čus.

Esu dė­kin­ga Pre­zi­den­tui už pa­ro­dy­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir vėl­gi, kaip ir vi­si, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad la­bai rim­tai ver­ti­nau, ar ga­lė­čiau bū­ti kan­di­da­tė į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus ir dėl sa­vo anks­čiau pri­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų ki­to­se veik­lo­se, ku­rių, jei­gu Sei­mas pa­ro­dy­tų pa­si­ti­kė­ji­mą, tu­rė­čiau at­si­sa­ky­ti, ir dėl sa­vo kaip as­mens tin­ka­mu­mo ei­ti to­kias pa­rei­gas.

Iš­reikš­da­ma su­ti­ki­mą pa­da­riau iš­va­dą, kad ati­tin­ku for­ma­liuo­sius rei­ka­la­vi­mus, ku­rie yra for­mu­luo­ja­mi tei­sė­jams, bet, be jo­kių abe­jo­nių, ma­no nuo­mo­nė šiuo at­ve­ju yra ma­žai reikš­min­ga – po to, kai Pre­zi­den­tas pa­tei­kė ma­no kan­di­da­tū­rą svars­ty­ti, tai yra Sei­mo na­rių ap­si­spren­di­mas, ar ga­lė­čiau to­kia veik­la už­si­im­ti.

Ne­ži­nau, kaip jau­čia­si ki­ti pre­ten­den­tai, bet, tie­są sa­kant, pri­sis­ta­ty­ti pa­čiam nė­ra leng­va, kad iš­lai­ky­tum ir tam tik­rą ob­jek­ty­vu­mo tes­tą, ir kar­tu iš­lai­ky­tum ele­men­ta­rius sa­vi­kri­tikos ir kuk­lu­mo rei­ka­la­vi­mus. To­dėl no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad la­bai daug nau­jų ap­lin­ky­bių, be tų, ku­rias pa­sa­kė Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja, aš Sei­mo na­riams ne­si­ruo­šiu pa­sa­ky­ti. Gal­būt tik trum­pą ši­tų ap­lin­ky­bių ver­ti­ni­mą. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Kaip bu­vo pa­sa­ky­ta, tu­riu be­veik 30 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties, la­bai įvai­raus tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties. Ge­rai pa­žįs­tu Lie­tu­vos tei­si­nę sis­te­mą tiek dėl to, kad už­si­i­mu aka­de­mi­ne veik­la, tai yra ži­nau te­ori­nius jos as­pek­tus, tiek dėl to, kad šiek tiek pri­si­lie­čiu prie tos sis­te­mos for­ma­vi­mo da­ly­vau­da­ma įvai­rio­se ko­mi­si­jo­se, bet be­ne la­biau­siai šią tei­si­nę sis­te­mą, aš ma­nau, pa­žįs­tu dėl to, kad tu­riu ad­vo­ka­to prak­ti­kos. Tai reiš­kia, kad man tie­sio­giai iš vi­daus ten­ka pa­ma­ty­ti, kaip vei­kia ta tei­si­nė sis­te­ma, ir pa­ma­ty­ti jos įvai­rius vei­dus, ne tik tuos gra­žiuo­sius, ku­riuos mes kar­tais no­rė­tu­me ma­ty­ti.

Su­pran­tu, kad, ne­pai­sant ma­no for­ma­lių kri­te­ri­jų ati­ti­ki­mo, Pre­zi­den­to pa­si­rin­ki­mas bu­vo šiek tiek ne­ti­kė­tas gal­būt ir da­liai iš čia esan­čių Sei­mo na­rių. Ma­nau, kad iš tik­rų­jų jis bu­vo ne­ti­kė­tas ir dėl to, kad, ma­no duo­me­nimis, šiuo at­ve­ju yra da­ro­ma tam tik­ra iš­im­tis iš ben­dro­sios tai­syk­lės. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, iki tol Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais bu­vo siū­lo­mi as­me­nys, ku­rie yra ar­ba pro­fe­sio­na­lūs tei­sė­jai, ar­ba, tam tik­roms iš­im­tims esant, yra tik moks­lo at­sto­vai ar vals­ty­bės tar­ny­bos at­sto­vai. Ma­no ži­nio­mis, pir­mą kar­tą vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja, šiuo at­ve­ju Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja, pa­si­rin­ko to­kią ga­li­my­bę teik­ti pre­ten­den­tu as­me­nį, ku­ris už­si­i­ma il­ga­me­te ad­vo­ka­to prak­ti­ka. Man kol kas to­kia si­tu­a­ci­ja ne­bu­vo ži­no­ma, gal­būt aš esu su­kly­du­si, bet ma­ny­čiau, kad ne. Šiuo at­ve­ju tai bū­tų pir­ma­sis at­ve­jis, kai į tei­si­nin­kų kor­pu­są įsi­lie­ja ir ki­to­kių kom­pe­ten­ci­jų tu­rin­tys as­me­nys. Šiuo at­ve­ju aš tu­riu gal­vo­je sa­ve.

Esu tei­kia­ma čia kaip ad­vo­ka­tė, kaip ad­vo­ka­to pro­fe­si­jos at­sto­vė, bet sa­ve la­biau­siai iden­ti­fi­kuo­ju kaip uni­ver­si­te­to žmo­gų ir uni­ver­si­te­to as­me­nį, nes abi šios veik­los mai­ti­no vie­na ki­tą ir pa­dė­jo man veik­ti, ma­no su­pra­ti­mu, tin­ka­mes­ne lin­kme. Daug pre­ten­den­tų į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus ir tei­sė­jų tu­ri moks­li­nius laips­nius. Ko­le­gė, ku­ri pri­sis­ta­tė prieš ma­ne, taip pat tu­ri moks­li­nį laips­nį. Ir vis­gi aš sa­vo iš­skir­ti­nu­mą ma­ty­čiau bū­tent sa­vo il­ga­me­tė­je ad­vo­ka­to veik­lo­je, nes tik ad­vo­ka­tas su­pras, kaip jau­čia­si žmo­gus, pa­te­kęs į tam tik­rą tei­si­nę bė­dą ar­ba sie­kian­tis ap­gin­ti sa­vo tei­si­nius in­te­re­sus. Tei­sė­jo po­zi­ci­ja ir pro­fe­sio­na­lus tei­sė­jo ke­lias šiuo po­žiū­riu yra pa­to­ges­nis, nes emo­ci­jų, iš­gy­ve­ni­mų, lau­kiant teis­mo ver­dik­to, ver­ti­nant ver­dik­to pa­grįs­tu­mą, tei­sė­jui ten­ka šiek tiek ma­žiau. To­kia bū­tų ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė ar­ba as­me­ni­nis ver­ti­ni­mas.

Ma­ny­čiau, kad šiuo at­ve­ju tie­siog ga­lė­čiau Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui pa­siū­ly­ti įvai­res­nį pa­sau­lio vaiz­dą, įvai­res­nį tei­si­nio pa­sau­lio vaiz­dą, jei­gu bū­tų ga­li­my­bė veik­ti to­kio­je ins­ti­tu­ci­jo­je.

Nau­do­juo­si ga­li­my­be iki bus už­duo­ta klau­si­mų, ga­li bū­ti, kad ko­kių nors to­kių klau­si­mų at­si­ras, pa­sa­ky­ti, kas… Iš tik­rų­jų nau­do­juo­si ir aka­de­mi­ne lais­ve, ku­rią la­bai ver­ti­nu ir ger­biu, pa­sa­ky­ti, kas, ma­no nuo­mo­ne, ga­lė­tų bū­ti tos kryp­tys, ku­rios yra to­bu­lin­ti­nos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­lo­je. Ne­ži­nau, ar Sei­mo na­riai su­tik­tų su ma­ni­mi dėl to, ką aš pa­sa­ky­siu, bet iš­sky­riau pa­ti sau ke­tu­ris ele­men­tus, į ku­riuos tu­rė­tų bū­ti at­kreip­tas dė­me­sys, ir gal­būt Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo sudėties at­si­nau­ji­ni­mas ga­lė­tų bū­ti pa­gal­ba, sie­kiant to­kių tiks­lų.

Tai­gi, pir­miau­sia Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­rė­tų siek­ti, kad jo nu­ta­ri­mai bū­tų ra­šo­mi pa­pras­tes­ne ir vi­siems la­biau su­pran­ta­ma kal­ba. Šiuo at­ve­ju pri­si­jun­giu prie ju­dė­ji­mų, ku­rie ky­la vi­so­se pa­sau­lio vals­ty­bė­se, taip pat ir Va­ka­rų vals­ty­bė­se, kad tei­sė tu­ri bū­ti grą­žin­ta žmo­nėms, va­di­na­si, ir tei­si­nės tai­syk­lės tu­ri bū­ti for­mu­luo­ja­mos su­pran­ta­mai ir aiš­kiai, ir teis­mų spren­di­mai tu­ri bū­ti trum­pi, ko­rek­tiš­ki ir su­pran­ta­mi žmo­nėms, ku­riems jie yra skir­ti. Tai­gi, pir­ma­sis ma­no pa­ste­bė­ji­mas bū­tų toks.

Ant­ra­sis pa­ste­bė­ji­mas. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų for­mu­luo­tės tu­rė­tų bū­ti dar aiš­kes­nės, ne­ke­lian­čios sun­ku­mų šiuos nu­ta­ri­mus įgy­ven­di­nant. Iš tik­rų­jų gal ko­kio nors pa­pil­do­mo ko­men­ta­ro dėl to ne­keis­ti, bet ma­ny­čiau, kad tai yra ga­na ne­ma­ža pro­ble­ma.

Tre­čia­sis ma­no pa­ste­bė­ji­mas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­rė­tų tiks­liai lai­ky­tis kon­sti­tu­ci­nio gin­čo ri­bų ir ne­at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mus, ku­rie jam ne­bu­vo už­duo­ti, o at­sa­ki­nė­jant į klau­si­mus lai­ky­tis sa­vo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ri­bų. Vi­sų gi­ria­mas va­ka­rykš­tis nu­ta­ri­mas, ku­ris iš tik­rų­jų yra la­bai ge­ras, taip pat tu­ri ir šį po­žy­mį, ku­rį aš da­bar no­rė­jau įvar­din­ti.

Ir pas­ku­ti­nis ma­no pa­ste­bė­ji­mas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­rė­tų itin at­sa­kin­gai teik­ti sa­vo iš­va­das, su­si­ju­sias su vals­ty­bės so­cio­e­ko­no­mi­nė­mis funk­ci­jo­mis. Taip, iš tik­rų­jų ne vi­sa­da Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­li iš­spręs­ti tei­si­nį klau­si­mą, ne­iš­spren­dęs ši­to klau­si­mo. Bet di­džiu­lis dė­me­sys ir su­vo­ki­mas, koks to klau­si­mo su­dė­tin­gu­mas, tu­rė­tų bū­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pri­ori­te­tas.

Tie­siog api­ben­drin­siu. Ma­nau, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, pa­gal sa­vo ga­li­my­bes rei­ka­lau­jan­tis, kad vi­si lai­ky­tų­si Kon­sti­tu­ci­jos ir įsta­ty­mų, taip pat tu­rė­tų bū­ti la­bai tiks­lus Kon­sti­tu­ci­jos ir sa­vo įsta­ty­mi­nių ri­bų vyk­dy­to­jas. (Plo­ji­mai) La­bai ačiū.

Tie­siog baig­da­ma no­rė­čiau pa­sa­ky­ti to­kį kaip ir api­ben­dri­ni­mą. Ka­dan­gi vis dėl­to esu uni­ver­si­te­to at­sto­vė, lei­siu sau jį pa­sa­ky­ti. Ga­li bū­ti, kad iš­gir­si­te žo­dį, ku­ris Sei­me ke­lia daž­nai tam tik­rą šur­mu­lį, bet su­ri­zi­kuo­siu tą ter­mi­ną pa­sa­ky­ti.

Iš tik­rų­jų mo­der­ni vals­ty­bė yra grin­džia­ma val­džių pa­da­li­ji­mo ir stab­džių at­sva­rų mo­de­lio prin­ci­pais. Bū­tent Š. Mon­tesk­jė be­ne pir­ma­sis sa­vo lei­di­ny­je „Apie įsta­ty­mų dva­sią“ kal­bė­jo apie val­džių pa­da­li­ji­mą, o ki­tas ži­no­mas as­muo – Dž. Me­di­so­nas „Fe­de­ra­lis­to už­ra­šuo­se“ kal­bė­jo, įve­dė at­sva­rų ir stab­džių mo­de­lį.

Sei­mas, spręs­da­mas dėl Pre­zi­den­to pa­teik­tos kan­di­da­tū­ros tin­ka­mu­mo, iš es­mės ir pa­teks į tą si­tu­a­ci­ją, kai tu­rės de­rin­ti tuos du mo­de­lius: ir val­džių pa­da­li­ji­mo, ir stab­džių at­sva­rų mo­de­lį, siek­da­mas ras­ti to­kį spren­di­mą, koks bū­tų tin­ka­mas.

Sei­mui lin­kiu ge­ro dar­bo pa­va­sa­rio se­si­jo­je ir tei­sin­gų spren­di­mų. Ma­no pri­sis­ta­ty­mas bū­tų baig­tas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pir­mo­ji klau­sia A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju už pri­sis­ta­ty­mą, aš esu čia, prie­šais jus tie­siai.

G. LASTAUSKIENĖ. O! La­bai at­si­pra­šau. La­bai ačiū.

A. ARMONAITĖ (MSNG). No­rė­čiau už­duo­ti to­kį klau­si­mą. Iš tie­sų pas­ta­ruo­ju me­tu, pas­ta­rai­siais me­tais, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kaip nie­kad tik­riau­siai tu­rė­jo daug dar­bo ir pri­ėmė reikš­min­gų by­lų ir nu­ta­ri­mų žmo­gaus tei­sių sri­ty­je. Man bū­tų įdo­mu, ką jūs as­me­niš­kai ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti pas­ta­ro­jo me­to nu­ta­ri­muo­se, ko­kie jie bū­tų reikš­min­gi žmo­gaus tei­sių sri­čiai? Dė­ko­ju.

G. LASTAUSKIENĖ. La­bai su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti, ką jūs tu­ri­te gal­vo­je.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš no­riu iš­girs­ti jū­sų nuo­mo­nę tie­siog, bu­vo daug nu­ta­ri­mų. Dė­kui.

G. LASTAUSKIENĖ. Iš es­mės kiek­vie­nas nu­ta­ri­mas, ku­rį pri­ima Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, yra vie­naip ar ki­taip su­si­jęs su žmo­gaus tei­sė­mis, nes yra spren­džia­mi bū­tent kon­sti­tu­ci­nio lyg­mens klau­si­mai. Man pa­čiai, pa­vyz­džiui, at­ro­dy­tų la­bai svar­bus klau­si­mas, ku­riuo bu­vo pa­si­sa­ky­ta dėl ne­rei­ka­lin­go sku­bos tvar­ka pri­ima­mų tei­sės ak­tų pri­ėmi­mo, tvar­kos, nes aš pa­ti ma­nau, kad Sei­mas, pri­im­da­mas Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mą, taip pat sa­ve su­var­žė tais tei­si­niais rė­mais, ku­rių ne vi­sa­da Sei­mui taip pat pa­vyks­ta lai­ky­tis. Be jo­kių abe­jo­nių, be­ne vie­nas reikš­min­giau­sių as­pek­tų, ma­tyt, bus va­kar die­nos nu­ta­ri­mas dėl tei­sė­jų imu­ni­te­to ri­bų var­žy­mo.

Tie­siog šiuo eta­pu man šie du nu­ta­ri­mai at­ei­na į gal­vą bū­tent iš tų veik­los sri­čių, ku­rios do­mi­na ma­ne.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si S. Jo­vai­ša.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, aš gal pa­tiks­lin­siu ko­le­gės klau­si­mą. Ji klau­sė, ku­rie klau­si­mai bū­tent žmo­gaus tei­sių as­pek­tu, nes sku­bos… Įsta­ty­mų pri­ėmi­mas gal­būt tei­sėt­var­kos po­žiū­riu yra svar­bus, bet žmo­gaus tei­sių – gal­būt ma­žiau ak­tu­a­lus. Tai gal ga­lė­si­te pa­pil­dy­ti.

Bet ma­no klau­si­mas bū­tų jums. Ka­dan­gi jūs ne vie­nus me­tus dir­bo­te Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Len­ki­jo­je, kaip ver­ti­na­te pas­ta­ruo­ju me­tu vyk­do­mą tei­si­nės sis­te­mos per­tvar­ką to­je ša­ly­je? Kai ku­rių žmo­nių tei­gi­mu, yra vyk­do­mas spau­di­mas tei­sė­jams ir vyk­do­mas val­dan­čio­sios par­ti­jos tei­si­nės val­džios sil­pni­ni­mas ki­tų dvie­jų gran­džių są­skai­ta. Tai kaip ver­ti­na­te tas per­tvar­kas Len­ki­jo­je?

G. LASTAUSKIENĖ. Ver­ti­ni­mas iš šo­no vi­sa­da nė­ra la­bai pa­pras­tas. Ma­no tie­sio­gi­nės pa­tir­tys su šia vals­ty­be yra jau la­bai se­nos. Tie­siog, iš­gir­dus jū­sų klau­si­mą, man pir­mo­ji min­tis at­ėjo į gal­vą, aso­cia­ci­ja ir aš tie­siog ir su ju­mis pa­si­da­lin­siu, kad vals­ty­bė iš tik­rų­jų tu­ri du vei­dus.

Vie­nas jos vei­das yra val­džia, po­li­ti­nė val­džia, ku­rią re­a­li­zuo­ja įvai­rios vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, taip pat ir tau­tos iš­rink­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ki­tas jos vei­das yra tei­si­nis vei­das, ku­rį pa­ro­do ar­ba re­a­li­zuo­ja vei­kian­ti tei­si­nė sis­te­ma, pir­miau­sia – teis­mų sis­te­ma. Ši­tų vei­dų de­ri­ni­mas vi­so­se vals­ty­bė­se yra ga­nė­ti­nai su­dė­tin­gas ir kom­pli­kuo­tas. La­bai pa­na­šu, kad šiuo me­tu kai­my­ni­nė­je vals­ty­bė­je mes tu­ri­me tam tik­rą kri­zę, kal­bant apie tai. Man pa­čiai ten­ka su­si­dur­ti su Len­ki­jos aka­de­mi­ne vi­suo­me­ne ir no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jo­je vy­rau­ja di­džiu­lis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas tuo, kas vyks­ta Len­ki­jo­je.

Ki­ta ver­tus, kaž­ko­kios ki­tos ap­lin­kos ar ki­tos vi­suo­me­nės gru­pės sa­ko, kad jiems tin­ka tos pro­ce­dū­ros, pro­ce­sai, ku­rie vyks­ta Len­ki­jo­je. Ma­ny­čiau, kad… Jei­gu tru­pu­tė­lį kon­kre­čiau, bet ir­gi la­bai trum­pai dėl to, ką jūs pa­klau­sė­te. Aš iš tik­rų­jų su­si­pa­ži­nu­si su tais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais, nes man bu­vo įdo­mu, kas gi vyks­ta, nes ži­niask­lai­dos prie­mo­nės ne­pa­kan­ka­mai de­ta­liai apie tai kal­ba. Iš tik­rų­jų no­riu pa­sa­ky­ti, kad teis­mų sis­te­mos ga­li funk­cio­nuo­ti įvai­riais mo­de­liais, tei­sė­jų am­žius ga­li bū­ti ir­gi įvai­rus. Tai, kas vyks­ta šiuo me­tu Len­ki­jo­je, yra įpras­to stan­dar­to ma­ži­ni­mas ar­ba kei­ti­mas ir štai bū­tent to­kį da­ly­ką mū­sų vie­šie­ji ar­ba tarp­tau­ti­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai kaip ir drau­džia.

Iš tik­rų­jų klau­si­mas yra su­si­jęs su tuo ir klau­si­mas su­si­jęs su di­džiu­le vi­suo­me­nės sluoks­nių po­lia­ri­za­ci­ja. Vie­nas sluoks­nis tą la­bai re­mia, ki­tas sluoks­nis tam la­bai prie­ši­na­si. Vals­ty­bės lau­kia la­bai di­de­li iš­šū­kiai, mū­sų kai­my­nų lau­kia la­bai di­de­li iš­šū­kiai, kad jie ga­lė­tų ras­ti spren­di­mus, ku­rie ati­tik­tų ir tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, ir Len­ki­jos gy­ven­to­jų lū­kes­čius. Taip, tai toks bū­tų ma­no trum­pas at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, pir­miau­sia leis­ki­te pa­si­džiaug­ti ir kar­tu pa­svei­kin­ti jus, kad pa­si­rin­ko­te sa­vo gy­ve­ni­mo ke­liu tei­sę, o ne spor­tą. Gir­dė­jau, kad 30 me­tų tei­sėt­var­ko­je ir plius 9 per­spek­ty­vo­je, tai jau rim­tas ba­ga­žas.

O da­bar rim­čiau. Jūs kaip aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės at­sto­vė, koks jū­sų po­žiū­ris į mū­sų jau­nų­jų tei­si­nin­kų per­spek­ty­vas Lie­tu­vo­je, ar iš tik­rų­jų jų ren­gia­ma per daug, gal rei­kė­tų įves­ti ko­kias nors kvo­tas, nes iš tik­rų­jų no­ri­si, kad mū­sų jau­ni spe­cia­lis­tai lik­tų čia, Lie­tu­vo­je. Jei­gu koks nors per­tek­lius nu­si­ma­to, kaip ten­ka gir­dė­ti kar­tais pa­si­sa­ky­mų, tai ta­da jie tur­būt bergž­džiai lei­džia lai­ką kaip stu­den­tai tuo­se suo­luo­se. Ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė tuo klau­si­mu?

G. LASTAUSKIENĖ. Klau­si­mas la­bai įdo­mus. Čia vi­si tu­ri­me kli­šių, ku­rio­mis pra­de­da­me at­sa­ky­mą siek­da­mi pa­gal­vo­ti, ką sa­ky­si­me to­liau. Iš tik­rų­jų jis la­bai svar­bus ir la­bai įdo­mus. Ir da­bar ma­no pa­si­rin­ki­mas, ar tu­rė­čiau tie­siog at­sa­ky­ti, kaip rei­kė­tų, ar tu­rė­čiau at­sa­ky­ti at­vi­rai, šis pa­si­rin­ki­mas yra ga­na ne­leng­vas. Ma­no ver­ti­ni­mu, šiuo eta­pu, ku­ria­me mes esa­me, tiek daug tei­si­nin­kų Lie­tu­vai ne­rei­kia. Ka­dan­gi aš pa­ti dir­bu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, kaip ir vi­są lai­ką da­li­nuo­si po­zi­ci­ja fa­kul­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, kad mū­sų stu­den­tai leng­vai ran­da dar­bus. Pa­si­sa­ky­ti dėl ki­tų stu­den­tų, ku­rie bai­gia ki­tas aukš­tą­sias mo­kyk­las, man yra su­dė­tin­ga, bet aš ne­ma­nau, kad kvo­tų sis­te­ma yra tin­ka­mas spren­di­mas. Vals­ty­bė kaip ir ban­do re­gu­liuo­ti tuos da­ly­kus per vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas ar ne­fi­nan­suo­ja­mas stu­di­jas. Lyg ir ne­ga­li už­draus­ti žmo­nėms už sa­vo fi­nan­sus įgy­ti vie­no­kį ar ki­to­kį iš­si­la­vi­ni­mą, bet tam tik­ro, šian­dien gal ne, bet anks­tes­niais lai­ko­tar­piais, kai tei­si­nin­kai bu­vo ren­gia­mi tūks­tan­čiais kiek­vie­nais me­tais, šio­kio to­kio žmo­nių klai­di­ni­mo aš ma­ty­čiau. Vis dėl­to, kai uni­ver­si­te­tai tam­pa ver­slo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, to ne­ga­li­ma pa­neig­ti. Tai toks bū­tų ma­no at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, jū­sų ga­li­mai bū­si­mai ko­le­gei dar­be aš pa­tei­kiau skai­čių, kad 52,8 % pa­si­ti­ki Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu. Jums no­riu pa­teik­ti ki­tą jū­sų ga­li­mai bū­si­mo va­do­vo D. Ža­li­mo pa­teik­tą skai­čių iš ata­skai­tos, kad 56,8 % res­pon­den­tų ne­abe­jo­ja, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pri­im­ti spren­di­mai tu­ri įta­kos pi­lie­čių kas­die­niam gy­ve­ni­mui. Ar ta nuo pra­ei­tų me­tų at­si­ra­du­si ga­li­my­bė as­me­niš­kai kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, jū­sų nuo­mo­ne, pa­ge­rins, pa­di­dins tuos skai­čius, ar apie tai jūs kal­bė­jo­tės su Pre­zi­den­tu, tei­ku­siu jū­sų kan­di­da­tū­rą? Kad tas skai­čius pa­di­dė­tų, jū­sų nuo­mo­ne, ar čia trūks­ta pi­lie­čių tei­si­nio raš­tin­gu­mo, ar dau­giau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, jū­sų bū­si­ma dar­bo­vie­tė, tu­rė­tų dirb­ti šio­je sri­ty­je, kad dar dau­giau pa­di­dė­tų?

G. LASTAUSKIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Su Pre­zi­den­tu mes kal­bė­jo­me pa­čiais įvai­riau­siais klau­si­mais. Taip pat pa­si­kei­tė­me nuo­mo­nė­mis ir apie nau­ją at­si­ra­du­sį Lie­tu­vo­je ins­ti­tu­tą. Ta­čiau, ko ge­ro, tai, ką aš jums pa­sa­ky­siu, ga­li jus nu­ste­bin­ti. Iš tik­rų­jų aš įta­riu, kad po to, kai bu­vo įves­ta as­mens tei­sė kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą su per­so­na­liu ar­ba as­me­ni­niu skun­du, pa­si­ti­kė­ji­mas Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu ga­li su­ma­žė­ti. Ži­no­te, ko­dėl? Ga­li at­si­ras­ti ta ten­den­ci­ja, ku­ri bū­din­ga ben­dros kom­pe­ten­ci­jos teis­mams. Ko­dėl daž­nai yra že­mas pa­si­ti­kė­ji­mas ben­dros kom­pe­ten­ci­jos teis­mais? To­dėl, kad pu­sė pro­ce­so da­ly­vių by­lą pra­lo­šia ar­ba gau­na kaž­ko­kį spren­di­mą, ku­ris jiems yra ne­pa­lan­kus, ne vi­sai pa­lan­kus. Ga­li at­si­ras­ti taip, ka­dan­gi mes gir­di­me, kad di­džiu­liais skai­čiais yra tei­kia­mi in­di­vi­du­a­lūs kon­sti­tu­ci­niai skun­dai, pri­ima­ma la­bai ne­daug, jau tu­rė­si­me gru­pę as­me­nų, ku­rie bus įsi­ti­ki­nę, kad jų skun­das ne­bu­vo pri­im­tas, nors ga­lė­jo ir tu­rė­jo bū­ti pri­im­tas. Aš čia šiuo at­ve­ju spe­ku­liuo­ju, bet ga­li at­si­tik­ti toks da­ly­kas, kai įsi­jun­gia kon­kre­tus žmo­gus – fi­zi­nis ar­ba ju­ri­di­nis as­muo su sa­vo tei­sių ga­li­mu pa­žei­di­mu, ga­li at­si­tik­ti taip, kad at­si­ras dau­giau ne­pa­ten­kin­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­la. Nors pats skai­čius yra di­de­lis, jis yra la­bai di­de­lis, ir tie jū­sų mi­ni­mi pa­si­ti­kė­ji­mo pro­cen­tai Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui kaip tik ir yra bū­din­gi, nes tai nė­ra tra­di­ci­nis teis­mas. Nė­ra tra­di­ci­nis teis­mas. Tai yra dau­giau to­kio tei­sė­kū­ri­nio apa­ra­to da­lis, kon­sti­tu­ci­nio vei­ki­mo da­lis, o ne teis­mas, ku­ris tu­ri kon­kre­tų tei­si­nį gin­čą, kur gin­či­ja­si du ar dau­giau as­me­nų.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma kan­di­da­te, tik­rai svei­ki­nu, kad į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą at­ei­na­te iš tie­sų iš šiek tiek ki­tos sri­ties. Tai yra la­bai įdo­mu.

Ma­no klau­si­mas yra la­bai kon­kre­tus, su­si­jęs su jū­sų da­bar­ti­ne veik­la. Štai Sei­mas ne­se­niai pri­ėmė Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mą. Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba pa­ra­šė Pre­zi­den­tui laiš­ką su to­kiu ra­gi­ni­mu, griež­tu kvie­ti­mu ve­tuo­ti įsta­ty­mą ne­va dėl to, kad val­di­nin­kų ga­li­mai ne­tei­sė­tai įgy­tas tur­tas, ku­rio jie ne­ga­li pa­grįs­ti, yra nuo­sa­vy­bė, ji tu­ri bū­ti taip gi­na­ma ir prieš­ta­raus Kon­sti­tu­ci­jai. No­riu jū­sų pa­klaus­ti. Ne­pai­sant to, kad bri­tai pri­ėmė to­kius įsta­ty­mus, airiai, EŽTT prak­ti­ka, jūs, bū­da­ma Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, gin­si­te to­kią nuo­sa­vy­bę, ku­ri įgy­ta ky­šių bū­du ar­ba ku­rios val­di­nin­kai ne­ga­li pa­grįs­ti? Tai yra tą nuo­sa­vy­bę, ku­rią rei­kia gin­ti, ar tai gin­si­te?

G. LASTAUSKIENĖ. La­bai su­dė­tin­gas klau­si­mas.

V. BAKAS (MSNG). Pa­pras­tas. Ad­vo­ka­tų ta­ry­ba krei­pė­si. Jūs, ma­tyt, ir­gi bu­vo­te da­lis to krei­pi­mo­si?

G. LASTAUSKIENĖ. Ne, iš tik­rų­jų ne­da­ly­va­vau ta­me pro­ce­se, ku­riuo bu­vo pa­teik­tas tas krei­pi­ma­sis į Pre­zi­den­tą, jį mi­nė­jo­te, bet iš tik­rų­jų sri­tis ar­ba da­ly­kas, su ku­riuo aš esu su­si­ju­si Tei­sės fa­kul­te­te, tai yra to­kie ben­drie­ji tei­si­niai moks­lai ar­ba sun­kūs tei­si­niai at­ve­jai, ku­rie pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­ja. Aš su­pran­tu, kai žmo­gus įsi­gi­li­na į tam tik­rą sri­tį, jam pra­de­da gal­būt ir at­ro­dy­ti, kad vis­kas yra la­bai pa­pras­ta. Aš pa­ti taip daž­nai jau­čiuo­si. Šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me si­tu­a­ci­ją su įsta­ty­mu, ku­rio jau pa­čia­me pa­va­di­ni­me yra prieš­ta­ros. Tai yra Ci­vi­li­nio kon­fis­ka­vimo įsta­ty­mas. Ci­vi­li­nė tei­sė to­kios prie­mo­nės ne­ži­no. Ki­tas ter­mi­nas, ar­ba ka­te­go­ri­ja, yra pa­im­ta iš vi­sai ki­tos tei­sės sri­ties. Tai reiš­kia, kad jau si­tu­a­ci­ja nė­ra pa­pras­ta. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Vals­ty­bė tu­ri tei­sę gin­tis nuo ne­są­ži­nin­gų veiks­mų. Prie­mo­nės, ku­rias vals­ty­bė nau­do­ja, to­kiais at­ve­jais tu­ri bū­ti tei­sė­tos ir pro­por­cin­gos. Vie­ša­sis in­te­re­sas ga­li bū­ti pa­grin­das kal­bė­ti apie nuo­sa­vy­bės at­ėmi­mą ar­ba nu­sa­vi­ni­mą. Iš tik­rų­jų, kai mes da­bar šian­dien dis­ku­tuo­ja­me Sei­me, nė­ra aiš­ku, koks bus ga­lu­ti­nis to įsta­ty­mo va­rian­tas, koks bus ga­lu­ti­nis įsta­ty­mo teks­tas. Man su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti, apie ku­rį ob­jek­tą iš tik­rų­jų mes kal­ba­me, kaip bus su Pre­zi­den­to ve­to ir kaip bus su to­les­niais va­rian­tais. Gal­būt Sei­mo na­riai tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­jos šiuo klau­si­mu.

Aiš­ku, kas ma­ne la­biau­siai jau­di­na, tai yra įsta­ty­mo ga­lio­ji­mas at­gal. Yra ta ben­dro­ji tei­si­nė tai­syk­lė, kad tei­sės ak­to ga­lio­ji­mas at­gal yra ne­tin­ka­ma vei­ki­mo prie­mo­nė, nors dok­tri­no­je yra pri­pa­žįs­ta­ma, kad tam tik­rais iš­im­ti­niais at­ve­jais to­kia si­tu­a­ci­ja yra ga­li­ma ir iš tik­rų­jų apie to­kią si­tu­a­ci­ją kal­bė­jo Vo­kie­ti­jo­je, kai bu­vo spren­džia­mos Ber­ly­no sie­nos by­los, kai rei­kė­jo teis­ti vai­ki­nu­kus, ku­rie šau­dė per sie­ną bė­gan­čius as­me­nis, tai yra tai­kė at­gal jiems tam tik­rus tei­sės ak­tus. Ar­ba fa­šis­ti­nę Vo­kie­ti­ją nu­ga­lė­jus vy­ko teis­mai dėl skun­di­kų by­lų, taip, ta­da tei­sės ak­tai kaip ir ga­lio­jo at­gal, bet tai vi­sa­da tei­sės moks­le ir prak­ti­ko­je su­ke­lia di­džiu­les, di­džiu­les dis­ku­si­jas. Tai tu­ri bū­ti iš­im­ti­nis at­ve­jis.

Jei­gu Sei­mas ma­no, kad tai yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kai to­kio ly­gio iš­im­tis tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ma ir kad iš tik­rų­jų vals­ty­bei ga­na nuo­lai­džiau­ti dėl to, kas vyks­ta, toks Sei­mo ap­si­spren­di­mas ga­lė­tų bū­ti, o vė­liau, ko ge­ro, vie­ni ar ki­ti as­pek­tai ga­li bū­ti tik­ri­na­mi ir Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Be jo­kių abe­jo­nių, to­kia si­tu­a­ci­ja ga­li­ma, nors aš, kaip žmo­gus ir kaip pi­lie­tė, la­biau lauk­čiau iš Sei­mo pir­ma Vi­suo­ti­nio tur­to de­kla­ra­vi­mo, o po to jau, pa­vyz­džiui, Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mo.

PIRMININKAS. Aš tik pri­me­nu, kad at­sa­ky­ti skir­ta iki dvie­jų mi­nu­čių. Šiek tiek už­tru­ko­me. Dar pa­klaus du žmo­nės. A. Sy­sas, ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas ir bai­giam.

G. LASTAUSKIENĖ. At­si­pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas ana­lo­giš­kas, ku­rį… Aš tie­siai prieš jus.

G. LASTAUSKIENĖ. La­bai ačiū, kaip aš čia taip ne­pa­ma­tau.

A. SYSAS (LSDPF). Ten taš­ke­lis rau­do­nas, žiū­rė­ki­te ir iš kar­to su­ra­si­te kur. Ma­no klau­si­mas apie tą pa­tį. Ar tai pri­vi­le­gi­ja, ar ne? Nes ko­le­gė bu­vo už­mir­šu­si, kad ši­tą spren­di­mą pri­ėmė ne įsta­ty­mų lei­dė­jas, nes ir šian­dien Vals­ty­bi­nių pen­si­jų tei­sė­jų įsta­ty­me jūs ne­ra­si­te, kad yra to­kia nuo­sta­ta. Ten pa­ra­šy­ta – pa­gal Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą. Bū­tent pats Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas svars­tė sep­ty­nis epi­zo­dus. Aš čia tik dėl vie­no klau­siu – dėl pri­vi­le­gi­jų. Jei­gu ki­tos pi­lie­čių gru­pės, gau­nan­čios vals­ty­bi­nę pen­si­ją, ne­ga­li tu­rė­ti ki­tų pa­ja­mų, o tei­sė­jai ga­li, tai yra pri­vi­le­gi­ja ar čia, taip sa­kant, rū­pi­ni­ma­sis tei­sė­jais? Ačiū.

G. LASTAUSKIENĖ. Jūs, ko ge­ro, da­lį at­sa­ky­mo jau tei­kė­te sa­vo klau­si­mu, ga­li­mo at­sa­ky­mo. Klau­si­mas yra su­dė­tin­gas vi­sa­da, kai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­ri pa­si­sa­ky­ti apie sa­ve. Čia yra la­bai su­dė­tin­ga. Ir ga­li bū­ti, kad žmo­giš­ko­ji pri­gim­tis ver­čia si­tu­a­ci­ją trak­tuo­ti vie­no­je švie­so­je, juo la­biau kai Kon­sti­tu­ci­ja apie tai tie­sio­giai ne­kal­ba. Ma­nau, kad iš tik­rų­jų vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo aš jums pa­teik­ti ne­ga­lė­čiau. Ga­lė­čiau tik­tai pa­si­džiaug­ti ko­le­gės pa­mi­nė­tu pa­vyz­džiu, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas lyg ir pra­dė­jo nau­ją ke­lią nuo va­kar die­nos nu­ta­ri­mo, siau­rin­da­mas tam tik­ras sa­vo gal­būt per pla­čiai iš­plės­tas ri­bas.

Ką dar no­riu pa­sa­ky­ti? Ne vi­sa­da iš­im­ti­nis re­gu­lia­vi­mas yra pri­vi­le­gi­ja. Iš­im­ti­nis re­gu­lia­vi­mas kar­tais ga­li bū­ti ir yra pa­tei­si­na­mas, ta­da, kai yra sie­kia­ma vi­suo­me­nei reikš­min­go tiks­lo, kai pa­si­rin­ka prie­mo­nė yra pro­por­cin­ga ir adek­va­ti tam tiks­lui pa­siek­ti. Šian­dien čia ir da­bar aš ne­ga­lė­čiau įver­tin­ti jū­sų pa­sa­ky­mo, bet jau da­bar tu­ri­me nau­ją pre­ce­den­tą, kad pra­dė­jus nag­ri­nė­ti tei­sė­jų lais­vės ri­bas pra­dė­ta žiū­rė­ti į tiks­lą, kam tas iš­im­ti­nis re­gu­lia­vi­mas bu­vo at­si­ra­dęs. Ga­li bū­ti, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­na kei­sis, o gal­būt kei­sis tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ir įsta­ty­mų lei­dė­jas tiks­liau pa­si­sa­kys kaž­ko­kiu klau­si­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, tarp sa­vo tiks­lų ar­ba pri­ori­te­tų (tie­siai prieš jus)…

G. LASTAUSKIENĖ. O, taip.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tarp sa­vo iš­var­din­tų ke­tu­rių pri­ori­te­tų jūs pa­mi­nė­jo­te, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tu­ri at­sa­ky­ti tik į tuos klau­si­mus, ku­rių jo klau­sia­ma. Ma­no ko­le­gos klau­si­mas ir­gi bu­vo apie tai, ten ne­bu­vo to klau­si­mo, bet da­bar aš klau­siu apie va­kar die­nos nu­ta­ri­mą, ku­riuo Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, pri­im­da­mas la­bai svar­bų nu­ta­ri­mą dėl imu­ni­te­to, tai yra tei­sę į ne­lie­čia­my­bę tu­rin­čių as­me­nų imu­ni­te­to, ne tik tei­sė­jų, taip pat ir Sei­mo na­rių, pa­sa­kė, be ki­ta ko, apie įsta­ty­mus, bet ver­ti­no ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2019 m. lap­kri­čio 25 d. nu­tar­tį. Kon­sti­tu­ci­ja ne­mi­ni to­kios ga­li­my­bės, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tap­tų su­per­ka­sa­ci­ne ins­tan­ci­ja ir ver­tin­tų ka­sa­ci­nio teis­mo nu­tar­tį. Kaip jūs ver­ti­na­te šį as­pek­tą?

G. LASTAUSKIENĖ. Aš, ma­tyt, pa­ti pri­si­šau­kiau šį klau­si­mą sa­vo pri­sis­ta­ty­mo tei­gi­niu. No­rė­čiau tik pa­sa­ky­ti, kad, ko ge­ro, pa­ti dėl tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­bū­čiau spė­ju­si iš­sa­miai su­si­pa­žin­ti su šiuo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mu ir ga­liu da­lin­tis su ger­bia­mais Sei­mo na­riais tie­siog sa­vo dok­to­ran­tų įžval­go­mis, nes va­kar bu­vo dok­to­ran­tū­ros pa­skai­ta, ir vie­nas iš dok­to­ran­tų at­krei­pė dė­me­sį į tą, iš tik­rų­jų ne­ži­nau, kaip švel­niai pa­va­din­ti, nesu­si­pra­ti­mą. Aš ma­ny­čiau, kad to­kio da­ly­ko ne­ga­lė­tų bū­ti, ir čia gal­būt toks kaž­koks… ne­ga­liu pa­aiš­kin­ti.

Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­tu­ri ga­lių pa­si­sa­ky­ti dėl ben­dros kom­pe­ten­ci­jos teis­mo nu­ta­ri­mo. Ne­tu­ri ga­lių. Iš tik­rų­jų tas toks sa­ki­nys nei jis ką nors nu­le­mia ar bu­vo reikš­min­gas, tie­siog gal ver­ti­nu, kaip… Tie­siog gal nie­kaip ne­ver­ti­nu. Bet iš tik­rų­jų tai bū­tų vie­nas iš pa­vyz­džių, ką aš tu­rė­jau gal­vo­je. Va­di­na­si, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas taip pat tu­ri griež­tai lai­ky­tis tų ri­bų, ku­rias jam yra su­tei­ku­si Kon­sti­tu­ci­ja ir įsta­ty­mai. To­kios ga­lios jis ne­tu­rė­jo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai, pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ko­vo 19 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

 

12.51 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gio Nor­kū­no pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4381 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Al­gio Nor­kū­no pa­sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4381. Pra­ne­šė­ja – S. Ru­dė­nai­tė. Pra­šom. Re­pli­ka, dar K. Ma­siu­lis, kol pra­dės.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš trum­pą re­pli­ką no­rė­čiau pa­sa­ky­ti pre­ten­den­tams į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad vis dėl­to tas klau­si­mas, ku­ris čia taip ge­rai ke­lia­mas A. Sy­so, yra mo­ra­lės klau­si­mas. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas vis tiek tu­rė­tų bū­ti mo­ra­lus ir ne­bū­ti egois­tiš­kas. Tai sa­vo po­el­giu jie per­žen­gė vi­sas ri­bas, ir nuo jū­sų at­sa­ky­mų pri­klau­sys mū­sų bal­sa­vi­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pra­šom pri­sta­ty­ti pre­ten­den­tą.

S. RUDĖNAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 103 straips­nio 1 da­li­mi ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 4 straips­nio 2 da­li­mi tei­kiu A. Nor­kū­ną kan­di­da­tu į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus de­vy­ne­riems me­tams.

A. Nor­kū­nas yra pro­fe­sio­na­lus tei­sė­jas, ma­no ko­le­ga. Sa­vo kar­je­rą 1985 me­tais (bai­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą) pra­dė­jo kaip tei­si­nin­kas Ig­na­li­nos ir Šven­čio­nių ra­jo­nų pro­ku­ra­tū­ro­se, o nuo 1992 me­tų yra tei­sė­jas. Nuo 1999 me­tų iki šiol – Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas.

A. Nor­kū­nas tu­ri 27 me­tų tei­sė­jo dar­bo sta­žą, ver­ti­na­mas kaip pla­čios eru­di­ci­jos, aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos, ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos tei­si­nin­kas. Pel­nė žmo­nių pa­gar­bą ei­da­mas Tei­sė­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, taip pat da­ly­vau­da­mas ta­ry­bos veik­lo­je iki šiol. Nuo 2010 me­tų iki 2016 me­tų tei­sė­jas A. Nor­kū­nas bu­vo Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku, o tai tei­kia pa­pil­do­mą ar­gu­men­tą pa­ti­kė­ti jo eti­kos ir mo­ra­lės prin­ci­pu ir po­zi­ci­jų tvir­tu­mu, tai, be abe­jo­nės, bū­ti­na ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jui.

Yra reik­lus sa­vo da­ly­ki­nei kva­li­fi­ka­ci­jai, tei­sė­jas taip pat už­si­i­ma pe­da­go­gi­ne veik­la. Nuo 2001 me­tų dės­to Vil­niaus My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te. Nuo 2004 iki 2010 me­tų da­ly­va­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ci­vi­li­nės tei­sės ir ci­vi­li­nio pro­ce­so ka­ted­ro­je kaip eg­za­mi­nų ko­mi­si­jos na­rys. Yra da­ly­va­vęs ko­mi­si­jo­je, ku­ri tik­ri­na tei­sė­jų ži­nias po įva­di­nio mo­ky­mo, pra­de­dant tei­sė­jo kar­je­rą. Nuo­la­ti­nis Tei­sė­jų mo­ky­mo cen­tro lek­to­rius, dau­ge­lio moks­li­nių prak­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų da­ly­vis. Vyk­dė eks­per­ti­nę veik­lą Lie­tu­vo­je ir tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je da­ly­vau­da­mas Eu­ro­pos tei­sė­jų ta­ry­bos tin­klo veik­lo­je. Ak­ty­viai da­ly­vau­ja tei­sė­kū­ro­je ren­giant ir pa­si­sa­kant dėl tei­sės ak­tų pro­jek­tų, juos ver­ti­nant. Yra straips­nių ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės, ci­vi­li­nio pro­ce­so, var­to­to­jų tei­sių ir ki­tais klau­si­mais au­to­rius, tei­sės va­do­vė­lių, mo­nog­ra­fi­jų, ki­tų mo­ky­mo prie­mo­nių ben­dra­au­to­ris.

Tei­sė­jas ge­rai ži­no­mas tei­sė­jų ben­druo­me­nė­je, ir, ma­nau, ne tik tei­sė­jų, kaip ak­ty­vus nuo­la­ti­nių su­si­ti­ki­mų, pa­skai­tų, pra­ne­ši­mų, kon­sul­ta­ci­jų, dis­ku­si­jų da­ly­vis. Mo­ka an­glų, ru­sų kal­bas.

Tei­sė­jas yra šei­mos žmo­gus. Tu­ri tris su­au­gu­sius sū­nus, žmo­ną Vi­dą. Ne­abe­jo­ti­nai iš­kal­bin­ga pro­fe­si­nė ir vi­suo­me­ni­nė veik­la, pa­sie­ki­mai, di­de­lė pa­tir­tis įvai­riuo­se na­cio­na­li­niuo­se ir tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se, pro­fe­si­nis pri­pa­ži­ni­mas, au­to­ri­te­tas na­cio­na­li­nė­je ir tarp­tau­ti­nė­je tei­si­nin­kų ben­druo­me­nė­je, ne­pri­ekaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja, su­kaup­ta gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis pa­tvir­ti­na, kad A. Nor­kū­nas ati­tin­ka vi­sus kan­di­da­tui į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Tai­gi tei­kiu jū­sų teis­mui, ko­le­gos, kan­di­da­tū­rą ir pra­šau „pri­tar­ti“.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

S. RUDĖNAITĖ. Čia bu­vo ka­bu­tė­se, bet ka­bu­čių aš ne­mo­ku jums pa­ro­dy­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­koju. Kvie­čiu pre­ten­den­tą A. Nor­kū­ną. Jūs taip pat tu­ri­te iki de­šim­ties mi­nu­čių.

A. NORKŪNAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Pir­miau­sia pa­sa­ky­siu ke­lis žo­džius apie sa­ve, gal iš­plės­da­mas tuos biog­ra­fi­jos fak­tus, ku­rie bu­vo pa­sa­ky­ti. Gal­būt tai tu­rės reikš­mės per­pras­ti ma­no as­me­nį ir nu­spręs­ti, ar pa­gal sa­vo sa­vy­bes tik­čiau dir­b­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ju.

Rim­tai svars­čiau šį pa­siū­ly­mą. Kon­sti­tu­ci­nės pro­ble­mos tei­sė­jo dar­be vi­sai nė­ra nau­jie­na. Ma­no gy­ve­ni­mas su­si­klos­tė taip, kad pra­dė­jau dar­bą nuo pro­ku­ra­tū­ros. Tai bu­vo dar­bas su bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis ir tru­ko pir­mus še­še­rius me­tus. Vė­liau dirb­da­mas tei­sė­ju Apy­lin­kės teis­me nag­ri­nė­jau vi­sas by­las, tai yra ci­vi­li­nes, bau­džia­mą­sias. Bet pra­dė­jęs veik­lą 1992 me­tais… Kaip ži­no­me, nuo 1993 me­tų kon­sti­tu­ci­nė­je jus­ti­ci­jo­je įkur­tas Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, at­si­ra­do ga­li­my­bė kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, tai ma­no pir­mo­ji prak­ti­ka at­si­ra­do dar dir­bant apy­lin­kės teis­me, nes jau ta­da krei­piau­si su pa­klau­si­mais į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl įsta­ty­mų ati­ti­ki­mo Kon­sti­tu­ci­jai.

Vė­liau, dirb­da­mas Apy­gar­dos teis­me, dir­bau su ci­vi­li­nė­mis by­lo­mis. Taip pat te­ko spręs­ti krei­pi­mų­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą klau­si­mus.

Nuo 1999 me­tų dir­bau Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me ir­gi su ci­vi­li­nė­mis by­lo­mis. Bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės klau­si­mų ne­spręs­da­vau. Su bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis ir pro­ce­sais su­si­dur­da­vau tik tiek, kiek rei­kė­da­vo spręs­ti ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mus, kai as­me­nys nu­ken­tė­da­vo nuo bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos, nuo tei­sin­gu­mo ins­ti­tu­ci­jų klai­dų ir pa­na­šiais at­ve­jais.

Per sa­vo prak­ti­ką te­ko nag­ri­nė­ti sun­kias ir la­bai sun­kias by­las. Jos yra iš įvai­rių sri­čių. Iš to­kių, ku­rios ga­ran­tuo­ja­mos Kon­sti­tu­ci­ja, kur ne vi­sa­da ra­si­me at­sa­ky­mą įsta­ty­muo­se. Ir tek­da­vo rem­tis nuo­sta­ta, kad as­mens tei­sės tu­ri bū­ti ap­gi­na­mos tie­sio­giai tai­kant Kon­sti­tu­ci­ją. Jei­gu iš­kil­da­vo abe­jo­nių, tek­da­vo kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą iš­aiš­ki­ni­mų.

Kaip čia jau bu­vo pa­mi­nė­ta, jei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mai bū­tų trum­pes­ni ir aiš­kes­ni, tai bū­tų la­bai di­de­lė ver­ty­bė. Ma­nau, kad di­džiau­sios pro­ble­mos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­be jau yra pa­mi­nė­tos. Iš jų iš­skir­čiau kon­sti­tu­ci­nių ak­tų aiš­ku­mą, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo lai­ky­mą­si sa­vo veik­los ri­bų, o kaip da­lį šios pro­ble­mos ir kaip ap­skri­tai pro­ble­mi­nį klau­si­mą ma­ty­čiau, kad sun­ku nu­sta­ty­ti ri­bą, kur bai­gia­si teis­mo ir kur pra­si­de­da įsta­ty­mų lei­dė­jo kom­pe­ten­ci­ja, kur bai­gia­si tei­sė ir kur pra­si­de­da eko­no­mi­ka, pa­si­rin­ki­mas, nuo­žiū­ra, kas ne vi­są lai­ką bū­na teis­mo va­lia. Ma­ny­čiau, šie klau­si­mai ir to­liau bus ak­tu­a­lūs, nes jie yra la­bai svar­būs Lie­tu­vos žmo­nėms, nes bū­tent dėl so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių klau­si­mų spren­di­mo ir at­sa­ky­mų į juos pri­klau­so dau­ge­lio žmo­nių tei­sės, tur­tas, li­ki­mas. Šiuos klau­si­mus esu pa­si­ruo­šęs kom­pe­ten­tin­gai ir at­sa­kin­gai spręs­ti.

Taip pat ne­ma­žą ma­no veik­los da­lį su­da­rė vi­suo­me­ni­nė veik­la. Pe­da­go­gi­nė veik­la gal ma­žes­nę, nes tei­sė­jo dar­bas ne­lei­džia daug lai­ko skir­ti aka­de­mi­nei veik­lai, ta­čiau, kiek tu­rė­jau lai­ko, jo­je da­ly­va­vau: ra­šiau straips­nius, pub­li­ka­vau, da­ly­va­vau ir pa­si­sa­kiau kon­fe­ren­ci­jo­se.

Žy­mią veik­los da­lį apė­mė še­še­rių me­tų dar­bas Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jo­je, nes tas lai­kas bu­vo la­bai sun­kus. Kaip ži­no­te, tei­sė­jų at­sa­ko­my­bės klau­si­mų 2008 me­tais bu­vo pa­da­ry­ti es­mi­niai pa­kei­ti­mai, dėl tei­sė­jų el­ge­sio ga­lė­jo skųs­tis kiek­vie­nas, to­dėl ta­da bu­vo la­bai di­de­lis srau­tas skun­dų dėl tei­sė­jų el­ge­sio, dėl tei­sė­jų spren­di­mų. Tai 2010–2016 me­tai bu­vo la­bai įtemp­ti ir at­sa­kin­gi. Ma­nau, tai yra ne­men­ka pa­tir­tis, te­ko įsi­gi­lin­ti į dau­gy­bę klau­si­mų, ku­rių ne­su­tik­čiau nag­ri­nė­ja­mo­se by­lo­se.

Tuo no­rė­čiau baig­ti sa­vo pri­sis­ta­ty­mą ir lau­kiu jū­sų klau­si­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pir­mo­ji klau­sia A. Ar­mo­nai­tė. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju už pri­sis­ta­ty­mą. Jūs dir­bo­te Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju ir pra­ėju­siais me­tais šis Teis­mas pri­ėmė nu­tar­tį tei­sė­jų pri­vi­le­gi­jų iš­sau­go­ji­mo nau­dai. Pri­ėmė­te spren­di­mą ne­si­kreip­ti į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ta­čiau sa­va­ran­kiš­kai iš­nag­ri­nė­jo­te ir pri­ėmė­te to­kią nu­tar­tį. Kaip da­bar ver­ti­na­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo va­ka­rykš­tį pa­reiš­ki­mą, ku­ris iš es­mės pa­nei­gė Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­ta­ri­mą ir pa­žy­mė­jo vie­šai, jog tei­sė­jai ne­tu­rė­tų džiaug­tis to­mis pri­vi­le­gi­jo­mis, ku­rios yra ne­nu­ma­ty­tos ir net­gi drau­džia­mos Kon­sti­tu­ci­jo­je? Tai bū­tų įdo­mi jū­sų nuo­mo­nė. Dė­ko­ju.

A. NORKŪNAS. Tei­sė­jų imu­ni­te­to klau­si­mai yra la­bai svar­būs. Pir­miau­sia kon­sti­tu­ci­nė fi­gū­ra yra tei­sė­jas, jis vie­nin­te­lis pa­gal įsta­ty­mus ša­ly­je vyk­do tei­sin­gu­mą. Už teis­mą by­lų nie­kas ne­iš­spręs ir vie­toj teis­mo baus­mės nie­kas ne­pa­skirs. Tie­siog to­kie įsta­ty­mai ir mes to­kio­je ša­ly­je gy­ve­na­me. Tam, kad tei­sė­jas bū­tų ne­pri­klau­so­mas, kad tei­sė­jas ga­lė­tų ne­pri­klau­so­mai pri­im­ti spren­di­mus, tu­ri bū­ti svar­bios ga­ran­ti­jos, bet jos tu­ri bū­ti ir pa­sver­tos.

Bet ne ma­žiau svar­bus klau­si­mas yra ir tas, kad tu­ri bū­ti aiš­kios tai­syk­lės, kur imu­ni­te­tas pra­si­de­da ir kur bai­gia­si. Iš tik­rų­jų il­gą lai­ką, kol ne­su­si­dū­rė­me prak­tiš­kai, eg­zis­ta­vo pro­ble­ma, ką reiš­kia ta ne­lem­to­ji Teis­mų įsta­ty­mo 47 straips­nio 2 da­lis. Kiek aš skai­ty­da­vau, kol prak­tiš­kai ne­rei­kia tai­ky­ti, tai ne­už­si­i­mi po­strin­ga­vi­mais ir aiš­ki­ni­mais, nes pa­pras­čiau­siai ne­rei­kia. Bet man vi­sa­da bu­vo pro­ble­miš­ka su­pras­ti, ką re­a­liai tai reiš­kia ir kaip tai įvyk­tų, ne­gi iš tik­rų­jų bū­tų drau­džia­ma.

Vi­sų pir­ma pri­im­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą pri­imu kaip la­bai tei­gia­mą žings­nį, kad da­bar yra aiš­kus at­sa­ky­mas. Aš ne­pa­sa­ky­siu, kad ten yra duo­ti iš­sa­mūs ir vi­si at­sa­ky­mai. Taip gy­ve­ni­me tie­siog ne­bū­na. Jūs nie­ka­da ne­pri­im­si­te ir ne­pa­ra­šy­si­te iš­sa­mių ir iki ga­lo ge­rų įsta­ty­mų, nes jų dar ne­pri­ėmus gy­ve­ni­mas tur­būt jau bus nu­ė­jęs į prie­kį. Tai ir ten. At­sa­ko­my­bės tai­ky­mo įvai­ro­vė yra per­ne­lyg di­de­lė, ir aš ma­nau, kad ji ne­su­til­po, kad ir kaip sten­gian­tis, į tą nu­ta­ri­mą, kiek jis yra pa­ra­šy­tas. Tą at­spin­di ir tei­sė­jos pa­reikš­ta at­ski­ro­ji nuo­mo­nė.

Aš ma­nau, kad įsta­ty­mu tu­rė­tų bū­ti to­bu­li­na­mos tos nuo­sta­tos, bet pats aiš­ku­mas ir pa­sa­ky­mas, ko­kiais at­ve­jais ko­kia pro­ce­dū­ra yra, ne­abe­jo­ti­nai yra pa­sie­ki­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si V. Ba­kas. M. Ma­jaus­ko nė­ra. V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, ar ga­liu pa­klaus­ti?

PIRMININKAS. Klaus­ki­te. (Bal­sai sa­lė­je)

V. BAKAS (MSNG). Ar ga­liu? La­bai ačiū.

A. NORKŪNAS. Taip, klau­sau.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­mas kan­di­da­te, jūs bu­vo­te vie­nas iš ne tik Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų, bet teis­mų sa­vi­val­dos ly­de­rių, nes bu­vo­te, kaip su­pran­tu, vie­nas iš Teis­mų ta­ry­bos pa­va­duo­to­jų. Ma­no klau­si­mas yra toks. Kaip jūs ma­no­te, ko­kios yra pa­grin­di­nės prie­žas­tys, ko­dėl vi­suo­me­nė taip ne­pa­si­ti­ki teis­mais? La­biau ne­pa­si­ti­ki tik Sei­mu. Ką rei­kė­tų, ne­ži­nau, pa­da­ry­ti Sei­mui ar sa­vi­val­dai, ką pa­lin­kė­tu­mė­te at­si­svei­kin­da­mas, kad ši si­tu­a­ci­ja pa­si­keis­tų ir taip pat bū­tų už­tik­rin­tas teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mas? Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė, ko­kie tie svar­biau­si dar­bai ir ko­kios prie­žas­tys, ko­dėl teis­mų sis­te­ma ne­pa­si­ti­ki­ma? Klau­siu kaip ly­de­rio, ne tik kaip tei­sė­jo.

A. NORKŪNAS. Aš ma­nau, kad dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais nė­ra iš­im­ti­nė vien teis­mų si­tu­a­ci­ja. Vi­si ap­klau­sų duo­me­nys ro­do apie ap­skri­tai di­de­lį ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis. Teis­mų pa­dė­tis šiuo at­ve­ju yra dar to­kia blo­ges­nė, nes teis­mai pri­ima kon­kre­čius kiek­vie­nam žmo­gui su­pran­ta­mus ir juos pa­lie­čian­čius spren­di­mus. Nors tai bū­na at­ve­jo klau­si­mas, bet jis yra ga­nė­ti­nai ar­ti­mas kiek­vie­nam žmo­gui. Tą pa­vyz­dį ir at­ve­jį la­bai leng­va su­pras­ti. O mū­sų dar­be yra taip, kad tei­sė­jas vei­kia tam tik­ros nuo­žiū­ros ri­bo­se. Jei­gu sank­ci­ja ga­li bū­ti ski­ria­ma nuo kaž­kiek iki kaž­kiek me­tų, vi­są lai­ką iš­liks abe­jo­nių, kad bu­vo ga­li­ma duo­ti dau­giau ar­ba ma­žiau. Jei­gu ža­los at­ly­gi­ni­mas nuo kaž­kiek iki kaž­kiek tūks­tan­čių, vi­są lai­ką ga­li bū­ti gin­čų, kiek iš tik­rų­jų bus tei­sin­gai ir ge­rai. Dėl to­kios pa­dė­ties, taip pat dėl… Aš ma­ny­čiau, Lie­tu­vos vi­suo­me­nės pa­grin­di­nis na­ra­ty­vas yra tai, kad Lie­tu­vo­je trūks­ta so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, kad žmo­nės jau­čia­si gy­ve­nan­tys blo­gai. Tai le­mia, ma­tyt, nei­gia­mą po­žiū­rį į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas kaip ne­pa­kan­ka­mai da­ran­čias. Tai lie­čia ir teis­mus. Be abe­jo, pa­čių teis­mų da­ro­mos klai­dos ar vi­sų ga­li­my­bių ne­iš­nau­do­ji­mas taip pat tam tu­ri įta­kos, nes jei­gu mes ke­le­rius me­tus ir pas­ta­ruo­sius me­tus tu­ri­me at­ve­jų, kai tei­sė­jai yra pa­ša­li­na­mi iš pa­rei­gų už tei­sė­jo var­do že­mi­ni­mą, tai aki­vaiz­du, kad nai­vu yra ti­kė­tis, kad bus ge­riau pa­si­ti­ki­ma teis­mais ar­ba jie pa­lan­kiau ver­ti­na­mi.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si A. Ažu­ba­lis.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ma­no klau­si­mas ana­lo­giš­kas kaip ir anks­tes­nei pre­ten­den­tei dėl va­kar die­nos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo, kai pa­žy­mė­da­mas iš tik­rų­jų, kad la­bai reikš­min­gas nu­ta­ri­mas dėl tei­sės į ne­lie­čia­my­bę tu­rin­čių as­me­nų imu­ni­te­to tu­ri­nio… Tie­sa, vis tiek, ma­no ma­ny­mu, lie­ka at­vi­ras klau­si­mas. Ši­to aš jū­sų ne­klau­siu, tik šiaip pa­sa­kau, at­vi­ras klau­si­mas dėl tų ki­tų lais­vės su­var­žy­mų, ku­rie ne­pa­mi­nė­ti, iš­sky­rus, kad nė­ra lais­vės su­var­žy­mas kra­ta ir po­ėmis. Net­gi se­ki­mas nė­ra lais­vės su­var­žy­mas. Ta­čiau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ver­ti­no ir pra­ei­tų me­tų lap­kri­čio 25 die­nos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tį. Nei Kon­sti­tu­ci­jos 105 straips­nis ne­mi­ni apie to­kią ga­li­my­bę Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, nei iki šiol esu gir­dė­jęs to­kį da­ly­ką. Net įve­dant, dir­bant prie in­di­vi­du­a­laus kon­sti­tu­ci­nio skun­do, tiek va­do­vau­jant dar­bo gru­pei, tiek ruo­šiant pa­tai­są, ne­bu­vo kal­bos, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ver­tins teis­mų nu­tar­tis.

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie ši­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo sa­vo ga­lių iš­plė­ti­mą?

A. NORKŪNAS. To­kia nuo­sta­ta, ku­ri bu­vo pas­ku­ti­nia­me nu­ta­ri­me, iš­kren­ta iš pa­ties Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­kos, nes anks­čiau taip ne­bū­da­vo net ir tais at­ve­jais, kai apie teis­mus bū­da­vo kal­ba­ma. Kal­bė­da­mas apie sa­vo kom­pe­ten­ci­ją Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nie­ka­da to ne­bu­vo nu­ro­dęs. Iš es­mės aš ma­ny­čiau, kad to­kių nuo­sta­tų ne­tu­rė­tų bū­ti, nes tai tie­siog ne Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo kom­pe­ten­ci­ja.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ažu­ba­lis. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Po­ne pre­ten­den­te, ka­dan­gi pa­sau­ly­je vyks­ta tam tik­ri pro­ce­sai, ku­rie ne­ap­len­kia Lie­tu­vos, vyks­ta tam tik­ri kul­tū­ri­niai ka­rai, tai aš no­riu pa­klaus­ti. Ką jūs ma­no­te apie pra­ėju­sių me­tų sau­sio 11 die­nos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, ku­ria­me bu­vo pa­žy­mė­ta: „Ki­taip nei kon­sti­tu­ci­nė san­tuo­kos sam­pra­ta, kon­sti­tu­ci­nės šei­mos sam­pra­ta, be ki­ta ko, yra neut­ra­li ly­ties po­žiū­riu.“ Ar ne­ga­li­ma čia įžiū­rė­ti to, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo nu­ta­ri­mu apei­na Sei­mą ir įve­da į Lie­tu­vos tei­si­nę sis­te­mą nau­ją tos pa­čios ly­ties as­me­nų šei­mos ar šei­mos san­ty­kių ka­te­go­ri­ją? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Aš ma­nau, kad kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na tuo klau­si­mu bus vys­to­ma. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą.

A. NORKŪNAS. Teis­mas vys­to dok­tri­ną by­la po by­los, klau­si­mas po klau­si­mo. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ti­kiuo­si, ir aš su­lauk­siu iš tre­čio kar­to gal­būt to­kio trum­po ir aiš­kaus at­sa­ky­mo. Tur­būt gir­dė­jo­te ma­no prieš tai už­duo­tus klau­si­mus apie pri­vi­le­gi­jas ir apie tam tik­rą mo­ra­lę, nes bū­tent ne tik dėl ke­lių epi­zo­dų krei­pė­si že­mes­nio lyg­mens teis­mas iš­aiš­kin­ti. Vi­si ki­ti bu­vo pa­ties Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų su­gal­vo­ti ir pri­im­ti. Vis­gi tai nė­ra vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mas ir net­gi ne­pri­skir­čiau, kad ga­li­my­bė tu­rė­ti drau­džia­mą­sias pa­ja­mas ir vals­ty­bi­nę pen­si­ją yra sau­gos ele­men­tai tei­sė­jui už sun­kų ir pa­vo­jin­gą dar­bą. Vis­gi ši­ta nuo­sta­ta yra pri­vi­le­gi­ja ar bū­ti­ny­bė? Ačiū.

A. NORKŪNAS. Ma­ny­čiau, pa­gal tai, kiek as­me­nų ja nau­do­ja­si, ir pa­gal ki­tus kri­te­ri­jus, ga­li­ma sa­ky­ti, kad taip, tai yra pri­vi­le­gi­ja, ta­čiau tai yra tik pu­sė at­sa­ky­mo. Ap­skri­tai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, kad ne­ga­li bū­ti nu­sta­to­mos ne­pa­grįs­tos pri­vi­le­gi­jos. Ta­da dar rei­kė­tų at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar bū­tų pa­grįs­ta nu­sta­ty­ti pri­vi­le­gi­jas kaž­kam dėl iš­skir­ti­nu­mo, dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių ir pa­na­šiai, nes vie­na yra rei­ka­la­vi­mas ne­disk­ri­mi­nuo­ti, ki­ta yra nu­sta­ty­ti tam tik­rą iš­skir­ti­nu­mą dėl ob­jek­ty­viai pa­tei­si­na­mų da­ly­kų. Iš es­mės ša­ly­je rei­kia įsta­ty­mų lei­dė­jui ap­si­spręs­ti, ar tai tu­rė­tų bū­ti, ar to ne­tu­rė­tų bū­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Bal­sys.

L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kan­di­da­te, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Ką jūs gal­vo­ja­te apie Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­nų prak­ti­ką kaip tei­sė­kū­ros ir net įsta­ty­mų lei­dy­bos in­stru­men­tą? Tu­riu ome­ny, kad gal­būt kar­tais ta prak­ti­ka ir kaip in­stru­men­tas uzur­puo­ja Tau­tos at­sto­vy­bės įsta­ty­mų lei­dy­bos tei­sę. Ačiū.

A. NORKŪNAS. Ne­si­ryž­čiau sa­ky­ti, kad uzur­puo­ja, bet aš ma­ny­čiau, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­na tai yra idė­jų šal­ti­nis ir tai yra tam tik­rų tai­syk­lių ar kaip ki­taip pa­va­din­ti rin­ki­nys. Jei­gu mes vys­to­me sa­vo vi­suo­me­nę taip, kad ji or­ga­ni­zuo­ja­ma gy­ven­ti pa­gal tam tik­ras tai­syk­les, tai, be abe­jo, jos tu­ri bū­ti. Aš ma­ny­čiau, kad dok­tri­na yra tie­siog pa­siū­ly­mas dis­ku­tuo­ti, kaip da­bar bus, nes ne­rei­kė­tų ti­kė­tis, kad mes su­kur­si­me vie­ną kar­tą ir vi­siems lai­kams ge­rą sis­te­mą. To­dėl, kad gy­ve­ni­mas kin­ta. Tai, kas yra dok­tri­no­je pa­sa­ky­ta da­bar, ne vi­sa­da tiks gy­ve­ni­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia B. Bra­daus­kas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. (Aš čia esu.) Ger­bia­mas pre­ten­den­te, ne­re­tai pa­si­tai­ko at­ve­jų, ka­da teis­mai už tas pa­čias vei­kas to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis (na, ga­li bū­ti ten ko­kie ma­ži nu­kry­pi­mai) ski­ria vi­siš­kai ne­adek­va­čias bau­das. Aš tu­riu ome­ny ne tik bau­das, bet ir nu­tei­sia, ir vi­sa ki­ta, baus­mes, tiks­liau bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Vie­nos vie­niems, ki­tos ki­tiems ir taip to­liau. Kaip jūs ver­ti­na­te, ar teis­mai tu­ri lai­ky­tis vis dėl­to vie­no­do spren­di­mo – jei­gu tu pa­da­rei to­kį nu­si­kal­ti­mą Vil­niu­je, tai gau­ni tiek, jei­gu Pa­ne­vė­žy­je, taip pat gau­ni tiek? Tai vie­nas klau­si­mas bū­tų.

Ir jū­sų žmo­giš­ko ver­ti­ni­mo no­riu pa­klaus­ti. Štai du at­ve­jai, vie­nas – ne­ty­čia nu­šau­tas stumb­ras, 36 tūkst. eu­rų bau­da. Ir ant­ras – ty­či­nė vei­ka Jur­bar­ke, kur iš­ža­gin­ta mer­gi­na, su­luo­šin­ta ir taip to­liau, bau­da 10 tūkst. eu­rų. Kaip su­pras­ti to­kius da­ly­kus? Žmo­nės už­duo­ta tuos klau­si­mus. Kaip pa­aiš­kin­ti? Kas svar­biau – ar ne­ty­čia nu­šau­tas stumb­ras, ku­ris su­kel­tas Lie­tu­vo­je, at­ro­do, kad pa­sau­li­nis ka­ras įvy­ko, ir…

PIRMININKAS. Lai­kas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). …bū­tent ši­ta vei­ka, ku­rią pa­mi­nė­jau Jur­bar­ke. Ačiū.

A. NORKŪNAS. Pra­dė­da­mas nuo ant­ro­jo klau­si­mo, pa­sa­ky­čiau pir­miau­sia, kad tei­sė­jo eti­ka man ne­lei­džia ko­men­tuo­ti su ne­iš­nag­ri­nė­to­mis by­lo­mis… tuo la­biau ne ma­no nag­ri­nė­ja­mus da­ly­kus. To­dėl kiek ga­lė­da­mas ap­ta­kiau ga­lė­čiau at­sa­ky­ti tik ben­drą­ja pras­me dėl teis­mų prak­ti­kos ne­vie­no­du­mo, taip pat ir kiek tai su­si­ję su bau­dų sky­ri­mu. Ta­čiau jo­kiu bū­du ma­no pa­aiš­ki­ni­mai ne­tu­rė­tų bū­ti su­pran­ta­mi sie­jant su tais nag­ri­nė­ja­mais at­ve­jais. To­dėl bet ko­kio tiks­lu­mo veng­siu.

Kal­bant dėl bau­dų, be abe­jo, teis­mai tu­ri veik­ti taip, kad vie­no­das pra­si­žen­gi­mas tu­rė­tų nu­spė­ja­mą ir daug­maž vie­no­dą baus­mę pa­gal įsta­ty­mus. Ta­čiau pir­mas at­ve­jis yra… Rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, ar tik­rai yra vie­no­dos ap­lin­ky­bės, nes tų ap­lin­ky­bių yra daug. Ir jei­gu pats at­ve­jis tam tik­rų nuos­to­lių, ža­los da­ry­mas ga­li su­tap­ti, ga­li bū­ti svar­bios pra­si­žen­gė­lio as­me­ny­bės kaž­ko­kios sa­vy­bės ar kaž­ko­kios ki­tos. To­dėl tas su­ta­pi­mas gal­būt ne vi­sais at­ve­jais yra ga­li­mas, kiek mes vie­šai ko­men­tuo­ja­me ir ži­no­me tik iš laik­raš­čių. Gal­būt mes ne­ži­no­me tiek at­ve­jo ap­lin­ky­bių, kiek ži­no kon­kre­tus nag­ri­nė­jan­tis tei­sė­jas.

Iš prin­ci­po teis­mų sis­te­ma yra or­ga­ni­zuo­ta tam, kad bū­tų prak­ti­kos vie­no­du­mas ir kad bū­tų ša­li­na­mi to­kie ne­su­si­de­ri­ni­mai. Pa­žy­mė­čiau, kad tie pro­ce­sai, ku­rie da­bar vyks­ta, tai tu­rė­ki­me gal­vo­je, pri­im­ti pir­mų­jų ins­tan­ci­jų spren­di­mai. By­los bus nag­ri­nė­ja­mos to­liau ir mes dar kol kas ga­lu­ti­nių spren­di­mų ne­tu­ri­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Lai­kas bai­gė­si. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Kaip pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Sa­lė­je bus svars­to­ma ko­vo 19 die­ną. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta. Ačiū.

 

13.19 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos Si­gi­tos Ru­dė­nai­tės atlei­di­mo iš šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gų ir jos sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4349 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos Si­gi­tos Ru­dė­nai­tės at­lei­di­mo iš šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kės pa­rei­gų ir jos sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4349. Pra­nė­šė­ja – J. Šo­vie­nė. Pra­šom.

J. ŠOVIENĖ. Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Dė­kui, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą, ku­riuo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja bei Teis­mų įsta­ty­mu, at­si­žvelg­da­mas į tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui at­leis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją S. Ru­dė­nai­tę iš šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gų ir skir­ti ją Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ke.

S. Ru­dė­nai­tė šiuo me­tu ei­na Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo ir, kaip mi­nė­jau, šio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Šias va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas ji ei­na jau an­trą ka­den­ci­ją. Tai ro­do jos su­kaup­tą pa­tir­tį ei­nant va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas ir pa­tvir­ti­na, kad jos dar­bas ei­nant to­kias pa­rei­gas yra ver­ti­na­mas ir pri­pa­žįs­ta­mas.

S. Ru­dė­nai­tė bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­tą su pa­gy­ri­mu, nuo­sek­liai dir­bo tei­si­nin­ko dar­bą ir su­kau­pė dau­gia­me­tės įvai­ria­pu­sės pa­tir­ties. Prieš pra­dė­da­ma tei­sė­jo ke­lią, be­veik de­vy­ne­rius me­tus už­si­i­mi­nė­jo ad­vo­ka­to prak­ti­ka. Su­bren­du­si kaip tei­si­nin­kė, 1997 me­tais pra­dė­jo kar­je­rą teis­mų sis­te­mo­je – Ute­nos apy­lin­kės teis­me. S. Ru­dė­nai­tė tu­ri su­kau­pu­si so­li­džios dau­giau nei 20 me­tų tei­sė­jos pa­tir­ties, tai­gi itin ge­rai pa­žįs­ta teis­mų sis­te­mą, iš­ma­no jos stip­ri­ą­sias ir sil­pną­sias pu­ses. Yra dir­bu­si ne tik vi­sų pa­ko­pų ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos tei­s­muo­se, bet ir abie­jų pa­ko­pų spe­cia­li­zuo­tuo­se ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se teis­muo­se.

S. Ru­dė­nai­tė, bū­da­ma Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja, pri­si­dė­jo ir prie ki­tos veik­los, reikš­min­gos teis­mų sis­te­mai, ji bu­vo Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus eg­za­mi­no ko­mi­si­jos na­re, Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­re ir Nuo­la­ti­nės tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­re. S. Ru­dė­nai­tės kom­pe­ten­ci­ja yra pri­pa­žįs­ta­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je. Ji ak­ty­viai da­ly­vau­ja įvai­riuo­se na­cio­na­li­niuo­se bei tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se, ren­gi­niuo­se kaip pra­ne­šė­ja ci­vi­li­nės bei vie­šo­sios tei­sės te­mo­mis. S. Ru­dė­nai­tė yra Kon­sul­ta­ci­nės Eu­ro­pos tei­sė­jų ta­ry­bos na­rė. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pra­šo pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tę. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čia­me pre­ten­den­tę. Jūs taip pat tu­ri­te iki de­šim­ties mi­nu­čių. Pra­šom.

S. RUDĖNAITĖ. La­ba die­na dar kar­tą. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, per 23 sa­vo tei­sė­jos dar­bo me­tus šio­je gar­bin­go­je tri­bū­no­je iš tik­rų­jų man ten­ka sto­vė­ti ket­vir­tą kar­tą, ir nie­kas ne­abe­jo­ja, kad šian­dien pats su­dė­tin­giau­sias, ma­tyt, at­ve­jis ar­ba įvy­kis. Ir iš tik­rų­jų ne vien dėl to, kad pa­rei­gos, į ku­rias aš drįs­tu pre­ten­duo­ti, yra la­bai at­sa­kin­gos, gar­bin­gos ir to ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Ma­tyt, nie­kas ne­abe­jo­ja ir tuo, kad si­tu­a­ci­ja, ku­rio­je šiuo me­tu gy­ve­na tiek Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, tiek vi­sa teis­mų sis­te­ma, švel­niai ta­riant, yra la­bai ne­pa­pras­ta. Kal­bant aiš­kiau, tai, ko ge­ro, vie­nas iš sun­kiau­sių lai­ko­tar­pių, ko­kius ir man as­me­niš­kai, ir, ma­tyt, iš da­lies teis­mų sis­te­mai te­ko iš­gy­ven­ti.

Iš es­mės de fac­to nuo rug­pjū­čio mė­ne­sio, de ju­re nuo rug­sė­jo 1 die­nos aš pa­gal pa­rei­gas ir pa­gal Teis­mų įsta­ty­mą taip pat ei­nu ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, jos yra lai­ki­nos, ta­čiau tas lai­kas man jau lei­do pa­kan­ka­mai su­vok­ti ir la­bai daug ne­rei­kė­jo die­nų, kad su­pras­čiau, jog pa­rei­gų gar­bin­gu­mas ir rep­re­zen­ta­ci­ja, funk­ci­ja at­sto­vau­ti teis­mų sis­te­mai yra tik la­bai ma­ža, la­bai men­ka da­lis to, kas ten­ka tei­sė­jui, ku­ris į to­kias pa­rei­gas vis dėl­to bū­na pa­skir­tas ir tu­ri jas ei­ti.

Tik­riau­siai nie­kas ne­už­mir­šo ir ne­abe­jo­ja, kad prieš me­tus įvy­kę va­sa­rio mė­ne­sio įvy­kiai, ku­rie ir šian­dien va­di­na­mi tei­sė­jų ko­rup­ci­jos skan­da­lu ir re­pu­ta­ci­jos kri­ze, la­bai rim­tai pa­lie­tė tiek vi­sus teis­mus, tiek Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, tiek kiek­vie­ną tei­sė­ją at­ski­rai, ypač ak­cen­tuo­čiau kiek­vie­ną są­ži­nin­gai dir­ban­tį tei­sė­ją, ku­ris prie to nie­kaip ne­pri­si­dė­jo, ta­čiau tą sun­kią nei­gia­mo vi­suo­me­nės po­žiū­rio ir at­sa­ko­my­bės naš­tą tu­ri neš­ti.

 Tai­gi per tą lai­ką, ga­lė­čiau jums pa­sa­ky­ti, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas vie­na iš sa­vo veik­los kryp­čių, ma­tyt, lai­kė ir tą da­rė, kad bū­tent in­for­ma­ci­ja, ku­rią mes tu­rė­jo­me ir ku­ri mums bu­vo pa­teik­ta kaip pa­grin­das ir kaip ga­li­my­bės da­ry­ti kai ku­rias prie­mo­nes, ku­rios pa­ro­dy­tų, tiek mus pa­čius už­tik­rin­tų, kad ko­rup­ci­jos, ga­li­mos ko­rup­ci­jos ri­zi­ka yra val­do­ma ge­riau, ne­gu bu­vo iki tol. Čia tu­riu ir tą STT ty­ri­mą gal­vo­je. Kei­tė­me tai­syk­les, su­si­ju­sias su by­lų skirs­ty­mu, tiek su in­te­re­sų kon­flik­tų de­ri­ni­mu, ta­čiau, be abe­jo­nės, kol ne­si­bai­gė bau­džia­mo­sios by­los, kol mes ne­ži­no­me vi­sų ap­lin­ky­bių, tol tas rei­ka­las nuo­lat ir nuo­lat kal­bė­ti ir ieš­ko­ti, kur dar yra šak­nys ir prie­žas­tys, iš­lie­ka.

Ta­me fo­ne te­ko su­si­dur­ti ir su tuo, kad na­tū­ra­liai ki­lus vi­suo­me­nės pa­si­pik­ti­ni­mui mes su­lau­kia­me la­bai daug kri­ti­kos. La­bai daug kri­ti­kos, kad ir kaip bū­tų keis­ta, o gal ir nė­ra keis­ta, gal tai ro­do Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo reikš­min­gu­mą, su­lau­kia bū­tent Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas. Ga­vo­me la­bai daug pre­ten­zi­jų dėl ne­va ne­pa­grįs­tai ne­pri­ima­mų ka­sa­ci­nių skun­dų. Ki­ta ver­tus, gau­na­me iki šiol ir kri­ti­kos, kad už­si­i­ma­me by­lo­mis ir nag­ri­nė­ja­me by­las, ku­rios ne­de­ra ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui, nes tas teis­mas pa­gal įsta­ty­mų lei­dė­jo va­lią pa­šauk­tas vis dėl­to aiš­kin­ti, for­muo­ti tei­sės iš­aiš­ki­ni­mus by­lo­se, ku­rios tu­ri ne tik in­di­vi­du­a­lų, bet ir vi­suo­ti­nį po­žiū­rį. Tai to­je kri­ti­kų prieš­prie­šo­je ar kon­teks­te vie­nas iš mū­sų už­da­vi­nių bu­vo, ir, ma­nau, ga­na sėk­min­gai kol kas tvar­ko­mės, bū­tent su­ras­ti, at­rink­ti kon­struk­ty­vią kri­ti­ką, ją pri­im­ti, da­ry­ti iš­va­das, bet ir su­ge­bė­ti vis dėl­to iš­lai­ky­ti tą li­ni­ją, įsi­vaiz­da­vi­mą Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, kas mes esa­me, ko­kia mū­sų mi­si­ja ir ko­kia veik­los kryp­tis mums tu­rė­tų bū­ti pri­ori­te­ti­nė.

Be abe­jo, ap­si­ri­bo­ti tuo, kas yra šian­dien ir ko­kios pro­ble­mos šian­dien mums ky­la, ne­ga­li­me, mes tu­ri­me gal­vo­ti į at­ei­tį, kas bus su Aukš­čiau­siuo­ju Teis­mu ir kas bus su teis­mų sis­te­ma to­liau. Ir čia aš jau ne­iš­ven­gia­mai no­riu pra­dė­ti kal­bė­ti apie tai, kas yra vi­siš­kai ne­po­pu­lia­ru, net ne­abe­jo­ju, kad su­lauk­siu ir vie­no­kių ar ki­to­kių pa­ste­bė­ji­mų. Bū­tent tam, kad iš­lai­ky­tu­me pro­fe­sio­na­lu­mo ly­gį, mums rei­kia iš­lai­ky­ti teis­me, šiuo at­ve­ju kal­bu apie Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, ne tik pro­fe­sio­na­lius kva­li­fi­kuo­tus tei­sė­jus, mums rei­kia kon­ku­ren­cin­gų tei­si­nin­kų, aš tu­riu gal­vo­je, tei­sė­jų pa­dė­jė­jus, pa­ta­rė­jus, ga­li­ma juos pa­va­din­ti tei­sės eks­per­tais, tar­si to­kio są­sta­to, ku­ris mums leis­tų iš tik­rų­jų kva­li­fi­kuo­tai ir pro­fe­sio­na­liai iš­spręs­ti tuos tei­sės klau­si­mus, ku­rie glo­ba­lios vi­suo­me­nės kon­teks­te ke­lia iš­šū­kius (ne­bi­jo­siu to žo­džio), nes žmo­gus ne­ga­li vis­ko ži­no­ti vie­nas, tai yra tei­sė­jui rei­kia pa­gal­bos. Tam, kad pas mus at­ei­tų tik­rai kva­li­fi­kuo­ti žmo­nės, ne­pa­bėg­tų kva­li­fi­kuo­ti žmo­nės, jau da­bar dir­ban­tys, mes tu­ri­me gal­vo­ti apie jų ma­te­ria­lias bui­ties są­ly­gas. Tai mes ne­iš­ven­gia­mai tu­ri­me kal­bė­ti. Ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas, kad ir kas juo ­bū­tų, tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir iš­drįs­ti pa­sa­ky­ti, kad fi­nan­sa­vi­mo teis­mui ne­už­ten­ka. Ne­už­ten­ka ir mū­sų teis­mui. Mes tu­ri­me si­tu­a­ci­jų, kai ban­do­me kvies­ti pa­dė­jė­ją net­gi iš ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, ta­čiau at­si­sa­ko­ma vien dėl tos pa­pras­tos žmo­giš­kos pa­dė­ties, kad at­ei­tį ku­rian­čiam jau­nam žmo­gui to, ką mes ga­li­me pa­siū­ly­ti jam at­ly­gi­ni­mo for­ma, tie­siog ne­už­ten­ka.

Be abe­jo, si­tu­a­ci­ja, ku­ri yra su Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo… Na, tar­ki­me, pa­sta­tas čia jums kai­my­nys­tė­je tik­riau­siai jau yra įpras­tas ir gal­būt na­tū­ra­liai ne­pa­ste­bi­ma, bet aš drį­siu pa­sa­kyti, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pa­sta­tas, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pa­sta­tas, yra ele­men­ta­riai nu­šiu­ręs. Vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja tu­rė­tų… Aš net ne­abe­jo­ju, kad pri­pa­žįs­ta­te, Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra vie­na iš vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, ku­ri rep­re­zen­tuo­ja vals­ty­bę. Va­di­na­si, tos ins­ti­tu­ci­jos oru­mas yra reikš­min­gas ne tik tei­sė­jams. Gal­būt ne tiek tei­sė­jams, bet vals­ty­bei. Ko­dėl mes gy­ve­na­me da­bar to­kio­mis są­ly­go­mis, aš ne­ga­lė­čiau (…), bet šian­dien per tą lai­ką, man ei­nant pa­rei­gas, aš su­si­dū­riau su to­kiais da­ly­kais, kad yra po­rei­kis ele­men­ta­raus re­mon­to, kad kai ku­rios pa­tal­pos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ati­tik­tų to­kius rei­ka­la­vi­mus kaip ele­men­ta­ri, ma­tyt, hi­gie­na ar­ba kad pa­tal­pos bū­tų to­kios, kad žmo­gus, jo­se dir­ban­tis, jaus­tų­si oriai. Tai vėl­gi pri­si­im­ti drą­są sa­ky­ti, kad taip, mums rei­kia pi­ni­gų. Ši­tas lai­ko­tar­pis, ku­riuo esa­me, be abe­jo, yra vi­siš­kai ne­dė­kin­gas tą sa­ky­ti, bet aš tie­siog jau­čiu mo­ra­li­nę pa­rei­gą, kad jei­gu bū­čiau pa­skir­ta, aš apie tai iš tik­rų­jų kal­bė­čiau, nes ma­nau, kad apie tai kal­bė­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas pri­va­lo. To mums trūks­ta.

An­tra da­lis tik­riau­siai rū­pes­čių, ku­rie man iš tik­rų­jų yra la­bai ar­ti­mi, nes, kaip jau bu­vo sa­ky­ta, aš prieš 23 me­tus la­bai są­mo­nin­gai nu­spren­džiau, kad pa­kei­siu sa­vo pro­fe­si­nės kar­je­ros kryp­tį, nors ad­vo­ka­tū­ra iš tik­rų­jų yra la­bai ge­ra pro­fe­si­ja, ir pa­si­rin­kau teis­mus. Ne­si­gai­liu, bet aš vi­sas pro­ble­mas, ku­rios teis­mų sis­te­mai bū­din­gos, pri­imu (ne­bi­jo­siu to žo­džio), ma­tyt, kaip pa­trio­tė. Man pa­čiai as­me­niš­kai jos yra svar­bios, jos yra skau­džios.

Kal­bu aš čia šiuo at­ve­ju apie tai, kas pas­ku­ti­niu me­tu į vie­šą­ją erd­vę iš­ky­la iš pa­čių teis­mų. Tai bū­tent kon­flik­tai, jei­gu taip bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, lai­kas nuo lai­ko ky­lan­tys tai apy­lin­kių teis­muo­se, tai aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, ku­rį ei­li­niai tei­sė­jai reiš­kia ir įvar­di­na (gal­būt tai yra pro­ble­ma blo­go va­do­va­vi­mo), dar­bo krū­vio ne­to­ly­gu­mo pro­ble­ma, ku­ri ir­gi vi­są­laik yra jaut­ri.

Pra­dė­ju­si dirb­ti nuo apy­lin­kės teis­mo ly­gio ir dir­bu­si įvai­rių per­mai­nų lai­kais, tik­rai, ma­nau, su­ge­bė­čiau tas pro­ble­mas ob­jek­ty­viai at­pa­žin­ti ir pa­dė­ti jas spręs­ti bū­da­ma jau bū­tent Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rė.

Ačiū. Ma­no lai­kas bai­gė­si.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pir­ma­sis klau­sia V. Ba­kas. Pra­šau.

V. BAKAS (MSNG). Ge­rai. Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji lai­ki­nai ei­nan­ti Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti jums už ge­ra­no­riš­ku­mą: kai mes no­rė­jo­me or­ga­ni­zuo­ti rim­tes­nį ren­gi­nį, tik­rai su­lau­kiau jū­sų pa­ra­mos ir at­vi­ru­mo. Tik­rai tai ver­ti­nu.

Da­bar bū­tų toks klau­si­mas, vis tiek yra pro­ga. Mū­sų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas la­bai ne­si­sten­gia or­ga­ni­zuo­ti dis­ku­si­jų, kai ski­ria­mi Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vai, bet yra pro­ga pa­si­kal­bė­ti apie tai. Jūs at­ei­si­te kaip ši­tos teis­mų sis­te­mos ly­de­rė, ne tik Aukš­čiau­sio­jo Tei­s­mo. Jūs bū­si­te tam tik­ras tei­si­nin­kų eta­lo­nas ir stu­den­tams, ir tei­sė­jams, ir ki­tų pro­fe­si­jų at­sto­vams.

Klau­si­mas toks. Ko ga­li ti­kė­tis, jei­gu trum­pai, kiek įma­no­ma šian­dien, tei­sė­jų ben­druo­me­nė, dar­buo­to­jai, kai jūs bū­si­te pa­skir­ta pir­mi­nin­ke? Ko ga­li ti­kė­tis vals­ty­bė? Jūs šiek tiek čia pra­dė­jo­te kal­bė­ti apie jaut­rias pro­ble­mas, apie ku­rias iki šiol gal teis­mų ben­druo­me­nė ne­kal­bė­jo, bet ko ga­li ti­kė­tis vi­suo­me­nė? Kal­bu apie pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­rio taip vis dėl­to rei­kia teis­mams. Ke­liais žo­džiais – ko ga­li ti­kė­tis tiek ben­druo­me­nė, tiek vi­suo­me­nė, jums at­ėjus į šias pa­rei­gas?

S. RUDĖNAITĖ. Jei­gu kal­ba­me apie vi­suo­me­nę, aš tik­rai la­bai nuo­šir­džiai ti­kiu, kad per vi­są tą lai­ką, kai dir­bau tei­sė­ja ir kai bu­vau Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kė, ma­tyt, tik­rai ne­ma­žai da­liai žmo­nių tu­rė­jau su­teik­ti pa­si­ti­kė­ji­mo, kad esu są­ži­nin­ga. Jei­gu kas nors ma­ne kuo nors ga­li ap­kal­tin­ti, tai gal­būt kar­tais cha­rak­te­rio ūmu­mu ar­ba pa­sa­ky­mu to, ką gal ne vi­są­laik rei­kia sa­ky­ti. Bet pri­dė­ju­si ran­ką prie šir­dies ga­liu pa­sa­ky­ti – nie­kas ne­ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad pa­da­rė man po­vei­kį ar­ba iš­gąs­di­nęs, ar­ba pa­siū­lęs ko­kį nors ge­res­nį gy­ve­ni­mą at­ei­ty, ar­ba, ne­ži­nau, ko­kiu dar spau­di­mu, nes kaž­ka­da esu su­gal­vo­ju­si to­kią gal šiek tiek aro­gan­tiš­ką fra­zę, bet pa­kar­to­siu. Aš sa­ky­da­vau, kad ma­no pa­var­dė yra to­kia bran­gi, kad ją nu­pirk­ti iš tik­rų­jų nė­ra įma­no­ma. Bet aš nuo­šir­džiai gal­vo­ju, kad yra žmo­nių, ku­rie ant ma­nęs pyks­ta, nes per tiek me­tų aš esu pa­da­riu­si vi­so­kių spren­di­mų, aš gal da­riau klai­das, o gal tie­siog da­riau spren­di­mus, ku­rie žmo­nėms na­tū­ra­liai ne­pri­im­ti­ni, nes tas, kas at­ei­na į teis­mą, tu­ri tei­sę bū­ti ne­pa­ten­kin­tas tuo, ką ir aš da­rau, ta­čiau ma­nau, to­kių sa­vy­bių žmo­nėms, ypač ku­rie su ma­ni­mi ar­ti­mai su­si­dū­rė, to­kį ti­kė­ji­mą, kad taip bus ir to­liau, aš ga­lė­čiau pa­ža­dė­ti. Ly­giai taip pat, kad Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tik­riau­siai tu­rė­tų iš­lai­ky­ti ab­so­liu­tų neut­ra­li­te­tą. Mes esa­me de­poli­ti­zuo­ti pa­gal įsta­ty­mą, ta­čiau mes tu­ri­me ir fak­tiš­kai, ir sa­vo lai­ky­se­na pa­ro­dy­ti, kad taip, mes ger­bia­me vi­sus žmo­nes, mes ger­bia­me vi­sus Sei­mo na­rius, bet nė vie­na par­ti­ja, nė vie­nas Sei­mo na­rys, nė vie­nas po­li­ti­kas tik­riau­siai nie­ka­da ne­bū­tų ir ne­tu­ri tei­sės ti­kė­tis, kad bus kaž­ko­kiu bū­du iš­skir­ti­nai Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui, aš ne­ži­nau, ne­ver­ti­na­mas da­ran­tis įta­ką.

O teis­mų ben­druo­me­nė, aš jau sa­kiau, aš pra­dė­jau nuo apy­lin­kės, aš tik­rai ži­nau, kas yra di­de­lis dar­bo krū­vis, aš dir­bau per dvi re­for­mas, kai mes ša­lia lo­vos pa­si­dė­da­vo­me by­las, ku­rias rei­kia ry­toj nag­ri­nė­ti, jų ne­per­skai­ty­da­vo­me, ei­da­vo­me į dar­bą. Aš la­bai jau­čiu to­kią mo­ra­li­nę drą­są kal­bė­ti su tais žmo­nė­mis, ku­rie iš tik­rų­jų da­bar ir vie­šai skun­džia­si, kad gal­būt teis­mų pir­mi­nin­kai jiems kaip nors ne taip by­las skirs­to ar gal­būt kaip nors ki­taip skriau­džia. Aš ga­liu tą su­pras­ti ir ma­nau, kad ga­lė­čiau įti­kin­ti žmo­nes ir be­tar­piš­ku sa­vo po­žiū­riu, ir pa­kal­bė­ji­mu, kad iš tik­rų­jų ne­rei­kia už­mirš­ti tų pro­ble­mų, ne­ga­li­ma jų ig­no­ruo­ti. Ko­kia nors pro­ble­ma, va­di­na­si, yra, jei­gu žmo­nės ne­pa­ten­kin­ti, bet rei­kia vis dėl­to pri­im­ti tą pro­ble­mą ir įvar­din­ti, kas tai yra per pro­ble­ma, tik iš­si­aiš­ki­nus vi­sas ap­lin­ky­bes, tai yra tei­sė­jo dar­bo spe­ci­fi­ka, na­tū­ra, mes tu­ri­me pa­si­žiū­rė­ti, kas iš tik­rų­jų už to sly­pi. Na, ir ti­kiu sa­vo tei­sin­gu­mo jaus­mu, ne tik kaip tei­sė­jos, bet ir ben­dra­žmo­giš­ku. Dau­giau ne­ži­nau, ko iš ma­nęs ti­kė­tis.

PIRMININKAS. Aš tik pri­me­nu, at­sa­ky­ti iki dvie­jų mi­nu­čių.

S. RUDĖNAITĖ. Ži­no­ki­te, aš ne­su­ge­bu pa­ma­ty­ti. Jūs ma­ne per­trau­ki­te ta­da, aš ne­su­ge­bu sek­ti, kai kal­bu. At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, ma­no klau­si­mas ne­bus iš pri­vi­le­gi­jų šį kar­tą.

S. RUDĖNAITĖ. Bet apie pi­ni­gus bus?

A. SYSAS (LSDPF). Ne, apie tei­sin­gu­mą.

S. RUDĖNAITĖ. Ge­rai.

A. SYSAS (LSDPF). Ne­ži­nau, ar jūs skai­tė­te V. Če­po kny­gą „Sie­na“, ku­rio­je ap­ra­šo­mas lie­tu­viš­kas tei­sin­gu­mas, kai yra nu­teis­ti trys žmo­nės iki gy­vos gal­vos ir, na, ne vis­kas su­ei­na iki ga­lo. Sle­pia­mi įro­dy­mai, ve­žio­ja­mi at­ski­rai ope­ra­ty­vi­nin­kų liu­di­nin­kai, DNR ne­ti­ria­ma. Ma­no klau­si­mas, ar yra dar ko­kia iš­ei­tis, ar taip ir liks ši­tie žmo­nėms, ma­no­mai gal­būt nu­teis­ti ne­tei­sė­tai, ne­tei­sin­gai, jie ir liks ka­lė­ji­me iki gy­vos gal­vos? Ačiū. Jei­gu skai­tė­te tą kny­gą, jei­gu ne, ga­liu pri­min­ti, kas ten bu­vo.

S. RUDĖNAITĖ. Aš tu­riu jū­sų at­si­pra­šy­ti, kny­gos ne­skai­čiau, bet aš jums ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti nuo­šir­džiai, ne­veid­mai­niau­da­ma ir ne­pa­tai­kau­da­ma, tai yra tei­si­nė pro­ble­ma, tai nė­ra mo­ra­li­nė pro­ble­ma. Ma­tyt, tiek se­na­ties ter­mi­nai, kas yra su­si­ję su pro­ce­sų at­nau­ji­ni­mu, to­kių ga­li­my­bių yra, nė­ra, ir prieš kiek me­tų tai įvy­ko, nes to­kie da­ly­kai, na, kad ir kaip bū­tų grau­du, gal­būt lie­ka ne­tei­sin­gu­mas, kar­tais iš tik­rų­jų jis lie­ka, ir mes tu­ri­me su­si­tai­ky­ti, nes vėl­gi tie in­stru­men­tai, ku­rie yra nu­ma­ty­ti per­žiū­rė­ti, na, ne­tei­sė­tus nuosp­ren­džius šiuo at­ve­ju, yra įsta­ty­me. Jie nė­ra teis­mų ran­ko­se.

PIRMININKAS. Vė­luo­ja­me, tai ne­pa­tiks­lin­si­me. Frak­ci­jo­je as­me­niš­kai pa­klau­si­te.

To­liau klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, ačiū, pir­mi­nin­ke, tur­būt at­si­bo­siu, bet klau­si­mas tas pats ir jums, apie tą pa­tį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, nes jis su­sie­tas su Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, ku­riam jūs pre­ten­duo­ja­te va­do­vau­ti, nu­tar­ti­mi. Bū­tent tai, kad to dar ne­bu­vo mū­sų tei­si­nė­je sis­te­mo­je, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ša­lia įsta­ty­mų ver­tin­tų ir Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tį, ma­no ma­ny­mu, tai vi­siš­kai per­tek­li­nis ver­ti­ni­mas, kai pa­sa­kai, kad įsta­ty­mas prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai ir ko­kiu as­pek­tu. Ma­nau, kad by­lą bus ga­li­ma at­nau­jin­ti ir pa­na­šiai. Ta­čiau jū­sų, kaip bū­si­mos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo va­do­vės, po­zi­ci­ja?

PIRMININKAS. Lai­kas.

S. RUDĖNAITĖ. Ma­no po­zi­ci­ja vi­sų pir­ma yra to­kia, kad pir­miau­sia ko­men­tuo­ti spren­di­mą mo­ra­li­nę ir vi­so­kią ki­to­kią net­gi kar­tais pa­rei­gą, ir stip­res­nę, tu­ri tas, kas jį pri­ėmė. Tai mes šiaip jau ven­gia­me la­bai kri­ti­kuo­ti vie­ni ki­tų spren­di­mus, ne sa­vo spren­di­mus. Šiuo at­ve­ju, jūs su­pran­ta­te, si­tu­a­ci­ja yra pa­kan­ka­mai jaut­ri, kai šiek tiek tas spren­di­mas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo… Ge­rai, aš su ju­mis su­tin­ku, mes ži­no­me, apie ką mes kal­ba­me. Iš tik­rų­jų yra pre­ce­den­tų. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, ži­nau. Yra pre­ce­den­tų, pa­ga­liau ta hie­rar­chi­ja. Tik­rai ne­bū­ti­na bu­vo to ra­šy­ti, kad sis­te­ma iš­si­va­ly­tų ir veik­tų taip, kaip no­ri Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas.

Bet kad jau jūs man už­da­vė­te to­kį klau­si­mą, aš la­bai no­rė­čiau vi­siems Sei­mo na­riams la­bai nuo­šir­džiai pa­sa­ky­ti ir at­kreip­ti dė­me­sį į tai: ne­ga­li ši­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas bū­ti trak­tuo­ja­mas, kaip aš va­kar ma­čiau kaž­ko­kios te­le­vi­zi­jos lai­dos, tar­kim, tit­ruo­se, kad iki tol Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas bu­vo su­for­ma­vęs prak­ti­ką, kad kra­tos tei­sė­jo bu­te ar ap­žiū­ros ne­ga­li­ma da­ry­ti be Sei­mo ar Pre­zi­den­to sank­ci­jos. Tai yra ab­so­liu­ti ne­tie­sa, tai bu­vo se­nas įsta­ty­mas, jis ga­lio­jo. Tai, kas bu­vo Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų nag­ri­nė­ta, tai bu­vo bū­tent tas sli­dus klau­si­mas, ka­da to­je si­tu­a­ci­jo­je iš tik­rų­jų as­muo bu­vo fi­ziš­kai su­var­žy­tas. Tai tik­rai aš la­bai pra­šau, gin­da­ma ir sa­vo vi­so tei­sė­jų luo­mo pres­ti­žą, iš­girs­ti, kad tai ne­tie­sa, kad tei­sė­jai džiau­gia­si per­dė­tu imu­ni­te­tu. Pa­ga­liau imu­ni­te­tą ne tei­sė­jai su­gal­vo­jo. Sei­mo na­riai tu­ri imu­ni­te­tą. Pa­gal­vo­ki­me dėl ko? Jei­gu vi­suo­me­nė bū­tų ide­a­li, tai ne­rei­kė­tų jo­kių imu­ni­te­tų, jei­gu mes vi­si ži­no­tu­me, kad ne­bū­na to­kių at­ve­jų, kai kaž­kas kaž­ką ban­do ne­tei­sė­tai pa­veik­ti. Bet pa­ga­liau net ne Lie­tu­va su­gal­vo­jo ir ne Sei­mas su­gal­vo­jo. Tai yra iš tarp­tau­ti­nės prak­ti­kos. Tai yra sau­gik­liai, ku­rie, ma­tyt, yra rei­ka­lin­gi. Aš ger­biu Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Jis pa­žiū­rė­jo pla­čiau, iš tik­rų­jų mū­sų ko­le­gos ne­įžvel­gė kon­sti­tu­ci­nės pro­ble­mos. Bet si­tu­a­ci­jos ne­ga­li­ma su­pap­ras­tin­ti taip, kad vi­si tei­sė­jai no­rė­jo iš­sau­go­ti kaž­ką, kas jiems la­bai lei­džia iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės, ir tik da­bar įvy­ko tas tei­sin­gu­mas. Tai ab­so­liu­ti ne­tie­sa. Ačiū už tą klau­si­mą, bet aš at­sa­kiau šiek tiek ir iš sa­vo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, dau­giau klau­sian­čių sa­lė­je ne­ma­tau. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dė­ko­ju jums. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ko­vo 19 die­ną.

 

13.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-7 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ projektas Nr. XIIIP-4595 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

To­liau į tri­bū­ną kvie­čiu R. Baš­kie­nę, ku­ri mums pri­sta­tys klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-7 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą Nr. XIIIP-4595. Pra­šom, pa­tei­ki­mas.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip jūs ži­no­te, val­dy­ba yra su­da­ro­ma iš Sei­mo Pir­mi­nin­ko, pa­va­duo­to­jų ir opo­zi­ci­jos ly­de­rio. No­riu įvar­din­ti spren­di­mą, opo­zi­ci­nės par­ti­jos yra su­si­ta­riu­sios, su­si­ta­ri­mą, kad tre­či­ą­ją ir ket­vir­tą­ją, o tai yra nuo 2020 m. ko­vo 10 d. iki šios ka­den­ci­jos pa­bai­gos opo­zi­ci­nės frak­ci­jos siū­lo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­ną G. Land­sber­gį.

Tei­kia­mas Sei­mo nu­ta­ri­mas. Sei­mo nu­ta­ri­me vie­toj J. Sa­ba­taus­ko opo­zi­ci­jos ly­de­riu yra siū­lo­mas G. Land­sber­gis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Klaus­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Svars­ty­mas. Dis­ku­tuo­ti taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

PIRMININKAS. Bal­sa­vo 59 Sei­mo na­riai: už – 57, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.45 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. ko­vo 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

To­liau. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį, ku­ris pri­sta­tys mums 2020 m. ko­vo 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Tvir­ti­ni­mas. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkė bu­vo svars­ty­ta Se­niū­nų su­ei­go­je. Su­ei­ga yra pri­ta­ru­si, bet po to jau yra at­si­ra­dę dau­giau ini­cia­ty­vų, to­dėl no­rė­čiau trum­pai per­bėg­ti per dar­bo­tvarkę.

Yra du po­sė­džiai – ry­ti­nis ir va­ka­ri­nis. No­rė­čiau, kad ry­ti­nia­me po­sė­dy­je bū­tų pri­tar­ta ir su­teik­tu­me žo­dį vi­siems Sei­me esan­tiems trims sig­na­ta­rams, tai yra E. Gent­vi­lui, K. Gla­vec­kui ir E. Zin­ge­riui, pa­sa­ky­ti svei­ki­ni­mą po tris mi­nu­tes. O po to, kaip yra nu­ma­ty­ta dar­bo­tvarkėje, Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­sų, ku­rio­mis bus su­de­rin­tas Sei­mo nuo­la­ti­nis at­sto­vas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, pri­ėmi­mas.

To­liau – Pre­zi­den­to ve­to dėl Ci­vi­li­nio tur­to kon­fis­ka­vi­mo įsta­ty­mo ir ly­di­mų­jų pa­tei­ki­mas. To­liau – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ini­ci­juo­tų įsta­ty­mų pro­jek­tus pri­sta­to mi­nist­rai E. Jan­ke­vi­čius, R. Ta­ma­šu­nie­nė ir L. A. Lin­ke­vi­čius.

To­liau, va­ka­ri­nis po­sė­dis bū­tų… Kal­ba­me apie ket­vir­ta­die­nį, taip? Po­sė­džio 8 klau­si­mu bū­tų įtrauk­tas Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2017 m. bir­že­lio 22 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-508 „Dėl Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas, re­a­guo­jant į G. Bu­ro­kie­nės klau­si­mą. Tai­gi bū­tų pa­teik­tas nu­ta­ri­mas, kad bū­tų pa­keis­tas Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­rys. Tuo baig­tų­si. Apie pir­mą­ją da­lį pa­kal­bė­jo­me.

Da­bar dėl ant­ro­jo, po­pie­ti­nio po­sė­džio. Yra su­rink­ti 48 pa­ra­šai ir yra įtrauk­tas Švie­ti­mo įsta­ty­mo 44 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-4501 pa­tei­ki­mas. O to­liau – taip, kaip dar­bo­tvarkėje ir bu­vo nu­ma­ty­ta.

Klau­si­mai.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, dėl tų klau­si­mų, ku­riuos pri­sta­tė­te ket­vir­ta­die­niui… Šį ry­tą aš ne­spė­jau pa­klaus­ti ap­skri­tai dėl pa­va­sa­rio se­si­jos. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, ko­dėl są­ra­šuo­se ne­at­si­dū­rė Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo pro­jek­tas? Gal jūs ži­no­te, ko­dėl iš mi­nis­te­ri­jos ne­at­ke­lia­vo?

V. PRANCKIETIS. Šian­dien klau­siau Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ir jis pa­ti­ki­no, kad yra tas pro­jek­tas. Ga­lė­čiau dar pa­si­tiks­lin­ti. Tai­gi, no­riu ne­abe­jo­ti tais žo­džiais.

PIRMININKAS. Klau­sia I. De­gu­tie­nė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, nors pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je yra Far­ma­ci­jos įsta­ty­mas, ku­rio li­ko tik pri­ėmi­mas, nes gruo­džio 20 die­ną ne­už­te­ko bal­sų, kad jį pri­im­tu­me, ar ne­bū­tų ga­li­ma įra­šy­ti bent jau į ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkę ar­ba net­gi ket­vir­ta­die­nio, nes pa­cien­tai la­bai lau­kia to įsta­ty­mo. Tai bū­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mu įpa­rei­go­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl pi­giau­sio kom­pen­suo­ja­mo­jo vais­to nu­sta­ty­mo.

V. PRANCKIETIS. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pra­tau, jūs mi­ni­te ki­tą sa­vai­tę. Šiuo me­tu mes ne­svars­to­me ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkės. Tai yra ši­to ket­vir­ta­die­nio.

O dėl ki­tos sa­vai­tės, taip, rei­kia, kad bū­tų siū­ly­mai ir ta dar­bo­tvarkė bus for­muo­ja­ma. Ga­li­ma at­si­žvelg­ti, taip.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau klau­sian­čių­jų nė­ra. Ga­li­ma pa­tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­ma. Ačiū. Pri­tar­ta.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų nė­ra, tai kvie­čiu vi­sus re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 59 Sei­mo na­riai. Ačiū. Po­sė­dį skel­biu baig­tą (Gon­gas).

Vi­siems val­dy­bos na­riams įspė­ji­mas, kad ren­ka­mės A. Stul­gins­kio sa­lė­je.


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.