LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO projekto nr. xivp-3128

2023-10-17   Nr. 108-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vedėjas Arvydas Dragūnas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Marius Skuodis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Asociacija „Lietuvos keliai“ 2023-10-11 Nr. G-2023-8803				DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTE NR. XIVP-3128 NUMATYTO KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO Susipažinę su LR Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. LR Seimui pateiktu Nacionalinio biudžeto projektu, teikiame pastebėjimus dėl per menko ir realių poreikių neatitinkančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Esame tikri, kad saugūs ir tinkamos būklės keliai, yra visos visuomenės interesas, kuriam būtina skirti deramą dėmesį ir tinkamą finansavimą. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, bent 217 mln. eurų nepadidinus numatyto finansavimo, šalies kelių būklė ir toliau išliks kritinė. Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir regionų investiciniam patrauklumui. Analizė rodo, kad skiriamas finansavimas keliams šiuo metu yra net mažesnis, lyginant su buvusiuoju prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos. 1.Šalies prioritetas – saugumas keliuose Valstybės pažangos dokumentuose, strategijose, vizijose, Vyriausybės priemonių plane, svarbiausiuose eismo rodikliuose yra numatyta, kad vienas pagrindinių šalies prioritetų yra eismo saugumas ir keliuose žūvančiųjų (sužeistųjų, eismo įvykių) skaičiaus mažėjimas. Saugumą, kaip svarbiausią eismo rodiklį išskiria ir šalies gyventojai sociologinėse apklausose, o LR Vyriausybės patvirtinta eismo saugumo programa „Vizija 0“ iškelia ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti nulio žuvusiųjų Lietuvos keliuose rodiklį. Iki 2030 m. žūčių šalies keliuose turėtų sumažėti perpus, lyginant su 2019 m. Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius tikslus ir šalies gyventojams bei svečiams užtikrinti saugias kelionių sąlygas, būtina tinkamai bei atsakingai prižiūrėti ir vystyti visą šalies kelių infrastruktūrą. Nepakankamai prižiūrimi, laiku neremontuojami keliai, pirmiausia praranda tai, kas svarbiausia – saugumą. 2023 m. duomenys rodo, kad esamas finansavimas neleido pagerinti kelių kokybės ir saugumo, tik stabilizuoti vis blogėjančią situaciją. Atsižvelgiant į numatytą 2024 m. finansavimą, įvertinant infliaciją, tikėtina, kad ir 2024 m. teigiamų pokyčių nebus, o tai reiškia tik dar esmingai didesnį lėšų poreikį 2025 m. arba strateginių valstybės projektų stabdymą, kadangi numatytų lėšų užteks tik esamiems įsipareigojimams: „Via Baltica“ tiesimui iki sienos su Lenkija ir labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai, tačiau degraduojančių kelių ir avarinės būklės tiltų remontui finansavimo neužteks. 2.Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – kasmet mažėjančios Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022 – 2035 m. strateginėse gairėse numatyta, kad „Valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų ilgalaikis materialus valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo užtikrinimui, užsienio investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui“. Deja, moksliniai tyrimai, savivaldybių teikiama informacija apie kelių būklę, akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. LR Susisiekimo ministerijos teigimu, iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių, netenkinančių dangos būklės indekso, turi sumažėti nuo 38 proc., iki 10 proc. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2022 m. vis dar 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės ir situacijos per pastaruosius metus pagerinti nepavyksta. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui nekinta, o įvertinus infliaciją – skiriamas realus finansavimas yra netgi mažėjantis. Tokios tendencijos neleidžia tikėtis jokio teigiamo proveržio ir net atvirkščiai, verčia susirūpinti esama padėtimi, kuri rodo, jog esamas kelių būklės finansavimas jau ilgą laiką yra nepakankamas. Grafike Nr. 1 pateikiamas nuo 2008 metų skirtas finansavimas keliams: jame matomas kasmet valstybės biudžeto skirtas finansavimas ir pateikiama vertė įvertinus oficialų Valstybės duomenų agentūros nurodomą metinį infliacijos lygį. Iš šio grafiko darytina išvada, kad finansavimas šiuo metu (2021 - 2023 m.) lyginant su 2008 - 2009 m. laikotarpiu pinigine išraiška yra didesnis, tačiau įvertinus infliaciją akivaizdu, kad finansavimas keliams yra gerokai sumažėjęs, o atsižvelgiant į realią perkamąją galią – ženkliai mažesnis nei 2008- 2009 m. Būtina atsižvelgti dar ir į tai, kad oficiali 2022 m. metinė infliacija, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje, buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o pirmuosius du 2023 m. ketvirčius, kaip ir liepą bei rugpjūtį – ji vis dar yra dviženklė. 3.ES ir kitas papildomas finansavimas karinio mobilumo ir strateginiams projektams Asociacija „Lietuvos keliai“ vertina Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastangas pritraukti papildomą finansavimą kelių sektoriui panaudojant Bankų solidarumo mokestį, tačiau svarbu pažymėti, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) karinio mobilumo (MM) lėšos bei valstybės biudžeto finansavimas dvigubos paskirties ir karinio mobilumo projektams yra išimtinai skirtas strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams. Visas šis papildomas finansavimas, nors ir padidina bendrą kelių finansavimo dydį, tačiau realiai nedaro jokios įtakos bendros šalies kelių tinklo situacijos gerėjimui. Svarbu pažymėti, kad šios lėšos nėra skirtos nei valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir palaikymui, nei savivaldybių kelių plėtrai ir palaikymui. 4.Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo stagnacija skaudžiausia savivaldybėms Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę – menksta. Tai stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Valstybei neskiriant pakankamo dėmesio regionų kelių būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukiant lėšas nuo kitų viešųjų paslaugų. Nekintantis, o dėl infliacijos realiai ženkliai mažėjantis finansavimas, neleidžia pradėti gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo ir pradėti artėti prie valstybės išsikelto tikslo – 2025 m. pasiekti ne didesnį kaip 31 proc. kelių, neatitinkančių kriterijų, lygį (šiuo metu šis rodiklis viršija 38 proc.). Pagal esamą reguliavimą, vietiniams keliams, kuriais rūpinasi šalies savivaldybės, skiriama 33 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. 2024 m. biudžete nenumačius padidinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, savivaldybės 2024 m. ir vėl galės disponuoti tik tokiomis pačiomis lėšomis, kurios buvo skirtos 2022 – 2023 metais. Įvertinus infliacijos lygį tai reiškia, kad savivaldybės į vietinių kelių tinklą realiai investuos net mažiau nei 2022 ar 2023 metais. 5.Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas Grafikas Nr. 2 rodo finansavimo keliams santykį su nacionaliniu biudžetu. Analizuojant akivaizdžiai matoma, kad keliams skiriamo finansavimo dydis bendrame nacionaliniame biudžete yra vis mažesnis ir imties laikotarpiu sumažėjo net per pusę, o 2024 m., jei Kelių priežiūros ir plėtros programai ir vėl bus skirti tik 543 mln. Eur., pasieks patį mažiausią santykį per visą analizuojamą laikotarpį. Grafikas Nr. 3 rodo finansavimo keliams santykį su valstybės biudžeto pajamomis iš akcizų už kurą automobiliams (benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos skirtos automobiliams). Šis grafikas rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – ženkliai mažėja. Analizuojamo laikotarpio pradžioje šis santykis buvo artimas 100 procentų. 2023 m. šis santykis tapo pačiu mažiausiu per visą laikotarpį ir nebesiekia net 60 proc. Būtina pažymėti, kad valstybės biudžetas taip pat gauna ir pajamas iš kelių vinječių. Lietuvos automobilių kelių tinkle yra apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1 700 km. 2023 m. pavasario sesijoje Seimas priėmė maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius reglamentuojančias įstatymo pataisas ir pirmą kartą nuo 2015 m. padidino vinječių tarifus. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybės pajamos iš vinječių galėtų viršyti 100 mln. Eur, tačiau keliams ir jų būklei gerinti Vyriausybė nesuplanavo jokio didėjimo, net ir to, kurį užtikrins padidinti vinječių tarifai. 6.Siūlymai Atsižvelgiant į savivaldybių bei nacionalinę kritinę šalies kelių būklę, kreipiamės į Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus prašydami iš esmės spręsti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą papildomai skiriant 217 mln. eurų. Neskyrus tokios sumos, išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės – neįmanoma. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų. Asociacija yra įsitikinusi, kad tinkamo ir bent minimalius poreikius atitinkančio kelių remonto ir statybos finansavimo reikia Lietuvos gyventojams bei verslui. Asociacija siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, kurias valstybė planuoja gauti iš kelių vinječių mokesčių (apie 100 mln. Eur) ir 80 proc. akcizo už automobilių degalus (apie 760 mln. Eur).	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto 1 pasiūlymą.
2.	AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ 2023-10-16 Nr. G-2023-8963				Vykstant valstybės 2024 m. biudžeto svarstymui 100% valstybės valdoma bendrovė AB „Vidaus vandens kelių direkcija“, prašo į 2024 m. biudžetą įtraukti valstybinę garantiją Europos investiciniam bankui, kurios vertė 60 mln. EUR, kad būtų suteikiama paskola elektriniams laivams ir reikiamai infrastruktūrai įsigyti, kadangi tai turėtų žymų indėlį į Lietuvos transporto žalinimą bei nulinės emisijos tikslo pasiekimui iki 2050 m. Už 24,9 mln. EUR modernizavus tarptautinį TEN-T vandens kelią E41, kuris jungia Klaipėdą ir Kauną, svarbu išnaudoti jo teikiamą naudą ir pranašumus prieš sausumos kelius. Europos investicinio banko užsakymu tarptautinių ekspertų atlikta analizė parodė, kad norint tinkamai išnaudoti Nemuną, reikėtų turėti 6 elektrinius laivus, 12 baržų, 27 konteinerius baterijų bei kranto infrastruktūrą. Buvo suskaičiuota, kad projekto vertė siektų apie 75,7 mln. EUR. Pagrindiniai projekto aspektai: Perkami 6 elektriniai sekliųjų vandenų laivai, 12 baržų, 27 konteineriai baterijų bei kranto infrastruktūra. Projekto vertė 75,7 mln. EUR. Finansavimą suteiktų Europos investicinis bankas >50%, RRF 15%, CEF–AFIF kvietimas 15%, kiti tarptautiniai investuotojai <20%. Laivų operavimui būtų skelbiamas viešas konkursas. Projektas atsiperkantis. Per 20 metų, planuojama gauti daugiau nei 135 mln. EUR pajamų už laivų nuomą ir 37 mln. EUR pelno. Gabendami krovinius 6 elektriniais laivais kiekvienais metais sumažėtų 48.830 pakrautų sunkvežimių kiekis kelyje ir tai leistų sutaupyti 14.416 tonų išmetamų CO2 dujų. AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ prašo valstybės garantijos, o ne pinigų projektui. Pridedame atliktą studiją lietuvių kalba. Esant klausimams, prašome kreiptis.	Atsižvelgti	Ekonomikos komitetas su informacija susipažino.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3128 tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas 2023-10-17					Argumentai: 2023-10-11 Asociacijos „Lietuvos keliai“ 2023-10-11 kreipimasis „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 numatyto kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo“ (Nr. G-2023-8803). Pasiūlymas: Skirti papildomai 217 mln. Eur. Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti. Lėšų šaltinis:  Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti visas pajamas, kurias valstybė planuoja gauti iš kelių vinječių mokesčių (apie 100 mln. Eur) ir 80 proc. akcizo už automobilių degalus (apie 760 mln. Eur). Siekiant, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas būtų ne mažesnis nei 860 mln. eurų.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė