LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2296(2)

 

2023-04-19 Nr. 111-P-8

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti vedėją, K. Civilkienė, patarėjos B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės A. Oraitė, M. Domeikienė, V. Meldžiukaitė, A. Storpirštienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės atstovas K. Dieninis, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės I. Valeškaitė, S. Kvaraciejienė, R. Balserienė, J. Bulytė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė D. Vipartienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovės I. Trečiokienė, doc. dr. K. Garuolienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaistinės atstovė B. Varanavičienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovai A. Galkontas, L. Navickienė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos atstovas D. Parulis, Vaistų gamintojų asociacijos atstovė R. Bričkienė, Lietuvos farmacijos sąjungos atstovė E. Dieninytė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė I. Ruginienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovai J. Kulberkienė, A. Nastaravičius, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė L. Ganatauskienė, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovai Ž. Mineikis, V. Bražinskienė, Lietuvos vaistininkų sąjungos atstovė dr. L. Kavaliauskienė, Lietuvos farmacijos sąjungos valdybos atstovė R. Losinskaja, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, R. Bardauskienė, vaistininko padėjėjos (farmakotechnikės) K. Bylinskienė, E. Liepinienė, UAB „Mano vaistinė“ atstovas T. Endriukaitis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-03-09

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1.              Projektu siekiama pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalį, kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d., ir joje nustatyti, kad vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Taigi, įstatyme siūloma įtvirtinti tam tikrą reikalavimą, kurį atitinkantys asmenys galės užsiimti ūkine veikla – dirbti vaistinės patalpose vaistininko padėjėju prižiūrimi vaistininko. Vertinant siūlomą reikalavimą – iki 2006 m. būti įgijusiam vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatoma data, iki kurios asmenys turi būti įgiję vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, būtina atsižvelgti į iki šios ir po šios datos vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų išsilavinimo turinio, turimų kompetencijų, žinių lygio bei kitus teisinės padėties (išsilavinimo) skirtumus. Atkreiptinas dėmesys, kad sieti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimą su Farmacijos įstatymo įsigaliojimu nėra nei teisinio, nei loginio pagrindimo, nes farmakotechnikos studijos, suteikiančios analogiško turinio išsilavinimą ir farmakotechniko kvalifikaciją, ne tik buvo vykdomos ir po šio įstatymo įsigaliojimo 2006 metais, tačiau  vykdomos ir šiuo metu. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimo laikotarpio būtinybę.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-03-09

 

 

 

 

2.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus projekte siūlomiems pakeitimams, nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tęstinumas. Be to, būtų pažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų), kurie per Farmacijos įstatymo pakeitimo Nr. XI-2017 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai, teisėti lūkesčiai. Teisėtų lūkesčių principą galima įvardyti kaip vieną pagrindinių teisės principų, sudarantį sąlygas asmeniui pasitikėti valstybe bei jos teise. Šis principas užkerta kelią chaotiškam teisės aktų keitimo procesui bei skatina valstybę elgtis atsakingai teisėkūros procese. Teisėtų lūkesčių principas nustato valstybės pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų taip, kad nenukentėtų asmenų interesai. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigta pati pereinamojo laikotarpio esmė ir paskirtis, būtų užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumas bei teisėtų lūkesčių apsauga.

 

Nepritarti

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-03-09

 

 

 

 

3.              Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę be šio įstatymo nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, o taip pat pačiu projektu siūloma pavesti sveikatos apsaugos ministrui nustatyti vaistininko priežiūros ryšio priemonėmis tvarką, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada.

 

Nepritarti

Projektu siūlomus pakeitimus reikalinga priimti iki 2023 m. liepos 1 d., o Vyriausybės išvadų rengimo, derinimo procesas užtrunka. Atsižvelgiant į tai, neprašant Vyriausybės išvados, į diskusijas dėl projekto įtrauktos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsakinga už Direktyvos 2005/36/EB perkėlimą ir įgyvendinimą (už reglamentuojamų profesijų kvalifikacijų pripažinimo sistemas), Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga už politikos farmacijos veikloje formavimą, bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakinga už specialistų rengimą.

 

4.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
2023-03-16

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalį, kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d., ir joje nustatyti, kad vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis. Taigi iš esmės šiuo metu laikino pobūdžio nuostata (iki kol įsigalios nuostata, numatanti, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas), leidžianti farmacines paslaugas teikti farmakotechnikams, nuotoliniu būdu prižiūrimiems vaistininko, taptų nuolat galiojančia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų.

Pirma, pažymėtina, kad Direktyva 2005/36/EB[1] kvalifikacijų pripažinimo tikslais siekiama užtikrinti, kad, be kita ko, vaistininkų judėjimo laisvė ir formalios kvalifikacijos įrodymų abipusis pripažinimas būtų grindžiamas pagrindiniu automatinio formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo principu, remiantis suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais, o užsiimti vaistininko profesija būtų leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, užtikrinančią, kad atitinkamas asmuo įgijo išsilavinimą, kuris atitinka nustatytus būtiniausius reikalavimus[2], kurie ir nustatyti šioje direktyvoje. Kita vertus, Direktyva 2005/36/EB nesiekiama nustatyti vaistininkų monopolio bei neribojamos veiklos rūšys, kuriomis vaistininkai gali užsiimti valstybėse narėse, įvedant papildomų rengimo reikalavimų, kad būtų leista užsiimti veikla, neįtraukta į suderintą mažiausiąjį veiklos sričių ratą, nes tai lieka vien tik valstybių narių nuožiūrai[3]. Kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir pareigos priklauso nuo įgytos skirtingos profesinės kvalifikacijos (vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją; farmakotechnikas – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją), todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos. Taigi neginčytina, kad skirtinga farmakotechnikų ir vaistininkų galimų teikti paslaugų apimtis yra objektyviai pagrįsta.

Antra, šiuo metu galiojančios farmakotechnikų veiklą reglamentuojančios Farmacijos įstatymo nuostatos yra pereinamojo pobūdžio, skirtos tam, kad, kaip vėlgi nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje ir būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, t. y. kad per atidėjimo laikotarpį būtų sudarytos sąlygos vaistinėms persitvarkyti: vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti. Būtent tokios pereinamojo pobūdžio nuostatos ir buvo derinamos su Europos Komisija dar 2015 metais[4].

Trečia, siekiant pereinamuoju laikotarpiu galiojančią nuostatą, leidžiančią nuotolinę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūrą, kaip veiksmingą ir efektyvią pripažinti nuolat galiojančia, turėtų būti įvertintas praktikoje taikomų nuotolinių konsultacijų veiksmingumas (pvz., ar ir kaip realiu laiku pacientui įsigyjant vaistus teikiamos vaistininko nuotolinės konsultacijos, šiuos vaistus išduodant farmakotechnikui). Toks vertinimas būtinas norint užtikrinti, kad direktyvoje nurodytos vaistininkų galimos teikti paslaugos yra teikiamos kokybiškai ir užsiimti vaistininko profesija leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, kaip reikalaujama Direktyva 2005/36/EB.

Ketvirta, jei būtų pritarta galimybei farmacines paslaugas teikti vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), nuotoliniu būdu prižiūrimiems vaistininko, iš esmės nėra jokio objektyvaus pagrįstumo, dėl ko nuotoliu vaistininkas gali prižiūrėti tik asmenis, kurie iki 2006 m. yra įgiję vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, bet ne šią kvalifikaciją vėliau įgijusius asmenis. Reikalavimo siejimas su 2006 metais niekaip nepagrindžia iki šios datos farmakotechniko kvalifikaciją įgijusių asmenų palankesnio traktavimo, nei ją įgijusių vėliau, nes Direktyva 2005/36/EB nenumato palankesnių nuostatų tokių asmenų atžvilgiu, o jų įgyta profesinė kvalifikacija bet kuriuo atveju neatitinka vaistininkams Direktyva 2005/36/EB nustatytų minimalių reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog už Direktyvos 2005/36/EB perkėlimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, o už politikos formavimą farmacijos veikloje – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siūlytume dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.   

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga,
2023-03-13

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 111-S-32 buvo sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla, spręsti. Darbo grupėje buvo priimtas sprendimas teikti Seimui štai tokį įstatymo pakeitimo projektą: 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 35 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 35 straipsnį nauja 11 dalimi:

„11. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime, kurie suprantami kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“

2. Papildyti 35 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“

3. Buvusias 35 straipsnio 11, 12, 13, 14 ir 15 dalis laikyti atitinkamai 13, 14, 15, 16 ir 17 dalimis.“

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296 po pateikimo 2022 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu GRĄŽINTAS INICIATORIAMS TOBULINTI. Tačiau darbo grupės priimtas sprendimas dar TOBULINTAS NEBUVO, o dabar teikiamas Seimui projektas, kuriam darbo grupėje PRITARTA NEBUVO. Tuomet kyla klausimas kokiu tikslu organizuojamos darbo grupės, jei į jų sprendimus nėra atsižvelgiama? Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau VDPS) teikia savo poziciją dėl siūlomo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2).

VDPS prieštarauja siūlomam Farmacijos įstatymo pakeitimui. Prašome jam NEPRITARTI ir norime sužinoti Jūsų poziciją dėl aukščiau minėto įstatymo projekto, atsižvelgiant į mūsų žemiau išvardintus argumentus. Manome, kad NEPRITARUS siūlomam Farmacijos įstatymo pakeitimui, bus:

1. sekama geriausiais Europos Sąjungos pavyzdžiais, siekiant užtikrinti visų Lietuvos piliečių teisę gauti kokybišką farmacinę paslaugą;

2. užtikrinta piliečio teisė gauti vaistininko konsultaciją, kuri įtvirtinta ir Vaistinių preparatų reklamos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1128;

3. privalomai užtikrinta teikiamos farmacinės paslaugos kokybė, nes tai, kas liečia žmogaus sveikatą ir gyvybę, negali būti kvestionuojama;

4. nepažeistas Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnis, kuriame sakoma, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas...“. Šiuo metu farmakotechniko kvalifikaciją turintys farmacijos specialistai laisvai pasirinko farmakotechniko profesiją. Ji reikalauja mažiau atsakomybių ir profesinių žinių nei vaistininko profesija ir šių žmonių pasirinkimą reikia gerbti. Visi, kurie norėjo, turėjo galimybę persikvalifikuoti. Jei įstatymo pakeitimui būtų pritarta, farmakotechnikai kaip pigesnė darbo jėga būtų išnaudojami darbdavių, spaudžiant prisiimti daugiau atsakomybių ir dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra. Savaime suprantama, kad nuotolinė priežiūra yra ne tas pats, kaip darbas kartu komandoje su vaistininku;

5. išsaugota galimybė užkirsti kelią klaidoms. Vykdant nuotolinę priežiūrą didėja klaidų tikimybė ir mažėja tikimybė jas aptikti ir ištaisyti tą pačią dieną. Primename, kad klaidos, pasitaikiusios teikiant farmacinę paslaugą, gali baigtis mirtimi, todėl reikia dėti maksimalias pastangas, kad jų pasitaikytų kuo mažiau;

6. užtikrintas teisinio reguliavimo tęstinumas bei nepažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų), kurie per Farmacijos įstatymo pakeitimo Nr. XI-2017 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai, teisėti lūkesčiai.

7. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakyme V-197 „Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“ 11.15.1 punkte nurodyta, kad vaistininko pareiga yra tiesioginė vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) atliekamos veiklos, parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat pagal kiekį apskaitomus vaistus, priežiūra. PRITARUS šiam įstatymo pakeitimui, šios įsakymu nustatytos pareigos būtų NEĮMANOMA VYKDYTI;

8. 11.15.3 punkte aukščiau nurodyto įsakymo yra numatyta prievolė vaistininkui tikrinti receptus, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išdavė vaistus, juos peržiūrint ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pažymint juos vaistininko asmeniniu spaudu ir pasirašant. Taip yra tikrinami ir elektroniniai receptai, juos patvirtinant elektroniniu parašu. PRITARUS šiam įstatymo pakeitimui, šios įsakymu nustatytos pareigos būtų NEĮMANOMA VYKDYTI.

9. Net ir nepritarus Farmacijos įstatymo pakeitimui farmakotechnikai (vaistininko padėjėjai) ir toliau galės vykdyti savo funkcijas vaistinėje pagal kompetencijas. VDPS pasisako už darbą komandoje, kad vaistinėje jos darbo metu dirbtų ne mažiau kaip 2 farmacijos specialistai, ir bent vienas iš jų būtų vaistininkas. Taip būtų užtikrinamas kokybiškas paslaugų teikimas, sklandus vaistinės darbas ir visapusiškas sveikatinimo veiklos proceso organizavimas. Visiškai neaišku, kaip veiktų mechanizmas, jei visiems laikams būtų įteisinta vaistininkų vykdoma nuotolinė farmakotechnikų (vaistininko padėjėjų) priežiūra. Mums kyla klausimų:

1. Kas neš atsakomybę dėl farmacinės paslaugos kokybės ir / ar klaidų? Ar farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas), ar jį nuotoliniu būdu prižiūrėti turėjęs vaistininkas?

2. Kokie numatomi apsaugos mechanizmai, kad nebūtų piktnaudžiaujama šia įstatymo numatyta galimybe ir vaistinėse vaistininkai nebus keičiami farmakotechnikais kaip pigesne darbo jėga?

3. Farmakotechnikas pats spręs, ar jam kreiptis konsultacijos į vaistininką, ar ne. Kas užtikrins, kad jis visada gebės tinkamai įvertinti visas situacijas ir nuspręsti, ar čia jo kompetencijos pakanka, ar ne?

4. Kaip ir kokiomis priemonėmis bus registruojama, dėl kokių priežasčių ir kada farmakotechnikas kreipėsi į vaistininką konsultacijos?

5. Kaip bus identifikuojama ir užtikrinama, kad konsultaciją ryšio priemonėmis suteikė būtent vaistininkas?

6. Kaip vaistininkas vykdys nuotolinę farmakotechniko priežiūrą? Savo tiesioginio darbo kitoje vaistinėje metu? Ar tai priežiūrai bus skirtas atskiras darbo laikas?

7. Jeigu vaistininkas privalės vykdyti nuotolinę farmakotechniko priežiūrą savo paties darbo vaistinėje metu ir negalės laiku sureaguoti į farmakotechniko kreipimąsi dėl jo paties tuo metu vykdomų pareigų, kas turės prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos ir jos padarinių?

8. Ar neatsilieps vaistininko darbo kokybei vykdoma nuotolinė farmakotechniko priežiūra, jei ji bus vykdoma paties vaistininko tiesioginio darbo vaistinėje metu?

9. Jei vaistininko vykdoma nuotolinė farmakotechniko priežiūra bus vykdoma ne darbo vaistinėje metu, kaip tai atsispindės vaistininko darbo laiko apskaitos žiniaraštyje? Kaip bus apmokama už tokią priežiūrą?

10. Kaip bus užtikrinta, kad darbdavys nedarys spaudimo vaistininkui vykdyti nuotolinės farmakotechniko darbo priežiūros?

11. Kaip bus užtikrinta, kad farmakotechnikai, dirbantys su nuotoline vaistininko priežiūra gaus didesnį atlyginimą nei su vaistininku komandoje dirbantys farmakotechnikai?

12. Ar nemanote, kad leidimas farmakotechnikams dirbti savarankiškai su nuotoline vaistininko priežiūra kels precedentą to paties reikalauti ir iš kitų sričių specialistams, pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugytojams? Turėdami didesnę kaip x m. bendro darbo su gydytoju patirtį irgi analogiškai galėtų dirbti gydytojo darbą su nuotoline gydytojo priežiūra.

13. Neteisinga teigti, kad farmakotechnikai gali dirbti vieni tik su nuotoline vaistininko priežiūra vien todėl, kad nėra užregistruota jokių skundų dėl jų darbo. Toks registras neegzistuoja.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

2.

Vaistininkai,
2023-03-19–2023-03-23

 

 

 

„(...) Naujajame įstatyme siūloma leisti vaistininko padėjėjui dirbti vietoje vaistininko, prižiūrint nuotoliniu būdu. Prašome balsuokite teisingai! Nepaisydami pastaruoju metu brukamos vaistinių tinklų nuomonės, kad nebus kam dirbti! Stambieji darbdaviai tik siekia pigios darbo jėgos, nepaisant, kad nukentės farmacinės paslaugos kokybė. Vaistinė galės dirbti visai be vaistininko, kai tuo tarpu praktiškai visoje Europoje vaistinė negali net atsidaryti, jei joje fiziškai nėra vaistininko! Argi Lietuva neturi orientuotis į Senosios Europos standartus? Gydytojams asistuoja slaugytojos, odontologams - jų padėjėjai ir taip užtikrinama geresnė paslaugos kokybė. Lygiai taip turėtų būti ir vaistinėje! Deja nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo dirbama sovietiniais standartais. Įstojus į ES kitos farmacijos šakos (gamyba ir didmena) prisitaikė prie europinių reikalavimų, o vaistinėse EUROPOS SĄJUNGOS direktyvų pritaikymas buvo atidėliojamas nuo 2006 metų, teisinantis tuo pačiu, kad nebus kam dirbti. O realiai 18 metų nebuvo nieko daroma problemai išspręsti.“

„Nepalikite vaistinių be vaistininkų! Nors gąsdinama, kad nebus kam dirbti, realybėje ilgainiui priėmus pataisą bus tik blogiau. Smuks profesijos prestižas. Dar labiau sumažės stojančiųjų į vaistininkus. Siūloma leisti dirbti tik vaistininkų padėjėjams, baigusiems iki 2006 metų, tai visi jaunesni vaistininkų padėjėjai nesupras ar jie iš vis reikalingi, niekas tikrai nebesirinks tokios specialybės. Į problemą reiktų žvelgti kitu kampu: vaistinėse ne darbuotojų trūksta, o vaistinių yra per daug ir jos per smulkios. Vaistinės turi stambėti ir jose turi dirbti ir vaistininkas ir jo padėjėjas! Tik tokiu atveju abu specialistai turės darbo, specialybės bus paklausios ir teikiamos farmacinės paslaugos kokybė gyventojams gerės.“

„Turbūt nerastume odontologijos klinikos, kurioje nebūtų odontologo, o vietoje jo, jus priimtų tik odontologo padėjėjas, taip pat mus nustebintų ir ligoninėje, kai nė karto nesusidurtume su gydytoju, o mus visada priimtų slaugytoja (negana to, dar pasakytų, kad gydytojo čia iš vis nėra ir nebus). Man, kaip jaunai specialistei, nesuprantama ir prasilenkiama su bet kokia logika, kodėl tampa norma palikti vaistines be vaistininkų, kai likusios Europos šalyse vaistinė net negali atsidaryti ir funkcionuoti be vaistininko! Vaistininkai visada laikėsi nuomonės, jog darbas turėtų būti komandoje su farmakotechniku, tam kad gyventojai gautų kokybišką konsultaciją. Priėmus palankų sprendimą stambiesiems darbdaviams, bus nusiustas aiškus signalas visiems, jog 5 metus trukusios farmacijos studijos yra reikalingos tik patiems vaistininkams. Tai bus aiškus signalas visiems, kad Lietuvoje svarbiau 5 konkurencingos vaistinės-parduotuvės 100-o kvadratinių metrų plote, nei gyventojas, kuris turėtų turėti bent kokią teisę į kokybišką paslaugą.“

„Esu vaistininkė, tačiau anksčiau buvau farmakotechnikė. Kaip abiejų specialybių atstovė, noriu pasisakyti. Tiek vienos, tiek kitos studijos man suteikė žinių, reikalingų darbo metu, tačiau tarp tų žinių dėti lygybės ženklo aš negaliu. Visgi, priėmus šią Farmacijos įstatymo pataisą, mes tarsi padėsime lygybės ženklą tarp vaistininko ir farmakotechniko. Nes juk vaistinėje jie iš esmės atlieka tą patį darbą, tad kam stoti į universitetą ir studijuoti 5 metus, jei galima "prasisukti" kolegijoje per 3 metus. Farmakotechnikai teoriškai yra prižiūrimi nuotoliniu būdu. Iš šono skamba lyg ir gerai - priežiūra yra. Bet kas užtikrins, kad farmakotechnikas kreipsis į vaistininką nuotoliniu būdu? Ir ar vaistininkas galės atsiliepti į tą kreipimąsi? Jeigu bus kuriamas naujas etatas, taip, galbūt atsilieps, bet reikėtų užduoti svarbesnį klausimą - ar tinklai tikrai kurs tokį naują etatą? Jei 1 vaistininkas gali prižiūrėti iki 3 farmakotechnikų, kiek tuomet reikėtų vaistininkų, kurie dirbtų vien tik farmakotechnikų priežiūrai? Mūsų ir taip trūksta, vadinasi tas trūkumas tik dar labiau padidės. O jei tokio etato nekurs, aš, kaip vaistininkė, galiu drąsiai pasakyti, kad yra labai didelė tikimybė, kad mes negalėsime atsiliepti į tokį kreipimąsi savo darbo vaistinėje metu, nes dažnai sunkiai randame laiko nueiti ir į tualetą. Pandemijos metu ir po jos vaistinėje padaugėjo žmonių, konsultacijos pailgėjo, nes dalis žmonių, kurie iki pandemijos ėjo pas gydytojus konsultacijai, dabar ateina pas mus, nes kiek girdime iš pacientų, patekti pas gydytoją yra vis dar gana sudėtinga. Čia pereiname prie kitos, pačios svarbiausios vaistininko darbo dalies - pacientų konsultavimo. Kiekvieno pas mus atėjusio paciento sveikata, o kartais ir gyvybė, yra mūsų rankose. Ar tikrai visada farmakotechnikas suteiks visapusę konsultaciją? O kas jei kilus klausimams jis negalės susisiekti su vaistininku, nes jis dirbs savo tiesioginį darbą arba konsultuos kitą farmakotechniką? Priėmus šią pataisą, mes, vaistininkai, gausime dar daugiau spaudimo iš tinklų, nes mus lengvai galės pakeisti farmakotechnikas, kuris bus pigesnė darbo jėga nei vaistininkas. Tą jau dabar girdime žiniasklaidoje, nes tinklų atstovai patys sako, kad mažos vaistinės užsidarys, nes „nesugebės“ mokėti vaistininkui atlyginimo. Taip pat gausime spaudimo prižiūrėti farmakotechnikus nuotoliniu būdu. Mes ir taip visą dieną lakstome, konsultuojame ne tik pacientus, atėjusius į vaistinę, bet ir paskambinusius telefonu. Jei dar prie šito prisidės nuotolinė farmakotechniko konsultacija... Bet visada atsiras tokių, kurie iš baimės netekti savo darbo pasiduos šiam spaudimui.. Pacientai, atėję į vaistinę negaus visapusiškos konsultacijos, kurią gautų dirbant komandoje vaistininkui kartu su farmakotechnikų. Vieninteliai laimintys šioje vietoje bus vaistinių tinklai. Farmakotechnikai, kitaip dar vaistininko padėjėjai, patys pasirinko šią specialybę su visomis jiems tenkančiomis pareigybėmis. Jau daug metų šis įstatymas yra nukėlinėjamas. Ir pasirinkdami šią specialybę jie apie tai žinojo. Jau kurį laiką yra pastebimą tendencija, kad kiekvienais metais daugiau vaistininkų išeina į pensiją, nei ateina naujų vaistininkų. Stojančiųjų į šią specialybę skaičius taip pat mažėja. M ano asmenine nuomone taip yra todėl, kad vaistininko prestižas krenta. Vis dažniau esame pavadinami kasininkais, o vaistinė - parduotuve. Kas norėtų pabaigęs 5 metus trunkančias studijas būti vadinamas kasininku? Ogi niekas. Ženkite pirmąjį žingsnį ir padėkite susigrąžinti mano profesijai prestižą, nes jam nykstant, kartu išnyksime ir mes - vaistininkai...“

„Pradėjau tokiu įdomiu klausimu, kurio atsakymą žinote - norint tapti gydytoju, reiki pabaigti mokslus ir taip priklauso ne nuo turimos patirties ar žinių. Esu vaistininkas ir norėčiau kad išgirstumėte mano argumentus dėl farmacijos įstatymo pakeitimo, leidžiant farmakotechnikams dirbti vaistininko darbą, bei atliepsiu kokius dažniausius mitus pasitelkia vaistinių tinklai, bandant prastumti šį įstatymą:

1. Pirma ir svarbiausia, visi žinojo kokia bus sistema nuo 2006 ir tam buvo skirta pakankamai laiko, tad nesąžininga kad vėl kentės vaistininkai. Studijavau farmacijos magistrą 5 metus, nes norėjau dirbti vaistininku, tačiau šiuo metu vaistininkais dirba ir farmakotechnikai pabaigę kolegiją per 3 metus ir daug paprasčiau. Mano teisėti lūkesčiai pagal Lietuvos įstatymus, kad tik farmacijos magistras gali būti vaistininku, nes šiuo metu kai vaistinės vedėjas galiu pasakyti, kad deja vaistininkai ir jo padėjėjai dirba tą patį darbą.

2. Nuotolinė priežiūra: kas tai yra? Kaip vaistines vedėjas galiu pasakyti, kad nuotolinė farmakotechniku priežiūra realiai nevyksta. Ypatingai niekas netikrina farmakotechniku darbo savaitgaliais, kai jie vieni dirba vaistinėje. Ar tikrai manote, kad vaistininkai laisvu nuo darbo metu sutinka nuotoliniu būdu prižiūrėti farmakotechnikus? Net nauji farmakotechnikai iš karto metami į darbą, be kontrolės. Nepriėmus įtatymo nuo liepos 1 dienos visose Lietuvos vaistinėse galės dirbti vien farmakotechnikai ir juos nuotoliniu būtų galėtų „prižiūrėti“ keletas vaistininkų. Vaistininku išlaikyti tiesiog neapsimokėtų.

3. Trūks vaistininkų regionuose: šiuo metu aplink mane vieno kilometro spinduliu yra 9 vaistinės, kiekvieno tinklo po 2 ar 3 vaistines. Jos dirba neefektyviai, vaistininkai nuobodžiauja, o vaistinės išsilaiko tik dėl mažų atlyginimų ir labai išpūstų kainų. Uždarius pusę vaistinių prieinamumas žmonėms nesumažėtų, o kiti vaistininkai galėtų dirbti regionuose.

a. Jei vaistinių tinklams neapsimokės išlaikyti vaistinės regionuose, nebijokite, naują vaistinę atsidarysime mes vaistininkai ir į ją priimsime farmakotechniką ir kartu komandiškai dirbsime. Į Lietuvą turime galimybę sugrąžinti vaistininkams priklausančias vaistines, skatinti smulkųjį verslą ir tikrąją vaistininkiją, o ne vaistų parduotuves.

4. Nauji vaistininkai nėra geresni už senesnius vaistininko padėjėjus: lygiai taip pat kaip ir nauji gydytojai nebūtinai geresni už 40 metų dirbančią seselę, bet turim teisinę sistemą Lietuvoje, kuri tai reguliuoja, o ne remiamės emocijomis. Daug patirties turintys vaistininkai taip pat yra daugiau žinantys už naujus gydytojus. Ar dėl to, kad trūksta gydytojų regionuose, vaistininkas galės dirbti gydytojo darbą?

5. Naujai pabaigę farmakotechnikai atrodo tikrai silpniau už ką tik pabaigusius vaistininkus. Daug ką apie juos pasako faktas, jog jie stojo į farmakotechniką, net nepasidomėję apie galiojančius teisės aktus ir jog jie nebus reikalingi darbo rinkai. Kodėl mes turime būti atsakingi už žmonės, kurie prieš stodami net nepasidomėjo ar galės dirbti, ir dėl to dabar kentės vaistininkai. Tai nėra klausimas, ar farmakotechnikai geri ar blogi specialistai, tai yra išsilavinimo klausimas. Gydytojais dirba žmonės pabaigę mediciną, architektais - architektūrą, advokatais - teisininkai, tai kodėl vaistininkais dirba vaistininko padėjėjai?

6. Kolegos vaistininkai norėtų dirbti vaistinėje, bet tenka dirbti kitose firmose, emigruoti ar net keisti profesiją, nes jų funkcijas atlieka farmakotechnikai, kuriems pakako pabaigti daug lengvesnes ir trumpesnės studijas ir dabar jie dempinguoja rinką.

7. Vaistinių tinklai premijomis už vaistų pardavimus skatina neracionalų vaistų naudojimą. Statistika ir mano patirtis akivaizdi, trečdalis ligų atsiranda dėl vaistų vartojimo skatinimo. Vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaiga o ne parduotuvė. Prašau, nepadarykite kaltais vaistininkų, kurie tikslingai ieškojo savo pašaukimo ir neleiskite vaistininko darbo dirbti VAISTININKO PADĖJĖJUI.“

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

3.

Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2023-04-05

 

 

 

 

Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime registruotais Farmacijos įstatymo keitimo projektais Nr. XIVP-2296(2) ir Nr. XIVP-2463 (toliau – Projektai), teikia išvadą. Projekto tikslas – leisti farmakotechnikams, kurie iki 2006 m. įgijo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kvalifikaciją dirbti vaistinėje savarankiškai, prižiūrint vaistininkui, naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).

Asociacija pritaria Projektams. Pateikiame argumentus, kodėl taip manome:

1. Europos Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nereikalauja uždrausti farmakotechnikams parduoti (išduoti) vaistus. Direktyva reglamentuoja profesinės kvalifikacijos reikalavimus pripažįstant vaistininkus, bet ne farmakotechnikus. Šalis narė turi teisę pati nustatyti farmakotechnikų priežiūros lygmenį (žr. Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. raštas „Lietuvos vaistininko padėjėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektai“ ).

2. Pritarus Projektams, nebus pablogintas farmacinių paslaugų prieinamumas gyventojams, nes kai kuriose atokesniuose regionuose trūksta vaistininkų, todėl nereikėtų uždarinėti vaistinių arba reikšmingai trumpinti vaistinių darbo laiką.

3. Farmakotechnikai turi įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, suteikiantį jiems reikalingą kvalifikaciją farmacinėms paslaugoms teikti, prižiūrint vaistininkui nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

4. Asociacija mano, kad įgyvendinus siūlomus pakeitimus jie atitiks ES direktyvos 2005/36/EB nuostatas bei valstybė įvertindama ilgametę specialistų patirtį profesinėje veikloje nesukurs gyventojams papildomų iššūkių siekiant gauti reikalingą gydymą vaistais.

 

Pritarti

 

4.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos farmacijos sąjunga, Lietuvos vaistininkų sąjunga, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija, Studentų farmacininkų draugija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Jaunųjų gydytojų asociacija,
2023-04-05

 

 

 

 

Farmacijos specialistų organizacijų, gydytojų organizacijų, pacientų organizacijų, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, studentų farmacininkų draugijos ir viso farmacijos sektoriaus vardu prašome NEPRITARTI, netvirtinti ir nepasirašyti siūlomų Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimo dėl šių išvardintų priežasčių: 1. Europos Sąjungos (ES) direktyva 2005/36/EB ir ją papildanti direktyva 2013/55/ES po 18 metų atidėliojimo turi būti įgyvendintos nuo 2023 liepos 1 d., taip užtikrinant teisinio reguliavimo tęstinumą ir teisėtus visuomenės bei farmacijos specialistų lūkesčius. Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvos visuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį.

2. Pasaulio Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Farmacijos Federacija, Europos Taryba ir Lietuvos Nacionalinė Sveikatos Taryba akcentuoja vaistininko svarbą ir indėlį ligų valdyme, prevencijoje ir sveikatos stiprinime. Tik vaistininko profesinę kvalifikaciją turintis farmacijos specialistas gali teikti tokias farmacijos paslaugas kaip konsultacija dėl racionalaus vaistų vartojimo ir galimo poveikio bei vaistų suderinamumo, lengvų negalavimų gydymo, skiepyti, matuoti ir įvertinti paciento fiziologinius parametrus ir kt. Neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse - didės pacientų srautai gydymo įstaigose.

3. Vaistinės komandoje turi dirbti abu farmacijos specialistai: vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas). Vaistinės veiklos licencijos turėtojas pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad farmacinės paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai ir kokybiškai, ir įdarbinti reikiamos kvalifikacijos ir reikiamą kiekį specialistų. Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nėra pagrįstas. 4. 2020 metais nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo atidėtas dėl Covid-19 pandemijos. Covid-19 baigėsi, per papildomą atidėtą laikotarpį farmacijos studijas universitetuose baigė beveik 300 absolventų. Šių metų birželio mėnesį visuomenės vaistininkų gretas papildys dar daugiau nei 100 vaistininkų. Lietuvoje yra pakankamai farmacijos specialistų, kad vaistinėse galėtų dirbti komandos ir teiktų geriausias paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.

Atkreipiame dėmesį, kad ES teismų praktikoje yra bylų (Europos Bendrijų teisingumo teismo bylos C-472/03 ir C-20/93), kur buvo konstatuota, jog valstybė narė negali sukurti kitos, nei nurodyta direktyvoje, profesinės kvalifikacijos, kuri vykdytų direktyvoje numatytas reguliuojamos profesijos – vaistininko – funkcijas. Prašome LR Seimo, Vyriausybės narių ir LR Prezidento NEPALAIKYTI Farmacijos įstatymo nuostatų keitimų, kad įsigaliotų ES teisę bei visuomenės interesus atitinkantis ypač svarbios sveikatinimo srities sistemos nustatytasis reglamentavimas, kurio tikslas yra Lietuvos gyventojų sveikata.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

5.

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2023-04-07

 

 

 

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga pritaria nurodyto projekto 35 straipsnio papildymui nauja 12 dalimi.

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Papildyti 35 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“

 

Pritarti

 

6.

UAB Liudvinavo vaistinė, 2023-04-07

 

 

 

 

Šiuo laišku prašau užtarimo ir pagalbos mažai vaistinei išsilaikyti. Esu vaistininkė ir dirbu Liudvinavo vaistinėje, kartu su manimi daugybę metų dirba farmakotechnikė. Jei nebus galimybės farmakotechnikui nuotoliu būti prižiūrimam, reikš, kad vaistinėje turėsiu būti 6 d. per savaitę nuo ryto iki vakaro, be atostogų, neturėsiu teisės susirgti ir pan. Toks reikalavimas reikštų, kad Liudvinavo vaistinė, veikianti jau daugybę metų Liudvinave, Marijampolės savivaldybėje, turėtų užsidaryti, nes dirbdami tik pusę laiko, t. y. tik tuomet kai aš pati, būdama vaistininkė esu vaistinėje, neišsilaikysime. Konkuruoti su dideliais vaistinių tinklais ir atsivilioti antrą vaistininką į mažą miestelio vaistinę yra ne tik neįmanoma, bet net neturime tam finansinių resursų. Reikalavimas visada vaistininkui būti vaistinėje pirmiausiai sužlugdys mažas vaistines, vadinasi smulkus verslas, nepriklausomos mažos vaistinės pačios pirmos užsidarys, nes dažniausiai jose dirba vaistininkas su kolega farmakotechniku. Nesant galimybės farmakotechnikui net valandai per dieną dirbti nuotoliu, nebeįmanoma užtikrinti sklandaus vaistinės darbo. Labai prašau padėti smulkiam verslui išgyventi, kalbos, kad reikia stambinti vaistines, mano manymu, yra kažkoks nesusipratimas. Ne tik uždarysime senas, mažas vaistines, bet ir gyventojai nebegalės greitai, šalia namų įsigyti vaistų ir pasitarti su farmacijos specialistu. Tokiu būdu visai bus sužlugdyta smukioji vaistininkystė, Lietuvoje liks tik patys didžiausi vaistinių tinklai. Tad prašau išgirsti mūsų balsą ir padėti. Šiuo metu komitete svarstomi Farmacijos įstatymo projektas, kuris išspręstų mūsų bėdas, bet jei jis nebus priimtas, mūsų vaistinė neišsilaikys.

 

Pritarti

 

7.

Lietuvos vaistinių asociacija, 2023-04-07

 

 

 

Lietuvos vaistinių asociacija (toliau - Asociacija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296 (2) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2463 (toliau – Projektai), teikia savo išvadas. Asociacijos pasisako už tai, kad farmakotechnikams turėtų būti leidžiama dirbti prižiūrimiems vaistininkų nuotoliniu būdu, t. y. taip, kaip vaistinės dirba ir savo darbą organizuoja dabar. Numatant išlygą, kad nuotoliu galės būti prižiūrimi tik iki 2006 m. studijas baigę farmakotechnikai, sudaro nemažai sunkumų tiek darbuotojams, tiek vaistinėms, pavyzdžiui, jei konkrečioje vaistinėje bent kelias valandas farmakotechnikas dirba nuotoliu prižiūrimas vaistininko ir jis yra baigęs studijas jau po 2006 m., tokiu atveju reikės minėtam farmakotechnikui vykti dirbti į kitą vaistinę, kurioje įmanoma užtikrinti fizinį vaistininko buvimą visą darbo dieną. Tačiau įvertindami tai, kad šie Projektai yra kompromisinis variantas ir nors sudarys nemažą administracinę naštą, tačiau paliks galimybę ir toliau dirbti visoms Lietuvoje šiuo metu veikiančioms vaistinėms. Tad pritariame šiam Projektui kaip kompromisiniam variantui. Atkreipiame dėmesį į svarbiausius farmakotechnikų reglamentavimo aspektus:

1. Situacija visuomenės vaistinėse

Vaistininkų trūksta ne tik vaistinėse, bet ir valstybinėse institucijos, tam jau prieš kelis metus buvo papildytas valstybės ir savivaldybės įstaigose trūkstamų profesijų sąrašas, įtraukiant į jį ir vaistininko profesiją. Labai svarbu akcentuoti, kad Lietuvoje net 75 proc. turinčių licencijas vaistininkų dirba būtent vaistinėse, kai kitų šalių vidurkis 54 proc. Tad natūralu, kad 100 proc. licencijuotų vaistininkų negali dirbti tik vaistinėse, taip sugriūtų sveikatos sistema, nes jų reikia ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, ir vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir t.t. Remiantis SODRA duomenimis, į pensiją išeina daugiau vaistininkų, nei jų ateina į darbo rinką, t. y. per 7 metus į pensiją išeis beveik 800 vaistininkų, o per 7 metus iš universitetų į vaistines ateis apie 580 vaistininkų, šių specialistų artimoje ateityje dar daugiau trūks.

Nepakeitus reguliavimo nuo 2023 m. liepos 1d., prognozuojama, jog užsidarys 175 vaistinės – šie pokyčiai palies beveik 70% šalies savivaldybių. Kritinės savivaldybės – Rietavo, Pagėgių, Kupiškio, Kalvarijos, Joniškio, Druskininkų, Akmenės, jose užsidarys 40 vaistinių iš šiuo metu esančių 63, t. y. užsidarys 2/3 šiuo metu dirbančių vaistinių minimose savivaldybėse. Ypatingai sudėtinga situacija taip pat yra Kazlų Rūdos, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Skuodo, Zarasų ir kt., kur užsidarys 135 vaistinės iš 587 šiuo metu veikiančių vaistinių. Vadinasi vaistų prieinamumas šiose savivaldybėse prastės. Jei bus uždaromos vaistinės, darbo neteks beveik 300 farmakotechnikai – 39% visų vaistinėse dirbančių farmakotechnikų, kurių didžioji dalis bus priešpensinio arba pensijinio amžiaus. Vaistinės pasiruošusios įdarbinti kiekvieną vaistininką, jei tik jų būtų, bet jų nėra tiek, kiek reikia net šiai dienai, o neleidus dirbti farmakotechnikams vieniems su nuotoline vaistininko priežiūra, po 2023 m. liepos 1d. vaistininkų poreikis išaugs dvigubai, ar net daugiau.

2. Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra neprieštarauja ES teisei

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad dažnai klaidingai ir nesistemiškai yra vertinami tiek ES teisės aktai, tiek jų išaiškinimas. 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos oficialus raštas (pridedamas), kuriame aiškiai pasakyta, kad ES teisėje nenustatyta, kaip valstybės narės turėtų reglamentuoti farmakotechnikų veiklą, tai turi išsklaidyti nesusipratimus dėl Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo išaiškinimo ir užkirsti kelią Direktyvos neteisingam interpretavimui. Šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Direktyvoje ir minėtame rašte nurodyta, kad receptinius vaistus vaistinėse farmakotechnikai parduoti ir teikti informaciją apie vaistų vartojimą (t. y. teikti farmacinę paslaugą) gali prižiūrimi vaistininkų, tačiau priežiūra pagal galiojančią tiek ES, tiek nacionalinę teisę neprivalo būti fiziškai vaistininkui būnant vaistinėje, o drąsiai gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neatsidarys nei viena vaistinė be vaistininko, nes tik vaistininkas pagal Farmacijos įstatymą gali būti farmacinės veiklos vadovu. Vadinasi vaistinė be vaistininko neįmanoma, o vaistininkas būdamas vadovu yra ir dabar atsakingas ir prižiūri visą vaistinės veiklą, tuo tarpu joje dirbančius tiek farmakotechnikus, tiek ir vaistininkus, tačiau dėl jų trūkumo šiai dienai neįmanoma užtikrinti vaistininko fizinio buvimo visą vaistinės darbo laiką.

3. Farmakotechnikų kvalifikacija ir įgūdžiai yra pakankami dirbti vaistinėje prižiūrimiems nuotoliniu būdu, kitų šalių praktika

Pažymėtina, kad Lietuvoje farmakotechnikai, lyginant su kitomis ES šalimis, yra ruošiami ilgai. Jie studijuoja 3 metus, dar pusę metų privalo atlikti praktiką vaistinėje. Lietuvoje paruoštų specialistų akademinis išsilavinimas atitinka tokių šalių kaip Švedija, Suomija, kurios leidžia dirbti vieniems, be priežiūros. Lietuvoje farmakotechnikai ruošiami konkrečiai vaistinės darbui. Pagal 2022 04 20 LR Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktą apžvalgą „Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) išsilavinimo ir veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (pridedama) matoma, kad Europos sąjungos šalys netaiko vieno modelio ir skirtingose šalyse farmakotechniko išsilavinimą turintys specialistai turi skirtingas funkcijas bei atsakomybes pagal įgytą išsilavinimo kokybę, kurios nustatytos nacionalinėje teisėje pagal šalių sveikatos sistemą, poreikį ir pan. Šalys taiko amžiaus, išsilavinimo išimtis (Čekija), prižiūri nuotoliniu būdu (Danija), leidžia dirbti vieniems (Švedija, Suomija), o jei farmakotechnikas mokosi tik 10 mėn. (Vengrija), tai savaime suprantama, kad toks specialistas negali dirbti vienas ir turi ribotas funkcijas.

Lyginant Lietuvoje ruošiamų farmakotechnikų ir vaistininkų studijų programas, matome, kad farmakotechnikai mokosi tuos pačius dalykus, jų rengimas orientuotas į darbą vaistinėse, tuo tarpu vaistininkai, žinoma, yra aukštesnės kompetencijos specialistai, jų studijos leidžia teikti daugiau paslaugų vaistinėse (pvz.: farmacinė rūpybą ir vakcinaciją gali teikti tik vaistininkas), tik vaistininkas gali užimti farmacinės veiklos vadovo pareigas, dirbti mokslo srityje ir pan. Farmakotechnikai ir vaistininkai privalo kelti savo kompetenciją ir per 5 metus surinkti 120 kvalifikacijos kėlimo valandų. Seminarus ir paskaitas tiek vaistininkai tiek farmakotechnikai klauso tuos pačius. Dar svarbiau, jei reikalinga farmacijos specialistui išlaikyti kvalifikacijos egzaminą (jis būtinas, jei nėra pratęsiama licencija), tiek farmakotechnikai, tiek vaistininkai turi laikyti tą patį egzaminą, kad galėtų dirbti vaistinėje.

4. Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra vaistinėse veikia jau dabar

Šiuo metu vaistininkai, ypatingai regionų vaistinėse, periodiškai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakonsultuoja farmakotechnikus gyvai, taip pat yra, sudarytos galimybės juos prižiūrėti ir nuotoliniu būdu. Farmakotechnikams taip pat sudarytos sąlygos bet kada, jei tik jiems reikia, susisiekti su paskirtu savo vaistinės vaistininku ir/ar farmacinės veiklos vadovu ir pasikonsultuoti. Dažniausiai regionuose vaistinės farmacinės veiklos vadovas - vaistininkas prižiūri keletą vaistinių ir ten dirbančius specialistus, nes ir jaunam specialistui gali reikėti pagalbos, tad taip vaistinės dirba daugiau nei 17 m. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per šį laiką Asociacija ir jos nariai nėra gavę skundų nei iš pacientų organizacijų, nei iš valstybinių institucijų, jog išskirtinai farmakotechnikas būtų netinkamai aptarnavęs pacientus ir nesuteikęs kokybiškos farmacinės paslaugos.

5. Kiti vaistinių preparatų išdavimo būdai

Pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. 805 “ Dėl gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas taisyklių patvirtinimo” vaistiniai preparatai išduodami/ parduodami bet kurio ambulatorijos darbuotojo, kuris gali neturėti jokio farmacijos ar sveikatos mokslų išsilavinimo ir išduodant vaistą nesuteikia ir negali suteikti jokios informacijos apie jį. Tad susidaro situacija, kad neleidžiame išduoti vaistinių preparatų specialistams, kurie to mokėsi 3,5 m., bet leidžiame aprūpinti vaistais gyventojus kaimo vietovėse, bet kokiam ambulatorijos darbuotojui be medicininio išsilavinimo.

6. Nuotolinė prekyba vaistais nėra išeitis regionams

2022 metų pabaigoje atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net 88 proc. apklaustųjų teigia, kad vienos ar kelių vaistinių buvimas šalia namų jiems yra svarbus. Tačiau pasigirsta svarstymų, kad nieko tokio, kad užsidarys vaistinės regionuose, nes neva žmonės galės ateityje receptinius vaistinius preparatus įsigyti nuotoliniu būdu. Gaila, kad pamirštama, jog garbaus amžiaus žmonėms ne tik bus sudėtinga atlikti vaistų pirkimą nuotoliniu būdu, bet dažnas jų net neturi tam reikiamo kompiuterio bei interneto. Šiuo metu esantis pacientų naudojimasis nuotoline receptinių vaistų prekybą tik parodo, kad e.sveikatos sistema per sudėtinga, kad ja galėtų naudotis didžioji dalis gyventojų (palyginimui per mėnesį yra išrašoma daugiau nei milijonas kompensuojamųjų receptinių vaistų, nuotolinių būdu įsigyjama tik kiek per tūkstantį). Be to, gyventojams reikalingas betarpiškas bendravimas, konsultavimasis su farmacijos specialistais, jų neišskiriant, kuris vaistininkas ar farmakotechnikas, tad gyvų vaistinių keitimas virtualiomis yra ne tik nesuprantamas, bet ir bloginantis vaistų prieinamumą regionuose. Tad privalome dėti visas pastangas, kad šiuo metu veikiančios vaistinės ir toliau galėtų dirbti ir užtikrinti vaistų bei farmacinės paslaugos prieinamumą.

7. Lietuva susiduria su daugiau sveikatos sistemos specialistų trūkumu

Lietuvoje taip pat taikoma išimtis sveikatos priežiūros specialistams, kuriems leidžiama dirbti iki sukaks senatvės pensija, kurių išsilavinimas neatitinka nustatytų reikalavimų, vykdantiems sveikatos priežiūrą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose 1 ir kt., tad analogija turėtų būti taikoma ir farmakotechnikams. Senstant visuomenei valstybė ieško sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų, tad šiuo metu slaugytojams funkcijos yra plečiamos. Slaugytojos galės išrašyti receptus, paskirti reabilitaciją, išrašyti siuntimus ir pan., tad ir farmakotechnikams funkcijos ir atsakomybės turėtų būti didinamos, o ne atvirkščiai, siaurinamos. Lietuvos vaistinių asociacija yra už tai, kad vaistininkams būtų suteikta daugiau kvalifikacijos bei funkcijų, diskutuotume daugiau ir plačiau apie farmacinę rūpybą, išplėstines vaistininko praktikos kompetencijas, tačiau paliktume galimybę farmakotechnikams, baigusiems studijas iki 2006 m., dirbti taip, kaip dirbo iki dabar, t. y. nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, todėl siūlome pritarti Projektams.

 

Pritarti

 

8.

UAB „Šilalės vaistinė“, 2023-04-10

 

 

 

 

Kreipiuosi dėl Farmacijos įstatymo projekto, kuriuo numatoma leisti dirbti farmakotechnikams nuotoliu. Noriu išreikšti palaikymą ir paprašyti paremti šį projektą. Esu vaistininkas, turiu dvi vaistines Šilalėje ir Kaltinėnuose. Manau turėtume leisti žmonėms turintiems kvalifikaciją dirbti tą darbą, kurį jie geriausiai išmano. Jei neleisime farmakotechnikų prižiūrėti nuotoliniu būdu mažas smulkus verslas neišsilaikys bei Lietuvos Respublikos piliečiai nebus tinkamai aptarnaujami. Mano vaistinėse dirba 3 farmacijos specialistai, tačiau dalį dienos vienoje ar kitoje vaistinėje dirba vienas farmakotechnikas. Jei nebus priimti tinkami sprendimai, turėsiu uždaryti vieną iš savo vaistinių bei darbo neteks du specialistai, kurie ilgus metus puikiai bei tinkamai dirbo savo darbą bei vykdė savo pareigas be jokių trūkumų bei nusiskundimų.

 

Pritarti

 

9.

Farmakotechnikė R. B., 2023-04-17

 

 

 

Esu farmakotechnikė iš Zarasų, mokslus tuometinėje Kauno P. Mažylio Medicinos mokykloje baigiau 1982 m. ir visą savo gyvenimą dirbau žmonėms ir dėl žmonių. Turiu didelę patirtį vaistinėje bei nei vieno skundo, o nuo liepos 1 d. jei nebus šalia vaistininko, negalėsiu dirbti savo mylimo darbo. Suprantu, kad mes, farmakotechnikai, nerūpim universitetams, garsiai rėkiančiai profsąjungai, jie siekia naudos vaistininkams, bet niekaip nesuprantu, kad būdami sveikatos sistemos dalimi mes daugiau niekam nerūpim. Turime prašyti pagalbos norėdami oriai dirbti, pastoviai, lyginami, kad norime dirbti lyg chirurgai, bet… mes norime dirbti tą, ką mokėmės virš 3 metų ir ką dirbome virš 40 metų. Noriu pastebėti, kad slaugytojos taip pat gali būti baigusios arba universitetą arbą kolegiją, bet jų darbas nuo to nesiskiria, ir niekas, turbūt, neatskirtų kuri yra kuri, dar ir džiaugiamasi, kad funkcijos plečiamos, nors jos gal ir nenori. Mes, farmakotechnikai, norime dirbti, tą, ką darėme visa savo gyvenimą, nuotolinė priežiūra veikia, tačiau kažkodėl su mumis elgiamasi itin griežtai. Studijas baigiau dar iki atsirandant Farmacijos įstatymui ir tikrai nesitikėjau, kad būsiu priklausoma nuo vaistininko, kuris man stovės už nugaros. Tuo metu kai Lietuvoje buvo galimybė persikvalifikuoti, negalėjau mokytis, nes auginau ir mokiau 11 vaikų, o šiuo metu persikvalifikavimo galimybės nebėra ir galiu tik iš naujo stoti į universitetą mokytis dar 5 m., o tam neturiu galimybių, nes nebe tie metai ir jėgos, bei negyvenu nei Kaune nei Vilniuje. Įsivaizduokite, kaip man iš Zarasų kiekvieną dieną važiuoti mokytis? Mūsų profesija grįžta atgal į fizinę priežiūrą, kai viskas keliasi į nuotolį, pavyzdžiui kai vaistininkas susirgs ir negalės ateiti į darbą, pacientai liks be vaistų, nes aš vaistinės atidaryti ir dirbti viena negalėsiu. Šiuo metu vaistinėje dirbame kartu su vaistininke pasikeisdamos pamainomis, su kolege tariuosi iškilus klausimams gyvai, taip pat turiu galimybę paskambinti ir pasitarti telefonu. Turiu ne mažą darbo stažą, bet mano išduoti receptai visuomet yra tikrinami. Esama situacija itin jautri vyresnio amžiaus farakotechnikams, iš tikrųjų pavargome gyventi nežinioje, leiskite bent vyresniems farmakotechnikams dirbti, prižiūrint juos nuotoliniu būdu, kaip yra dabar, nepriklausomai kur jie dirba, ar kaime ar mieste. Labai prašome supratimo ir pagalbos.

 

Pritarti

 

10.

VšĮ Laisvosios rinkos institutas, 2023-04-17

 

 

 

 

Nuo 2023 m. liepos 1 d. turi įsigalioti reikalavimas, kad vaistinėje fiziškai privalo būti bent vienas vaistininkas[5]. Lietuvos farmacijos rinka objektyviai negali atliepti šio reikalavimo dėl specialistų trūkumo. Dėl to grupė Seimo narių teikia Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą[6], kuriuo siekia išlaikyti vaistų ir farmacinių paslaugų prieinamumą[7].

Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra būtinos norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų. Pabrėžtina, kad Projekte numatyta išimtis būtų taikoma farmakotechnikams, kurie savo kvalifikaciją įgijo iki 2006 m., kai įsigaliojo specifinė ES direktyva.

1. Daugiau negu 11 m. Lietuvos farmacijos rinka nėra pasiruošusi atliepti reikalavimo, kad vaistinėje fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas

Dėl teisinių spragų iki 2006 m. vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla nebuvo reguliuojama, todėl jie teikė farmacines paslaugas. Taisant šią spragą buvo nuspręsta, kad farmacines paslaugas savarankiškai gali teikti tik vaistininkas, o tą darydamas vaistininko padėjėjas turi būti prižiūrimas vaistininko. Siekiant išvengti sumaišties dėl vaistininkų trūkumo ir vaistinių uždarymų, farmakotechnikams buvo leista savarankiškai teikti paslaugas iki 2016 m. su vaistininko priežiūra. Seimas 2012 m. šią išimtį panaikino dėl Europos Sąjungos pastabų[8] įsigaliojimą atidedant iki 2015 m. pabaigos. Nors šiuo pereinamuoju laikotarpiu išimtis buvo panaikinta, vaistininkų padėjėjai galėjo teikti farmacines paslaugas, jeigu ryšio priemonėmis buvo prižiūrimi vaistininko. Vėliau dėl besitęsiančio vaistininkų trūkumo reikalavimo, kad vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2021 m., o dėl COVID pandemijos – dar iki 2023 m. liepos 1 d.

Taigi nuo 2023 m. liepos 1 d. pradės galioti reikalavimas, kad vaistininėje fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas, o farmakotechnikai nebegalės, pavyzdžiui, išduoti ar parduoti vaistų.

Atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurias sukeltų reikalavimas vaistinėje būti bent vienam vaistininkui, bei į tai, kad farmacijos rinka nesugebėtų atliepti šio reikalavimo taip, kad nenukentėtų gyventojai, yra svarbu sudaryti lankstesnes galimybes vaistinėse dirbti farmakotechnikams[9].

2. Nepriėmus Projekto mažės vaistų ir farmacinių paslaugų prieinamumas, dėl to nukentės Lietuvos gyventojai

Projekto rengėjų teigimu, farmacijos rinka jau dabar signalizuoja, kad dėl specialistų trūkumo ji nebus pasiruošusi užtikrinti reikalavimą, kad nuo 2023 m. liepos mėn. vaistinėje fiziškai būtų bent vienas vaistininkas. Įsiteisėjus aptariamam reikalavimui dalis vaistinių, kuriose dirba tik farmakotechnikai prižiūrimi vaistininkų ryšio priemonėmis, nebegalės funkcionuoti, o dalies farmakotechnikų paslaugų išvis gali būti atsisakyta.

Dėl reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, didės su darbo santykiais susijusios vaistinių sąnaudos: farmakotechnikų atleidimo (dalis turi ilgametį stažą, taigi atleidimo atveju turės būti išmokamos didelės išeitinės kompensacijos), vaistininkų samdymo, naujų darbuotojų apmokymo sąnaudos, darbo užmokesčio biudžetas. Išaugusi vaistininko kvalifikaciją turinčių asmenų paklausa darbo rinkoje lemtų ir vaistininkų darbo užmokesčio augimą, dėl to dar labiau didės reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, įgyvendinimo kaštai. Netiesiogines sąnaudas vaistinės patirs atleisdamos farmakotechnikus, kurių sukaupta patirtis, žmogiškasis įdirbis, santykis su pastoviais vaistinės klientais taip pat turi didžiulę vertę. Ši, atleidus ilgametį darbuotoją, bus prarasta. Dėl to vaistinė gali netekti pastovių klientų ir pajamų. Siekdamos amortizuoti savo kaštus dalis vaistinių gali nuspręsti veiklos nebevykdyti.

3.   Reikalavimas vaistinėje būti bent vienam vaistininkui neatitinka šiuolaikinių realijų ir gyventojų poreikių

Reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, projektas pirmąsyk buvo įregistruotas dar 2011 m. pabaigoje[10], taigi ir jo poveikio vertinimas yra kiek daugiau negu 12 m. senumo. Projekto iniciatoriai jau tuomet įspėjo, kad „Priėmus Įstatymą kai kurios vaistinės gali net užsidaryti, ypač kaimo vietovėse, nes tikėtina, kad pritrūks vaistininkų“[11], tačiau priemonės, kaip būtų galima to išvengti, nebuvo svarstytos. Galima daryti išvadą, kad tąsyk nukeliant reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, projekto įsiteisėjimą keliems metams buvo viliamasi, kad atsiras reikalingų specialistų, tačiau situacija reikšmingai nepagerėjo iki šių dienų[12].

Reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, įsigaliojimas buvo nukeltas keturis kartus. Visu  šiuo laikotarpiu vaistininkų padėjėjai teikė farmacines paslaugas, dėl kurių prireikus konsultuodavosi su vaistininkais ryšio priemonėmis. Taigi susiklostė ilgametė praktika, kurios metu farmacinių paslaugų prieinamumas ir kokybė nesumažėjo, taip pat susiformavo tvarka ir geroji praktika, pagal kurią farmakotechnikai konsultuojasi su vaistininkais. Todėl Projekto priėmimas galėtų būti laikomas jau egzistuojančios praktikos įteisinimu, o tai atitiktų vaistinių darbuotojų ir klientų interesus, nes prisitaikymo kaštai būtų minimizuoti ir dėl to nenukentėtų farmacinių paslaugų prieinamumas. Priešingai, Projekto nepriėmimas ir reikalavimo, kad vaistinėje būtų vaistininkas, įsigaliojimas destabilizuotų sektorių ir dėl to kiltų neigiamų padarinių vartotojams.

Priėmus Projektą farmacinių paslaugų kokybė nenukentėtų ir geriau atitiktų įvairius gyventojų interesus. Leidus vaistinėms prekiauti vaistais ir kitomis prekėmis nuotoliniu būdu bei ištobulėjus nuotolinio ryšio priemonėms ir metodams, ypač karantino metu, jau dabar asmenys gali gauti kokybiškas paslaugas konsultuojantis dėl vaistinių ir nevaistinių preparatų įsigijimo nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis.

 Išvados ir pasiūlymai

Nenustačius, kad farmacinių paslaugų kokybė nukentėjo dėl to, kad jas su vaistininko priežiūra atlieka farmakotechnikas, būtų pagrįsta įteisinti jau nusistovėjusią praktiką ir įtvirtinti nuostatą, kad farmacines paslaugas teikia farmakotechnikas konsultuodamasis su vaistininku.

Reikalavimo, kad vaistinėje fiziškai būtų bent vienas vaistininkas, įsigaliojimo atidėjimas 4 kartus daugiau negu dešimtmetį neleidžia tinkamai planuoti vaistinių veiklos, taigi ir farmacinių paslaugų teikimo vartotojams.

Siūlomo įstatymo projekto priėmimas, pagal kurį farmakotechnikai galėtų dirbti kaip dirbę toliau galėtų būti svarbiu žingsniu stabilizuojant farmacijos sektorių. Leidus farmakotechnikams teikti farmacines paslaugas su vaistininko priežiūra ryšio priemonėmis nesumažėtų vaistinių skaičius, dėl to nesumažėtų ir gyventojams reikalingų vaistų prieinamumas. Įsigaliojus nuolatiniam leidimui farmakotechnikams teikti farmacines paslaugas konsultuojantis su vaistininkais ryšio priemonėmis vaistinės galės nuosekliai planuoti savo veiklą ir farmacinių paslaugų teikimą. Nepriėmus Projekto kyla rizika, kad vartotojams sumažės vaistų prieinamumas bei brangs vaistai ir kitos vaistinėse parduodamos prekės.

 

Pritarti

 

11.

Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (Vilniaus sk.), Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“,
2023-04-19

 

 

 

Atsižvelgdami, kad:

- 2023-07-01 įsigalioja Farmacijos įstatymo pataisos, griežtinančios vaistinių veiklą. Pagal šias pataisas, vaistinėse jų darbo metu turės būti bent vienas vaistininkas. Tuo tarpu pagal dabar galiojantį Farmacijos įstatymą vaistinėse savarankiškai dirbti gali ir vaistininkai, ir jų nuotoliniu būdu prižiūrimi farmakotechnikai;

- Griežtėjantis reguliavimas lems, kad susidarys milžiniškas vaistininkų trūkumas, o tai mūsų žiniomis prives prie to, kad beveik 200 vaistinių privalės užsidaryti, o daugelis kitų bus priverstos trumpinti darbo laiką ar nedirbti tam tikromis dienomis;

- Dauguma Lietuvos gyventojų, ypatingai garbaus amžiaus asmenų, vaistus įsigyja fizinėse vaistinėse. Tam, kad vaistus įsigyti internetu, reikia aukštesnio lygio technologinio raštingumo, kurį turi ne visi visuomenės nariai. Taigi, drastiškai mažėjantis vaistinių tinklas ir trumpėjantis likusių vaistinių darbo laikas sukels vaistų prieinamumo problemą. Jei netoliese nėra veikiančios vaistinės, žmonės gali neturėti galimybės gauti jiems skubiai reikalingų vaistų, tai gali sąlygoti netinkamą gydymą, sveikatos būklės pablogėjimą ir ilgainiui privesti prie išaugsiančių išlaidų sveikatai. Taip pat reiktų pažymėti, kad daliai vaistinių nevykdant veiklos, kitose vaistinėse ženkliai išaugs pacientų srautai, dėl kurių padidės eilės, prailgės žmonių aptarnavimo laikas bei atitinkamai sumažės farmacinės paslaugos kokybė;

- Mažesnis vaistinių tinklas taip pat, tikėtina, sutrikdys ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Jei žmonės negalės gauti vaistų ar profesionalių konsultacijų, kurias įprastai gaudavo vaistinėse, jie gali pradėti šiais klausimais kreiptis į kitus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, tokius kaip gydytojai ar greitosios pagalbos skyriai. Dėl to gali padidėti našta visai sveikatos priežiūros sistemai, kuri jau ir dabar yra įtempta;

- Vaistinių užsidarymas taip pat gali neigiamai įtakoti ir vaistų kainas. Jei vaistinių būtų mažiau, pacientai gali turėti ribotas galimybes pasirinkti, kur įsigyti vaistų. Dėl to sumažės konkurencija ir padidės kainos. Taip pat vertėtų pažymėti ir tai, kad norint patekti į vaistinę, žmonėms gali tekti keliauti toliau nei dabar, o tai kainuotų jiems tiek laiką, tiek papildomas lėšas kelionei. Tai gali būti ypač sudėtinga asmenims, turintiems ribotą judėjimą, pagyvenusiems asmenims arba neturintiems prieigos prie transporto priemonės;

- Lėtėjanti valstybės ekonomika, paskatinta praėjusios pandemijos bei rekordinės pastarųjų metų infliacijos nėra tinkamas metas leisti įsigalioti reglamentavimui, kuris ne tik skatintų vaistinių tinklo nykimą, bet ir neigiamai įtakotų vaistų kainas. Laikotarpyje, kuriame yra apstu finansinio netikrumo dėl ateities, valstybė turi būti ypatingai atsargi reguliuodama visuomenei svarbiausias sritis;

- Pažymėtina, kad ypatingai mažesnėse bendruomenėse vaistinės atlieka labai svarbų vaidmenį, taigi jų tinklo mažėjimas gali paveikti bendruomenės gerovę bei visos bendruomenės sveikatą. Vaistinės dažnai yra svarbūs bendruomenės centrai, kuriuose žmonės gali gauti daugybę su sveikata susijusių paslaugų, ne tik gauti vaistus pagal išrašytus receptus, pvz., sveikatos patikrinimus, skiepijimus, konsultacijas ir kt. Tai ypatingai išryškėjo pandemijos laikotarpiu. Taigi, turint mažiau vaistinių, gali pablogėti bendruomenės sveikata ir gerovė;

- Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP2296(2) (toliau vadinamas „Įstatymo projektu“), kuris padės išvengti minėtų neigiamų pasekmių ir užtikrins, kad vaistų prieinamumas nebus sutrikdytas ar apsunkintas,

Prašome įsiklausyti į mūsų argumentuotą poziciją bei pritarti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2296(2).

 

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,
2023-03-20

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 111-S-32 „Dėl darbo grupės su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla susijusiems klausimams spręsti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė. Vilniaus universitetas į komisiją tuometinio Medicinos fakulteto dekano sprendimu delegavo prof. dr. Natalją Istominą (buvusi pavardė Fatkulina) ir jaunesniąją mokslo darbuotoją Indrę Trečiokienę. Šiuo metu įregistruotas XIVP-2296(2) projektas darbo grupės buvo atmestas.

Atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 22 d. priimtu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-106, siekiant išspręsti situaciją, susijusią su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, bei pertvarkyti dėl pandemijos sutrikdytas veiklas ir vaistinėms pasirengti numatytiems pokyčiams, nuostatos, kad vaistinėje nuolatos privalo dirbti bent vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo pratęstas dar 2,5 metų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d. Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliosiantį 2023 m. liepos 1 d., vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Atidėjus įstatymo įsigaliojimą, buvo sudaryta darbo grupė susijusiems klausimams spręsti. Vyko keli darbo grupės posėdžiai, kurių metų buvo identifikuota, kad Lietuva turi labai tankų vaistinių tinklą (Lietuva yra 5-ta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, Lietuvos – 47) bei  ypač tankų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios  aprūpina gyventojus vaistiniais preparatais, tinklą, tačiau vaistinių tinklo išsidėstymas Lietuvoje yra labai netolygus, ir įvertinta, kad Farmacijos įstatymo reikalavimas, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, palies tik nutolusiose kaimo vietovėse gyvenančius pacientus. Buvo atsižvelgta į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio mėn. duomenis, jog 106 mietuose, miesteliuose ar kaimuose yra tik viena vaistinė ir dėl nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio teisinio reguliavimo regionuose gali sumažėti vaistinių, o tuo pačiu ir vaistų prieinamumas gyventojams.

2022 m. spalio 4 d. darbo grupės posėdyje buvo svarstomi trys pasiūlymo variantai. Šiuo metu įregistruotas XIVP-2296(2) projektas darbo grupės buvo atmestas. Po ilgų diskusijų buvo pritarta tik kompromisiniam nutolusių regionų ir gyvenviečių problemas atliepiančiam projekto variantui, kuris leistų daryti išimtį tik tiems miestams, miesteliams, viensėdžiams ar kaimams, kuriuose yra tik viena vaistinė. Net ir įžvelgdami rizikas dėl farmacinės paslaugos kokybės užtikrinimo ir suprasdami aptariamų profesijų kompetencijų skirtumus, darbo grupės nariai atsižvelgė į vaistininkų trūkumo atokiose gyvenamosiose vietovėse problemą.

Darbo grupės teikiamas projektas XIVP-2296 buvo užregistruotas 2022-11-24 ir 2022-12-06 pateiktas svarstymui Seimo posėdyje. Įstatymo projektui Seimo posėdyje buvo nepritarta ir buvo priimtas sprendimas grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Nuo tada jokie darbo grupės susitikimai ir diskusijos nevyko.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančios farmakotechnikų veiklą reglamentuojančios Farmacijos įstatymo nuostatos yra pereinamojo pobūdžio, skirtos tam, kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje ir būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, t. y., kad per atidėjimo laikotarpį būtų sudarytos sąlygos vaistinėms persitvarkyti: vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti. Šiuo metu teikiamas pasiūlymas, reg. Nr. XIVP-2296(2), nedera su Europos Direktyvos reikalavimais ir neatliepia regionų poreikių, o kaip tik, priešingai, įgalina nuolatinę nuotolinę vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) veiklos priežiūrą ir pablogina farmacinės paslaugos teikimo galimybes Lietuvos gyventojams.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto nuomone, siūlomas projektas yra ne tik žalingas farmacijos sektoriui, farmacinės paslaugos kokybei ir Lietuvos pacientams, bet šio projekto teikimas ir teikimo aplinkybės yra neetiškos ir nepriimtinos.

Seimo sveikatos reikalų komiteto narius ir kitus seimo narius prašome nepalaikyti teikiamo siūlymo, reg. Nr. XIVP-2296(2). Sveikatos apsaugos ministrą prašytume atsižvelgti į darbo grupės nuomonę ir Europos Direktyvos reikalavimus dėl farmacinės paslaugos teikimo įgyvendinimo, siekiant visapusiškai kokybiškų farmacinės paslaugų teikimo užtikrinimo visiems Lietuvos gyventojams.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

2.

Kauno kolegija,
2023-04-07

 

 

 

 

Atsižvelgiant į 2023 kovo 30 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro atstovų laišką Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2463 išvadų pateikimo, informuojame, jog pritariame Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriame numatoma, jog „Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis“.

Pritariame šiam Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kadangi:

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo buvo priimta 2005 m., kuri buvo perkelta į nacionalinę sistemą, t. y. Farmacijos įstatymą tik 2006 m. Vadinasi iki šio laiko studijas pradėję farmakotechnikai neturėjo galimybių susipažinti su numatomu nauju reguliavimu ir galimu jų pokyčiu. Tuo tarpu galimybė farmakotechnikams persikvalifikuoti buvo labai ribota, nes vyko iki 2016 metų (Studijuoti priimta paskutinė laida) ir šiuo metu farmakotechnikams persikvalifikuoti galimybės nebėra. Atkreipiame dėmesį, kad tokio tipo reguliavimai jau yra taikomi sveikatos sistemoje kitiems sveikatos srities specialistams, pvz.: visuomenės sveikatos specialistams vykdantiems sveikatos priežiūrą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt.[13] Vaistinės veiklos vadovu, vienareikšmiškai galės būti tik vaistininkas, taip pat turės būti aiškiais LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprašyta nuotolinės priežiūros tvarka.

Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra neprieštarauja ES teisei. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į 2010 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, konstatavo, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Toks farmakotechnikų nuotolinės priežiūros modelis yra taikomas Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje. Be to, 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos oficialiame rašte nurodyta, kad receptinius vaistus vaistinėse farmakotechnikai parduoti ir teikti informaciją apie vaistų vartojimą gali prižiūrimi vaistininkų bei ES teisėje nenustatyta, kaip valstybės narės turėtų reglamentuoti farmakotechnikų veiklą – valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Vadinasi, farmakotechnikai, atliekantys savo pareigas vaistinėje, gali būti prižiūrimi vaistininkų ne tik tiesiogiai vaistinėje, bet ir nuotoliniu būdu.

    Jeigu nebus pasirinkta nuotolinė priežiūra, iki 2006 metų kvalifikaciją įgijusiems farmakotechnikams, tikėtina, jog 7-iose kritinės situacijos savivaldybėse (Rietavo, Pagėgių, Kupiškio, Kalvarijos, Joniškio, Druskininkų, Akmenės) užsidarys 40 vaistinių iš 63 ir darbo neteks visi 46 šiose vaistinėse dirbantys farmakotechnikai bei 33-iose sudėtingos situacijos savivaldybėse (Biržų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Varėnos, Vilkaviškio, Visagino, Zarasų ir kt.) užsidarys 135 vaistinės iš 587 ir darbo neteks 280 farmakotechnikų iš 349 dirbančių šiose savivaldybėse.

    Remiantis Sodra duomenimis, šiuo metu aktyviai dirbančių farmakotechnikų yra 861, iš kurių 460 specialistų yra vyresni nei 56 metų. Verta paminėti tai, jog 42 proc. farmakotechnikų dirba didžiuosiuose miestuose ir 58 proc. mažesniuose miestuose. Apibendrinant, galima teigti, jog darbo neteks 326 farmakotechnikai – 39 proc., nuo visų vaistinėse dirbančių farmakotechnikų ir tikėtina, jog darbo neteks būtent vyresnio amžiaus specialistai.

Apibendrinant galime teigti, jog farmakotechnikai eilę metų dirbo savarankiškai, o nuo 2005 m. vaistininkui atliekant vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) priežiūrą ryšio priemonėmis, bei patikrinant jų išduotų vaistinių preparatų receptus. Niekas nepasikeitė ir dabar, sąlygos licencijos suteikimui ar įtraukimui į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą yra tokios pat, bei dėl licencijos pratęsimo, kvalifikacijos tobulinimo kriterijai yra tokie patys. Pažymime, kad didžioji dalis receptų yra elektroniniai ir vaistinės techninėmis galimybėmis yra apsaugotos nuo neteisingo vaistinio preparato išdavimo, todėl technologijoms tobulėjant dar labiau apsaugoma nuo daromų žmogiškųjų klaidų. Mūsų nuomone, būtų netikslinga nieko nedaryti ir palikti įsigalioti 2023 m. liepos 1 d. Farmacijos įstatymo nuostatoms, ko pasekoje, kiekvienoje vaistinėje turėtų šalia farmakotechniko dirbti ir vaistininkas. Pritariame Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis, kaip tai puikiai veikia ir dabar. Informuojame, kad negauname informacijos, kad mūsų paruošti specialistai yra nepajėgūs dirbti vieni, ar neužtenka jų kompetencijos.

 

Pritarti

 

3.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
2023-04-07

 

 

 

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, atsakydamas į LR Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. kovo 29 d. pateiktą sprendimą Nr. 111-S-6 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO  2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2296(2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2463 SVARSTYMO PARENGIAMŲJŲ DARBŲ informuojame, kad:

nepritariame siūlymams „1. Papildyti 35 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“ ir pakeisti 35 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“

ir teikiame pastabas:

1.  Siūlymai prieštarauja 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo nuostatoms. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad remiantis Direktyvos 21 straipsnio 6 dalimi, vaistininkų profesine veikla gali užsiimti tik specialistai, kurie baigė universitetines ar lygiaverčio lygmens aukštojo mokslo farmacijos studijas, kurios atitinka Direktyvoje nustatytus būtinuosius reikalavimus. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos be vaistininko priežiūros suteikti farmacinę paslaugą. Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES Direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvos visuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį.

2.  Pasaulio Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Farmacijos Federacija, Europos Taryba ir Lietuvos Nacionalinė Sveikatos Taryba akcentuoja vaistininko svarbą ir indėlį ligų valdyme, prevencijoje ir sveikatos stiprinime. Tik vaistininkas gali teikti tokias farmacijos paslaugas kaip konsultacija dėl racionalaus vaistų vartojimo, vaistų suderinamumo,  imunoprofilaktikos, farmacinės rūpybos ir kt. Neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse – didės pacientų srautai gydymo įstaigose. Vaistininkas yra paskutinis (kartais – vienintelis) licencijuotas valstybės sveikatos apsaugos sistemos specialistas prieš pacientui pradedant vartoti  įsigytus vaistinius preparatus, todėl jo vaidmuo ypatingai svarbus. LR Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugos reguliavimą nebus įgyvendinta.

3.  LR Farmacijos įstatymas apibrėžia, kad Vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, o Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją (iki 2000 m. įgytas tik aukštesnysis mokslo išsilavinimas). Atsižvelgiant į tai, kad šios profesijos nėra lygiavertės, priežiūra ryšio priemonėmis neužtikrina gyventojų lūkesčio gauti kokybiškas farmacines paslaugas. Argumentas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kad „sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuotoliniu būdu, taip pat telemedicinos priemonės, kurios leidžia ne tik konsultuoti ligonius, tačiau ir tiesiogiai bendrauti su operuojančiu personalu“ bei kad „registruotus nereceptinius vaistinius preparatus vaistinės gali parduoti gyventojams net neapsilankius vaistinėje“ yra netinkamas, nes lyginama su ryšio priemonėmis vykdomomis konsultacijomis, kurios yra teikiamos gydytojo – pacientui, gydytojo – gydytojui ar vaistininko – pacientui, bet ne vaistininko – farmakotechnikui. Kadangi farmacinė paslauga turi būti suteikiama kiekvieną kartą išduodant vaistinius preparatus, tokios nuolatinės priežiūros neįmanoma vykdyti jokiu kitu būdu, todėl vaistinės darbo metu vaistinėje nuolatos privalo dirbti vaistininkas.

4.  Argumentas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kad „Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė (ypatingai regionuose), išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti.” yra klaidinantis, nes: (1) vaistinės turi įdarbinti pakankamą kiekį reikalingų specialistų, vaistinės komandoje turi dirbti abu farmacijos specialistai: vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas). Vaistinės veiklos licencijos turėtojas pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad farmacinės paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai ir kokybiškai; (2) Eurostat duomenimis, Lietuvoje vaistinių skaičius 100000 gyventojų Lietuvoje yra vienas didžiausių – 47 ES, Europos Sąjungos šalių vidurkis – 32, todėl gyventojų užtikrinimo kokybiškam ir pilnam farmacinių paslaugų prieinamumui didesnio pokyčio neturės; (3) Vaistai ir vaistinės medžiagos yra ypatingo pobūdžio prekė, todėl valstybės pareiga yra nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų kokybišką, efektyvią ir saugią aprūpinimo vaistais sistemą, o vaistinių savininkų ekonominiai interesai nebūtų aukščiau už žmonių sveikatos interesus.

5.  2020 m. nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo atidėtas dėl Covid-19 pandemijos. Per 2020-2022 metų laikotarpį farmacijos studijas LSMU baigė 309 absolventai. Lietuvoje yra pakankamai farmacijos specialistų, kad vaistinėse galėtų dirbti komandos ir teiktų geriausias paslaugas visiems Lietuvos gyventojams. LSMU gali vykdyti Farmacijos magistrų ruošimą kiekvienais metais priimdamas apie 150 būsimų studentų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tikisi, kad Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai atsižvelgs į išsakytus argumentus ir leis Lietuvos gyventojams teikti kokybišką, saugią ir savalaikę farmacinę paslaugą.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

4.

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,
2023-04-07

 

 

 

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto farmacijos ir medicinos mokslo krypčių specialistai bei teisininkai išnagrinėjo teikiamą įsakymo projektą ir teikia šias išvadas:

1.              Siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2) pažeidžia teisinio reguliavimo tęstinumą ir Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (ES) metu prisiimtus įsipareigojimus. Vaistininko profesiją Lietuvoje nuo Įstojimo į Europos sąjungą 2004 metų gegužės 1 d. reglamentavo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 85/432/EEB[14]. 85/432/EEB direktyva buvo patvirtintas baigtinis veiklų, kurias atlikti pagal Europos Sąjungos reikalavimus leidžiama tik vaistininko kvalifikaciją turintiems asmenims, sąrašas. Viena iš šio sąrašo veiklų – „informacijos ir konsultacijų apie vaistus teikimas“ – visiškai atitinka vieną iš farmacinės paslaugos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, sudedamųjų dalių ­­– „farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimas gyventojams”. Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, kad farmacinė paslauga yra vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti inter alia farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams. 2007 metais įsigaliojo nauja direktyva Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB[15] dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, į kurią perkeltos visų ES reglamentuojamų profesijų, anksčiau apibrėžtų atskiromis direktyvomis, nuostatos. ES reglamentuojamos profesijos yra šios: bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių, architektų, vaistininkų ir gydytojų. Remiantis šia direktyva Lietuvoje per pereinamąjį laikotarpį persikvalifikavo felčeriai, slaugytojos ir architektai.

2.              Užsiimti vaistininko profesija turi būti leidžiama tik turint vaistininko profesinę kvalifikaciją. Direktyvos 2005/36/EB preambulėje pažymima, kad vienas iš jos tikslų yra tas, kad užsiimti valstybėse narės gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesija turėtų būti leidžiama tik turint atitinkamą kvalifikaciją, užtikrinančią, kad atitinkamas asmuo įgijo išsilavinimą, kuris atitinka nustatytus būtiniausius reikalavimus. Įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2) pažeidžia šį reikalavimą, nes de facto sukuriama kita profesinė kvalifikacija, kuri atlieka vaistininko funkcijas, nei numatyta visoje Europos Sąjungoje. 2010 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija nurodė, kad Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalis (farmakotechnikai, iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos licenciją, arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo, kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją po šio įstatymo įsigaliojimo, gali teikti farmacinę paslaugą Farmacijos įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. buvo numatytas pereinamasis laikotarpis. Nuo to laiko ES direktyvos įsigaliojimas jau atidėtas 2 kartus, ES reglamentavimas turi įsigalioti nuo 2023 liepos 1 d.

3.              Galimybė vaistininkams vykdyti priežiūrą ryšio priemonėmis negali tapti nuolatine, nes ši galimybė buvo įtvirtinta kartu su pereinamuoju laikotarpiu, siekiant išspręsti tuo metu Lietuvos Respublikoje buvusį vaistininkų trūkumą bei siekiant sudaryti galimybę vaistininko padėjėjams Siūlomas nuolatinės priežiūros reguliavimas nereglamentuojamas ES ir gali būti vertinamas tik atitikties šiuo metu galiojančiam Farmacijos įstatymui, darant išvadą, kad ES teisę ir praktiką atitinka tik reguliavimas, pagal kurį vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) vaistinėje gali dirbti tik tiesiogiai prižiūrimas vaistininko, turinčio Direktyvoje apibrėžtos oficialios kvalifikacijos įrodymą, t. y. asmens, galinčio savarankiškai verstis vaistininko profesine veikla pagal direktyvos nuostatas. Tuo tarpu nuostata, kuria vaistininkams leista vykdyti vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) priežiūrą ir ryšio priemonėmis turi baigtinį pobūdį, t. y. baigia galioti iki pratęsto pereinamojo laikotarpio pabaigos 2023 m. liepos 1 d.

4.              Siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2) neatitinka pasirinktos valstybės politikos krypties dėl vaistininko funkcijų plėtros, nes siūlomo pokyčio įgyvendinimas faktiškai reikštų, jog Lietuvos Respublikoje visa apimtimi profesinę vaistininko veiklą leidžiama savarankiškai įgyvendinti ir asmenims, kurių įgyta kvalifikacija yra žemesnė už nustatytąją Direktyva, kartu sukuriant situacijas, leidžiančias veikti vaistinėms, faktiškai neturinčioms nė vieno Direktyvos reikalavimus atitinkančio darbuotojo. Tokiu atveju vaistinėse, kuriose dirbtų tik vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) negalėtų būti vykdomos bent 30 vaistinės veiklai būtinų funkcijų[16], nuo vaistų parinkimo, patarimų racionalaus vaistų vartojimo klausimais iki narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir gyventojų fiziologinių parametrų (tame tarpe kraujo spaudimo) matavimo, jau nekalbant apie farmacinės rūpybos paslaugas ir skiepijimą. Dėl vaistinės vykdomų funkcijų apimties sumažėjimo, t. y. neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse, – didės pacientų srautai gydymo įstaigose.

5.              Praktinio darbo vaistinėje patirtis neatitinka universitetinio lygmens išsilavinimo, o būtent tokią klaidingą prielaidą ir sukuria šis įstatymo projektas. Tai sukurs precedentą kvalifikacijos pripažinimui praktikos pagrindu, o ne įgyjant reikiamas kompetencijas formaliuoju būdu ir kitose srityse. Atkreipiame dėmesį, kad iki 2006m. liepos 18d. Lietuvos Respublikoje galiojo Lietuvos farmacinės veiklos įstatymas, kuriuo remiantis iki 2006 metų baigusiems farmakotechnikams buvo suteikiama profesinė kvalifikacija, kuri atitiko aukštesniojo mokslo sąrangą, o studijos truko tik 1- 2 metus. Specialistai buvo išskirtinai ruošiami techniniam darbui. Kauno kolegija tik 2007m. įgijo teisę ruošti profesinius bakalaurus. Universitete paruošto vaistininko (farmacijos magistro) ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kompetencijos skiriasi iš esmės pagal farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygį, kas ypatingai svarbu greitai kintančioje farmacijos srityje, kai naujų vaistų ir gydymo būdų supratimui ir jų perdavimui pacientui mokslo žinios tampa pagrindu. Įsigaliojus ES reglamentavimui vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) galės toliau dirbti vienoje komandoje su vaistininku, t. y. išduoti pagal gydytojo receptą paskirtus vaistus ir vykdyti kitas funkcijas pagal turimą kvalifikaciją.

6.              Būtent reikalavimas vaistinėje nuolatos dirbti vaistininkui užtikrintų rajonų gyventojams galimybę gauti tinkamą farmacinę paslaugą iš tinkamos ir ES mastu pripažįstamos profesijos bei kvalifikacijos asmens, mažintų regionų atskirtį ir gerintų sveikatinimo paslaugų prieinamumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesais“ ir kad iš konstitucinės nuostatos, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata, kyla ir valstybės pareiga kontroliuoti, kad „ <...> farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui.“

Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-2296(2). Pritarus šio įstatymo projektui ir neįgyvendinus ES nuostatos reikalavimų, Lietuvos Respublikai kils teisminių ginčų rizika Europos Sąjungos teisminėse institucijose.

Taip pat atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir grėsmes siūlome į diskusijas dėl sprendimo priėmimo įtraukti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kaip atsakingą už specialistų rengimą, ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kaip ES institucijose atsakingą už reglamentuojamų profesijų kvalifikacijų pripažinimo sistemas.

 

Nepritarti

Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.

Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes.

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys A. Veryga,
2023-04-18

 

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje planuojama vystyti farmacinės rūpybos paslaugas, vis labiau įgalinti vaistines vykdyti gyventojų vakcinaciją, atlikti bei vertinti nesudėtingus tyrimus, konsultuoti pacientus įvairiais sveikatos klausimais (pvz. metimo rūkyti ir pan.), pratęsti receptinius vaistus ir pan. būtina užtikrinti, kad vaistinėje nuolat dirbtų bent minimali farmacijos specialistų komanda: vaistininkas ir farmakotechnikas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra pakankamo skaičiaus farmakotechnikų, tokios normos įsigaliojimui reikėtų numatyti bent 6 metų pereinamąjį laikotarpį, kad kolegijos spėtų parengti reikiamą specialistų kiekį.

 

 Pasiūlymas:

         1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Papildyti 35 straipsnį nauja 11, 12 ir 13 dalimi:

„11. 12. Vaistinės patalpose darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

13. Nuo 2029 vaistinės patalpose darbo laiku privalo dirbti mažiausiai du farmacijos specialistai, iš kurių vienas TURI būti vaistininkas.

 

Nepritarti

Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojus nuostatai, kad vaistinės patalpose darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, prognozuojama, jog dėl vaistininkų trūkumo užsidarytų 175 vaistinės. Rinkoje trūksta ne tik vaistininkų, bet ir farmakotechnikų, o per siūlomą laikotarpį yra neįmanoma parengti reikalingo farmacijos specialistų skaičiaus, todėl ir siūlomos nuostatos įgyvendinimas neįmanomas.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 3.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Kuzmickienė, R. Žemaitaitis.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė


[1] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 

[2] Direktyvos 2005/36/EB preambulės 19 konstatuojamoji dalis.

[3] Direktyvos 2005/36/EB preambulės 25 konstatuojamoji dalis.

[4] 2015 m.  spalio 5 d. Europos Komisijos raštas Grow/E5/AB/rh ARES(2015)4577848 „Regulation of activities of pharmacist assistants (farmakotechnikai) in the Republic of Lithuania“

[5] 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2017. Prieiga internetu: <https://bit.ly/3F1YFTA>.

[6] Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2). Prieiga internetu: <bit.ly/3kRJQMG>.

[7] Ibid. Projektu siekiama sudaryti galimybę farmakotechnikams (vaistininkų padėjėjams) teikti farmacines paslaugas su vaistininko priežiūra ryšio priemonėmis. Šios paslaugos – tai, pavyzdžiui, vaistinių preparatų išdavimas ir pardavimas, ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gaminimas ir kt.

[8] Europos Sąjunga nurodė, kad toks reguliavimas galimai neatitinka ES teisės, nes farmacines paslaugas gali teikti tik vaistininko išsilavinimą ir kvalifikaciją turintis asmuo, o vaistininko padėjėjas tokių reikalavimų neatitinka. Žr. Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(2) aiškinamasis raštas. Prieiga internetu: <https://bit.ly/41ZR16i>.

[9] Pabrėžtina, kad Projekte numatyta išimtis būtų taikoma farmakotechnikams, kurie savo kvalifikaciją įgijo iki 2006 m., kai įsigaliojo specifinė ES Direktyva. Turint omenyje, kad įsigaliojus Direktyvai Lietuvoje taikomi atitinkamai kiti reikalavimai farmakotechnikams, šiame tyrime klausimas dėl Direktyvos ir ja keliamų reikalavimų nėra keliamas.

[10] Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39 ir 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3797. Priega internetu: <https://bit.ly/3mrQ2ve>.

[11] Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39 ir 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas. Prieiga internetu: <https://bit.ly/3kXJofI>.

[12] Ibid.

[13] 2021 m. lapkričio 15d.  Nr. S-234 Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis.

 

[14] Nuorodą į direktyvą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A31985L0432

[15] Nuoroda į direktyvą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A32005L0036

 

3 Įsakymas dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo 2007 m. kovo 26 d. Nr. V-197. Galiojanti suvestinė redakcija https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.294798/asr