PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP- 535(2)
2022-01-13
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
5 |
|
|
Argumentai: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl šalutinių (diakritinių) ženklų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose ir 2021 m. spalio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, kurioje konstatavo, kad teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks diakritinis ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas. Taip pat Kasacinis teismas nusprendė, kad civilinės būklės aktus registruojančioms institucijos atsisakymas sudaryti civilinės būklės akto įrašą be diakritinio ženklo, motyvuojant techninių galimybių nebuvimu, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teisės norma. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus. Teikiamo Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP-535(2) (toliau – Įstatymo projektas) reikalinga atsisakyti nuostatų, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), kurios iš esmės užkerta kelią įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais. Teikiamas pasiūlymas ypač aktualus Lietuvos pilietėms (-čiams) sudariusioms(-iems) santuokas su kitos valstybės piliečiais bei užtikrinantis teisę ir galimybę užrašyti asmens tapatybės dokumentuose originalią pavardę. Vertinant Lietuvos piliečių nuolat gyvenančių ES valstybėse, kurių kalbose yra diakritinių ženklų, Lietuvos tautinėms mažumoms priklausančių piliečių poreikius ir lūkesčius, šis teikiamas įstatymo projekto pasiūlymas išspręstų problemą, su kuria Lietuvos pilietės (-čiai) kreipiasi į teismus. Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, siūlomus pakeitimus nebus įmanoma įgyvendinti kartu su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, jiems reikalinga nustatyti vėlesnį įsigaliojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad iki šio termino bus reikalinga pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas ir pasirengti pritaikyti valstybės registrus tvarkyti asmenvardžius su kitų kalbų diakritiniais ženklais siūlomas pakeitimų įsigaliojimo terminas – 2023 m. rugsėjo 1 d.
Pasiūlymas: |
|
4 |
|
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Ne lietuvių
tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir
pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose
dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi |
|
|
5 |
|
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir
pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti 2) vardas ir
pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis,
perrašomi 3) vardas ir
pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir
nelotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui |
|
|
|
6. |
|
Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos iki dvitaškio redakcija: „2. Lietuvos
Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens
tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose
gali būti nurašomi lotyniško
pagrindo rašmenimis arba perrašomi |
Teikia
Seimo nariai:
Rita Tamašunienė
Beata Petkevič
Česlav Olševski