Projektas

Nr. XIVP-956(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 19¹, 21, 23, 32, 33, 34, 34¹, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO papildymo 18¹ straipsniu

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos įstatymų nustatytiems asmenims ir nustatytais atvejais dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos darbo pajamos arba išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys pareigas, į kurias asmenį skiria ar deleguoja jo darbdavys kaip savo atstovą ir už tai moka atlygį, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.“

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, ar šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų, atlygintinai einančių renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.“

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1.    Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 12 punktu:

„12) atlygį už einamas renkamąsias ar skiriamąsias pareigas;“.

2.   Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 13 punktu:

„13) apdraustojo pajamas už atliktą darbą, gaunamas ne tiesiogiai iš darbdavio, o iš su juo susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme.“

· Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-17:

1.     Išbraukti Projekto 5 straipsnio 2 dalį, o buvusią 3 dalį, laikyti 2 dalimi.

2.     Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atlikti išsamią analizę ir poreikį inicijuoti minėtus pakeitimus. Taip pat įvertinti galimybę VSD įmokomis neapmokestinti tam tikrą iš darbdavio ir (ar) su juo susijusių įmonių gautą pajamų sumą (ar naudą).

   3.Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinus poreikį ir galimybes, iš naujo pateikti Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, įvertinant protingą įsigaliojimo terminą.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

1.Nepritarta Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį (ir kartu pateiktiems pasiūlymams). Komitetas siūlo palikti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, tik nustatyti vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kad atsilyginant už atliktą darbą darbuotojams yra skiriamos įvairios skatinimo priemonės (pvz., suteikiamos nemokamai ar sumažinta kaina akcijos, kitos pajamos natūra, taip pat piniginės išmokos), tačiau šias skatinimo priemones skiria ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys (pvz., motininės įmonės, dukterinės įmonės, akcininkai).

Tokia naudojama darbuotojo už jo atliekamą darbą skatinimo forma – naudą teikiant ne tiesiogiai darbdaviui, o susijusiam asmeniui, iš esmės yra tapatus darbuotojo skatinimo mechanizmas, tačiau turintis nepagrįstai skirtingas mokestines ir socialines pasekmes – nemokamos įmokos ir darbuotojas nėra draudžiamas socialiniu draudimu.

Sukuriama situacija, kad darbuotojui (apdraustajam) nėra skaičiuojamas socialinio draudimo stažas ir asmuo netenka galimybės naudotis socialinio draudimo teikiama nauda.

         Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo įmokų mokėtojais taps ir su darbdaviu susijusios įmonės, kurios iki šiol tokios prievolės neturėjo, Komitetas siūlo nustatyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d. (t. y. ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo).

Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnio redakciją.

3.  Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, kurie pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį ir nėra pateikę prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių.“

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) teismų ir darbo ginčų komisijų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;“.

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas. Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį, prašymą pateikiant Fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki asmens metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, į kurį įeina šis mėnuo, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu asmuo socialinio draudimo įmokų pagal pateiktą prašymą nesumoka, prašymo galiojimas nutrūksta ir socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas.“

8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos

1. Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

2. Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:

1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;

3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;

4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei vienkartinės ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:

1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai, mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės.“

2.   Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos

1. Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

2. Fondo biudžeto lėšomis finansuojamos šios su asmens draudžiamosiomis pajamomis susijusios socialinio draudimo išmokos:

1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta individualioji socialinio draudimo pensijos dalis, taip pat Socialinio draudimo pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos ir pensijos;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos (neįskaitant darbdavio mokamų už dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos;

3) Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos;

4) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos bei periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami papildomai Fondo biudžetui nustatyti įpareigojimai ir (ar) su asmens draudžiamosiomis pajamomis nesusijusios išmokos:

1) Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyta bendroji socialinio draudimo pensijos dalis;

2) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos išmokos dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino bei motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skirtumai mokami dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės;

3) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 18¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:

„18¹ straipsnis. Draudėjų, apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumai

Draudėjai, apdraustieji, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai turi teisę įgalioti savo atstovą atsiimti jiems mokamas išmokas, kurias pristato paslaugų teikėjai, su kuriais Fondo administravimo įstaigos yra sudariusios išmokų pristatymo sutartis, atlikti kitus veiksmus (sudaryti sandorius), susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, joms teikiant administracines paslaugas ir vykdant kitas funkcijas, ne tik įformindami įgaliojimą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tvarka, bet ir pateikę pasirašytą Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos įgaliojimą Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka.“

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1.  Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“

2.  Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“

3.  Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Jeigu priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą, delspinigių ar baudų išieškojimą, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta. Tokiu atveju nutrūkęs priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai netenka galios sprendimas, kuriuo atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas.“

11 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19¹ straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) sprendimus dėl draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) mokėjimo atidėjimo visais atvejais priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;“.

12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Tokios išmokų permokos iš jų gavėjų išieškomos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“

2. Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi:

,,4. Kai socialinio draudimo išmokų permoka susidaro ne dėl draudėjų ar apdraustųjų asmenų kaltės, dėl žalos priteisimo Fondo administravimo įstaigos gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.“

13 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai

1. Nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto.

2. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.

3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.

4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“

14 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

2. Papildyti 32 straipsnį 2 dalį 15 punktu:

„15) nustatyti sąlygas ir tvarką, kuriomis asmenų žodžiu pateikti prašymai (įskaitant nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius pateiktus prašymus) Fondo administravimo įstaigoms jų kompetencijos klausimais prilyginami raštu pateiktiems (ir, kai keliamas toks reikalavimas, – pasirašytiems) prašymams ir sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip raštu pateikti prašymai (nustatytos sąlygos ir tvarka turi apimti taikymo sritis (prašymų rūšis), asmenų identifikavimą, autentifikavimą užtikrinančias procedūras, jų ir prašymo turinio fiksavimą (įrašymą) ir įrašų saugojimą).“

15 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus. Jų organizacines valdymo struktūras tvirtina Fondo valdybos direktorius.“

16 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1.   Papildyti 34 straipsnį nauju 23 punktu:

„23) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pripažįsta socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;“.

2.   Buvusį 34 straipsnio 23 punktą laikyti 24 punktu.

17 straipsnis. 34¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus įkainius.“

18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas

1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės, investicinės veiklos bei įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms.

2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo atvejai, lėšų investavimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė.

3. Socialinio draudimo rezervinį fondą valdo Fondo valdyba.

4. Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos naudojamos Vyriausybės sprendimu (išskyrus Vyriausybės tvirtinamuose Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatuose nustatytus atvejus, kai Vyriausybės sprendimai nepriimami), tik įvertinus ekonominę padėtį, kai socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies Fondo pajamų.“

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų skoloms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu

Komiteto pirmininkas                                                                                     Mindaugas Lingė

· Biudžeto ir finansų komitetas, 2021-11-17:

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

6.1. Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIVP-956, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė 

(žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnį).