PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO

TATYMO Nr. IX-1314 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-4217(2)

2024-12-16

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

(5)

Argumentai:

Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2123, kuriuo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.). Siekiant skatinti smulkių ir vidutinių ūkių kūrimąsi ir spręsti ūkių stambėjimo problematiką, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje atsisakyta nuostatos dėl pirmenybės teisės pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių žemės sklypų savininkams ir fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą, arba juridiniams asmenims, įregistravusiems juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.

Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra „parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (iki dviejų mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę.

Akivaizdu, kad siūlomas teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2024 m. sausio 1 d., tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per 2023 metus išduotos 8075 pažymos dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, apie pusė tokių pažymų buvo susijusios su pirmenybės teise besiribojančių sklypų savininkams.

Siūlomas nustatyti ribojimas bendrąja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (arba pagrindų, kai tam tikri subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, praplėtimas) turi būti pagrindžiamas svarbiu (bendru) visuomenės interesu ir turi būti įvertintas bendrojo proporcingumo principo atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms išreiškė aiškų prieštaravimą siūlomiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimams (projekto Nr. XIVP-4217), nurodydama šiuos argumentus:

- LVK nuomone, siūlomas pakeitimas pažeidžia laisvos konkurencijos principus, kadangi išskiriama siaura žemės savininkų grupė (ūkininkai ir bendrovės, gaunančios iš žemės ūkio veiklos >50% pajamų), kai žemės ūkio paskirties savininkų ratas yra daug platesnis (bet koks juridinis asmuo, net nevykdantis žemės ūkio veiklos, pvz., atsinaujinančios energetikos vystytojai ir pan., taip pat bet kurie gyventojai, kurie įgijo žemės ūkio paskirties žemę paveldėjimo, nuosavybės atkūrimo būdu, tačiau neturi tikslo ūkininkauti). LVK nuomone, Įstatymo projektas turi būti įvertintas Konkurencijos tarybos dėl jo galimo antikonkurencinio pobūdžio.

- Siūlomu teisiniu reguliavimu yra reikšmingai bloginama investicinė aplinka, apsunkinant sandorių sudarymą. Įnešama neaiškumo, kai sandoris sutartas tarp potencialių pardavėjo ir pirkėjo, kadangi šiuo Įstatymo projektu sudaromos sąlygos „privilegijuotai trečiai šaliai“, kuri nedalyvauja sandoryje, sandorį sugriauti. Be kita ko, dėl papildomų procedūrų neracionaliai išilgėja sandorių terminai.

- Pirmumo teisės suteikimas tam tikrai subjektų grupei padidins administravimo kaštus, t. y., akivaizdžiai sukurs didelę biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), nors nėra pateikta tikslaus ir adekvataus įvertinimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio biudžetui.

Siekiant užtikrinti racionalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimą, taip pat maksimalios naudos visuomenei, siūloma atsisakyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmenims prie besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

Pasiūlymas:

Pripažinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnis, 1 dalies 3 punktą netekusiu galios.

„Pripažinti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą netekusiu galios:

3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; ”