Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
|
Str.
|
Str. d.
|
P.
|
1.
|
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
|
|
|
|
Siūlome
nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Siūlomas
didinti nekilnojamojo turto mokestį neatitinka tarptautinių organizacijų
rekomendacijų
Projekto rengėjai
nurodo, kad rengiant įstatymo projektą įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo
ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijos, teiktos Lietuvos
2018 m. ekonominėje apžvalgoje, Tarybos rekomendacijos dėl 2019 m. Lietuvos
nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos
stabilumo programos ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos.
Atkreipiame
dėmesį, kad tarptautinių organizacijų rekomendacijos neturėtų būti vertinamos
selektyviai. Pavyzdžiui, savo rekomendacijose EBPO aiškiai ir
nevienareikšmiškai pabrėžia būtinybę keisti mokesčių struktūrą mažinant darbo
mokesčių naštą.[1]
Kad mokesčių reforma turėjo būti ambicingesnė mažinant darbo mokesčių naštą,
savo išvadose teigia ir Tarptautinis Valiutos Fondas.[2] Kadangi
Projektas yra mokesčių pasiūlymo, kuris bus svarstomas kartu su 2020 m.
biudžetu, dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių
pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo
projektu Nr. XIIIP-3613 stabdomas planuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio
didinimas. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad Projektu siūlomi
pakeitimai atitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijas, nes jose siūloma
svarstyti nekilnojamojo turto apmokestinimo keitimą tik darbo apmokestinimo
mažinimo kontekste.
Projektu
siūlomi pakeitimai didins mokestinę naštą
Nors įvedus
siūlomus pakeitimus prognozuojamas nedidelis – vos 9 mln. eurų siekiantis –
biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių didinimas palies apie 37
tūkst. šalies gyventojų. Nors didžiajai daliai mokesčių mokėtojų mokėtina
suma būtų santykinai nedidelė, kartelės sumažinimas iki 100 tūkst. eurų
prisidės prie tendencijos pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto
apmokestinimo.
Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje būtų
itin socialiai skausmingas dėl to, kad didžioji dalis mūsų šalies gyventojų
gyvena nuosavame būste (žr. pav. žemiau). Lietuvoje tokių gyventojų dalis
2017 m. siekė 89.7 proc., ES vidurkis – 69.3 proc. Vakarų šalyse daugiau
gyventojų NT įsigyja kaip investiciją, tačiau Lietuvoje šis mokestis
apmokestintų ne išskirtinę kapitalo savininkų klasę, o absoliučią daugumą
nekilnojamojo turto savininkų. NT nuomos rinka Lietuvoje sekli tad net ir
žemesnes pajamas gaunantys gyventojai nelabai turi adekvačios alternatyvos,
tad yra linkę įsigyti nuosavą būstą.
Pabrėžtina, kad
ne visi gyventojai turintys didesnio, kaip 100 tūkst. eurų vertės
nekilnojamojo turto, turi galimybių mokėti NT mokestį. 10 proc. gyventojų
gyvena būstuose, už kuriuos vis dar moka paskolą, todėl mokestis paliestų ir
būsto paskolų turėtojus bei pensininkus. Ypatingai žalingas šis mokestis būtų
jei būtų priimtas Finansų rinkos dalyvių mokesčio projektas, kuriuo siūloma
apmokestinti finansų įstaigų aktyvus. Šis mokestis neabejotinai būtų
perkeltas į paskolų kainas ir kartu su siūlomu NT mokesčiu smarkiai sumažintų
būsto prieinamumą gyventojams.
Turimas
nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir
nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamas iš nuomos). Todėl
taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam
mokesčiui susimokėti. Be to, iš turto nuomos gaunamos pajamos, jau ir taip
yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).
Turto mokesčiai
Lietuvoje jau ir taip nuolat didinami – 2012 m. nekilnojamojo turto mokestis
gyventojams įvestas kaip ,,prabangos mokestis” - buvo nustatyta 1 mln. litų
(~290 tūkst. eurų) neapmokestinamoji riba. 2015 m. ši riba buvo sumažinta iki
220 tūkst. eurų. Tad egzistuoja didelė rizika, kad įtvirtinus precedentą,
ateityje mokesčio kartelė bus leidžiama vis žemiau. Kadangi mokestis kuo
toliau, tuo labiau praranda prabangos apmokestinimo tikslą, naudinga jį persvarstyti
iš esmės.
Net
ir nežeminant ribos, nuo kurios gyventojams atsiranda prievolė mokėti
nekilnojamojo turto mokestį, vis daugiau gyventojų jį turi jį mokėti, nes
turto vertė nuolat auga. Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja
kito nekilnojamojo turto – žemės – mokesčio našta. Šiemet, kaip ir
kiekvienais metais atliekamo masinio vertinimo metu yra nustatytos naujos
žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau bus
naudojamos mokestinėms (tikėtina - didesnėms) vertėms apskaičiuoti.
Taip
pat Seime svarstomas Savivaldybių infrastruktūros
plėtros įstatymo projektas (XIIIP-3653), kuriuo
ruošiamasi įvesti infrastruktūros mokestį
(savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką), kuris taip pat guls ant naujų
būstų savininkų pečių. Tai dar labiau prisidėtų prie keliagubo turto
apmokestinimo.
Planuojamas
mokesčių surinkimas gali būti pernelyg optimistinis. 2018 m. iš planuotų 2.6
mln. eurų NT mokesčio pajamų surinkta vos 1.7 mln. eurų – planas įvykdytas
vos 66 proc. Tikėtina, kad sumažinus NT apmokestinimo kartelę ir išplėtus
mokėtojų bazę, ši problema dar labiau išryškėtų ir mokesčio pajamos padidėtų
ne tiek, kiek planuojama. Ypatingai bandymus vengti NT mokesčio mokėjimo
vykdant apsimestinius sandorius sustiprintų prognozuojamas ekonomikos augimo
sulėtėjimas. Dėl nustatomų aukštų NT mokesčių tarifų, gyventojams atsiras
papildomos paskatos didelės vertės NT registruoti kaip komercinį turtą,
kuriam dalyje savivaldybių mokestis būtų net mažesnis, nei taikomas fizinių
asmenų turimam nekilnojamajam turtui.
Mokestis būtų
žalingas gyventojų finansiniam saugumui
Atkreipiame
dėmesį, kad būsto nuomos pajamos jau yra apmokestinamos GPM. Dar daugiau,
vertės prieaugis (skirtumas tarp būsto pardavimo ir įsigijimo kainos) gautas
pardavus būstą taip pat yra apmokestinamas. Todėl kelis nekilnojamojo turto
objektus turintys ir nuomos pajamas gaunantys gyventojai ir taip prisideda
prie visuomenės gerovės.
Nekilnojamojo
turto, kuris Lietuvoje yra populiariausia investicijos rūšis, papildomas
apmokestinimas apribotų gyventojų galimybes pasirūpinti savimi senatvėje ir
taip didintų gyventojų priklausomybę nuo valstybinio socialinio draudimo
sistemos. Nekilnojamasis turtas taip pat yra taupymas ir atsidėjimas ateičiai
ir šios taupymo priemonės apmokestinimas yra neadekvatus kitų taupymo
alternatyvų kontekste.
Siūlomas NT
apmokestinimo modelis nepagrįstai diskriminuotų dalį gyventojų
Kadangi vertinant
turto vertę neapmokestinamoji riba taikoma abiejų sutuoktinių turimam turtui
bendrai, šeima, auginanti 2 vaikus, mokestį mokėtų tik jų turimo turto vertei
perkopus 200 tūkst. eurų. Tačiau, jei 2 vaikus augina vieniša motina ar tėvas
arba nesusituokusių asmenų pora, gyvenanti tik vienam iš asmenų
priklausančiame būste, šeimos gyvenamajam būstui būtų taikoma 100 tūkst. eurų
riba. Taip nepagrįstai vienos šeimos būtų diskriminuojamos kitų atžvilgiu.
Atkreipiame dėmesį, kad 200 tūkst. eurų dydžio vertės neapmokestinamoji riba
nustatoma asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų,
ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat
vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės
slaugos poreikis. Vaikų skaičius šeimoje nėra susijęs su šeimos gaunamų
pajamų ar turto verte, todėl yra abejotinas mokesčio lengvatos pasirinkimo
kriterijus.
Kitose šalyse, kuriose yra NT mokestis, egzistuoja
galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų
Lietuvoje
šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių
pajamų gali išskaičiuoti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą
kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas
paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo
metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali.
Kitose
šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje,
Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti
atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią
mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali NT mokesčio našta yra mažesnė.
Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį
turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma
neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali
būti netgi didesnė nei kitose šalyse.
Be
to, pagal siūlomą modelį NT mokesčio pajamos patektų į valstybės biudžetą.
Daugumoje šalių šio mokesčio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus, o jų
panaudojimas siejamas su infrastruktūros kaštais – taip bent dalis sumokėto
mokesčio gyventojams sugrįžta per viešąsias paslaugas ir infrastruktūros
paslaugas.
Didinamas minimalus NT mokesčio tarifas savivaldybėms
apribos jų savarankiškumą
Įstatymo projekto
1 str. siūloma padidinti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 0,3
procento iki 0,5 procento. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte klaidingai
nurodo, kad „įvertinus savivaldybių tarybų sprendimus, kuriuose patvirtinti
nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2020 metams, pastebima, kad minimalus
0,3 procento mokesčio tarifas nustatomas pakankamai retai (paprastai apatinė
tarifų riba prasideda bent nuo 0,5 procento)“. Atkreipiame dėmesį, kad 15 iš
60 arba ¼ savivaldybių parengusių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio
tarifų nustatymo 2020 m. juose įtvirtino žemesnius nei 0,5 proc. dydžio
tarifus. Tai reiškia, kad ketvirtyje šalies savivaldybių didės nekilnojamojo
turto mokesčio našta, šioms savivaldybėms taip pat teks pakeisti jau priimtus
sprendimus, kas lems papildomą administracinę naštą.
Galimybė
savarankiškai nustatyti NT mokesčio tarifą itin svarbi savivaldybėms, nes
leidžia joms susikurti konkurencinį pranašumą, pritraukti investicijas,
ypatingai – plyno lauko investicijas, kurios yra svarbus savivaldybių gerovės
šaltinis.
Projektas yra
siūlomas skubotai, o jo poveikio vertinimas atliktas atmestinai
Atkreiptinas
dėmesys, kad jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m.
biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių
mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su
padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir
pinigų srautus.
LR Teisėkūros pagrindų įstatyme (20 str. 3 d.) numatyta, kad mokesčių
įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio
lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės
pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką [...] įsigalioja ne
anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata
netaikoma tik su biudžetu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo ar
papildymo įstatymams, tačiau Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d.
nutarime pasisakė, kad mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo taisyklės
išimtis negali būti vertinama kaip leidžianti priimant kiekvienų metų
valstybės biudžeto įstatymą nesilaikyti šešių mėnesių mokesčių įstatymų
įsigaliojimo termino. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas
turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Konstitucinis Teismas pateikė
itin reikšmingą paaiškinimą, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus toks
nukrypimas konstituciškai pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį
interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg
dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos
krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei,
finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę.
Tačiau siūlomo Projekto pateikimo ir svarstymo metu neegzistuoja minėtame
teismo nutarime nurodytos svarbų viešąjį interesą sudarančios aplinkybės,
pateisinančios nukrypimą nuo 6 mėnesių taisyklės.
Projekto poveikio
vertinimo pažymoje nėra nurodyta, kokia apimtimi nekilnojamojo turto
apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kaip
Projektas paveiktų gyventojų pajamas, verslo sąlygas regionuose, neįvertinta
dvigubo apmokestinimo grėsmė ir pan. O tai
ateityje trukdytų atlikti projekto įgyvendinimo ex post įvertinimą. Tai
rodo, kad poveikio vertinimas atliktas atmestinai.
Dėl šių
priežasčių siūlome:
● Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti
šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką.
|
Pritarti
iš dalies
|
Komitetas siūlo pritarti Seimo narių
R. Karbauskio, A. Norkienės
ir A. Širinskienės
2019-11-07 pasiūlymui padidinti
nekilnojamo turto neapmokestinamąjį dydį iki 150 000 eurų.
|
2.
|
Lietuvos verslo konfederacija
2019-11-21
|
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija [toliau - LVK) - didžiausia paslaugų,
prekybos ir aukštųjų technologijų įmones bei asociacijas vienijanti verslo
organizacija Lietuvoje. LVK veikla yra pagrįsta asociacijos laisvės principo
pagrindu, kuris yra fundamentalus teisės principas, įtvirtintas
tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių
pakto 22 str. ir kt.), taip pat nacionaliniuose teisės aktuose (LR
Konstitucijos 35 str., LR Asociacijų įstatyme). Pagrindinis asociacijos kaip
susivienijimo tikslas yra atstovauti verslo bendruomenės interesams, todėl
LVK savo veikla siekia kurti palankią aplinką verslui, skatinti rinkos
ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., o šie tikslai įgyvendinami per socialinį
dialogą su institucijomis. Būtent šis Asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimo
procesas, viešai išreiškiant savo pozicijas, remiantis LR Konstitucijos 25
straipsniu, kuris numato, kad „Žmogus turi teisę
turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti
kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacijų bei idėjas", yra Asociacijos kaip demokratinės visuomenės išraiškos ženklas. Dėl
šios priežasties Asociacijos teikiama nuomonė laikytina verslo bendruomenės
saviraiškos būdu.
LVK nepritaria Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio
įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4078 siūlymui sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties
nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki
100 tūkst. Eurų. Visų pirma, kartelės mažinimas daugiau nei du kartus lems,
kad bus apmokestintas nebe prabangus, tačiau viduriniajai klasei
priklausantis būstas. Taip pat įstatymo projektas nenumato išimčių dėl
vienintelio šeimos būsto, kas gali paliesti senyvo amžiaus vienišus žmones
bei jaunas besikuriančias šeimas. LVK nuomone,
vienam būstui, kuriame asmuo arba šeima yra deklaravę gyvenamąją
vietą, neturėtų būti taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai
nuo to būsto vertės, kadangi asmuo nekilnojamąjį turtą ir taip įsigyja iš
apmokestintų pajamų, įsigydamas sumoka pridėtinės vertės mokestį, patiria
išlaidų notariniam nuosavybės dokumentų patvirtinimui, be to, daug žmonių (ypač
jaunesnio amžiaus) būstą įsigyja su banko paskola, daugelį metų moka
palūkanas, kurios
tikėtina iš esmės didės dėl planuojamo įvesti bankų apyvartos
mokesčio, o kur dar pastovios investicijos į būsto išlaikymą. Taip pat
matomos aiškios problemos su registrų centro vertėmis, kadangi didžiuosiuose miestuose
esantis turtas dažniausiai yra įvertintas arti rinkos vertės, tačiau turtas
tu ri dirbtinai sumažintą vertę.
|
Pritarti
iš dalies
|
Komitetas siūlo pritarti Seimo narių
R. Karbauskio, A. Norkienės
ir A. Širinskienės
2019-11-07 pasiūlymui padidinti nekilnojamo
turto neapmokestinamąjį dydį iki 150 000 eurų.
|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
1.1
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: kiekvieno nekilnojamojo turto objekto tinkamam funkcionavimui būtina
išvystyta infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, apšvietimas, viešasis
transportas, želdiniai ir kt. Kuo geriau sutvarkyta aplinka, tuo didesnė yra
statinio vertė ir tuo daugiau naudos jame galima sukurti.
Nekilnojamojo turto mokesčio, kuris atitenka savivaldybėms, paskirtis
yra infrastruktūros aplink statinius plėtra.
Kiekvienas lengvatos pritaikymas reiškia, kad už to statinio aplinkos
tvarkymą sumoka kiti mokėtojai, o trūkstant lėšų infrastruktūra būna prastai
išvystyta.
Valstybės kontrolė yra pastebėjusi, kad lengvatų
sąrašas yra nesisteminis, sudarytas lobistiniais pagrindais, ir nėra
socialiai teisingas.
Galią spręsti dėl kiekvienos lengvatos taikymo ar
netaikymo turėtų priimtų vietos savivaldybės taryba, kurios nariai geriausiai
gali susipažinti su kiekvieno objekto situacija. Valstybė turėtų kuo mažiau
nurodinėti savivaldybėms dėl lengvatų taikymo, nes tai tiesiogiai veikia jų
biudžetus. Dabar savivaldybių tarybos gali pačios spręsti kiek ir kaip
mažinti nekilnojo turto mokestį, todėl daugumos lengvatų minėti įstatyme
nebūtina, o palikti tik tas, dėl kurių yra tarptautiniai susitarimai arba tai
turi strateginę ar svarbią socialinę reikšmę valstybės interesams.
Pasiūlymas:
4) nekilnojamasis turtas (arba jo
dalis), esantis kapinių teritorijoje;
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui. Be to, šiame etape, Komitetas
nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
1.2
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: menininkai yra remiami valstybės
per tikslines paramos programas, o kūryba, iš kurios yra uždirbamas pelnas,
neturėtų būti išskirta lengvata. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų
savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
5) nekilnojamasis turtas (arba
jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip
kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui. Be to, šiame etape, Komitetas
nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
1.3.
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Valstybės kontrolė yra ne kartą
pastebėjusi, kad savivaldybės savo turtą valdo nesilaikydamos gerosios
valdymo praktikos, todėl lengvatos panaikinimas būtų geras būdas didinti
skaidrumą, atsakingumą, efektyvumą ir aiškumą.
Yra atvejų, kai savivaldybės valdo nekilnojamąjį turtą kitų
savivaldybių teritorijoje ir trūksta argumentų, kodėl jos turi būti iškart
atleistos nuo mokesčio, nebent vietos politikai taip nutartų.
Pasiūlymas:
2) valstybės ar savivaldybių
nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau išdėstytus
argumentus
|
1.4
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: į laisvųjų ekonominių zonų
teritorijos infrastruktūrą valstybė, ES ir savivaldybės investuoja labai daug
lėšų, todėl įsitvirtinusios įmonės galėtų investicijas grąžinti per NT
mokestį. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
3) laisvųjų ekonominių zonų
įmonių nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.5
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: bankrutavusios įmonės turi
administratorių, kuris valdo turtą, iš kurio galima uždirbti, todėl pats
įmonės statusas neturėtų suteikti privilegijos iškart įgyti lengvatą. Dėl
kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
4) bankrutavusių įmonių
nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.6
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Pats pasiskelbimas religine
organizacija neturėtų iškart suteikti lengvatos, o dėl kiekvieno atvejo
geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir
centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir
centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei
veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.7
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė
neturi turėti išskirtinių sąlygų suteikti galimybę nemokėti mokesčio.
Pasiūlymas:
6) aplinkos apsaugai ir
priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros
paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą
sąrašą;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.8
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad
spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
8) neįgaliųjų asociacijų,
įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos,
nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.9
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad
spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
9) juridinių asmenų, kurių
daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos
iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, įskaitant kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių
pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio
dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių
pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.10
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad
spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
10) daugiabučių namų savininkų
bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.11
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad
spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
11) labdaros ir paramos fondų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą,
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.12
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: profesinių sąjungų misija nėra
nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju vertėtų
pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių, kuriuos
moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
15) profesinių sąjungų
nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių
sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.13
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: asociacijų misija nėra
nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju vertėtų
pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių, kuriuos
moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.
Pasiūlymas:
16) juridinių asmenų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis
turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.14
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: įstaiga, kuri vykdo komercinę
investicinę veiklą, kasmet uždirba pelną, neturėtų būti apdovanota lengvata
nemokėti mokesčių.
Pasiūlymas:
17) Lietuvos banko
nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.15
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai: meno kūrėjų organizacijų misija
nėra nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju
vertėtų pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių,
kuriuos moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės
politikai.
Pasiūlymas:
18) juridinių asmenų,
veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų
statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus
|
1.16
|
Seimo narys Kęstutis Masiulis
2019-11-07
|
1
|
|
|
|
Argumentai: nekilnojamojo turto mokestis,
pagal gerąją kitų šalių patirtį, yra renkamas tam, kad savivaldybės galėtų
sutvarkyti reikiamą infrastruktūrą aplink tą nekilnojamąjį turtą. Pastatyti
žibintus, nutiesti gatves ir šaligatvius, pasodinti krūmų bei medžių,
nušienauti žolę, nukasti sniegą. Taigi ir Lietuvoje pajamos turėtų atitekti
savivaldybėms, o ne valstybei.
Lietuvoje savivalda nesavarankiška, nes neturi lėšų veikti
nepriklausomai. Lietuvoje iš nekilnojamojo turto surenkama vos 7,6 proc.
savivaldybių biudžetų, kai kitose išsivysčiusiose šalyse tokios pajamos
sudaro esminę dalį – Jungtinėse Amerikos Valstijose 73 proc., Jungtinėje
Karalystėje 99 proc., Kanadoje 84 proc., Australijoje 100 proc.
Pasiūlymas:
3. Mokestis už nekilnojamąjį
turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir
5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus.
Be kita ko, be to, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio už fizinių asmenų
turimą nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą jau yra suplanuotos ir
įtrauktos į 2020 m. valstybės biudžetą.
|
2.
|
Seimo nariai:
Ramūnas
Karbauskis, Aušrinė Norkienė
Agnė Širinskienė
2019-11-07
|
2
|
|
|
|
Argumentai:
Įvertinus ekspertų pastabas, didintina
vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.
Pasiūlymas:
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį
išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų
įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio
ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės
statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 220
000 eurų.“
|
Pritarti
|
|
3.1
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
1
|
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo autoriai, Įstatymu nustatė skirtingas ir
aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas, nuo kurių yra nustatyti
skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai (mokami nuo sumos,
viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį). Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas,
investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau
žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes,
todėl Įstatymo projekte reikia nustatyti,
kad mokesčio tarifą nusistato konkrečios savivaldybių tarybos.
Taip pat siūloma neskirstyti mokamų mokesčių už
nekilnojamąjį turtą į skirtingus biudžetus, o mokamą mokestį nuo
nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto dydį, įskaityti ne į valstybės biudžetą, o į savivaldybės,
kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.
Šio pasiūlymo
iniciatoriai siūlo atsisakyti lengvatų, kurios iškreipia visą mokestinę
sistemą. Manome, kad tikslinga papildyti Įstatymo
projektą nurodant, kad mokestį už nekilnojamąjį turtą moka juridiniai
asmenys, kurie verčiasi žemės ūkio veikla bei Lietuvos bankas.
Pasiūlymai:
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 0 procento iki 3 2
procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.“
|
Nepritarti
|
Komitetas
pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlymui nekilnojamojo mokesčio tarifą
nustatyti nuo 0,5 iki 3 proc.
Įvertinus
savivaldybių tarybų sprendimus, kuriuose patvirtinti nekilnojamojo turto
mokesčio tarifai 2020 metams, pastebima, kad minimalus 0,3 procento mokesčio
tarifas nustatomas pakankamai retai (paprastai apatinė tarifų riba prasideda
bent nuo 0,5 procento).
|
3.2
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
1
|
|
|
|
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo turto mokestinės vertę, nuo
kurios bus taikomas mokesčio tarifas ir kKonkretų mokesčio
tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito
mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo
mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9
straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo
9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus
skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo
metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą
savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio
gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio
tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių
kriterijų:
1) nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą,
teisinį statusą, jo technines savybes,
2) priežiūros būklę, apleistumą,
3) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę
formą, ar socialinę padėtį);
4) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės
teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus prioritetus).“
|
Nepritarti
|
Pateiktas
siūlymas iš esmės reikštų, kad savivaldybių tarybos galėtų reguliuoti
mokesčio objektą, kas nebūtų suderinama su mokesčių teisinio reguliavimo
principais.
|
3.3
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
1
|
|
|
|
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu savivaldybės taryba iki šio straipsnio 2
dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po
šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus,
atitinkamą mokestinį laikotarpį tos savivaldybės teritorijoje taikomas
0,3 procento praeito laikotarpio mokesčio tarifas“
|
Pritarti
|
Pateiktas
siūlymas nereikalauja papildomų pakeitimų, kadangi jis yra įgyvendintas jau
priimtomis ir nuo 2020 m. įsigaliosiančiomis įstatymo pataisomis (2019 m.
birželio 13 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2244)
|
3.4
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
2
|
|
|
|
Pripažinti 6 straipsnio 4 dalį netekusią
galios.
„4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau
neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų,
taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio
tarifas.“
|
Nepritarti
|
Komitetas
pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui nustatyti
neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.
|
3.5
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
2
|
|
|
|
Pripažinti 6 straipsnio 5 dalį netekusią
galios.
„5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7
punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390
000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų,
taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų
mokesčio tarifas.“
|
Nepritarti
|
Komitetas
pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui nustatyti
neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.
|
3.6
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
2
|
|
|
|
Pripažinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą
netekusiu galios
„2) nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos,
kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2
straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);“
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.
Be to, šiame
etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
3.7
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
2
|
|
|
|
Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą
netekusiu galios.
„9) juridinių
asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį
sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos
pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje,
įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis
turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos
ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus
iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);“
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.
Be to, šiame
etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
3.8
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
2
|
|
|
|
Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies
17 punktą netekusiu galios.
„17) Lietuvos banko nekilnojamasis
turtas;“
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.
Be to, šiame
etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
3.9
|
Seimo nariai:
Simonas Gentvilas
Viktorija Čmilytė
– Nielsen,
Kęstutis Glaveckas
Eugenijus
Gentvilas
Virgilijus Alekna
Ričardas Juška
2019-11-13
|
1
|
|
|
|
Pripažinti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį netekusia galios
„3. Mokestis už
nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo
6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į
valstybės biudžetą.“
|
Nepritarti
|
Komitetas pritaria Projekto
iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.
Be to, šiame
etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.
Pagal Seimo nario
pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau
reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio
tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.
|
4.1
|
Seimo narys Algirdas
Butkevičius
2019-11-14
|
4
|
|
|
N
|
Argumentai:
Nekilnojamojo turto objektų mokestinė vertė nustatoma Registrų centro
atliekamu masiniu vertinimu, tačiau neretai tokiu būdu nustatyta turto vertė
gerokai skiriasi nuo realios rinkos vertės. Turto vertinimo ekspertų nuomone,
skirtumai neretai siekia 20-40 procentų, ir Registrų centro nustatomos
vertės visuomet mažesnės. Pvz., žiniasklaidoje buvo skelbta, kad žurnalistams
patikrinus kelis atsitiktinius butus Stiklių gatvėje,
Vilniaus Senamiestyje, dažniausiai jų vertė svyruoja apie 80–100 tūkst. eurų,
retkarčiais – daugiau, bet ieškant „atsitiktinai“ nebuvo aptiktas nei vienas
butas, brangesnis nei 220 tūkst. eurų.
Vidutines rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais
metais, atlikdamas visos šalies masinį nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau
šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme
yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti Registrų centrui prašymą mokestine verte laikyti
individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu
ji daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį
vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.
Atsižvelgiant į tai siūloma, kad:
1) nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų
perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas 5 metus kaip yra dabar;
2) individualų turto vertinimą galėtų inicijuoti ir
mokesčių administratorius.
Pasiūlymas liestų masiniu vertinimu nustatomą nekilnojamojo turto
vertę, t. y. komercinio naudojimo, taip pat gyvenamosios, sodų, garažų ir
pan. paskirties nekilnojamąjį turtą.
Pasiūlymas: Papildyti
įstatymo projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant esamą 3
straipsnį) ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1.Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo
turto vidutinė rinkos vertė:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto
nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius kiekvienais metais
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo
turto masinio vertinimo dokumentus“.
2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma
nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų
vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų
įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo
metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto
mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto
vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto
individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3
dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) arba vietos
mokesčių administratoriaus prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti
nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų
vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita
(toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas
tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė
šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio
laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio
įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato
(patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2
dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo
9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.“
Pasiūlymas: Papildyti
įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai kiekvienais
metais.“
|
Nepritarti
|
Šiuo metu
nekilnojamojo turto mokestinė vertė
yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kuri
nustatoma kas 5 metus nekilnojamojo turto masinio
vertinimo metu.
Toks mokestinės
vertės nustatymas yra pripažįstama gerąja praktika ir visų pirma užtikrina
mokesčio prognozuojamumą ir stabilumą mokesčio mokėtojams (toks principas
taikomas ir apskaičiuojant žemės mokestį), be to, įstatymas suteikia
įgaliojimus Vyriausybei esant nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai
pasikeitus nekilnojamojo turto kainoms, inicijuoti mokestinės vertės
nustatymą ir nepraėjus 5 metų terminui.
Suteikti
papildomus įgaliojimus mokesčių administratoriui inicijuoti individualų
vertinimą nebūtų tikslinga, kadangi mokesčių mokėtojas niekaip neįtakoja
mokestinės vertės nustatymo (ji nustatoma masiniu būdu), todėl būtų neaišku,
kokiais atvejais ir kokiais kriterijais remiantis mokesčių administratorius
turėtų inicijuoti individualų vertinimą, tai užprogramuotų ginčus, kodėl
vienu atveju mokesčių administratorius inicijuoja individualų vertinimą, o
kitu ne (jei visais atvejais kai vertė skiriasi 20 proc. – tai pareikalautų
neadekvačių mokesčių administratoriaus resursų). Be to, tai iš esmės galėtų
paneigti paties masinio nekilnojamojo turto vertinimo, kaip proceso,
paskirtį, nes mokesčių administratorius turėtų/galėtų pervertinti visą
Lietuvoje esantį turtą (patenkantį į mokesčio objektą).
|
4.2
|
Seimo narys
Algirdas Butkevičius
2019-11-14
|
4
|
|
|
N
|
Pasiūlymas: Papildyti
įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo papildymas 101
straipsniu
Papildyti įstatymą 101 straipsniu:
101 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinės
vertės nustatymas vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva
1. Vietos mokesčių administratorius turi teisę inicijuoti
nekilnojamojo turto individualų vertinimą.
2. Jei turto vertintojo nustatyta (patvirtinta)
nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio
nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, vietos
mokesčių administratorius turto vertintojui pateikia prašymą nekilnojamojo
turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus
individualų vertinimą.
3. Šį prašymą turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą
priima per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
4. Turto vertintojas apie vietos mokesčių
administratorius prašymo gavimą ir priimtą prašymo sprendimą informuoja
mokesčių mokėtoją ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atitinkamai
prašymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos.
5. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.“
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus.
|
4.3
|
Seimo narys
Algirdas Butkevičius
2019-11-14
|
|
|
|
N
|
Pasiūlymas: Pakeisti
įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR.
X-233 6, 7, 8 ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
|
Nepritarti
|
Žr. Aukščiau
išdėstytus argumentus.
|
5.
|
Seimo narys
Mykolas Majauskas
2019-11-21
|
2
|
|
|
|
Argumentai:
Nekilnojamo turto (toliau – NT) mokesčio
įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIIIP-4078
numatoma sumažinti ribą, kurią pasiekus fiziniams asmenims būtų taikomas NT
mokestis. Tačiau įstatymo projekte (o vėliau ir pakoreguotame projekto
rengėjų siūlyme) nepakankamai įvertinami sunkumai, su kuriais galimai
susidurs į mokesčio ribas pateksiančios šeimos, kuriose vaiką (-us) augina
tik vienas iš tėvų. Vadovaujantis dabartinio siūlymo logika, trijų asmenų
šeimos (susidedančios iš dviejų tėvų ir vieno vaiko) neapmokestinamas turtas
bus 300 tūkst. eurų, tuo tarpu nepilnai trijų asmenų šeimai, kurioje vieniša
mama ar tėtis augina du vaikus, NT bus apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų
ribos. Atsižvelgiant į faktą, jog du dirbantys asmenys yra kur kas geresnėje
finansinėje padėtyje nei vaikus auginantis vienišas asmuo, siūlomas mokesčio
modelis nėra teisingas. Sąlyginai didelės vertės NT ne visuomet parodo asmens
gaunamų pajamų lygį, dažnai toks turtas įgyjamas didelių paskolų pagalba,
kurių padengimas, pavyzdžiui, skyrybų atveju, užtraukia milžinišką finansinę
naštą (ypatingai auginant vaikus). Norint, jog įstatymas būtų socialiai
teisingesnis, su didesnėmis rizikomis susiduriantiems namų ūkiams būtina
sudaryti geresnes NT mokesčio taikymo sąlygas, geriau atitiksiančias jų
realią padėtį.
Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 2 straipsnį
nauja 3 dalimi, ir išdėstyti ją taip:
„3. Papildyti 7 straipsnio
1 dalį 8 ir 9 punktais, ir išdėstyti juos taip:
8) asmenims,
vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, nuosavybės
teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto
nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 300 000.
9) Asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau
vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, vieniems auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise
priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo
turto bendra vertė, neviršijanti 400 000.“
|
Nepritarti
|
Komitetas
pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui nustatyti
neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.
|