LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4078

 

 

2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 109-P-47

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

Kviestieji asmenys: Jūratė Laurikėnaitė –Finansų ministerija, Audronė Misiūnaitė – Finansų ministerija, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerija, Jonas Tolmantas – LŽŪT , Eimantas Pranauskas – LŽŪBA.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

(2019-10-22)

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas,

(2019-11-06)

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4078 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.    

Pritarti

 

 

3.   Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

 

 

 

Siūlome nepritarti Projektui dėl žemiau nurodytų priežasčių.

 

Siūlomas didinti nekilnojamojo turto mokestį neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų

 

Projekto rengėjai nurodo, kad rengiant įstatymo projektą įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijos, teiktos Lietuvos 2018 m. ekonominėje apžvalgoje, Tarybos rekomendacijos dėl 2019 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Lietuvos stabilumo programos ir Tarptautinio valiutos fondo  rekomendacijos.

 

Atkreipiame dėmesį, kad tarptautinių organizacijų rekomendacijos neturėtų būti vertinamos selektyviai. Pavyzdžiui, savo rekomendacijose EBPO aiškiai ir nevienareikšmiškai pabrėžia būtinybę keisti mokesčių struktūrą mažinant darbo mokesčių naštą.[1] Kad mokesčių reforma turėjo būti ambicingesnė mažinant darbo mokesčių naštą, savo išvadose teigia ir Tarptautinis Valiutos Fondas.[2] Kadangi Projektas yra mokesčių pasiūlymo, kuris bus svarstomas kartu su 2020 m. biudžetu, dalis, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3613 stabdomas planuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad Projektu siūlomi pakeitimai atitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijas, nes jose siūloma svarstyti nekilnojamojo turto apmokestinimo keitimą tik darbo apmokestinimo mažinimo kontekste.

 

Projektu siūlomi pakeitimai didins mokestinę naštą

 

Nors įvedus siūlomus pakeitimus prognozuojamas nedidelis – vos 9 mln. eurų siekiantis – biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių didinimas palies apie 37 tūkst. šalies gyventojų. Nors didžiajai daliai mokesčių mokėtojų mokėtina suma būtų santykinai nedidelė, kartelės sumažinimas iki 100 tūkst. eurų prisidės prie tendencijos pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo.

 

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje būtų itin socialiai skausmingas dėl to, kad didžioji dalis mūsų šalies gyventojų gyvena nuosavame būste (žr. pav. žemiau). Lietuvoje tokių gyventojų dalis 2017 m. siekė 89.7 proc., ES vidurkis – 69.3 proc. Vakarų šalyse daugiau gyventojų NT įsigyja kaip investiciją, tačiau Lietuvoje šis mokestis apmokestintų ne išskirtinę kapitalo savininkų klasę, o absoliučią daugumą nekilnojamojo turto savininkų. NT nuomos rinka Lietuvoje sekli tad net ir žemesnes pajamas gaunantys gyventojai nelabai turi adekvačios alternatyvos, tad yra linkę įsigyti nuosavą būstą.

Pabrėžtina, kad ne visi gyventojai turintys didesnio, kaip 100 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, turi galimybių mokėti NT mokestį. 10 proc. gyventojų gyvena būstuose, už kuriuos vis dar moka paskolą, todėl mokestis paliestų ir būsto paskolų turėtojus bei pensininkus. Ypatingai žalingas šis mokestis būtų jei būtų priimtas Finansų rinkos dalyvių mokesčio projektas, kuriuo siūloma apmokestinti finansų įstaigų aktyvus. Šis mokestis neabejotinai būtų perkeltas į paskolų kainas ir kartu su siūlomu NT mokesčiu smarkiai sumažintų būsto prieinamumą gyventojams.

 

Turimas nekilnojamasis turtas neatspindi gyventojų pajėgumo mokėti šį mokestį ir nebūtinai neša pajamas turto turėtojui (pvz., pajamas iš nuomos). Todėl taikant šį mokestį bus situacijų, kuomet gyventojai neturės pajamų šiam mokesčiui susimokėti. Be to, iš turto nuomos gaunamos pajamos, jau ir taip yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM).

 

Turto mokesčiai Lietuvoje jau ir taip nuolat didinami – 2012 m. nekilnojamojo turto mokestis gyventojams įvestas kaip ,,prabangos mokestis” - buvo nustatyta 1 mln. litų (~290 tūkst. eurų) neapmokestinamoji riba. 2015 m. ši riba buvo sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Tad egzistuoja didelė rizika, kad įtvirtinus precedentą, ateityje mokesčio kartelė bus leidžiama vis žemiau. Kadangi mokestis kuo toliau, tuo labiau praranda prabangos apmokestinimo tikslą, naudinga jį persvarstyti iš esmės.

 

Net ir nežeminant ribos, nuo kurios gyventojams atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, vis daugiau gyventojų jį turi jį mokėti, nes turto vertė nuolat auga. Kartu, turto savininkams Lietuvoje kasmet didėja kito nekilnojamojo turto – žemės – mokesčio našta. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais atliekamo masinio vertinimo metu yra nustatytos naujos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, kurios vėliau bus naudojamos mokestinėms (tikėtina - didesnėms) vertėms apskaičiuoti.

 

 

Taip pat Seime svarstomas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas (XIIIP-3653), kuriuo ruošiamasi įvesti infrastruktūros mokestį (savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką), kuris taip pat guls ant naujų būstų savininkų pečių. Tai dar labiau prisidėtų prie keliagubo turto apmokestinimo.

 

Planuojamas mokesčių surinkimas gali būti pernelyg optimistinis. 2018 m. iš planuotų  2.6 mln. eurų NT mokesčio pajamų surinkta vos 1.7 mln. eurų – planas įvykdytas vos 66 proc. Tikėtina, kad sumažinus NT apmokestinimo kartelę ir išplėtus mokėtojų bazę, ši problema dar labiau išryškėtų ir mokesčio pajamos padidėtų ne tiek, kiek planuojama. Ypatingai bandymus vengti NT mokesčio mokėjimo vykdant apsimestinius sandorius sustiprintų prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas. Dėl nustatomų aukštų NT mokesčių tarifų, gyventojams atsiras papildomos paskatos didelės vertės NT registruoti kaip komercinį turtą, kuriam dalyje savivaldybių mokestis būtų net mažesnis, nei taikomas fizinių asmenų turimam nekilnojamajam turtui.

 

Mokestis būtų žalingas gyventojų finansiniam saugumui

 

Atkreipiame dėmesį, kad būsto nuomos pajamos jau yra apmokestinamos GPM. Dar daugiau, vertės prieaugis (skirtumas tarp būsto pardavimo ir įsigijimo kainos) gautas pardavus būstą taip pat yra apmokestinamas. Todėl kelis nekilnojamojo turto objektus turintys ir nuomos pajamas gaunantys gyventojai ir taip prisideda prie visuomenės gerovės.

 

Nekilnojamojo turto, kuris Lietuvoje yra populiariausia investicijos rūšis, papildomas apmokestinimas apribotų gyventojų galimybes pasirūpinti savimi senatvėje ir taip didintų gyventojų priklausomybę nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos. Nekilnojamasis turtas taip pat yra taupymas ir atsidėjimas ateičiai ir šios taupymo priemonės apmokestinimas yra neadekvatus kitų taupymo alternatyvų kontekste.

 

Siūlomas NT apmokestinimo modelis nepagrįstai diskriminuotų dalį gyventojų

 

Kadangi vertinant turto vertę neapmokestinamoji riba taikoma abiejų sutuoktinių turimam turtui bendrai, šeima, auginanti 2 vaikus, mokestį mokėtų tik jų turimo turto vertei perkopus 200 tūkst. eurų. Tačiau, jei 2 vaikus augina vieniša motina ar tėvas arba nesusituokusių asmenų pora, gyvenanti tik vienam iš asmenų priklausančiame būste, šeimos gyvenamajam būstui būtų taikoma 100 tūkst. eurų riba. Taip nepagrįstai vienos šeimos būtų diskriminuojamos kitų atžvilgiu. Atkreipiame dėmesį, kad 200 tūkst. eurų dydžio vertės neapmokestinamoji riba nustatoma asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaikų skaičius šeimoje nėra susijęs su šeimos gaunamų pajamų ar turto verte, todėl yra abejotinas mokesčio lengvatos pasirinkimo kriterijus. 

 

Kitose šalyse, kuriose yra NT mokestis, egzistuoja galimybė būsto įsigijimo palūkanas atskaityti iš mokestinių pajamų

Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo metinių pajamų gali išskaičiuoti per metus sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą gyvenamajam būstui Lietuvoje statyti arba jam įsigyti jeigu kreditas paimtas (arba lizingo sutartis pasirašyta) iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu būstą įsigyjantys gyventojai tokia lengvata pasinaudoti negali.

 

Kitose šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje, JAV) visos ar dalis palūkanų, mokamų už būsto įsigijimą, gali būti atskaitomos iš gyventojo mokestinių pajamų, taip mažinant jam tenkančią mokestinę naštą. Dėl šios priežasties reali NT mokesčio našta yra mažesnė. Lietuvoje siūloma daugiau apmokestinti gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors jis gali būti perkamas paėmus paskolą), tačiau nėra siūloma neapmokestinti būsto paskolos palūkanų. Dėl to, reali mokestinė našta gali būti netgi didesnė nei kitose šalyse.

 

Be to, pagal siūlomą modelį NT mokesčio pajamos patektų į valstybės biudžetą. Daugumoje šalių šio mokesčio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus, o jų panaudojimas siejamas su infrastruktūros kaštais – taip bent dalis sumokėto mokesčio gyventojams sugrįžta per viešąsias paslaugas ir infrastruktūros paslaugas.

Didinamas minimalus NT mokesčio tarifas savivaldybėms apribos jų savarankiškumą

Įstatymo projekto 1 str. siūloma padidinti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo 0,3 procento iki 0,5 procento. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte klaidingai nurodo, kad „įvertinus savivaldybių tarybų sprendimus, kuriuose patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2020 metams, pastebima, kad minimalus 0,3 procento mokesčio tarifas nustatomas pakankamai retai (paprastai apatinė tarifų riba prasideda bent nuo 0,5 procento)“. Atkreipiame dėmesį, kad 15 iš 60 arba ¼ savivaldybių parengusių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2020 m. juose įtvirtino žemesnius nei 0,5 proc. dydžio tarifus. Tai reiškia, kad ketvirtyje šalies savivaldybių didės nekilnojamojo turto mokesčio našta, šioms savivaldybėms taip pat teks pakeisti jau priimtus sprendimus, kas lems papildomą administracinę naštą.

 

Galimybė savarankiškai nustatyti NT mokesčio tarifą itin svarbi savivaldybėms, nes leidžia joms susikurti konkurencinį pranašumą, pritraukti investicijas, ypatingai – plyno lauko investicijas, kurios yra svarbus savivaldybių gerovės šaltinis.

 

Projektas yra siūlomas skubotai, o jo poveikio vertinimas atliktas atmestinai

 

Atkreiptinas dėmesys, kad jei Projektas galiausiai būtų priimtas kartu su 2020 m. biudžetu, nuo jo priėmimo iki įsigaliojimo liktų mažiau nei mėnuo. Mokesčių mokėtojai turi turėti galimybę pasiruošti mokesčių pokyčiams – priimti su padidėjusia mokesčių našta susijusius sprendimus, planuoti savo veiklą ir pinigų srautus.

LR Teisėkūros pagrindų įstatyme (20 str. 3 d.) numatyta, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką [...] įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma tik su biudžetu susijusiems mokesčių įstatymų pakeitimo ar papildymo įstatymams, tačiau Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime pasisakė, kad mokesčių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo taisyklės išimtis negali būti vertinama kaip leidžianti priimant kiekvienų metų valstybės biudžeto įstatymą nesilaikyti šešių mėnesių  mokesčių įstatymų įsigaliojimo termino. Taip pat pažymėtina, kad šis teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Konstitucinis Teismas pateikė itin reikšmingą paaiškinimą, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus toks nukrypimas konstituciškai pateisinamas tik siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Tačiau siūlomo Projekto pateikimo ir svarstymo metu neegzistuoja minėtame teismo nutarime nurodytos svarbų viešąjį interesą sudarančios aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo 6 mėnesių taisyklės.

Projekto poveikio vertinimo pažymoje nėra nurodyta, kokia apimtimi nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kaip Projektas paveiktų gyventojų pajamas, verslo sąlygas regionuose, neįvertinta dvigubo apmokestinimo grėsmė  ir pan. O tai ateityje trukdytų atlikti projekto įgyvendinimo ex post įvertinimą. Tai rodo, kad poveikio vertinimas atliktas atmestinai.

 

Dėl šių priežasčių siūlome:

●    Nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo tvarką.

 

 

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo pritarti Seimo narių

R. Karbauskio,           A. Norkienės ir         A. Širinskienės

2019-11-07 pasiūlymui padidinti nekilnojamo turto neapmokestinamąjį dydį iki 150 000 eurų.

2.

Lietuvos verslo konfederacija

2019-11-21

 

 

 

Lietuvos verslo konfederacija [toliau - LVK) - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones bei asociacijas vienijanti verslo organizacija Lietuvoje. LVK veikla yra pagrįsta asociacijos laisvės principo pagrindu, kuris yra fundamentalus teisės principas, įtvirtintas tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 str. ir kt.), taip pat nacionaliniuose teisės aktuose (LR Konstitucijos 35 str., LR Asociacijų įstatyme). Pagrindinis asociacijos kaip susivienijimo tikslas yra atstovauti verslo bendruomenės interesams, todėl LVK savo veikla siekia kurti palankią aplinką verslui, skatinti rinkos ekonomikos sistemos plėtrą ir kt., o šie tikslai įgyvendinami per socialinį dialogą su institucijomis. Būtent šis Asociacijos veiklos tikslų įgyvendinimo procesas, viešai išreiškiant savo pozicijas, remiantis LR Konstitucijos 25 straipsniu, kuris numato, kad „Žmogus turi teisę

turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informacijų bei idėjas", yra Asociacijos kaip demokratinės visuomenės išraiškos ženklas. Dėl šios priežasties Asociacijos teikiama nuomonė laikytina verslo bendruomenės saviraiškos būdu.

LVK nepritaria Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4078 siūlymui sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. Eurų. Visų pirma, kartelės mažinimas daugiau nei du kartus lems, kad bus apmokestintas nebe prabangus, tačiau viduriniajai klasei priklausantis būstas. Taip pat įstatymo projektas nenumato išimčių dėl vienintelio šeimos būsto, kas gali paliesti senyvo amžiaus vienišus žmones bei jaunas besikuriančias šeimas. LVK nuomone,

vienam būstui, kuriame asmuo arba šeima yra deklaravę gyvenamąją vietą, neturėtų būti taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo to būsto vertės, kadangi asmuo nekilnojamąjį turtą ir taip įsigyja iš apmokestintų pajamų, įsigydamas sumoka pridėtinės vertės mokestį, patiria išlaidų notariniam nuosavybės dokumentų patvirtinimui, be to, daug žmonių (ypač jaunesnio amžiaus) būstą įsigyja su banko paskola, daugelį metų moka palūkanas, kurios

tikėtina iš esmės didės dėl planuojamo įvesti bankų apyvartos mokesčio, o kur dar pastovios investicijos į būsto išlaikymą. Taip pat matomos aiškios problemos su registrų centro vertėmis, kadangi didžiuosiuose miestuose esantis turtas dažniausiai yra įvertintas  arti rinkos vertės, tačiau turtas tu ri dirbtinai sumažintą vertę.

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo pritarti Seimo narių

R. Karbauskio,           A. Norkienės ir         A. Širinskienės

2019-11-07 pasiūlymui padidinti nekilnojamo turto neapmokestinamąjį dydį iki 150 000 eurų.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

 

Pasiūlymo teikėjas, data

 

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

 

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: kiekvieno nekilnojamojo turto objekto tinkamam funkcionavimui būtina išvystyta infrastruktūra – gatvės, šaligatviai, apšvietimas, viešasis transportas, želdiniai ir kt. Kuo geriau sutvarkyta aplinka, tuo didesnė yra statinio vertė ir tuo daugiau naudos jame galima sukurti.

Nekilnojamojo turto mokesčio, kuris atitenka savivaldybėms, paskirtis yra infrastruktūros aplink statinius plėtra.

Kiekvienas lengvatos pritaikymas reiškia, kad už to statinio aplinkos tvarkymą sumoka kiti mokėtojai, o trūkstant lėšų infrastruktūra būna prastai išvystyta.

Valstybės kontrolė yra pastebėjusi, kad lengvatų sąrašas yra nesisteminis, sudarytas lobistiniais pagrindais, ir nėra socialiai teisingas.

Galią spręsti dėl kiekvienos lengvatos taikymo ar netaikymo turėtų priimtų vietos savivaldybės taryba, kurios nariai geriausiai gali susipažinti su kiekvieno objekto situacija. Valstybė turėtų kuo mažiau nurodinėti savivaldybėms dėl lengvatų taikymo, nes tai tiesiogiai veikia jų biudžetus. Dabar savivaldybių tarybos gali pačios spręsti kiek ir kaip mažinti nekilnojo turto mokestį, todėl daugumos lengvatų minėti įstatyme nebūtina, o palikti tik tas, dėl kurių yra tarptautiniai susitarimai arba tai turi strateginę ar svarbią socialinę reikšmę valstybės interesams.

Pasiūlymas:

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui. Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

 

1.2

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: menininkai yra remiami valstybės per tikslines paramos programas, o kūryba, iš kurios yra uždirbamas pelnas, neturėtų būti išskirta lengvata. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

 

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui. Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

1.3.

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Valstybės kontrolė yra ne kartą pastebėjusi, kad savivaldybės savo turtą valdo nesilaikydamos gerosios valdymo praktikos, todėl lengvatos panaikinimas būtų geras būdas didinti skaidrumą, atsakingumą, efektyvumą ir aiškumą.

Yra atvejų, kai savivaldybės valdo nekilnojamąjį turtą kitų savivaldybių teritorijoje ir trūksta argumentų, kodėl jos turi būti iškart atleistos nuo mokesčio, nebent vietos politikai taip nutartų.

 

Pasiūlymas:

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.4

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: į laisvųjų ekonominių zonų teritorijos infrastruktūrą valstybė, ES ir savivaldybės investuoja labai daug lėšų, todėl įsitvirtinusios įmonės galėtų investicijas grąžinti per NT mokestį. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.5

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: bankrutavusios įmonės turi administratorių, kuris valdo turtą, iš kurio galima uždirbti, todėl pats įmonės statusas neturėtų suteikti privilegijos iškart įgyti lengvatą. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.6

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Pats pasiskelbimas religine organizacija neturėtų iškart suteikti lengvatos, o dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.7

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi turėti išskirtinių sąlygų suteikti galimybę nemokėti mokesčio.

 

Pasiūlymas:

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.8

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik neįgaliųjų asociacijos, nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

 1.9

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.10

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.11

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.12

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: profesinių sąjungų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju vertėtų pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių, kuriuos moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.13

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: asociacijų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju vertėtų pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių, kuriuos moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.14

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: įstaiga, kuri vykdo komercinę investicinę veiklą, kasmet uždirba pelną, neturėtų būti apdovanota lengvata nemokėti mokesčių.

 

Pasiūlymas:

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.15

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai: meno kūrėjų organizacijų misija nėra nekilnojamojo turto valdymas, o jeigu toks yra, tai kiekvienu atveju vertėtų pagrįsti, kodėl visuomenė turi suteikti lengvatą nemokėti mokesčių, kuriuos moka kiti. Dėl kiekvieno atvejo geriau, kad spręstų savivaldybės politikai.

 

Pasiūlymas:

18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus

1.16

Seimo narys Kęstutis Masiulis

2019-11-07

1

 

 

 

Argumentai: nekilnojamojo turto mokestis, pagal gerąją kitų šalių patirtį, yra renkamas tam, kad savivaldybės galėtų sutvarkyti reikiamą infrastruktūrą aplink tą nekilnojamąjį turtą. Pastatyti žibintus, nutiesti gatves ir šaligatvius, pasodinti krūmų bei medžių, nušienauti žolę, nukasti sniegą. Taigi ir Lietuvoje pajamos turėtų atitekti savivaldybėms, o ne valstybei.

Lietuvoje savivalda nesavarankiška, nes neturi lėšų veikti nepriklausomai. Lietuvoje iš nekilnojamojo turto surenkama vos 7,6 proc. savivaldybių biudžetų, kai kitose išsivysčiusiose šalyse tokios pajamos sudaro esminę dalį – Jungtinėse Amerikos Valstijose 73 proc., Jungtinėje Karalystėje 99 proc., Kanadoje 84 proc., Australijoje 100 proc.

 

Pasiūlymas:

 

3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus.

Be kita ko, be to, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio už fizinių asmenų turimą nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą jau yra suplanuotos ir įtrauktos į 2020 m. valstybės biudžetą.

2.

Seimo nariai:

Ramūnas Karbauskis, Aušrinė Norkienė

Agnė Širinskienė

2019-11-07

2

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus ekspertų pastabas, didintina vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 220 000 eurų.“

Pritarti

 

3.1

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

 

1

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo autoriai, Įstatymu nustatė skirtingas ir aiškiai apibrėžtas nekilnojamojo turto vertės sumas, nuo kurių yra nustatyti skirtingi ir aiškiai apibrėžti mokesčių tarifai (mokami nuo sumos, viršijančios neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto dydį). Kadangi tik pačios savivaldybės prognozuoja savo pajamas, investicinius projektus, infrastruktūros sukūrimą, užimtumą ir tik jos geriau žino savo gyventojų bei ūkio subjektų poreikius, lūkesčius bei galimybes, todėl Įstatymo projekte reikia nustatyti, kad mokesčio tarifą nusistato konkrečios savivaldybių tarybos.

Taip pat siūloma neskirstyti mokamų mokesčių už nekilnojamąjį turtą į skirtingus biudžetus, o mokamą mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, viršijančios neapmokestinamąjį turto dydį, įskaityti ne į valstybės biudžetą, o į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą.

Šio pasiūlymo iniciatoriai siūlo atsisakyti lengvatų, kurios iškreipia visą mokestinę sistemą. Manome, kad tikslinga papildyti Įstatymo projektą nurodant, kad mokestį už nekilnojamąjį turtą moka juridiniai asmenys, kurie verčiasi žemės ūkio veikla bei Lietuvos bankas.

 

Pasiūlymai:

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 0 procento iki 3 2 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto Iniciatorių pasiūlymui nekilnojamojo mokesčio tarifą nustatyti nuo 0,5 iki 3 proc.

Įvertinus savivaldybių tarybų sprendimus, kuriuose patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2020 metams, pastebima, kad minimalus 0,3 procento mokesčio tarifas nustatomas pakankamai retai (paprastai apatinė tarifų riba prasideda bent nuo 0,5 procento).

3.2

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

1

 

 

 

Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nekilnojamojo turto mokestinės vertę, nuo kurios bus taikomas mokesčio tarifas  ir kKonkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes,

2) priežiūros būklę, apleistumą,

3) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį);

4) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Nepritarti

Pateiktas siūlymas iš esmės reikštų, kad savivaldybių tarybos galėtų reguliuoti mokesčio objektą, kas nebūtų suderinama su mokesčių teisinio reguliavimo principais.

3.3

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

1

 

 

 

Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu savivaldybės taryba iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų nenustato konkrečių mokesčio tarifų arba po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų keičia nustatytus mokesčio tarifus, atitinkamą mokestinį laikotarpį tos savivaldybės teritorijoje taikomas 0,3 procento praeito laikotarpio mokesčio tarifas“

Pritarti

Pateiktas siūlymas nereikalauja papildomų pakeitimų, kadangi jis yra  įgyvendintas jau priimtomis ir nuo 2020 m. įsigaliosiančiomis įstatymo pataisomis (2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2244)

3.4

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

2

 

 

 

Pripažinti 6 straipsnio 4 dalį netekusią galios.

4. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui  nustatyti neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.

3.5

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

2

 

 

 

Pripažinti 6 straipsnio 5 dalį netekusią galios.

5. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

1) neapmokestinamąjį dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

2) 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;

3) 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nepritarti

Komitetas pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui  nustatyti neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.

3.6

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

2

 

 

 

Pripažinti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą netekusiu galios

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.

Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

3.7

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

2

 

 

 

Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 9  punktą netekusiu galios.

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.

Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

3.8

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

2

 

 

 

Pripažinti 7 straipsnio 2 dalies 17 punktą netekusiu galios.

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

 

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.

Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

3.9

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Viktorija Čmilytė – Nielsen,

Kęstutis Glaveckas

Eugenijus Gentvilas

Virgilijus Alekna

Ričardas Juška

2019-11-13

1

 

 

 

Pripažinti įstatymo 14 straipsnio  3 dalį netekusia galios

 „3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlymui.

Be to, šiame etape, Komitetas nesiūlo nagrinėti įstatyme nustatytų lengvatų naikinimo.

Pagal Seimo nario pateiktą pasiūlymą, siūlomas reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 m., tačiau reikia įvertinti, kad savivaldybių tarybos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui jau yra nustačiusios.

4.1

Seimo narys Algirdas Butkevičius

2019-11-14

4

 

 

N

Argumentai: Nekilnojamojo turto objektų mokestinė vertė nustatoma Registrų centro atliekamu masiniu vertinimu, tačiau neretai tokiu būdu nustatyta turto vertė gerokai skiriasi nuo realios rinkos vertės. Turto vertinimo ekspertų nuomone, skirtumai  neretai siekia 20-40 procentų, ir Registrų centro nustatomos vertės visuomet mažesnės. Pvz., žiniasklaidoje buvo skelbta, kad žurnalistams patikrinus kelis atsitiktinius butus Stiklių gatvėje, Vilniaus Senamiestyje, dažniausiai jų vertė svyruoja apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, bet ieškant „atsitiktinai“ nebuvo aptiktas nei vienas butas, brangesnis nei 220 tūkst. eurų.

Vidutines rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas penkerius metus.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti Registrų centrui prašymą mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą. Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.

Atsižvelgiant į tai siūloma, kad:

1)   nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas 5 metus kaip yra dabar;

2)   individualų turto vertinimą galėtų inicijuoti ir mokesčių administratorius.

Pasiūlymas liestų masiniu vertinimu nustatomą nekilnojamojo turto vertę, t. y. komercinio naudojimo, taip pat gyvenamosios, sodų, garažų ir pan. paskirties nekilnojamąjį turtą.

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant esamą 3 straipsnį) ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1.Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:

1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus“.

2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo (šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) arba vietos mokesčių administratoriaus prašymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.“

 

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai kiekvienais metais.“

Nepritarti

Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma kas 5 metus nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu.

Toks mokestinės vertės nustatymas yra pripažįstama gerąja praktika ir visų pirma užtikrina mokesčio prognozuojamumą ir stabilumą mokesčio mokėtojams (toks principas taikomas ir apskaičiuojant žemės mokestį), be to, įstatymas suteikia įgaliojimus Vyriausybei esant nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai pasikeitus nekilnojamojo turto kainoms, inicijuoti mokestinės vertės nustatymą ir nepraėjus 5 metų terminui.

 

Suteikti papildomus įgaliojimus mokesčių administratoriui inicijuoti individualų vertinimą nebūtų tikslinga, kadangi mokesčių mokėtojas niekaip neįtakoja mokestinės vertės nustatymo (ji nustatoma masiniu būdu), todėl būtų neaišku, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais remiantis mokesčių administratorius turėtų inicijuoti individualų vertinimą, tai užprogramuotų ginčus, kodėl vienu atveju mokesčių administratorius inicijuoja individualų vertinimą, o kitu ne (jei visais atvejais kai vertė  skiriasi 20 proc. – tai pareikalautų neadekvačių mokesčių administratoriaus resursų). Be to, tai iš esmės galėtų paneigti paties masinio nekilnojamojo turto vertinimo, kaip proceso, paskirtį, nes mokesčių administratorius turėtų/galėtų pervertinti visą Lietuvoje esantį turtą (patenkantį į mokesčio objektą).

 

4.2

Seimo narys Algirdas Butkevičius

2019-11-14

4

 

 

N

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu

Papildyti įstatymą 101 straipsniu:

101 straipsnis. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymas vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva

1. Vietos mokesčių administratorius turi teisę inicijuoti nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

2. Jei  turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, vietos mokesčių administratorius  turto vertintojui pateikia prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą.

3. Šį prašymą turto vertintojas išnagrinėja ir sprendimą priima per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

4. Turto vertintojas apie vietos mokesčių administratorius prašymo gavimą ir priimtą prašymo sprendimą informuoja mokesčių mokėtoją ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atitinkamai prašymo gavimo dienos arba sprendimo priėmimo dienos.

5. Turto vertintojo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus.

 

4.3

Seimo narys Algirdas Butkevičius

2019-11-14

 

 

 

N

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 6, 7, 8 ir 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nepritarti

Žr. Aukščiau išdėstytus argumentus.

 

5.

Seimo narys Mykolas Majauskas

2019-11-21

2

 

 

 

Argumentai:

Nekilnojamo turto (toliau – NT) mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIIIP-4078 numatoma sumažinti ribą, kurią pasiekus fiziniams asmenims būtų taikomas NT mokestis. Tačiau įstatymo projekte (o vėliau ir pakoreguotame projekto rengėjų siūlyme) nepakankamai įvertinami sunkumai, su kuriais galimai susidurs į mokesčio ribas pateksiančios šeimos, kuriose vaiką (-us) augina tik vienas iš tėvų. Vadovaujantis dabartinio siūlymo logika, trijų asmenų šeimos (susidedančios iš dviejų tėvų ir vieno vaiko) neapmokestinamas turtas bus 300 tūkst. eurų, tuo tarpu nepilnai trijų asmenų šeimai, kurioje vieniša mama ar tėtis augina du vaikus, NT bus apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos. Atsižvelgiant į faktą, jog du dirbantys asmenys yra kur kas geresnėje finansinėje padėtyje nei vaikus auginantis vienišas asmuo, siūlomas mokesčio modelis nėra teisingas. Sąlyginai didelės vertės NT ne visuomet parodo asmens gaunamų pajamų lygį, dažnai toks turtas įgyjamas didelių paskolų pagalba, kurių padengimas, pavyzdžiui, skyrybų atveju, užtraukia milžinišką finansinę naštą (ypatingai auginant vaikus). Norint, jog įstatymas būtų socialiai teisingesnis, su didesnėmis rizikomis susiduriantiems namų ūkiams būtina sudaryti geresnes NT mokesčio taikymo sąlygas, geriau atitiksiančias jų realią padėtį.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi, ir išdėstyti ją taip:

3. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais, ir išdėstyti juos taip:

8) asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 300 000.

9) Asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, vieniems auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo šios dalies 6 punkte nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 400 000.“

Nepritarti

Komitetas pritaria Iniciatorių pateiktam įstatymo projektui  nustatyti neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį iki 150 000 eurų.

 

          6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kaimo reikalų komitetas

2019-11-27

 

 

 

 

Daryti svarstymo komitete pertrauką iki kol Vyriausybė pateiks išvadą dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4078.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-10-17 Lietuvos Respublikos Seime registravo analogišką Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo  projektą Nr. XIIIP-4020, kuriam po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė ir grąžino Iniciatoriams tobulinti.

Komitetas, svarstydamas projektą Nr. XIIIP-4078 apsisprendė neapmokestinamąjį nekilnojamojo turto vertės dydį nustatyti 150 000 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Komiteto nuomone, Vyriausybės išvados prašyti nėra tikslinga.

 

 

6. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4078, atsižvelgiant Seimo narių R. Karbauskio,  A.  Norkienės ir A. Širinskienės 2019-11-07 pasiūlymą bei Komiteto išvadoms.

7. Balsavimo rezultatai: už - 5 ; prieš - 3 ; susilaikė - 2 (komiteto pirmininko balsas lemiamas).

           

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas.

 

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 ir   

 

 

PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4078(2) ir jo lyginamasis variantas. 

 

  

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Valius Ąžuolas

s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė

 

ir 



[1] https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2018-OECD-economic-survey-overview.pdf, 28 psl.

[2] https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2019/07/30/Republic-of-Lithuania-2019-Article-IV-Consultation-Press-Release-Staff-Report-48537?cid=em-COM-123-39262 , 3 psl.