Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 298

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
P. SAUDARGAS

 


 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me rug­sė­jo 12 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Po­sė­dį pra­dė­si­me nuo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo. Pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tės, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės 75-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Po­sė­dy­je da­ly­vau­ja Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji. Pra­šau pa­gerb­ti sig­na­ta­rės at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū. Kvie­čiu pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais apie Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę V. Ja­su­kai­ty­tę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą R. Gu­dai­tį. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ro­mo Gu­dai­čio kal­ba

 

R. GUDAITIS. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir ko­le­gos, mie­li V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­ji. Mes čia tik iš pa­ro­dos at­ėjo­me, žiū­rė­jo­me da­bar nuo­trau­kas, iko­nog­ra­fi­nę me­džia­gą apie mū­sų ko­le­gę. Aš su di­de­liu džiaugs­mu su­ži­no­jau, kad Tau­ra­gės te­at­re yra pa­sta­ty­tos jos „Gol­go­tos vy­nuo­gės“, kad „Gol­go­tos vy­nuo­gės“ bus ro­do­mos Ber­nar­di­nų baž­ny­čio­je spa­lio mė­ne­sį. Nuo­šir­džiau­sia pa­dė­ka jums, at­ra­du­siems lai­ko šian­dien pa­mi­nė­ti V. Ja­su­kai­ty­tę, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę, mū­sų ko­le­gę ir se­sę, žy­mią lie­tu­vių ra­šy­to­ją, Są­jū­džio ir At­gi­mi­mo žmo­gų.

Są­jū­dis at­ėjo, anot J. Mar­cin­ke­vi­čiaus, iš to­li, pra­de­dant pir­muo­ju tau­ti­niu at­gi­mi­mu, sa­va ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, tau­tos ko­vo­mis už sa­vo lais­vę, bet jis at­ėjo ir su bran­džio­mis, ori­gi­na­lio­mis as­me­ny­bė­mis, jų veik­la ir po­zi­ci­ja, jų kū­ry­ba. V. Ja­su­kai­ty­tė, kaip ryš­ki ir ta­len­tinga po­etė, pro­zi­nin­kė, dra­ma­tur­gė, jau bu­vo verž­te įsi­ver­žu­si į lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą. Ug­nin­go tem­pe­ra­men­to kū­rė­ja, de­biu­ti­nę kny­gą pa­va­di­nu­si „Ug­nis, ku­rią rei­kia per­ei­ti“, ne­ga­lė­jo lik­ti nuo­ša­ly­je, kai At­gi­mi­mo ir Są­jū­džio me­tu tau­ta pa­ki­lo šven­tai ko­vai už sa­vo lais­vę. Liu­di­ju, ji bu­vo su mu­mis dar Są­jū­džio prieš­auš­ry­je, Ra­šy­to­jų są­jun­go­je ir vi­sur, kur rei­kė­jo ra­šy­to­jos žo­džių, kur jaus­min­go V. Ja­su­kai­ty­tės bal­so rei­kė­jo. Bu­vo tie­si ir drą­si. Kū­ry­ba jai vie­nai bū­din­gu vi­suo­me­ni­niu vei­ki­mu…

Su­si­vie­ni­ju­sių ben­dram tiks­lui – ne­pri­klau­so­my­bei – tuo me­tu ne­sti­go. Ta­čiau ne­pa­mirš­ki­me tuo­me­ti­nio li­te­ra­tū­ros vaid­mens, ra­šy­to­jų au­to­ri­te­to. Ra­šy­to­jų, su­sie­ju­sių sa­vo li­ki­mą su Są­jū­džiu ir At­gi­mi­mu, bū­ry­je Vid­man­tė iš­si­sky­rė lai­ky­se­na, tar­si pri­min­da­ma mums ir Lie­tu­vai di­dži­ą­sias mo­te­ris – G. Pet­ke­vi­čai­tę-Bi­tę ir Že­mai­tę. Tik­rai ne­at­si­tik­ti­nai Vid­man­tė pa­ra­šė pui­kią pje­sę apie pas­ta­rą­ją ra­šy­to­ją. Tik­rai ne­at­si­tik­ti­nai mil­ži­niš­ko pa­si­se­ki­mo su­lau­kė šis I. Bu­čie­nės re­ži­suo­tas spek­tak­lis, ir tai tuo me­tu, ka­da dė­me­sys te­at­rui bu­vo ge­ro­kai pri­blė­sęs.

Vi­si pri­si­me­na­me Są­jū­džio sro­ves ir įtek­mes. Toks bu­vo Vid­man­tės ve­da­mas Lie­tu­vos ka­rei­vių mo­ti­nų są­jū­dis, ko­vo­jęs už mū­sų jau­nuo­lius so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je, už sau­gų jų su­grį­ži­mą na­mo į Tė­vy­nę. Šį rei­ka­la­vi­mą Vid­man­tė Mo­te­rų są­jun­gos var­du karš­tai iš­klo­jo į akis M. Gor­ba­čio­vui. To­kia bu­vo Vid­man­tė kul­tū­ri­nė­se „Sie­ty­no“ kul­tū­ros fon­do ini­cia­ty­vo­se. Su­si­ti­ki­mas su B. Braz­džio­niu. Jo jau­di­nan­čios odi­sė­jos po pa­si­ilg­tą­ją Lie­tu­vą. Juk vi­sur vy­ku­si Vid­man­tė, jai or­ga­ni­zuo­jant, įkvėp­tus vid­man­tiš­kus san­ty­kius su po­ezi­ja ir skai­ty­to­ju nu­spal­vi­nant.

Vid­man­tės veik­la ne­ga­lė­jo lik­ti ne­pa­ste­bė­ta rin­ki­muo­se į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą Vil­ka­viš­kio apy­gar­do­je. Ko­vo 11-ąją V. Ja­su­kai­ty­tė ryž­tin­gai bal­sa­vo už ne­pri­klau­so­mos de­mo­kra­tinės Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mą. Ir tai yra is­to­ri­nis fak­tas. Ra­šy­to­jas, me­ni­nin­kas ir par­la­men­tas, me­ni­nės psi­cho­lo­gi­jos ne­nu­spė­ja­mu­mas ir ra­cio­na­lu­mas kaip bū­ti­na par­la­men­ti­nio dar­bo me­to­do­lo­gi­nė są­ly­ga. Ne­nu­stygs­tan­ti, ne­rims­tan­ti V. Ja­su­kai­ty­tė Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je de­monst­ra­ty­viai ša­li­no­si frak­ci­jų ir par­ti­jų, li­ko tik­rai ne­pri­klau­so­ma, tik­rai prin­ci­pin­ga ir ko­vin­ga, įtai­gi ir ne­tei­sy­bę de­mas­kuo­jan­ti, bal­sa­vo taip, kaip lie­pė šir­dis, dau­ge­liu at­ve­jų dėl ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės kon­sti­tu­cin­gu­mo ir įsta­ty­mų tei­si­nės es­mės. Gal ne tiek daug par­la­men­ti­nių pa­siū­ly­mų, karš­tai pra­dė­tų, bet ne­spė­tų už­baig­ti dar­bų, už­tat kaip drą­siai ei­da­vo į tri­bū­ną Vid­man­tė, kai rei­kė­jo ko­le­gų su­si­tel­ki­mo ir vie­ny­bės. To­kia bū­da­vo ji šiuo­se rū­muo­se rūs­čiau­sio­mis, dra­ma­tiš­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis, to­kia ji iš­lie­ka mū­sų at­min­ty­je – Tau­tos pa­šauk­to­ji, Ne­pri­klau­so­my­bei ir tik­tai Tau­tai at­skai­tin­ga, iš­di­di ir ver­ta to­kia bū­ti.

Vid­man­tė tarp tų kū­rė­jų, ku­rie su­si­de­gi­na, su­de­ga per anks­ti. „Ug­nis, ku­rią rei­kia per­ei­ti“ – toks pir­mos kny­gos pa­va­di­ni­mas ir jos fa­ta­liš­kai po­ezi­jai, ir pro­zai, ir gy­ve­ni­mui. Ra­šė daug, lei­do kny­gą po kny­gos, bu­vo po­pu­lia­ri, go­džiai skai­to­ma, ta­čiau už li­te­ra­tū­ros, me­ni­nių idė­jų ir emo­ci­jų lau­ko. Per tie­si, nie­ka­dos ne­si­lanks­tan­ti, ne­dip­lo­ma­tiš­ka, grei­tai už­si­plieks­da­vo, re­a­guo­da­vo spon­ta­niš­kai. Kar­tais toms re­ak­ci­joms rei­kė­jo ir ra­mes­nio ap­gal­vo­ji­mo, api­ben­dri­ni­mų, ta­čiau to­kie da­ly­kai ne Vid­man­tei, my­li­mai ir lau­kia­mai, ta­čiau, de­ja, ir prie­šiš­ku­mo su­si­lau­kian­čiai. Kam čia pa­tiks pro­tes­tuo­jan­čio­ji prieš for­ma­lią, ra­mią, reg­la­men­ti­nę ap­lin­ką ne vien kū­ry­bi­nė­je, ne vien sa­vo kū­ry­bi­nė­je są­jun­go­je, kaž­ko­dėl be­si­grie­bian­ti ne­de­ran­čių veik­lų, prie­šin­gų ra­šy­to­jos pri­gim­čiai ir pa­šau­ki­mui? Da­bar gal­vo­ju, ga­lė­da­vo­me bū­ti ir tak­tiš­kes­ni, kai tai jai pri­min­da­vo­me. Ko­dėl, ko­kia tei­se pri­min­da­vo­me, kam?

Di­džio­ji dva­si­nė at­ra­ma – my­li­mas vy­ras V. Di­nei­ka, šei­ma, duk­ra, sū­nūs – bran­giau­sias gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos leit­mo­ty­vas. Dar nuo „Ste­buk­lin­gos pa­tvo­rių žo­lės“ iki kū­ri­nių, pa­ra­šy­tų Su­ba­čiaus gat­vė­je, vir­šum bu­vu­sio ge­to. Ei­lė­raš­čių cik­lai, rin­ki­niai, ro­ma­nai – tar­si vie­na vie­nin­te­lė V. Ja­su­kai­ty­tės po­eti­nio įkvė­pi­mo kny­ga. Ta­čiau be jos dar sig­na­ta­rės at­sa­ko­my­bė už sa­vo­sios vals­ty­bės li­ki­mą, aist­rin­gas sa­vo­sios tie­sos sa­ky­mas ir ieš­ko­ji­mas, ir klai­dos, ku­rių ne­lem­ta iš­veng­ti.

Iš pa­sa­lų klas­tin­gai puo­lė li­ga. Pa­ti gy­dan­ti ki­tus, tu­rin­ti hip­no­ti­zuo­jan­čių ga­lių, ne vie­nam iš mū­sų, bė­dai iš­ti­kus, tą Vid­man­tės gy­dy­mą te­ko pa­tir­ti, o su ne­pa­gy­do­mai su­sir­gu­sio­mis ko­le­gė­mis B. Ne­dzins­kie­ne, R. Ho­fer­tie­ne ji li­ko iki pas­ku­ti­nio jų ato­dū­sio. Vid­man­tė grū­mė­si su li­ga ir vis grįž­da­vo į gy­ve­ni­mą ir kū­ry­bą. Aš pa­svei­kau, sa­kė ji tą pas­ku­ti­nį kar­tą su­grį­žu­si. Kny­goms, jų bus ne­ap­rė­pia­mai daug, vai­kams, gy­ve­ni­mui su­grį­žu­si. Tu ne­mir­si, Vid­man­te, gal­vo­jau ta­da. Ža­vi, vi­ta­liš­ka, gy­ve­ni­mą ir žmo­nes my­lin­ti, lem­tį, skai­ty­to­jus ir sa­ve už­bu­rian­ti – ne­mir­si! Ne vie­nas taip gal­vo­jo­me. O Vid­man­tė il­gai įtai­giai pa­sa­ko­jo, ko­dėl da­bar bus svei­ka, lais­va nuo vi­sų rū­pes­čių, tik kū­ry­bai pa­si­šven­tu­si ir ne­pri­klau­so­ma nuo pi­ni­gų lei­dy­bai, pa­ra­šys dar dau­gy­bę kny­gų. Ji ra­šys, o Lie­tu­va skai­tys ir lauks. Ta­da ji vėl. To­dėl ne­už­ge­so dan­gaus skliau­te V. Ja­su­kai­ty­tės žvaigž­dė, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės, poe­tės, pro­zi­nin­kės, di­de­liu ta­len­tu ap­do­va­no­tos kū­rė­jos žvaigž­dė, to­dėl „Po mū­sų ne­be­bus mū­sų“ tė­ra tik pui­kaus ro­ma­no pa­va­di­ni­mas.

Mes len­kia­mės V. Ja­su­kai­ty­tės žy­giui į am­ži­nin­kų ir vis ki­tų kar­tų šir­dis. Die­vas mirš­ta vie­ni­šas – taip pat tik me­ta­fo­ra. Įskė­lu­sio­ji die­viš­ką­ją kū­ry­bos ki­birkš­tį mums ir kar­tų kar­toms po mū­sų ne­mirš­ta. Tai ne mū­sų jai de­di­kuo­ta me­ta­fo­ra, o Vid­man­tės sie­los tes­ta­mentas mums. Ačiū už jū­sų dė­me­sį V. Ja­su­kai­ty­tei. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui R. Gu­dai­čiui už jaut­rią kal­bą.

Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Sei­mo na­rį R. Šar­knic­ką.

 

Sei­mo na­rio Ro­ber­to Šar­knic­ko kal­ba

 

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF*). Ger­bia­mi ar­ti­mie­ji, ger­bia­mas sig­na­ta­ras R. Gu­dai­tis jaut­riai pa­pa­sa­ko­jo apie ko­le­gę is­to­ri­ją, apie jos kū­ry­bą, tur­būt ne­kar­to­siu. No­riu pa­dė­ko­ti Sig­na­ta­rų rū­mams ir žmo­nėms, ku­rie pa­siū­lė man pri­sta­ty­ti šią iš­ki­lią as­me­ny­bę. Iš tik­rų­jų esu su­jau­din­tas.

Ger­bia­ma sig­na­ta­rė V. Ja­su­kai­ty­tė yra iš­lei­du­si ke­tu­ris po­ezi­jos rin­ki­nius, dvi apy­sa­kų kny­gas, pa­ra­šiu­si pje­sių, sce­na­ri­jų ki­no fil­mui „Žo­lės šak­nys“, Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio da­ly­vė, 1990–1992 me­tais bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tė, dir­bo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­si­jo­je.

Apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą po­li­ti­kė, ra­šy­to­ja sa­kė: „Ėjau tuo ke­liu vi­są gy­ve­ni­mą ve­da­ma šir­dies ir in­tui­ci­jos.“

Ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė itin ryš­kiai įsi­mi­nė At­gi­mi­mo me­tais lie­tu­vių ra­šy­to­jų su­si­ti­ki­mą su tuo­me­ti­niu So­vie­tų Są­jun­gos Pre­zi­den­tu M. Gor­ba­čio­vu. Tuo­met Vil­niu­je į M. Gor­ba­čio­vo pa­sa­ky­mą, kad de­rė­tų at­sar­giai žvelg­ti į Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­sta­ty­mą, ra­šy­to­ja drą­siai at­sa­kė: „Gul­si­me ant bė­gių, bet Ne­pri­klau­so­my­bės vis tiek rei­kės.“

Vė­liau, pa­su­ku­si į po­li­ti­ką, ne vi­suo­met su­tik­da­vo su pa­ran­kia po­li­ti­ka, kas su­kė­lė bū­re­lį jos kri­ti­kų. Dėl to ra­šy­to­ja smar­kiai iš­gy­ve­no, nors tu­rė­jo di­de­lį vi­suo­me­ni­nin­kų pa­lai­ky­mą.

Ne pa­slap­tis, sig­na­ta­rė bu­vo ap­do­va­no­ta įžval­gos do­va­na. Ji pir­miau nei ki­ti nu­ma­nė, nu­ma­tė ne vie­ną Lie­tu­vos įvy­kį, vie­no ar ki­to po­li­ti­ko iš­kė­li­mą ar kry­tį ir ypač skau­džiai iš­gy­ve­no po­li­ti­kų nu­to­li­mą nuo Tau­tos ver­ty­bių, kad ne­si­lai­ko­ma Kon­sti­tu­ci­jos, dėl ku­rios pa­ti yra bal­sa­vu­si. „Mū­sų po­li­ti­ka grin­džia­ma eko­no­mi­ka, bet daž­niau­siai tai yra dū­mų už­dan­ga. Daž­niau­siai vis­kas bai­gia­si ki­taip. Ši po­li­ti­ka mo­ra­lės ne­tu­ri“, – iš šių jos žo­džių ga­li­ma su­pras­ti, kad sig­na­ta­rė bu­vo drą­si mo­te­ris, ne­bi­jan­ti pa­sa­ky­ti tie­sos, bu­vo nar­si ko­vo­to­ja dėl Lie­tu­vos ver­ty­bių ir tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mo bei jos tęs­ti­nu­mo iš­sau­go­ji­mo. Sa­ky­da­vo: „Ne­tie­sa, kad po­li­ti­kai ne­rei­kia lai­ky­tis mo­ra­lės prin­ci­pų. Aiš­kiau­sias įro­dy­mas – na­ciz­mas ir ko­mu­nis­ti­nis lai­ko­tar­pis. Vi­sos ša­lys tu­ri sa­vo pa­ma­ti­nes ver­ty­bes, ku­rių nie­ka­da ne­at­si­sa­ko, ku­rias daž­nai gi­na gin­klu, vie­nos iš jų – kal­ba, kul­tū­ra, et­ni­nės že­mės, tra­di­ci­jos. Su te­ri­to­ri­jo­mis bū­na vis­ko, bet kai iš­nyks­ta kal­ba ir kul­tū­ra, tau­tos ne­bė­ra, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja per­ei­na sve­ti­miems. Ne­kal­bė­siu apie kal­bi­nius da­ly­kus, jau tiek pri­ra­šė fi­lo­lo­gi­jos spe­cia­lis­tai, pro­fe­so­riai, ta­čiau da­liai po­li­ti­kų nė mo­tais, tar­si ne­mo­kė­tų ne tik skai­ty­ti, bet ir ne­su­pras­tų, kas yra kal­bo­ty­ros mo­ks­las, pa­gal ku­rį spren­džia­ma ap­skri­tai apie mū­sų kal­bos kul­tū­ros rai­dą. Pa­slėp­tas su­ma­ny­mas – kiš­tis prie vie­to­var­džių“, – ta­da kal­bė­jo sig­na­ta­rė.

Ne­abe­jo­ju, kad jei­gu sig­na­ta­rė bū­tų tarp mū­sų, grei­čiau­siai dirb­tų Kul­tū­ros ko­mi­te­te ir at­sa­kin­gai dirb­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros lau­ke, puo­se­lė­tų tra­di­ci­jas, rū­pin­tų­si jų iš­sau­go­ji­mu įsta­ty­mi­niu lyg­me­niu, drą­siai pa­si­sa­ky­tų, kas da­bar ne taip vyks­ta Lie­tu­vo­je, ne­bi­jo­tų pa­prieš­ta­rau­ti Sei­mo pri­ima­miems spren­di­mams, net jei jos nuo­mo­nė ne­ati­tik­tų dau­gu­mos Sei­mo na­rių po­zi­ci­jos. Ji drą­siai pa­si­sa­ky­tų už lie­tu­vy­bės, lie­tu­viš­kų sim­bo­lių, lie­tu­viš­kų tra­di­ci­jų ir ver­ty­bių, lie­tu­viš­kos kul­tū­ros ir lie­tu­vių kal­bos iš­sau­go­ji­mą bei puo­se­lė­ji­mą. Sig­na­ta­rė jau ta­da nu­jau­tė, kas lau­kia Lie­tu­vos at­ei­ty­je. At­ro­do, kad vis­kas ir pil­do­si.

Ger­bia­mi ko­le­gos, te­gu šis pri­mi­ni­mas apie sig­na­ta­rę V. Ja­su­kai­ty­tę lie­ka mums kaip žen­klas, kad lie­tu­vių kal­ba, kul­tū­ra yra mū­sų tau­tos gin­klai. Pri­si­min­ki­me, kaip su­si­ki­bę ran­ko­mis su lie­tu­viš­ka po­ezi­ja ir dai­no­mis iš­ko­vo­jo­me lais­vę:

 

Lau­kai gra­žiai su­gu­lę,

miš­kai ža­liai su­žė­lę,

bal­to­ji ma­no gul­be,

juo­dų ari­mų gė­le!

 

Kiek ro­vė – ne­iš­ro­vė.

Kiek sky­nė – ne­nu­sky­nė.

To­dėl, kad tu – šven­to­vė.

To­dėl, kad tu – tė­vy­nė.

 

Vie­nų na­mie my­lė­ta,

ki­tų sve­tur va­din­ta –

ma­mos ska­ra gė­lė­ta,

mu­zie­juj pa­ka­bin­ta.

 

At­ro­do, kad lig šio­lei

per lie­tų, vė­ją, snie­gą

vi­si mes, tar­tum bro­liai,

po ta ska­ra už­mie­gam.

 

Už­mik ir tu, mo­tu­le,

juo­dų ari­mų gė­le!

Vai­kai gra­žiai su­gu­lę.

Ru­giai ža­liai su­žė­lę.

 

Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui R. Šar­knic­kui ir kvie­čiu į tri­bū­ną Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę.

 

Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­ji ir ben­dra­žy­giai. Vid­man­tė iš­ėjo pa­li­ku­si šį pa­sau­lį bū­da­ma 70. Jau pra­bė­go pen­ke­ri me­tai, kai jos nė­ra tarp mū­sų. No­rė­čiau trum­pai pa­sa­ky­ti štai ką: Vid­man­tė bu­vo žmo­gus, pui­kiai val­dęs žo­dį. Kaip vie­nas sig­na­ta­ras yra pa­sa­kęs – ra­šan­tis žmo­gus. Vid­man­tė, kas yra la­bai re­ta, kai tik pra­si­žio­da­vo, iš jos bur­nos pa­si­pil­da­vo ne at­ski­ri žo­džiai, bet la­bai pras­min­gi sa­ki­niai, ku­rių re­da­guo­ti po to ne­rei­kė­da­vo, – tai yra la­bai re­ta. Ji­nai pui­kiai mo­kė­jo pa­sa­ky­ti tai, ką jau­tė, ir iš­reikš­ti tai. Vid­man­tė iš tik­rų­jų bu­vo jaus­mo žmo­gus su be ga­lo tvir­ta sa­vo nuo­sta­ta ir la­bai prin­ci­pin­gai to lai­kė­si. Lie­tu­vy­bė, lie­tu­vių kal­ba – pa­ma­tas mū­sų tau­tos – jai bu­vo be ga­lo bran­gu ir šven­ta. Ji tik­rai gy­nė nuo­mo­nę ir ji­nai vi­sa­da bu­vo ten, kur ašt­riau­si. Kai rei­kė­jo Krem­liui pa­ro­dy­ti Lie­tu­vos mo­te­rų po­zi­ci­ją, ir ne tik Lie­tu­vos mo­te­rų po­zi­ci­ją, bet vi­sos So­vie­tų Są­jun­gos mo­te­rų po­zi­ci­ją apie pa­dė­tį so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je, Vid­man­tė bu­vo prie­ša­ky­je. Į tą gar­si­ą­ją jos fra­zę „Gul­siuos po bė­giais, bet ten tu­ri pa­si­keis­ti“, nors ir kaip keis­ta, Krem­lius su­re­a­ga­vo.

Vid­man­tė ne tik to­le­ra­vo ir sa­kė ki­tiems, ką ji ma­no, bet ji gi­liai tuo ti­kė­jo ir įgy­ven­di­no sa­vo šei­mo­je. Ji už­au­gi­no du pui­kius sū­nus Al­gir­dą ir Kęs­tu­tį ir duk­rą, įsi­klau­sy­ki­te, Vaiž­gan­tę Ku­ni­gun­dą. Aš lin­kiu, kad ir Sei­mo na­riai sa­vo vai­kus va­din­tų to­kiais var­dais ir pri­si­min­tų, kad jie to­kie eg­zis­tuo­ja, ne Lė­jo­m, Li­jo­m ar dar kaž­kuo – čia yra mū­sų šak­nys. Vid­man­tė bu­vo žmo­gus, my­lin­ti, ger­bian­ti, sau­gan­ti ir puo­se­lė­jan­ti mū­sų tau­tos šak­nis.

Mie­la Ku­ni­gun­da, šian­dien esi su mu­mis, nes bro­liai ne­ga­lė­jo at­vyk­ti. Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas jums do­va­no­ja gar­so pa­veiks­lą su iš­tar­tais žo­džiais „Ko­vo 11-oji“ V. Au­gū­nai­tės, ku­ri gi­mė 1990 m. ko­vo 11 d. Pa­ti esi pe­rė­mu­si ma­mos ge­nus, pa­su­kai taip pat kul­tū­ros lau­ko pė­do­mis – esi dai­li­nin­kė ir ly­giai tiek pat sklei­di ma­mos ši­lu­mą ir ma­mos idė­jas. Sėk­mės pa­čiai ir pa­čios au­gi­na­moms at­ža­loms. Ačiū. (Plo­ji­mai)

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės duk­ters Vaižgan­tės Ku­ni­gun­dos Di­nei­kai­tės kal­ba

 

V. K. DINEIKAITĖ. La­bai ačiū. Aš ne­su pa­ruo­šu­si jo­kios kal­bos, bet klau­sy­da­ma­si iš­ki­lių ir vy­rų, ir mo­te­rų šian­dien ir pa­ro­dos ati­da­ry­me, fo­to­pa­ro­dos, gal­vo­jau, kad no­rė­čiau… Aš esu duk­ra. Vi­si čia esan­tys žmo­nės, ku­rie kal­bė­jo, kal­bė­jo apie Vid­man­tę kaip apie ra­šy­to­ją ir Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę. Bet ji bu­vo ir ma­ma. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad aš, kaip vai­kas, kaip duk­tė, ne­ken­čiau ši­to Sei­mo, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos, nes ji­nai čia leis­da­vo die­nas nuo ry­to iki va­ka­ro, nak­ti­mis par­ei­da­vo. Vie­nin­te­lis ge­ras da­ly­kas, ką pa­me­nu, tai bu­vo sal­dai­niai su pie­nu „Kur­ku­ma“, jų at­neš­da­vo. Tai bū­da­vo… Ačiū Sei­mui, kad čia bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti sal­dai­nių „Kur­ku­ma“. Ko­dėl? To­dėl, kad po kiek­vie­nos ryš­kes­nės kal­bos, ypač po pa­si­sa­ky­mo M. Gor­ba­čio­vui, prie mū­sų na­mų bu­vo pa­lik­tas kars­tas, daž­nai deg­da­vo ka­pi­nių žva­ku­tės, bu­vo gra­si­nan­čių skam­bu­čių. Man bu­vo še­še­ri me­tai, vie­nuo­li­ka me­tų. Aš bi­jo­jau. Mo­kyk­lo­se mes pa­tir­da­vo­me te­ro­rą. To­kie lai­kai bu­vo.

Aš nuo­šir­džiai ne­su­pran­tu, kaip ma­no ma­ma iš­ba­lan­sa­vo, bū­da­ma kū­rė­ja iš pri­gim­ties, pro­fe­sio­na­li ra­šy­to­ja, mo­ti­na, kaip ji­nai mus už­au­gi­no. Aš dė­ko­ju Die­vui, kad ma­ne nu­lei­do į tą šei­mą – la­bai var­gin­gai gy­ve­nan­čią, dra­ma­tiš­ką, aist­rin­gą, iš­min­tin­gą, fan­tas­tiš­ką. Bet mo­te­riai trys vai­kai, Sei­mas, skal­bi­mo ma­ši­nų nė­ra, in­dap­lo­vių nė­ra. Va­žiuo­ja­me į so­dy­bą, vi­sus skal­bi­nius ve­ža­mės, šu­li­nio van­duo šal­tas, plau­na­me, grįž­ta­me. Čia idė­jos, Lie­tu­va de­ga šir­dy, kū­ry­bi­nės idė­jos ir­gi vi­sur vir­pa. Kaip? Kaip iš­ba­lan­suo­ti, kaip iš­bū­ti?

Ka­dan­gi aš pa­ti esu kū­rė­ja, su­pran­tu, ko­dėl ma­no ma­ma, iš­ėju­si iš Sei­mo, de­šimt me­tų ne­ra­šė, pa­da­rė per­trau­ką. Ši­tas dar­bas bu­vo uzur­pa­vęs jos vi­są gy­ve­ni­mą, bet ji­nai tai da­rė su mei­le ir iki pat pa­bai­gos, iki pat mir­ties. Lie­tu­va, Lie­tu­va, Lie­tu­va – ji­nai vi­są lai­ką bū­da­vo ir gal­vo­je, ir šir­dy­je, čia. Ir aš vėl jau kaip ir su­au­gu­si mo­te­ris, bet vis dar jos vai­kas sa­ky­da­vau: „Ma­ma, ai, eik ra­šy­ti ge­riau, eik, pa­ra­šyk ei­lė­raš­tį.“ Sa­ko, aš jau pa­ra­šiau. Sa­kau, dar pa­ra­šyk. Sa­kau, tie žmo­nės ei­na pas ta­ve, kaž­ko rei­ka­lau­ja, gal ga­li pa­ra­šy­ti kal­bą, gal ga­li pa­si­sa­ky­ti, gal ga­li ten kaž­kur kaž­ką iš­spaus­din­ti. Ir ji ei­da­vo. Na, ji to­kia bu­vo, jos bu­vo daug, aist­rin­ga, ku­pi­na mei­lės žmo­nėms, gy­ve­ni­mui, vai­kams. To­dėl ji gy­nė ir tuos vai­kus, ku­rie ke­liau­da­vo tar­nau­ti So­vie­tų Są­jun­gai, nes ji bu­vo mo­ti­na.

Tai la­bai jums ačiū. Ti­kiuo­si, kad jūs sa­vo šir­dy­je jai ir­gi mei­lės pliūps­nį nu­sių­si­te, ir bū­čiau jums la­bai dė­kin­ga, jei­gu per­skai­ty­tu­mė­te nors vie­ną ei­lė­raš­tį ar­ba ro­ma­ną. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju jums už jaut­rią kal­bą. Dė­ko­ju sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­siems. Dė­ko­ju B. Va­lio­ny­tei, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, ku­rie šian­dien da­ly­va­vo mi­nė­ji­me, ir vi­siems, da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me, ir skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, grįž­ta­me į šios die­nos po­sė­dį. No­rė­čiau pa­kvies­ti vi­sus pa­ma­žu už­im­ti sa­vo vie­tas ir skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 113 Sei­mo na­rių.

 

10.28 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. rug­sė­jo 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar tu­ri­te pa­s­ta­bų dėl dar­bo­tvarkės? Ne­ma­tau. Ar ga­li­me dar­bo­tvarkę pa­tvir­tin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pa­tvir­tin­ta.

 

10.28 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2883 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2). Tai yra pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Du straips­niai su­da­ro. Pa­siū­ly­mo nė­ra gau­ta nė dėl vie­no iš jų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

Mo­ty­vai. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė kal­bė­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis už kal­ba A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Pra­ėju­siais me­tais iš tie­sų ener­ge­ti­nių kai­nų šuo­lis bu­vo mil­ži­niš­kas ir Sei­mas, re­a­guo­da­mas į tai, pra­plė­tė pa­ra­mos ga­vė­jų są­ra­šą, pra­plė­tė skai­čių tų žmo­nių, ku­rie ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą. Ma­nau, kad šiais me­tais, kuo­met ener­ge­ti­nės kai­nos žen­kliai su­ma­žė­jo, mes tik­rai ei­na­me tei­sin­ga lin­kme. Pra­dė­si­me vėl ver­tin­ti as­me­nų tu­ri­mą tur­tą. Gal žmo­gus tu­ri vie­ną būs­tą, o gal jis tu­ri net pen­kis ir šiuo me­tu ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Tai nė­ra są­ži­nin­ga tų žmo­nių, ku­rie mo­ka mo­kes­čius, at­žvil­giu, nes jų są­skai­ta bū­tų mo­ka­mos tos kom­pen­sa­ci­jos. Ta­čiau, ma­nau, ne­rei­kė­tų su­sto­ti. Ir mes esa­me iš­plė­tę ga­vė­jų ra­tą, pa­di­di­nę la­bai vir­šu­ti­nę su­mą, nuo ku­rios ga­li­ma gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Ma­nau, kad šiam šil­dy­mo se­zo­nui pa­kak­tų ir tur­to ver­ti­ni­mo, ta­čiau, kaip ir mi­nė­jau, kvie­čiu ne­su­sto­ti ties tuo ir vis­gi tų as­me­nų, ku­rie ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, ra­tą pra­dė­ti ma­žin­ti, nes rei­kia, kad už šil­dy­mą gau­tų kom­pen­sa­ci­jas tik tie as­me­nys, ku­rie iš tie­sų ne­ga­li su­si­mo­kė­ti, ku­rie ne­tu­ri pa­ja­mų tiek, kad ga­lė­tų pa­deng­ti šil­dy­mo są­skai­tas. Aš ma­nau, kad, na, pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti la­bai tiks­lin­ga tik tiems as­me­nims, ku­riems iš tie­sų to rei­kia. Tad pa­lai­kau šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Na, pir­miau­sia, ko­le­gos, pa­skai­ty­ki­me įsta­ty­mo pro­jek­to pa­va­di­ni­mą – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Tai­gi pats įsta­ty­mo pa­va­di­ni­mas sa­ko, kad jis yra ski­ria­mas žmo­nėms, ku­riems ne­už­ten­ka pa­ja­mų. Juo la­biau mes kal­ba­me apie ar­tė­jan­tį šil­dy­mo se­zo­ną. Žmo­nės pa­kan­ka­mai ra­miai ruo­šė­si šiam žie­mos se­zo­nui ir štai se­si­jos pra­džia – ma­to­me, kad yra kei­čia­mi dar jam ne­pra­si­dė­jus ter­mi­nai, ne­aiš­ku, ko­kios bus šil­dy­mo kai­nos. Ir da­bar žmo­gaus, ku­ris gal­būt ir gy­ve­na Vil­niaus bu­te, bet jis yra pen­si­nin­kas ar­ba tu­ri tur­to, ku­ris ne­ge­ne­ruo­ja jo­kių pa­ja­mų, kaip koks ten, sa­ky­ki­me, di­des­nis na­mų val­dos že­mės skly­pas ir taip to­liau, tas tur­tas vėl bus skai­čiuo­ja­mas. Bū­tent yra tas lū­kes­tis, kad bus su­dė­tin­ga iš­gy­ven­ti vi­są tą žie­mos se­zo­ną, nes net ir su kom­pen­sa­ci­ja už šil­dy­mą iš tie­sų tai su­da­ro gy­ven­to­jams, na, pa­kan­ka­mai reikš­min­gą da­lį tų iš­lai­dų, ypač kal­bant apie ne­pa­si­tu­rin­čius gy­ven­to­jus. To­dėl aš ma­ny­čiau, kad vis dėl­to vie­ną kar­tą pa­sa­kę, kad tik­rai, kol dar vis tiek in­flia­ci­jos ro­dik­liai yra pa­kan­ka­mai di­de­li ir ener­ge­ti­kos iš­tek­lių kai­nos rin­ko­je ne­kren­ta taip žen­kliai, vis dėl­to tuos ter­mi­nus rei­kė­tų iš­sau­go­ti iki šio šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos. Aš tik­rai ne­pri­ta­riu tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir nie­kaip tas tur­tas, ku­rį žmo­gus tu­ri… jis ne­bū­ti­nai ge­ne­ruo­ja lė­šas. To­dėl pra­šy­čiau ko­le­gų pa­gal­vo­ti ir pa­lik­ti ši­tą šil­dy­mo se­zo­ną to­kį, koks bu­vo, ir tą tvar­ką, ko­kia ga­lio­jo iki šiol. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tai ke­le­tas pa­sta­bų. Pir­miau­sia ši­ta ini­cia­ty­va ki­lo iš sa­vi­val­dy­bių ir ko­mi­te­te ne vie­ną kar­tą Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja… Kaip prak­ti­kai, skirs­ty­da­mi kom­pen­sa­ci­jas, at­krei­pė dė­me­sį, kad ap­suk­res­ni gy­ven­to­jai, tu­rė­da­mi ne vie­ną ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą ir tik­rai pra­ban­gius ob­jek­tus, vis­gi taip pat pra­šo būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jų net ir dėl bu­tų ar na­mų, ku­riuo­se jie pa­tys fak­tiš­kai ne­gy­ve­na.

Ant­ras da­ly­kas yra la­bai svar­bus, jog sa­vi­val­dy­bės ga­lės in­di­vi­du­a­liai ir to­liau ver­tin­ti žmo­gaus pa­ja­mas ir įver­tin­ti, ar žmo­gus ga­li, ar ne­ga­li su­si­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nius ir ki­tus pa­tar­na­vi­mus. To­dėl ši­tas pa­tai­sy­mas su­teiks dau­giau so­cia­li­nės tei­sy­bės ir pa­gel­bės bū­tent tiems žmo­nėms, ku­rie bū­da­mi su­dė­tin­go­je so­cia­li­nė­je pa­dė­ty­je ne­su­spė­jo, pa­vyz­džiui, už­pil­dy­ti pa­raiš­kų ar­ba ne taip grei­tai su­si­gau­dė, kad jas rei­kia už­pil­dy­ti. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas su­teiks dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ko­vi­do ir ka­ro su­kel­to kai­nų šo­ko mes su­pra­to­me, kad kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jais ga­li­me tap­ti iš es­mės mes vi­si, mū­sų tė­vai, mū­sų pa­žįs­ta­mi, tai sis­te­ma ne pa­šal­pi­niams, o bet kam, kas su­si­du­ria su lai­ki­nais fi­nan­si­niais sun­ku­mais, ji ope­ra­ty­viai, lanks­čiai at­ei­na į pa­gal­bą. Taip šian­dien re­gio­ne, pa­vyz­džiui, Anykš­čiuo­se, apie 17 % gau­na to­kios pa­gal­bos, Vil­niu­je tas skai­čius yra ge­ro­kai že­mes­nis kaip 10 %, bet tai yra ta sis­te­ma, ku­ri pa­de­da iš­gy­ven­ti esant sun­ku­mams. Ir taip pie­šia­mas pa­veiks­las, kad yra pa­vie­niai at­ve­jai, kai žmo­gus pra­šo pa­ra­mos ir tu­ri bu­tus Vil­niu­je gal tris ar ke­tu­ris. Tai to­kiu at­ve­ju (man te­ko ben­drau­ti ir su so­cia­li­niais dar­buo­to­jais) yra pa­kan­ka­mai aiš­kiai jam pa­sa­ko­ma, kad jūs tu­ri­te ne­le­ga­lių pa­ja­mų ar­ba ga­li­te tu­rė­ti pa­ja­mų iš nuo­mos, ir ta pa­ra­ma nė­ra ski­ria­ma.

Lie­tu­vos spe­ci­fi­ka yra ta, kad mū­sų žmo­nės daž­niau­siai yra bu­tų sa­vi­nin­kai ir bū­tent tai tam­pa la­bai rim­ta kliū­ti­mi di­džia­jai da­liai – 90 % žmo­nių iš vi­so da­ly­vau­ti ši­to­je pa­gal­bos sis­te­mo­je, nes so­do na­me­lis, že­mės skly­pas, bu­tas kaž­kur, iš ku­rio nė­ra pa­ja­mų, ga­li tap­ti rim­ta kliū­ti­mi ir tie­siog žmo­gus ne­pa­ten­ka į sis­te­mą. Ir pra­ei­ta Vy­riau­sy­bė, ir ši Vy­riau­sy­bė da­rė žin­gs­nius tą so­cia­li­nės pa­gal­bos pri­ei­na­mu­mą plės­ti ir sis­te­mo­je ga­lė­tų su­da­ly­vau­ti žmo­gus, kai jam to pri­rei­kia. De­ja, čia da­bar da­ro­mas žings­nis at­gal. Aš su­pran­tu tą sa­vi­val­dy­bių no­rą. Tik­rai man te­ko pa­čiam gir­dė­ti so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, dir­ban­čių šio­je sri­ty­je, be­je, jie ir­gi daž­nu at­ve­ju pre­ten­duo­ja į pa­ra­mą ir gau­na tą pa­ra­mą… Vis dėl­to pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti di­din­ti at­ly­gi­ni­mus žmo­nių, ku­rie dir­ba sis­te­mo­je…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

T. TOMILINAS (DFVL). …o, de­ja, iš ši­to su­tau­py­mo to pa­da­ry­ti fak­tiš­kai ne­ga­lė­si­me dėl tam tik­ros biu­dže­ti­nės spe­ci­fi­kos, kaip tie pi­ni­gai iš vals­ty­bės pa­ten­ka į sa­vi­val­dą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – G. Kin­du­rys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ver­tin­ti tur­tą yra tei­sin­ga, tik svar­bu, kad tai bū­tų at­lik­ta tei­sin­gai. Gai­la, kad pa­va­sa­rio se­si­jo­je, ka­da bu­vo pa­teik­tas opo­zi­ci­jos pro­jek­tas, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ti ir ki­to­kie tur­to ver­ti­ni­mo dy­džiai, bu­vo at­mes­tas. Sa­vi­val­dy­bės, taip, se­niai sa­kė, kad kai ku­rio­se pa­ra­mos ga­vė­jų pa­di­dė­jo kar­tais, ir jau la­bai se­niai pra­šė šį įsta­ty­mą keis­ti. Tai­gi, ži­no­ma, pro­jek­tui rei­kia pri­tar­ti, bet rei­kia ir ki­to žings­nio įsta­ty­me, tei­sė­kū­ro­je, kad bū­tų nu­sta­ty­tas bū­tent toks tei­sin­gas, ne tik tei­sė­tas, bet ir tei­sin­gas tur­to ver­ti­ni­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, iš tie­sų pri­ta­riu, kad tur­tas tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas, bet tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas pro­tin­gai. Šiuo at­ve­ju tik tur­tas bus ver­ti­na­mas, o ki­ti du svar­būs žings­niai ne­pa­da­ry­ti. Ir ta­da šis įsta­ty­mas ne­pa­sieks sa­vo tiks­lų, tai yra kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų ne­su­ma­žės, jei­gu šil­dy­mo kai­nos bus pa­na­šios kaip pra­ėju­siais me­tais, net­gi jų pa­dau­gės. Ir bus pa­siek­ti prie­šin­gai tiks­lai, jei­gu ne­bus pa­da­ry­ti du da­ly­kai ša­lia, o jų ne­pla­nuo­ja­ma da­ry­ti. Pir­ma, kad bū­tų su­ma­žin­tos pa­ja­mų ri­bos, nuo ku­rių žmo­nės ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, nes ir to­liau 70 % vi­suo­me­nės nau­do­sis kom­pen­sa­ci­jo­mis, net jei­gu mes tur­tą ver­tin­si­me. Tik tiek, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bių dar­buo­to­jai bus ap­krau­ti ad­mi­nist­ra­vi­mu vi­siems. Čia vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Jei­gu mes sa­vi­val­dy­bėms ne­kom­pen­suo­si­me iš vals­ty­bės biu­dže­to tų iš­ly­gų, apie ku­rias kal­ba­me, kad sa­vi­val­dy­bės ga­li iš­ly­gas da­ry­ti, jei­gu jų mes ne­kom­pen­suo­si­me, tai vi­si tie so­do na­me­liai ir vi­si ki­ti da­ly­kai… Žmo­nės ne­gaus kom­pen­sa­ci­jų dėl to, kad sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri pi­ni­gų. Jos ir da­bar ne­tu­ri pi­ni­gų, ir at­ei­ty­je ne­tu­rės. Dėl to pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui, ku­ris yra ne­sis­te­mi­nis, tie­siog yra klai­din­ga, nes ap­krau­si­me ad­mi­nist­ra­vi­mu. Naš­ta vi­siems bus įro­dy­ti, kad jie ne­tu­ri tur­to. Tu­rin­tys di­des­nes pa­ja­mas gaus kom­pen­sa­ci­jas, o tie, kas ne­tu­ri, ma­žas, ir sa­vi­val­dy­bės ne­pai­sys iš­ly­gų. Tu­rė­si­me di­džiu­lį ad­mi­nist­ra­vi­mo koš­ma­rą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Keis­ta gir­dė­ti: pi­ni­gų trūks­ta, bet mo­kė­ki­me iš­mo­kas ir tiems, kam ne­pri­klau­so. Iš bu­vu­sio mi­nist­ro tik­rai ne­si­ti­kė­jau to­kio… Pats tau­pė, o da­bar kal­ba to­kius da­ly­kus. Kal­ba­me apie įsta­ty­mą ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims. Aš su­pran­tu, bu­vo kri­zė, rei­kė­jo grei­tų spren­di­mų, nors ir­gi la­bai skep­tiš­kai į tai žiū­riu. Žmo­gus toks so­cia­li­nis pa­da­ras, kad kiek ga­li­ma, tiek pa­im­siu. Mes dar ne­sa­me to­kie, kad jei­gu man ne­pri­klau­so, tiks­liau, man ne­rei­kia, aš ne­im­siu, bet jei­gu man pri­klau­so, aš ei­nu ir imu.

No­riu pri­min­ti, kad ši tvar­ka gy­va­vo dau­giau kaip 20 me­tų. So­cia­li­niai sky­riai su­si­tvar­ky­da­vo, vis­kas bu­vo ge­rai. Taip, ra­šy­da­vo, trūk­da­vo, vi­siš­kai su­tin­ku, pi­ni­gų trūks­ta. Pa­gal so­cia­li­nės ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą mes Eu­ro­pos Są­jun­go­je tur­būt vie­ni pras­čiau­sių. Pa­lau­ki­te, ar mes tuo­met tu­ri­me tuos pi­ni­gė­lius tik­rai pa­nau­do­ti ten, kur rei­kia, ar bars­to­me iš ma­lūns­par­nio? Bu­vo lai­kas, bars­tė­me iš ma­lūns­par­nio, ma­tė­me, ką ra­šė Eu­ro­pos eks­per­tai.

Šiuo at­ve­ju aš kal­bu apie tai, kad pa­ra­ma tu­ri bū­ti tiks­lin­ga, tiems, kam rei­kia. Mes ne­sa­me Švei­ca­ri­ja, kur so­cia­li­nei ap­sau­gai ski­ria­ma 15 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Kai mes tiek tu­rė­si­me, ta­da ga­lė­si­me kal­bė­ti apie vi­sus. Mes po to dar svars­ty­si­me di­de­lį Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­mą, čia sa­vi­val­dai už­krau­na­me pa­pil­do­mas funk­ci­jas, va ten pi­ni­gų nė­ra ir trūks­ta. Aš no­rė­čiau iš­girs­ti, ką kal­bės ma­no ko­le­gos, da­bar prieš­ta­rau­jan­tys šiam įsta­ty­mui. Ko­le­gos, na, bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi.

PIRMININKĖ. Lai­kas! Mo­ty­vai prieš – L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vie­ni ant ki­tų tik­tai šne­ka­me ir drabs­to­mės. Ma­nau, siek­da­mi iš­spręs­ti klau­si­mą, kad šian­dien pri­trū­ko­me pi­ni­gų ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bėms, jos dar da­bar nė­ra iš­mo­kė­ju­sios už pra­ėju­sį šil­dy­mą, tai mes taip spren­džia­me pro­ble­mą? Vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. La­bai tei­sin­gai G. Kin­du­rys pa­sa­kė. Sis­te­mą rei­kia keis­ti ir iš es­mės per­žiū­rė­ti ši­tą įsta­ty­mą, ta­da ir ga­lė­tu­me spręs­ti. O bū­tu­me pa­li­kę, iki ba­lan­džio 1 die­nos dar šį šil­dy­mo se­zo­ną iš tik­rų­jų ga­lė­jo­me teik­ti šią pa­ra­mą.

Ki­tas mo­men­tas. Mes nu­ei­na­me leng­viau­siu ke­liu ir sa­ko­me, sa­vi­val­dy­bės ga­lės įver­tin­ti, ar tur­tas tu­ri pa­ja­mų. Ir da­bar ga­li tą pa­ra­šy­ti. Jei­gu tu­ri pen­kis bu­tus, ži­nau, pa­vyz­džiui, kaip pas mus Ma­žei­kiuo­se nuo­mo­ja bu­tus, taip, ta­da ir pa­pra­šau pa­teik­ti pa­ja­mas, jūs tu­ri­te pen­kis bu­tus, bū­ki­te ma­lo­nūs ir pa­grįs­ki­te, kam jie nau­do­ja­mi. Aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų čia nė­ra pro­ble­mos spren­di­mas, o kaip iš­spręs­ti, kad ne­rei­kė­tų skir­ti sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mų lė­šų. Aš tik­rai ne­pri­ta­riu, nes iš es­mės keis­ki­me pa­tį įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vi­si mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. L. Ku­ku­rai­tis no­rė­jo re­pli­kuo­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Jis bus 11 va­lan­dą. Pra­šom. L. Ku­ku­rai­tis – re­pli­ka.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Jei­gu Pir­mi­nin­kė lei­džia. At­sa­ky­siu ger­bia­mam A. Sy­sui, jis tik­rai yra… (Bal­sas sa­lė­je) Mi­nė­jo­te mi­nist­rą. Da­bar aš jau pa­mi­nė­jau jus. Jis tik­rai yra so­cia­li­nės sri­ties ko­ri­fė­jus. Tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­pa­si­tu­rin­tie­ji kol kas mū­sų vals­ty­bė­je yra ver­ti­na­mi pa­gal pa­ja­mas, o pa­ja­mų mes čia ne­kei­čia­me, pa­ja­mos lie­ka, jei 3 VDU, 4 VDU, ga­lė­si gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, o jei mi­ni­mu­mas, ne­gau­si, nes sa­vi­val­dy­bė sa­kys: pa­kei­tė­te įsta­ty­mą rug­sė­jo 12 die­ną ir mes ne­duo­si­me, nes nė­ra pi­ni­gų tiems, ku­rie gau­na MMA ir tu­ri so­de­lį. Tai jūs esa­te prieš ne­pa­si­tu­rin­čiuo­sius šia pras­me ir už tur­tin­gus. Švais­to­me pi­ni­gus tiems, ku­rie yra tur­tin­gi. Šia pras­me aš no­rė­čiau grą­žin­ti kab­liu­ką jums at­gal. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Aš su­teik­siu žo­dį A. Sy­sui. Ga­liu tik­tai at­kreip­ti dė­me­sį, kad šis ru­duo iš­ties įsta­bus, nes to­kių dis­ku­si­jų tarp opo­zi­ci­jos frak­ci­jų dar ne­sa­me gir­dė­ję. Pra­šau, Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). Tuo ir gra­žus ru­duo. Pa­pras­čiau­siai dar kar­tą kar­to­ju, ma­čiau jū­sų įsta­ty­mo pa­tai­są ir tur­tą, ir pa­ja­mas kar­tu dau­giau ap­mo­kes­tin­ti. Tai apie ką mes kal­ba­me? (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai, vis­kas ge­rai. Aš su­pran­tu, kad jūs pa­lai­ky­si­te kon­ser­va­to­rių įsta­ty­mą su sa­vo pa­tai­so­mis. Apie tai mes ir kal­ba­me. Na, ne­at­skir­ki­me, ma­ty­ki­me vi­są vi­su­mą, nes man la­bai keis­ta, kai žmo­nės pri­ima spren­di­mus, ši­ta sa­lė tei­kia pa­siū­ly­mus, pra­ei­na koks nors lai­kas ir pra­de­da gal­vas su­ki­nė­ti ki­taip. Na, sor­ry. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Re­pli­kos iš­sa­ky­tos. Ju­da­me to­liau. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mas nuo 11 va­lan­dos, iki 11 val. 15 min. nu­ma­ty­tas in­ter­va­las.

 

10.45 val.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 6, 9 straips­nių ir 4 prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2), Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3158 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-2914(2), At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 321 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2915(2), Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. IX-517 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2916(2) (svarsty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4.1 klau­si­mas – Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2) ir ly­di­mie­ji. Ap­lin­kos ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas ger­bia­mas L. Jo­nau­s­kas pri­sta­tys Ap­lin­kos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl vi­sų: dėl pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, bir­že­lio 28 die­ną ko­mi­te­tas svars­tė ke­tu­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų iš­va­das ir vi­soms pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė K. Ado­mai­tis. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

K. ADOMAITIS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, tur­būt rei­kė­tų pra­dė­ti, kal­bant apie šį įsta­ty­mą, kad jei­gu nie­ko ne­da­ry­si­me, Lie­tu­vos mo­ka­mi įna­šai Eu­ro­pos Są­jun­gai pa­di­dės, bent jau ren­giant šį pro­jek­tą bu­vo skai­čiuo­ja­ma, nuo 13 mln. iki 20 mln. pa­gal nau­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos me­to­di­ką. Tai ši­tas įsta­ty­mas skir­tas už­tik­rin­ti, kad šį mo­kes­tį, šį įna­šą Eu­ro­pos Są­jun­gai mo­kė­tų tie, kas su­ku­ria plas­ti­ko tar­šą (plas­ti­ko pa­kuo­čių), pa­tei­kia plas­ti­ko pa­kuo­tes į rin­ką, ir taip pat su­kur­ti tiems, ku­rie tie­kia tas pa­kuo­tes į rin­ką, pa­ska­tas per­dirb­ti sa­vo pa­kuo­tes, o ne tie­siog de­gin­ti, nes šian­dien tu­ri­me to­kią pro­ble­mą, kad daug pa­kuo­čių ge­riau­siu at­ve­ju tie­siog su­de­gi­na­me.

Vi­są lai­ką mąs­ty­da­vau, ko­kią pras­mę ir reikš­mę tu­ri rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai prie mū­sų na­mų, prie dau­gia­bu­čių. Tur­būt dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja­me, kad jie skir­ti su­rink­ti pa­kuo­tes tam, kad per­dirb­tu­me, bet re­a­ly­bė yra to­kia, kad tos su­rink­tos pa­kuo­tės rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riuo­se blo­ges­niu at­ve­ju de­ga taip, kaip ne­se­niai de­gė „Eco­ser­vi­ce“, ar­ba ge­res­niu at­ve­ju mes ma­to­me, kiek esa­me pa­si­sta­tę de­gi­ni­mo jė­gai­nių (ko­ge­ne­ra­ci­nių). Tai Vil­niaus, Kau­no ar Klai­pė­dos de­gi­ni­mo jė­gai­nės, kur tos pa­kuo­tės nu­ke­liau­ja. Tie­sa yra ta, kad plas­ti­kas nė­ra pui­ki me­džia­ga pa­ka­vi­mui, bet ji­nai nė­ra šian­dien pri­tai­ky­ta ir pa­ga­min­ta, nė­ra pa­ska­tų pa­kuo­tes ga­min­ti to­kias, kad jos bū­tų tin­ka­mos per­dirb­ti. Tą mes šiuo įsta­ty­mu ir kei­čia­me. Su­ku­ria­me rea­lias pa­ska­tas, įves­da­mi pla­tes­nį mo­kes­tį už ap­lin­kos ter­ši­mą, įves­da­mi to­kį mo­kes­tį, su­ku­ria­me pa­ska­tas, kad ne­be­per­dirb­ti plas­ti­ko pa­kuo­čių tie­siog ne­be­ap­si­mo­kės.

Ir ke­lios to­kios pa­pil­do­mos pa­sta­bos, ku­rios iš­ryš­kė­ja kon­teks­te dis­ku­tuo­jant apie šį įsta­ty­mą. Vie­nas da­ly­kas dėl kom­bi­nuo­tų pa­kuo­čių. La­bai svar­bu, kad ne­pa­lik­tu­me spra­gų dėl to, kaip mes for­mu­luo­ja­me mo­kes­tį, kaip mes jį tai­ko­me. Kom­bi­nuo­tos pa­kuo­tės yra tos, ku­rios iš tie­sų ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mos ir kaip plas­ti­ki­nės, ir kaip su­dė­ti­nės – iš skir­tin­gų me­džia­gų. Pa­vyz­džiui, net ir jū­sų ka­vos puo­du­kas daž­nai at­ro­do po­pie­ri­nis, bet net ir jis tu­ri plas­ti­ko sluok­s­nį. Ta­da eg­zis­tuo­ja la­bai daug pil­kų zo­nų, ką mes ir kaip ga­li­me de­kla­ruo­ti kaip plas­ti­ki­nę ar kaip kom­bi­nuo­tą pa­kuo­tę. Iš tie­sų ne­tu­rė­tu­me čia da­ry­ti skir­tin­gų trak­ta­vi­mų, skir­tin­gų iš­im­čių, nes ir kom­bi­nuo­tos, ir plas­ti­ki­nės pa­kuo­tės tu­rė­tų bū­ti ap­mo­kes­ti­na­mos vie­no­dai, joms tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos vie­no­dos mo­kes­ti­nės są­ly­gos.

Ne mes vie­ni, kal­bant apie eu­ro­pi­nį kon­teks­tą, ne mes vie­ni ieš­ko­me bū­dų, kaip ši­tą eko­lo­gi­nį mo­kes­tį įgy­ven­din­ti, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos įna­šą mo­ka vi­sos ša­lys ir vi­sos gal­vo­ja, kaip jos ga­lė­tų tą įna­šą su­si­mo­kė­ti. Tu­riu pa­žy­mė­ti, kad dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių iš tie­sų nu­ė­jo griež­tes­niu ke­liu: jos ne tik rei­ka­lau­ja per­dirb­ti plas­ti­ką ir taip su­tau­py­ti plas­ti­ko mo­kes­čius, bet rei­ka­lau­ja pa­kuo­tes ga­min­ti iš jau per­dirb­to plas­ti­ko, tai yra jau į pa­čias pa­kuo­tes bū­ti­nai įdė­ti per­dirb­tą plas­ti­ką. Mes ei­na­me šiek tiek pa­pras­tes­niu ver­slui ke­liu, tai yra Lie­tu­vos at­ve­ju, pa­tvir­ti­nus šį įsta­ty­mą, jei­gu ver­slas iš sa­vo pa­kuo­tės, iš sa­vo kaž­ko­kios mais­to pa­kuo­tės pa­ga­min­tų kad ir šiukš­lių mai­šus, per­dirb­tų ją į šiukš­lių mai­šus, tai jau bū­tų lai­ko­ma tin­ka­mu įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mu. Mes, tie­są sa­kant, šiuo at­ve­ju, ma­nau, tei­sin­gai da­ro­me, kad tas per­dir­bi­mo są­ly­gas pa­da­ro­me leng­ves­nes ir leng­viau įgy­ven­di­na­mas.

No­riu už­si­min­ti ir apie mo­kes­čių re­for­mos kon­teks­tą. No­riu pa­kvies­ti pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą ir at­kreip­ti dė­me­sį, kad pri­ėmę šį spren­di­mą mes at­lais­vin­tu­me lė­šų tiek ne­įga­lių­jų pro­jek­tams fi­nan­suo­ti, tiek mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams, tiek vi­siems ki­tiems pro­jek­tams. Tik­rai nė­ra taip, kad Sei­mo na­riai, kad Lais­vės frak­ci­ja ar ki­ti, ku­rie kar­tu tei­kia šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik pa­siū­lo, kur pi­ni­gus iš­leis­ti, tik­rai pa­siū­lo­me ir kur tų lė­šų gau­ti.

Ir no­rė­čiau pa­baig­ti to­kiu trum­pu krei­pi­mu­si į mū­sų mi­nist­rus: ir į eko­no­mi­kos mi­nist­rę, ir į ap­lin­kos mi­nist­rą, ku­ris šiuo me­tu nu­si­su­kęs ne­la­bai klau­so­si, ir į fi­nan­sų mi­nist­rę, ku­ri klau­so­si. Šis mo­kes­tis nė­ra skir­tas su­si­rink­ti kuo dau­giau… kaip sa­ky­ti, mes ne­iš­lo­ši­me iš to, kad jis bus kuo di­des­nis. Kuo dau­giau plas­ti­ko per­dirb­si­me, tuo ma­žiau mo­kės ver­slas, tuo ma­žes­nis bus mū­sų įna­šas į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Kad mums pa­vyk­tų dau­giau per­dirb­ti, rei­kia trans­for­ma­ci­jos ir ver­slui – nau­jų pa­ka­vi­mo li­ni­jų, kad ga­lė­tų pa­keis­ti sa­vo pa­kuo­čių li­ni­jas. Rei­kia trans­for­ma­ci­jos at­lie­kų sek­to­riu­je, kad mes ga­lė­tu­me su­rink­ti, rū­šiuo­ti at­lie­kas ir efek­ty­viau tai da­ry­ti, nes mes ma­to­me iš „Eco­ser­vi­ce“ gais­ro, kad tai nė­ra da­ro­ma tin­ka­mai Lie­tu­vo­je. Rei­kia pa­lai­ky­mo iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, kad tik­rai to­kioms ini­cia­ty­voms, to­kioms prie­mo­nėms, jei jos at­si­ras­tų ki­tų me­tų biu­dže­te…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

K. ADOMAITIS (LF). …bū­tų pri­tar­ta. Kvie­čiu apie tai pa­gal­vo­ti pla­nuo­jant ki­tų me­tų biu­dže­tą ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. Pir­miau­sia už kal­bės K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų pats pro­jek­tas tur­būt yra pa­kan­ka­mai ge­ras, tik­tai la­bai keis­ta, kai ta ini­cia­ty­va at­ei­na iš pa­vie­nių Sei­mo na­rių, o ne iš Vy­riau­sy­bės. Tai, ką ir pro­jek­to ini­cia­to­rius Kas­pa­ras pa­mi­nė­jo, kad tie gais­rai (net ke­lis kar­tus pa­mi­nė­ti bu­vo dis­ku­si­jo­je) iš tie­sų tur­būt yra at­spin­dys si­tu­a­ci­jos, su ku­ria šian­dien su­si­du­ria Lie­tu­vos vi­suo­me­nė, kai są­var­ty­nuo­se iš­me­ta­mų at­lie­kų kie­kis, kal­bu apie per­dir­ba­mų at­lie­kų kie­kį, di­dė­ja, kai žmo­nės ne­ga­li bū­ti už­tik­rin­ti, kad jų rū­šiuo­ja­mos at­lie­kos yra per­dir­ba­mos, kai per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mas Lie­tu­vo­je ma­žė­ja. Iš tie­sų si­tu­a­ci­ja yra ga­na be­vil­tiš­ka ir tai, kad pra­ne­ši­mo me­tu nuo pra­ne­šė­jo net ir pats mi­nist­ras bu­vo nu­si­su­kęs ir ne­klau­sė, ką jis kal­bė­jo, ir yra tur­būt at­spin­dys si­tu­a­ci­jos. Tik­rai siū­lau pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą ir tęs­ti dis­ku­si­jas. No­rė­tų­si, kad ir Vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja bū­tų adek­va­ti, nes, na, tie įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­riuos Lie­tu­va pri­si­ė­mė iki 2030 me­tų, šian­dien at­ro­do la­bai ne­re­a­lūs.

Ko­le­gos, tik­rai rei­kia su­si­im­ti ir, na, tuos pro­jek­tus, ku­rie yra pri­ima­mi, tie­siog įgy­ven­din­ti: kur­ti per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mus, ieš­ko­ti jiems fi­nan­sa­vi­mo, kad bū­tų pa­trauk­lūs, ir vi­si ki­ti bū­dai, ku­rie pa­dė­tų iš į są­var­ty­nus iš­mes­tų at­lie­kų kie­kio iš­trauk­ti kuo dau­giau per­dir­ba­mų pa­kuo­čių. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi yra pa­grin­di­nis ir ly­di­mie­ji, tai dar T. To­mi­li­nas kal­bės dėl mo­ty­vų. Taip pat kal­bės už.

T. TOMILINAS (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad to­kie pa­žan­gūs pro­jek­tai gims­ta Sei­me, ir pa­gir­ti ini­cia­to­rių K. Ado­mai­tį. Tik­rai la­bai rei­ka­lin­gas pro­jek­tas. Mes pa­ga­liau tu­rė­si­me įsta­ty­mi­nę mo­ty­va­ci­ją kuo dau­giau plas­ti­ko per­dirb­ti, o ne de­gin­ti. Mes gi pui­kiai su­pran­ta­me, kad de­gi­ni­mo rin­ka taip pat la­bai im­li plas­ti­kui ir tik­rai la­bai di­de­lis spau­di­mas da­ro­mas. Ge­rai, kad pa­gal šį įsta­ty­mą mes net ne iš ben­dro biu­dže­to mo­kė­si­me Eu­ro­pos Są­jun­gai už ne­per­dirb­tą plas­ti­ką (yra kal­ba­ma apie 20 mln., ku­riuos teks su­mo­kė­ti), o bū­tent dėl pro­jek­to tie pi­ni­gai bus su­ren­ka­mi iš tų, ku­rie tą ne­per­dirb­tą plas­ti­ką šian­dien iš­lei­džia į rin­ką.

Ei­nant ko­ja ko­jon su ža­liuo­ju kur­su, ku­rį Eu­ro­pos Są­jun­ga, mū­sų ko­mi­sa­ras pro­pa­guo­ja Briu­se­ly­je, la­bai svar­bu, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas tu­rės es­mi­nę įta­ką bū­tent įvai­rių ga­mi­nių ga­my­bai, tai yra kad įvai­riau­sios pa­kuo­tės bus ga­mi­na­mos iš to­kio plas­ti­ko, ku­ris nė­ra la­bai miš­rus, ir pas­kui la­bai su­dė­tin­ga at­skir­ti ža­lia­vą per­dir­bi­mui. Tai jau yra ki­ta, sa­ky­čiau, tei­sės aktų ko­ky­bė, kai da­ro­ma es­mi­nė įta­ka ne tik mo­kes­čiams, ne tik ben­driems kie­kiams, bet ir kon­kre­čių pre­kių di­zai­nui. Tai yra tik­rai šiuo­lai­kiš­kas po­žiū­ris į ža­li­ą­jį kur­są. Ačiū. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo me­tu.

 

10.55 val.

Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3007, Administra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 196 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildy­mo 1961 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3008, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kadast­ro įsta­ty­mo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 171 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3009, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3010, Žemės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-3011, Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3012 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti ger­bia­mą G. Skais­tę. Ji pri­sta­tys 1-5.1 klau­si­mą – Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3007 ir ly­di­muo­sius. Bal­sa­vi­mas su­pla­nuo­tas nuo 11 va­lan­dos. Tai­gi po šio pa­tei­ki­mo ir pra­dė­si­me bal­suo­ti. Pra­šau.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svei­ki. Vy­riau­sy­bės tei­kia­mas Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir pen­ki ly­di­mie­ji įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tai: Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo, Že­mės mo­kes­čio įsta­ty­mo, Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Ko­kia pro­ble­ma yra spren­džia­ma šia re­for­ma?

Ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas vis dėl­to ne­už­tik­ri­na ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bės, tas yra pa­ste­bė­ta ne vie­ną kar­tą, ver­tin­to­jų prie­žiū­ra yra ne­efek­ty­vi, per­ne­lyg biu­ro­kratinė ir ne­tu­ri es­mi­nės įta­kos at­lie­ka­mų ver­ti­ni­mų ko­ky­bei. No­rint pa­keis­ti šią si­tu­a­ci­ją, siū­lo­ma di­din­ti pri­va­lo­mo ver­ti­ni­mo pa­ti­ki­mu­mą, su­da­rant tei­si­nes prie­lai­das rin­kos sa­vi­kon­tro­lei, ne­efek­ty­vias ver­ti­ni­mo re­gu­lia­vi­mo ir prie­žiū­ros prie­mo­nes pa­kei­čiant skait­me­ni­niais spren­di­mais, yra siau­ri­na­ma įsta­ty­mo tai­ky­mo ap­im­tis – nuo­sta­tos bus tai­ko­mos tik ver­ti­ni­mui, ku­rio rei­ka­lau­ja tei­sės ak­tai, tai yra pri­va­lo­ma­jam ver­ti­ni­mui.

Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu, sie­kiant už­tik­rin­ti pri­va­lo­mo ver­ti­ni­mo ko­ky­bę ir tei­sė­tu­mą, siū­lo­ma kaup­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tas vals­ty­bės in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, sie­kiant efek­ty­viau tai­ky­ti kon­tro­lę ir per są­sa­ją su vals­ty­bės re­gist­rais ir in­for­ma­ci­nė­mis sis­te­mo­mis ge­rin­ti ver­ti­ni­mui nau­do­ja­mų duo­me­nų ai­bę ir at­se­ka­mu­mą, taip pat duo­me­nų pa­nau­do­ji­mą tam kon­kre­čiam tiks­lui, taip pat vie­šin­ti nu­as­me­nin­tus ver­ti­ni­mo duo­me­nis per skaid­ru­mą, sie­kiant su­kur­ti są­ly­gas vie­ša­jai kon­tro­lei, at­si­sa­ko­ma pro­fe­si­jos li­cen­ci­ja­vi­mo, ta­čiau dėl ga­li­mo ver­tin­to­jų pik­tnau­džia­vi­mo pre­ven­ci­jos nu­sta­to­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, bau­dos už ne­tin­ka­mą ver­ti­ni­mą.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mais nu­sta­to­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo ir ki­tų tei­sės ak­tų, nu­sta­tan­čių rei­ka­la­vi­mus ver­ti­ni­mui at­lik­ti, pa­žei­di­mus bei nu­sta­to­ma at­sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja dėl ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­se­nos veiks­mų ini­ci­ja­vi­mo.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas ma­si­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­mas ir sub­jek­tas, at­lie­kan­tis ma­si­nį ver­ti­ni­mą, pa­tiks­li­na­mos su ma­si­niu ver­ti­ni­mu su­si­ju­sios są­vo­kos, yra nu­sta­to­mos įmo­nės, at­lie­kan­čios ma­si­nį ver­ti­ni­mą, veik­los są­ly­gos ir tei­sės.

Taip pat Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ir Že­mės mo­kes­čio įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas in­di­vi­du­a­lus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­mas, pa­tiks­li­na­mos su tur­to ver­ti­ni­mu su­si­ju­sios są­vo­kos, pa­tiks­li­na­mas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro iš­ra­šo, ku­ria­me nu­ro­do­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ar­ba že­mės mo­kes­ti­nė ver­tė, ren­gi­mas ir tei­ki­mas fi­zi­niams as­me­nims.

Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas kre­di­to da­vė­jo pa­si­ren­ka­mas ver­tin­to­jas. Iš es­mės šiais pa­kei­ti­mais yra at­si­sa­ko­ma pri­va­lo­mo pro­fe­si­jos re­gu­lia­vi­mo. Žvel­giant į tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, Eu­ro­pos eko­no­mi­nė­je erd­vė­je iš 32 vals­ty­bių 24 vals­ty­bė­se ši pro­fe­si­ja nė­ra re­gu­liuo­ja­ma. Žvel­giant į ata­skai­tų pa­ti­ki­mu­mą, juo yra abe­jo­ja­ma jau ku­ris lai­kas ir, tar­kim, Mui­ti­nė ap­skri­tai yra at­si­sa­kiu­si dau­ge­liu at­ve­jų nau­do­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tas – re­mia­ma­si san­do­rių duo­me­ni­mis, nes tie­siog bu­vo di­de­lis nuo­kry­pis nuo re­a­lios ver­tės ir bu­vo su­mo­ka­ma ma­žiau mui­tų.

Žvel­giant į da­bar­ti­nį re­gu­lia­vi­mą, siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos su­tei­ki­mo, nes tai su­ku­ria iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li ga­ran­tuo­ti, kad tas kon­kre­tus ver­tin­to­jas iš­ties ata­skai­tą pa­teiks ko­ky­biš­ką. Jei­gu žiū­rė­tu­me, kiek įma­no­ma pa­tik­rin­ti ata­skai­tų ir net ne ata­skai­tų ver­tės, bet bū­tent ata­skai­tų ati­tik­ties įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mams, tai yra per me­tus pa­tik­ri­na­ma vie­na atas­kai­ta iš 500. Tai reiš­kia, kad ri­zi­ka bū­ti pa­tik­rin­tam yra itin ma­ža. Kaip mi­nė­jau, tai tie­siog su­ku­ria iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li ga­ran­tuo­ti, kad ata­skai­ta yra ko­ky­biš­ka. Vis­gi siū­lo­ma la­biau per­kel­ti at­sa­ko­my­bę pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai, kad pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos, ku­rių yra ke­lios Lie­tu­vo­je, bū­tų pa­čios at­sa­kin­gos ir pa­čios ga­lė­tų su­teik­ti, na, tą įvaiz­dį, kad tas kon­kre­tus ver­tin­to­jas yra kva­li­fi­kuo­tas, ir pri­klau­sy­mas pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai ga­lė­tų tap­ti, na, pres­ti­žo rei­ka­lu.

Šiaip ver­ti­nant ata­skai­tas, jos yra ne tik­tai įsta­ty­mų re­gu­liuo­ja­mos, bet taip pat yra tam tik­ri tarp­tau­ti­niai stan­dar­tai, ku­rių ati­tik­tis iš­lie­ka įsta­ty­me. Taip pat yra Eu­ro­pos ban­ki­nin­kys­tės ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, kur kre­di­to da­vė­jai tu­ri juos ati­tik­ti, tai tas taip pat iš­lie­ka.

Iš es­mės siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos su­tei­ki­mo vals­ty­bės var­du, ta­čiau nu­kreip­ti dau­giau dė­me­sio į pa­čių ata­skai­tų vie­šu­mą ir duo­me­nų pa­ti­ki­mu­mą. Bus pa­reng­ta in­for­ma­ci­nė sis­te­ma, kur bus stan­dar­ti­zuo­ti ata­skai­tų pa­tei­ki­mo blan­kai, juo­se rei­kės už­pil­dy­ti tam tik­rus lau­kus ir pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kaip ver­ti­ni­mo ata­skai­ta bu­vo at­lik­ta. Vie­šo­jo sek­to­riaus ata­skai­tos vi­sos bus vie­šos ir pri­ei­na­mos vi­siems vie­no­je vie­to­je ir bus ga­li­ma pa­gal tam tik­rus kri­te­ri­jus ir pa­ieš­ką at­lik­ti duo­me­nų… ir pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ata­skai­to­mis. O ne vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų ata­skai­tos bus nu­as­me­nin­tos ir tam tik­ri duo­me­nys taip pat bus to­je in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. Ti­ki­mės, kad tai pri­si­dės prie pa­čių ver­tin­to­jų ata­skai­tų ko­ky­bės at­ei­ty­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė, ruo­šia­si V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, va­di­na­si, mes 30 me­tų tu­ri­me tur­to ver­tin­to­jus, ku­rie jau dir­bo ir tu­rė­jo li­cen­ci­jas, bu­vo su­si­kū­ru­sios aso­cia­ci­jos, va­di­na­si, jos da­bar vi­są dar­bą dir­bo ne­tei­sin­gai. Taip rei­kia su­pras­ti iš jū­sų – tai bu­vo ne­są­ži­nin­ga, ko­rum­puo­ta ir pa­na­šiai. Ar jūs ga­li­te pa­grįs­ti ir pa­aiš­kin­ti man da­bar kon­kre­čiai? Val­s­ty­bės tar­nau­to­jas, in­di­vi­du­a­lus tur­to ver­tin­to­jas da­bar la­bai są­ži­nin­gai, vis­kas ge­rai… Aš su­tin­ku, sis­te­mą rei­kia to­bu­lin­ti. Jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, gal­būt elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je ir pa­na­šiai bū­tų su­kur­ta sis­te­ma. Čia yra pa­si­ren­gi­mas vi­suo­ti­nai ap­mo­kes­tin­ti tur­to ver­tin­to­jus, bet ar tai iš­spręs pro­ble­mą, ar tai ne­su­da­rys dar di­des­nės ko­rup­ci­jos? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jū­sų pir­mas tei­gi­nys ne­ati­tin­ka re­a­ly­bės. Aš ne­sa­kau, kad vi­si vis­ką da­ro blo­gai. Tie­siog sa­kau, kad yra si­tu­a­ci­jų, kuo­met ver­ti­ni­mo ata­skai­tos yra ne­pa­ti­ki­mos. Tar­ki­me, kon­kre­tus mui­ti­nės pa­vyz­dys, kuo­met bu­vo ver­ti­na­mi, tar­kim, au­to­mo­bi­liai, ga­be­na­mi iš tre­čių­jų vals­ty­bių. Prak­ti­ka pa­ro­dė, kad ver­ti­ni­mo ata­skai­tų duo­me­nys la­bai nu­tols­ta nuo san­do­rio ver­tės.

Bu­vo pa­si­rink­ta ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tų, per­ei­ti prie san­do­rio ver­tės tie­siog to­dėl, kad pik­tnau­džiau­ti bu­vo la­bai di­de­lė erd­vė. Tuo­met, kuo­met yra in­te­re­sas pik­tnau­džiau­ti, na­tū­ra­lu, kad tų pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jų at­si­ran­da, ir už­tik­rin­ti, kad to ne­bus at­ei­ty­je, pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį re­gu­lia­vi­mą tie­siog yra ne­įma­no­ma, nes pa­tik­ri­ni­mo pro­cen­tas yra 0,2 % vi­sų ver­ti­ni­mo ata­skai­tų. Nuo­bau­dų sis­te­mą tai­ko Gar­bės teis­mas, ku­ria­me taip pat di­dži­ą­ją da­lį su­da­ro bū­tent pa­tys ver­tin­to­jai, to­dėl kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mo at­ėmi­mo si­tu­a­ci­jų per pa­s­ta­rą­jį lai­ko­tar­pį bu­vo mi­ni­ma­liai ar­ba jų iš­vis ne­bu­vo.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad da­bar ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas tie­siog su­da­ro iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li bū­ti at­sa­kin­ga už ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bę, bet tie­siog taip nė­ra, nes, tar­ki­me, ban­kai, ku­rie su­da­ro 90 % vi­sų ver­ti­ni­mo ata­skai­tų už­sa­ko­vų, tu­ri sa­vo pa­ti­ki­mų ver­tin­to­jų są­ra­šus ir su vi­sais ne­ben­dra­dar­biau­ja, ne­pai­sant to, kad kva­li­fi­ka­ci­ja yra su­tei­kia­ma vi­siems ir vi­si tu­rė­tų ati­tik­ti tuos pa­čius pa­ti­ki­mo ver­tin­to­jo rei­ka­la­vi­mus.

Sa­ky­si­me, kad tie­siog pa­ti rin­ka sa­ko, kad si­tu­a­ci­ja yra kves­tio­nuo­ti­na. Ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bės iliu­zi­ja, kad vals­ty­bė ga­li bū­ti at­sa­kin­ga vien to­dėl, kad kva­li­fi­ka­ci­ją ver­tin­to­jui su­tei­kia, yra tie­siog iliu­zi­ja. Siū­lo­ma, kad ver­ti­ni­mo ata­skai­tos bū­tų vie­šos ir pats už­sa­ko­vas pri­si­im­tų ir di­des­nę at­sa­ko­my­bę dėl pa­čios ver­ti­ni­mo ata­skai­tos.

Kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rią įgi­jo ver­tin­to­jai iki šio lai­ko­tar­pio, nie­kur ne­dings­ta. Jie ly­giai taip pat ga­lės tą pa­čią pa­slau­gą teik­ti, pa­ro­dy­ti sa­vo track re­cor­dą, kiek jie vis­ko yra įver­ti­nę per vi­są sa­vo pro­fe­si­nę kar­je­rą, ir tik­rai to dar­bo tu­rės ir at­ei­ty­je.

PIRMININKĖ. Už­si­ra­šiu­si klaus­ti V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė, ta­čiau jos sa­lė­je ne­ma­tau. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs la­bai ge­rai pa­mi­nė­jo­te, kad yra daž­nų at­ve­jų, kai pik­tnau­džiau­ja­ma tur­to ver­te taip ne­su­mo­kant vals­ty­bei mo­kes­čių. Aš no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ar tai ap­ima ir vė­jo jė­gai­nes? Pa­vyz­dys, Ak­me­nė. Vė­jo jė­gai­nė ap­draus­ta 6 mln. ver­te, da­bar, taip sa­kant, su­lū­žo, drau­di­mas tiek ir iš­mo­kės už tą in­ci­den­tą, bet Re­gist­rų cen­tre ta jė­gai­nė at­pin­ga iki 300 tūkst., taip, kad bū­tų iš­ven­gia­ma ir ne­mo­ka­ma mo­kes­čių vals­ty­bei. Ar šis įsta­ty­mas iš­spręs šią pro­ble­mą? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jei­gu ky­la klau­si­mų dėl kon­kre­taus ob­jek­to ver­tės, ir da­bar­ti­nė sis­te­ma ne­spren­džia šios si­tu­a­ci­jos, nei da­bar­ti­nė, nei tur­būt… Net ir po re­for­mos į tur­to ver­ti­ni­mo, ver­tės nu­sta­ty­mo klau­si­mo kė­li­mą ga­li at­sa­ky­ti tik teis­mas, nes rei­ka­lin­gas at­lik­ti nau­jas ver­ti­ni­mas. Ką da­bar ver­ti­na tar­ny­ba ir ką da­rys ir po įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, tai ver­tins ati­tik­tį įsta­ty­mams, ar bu­vo at­lik­ti vi­si veiks­mai, ku­rie yra nu­sta­ty­ti įsta­ty­me, ir ar ati­tin­ka stan­dar­to nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus ir įsta­ty­me nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus pa­čiai ver­ti­ni­mo ata­skai­tai. Ta­čiau kon­kre­čiai dėl kiek­vie­no sub­jek­to ob­jek­to ver­tės rei­ka­lin­gas teis­mi­nis ke­lias ir rei­kia at­lik­ti nau­ją ver­ti­ni­mą, ku­rį taip pat ga­li įpa­rei­go­ti at­lik­ti tik­tai teis­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­rė­čiau tie­siog pa­si­tiks­lin­ti, ar aš tei­sin­gai su­pran­tu. Mes ar­tė­ja­me prie vi­suo­ti­nio tur­to mo­kes­čio, tai reiš­kia, kad vi­sa vi­suo­me­nė mo­kė­tų, taip? Va­di­na­si, kils la­bai daug įvai­riau­sių gin­čų dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tės nu­sta­ty­mo. Man pa­čiam te­ko Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se bū­ti ir vien Bos­to­no ape­lia­ci­nia­me teis­me, ku­ris spren­džia gin­čus dėl tur­to ver­tės tei­sin­go nu­sta­ty­mo, yra ski­ria­mas la­bai di­džiu­lis dė­me­sys iš­duo­dant li­cen­ci­jas tiems as­me­nims ar­ba įmo­nėms, ku­rios tu­ri tei­sę at­lik­ti ma­si­nį in­di­vi­du­a­lų ver­ti­ni­mą, tur­to ver­tės nu­sta­ty­mą, ar tei­sin­gai, ar ne­tei­sin­gai. Aš su­pran­tu, kad čia jūs no­ri­te kaip tik leis­ti, kad lais­vai ga­lė­tų at­ei­ti vos ne kiek­vie­nas bai­gęs ko­kią nors stu­di­ją ir už­si­re­gist­ruo­ti, ir bū­ti tur­to ver­tin­to­ju. Ar aš klys­tu, ar jūs no­ri­te su­pap­ras­tin­ti?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ma­si­nį ver­ti­ni­mą re­gu­liuo­ja at­ski­ras įsta­ty­mas. Čia yra pri­sta­to­ma pri­va­lo­mo tur­to ver­ti­ni­mo re­for­ma, ku­ri yra ki­tais įsta­ty­mais nu­sta­to­ma, ka­da yra pri­va­lo­mas tur­to ver­ti­ni­mas, tar­ki­me, kaip bū­da­vo anks­čiau, im­por­tuo­jant au­to­mo­bi­lį rei­ka­lin­ga nu­sta­ty­to tur­to ver­tė ar­ba vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams rei­kia įver­tin­ti tur­tą, yra apie 30 įsta­ty­mų, nu­sta­tan­čių, kuo­met yra pri­va­lo­mas tur­to ver­ti­ni­mas. Ši re­for­ma yra su­si­ju­si bū­tent su pri­va­lo­mu tur­to ver­ti­ni­mu, at­sie­jant ma­si­nį tur­to ver­ti­ni­mą, ku­rį at­lie­ka Re­gist­rų cen­tras, ir taip pat vi­daus ver­ti­ni­mą, ku­ris yra nu­sta­to­mas pa­čios įmo­nės, pa­čios įmo­nės stan­dar­tais.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, aš taip pat no­riu pa­klaus­ti apie tei­sin­gą ver­ti­ni­mą. Iš tik­rų­jų daug da­bar to­kių yra da­ly­kų, ypač su že­mės ūkio pa­skir­ties že­me, kai ji­nai jau nau­do­ja­ma ne kaip že­mės ūkio pa­skir­ties, o rek­re­a­ci­jai, at­si­ran­da tur­tin­gi žmo­nės, ku­rie nu­per­ka rek­re­a­ci­jai ke­lis hek­ta­rus že­mės ir kar­tu že­mės ver­tė pa­ky­la, ta­čiau ša­lia esan­tys ūki­nin­kai ūki­nin­kau­ja kaip ir anks­čiau. Ar tai reiš­kia, kad tas, ku­ris no­ri tęs­ti sa­vo že­mės ūkio veik­lą, tu­ri bū­ti iš nau­jo įver­tin­tas ir jo že­mės ver­tė pa­kil­ti tiek, kad iš tik­rų­jų pri­lyg­tų ko­kiai nors rek­re­a­ci­nei že­mei? Tai ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų kar­tu per­žiū­rė­ti, gal­būt mo­ky­ti ir tuos ver­tin­to­jus, kad bū­tų tei­sin­gas ver­ti­ni­mas, bet ir per­žiū­rė­ti tei­sės ak­tus, kad vis dėl­to, na, bū­tų at­skir­ti tie da­ly­kai. Ne­kei­tus pa­skir­ties, bet nau­do­jant ki­ta pa­skir­ti­mi, ji­nai tam­pa la­bai bran­gi. O ki­ti iš tik­rų­jų tu­rės di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų su tur­to mo­kes­čiu.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, iš prin­ci­po dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių vis­gi pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas daž­niau­siai yra pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos klau­si­mas ir tu­rė­tų pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos kel­ti ir siū­ly­ti tam tik­rus mo­ky­mus, kaip bū­tų ga­li­ma kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją kon­kre­čių dar­buo­to­jų. Kal­bant apie pa­kei­ti­mus, ku­rie yra šio­je re­for­mo­je, kaip mi­nė­jau, tur­to ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ver­tės kves­tio­na­vi­mas yra ir da­bar­ti­nia­me re­gu­lia­vi­me, ka­dan­gi į Au­di­to tar­ny­bą ga­li­ma kreip­tis tik­tai dėl ati­tik­ties įsta­ty­mui ir ar ati­tin­ka Ver­ti­ni­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tus žing­snius, ar yra at­lik­ti ir vis­kas yra su­dė­ta į ver­ti­ni­mo ata­skai­tą. Dėl ver­tės pa­si­sa­ky­ti ga­li tik­tai teis­mas, nes tam rei­ka­lin­gas nau­jas ver­ti­ni­mas ir tai taip pat kai­nuo­ja, kai­nuo­ja lė­šas. Ši­tas klau­si­mas iš es­mės taip, kaip bu­vo, taip ir lie­ka ir nau­jo­je sis­te­mo­je. Ta­čiau kas yra vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams, tai yra pa­ren­gia­mos gai­rės, kaip at­si­rink­ti kva­li­fi­kuo­tą ver­tin­to­ją, ir nė­ra taip, kad vi­sai ne­bus gai­rių, kaip iš­si­rink­ti tą žmo­gų, ku­ris yra tik­rai kva­li­fi­kuo­tas, bet bus gai­rės vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams ir re­ko­men­da­ci­jos jo­mis va­do­vau­tis.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si K. Ma­žei­ka.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Dar kar­te­lį, ger­bia­ma mi­nist­re, no­ri­me už­duo­ti klau­si­mą, ku­ris skam­bė­jo, kam rei­kia nai­kin­ti li­cen­ci­jas. Iš tik­rų­jų tie ver­tin­to­jai, kai pra­dės bet kas, bet kaip ver­tin­ti, ir ypač dar kar­tą pa­brė­ši­me, ar­tė­jan­čio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio bū­du, tai bus tik­rai įvai­rių at­ve­jų, ku­rie ga­li ir teis­mi­niais bū­dais iš­virs­ti, ypač įver­tin­ti in­di­vi­du­a­liai. Ir ki­tas klau­si­mas dėl vie­šo­jo ju­ri­di­nio as­mens ne­pri­klau­so­mu­mo rei­ka­la­vi­mų. Tai ši­tie rei­ka­la­vi­mai ši­ta­me įsta­ty­me ne­tai­ko­mi už­sie­nio ju­ri­di­niams as­me­nims. Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne­pri­klau­so­mu­mo ver­ti­ni­mas yra vi­siems ver­tin­to­jams, kad ji­sai bū­tų ne­su­sie­tas nei su už­sa­ko­vų ver­ti­ni­mu, nei su pa­čiu ver­ti­ni­mo ob­jek­tu, ir tai įra­šy­ta įsta­ty­me. Da­bar, kal­bant apie li­cen­ci­jų at­si­sa­ky­mą, aš vis dėl­to sa­ky­čiau, kad, kaip mi­nė­jau, Eu­ro­pos eko­no­mi­nė­je erd­vė­je iš 32 vals­ty­bių 24 vals­ty­bė­se pro­fe­si­ja nė­ra re­gu­liuo­ja­ma. Tai reiš­kia, kad įsta­ty­mas ga­li veik­ti ir ki­tu bū­du. Ir da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas ne­už­tik­ri­na to, kad bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ata­skai­tos yra ko­ky­biš­kos vien to­dėl, kad vals­ty­bė su­tei­kia kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą. Ly­giai taip pat pa­si­rink­da­mas ver­tin­to­ją, ku­ris at­liks ver­ti­ni­mo ata­skai­tą, už­sa­ko­vas ir­gi ga­lės pra­šy­ti įvai­rių kva­li­fi­ka­ci­jos įro­dy­mų, ir ne­bū­ti­nai vals­ty­bės su­tei­kia­mas kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mas yra vie­nin­te­lis įro­dy­mas, kad ta kom­pe­ten­ci­ja tu­ri­ma. Tar­ki­me, aš, pri­im­da­ma žmo­gų į dar­bą, pa­klau­siu, ar tu­ri­te aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ar tu­ri­te kom­pe­ten­ci­jų ši­to­je sri­ty­je, ar tu­ri­te pa­tir­ties ši­to­je sri­ty­je. Tai bus įra­šy­ta ir da­bar­ti­nė­se gai­rė­se, bent jau vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams, at­si­ren­kant kva­li­fi­kuo­tą ver­tin­to­ją, kad jis tu­rė­tų ati­tik­ti tuos rei­ka­la­vi­mus. Tie­siog ne­bus for­ma­laus pa­žy­mė­ji­mo, ku­ris yra šiuo me­tu. Ir iš es­mės taip tie­siog su­da­ro­ma iliu­zi­ja, kad tai yra kva­li­fi­kuo­tas ver­tin­to­jas ir ver­ti­ni­mo ata­skai­ta bus pa­ti­ki­ma.

Tuo tar­pu ver­ti­ni­mo ata­skai­tos pa­ti­ki­mu­mas – ga­li­ma už­tik­rin­ti ir pa­ties ver­tin­to­jo tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, ir is­to­ri­niais jo duo­me­ni­mis, ir pa­čios ata­skai­tos vie­šu­mu. Nes vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­to ata­skai­tos vi­sos bus vie­šos, ki­tos bus nu­as­me­nin­tos ir su­kel­tos į tą pa­čią in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tu­rės pri­ei­gą prie tos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Jos bus pa­teik­tos vie­nu uni­fi­kuo­tu me­to­du ir jas bus ga­li­ma pa­ly­gin­ti tar­pu­sa­vy­je. Tai, man at­ro­do, taip pat yra vie­nas iš ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo veiks­nių. Tuo tar­pu da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas tie­siog su­da­ro są­ly­gas tiems žmo­nėms, ku­rie jau tu­ri li­cen­ci­jas, tu­rė­ti tam tik­rą pa­slau­gų tei­ki­mo mo­no­po­lį. Man at­ro­do, su­da­ry­ki­me lais­vas są­ly­gas kon­ku­ruo­ti pa­slau­gų tei­kia­ma ver­te ir įro­dy­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ki­tais bū­dais, kaip tas pats yra už­sa­kant ki­tas bet ko­kias pa­slau­gas.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, no­rė­jau pa­klaus­ti du trum­pus klau­si­mus. Vie­nas tur­būt, koks tiks­las yra bū­tent ši­to pro­jek­to? Tur­būt klau­si­mas, kaip jūs ma­no­te, ar ta ben­dra žmo­nių tur­to ver­tė pa­di­dės, gal Lie­tu­va taps tur­tin­ges­nė ap­skri­tai, įver­ti­nus vi­są žmo­nių tur­tą? Ar tai pa­dės su­trum­pin­ti ei­les, kur prieš tai klau­si­mas bu­vo dėl kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo. Nes pri­si­me­na­me pra­ėju­sių me­tų kom­pen­sa­ci­jas ir prie se­niū­ni­jų nu­si­drie­ku­sias ei­les, kai žmo­nėms vie­noks ar ki­toks tur­tas bu­vo naš­ta gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Ar tai pa­dės su­trum­pin­ti tas ei­les kaž­ko­kiu bū­du? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pats įsta­ty­mo tiks­las – pa­keis­ti sis­te­mą, ku­ri šiuo me­tu yra ne­efek­ty­vi. Nes klau­si­mų dėl ver­ti­nimo ata­skai­tų ko­ky­bės bu­vo dau­gy­bė, ir klau­si­mas, ar tie pri­va­lo­mi tur­to ver­ti­ni­mai iš­ties tu­ri ko­kią nors pras­mę, kai tu ne­ga­li už­tik­rin­ti jų ko­ky­bės. Ta pras­me, kad vals­ty­bė su­tei­kia iliu­zi­ją, kad ji su­tei­kia kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą, ir at­ro­do, kad ga­li­ma ga­ran­tuo­ti, kad ata­skai­ta yra at­lik­ta ko­ky­biš­kai, kai tuo tar­pu si­tu­a­ci­jų bū­da­vo tik­rai la­bai įvai­rių, o ga­li­my­bė tai­ky­ti nuo­bau­dą bū­da­vo la­bai ri­bo­ta. Nes, kaip mi­nė­jau, Gar­bės teis­mą su­da­ro, trys iš pen­kių yra pa­tys pro­fe­si­jos at­sto­vai, ir nuo­bau­dų, ku­rios bū­tų fak­tiš­kai pri­tai­ky­tos, be­veik ne­bū­da­vo. Tuo tar­pu su nau­ju re­gu­lia­vi­mu at­si­ran­da ir ad­mi­nist­ra­ci­nės bau­dos, pi­ni­gi­nės bau­dos, ir taip pat pa­di­di­na­ma ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo su­ma, taip pat pa­ti ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė yra api­brė­žia­ma šia­me įsta­ty­me. Tai­gi pa­ties ver­tin­to­jo at­sa­ko­my­bė yra aiš­kiai su­re­gu­liuo­ja­ma ir įtvir­ti­na­mas me­cha­niz­mas, kaip tos nuo­bau­dos ga­li bū­ti re­a­liai pri­tai­ky­tos, nes iki šiol to ne­bū­da­vo. Da­bar, kal­bant apie tur­tą, tai žmo­nės pa­pras­tai tur­tė­ja dėl to, kad dau­giau už­dir­ba ir pa­ja­mos jų au­ga, o ne to­dėl, kad kaž­kas ki­taip įver­ti­no jų tu­ri­mą tur­tą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Mo­ty­vai už. Kal­ba M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Man at­ro­do, yra tei­kia­mas tik­rai laik­me­tį ati­tin­kan­tis siū­ly­mas. Juo la­biau kad esan­tis re­gu­lia­vi­mas ne­pa­de­da pa­siek­ti to­kio efek­ty­vu­mo, ko­kio ti­ki­ma­si iš vals­ty­bi­nio re­gu­lia­vi­mo. Kaip bu­vo mi­nė­ta, ban­kai tu­ri sa­vo ver­tin­to­jų są­ra­šus. Tik­rai ta­me ver­tin­to­jų są­ra­še tur­būt nė­ra 300 ver­tin­to­jų, ku­riuos mes ma­to­me esan­čius re­gist­ruo­se. Tik­rai, ma­tyt, ta ko­ky­bė nė­ra to­kia, ko­kios rei­kė­tų ta­me sek­to­riu­je. Svar­bu, ma­tyt, ir­gi, kad at­si­ran­da tech­no­lo­gi­nė kon­tro­lė, tai yra ne­pas­ku­ti­nis veiks­nys, ir bū­tent tas vie­šu­mas, kai prie ata­skai­tų bus pa­žy­mi­ma, ar ver­tin­to­jas tu­rė­jo baus­tu­mą, ad­mi­nist­ra­ci­nių nuo­bau­dų tai­ky­mą, man at­ro­do, tai tik­rai veiks kaip sa­vi­re­gu­lia­ci­nis mo­men­tas, ga­li bū­ti sun­kiai no­ri­ma pra­šy­ti to­kių ver­tin­to­jų pa­slau­gų, re­pu­ta­ci­jos da­ly­kai tik­rai iš­liks svar­būs.

Duo­me­nų pri­ei­na­mu­mo klau­si­mas taip pat yra sau­gik­lis. Pa­tys ver­tin­to­jai ga­lės pri­ei­ti ir tu­rė­da­mi dau­giau duo­me­nų pri­im­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus ko­ky­biš­kam ver­ti­ni­mui at­lik­ti. Ci­vi­li­nio drau­di­mo rei­ka­la­vi­mo nor­ma. Su­pras­ki­me, kad ir drau­di­mo ben­dro­vės var­gu bau ar leng­vai ry­šis įsi­pa­rei­go­ti ir ap­draus­ti, jei tas ver­tin­to­jas per jį pa­tirs di­de­lių nuos­to­lių ir rei­kės mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­kas. Dar pa­pil­do­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Ma­nau, tų sau­gik­lių tik­rai pa­kan­ka. Juo la­biau kad ir įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas ex post ver­ti­ni­mas. Tai la­bai na­tū­ra­lu, kai kei­čia­me sis­te­mą, kai per­ei­na­me prie nau­jo mo­de­lio, kad po ku­rio lai­ko pa­si­žiū­rė­tu­me, kaip vei­kia, ir iš­sklai­dy­tu­me tas esa­mas bai­mes.

Dėl to ma­si­nio tur­to ver­ti­ni­mo. Tur­būt ir­gi svar­bu ak­cen­tuo­ti, kad tai yra Re­gist­rų cen­tro at­lie­ka­ma funk­ci­ja, ji šiuo įsta­ty­mu nie­kaip nė­ra re­gu­liuo­ja­ma, ma­si­nis ver­ti­ni­mas yra jau ki­to įsta­ty­mo re­gu­lia­vi­mo da­ly­kas, ku­ris šiuo me­tu nie­kaip nė­ra spren­džia­mas. Kvies­čiau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų kaž­kaip ban­do­ma su­ta­pa­tin­ti žmo­nes, per­kan­čius ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, būs­tą, ei­nan­čius į ban­ką pra­šy­ti pa­sko­los, at­lie­ka­mas tur­to ver­ti­ni­mas, tos pro­ce­dū­ros, ku­rios tur­būt vi­siems su­pran­ta­mos, ir tuos žmo­nes, ku­rie no­ri gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, pa­šal­pą ar dar ką nors. Tur­būt tik­rai nė­ra są­ži­nin­ga so­cia­liai skir­tin­gus žmo­nes su­so­din­ti į tą pa­čią val­tį ir grei­čiau­siai taip pat ap­mo­kes­tin­ti jų vie­no­kį ar ki­to­kį tur­tą. Tur­būt tiks­las yra, na, jei­gu gal­būt pa­sa­kys, kad tai nie­ko ne­kai­nuos žmo­gui, bet ly­giai taip pat bu­vo ir dėl elek­tros skai­tik­lių kei­ti­mo, ir vie­nų, ir ki­tų, tie ke­li eta­pai, ga­liau­siai už vi­sa tai su­si­mo­kė­jo pa­tys gy­ven­to­jai.

Iš tie­sų, ger­bia­mie­ji, ma­nau, kad klau­si­mas ver­tas dis­ku­si­jos, bet šiuo at­ve­ju tik­rai klau­si­mų yra per daug. Pa­na­šu, ga­liau­siai tik bus dau­giau dar­bo teis­mams, nes teks įro­di­nė­ti žmo­nėms, kad jų tur­tas yra per daug per­ver­tin­tas, ar­ba at­si­ras ko­kia nors ga­li­my­bė ma­ni­pu­liuo­ti tais ver­ti­ni­mais. Tik­rai no­rė­tų­si tų skai­čių ir tos vie­no­des­nės me­to­di­kos, bet taip pat at­si­žvelg­ti į žmo­nių in­te­re­sus, jei kal­bė­tu­me apie pa­sko­lų ga­vi­mą, apie tai kal­bė­jo val­dan­čių­jų ko­le­ga, ir į tų žmo­nių, ku­rie eis gau­ti pa­šal­pos ar­ba kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą. Tur­būt at­skir­ki­me tuos da­ly­kus ir pri­im­ki­me spren­di­mus. Kvie­čiu su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pra­tę­siu bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą, nes jis ką tik bai­gė­si dėl už­si­tę­su­sios dis­ku­si­jos. Tai­gi jis tę­sis tol, kol pa­bal­suo­si­me dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų, ap­svars­ty­tų iki šiol. Pir­miau­sia aš siū­lau bal­suo­ti dėl šio ką tik pri­sta­ty­to 1-5.1 klau­si­mo – Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3007 ir ly­di­mų­jų. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 74, prieš – 2, su­si­lai­kė 44. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 21 die­ną. Dėl ly­di­mų­jų pir­mo, penk­to, an­tro kaip pa­grin­di­nis taip pat siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir kaip pa­pil­do­mas – Biu­dže­to fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Šia te­ma no­ri­te, taip? L. Sa­vic­kas. Pra­šau.

L. SAVICKAS (DFVL). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, no­rė­jau pa­pra­šy­ti dėl pir­mo klau­si­mo – dėl pir­mo pro­jek­to eko­no­mi­ką pa­pil­do­mai įtrauk­ti.

PIRMININKĖ. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiems ko­mi­te­tams ir svars­ty­mo da­tai? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Tai­gi pri­tar­ta. Da­bar bal­suo­ja­me. Grįž­ta­me prie pa­čios po­sė­džio dar­bo­tvarkės, at­si­pra­šau, dar­bo­tvarkės pra­džios.

 

11.20 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2883 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2928 pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 120: už – 91, prieš – 9, su­si­lai­kė 20. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2928) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.21 val.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 6, 9 straips­nių ir 4 prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2), Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3158 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-2914(2), At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 321 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2915(2), Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. IX-517 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2916(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4.1 klau­si­mas – Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284 bei ly­di­mie­ji. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo: kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 111, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 9. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Bai­gia­si bal­sa­vi­mo in­ter­va­las. Pri­me­nu, kad ki­tas bal­sa­vi­mas pla­nuo­ja­mas nuo 12 val. 35 min.

 

11.22 val.

Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo Nr. XI-1500 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3014 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną M. Na­vic­kie­nę, kad pri­sta­ty­tų Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3014. Tai yra mū­sų dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu jums pri­sta­ty­ti il­gai de­rin­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiek tiek apie sta­tis­ti­ką ir apie prie­šis­to­rę. 2019 me­tais sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je da­ly­va­vo 14,6 % gy­ven­to­jų, 2021 me­tais – 16,3 %. Esa­me iš­si­kė­lę tiks­lą iki 2030 me­tų, kad Lie­tu­va pa­siek­tų 22 % gy­ven­to­jų, da­ly­vau­jan­čių sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Tur­būt vi­si pri­si­me­na­me tik­rai pa­ki­lu­sią ban­gą, pra­si­dė­jus bru­ta­liam ka­rui Uk­rai­no­je, kiek daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ėmė­si sa­va­no­riau­ti, skai­čiuo­ja­me, kad per 9 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Ta­čiau vis dar fik­suo­ja­me, kad įsi­trau­ki­mas į il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę nė­ra gal­būt to­kio aukš­to lyg­mens, ko­kio no­rė­tu­me, kad bū­tų.

Siek­da­mi nu­sta­ty­ti ma­žo vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo il­ga­lai­kė­je sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je prie­žas­tis, 2020 me­tais mi­nis­te­ri­jo­je su­bū­rė­me Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ty­rė­jų, ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų dar­bo gru­pę, ku­ri rė­mė­si 2019–2022 me­tų ty­ri­mais ir or­ga­ni­za­ci­jų prak­ti­ka, taip pat ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais. Šio­je dar­bo gru­pė­je bu­vo vyk­do­ma pro­gra­mų ana­li­zė. Nu­sta­tė­me šias ne­da­ly­va­vi­mo sa­va­no­rys­tė­je prie­žas­tis: pir­miau­sia – sil­pna veik­los va­dy­bos ko­ky­bė, orien­tuo­tos į jau­ni­mą pro­gra­mos skir­tin­gi kri­te­ri­jai ir ter­mi­nai, taip pat ga­na že­mas vi­suo­me­nės in­for­muo­tu­mas apie sa­va­no­rys­tę. Pa­si­bai­gus šios dar­bo gru­pės veik­lai, pa­ren­gė­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Jo tiks­las yra di­din­ti il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tės veik­los va­dy­bos ko­ky­bę ir įsta­ty­me įtvir­tin­ti ge­rą­ją sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo prak­ti­ką. Šiuo įsta­ty­mu bus nu­sta­to­mos sa­va­no­riš­kos veik­los for­mos, tai yra sa­va­no­riš­ka veik­la, il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­ka veik­la ir sa­va­no­riš­ka tar­ny­ba, api­brėž­ti sa­va­no­riš­kos veik­los… vei­kian­tys sub­jek­tai, tai yra pri­iman­čios ir ko­or­di­nuo­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos. Nau­jie­na yra, kad bus bū­tent sa­va­no­rys­tės ko­or­di­na­vi­mas sie­kiant vie­nin­go ter­mi­nų nau­do­ji­mo, tiks­les­nių duo­me­nų si­tu­a­ci­jos ana­li­zei ir tiks­les­nių prie­mo­nių veik­los ko­ky­bei ge­rin­ti.

Taip pat bus su­kur­tas il­ga­lai­kės sa­va­no­riš­kos veik­los va­dy­bos me­cha­niz­mas, ku­ris bus skir­tas sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mui ge­rin­ti. Įsta­ty­mo pro­jek­te nu­sta­to­ma, kad il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­ka veik­la ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma tik pro­ce­se da­ly­vau­jant pri­iman­čiai or­ga­ni­za­ci­jai ir ko­or­di­nuo­jan­čiai or­ga­ni­za­ci­jai tam, kad ko­or­di­nuo­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja kel­tų sau už­duo­tį pa­dė­ti sa­va­no­riui tin­ka­mai iš­si­rink­ti pri­iman­čią or­ga­ni­za­ci­ją, spręs­ti veik­lo­je ky­lan­čius iš­šū­kius, esant po­rei­kiui su­ras­ti ki­tą pri­iman­čią or­ga­ni­za­ci­ją vie­toj vi­siš­ko veik­los nu­trau­ki­mo, jei­gu kar­tais to­kia mo­ty­va­ci­ja sa­va­no­riui at­si­ras­tų. Mo­de­lis, kai sa­va­no­ris taip pat gau­na ir ko­or­di­na­vi­mą, re­mia­si Eu­ro­pos Są­jun­gos sa­va­no­riš­kos veik­los pro­gra­mų ge­rą­ja prak­ti­ka.

Da­bar trum­pai. Sie­kiant už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką ir lū­kes­čius ati­tin­kan­čią sa­va­no­rio veik­lą, bus nu­sta­to­ma ir sa­va­no­rio są­vo­ka, ri­bo­ji­mas tą pa­čią die­ną at­lie­kant tas pa­čias funk­ci­jas dirb­ti ir sa­va­no­riau­ti to­je pa­čio­je pri­iman­čio­je ar­ba ko­or­di­nuo­jan­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Taip sie­kia­ma ma­žin­ti ri­zi­ką, kad dar­bo san­ty­kiai bū­tų pa­kei­čia­mi sa­va­no­rys­tės prin­ci­pais ir at­si­ras­tų tam tik­ras ne­le­ga­lus dar­bas. Prie­vo­le vyk­dant il­ga­lai­kę sa­va­no­riš­ką veik­lą su­da­ry­ti sa­va­no­riš­kos veik­los su­tar­tį, ku­rio­je nu­sta­to­mos vi­sų sa­va­no­riš­kos veik­los ša­lių kon­kre­čios tei­sės ir pa­rei­gos, sie­kia­ma ma­žin­ti ne­su­ta­ri­mų dėl skir­tin­gų lū­kes­čių dėl pla­nuo­ja­mos veik­los. Taip pat tei­sė gau­ti pa­tir­tų iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­ją ar avan­si­nį mo­kė­ji­mą už pa­tir­tas iš­lai­das at­lie­kant sa­va­no­riš­ką veik­lą. Taip pat pa­tiks­lin­tos sa­va­no­riš­kos veik­los iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos ir tvar­ka.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo sis­te­ma sieks sti­p­rin­ti veik­los ko­ky­bę bei veik­los at­se­ka­mu­mą, su­da­rys dau­giau ga­li­my­bių sa­va­no­riams do­ku­men­tais pa­grįs­ti jų su­kaup­tą pa­tir­tį, ži­nias ir veik­lai skir­tą lai­ką.

Taip pat bus at­lie­ka­mas ex post ver­ti­ni­mas. Bus ver­ti­na­ma, ar ko­or­di­nuo­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų įtrau­ki­mas į il­ga­lai­kį sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mą pa­ge­ri­no sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bę, ar šio įsta­ty­mo nuo­sta­tos pa­dė­jo pa­di­din­ti sa­va­no­riš­ka veik­la ir il­ga­lai­ke sa­va­no­riš­ka veik­la už­si­i­man­čių as­me­nų skai­čių. Nu­ma­ty­tas ver­ti­ni­mo lai­ko­tar­pis bū­tų ket­ve­ri me­tai po įsta­ty­mo pri­ėmi­mo.

Da­bar de­ri­na­mas. Ren­giant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo su­da­ry­ta, kaip ir mi­nė­jau, dar­bo gru­pė. Jo­je da­ly­va­vo ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos: Na­cio­na­li­nė NVO ko­a­li­ci­ja, Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba, Na­cio­na­li­nis skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klas, Na­cio­na­li­nis švie­ti­mo NVO tin­klas, Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ba, VšĮ „So­cia­li­nis veiks­mas“, Lie­tu­vos me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos „Ca­ri­tas“, Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja, Lie­tu­vos skau­ti­ja, At­ei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­ja, Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­ga, VšĮ „Ac­tio Cat­ho­li­ca Pa­tria“, vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Gel­bė­kit vai­kus“ ir VšĮ NVO tei­sės ins­ti­tu­tas.

Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu įgy­ven­di­na­ma 2021–2030 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos So­cia­li­nės su­telk­ties plėt­ros pro­gra­ma, ku­ria sie­kia­ma stip­rin­ti so­cia­li­nio ak­ty­vu­mo ir so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės nuo­sta­tas vi­suo­me­nė­je bei ben­druo­me­niš­ku­mą.

La­bai kvie­čiu po pa­tei­ki­mo sta­di­jos, ko­le­gos, pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir tęs­ti dis­ku­si­jas ko­mi­te­tuo­se.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ačiū, mi­nist­re. Aš tu­riu ke­le­tą klau­si­mų. Tik­rai dau­giau nei 20 me­tų sa­va­no­riau­ju ir ne­la­bai su­pran­tu, ką ge­ro duo­tų ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Pir­miau­sia, pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Ar jūs tik­rai gal­vo­ja­te, kad pa­pil­do­ma biu­ro­kratija pa­dės sa­va­no­rys­tei?

Ant­ras da­ly­kas. Jei­gu aš ne­už­si­re­gist­ruo­siu ir ne­bū­siu ta­me trum­pa­lai­kės ir il­ga­lai­kės or­ga­ni­za­ci­jos re­gist­re, tai jau ne­bū­siu sa­va­no­ris?

Tre­čias da­ly­kas. Jei­gu iš sa­va­no­rių su­si­de­da vi­sa ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja, tai ko­kia ta­da bus or­ga­ni­za­ci­ja – ji­nai sa­va­no­riaus? Kaip tie žmo­nės, ku­rie dir­ba, pa­vyz­džiui, kai­mo ben­druo­me­nė­se, ne­at­ly­gin­ti­nai ra­šo pro­jek­tus ir gau­na pliu­sus už tai, kad ne­pra­šo ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čio ir iš­lai­dų už pro­jek­to ad­mi­nist­ra­vi­mą? Kaip su­mo­kė­ti tam sa­va­no­riui, iš ko­kių lė­šų ir kaip ta­da pri­im­ti? Ar tik­rai pa­sieks jū­sų pro­jek­tas tą re­zul­ta­tą, ku­rio lau­kia­te?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Aš tik­rai ma­nau, kad bus ga­li­ma dėl tam tik­rų nuo­sta­tų kal­bė­tis ko­mi­te­tuo­se ir to­bu­lin­ti. Jei­gu ma­ty­si­te pa­siū­ly­mus, kaip ga­li­ma bū­tų pa­to­bu­lin­ti reg­la­men­ta­vi­mą, tik­rai į juos at­si­žvelg­si­me. Bet pa­pil­do­ma do­ku­men­ta­ci­ja dar­bo gru­pė­je bu­vo siū­lo­ma bū­tent pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kaip rei­ka­lin­gas pa­pil­do­mas me­cha­niz­mas.

Mū­sų tiks­las yra, kad kuo dau­giau žmo­nių rink­tų­si il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę, kad at­si­ti­kus kaž­ko­kiai si­tu­a­ci­jai, kai ar­ba dėl lai­ko ne­su­de­ri­na­mu­mo, ar­ba dėl veik­los ko­kio nors lū­kes­čio ne­ati­ti­ki­mo žmo­gus ap­skri­tai at­si­sa­ko sa­va­no­riau­ti, maž­daug čia ne man, ir ta­da jau ne­be­grįž­ta į sa­va­no­rys­tę, tas ko­or­di­na­vi­mas tik­rai pa­dė­tų žmo­gui pa­si­rink­ti tą veik­los rū­šį, ku­ri jam yra ir ar­ti­ma šir­džiai, ir ga­li­ma su­de­rin­ti su jo ap­lin­ky­bė­mis, kad at­si­ras­tų lū­kes­čių ati­ti­ki­mas ir tam tik­ras di­des­nis pa­ly­dė­ji­mas. Aš ma­nau, tiks­las, dėl ku­rio su­ti­ko dar­bo gru­pė­je vi­sos ben­dra­dar­biau­jan­čios tar­pu­sa­vy­je įstai­gos, ro­do, kad to­kio pa­kei­ti­mo rei­kė­jo, nes vi­sų pir­ma rei­kia su­kur­ti tam tik­rą struk­tū­rą, ku­ri ga­lė­tų ge­rin­ti ko­ky­bę ir žmo­nių įsi­trau­ki­mą. O ta­da vi­sus ki­tus pa­pil­do­mus da­ly­kus spręs­ti ga­lė­si­me ir dis­ku­si­jo­se, ir to­bu­lin­ti at­ei­ty­je. Tai tik­rai lauk­si­me pri­si­dė­ji­mo.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Ve­ry­ga.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­riu pa­si­džiaug­ti, kad jūs ak­ty­viai in­ves­tuo­ja­te į Lie­tu­vos pi­lie­čius. Sa­va­no­riai yra ak­ty­vūs mū­sų pi­lie­čiai, ku­rie tik­rai nu­vei­kia la­bai daug dar­bų ir su­ku­ria daug pri­dė­ti­nės ver­tės. Tai ši­tuo ke­liu eida­ma ir­gi gal ga­lė­tu­mė­te pa­gal­vo­ti (ir, ma­tyt, apie tai gal­vo­ja­te) dėl tuos ak­ty­vius žmo­nes pri­iman­čių or­ga­ni­za­ci­jų, ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rių ly­de­riai, tos ko­man­dos, ku­rios dir­ba ir ne­tu­ri di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo, kad ir­gi su­lauk­tų di­des­nio dė­me­sio. Kaip ir ma­žo­sios sa­vi­val­dos tie žmo­nės, ku­rie da­bar vei­kia sa­vo re­gio­nuo­se, ir­gi pra­šo di­de­lio dė­me­sio. Tai ačiū už šį pro­jek­tą ir ke­liau­ki­me to­liau.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tik­rai steng­si­mės ir to­liau stip­rin­ti tiek pa­čias ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, tiek ben­druo­me­ni­nes, ku­rios vei­kia ir re­gio­nuo­se, ne tik di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, tą tu­ri­me tarp sa­vo pri­ori­te­tų. Aiš­ku, fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai vi­sa­da yra ga­na ri­bo­ti, bet aš ma­nau, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, tas yra svar­biau­sia, klo­ja ge­rą pa­ma­tą il­ges­nei, tva­res­nei sa­va­no­riš­kai veik­lai, ir aš ma­nau, kad tai yra svar­bu vi­soms toms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rias jūs iš­var­di­no­te.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ve­ry­ga. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ka­dan­gi man te­ko bū­ti ne­vy­riau­sy­bi­nin­ku ir va­do­vau­ti or­ga­ni­za­ci­jai, tai aš no­riu jū­sų, mi­nist­re, pa­klaus­ti, ar da­bar­ti­nis reg­la­men­ta­vi­mas truk­do da­ry­ti tą, ką jūs čia no­ri­te pa­siek­ti, kad dau­giau žmo­nių įsi­trauk­tų ir pa­na­šiai, nes bent jau iš to, ką aš skai­tau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, man ky­la daug vi­so­kių klau­si­mų. Ten yra mi­ni­ma, kad ne­už­tik­ri­na­ma sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bė ir pa­na­šiai. Tai jei­gu įsta­ty­mai ne­truk­do ją už­tik­rin­ti, ma­tyt, ji­nai ne­už­tik­ri­na­ma dėl ko­kių nors ki­tų da­ly­kų, tie­siog ne­at­ei­na žmo­nės, ku­rie tu­ri tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų. O to­kie da­ly­kai kaip sa­va­no­riai, na, sa­va­no­riams tu­rė­tų bū­ti ran­da­ma ko­kia nors ki­ta veik­la, ar ne­at­ro­do, kad tai yra biu­ro­kratinimas? Už­im­tu­mo tar­ny­bai ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai ir žmo­nės net ven­gia steig­ti ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas bū­tent bi­jo­da­mi tam tik­ros biu­ro­kratijos. Tai ar ne­bus taip, kad no­rint ge­ro iš­eis at­virkš­čiai?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad tu­ri­me vi­si ieš­ko­ti ko­kio nors spren­di­mo, kad taip ne­at­si­tik­tų. Tą ri­zi­ką, ku­rią jūs įvar­di­na­te, aš taip pat tu­riu min­tyje, ir ko ne­si­no­rė­tų, tai ne­si­no­rė­tų pa­pil­do­mos ne­rei­ka­lin­gos biu­ro­kratijos. Bet taip pat ir tu­riu pa­si­ti­kė­ji­mą ta dis­ku­si­ja, ku­ri iš pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų dar­bo gru­pė­je ki­lo, nes tie pa­siū­ly­mai ne­at­ėjo iš mi­nis­te­ri­jos ko­le­gų ar­ba taip, kaip čia mums at­ro­do, kad tu­rė­tų bū­ti. Dėl to tie pus­an­trų me­tų bu­vo skir­ti la­bai ak­ty­vioms dis­ku­si­joms su so­cia­li­niais part­ne­riais.

Tai gal­būt mes ga­li­me ban­dy­ti tas ri­zi­kas kar­dy­ti ir­gi ko­mi­te­tuo­se dis­ku­tuo­da­mi, jas įvar­din­da­mi, kal­bė­da­mi su pa­čio­mis ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kad, iš vie­nos pu­sės, pa­siek­tu­me tiks­lą, kad žmo­nės ne­mes­tų sa­va­no­rys­tės ir kad tas ko­or­di­na­vi­mas pa­dė­tų mums pa­siek­ti dau­giau žmo­nių, il­gą lai­ką sa­va­no­riau­jan­čių. Bet aš tik­rai ne­sa­kau, kad vi­sos for­mu­luo­tės yra to­bu­los ir ne­ko­re­guo­ti­nos svars­ty­mo sta­di­jo­je. Tik­rai mū­sų vi­sų pa­tir­tis tu­rė­tų bū­ti su­telk­ta į tai, kad šis pro­jek­tas bū­tų la­biau mo­ty­vuo­jan­tis dau­giau žmo­nių sa­va­no­riau­ti, bet jo­kiu bū­du ne pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Tai tą ri­zi­ką tik­rai gir­džiu ir sten­ki­mės ją už­kar­din­ti ben­dro­mis jė­go­mis.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

V. BAKAS (DFVL). La­bai ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, ačiū už to­kią ini­cia­ty­vą. Iš tie­sų aš ir­gi pa­si­žiū­rė­jęs pro­jek­tą ma­tau to­kio dau­giau ins­ti­tu­cio­na­li­za­vi­mo gal­būt ak­cen­tus, ko­mer­ci­a­liza­vi­mo sa­va­no­rys­tės veik­los. Pa­vyz­džiui, mes tu­ri­me daug sa­va­no­rių ko­mer­ci­niuo­se ren­gi­niuo­se, ir mo­kyk­los ska­ti­na, bet tu­ri­me ma­žai sa­va­no­rių, kai kal­ba­me apie ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes, apie so­cia­liai pa­žei­džia­mus žmo­nes.

Tai čia ma­no klau­si­mas. Mes ap­skri­tai pa­gal sa­va­no­rys­tės in­dek­są už­ima­me la­bai to­li­mą vie­tą. Mū­sų BVP į eko­no­mi­ką, sa­va­no­rys­tės ku­ria­mą, yra 1,5 %, kai Eu­ro­po­je – 5 %. Ma­no klau­si­mas: kaip pa­ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę? Nes vis dėl­to tai yra pi­lie­tiš­ku­mo iš­raiš­ka, jaut­ru­mo, em­pa­ti­jos iš­raiš­ka.

Aš bu­vau re­gist­ra­vęs Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, kad ver­ti­nant tar­nau­to­jus bū­tų at­si­žvel­gia­ma…

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Lai­kas.

V. BAKAS (DFVL). …į sa­va­no­rys­tės veik­lą. Klau­si­mas: kaip pa­ska­tin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jus, taip pat vals­ty­bės įmo­nių dar­buo­to­jus da­ly­vau­ti sa­va­no­rys­tės veik­lo­je?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, ger­bia­mas ko­le­ga, čia toks tur­būt mū­sų elg­se­nos ir mo­ty­va­ci­jos da­ly­kas. Kaip ir mi­nė­jau, tos kri­zės, ku­rias mes iš­gy­ve­no­me, ar per ko­vi­dą mes ma­tė­me, kiek sa­va­no­rių ėjo tie­siog plau­ti grin­dų į glo­bos įstai­gas, kur sir­go vi­si dar­buo­to­jai ir vi­si klien­tai. Tai ta sa­va­no­rys­tė tie­siog su­si­ka­ta­li­zuo­ja, kai vals­ty­bė­je yra ko­kia nors di­de­lė pro­ble­ma, ku­rią rei­kia spręs­ti. Va­di­na­si, žmo­nės tu­ri ir to no­ro, ir ge­ru­mo pa­dė­ti. Pas­kui, kai nu­slūgs­ta kri­zi­nė si­tu­a­ci­ja pas mus, grįž­ta į sa­vo vė­žes gy­ve­ni­mas, na­tū­ra­lus, nor­ma­lus, jau ta sa­va­no­rys­tė ne­bė­ra toks di­de­lis pri­ori­te­tas.

Bet ką jūs la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ir kas yra la­bai svar­bu, kad rin­k­da­mie­si sa­va­no­riš­ką veik­lą žmo­nės ne vi­sa­da ren­ka­si tą, ku­ri yra la­bai rei­ka­lin­ga, ku­ri gal­būt yra sun­kes­nė. Tie pa­tys žmo­nės su ne­ga­lia, man at­ro­do, yra ypač svar­bus as­pek­tas. Ir aš gal­vo­ju, kad su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, jei­gu at­si­ran­da ko­or­di­nuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja, mes ga­li­me ge­riau ma­ty­ti vi­są sa­va­no­rys­tės ir po­rei­kio pa­veiks­lą ir pa­gal jį ta­da pa­dė­ti nu­kreip­ti sa­va­no­rius at­ras­ti tą ge­riau­sią sa­vo iš­si­pil­dy­mo for­mą ir kad ji­nai truk­tų kuo il­giau.

Tai čia tur­būt vie­no pa­pras­to at­sa­ky­mo, kaip pa­di­din­ti mo­ty­va­ci­ją, nė­ra. Bet kaip su­kur­ti kuo pa­lan­kes­nes ap­lin­ky­bes, šio įsta­ty­mo pa­grin­du gal­būt ga­li­me dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Be­je, svei­ki, mie­li ko­le­gos, su kuo dar nepa­si­svei­ki­nau. Da­bar klau­sia ger­bia­ma I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Pra­šau.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, vie­na ver­tus, įsta­ty­mo da­lis, ku­ri kal­ba apie ko­or­di­na­vi­mą ir ži­no­ji­mą, man tik­rai la­bai pa­tin­ka. Man at­ro­do, kad mes tu­ri­me įsi­ver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir su­si­ko­or­di­nuo­ti tuos da­ly­kus. Ta­čiau ta ki­ta da­lis, ku­ri, ma­no aki­mis, kal­ba apie sa­va­no­rys­tės su­biu­rok­ra­ti­ni­mą, va­lan­dų ap­skai­tą, ten kaž­ko­kius rė­mus, ši da­lis man jau ma­žiau pa­tin­ka. Ir jūs pa­ti ge­rai įvar­di­no­te, kad esant po­rei­kiui mū­sų žmo­nės lin­kę sa­va­no­riau­ti ir pa­dė­ti ir tik­rai ne­skai­čiuo­ja va­lan­dų, o kai tas po­rei­kis yra ma­žes­nis, tai ta­da, na­tū­ra­lu, žmo­nės ma­žiau ir sa­va­no­riau­ja.

Ma­no klau­si­mas toks. Ar ne­ver­tė­tų mums pra­dė­ti nuo pir­mo žings­nio, tai yra su­si­ko­or­di­nuo­ti, įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, o po to ei­ti link ap­skai­tos, tų biu­ro­kratinių pin­klių ir taip to­liau? Ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad rei­kė­tų mums pra­dė­ti ma­žes­ne ap­im­ti­mi ir gal­būt tai at­si­skleis­tų, aiš­ku, ir dis­ku­si­jo­se po pa­tei­ki­mo? Ko­kios jū­sų min­tys?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Ie­va, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad tur­būt ga­li­me apie tai dis­ku­tuo­ti, bet tik­tai no­rė­čiau grįž­ti prie to, nuo ko ir pra­dė­jau, kad tai nė­ra mū­sų, ar po­li­ti­kų, ar mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­jų, kaž­koks no­ras bū­tent to­kį prin­ci­pą pa­siū­ly­ti. Tai yra ir pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsi­var­din­tos ri­zi­kos ir ga­li­mi spren­di­mo bū­dai. To­dėl įsta­ty­mo pro­jek­tas yra toks, ko­kį mes da­bar pa­tei­kia­me, bet dis­ku­si­jos me­tu, aš ma­nau, mes tik­rai ga­li­me ieš­ko­ti ir ge­res­nio reg­la­men­ta­vi­mo, ir ge­res­nių at­sa­ky­mų, nes kuo dau­giau gal­vų ir pa­tir­ties, tuo tur­būt ge­res­nį re­zul­ta­tą ga­lė­si­me gau­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mams nu­ma­ty­tas ir klaus­ti lai­kas bai­gė­si. Da­bar yra tik mo­ty­vai už. Ger­bia­mas A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, džiu­gu, kad Sei­mą pa­sie­kė Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pro­jek­to nau­ja re­dak­ci­ja. 2011 me­tais pa­tvir­tin­tas įsta­ty­mas šių die­nų kon­teks­te tik­rai rei­ka­lau­ja nau­jų įžval­gų. Sa­va­no­riai sa­vo dar­bu ne kar­tą įro­dė, kad ku­ria di­džiu­lę pri­dė­ti­nę ver­tę, ypač eks­tre­ma­lio­mis ap­lin­ky­bė­mis. La­bai svar­bu nu­ma­ty­ti or­ga­ni­za­ci­jų funk­ci­jas, su­ras­ti pa­čias ge­riau­sias mo­ty­va­ci­nes prie­mo­nes ska­ti­nant sa­va­no­rys­tę, ne­tu­rin­čią am­žiaus ri­bų. Įsta­ty­mo nau­jo­je re­dak­ci­jo­je įve­da­ma il­ga­lai­kės sa­va­no­riš­kos veik­los są­vo­ka leis for­muo­ti il­ga­lai­kės sa­va­no­rys­tės tra­di­ci­jas ir tęs­ti­nu­mą. Ti­kiu, kad svars­ty­mo sta­di­jo­je dis­ku­tuo­da­mi su sa­va­no­riais ir ne­vy­riau­sy­bi­niu sek­to­riu­mi tik­rai ra­si­me pa­čius ge­riau­sius spren­di­mus, kad bū­tų stip­ri­na­ma sa­va­no­rių tei­si­nė ba­zė. Tad kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai­gi ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo lan­go me­tu.

 

11.41 val.

Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ke­liau­ja­me prie ki­to dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mo, tai yra grą­žin­tas Pre­zi­den­to įsta­ty­mas – Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR). Pra­ne­šė­jas – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas ger­bia­mas A. Ka­bi­šai­tis. Pra­šau į tri­bū­ną.

A. KABIŠAITIS. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 71 straips­nio 1 da­li­mi, grą­ži­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIV-2089. Šiuo įsta­ty­mu, be ki­ta ko, bu­vo sie­kia­ma pa­keis­ti da­bar ga­lio­jan­čias nuo­sta­tas ir nu­sta­ty­ti, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ne­be­tir­tų as­me­nų pra­ne­ši­mų, skun­dų ir pra­šy­mų dėl sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų jiems ei­nant šias pa­rei­gas. O šiuo me­tu ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad ko­mi­si­ja ti­ria as­me­nų pra­ne­ši­mus, skun­dus ir pra­šy­mus dėl vi­sų de­kla­ruo­jan­čių as­me­nų, iš­sky­rus tik Sei­mo na­rius, vei­klos ati­tik­ties Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo įsta­ty­mo nuo­sta­toms. Toks pa­kei­ti­mas reikš­tų, kad pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą ir Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­są sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų el­ge­sio, ku­riuo pa­žei­džia­mi vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio prin­ci­pai ir tei­sės ak­tų nuo­sta­tos, ty­ri­mas bū­tų at­lie­ka­mas iš­im­ti­nai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų spren­di­mu su­da­ry­to­se eti­kos ko­mi­si­jo­se.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, be ki­tų funk­ci­jų, pri­žiū­ri, kaip me­ras ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai lai­ko­si tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių jų veik­lą ir el­ge­sį, rei­ka­la­vi­mų, ti­ria ir pri­ima spren­di­mus dėl me­ro ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių veik­los ati­tik­ties mi­nė­tiems ak­tams, nag­ri­nė­ja sa­vi­val­dy­bės ben­druo­me­nių na­rių, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ben­druo­me­nių ir ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų siū­ly­mus ir pa­sta­bas dėl me­ro ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių veik­los skaid­ru­mo. Ta­čiau Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų po­sė­džių me­tu bū­tų da­ro­mas gar­so ir vaiz­do įra­šas, kad ko­mi­si­jų po­sė­džiai bū­tų tran­sliuo­ja­mi tie­sio­giai ir ko­mi­si­jos po­sė­džių gar­so ir vaiz­do įra­šai sau­go­mi in­for­ma­ci­nė­se laik­me­no­se ir skel­bia­mi vie­šai sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. O Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja sa­vo veik­lą grin­džia pa­gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei, tei­sė­tu­mo, ne­ša­liš­ku­mo, po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo, ne­pri­klau­so­mu­mo, ko­le­gia­lu­mo, skaid­ru­mo, vie­šu­mo ir at­skai­to­my­bės prin­ci­pais, kad ko­mi­si­jos po­sė­džiai yra vie­ši, as­me­nys šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka tu­ri tei­sę da­ly­vau­ti ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se ir pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Pa­gal įsta­ty­mą Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, at­lik­da­ma sa­vo funk­ci­jas ir pri­im­da­ma spren­di­mus, yra ne­pri­klau­so­ma ir vei­kia pa­gal įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tus įga­lio­ji­mus. Vals­ty­bės po­li­ti­kams, pa­rei­gū­nams, po­li­ti­nėms par­ti­joms, vals­ty­bės tar­nau­to­jams, aso­cia­ci­joms, ki­tiems ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims drau­džia­ma kiš­tis į ko­mi­si­jos veik­lą.

Svar­bu ir tai, kad ga­lio­jan­tis Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mas nu­sta­to griež­tus ter­mi­nus ty­ri­mui at­lik­ti. Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nuo­sta­to­se, reg­la­men­tuo­jan­čio­se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų įga­lio­ji­mus ir veik­lą, ter­mi­nai šių ko­mi­si­jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams nė­ra nu­sta­to­mi. Tai­gi su­siau­ri­nus Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įga­lio­ji­mus ir su­tei­kus juos tik sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų kom­pe­ten­ci­jai, to­kio ty­ri­mo at­li­ki­mo ter­mi­nai įsta­ty­me ne­bū­tų nu­sta­ty­ti ir tai ga­lė­tų su­da­ry­ti prie­lai­das šiuos ty­ri­mus tęs­ti ne­ri­bo­tą lai­ką ne­pri­imant jo­kio spren­di­mo, ku­rį bū­tų ga­li­ma vė­liau ap­skųs­ti Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai.

Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos su­da­ro­mos lai­kan­tis pro­por­ci­nio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mos ir ma­žu­mos at­sto­va­vi­mo prin­ci­po. Dar dau­giau, mi­nė­ta nor­ma nu­sta­to­ma, kad jei­gu vi­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai su­da­ro sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mą, Eti­kos ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta iš sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mos at­sto­vų, vei­kia tol, kol sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je su­si­da­ro sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ma­žu­ma ar sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos opo­zi­ci­ja. Tai­gi pats įsta­ty­mas nu­ma­to to­kios si­tu­a­ci­jos ga­li­my­bę.

Rin­ki­mų ko­dek­sas nu­ma­to, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių skai­čius ga­li bū­ti 15, 17 ir taip to­liau. Aki­vaiz­du, kad sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se yra ma­žiau­si ren­ka­mų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių skai­čiai, ga­li­ma si­tu­a­ci­ja, kai vi­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai ar­ba ab­so­liu­ti jų dau­gu­ma pri­klau­sys dau­gu­mai ar vie­nai po­li­ti­nei or­ga­ni­za­ci­jai, ati­tin­ka­mai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, lai­kan­tis pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo prin­ci­po, taip pat bū­tų su­da­ry­tos tik iš dau­gu­mos at­sto­vų. To­kiais at­ve­jais ob­jek­ty­vus po­li­ti­ko el­ge­sio ty­ri­mas bū­tų ne­įma­no­mas ar­ba ke­lian­tis abe­jo­nių.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, ap­tar­ta pri­im­to įsta­ty­mo nuo­sta­ta su­ma­žin­tų ob­jek­ty­vaus, ne­ša­liš­ko, skaid­raus ir vie­šo sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų veik­los ty­ri­mo ir ver­ti­ni­mo ga­li­my­bę. Ki­tos pri­im­to įsta­ty­mo nuo­sta­tos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui abe­jo­nių ne­su­kė­lė, to­dėl, grą­žin­da­mas pri­im­tą įsta­ty­mą Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tei­kia siū­ly­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą… be ap­tar­to­sios nuo­sta­tos ir ra­gi­na Sei­mą jį pri­im­ti.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės gru­pė ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Tai­gi E. Pu­pi­nis pir­ma­sis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų, na, ieš­ko­me šiek tiek ana­lo­gų vi­sa­da tai­ky­da­mi įsta­ty­mus, ypač ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ir ki­to­se vie­to­se. Jei­gu taip pa­žiū­rė­tu­me, sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba yra at­sto­vau­ja­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja, kaip ir Sei­mas iš tik­rų­jų. Sei­me tai­ko­mas vis dėl­to sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­pas, kuo­met yra Eti­kos ko­mi­si­ja ir čia vis­ką kaip ir spren­džia. Aiš­ku, mi­nist­ras, jei­gu tam­pa mi­nist­ru iš Sei­mo, jis jau pa­ten­ka po ki­tu at­sa­ko­my­bės pa­ra­met­ru kaip vyk­do­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja. Tai ar ne­ma­nė­te, ka­dan­gi čia bu­vo daug dis­ku­si­jų, tar­kim, ta­ry­bos na­rius pa­lik­ti sa­vi­re­gu­lia­ci­jai per Eti­kos ko­mi­si­ją, o me­rai vėl­gi jau kaip vyk­do­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja, juos dau­giau pri­žiū­rė­tų ar­ba spren­di­mus pri­imi­nė­tų dėl jų el­ge­sio ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pa­pras­tai ir su mi­nist­rais už­si­i­ma?

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Dė­kui. Iš tie­sų Pre­zi­den­tas si­tu­a­ci­jos kaip tik siū­lo ne­keis­ti, tai yra to­kia, ko­kia yra ir da­bar. Tiek sa­vi­val­dy­bės me­rų, tiek ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių el­ge­sio ar­ba vei­kos ty­ri­mą ga­lės at­lik­ti ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, ir Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja. Jei­gu at­liks sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, jų spren­di­mus bus ga­li­ma ap­skųs­ti Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Šiuo po­žiū­riu si­tu­a­ci­ja iš­lik­tų to­kia, ko­kia yra šiuo me­tu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­rė­jau pa­dė­ko­ti Pre­zi­den­tui, kad at­krei­pė dė­me­sį į Sei­mo na­rių krei­pi­mą­si. Krei­pi­mą­si pa­si­ra­šė ne tik­tai dau­gu­mos frak­ci­jų va­do­vai, ta­čiau ir opo­zi­ci­jos na­riai. Aki­vaiz­džiai bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, ne­įver­tin­ta vi­sa pa­sek­mių, sa­ky­ki­me, gran­di­nė, ku­ri ga­li nu­tik­ti. Mes jau va­sa­rą ma­tė­me tam tik­rus ty­ri­mus tam tik­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se, ga­li­ma sa­ky­ti, ir Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je, kuo­met vie­tos po­li­ti­zuo­ta Eti­kos ko­mi­si­ja ga­li suž­lug­dy­ti ar­ba už­tęs­ti vi­sus ty­ri­mus. Tai tik­rai dar kar­tą ačiū.

No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti dėl pa­čių prin­ci­pų. Ar jūs taip pa­sa­kė­te, kad bū­tų pa­žei­džia­mi ir skai­d­ru­mo, ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pai, jei­gu tik­tai sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ja tir­tų tiek me­rus, tiek sa­vi­val­dy­bės na­rius? Ta­čiau ar jūs ir­gi tei­sin­gai ma­no­te, ar taip ma­no­te, jog ir pats pro­ce­sas, kol bū­tų pri­im­tas ga­lu­ti­nis spren­di­mas, už­si­tęs­tų be ga­lo il­gai…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …ka­dan­gi dar vis tiek lik­tų tos ke­lios ins­tan­ci­jos ir teis­me? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Na, taip, iš tie­sų tas ter­mi­no klau­si­mas yra svar­bus, ka­dan­gi, ką ir mi­nė­jau, net­gi ir pa­ti Eti­kos ko­mi­si­ja, ne­nu­sta­čius jai ter­mi­no iš­tir­ti vie­ną ar ki­tą vei­ką, ga­lė­tų tęs­ti pa­sto­viai, ypač jei bū­tų sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ja su­da­ry­ta iš ko­kios nors vie­nos po­li­ti­nės jė­gos at­sto­vų. Iš tie­sų to­kią ga­li­my­bę Pre­zi­den­tas ma­to, kad tai ga­lė­tų tęs­tis ne­pa­grįs­tai il­gai, to­dėl ve­tuo­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas R. Šar­knic­kas. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Ša­lia ši­to pa­siū­ly­mo, ma­ny­čiau, tei­sin­go pa­siū­ly­mo, man iš kar­to for­muo­ja­si ki­tas klau­si­mas. Ne­ži­nau, ar esa­te apie tai kal­bė­ję pre­zi­den­tū­ro­je, kas su­si­ję su de­mo­kra­tija, skaid­ru­mu ir pa­na­šiai. Ži­no­me, kad yra ne vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je, kai vei­kia tik vie­na po­li­ti­nė jė­ga, kai ku­riais at­ve­jais opo­zi­ci­jai net nė­ra su­tei­kia­ma žo­džio lais­vė. Ką ma­ny­tu­mė­te, jei­gu opo­zi­ci­jos va­lia bū­tų ga­li­ma Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me pa­da­ry­ti to­kį da­ly­ką, kad opo­zi­ci­ja ga­lė­tų siū­ly­ti sa­vo ben­drą kan­di­da­tą į vi­ce­me­rus? Taip gau­tų vi­są in­for­ma­ci­ją, kas vyks­ta sa­vi­val­dy­bė­je ir pa­na­šiai, nes šiuo at­ve­ju ne vie­na opo­zi­ci­ja Lie­tu­vo­je, de­ja, ne­gau­na tos rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos. Vis dėl­to bū­tų tas at­sto­vas, ku­ris at­sto­vau­tų ir opo­zi­ci­jai, taip, kaip yra Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je. Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Gal­būt į šį klau­si­mą aš iš tie­sų ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, nes ne­ži­nau Pre­zi­den­to po­zi­ci­jos. Vi­ce­me­ro klau­si­mas čia nė­ra su­si­jęs su grą­ži­na­mu įsta­ty­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia ger­bia­ma L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų svei­ki­nu, nes ga­liu pa­sa­ky­ti, kad fak­tiš­kai jau da­bar kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se su­si­da­riu­si si­tu­a­ci­ja yra la­bai blo­ga. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos ne­su­si­ren­ka, nes dau­gu­mos bū­na svars­ty­mai, tuo­met spe­cia­liai ne­si­ren­ka ir ne­ga­li svars­ty­ti, ar vie­nas ar ki­tas me­ras, vi­ce­me­ras ar ta­ry­bos na­rys ati­tin­ka eti­kos ir skaid­ru­mo prin­ci­pus.

No­riu pa­klaus­ti. Sa­ky­ki­te, gal tu­ri­te in­for­ma­ci­ją, kiek to­kių sa­vi­val­dy­bių jau krei­pė­si? Gal ben­dra­vo­te su Vy­riau­si­ą­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja? Ži­nau, kad kai ku­rie ra­šė raš­tus, ta­čiau nie­ko ne­ga­lė­jo spręs­ti, nes įsta­ty­mo pa­tai­sa ne­bu­vo at­ėju­si.

A. KABIŠAITIS. Su Vy­riau­si­ą­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja iš tie­sų yra ben­drau­ta. Jie kal­bė­jo apie re­a­lias ga­li­my­bes tir­ti ir gal­būt apie di­di­ni­mą tar­nau­to­jų, ku­rie pa­de­da. Pri­min­čiau, kad Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rių tė­ra pen­ki. Skun­dų ga­li bū­ti la­bai daug. Ta­čiau apie re­a­lius skai­čius, kiek ga­lė­jo kreip­tis sa­vi­val­dy­bių dėl jū­sų mi­ni­mos si­tu­a­ci­jos, ne­tu­riu to­kios in­for­ma­ci­jos, ne­bu­vo įteik­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar mo­ty­vai už, prieš. Už – ger­bia­mas V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš ne­ži­nau, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ar tei­sin­gai su­pra­to­me…

PIRMININKAS. Ger­bia­mam pra­ne­šė­jui aš jau dė­ko­ju. Jūs jau ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą.

Da­bar jau mo­ty­vai.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kal­bė­si­me už, kad ve­to pa­lai­ky­tu­me… svars­ty­tu­me iš nau­jo.

PIRMININKAS. Ge­rai, aš tuo­met pa­gar­sin­siu, nors bal­sa­vi­mas bus bal­sa­vi­mo lan­go me­tu. Aš pa­gar­si­nu, kad jums bū­tų aiš­kiau, kaip mes bal­suo­si­me, tuo­met bus aiš­kiau, kaip už­si­ra­šy­ti dėl mo­ty­vų. Mes jū­sų lai­ko ne­skai­čiuo­ja­me. Tai­gi bal­suo­da­mas Sei­mas tu­ri nu­spręs­ti, ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Kas už, va­di­na­si, svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo. Va taip. Pra­šom.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už aiš­kų iš­aiš­ki­ni­mą. Grįž­da­mas dar kar­tą prie pa­dė­kų vi­soms frak­ci­joms, pa­si­ra­šiu­sioms krei­pi­mą­si į Pre­zi­den­tą, ir Pre­zi­den­tui už at­kreip­tą dė­me­sį į ypač svar­bią pro­ble­mą, no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti ir tai, kad yra toks pa­vyz­dys, kuo­met esant ge­riems no­rams bu­vo įvel­ta ir tik­rai ga­na di­de­lė klai­da. Aš ti­kiuo­si, ji­nai ne­są­mo­nin­gai bu­vo įvel­ta, nors čia ir­gi dėl to bū­tų ga­li­ma, ma­tyt, tu­rė­ti įvai­rių nuo­mo­nių. Vis dėl­to la­bai svar­bu tą są­ži­nin­gu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pą iš­lai­ky­ti. Juk mes pui­kiai ži­no­me, kaip for­muo­ja­mos sa­vi­val­dos eti­kos ko­mi­si­jos ir kaip ga­li dau­gu­ma tir­ti sa­vo dau­gu­mos as­me­nį, ar jis pa­žei­dė vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mą vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ar ne. To­dėl šis grą­ži­ni­mas Sei­mui yra lai­ku ir la­bai svar­bus mū­sų sklan­džiai de­mo­kra­tijos rai­dai. Aš net ne­abe­jo­ju, kad tai su­pra­to vi­sos frak­ci­jos, pa­si­ra­šiu­sios, be­je, krei­pi­mą­si į Pre­zi­den­tą dėl ve­to, net ir jei­gu bū­tų ko­mi­te­to iš­va­da ne to­kia pa­lan­ki, vis dėl­to bal­suos var­dan mū­sų tin­ka­mos ir sklandžios de­mo­kra­tijos rai­dos, kad už­tik­rin­tų mū­sų skaid­ru­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pus, o sa­vi­val­dos pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­kais tik­rai augs. Jei­gu vis dėl­to pa­lik­si­me eti­kos ko­mi­si­joms spręs­ti, po­li­ti­zuo­toms eti­kos ko­mi­si­joms spręs­ti šiuos klau­si­mus, be jo­kios abe­jo­nės, ga­li­me su­si­dur­ti su ai­be pro­ble­mų, kuo­met tiek ži­niask­lai­da, tiek vi­suo­me­nė net ne­su­ži­nos ty­ri­mo baig­ties. Tai pa­lai­ky­ki­me šį Pre­zi­den­to ve­to ir bal­suo­ki­me už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ne­bė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš. Tai­gi ap­si­sprę­si­me per bal­suo­ti nu­ma­ty­tą lai­ką.

 

11.56 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001. Vėl­gi kvie­čiu į tri­bū­ną Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį. Pra­šom.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 68 straips­nio 1 da­­li­mi, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui svars­ty­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­so­mis Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas siū­lo to­bu­lin­ti šiuos ke­tu­ris Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius dviem pa­grin­di­nė­mis kryp­ti­mis.

 Pir­mo­ji kryp­tis – sank­ci­jų griež­ti­ni­mas už kai ku­riuos nu­si­kal­ti­mus. Tai bū­tų nu­ma­to­ma ga­li­my­bė skir­ti lais­vės at­ėmi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę tiems, kas or­ga­ni­za­vo ar da­ly­va­vo są­moks­le vals­ty­bės per­ver­smui įvyk­dy­ti ar­ba da­ly­va­vo vals­ty­bės per­ver­sme, taip pat tiems, kas or­ga­ni­za­vo ir va­do­va­vo an­ti­kons­ti­tu­ci­nėms gru­pėms ir or­ga­ni­za­ci­joms bei to­kių gin­kluo­tų gru­pių da­ly­viams. Taip pat il­gi­na­ma mak­si­ma­li lais­vės at­ėmi­mo baus­mės truk­mė: ko­la­bo­ra­vu­siems as­me­nims siū­lo­ma mak­si­ma­lią lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ri­bą pa­di­din­ti nuo 5 iki 15 me­tų lais­vės at­ėmi­mo, an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų, taip pat to­kių gin­kluo­tų gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų da­ly­viams, or­ga­ni­za­to­riams ir va­do­vams mak­si­ma­lią lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ri­bą siū­lo­ma pa­di­din­ti nuo 10 iki 20 me­tų.

Ant­ro­ji kryp­tis – vei­kų kri­mi­na­li­za­vi­mas ir nu­si­kal­ti­mų su­dė­čių to­bu­li­ni­mas. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę as­me­nims, ku­rie, tu­rė­da­mi tiks­lą per­duo­ti už­sie­nio vals­ty­bei, jos or­ga­ni­za­ci­jai ar jų at­sto­vui (taip pat kri­mi­na­li­zuo­ja­mas vei­ki­mas pa­gal jų at­sto­vų už­duo­tį), pa­gro­bė, pir­ko ar ki­taip rin­ko ar­ba fak­tiš­kai per­da­vė in­for­ma­ci­ją, ku­ri yra tar­ny­bos (vals­ty­bės pa­slap­ties at­žvil­giu vei­kos jau yra kri­mi­na­li­zuo­tos), ar­ba ki­tą in­for­ma­ci­ją, ku­ri ga­li bū­ti pa­nau­do­ta kė­si­nan­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką, su­ve­re­ni­te­tą, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, gy­ny­bos ar eko­no­mi­kos ga­lią, ki­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­te­re­sus, žmo­gaus svei­ka­tą ar gy­vy­bę. Taip pat įsta­ty­mo pro­jek­tu di­fe­ren­ci­juo­ja­ma at­sa­ko­my­bė už an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mą ir da­ly­va­vi­mą jo­se, tai yra švel­niau­siai bū­tų bau­džia­mi da­ly­viai, griež­čiau – gin­kluo­tų gru­pių da­ly­viai, dar griež­čiau – or­ga­ni­za­to­riai ir va­do­vai, taip pat už šių vei­kų pa­da­ry­mą nu­ma­to­ma ju­ri­di­nių as­me­nų at­sa­ko­my­bė.

Ko­dek­so pa­kei­ti­mų po­rei­kį lė­mė vi­sų pir­ma da­bar­ties re­a­li­jų po­ky­čiai – at­si­ra­du­sios nau­jos ir su­ak­ty­vė­ju­sios anks­tes­nės ge­o­po­li­ti­nės grės­mės, įver­tin­ta ka­ro Uk­rai­no­je pa­tir­tis. Lie­tu­vos žval­gy­bos tar­ny­bos, teik­da­mos 2023 me­tų grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą, įvar­di­jo grės­mių struk­tū­ros po­ky­čius: ver­ti­nant nu­ro­do­mas aki­vaiz­dus pa­vo­jus dėl ga­li­mų nu­si­kal­ti­mų vals­ty­bei, ne­drau­giš­kų vals­ty­bių sie­kis su­rink­ti pla­taus spek­tro in­for­ma­ci­ją ir ne vien tą, ku­ri yra vals­ty­bės pa­slap­tis, taip pat ir ki­tos su vals­ty­bės sau­gu­mu su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės. To­kios prie­šiš­kos vals­ty­bės kaip Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja sie­kia da­ry­ti po­vei­kį de­mo­kra­tiniams pro­ce­sams Lie­tu­vo­je, tam pa­nau­do­da­mos ne tik čia gy­ve­nan­čius pi­lie­čius ar di­plo­ma­tus, bet ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius.

Taip pat svar­bu pa­žy­mė­ti, jog Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nuo­sta­tų ana­li­zė, ren­giant pa­tai­sų pro­jek­tą, at­lik­ta kar­tu su Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jo­mis ir Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ra­tū­ra, at­sklei­dė ga­lio­jan­čio Bau­džia­mo­jo ko­dek­so trū­ku­mus ir tai­sy­ti­nas nor­mas. Dau­gu­ma kei­čia­mų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mų nė­ra to­bu­lin­tos net 20 me­tų, nors re­a­lus gy­ve­ni­mas pa­žen­gė ge­ro­kai į prie­kį. Tei­kia­mu pro­jek­tu nė­ra sie­kia­ma kon­tro­liuo­ti ar pa­veik­ti są­ži­nin­gų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie ku­ria vals­ty­bę ar reiš­kia sa­vo po­zi­ci­ją, po­žiū­rį į vals­ty­bės val­džią, pro­jek­tu sie­kia­ma už­kar­dy­ti ir nu­sta­ty­ti pro­por­cin­gą bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už ty­či­nius bei itin pa­vo­jin­gus veiks­mus, kuo­met as­me­nys tiks­lin­gai nu­krei­pia sa­vo pa­stan­gas prieš mū­sų vals­ty­bę ir jos gy­ven­to­jus, as­me­nys, ku­riems šios tei­sės nor­mos skir­tos, ty­čia vei­kia Lie­tu­vai ne­drau­giš­kų vals­ty­bių nau­dai ir net­gi vyk­do to­kių vals­ty­bių ar jų agen­tų už­duo­tis. Pri­ėmus pro­jek­tą, ne­bus pa­da­ry­tas joks nei­gia­mas po­vei­kis kon­sti­tu­ci­nėms žmo­gaus tei­sėms, ne­bus ap­ri­bo­tos nau­do­ji­mo­si jo­mis ga­li­my­bės. At­virkš­čiai, bus ge­riau ap­sau­go­ti tiek vals­ty­bės in­te­re­sai, jos sau­gu­mas, tiek tei­sę ger­bian­čių Lie­tu­vos žmo­nių tei­sė­ti lū­kes­čiai ir tei­sės bei de­mo­kra­tinės ver­ty­bės. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad nė­ra siū­lo­ma keis­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, tai yra nu­si­kal­s­ta­mų vei­kų ty­ri­mo pro­ce­sas liks ne­pa­ki­tęs. Teik­da­mas pa­tai­sas, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas vei­kia pro­ak­ty­viai, tai yra sie­kia už­kar­dy­ti vei­kas, ku­rių re­a­lią ga­li­my­bę įvar­di­ja sau­gu­mo tar­ny­bos.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės gru­pė pa­tei­kė iš­va­dą, kad pro­jek­tas ne­prieš­ta­rau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sei. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė iš­va­dą, ku­rio­je yra vie­na pa­sta­ba. Jos es­mė, kad siū­ly­mas di­din­ti baus­mes už ko­la­bo­ra­vi­mą ga­li­mai yra per griež­tas, ta­čiau iš tie­sų tai yra ver­ti­ni­mo klau­si­mas ir mes ma­ny­tu­me, kad siū­lo­mos baus­mės nė­ra per di­de­lės ar­ba per griež­tos. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia ger­bia­mas A. Ged­vi­las. Taip, bū­tų ge­rai iš vie­tos iš tik­rų­jų. Pra­šom.

A. GEDVILAS (MSNG). La­bai ačiū. Sa­ky­ki­te, ar Bau­džia­mo­jo ko­dek­so po­ky­čiai ko­kia nors ap­im­ti­mi ne­lie­čia žo­džio lais­vės kri­ti­kuo­ti val­džią? Jei­gu lie­čia, tai ar bu­vo Vy­riau­sy­bė­je siū­lo­mi po­ky­čiai ap­svars­ty­ti iš žmo­gaus tei­sių per­spek­ty­vos, ypač iš tei­sės į žo­džio lais­vę ir iš val­džios tei­sė­tos kri­ti­kos per­spek­ty­vos?

A. KABIŠAITIS. Ga­liu at­sa­ky­ti la­bai trum­pai, kad iš tie­sų žo­džio lais­vės klau­si­mas ap­skri­tai nė­ra lie­čia­mas. Kal­ba­ma apie tas vei­kas, ku­rio­mis yra ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja ir per­duo­da­ma už­sie­nio vals­ty­bei, tu­rint tiks­lą pa­kenk­ti Lie­tu­vai, ar­ba apie an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių or­ga­ni­za­vi­mą, ar­ba apie vals­ty­bės per­ver­smo or­ga­ni­za­vi­mą ir da­ly­va­vi­mą ja­me. Žo­džio lais­vės klau­si­mo čia ap­skri­tai nė­ra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas S. Skver­ne­lis. Pra­šom.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ger­bia­mas pa­ta­rė­jau, iš­ties jūs, kaip bu­vęs il­ga­me­tis Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vas, tur­būt pui­kiai ži­no­te, kad po­li­ti­kų no­ras in­ter­ve­nuo­ti į baus­mių po­li­ti­ką, įvai­rius ko­dek­sus daž­nai duo­da at­virkš­čią re­zul­ta­tą. Koks nors įvy­kis at­si­tin­ka ad hoc ir ta­da nuo 5 iki 15, ir ne­svar­bu, kad po to­kių sank­ci­jų iš­ba­lan­suo­ja­me vi­są sis­te­mą. Šian­dien kas yra siū­lo­ma – ko­la­bo­ra­vi­mas yra lai­ko­mas, bū­tų lai­ko­mas la­bai sun­kiu nu­si­kal­ti­mu, la­bai sun­kia nu­si­kals­ta­ma vei­ka, o, žiū­rint į tai, ką pa­sa­kė Tei­sės de­par­ta­men­tas, pa­dė­ji­mas veik­ti ki­tos val­s­ty­bės in­te­re­sams tai­kos me­tu, sa­ky­ki­me, yra ver­ti­na­mas kaip sun­kus nu­si­kal­ti­mas. Gal­būt tai yra ydin­ga prak­ti­ka, kai mes at­si­žvel­gia­me į to­kius po­li­ti­kų pro­gi­nius mo­men­tus ir ban­do­me ko­re­guo­ti baus­mes ir vis­ką iš­ba­lan­suo­ja­me. Kaip pa­vyz­dys, ko­la­bo­ra­vi­mas vis­gi yra vyk­do­mas ka­ro, oku­pa­ci­jos, anek­si­jos me­tu. Da­bar tai lai­ko­ma la­bai sun­kiu nu­si­kal­ti­mu. Pri­si­min­ki­me tą pen­kias­de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pį, čia ir­gi bu­vo ko­la­bo­ra­vi­mas įvai­ria for­ma, net ir, pa­vyz­džiui, pri­klau­sy­mas Ko­mu­nis­tų par­ti­jai ga­li bū­ti taip trak­tuo­ja­mas. Ar to­kios sank­ci­jos tik­rai yra adek­va­čios, pro­por­cin­gos, ar ne­griau­na vi­sos sis­te­mos?

Ir dar pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Ar bu­vo kon­sul­tuo­ta­si ir de­rin­ta, ne­ži­nau, gal da­bar ne­iš­li­kę, da­ly­vau­ja tei­sin­gu­mo mi­nist­rė, yra to­kia Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­si­ja ar gru­pė, ku­ri ne­lei­džia da­ry­ti to­kių da­ly­kų, kad mes vie­na ar ki­ta pro­ga iš­ba­lan­suo­tu­me vi­są baus­mių vyk­dy­mo… at­si­pra­šau, sank­ci­jų sis­te­mą.

A. KABIŠAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų aš iš da­lies at­sa­kiau į tą klau­si­mą pri­sta­ty­mo me­tu. Iš prin­ci­po kal­bė­ti apie tai, kad yra iš­de­ri­na­ma baus­mių sis­te­ma, tai taip nė­ra. Prieš ren­giant pro­jek­tą bu­vo kon­sul­tuo­ta­si tiek su pro­ku­ra­tū­ra, tiek, kaip mi­nė­ta, su žval­gy­bos tar­ny­bo­mis. Jos pa­tei­kė ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių baus­mių sis­te­mą už ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus ir iš tie­sų šiuo me­tu Lie­tu­vos baus­mių sis­te­ma šių nu­si­kal­ti­mų sri­ty­je yra pa­ti švel­niau­sia.

Kal­bant apie tai, ar ko­la­bo­ra­vi­mą rei­kė­tų ar­tin­ti prie iš­da­vys­tės, ar prie pa­dė­ji­mo ki­tai vals­ty­bei, tai iš tie­sų, ma­tyt, ji­sai yra ar­ti­mes­nis iš­da­vys­tei, nes kal­ba­ma ne apie tai­kos me­tu pa­da­ry­tus veiks­mus, o apie anek­si­jos ar oku­pa­ci­jos me­tu.

Ir tre­čias da­ly­kas yra tai, kad ko­la­bo­ra­vi­mo su­dė­ties… at­sa­ko­my­bės už ko­la­bo­ra­vi­mo su­dė­tį griež­ti­ni­mas sie­ja­mas su pa­si­sem­ta pa­tir­ti­mi iš Uk­rai­nos, nes bū­tent oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se ko­la­bo­ran­tai pa­da­rė itin di­de­lę ža­lą iš­duo­da­mi ar­ba įskųs­da­mi as­me­nis, ku­rie dir­bo Uk­rai­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se ar pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas K. Ma­žei­ka. Pra­šau.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, no­riu tie­siog pa­klaus­ti, ar tai yra Pre­zi­den­to ini­cia­ty­va, ar pa­ta­rė­jų ini­cia­ty­va? Pats Pre­zi­den­tas lyg ir eko­no­mis­tas, ir skai­čius pa­kan­ka­mai su­pran­tan­tis žmo­gus, bet tik­rai ką ir Tei­sės de­par­ta­men­tas sa­vo iš­va­do­je tei­gia, tai bū­tent dėl sank­ci­jų adek­va­tu­mo. Ar tik­rai nė­ra per griež­ta ir ar tik­rai bu­vo tai įver­tin­ta? Gal­būt ir jūs, kaip il­ga­me­tę prak­ti­ką tu­rin­tis pa­ta­rė­jas, na, gal­būt rei­kė­jo šiek tiek pa­si­tar­ti ir su Vy­riau­sy­bės tei­si­nin­kais, kad ap­skri­tai ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta ta sis­te­ma, nes tur­būt ky­la klau­si­mas. Ir vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo čia vie­nas ki­tas toks epi­zo­das su tais žmo­nė­mis, ku­rie įta­ria­mi vie­nais ar ki­tais nu­si­kal­ti­mais. Kiek, jū­sų ma­ty­mu, tų at­ve­jų ga­lė­tų bū­ti, ar jų smar­kiai dau­gė­ja, ar yra ko­kia ti­ki­my­bė, kad jų ar­ti­mo­je at­ei­ty­je dau­gės ir tas baus­mes rei­kė­tų taip su­griež­tin­ti, kaip ir siū­lo­ma pro­jek­te?

A. KABIŠAITIS. Iš tik­rų­jų pro­jek­tu nė­ra kon­cen­truo­ja­ma­si į baus­mių griež­ti­ni­mą. Su­dė­tys kei­čia­mos tam, kad bū­tų ga­li­ma pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn iš tik­rų­jų prieš Lie­tu­vą vei­kian­čius as­me­nis. At­sa­ko­my­bės adek­va­tu­mas iš tie­sų bu­vo ver­tin­tas ren­giant pro­jek­tą ir įver­ti­nus ki­tus Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius ir sank­ci­jas už juo­se nu­ma­ty­tas vei­kas. Ar tai yra Pre­zi­den­to, ar pa­ta­rė­jų pro­jek­tas? Be abe­jo, tai yra Pre­zi­den­to. Pre­zi­den­tas, kaip vals­ty­bės va­do­vas, ma­ty­da­mas vi­su­mą ir tu­rė­da­mas in­for­ma­ci­ją iš mi­nė­tų žval­gy­bos tar­ny­bų, ma­tė po­rei­kį bū­tent keis­ti su­dė­tis ir keis­ti sank­ci­jų su­dė­tį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, tu­riu vie­ną tar­pi­nį klau­si­mė­lį ir jau tą vie­ną tik­rą­jį klau­si­mą. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą dėl Bau­džia­mo­jo ko­dek­so vi­sų straips­nių, dėl jų dis­po­zi­ci­jos, ir aš ne­at­si­me­nu, kad ta­me ty­ri­me bū­tų ši­tie straips­niai tuo as­pek­tu, ko­kiu jūs tei­kia­te pro­jek­tą, pa­mi­nė­ti. Ar jūs su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to bau­džia­mo­sios sri­ties moks­li­nin­kais ta­rė­tės, kon­sul­ta­vo­tės?

Ir klau­si­mas. Jūs pil­do­te ko­dek­so 1, ar­ba 114, straips­nio 2 da­lį, pa­pil­do­te, prie tų sun­kių pa­da­ri­nių ra­šo­te „jei­gu žu­vo žmo­gus“. Ma­no klau­si­mas, ar žmo­gaus žū­tis nė­ra sun­kus pa­da­ri­nys ki­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, ku­ria ne­tu­rė­ta tiks­lo nu­žu­dy­ti žmo­gų?

A. KABIŠAITIS. At­sa­ky­siu į pir­mą klau­si­mą. Kaip mi­nė­jau, ren­giant pro­jek­tą da­ly­va­vo Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos. Tai yra bu­vo at­si­žvelg­ta į fak­ti­nes ap­lin­ky­bes.

Da­bar at­sa­kant į jū­sų an­trą klau­si­mą, tai tas pa­pil­dy­mas, ku­riuo yra nu­ma­to­ma, kad žu­vo žmo­gus ar at­si­ra­do ki­tų sun­kių pa­da­ri­nių, iš es­mės yra tech­ni­nis pa­pil­dy­mas sie­kiant iš­tai­sy­ti tai, kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta pra­ei­tais me­tais kei­čiant Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, kai 119 straips­ny­je bu­vo įra­šy­ta, kad žu­vo žmo­gus ar pa­da­ry­ti ki­ti, at­si­ra­do ki­ti sun­kūs pa­da­ri­niai, ar ne. O tai ar ap­im­tų? Be abe­jo, tai ga­li ap­im­ti, bet tai yra spren­džia­ma su­tar­ti­mis.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas K. Ado­mai­tis klau­sia pas­ku­ti­nis. Pra­šau.

K. ADOMAITIS (LF). Dė­kui. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, no­rė­jau ir­gi ke­lių klau­si­mų pa­si­tei­rau­ti. Prie Sei­mo vy­ko riau­šės ne taip se­niai, šią ka­den­ci­ją. Gal­būt ši­tas pro­jek­tas bu­vo kaip ir pa­stū­mė­tas to įvy­kio. Tie­siog smal­su pa­klaus­ti.

O ki­tas ma­no klau­si­mas bū­tų: tai kiek, ka­dan­gi vis tiek, su­pran­tu, dau­giau­sia yra griež­ti­na­mos sank­ci­jos, gal­būt jūs ga­li­te pa­tiks­lin­ti, yra kaž­ko­kių nau­jų vei­kų iden­ti­fi­kuo­ta, bet aš to­kių kaip ir ne­iden­ti­fi­ka­vau ta­me pro­jek­te, kad tik­tai griež­ti­na­mos la­biau sank­ci­jos, tai ar dėl tų sank­ci­jų griež­tu­mo jūs ti­ki­tės, kad su­ma­žės vals­ty­bės per­ver­smų Lie­tu­vo­je ar ko­la­bo­ran­tų su­ma­žės? Ar šiuo po­žiū­riu ver­ti­na­te pa­siū­ly­tą pro­jek­tą?

A. KABIŠAITIS. Tai į pir­mą da­lį at­sa­kant, taip, be abe­jo, bu­vo įver­tin­tos ir riau­šių prie Sei­mo ap­lin­ky­bės. Ki­ta ver­tus, kal­bant apie sank­ci­jų griež­tu­mą, tai, aiš­ku, dė­kui Die­vui, dar ne­bu­vo vals­ty­bės per­ver­smo ir ko­la­bo­ra­vi­mo ne­ga­li bū­ti, nes tai yra oku­pa­ci­jos ar­ba anek­si­jos me­tu, bet kal­bant apie sank­ci­jų griež­tu­mą, taip, tai yra vie­nas iš… vie­na iš su­de­da­mų­jų da­lių, kas at­gra­so nuo ati­tin­ka­mų vei­kų da­ry­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus ir ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą. Da­bar bū­tų pa­si­sa­ky­mai, mo­ty­vai, bet ne­ma­tau no­rin­čių kal­bė­ti. Tai­gi bal­suo­si­me per bal­sa­vi­mo lan­gą.

 

12.11 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar ta­da rei­kia ei­ti prie ki­to klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIVP-3040. Kvie­čiu grįž­ti ta­da į tri­bū­ną ger­bia­mą vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį. Gal ir ga­lė­jo­te ne­nu­ei­ti, bet aš ne­ži­no­jau, kad nie­kas ne­no­rės dėl mo­ty­vų kal­bė­ti. Pra­šau.

A. KABIŠAITIS. Vis­kas ge­rai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mis, 115 straips­nio 2 punk­tu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 3 ir 7 da­li­mis, at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2023 m. rug­pjū­čio 25 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui at­leis­ti A. Kar­ta­nie­nę iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui.

Įga­lio­ji­mų pa­bai­ga yra 2023 m. lap­kri­čio 2 d. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Tai da­bar gal­būt mes ga­li­me grei­tai per­ei­ti ke­le­tą sta­di­jų. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu gal­būt pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo gal­būt ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Nie­kas net ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Dė­ko­ju. Tai­gi, ar yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti pri­ėmi­mo sta­di­jo­je? Nė­ra. Tai gal­būt ta­da pa­straips­niui. Tik­tai 1 straips­nis yra su Tei­sės de­par­ta­men­to re­dak­ci­ne pa­tai­sa. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu jai pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Ir ta­da 2 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Ta­da jau pri­ėmi­mo sta­di­jo­je bal­suo­si­me per bal­sa­vi­mo lan­gą.

 

12.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ge­rai, da­bar ke­liau­ki­me. Dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041. Ger­bia­mas A. Ka­bi­šai­tis pri­sta­tys. Pra­šom.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 3 ir 5 da­li­mis, 115 straips­nio 2 punk­tu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 4 ir 7 da­li­mis, at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2023 m. rug­pjū­čio 25 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pri­tar­ti A. Biels­kio at­lei­di­mui iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui.

Tei­sė­jo įga­lio­ji­mų pa­bai­ga – gruo­džio 31 die­na. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Tai gal­būt ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Nie­kas dėl mo­ty­vų ne­no­rė­jo pa­si­sa­ky­ti. Svars­ty­mas. Svar­sty­mo sta­di­jo­je nie­kas ne­no­ri da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Pri­ėmi­mas. Čia nė­ra pa­sta­bų. Tai 1 straips­nis. Gal­būt ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Tai per bal­sa­vi­mo lan­gą bus li­kęs tik bal­sa­vi­mas, pri­ėmi­mas.

 

12.14 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 2 ir 592 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ta­da dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas – Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006. Pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma I. Se­ga­lo­vi­čie­nė, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Pra­šau pri­sta­ty­ti.

I. SEGALOVIČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Šian­dien esu įpa­rei­go­ta Pre­zi­den­to dek­re­tu pa­teik­ti ir pri­sta­ty­ti jums Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 2 ir 592 straip­s­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Įsta­ty­mas yra skir­tas la­bai re­to­mis li­go­mis ser­gan­čių pa­cien­tų ge­ro­vei ir mes ją sim­bo­liš­kai va­di­na­me vil­ties ini­cia­ty­va. La­bai re­tų būk­lių gy­dy­mo po­rei­kis au­ga, ir mes ma­to­me tik­rai ge­rė­jan­čią re­tų li­gų būk­lių diag­nos­ti­ką, kaip an­tai yra pri­im­ti spren­di­mai dėl vi­suo­ti­nės nau­ja­gi­mių pa­tik­ros pro­gra­mos iš­plė­ti­mo nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos. Tai lei­džia pa­kan­ka­mai grei­tai, tiks­liai diag­no­zuo­ti itin re­tas li­gas vai­kams. Esant to­kiai si­tu­a­ci­jai, pa­cien­tus pri­žiū­rin­tys gy­dy­to­jai tik­rai su­si­du­ria su pa­pil­do­ma mo­ra­li­ne naš­ta: nors li­ga ar būk­lė yra diag­no­zuo­ta, o gy­dy­mas pa­tvir­tin­tas ir yra sau­gus bei efek­ty­vus, jie ne­ga­li pil­nai tai­ky­ti jo. Šiuo me­tu pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 8 tūkst. re­tų li­gų. Kaip ro­do 2021 me­tų Li­go­nių ka­sos duo­me­nys, ben­dras la­bai re­tų būk­lių pa­cien­tų skai­čius, kai bu­vo kreip­ta­si bū­tent į La­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­ją, ku­ri ir pri­ima spren­di­mus, bu­vo be­veik 300. Iš jų 110 tik­tai net nau­jų pa­cien­tų gy­dy­mo at­ve­jų ir be­veik pu­sė iš jų yra vai­kai iki 18 me­tų am­žiaus. Tai­gi tas po­rei­kis tik­rai au­ga.

Ką mes dar ma­to­me kaip la­bai ak­tu­a­lią sis­te­mi­nę pro­ble­mą. Šian­dien Lie­tu­va pa­gal nau­jo­viš­ko, ino­va­ty­vaus gy­dy­mo vais­tais pri­ei­na­mu­mą la­bai re­to­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms stip­riai at­si­lie­ka nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Tik maž­daug vie­na iš de­šim­ties te­ra­pi­nių op­ci­jų Lie­tu­vo­je, skir­tų re­toms li­goms gy­dy­ti, yra pri­ei­na­ma per ben­drą vais­ti­nių pre­pa­ra­tų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą.

Kaip ži­no­te, ino­va­ty­vių vais­tų pri­ei­na­mu­mo ty­ri­mas, an­gliš­ku trum­pi­niu va­di­na­mas W.A.I.T., ro­do, kad iš 168 vals­ty­bių per ty­ri­mo pe­ri­odą nuo 2018 me­tų iki 2021 me­tų, vais­tų, ku­rie bu­vo re­gist­ruo­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Lie­tu­vo­je kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šuo­se šiuo me­tu, tai yra tais me­tais bu­vo bū­tent 21 vais­tas, o mes ma­to­me, kad ki­to­se ša­ly­se vi­dur­kis yra maž­daug 76. Tik­rai ma­žiau nei Lie­tu­vo­je į kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą ino­va­ty­vius vais­tus įtrau­kia tik vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis – tai yra Mal­ta.

Pre­zi­den­tas lai­ko­si nuo­sta­tos, kad pri­ei­na­mu­mas yra pa­ma­ti­nė tei­sė į adek­va­čią svei­ka­tos prie­žiū­rą. Čia la­bai svar­bus ir lai­kas. Mes ma­to­me, kad pa­gal tą pa­tį ty­ri­mą lai­kas Lie­tu­vo­je yra tik­rai la­bai il­gas. Eu­ro­pos vi­dur­kis yra 442 die­nos lauk­ti spren­di­mo dėl vais­tų kom­pen­sa­vi­mo, o Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me be­veik 540 die­nų. Tik­rai tu­ri­me kur to­bu­lė­ti, nes lai­kas yra iš­sau­go­tos gy­vy­bės.

Vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl ši­ta pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, be jo­kios abe­jo­nės, yra fi­nan­sa­vi­mas, ta­čiau no­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad pas­ta­rai­siais me­tais šios pro­ble­mos fi­nan­sa­vi­mas au­go ir maž­daug nuo 2017 me­tų mes ma­to­me be­veik pen­kis kar­tus pa­ge­rė­ju­sį fi­nan­sa­vi­mą. Pre­zi­den­tas ti­ki­si, kad ta ten­den­ci­ja siek­ti adek­va­taus fi­nan­sa­vi­mo iš­liks, su­stip­rės ir gal­būt bus ieš­ko­ma net nau­jų mo­de­lių, kaip tą fi­nan­sa­vi­mą tu­rė­ti pa­kan­ka­mai prog­no­zuo­ja­mą, aiš­kų ir skaid­rų.

An­tra prie­žas­tis, be jo­kios abe­jo­nės, yra skaid­ri ir efek­ty­vi spren­di­mų pri­ėmi­mo sis­te­ma. Bū­tent į šį klau­si­mą ši Pre­zi­den­to vil­ties ini­cia­ty­va ir yra nu­kreip­ta.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma, kad la­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo sis­te­ma bū­tų la­biau orien­tuo­ta į pa­cien­tų po­rei­kius. Sie­kia­ma pa­di­din­ti spren­di­mų pri­ėmi­mo skaid­ru­mą ir pa­čią spren­di­mų ko­ky­bę, įtrau­kiant tam tik­rų su­in­te­re­suo­tų gru­pių at­sto­vus, apie ku­riuos aš pa­mi­nė­siu.

Tai­gi Pre­zi­den­tas siū­lo to­bu­lin­ti La­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mo prin­ci­pus, nes bū­tent ši­ta ko­mi­si­ja tu­ri itin svar­bų vaid­me­nį žmo­gaus svei­ka­tai, pa­cien­tų svei­ka­tai, ir čia yra tas ker­ti­nis mo­men­tas. Tai­gi ša­lies va­do­vas siū­lo, pir­ma, įtrauk­ti pa­pil­do­mai du as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus, dir­ban­čius uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė­se ir tu­rin­čius spe­cia­lių ži­nių la­bai re­tų ir sun­kių li­gų gy­dy­mo ar su­si­ju­sio­se sri­ty­se; an­tra, į ko­mi­si­ją įtrauk­ti vie­ną pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vą; tre­čia, su­da­ry­ti ga­li­my­bę ko­mi­si­jo­je da­ly­vau­ti pa­cien­tų gy­dy­to­jams. Dėl šių pa­siū­ly­mų ko­mi­si­jos na­rių skai­čius pa­di­dė­tų nuo šiuo me­tu esan­čių pen­kių iki de­vy­nių na­rių. Jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me į svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je esan­čių ko­mi­si­jų prak­ti­ką, tai 11 na­rių tu­ri ir Vais­ti­nių pre­pa­ra­tų, me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­ja, ir ki­tos maž­daug pa­na­šų skai­čių. Tai­gi tas adek­va­tu­mas bū­tų la­bai to­ly­gus. Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, šių at­sto­vų įtrau­ki­mas į ko­mi­si­ją tik­rai pa­dė­tų pri­im­ti ob­jek­ty­ves­nius spren­di­mus pa­cien­tų nau­dai, iš­ven­giant to­kių ar­gu­men­tų kaip „ne­ap­si­mo­ka“ ar „per bran­gu“. Be to, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, aiš­kes­nis pa­cien­tų ir jų at­sto­vų įtrau­ki­mas at­liep­tų tai, ką yra pa­ste­bė­ju­si ir 2020 me­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba sa­vo ver­ti­ni­mo pa­žy­mo­je.

Pre­zi­den­tas taip pat siū­lo su­teik­ti ga­li­my­bę į ko­mi­si­ją kreip­tis pa­cien­tą gy­dan­čiam ati­tin­ka­mos sri­ties svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tui. Šiuo me­tu to­kią ga­li­my­bę tu­ri tik­tai tre­ti­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga. Taip pat įsta­ty­mu, o ne po­įsta­ty­mi­niu ak­tu siū­lo­me api­brėž­ti ter­mi­ną, kas yra „sku­bus at­ve­jis“, nes lai­kas tam­pa le­mia­mu veiks­niu. Ma­to­me teis­mi­niuo­se gin­čuo­se, kad ši­tas sku­baus at­ve­jo klau­si­mas ir­gi yra la­bai svar­bus ar­gu­men­tas. Ir tie­siog ži­nia: Če­ki­ja 2021 me­tais yra pri­ėmu­si Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, lei­džian­čius teik­ti kai ku­rias svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, pa­vyz­džiui, far­ma­ko­lo­gi­nę te­ra­pi­ją itin bran­giais vais­tais, net­gi ne­lau­kiant pa­tvir­ti­ni­mo iš kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos – mo­kė­tų už pa­slau­gas ko­mi­si­jos, jei­gu šis at­ve­jis yra sku­bus ir gre­sia pa­cien­to gy­vy­bei. Tai­gi to­kie es­mi­niai pa­siū­ly­mai.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Pre­zi­den­to var­du nuo­šir­džiai kvie­čiu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti šiems Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams ir dis­ku­tuo­ti dėl jų ko­mi­te­tuo­se ir to­li­ma­me pro­ce­se. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis klau­sia pir­ma­sis. Pra­šom. Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, pra­šom klaus­ti. Jū­sų klau­si­mas.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). At­si­pra­šau. Ger­bia­ma­jai pra­ne­šė­jai no­rė­jau už­duo­ti klau­si­mą, ko­dėl jūs ban­do­te?.. Šiaip tai pro­jek­tas ge­ras, vis­kas ge­rai. Dėl ko­mi­si­jos su­dė­ties aš bal­suo­siu prieš ar­ba su­si­lai­ky­siu ir po to teik­siu siū­ly­mą, kad ne­bū­tų ple­čia­ma, nes man iš es­mės nie­kaip ne­su­vo­kia­ma, kam rei­kia di­din­ti ir plės­ti dar ko­mi­si­jos su­dė­tį, dau­giau įtrauk­ti na­rių, kai tuo mo­men­tu mes ga­li­me pa­si­kvies­ti eks­per­tus ir eks­per­tai ga­li mums pa­tar­ti. Taip ap­sun­kin­ti di­des­niu na­rių skai­čiu­mi klau­si­mą. Kam rei­kia tą da­ry­ti, kam ši­ta biu­ro­kratinė ko­mi­si­ja?

I. SEGALOVIČIENĖ. La­bai trum­pai at­sa­ky­siu – dėl skaid­ru­mo ir dėl ko­ky­bės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Ma­tu­las. Pra­šom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Aš ruo­šiuo­si pri­tar­ti. Rei­kės pa­dir­bė­ti su pa­va­duo­to­ju, įti­kin­ti jį, kad ši­tas įsta­ty­mas iš­ties spren­di­mų pri­ėmi­mą gal­būt ir pa­grei­tins, jei­gu, aiš­ku, ope­ra­ty­viai su­si­rinks ko­mi­si­ja, ir pa­skaid­rins, nes ga­lės da­ly­vau­ti, ypa­tin­gai ge­rai, kad ga­lės da­ly­vau­ti gy­dan­tis gy­dy­to­jas, ne tik ins­ti­tu­ci­ja siū­ly­ti ši­tą spren­di­mą. Džiu­gu, kad pa­ste­bė­jo­te, ir pa­ste­bi­me vi­si, kad si­tu­a­ci­ja pas­ku­ti­niais me­tais ge­rė­ja, ski­ria­ma dau­giau lė­šų, at­si­ra­do di­des­nis ope­ra­ty­vu­mas. Aš tik­rai pri­tar­siu šiam pro­jek­tui. To­liau ko­mi­te­te kal­bė­si­me, ar įma­no­ma jį dar kaip nors pa­to­bu­lin­ti ir kiek tai ga­lė­tų pa­pil­do­mai kai­nuo­ti. Jūs, teik­da­mi Pre­zi­den­to įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik­riau­siai šiek tiek prog­no­za­vo­te, ar vis dėl­to ga­li tas ko­mi­si­jos na­rių skai­čiaus pa­di­di­ni­mas, spren­di­mų pri­ėmi­mo pra­skaid­ri­ni­mas, pla­tes­nis vi­suo­me­nės įtrau­ki­mas pa­di­din­ti pa­cien­tų skai­čių, žen­kliai pa­di­din­ti. O tai vis dėl­to kai­nuo­ja. To ar­gu­men­to, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, ne­ap­si­mo­ka ar­ba per bran­gu, nors ir skir­da­mi ke­lis kar­tus…

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga.

A. MATULAS (TS-LKDF). …di­des­nę su­mą, vis tiek tu­rė­si­me pai­sy­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų kon­kre­čiai, kiek rei­kės biu­dže­to tie­sio­giai šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams įgy­ven­din­ti, ar vals­ty­bės, ar PSDF’o po­rei­kio, sun­ku nu­ma­ty­ti. Bet aki­vaiz­du, spren­di­mai, la­biau orien­tuo­ti į pa­cien­tus, skaid­res­ni, va­di­na­si, ga­li su­si­da­ry­ti si­tu­a­ci­jų, kai lė­šų kom­pen­suo­ti rei­kės dau­giau. Ta­čiau, mū­sų ver­ti­ni­mu, tik­rai la­bai svar­bu, kad už svei­ka­tos po­li­ti­ką at­sa­kin­gi as­me­nys po tru­pu­tį pra­dė­tų gal­vo­ti ir apie fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio po­ky­čius, nes tik­rai čia yra erd­vės. Ši­tas ko­mi­si­jos iš­plė­ti­mas dėl skaid­ru­mo, dėl spren­di­mų ko­ky­bės, la­biau at­si­žvel­giant į pa­cien­tų ge­ro­vę, tik­rai mums kai ką pa­ro­dys ir, ma­nau, pa­stū­mės nau­jes­nio fi­nan­si­nio mo­de­lio pa­ieš­kų link.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už tik­rai ge­rą, rei­ka­lin­gą pro­jek­tą. Man gal šiek tiek keis­ta gir­dė­ti val­dan­čiuo­sius, klau­sian­čius apie biu­dže­tą, apie tai, kad rei­kės pi­ni­gų, kai tų pi­ni­gų, mes ži­no­me, PSDF biu­dže­te yra, jie tie­siog ne­nau­do­ja­mi. O aš tu­riu ki­tą klau­si­mą, sa­vo­tiš­kai su­si­ju­sį su pi­ni­gais. Svei­ka­tos mi­nist­ras pa­de­monst­ra­vo vi­siš­ką ne­kom­pe­ten­ci­ją ieš­ko­ti tarp­tau­ti­nių part­ne­rių ben­driems vais­tų pir­ki­mams. Iš es­mės ši­ta ini­cia­ty­va yra žlu­gu­si, nu­mi­ru­si, jos tie­siog ne­bė­ra. Gal­būt Pre­zi­den­tas ga­lė­tų, bū­da­mas tik­rai ak­ty­vus, ben­drau­da­mas su ki­tų ša­lių va­do­vais, to­kią ini­cia­ty­vą iš­kel­ti, gal Lie­tu­va ga­lė­tų, su­pras­da­ma, kad tai yra bran­gūs vai­s­tai, kad mes esa­me ma­ža vals­ty­bė, iš­kel­ti to­kią idė­ją vals­ty­bių va­do­vų lyg­me­niu? La­bai ačiū.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­kui už klau­si­mą. Tik­rai Pre­zi­den­tas yra pa­si­ruo­šęs dėl žmo­nių ge­ro­vės da­ry­ti vis­ką, ką ga­li­ma. Tik­rai bū­tų la­bai pui­ku, jei­gu mi­nist­ras pa­ro­dy­tų ini­cia­ty­vą ir su­for­mu­luo­tų la­bai aiš­kią po­zi­ci­ją, kur ne­pa­vyks­ta ir kur jam rei­kė­tų pa­dė­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dar ger­bia­mas J. Džiu­ge­lis gal spės pa­klaus­ti? Pra­šom.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, spė­siu. La­bai ačiū. Aš tie­siog no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti ger­bia­mos pa­ta­rė­jos, kaip ko­mi­si­jos su­dė­ties iš­plė­ti­mas pa­dės de­rė­tis su vais­tų ga­min­to­jais? Čia yra es­mi­nis tų vais­tų ne­pri­ei­na­mu­mas. Vais­tai yra ypač bran­gūs, net ne vi­sos vals­ty­bės ga­li kai ku­riuos vais­tus įsi­gy­ti vie­nam ar­ba ki­tam sun­kiam li­go­niui. Ar pa­dės ko­mi­si­jos iš­plė­ti­mas de­ran­tis su ga­min­to­jais? Vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas da­ly­kas. Čia dėl pro­to­ko­lo. No­rė­čiau už­fik­suo­ti, kad as­me­niš­kai nu­si­ša­li­nu nuo šio bal­sa­vi­mo dėl as­me­ni­nių da­ly­kų.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą, ger­bia­mas Jus­tai. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, be jo­kios abe­jo­nės, ko­ky­biš­kes­ni spren­di­mai, pa­grįs­ti spe­cia­lis­tų, aiš­kios ar­gu­men­ta­ci­jos, jau pri­im­ti. Tie, ku­riems rei­kia skir­ti fi­nan­sa­vi­mą, jei­gu mes to­kių spren­di­mų tu­rė­si­me dau­giau, aki­vaiz­du, kad mes ir spren­di­mų pri­ėmė­jai tu­rė­si­me ge­res­nių ar­gu­men­tų kal­bė­tis įvai­riais ly­giais ir de­rė­tis. Tai­gi ne­tie­sio­gi­nė nau­da, ma­nau, tik­rai ga­li bū­ti ir šiuo jū­sų mi­ni­mu klau­si­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar už – ger­bia­mas A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). La­bai džiau­giuo­si, kad de­šimt­me­čiais ke­lia­mas klau­si­mas dėl re­tų li­gų. Lau­kia ne tik sun­kūs li­go­niai, bet jų ar­ti­mie­ji ir gi­mi­nės. Džiu­gu, kad šian­dien Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja la­bai da­ly­kiš­kai pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją. Aš taip pat no­rė­čiau pra­tęs­ti ir pa­sa­ky­ti, kad pir­miau­sia no­rė­čiau pa­ryš­kin­ti, kad iš vi­sų la­bai re­tų būk­lių pa­cien­tų 92 % su­da­ro pa­cien­tai iki 65 me­tų am­žiaus. Ši in­for­ma­ci­ja by­lo­ja apie tai, kad į la­bai re­tas būk­les dau­giau­sia pa­ten­ka ar­ba vai­kai, ar­ba dar­bin­go am­žiaus žmo­nės.

An­tra, vys­tan­tis me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­joms ir ge­rė­jant diag­nos­ti­kai, iš­aiš­kin­tų re­tų būk­lių at­ve­jų skai­čius nuo­lat au­ga ir kar­tu ran­da­si di­des­nės ga­li­my­bės pa­dė­ti žmo­nėms. Ir pui­ku, kad tai po tru­pu­tį ge­rė­ja, bet to ne­pa­kan­ka­. Bet per da­bar vei­kian­tį vais­tų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą vals­ty­bės pa­gal­bą dėl re­tos būk­lės gy­dy­mo gau­na vie­nas žmo­gus iš de­šim­ties. Na, o me­tų me­tais, kaip sa­kiau, kal­ba­me ir, ly­gi­nant su ki­to­mis ša­li­mis, per­ne­lyg di­de­lę da­lį svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų den­gia pa­tys gy­ven­to­jai. Kol vals­ty­bės įmo­ka už vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mą as­me­nį sa­vo dy­džiu at­si­liks nuo mo­ka­mos dir­ban­čių­jų įmo­kos tiek, kiek at­si­lie­ka da­bar, ma­nau, kad nuo­lat bus fi­nan­si­nių iš­tek­lių sty­gius šiai pro­ble­mai spręs­ti. Ne­bent, ti­kiuo­si, ir Pre­zi­den­tas, ir Vy­riau­sy­bė im­sis ryž­tin­gų žings­nių. Ma­no gal­va, ar­gu­men­tų šian­dien pa­ka­ko. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ta­čiau prieš kvies bal­suo­ti ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Taip, prašom.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke ir ger­bia­ma Pre­zi­den­to at­sto­ve, iš tik­rų­jų ta­da, kai ne­ša­te to­kį pro­jek­tą, tai aš tik­rai la­bai pra­šy­čiau… Aš nu­ty­lė­jau klau­si­mų ne­teik­da­mas. Dėl to aš dar kar­tą sa­kau: pa­ties pro­jek­to yra ge­ros tam tik­ros vie­to­s, bet dvi da­lys yra la­bai stip­riai kri­ti­kuo­ti­nos. Pre­zi­den­tas vi­siš­kai ne­si­rū­pi­na žmo­nių ge­ro­ve ši­tuo pro­jek­tu, nes pa­gal Eu­ro­pos reg­la­men­tą yra aiš­kiai pro­fa­ni­niai vais­tai ir ka­da ga­li bū­ti, dėl ko pail­gi­na­mas li­cen­ci­jos, ko­dėl pail­gi­na­mas vais­tų lai­kas, kad jie bū­tų at­pi­gin­ti. Ir ten reg­la­men­te yra aiš­kiai vie­nas sa­ki­nys nu­ma­ty­tas: ga­li bū­ti ski­ria­mi ši­tie vais­tai, jei­gu pen­ki iš 10 tūkst. žmo­nių ser­ga. Jū­sų, Pre­zi­den­to pa­siū­ly­mas yra kar­di­na­liai to­li to­li nuo ge­ro­vės Lie­tu­vos ir nuo Pre­zi­den­to sie­kio. Jūs siū­lo­te, kad vie­nas iš 200 tūkst. Tai jūs man pa­sa­ky­ki­te, koks ta­da yra tiks­las ši­to pro­jek­to? Aš tik­rai, ko­le­gos, kvie­čiu jus bal­suo­ti už, o ko­mi­te­te ši­tuos skai­čius rei­kės, ko ge­ro, ko­re­guo­ti ir keis­ti, nes la­bai la­bai to­li iki tos ge­ro­vės Lie­tu­vos – vie­nas iš 200 tūkst., kai reg­la­men­tas sa­ko, kad pen­ki iš 10 tūkst.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dar ne­sa­me pa­sie­kę bal­sa­vi­mo lan­go.

 

12.33 val.

Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų keitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ga­li­me to­liau pa­teik­ti dar bent vie­ną klau­si­mą. Tai 1-13 klau­si­mas – Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002. Tai, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re.

S. ŠČAJEVIENĖ. Tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Jo tiks­las – pa­keis­ti Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bas, su­ku­riant tei­si­nes prie­lai­das šių sa­vi­val­dy­bių gy­ve­na­mo­sioms vie­to­vėms įtei­sin­ti, nu­sta­tant jų te­ri­to­ri­jų ri­bas. Pro­jek­to ini­cia­to­riai yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, ji Vy­riau­sy­bei pa­tei­kė pa­siū­ly­mą, pro­jek­tui pri­ta­rė Tra­kų ra­jo­no ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės.

Ko­kia pro­ble­ma yra spren­džia­ma šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu? Tai iš­ties yra tvar­ko­mos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jos. Ši pro­ble­ma yra ak­tu­a­li jau 13 me­tų, pa­ga­liau Vil­niaus mies­to, Vil­niaus ra­jo­no ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ri­bos, ku­rios bu­vo ne­tiks­lios, pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, tap­tų aiš­kios. Da­bar esan­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ri­ba ker­ta Ne­kil­no­ja­mojo tur­to re­gist­re įre­gist­ruo­tus skly­pus, pa­sta­tus, esan­čius ant Vil­niaus ra­jo­no ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ri­bos, įstri­žai ker­ta ke­lius, van­dens tel­ki­nius ir ki­tus, o tai prieš­ta­rau­ja tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tiems rei­ka­la­vi­mams. Esa­ma si­tu­a­ci­ja su­ke­lia pro­ble­mų pla­nuo­jant te­ri­to­ri­jas, for­muo­jant ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ri­bas, dis­po­nuo­jant ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, su­tei­kiant ad­re­sus, de­kla­ruo­jant gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir vys­tant įvai­rius in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus. Dėl ne­tiks­lių sa­vi­val­dy­bių ri­bų sun­ku­mų pa­ti­ria ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai, pro­jek­tuo­to­jai ir ki­ti as­me­nys.

Pri­ėmus pro­jek­tą nu­ma­to­mas po­vei­kis: bus nu­sta­ty­tos tiks­lios ir aiš­kios tri­jų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bos, bus su­kur­tos prie­lai­dos šioms sa­vi­val­dy­bėms teik­ti do­ku­men­tus dėl jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių te­ri­to­ri­jų ri­bų tvar­ky­mo, taip pat bus su­kur­tos tei­si­nės prie­lai­dos įgy­ven­din­ti nuo 2024 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­sian­čias Že­mės įsta­ty­mo nuo­sta­tas dėl vals­ty­bi­nės že­mės, esan­čios mies­tų, mies­te­lių te­ri­to­ri­jo­se, per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bėms pa­ti­kė­ji­mo tei­se. Šių sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se yra sep­ty­nios gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos: Tra­kų ra­jo­ne – Auk­š­ta­dvario, Onuš­kio mies­te­liai, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je – Vil­niaus mies­tas, o Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je – Bez­do­nių, Šums­ko, Mai­šia­ga­los ir Mic­kū­nų mies­te­liai, ku­rių te­ri­to­ri­jų ri­bas bū­ti­na su­tvar­ky­ti sie­kiant sklan­daus mi­nė­to įsta­ty­mo nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo. Gy­ven­to­jai, ku­rių skly­pus ker­ta sa­vi­val­dy­bių ri­bos, ga­lės tin­ka­mai dis­po­nuo­ti sa­vo ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu. Šis spren­di­mas tu­rės įta­kos vyk­dant ke­lių, ki­tų in­ži­ne­ri­nių ob­jek­tų in­fra­struk­tū­ros spren­di­nius, su­kurs prie­lai­das dar­niai vys­ty­ti vi­sų tri­jų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jas.

Rei­kia pa­žy­mė­ti, jog šiuo me­tu tu­ri­me 12 sa­vi­val­dy­bių, ku­rių gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ri­bos yra ne­su­tvar­ky­tos, pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą lik­tų 9 sa­vi­val­dy­bės. Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė pa­sta­bų, į jas dar­bi­ne tvar­ka bus at­si­žvelg­ta. Pra­šom Sei­mo pri­tar­ti šiam siū­ly­mui, jis, na, iš prin­ci­po bu­vo ge­ne­ruo­ja­mas 13 me­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas pir­mas klau­sia.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, jūs vyk­dė­te ap­klau­są to­se te­ri­to­ri­jo­se ir iš 54 de­kla­ruo­tų as­me­nų jūs ga­vo­te at­sa­ky­mą, kad 29 pri­ta­rė, 10 – ne. Tai kaip bus? Vis tiek rei­kės do­ku­men­tus tvar­ky­ti, ka­dast­ro ir re­gist­ro do­ku­men­tus, kas tai kom­pen­suos, ar Vy­riau­sy­bė kaip nors nu­ma­to, ar sa­vi­val­dy­bėms bus ta pa­rei­ga su­teik­ta?

Ir ki­tas klau­si­mas dėl to, ką jūs ir mi­nė­jo­te, kad yra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da dėl pri­va­čių miš­kų ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir­gi sa­vo iš­va­do­je pa­si­sa­kė, bet pro­jek­te nė­ra nu­ma­ty­ta, kad rei­kia lė­šų. Tai kaip ši­tuos klau­si­mus sprę­si­te?

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Pra­dė­siu nuo ant­ro­jo klau­si­mo dėl miš­ko ri­bų kei­ti­mo. Čia yra ant­ras eta­pas, kai bus per­žiū­ri­mos ri­bos mies­tų, mies­te­lių. Ši­ta­me eta­pe yra per­žiū­ri­mos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bos, tai klau­si­mas, ar kei­sis miš­kai, dar ši­to eta­po ne­apima.

Dėl ap­klau­sų. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­gal Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mą or­ga­ni­zuo­ja pro­ce­dū­ras, sa­vi­val­dy­bės at­lie­ka, tai čia yra Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­me įtvir­tin­ta to­kia pro­ce­dū­ra, kur Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja vis­ką or­ga­ni­zuos. Ki­tas eta­pas – tvar­ky­si­me mies­te­lių, mies­tų ri­bas. Pir­miau­sia su­si­tvar­ko­me sa­vi­val­dy­bių ri­bas, po to ei­na­me jau prie mies­te­lių ri­bų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­ma E. Ru­de­lie­nė. Pra­šau.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Iš tie­sų, kaip mi­nė­jo­te, pro­ce­sas il­gas ir te­kę net prie jo pri­si­dė­ti ir da­ly­vau­ti ja­me. Ma­nau, kad tik­rai iš­si­spręs – tiek sa­vi­val­dy­bės ga­lės da­bar ju­dė­ti su ben­drai­siais ir spe­cia­liai­siais pla­nais, tiek gy­ven­to­jų tur­tas. Čia bu­vo triukš­mas ir gal ne­iš­gir­dau, nes lyg ir mi­nė­jo­te, ko­kia ben­dra Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja, kiek dar sa­vi­val­dy­bių nė­ra pa­tiks­li­nu­sios sa­vo ri­bų ir, na, kaip tas pro­ce­sas pa­gal lai­ką ju­da, ka­da tu­rė­si­me jau su­tvar­ky­tą vi­są Lie­tu­vą? Ačiū.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Tik­rai ne­no­rė­jau įvar­din­ti, ku­rios sa­vi­val­dy­bės dar nė­ra su­si­tvar­kiu­sios, bet šiuo me­tu yra si­tu­a­ci­ja, kad 12 sa­vi­val­dy­bių iš 60 yra nesu­si­tvar­kiu­sios sa­vo ri­bų. Pri­ta­rus įsta­ty­mo pro­jek­tui, lik­tų de­vy­nios: Drus­ki­nin­kai, Elek­trė­nai, Kal­va­ri­jos, Kaz­lų Rū­da, Ku­piš­kio ra­jo­nas, Ma­ri­jam­po­lė, Pa­ne­vė­žio ra­jo­nas, Ro­kiš­kio ra­jo­nas, Skuo­do ra­jo­nas. Tra­kų ra­jo­nas, Vil­niaus mies­tas ir Vil­niaus ra­jo­nas – tai yra tos trys sa­vi­val­dy­bės, ku­rios šiuo me­tu jau yra fi­ni­šo tie­sio­jo­je, ti­ki­mės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

S. ŠČAJEVIENĖ. Dėl lai­ko ga­liu pa­tiks­lin­ti. Ši­tas spren­di­mas gi­mė per 13 me­tų. Ini­cia­ty­va pra­si­dė­jo 2013 me­tais nuo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės, 2019 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį bu­vo Tra­kų ra­jo­no pri­ta­ri­mas ir ga­lų ga­le 2022 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį bu­vo su­ta­ri­mas su Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Tai bu­vo 13 me­tų spren­di­mas. Kar­tais ga­na sun­kiai vyks­ta spren­di­mai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas E. Sa­bu­tis. Pra­šau.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, at­sa­ky­da­ma į Edi­tos klau­si­mą jau at­sa­kė­te ir į ma­no, nes aš kaip tik ir no­rė­jau pa­klaus­ti, bū­tent ko­kios ka­den­ci­jos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos krei­pė­si ir ko­kios ka­den­ci­jos da­vė su­ti­ki­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas E. Gent­vi­las už­duos pas­ku­ti­nį klau­si­mą. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, tik­rai pa­ti pa­mi­nė­jo­te, kad re­tai kei­čia­mos sa­vi­val­dy­bių ri­bos. Man la­bai svar­bu, ku­ri sa­vi­val­dy­bė pa­di­dė­ja, ko­kiu plo­tu pa­di­dė­ja, kiek gy­ven­to­jų pa­dau­gė­ja, kiek su­ma­žė­ja? Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te aš ran­du tik mo­kes­čių mo­kė­to­jų skai­čių, tai nė­ra tik­ra­sis gy­ven­to­jų skai­čius. Ar ga­li­te pa­sa­ky­ti tris sa­vi­val­dy­bes, ku­ri pa­di­dė­ja ko­kiu plo­tu, ku­ri su­ma­žė­ja ko­kiu plo­tu, kiek gy­ven­to­jų pa­dau­gė­ja, kiek gy­ven­to­jų su­ma­žė­ja?

S. ŠČAJEVIENĖ. Trum­pai ga­liu įvar­din­ti. Plo­to ne­ga­lė­čiau įvar­din­ti, bet skly­pų dy­džiai maž­daug, kad įsi­vaiz­duo­tu­mė­te. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei bū­tų pri­ski­ria­ma 60 skly­pų, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je yra kal­ba­ma apie 67 skly­pus, o Tra­kų ra­jo­ne apie 2 skly­pus. Čia yra tie skly­pai, per ku­rių ri­bas ei­na sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jos, tam, kad ar­ba į vie­ną pu­sę, ar­ba į ki­tą bū­tų per­tvar­ky­tos ri­bos. Ko­mi­te­te svars­tant tik­rai ši­tą in­for­ma­ci­ją ga­lė­si­me pa­tiks­lin­ti, pa­teik­ti ir bus aiš­kiau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti, tai ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti. At­krei­piu dė­me­sį, ger­bia­mi ko­le­gos, kas dar kaž­kur gurkš­no­ja­te ka­vą, kad ga­li­te jau sės­ti į dar­bo vie­tas ir pra­dė­si­me bal­sa­vi­mą.

Gal­būt nuo šio klau­si­mo ir pra­dė­ki­me, tai yra pro­jek­tas Nr. XIVP-3002. Jį ką tik ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­rė S. Šča­je­vie­nė pa­tei­kė. Tai Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Da­bar yra bal­sa­vi­mo lan­gas ir ką ap­svars­tė­me, bal­suo­si­me, pas­kui dirb­si­me to­liau pa­gal dar­bo­tvarkę.

Už­si­re­gist­ra­vo 116, bal­sa­vo 115: už – 108, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 7. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 10 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi klau­si­mą iš­spren­dė­me.

 

12.43 val.

Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo Nr. XI-1500 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3014 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me at­gal prie tų klau­si­mų, ku­riuos esa­me jau ap­svars­tę ar­ba jie bu­vo pa­teik­ti. Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIV-3014 – Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Mi­nist­rė pa­tei­kė Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mą, vy­ko dis­ku­si­ja ir ga­li­me ap­si­spręs­ti da­bar bal­suo­da­mi. Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 122, bal­sa­vo 121: už – 100, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 21. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu?

Ger­bia­mas T. V. Ras­ke­vi­čius per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ka­dan­gi įsta­ty­mas su­si­jęs ir su ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­los sri­ti­mi, pra­šy­čiau ŽTK skir­ti pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu.

PIRMININKAS. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi svars­ty­ti siū­lo­ma lap­kri­čio 14 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Vis­ką iš­spren­dė­me.

 

12.44 val.

Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau 1-8 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-2740. Čia yra Pre­zi­den­to grą­žin­tas įsta­ty­mas. Tai­gi bal­sa­vi­mas bus šiek tiek ki­toks. Aš pa­gar­sin­siu, koks jis bus. Pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je mes bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai: kas bal­suos už, bal­suos, kad grą­žin­tas įsta­ty­mas bū­tų svars­to­mas iš nau­jo, o kas prieš – kad įsta­ty­mas bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tu. Da­bar yra to­kios al­ter­na­ty­vos. Kas už – svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, kas prieš – lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Ar vi­si jau da­bar iš­gir­do­te? Bal­suo­ja­me. Už – svars­ty­ti grą­žin­tą iš nau­jo, prieš – lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Už – svars­ty­ti iš nau­jo, prieš – iš kar­to lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Čia yra pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 123: la­bai aiš­kiai 122 bal­sa­vo už, kad svars­ty­tu­me grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ir prieš bal­sa­vo 1. Taip pat kaž­ko­kios ova­ci­jos. Nie­kas ne­ina pa­si­tai­sy­ti. Vis­kas ge­rai, ga­li­me dirb­ti to­liau.

Tai­gi ko­mi­te­tą rei­kia taip pat pa­skir­ti. Siū­lo­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Siū­lo­ma svars­ty­ti rug­sė­jo 19 die­ną. Vi­sai grei­tai, taip ir rei­kia pa­gal Sta­tu­tą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

12.46 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. (Bal­sai sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 125, bal­sa­vo 124: už – 80, prieš – 3, su­si­lai­kė 41. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ir taip pat kaip pa­pil­do­mas siū­lo­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Klau­si­mą iš­spren­dė­me.

 

12.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040. Yra li­kęs tik pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me dėl A. Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ko­le­gos ne­su­pran­ta, ar vyks­ta pri­ėmi­mas, ar at­lei­di­mas, taip? At­lei­di­mas pri­ėmi­mo sta­di­jo­je vyks­ta.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 123: už – 123, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.48 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biel­s­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041. Taip pat li­kęs tik pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

Siū­lo­te trum­pin­ti, bet li­ko du bal­sa­vi­mai, tai aš tie­siog… Tiks­liau, vie­nas net­gi bal­sa­vi­mas. Ka­dan­gi bu­vo skir­tin­gų žan­rų, čia Pre­zi­den­to grą­žin­tas ir taip to­liau, tai aš ne­lei­dau grei­to­jo bal­sa­vi­mo, nes ne­di­de­lis šian­dien kon­ve­je­ris, la­bai ne­di­de­lis. Kai bus di­de­lis, ta­da.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 122, vi­si 122 bal­sa­vo už. Tai­gi nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gongas)

 

12.49 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 2 ir 592 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas, pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas per šį lan­gą. Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 121: už – 120, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Tai­gi pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­rimu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 17 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Klau­si­mus iš­spren­dė­me ir bal­sa­vo­me už tai, ką bu­vo­me jau nu­dir­bę. Da­bar dar tu­ri­me 10 mi­nu­čių, bal­sa­vi­mo lan­gas pa­si­bai­gė, bet tu­ri­me 10 mi­nu­čių pa­reiš­ki­mams, nie­kas nė­ra už­si­ra­šęs. Tai­gi aš siū­lau to­liau svars­ty­ti klau­si­mus pa­gal dar­bo­tvarkę. Tu­ri­me vi­ce­mi­nist­rę. Aš kvie­čiu, dar vie­ną klau­si­mą tik­rai spė­si­me ap­svars­ty­ti, ger­bia­mą S. Šča­je­vie­nę.

 

12.50 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034, Mo­to­ri­nių trans­por­to priemo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. XIII-2690 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035 (pa­tei­ki­mas)

 

Pro­jek­tas Nr. XIVP-3034, čia blo­kas, ir pro­jek­tas Nr. XIVP-3035 – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034 ir Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035. Pra­šom.

S. ŠČAJEVIENĖ. Tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034 ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. XIII-2690 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035.

Šių pro­jek­tų tiks­las yra su­da­ry­ti tei­si­nes prie­lai­das per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Ko­kia yra spren­džia­ma pro­ble­ma? Iš tik­rų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tais yra sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas dėl Lie­tu­vos įmo­nių ge­ro­sios val­dy­se­nos ati­tik­ties Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­gani­za­ci­jos nu­sta­ty­tiems stan­dar­tams. Taip pat sie­kia­ma už­tik­rin­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pla­no nuo­sta­tas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas vals­ty­bės įmo­nių per­tvar­ky­mo pla­nas. Taip pat at­si­lie­piant ir į Vals­ty­bės kon­tro­lės 2021 m. ba­lan­džio 6 d. vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­to­je „Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių bei vie­šų­jų įstai­gų val­dy­se­na“ pa­teik­tą re­ko­men­da­ci­ją.

PIRMININKAS. Aš šiek tiek su­stab­dy­siu pra­ne­šė­ją. Pa­si­guo­siu dėl triukš­mo sa­lė­je. Čia vie­nas as­pek­tas. O ki­tas – tai la­bai daug klau­sian­čių­jų. Ar bal­suo­si­me po ši­to? Ne. Bal­suo­si­me po per­trau­kos bal­sa­vi­mo lan­go me­tu, nes da­bar bal­sa­vi­mo lan­gas yra pa­si­bai­gęs. Ap­svars­ty­si­me tik ši­tą klau­si­mą ir bus per­trau­ka. Bal­suo­si­me ta­da, ka­da nu­ma­ty­ta. Pra­šom šiek tiek ty­los, kal­ba pra­ne­šė­ja. Pra­šom.

S. ŠČAJEVIENĖ. Pa­si­steng­siu grei­tai, ne­truk­dy­da­ma lai­ko, tau­py­da­ma jū­sų lai­ką. Iš tik­rų­jų Vals­ty­bės kon­tro­lė yra pa­si­sa­kiu­si, jog rei­kia ma­žin­ti ne­pa­žan­gios tei­si­nės for­mos vals­ty­bės įmo­nių skai­čių, nu­ma­ty­ti prie­mo­nes jas per­tvar­ky­ti į ki­tos tei­si­nės for­mos ju­ri­di­nius as­me­nis. Šiuo me­tu tu­ri­me 38 vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes, iš jų aš­tuo­nios yra vals­ty­bės įmo­nės, vi­sos li­ku­sios yra ak­ci­nės ben­dro­vės.

Pro­jek­tuo­se tei­kia­mų pa­siū­ly­mų es­mė yra ta, jog Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si skir­tin­ga ju­ri­di­ne for­ma vei­kian­čių sub­jek­tų spe­ci­fi­ką, tai­ko­mą tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą ir at­li­ku­si ga­li­mų tei­si­nių for­mų, tiek ak­ci­nės ben­dro­vės, tiek vie­šo­sios įstai­gos, tiek biu­dže­ti­nės įstai­gos, ana­li­zę, pa­tei­kė Vy­riau­sy­bei siū­ly­mą ir Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė Sei­mui teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Tei­kia­muo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se siū­lo­ma pa­keis­ti Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo ir Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ku­rio­se da­bar­ti­nė VĮ „Re­git­ra“ tei­si­nė for­ma – vals­ty­bės įmo­nė bū­tų pa­kei­čia­ma į tei­si­nę for­mą – ak­ci­nė ben­dro­vė.

Koks nu­ma­to­mas po­vei­kis, pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą? Vi­sų pir­ma bus su­da­ry­tos prie­lai­dos per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Ak­ci­jos lik­tų vals­ty­bei, tai bū­tų 100 % vals­ty­bės val­do­ma ben­dro­vė, ku­ri po per­tvar­ky­mo ir to­liau vyk­dys tas pa­čias funk­ci­jas kaip ir iki šiol, tai yra tvar­kys mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių ar jų prie­ka­bų sa­vi­nin­kų ap­skai­tą, at­liks mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių ir (ar) jų prie­ka­bų re­gist­ra­ci­ją, iš­duos liu­di­ji­mus, liu­di­jan­čius apie trans­por­to prie­mo­nes, jų įre­gist­ra­vi­mą bei vals­ty­bi­nio re­gist­ra­ci­jos nu­me­rio žen­k­lus, vyk­dys vai­ra­vi­mo eg­za­mi­nus, iš­duos ir keis trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mus, tvar­kys Kelių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų re­gist­rą ir ad­mi­nist­ruos mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio su­rin­ki­mą. Iš es­mės pa­kei­tus pa­žan­ges­ne val­dy­se­nos for­ma, bus de­po­li­ti­zuo­tas įmo­nės val­dy­mas, įmo­nių val­dy­mo or­ga­nai tu­rės di­des­nį ne­pri­klau­so­mu­mą, o tai ati­tiks siek­ti­ną ge­rą­ją EBPO val­dy­se­nos prak­ti­ką. At­si­ras aiš­kus at­sa­ko­my­bių tarp val­dy­mo ir val­dy­mo or­ga­nų pa­skirs­ty­mas ir ba­lan­sas, aiš­ki pa­val­du­mo ir at­skai­tin­gu­mo struk­tū­ra, aiš­kios spren­di­mų pri­ėmi­mo ri­bos.

Taip pat per­tvar­kius įmo­nę bū­tų su­da­ry­tos prie­lai­dos tu­rė­ti lanks­tes­nę at­ly­gio po­li­ti­ką, at­si­ras­tų ga­li­my­bė tai­ky­ti pa­pras­tes­nes at­ran­kos pro­ce­dū­ras, ope­ra­ty­viau re­a­guo­ti į dar­bo rin­kos po­ky­čius, ati­tin­ka­mai keis­ti dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ska­ti­ni­mo sis­te­mas, di­di­nant įmo­nės kaip darb­da­vio pa­trauk­lu­mą rin­ko­je, taip pat pri­trau­kiant ir iš­lai­kant įmo­nės veik­lai rei­ka­lin­gus spe­cia­lis­tus, va­do­vų kom­pe­ten­ci­jas stip­ri­nant, tu­ri­mais iš­tek­liais vys­tant pa­slau­gų tei­ki­mą skait­me­ni­niais ka­na­lais. Šios prie­mo­nės il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tu­rės įta­kos ir už­tik­rins ko­ky­biš­ką pa­slau­gų tei­ki­mą ir klien­tų ap­tar­na­vi­mą. Taip bus už­tik­ri­na­mas vals­ty­bės lū­kes­tis, kad klien­tams bū­tų tei­kia­mos ko­ky­biš­kos pa­slau­gos jiems pa­to­giu bū­du.

At­si­žvel­giant į vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ra“ per­tvar­ky­mą į ak­ci­nę ben­dro­vę, įvyk­dy­ti bū­ti­nus at­lik­ti to­li­mes­nius veiks­mus, tu­rės bū­ti at­lik­tas ne­pri­klau­so­mas įmo­nės tur­to ver­ti­ni­mas, Vy­riau­sy­bė ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras tu­rės pri­im­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus vals­ty­bės įmo­nei „Re­git­ra“ per­tvar­ky­ti į ak­ci­nę ben­dro­vę. Po per­tvar­ky­mo veik­sian­čios ak­ci­nės ben­dro­vės „Regit­ra“ įsta­tai bus įre­gist­ruo­ti Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re. Siū­lo­mas tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nas yra 2024 m. lie­pos 1 d. At­si­žvel­giant į tai, siū­lo­me pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­toms ir, na, duo­ti ža­lią švie­są per­tvar­kai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis klau­sia.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, aš su­pran­tu, kad la­bai ne­jau­kiai jau­čia­tės tri­bū­no­je pri­sta­ty­da­ma klau­si­mą, ku­ris yra vi­siš­kai, ab­so­liu­čiai nu­lis, tai, ką jūs pa­sa­kė­te. Aš pa­ci­tuo­siu jus. Jums re­ko­men­da­vo tik­tai EBPO. Su tuo ne­su­ti­ko mi­nist­rė, nes mi­nist­rė no­ri (…). Bus de­po­li­ti­zuo­tas ir teiks ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, at­lik­si­te ne­pri­klau­so­mą tur­to ver­ti­ni­mą. Gal ga­li­te man at­sa­ky­ti, kas truk­dė tre­jus me­tus vi­sus tuos 3 punk­tus įgy­ven­din­ti? Ne­jau­gi mi­nis­te­ri­jo­je tiek bu­vo an­al­fa­betų, kad ne­ga­lė­jo įver­tin­ti tur­to ir pa­da­ry­ti jo au­di­tą? Ne­jau­gi bu­vo tre­jus me­tus tiek an­al­fa­betų, ku­rie ne­su­ge­bė­jo su­kur­ti to­kios pro­gra­mos, kad ko­ky­biš­kai bū­tų tei­kia­mos pa­slau­gos? Ir ne­jau­gi ne­ga­lė­jo­te de­po­li­ti­zuo­ti ši­tą įmo­nę, kad ji­nai ga­lė­tų veik­ti, funk­cio­nuo­ti kaip eu­ro­pie­tiš­ka? Nes jūs tuo, ką įvar­di­no­te, pa­ro­dė­te, kad tre­jus me­tus mi­nist­rė ir Vy­riau­sy­bė bu­vo to­kia ne­įga­li, nie­ko ne­su­ge­bė­jo da­ry­ti, kad per pas­ku­ti­nius me­tus rei­kia pa­keis­ti įmo­nės ju­ri­di­nį sta­tu­są.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Bū­tent vals­ty­bės įmo­nės sta­tu­sas ir su­po­nuo­ja to­kias pro­ble­mas, apie ką jūs kal­ba­te. Ak­ci­nė ben­dro­vė įgau­na dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, at­si­ran­da aiš­kes­nis at­sa­ko­my­bių pa­skirs­ty­mas tarp ko­le­gia­lių or­ga­nų, yra ma­žiau po­li­ti­ka­vi­mo pa­čio­je įmo­nė­je. Tai nie­kas ne­truk­dė, bet at­neš­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ža­lia švie­sa pra­dė­ti per­tvar­kas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ir iš tik­rų­jų pui­kiai pri­sta­tė­te for­ma­li­ą­ją pu­sę, bet man vis tiek tik­ra­sis tiks­las li­ko ne­aiš­kus. Ar vis tik­tai ne­bus sie­kia­ma pri­va­ti­zuo­ti šios įmo­nės ir bū­tent dėl to tiks­lo yra vi­si tie po­ky­čiai? Kiek ga­lų ga­le kai­nuos tas per­tvar­ky­mas? Ir kaip ma­no­te, kiek už­truks lai­ko iki pri­va­ti­za­ci­jos?

S. ŠČAJEVIENĖ. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad pla­nuo­se nė­ra pri­va­ti­zuo­ti įmo­nės, tai bus įmo­nė, 100 % val­do­ma vals­ty­bės. O kiek už­truks, da­bar ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, bet tam, kad ga­lė­tu­me pra­dė­ti pro­ce­dū­ras, rei­kia at­lik­ti tur­to ver­ti­ni­mus ir tam rei­ka­lin­gas pir­mas žings­nis – pa­keis­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus. Tai dar kar­tą pa­kar­to­ju, kad įmo­nės ne­si­ruo­šia­ma pri­va­ti­zuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia ger­bia­mas A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, na, tik­rai daug abe­jo­nių ke­lian­tis spren­di­mas. Tur­būt sie­kis yra ko­mer­cio­na­li­zuo­ti la­biau tas vals­ty­bės funk­ci­jas, ku­rias šian­die­ną at­lie­ka „Re­git­ra“ kaip vals­ty­bi­nė įmo­nė. Tur­būt pa­si­keis ir įkai­niai. Kaip at­si­lieps gy­ven­to­jams, pa­kei­tus šį sta­tu­są ir, kaip jūs sa­ko­te, įdie­gus ge­ro­sios va­dy­bos prak­ti­ką? Ar įkai­niai už mo­no­po­li­nę vals­ty­bės pa­slau­gą bus di­des­ni, kaip jūs prog­no­zuo­ja­te, ar iš­liks to­kie pat? Ar jūs ne­ma­no­te, kad tik­rai ant­ra­sis žings­nis yra pa­si­ruo­ši­mas pri­va­ti­zuo­ti gal­būt ne vi­sas funk­ci­jas, bet tas ko­mer­ciš­kai nau­din­giau­sias, ką šian­die­ną at­lie­ka „Regit­ra“? Pa­nei­ki­te ar­ba at­sa­ky­ki­te į ma­no pa­teik­tą klau­si­mą. La­bai ačiū jums.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū. Tiks­lūs ir ge­ri klau­si­mai. Dėl pa­slau­gų įkai­nių no­riu nu­ra­min­ti, kad mo­no­po­li­nės pa­slau­gos ir šian­dien yra griež­tai reg­la­men­tuo­ja­mos. Yra tri­jų rū­šių kai­nos. Vie­nos kai­nos yra reg­la­men­tuo­ja­mos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, su tam tik­rais ant­kai­niais, kaip tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­ja­mos. Bū­tent to­kios įmo­nės ne­ga­li už­si­dė­ti ir dau­giau mar­žos, ir rei­ka­lau­ti iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ne­gu yra nu­ma­ty­ta.

Ki­ta da­lis yra ko­mer­ci­nių pa­slau­gų, kai pa­ti įmo­nė nu­si­sta­to. Čia kal­ba­ma apie var­di­nius nu­me­rius, tai yra pa­tys mo­kes­čių mo­kė­to­jai ren­ka­si ir mo­ka. Ar pa­di­dės kai­nos, su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti. Šiuo me­tu at­li­kus kai­nų per­žiū­rą bu­vo net­gi to­kių spren­di­mų, kad „Re­git­ro­je“ kai­nos su­ma­žė­jo. Kai­nos su­ma­žė­jo to­je sri­ty­je, kur yra skait­me­ni­za­vi­mas. Tur­būt rei­kia ieš­ko­ti ba­lan­so. Įmo­nė tik­rai ieš­kos ba­lan­so tam, kad iš­lai­ky­tų, ten, kur kai­nas ga­li­ma ma­žin­ti, jos bus ma­ži­na­mos, ten, kur kai­nos di­dė­ja, di­dė­ja dėl iš tik­rų­jų ob­jek­ty­vių prie­žas­čių – dėl in­flia­ci­jos, kai­nų di­dė­ji­mo, me­džia­gų di­dė­ji­mo, čia yra tik­rai re­a­lios, ob­jek­ty­vios prie­žas­tys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­ma L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, pri­si­me­na­me, la­bai daug pro­ble­mų bu­vo su „Re­git­ra“, kol su­tvar­kė pa­čią sis­te­mą. Lyg ir įva­žia­vo­me, įė­jo­me į ge­ras vė­žes, vis­kas nor­ma­liai vyks­ta, elek­tro­ni­nis re­gist­ra­vi­mas. Da­bar jūs aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jau de­kla­ruo­ja­te, kad vos ne vis­kas čia blo­gai, sie­kia­me ge­res­nio. Pa­sa­ky­ki­te man, vals­ty­bi­nė įmo­nė, kas jums truk­dė šian­dien, kad ši­ta įmo­nė… kaip jūs sa­ko­te, bus ge­res­nės, ko­ky­biš­kes­nės pa­slau­gos, kas truk­do da­bar su­si­tvar­ky­ti ir teik­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, kas truk­do įdieg­ti ge­rą val­dy­se­ną vals­ty­bi­nė­je įmo­nė­je? Man jū­sų pa­aiš­ki­ni­mas vi­siš­kai ne­aiš­kus šian­die­nos kon­teks­te. Ačiū.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Tur­būt pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ko yra sie­kia­ma, de­po­li­ti­zuo­ti pa­čią įmo­nę, su­teik­ti dau­giau ga­lių pa­čiai val­dy­bai, įmo­nės ko­le­gia­liam or­ga­nui, pri­si­im­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Tai yra ge­ro­ji prak­ti­ka, ku­rią sie­kia­ma įgy­ven­din­ti. Dėl pa­slau­gų. Pa­slau­gos ir da­bar yra ga­na ne­blo­gai tei­kia­mos mo­kes­čių mo­kė­to­jams, ta­čiau rei­kia su­pras­ti, kad tai yra fi­nan­suo­ja­ma iš įmo­nės lė­šų, vals­ty­bė ne­pri­si­de­da. Sie­kia­ma kiek įma­no­ma la­biau mo­der­ni­zuo­ti pa­čias sis­te­mas, kad pa­tys ino­va­ty­viau­si spren­di­mai bū­tų pa­teik­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jams. Pa­ti­kė­ki­te, dar yra kur tas pa­slau­gas mo­der­ni­zuo­ti, dar tik­rai yra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas S. Skver­ne­lis. Pra­šau.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aiš­ku, ma­tyt, vil­tis su­lauk­ti tri­bū­no­je mi­nist­rės mes jau ga­li­me lai­do­ti, vi­są lai­ką kas nors ki­tas at­ei­na. Mi­nist­rei, kaip tei­sės ma­gist­rei, gal bū­tų leng­viau at­sa­ky­ti į klau­si­mą. Jūs gal­būt ir­gi tei­si­nin­kė, jei­gu kaip, pa­tiks­lin­ki­te. Pri­ima­mas įsta­ty­mas, ar­ba siū­lo­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, prieš­ta­rau­ja Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mui. Ne­bent jūs ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti šio įsta­ty­mo straips­nį, ku­ria­me vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tas yra ak­ci­nė ben­dro­vė. Šian­dien „Re­git­ra“ įga­lio­ta vals­ty­bės teik­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­gas kaip vals­ty­bės įmo­nė.

Ar, jūs ma­no­te, tei­siš­kai yra tei­sin­ga ir pro­tin­ga teik­ti šį įsta­ty­mą, ne­pa­kei­tus Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo? Tas pa­sa­ky­mas, kad gal­būt pa­si­vys, ži­no­te, pa­tai­sos, jos yra kaž­kur įre­gist­ruo­tos, na, tei­siš­kai nie­ko ne­reiš­kia.

Ir dėl ge­ros val­dy­se­nos. Man at­ro­do, jūs šian­dien dar vie­ną įsta­ty­mą pri­sta­ty­si­te apie ge­rą val­dy­se­ną. „Re­git­ra“ ne­su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti iki įsta­ty­me nu­ma­ty­tų ter­mi­nų vai­ruo­to­jo kor­te­lės, o pa­gal ge­rą val­dy­se­ną, man at­ro­do, „Re­git­ros“ di­rek­to­rius tur­būt bu­vo įver­tin­tas so­li­džia pi­ni­gi­ne pre­mi­ja už ge­rus dar­bo re­zul­ta­tus.

S. ŠČAJEVIENĖ. At­sa­ky­siu į klau­si­mus, su­si­ju­sius su įsta­ty­mo pro­jek­to tei­ki­mu. No­riu pa­ti­kin­ti, kad Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas iš tik­rų­jų jau yra pa­teik­tas Sei­me. Įver­tin­da­mi tai, kad ne­no­ri­me du kar­tus kur­ti tos pa­čios tei­sė­kū­ros, iš tik­rų­jų ti­ki­mės, kad ko­mi­te­tuo­se įsta­ty­mų pro­jek­tai ne­pra­si­lenks. Šiuo me­tu Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas jau yra pa­tei­ki­mo sta­di­jos, in­ten­sy­viai prie jo yra dir­ba­ma pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te. Ti­ki­mės, kad pir­miau­sia vis tiek bus pri­im­tas Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas. Taip, yra to­kia tru­pu­tė­lį ko­li­zi­ja, bet vėl­gi, sie­kiant Sei­mo dar­bo­tvarkę ap­sau­go­ti nuo be­rei­ka­lin­gų dvi­gu­bų tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų, mes tai esa­me ir pa­žy­mė­ję aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, tur­būt rei­kia keis­ti ir tei­sė­kū­ros vi­są kul­tū­rą – ne­teik­ti ke­lių įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie dub­liuo­ja­si.

Dėl an­tro pro­jek­to, tai tur­būt ta­da, kai pri­sta­ty­siu, ko­dėl yra vė­luo­ja­ma. Yra la­bai ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, tai yra ne­su­si­ję su pa­čia įstai­gos veik­la, tai yra su­si­ję su di­rek­ty­vos pri­ėmi­mu, tai yra su­si­ję su vie­šai­siais pir­ki­mais, ku­rie ir lė­mė tą to­kį vė­la­vi­mą, dėl ko tu­ri­me nu­kel­ti vai­ruo­to­jų kor­te­lių įsi­ga­lio­ji­mą. Tai nie­ko ben­dro ne­tu­ri su pa­čia įmo­nės veik­la.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Li­ko vie­na mi­nu­tė, tai la­bai trum­pai. Ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas klau­sia. Grei­tas klau­si­mas, grei­tas at­sa­ky­mas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, dar vie­na įmo­nė kren­ta į pri­va­ti­za­vi­mo glė­bį. Tu­ri­me su „Ig­ni­čiu“ jau, iš pat pra­džių per­ėjo į pri­va­taus ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­są ir 30 % ak­ci­jų nu­ė­jo – gau­na pel­nus tos įmo­nės, ku­rios iš­si­pir­ko tas ak­ci­jas. Ko­kias jūs ga­ran­ti­jas duo­da­te, nes ką tik mi­nė­jo­te, kad ne­bus pri­va­ti­zuo­ja­ma? Ko­kias jūs ga­ran­ti­jas duo­da­te, kad ko­le­gia­li val­dy­ba ne­su­si­tars ir­gi pa­leis­ti kiek nors ak­ci­jų po kiek nors pro­cen­tų par­da­vi­mui ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, sa­ky­kim, pa­tvir­tins sėk­min­gai? Ko­kios ga­ran­ti­jos?

S. ŠČAJEVIENĖ. Ga­ran­ti­jos yra to­kios, kad ak­ci­nin­kas yra vals­ty­bė. Vals­ty­bė pa­ti ir spręs, Vy­riau­sy­bė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, tiks­liau, klau­si­mams nu­ma­ty­tas lai­kas bai­gė­si ir po­sė­džiui nu­ma­ty­tas lai­kas bai­gė­si. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai. Ta­da ki­ti jū­sų klau­si­mai bus, de­ja, po per­trau­kos, jau va­ka­ri­nio po­sė­džio me­tu.

Da­bar ga­li­me dar iš­sa­ky­ti mo­ty­vus, bet kad jau pa­bė­go kal­ban­tys už, tai mo­ty­vus ir­gi nu­kel­ki­me ta­da po per­trau­kos. Tai­gi skel­biu ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)



* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.