Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VII (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 298

STENOGRAMA

 

2023 m. rugsėjo 12 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me rug­sė­jo 12 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Po­sė­dį pra­dė­si­me nuo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės 75-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo. Pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tės, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės 75-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Po­sė­dy­je da­ly­vau­ja Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji. Pra­šau pa­gerb­ti sig­na­ta­rės at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū. Kvie­čiu pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais apie Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę V. Ja­su­kai­ty­tę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą R. Gu­dai­tį. Pra­šau.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Ro­mo Gu­dai­čio kal­ba

 

R. GUDAITIS. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir ko­le­gos, mie­li V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­ji. Mes čia tik iš pa­ro­dos at­ėjo­me, žiū­rė­jo­me da­bar nuo­trau­kas, iko­nog­ra­fi­nę me­džia­gą apie mū­sų ko­le­gę. Aš su di­de­liu džiaugs­mu su­ži­no­jau, kad Tau­ra­gės te­at­re yra pa­sta­ty­tos jos „Gol­go­tos vy­nuo­gės“, kad „Gol­go­tos vy­nuo­gės“ bus ro­do­mos Ber­nar­di­nų baž­ny­čio­je spa­lio mė­ne­sį. Nuo­šir­džiau­sia pa­dė­ka jums, at­ra­du­siems lai­ko šian­dien pa­mi­nė­ti V. Ja­su­kai­ty­tę, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę, mū­sų ko­le­gę ir se­sę, žy­mią lie­tu­vių ra­šy­to­ją, Są­jū­džio ir At­gi­mi­mo žmo­gų.

Są­jū­dis at­ėjo, anot J. Mar­cin­ke­vi­čiaus, iš to­li, pra­de­dant pir­muo­ju tau­ti­niu at­gi­mi­mu, sa­va ne­pri­klau­so­ma vals­ty­be, tau­tos ko­vo­mis už sa­vo lais­vę, bet jis at­ėjo ir su bran­džio­mis, ori­gi­na­lio­mis as­me­ny­bė­mis, jų veik­la ir po­zi­ci­ja, jų kū­ry­ba. V. Ja­su­kai­ty­tė, kaip ryš­ki ir ta­len­tinga po­etė, pro­zi­nin­kė, dra­ma­tur­gė, jau bu­vo verž­te įsi­ver­žu­si į lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą. Ug­nin­go tem­pe­ra­men­to kū­rė­ja, de­biu­ti­nę kny­gą pa­va­di­nu­si „Ug­nis, ku­rią rei­kia per­ei­ti“, ne­ga­lė­jo lik­ti nuo­ša­ly­je, kai At­gi­mi­mo ir Są­jū­džio me­tu tau­ta pa­ki­lo šven­tai ko­vai už sa­vo lais­vę. Liu­di­ju, ji bu­vo su mu­mis dar Są­jū­džio prieš­auš­ry­je, Ra­šy­to­jų są­jun­go­je ir vi­sur, kur rei­kė­jo ra­šy­to­jos žo­džių, kur jaus­min­go V. Ja­su­kai­ty­tės bal­so rei­kė­jo. Bu­vo tie­si ir drą­si. Kū­ry­ba jai vie­nai bū­din­gu vi­suo­me­ni­niu vei­ki­mu…

Su­si­vie­ni­ju­sių ben­dram tiks­lui – ne­pri­klau­so­my­bei – tuo me­tu ne­sti­go. Ta­čiau ne­pa­mirš­ki­me tuo­me­ti­nio li­te­ra­tū­ros vaid­mens, ra­šy­to­jų au­to­ri­te­to. Ra­šy­to­jų, su­sie­ju­sių sa­vo li­ki­mą su Są­jū­džiu ir At­gi­mi­mu, bū­ry­je Vid­man­tė iš­si­sky­rė lai­ky­se­na, tar­si pri­min­da­ma mums ir Lie­tu­vai di­dži­ą­sias mo­te­ris – G. Pet­ke­vi­čai­tę-Bi­tę ir Že­mai­tę. Tik­rai ne­at­si­tik­ti­nai Vid­man­tė pa­ra­šė pui­kią pje­sę apie pas­ta­rą­ją ra­šy­to­ją. Tik­rai ne­at­si­tik­ti­nai mil­ži­niš­ko pa­si­se­ki­mo su­lau­kė šis I. Bu­čie­nės re­ži­suo­tas spek­tak­lis, ir tai tuo me­tu, ka­da dė­me­sys te­at­rui bu­vo ge­ro­kai pri­blė­sęs.

Vi­si pri­si­me­na­me Są­jū­džio sro­ves ir įtek­mes. Toks bu­vo Vid­man­tės ve­da­mas Lie­tu­vos ka­rei­vių mo­ti­nų są­jū­dis, ko­vo­jęs už mū­sų jau­nuo­lius so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je, už sau­gų jų su­grį­ži­mą na­mo į Tė­vy­nę. Šį rei­ka­la­vi­mą Vid­man­tė Mo­te­rų są­jun­gos var­du karš­tai iš­klo­jo į akis M. Gor­ba­čio­vui. To­kia bu­vo Vid­man­tė kul­tū­ri­nė­se „Sie­ty­no“ kul­tū­ros fon­do ini­cia­ty­vo­se. Su­si­ti­ki­mas su B. Braz­džio­niu. Jo jau­di­nan­čios odi­sė­jos po pa­si­ilg­tą­ją Lie­tu­vą. Juk vi­sur vy­ku­si Vid­man­tė, jai or­ga­ni­zuo­jant, įkvėp­tus vid­man­tiš­kus san­ty­kius su po­ezi­ja ir skai­ty­to­ju nu­spal­vi­nant.

Vid­man­tės veik­la ne­ga­lė­jo lik­ti ne­pa­ste­bė­ta rin­ki­muo­se į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą Vil­ka­viš­kio apy­gar­do­je. Ko­vo 11-ąją V. Ja­su­kai­ty­tė ryž­tin­gai bal­sa­vo už ne­pri­klau­so­mos de­mo­kra­tinės Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mą. Ir tai yra is­to­ri­nis fak­tas. Ra­šy­to­jas, me­ni­nin­kas ir par­la­men­tas, me­ni­nės psi­cho­lo­gi­jos ne­nu­spė­ja­mu­mas ir ra­cio­na­lu­mas kaip bū­ti­na par­la­men­ti­nio dar­bo me­to­do­lo­gi­nė są­ly­ga. Ne­nu­stygs­tan­ti, ne­rims­tan­ti V. Ja­su­kai­ty­tė Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je de­monst­ra­ty­viai ša­li­no­si frak­ci­jų ir par­ti­jų, li­ko tik­rai ne­pri­klau­so­ma, tik­rai prin­ci­pin­ga ir ko­vin­ga, įtai­gi ir ne­tei­sy­bę de­mas­kuo­jan­ti, bal­sa­vo taip, kaip lie­pė šir­dis, dau­ge­liu at­ve­ju dėl ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės kon­sti­tu­cin­gu­mo ir įsta­ty­mų tei­si­nės es­mės. Gal ne tiek daug par­la­men­ti­nių pa­siū­ly­mų, karš­tai pra­dė­tų, bet ne­spė­tų už­baig­ti dar­bų, už­tat kaip drą­siai ei­da­vo į tri­bū­ną Vid­man­tė, kai rei­kė­jo ko­le­gų su­si­tel­ki­mo ir vie­ny­bės. To­kia bū­da­vo ji šiuo­se rū­muo­se rūs­čiau­sio­mis, dra­ma­tiš­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis, to­kia ji iš­lie­ka mū­sų at­min­ty­je – Tau­tos pa­šauk­to­ji, Ne­pri­klau­so­my­bei ir tik­tai Tau­tai at­skai­tin­ga, iš­di­di ir ver­ta to­kia bū­ti.

Vid­man­tė tarp tų kū­rė­jų, ku­rie su­si­de­gi­na, su­de­ga per anks­ti. „Ug­nis, ku­rią rei­kia per­ei­ti“ – toks pir­mos kny­gos pa­va­di­ni­mas ir jos fa­ta­liš­kai po­ezi­jai, ir pro­zai, ir gy­ve­ni­mui. Ra­šė daug, lei­do kny­gą po kny­gos, bu­vo po­pu­lia­ri, go­džiai skai­to­ma, ta­čiau už li­te­ra­tū­ros, me­ni­nių idė­jų ir emo­ci­jų lau­ko. Per tie­si, nie­ka­dos ne­si­lanks­tan­ti, ne­dip­lo­ma­tiš­ka, grei­tai už­si­plieks­da­vo, re­a­guo­da­vo spon­ta­niš­kai. Kar­tais toms re­ak­ci­joms rei­kė­jo ir ra­mes­nio ap­gal­vo­ji­mo, api­ben­dri­ni­mų, ta­čiau to­kie da­ly­kai ne Vid­man­tei, my­li­mai ir lau­kia­mai, ta­čiau, de­ja, ir prie­šiš­ku­mo su­si­lau­kian­čiai. Kam čia pa­tiks pro­tes­tuo­jan­čio­ji prieš for­ma­lią, ra­mią, reg­la­men­ti­nę ap­lin­ką ne vien kū­ry­bi­nė­je, ne vien sa­vo kū­ry­bi­nė­je są­jun­go­je, kaž­ko­dėl be­si­grie­bian­ti ne­de­ran­čių veik­lų, prie­šin­gų ra­šy­to­jos pri­gim­čiai ir pa­šau­ki­mui? Da­bar gal­vo­ju, ga­lė­da­vo­me bū­ti ir tak­tiš­kes­ni, kai tai jai pri­min­da­vo­me. Ko­dėl, ko­kia tei­se pri­min­da­vo­me, kam?

Di­džio­ji dva­si­nė at­ra­ma – my­li­mas vy­ras V. Di­nei­ka, šei­ma, duk­ra, sū­nūs – bran­giau­sias gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos leit­mo­ty­vas. Dar nuo „Ste­buk­lin­gos pa­tvo­rių žo­lės“ iki kū­ri­nių, pa­ra­šy­tų Su­ba­čiaus gat­vė­je, vir­šum bu­vu­sio ge­to. Ei­lė­raš­čių cik­lai, rin­ki­niai, ro­ma­nai – tar­si vie­na vie­nin­te­lė V. Ja­su­kai­ty­tės po­eti­nio įkvė­pi­mo kny­ga. Ta­čiau be jos dar sig­na­ta­rės at­sa­ko­my­bė už sa­vo­sios vals­ty­bės li­ki­mą, aist­rin­gas sa­vo­sios tie­sos sa­ky­mas ir ieš­ko­ji­mas, ir klai­dos, ku­rių ne­lem­ta iš­veng­ti.

Iš pa­sa­lų klas­tin­gai puo­lė li­ga. Pa­ti gy­dan­ti ki­tus, tu­rin­ti hip­no­ti­zuo­jan­čių ga­lių, ne vie­nam iš mū­sų, bė­dai iš­ti­kus, tą Vid­man­tės gy­dy­mą te­ko pa­tir­ti, o su ne­pa­gy­do­mai su­sir­gu­sio­mis ko­le­gė­mis B. Ne­dzins­kie­ne, R. Ho­fer­tie­ne ji li­ko iki pas­ku­ti­nio jų ato­dū­sio. Vid­man­tė grū­mė­si su li­ga ir vis grįž­da­vo į gy­ve­ni­mą ir kū­ry­bą. Aš pa­svei­kau, sa­kė ji tą pas­ku­ti­nį kar­tą su­grį­žu­si. Kny­goms, jų bus ne­ap­rė­pia­mai daug, vai­kams, gy­ve­ni­mui su­grį­žu­si. Tu ne­mir­si, Vid­man­te, gal­vo­jau ta­da. Ža­vi, vi­ta­liš­ka, gy­ve­ni­mą ir žmo­nes my­lin­ti, lem­tį, skai­ty­to­jus ir sa­ve už­bu­rian­ti – ne­mir­si! Ne vie­nas taip gal­vo­jo­me. O Vid­man­tė il­gai įtai­giai pa­sa­ko­jo, ko­dėl da­bar bus svei­ka, lais­va nuo vi­sų rū­pes­čių, tik kū­ry­bai pa­si­šven­tu­si ir ne­pri­klau­so­ma nuo pi­ni­gų lei­dy­bai, pa­ra­šys dar dau­gy­bę kny­gų. Ji ra­šys, o Lie­tu­va skai­tys ir lauks. Ta­da ji vėl. To­dėl ne­už­ge­so dan­gaus skliau­te V. Ja­su­kai­ty­tės žvaigž­dė, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės, poe­tės, pro­zi­nin­kės, di­de­liu ta­len­tu ap­do­va­no­tos kū­rė­jos žvaigž­dė, to­dėl „Po mū­sų ne­be­bus mū­sų“ tė­ra tik pui­kaus ro­ma­no pa­va­di­ni­mas.

Mes len­kia­mės V. Ja­su­kai­ty­tės žy­giui į am­ži­nin­kų ir vis ki­tų kar­tų šir­dis. Die­vas mirš­ta vie­ni­šas – taip pat tik me­ta­fo­ra. Įskė­lu­sio­ji die­viš­ką­ją kū­ry­bos ki­birkš­tį mums ir kar­tų kar­toms po mū­sų ne­mirš­ta. Tai ne mū­sų jai de­di­kuo­ta me­ta­fo­ra, o Vid­man­tės sie­los tes­ta­mentas mums. Ačiū už jū­sų dė­me­sį V. Ja­su­kai­ty­tei. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rui R. Gu­dai­čiui už jaut­rią kal­bą.

Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Sei­mo na­rį R. Šar­knic­ką.

 

Sei­mo na­rio Ro­ber­to Šar­knic­ko kal­ba

 

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF*). Ger­bia­mi ar­ti­mie­ji, ger­bia­mas sig­na­ta­ras R. Gu­dai­tis jaut­riai pa­pa­sa­ko­jo apie ko­le­gę is­to­ri­ją, apie jos kū­ry­bą, tur­būt ne­kar­to­siu. No­riu pa­dė­ko­ti Sig­na­ta­rų rū­mams ir žmo­nėms, ku­rie pa­siū­lė man pri­sta­ty­ti šią iš­ki­lią as­me­ny­bę. Iš tik­rų­jų esu su­jau­din­tas.

Ger­bia­ma sig­na­ta­rė V. Ja­su­kai­ty­tė yra iš­lei­du­si ke­tu­ris po­ezi­jos rin­ki­nius, dvi apy­sa­kų kny­gas, pa­ra­šiu­si pje­sių, sce­na­ri­jų ki­no fil­mui „Žo­lės šak­nys“, Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio da­ly­vė, 1990–1992 me­tais bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tė, dir­bo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­si­jo­je.

Apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą po­li­ti­kė, ra­šy­to­ja sa­kė: „Ėjau tuo ke­liu vi­są gy­ve­ni­mą ve­da­ma šir­dies ir in­tui­ci­jos.“

Ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė itin ryš­kiai įsi­mi­nė At­gi­mi­mo me­tais lie­tu­vių ra­šy­to­jų su­si­ti­ki­mą su tuo­me­ti­niu So­vie­tų Są­jun­gos Pre­zi­den­tu M. Gor­ba­čio­vu. Tuo­met Vil­niu­je į M. Gor­ba­čio­vo pa­sa­ky­mą, kad de­rė­tų at­sar­giai žvelg­ti į Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­sta­ty­mą, ra­šy­to­ja drą­siai at­sa­kė: „Gul­si­me ant bė­gių, bet Ne­pri­klau­so­my­bės vis tiek rei­kės.“

Vė­liau, pa­su­ku­si į po­li­ti­ką, ne vi­suo­met su­tik­da­vo su pa­ran­kia po­li­ti­ka, kas su­kė­lė bū­re­lį jos kri­ti­kų. Dėl to ra­šy­to­ja smar­kiai iš­gy­ve­no, nors tu­rė­jo di­de­lį vi­suo­me­ni­nin­kų pa­lai­ky­mą.

Ne pa­slap­tis, sig­na­ta­rė bu­vo ap­do­va­no­ta įžval­gos do­va­na. Ji pir­miau nei ki­ti nu­ma­nė, nu­ma­tė ne vie­ną Lie­tu­vos įvy­kį, vie­no ar ki­to po­li­ti­ko iš­kė­li­mą ar kry­tį ir ypač skau­džiai iš­gy­ve­no po­li­ti­kų nu­to­li­mą nuo Tau­tos ver­ty­bių, kad ne­si­lai­ko­ma Kon­sti­tu­ci­jos, dėl ku­rios pa­ti yra bal­sa­vu­si. „Mū­sų po­li­ti­ka grin­džia­ma eko­no­mi­ka, bet daž­niau­siai tai yra dū­mų už­dan­ga. Daž­niau­siai vis­kas bai­gia­si ki­taip. Ši po­li­ti­ka mo­ra­lės ne­tu­ri“, – iš šių jos žo­džių ga­li­ma su­pras­ti, kad sig­na­ta­rė bu­vo drą­si mo­te­ris, ne­bi­jan­ti pa­sa­ky­ti tie­sos, bu­vo nar­si ko­vo­to­ja dėl Lie­tu­vos ver­ty­bių ir tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mo bei jos tęs­ti­nu­mo iš­sau­go­ji­mo. Sa­ky­da­vo: „Ne­tie­sa, kad po­li­ti­kai ne­rei­kia lai­ky­tis mo­ra­lės prin­ci­pų. Aiš­kiau­sias įro­dy­mas – na­ciz­mas ir ko­mu­nis­ti­nis lai­ko­tar­pis. Vi­sos ša­lys tu­ri sa­vo pa­ma­ti­nes ver­ty­bes, ku­rių nie­ka­da ne­at­si­sa­ko, ku­rias daž­nai gi­na gin­klu, vie­nos iš jų – kal­ba, kul­tū­ra, et­ni­nės že­mės, tra­di­ci­jos. Su te­ri­to­ri­jo­mis bū­na vis­ko, bet kai iš­nyks­ta kal­ba ir kul­tū­ra, tau­tos ne­bė­ra, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja per­ei­na sve­ti­miems. Ne­kal­bė­siu apie kal­bi­nius da­ly­kus, jau tiek pri­ra­šė fi­lo­lo­gi­jos spe­cia­lis­tai, pro­fe­so­riai, ta­čiau da­liai po­li­ti­kų nė mo­tais, tar­si ne­mo­kė­tų ne tik skai­ty­ti, bet ir ne­su­pras­tų, kas yra kal­bo­ty­ros mo­ks­las, pa­gal ku­rį spren­džia­ma ap­skri­tai apie mū­sų kal­bos kul­tū­ros rai­dą. Pa­slėp­tas su­ma­ny­mas – kiš­tis prie vie­to­var­džių“, – ta­da kal­bė­jo sig­na­ta­rė.

Ne­abe­jo­ju, kad jei­gu sig­na­ta­rė bū­tų tarp mū­sų, grei­čiau­siai dirb­tų Kul­tū­ros ko­mi­te­te ir at­sa­kin­gai dirb­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros lau­ke, puo­se­lė­tų tra­di­ci­jas, rū­pin­tų­si jų iš­sau­go­ji­mu įsta­ty­mi­niu lyg­me­niu, drą­siai pa­si­sa­ky­tų, kas da­bar ne taip vyks­ta Lie­tu­vo­je, ne­bi­jo­tų pa­prieš­ta­rau­ti Sei­mo pri­ima­miems spren­di­mams, net jei jos nuo­mo­nė ne­ati­tik­tų dau­gu­mos Sei­mo na­rių po­zi­ci­jos. Ji drą­siai pa­si­sa­ky­tų už lie­tu­vy­bės, lie­tu­viš­kų sim­bo­lių, lie­tu­viš­kų tra­di­ci­jų ir ver­ty­bių, lie­tu­viš­kos kul­tū­ros ir lie­tu­vių kal­bos iš­sau­go­ji­mą bei puo­se­lė­ji­mą. Sig­na­ta­rė jau ta­da nu­jau­tė, kas lau­kia Lie­tu­vos at­ei­ty­je. At­ro­do, kad vis­kas ir pil­do­si.

Ger­bia­mi ko­le­gos, te­gu šis pri­mi­ni­mas apie sig­na­ta­rę V. Ja­su­kai­ty­tę lie­ka mums kaip žen­klas, kad lie­tu­vių kal­ba, kul­tū­ra yra mū­sų tau­tos gin­klai. Pri­si­min­ki­me, kaip su­si­ki­bę ran­ko­mis su lie­tu­viš­ka po­ezi­ja ir dai­no­mis iš­ko­vo­jo­me lais­vę:

 

Lau­kai gra­žiai su­gu­lę,

miš­kai ža­liai su­žė­lę,

bal­to­ji ma­no gul­be,

juo­dų ari­mų gė­le!

 

Kiek ro­vė – ne­iš­ro­vė.

Kiek sky­nė – ne­nu­sky­nė.

To­dėl, kad tu – šven­to­vė.

To­dėl, kad tu – tė­vy­nė.

 

Vie­nų na­mie my­lė­ta,

ki­tų sve­tur va­din­ta –

ma­mos ska­ra gė­lė­ta,

mu­zie­juj pa­ka­bin­ta.

 

At­ro­do, kad lig šio­lei

per lie­tų, vė­ją, snie­gą

vi­si mes, tar­tum bro­liai,

po ta ska­ra už­mie­gam.

 

Už­mik ir tu, mo­tu­le,

juo­dų ari­mų gė­le!

Vai­kai gra­žiai su­gu­lę.

Ru­giai ža­liai su­žė­lę.

 

Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sei­mo na­riui R. Šar­knic­kui ir kvie­čiu į tri­bū­ną Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę.

 

Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­ji ir ben­dra­žy­giai. Vid­man­tė iš­ėjo pa­li­ku­si šį pa­sau­lį bū­da­ma 70. Jau pra­bė­go pen­ke­ri me­tai, kai jos nė­ra tarp mū­sų. No­rė­čiau trum­pai pa­sa­ky­ti štai ką: Vid­man­tė bu­vo žmo­gus, pui­kiai val­dęs žo­dį. Kaip vie­nas sig­na­ta­ras yra pa­sa­kęs – ra­šan­tis žmo­gus. Vid­man­tė, kas yra la­bai re­ta, kai tik pra­si­žio­da­vo, iš jos bur­nos pa­si­pil­da­vo ne at­ski­ri žo­džiai, bet la­bai pras­min­gi sa­ki­niai, ku­rių re­da­guo­ti po to ne­rei­kė­da­vo, – tai yra la­bai re­ta. Ji­nai pui­kiai mo­kė­jo pa­sa­ky­ti tai, ką jau­tė, ir iš­reikš­ti tai. Vid­man­tė iš tik­rų­jų bu­vo jaus­mo žmo­gus su be ga­lo tvir­ta sa­vo nuo­sta­ta ir la­bai prin­ci­pin­gai to lai­kė­si. Lie­tu­vy­bė, lie­tu­vių kal­ba – pa­ma­tas mū­sų tau­tos – jai bu­vo be ga­lo bran­gu ir šven­ta. Ji tik­rai gy­nė nuo­mo­nę ir ji­nai vi­sa­da bu­vo ten, kur ašt­riau­si. Kai rei­kė­jo Krem­liui pa­ro­dy­ti Lie­tu­vos mo­te­rų po­zi­ci­ją, ir ne tik Lie­tu­vos mo­te­rų po­zi­ci­ją, bet vi­sos So­vie­tų Są­jun­gos mo­te­rų po­zi­ci­ją apie pa­dė­tį so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je, Vid­man­tė bu­vo prie­ša­ky­je. Į tą gar­si­ą­ją jos fra­zę „Gul­siuos po bė­giais, bet ten tu­ri pa­si­keis­ti“, nors ir kaip keis­ta, Krem­lius su­re­a­ga­vo.

Vid­man­tė ne tik to­le­ra­vo ir sa­kė ki­tiems, ką ji ma­no, bet ji gi­liai tuo ti­kė­jo ir įgy­ven­di­no sa­vo šei­mo­je. Ji už­au­gi­no du pui­kius sū­nus Al­gir­dą ir Kęs­tu­tį ir duk­rą, įsi­klau­sy­ki­te, Vaiž­gan­tę Ku­ni­gun­dą. Aš lin­kiu, kad ir Sei­mo na­riai sa­vo vai­kus va­din­tų to­kiais var­dais ir pri­si­min­tų, kad jie to­kie eg­zis­tuo­ja, ne Lė­jo­m, Li­jo­m ar dar kaž­kuo – čia yra mū­sų šak­nys. Vid­man­tė bu­vo žmo­gus, my­lin­ti, ger­bian­ti, sau­gan­ti ir puo­se­lė­jan­ti mū­sų tau­tos šak­nis.

Mie­la Ku­ni­gun­da, šian­dien esi su mu­mis, nes bro­liai ne­ga­lė­jo at­vyk­ti. Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas jums do­va­no­ja gar­so pa­veiks­lą su iš­tar­tais žo­džiais „Ko­vo 11-oji“ V. Au­gū­nai­tės, ku­ri gi­mė 1990 m. ko­vo 11 d. Pa­ti esi pe­rė­mu­si ma­mos ge­nus, pa­su­kai taip pat kul­tū­ros lau­ko pė­do­mis – esi dai­li­nin­kė ir ly­giai tiek pat sklei­di ma­mos ši­lu­mą ir ma­mos idė­jas. Sėk­mės pa­čiai ir pa­čios au­gi­na­moms at­ža­loms. Ačiū. (Plo­ji­mai)

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės duk­ters Vaižgan­tės Ku­ni­gun­dos Di­nei­kai­tės kal­ba

 

V. K. DINEIKAITĖ. La­bai ačiū. Aš ne­su pa­ruo­šu­si jo­kios kal­bos, bet klau­sy­da­ma­si iš­ki­lių ir vy­rų, ir mo­te­rų šian­dien ir pa­ro­dos ati­da­ry­me, fo­to­pa­ro­dos, gal­vo­jau, kad no­rė­čiau… Aš esu duk­ra. Vi­si čia esan­tys žmo­nės, ku­rie kal­bė­jo, kal­bė­jo apie Vid­man­tę kaip apie ra­šy­to­ją ir Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę. Bet ji bu­vo ir ma­ma. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad aš, kaip vai­kas, kaip duk­tė, ne­ken­čiau ši­to Sei­mo, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos, nes ji­nai čia leis­da­vo die­nas nuo ry­to iki va­ka­ro, nak­ti­mis par­ei­da­vo. Vie­nin­te­lis ge­ras da­ly­kas, ką pa­me­nu, tai bu­vo sal­dai­niai su pie­nu „Kur­ku­ma“, jų at­neš­da­vo. Tai bū­da­vo… Ačiū Sei­mui, kad čia bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti sal­dai­nių „Kur­ku­ma“. Ko­dėl? To­dėl, kad po kiek­vie­nos ryš­kes­nės kal­bos, ypač po pa­si­sa­ky­mo M. Gor­ba­čio­vui, prie mū­sų na­mų bu­vo pa­lik­tas kars­tas, daž­nai deg­da­vo ka­pi­nių žva­ku­tės, bu­vo gra­si­nan­čių skam­bu­čių. Man bu­vo še­še­ri me­tai, vie­nuo­li­ka me­tų. Aš bi­jo­jau. Mo­kyk­lo­se mes pa­tir­da­vo­me te­ro­rą. To­kie lai­kai bu­vo.

Aš nuo­šir­džiai ne­su­pran­tu, kaip ma­no ma­ma iš­ba­lan­sa­vo, bū­da­ma kū­rė­ja iš pri­gim­ties, pro­fe­sio­na­li ra­šy­to­ja, mo­ti­na, kaip ji­nai mus už­au­gi­no. Aš dė­ko­ju Die­vui, kad ma­ne nu­lei­do į tą šei­mą – la­bai var­gin­gai gy­ve­nan­čią, dra­ma­tiš­ką, aist­rin­gą, iš­min­tin­gą, fan­tas­tiš­ką. Bet mo­te­riai trys vai­kai, Sei­mas, skal­bi­mo ma­ši­nų nė­ra, in­dap­lo­vių nė­ra. Va­žiuo­ja­me į so­dy­bą, vi­sus skal­bi­nius ve­ža­mės, šu­li­nio van­duo šal­tas, plau­na­me, grįž­ta­me. Čia idė­jos, Lie­tu­va de­ga šir­dy, kū­ry­bi­nės idė­jos ir­gi vi­sur vir­pa. Kaip? Kaip iš­ba­lan­suo­ti, kaip iš­bū­ti?

Ka­dan­gi aš pa­ti esu kū­rė­ja, su­pran­tu, ko­dėl ma­no ma­ma, iš­ėju­si iš Sei­mo, de­šimt me­tų ne­ra­šė, pa­da­rė per­trau­ką. Ši­tas dar­bas bu­vo uzur­pa­vęs jos vi­są gy­ve­ni­mą, bet ji­nai tai da­rė su mei­le ir iki pat pa­bai­gos, iki pat mir­ties. Lie­tu­va, Lie­tu­va, Lie­tu­va – ji­nai vi­są lai­ką bū­da­vo ir gal­vo­je, ir šir­dy­je, čia. Ir aš vėl jau kaip ir su­au­gu­si mo­te­ris, bet vis dar jos vai­kas sa­ky­da­vau: „Ma­ma, ai, eik ra­šy­ti ge­riau, eik, pa­ra­šyk ei­lė­raš­tį.“ Sa­ko, aš jau pa­ra­šiau. Sa­kau, dar pa­ra­šyk. Sa­kau, tie žmo­nės ei­na pas ta­ve, kaž­ko rei­ka­lau­ja, gal ga­li pa­ra­šy­ti kal­bą, gal ga­li pa­si­sa­ky­ti, gal ga­li ten kaž­kur kaž­ką iš­spaus­din­ti. Ir ji ei­da­vo. Na, ji to­kia bu­vo, jos bu­vo daug, aist­rin­ga, ku­pi­na mei­lės žmo­nėms, gy­ve­ni­mui, vai­kams. To­dėl ji gy­nė ir tuos vai­kus, ku­rie ke­liau­da­vo tar­nau­ti So­vie­tų Są­jun­gai, nes ji bu­vo mo­ti­na.

Tai la­bai jums ačiū. Ti­kiuo­si, kad jūs sa­vo šir­dy­je jai ir­gi mei­lės pliūps­nį nu­sių­si­te, ir bū­čiau jums la­bai dė­kin­ga, jei­gu per­skai­ty­tu­mė­te nors vie­ną ei­lė­raš­tį ar­ba ro­ma­ną. La­bai ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju jums už jaut­rią kal­bą. Dė­ko­ju sig­na­ta­rės V. Ja­su­kai­ty­tės ar­ti­mie­siems. Dė­ko­ju B. Va­lio­ny­tei, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, ku­rie šian­dien da­ly­va­vo mi­nė­ji­me, ir vi­siems, da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me, ir skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, grįž­ta­me į šios die­nos po­sė­dį. No­rė­čiau pa­kvies­ti vi­sus pa­ma­žu už­im­ti sa­vo vie­tas ir skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 113 Sei­mo na­rių.

 

10.28 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. rug­sė­jo 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar tu­ri­te pa­s­ta­bų dėl dar­bo­tvarkės? Ne­ma­tau. Ar ga­li­me dar­bo­tvarkę pa­tvir­tin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pa­tvir­tin­ta.

 

10.28 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2883 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2). Tai yra pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Du straips­niai su­da­ro. Pa­siū­ly­mo nė­ra gau­ta nė dėl vie­no iš jų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta.

Mo­ty­vai. Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė kal­bė­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis už kal­ba A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Pra­ėju­siais me­tais iš tie­sų ener­ge­ti­nių kai­nų šuo­lis bu­vo mil­ži­niš­kas ir Sei­mas, re­a­guo­da­mas į tai, pra­plė­tė pa­ra­mos ga­vė­jų są­ra­šą, pra­plė­tė skai­čių tų žmo­nių, ku­rie ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą. Ma­nau, kad šiais me­tais, kuo­met ener­ge­ti­nės kai­nos žen­kliai su­ma­žė­jo, mes tik­rai ei­na­me tei­sin­ga lin­kme. Pra­dė­si­me vėl ver­tin­ti as­me­nų tu­ri­mą tur­tą. Gal žmo­gus tu­ri vie­ną būs­tą, o gal jis tu­ri net pen­kis ir šiuo me­tu ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Tai nė­ra są­ži­nin­ga tų žmo­nių, ku­rie mo­ka mo­kes­čius, at­žvil­giu, nes jų są­skai­ta bū­tų mo­ka­mos tos kom­pen­sa­ci­jos. Ta­čiau, ma­nau, ne­rei­kė­tų su­sto­ti. Ir mes esa­me iš­plė­tę ga­vė­jų ra­tą, pa­di­di­nę la­bai vir­šu­ti­nę su­mą, nuo ku­rios ga­li­ma gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Ma­nau, kad šiam šil­dy­mo se­zo­nui pa­kak­tų ir tur­to ver­ti­ni­mo, ta­čiau, kaip ir mi­nė­jau, kvie­čiu ne­su­sto­ti ties tuo ir vis­gi tų as­me­nų, ku­rie ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, ra­tą pra­dė­ti ma­žin­ti, nes rei­kia, kad už šil­dy­mą gau­tų kom­pen­sa­ci­jas tik tie as­me­nys, ku­rie iš tie­sų ne­ga­li su­si­mo­kė­ti, ku­rie ne­tu­ri pa­ja­mų tiek, kad ga­lė­tų pa­deng­ti šil­dy­mo są­skai­tas. Aš ma­nau, kad, na, pa­ra­ma tu­rė­tų bū­ti la­bai tiks­lin­ga tik tiems as­me­nims, ku­riems iš tie­sų to rei­kia. Tad pa­lai­kau šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Na, pir­miau­sia, ko­le­gos, pa­skai­ty­ki­me įsta­ty­mo pro­jek­to pa­va­di­ni­mą – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Tai­gi pats įsta­ty­mo pa­va­di­ni­mas sa­ko, kad jis yra ski­ria­mas žmo­nėms, ku­riems ne­už­ten­ka pa­ja­mų. Juo la­biau mes kal­ba­me apie ar­tė­jan­tį šil­dy­mo se­zo­ną. Žmo­nės pa­kan­ka­mai ra­miai ruo­šė­si šiam žie­mos se­zo­nui ir štai se­si­jos pra­džia – ma­to­me, kad yra kei­čia­mi dar jam ne­pra­si­dė­jus ter­mi­nai, ne­aiš­ku, ko­kios bus šil­dy­mo kai­nos. Ir da­bar žmo­gaus, ku­ris gal­būt ir gy­ve­na Vil­niaus bu­te, bet jis yra pen­si­nin­kas ar­ba tu­ri tur­to, ku­ris ne­ge­ne­ruo­ja jo­kių pa­ja­mų, kaip koks ten, sa­ky­ki­me, di­des­nis na­mų val­dos že­mės skly­pas ir taip to­liau, tas tur­tas vėl bus skai­čiuo­ja­mas. Bū­tent yra tas lū­kes­tis, kad bus su­dė­tin­ga iš­gy­ven­ti vi­są tą žie­mos se­zo­ną, nes net ir su kom­pen­sa­ci­ja už šil­dy­mą iš tie­sų tai su­da­ro gy­ven­to­jams, na, pa­kan­ka­mai reikš­min­gą da­lį tų iš­lai­dų, ypač kal­bant apie ne­pa­si­tu­rin­čius gy­ven­to­jus. To­dėl aš ma­ny­čiau, kad vis dėl­to vie­ną kar­tą pa­sa­kę, kad tik­rai, kol dar vis tiek in­flia­ci­jos ro­dik­liai yra pa­kan­ka­mai di­de­li ir ener­ge­ti­kos iš­tek­lių kai­nos rin­ko­je ne­kren­ta taip žen­kliai, vis dėl­to tuos ter­mi­nus rei­kė­tų iš­sau­go­ti iki šio šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos. Aš tik­rai ne­pri­ta­riu tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir nie­kaip tas tur­tas, ku­rį žmo­gus tu­ri… jis ne­bū­ti­nai ge­ne­ruo­ja lė­šas. To­dėl pra­šy­čiau ko­le­gų pa­gal­vo­ti ir pa­lik­ti ši­tą šil­dy­mo se­zo­ną to­kį, koks bu­vo, ir tą tvar­ką, ko­kia ga­lio­jo iki šiol. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tai ke­le­tas pa­sta­bų. Pir­miau­sia ši­ta ini­cia­ty­va ki­lo iš sa­vi­val­dy­bių ir ko­mi­te­te ne vie­ną kar­tą Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja… Kaip prak­ti­kai, skirs­ty­da­mi kom­pen­sa­ci­jas, at­krei­pė dė­me­sį, kad ap­suk­res­ni gy­ven­to­jai, tu­rė­da­mi ne vie­ną ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą ir tik­rai pra­ban­gius ob­jek­tus, vis­gi taip pat pra­šo šil­dy­mo būs­to kom­pen­sa­ci­jų net ir dėl bu­tų ar na­mų, ku­riuo­se jie pa­tys fak­tiš­kai ne­gy­ve­na.

Ant­ras da­ly­kas yra la­bai svar­bus, jog sa­vi­val­dy­bės ga­lės in­di­vi­du­a­liai ir to­liau ver­tin­ti žmo­gaus pa­ja­mas ir įver­tin­ti, ar žmo­gus ga­li, ar ne­ga­li su­si­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nius ir ki­tus pa­tar­na­vi­mus. To­dėl ši­tas pa­tai­sy­mas su­teiks dau­giau so­cia­li­nės tei­sy­bės ir pa­gel­bės bū­tent tiems žmo­nėms, ku­rie bū­da­mi su­dė­tin­go­je so­cia­li­nė­je pa­dė­ty­je, ne­su­spė­jo, pa­vyz­džiui, už­pil­dy­ti pa­raiš­kų ar­ba ne taip grei­tai su­si­gau­dė, kad jas rei­kia už­pil­dy­ti. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas su­teiks dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ko­vi­do ir ka­ro su­kel­to kai­nų šo­ko mes su­pra­to­me, kad kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jais ga­li­me tap­ti iš es­mės mes vi­si, mū­sų tė­vai, mū­sų pa­žįs­ta­mi, tai sis­te­ma ne pa­šal­pi­niams, o bet kam, kas su­si­du­ria su lai­ki­nais fi­nan­si­niais sun­ku­mais, ji ope­ra­ty­viai, lanks­čiai at­ei­na į pa­gal­bą. Taip šian­dien re­gio­ne, pa­vyz­džiui, Anykš­čiuo­se, apie 17 % gau­na to­kios pa­gal­bos, Vil­niu­je tas skai­čius yra ge­ro­kai že­mes­nis kaip 10 %, bet tai yra ta sis­te­ma, ku­ri pa­de­da iš­gy­ven­ti esant sun­ku­mams. Ir taip pie­šia­mas pa­veiks­las, kad yra pa­vie­niai at­ve­jai, kai žmo­gus pra­šo pa­ra­mos ir tu­ri bu­tus Vil­niu­je gal tris ar ke­tu­ris. Tai to­kiu at­ve­ju (man te­ko ben­drau­ti ir su so­cia­li­niais dar­buo­to­jais) yra pa­kan­ka­mai aiš­kiai jam pa­sa­ko­ma, kad jūs tu­ri­te ne­le­ga­lias pa­ja­mas ar­ba ga­li­te tu­rė­ti pa­ja­mų iš nuo­mos, ir ta pa­ra­ma nė­ra ski­ria­ma.

Lie­tu­vos spe­ci­fi­ka yra ta, kad mū­sų žmo­nės daž­niau­siai yra bu­tų sa­vi­nin­kai ir bū­tent tai tam­pa la­bai rim­ta kliū­ti­mi di­džia­jai da­liai – 90 % žmo­nių iš vi­so da­ly­vau­ti ši­to­je pa­gal­bos sis­te­mo­je, nes so­do na­me­lis, že­mės skly­pas, bu­tas kaž­kur, iš ku­rio nė­ra pa­ja­mų, ga­li tap­ti rim­ta kliū­ti­mi ir tie­siog žmo­gus ne­pa­ten­ka į sis­te­mą. Ir pra­ei­ta Vy­riau­sy­bė, ir ši Vy­riau­sy­bė da­rė žin­gs­nius tą so­cia­li­nės pa­gal­bos pri­ei­na­mu­mą plės­ti ir sis­te­mo­je ga­lė­tų su­da­ly­vau­ti žmo­gus, kai jam to pri­rei­kia. De­ja, čia da­bar da­ro­mas žings­nis at­gal. Aš su­pran­tu tą sa­vi­val­dy­bių no­rą. Tik­rai man te­ko pa­čiam gir­dė­ti so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, dir­ban­čių šio­je sri­ty­je, be­je, jie ir­gi daž­nu at­ve­ju pre­ten­duo­ja į pa­ra­mą ir gau­na tą pa­ra­mą… Vis dėl­to pa­grin­di­nis mū­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti di­din­ti at­ly­gi­ni­mus žmo­nių, ku­rie dir­ba sis­te­mo­je…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

T. TOMILINAS (DFVL). …o, de­ja, iš ši­to su­tau­py­mo to pa­da­ry­ti fak­tiš­kai ne­ga­lė­si­me dėl tam tik­ros biu­dže­ti­nės spe­ci­fi­kos, kaip tie pi­ni­gai iš vals­ty­bės pa­ten­ka į sa­vi­val­dą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – G. Kin­du­rys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ver­tin­ti tur­tą yra tei­sin­ga, tik svar­bu, kad tai bū­tų at­lik­ta tei­sin­gai. Gai­la, kad pa­va­sa­rio se­si­jo­je, ka­da bu­vo pa­teik­tas opo­zi­ci­jos pro­jek­tas, ku­ria­me bu­vo nu­ma­ty­ti ir ki­to­kie tur­to ver­ti­ni­mo dy­džiai, bu­vo at­mes­tas. Sa­vi­val­dy­bės, taip, se­niai sa­kė, kad kai ku­rio­se pa­ra­mos ga­vė­jų pa­di­dė­jo kar­tais, ir jau la­bai se­niai pra­šė šį įsta­ty­mą keis­ti. Tai­gi, ži­no­ma, pro­jek­tui rei­kia pri­tar­ti, bet rei­kia ir ki­to žings­nio įsta­ty­me, tei­sė­kū­ro­je, kad bū­tų nu­sta­ty­tas bū­tent toks tei­sin­gas, ne tik tei­sė­tas, bet ir tei­sin­gas tur­to ver­ti­ni­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, iš tie­sų pri­ta­riu, kad tur­tas tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas, bet tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas pro­tin­gai. Šiuo at­ve­ju tik tur­tas bus ver­ti­na­mas, o ki­ti du svar­būs žings­niai ne­pa­da­ry­ti. Ir ta­da šis įsta­ty­mas ne­pa­sieks sa­vo tiks­lų, tai yra kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų ne­su­ma­žės, jei­gu šil­dy­mo kai­nos bus pa­na­šios kaip pra­ėju­siais me­tais, net­gi jų pa­dau­gės. Ir bus pa­siek­ti prie­šin­gai tiks­lai, jei­gu ne­bus pa­da­ry­ti du da­ly­kai ša­lia, o jų ne­pla­nuo­ja­ma da­ry­ti. Pir­ma, kad bū­tų su­ma­žin­tos pa­ja­mų ri­bos, nuo ku­rių žmo­nės ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jas, nes ir to­liau 70 % vi­suo­me­nės nau­do­sis kom­pen­sa­ci­jo­mis, net jei­gu mes tur­tą ver­tin­si­me. Tik tiek, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bių dar­buo­to­jai bus ap­krau­ti ad­mi­nist­ra­vi­mu vi­siems. Čia vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Jei­gu mes sa­vi­val­dy­bėms ne­kom­pen­suo­si­me iš vals­ty­bės biu­dže­to tų iš­ly­gų, apie ku­rias kal­ba­me, kad sa­vi­val­dy­bės ga­li iš­ly­gas da­ry­ti, jei­gu jų mes ne­kom­pen­suo­si­me, tai vi­si tie so­do na­me­liai ir vi­si ki­ti da­ly­kai… Žmo­nės ne­gaus kom­pen­sa­ci­jų dėl to, kad sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri pi­ni­gų. Jos ir da­bar ne­tu­ri pi­ni­gų, ir at­ei­ty­je ne­tu­rės. Dėl to pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui, ku­ris yra ne­sis­te­mi­nis, tie­siog yra klai­din­ga, nes ap­krau­si­me ad­mi­nist­ra­vi­mu. Naš­ta vi­siems bus įro­dy­ti, kad jie ne­tu­ri tur­to. Tu­rin­tys di­des­nes pa­ja­mas gaus kom­pen­sa­ci­jas, o tie, kas ne­tu­ri, ma­žas, ir sa­vi­val­dy­bės ne­pai­sys iš­ly­gų. Tu­rė­si­me di­džiu­lį ad­mi­nist­ra­vi­mo koš­ma­rą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Keis­ta gir­dė­ti: pi­ni­gų trūks­ta, bet mo­kė­ki­me iš­mo­kas ir tiems, kam ne­pri­klau­so. Iš bu­vu­sio mi­nist­ro tik­rai ne­si­ti­kė­jau to­kio… Pats tau­pė, o da­bar kal­ba to­kius da­ly­kus. Kal­ba­me apie įsta­ty­mą ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims. Aš su­pran­tu, bu­vo kri­zė, rei­kė­jo grei­tų spren­di­mų, nors ir­gi la­bai skep­tiš­kai į tai žiū­riu. Žmo­gus toks so­cia­li­nis pa­da­ras, kad kiek ga­li­ma, tiek pa­im­siu. Mes dar ne­sa­me to­kie, kad jei­gu man ne­pri­klau­so, tiks­liau, man ne­rei­kia, aš ne­im­siu, bet jei­gu man pri­klau­so, aš ei­nu ir imu.

No­riu pri­min­ti, kad ši tvar­ka gy­va­vo dau­giau kaip 20 me­tų. So­cia­li­niai sky­riai su­si­tvar­ky­da­vo, vis­kas bu­vo ge­rai. Taip, ra­šy­da­vo, trūk­da­vo, vi­siš­kai su­tin­ku, pi­ni­gų trūks­ta. Pa­gal so­cia­li­nės ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą mes Eu­ro­pos Są­jun­go­je tur­būt vie­ni pras­čiau­sių. Pa­lau­ki­te, ar mes tuo­met tu­ri­me tuos pi­ni­gė­lius tik­rai pa­nau­do­ti ten, kur rei­kia, ar bars­to­me iš ma­lūns­par­nio? Bu­vo lai­kas, bars­tė­me iš ma­lūns­par­nio, ma­tė­me, ką ra­šė Eu­ro­pos eks­per­tai.

Šiuo at­ve­ju aš kal­bu apie tai, kad pa­ra­ma tu­ri bū­ti tiks­lin­ga, tiems, kam rei­kia. Mes ne­sa­me Švei­ca­ri­ja, kur so­cia­li­nei ap­sau­gai ski­ria­ma 15 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Kai mes tiek tu­rė­si­me, ta­da ga­lė­si­me kal­bė­ti apie vi­sus. Mes po to dar svars­ty­si­me di­de­lį Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­mą, čia sa­vi­val­dai už­krau­na­me pa­pil­do­mas funk­ci­jas, va ten pi­ni­gų nė­ra ir trūks­ta. Aš no­rė­čiau iš­girs­ti, ką kal­bės ma­no ko­le­gos, da­bar prieš­ta­rau­jan­tys šiam įsta­ty­mui. Ko­le­gos, na, bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi.

PIRMININKĖ. Lai­kas! Mo­ty­vai prieš – L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vie­ni ant ki­tų tik­tai šne­ka­me ir drabs­to­mės. Ma­nau, siek­da­mi iš­spręs­ti klau­si­mą, kad šian­dien pri­trū­ko­me pi­ni­gų ati­duo­ti sa­vi­val­dy­bėms, jos dar da­bar nė­ra iš­mo­kė­ju­sios už pra­ėju­sį šil­dy­mą, tai mes taip spren­džia­me pro­ble­mą? Vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. La­bai tei­sin­gai G. Kin­du­rys pa­sa­kė. Sis­te­mą rei­kia keis­ti ir iš es­mės per­žiū­rė­ti ši­tą įsta­ty­mą, ta­da ir ga­lė­tu­me spręs­ti. O bū­tu­me pa­li­kę, iki ba­lan­džio 1 die­nos dar šį šil­dy­mo se­zo­ną iš tik­rų­jų ga­lė­jo­me teik­ti šią pa­ra­mą.

Ki­tas mo­men­tas. Mes nu­ei­na­me leng­viau­siu ke­liu ir sa­ko­me, sa­vi­val­dy­bės ga­lės įver­tin­ti, ar tur­tas tu­ri pa­ja­mų. Ir da­bar ga­li tą pa­ra­šy­ti. Jei­gu tu­ri pen­kis bu­tus, ži­nau, pa­vyz­džiui, kaip pas mus Ma­žei­kiuo­se nuo­mo­ja bu­tus, taip, ta­da ir pa­pra­šau pa­teik­ti pa­ja­mas, jūs tu­ri­te pen­kis bu­tus, bū­ki­te ma­lo­nūs ir pa­grįs­ki­te, kam jie nau­do­ja­mi. Aš ma­nau, kad iš tik­rų­jų čia nė­ra pro­ble­mos spren­di­mas, o kaip iš­spręs­ti, kad ne­rei­kė­tų skir­ti sa­vi­val­dy­bėms pa­pil­do­mų lė­šų. Aš tik­rai ne­pri­ta­riu, nes iš es­mės keis­ki­me pa­tį įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vi­si mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. L. Ku­ku­rai­tis no­rė­jo re­pli­kuo­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Jis bus 11 va­lan­dą. Pra­šom. L. Ku­ku­rai­tis – re­pli­ka.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Jei­gu Pir­mi­nin­kė lei­džia. At­sa­ky­siu ger­bia­mam A. Sy­sui, jis tik­rai yra… (Bal­sas sa­lė­je) Mi­nė­jo­te mi­nist­rą. Da­bar aš jau pa­mi­nė­jau jus. Jis tik­rai yra so­cia­li­nės sri­ties ko­ri­fė­jus. Tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­pa­si­tu­rin­tie­ji kol kas mū­sų vals­ty­bė­je yra ver­ti­na­mi pa­gal pa­ja­mas, o pa­ja­mų mes čia ne­kei­čia­me, pa­ja­mos lie­ka, jei 3 VDU, 4 VDU, ga­lė­si gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, o jei mi­ni­mu­mas, ne­gau­si, nes sa­vi­val­dy­bė sa­kys: pa­kei­tė­te įsta­ty­mą rug­sė­jo 12 die­ną ir mes ne­duo­si­me, nes nė­ra pi­ni­gų tiems, ku­rie gau­na MMA ir tu­ri so­de­lį. Tai jūs esa­te prieš ne­pa­si­tu­rin­čiuo­sius šia pras­me ir už tur­tin­gus. Švais­to­me pi­ni­gus tiems, ku­rie yra tur­tin­gi. Šia pras­me aš no­rė­čiau grą­žin­ti kab­liu­ką jums at­gal. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Aš su­teik­siu žo­dį A. Sy­sui. Ga­liu tik­tai at­kreip­ti dė­me­sį, kad šis ru­duo iš­ties įsta­bus, nes to­kių dis­ku­si­jų tarp opo­zi­ci­jos frak­ci­jų dar ne­sa­me gir­dė­ję. Pra­šau, Al­gir­dai.

A. SYSAS (LSDPF). Tuo ir gra­žus ru­duo. Pa­pras­čiau­siai dar kar­tą kar­to­ju, ma­čiau jū­sų įsta­ty­mo pa­tai­są ir tur­tą, ir pa­ja­mas kar­tu dau­giau ap­mo­kes­tin­ti. Tai apie ką mes kal­ba­me? (Bal­sas sa­lė­je) Ge­rai, vis­kas ge­rai. Aš su­pran­tu, kad jūs pa­lai­ky­si­te kon­ser­va­to­rių įsta­ty­mą su sa­vo pa­tai­so­mis. Apie tai mes ir kal­ba­me. Na, ne­at­skir­ki­me, ma­ty­ki­me vi­są vi­su­mą, nes man la­bai keis­ta, kai žmo­nės pri­ima spren­di­mus, ši­ta sa­lė tei­kia pa­siū­ly­mus, pra­ei­na koks nors lai­kas ir pra­de­da gal­vas su­ki­nė­ti ki­taip. Na, sor­ry. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Re­pli­kos iš­sa­ky­tos. Ju­da­me to­liau. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mas nuo 11 va­lan­dos, iki 11 val. 15 min. nu­ma­ty­tas in­ter­va­las.

 

10.45 val.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 6, 9 straips­nių ir 4 prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2), Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3158 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-2914(2), At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 321 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2915(2), Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. IX-517 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2916(2) (svarsty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4.1 klau­si­mas – Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2) ir ly­di­mie­ji. At­ei­ties ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas ger­bia­mas L. Jo­nau­s­kas pri­sta­tys At­ei­ties ko­mi­te­to iš­va­dą dėl vi­sų: dėl pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, bir­že­lio 28 die­ną ko­mi­te­tas svars­tė ke­tu­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų iš­va­das ir vi­soms pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė K. Ado­mai­tis. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

K. ADOMAITIS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, tur­būt rei­kė­tų pra­dė­ti, kal­bant apie šį įsta­ty­mą, kad jei­gu nie­ko ne­da­ry­si­me, Lie­tu­vos mo­ka­mi įna­šai Eu­ro­pos Są­jun­gai pa­di­dės, bent jau ren­giant šį pro­jek­tą bu­vo skai­čiuo­ja­ma, nuo 13 mln. iki 20 mln. pa­gal nau­ją Eu­ro­pos Są­jun­gos me­to­di­ką. Tai ši­tas įsta­ty­mas skir­tas už­tik­rin­ti, kad šį mo­kes­tį, šį įna­šą Eu­ro­pos Są­jun­gai mo­kė­tų tie, kas su­ku­ria plas­ti­ko tar­šą (plas­ti­ko pa­kuo­čių), pa­tei­kia plas­ti­ko pa­kuo­tes į rin­ką, ir taip pat su­kur­ti tiems, ku­rie tie­kia tas pa­kuo­tes į rin­ką, pa­ska­tas per­dirb­ti sa­vo pa­kuo­tes, o ne tie­siog de­gin­ti, nes šian­dien tu­ri­me to­kią pro­ble­mą, kad daug pa­kuo­čių ge­riau­siu at­ve­ju tie­siog su­de­gi­na­me.

Vi­są lai­ką mąs­ty­da­vau, ko­kią pras­mę ir reikš­mę tu­ri rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai prie mū­sų na­mų, prie dau­gia­bu­čių. Tur­būt dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja­me, kad jie skir­ti su­rink­ti pa­kuo­tes tam, kad per­dirb­tu­me, bet re­a­ly­bė yra to­kia, kad tos su­rink­tos pa­kuo­tės rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riuo­se blo­ges­niu at­ve­ju de­ga taip, kaip ne­se­nai de­gė „Eco­ser­vi­sas“, ar­ba ge­res­niu at­ve­ju mes ma­to­me, kiek esa­me pa­si­sta­tę de­gi­ni­mo jė­gai­nių (ko­ge­ne­ra­ci­nių). Tai Vil­niaus, Kau­no ar Klai­pė­dos de­gi­ni­mo jė­gai­nės, kur tos pa­kuo­tės nu­ke­liau­ja. Tie­sa yra ta, kad plas­ti­kas nė­ra pui­ki me­džia­ga pa­ka­vi­mui, bet ji­nai nė­ra šian­dien pri­tai­ky­ta ir pa­ga­min­ta, nė­ra pa­ska­tų pa­kuo­tes ga­min­ti to­kias, kad jos bū­tų tin­ka­mos per­dirb­ti. Tą mes šiuo įsta­ty­mu ir kei­čia­me. Su­ku­ria­me rea­lias pa­ska­tas, įves­da­mi pla­tes­nį mo­kes­tį už ap­lin­kos ter­ši­mą, įves­da­mi to­kį mo­kes­tį, su­ku­ria­me pa­ska­tas, kad ne­be­per­dirb­ti plas­ti­ko pa­kuo­čių tie­siog ne­be­ap­si­mo­kės.

Ir ke­lios to­kios pa­pil­do­mos pa­sta­bos, ku­rios iš­ryš­kė­ja kon­teks­te dis­ku­tuo­jant apie šį įsta­ty­mą. Vie­nas da­ly­kas dėl kom­bi­nuo­tų pa­kuo­čių. La­bai svar­bu, kad ne­pa­lik­tu­me spra­gų dėl to, kaip mes for­mu­luo­ja­me mo­kes­tį, kaip mes jį tai­ko­me. Kom­bi­nuo­tos pa­kuo­tės yra tos, ku­rios iš tie­sų ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mos ir kaip plas­ti­ki­nės, ir kaip su­dė­ti­nės – iš skir­tin­gų me­džia­gų. Pa­vyz­džiui, net ir jū­sų ka­vos puo­du­kas daž­nai at­ro­do po­pie­ri­nis, bet net ir jis tu­ri plas­ti­ko sluok­s­nį. Ta­da eg­zis­tuo­ja la­bai daug pil­kų zo­nų, ką mes ir kaip ga­li­me de­kla­ruo­ti kaip plas­ti­ki­nę ar kaip kom­bi­nuo­tą pa­kuo­tę. Iš tie­sų ne­tu­rė­tu­me čia da­ry­ti skir­tin­gų trak­ta­vi­mų, skir­tin­gų iš­im­čių, nes ir kom­bi­nuo­tos, ir plas­ti­ki­nės pa­kuo­tės tu­rė­tų bū­ti ap­mo­kes­ti­na­mos vie­no­dai, joms tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos vie­no­dos mo­kes­ti­nės są­ly­gos.

Ne mes vie­ni, kal­bant apie eu­ro­pi­nį kon­teks­tą, ne mes vie­ni ieš­ko­me bū­dų, kaip ši­tą eko­lo­gi­nį mo­kes­tį įgy­ven­din­ti, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos įna­šą mo­ka vi­sos ša­lys ir vi­sos gal­vo­ja, kaip jos ga­lė­tų tą įna­šą su­si­mo­kė­ti. Tu­riu pa­žy­mė­ti, kad dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių iš tie­sų nu­ė­jo griež­tes­niu ke­liu: jos ne tik rei­ka­lau­ja per­dirb­ti plas­ti­ką ir taip su­tau­py­ti plas­ti­ko mo­kes­čius, bet rei­ka­lau­ja pa­kuo­tes ga­min­ti iš jau per­dirb­to plas­ti­ko, tai yra jau į pa­čias pa­kuo­tes bū­ti­nai įdė­ti per­dirb­tą plas­ti­ką. Mes ei­na­me šiek tiek pa­pras­tes­niu ver­slui ke­liu, tai yra Lie­tu­vos at­ve­ju, pa­tvir­ti­nus šį įsta­ty­mą, jei­gu ver­slas iš sa­vo pa­kuo­tės, iš sa­vo kaž­ko­kios mais­to pa­kuo­tės pa­ga­min­tų kad ir šiukš­lių mai­šus, per­dirb­tų ją į šiukš­lių mai­šus, tai jau bū­tų lai­ko­ma tin­ka­mu įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mu. Mes, tie­są sa­kant, šiuo at­ve­ju, ma­nau, tei­sin­gai da­ro­me, kad tas per­dir­bi­mo są­ly­gas pa­da­ro­me leng­ves­nes ir leng­viau įgy­ven­di­na­mas.

No­riu už­si­min­ti ir apie mo­kes­čių re­for­mos kon­teks­tą. No­riu pa­kvies­ti pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą ir at­kreip­ti dė­me­sį, kad pri­ėmę šį spren­di­mą mes at­lais­vin­tu­me lė­šų tiek ne­įga­lių­jų pro­jek­tams fi­nan­suo­ti, tiek mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams, tiek vi­siems ki­tiems pro­jek­tams. Tik­rai nė­ra taip, kad Sei­mo na­riai, kad Lais­vės frak­ci­ja ar ki­ti, ku­rie kar­tu tei­kia šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik pa­siū­lo, kur pi­ni­gus iš­leis­ti, tik­rai pa­siū­lo­me ir kur tų lė­šų gau­ti.

Ir no­rė­čiau pa­baig­ti to­kiu trum­pu krei­pi­mu­si į mū­sų mi­nist­rus: ir į eko­no­mi­kos mi­nist­rę, ir į ap­lin­kos mi­nist­rą, ku­ris šiuo me­tu nu­si­su­kęs ne­la­bai klau­so­si, ir į fi­nan­sų mi­nist­rę, ku­ri klau­so­si. Šis mo­kes­tis nė­ra skir­tas su­si­rink­ti kuo dau­giau… kaip sa­ky­ti, mes ne­iš­lo­ši­me iš to, kad jis bus kuo di­des­nis. Kuo dau­giau plas­ti­ko per­dirb­si­me, tuo ma­žiau mo­kės ver­slas, tuo ma­žes­nis bus mū­sų įna­šas į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Kad mums pa­vyk­tų dau­giau per­dirb­ti, rei­kia trans­for­ma­ci­jos ir ver­slui – nau­jų pa­ka­vi­mo li­ni­jų, kad ga­lė­tų pa­keis­ti sa­vo pa­kuo­čių li­ni­jas. Rei­kia trans­for­ma­ci­jos at­lie­kų sek­to­riu­je, kad mes ga­lė­tu­me su­rink­ti, rū­šiuo­ti at­lie­kas ir efek­ty­viau tai da­ry­ti, nes mes ma­to­me iš „Eco­ser­vi­ce“ gais­ro, kad tai nė­ra da­ro­ma tin­ka­mai Lie­tu­vo­je. Rei­kia pa­lai­ky­mo iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, kad tik­rai to­kioms ini­cia­ty­voms, to­kioms prie­mo­nėms, jei jos at­si­ras­tų ki­tų me­tų biu­dže­te…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

K. ADOMAITIS (LF). …bū­tų pri­tar­ta. Kvie­čiu apie tai pa­gal­vo­ti pla­nuo­jant ki­tų me­tų biu­dže­tą ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. Pir­miau­sia už kal­bės K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų pats pro­jek­tas tur­būt yra pa­kan­ka­mai ge­ras, tik­tai la­bai keis­ta, kai ta ini­cia­ty­va at­ei­na iš pa­vie­nių Sei­mo na­rių, o ne iš Vy­riau­sy­bės. Tai, ką ir pro­jek­to ini­cia­to­rius Kas­pa­ras pa­mi­nė­jo, kad tie gais­rai (net ke­lis kar­tus pa­mi­nė­ti bu­vo dis­ku­si­jo­je) iš tie­sų tur­būt yra at­spin­dys si­tu­a­ci­jos, su ku­ria šian­dien su­si­du­ria Lie­tu­vos vi­suo­me­nė, kai są­var­ty­nuo­se iš­me­ta­mų at­lie­kų kie­kis, kal­bu apie per­dir­ba­mų at­lie­kų kie­kį, di­dė­ja, kai žmo­nės ne­ga­li bū­ti už­tik­rin­ti, kad jų rū­šiuo­ja­mos at­lie­kos yra per­dir­ba­mos, kai per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mas Lie­tu­vo­je ma­žė­ja. Iš tie­sų si­tu­a­ci­ja yra ga­na be­vil­tiš­ka ir tai, kad pra­ne­ši­mo me­tu nuo pra­ne­šė­jo net ir pats mi­nist­ras bu­vo nu­si­su­kęs ir ne­klau­sė, ką jis kal­bė­jo, ir yra tur­būt at­spin­dys si­tu­a­ci­jos. Tik­rai siū­lau pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą ir tęs­ti dis­ku­si­jas. No­rė­tų­si, kad ir Vy­riau­sy­bės re­ak­ci­ja bū­tų adek­va­ti, nes, na, tie įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­riuos Lie­tu­va pri­si­ė­mė iki 2030 me­tų, šian­dien at­ro­do la­bai ne­re­a­lūs.

Ko­le­gos, tik­rai rei­kia su­si­im­ti ir, na, tuos pro­jek­tus, ku­rie yra pri­ima­mi, tie­siog įgy­ven­din­ti: kur­ti per­dir­bi­mo pa­jė­gu­mus, ieš­ko­ti jiems fi­nan­sa­vi­mo, kad bū­tų pa­trauk­lūs, ir vi­si ki­ti bū­dai, ku­rie pa­dė­tų iš į są­var­ty­nus iš­mes­tų at­lie­kų kie­kio iš­trauk­ti kuo dau­giau per­dir­ba­mų pa­kuo­čių. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi yra pa­grin­di­nis ir ly­di­mie­ji, tai dar T. To­mi­li­nas kal­bės dėl mo­ty­vų. Taip pat kal­bės už.

T. TOMILINAS (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad to­kie pa­žan­gūs pro­jek­tai gims­ta Sei­me, ir pa­gir­ti ini­cia­to­rių K. Ado­mai­tį. Tik­rai la­bai rei­ka­lin­gas pro­jek­tas. Mes pa­ga­liau tu­rė­si­me įsta­ty­mi­nę mo­ty­va­ci­ją kuo dau­giau plas­ti­ko per­dirb­ti, o ne de­gin­ti. Mes gi pui­kiai su­pran­ta­me, kad de­gi­ni­mo rin­ka taip pat la­bai im­li plas­ti­kui ir tik­rai la­bai di­de­lis spau­di­mas da­ro­mas. Ge­rai, kad pa­gal šį įsta­ty­mą mes net ne iš ben­dro biu­dže­to mo­kė­si­me Eu­ro­pos Są­jun­gai už ne­per­dirb­tą plas­ti­ką (yra kal­ba­ma apie 20 mln., ku­riuos teks su­mo­kė­ti), o bū­tent dėl pro­jek­to tie pi­ni­gai bus su­ren­ka­mi iš tų, ku­rie tą ne­per­dirb­tą plas­ti­ką šian­dien iš­lei­džia į rin­ką.

Ei­nant ko­ja ko­jon su ža­liuo­ju kur­su, ku­rį Eu­ro­pos Są­jun­ga, mū­sų ko­mi­sa­ras pro­pa­guo­ja Briu­se­ly­je, la­bai svar­bu, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas tu­rės es­mi­nę įta­ką bū­tent įvai­rių ga­mi­nių ga­my­bai, tai yra kad įvai­riau­sios pa­kuo­tės bus ga­mi­na­mos iš to­kio plas­ti­ko, ku­ris nė­ra la­bai miš­rus, ir pas­kui la­bai su­dė­tin­ga at­skir­ti ža­lia­vą per­dir­bi­mui. Tai jau yra ki­ta, sa­ky­čiau, tei­sės aktų ko­ky­bė, kai da­ro­ma es­mi­nė įta­ka ne tik mo­kes­čiams, ne tik ben­driems kie­kiams, bet ir kon­kre­čių pre­kių di­zai­nui. Tai yra tik­rai šiuo­lai­kiš­kas po­žiū­ris į ža­li­ą­jį kur­są. Ačiū. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo me­tu.

 

10.55 val.

Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3007, Administra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 196 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildy­mo 1961 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3008, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kadast­ro įsta­ty­mo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 171 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3009, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3010, Žemės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-3011, Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3012 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti ger­bia­mą G. Skais­tę. Ji pri­sta­tys 1-5.1 klau­si­mą – Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3007 ir ly­di­muo­sius. Bal­sa­vi­mas su­pla­nuo­tas nuo 11 va­lan­dos. Tai­gi po šio pa­tei­ki­mo ir pra­dė­si­me bal­suo­ti. Pra­šau.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svei­ki. Vy­riau­sy­bės tei­kia­mas Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir pen­ki ly­di­mie­ji įsta­ty­mų pa­kei­ti­mo pro­jek­tai: Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo, Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo, Že­mės mo­kes­čio įsta­ty­mo, Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Ko­kia pro­ble­ma yra spren­džia­ma šia re­for­ma?

Ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas vis dėl­to ne­už­tik­ri­na ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bės, tas yra pa­ste­bė­ta ne vie­ną kar­tą, ver­tin­to­jų prie­žiū­ra yra ne­efek­ty­vi, per­ne­lyg biu­ro­kratinė ir ne­tu­ri es­mi­nės įta­kos at­lie­ka­mų ver­ti­ni­mų ko­ky­bei. No­rint pa­keis­ti šią si­tu­a­ci­ją, siū­lo­ma di­din­ti pri­va­lo­mo ver­ti­ni­mo pa­ti­ki­mu­mą, su­da­rant tei­si­nes prie­lai­das rin­kos sa­vi­kon­tro­lei, ne­efek­ty­vias ver­ti­ni­mo re­gu­lia­vi­mo ir prie­žiū­ros prie­mo­nes pa­kei­čiant skait­me­ni­niais spren­di­mais, yra siau­ri­na­ma įsta­ty­mo tai­ky­mo ap­im­tis – nuo­sta­tos bus tai­ko­mos tik ver­ti­ni­mui, ku­rio rei­ka­lau­ja tei­sės ak­tai, tai yra pri­va­lo­ma­jam ver­ti­ni­mui.

Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu, sie­kiant už­tik­rin­ti pri­va­lo­mo ver­ti­ni­mo ko­ky­bę ir tei­sė­tu­mą, siū­lo­ma kaup­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tas vals­ty­bės in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, sie­kiant efek­ty­viau tai­ky­ti kon­tro­lę ir per są­sa­ją su vals­ty­bės re­gist­rais ir in­for­ma­ci­nė­mis sis­te­mo­mis ge­rin­ti ver­ti­ni­mui nau­do­ja­mų duo­me­nų ai­bę ir at­se­ka­mu­mą, taip pat duo­me­nų pa­nau­do­ji­mą tam kon­kre­čiam tiks­lui, taip pat vie­šin­ti nu­as­me­nin­tus ver­ti­ni­mo duo­me­nis per skaid­ru­mą, sie­kiant su­kur­ti są­ly­gas vie­ša­jai kon­tro­lei, at­si­sa­ko­ma pro­fe­si­jos li­cen­ci­ja­vi­mo, ta­čiau dėl ga­li­mo ver­tin­to­jų pik­tnau­džia­vi­mo pre­ven­ci­jos nu­sta­to­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, bau­dos už ne­tin­ka­mą ver­ti­ni­mą.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mais nu­sta­to­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo ir ki­tų tei­sės ak­tų, nu­sta­tan­čių rei­ka­la­vi­mus ver­ti­ni­mui at­lik­ti, pa­žei­di­mus bei nu­sta­to­ma at­sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja dėl ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­se­nos veiks­mų ini­ci­ja­vi­mo.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas ma­si­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­mas ir sub­jek­tas, at­lie­kan­tis ma­si­nį ver­ti­ni­mą, pa­tiks­li­na­mos su ma­si­niu ver­ti­ni­mu su­si­ju­sios są­vo­kos, yra nu­sta­to­mos įmo­nės, at­lie­kan­čios ma­si­nį ver­ti­ni­mą, veik­los są­ly­gos ir tei­sės.

Taip pat Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ir Že­mės mo­kes­čio įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas in­di­vi­du­a­lus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­mas, pa­tiks­li­na­mos su tur­to ver­ti­ni­mu su­si­ju­sios są­vo­kos, pa­tiks­li­na­mas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro iš­ra­šo, ku­ria­me nu­ro­do­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ar­ba že­mės mo­kes­ti­nė ver­tė, ren­gi­mas ir tei­ki­mas fi­zi­niams as­me­nims.

Su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu su­si­ju­sio kre­di­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais api­brė­žia­mas kre­di­to da­vė­jo pa­si­ren­ka­mas ver­tin­to­jas. Iš es­mės šiais pa­kei­ti­mais yra at­si­sa­ko­ma pri­va­lo­mo pro­fe­si­jos re­gu­lia­vi­mo. Žvel­giant į tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, Eu­ro­pos eko­no­mi­nė­je erd­vė­je iš 32 vals­ty­bių 24 vals­ty­bė­se ši pro­fe­si­ja nė­ra re­gu­liuo­ja­ma. Žvel­giant į ata­skai­tų pa­ti­ki­mu­mą, juo yra abe­jo­ja­ma jau ku­ris lai­kas ir, tar­kim, Mui­ti­nė ap­skri­tai yra at­si­sa­kiu­si dau­ge­liu at­ve­jų nau­do­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tas – re­mia­ma­si san­do­rių duo­me­ni­mis, nes tie­siog bu­vo di­de­lis nuo­kry­pis nuo re­a­lios ver­tės ir bu­vo su­mo­ka­ma ma­žiau mui­tų.

Žvel­giant į da­bar­ti­nį re­gu­lia­vi­mą, siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos su­tei­ki­mo, nes tai su­ku­ria iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li ga­ran­tuo­ti, kad tas kon­kre­tus ver­tin­to­jas iš­ties ata­skai­tą pa­teiks ko­ky­biš­ką. Jei­gu žiū­rė­tu­me, kiek įma­no­ma pa­tik­rin­ti ata­skai­tų ir net ne ata­skai­tų ver­tės, bet bū­tent ata­skai­tų ati­tik­ties įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mams, tai yra per me­tus pa­tik­ri­na­ma vie­na atas­kai­ta iš 500. Tai reiš­kia, kad ri­zi­ka bū­ti pa­tik­rin­tam yra itin ma­ža. Kaip mi­nė­jau, tai tie­siog su­ku­ria iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li ga­ran­tuo­ti, kad ata­skai­ta yra ko­ky­biš­ka. Vis­gi siū­lo­ma la­biau per­kel­ti at­sa­ko­my­bę pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai, kad pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos, ku­rių yra ke­lios Lie­tu­vo­je, bū­tų pa­čios at­sa­kin­gos ir pa­čios ga­lė­tų su­teik­ti, na, tą įvaiz­dį, kad tas kon­kre­tus ver­tin­to­jas yra kva­li­fi­kuo­tas, ir pri­klau­sy­mas pro­fe­si­nei sa­vi­val­dai ga­lė­tų tap­ti, na, pres­ti­žo rei­ka­lu.

Šiaip ver­ti­nant ata­skai­tas, jos yra ne tik­tai įsta­ty­mų re­gu­liuo­ja­mos, bet taip pat yra tam tik­ri tarp­tau­ti­niai stan­dar­tai, ku­rių ati­tik­tis iš­lie­ka įsta­ty­me. Taip pat yra Eu­ro­pos ban­ki­nin­kys­tės ins­ti­tu­ci­jos rei­ka­la­vi­mai, kur kre­di­to da­vė­jai tu­ri juos ati­tik­ti, tai tas taip pat iš­lie­ka.

Iš es­mės siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti kva­li­fi­ka­ci­jos su­tei­ki­mo vals­ty­bės var­du, ta­čiau nu­kreip­ti dau­giau dė­me­sio į pa­čių ata­skai­tų vie­šu­mą ir duo­me­nų pa­ti­ki­mu­mą. Bus pa­reng­ta in­for­ma­ci­nė sis­te­ma, kur bus stan­dar­ti­zuo­ti ata­skai­tų pa­tei­ki­mo blan­kai, juo­se rei­kės už­pil­dy­ti tam tik­rus lau­kus ir pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, kaip ver­ti­mo ata­skai­ta bu­vo at­lik­ta. Vie­šo­jo sek­to­riaus ata­skai­tos vi­sos bus vie­šos ir pri­ei­na­mos vi­siems vie­no­je vie­to­je ir bus ga­li­ma pa­gal tam tik­rus kri­te­ri­jus ir pa­ieš­ką at­lik­ti duo­me­nų, ir pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ata­skai­to­mis. O ne vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų ata­skai­tos bus nu­as­me­nin­tos ir tam tik­ri duo­me­nys taip pat bus to­je in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. Ti­ki­mės, kad tai pri­si­dės prie pa­čių ver­tin­to­jų ata­skai­tų ko­ky­bės at­ei­ty­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė, ruo­šia­si V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, va­di­na­si, mes 30 me­tų tu­ri­me tur­to ver­tin­to­jus, ku­rie jau dir­bo ir tu­rė­jo li­cen­ci­jas, bu­vo su­si­kū­ru­sios aso­cia­ci­jos, va­di­na­si, jos da­bar vi­są dar­bą dir­bo ne­tei­sin­gai. Taip rei­kia su­pras­ti iš jū­sų – tai bu­vo ne­są­ži­nin­ga, ko­rum­puo­ta ir pa­na­šiai. Ar jūs ga­li­te pa­grįs­ti ir pa­aiš­kin­ti man da­bar kon­kre­čiai? Val­s­ty­bės tar­nau­to­jas, in­di­vi­du­a­lus tur­to ver­tin­to­jas da­bar la­bai są­ži­nin­gai, vis­kas ge­rai… Aš su­tin­ku, sis­te­mą rei­kia to­bu­lin­ti. Jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, gal­būt elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je ir pa­na­šiai bū­tų su­kur­ta sis­te­ma. Čia yra pa­si­ren­gi­mas vi­suo­ti­nai ap­mo­kes­tin­ti tur­to ver­tin­to­jus, bet ar tai iš­spręs pro­ble­mą, ar tai ne­su­da­rys dar di­des­nės ko­rup­ci­jos? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jū­sų pir­mas tei­gi­nys ne­ati­tin­ka re­a­ly­bės. Aš ne­sa­kau, kad vi­si vis­ką da­ro blo­gai. Tie­siog sa­kau, kad yra si­tu­a­ci­jų, kuo­met ver­ti­ni­mo ata­skai­tos yra ne­pa­ti­ki­mos. Tar­ki­me, kon­kre­tus mui­ti­nės pa­vyz­dys, kuo­met bu­vo ver­ti­na­mi, tar­kim, au­to­mo­bi­liai, ga­be­na­mi iš tre­čių­jų vals­ty­bių. Prak­ti­ka pa­ro­dė, kad ver­ti­ni­mo ata­skai­tų duo­me­nys la­bai nu­tols­ta nuo san­do­rio ver­tės.

Bu­vo pa­si­rink­ta ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti ver­ti­ni­mo ata­skai­tų, per­ei­ti prie san­do­rio ver­tės tie­siog to­dėl, kad pik­tnau­džiau­ti bu­vo la­bai di­de­lė erd­vė. Tuo­met, kuo­met yra in­te­re­sas pik­tnau­džiau­ti, na­tū­ra­lu, kad tų pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jų at­si­ran­da ir už­tik­rin­ti, kad to ne­bus at­ei­ty­je, pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį re­gu­lia­vi­mą tie­siog yra ne­įma­no­ma, nes pa­tik­ri­ni­mo pro­cen­tas yra 0,2 % vi­sų ver­ti­ni­mo ata­skai­tų. Nuo­bau­dų sis­te­mą tai­ko Gar­bės teis­mas, ku­ria­me taip pat di­dži­ą­ją da­lį su­da­ro bū­tent pa­tys ver­tin­to­jai, to­dėl kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mo at­ėmi­mo si­tu­a­ci­jų per pa­s­ta­rą­jį lai­ko­tar­pį bu­vo mi­ni­ma­liai ar­ba jų iš­vis ne­bu­vo.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad da­bar ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas tie­siog su­da­ro iliu­zi­ją, kad vals­ty­bė ga­li bū­ti at­sa­kin­ga už ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bę, bet tie­siog taip nė­ra, nes, tar­ki­me, ban­kai, ku­rie su­da­ro 90 % vi­sų ver­ti­ni­mo ata­skai­tų už­sa­ko­vų, tu­ri sa­vo pa­ti­ki­mų ver­tin­to­jų są­ra­šus ir su vi­sais ne­ben­dra­dar­biau­ja, ne­pai­sant to, kad kva­li­fi­ka­ci­ja yra su­tei­kia­ma vi­siems ir vi­si tu­rė­tų ati­tik­ti tuos pa­čius pa­ti­ki­mo ver­tin­to­jo rei­ka­la­vi­mus.

Sa­ky­si­me, kad tie­siog pa­ti rin­ka sa­ko, kad si­tu­a­ci­ja yra kves­tio­nuo­ti­na. Ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ko­ky­bės iliu­zi­ja, kad vals­ty­bė ga­li bū­ti at­sa­kin­ga vien to­dėl, kad kva­li­fi­ka­ci­ją ver­tin­to­jui su­tei­kia, yra tie­siog iliu­zi­ja. Siū­lo­ma, kad ver­ti­ni­mo ata­skai­tos bū­tų vie­šos ir pats už­sa­ko­vas pri­si­im­tų ir di­des­nę at­sa­ko­my­bę dėl pa­čios ver­ti­ni­mo ata­skai­tos.

Kva­li­fi­ka­ci­ja, ku­rią įgi­jo ver­tin­to­jai iki šio lai­ko­tar­pio, nie­kur ne­dings­ta. Jie ly­giai taip pat ga­lės tą pa­čią pa­slau­gą teik­ti, pa­ro­dy­ti sa­vo track re­cor­dą, kiek jie vis­ko yra įver­ti­nę per vi­są sa­vo pro­fe­si­nę kar­je­rą, ir tik­rai to dar­bo tu­rės ir at­ei­ty­je.

PIRMININKĖ. Už­si­ra­šiu­si klaus­ti V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė, ta­čiau jos sa­lė­je ne­ma­tau. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs la­bai ge­rai pa­mi­nė­jo­te, kad yra daž­nų at­ve­jų, kai pik­tnau­džiau­ja­ma tur­to ver­te taip ne­su­mo­kant vals­ty­bei mo­kes­čių. Aš no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ar tai ap­ima ir vė­jo jė­gai­nes? Pa­vyz­dys, Ak­me­nė. Vė­jo jė­gai­nė ap­draus­ta 6 mln. ver­te, da­bar, taip sa­kant, su­lū­žo, drau­di­mas tiek ir iš­mo­kės už tą in­ci­den­tą, bet Re­gist­rų cen­tre ta jė­gai­nė at­pin­ga iki 300 tūkst., taip, kad bū­tų iš­ven­gia­ma ir ne­mo­ka­ma mo­kes­čių vals­ty­bei. Ar šis įsta­ty­mas iš­spręs šią pro­ble­mą? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jei­gu ky­la klau­si­mų dėl kon­kre­taus ob­jek­to ver­tės, ir da­bar­ti­nė sis­te­ma ne­spren­džia šios si­tu­a­ci­jos, nei da­bar­ti­nė, nei tur­būt… Net ir po re­for­mos į tur­to ver­ti­ni­mo ver­tės nu­sta­ty­mo klau­si­mo kė­li­mą ga­li at­sa­ky­ti tik teis­mas, nes rei­ka­lin­gas at­lik­ti nau­jas ver­ti­ni­mas. Ką da­bar ver­ti­na tar­ny­ba ir ką da­rys ir po įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, tai ver­tins ati­tik­tį įsta­ty­mams, ar bu­vo at­lik­ti vi­si veiks­mai, ku­rie yra nu­sta­ty­ti įsta­ty­me, ir ar ati­tin­ka stan­dar­to nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus ir įsta­ty­me nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus pa­čiai ver­ti­ni­mo ata­skai­tai. Ta­čiau kon­kre­čiai dėl kiek­vie­no sub­jek­to ob­jek­to ver­tės rei­ka­lin­gas teis­mi­nis ke­lias ir rei­kia at­lik­ti nau­ją ver­ti­ni­mą, ku­rį taip pat ga­li įpa­rei­go­ti at­lik­ti tik­tai teis­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­rė­čiau tie­siog pa­si­tiks­lin­ti, ar aš tei­sin­gai su­pran­tu. Mes ar­tė­ja­me prie vi­suo­ti­nio tur­to mo­kes­čio, tai reiš­kia, kad vi­sa vi­suo­me­nė mo­kė­tų, taip? Va­di­na­si, kils la­bai daug įvai­riau­sių gin­čų dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tės nu­sta­ty­mo. Man pa­čiam te­ko Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se bū­ti ir vien Bos­to­no ape­lia­ci­nia­me teis­me, ku­ris spren­džia gin­čus dėl tur­to ver­tės tei­sin­go nu­sta­ty­mo, yra ski­ria­mas la­bai di­džiu­lis dė­me­sys iš­duo­dant li­cen­ci­jas tiems as­me­nims ar­ba įmo­nėms, ku­rios tu­ri tei­sę at­lik­ti ma­si­nį in­di­vi­du­a­lų ver­ti­ni­mą, tur­to ver­tės nu­sta­ty­mą, ar tei­sin­gai, ar ne­tei­sin­gai. Aš su­pran­tu, kad čia jūs no­ri­te kaip tik leis­ti, kad lais­vai ga­lė­tų at­ei­ti vos ne kiek­vie­nas bai­gęs ko­kią nors stu­di­ją ir už­si­re­gist­ruo­ti, ir bū­ti tur­to ver­tin­to­ju. Ar aš klys­tu, ar jūs no­ri­te su­pap­ras­tin­ti?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ma­si­nį ver­ti­ni­mą re­gu­liuo­ja at­ski­ras įsta­ty­mas. Čia yra pri­sta­to­ma pri­va­lo­mo tur­to ver­ti­ni­mo re­for­ma, ku­ri yra ki­tais įsta­ty­mais nu­sta­to­ma, ka­da yra pri­va­lo­mas tur­to ver­ti­ni­mas, tar­ki­me, kaip bū­da­vo anks­čiau, im­por­tuo­jant au­to­mo­bi­lį rei­ka­lin­ga nu­sta­ty­to tur­to ver­tė ar­ba vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams rei­kia įver­tin­ti tur­tą, yra apie 30 įsta­ty­mų, nu­sta­tan­čių, kuo­met yra pri­va­lo­mas tur­to ver­ti­ni­mas. Ši re­for­ma yra su­si­ju­si bū­tent su pri­va­lo­mu tur­to ver­ti­ni­mu, at­sie­jant ma­si­nį tur­to ver­ti­ni­mą, ku­rį at­lie­ka Re­gist­rų cen­tras, ir taip pat vi­daus ver­ti­ni­mą, ku­ris yra nu­sta­to­mas pa­čios įmo­nės, pa­čios įmo­nės stan­dar­tais.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, aš taip pat no­riu pa­klaus­ti apie tei­sin­gą ver­ti­ni­mą. Iš tik­rų­jų daug da­bar to­kių yra da­ly­kų, ypač su že­mės ūkio pa­skir­ties že­me, kai ji­nai jau nau­do­ja­ma ne kaip že­mės ūkio pa­skir­ties, o rek­re­a­ci­jai, at­si­ran­da tur­tin­gi žmo­nės, ku­rie nu­per­ka rek­re­a­ci­jai ke­lis hek­ta­rus že­mės ir kar­tu že­mės ver­tė pa­ky­la, ta­čiau ša­lia esan­tys ūki­nin­kai ūki­nin­kau­ja kaip ir anks­čiau. Ar tai reiš­kia, kad tas, ku­ris no­ri tęs­ti sa­vo že­mės ūkio veik­lą, tu­ri bū­ti iš nau­jo įver­tin­tas ir jo že­mės ver­tė pa­kil­ti tiek, kad iš tik­rų­jų pri­lyg­tų ko­kiai nors rek­re­a­ci­nei že­mei? Tai ar ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų kar­tu per­žiū­rė­ti, gal­būt mo­ky­ti ir tuos ver­tin­to­jus, kad bū­tų tei­sin­gas ver­ti­ni­mas, bet ir per­žiū­rė­ti tei­sės ak­tus, kad vis dėl­to, na, bū­tų at­skir­ti tie da­ly­kai. Ne­kei­tus pa­skir­ties, bet nau­do­jant ki­ta pa­skir­ti­mi, ji­nai tam­pa la­bai bran­gi. O ki­ti iš tik­rų­jų tu­rės di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų su tur­to mo­kes­čiu.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, iš prin­ci­po dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių vis­gi pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas daž­niau­siai yra pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos klau­si­mas ir tu­rė­tų pro­fe­si­nės sa­vi­val­dos kel­ti ir siū­ly­ti tam tik­rus mo­ky­mus, kaip bū­tų ga­li­ma kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją kon­kre­čių dar­buo­to­jų. Kal­bant apie pa­kei­ti­mus, ku­rie yra šio­je re­for­mo­je, kaip mi­nė­jau, tur­to ver­ti­ni­mo ata­skai­tų ver­tės kves­tio­na­vi­mas yra ir da­bar­ti­nia­me re­gu­lia­vi­me, ka­dan­gi į Au­di­to tar­ny­bą ga­li­ma kreip­tis tik­tai dėl ati­tik­ties įsta­ty­mui ir ar ati­tin­ka Ver­ti­ni­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­tus žing­snius, ar yra at­lik­ti ir vis­kas yra su­dė­ta į ver­ti­ni­mo ata­skai­tą. Dėl ver­tės pa­si­sa­ky­ti ga­li tik­tai teis­mas, nes tam rei­ka­lin­gas nau­jas ver­ti­ni­mas ir tai taip pat kai­nuo­ja, kai­nuo­ja lė­šas. Ši­tas klau­si­mas iš es­mės taip, kaip bu­vo, taip ir lie­ka ir nau­jo­je sis­te­mo­je. Ta­čiau kas yra vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams, tai yra pa­ren­gia­mos gai­rės, kaip at­si­rink­ti kva­li­fi­kuo­tą ver­tin­to­ją, ir nė­ra taip, kad vi­sai ne­bus gai­rių, kaip iš­si­rink­ti tą žmo­gų, ku­ris yra tik­rai kva­li­fi­kuo­tas, bet bus gai­rės vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams ir re­ko­men­da­ci­jos jo­mis va­do­vau­tis.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si K. Ma­žei­ka.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Dar kar­te­lį, ger­bia­ma mi­nist­re, no­ri­me už­duo­ti klau­si­mą, ku­ris skam­bė­jo, kam rei­kia nai­kin­ti li­cen­ci­jas. Iš tik­rų­jų tie ver­tin­to­jai, kai pra­dės bet kas, bet kaip ver­tin­ti, ir ypač dar kar­tą pa­brė­ši­me, ar­tė­jan­čio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio bū­du, tai bus tik­rai įvai­rių at­ve­jų, ku­rie ga­li ir teis­mi­niais bū­dais iš­virs­ti, ypač įver­tin­ti in­di­vi­du­a­liai. Ir ki­tas klau­si­mas dėl vie­šo­jo ju­ri­di­nio as­mens ne­pri­klau­so­mu­mo rei­ka­la­vi­mų. Tai ši­tie rei­ka­la­vi­mai ši­ta­me įsta­ty­me ne­tai­ko­mi už­sie­nio ju­ri­di­niams as­me­nims. Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne­pri­klau­so­mu­mo ver­ti­ni­mas yra vi­siems ver­tin­to­jams, kad ji­sai bū­tų ne­su­sie­tas nei su už­sa­ko­vų ver­ti­ni­mu, nei su pa­čiu ver­ti­ni­mo ob­jek­tu, ir tai įra­šy­ta įsta­ty­me. Da­bar, kal­bant apie li­cen­ci­jų at­si­sa­ky­mą, aš vis dėl­to sa­ky­čiau, kad, kaip mi­nė­jau, Eu­ro­pos eko­no­mi­nė­je erd­vė­je iš 32 vals­ty­bių 24 vals­ty­bė­se pro­fe­si­ja nė­ra re­gu­liuo­ja­ma. Tai reiš­kia, kad įsta­ty­mas ga­li veik­ti ir ki­tu bū­du. Ir da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas ne­už­tik­ri­na to, kad bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ata­skai­tos yra ko­ky­biš­kos vien to­dėl, kad vals­ty­bė su­tei­kia kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą. Ly­giai taip pat pa­si­rink­da­mas ver­tin­to­ją, ku­ris at­liks ver­ti­ni­mo ata­skai­tą, už­sa­ko­vas ir­gi ga­lės pra­šy­ti įvai­rių kva­li­fi­ka­ci­jos įro­dy­mų, ir ne­bū­ti­nai vals­ty­bės su­tei­kia­mas kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mas yra vie­nin­te­lis įro­dy­mas, kad ta kom­pe­ten­ci­ja tu­ri­ma. Tar­ki­me, aš, pri­im­da­ma žmo­gų į dar­bą, pa­klau­siu, ar tu­ri­te aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ar tu­ri­te kom­pe­ten­ci­jų ši­to­je sri­ty­je, ar tu­ri­te pa­tir­ties ši­to­je sri­ty­je. Tai bus įra­šy­ta ir da­bar­ti­nė­se gai­rė­se, bent jau vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tams, at­si­ren­kant kva­li­fi­kuo­tą ver­tin­to­ją, kad jis tu­rė­tų ati­tik­ti tuos rei­ka­la­vi­mus. Tie­siog ne­bus for­ma­laus pa­žy­mė­ji­mo, ku­ris yra šiuo me­tu. Ir iš es­mės taip tie­siog su­da­ro­ma iliu­zi­ja, kad tai yra kva­li­fi­kuo­tas ver­tin­to­jas ir ver­ti­ni­mo ata­skai­ta bus pa­ti­ki­ma.

Tuo tar­pu ver­ti­ni­mo ata­skai­tos pa­ti­ki­mu­mas – ga­li­ma už­tik­rin­ti ir pa­ties ver­tin­to­jo tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, ir is­to­ri­niais jo duo­me­ni­mis, ir pa­čios ata­skai­tos vie­šu­mu. Nes vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­to ata­skai­tos vi­sos bus vie­šos, ki­tos bus nu­as­me­nin­tos ir su­kel­tos į tą pa­čią in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tu­rės pri­ei­gą prie tos in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Jos bus pa­teik­tos vie­nu uni­fi­kuo­tu me­to­du ir jas bus ga­li­ma pa­ly­gin­ti tar­pu­sa­vy­je. Tai, man at­ro­do, taip pat yra vie­nas iš ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo veiks­nių. Tuo tar­pu da­bar­ti­nis re­gu­lia­vi­mas tie­siog su­da­ro są­ly­gas tiems žmo­nėms, ku­rie jau tu­ri li­cen­ci­jas, tu­rė­ti tam tik­rą pa­slau­gų tei­ki­mo mo­no­po­lį. Man at­ro­do, su­da­ry­ki­me lais­vas są­ly­gas kon­ku­ruo­ti pa­slau­gų tei­kia­ma ver­te ir įro­dy­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją ki­tais bū­dais, kaip tas pats yra už­sa­kant ki­tas bet ko­kias pa­slau­gas.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Mi­nist­re, no­rė­jau pa­klaus­ti du trum­pus klau­si­mus. Vie­nas tur­būt, koks tiks­las yra bū­tent ši­to pro­jek­to? Tur­būt klau­si­mas, kaip jūs ma­no­te, ar ta ben­dra žmo­nių tur­to ver­tė pa­di­dės, gal Lie­tu­va taps tur­tin­ges­nė ap­skri­tai, įver­ti­nus vi­są žmo­nių tur­tą? Ar tai pa­dės su­trum­pin­ti ei­les, kur prieš tai klau­si­mas bu­vo dėl kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo. Nes pri­si­me­na­me pra­ėju­sių me­tų kom­pen­sa­ci­jas ir prie se­niū­ni­jų nu­si­drie­ku­sias ei­les, kai žmo­nėms vie­noks ar ki­toks tur­tas bu­vo naš­ta gau­ti kom­pen­sa­ci­ją. Ar tai pa­dės su­trum­pin­ti tas ei­les kaž­ko­kiu bū­du? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pats įsta­ty­mo tiks­las – pa­keis­ti sis­te­mą, ku­ri šiuo me­tu yra ne­efek­ty­vi. Nes klau­si­mų dėl ver­ti­nimo ata­skai­tų ko­ky­bės bu­vo dau­gy­bė, ir klau­si­mas, ar tie pri­va­lo­mi tur­to ver­ti­ni­mai iš­ties tu­ri ko­kią nors pras­mę, kai tu ne­ga­li už­tik­rin­ti jų ko­ky­bės. Ta pras­me, kad vals­ty­bė su­tei­kia iliu­zi­ją, kad ji su­tei­kia kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mą, ir at­ro­do, kad ga­li­ma ga­ran­tuo­ti, kad ata­skai­ta yra at­lik­ta ko­ky­biš­kai, kai tuo tar­pu si­tu­a­ci­jų bū­da­vo tik­rai la­bai įvai­rių, o ga­li­my­bė tai­ky­ti nuo­bau­dą bū­da­vo la­bai ri­bo­ta. Nes, kaip mi­nė­jau, Gar­bės teis­mą su­da­ro, trys iš pen­kių yra pa­tys pro­fe­si­jos at­sto­vai, ir nuo­bau­dų, ku­rios bū­tų fak­tiš­kai pri­tai­ky­tos, be­veik ne­bū­da­vo. Tuo tar­pu su nau­ju re­gu­lia­vi­mu at­si­ran­da ir ad­mi­nist­ra­ci­nės bau­dos, pi­ni­gi­nės bau­dos, ir taip pat pa­di­di­na­ma ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo su­ma, taip pat pa­ti ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė yra api­brė­žia­ma šia­me įsta­ty­me. Tai­gi pa­ties ver­tin­to­jo at­sa­ko­my­bė yra aiš­kiai su­re­gu­liuo­ja­ma ir įtvir­ti­na­mas me­cha­niz­mas, kaip tos nuo­bau­dos ga­li bū­ti re­a­liai pri­tai­ky­tos, nes iki šiol to ne­bū­da­vo. Da­bar, kal­bant apie tur­tą, tai žmo­nės pa­pras­tai tur­tė­ja dėl to, kad dau­giau už­dir­ba ir pa­ja­mos jų au­ga, o ne to­dėl, kad kaž­kas ki­taip įver­ti­no jų tu­ri­mą tur­tą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Mo­ty­vai už. Kal­ba M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Man at­ro­do, yra tei­kia­mas tik­rai laik­me­tį ati­tin­kan­tis siū­ly­mas. Juo la­biau kad esan­tis re­gu­lia­vi­mas ne­pa­de­da pa­siek­ti to­kio efek­ty­vu­mo, ko­kio ti­ki­ma­si iš vals­ty­bi­nio re­gu­lia­vi­mo. Kaip bu­vo mi­nė­ta, ban­kai tu­ri sa­vo ver­tin­to­jų są­ra­šus. Tik­rai ta­me ver­tin­to­jų są­ra­še tur­būt nė­ra 300 ver­tin­to­jų, ku­riuos mes ma­to­me esan­čius re­gist­ruo­se. Tik­rai, ma­tyt, ta ko­ky­bė nė­ra to­kia, ko­kios rei­kė­tų ta­me sek­to­riu­je. Svar­bu, ma­tyt, ir­gi, kad at­si­ran­da tech­no­lo­gi­nė kon­tro­lė, tai yra ne­pas­ku­ti­nis veiks­nys, ir bū­tent tas vie­šu­mas, kai prie ata­skai­tų bus pa­žy­mi­ma, ar ver­tin­to­jas tu­rė­jo baus­tu­mą, ad­mi­nist­ra­ci­nių nuo­bau­dų tai­ky­mą. Man at­ro­do, tai tik­rai veiks kaip sa­vi­re­gu­lia­ci­nis mo­men­tas, ga­li bū­ti sun­kiai no­ri­ma pra­šy­ti to­kių ver­tin­to­jų pa­slau­gų, re­pu­ta­ci­jos da­ly­kai tik­rai iš­liks svar­būs.

Duo­me­nų pri­ei­na­mu­mo klau­si­mas taip pat yra sau­gik­lis. Pa­tys ver­tin­to­jai ga­lės pri­ei­ti ir tu­rė­da­mi dau­giau duo­me­nų pri­im­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus ko­ky­biš­kam ver­ti­ni­mui at­lik­ti. Ci­vi­li­nio drau­di­mo rei­ka­la­vi­mo nor­ma. Su­pras­ki­me, kad ir drau­di­mo ben­dro­vės var­gu bau ar leng­vai ry­šis įsi­pa­rei­go­ti ir ap­draus­ti, jei tas ver­tin­to­jas per jį pa­tirs di­de­lių nuos­to­lių ir rei­kės mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­kas. Dar pa­pil­do­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Ma­nau, tų sau­gik­lių tik­rai pa­kan­ka. Juo la­biau kad ir įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas ex post ver­ti­ni­mas. Tai la­bai na­tū­ra­lu, kai kei­čia­me sis­te­mą, kai per­ei­na­me prie nau­jo mo­de­lio, kad po ku­rio lai­ko pa­si­žiū­rė­tu­me, kaip vei­kia, ir iš­sklai­dy­tu­me tas esa­mas bai­mes.

Dėl to ma­si­nio tur­to ver­ti­ni­mo. Tur­būt ir­gi svar­bu ak­cen­tuo­ti, kad tai yra Re­gist­rų cen­tro at­lie­ka­ma funk­ci­ja, ji šiuo įsta­ty­mu nie­kaip nė­ra re­gu­liuo­ja­ma, ma­si­nis ver­ti­ni­mas yra jau ki­to įsta­ty­mo re­gu­lia­vi­mo da­ly­kas, ku­ris šiuo me­tu nie­kaip nė­ra spren­džia­mas. Kvies­čiau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų kaž­kaip ban­do­ma su­ta­pa­tin­ti žmo­nes, per­kan­čius ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, būs­tą, ei­nan­čius į ban­ką pra­šy­ti pa­sko­los, at­lie­ka­mas tur­to ver­ti­ni­mas, tos pro­ce­dū­ros, ku­rios tur­būt vi­siems su­pran­ta­mos, ir tuos žmo­nes, ku­rie no­ri gau­ti kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą, pa­šal­pą ar dar ką nors. Tur­būt tik­rai nė­ra są­ži­nin­ga so­cia­liai skir­tin­gus žmo­nes su­so­din­ti į tą pa­čią val­tį ir grei­čiau­siai taip pat ap­mo­kes­tin­ti jų vie­no­kį ar ki­to­kį tur­tą. Tur­būt tiks­las yra, na, jei­gu gal­būt pa­sa­kys, kad tai nie­ko ne­kai­nuos žmo­gui, bet ly­giai taip pat bu­vo ir dėl elek­tros skai­tik­lių kei­ti­mo, ir vie­nų, ir ki­tų, tie ke­li eta­pai, ga­liau­siai už vi­sa tai su­si­mo­kė­jo pa­tys gy­ven­to­jai.

Iš tie­sų, ger­bia­mie­ji, ma­nau, kad klau­si­mas ver­tas dis­ku­si­jos, bet šiuo at­ve­ju tik­rai klau­si­mų yra per daug. Pa­na­šu, ga­liau­siai tik bus dau­giau dar­bo teis­mams, nes teks įro­di­nė­ti žmo­nėms, kad jų tur­tas yra per daug per­ver­tin­tas, ar­ba at­si­ras ko­kia nors ga­li­my­bė ma­ni­pu­liuo­ti tais ver­ti­ni­mais. Tik­rai no­rė­tų­si tų skai­čių ir tos vie­no­des­nės me­to­di­kos, bet taip pat at­si­žvelg­ti į žmo­nių in­te­re­sus, jei kal­bė­tu­me apie pa­sko­lų ga­vi­mą, apie tai kal­bė­jo val­dan­čių­jų ko­le­ga, ir į tų žmo­nių, ku­rie eis gau­ti pa­šal­pos ar­ba kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą. Tur­būt at­skir­ki­me tuos da­ly­kus ir pri­im­ki­me spren­di­mus. Kvie­čiu su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pra­tę­siu bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą, nes jis ką tik bai­gė­si dėl už­si­tę­su­sios dis­ku­si­jos. Tai­gi jis tę­sis tol, kol pa­bal­suo­si­me dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų, ap­svars­ty­tų iki šiol. Pir­miau­sia aš siū­lau bal­suo­ti dėl šio ką tik pri­sta­ty­to 1-5.1 klau­si­mo – Pri­va­lo­mo­jo tur­to ir ver­slo ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3007 ir ly­di­mų­jų. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 74, prieš – 2, su­si­lai­kė 44. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 21 die­ną. Dėl ly­di­mų­jų pir­mo, penk­to, an­tro kaip pa­grin­di­nis taip pat siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir kaip pa­pil­do­mas – Biu­dže­to fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Šia te­ma no­ri­te, taip? L. Sa­vic­kas. Pra­šau.

L. SAVICKAS (DFVL). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, no­rė­jau pa­pra­šy­ti dėl pir­mo klau­si­mo – dėl pir­mo pro­jek­to eko­no­mi­ką pa­pil­do­mai įtrauk­ti.

PIRMININKĖ. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiems ko­mi­te­tams ir svars­ty­mo da­tai? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Tai­gi pri­tar­ta. Da­bar bal­suo­ja­me. Grįž­ta­me prie pa­čios po­sė­džio dar­bo­tvarkės, at­si­pra­šau, dar­bo­tvarkės pra­džios.

 

11.20 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-2883 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2928(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2928 pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 120: už – 91, prieš – 9, su­si­lai­kė 20. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2928) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.21 val.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 6, 9 straips­nių ir 4 prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284(2), Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo Nr. VIII-1183 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-3158 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-2914(2), At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-787 321 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2915(2), Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo Nr. IX-517 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2916(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4.1 klau­si­mas – Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2284 bei ly­di­mie­ji. Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo: kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 120: už – 111, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 9. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Bai­gia­si bal­sa­vi­mo in­ter­va­las. Pri­me­nu, kad ki­tas bal­sa­vi­mas pla­nuo­ja­mas nuo 12 val. 35 min.

 

11.22 val.

Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo Nr. XI-1500 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3014 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną M. Na­vic­kie­nę, kad pri­sta­ty­tų Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3014. Tai yra mū­sų dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu jums pri­sta­ty­ti il­gai de­rin­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiek tiek apie sta­tis­ti­ką ir apie prie­šis­to­rę. 2019 me­tais sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je da­ly­va­vo 14,6 % gy­ven­to­jų, 2121 me­tais – 16,3 %. Esa­me iš­si­kė­lę tiks­lą iki 2030 me­tų, kad Lie­tu­va pa­siek­tų 22 % gy­ven­to­jų, da­ly­vau­jan­čių sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Tur­būt vi­si pri­si­me­na­me tik­rai pa­ki­lu­sią ban­gą, pra­si­dė­jus bru­ta­liam ka­rui Uk­rai­no­je, kiek daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ėmė­si sa­va­no­riau­ti, skai­čiuo­ja­me, kad per 9 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Ta­čiau vis dar fik­suo­ja­me, kad įsi­trau­ki­mas į il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę nė­ra gal­būt to­kio aukš­to lyg­mens, ko­kio no­rė­tu­me, kad bū­tų.

Siek­da­mi nu­sta­ty­ti ma­žo vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo il­ga­lai­kė­je sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je prie­žas­tis, 2020 me­tais mi­nis­te­ri­jo­je su­bū­rė­me Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ty­rė­jų, ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų dar­bo gru­pę, ku­ri rė­mė­si 2019–2022 me­tų ty­ri­mais ir or­ga­ni­za­ci­jų prak­ti­ka, taip pat ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vais. Šio­je dar­bo gru­pė­je bu­vo vyk­do­ma pro­gra­mų ana­li­zė. Nu­sta­tė­me šias ne­da­ly­va­vi­mo sa­va­no­rys­tė­je prie­žas­tis: pir­miau­sia – sil­pna veik­los va­dy­bos ko­ky­bė, orien­tuo­tos į jau­ni­mą pro­gra­mos skir­tin­gi kri­te­ri­jai ir ter­mi­nai, taip pat ga­na že­mas vi­suo­me­nės in­for­muo­tu­mas apie sa­va­no­rys­tę. Pa­si­bai­gus šios dar­bo gru­pės veik­lai, pa­ren­gė­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Jo tiks­las yra di­din­ti il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tės veik­los va­dy­bos ko­ky­bę ir įsta­ty­me įtvir­tin­ti ge­rą­ją sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo prak­ti­ką. Šiuo įsta­ty­mu bus nu­sta­to­mos sa­va­no­riš­kos veik­los for­mos, tai yra sa­va­no­riš­ka veik­la, il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­ka veik­la ir sa­va­no­riš­ka tar­ny­ba, api­brėž­ti sa­va­no­riš­kos veik­los… vei­kian­tys sub­jek­tai, tai yra pri­iman­čios ir ko­or­di­nuo­jan­čios or­ga­ni­za­ci­jos. Nau­jie­na yra, kad bus bū­tent sa­va­no­rys­tės ko­or­di­na­vi­mas sie­kiant vie­nin­go ter­mi­nų nau­do­ji­mo, tiks­les­nių duo­me­nų si­tu­a­ci­jos ana­li­zei ir tiks­les­nių prie­mo­nių veik­los ko­ky­bei ge­rin­ti.

Taip pat bus su­kur­tas il­ga­lai­kės sa­va­no­riš­kos veik­los va­dy­bos me­cha­niz­mas, ku­ris bus skir­tas sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mui ge­rin­ti. Įsta­ty­mo pro­jek­te nu­sta­to­ma, kad il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­ka veik­la ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma tik pro­ce­se da­ly­vau­jant pri­iman­čiai or­ga­ni­za­ci­jai ir ko­or­di­nuo­jan­čiai or­ga­ni­za­ci­jai tam, kad ko­or­di­nuo­jan­ti or­ga­ni­za­ci­ja kel­tų sau už­duo­tį pa­dė­ti sa­va­no­riui tin­ka­mai iš­si­rink­ti pri­iman­čią or­ga­ni­za­ci­ją, spręs­ti veik­lo­je ky­lan­čius iš­šū­kius, esant po­rei­kiui su­ras­ti ki­tą pri­iman­čią or­ga­ni­za­ci­ją vie­toj vi­siš­ko veik­los nu­trau­ki­mo, jei­gu kar­tais to­kia mo­ty­va­ci­ja sa­va­no­riui at­si­ras­tų. Mo­de­lis, kai sa­va­no­ris taip pat gau­na ir ko­or­di­na­vi­mą, re­mia­si Eu­ro­pos Są­jun­gos sa­va­no­riš­kos veik­los pro­gra­mų ge­rą­ja prak­ti­ka.

Da­bar trum­pai. Sie­kiant už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką ir lū­kes­čius ati­tin­kan­čią sa­va­no­rio veik­lą, bus nu­sta­to­ma ir sa­va­no­rio są­vo­ka, ri­bo­ji­mas tą pa­čią die­ną at­lie­kant tas pa­čias funk­ci­jas dirb­ti ir sa­va­no­riau­ti to­je pa­čio­je pri­iman­čio­je ar­ba ko­or­di­nuo­jan­čio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je. Taip sie­kia­ma ma­žin­ti ri­zi­ką, kad dar­bo san­ty­kiai bū­tų pa­kei­čia­mi sa­va­no­rys­tės prin­ci­pais ir at­si­ras­tų tam tik­ras ne­le­ga­lus dar­bas. Prie­vo­le vyk­dant il­ga­lai­kę sa­va­no­riš­ką veik­lą su­da­ry­ti sa­va­no­riš­kos veik­los su­tar­tį, ku­rio­je nu­sta­to­mos vi­sų sa­va­no­riš­kos veik­los ša­lių kon­kre­čios tei­sės ir pa­rei­gos, sie­kia­ma ma­žin­ti ne­su­ta­ri­mų dėl skir­tin­gų lū­kes­čių dėl pla­nuo­ja­mos veik­los. Taip pat tei­sė gau­ti pa­tir­tų iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­ją ar avan­si­nį mo­kė­ji­mą už pa­tir­tas iš­lai­das at­lie­kant sa­va­no­riš­ką veik­lą. Taip pat pa­tiks­lin­tos sa­va­no­riš­kos veik­los iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos ir tvar­ka.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma il­ga­lai­kė sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo sis­te­ma sieks sti­p­rin­ti veik­los ko­ky­bę bei veik­los at­se­ka­mu­mą, su­da­rys dau­giau ga­li­my­bių sa­va­no­riams do­ku­men­tais pa­grįs­ti jų su­kaup­tą pa­tir­tį, ži­nias ir veik­lai skir­tą lai­ką.

Taip pat bus at­lie­ka­mas ex post ver­ti­ni­mas. Bus ver­ti­na­ma, ar ko­or­di­nuo­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų įtrau­ki­mas į il­ga­lai­kį sa­va­no­riš­kos veik­los or­ga­ni­za­vi­mą pa­ge­ri­no sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bę, ar šio įsta­ty­mo nuo­sta­tos pa­dė­jo pa­di­din­ti sa­va­no­riš­ka veik­la ir il­ga­lai­ke sa­va­no­riš­ka veik­la už­si­i­man­čių as­me­nų skai­čių. Nu­ma­ty­tas ver­ti­ni­mo lai­ko­tar­pis bū­tų ket­ve­ri me­tai po įsta­ty­mo pri­ėmi­mo.

Da­bar de­ri­na­mas. Ren­giant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo su­da­ry­ta, kaip ir mi­nė­jau, dar­bo gru­pė. Jo­je da­ly­va­vo ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos: Na­cio­na­li­nė NVO ko­a­li­ci­ja, Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba, Na­cio­na­li­nis skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klas, Na­cio­na­li­nis švie­ti­mo NVO tin­klas, Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ba, VšĮ „So­cia­li­nis veiks­mas“, Lie­tu­vos me­no kū­rė­jų aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos Ca­ri­tas, Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja, Lie­tu­vos skau­ti­ja, At­ei­ti­nin­kų fe­de­ra­ci­ja, Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­ga, VšĮ „Ac­tio Cat­ho­li­ca Pa­tria“, vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Gel­bė­kit vai­kus“ ir VšĮ „NVO tei­sės ins­ti­tu­tas“.

Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu įgy­ven­di­na­ma 2021–2030 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos So­cia­li­nės su­telk­ties plėt­ros pro­gra­ma, ku­ria sie­kia­ma stip­rin­ti so­cia­li­nio ak­ty­vu­mo ir so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės nuo­sta­tas vi­suo­me­nė­je bei ben­druo­me­niš­ku­mą.

La­bai kvie­čiu po pa­tei­ki­mo sta­di­jos, ko­le­gos, pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir tęs­ti dis­ku­si­jas ko­mi­te­tuo­se.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia G. Bu­ro­kie­nė. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ačiū, mi­nist­re. Aš tu­riu ke­le­tą klau­si­mų. Tik­rai dau­giau nei 20 me­tų sa­va­no­riau­ju ir ne­la­bai su­pran­tu, ką ge­ro duo­tų ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Pir­miau­sia, pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Ar jūs tik­rai gal­vo­ja­te, kad pa­pil­do­ma biu­ro­kratija pa­dės sa­va­no­rys­tei?

Ant­ras da­ly­kas. Jei­gu aš ne­už­si­re­gist­ruo­siu ir ne­bū­siu ta­me trum­pa­lai­kės ir il­ga­lai­kės or­ga­ni­za­ci­jos re­gist­re, tai jau ne­bū­siu sa­va­no­ris?

Tre­čias da­ly­kas. Jei­gu iš sa­va­no­rių su­si­de­da vi­sa ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja, tai ko­kia ta­da bus or­ga­ni­za­ci­ja – ji­nai sa­va­no­riaus? Kaip tie žmo­nės, ku­rie dir­ba, pa­vyz­džiui, kai­mo ben­druo­me­nė­se, ne­at­ly­gin­ti­nai ra­šo pro­jek­tus ir gau­na pliu­sus už tai, kad ne­pra­šo ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čio ir iš­lai­dų už pro­jek­to ad­mi­nist­ra­vi­mą? Kaip su­mo­kė­ti tam sa­va­no­riui, iš ko­kių lė­šų ir kaip ta­da pri­im­ti? Ar tik­rai pa­sieks jū­sų pro­jek­tas tą re­zul­ta­tą, ku­rio lau­kia­te?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Aš tik­rai ma­nau, kad bus ga­li­ma dėl tam tik­rų nuo­sta­tų kal­bė­tis ko­mi­te­tuo­se ir to­bu­lin­ti. Jei­gu ma­ty­si­te pa­siū­ly­mus, kaip ga­li­ma bū­tų pa­to­bu­lin­ti reg­la­men­ta­vi­mą, tik­rai į juos at­si­žvelg­si­me. Bet pa­pil­do­ma do­ku­men­ta­ci­ja dar­bo gru­pė­je bu­vo siū­lo­ma bū­tent pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kaip rei­ka­lin­gas pa­pil­do­mas me­cha­niz­mas.

Mū­sų tiks­las yra, kad kuo dau­giau žmo­nių rink­tų­si il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę, kad at­si­ti­kus kaž­ko­kiai si­tu­a­ci­jai, kai ar­ba dėl lai­ko ne­su­de­ri­na­mu­mo, ar­ba dėl veik­los ko­kio nors lū­kes­čio ne­ati­ti­ki­mo žmo­gus ap­skri­tai at­si­sa­ko sa­va­no­riau­ti, maž­daug čia ne man, ir ta­da jau ne­be­grįž­ta į sa­va­no­rys­tę, tas ko­or­di­na­vi­mas tik­rai pa­dė­tų žmo­gui pa­si­rink­ti tą veik­los rū­šį, ku­ri jam yra ir ar­ti­ma šir­džiai, ir ga­li­ma su­de­rin­ti su jo ap­lin­ky­bė­mis, kad at­si­ras­tų lū­kes­čių ati­ti­ki­mas ir tam tik­ras di­des­nis pa­ly­dė­ji­mas. Aš ma­nau, tiks­las, dėl ku­rio su­ti­ko dar­bo gru­pė­je vi­sos ben­dra­dar­biau­jan­čios tar­pu­sa­vy­je įstai­gos, ro­do, kad to­kio pa­kei­ti­mo rei­kė­jo, nes vi­sų pir­ma rei­kia su­kur­ti tam tik­rą struk­tū­rą, ku­ri ga­lė­tų ge­rin­ti ko­ky­bę ir žmo­nių įsi­trau­ki­mą. O ta­da vi­sus ki­tus pa­pil­do­mus da­ly­kus spręs­ti ga­lė­si­me ir dis­ku­si­jo­se, ir to­bu­lin­ti at­ei­ty­je. Tai tik­rai lauk­si­me pri­si­dė­ji­mo.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Ve­ry­ga.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­riu pa­si­džiaug­ti, kad jūs ak­ty­viai in­ves­tuo­ja­te į Lie­tu­vos pi­lie­čius. Sa­va­no­riai yra ak­ty­vūs mū­sų pi­lie­čiai, ku­rie tik­rai nu­vei­kia la­bai daug dar­bų ir su­ku­ria daug pri­dė­ti­nės ver­tės. Tai ši­tuo ke­liu eida­ma ir­gi gal ga­lė­tu­mė­te pa­gal­vo­ti (ir, ma­tyt, apie tai gal­vo­ja­te) dėl tuos ak­ty­vius žmo­nes pri­iman­čių or­ga­ni­za­ci­jų, ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rių ly­de­riai, tos ko­man­dos, ku­rios dir­ba ir ne­tu­ri di­des­nio fi­nan­sa­vi­mo, kad ir­gi su­lauk­tų di­des­nio dė­me­sio. Kaip ir ma­žo­sios sa­vi­val­dos tie žmo­nės, ku­rie da­bar vei­kia sa­vo re­gio­nuo­se, ir­gi pra­šo di­de­lio dė­me­sio. Tai ačiū už šį pro­jek­tą ir ke­liau­ki­me to­liau.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tik­rai steng­si­mės ir to­liau stip­rin­ti tiek pa­čias ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, tiek ben­druo­me­ni­nes, ku­rios vei­kia ir re­gio­nuo­se, ne tik di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, tą tu­ri­me tarp sa­vo pri­ori­te­tų. Aiš­ku, fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai vi­sa­da yra ga­na ri­bo­ti, bet aš ma­nau, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, tas yra svar­biau­sia, klo­ja ge­rą pa­ma­tą il­ges­nei, tva­res­nei sa­va­no­riš­kai veik­lai, ir aš ma­nau, kad tai yra svar­bu vi­soms toms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rias jūs iš­var­di­no­te.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ve­ry­ga. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ka­dan­gi man te­ko bū­ti ne­vy­riau­sy­bi­nin­ku ir va­do­vau­ti or­ga­ni­za­ci­jai, tai aš no­riu jū­sų, mi­nist­re, pa­klaus­ti, ar da­bar­ti­nis reg­la­men­ta­vi­mas truk­do da­ry­ti tą, ką jūs čia no­ri­te pa­siek­ti, kad dau­giau žmo­nių įsi­trauk­tų ir pa­na­šiai, nes bent jau iš to, ką aš skai­tau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, man ky­la daug vi­so­kių klau­si­mų. Ten yra mi­ni­ma, kad ne­už­tik­ri­na­ma sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bė ir pa­na­šiai. Tai jei­gu įsta­ty­mai ne­truk­do ją už­tik­rin­ti, ma­tyt, ji­nai ne­už­tik­ri­na­ma dėl ko­kių nors ki­tų da­ly­kų, tie­siog ne­at­ei­na žmo­nės, ku­rie tu­ri tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų. O to­kie da­ly­kai kaip sa­va­no­riai, na, sa­va­no­riams tu­rė­tų bū­ti ran­da­ma ko­kia nors ki­ta veik­la, ar ne­at­ro­do, kad tai yra biu­ro­kratinimas? Už­im­tu­mo tar­ny­bai ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai ir žmo­nės net ven­gia steig­ti ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas bū­tent bi­jo­da­mi tam tik­ros biu­ro­kratijos. Tai ar ne­bus taip, kad no­rint ge­ro iš­eis at­virkš­čiai?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad tu­ri­me vi­si ieš­ko­ti ko­kio nors spren­di­mo, kad taip ne­at­si­tik­tų. Tą ri­zi­ką, ku­rią jūs įvar­di­na­te, aš taip pat tu­riu min­tyje, ir ko ne­si­no­rė­tų, tai ne­si­no­rė­tų pa­pil­do­mos ne­rei­ka­lin­gos biu­ro­kratijos. Bet taip pat ir tu­riu pa­si­ti­kė­ji­mą ta dis­ku­si­ja, ku­ri iš pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų dar­bo gru­pė­je ki­lo, nes tie pa­siū­ly­mai ne­at­ėjo iš mi­nis­te­ri­jos ko­le­gų ar­ba taip, kaip čia mums at­ro­do, kad tu­rė­tų bū­ti. Dėl to tie pus­an­trų me­tų bu­vo skir­ti la­bai ak­ty­vioms dis­ku­si­joms su so­cia­li­niais part­ne­riais.

Tai gal­būt mes ga­li­me ban­dy­ti tas ri­zi­kas kar­dy­ti ir­gi ko­mi­te­tuo­se dis­ku­tuo­da­mi, jas įvar­din­da­mi, kal­bė­da­mi su pa­čio­mis ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kad, iš vie­nos pu­sės, pa­siek­tu­me tiks­lą, kad žmo­nės ne­mes­tų sa­va­no­rys­tės ir kad tas ko­or­di­na­vi­mas pa­dė­tų mums pa­siek­ti dau­giau žmo­nių, il­gą lai­ką sa­va­no­riau­jan­čių. Bet aš tik­rai ne­sa­kau, kad vi­sos for­mu­luo­tės yra to­bu­los ir ne­ko­re­guo­ti­nos svars­ty­mo sta­di­jo­je. Tik­rai mū­sų vi­sų pa­tir­tis tu­rė­tų bū­ti su­telk­ta tam, kad šis pro­jek­tas bū­tų la­biau mo­ty­vuo­jan­tis dau­giau žmo­nių sa­va­no­riau­ti, bet jo­kiu bū­tu ne pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Tai tą ri­zi­ką tik­rai gir­džiu ir sten­ki­mės ją už­kar­din­ti ben­dro­mis jė­go­mis.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pa­va­duo­to­jas P. Sau­dar­gas.

V. BAKAS (DFVL). La­bai ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, ačiū už to­kią ini­cia­ty­vą. Iš tie­sų aš ir­gi pa­si­žiū­rė­jęs pro­jek­tą ma­tau to­kio dau­giau ins­ti­tu­cio­na­li­za­vi­mo gal­būt ak­cen­tus, ko­mer­ci­a­liza­vi­mo sa­va­no­rys­tės veik­los. Pa­vyz­džiui, mes tu­ri­me daug sa­va­no­rių ko­mer­ci­niuo­se ren­gi­niuo­se, ir mo­kyk­los ska­ti­na, bet tu­ri­me ma­žai sa­va­no­rių, kai kal­ba­me apie ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes, apie so­cia­liai pa­žei­džia­mus žmo­nes.

Tai čia ma­no klau­si­mas. Mes ap­skri­tai pa­gal sa­va­no­rys­tės in­dek­są už­ima­me la­bai to­li­mą vie­tą. Mū­sų BVP į eko­no­mi­ką, sa­va­no­rys­tės ku­ria­mą, yra 1,5 %, kai Eu­ro­po­je – 5 %. Ma­no klau­si­mas: kaip pa­ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę? Nes vis dėl­to tai yra pi­lie­tiš­ku­mo iš­raiš­ka, jaut­ru­mo, em­pa­ti­jos iš­raiš­ka.

Aš bu­vau re­gist­ra­vęs Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, kad ver­ti­nant tar­nau­to­jus bū­tų at­si­žvel­gia­ma…

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Lai­kas.

V. BAKAS (DFVL). …į sa­va­no­rys­tės veik­lą. Klau­si­mas: kaip pa­ska­tin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jus, taip pat vals­ty­bės įmo­nių dar­buo­to­jus da­ly­vau­ti sa­va­no­rys­tės veik­lo­je?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, ger­bia­mas ko­le­ga, čia toks tur­būt mū­sų elg­se­nos ir mo­ty­va­ci­jos da­ly­kas. Kaip ir mi­nė­jau, tos kri­zės, ku­rias mes iš­gy­ve­no­me, ar per ko­vi­dą mes ma­tė­me, kiek sa­va­no­rių ėjo tie­siog plau­ti grin­dų į glo­bos įstai­gas, kur sir­go vi­si dar­buo­to­jai ir vi­si klien­tai. Tai ta sa­va­no­rys­tė tie­siog su­si­ka­ta­li­zuo­ja, kai vals­ty­bė­je yra ko­kia nors di­de­lė pro­ble­ma, ku­rią rei­kia spręs­ti. Va­di­na­si, žmo­nės tu­ri ir to no­ro, ir ge­ru­mo pa­dė­ti. Pas­kui, kai nu­slūgs­ta kri­zi­nė si­tu­a­ci­ja pas mus, grįž­ta į sa­vo vė­žes gy­ve­ni­mas, na­tū­ra­lus, nor­ma­lus, jau ta sa­va­no­rys­tė ne­bė­ra toks di­de­lis pri­ori­te­tas.

Bet ką jūs la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ir kas yra la­bai svar­bu, kad rin­k­da­mie­si sa­va­no­riš­ką veik­lą žmo­nės ne vi­sa­da ren­ka­si tą, ku­ri yra la­bai rei­ka­lin­ga, ku­ri gal­būt yra sun­kes­nė. Tie pa­tys žmo­nės su ne­ga­lia, man at­ro­do, yra ypač svar­bus as­pek­tas. Ir aš gal­vo­ju, kad su šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, jei­gu at­si­ran­da ko­or­di­nuo­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja, mes ga­li­me ge­riau ma­ty­ti vi­są sa­va­no­rys­tės ir po­rei­kio pa­veiks­lą ir pa­gal jį ta­da pa­dė­ti nu­kreip­ti sa­va­no­rius at­ras­ti tą ge­riau­sią sa­vo iš­si­pil­dy­mo for­mą ir kad ji­nai truk­tų kuo il­giau.

Tai čia tur­būt vie­no pa­pras­to at­sa­ky­mo, kaip pa­di­din­ti mo­ty­va­ci­ją, nė­ra. Bet kaip su­kur­ti kuo pa­lan­kes­nes ap­lin­ky­bes, šio įsta­ty­mo pa­grin­du gal­būt ga­li­me dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Be­je, svei­ki, mie­li ko­le­gos, su kuo dar nepa­si­svei­ki­nau. Da­bar klau­sia ger­bia­ma I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Pra­šau.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, vie­na ver­tus, įsta­ty­mo da­lis, ku­ri kal­ba apie ko­or­di­na­vi­mą ir ži­no­ji­mą, man tik­rai la­bai pa­tin­ka. Man at­ro­do, kad mes tu­ri­me įsi­ver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir su­si­ko­or­di­nuo­ti tuos da­ly­kus. Ta­čiau ta ki­ta da­lis, ku­ri, ma­no aki­mis, kal­ba apie sa­va­no­rys­tės su­biu­rok­ra­ti­ni­mą, va­lan­dų ap­skai­tą, ten kaž­ko­kius rė­mus, ši da­lis man jau ma­žiau pa­tin­ka. Ir jūs pa­ti ge­rai įvar­di­no­te, kad esant po­rei­kiui mū­sų žmo­nės lin­kę sa­va­no­riau­ti ir pa­dė­ti ir tik­rai ne­skai­čiuo­ja va­lan­dų, o kai tas po­rei­kis yra ma­žes­nis, tai ta­da, na­tū­ra­lu, žmo­nės ma­žiau ir sa­va­no­riau­ja.

Ma­no klau­si­mas toks. Ar ne­ver­tė­tų mums pra­dė­ti nuo pir­mo žings­nio, tai yra su­si­ko­or­di­nuo­ti, įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, o po to ei­ti link ap­skai­tos, tų biu­ro­kratinių pin­klių ir taip to­liau? Ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad rei­kė­tų mums pra­dė­ti ma­žes­ne ap­im­ti­mi ir gal­būt tai at­si­skleis­tų, aiš­ku, ir dis­ku­si­jo­se po pa­tei­ki­mo? Ko­kios jū­sų min­tys?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Ie­va, už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad tur­būt ga­li­me apie tai dis­ku­tuo­ti, bet tik­tai no­rė­čiau grįž­ti prie to, nuo ko ir pra­dė­jau, kad tai nė­ra mū­sų, ar po­li­ti­kų, ar mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­jų, kaž­koks no­ras bū­tent to­kį prin­ci­pą pa­siū­ly­ti. Tai yra ir pa­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsi­var­din­tos ri­zi­kos ir ga­li­mi spren­di­mo bū­dai. To­dėl įsta­ty­mo pro­jek­tas yra toks, ko­kį mes da­bar pa­tei­kia­me, bet dis­ku­si­jos me­tu, aš ma­nau, mes tik­rai ga­li­me ieš­ko­ti ir ge­res­nio reg­la­men­ta­vi­mo, ir ge­res­nių at­sa­ky­mų, nes kuo dau­giau gal­vų ir pa­tir­ties, tuo tur­būt ge­res­nį re­zul­ta­tą ga­lė­si­me gau­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mams nu­ma­ty­tas ir klaus­ti lai­kas bai­gė­si. Da­bar yra tik mo­ty­vai už. Ger­bia­mas A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, džiu­gu, kad Sei­mą pa­sie­kė Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo pro­jek­to nau­ja re­dak­ci­ja. 2011 me­tais pa­tvir­tin­tas įsta­ty­mas šių die­nų kon­teks­te tik­rai rei­ka­lau­ja nau­jų įžval­gų. Sa­va­no­riai sa­vo dar­bu ne kar­tą įro­dė, kad ku­ria di­džiu­lę pri­dė­ti­nę ver­tę, ypač eks­tre­ma­lio­mis ap­lin­ky­bė­mis. La­bai svar­bu nu­ma­ty­ti or­ga­ni­za­ci­jų funk­ci­jas, su­ras­ti pa­čias ge­riau­sias mo­ty­va­ci­nes prie­mo­nes ska­ti­nant sa­va­no­rys­tę, ne­tu­rin­čią am­žiaus ri­bų. Įsta­ty­mo nau­jo­je re­dak­ci­jo­je įve­da­ma il­ga­lai­kės sa­va­no­riš­kos veik­los są­vo­ka leis for­muo­ti il­ga­lai­kės sa­va­no­rys­tės tra­di­ci­jas ir tęs­ti­nu­mą. Ti­kiu, kad svars­ty­mo sta­di­jo­je dis­ku­tuo­da­mi su sa­va­no­riais ir ne­vy­riau­sy­bi­niu sek­to­riu­mi tik­rai ra­si­me pa­čius ge­riau­sius spren­di­mus, kad bū­tų stip­ri­na­ma sa­va­no­rių tei­si­nė ba­zė. Tad kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai­gi ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo lan­go me­tu.

 

11.41 val.

Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ke­liau­ja­me prie ki­to dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mo, tai yra grą­žin­tas Pre­zi­den­to įsta­ty­mas – Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR). Pra­ne­šė­jas – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas ger­bia­mas A. Ka­bi­šai­tis. Pra­šau į tri­bū­ną.

A. KABIŠAITIS. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 71 straips­nio 1 da­li­mi, grą­ži­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIV-2089. Šiuo įsta­ty­mu, be ki­ta ko, bu­vo sie­kia­ma pa­keis­ti da­bar ga­lio­jan­čias nuo­sta­tas ir nu­sta­ty­ti, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ne­be­tir­tų as­me­nų pra­ne­ši­mų, skun­dų ir pra­šy­mų dėl sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų jiems ei­nant šias pa­rei­gas. O šiuo me­tu ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad ko­mi­si­ja ti­ria as­me­nų pra­ne­ši­mus, skun­dus ir pra­šy­mus dėl vi­sų de­kla­ruo­jan­čių as­me­nų, iš­sky­rus tik Sei­mo na­rius, vei­kos ati­tik­ties Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo įsta­ty­mo nuo­sta­toms. Toks pa­kei­ti­mas reikš­tų, kad pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą ir Vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio ko­dek­są sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų el­ge­sio, ku­riuo pa­žei­džia­mi vals­ty­bės po­li­ti­kų el­ge­sio prin­ci­pai ir tei­sės ak­tų nuo­sta­tos, ty­ri­mas bū­tų at­lie­ka­mas iš­im­ti­nai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų spren­di­mu su­da­ry­to­se eti­kos ko­mi­si­jo­se.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, be ki­tų funk­ci­jų, pri­žiū­ri, kaip me­ras ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai lai­ko­si tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių jų veik­lą ir el­ge­sį, rei­ka­la­vi­mų, ti­ria ir pri­ima spren­di­mus dėl me­ro ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių veik­los ati­tik­ties mi­nė­tiems ak­tams, nag­ri­nė­ja sa­vi­val­dy­bės ben­druo­me­nių na­rių, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ben­druo­me­nių ir ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų siū­ly­mus ir pa­sta­bas dėl me­ro ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių veik­los skaid­ru­mo. Ta­čiau Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas ne­rei­ka­lau­ja, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų po­sė­džių me­tu bū­tų da­ro­mas gar­so ir vaiz­do įra­šas, kad ko­mi­si­jų po­sė­džiai bū­tų tran­sliuo­ja­mi tie­sio­giai ir ko­mi­si­jos po­sė­džių gar­so ir vaiz­do įra­šai sau­go­mi in­for­ma­ci­nė­se laik­me­no­se ir skel­bia­mi vie­šai sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. O Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja sa­vo veik­lą grin­džia pa­gar­bos žmo­gui ir vals­ty­bei, tei­sė­tu­mo, ne­ša­liš­ku­mo, po­li­ti­nio neut­ra­lu­mo, ne­pri­klau­so­mu­mo, ko­le­gia­lu­mo, skaid­ru­mo, vie­šu­mo ir at­skai­to­my­bės prin­ci­pais, kad ko­mi­si­jos po­sė­džiai yra vie­ši, as­me­nys šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka tu­ri tei­sę da­ly­vau­ti ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se ir pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Pa­gal įsta­ty­mą Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja, at­lik­da­ma sa­vo funk­ci­jas ir pri­im­da­ma spren­di­mus, yra ne­pri­klau­so­ma ir vei­kia pa­gal įsta­ty­muo­se nu­sta­ty­tus įga­lio­ji­mus. Vals­ty­bės po­li­ti­kams, pa­rei­gū­nams, po­li­ti­nėms par­ti­joms, vals­ty­bės tar­nau­to­jams, aso­cia­ci­joms, ki­tiems ju­ri­di­niams ir fi­zi­niams as­me­nims drau­džia­ma kiš­tis į ko­mi­si­jos veik­lą.

Svar­bu ir tai, kad ga­lio­jan­tis Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mas nu­sta­to griež­tus ter­mi­nus ty­ri­mui at­lik­ti. Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nuo­sta­to­se, reg­la­men­tuo­jan­čio­se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų įga­lio­ji­mus ir veik­lą, ter­mi­nai šių ko­mi­si­jų at­lie­ka­miems ty­ri­mams nė­ra nu­sta­to­mi. Tai­gi su­siau­ri­nus Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įga­lio­ji­mus ir su­tei­kus juos tik sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jų kom­pe­ten­ci­jai, to­kio ty­ri­mo at­li­ki­mo ter­mi­nai įsta­ty­me ne­bū­tų nu­sta­ty­ti ir tai ga­lė­tų su­da­ry­ti prie­lai­das šiuos ty­ri­mus tęs­ti ne­ri­bo­tą lai­ką ne­pri­imant jo­kio spren­di­mo, ku­rį bū­tų ga­li­ma vė­liau ap­skųs­ti Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai.

Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mą sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos su­da­ro­mos lai­kan­tis pro­por­ci­nio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mos ir ma­žu­mos at­sto­va­vi­mo prin­ci­po. Dar dau­giau, mi­nė­to­je nor­mo­je nu­sta­to­ma, kad jei­gu vi­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai su­da­ro sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mą, Eti­kos ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta iš sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos dau­gu­mos at­sto­vų, vei­kia tol, kol sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je su­si­da­ro sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ma­žu­ma ar sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos opo­zi­ci­ja. Tai­gi pats įsta­ty­mas nu­ma­to to­kios si­tu­a­ci­jos ga­li­my­bę.

Rin­ki­mų ko­dek­sas nu­ma­to, kad sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių skai­čius ga­li bū­ti 15, 17 ir taip to­liau. Aki­vaiz­du, kad sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rio­se yra ma­žiau­si ren­ka­mų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių skai­čiai, ga­li­ma si­tu­a­ci­ja, kai vi­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai ar­ba ab­so­liu­ti jų dau­gu­ma pri­klau­sys dau­gu­mai ar vie­nai po­li­ti­nei or­ga­ni­za­ci­jai, ati­tin­ka­mai sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, lai­kan­tis pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo prin­ci­po, taip pat bū­tų su­da­ry­tos tik iš dau­gu­mos at­sto­vų. To­kiais at­ve­jais ob­jek­ty­vaus po­li­ti­ko el­ge­sio ty­ri­mas bū­tų ne­įma­no­mas ar­ba ke­lian­tis abe­jo­nių.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, ap­tar­ta pri­im­to įsta­ty­mo nuo­sta­ta su­ma­žin­tų ob­jek­ty­vaus, ne­ša­liš­ko, skaid­raus ir vie­šo sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rių ir sa­vi­val­dy­bių me­rų veik­los ty­ri­mo ir ver­ti­ni­mo ga­li­my­bę. Ki­tos pri­im­to įsta­ty­mo nuo­sta­tos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui abe­jo­nių ne­su­kė­lė, to­dėl, grą­žin­da­mas pri­im­tą įsta­ty­mą Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas tei­kia siū­ly­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą be ap­tar­to­sios nuo­sta­tos ir ra­gi­na Sei­mą jį pri­im­ti.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės gru­pė ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Tai­gi E. Pu­pi­nis pir­ma­sis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų, na, ieš­ko­me šiek tiek ana­lo­gų vi­sa­da tai­ky­da­mi įsta­ty­mus, ypač ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ir ki­to­se vie­to­se. Jei­gu taip pa­žiū­rė­jus, sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba yra at­sto­vau­ja­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja, kaip ir Sei­mas iš tik­rų­jų. Sei­me tai­ko­mas vis dėl­to sa­vi­re­gu­lia­ci­jos prin­ci­pas, kuo­met yra Eti­kos ko­mi­si­ja ir čia vis­ką kaip ir spren­džia. Aiš­ku, mi­nist­ras, jei­gu tam­pa mi­nist­ru iš Sei­mo, jis jau pa­ten­ka po ki­tu at­sa­ko­my­bės pa­ra­met­ru kaip vyk­do­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja. Tai ar ne­ma­nė­te, ka­dan­gi čia bu­vo daug dis­ku­si­jų, tar­kim, ta­ry­bos na­rius pa­lik­ti sa­vi­re­gu­lia­ci­jai per Eti­kos ko­mi­si­ją, o me­rai vėl­gi jau kaip vyk­do­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja, juos dau­giau pri­žiū­rė­tų ar­ba spren­di­mus pri­imi­nė­tų dėl jų el­ge­sio ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pa­pras­tai ir su mi­nist­rais už­si­i­ma?

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Dė­kui. Iš tie­sų Pre­zi­den­tas si­tu­a­ci­jos kaip tik siū­lo ne­keis­ti, tai yra to­kia, ko­kia yra ir da­bar. Tiek sa­vi­val­dy­bės me­rų, tiek ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių el­ge­sio ar­ba vei­kos ty­ri­mą ga­lės at­lik­ti ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, ir Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja. Jei­gu at­liks sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų eti­kos ko­mi­si­jos, jų spren­di­mus bus ga­li­ma ap­skųs­ti Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Šiuo po­žiū­riu si­tu­a­ci­ja iš­lik­tų to­kia, ko­kia yra šiuo me­tu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­rė­jau pa­dė­ko­ti Pre­zi­den­tui, kad at­krei­pė dė­me­sį į Sei­mo na­rių krei­pi­mą­si. Krei­pi­mą­si pa­si­ra­šė ne tik­tai dau­gu­mos frak­ci­jų va­do­vai, ta­čiau ir opo­zi­ci­jos na­riai. Aki­vaiz­džiai bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, ne­įver­tin­ta vi­sa pa­sek­mių, sa­ky­ki­me, gran­di­nė, ku­ri ga­li nu­tik­ti. Mes jau va­sa­rą ma­tė­me tam tik­rus ty­ri­mus tam tik­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se, ga­li­ma sa­ky­ti, ir Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je, kuo­met vie­tos po­li­ti­zuo­ta Eti­kos ko­mi­si­ja ga­li suž­lug­dy­ti ar­ba už­tęs­ti vi­sus ty­ri­mus. Tai tik­rai dar kar­tą ačiū.

No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti dėl pa­čių prin­ci­pų. Ar jūs taip pa­sa­kė­te, kad bū­tų pa­žei­džia­mi ir skai­d­ru­mo, ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pai, jei­gu tik­tai sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ja tir­tų tiek me­rus, tiek sa­vi­val­dy­bės na­rius? Ta­čiau ar jūs ir­gi tei­sin­gai ma­no­te, ar taip ma­no­te, jog ir pats pro­ce­sas, kol bū­tų pri­im­tas ga­lu­ti­nis spren­di­mas, už­si­tęs­tų be ga­lo il­gai…

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …ka­dan­gi dar vis tiek lik­tų tos ke­lios ins­tan­ci­jos ir teis­me? Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Na, taip, iš tie­sų tas ter­mi­no klau­si­mas yra svar­bus, ka­dan­gi, ką ir mi­nė­jau, net­gi ir pa­ti Eti­kos ko­mi­si­ja, ne­nu­sta­čius jai ter­mi­no iš­tir­ti vie­ną ar ki­tą vei­ką, ga­lė­tų tęs­ti pa­sto­viai, ypač jei bū­tų sa­vi­val­dy­bės Eti­kos ko­mi­si­ja su­da­ry­ta iš ko­kios nors vie­nos po­li­ti­nės jė­gos at­sto­vų. Iš tie­sų to­kią ga­li­my­bę Pre­zi­den­tas ma­to, kad tai ga­lė­tų tęs­tis ne­pa­grįs­tai il­gai, to­dėl ve­tuo­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas R. Šar­knic­kas. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Ša­lia ši­to pa­siū­ly­mo, ma­ny­čiau, tei­sin­go pa­siū­ly­mo, man iš kar­to for­muo­ja­si ki­tas klau­si­mas. Ne­ži­nau, ar esa­te apie tai kal­bė­ję pre­zi­den­tū­ro­je, kas su­si­ję su de­mo­kra­tija, skaid­ru­mu ir pa­na­šiai. Ži­no­me, kad yra ne vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je, kai vei­kia tik vie­na po­li­ti­nė jė­ga, kai ku­riais at­ve­jais opo­zi­ci­jai net nė­ra su­tei­kia­ma žo­džio lais­vė. Ką ma­ny­tu­mė­te, jei­gu opo­zi­ci­jos va­lia bū­tų ga­li­ma Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me pa­da­ry­ti to­kį da­ly­ką, kad opo­zi­ci­ja ga­lė­tų siū­ly­ti sa­vo ben­drą kan­di­da­tą į vi­ce­me­rus? Taip gau­tų vi­są in­for­ma­ci­ją, kas vyks­ta sa­vi­val­dy­bė­je ir pa­na­šiai, nes šiuo at­ve­ju ne vie­na opo­zi­ci­ja Lie­tu­vo­je, de­ja, ne­gau­na tos rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos. Vis dėl­to bū­tų tas at­sto­vas, ku­ris at­sto­vau­tų ir opo­zi­ci­jai, taip, kaip yra Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je. Ačiū.

A. KABIŠAITIS. Gal­būt į šį klau­si­mą aš iš tie­sų ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, nes ne­ži­nau Pre­zi­den­to po­zi­ci­jos. Vi­ce­me­ro klau­si­mas čia nė­ra su­si­jęs su grą­ži­na­mu įsta­ty­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia ger­bia­ma L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų svei­ki­nu, nes ga­liu pa­sa­ky­ti, kad fak­tiš­kai jau da­bar kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se su­si­da­riu­si si­tu­a­ci­ja yra la­bai blo­ga. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos ne­su­si­ren­ka, nes dau­gu­mos bū­na svars­ty­mai, tuo­met spe­cia­liai ne­si­ren­ka ir ne­ga­li svars­ty­ti, ar vie­nas ar ki­tas me­ras, vi­ce­me­ras ar ta­ry­bos na­rys ati­tin­ka eti­kos ir skaid­ru­mo prin­ci­pus.

No­riu pa­klaus­ti. Sa­ky­ki­te, gal tu­ri­te in­for­ma­ci­ją, kiek to­kių sa­vi­val­dy­bių jau krei­pė­si? Gal ben­dra­vo­te su Vy­riau­si­ą­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja? Ži­nau, kad kai ku­rie ra­šė raš­tus, ta­čiau nie­ko ne­ga­lė­jo spręs­ti, nes įsta­ty­mo pa­tai­sa ne­bu­vo at­ėju­si.

A. KABIŠAITIS. Su Vy­riau­si­ą­ja tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja iš tie­sų yra ben­drau­ta. Jie kal­bė­jo apie re­a­lias ga­li­my­bes tir­ti ir gal­būt apie di­di­ni­mą tar­nau­to­jų, ku­rie pa­de­da. Pri­min­čiau, kad Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rių tė­ra pen­ki. Skun­dų ga­li bū­ti la­bai daug. Ta­čiau apie re­a­lius skai­čius, kiek ga­lė­jo kreip­tis sa­vi­val­dy­bių dėl jū­sų mi­ni­mos si­tu­a­ci­jos, ne­tu­riu to­kios in­for­ma­ci­jos, ne­bu­vo įteik­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar mo­ty­vai už, prieš. Už – ger­bia­mas V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš ne­ži­nau, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ar tei­sin­gai su­pra­to­me…

PIRMININKAS. Ger­bia­mam pra­ne­šė­jui aš jau dė­ko­ju. Jūs jau ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą.

Da­bar jau mo­ty­vai.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kal­bė­si­me už, kad ve­to pa­lai­ky­tu­me… svars­ty­tu­me iš nau­jo.

PIRMININKAS. Ge­rai, aš tuo­met pa­gar­sin­siu, nors bal­sa­vi­mas bus bal­sa­vi­mo lan­go me­tu. Aš pa­gar­si­nu, kad jums bū­tų aiš­kiau, kaip mes bal­suo­si­me, tuo­met bus aiš­kiau, kaip už­si­ra­šy­ti dėl mo­ty­vų. Mes jū­sų lai­ko ne­skai­čiuo­ja­me. Tai­gi bal­suo­da­mas Sei­mas tu­ri nu­spręs­ti, ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Kas už, va­di­na­si, svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo. Va taip. Pra­šom.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už aiš­kų iš­aiš­ki­ni­mą. Grįž­da­mas dar kar­tą prie pa­dė­kų vi­soms frak­ci­joms, pa­si­ra­šiu­sioms krei­pi­mą­si į Pre­zi­den­tą, ir Pre­zi­den­tui už at­kreip­tą dė­me­sį į ypač svar­bią pro­ble­mą, no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti ir tai, kad yra toks pa­vyz­dys, kuo­met esant ge­riems no­rams bu­vo įvel­ta ir tik­rai ga­na di­de­lė klai­da. Aš ti­kiuo­si, ji­nai ne­są­mo­nin­gai bu­vo įvel­ta, nors čia ir­gi dėl to bū­tų ga­li­ma, ma­tyt, tu­rė­ti įvai­rių nuo­mo­nių. Vis dėl­to la­bai svar­bu tą są­ži­nin­gu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pą iš­lai­ky­ti. Juk mes pui­kiai ži­no­me, kaip for­muo­ja­mos sa­vi­val­dos eti­kos ko­mi­si­jos ir kaip ga­li dau­gu­ma tir­ti sa­vo dau­gu­mos as­me­nį, ar jis pa­žei­dė vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mą vals­ty­bės tar­ny­bo­je, ar ne. To­dėl šis grą­ži­ni­mas Sei­mui yra lai­ku ir la­bai svar­bus mū­sų sklan­džiai de­mo­kra­tijos rai­dai. Aš net ne­abe­jo­ju, kad tai su­pra­to vi­sos frak­ci­jos, pa­si­ra­šiu­sios, be­je, krei­pi­mą­si į Pre­zi­den­tą dėl ve­to, net ir jei­gu bū­tų ko­mi­te­to iš­va­da ne to­kia pa­lan­ki, vis dėl­to bal­suos var­dan mū­sų tin­ka­mos ir sklandžios de­mo­kra­tijos rai­dos, kad už­tik­rin­tų mū­sų skaid­ru­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pus, o sa­vi­val­dos pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­kais tik­rai augs. Jei­gu vis dėl­to pa­lik­si­me eti­kos ko­mi­si­joms spręs­ti, po­li­ti­zuo­toms eti­kos ko­mi­si­joms spręs­ti šiuos klau­si­mus, be jo­kios abe­jo­nės, ga­li­me su­si­dur­ti su ai­be pro­ble­mų, kuo­met tiek ži­niask­lai­da, tiek vi­suo­me­nė net ne­su­ži­nos ty­ri­mo baig­ties. Tai pa­lai­ky­ki­me šį Pre­zi­den­to ve­to ir bal­suo­ki­me už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ne­bė­ra no­rin­čių kal­bė­ti prieš. Tai­gi ap­si­sprę­si­me per bal­suo­ti nu­ma­ty­tą lai­ką.

 

11.56 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001. Vėl­gi kvie­čiu į tri­bū­ną Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį. Pra­šom.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 68 straips­nio 1 da­­li­mi, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui svars­ty­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­so­mis Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas siū­lo to­bu­lin­ti šiuos ke­tu­ris Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius dviem pa­grin­di­nė­mis kryp­ti­mis.

 Pir­mo­ji kryp­tis – sank­ci­jų griež­ti­ni­mas už kai ku­riuos nu­si­kal­ti­mus. Tai bū­tų nu­ma­to­ma ga­li­my­bė skir­ti lais­vės at­ėmi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mę tiems, kas or­ga­ni­za­vo ar da­ly­va­vo są­moks­le vals­ty­bės per­ver­smui įvyk­dy­ti ar­ba da­ly­va­vo vals­ty­bės per­ver­sme, taip pat tiems, kas or­ga­ni­za­vo ir va­do­va­vo an­ti­kons­ti­tu­ci­nėms gru­pėms ir or­ga­ni­za­ci­joms bei to­kių gin­kluo­tų gru­pių da­ly­viams. Taip pat il­gi­na­ma mak­si­ma­li lais­vės at­ėmi­mo baus­mės truk­mė: ko­la­bo­ra­vu­siems as­me­nims siū­lo­ma mak­si­ma­lią lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ri­bą pa­di­din­ti nuo 5 iki 15 me­tų lais­vės at­ėmi­mo, an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų, taip pat to­kių gin­kluo­tų gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų da­ly­viams, or­ga­ni­za­to­riams ir va­do­vams mak­si­ma­lią lais­vės at­ėmi­mo baus­mės ri­bą siū­lo­ma pa­di­din­ti nuo 10 iki 20 me­tų.

Ant­ro­ji kryp­tis – vei­kų kri­mi­na­li­za­vi­mas ir nu­si­kal­ti­mų su­dė­čių to­bu­li­ni­mas. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę as­me­nims, ku­rie, tu­rė­da­mi tiks­lą per­duo­ti už­sie­nio vals­ty­bei, jos or­ga­ni­za­ci­jai ar jų at­sto­vui (taip pat kri­mi­na­li­zuo­ja­mas vei­ki­mas pa­gal jų at­sto­vų už­duo­tį), pa­gro­bė, pir­ko ar ki­taip rin­ko ar­ba fak­tiš­kai per­da­vė in­for­ma­ci­ją, ku­ri yra tar­ny­bos (vals­ty­bės pa­slap­ties at­žvil­giu vei­kos jau yra kri­mi­na­li­zuo­tos), ar­ba ki­tą in­for­ma­ci­ją, ku­ri ga­li bū­ti pa­nau­do­ta kė­si­nan­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nę san­tvar­ką, su­ve­re­ni­te­tą, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, gy­ny­bos ar eko­no­mi­kos ga­lią, ki­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­te­re­sus, žmo­gaus svei­ka­tą ar gy­vy­bę. Taip pat įsta­ty­mo pro­jek­tu di­fe­ren­ci­juo­ja­ma at­sa­ko­my­bė už an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių ir or­ga­ni­za­ci­jų or­ga­ni­za­vi­mą ir da­ly­va­vi­mą jo­se, tai yra švel­niau­siai bū­tų bau­džia­mi da­ly­viai, griež­čiau – gin­kluo­tų gru­pių da­ly­viai, dar griež­čiau – or­ga­ni­za­to­riai ir va­do­vai, taip pat už šių vei­kų pa­da­ry­mą nu­ma­to­ma ju­ri­di­nių as­me­nų at­sa­ko­my­bė.

Ko­dek­so pa­kei­ti­mų po­rei­kį lė­mė vi­sų pir­ma da­bar­ties re­a­li­jų po­ky­čiai – at­si­ra­du­sios nau­jos ir su­ak­ty­vė­ju­sios anks­tes­nės ge­o­po­li­ti­nės grės­mės, įver­tin­ta ka­ro Uk­rai­no­je pa­tir­tis. Lie­tu­vos žval­gy­bos tar­ny­bos, teik­da­mos 2023 me­tų grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą, įvar­di­jo grės­mių struk­tū­ros po­ky­čius: ver­ti­nant nu­ro­do­mas aki­vaiz­dus pa­vo­jus dėl ga­li­mų nu­si­kal­ti­mų vals­ty­bei, ne­drau­giš­kų vals­ty­bių sie­kis su­rink­ti pla­taus spek­tro in­for­ma­ci­ją ir ne vien tą, ku­ri yra vals­ty­bės pa­slap­ti­mi, taip pat ir ki­tos su vals­ty­bės sau­gu­mu su­si­ju­sios ap­lin­ky­bės. To­kios prie­šiš­kos vals­ty­bės kaip Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja sie­kia da­ry­ti po­vei­kį de­mo­kra­tiniams pro­ce­sams Lie­tu­vo­je, tam pa­nau­do­da­mos ne tik čia gy­ve­nan­čius pi­lie­čius ar di­plo­ma­tus, bet ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius.

Taip pat svar­bu pa­žy­mė­ti, jog Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nuo­sta­tų ana­li­zė, ren­giant pa­tai­sų pro­jek­tą, at­lik­ta kar­tu su Lie­tu­vos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jo­mis ir Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ra­tū­ra, at­sklei­dė ga­lio­jan­čio Bau­džia­mo­jo ko­dek­so trū­ku­mus ir tai­sy­ti­nas nor­mas. Dau­gu­ma kei­čia­mų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nor­mų nė­ra to­bu­lin­tos net 20 me­tų, nors re­a­lus gy­ve­ni­mas pa­žen­gė ge­ro­kai į prie­kį. Tei­kia­mu pro­jek­tu nė­ra sie­kia­ma kon­tro­liuo­ti ar pa­veik­ti są­ži­nin­gų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie ku­ria vals­ty­bę ar reiš­kia sa­vo po­zi­ci­ją, po­žiū­rį į vals­ty­bės val­džią, pro­jek­tu sie­kia­ma už­kar­dy­ti ir nu­sta­ty­ti pro­por­cin­gą bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už ty­či­nius bei itin pa­vo­jin­gus veiks­mus, kuo­met as­me­nys tiks­lin­gai nu­krei­pia sa­vo pa­stan­gas prieš mū­sų vals­ty­bę ir jos gy­ven­to­jus, as­me­nys, ku­riems šios tei­sės nor­mos skir­tos, ty­čia vei­kia Lie­tu­vai ne­drau­giš­kų vals­ty­bių nau­dai ir net­gi vyk­do to­kių vals­ty­bių ar jų agen­tų už­duo­tis. Pri­ėmus pro­jek­tą, ne­bus pa­da­ry­tas joks nei­gia­mas po­vei­kis kon­sti­tu­ci­nėms žmo­gaus tei­sėms, ne­bus ap­ri­bo­tos nau­do­ji­mo­si jo­mis ga­li­my­bės. At­virkš­čiai, bus ge­riau ap­sau­go­ti tiek vals­ty­bės in­te­re­sai, jos sau­gu­mas, tiek tei­sę ger­bian­čių Lie­tu­vos žmo­nių tei­sė­ti lū­kes­čiai ir tei­sės bei de­mo­kra­tinės ver­ty­bės. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad nė­ra siū­lo­ma keis­ti Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, tai yra nu­si­kal­s­ta­mų vei­kų ty­ri­mo pro­ce­sas liks ne­pa­ki­tęs. Teik­da­mas pa­tai­sas, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas vei­kia pro­ak­ty­viai, tai yra sie­kia už­kar­dy­ti vei­kas, ku­rių re­a­lią ga­li­my­bę įvar­di­ja sau­gu­mo tar­ny­bos.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės gru­pė pa­tei­kė iš­va­dą, kad pro­jek­tas ne­pri­eš­ta­rau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sei. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė iš­va­dą, ku­rio­je yra vie­na pa­sta­ba. Jos es­mė, kad siū­ly­mas di­din­ti baus­mes už ko­la­bo­ra­vi­mą ga­li­mai yra per griež­tas, ta­čiau iš tie­sų tai yra ver­ti­ni­mo klau­si­mas ir mes ma­ny­tu­me, kad siū­lo­mos baus­mės nė­ra per di­de­lės ar­ba per griež­tos. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia ger­bia­mas A. Ged­vi­las. Taip, bū­tų ge­rai iš vie­tos iš tik­rų­jų. Pra­šom.

A. GEDVILAS (MSNG). La­bai ačiū. Sa­ky­ki­te, ar Bau­džia­mo­jo ko­dek­so po­ky­čiai ko­kia nors ap­im­ti­mi ne­lie­čia žo­džio lais­vės kri­ti­kuo­ti val­džią? Jei­gu lie­čia, tai ar bu­vo Vy­riau­sy­bė­je siū­lo­mi po­ky­čiai ap­svars­ty­ti iš žmo­gaus tei­sių per­spek­ty­vos, ypač iš tei­sės į žo­džio lais­vę ir iš val­džios tei­sė­tos kri­ti­kos per­spek­ty­vos?

A. KABIŠAITIS. Ga­liu at­sa­ky­ti la­bai trum­pai, kad iš tie­sų žo­džio lais­vės klau­si­mas ap­skri­tai nė­ra lie­čia­mas. Kal­ba­ma apie tas vei­kas, ku­rio­mis yra ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja ir per­duo­da­ma už­sie­nio vals­ty­bei, tu­rint tiks­lą pa­kenk­ti Lie­tu­vai, ar­ba apie an­ti­kons­ti­tu­ci­nių gru­pių or­ga­ni­za­vi­mą, ar­ba apie vals­ty­bės per­ver­smo or­ga­ni­za­vi­mą ir da­ly­va­vi­mą ja­me. Žo­džio lais­vės klau­si­mo čia ap­skri­tai nė­ra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas S. Skver­ne­lis. Pra­šom.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ger­bia­mas pa­ta­rė­jau, iš­ties jūs, kaip bu­vęs il­ga­me­tis Tei­sės de­par­ta­men­to va­do­vas, tur­būt pui­kiai ži­no­te, kad po­li­ti­kų no­ras in­ter­ve­nuo­ti į baus­mių po­li­ti­ką, įvai­rius ko­dek­sus daž­nai duo­da at­virkš­čią re­zul­ta­tą. Koks nors įvy­kis at­si­tin­ka ad hoc ir ta­da nuo 5 iki 15, ir ne­svar­bu, kad po to­kių sank­ci­jų iš­ba­lan­suo­ja­me vi­są sis­te­mą. Šian­dien kas yra siū­lo­ma – ko­la­bo­ra­vi­mas yra lai­ko­mas, bū­tų lai­ko­mas la­bai sun­kiu nu­si­kal­ti­mu, la­bai sun­kia nu­si­kals­ta­ma vei­ka, o, žiū­rint į tai, ką pa­sa­kė Tei­sės de­par­ta­men­tas, pa­dė­ji­mas veik­ti ki­tos val­s­ty­bės in­te­re­sams tai­kos me­tu, sa­ky­ki­me, yra ver­ti­na­mas kaip sun­kus nu­si­kal­ti­mas. Gal­būt tai yra ydin­ga prak­ti­ka, kai mes at­si­žvel­gia­me į to­kius po­li­ti­kų pro­gi­nius mo­men­tus ir ban­do­me ko­re­guo­ti baus­mes ir vis­ką iš­ba­lan­suo­ja­me. Kaip pa­vyz­dys, ko­la­bo­ra­vi­mas vis­gi yra vyk­do­mas ka­ro, oku­pa­ci­jos, anek­si­jos me­tu. Da­bar tai lai­ko­ma la­bai sun­kiu nu­si­kal­ti­mu. Pri­si­min­ki­me tą pen­kias­de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pį, čia ir­gi bu­vo ko­la­bo­ra­vi­mas įvai­ria for­ma, net ir, pa­vyz­džiui, pri­klau­sy­mas Ko­mu­nis­tų par­ti­jai ga­li bū­ti taip trak­tuo­ja­mas. Ar to­kios sank­ci­jos tik­rai yra adek­va­čios, pro­por­cin­gos, ar ne­griau­na vi­sos sis­te­mos?

Ir dar pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Ar bu­vo kon­sul­tuo­ta­si ir de­rin­ta, ne­ži­nau, gal da­bar ne­iš­li­kę, da­ly­vau­ja tei­sin­gu­mo mi­nist­rė, yra to­kia Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­si­ja ar gru­pė, ku­ri ne­lei­džia da­ry­ti to­kių da­ly­kų, kad mes vie­na ar ki­ta pro­ga iš­ba­lan­suo­tu­me vi­są baus­mių vyk­dy­mo… at­si­pra­šau, sank­ci­jų sis­te­mą.

A. KABIŠAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Iš tie­sų aš iš da­lies at­sa­kiau į tą klau­si­mą pri­sta­ty­mo me­tu. Iš prin­ci­po kal­bė­ti apie tai, kad yra iš­de­ri­na­ma baus­mių sis­te­ma, tai taip nė­ra. Prieš ren­giant pro­jek­tą bu­vo kon­sul­tuo­ta­si tiek su pro­ku­ra­tū­ra, tiek, kaip mi­nė­ta, su žval­gy­bos tar­ny­bo­mis. Jos pa­tei­kė ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių baus­mių sis­te­mą už ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus ir iš tie­sų šiuo me­tu Lie­tu­vos baus­mių sis­te­ma šių nu­si­kal­ti­mų sri­ty­je yra pa­ti švel­niau­sia.

Kal­bant apie tai, ar ko­la­bo­ra­vi­mą rei­kė­tų ar­tin­ti prie iš­da­vys­tės, ar prie pa­dė­ji­mo ki­tai vals­ty­bei, tai iš tie­sų, ma­tyt, ji­sai yra ar­ti­mes­nis iš­da­vys­tei, nes kal­ba­ma ne apie tai­kos me­tu pa­da­ry­tus veiks­mus, o apie anek­si­jos ar oku­pa­ci­jos me­tu.

Ir tre­čias da­ly­kas yra tai, kad ko­la­bo­ra­vi­mo su­dė­ties… at­sa­ko­my­bės už ko­la­bo­ra­vi­mo su­dė­tį griež­ti­ni­mas sie­ja­mas su pa­si­sem­ta pa­tir­ti­mi iš Uk­rai­nos, nes bū­tent oku­puo­to­se te­ri­to­ri­jo­se ko­la­bo­ran­tai pa­da­rė itin di­de­lę ža­lą iš­duo­da­mi ar­ba įskųs­da­mi as­me­nis, ku­rie dir­bo Uk­rai­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se ar pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas K. Ma­žei­ka. Pra­šau.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, no­riu tie­siog pa­klaus­ti, ar tai yra Pre­zi­den­to ini­cia­ty­va, ar pa­ta­rė­jų ini­cia­ty­va? Pats Pre­zi­den­tas lyg ir eko­no­mis­tas, ir skai­čius pa­kan­ka­mai su­pran­tan­tis žmo­gus, bet tik­rai ką ir Tei­sės de­par­ta­men­tas sa­vo iš­va­do­je tei­gia, tai bū­tent dėl sank­ci­jų adek­va­tu­mo. Ar tik­rai nė­ra per griež­ta ir ar tik­rai bu­vo tai įver­tin­ta? Gal­būt ir jūs, kaip il­ga­me­tę prak­ti­ką tu­rin­tis pa­ta­rė­jas, na, gal­būt rei­kė­jo šiek tiek pa­si­tar­ti ir su Vy­riau­sy­bės tei­si­nin­kais, kad ap­skri­tai ne­bū­tų iš­ba­lan­suo­ta ta sis­te­ma, nes tur­būt ky­la klau­si­mas. Ir vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo čia vie­nas ki­tas toks epi­zo­das su tais žmo­nė­mis, ku­rie įta­ria­mi vie­nais ar ki­tais nu­si­kal­ti­mais. Kiek, jū­sų ma­ty­mu, tų at­ve­jų ga­lė­tų bū­ti, ar jų smar­kiai dau­gė­ja, ar yra ko­kia ti­ki­my­bė, kad jų ar­ti­mo­je at­ei­ty­je dau­gės ir tas baus­mes rei­kė­tų taip su­griež­tin­ti, kaip ir siū­lo­ma pro­jek­te?

A. KABIŠAITIS. Iš tik­rų­jų pro­jek­tu nė­ra kon­cen­truo­ja­ma­si į baus­mių griež­ti­ni­mą. Su­dė­tys kei­čia­mos tam, kad bū­tų ga­li­ma pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn iš tik­rų­jų prieš Lie­tu­vą vei­kian­čius as­me­nis. At­sa­ko­my­bės adek­va­tu­mas iš tie­sų bu­vo ver­tin­tas ren­giant pro­jek­tą ir įver­ti­nus ki­tus Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius ir sank­ci­jas už juo­se nu­ma­ty­tas vei­kas. Ar tai yra Pre­zi­den­to, ar pa­ta­rė­jų pro­jek­tas? Be abe­jo, tai yra Pre­zi­den­to. Pre­zi­den­tas, kaip vals­ty­bės va­do­vas, ma­ty­da­mas vi­su­mą ir tu­rė­da­mas in­for­ma­ci­ją iš mi­nė­tų žval­gy­bos tar­ny­bų, ma­tė po­rei­kį bū­tent keis­ti su­dė­tis ir keis­ti sank­ci­jų su­dė­tį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, tu­riu vie­ną tar­pi­nį klau­si­mė­lį ir jau tą vie­ną tik­rą­jį klau­si­mą. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą dėl Bau­džia­mo­jo ko­dek­so vi­sų straips­nių, dėl jų dis­po­zi­ci­jos, ir aš ne­at­si­me­nu, kad ta­me ty­ri­me bū­tų ši­tie straips­niai tuo as­pek­tu, ko­kiu jūs tei­kia­te pro­jek­tą, pa­mi­nė­ti. Ar jūs su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to bau­džia­mo­sios sri­ties moks­li­nin­kais ta­rė­tės, kon­sul­ta­vo­tės?

Ir klau­si­mas. Jūs pil­do­te ko­dek­so 1, ar­ba 114, straips­nio 2 da­lį, pa­pil­do­te, prie tų sun­kių pa­da­ri­nių ra­šo­te „jei­gu žu­vo žmo­gus“. Ma­no klau­si­mas, ar žmo­gaus žū­tis nė­ra sun­kus pa­da­ri­nys ki­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos, ku­ria ne­tu­rė­ta tiks­lo nu­žu­dy­ti žmo­gų?

A. KABIŠAITIS. At­sa­ky­siu į pir­mą klau­si­mą. Kaip mi­nė­jau, ren­giant pro­jek­tą da­ly­va­vo Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ir žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos. Tai yra bu­vo at­si­žvelg­ta į fak­ti­nes ap­lin­ky­bes.

Da­bar at­sa­kant į jū­sų an­trą klau­si­mą, tai tas pa­pil­dy­mas, ku­riuo yra nu­ma­to­ma, kad žu­vo žmo­gus ar at­si­ra­do ki­tų sun­kių pa­da­ri­nių, iš es­mės yra tech­ni­nis pa­pil­dy­mas sie­kiant iš­tai­sy­ti tai, kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta pra­ei­tais me­tais kei­čiant Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, kai 119 straips­ny­je bu­vo įra­šy­ta, kad žu­vo žmo­gus ar pa­da­ry­ti ki­ti, at­si­ra­do ki­ti sun­kūs pa­da­ri­niai, ar ne. O tai ar ap­im­tų? Be abe­jo, tai ga­li ap­im­ti, bet tai yra spren­džia­ma su­tar­ti­mis.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas K. Ado­mai­tis klau­sia pas­ku­ti­nis. Pra­šau.

K. ADOMAITIS (LF). Dė­kui. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, no­rė­jau ir­gi ke­lių klau­si­mų pa­si­tei­rau­ti. Prie Sei­mo vy­ko riau­šės ne taip se­niai, šią ka­den­ci­ją. Gal­būt ši­tas pro­jek­tas bu­vo kaip ir pa­stū­mė­tas to įvy­kio. Tie­siog smal­su pa­klaus­ti.

O ki­tas ma­no klau­si­mas bū­tų: tai kiek, ka­dan­gi vis tiek, su­pran­tu, dau­giau­sia yra griež­ti­na­mos sank­ci­jos, gal­būt jūs ga­li­te pa­tiks­lin­ti, yra kaž­ko­kių nau­jų vei­kų iden­ti­fi­kuo­ta, bet aš to­kių kaip ir ne­iden­ti­fi­ka­vau ta­me pro­jek­te, kad tik­tai griež­ti­na­mos la­biau sank­ci­jos, tai ar dėl tų sank­ci­jų griež­tu­mo jūs ti­ki­tės, kad su­ma­žės vals­ty­bės per­ver­smų Lie­tu­vo­je ar ko­la­bo­ran­tų su­ma­žės? Ar šiuo po­žiū­riu ver­ti­na­te pa­siū­ly­tą pro­jek­tą?

A. KABIŠAITIS. Tai į pir­mą da­lį at­sa­kant, taip, be abe­jo, bu­vo įver­tin­tos ir riau­šių prie Sei­mo ap­lin­ky­bės. Ki­ta ver­tus, kal­bant apie sank­ci­jų griež­tu­mą, tai, aiš­ku, dė­kui Die­vui, dar ne­bu­vo vals­ty­bės per­ver­smo ir ko­la­bo­ra­vi­mo ne­ga­li bū­ti, nes tai yra oku­pa­ci­jos ar­ba anek­si­jos me­tu, bet kal­bant apie sank­ci­jų griež­tu­mą, taip, tai yra vie­nas iš… vie­na iš su­de­da­mų­jų da­lių, kas at­gra­so nuo ati­tin­ka­mų vei­kų da­ry­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus ir ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą. Da­bar bū­tų pa­si­sa­ky­mai, mo­ty­vai, bet ne­ma­tau no­rin­čių kal­bė­ti. Tai­gi bal­suo­si­me per bal­sa­vi­mo lan­gą.

 

12.11 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar ta­da rei­kia ei­ti prie ki­to klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIVP-3040. Kvie­čiu grįž­ti ta­da į tri­bū­ną ger­bia­mą vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją A. Ka­bi­šai­tį. Gal ir ga­lė­jo­te ne­nu­ei­ti, bet aš ne­ži­no­jau, kad nie­kas ne­no­rės dėl mo­ty­vų kal­bė­ti. Pra­šau.

A. KABIŠAITIS. Vis­kas ge­rai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mis, 115 straips­nio 2 punk­tu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 3 ir 7 da­li­mis, at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2023 m. rug­pjū­čio 25 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui at­leis­ti A. Kar­ta­nie­nę iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui.

Įga­lio­ji­mų pa­bai­ga yra 2023 m. lap­kri­čio 2 d. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Tai da­bar gal­būt mes ga­li­me grei­tai per­ei­ti ke­le­tą sta­di­jų. Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu gal­būt pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Po svars­ty­mo gal­būt ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Nie­kas net ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Dė­ko­ju. Tai­gi, ar yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti pri­ėmi­mo sta­di­jo­je? Nė­ra. Tai gal­būt ta­da pa­straips­niui. Tik­tai 1 straips­nis yra su Tei­sės de­par­ta­men­to re­dak­ci­ne pa­tai­sa. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu jai pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Ir ta­da 2 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Ta­da jau pri­ėmi­mo sta­di­jo­je bal­suo­si­me per bal­sa­vi­mo lan­gą.

 

12.13 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ge­rai, da­bar ke­liau­ki­me. Dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041. Ger­bia­mas A. Ka­bi­šai­tis pri­sta­tys. Pra­šom.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 3 ir 5 da­li­mis, 115 straips­nio 2 punk­tu, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 4 ir 7 da­li­mis, at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2023 m. rug­pjū­čio 25 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pri­tar­ti A. Biels­kio at­lei­di­mui iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui.

Tei­sė­jo įga­lio­ji­mų pa­bai­ga – gruo­džio 31 die­na. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sta­bų dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to ne­tu­ri.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Tai gal­būt ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Nie­kas dėl mo­ty­vų ne­no­rė­jo pa­si­sa­ky­ti. Svars­ty­mas. Svar­sty­mo sta­di­jo­je nie­kas ne­no­ri da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Pri­ėmi­mas. Čia nė­ra pa­sta­bų. Tai 1 straips­nis. Gal­būt ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Tai per bal­sa­vi­mo lan­gą bus li­kęs tik bal­sa­vi­mas, pri­ėmi­mas.

 

12.14 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 2 ir 592 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ta­da dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas – Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006. Pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma I. Se­ga­lo­vi­čie­nė, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Pra­šau pri­sta­ty­ti.

I. SEGALOVIČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Šian­dien esu įpa­rei­go­ta Pre­zi­den­to dek­re­tu pa­teik­ti ir pri­sta­ty­ti jums Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo 2 ir 592 straip­s­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Įsta­ty­mas yra skir­tas la­bai re­to­mis li­go­mis ser­gan­čių pa­cien­tų ge­ro­vei ir mes ją sim­bo­liš­kai va­di­na­me vil­ties ini­cia­ty­va. La­bai re­tų būk­lių gy­dy­mo po­rei­kis au­ga, ir mes ma­to­me tik­rai ge­rė­jan­čią re­tų li­gų būk­lių diag­nos­ti­ką, kaip an­tai yra pri­im­ti spren­di­mai dėl vi­suo­ti­nės nau­ja­gi­mių pa­tik­ros pro­gra­mos iš­plė­ti­mo nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos. Tai lei­džia pa­kan­ka­mai grei­tai, tiks­liai diag­no­zuo­ti itin re­tas li­gas vai­kams. Esant to­kiai si­tu­a­ci­jai, pa­cien­tus pri­žiū­rin­tys gy­dy­to­jai tik­rai su­si­du­ria su pa­pil­do­ma mo­ra­li­ne naš­ta: nors li­ga ar būk­lė yra diag­no­zuo­ta, o gy­dy­mas pa­tvir­tin­tas ir yra sau­gus bei efek­ty­vus, jie ne­ga­li pil­nai tai­ky­ti jo. Šiuo me­tu pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 8 tūkst. re­tų li­gų. Kaip ro­do 2021 me­tų Li­go­nių ka­sos duo­me­nys, ben­dras la­bai re­tų būk­lių pa­cien­tų skai­čius, kai bu­vo kreip­ta­si bū­tent į La­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­ją, ku­ri ir pri­ima spren­di­mus, bu­vo be­veik 300. Iš jų 110 tik­tai net nau­jų pa­cien­tų gy­dy­mo at­ve­jų ir be­veik pu­sė iš jų yra vai­kai iki 18 me­tų am­žiaus. Tai­gi tas po­rei­kis tik­rai au­ga.

Ką mes dar ma­to­me kaip la­bai ak­tu­a­lią sis­te­mi­nę pro­ble­mą. Šian­dien Lie­tu­va pa­gal nau­jo­viš­ko, ino­va­ty­vaus gy­dy­mo vais­tais pri­ei­na­mu­mą la­bai re­to­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms stip­riai at­si­lie­ka nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Tik maž­daug vie­na iš de­šim­ties te­ra­pi­nių op­ci­jų Lie­tu­vo­je, skir­tų re­toms li­goms gy­dy­ti, yra pri­ei­na­ma per ben­drą vais­ti­nių pre­pa­ra­tų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą.

Kaip ži­no­te, ino­va­ty­vių vais­tų pri­ei­na­mu­mo ty­ri­mas, an­gliš­ku trum­pi­niu va­di­na­mas W.A.I.T., ro­do, kad iš 168 vals­ty­bių per ty­ri­mo pe­ri­odą nuo 2018 me­tų iki 2021 me­tų, vais­tų, ku­rie bu­vo re­gist­ruo­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Lie­tu­vo­je kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šuo­se šiuo me­tu, tai yra tais me­tais, bu­vo bū­tent 21 vais­tas, o mes ma­to­me, kad ki­to­se ša­ly­se vi­dur­kis yra maž­daug 76. Tik­rai ma­žiau nei Lie­tu­vo­je į kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą ino­va­ty­vius vais­tus įtrau­kia tik vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis – tai yra Mal­ta.

Pre­zi­den­tas lai­ko­si nuo­sta­tos, kad pri­ei­na­mu­mas yra pa­ma­ti­nė tei­sė į adek­va­čią svei­ka­tos prie­žiū­rą. Čia la­bai svar­bus ir lai­kas. Mes ma­to­me, kad pa­gal tą pa­tį ty­ri­mą lai­kas Lie­tu­vo­je yra tik­rai la­bai il­gas. Eu­ro­pos vi­dur­kis yra 442 die­nos lauk­ti spren­di­mo dėl vais­tų kom­pen­sa­vi­mo, o Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me be­veik 540 die­nų. Tik­rai tu­ri­me kur to­bu­lė­ti, nes lai­kas yra iš­sau­go­tos gy­vy­bės.

Vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl ši­ta pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, be jo­kios abe­jo­nės, yra fi­nan­sa­vi­mas, ta­čiau no­ri­si pa­si­džiaug­ti, kad pas­ta­rai­siais me­tais šios pro­ble­mos fi­nan­sa­vi­mas au­go ir maž­daug nuo 2017 me­tų mes ma­to­me be­veik pen­kis kar­tus pa­ge­rė­ju­sį fi­nan­sa­vi­mą. Pre­zi­den­tas ti­ki­si, kad ta ten­den­ci­ja siek­ti adek­va­taus fi­nan­sa­vi­mo iš­liks, su­stip­rės ir gal­būt bus ieš­ko­ma net nau­jų mo­de­lių, kaip tą fi­nan­sa­vi­mą tu­rė­ti pa­kan­ka­mai prog­no­zuo­ja­mą, aiš­kų ir skaid­rų.

An­tra prie­žas­tis, be jo­kios abe­jo­nės, yra skaid­ri ir efek­ty­vi spren­di­mų pri­ėmi­mo sis­te­ma. Bū­tent į šį klau­si­mą ši Pre­zi­den­to vil­ties ini­cia­ty­va ir yra nu­kreip­ta.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma, kad la­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mo sis­te­ma bū­tų la­biau orien­tuo­ta į pa­cien­tų po­rei­kius. Sie­kia­ma pa­di­din­ti spren­di­mų pri­ėmi­mo skaid­ru­mą ir pa­čią spren­di­mų ko­ky­bę, įtrau­kiant tam tik­rų su­in­te­re­suo­tų gru­pių at­sto­vus, apie ku­riuos aš pa­mi­nė­siu.

Tai­gi Pre­zi­den­tas siū­lo to­bu­lin­ti La­bai re­tų žmo­gaus svei­ka­tos būk­lių gy­dy­mo kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­jos su­da­ry­mo prin­ci­pus, nes bū­tent ši­ta ko­mi­si­ja tu­ri itin svar­bų vaid­me­nį žmo­gaus svei­ka­tai, pa­cien­tų svei­ka­tai, ir čia yra tas ker­ti­nis mo­men­tas. Tai­gi ša­lies va­do­vas siū­lo, pir­ma, įtrauk­ti pa­pil­do­mai du as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus, dir­ban­čius uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė­se ir tu­rin­čius spe­cia­lių ži­nių la­bai re­tų ir sun­kių li­gų gy­dy­mo ar su­si­ju­sio­se sri­ty­se; an­tra, į ko­mi­si­ją įtrauk­ti vie­ną pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vą; tre­čia, su­da­ry­ti ga­li­my­bę ko­mi­si­jo­je da­ly­vau­ti pa­cien­tų gy­dy­to­jams. Dėl šių pa­siū­ly­mų ko­mi­si­jos na­rių skai­čius pa­di­dė­tų nuo šiuo me­tu esan­čių pen­kių iki de­vy­nių na­rių. Jei­gu mes pa­si­žiū­rė­tu­me į svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je esan­čių ko­mi­si­jų prak­ti­ką, tai 11 na­rių tu­ri ir Vais­ti­nių pre­pa­ra­tų, me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mo ko­mi­si­ja, ir ki­tos maž­daug pa­na­šų skai­čių. Tai­gi tas adek­va­tu­mas bū­tų la­bai to­ly­gus. Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, šių at­sto­vų įtrau­ki­mas į ko­mi­si­ją tik­rai pa­dė­tų pri­im­ti ob­jek­ty­ves­nius spren­di­mus pa­cien­tų nau­dai, iš­ven­giant to­kių ar­gu­men­tų kaip „ne­ap­si­mo­ka“ ar „per bran­gu“. Be to, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, aiš­kes­nis pa­cien­tų ir jų at­sto­vų įtrau­ki­mas at­liep­tų tai, ką yra pa­ste­bė­ju­si ir 2020 me­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba sa­vo ver­ti­ni­mo pa­žy­mo­je.

Pre­zi­den­tas taip pat siū­lo su­teik­ti ga­li­my­bę į ko­mi­si­ją kreip­tis pa­cien­tą gy­dan­čiam ati­tin­ka­mos sri­ties svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tui. Šiuo me­tu to­kią ga­li­my­bę tu­ri tik­tai tre­ti­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga. Taip pat įsta­ty­mu, o ne po­įsta­ty­mi­niu ak­tu siū­lo­me api­brėž­ti ter­mi­ną, kas yra „sku­bus at­ve­jis“, nes lai­kas tam­pa le­mia­mu veiks­niu. Ma­to­me teis­mi­niuo­se gin­čuo­se, kad ši­tas sku­baus at­ve­jo klau­si­mas ir­gi yra la­bai svar­bus ar­gu­men­tas. Ir tie­siog ži­niai: Če­ki­ja 2021 me­tais yra pri­ėmu­si Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, lei­džian­čius teik­ti kai ku­rias svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, pa­vyz­džiui, far­ma­ko­lo­gi­nę te­ra­pi­ją itin bran­giais vais­tais, net­gi ne­lau­kiant pa­tvir­ti­ni­mo iš kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos – mo­kė­tų už pa­slau­gas ko­mi­si­jos, jei­gu šis at­ve­jis yra sku­bus ir gre­sia pa­cien­to gy­vy­bei. Tai­gi to­kie es­mi­niai pa­siū­ly­mai.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Pre­zi­den­to var­du nuo­šir­džiai kvie­čiu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti šiems Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams ir dis­ku­tuo­ti dėl jų ko­mi­te­tuo­se ir to­li­ma­me pro­ce­se. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis klau­sia pir­ma­sis. Pra­šom. Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, pra­šom klaus­ti. Jū­sų klau­si­mas.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). At­si­pra­šau. Ger­bia­ma­jai pra­ne­šė­jai no­rė­jau už­duo­ti klau­si­mą, ko­dėl jūs ban­do­te?.. Šiaip tai pro­jek­tas ge­ras, vis­kas ge­rai. Dėl ko­mi­si­jos su­dė­ties aš bal­suo­siu prieš ar­ba su­si­lai­ky­siu ir po to teik­siu siū­ly­mą, kad ne­bū­tų ple­čia­ma, nes man iš es­mės nie­kaip ne­su­vo­kia­ma, kam rei­kia di­din­ti ir plės­ti dar ko­mi­si­jos su­dė­tį, dau­giau įtrauk­ti na­rių, kai tuo mo­men­tu mes ga­li­me pa­si­kvies­ti eks­per­tus ir eks­per­tai ga­li mums pa­tar­ti. Taip ap­sun­kin­ti di­des­niu na­rių skai­čiu­mi klau­si­mą. Kam rei­kia tą da­ry­ti, kam ši­ta biu­ro­kratinė ko­mi­si­ja?

I. SEGALOVIČIENĖ. La­bai trum­pai at­sa­ky­siu – dėl skaid­ru­mo ir dėl ko­ky­bės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas A. Ma­tu­las. Pra­šom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Aš ruo­šiuo­si pri­tar­ti. Rei­kės pa­dir­bė­ti su pa­va­duo­to­ju, įti­kin­ti jį, kad ši­tas įsta­ty­mas iš­ties spren­di­mų pri­ėmi­mą gal­būt ir pa­grei­tins, jei­gu, aiš­ku, ope­ra­ty­viai su­si­rinks ko­mi­si­ja, ir pa­skaid­rins, nes ga­lės da­ly­vau­ti, ypa­tin­gai ge­rai, kad ga­lės da­ly­vau­ti gy­dan­tis gy­dy­to­jas, ne tik ins­ti­tu­ci­ja siū­ly­ti ši­tą spren­di­mą. Džiu­gu, kad pa­ste­bė­jo­te, ir pa­ste­bi­me vi­si, kad si­tu­a­ci­ja pas­ku­ti­niais me­tais ge­rė­ja, ski­ria­ma dau­giau lė­šų, at­si­ra­do di­des­nis ope­ra­ty­vu­mas. Aš tik­rai pri­tar­siu šiam pro­jek­tui. To­liau ko­mi­te­te kal­bė­si­me, ar įma­no­ma jį dar kaip nors pa­to­bu­lin­ti ir kiek tai ga­lė­tų pa­pil­do­mai kai­nuo­ti. Jūs, teik­da­mi Pre­zi­den­to įsta­ty­mo pro­jek­tą, tik­riau­siai šiek tiek prog­no­za­vo­te, ar vis dėl­to ga­li tas ko­mi­si­jos na­rių skai­čiaus pa­di­di­ni­mas, spren­di­mų pri­ėmi­mo pra­skaid­ri­ni­mas, pla­tes­nis vi­suo­me­nės įtrau­ki­mas pa­di­din­ti pa­cien­tų skai­čių, žen­kliai pa­di­din­ti. O tai vis dėl­to kai­nuo­ja. To ar­gu­men­to, kaip jūs ir mi­nė­jo­te, ne­ap­si­mo­ka ar­ba per bran­gu, nors ir skir­da­mi ke­lis kar­tus…

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga.

A. MATULAS (TS-LKDF). …di­des­nę su­mą, vis tiek tu­rė­si­me pai­sy­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų kon­kre­čiai, kiek rei­kės biu­dže­to tie­sio­giai šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams įgy­ven­din­ti, ar vals­ty­bės, ar PSDF’o po­rei­kio, sun­ku nu­ma­ty­ti. Bet aki­vaiz­du, spren­di­mai, la­biau orien­tuo­ti į pa­cien­tus, skaid­res­ni, va­di­na­si, ga­li su­si­da­ry­ti si­tu­a­ci­jų, kai lė­šų kom­pen­suo­ti rei­kės dau­giau. Ta­čiau, mū­sų ver­ti­ni­mu, tik­rai la­bai svar­bu, kad už svei­ka­tos po­li­ti­ką at­sa­kin­gi as­me­nys po tru­pu­tį pra­dė­tų gal­vo­ti ir apie fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio po­ky­čius, nes tik­rai čia yra erd­vės. Ši­tas ko­mi­si­jos iš­plė­ti­mas dėl skaid­ru­mo, dėl spren­di­mų ko­ky­bės, la­biau at­si­žvel­giant į pa­cien­tų ge­ro­vę, tik­rai mums kai ką pa­ro­dys ir, ma­nau, pa­stū­mės nau­jes­nio fi­nan­si­nio mo­de­lio pa­ieš­kų link.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju už tik­rai ge­rą, rei­ka­lin­gą pro­jek­tą. Man gal šiek tiek keis­ta gir­dė­ti val­dan­čiuo­sius, klau­sian­čius apie biu­dže­tą, apie tai, kad rei­kės pi­ni­gų, kai tų pi­ni­gų, mes ži­no­me, PSDF biu­dže­te yra, jie tie­siog ne­nau­do­ja­mi. O aš tu­riu ki­tą klau­si­mą, sa­vo­tiš­kai su­si­ju­sį su pi­ni­gais. Svei­ka­tos mi­nist­ras pa­de­monst­ra­vo vi­siš­ką ne­kom­pe­ten­ci­ją ieš­ko­ti tarp­tau­ti­nių part­ne­rių ben­driems vais­tų pir­ki­mams. Iš es­mės ši­ta ini­cia­ty­va yra žlu­gu­si, nu­mi­ru­si, jos tie­siog ne­bė­ra. Gal­būt Pre­zi­den­tas ga­lė­tų, bū­da­mas tik­rai ak­ty­vus, ben­drau­da­mas su ki­tų ša­lių va­do­vais, to­kią ini­cia­ty­vą iš­kel­ti, gal Lie­tu­va ga­lė­tų, su­pras­da­ma, kad tai yra bran­gūs vais­tai, kad mes esa­me ma­ža vals­ty­bė, iš­kel­ti to­kią idė­ją vals­ty­bių va­do­vų lyg­me­niu. La­bai ačiū.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­kui už klau­si­mą. Tik­rai Pre­zi­den­tas yra pa­si­ruo­šęs dėl žmo­nių ge­ro­vės da­ry­ti vis­ką, ką ga­li­ma. Tik­rai bū­tų la­bai pui­ku, jei­gu mi­nist­ras pa­ro­dy­tų ini­cia­ty­vą ir su­for­mu­luo­tų la­bai aiš­kią po­zi­ci­ją, kur ne­pa­vyks­ta ir kur jam rei­kė­tų pa­dė­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dar ger­bia­mas J. Džiu­ge­lis gal spės pa­klaus­ti? Pra­šom.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, spė­siu. La­bai ačiū. Aš tie­siog no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti ger­bia­mos pa­ta­rė­jos, kaip ko­mi­si­jos su­dė­ties iš­plė­ti­mas pa­dės de­rė­tis su vais­tų ga­min­to­jais? Čia yra es­mi­nis tų vais­tų ne­pri­ei­na­mu­mas. Vais­tai yra ypač bran­gūs, net ne vi­sos vals­ty­bės ga­li kai ku­riuos vais­tus įsi­gy­ti vie­nam ar­ba ki­tam sun­kiam li­go­niui. Ar pa­dės ko­mi­si­jos iš­plė­ti­mas de­ran­tis su ga­min­to­jas? Vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas da­ly­kas. Čia dėl pro­to­ko­lo. No­rė­čiau už­fik­suo­ti, kad as­me­niš­kai nu­si­ša­li­nu nuo šio bal­sa­vi­mo dėl as­me­ni­nių da­ly­kų.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą, ger­bia­mas Jus­tai. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, be jo­kios abe­jo­nės, ko­ky­biš­kes­ni spren­di­mai, pa­grįs­ti spe­cia­lis­tų, aiš­kios ar­gu­men­ta­ci­jos, jau pri­im­ti. Tie, ku­riems rei­kia skir­ti fi­nan­sa­vi­mą, jei­gu mes to­kių spren­di­mų tu­rė­si­me dau­giau, aki­vaiz­du, kad mes ir spren­di­mų pri­ėmė­jai tu­rė­si­me ge­res­nių ar­gu­men­tų kal­bė­tis įvai­riais ly­giais ir de­rė­tis. Tai­gi ne­tie­sio­gi­nė nau­da, ma­nau, tik­rai ga­li bū­ti ir šiuo jū­sų mi­ni­mu klau­si­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar už – ger­bia­mas A. Vin­kus. Pra­šom.

A. VINKUS (LVŽSF). La­bai džiau­giuo­si, kad de­šimt­me­čiais ke­lia­mas klau­si­mas dėl re­tų su­sir­gi­mų. Lau­kia ne tik sun­kūs li­go­niai, bet jų ar­ti­mie­ji ir gi­mi­nės. Džiu­gu, kad šian­dien Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja la­bai da­ly­kiš­kai pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją. Aš taip pat no­rė­čiau pra­tęs­ti ir pa­sa­ky­ti, kad pir­miau­sia no­rė­čiau pa­ryš­kin­ti, kad iš vi­sų la­bai re­tų būk­lių pa­cien­tų 92 % su­da­ro pa­cien­tai iki 65 me­tų am­žiaus. Ši in­for­ma­ci­ja by­lo­ja apie tai, kad į la­bai re­tas būk­les dau­giau­sia pa­ten­ka ar­ba vai­kai, ar­ba dar­bin­go am­žiaus žmo­nės.

An­tra, vys­tan­tis me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­joms ir ge­rė­jant diag­nos­ti­kai, iš­aiš­kin­tų re­tų būk­lių at­ve­jų skai­čius nuo­lat au­ga ir kar­tu ran­da­si di­des­nės ga­li­my­bės pa­dė­ti žmo­nėms. Ir pui­ku, kad tai po tru­pu­tį ge­rė­ja, bet to ne­pa­kan­ka­. Bet per da­bar vei­kian­tį vais­tų kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą vals­ty­bės pa­gal­bą dėl re­tos būk­lės gy­dy­mo gau­na vie­nas žmo­gus iš de­šim­ties. Na, o me­tų me­tais, kaip sa­kiau, kal­ba­me ir, ly­gi­nant su ki­to­mis ša­li­mis, per­ne­lyg di­de­lę da­lį svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų den­gia pa­tys gy­ven­to­jai. Kol vals­ty­bės įmo­ka už vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mą as­me­nį sa­vo dy­džiu at­si­liks nuo mo­ka­mos dir­ban­čių­jų įmo­kos tiek, kiek at­si­lie­ka da­bar, ma­nau, kad nuo­lat bus fi­nan­si­nių iš­tek­lių sty­gius šiai pro­ble­mai spręs­ti. Ne­bent, ti­kiuo­si, ir Pre­zi­den­tas, ir Vy­riau­sy­bė im­sis ryž­tin­gų žings­nių. Ma­no gal­va, ar­gu­men­tų šian­dien pa­ka­ko. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ta­čiau prieš kvies bal­suo­ti ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis. Taip, prašom.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke ir ger­bia­ma Pre­zi­den­to at­sto­ve, iš tik­rų­jų ta­da, kai ne­ša­te to­kį pro­jek­tą, tai aš tik­rai la­bai pra­šy­čiau… Aš nu­ty­lė­jau klau­si­mų ne­teik­da­mas. Dėl to aš dar kar­tą sa­kau: pa­ties pro­jek­to yra ge­ros tam tik­ros vie­to­s, bet dvi da­lys yra la­bai stip­riai kri­ti­kuo­ti­nos. Pre­zi­den­tas vi­siš­kai ne­si­rū­pi­na žmo­nių ge­ro­ve ši­tuo pro­jek­tu, nes pa­gal Eu­ro­pos reg­la­men­tą yra aiš­kiai pro­fa­ni­niai vais­tai ir ka­da ga­li bū­ti, dėl ko pail­gi­na­mas li­cen­ci­jos, ko­dėl pail­gi­na­mas vais­tų lai­kas, kad jie bū­tų at­pi­gin­ti. Ir ten reg­la­men­te yra aiš­kiai vie­nas sa­ki­nys nu­ma­ty­tas: ga­li bū­ti ski­ria­mi ši­tie vais­tai, jei­gu pen­ki iš 10 tūkst. žmo­nių ser­ga. Jū­sų, Pre­zi­den­to pa­siū­ly­mas yra kar­di­na­liai to­li to­li nuo ge­ro­vės Lie­tu­vos ir nuo Pre­zi­den­to sie­kio. Jūs siū­lo­te, kad vie­nas iš 200 tūkst. Tai jūs man pa­sa­ky­ki­te, koks ta­da yra tiks­las ši­to pro­jek­to? Aš tik­rai, ko­le­gos, kvie­čiu jus bal­suo­ti už, o ko­mi­te­te ši­tuos skai­čius rei­kės, ko ge­ro, ko­re­guo­ti ir keis­ti, nes la­bai la­bai to­li iki tos ge­ro­vės Lie­tu­vos – vie­nas iš 200 tūkst., kai reg­la­men­tas sa­ko, kad pen­ki iš 10 tūkst.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dar ne­sa­me pa­sie­kę bal­sa­vi­mo lan­go.

 

12.33 val.

Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų keitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ga­li­me to­liau pa­teik­ti dar bent vie­ną klau­si­mą. Tai 1-13 klau­si­mas – Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3002. Tai, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re.

S. ŠČAJEVIENĖ. Tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Jo tiks­las – pa­keis­ti Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bas, su­ku­riant tei­si­nes prie­lai­das šių sa­vi­val­dy­bių gy­ve­na­mo­sioms vie­to­vėms įtei­sin­ti, nu­sta­tant jų te­ri­to­ri­jų ri­bas. Pro­jek­to ini­cia­to­riai yra Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, ji Vy­riau­sy­bei pa­tei­kė pa­siū­ly­mą, pro­jek­tui pri­ta­rė Tra­kų ra­jo­no ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės.

Ko­kia pro­ble­ma yra spren­džia­ma šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu? Tai iš­ties yra tvar­ko­mos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jos. Ši pro­ble­ma yra ak­tu­a­li jau 13 me­tų, pa­ga­liau Vil­niaus mies­to, Vil­niaus ra­jo­no ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ri­bos, ku­rios bu­vo ne­tiks­lios, pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, tap­tų aiš­kios. Da­bar esan­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ri­ba ker­ta Ne­kil­no­ja­mojo tur­to re­gist­re įre­gist­ruo­tus skly­pus, pa­sta­tus, esan­čius ant Vil­niaus ra­jo­no ir Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių ri­bos, įstri­žai ker­ta ke­lius, van­dens tel­ki­nius ir ki­tus, o tai prieš­ta­rau­ja tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tiems rei­ka­la­vi­mams. Esa­ma si­tu­a­ci­ja su­ke­lia pro­ble­mų pla­nuo­jant te­ri­to­ri­jas, for­muo­jant ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ri­bas, dis­po­nuo­jant ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, su­tei­kiant ad­re­sus, de­kla­ruo­jant gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir vys­tant įvai­rius in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus. Dėl ne­tiks­lių sa­vi­val­dy­bių ri­bų sun­ku­mų pa­ti­ria ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai, pro­jek­tuo­to­jai ir ki­ti as­me­nys.

Pri­ėmus pro­jek­tą nu­ma­to­mas po­vei­kis: bus nu­sta­ty­tos tiks­lios ir aiš­kios tri­jų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bos, bus su­kur­tos prie­lai­dos šioms sa­vi­val­dy­bėms teik­ti do­ku­men­tus dėl jų te­ri­to­ri­jo­se esan­čių gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių te­ri­to­ri­jų ri­bų tvar­ky­mo, taip pat bus su­kur­tos tei­si­nės prie­lai­dos įgy­ven­din­ti nuo 2024 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­sian­čias Že­mės įsta­ty­mo nuo­sta­tas dėl vals­ty­bi­nės že­mės, esan­čios mies­tų, mies­te­lių te­ri­to­ri­jo­se, per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bėms pa­ti­kė­ji­mo tei­se. Šių sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­se yra sep­ty­nios gy­ve­na­mo­sios te­ri­to­ri­jos: Tra­kų ra­jo­ne – Auk­š­ta­dvario, Onuš­kio mies­te­liai, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je – Vil­niaus mies­tas, o Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je – Bez­do­nių, Šums­ko, Mai­šia­ga­los ir Mic­kū­nų mies­te­liai, ku­rių te­ri­to­ri­jų ri­bas bū­ti­na su­tvar­ky­ti sie­kiant sklan­daus mi­nė­to įsta­ty­mo nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo. Gy­ven­to­jai, ku­rių skly­pus ker­ta sa­vi­val­dy­bių ri­bos, ga­lės tin­ka­mai dis­po­nuo­ti sa­vo ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu. Šis spren­di­mas tu­rės įta­kos vyk­dant ke­lių, ki­tų in­ži­ne­ri­nių ob­jek­tų in­fra­struk­tū­ros spren­di­nius, su­kurs prie­lai­das dar­niai vys­ty­ti vi­sų tri­jų sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jas.

Rei­kia pa­žy­mė­ti, jog šiuo me­tu tu­ri­me 12 sa­vi­val­dy­bių, ku­rių gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ri­bos yra ne­su­tvar­ky­tos, pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą lik­tų 9 sa­vi­val­dy­bės. Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė pa­sta­bų, dėl jų dar­bi­ne tvar­ka bus at­si­žvelg­ta. Pra­šom Sei­mo pri­tar­ti šiam siū­ly­mui, jis, na, iš prin­ci­po bu­vo ge­ne­ruo­ja­mas 13 me­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas pir­mas klau­sia.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, jūs vyk­dė­te ap­klau­są to­se te­ri­to­ri­jo­se ir iš 54 de­kla­ruo­tų as­me­nų jūs ga­vo­te at­sa­ky­mą, kad 29 pri­ta­rė, 10 – ne. Tai kaip bus? Vis tiek rei­kės do­ku­men­tus tvar­ky­ti, ka­dast­ro ir re­gist­ro do­ku­men­tus, kas tai kom­pen­suos, ar Vy­riau­sy­bė kaip nors nu­ma­to, ar sa­vi­val­dy­bėms bus ta pa­rei­ga su­teik­ta?

Ir ki­tas klau­si­mas dėl to, ką jūs ir mi­nė­jo­te, kad yra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da dėl pri­va­čių miš­kų ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir­gi sa­vo iš­va­do­je pa­si­sa­kė, bet pro­jek­te nė­ra nu­ma­ty­ta, kad rei­kia lė­šų. Tai kaip ši­tuos klau­si­mus sprę­si­te?

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Pra­dė­siu nuo ant­ro­jo klau­si­mo dėl miš­ko ri­bų kei­ti­mo. Čia yra ant­ras eta­pas, kai bus per­žiū­ri­mos ri­bos mies­tų, mies­te­lių. Ši­ta­me eta­pe yra per­žiū­ri­mos sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bos, tai klau­si­mas, ar kei­sis miš­kai, dar ši­to eta­po ne­apima.

Dėl ap­klau­sų. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­gal Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mą or­ga­ni­zuo­ja pro­ce­dū­ras, sa­vi­val­dy­bės at­lie­ka, tai čia yra Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­me įtvir­tin­ta to­kia pro­ce­dū­ra, kur Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja vis­ką or­ga­ni­zuos. Ki­tas eta­pas – tvar­ky­si­me mies­te­lių, mies­tų ri­bas. Pir­miau­sia su­si­tvar­ko­me sa­vi­val­dy­bių ri­bas, po to ei­na­me jau prie mies­te­lių ri­bų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­ma E. Ru­de­lie­nė. Pra­šau.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Iš tie­sų, kaip mi­nė­jo­te, pro­ce­sas il­gas ir te­kę net prie jo pri­si­dė­ti ir da­ly­vau­ti ja­me. Ma­nau, kad tik­rai iš­si­spręs – tiek sa­vi­val­dy­bės ga­lės da­bar ju­dė­ti su ben­drai­siais ir spe­cia­liai­siais pla­nais, tiek gy­ven­to­jų tur­tas. Čia bu­vo triukš­mas ir gal ne­iš­gir­dau, nes lyg ir mi­nė­jo­te, ko­kia ben­dra Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja, kiek dar sa­vi­val­dy­bių nė­ra pa­tiks­li­nu­sios sa­vo ri­bų ir, na, kaip tas pro­ce­sas pa­gal lai­ką ju­da, ka­da tu­rė­si­me jau su­tvar­ky­tą vi­są Lie­tu­vą? Ačiū.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Tik­rai ne­no­rė­jau įvar­din­ti, ku­rios sa­vi­val­dy­bės dar nė­ra su­si­tvar­kiu­sios, bet šiuo me­tu yra si­tu­a­ci­ja, kad 12 sa­vi­val­dy­bių iš 60 yra nesu­si­tvar­kiu­sios sa­vo ri­bų. Pri­ta­rus įsta­ty­mo pro­jek­tui, lik­tų de­vy­nios: Drus­ki­nin­kai, Elek­trė­nai, Kal­va­ri­jos, Kaz­lų Rū­da, Ku­piš­kio ra­jo­nas, Ma­ri­jam­po­lė, Pa­ne­vė­žio ra­jo­nas, Ro­kiš­kio ra­jo­nas, Skuo­do ra­jo­nas. Tra­kų ra­jo­nas, Vil­niaus mies­tas ir Vil­niaus ra­jo­nas – tai yra tos trys sa­vi­val­dy­bės, ku­rios šiuo me­tu jau yra fi­ni­šo tie­sio­jo­je, ti­ki­mės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

S. ŠČAJEVIENĖ. Dėl lai­ko ga­liu pa­tiks­lin­ti. Ši­tas spren­di­mas gi­mė per 13 me­tų. Ini­cia­ty­va pra­si­dė­jo 2013 me­tais nuo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės, 2019 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį bu­vo Tra­kų ra­jo­no pri­ta­ri­mas ir ga­lų ga­le 2022 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį bu­vo su­ta­ri­mas su Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Tai bu­vo 13 me­tų spren­di­mas. Kar­tais ga­na sun­kiai vyks­ta spren­di­mai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mą už­duos ger­bia­mas E. Sa­bu­tis. Pra­šau.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, at­sa­ky­da­ma į Edi­tos klau­si­mą jau at­sa­kė­te ir į ma­no, nes aš kaip tik ir no­rė­jau pa­klaus­ti, bū­tent ko­kios ka­den­ci­jos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos krei­pė­si ir ko­kios ka­den­ci­jos da­vė su­ti­ki­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas E. Gent­vi­las už­duos pas­ku­ti­nį klau­si­mą. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, tik­rai pa­ti pa­mi­nė­jo­te, kad re­tai kei­čia­mos sa­vi­val­dy­bių ri­bos. Man la­bai svar­bu, ku­ri sa­vi­val­dy­bė pa­di­dė­ja, ko­kiu plo­tu pa­di­dė­ja, kiek gy­ven­to­jų pa­dau­gė­ja, kiek su­ma­žė­ja? Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te aš ran­du tik mo­kes­čių mo­kė­to­jų skai­čių, tai nė­ra tik­ra­sis gy­ven­to­jų skai­čius. Ar ga­li­te pa­sa­ky­ti tris sa­vi­val­dy­bes, ku­ri pa­di­dė­ja ko­kiu plo­tu, ku­ri su­ma­žė­ja ko­kiu plo­tu, kiek gy­ven­to­jų pa­dau­gė­ja, kiek gy­ven­to­jų su­ma­žė­ja?

S. ŠČAJEVIENĖ. Trum­pai ga­liu įvar­din­ti. Plo­to ne­ga­lė­čiau įvar­din­ti, bet skly­pų dy­džiai maž­daug, kad įsi­vaiz­duo­tu­mė­te. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei bū­tų pri­ski­ria­ma 60 skly­pų, Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je yra kal­ba­ma apie 67 skly­pus, o Tra­kų ra­jo­ne apie 2 skly­pus. Čia yra tie skly­pai, per ku­rių ri­bas ei­na sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jos, tam, kad ar­ba į vie­ną pu­sę, ar­ba į ki­tą bū­tų per­tvar­ky­tos ri­bos. Ko­mi­te­te svars­tant tik­rai ši­tą in­for­ma­ci­ją ga­lė­si­me pa­tiks­lin­ti, pa­teik­ti ir bus aiš­kiau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti, tai ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti. At­krei­piu dė­me­sį, ger­bia­mi ko­le­gos, kas dar kaž­kur gurkš­no­ja­te ka­vą, kad ga­li­te jau sės­ti į dar­bo vie­tas ir pra­dė­si­me bal­sa­vi­mą.

Gal­būt nuo šio klau­si­mo ir pra­dė­ki­me, tai yra pro­jek­tas Nr. XIVP-3002. Jį ką tik ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­rė S. Šča­je­vie­nė pa­tei­kė. Tai Tra­kų ra­jo­no, Vil­niaus mies­to ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jų ri­bų kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Da­bar yra bal­sa­vi­mo lan­gas ir ką ap­svars­tė­me, bal­suo­si­me, pas­kui dirb­si­me to­liau pa­gal dar­bo­tvarkę.

Už­si­re­gist­ra­vo 116, bal­sa­vo 115: už – 108, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 7. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 10 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi klau­si­mą iš­spren­dė­me.

 

12.43 val.

Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo Nr. XI-1500 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3014 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me at­gal prie tų klau­si­mų, ku­riuos esa­me jau ap­svars­tę ar­ba jie bu­vo pa­teik­ti. Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIV-3014 – Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Mi­nist­rė pa­tei­kė Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mą, vy­ko dis­ku­si­ja ir ga­li­me ap­si­spręs­ti da­bar bal­suo­da­mi. Sa­va­no­riš­kos veik­los įsta­ty­mas.

Už­si­re­gist­ra­vo 122, bal­sa­vo 121: už – 100, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 21. Tai­gi po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu?

Ger­bia­mas T. V. Ras­ke­vi­čius per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ka­dan­gi įsta­ty­mas su­si­jęs ir su ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­los sri­ti­mi, pra­šy­čiau ŽTK skir­ti pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu.

PIRMININKAS. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas pa­pil­do­mas. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Tai­gi svars­ty­ti siū­lo­ma lap­kri­čio 14 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Vis­ką iš­spren­dė­me.

 

12.44 val.

Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2740GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau 1-8 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-2740. Čia yra Pre­zi­den­to grą­žin­tas įsta­ty­mas. Tai­gi bal­sa­vi­mas bus šiek tiek ki­toks. Aš pa­gar­sin­siu, koks jis bus. Pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je mes bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai: kas bal­suos už, bal­suos, kad grą­žin­tas įsta­ty­mas bū­tų svars­to­mas iš nau­jo, o kas prieš – kad įsta­ty­mas bū­tų lai­ko­mas ne­pri­im­tu. Da­bar yra to­kios al­ter­na­ty­vos. Kas už – svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, kas prieš – lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Ar vi­si jau da­bar iš­gir­do­te? Bal­suo­ja­me. Už – svars­ty­ti grą­žin­tą iš nau­jo, prieš – lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Už – svars­ty­ti iš nau­jo, prieš – iš kar­to lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Čia yra pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 123: la­bai aiš­kiai 122 bal­sa­vo už, kad svars­ty­tu­me grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ir prieš bal­sa­vo 1. Taip pat kaž­ko­kios ova­ci­jos. Nie­kas ne­ina pa­si­tai­sy­ti. Vis­kas ge­rai, ga­li­me dirb­ti to­liau.

Tai­gi ko­mi­te­tą rei­kia taip pat pa­skir­ti. Siū­lo­mas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Siū­lo­ma svars­ty­ti rug­sė­jo 19 die­ną. Vi­sai grei­tai, taip ir rei­kia pa­gal Sta­tu­tą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

 

12.46 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3001. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 114, 119, 120 ir 121 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. (Bal­sai sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 125, bal­sa­vo 124: už – 80, prieš – 3, su­si­lai­kė 41. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ir taip pat kaip pa­pil­do­mas siū­lo­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 5 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Klau­si­mą iš­spren­dė­me.

 

12.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Aud­ro­nės Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3040. Yra li­kęs tik pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me dėl A. Kar­ta­nie­nės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ko­le­gos ne­su­pran­ta, ar vyks­ta pri­ėmi­mas, ar at­lei­di­mas, taip? At­lei­di­mas pri­ėmi­mo sta­di­jo­je vyks­ta.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 123: už – 123, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.48 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biels­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­bi­ną Biel­s­kį iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3041. Taip pat li­kęs tik pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

Siū­lo­te trum­pin­ti, bet li­ko du bal­sa­vi­mai, tai aš tie­siog… Tiks­liau, vie­nas net­gi bal­sa­vi­mas. Ka­dan­gi bu­vo skir­tin­gų žan­rų, čia Pre­zi­den­to grą­žin­tas ir taip to­liau, tai aš ne­lei­dau grei­to­jo bal­sa­vi­mo, nes ne­di­de­lis šian­dien kon­ve­je­ris, la­bai ne­di­de­lis. Kai bus di­de­lis, ta­da.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 122, vi­si 122 bal­sa­vo už. Tai­gi nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gongas)

 

12.49 val.

Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 2 ir 592 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas, pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas per šį lan­gą. Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3006. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 121: už – 120, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Tai­gi pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mas pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­rimu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 17 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Klau­si­mus iš­spren­dė­me ir bal­sa­vo­me už tai, ką bu­vo­me jau nu­dir­bę. Da­bar dar tu­ri­me 10 mi­nu­čių, bal­sa­vi­mo lan­gas pa­si­bai­gė, bet tu­ri­me 10 mi­nu­čių pa­reiš­ki­mams, nie­kas nė­ra už­si­ra­šęs. Tai­gi aš siū­lau to­liau svars­ty­ti klau­si­mus pa­gal dar­bo­tvarkę. Tu­ri­me vi­ce­mi­nist­rę. Aš kvie­čiu, dar vie­ną klau­si­mą tik­rai spė­si­me ap­svars­ty­ti, ger­bia­mą S. Šča­je­vie­nę.

 

12.50 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034, Mo­to­ri­nių trans­por­to priemo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. XIII-2690 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035 (pa­tei­ki­mas)

 

Pro­jek­tas Nr. XIVP-3034, čia blo­kas, ir pro­jek­tas Nr. XIVP-3035 – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034 ir Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035. Pra­šom.

S. ŠČAJEVIENĖ. Tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3034 ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. XIII-2690 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3035.

Šių pro­jek­tų tiks­las yra su­da­ry­ti tei­si­nes prie­lai­das per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Ko­kia yra spren­džia­ma pro­ble­ma? Iš tik­rų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tais yra sie­kia­ma įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas dėl Lie­tu­vos įmo­nių ge­ro­sios val­dy­se­nos ati­tik­ties Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­gani­za­ci­jos nu­sta­ty­tiems stan­dar­tams. Taip pat sie­kia­ma už­tik­rin­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo pla­no nuo­sta­tas, ku­rio­se nu­ma­ty­tas vals­ty­bės įmo­nių per­tvar­ky­mo pla­nas. Taip pat at­si­lie­piant ir į Vals­ty­bės kon­tro­lės 2021 m. ba­lan­džio 6 d. vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­to­je „Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių bei vie­šų­jų įstai­gų val­dy­se­na“ pa­teik­tą re­ko­men­da­ci­ją.

PIRMININKAS. Aš šiek tiek su­stab­dy­siu pra­ne­šė­ją. Pa­si­guo­siu dėl triukš­mo sa­lė­je. Čia vie­nas as­pek­tas. O ki­tas – tai la­bai daug klau­sian­čių­jų. Ar bal­suo­si­me po ši­to? Ne. Bal­suo­si­me po per­trau­kos bal­sa­vi­mo lan­go me­tu, nes da­bar bal­sa­vi­mo lan­gas yra pa­si­bai­gęs. Ap­svars­ty­si­me tik ši­tą klau­si­mą ir bus per­trau­ka. Bal­suo­si­me ta­da, ka­da nu­ma­ty­ta. Pra­šom šiek tiek ty­los, kal­ba pra­ne­šė­ja. Pra­šom.

S. ŠČAJEVIENĖ. Pa­si­steng­siu grei­tai, ne­truk­dy­da­ma lai­ko, tau­py­da­ma jū­sų lai­ką. Iš tik­rų­jų Vals­ty­bės kon­tro­lė yra pa­si­sa­kiu­si, jog rei­kia ma­žin­ti ne­pa­žan­gios tei­si­nės for­mos vals­ty­bės įmo­nių skai­čių, nu­ma­ty­ti prie­mo­nes jas per­tvar­ky­ti į ki­tos tei­si­nės for­mos ju­ri­di­nius as­me­nis. Šiuo me­tu tu­ri­me 38 vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes, iš jų aš­tuo­nios yra vals­ty­bės įmo­nės, vi­sos li­ku­sios yra ak­ci­nės ben­dro­vės.

Pro­jek­tuo­se tei­kia­mų pa­siū­ly­mų es­mė yra ta, jog Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si skir­tin­ga ju­ri­di­ne for­ma vei­kian­čių sub­jek­tų spe­ci­fi­ką, tai­ko­mą tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą ir at­li­ku­si ga­li­mų tei­si­nių for­mų, tiek ak­ci­nės ben­dro­vės, tiek vie­šo­sios įstai­gos, tiek biu­dže­ti­nės įstai­gos, ana­li­zę, pa­tei­kė Vy­riau­sy­bei siū­ly­mą ir Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė Sei­mui teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Tei­kia­muo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se siū­lo­ma pa­keis­ti Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo ir Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ku­riuo­se da­bar­ti­nė VĮ „Re­git­ros“ tei­si­nė for­ma, vals­ty­bės įmo­nė, bū­tų pa­kei­čia­ma į tei­si­nę for­mą – ak­ci­nė ben­dro­vė.

Koks nu­ma­to­mas po­vei­kis, pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą? Vi­sų pir­ma bus su­da­ry­tos prie­lai­dos per­tvar­ky­ti vals­ty­bės įmo­nę „Re­git­ra“ į ak­ci­nę ben­dro­vę. Ak­ci­jos lik­tų vals­ty­bei, tai bū­tų 100 % vals­ty­bės val­do­ma ben­dro­vė, ku­ri po per­tvar­ky­mo ir to­liau vyk­dys tas pa­čias funk­ci­jas kaip ir iki šiol, tai yra tvar­kys mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių ar jų prie­ka­bų sa­vi­nin­kų ap­skai­tą, at­liks mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių ir ar jų prie­ka­bų re­gist­ra­ci­ją, iš­duos liu­di­ji­mus, liu­di­jan­čius apie trans­por­to prie­mo­nes, jų įre­gist­ra­vi­mą bei vals­ty­bi­nio re­gist­ra­ci­jos nu­me­rio žen­k­lus. Vyk­dys vai­ra­vi­mo eg­za­mi­nus, iš­duos ir keis trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų pa­žy­mė­ji­mus, tvar­kys Kelių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų re­gist­rą ir ad­mi­nist­ruos mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­ci­jos mo­kes­čio su­rin­ki­mą. Iš es­mės pa­kei­tus pa­žan­ges­ne val­dy­se­nos for­mą, bus de­po­li­ti­zuo­tas įmo­nės val­dy­mas, įmo­nių val­dy­mo or­ga­nai tu­rės di­des­nį ne­pri­klau­so­mu­mą, o tai ati­tiks siek­ti­ną ge­rą­ją EBPO val­dy­se­nos prak­ti­ką. At­si­ras aiš­kus at­sa­ko­my­bių tarp val­dy­mo ir val­dy­mo or­ga­nų pa­skirs­ty­mas ir ba­lan­sas, aiš­ki pa­val­du­mo ir at­skai­tin­gu­mo struk­tū­ra, aiš­kios spren­di­mų pri­ėmi­mo ri­bos.

Taip pat per­tvar­kius įmo­nę bū­tų su­da­ry­tos prie­lai­dos tu­rė­ti lanks­tes­nę at­ly­gio po­li­ti­ką, at­si­ras­tų ga­li­my­bė tai­ky­ti pa­pras­tes­nes at­ran­kos pro­ce­dū­ras, ope­ra­ty­viau re­a­guo­ti į dar­bo rin­kos po­ky­čius, ati­tin­ka­mai keis­ti dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ska­ti­ni­mo sis­te­mas, di­di­nant įmo­nės kaip darb­da­vio pa­trauk­lu­mą rin­ko­je, taip pat pri­trau­kiant ir iš­lai­kant įmo­nės veik­lai rei­ka­lin­gus spe­cia­lis­tus, va­do­vų kom­pe­ten­ci­jas stip­ri­nant, tu­ri­mais iš­tek­liais vys­tant pa­slau­gų tei­ki­mą skait­me­ni­niais ka­na­lais. Šios prie­mo­nės il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je tu­rės įta­kos ir už­tik­rins ko­ky­biš­ką pa­slau­gų tei­ki­mą ir klien­tų ap­tar­na­vi­mą. Taip bus už­tik­ri­na­mas vals­ty­bės lū­kes­tis, kad klien­tams bū­tų tei­kia­mos ko­ky­biš­kos pa­slau­gos jiems pa­to­giu bū­du.

At­si­žvel­giant į vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ra“ per­tvar­ky­mą į ak­ci­nę ben­dro­vę, įvyk­dy­ti bū­ti­nus at­lik­ti to­li­mes­nius veiks­mus, tu­rės bū­ti at­lik­tas ne­pri­klau­so­mas įmo­nės tur­to ver­ti­ni­mas, Vy­riau­sy­bė ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras tu­rės pri­im­ti spren­di­mus, rei­ka­lin­gus vals­ty­bės įmo­nei „Re­git­ra“ per­tvar­ky­ti į ak­ci­nę ben­dro­vę. Po per­tvar­ky­mo veik­sian­čios ak­ci­nės ben­dro­vės „Re­git­ra“ įsta­tai bus įre­gist­ruo­ti Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re. Siū­lo­mas tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nas yra 2024 m. lie­pos 1 d. At­si­žvel­giant į tai, siū­lo­me pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­toms ir, na, duo­ti ža­lią švie­są per­tvar­kai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis klau­sia.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, aš su­pran­tu, kad la­bai ne­jau­kiai jau­čia­tės tri­bū­no­je pri­sta­ty­da­ma klau­si­mą, ku­ris yra vi­siš­kai, ab­so­liu­čiai nu­lis, tai, ką jūs pa­sa­kė­te. Aš pa­ci­tuo­siu jus. Jums re­ko­men­da­vo tik­tai EBPO. Su tuo ne­su­ti­ko mi­nist­rė, nes mi­nist­rė no­ri (…). Bus de­po­li­ti­zuo­tas ir teiks ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, at­lik­si­te ne­pri­klau­so­mą tur­to ver­ti­ni­mą. Gal ga­li­te man at­sa­ky­ti, kas truk­dė tre­jus me­tus vi­sus tuos 3 punk­tus įgy­ven­din­ti? Ne­jau­gi mi­nis­te­ri­jo­je tiek bu­vo an­al­fa­betų, kad ne­ga­lė­jo įver­tin­ti tur­to ir pa­da­ry­ti jo au­di­tą? Ne­jau­gi bu­vo tre­jus me­tus tiek an­al­fa­betų, ku­rie ne­su­ge­bė­jo su­kur­ti to­kios pro­gra­mos, kad ko­ky­biš­kai bū­tų tei­kia­mos pa­slau­gos? Ir ne­jau­gi ne­ga­lė­jo­te de­po­li­ti­zuo­ti ši­tą įmo­nę, kad ji­nai ga­lė­tų veik­ti, funk­cio­nuo­ti kaip eu­ro­pie­tiš­ka? Nes jūs tuo, ką įvar­di­no­te, pa­ro­dė­te, kad tre­jus me­tus mi­nist­rė ir Vy­riau­sy­bė bu­vo to­kia ne­įga­li, nie­ko ne­su­ge­bė­jo da­ry­ti, kad per pas­ku­ti­nius me­tus rei­kia pa­keis­ti įmo­nės ju­ri­di­nį sta­tu­są.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Bū­tent vals­ty­bės įmo­nės sta­tu­sas ir su­po­nuo­ja to­kias pro­ble­mas, apie ką jūs kal­ba­te. Ak­ci­nė ben­dro­vė įgau­na dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo, at­si­ran­da aiš­kes­nis at­sa­ko­my­bių pa­skirs­ty­mas tarp ko­le­gia­lių or­ga­nų, yra ma­žiau po­li­ti­ka­vi­mo pa­čio­je įmo­nė­je. Tai nie­kas ne­truk­dė, bet at­neš­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra ža­lia švie­sa pra­dė­ti per­tvar­kas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ir iš tik­rų­jų pui­kiai pri­sta­tė­te for­ma­li­ą­ją pu­sę, bet man vis tiek tik­ra­sis tiks­las li­ko ne­aiš­kus. Ar vis tik­tai ne­bus sie­kia­ma pri­va­ti­zuo­ti šios įmo­nės ir bū­tent dėl to tiks­lo yra vi­si tie po­ky­čiai? Kiek ga­lų ga­le kai­nuos tas per­tvar­ky­mas? Ir kaip ma­no­te, kiek už­truks lai­ko iki pri­va­ti­za­ci­jos?

S. ŠČAJEVIENĖ. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad pla­nuo­se nė­ra pri­va­ti­zuo­ti įmo­nės, tai bus įmo­nė, 100 % val­do­ma vals­ty­bės. O kiek už­truks, da­bar ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, bet tam, kad ga­lė­tu­me pra­dė­ti pro­ce­dū­ras, rei­kia at­lik­ti tur­to ver­ti­ni­mus ir tam rei­ka­lin­gas pir­mas žings­nis – pa­keis­ti įsta­ty­mo pro­jek­tus. Tai dar kar­tą pa­kar­to­ju, kad įmo­nės ne­si­ruo­šia­ma pri­va­ti­zuo­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia ger­bia­mas A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vi­ce­mi­nist­re, na, tik­rai daug abe­jo­nių ke­lian­tis spren­di­mas. Tur­būt sie­kis yra ko­mer­cio­na­li­zuo­ti la­biau tas vals­ty­bės funk­ci­jas, ku­rias šian­die­ną at­lie­ka „Re­git­ra“ kaip vals­ty­bi­nė įmo­nė. Tur­būt pa­si­keis ir įkai­niai. Kaip at­si­lieps gy­ven­to­jams, pa­kei­tus šį sta­tu­są ir, kaip jūs sa­ko­te, įdie­gus ge­ro­sios va­dy­bos prak­ti­ką? Ar įkai­niai už mo­no­po­li­nę vals­ty­bės pa­slau­gą bus di­des­ni, kaip jūs prog­no­zuo­ja­te, ar iš­liks to­kie pat? Ar jūs ne­ma­no­te, kad tik­rai ant­ra­sis žings­nis yra pa­si­ruo­ši­mas pri­va­ti­zuo­ti gal­būt ne vi­sas funk­ci­jas, bet tas ko­mer­ciš­kai nau­din­giau­sias, ką šian­die­ną at­lie­ka „Regit­ra“? Pa­nei­ki­te ar­ba at­sa­ky­ki­te į ma­no pa­teik­tą klau­si­mą. La­bai ačiū jums.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū. Tiks­lūs ir ge­ri klau­si­mai. Dėl pa­slau­gų įkai­nių no­riu nu­ra­min­ti, kad mo­no­po­li­nės pa­slau­gos ir šian­dien yra griež­tai reg­la­men­tuo­ja­mos. Yra tri­jų rū­šių kai­nos. Vie­nos kai­nos yra reg­la­men­tuo­ja­mos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, su tam tik­rais ant­kai­niais, kaip tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­ja­mos. Bū­tent to­kios įmo­nės ne­ga­li už­si­dė­ti ir dau­giau mar­žos, ir rei­ka­lau­ti iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ne­gu yra nu­ma­ty­ta.

Ki­ta da­lis yra ko­mer­ci­nių pa­slau­gų, kai pa­ti įmo­nė nu­si­sta­to. Čia kal­ba­ma apie var­di­nius nu­me­rius, tai yra pa­tys mo­kes­čių mo­kė­to­jai ren­ka­si ir mo­ka. Ar pa­di­dės kai­nos, su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti. Šiuo me­tu at­li­kus kai­nų per­žiū­rą bu­vo net­gi to­kių spren­di­mų, kad „Re­git­ro­je“ kai­nos su­ma­žė­jo. Kai­nos su­ma­žė­jo to­je sri­ty­je, kur yra skait­me­ni­za­vi­mas. Tur­būt rei­kia ieš­ko­ti ba­lan­so. Įmo­nė tik­rai ieš­kos ba­lan­so tam, kad iš­lai­ky­tų, ten, kur kai­nas ga­li­ma ma­žin­ti, jos bus ma­ži­na­mos, ten, kur kai­nos di­dė­ja, di­dė­ja dėl iš tik­rų­jų ob­jek­ty­vių prie­žas­čių – dėl in­flia­ci­jos, kai­nų di­dė­ji­mo, me­džia­gų di­dė­ji­mo, čia yra tik­rai re­a­lios, ob­jek­ty­vios prie­žas­tys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­ma L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, pri­si­me­na­me, la­bai daug pro­ble­mų bu­vo su „Re­git­ra“, kol su­tvar­kė pa­čią sis­te­mą. Lyg ir įva­žia­vo­me, įė­jo­me į ge­ras vė­žes, vis­kas nor­ma­liai vyks­ta, elek­tro­ni­nis re­gist­ra­vi­mas. Da­bar jūs aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jau de­kla­ruo­ja­te, kad vos ne vis­kas čia blo­gai, sie­kia­me ge­res­nio. Pa­sa­ky­ki­te man, vals­ty­bi­nė įmo­nė, kas jums truk­dė šian­dien, kad ši­ta įmo­nė… kaip jūs sa­ko­te, bus ge­res­nės, ko­ky­biš­kes­nės pa­slau­gos, kas truk­do da­bar su­si­tvar­ky­ti ir teik­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, kas truk­do įdieg­ti ge­rą val­dy­se­ną vals­ty­bi­nė­je įmo­nė­je? Man jū­sų pa­aiš­ki­ni­mas vi­siš­kai ne­aiš­kus šian­die­nos kon­teks­te. Ačiū.

S. ŠČAJEVIENĖ. La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Tur­būt pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ko yra sie­kia­ma, de­po­li­ti­zuo­ti pa­čią įmo­nę, su­teik­ti dau­giau ga­lių pa­čiai val­dy­bai, įmo­nės ko­le­gia­liam or­ga­nui, pri­si­im­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Tai yra ge­ro­ji prak­ti­ka, ku­rią sie­kia­ma įgy­ven­din­ti. Dėl pa­slau­gų. Pa­slau­gos ir da­bar yra ga­na ne­blo­gai tei­kia­mos mo­kes­čių mo­kė­to­jams, ta­čiau rei­kia su­pras­ti, kad tai yra fi­nan­suo­ja­ma iš įmo­nės lė­šų, vals­ty­bė ne­pri­si­de­da. Sie­kia­ma kiek įma­no­ma la­biau mo­der­ni­zuo­ti pa­čias sis­te­mas, kad pa­tys ino­va­ty­viau­si spren­di­mai bū­tų pa­teik­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jams. Pa­ti­kė­ki­te, dar yra kur tas pa­slau­gas mo­der­ni­zuo­ti, dar tik­rai yra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas S. Skver­ne­lis. Pra­šau.

S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aiš­ku, ma­tyt, vil­tis su­lauk­ti tri­bū­no­je mi­nist­rės mes jau ga­li­me lai­do­ti, vi­są lai­ką kas nors ki­tas at­ei­na. Mi­nist­rei, kaip tei­sės ma­gist­rei, gal bū­tų leng­viau at­sa­ky­ti į klau­si­mą. Jūs gal­būt ir­gi tei­si­nin­kė, jei­gu kaip, pa­tiks­lin­ki­te. Pri­ima­mas įsta­ty­mas, ar­ba siū­lo­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, prieš­ta­rau­ja Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mui. Ne­bent jūs ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti šio įsta­ty­mo straips­nį, ku­ria­me vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tas yra ak­ci­nė ben­dro­vė. Šian­dien „Re­git­ra“ įga­lio­ta vals­ty­bės teik­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­slau­gas kaip vals­ty­bės įmo­nė.

Ar, jūs ma­no­te, tei­siš­kai yra tei­sin­ga ir pro­tin­ga teik­ti šį įsta­ty­mą, ne­pa­kei­tus Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo? Tas pa­sa­ky­mas, kad gal­būt pa­si­vys, ži­no­te, pa­tai­sos, jos yra kaž­kur įre­gist­ruo­tos, na, tei­siš­kai nie­ko ne­reiš­kia.

Ir dėl ge­ros val­dy­se­nos. Man at­ro­do, jūs šian­dien dar vie­ną įsta­ty­mą pri­sta­ty­si­te apie ge­rą val­dy­se­ną. „Re­git­ra“ ne­su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti iki įsta­ty­me nu­ma­ty­tų ter­mi­nų vai­ruo­to­jo kor­te­lės, o pa­gal ge­rą val­dy­se­ną, man at­ro­do, „Re­git­ros“ di­rek­to­rius tur­būt bu­vo įver­tin­tas so­li­džia pi­ni­gi­ne pre­mi­ja už ge­rus dar­bo re­zul­ta­tus.

S. ŠČAJEVIENĖ. At­sa­ky­siu į klau­si­mus, su­si­ju­sius su įsta­ty­mo pro­jek­to tei­ki­mu. No­riu pa­ti­kin­ti, kad Vie­šo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas iš tik­rų­jų jau yra pa­teik­tas Sei­me. Įver­tin­da­mi tai, kad ne­no­ri­me du kar­tus kur­ti tos pa­čios tei­sė­kū­ros, iš tik­rų­jų ti­ki­mės, kad ko­mi­te­tuo­se įsta­ty­mų pro­jek­tai ne­pra­si­lenks. Šiuo me­tu Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas jau yra pa­tei­ki­mo sta­di­jos, in­ten­sy­viai prie jo yra dir­ba­ma pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te. Ti­ki­mės, kad pir­miau­sia vis tiek bus pri­im­tas Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas. Taip, yra to­kia tru­pu­tė­lį ko­li­zi­ja, bet vėl­gi, sie­kiant Sei­mo dar­bo­tvarkę ap­sau­go­ti nuo be­rei­ka­lin­gų dvi­gu­bų tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų, mes tai esa­me ir pa­žy­mė­ję aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, tur­būt rei­kia keis­ti ir tei­sė­kū­ros vi­są kul­tū­rą – ne­teik­ti ke­lių įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie dub­liuo­ja­si.

Dėl an­tro pro­jek­to, tai tur­būt ta­da, kai pri­sta­ty­siu, ko­dėl yra vė­luo­ja­ma. Yra la­bai ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, tai yra ne­su­si­ję su pa­čia įstai­gos veik­la, tai yra su­si­ję su di­rek­ty­vos pri­ėmi­mu, tai yra su­si­ję su vie­šai­siais pir­ki­mais, ku­rie ir lė­mė tą to­kį vė­la­vi­mą, dėl ko tu­ri­me nu­kel­ti vai­ruo­to­jų kor­te­lių įsi­ga­lio­ji­mą. Tai nie­ko ben­dro ne­tu­ri su pa­čia įmo­nės veik­la.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Li­ko vie­na mi­nu­tė, tai la­bai trum­pai. Ger­bia­mas K. Vil­kaus­kas klau­sia. Grei­tas klau­si­mas, grei­tas at­sa­ky­mas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, dar vie­na įmo­nė kren­ta į pri­va­ti­za­vi­mo glė­bį. Tu­ri­me su „Ig­ni­čiu“ jau, iš pat pra­džių per­ėjo į pri­va­taus ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­są ir 30 % ak­ci­jų nu­ė­jo – gau­na pel­nus tos įmo­nės, ku­rios iš­si­pir­ko tas ak­ci­jas. Ko­kias jūs ga­ran­ti­jas duo­da­te, nes ką tik mi­nė­jo­te, kad ne­bus pri­va­ti­zuo­ja­ma? Ko­kias jūs ga­ran­ti­jas duo­da­te, kad ko­le­gia­li val­dy­ba ne­su­si­tars ir­gi pa­leis­ti kiek nors ak­ci­jų po kiek nors pro­cen­tų par­da­vi­mui ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, sa­ky­kim, pa­tvir­tins sėk­min­gai? Ko­kios ga­ran­ti­jos?

S. ŠČAJEVIENĖ. Ga­ran­ti­jos yra to­kios, kad ak­ci­nin­kas yra vals­ty­bė. Vals­ty­bė pa­ti ir spręs, Vy­riau­sy­bė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, tiks­liau, klau­si­mams nu­ma­ty­tas lai­kas bai­gė­si ir po­sė­džiui nu­ma­ty­tas lai­kas bai­gė­si. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai. Ta­da ki­ti jū­sų klau­si­mai bus, de­ja, po per­trau­kos, jau va­ka­ri­nio po­sė­džio me­tu.

Da­bar ga­li­me dar iš­sa­ky­ti mo­ty­vus, bet kad jau pa­bė­go kal­ban­tys už, tai mo­ty­vus ir­gi nu­kel­ki­me ta­da po per­trau­kos. Tai­gi skel­biu ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.