Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 298
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 12 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Posėdį pradėsime nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės 75-ųjų gimimo metinių paminėjimo. Pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms.
Posėdyje dalyvauja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės V. Jasukaitytės giminės ir artimieji. Prašau pagerbti signatarės atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu pasidalinti prisiminimais apie Nepriklausomybės Akto signatarę V. Jasukaitytę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą R. Gudaitį. Prašau.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio kalba
R. GUDAITIS. Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir kolegos, mieli V. Jasukaitytės artimieji. Mes čia tik iš parodos atėjome, žiūrėjome dabar nuotraukas, ikonografinę medžiagą apie mūsų kolegę. Aš su dideliu džiaugsmu sužinojau, kad Tauragės teatre yra pastatytos jos „Golgotos vynuogės“, kad „Golgotos vynuogės“ bus rodomos Bernardinų bažnyčioje spalio mėnesį. Nuoširdžiausia padėka jums, atradusiems laiko šiandien paminėti V. Jasukaitytę, Nepriklausomybės Akto signatarę, mūsų kolegę ir sesę, žymią lietuvių rašytoją, Sąjūdžio ir Atgimimo žmogų.
Sąjūdis atėjo, anot J. Marcinkevičiaus, iš toli, pradedant pirmuoju tautiniu atgimimu, sava nepriklausoma valstybe, tautos kovomis už savo laisvę, bet jis atėjo ir su brandžiomis, originaliomis asmenybėmis, jų veikla ir pozicija, jų kūryba. V. Jasukaitytė, kaip ryški ir talentinga poetė, prozininkė, dramaturgė, jau buvo veržte įsiveržusi į lietuvių literatūrą. Ugningo temperamento kūrėja, debiutinę knygą pavadinusi „Ugnis, kurią reikia pereiti“, negalėjo likti nuošalyje, kai Atgimimo ir Sąjūdžio metu tauta pakilo šventai kovai už savo laisvę. Liudiju, ji buvo su mumis dar Sąjūdžio priešaušryje, Rašytojų sąjungoje ir visur, kur reikėjo rašytojos žodžių, kur jausmingo V. Jasukaitytės balso reikėjo. Buvo tiesi ir drąsi. Kūryba jai vienai būdingu visuomeniniu veikimu…
Susivienijusių bendram tikslui – nepriklausomybei – tuo metu nestigo. Tačiau nepamirškime tuometinio literatūros vaidmens, rašytojų autoriteto. Rašytojų, susiejusių savo likimą su Sąjūdžiu ir Atgimimu, būryje Vidmantė išsiskyrė laikysena, tarsi primindama mums ir Lietuvai didžiąsias moteris – G. Petkevičaitę-Bitę ir Žemaitę. Tikrai neatsitiktinai Vidmantė parašė puikią pjesę apie pastarąją rašytoją. Tikrai neatsitiktinai milžiniško pasisekimo sulaukė šis I. Bučienės režisuotas spektaklis, ir tai tuo metu, kada dėmesys teatrui buvo gerokai priblėsęs.
Visi prisimename Sąjūdžio sroves ir įtekmes. Toks buvo Vidmantės vedamas Lietuvos kareivių motinų sąjūdis, kovojęs už mūsų jaunuolius sovietinėje armijoje, už saugų jų sugrįžimą namo į Tėvynę. Šį reikalavimą Vidmantė Moterų sąjungos vardu karštai išklojo į akis M. Gorbačiovui. Tokia buvo Vidmantė kultūrinėse „Sietyno“ kultūros fondo iniciatyvose. Susitikimas su B. Brazdžioniu. Jo jaudinančios odisėjos po pasiilgtąją Lietuvą. Juk visur vykusi Vidmantė, jai organizuojant, įkvėptus vidmantiškus santykius su poezija ir skaitytoju nuspalvinant.
Vidmantės veikla negalėjo likti nepastebėta rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą Vilkaviškio apygardoje. Kovo 11-ąją V. Jasukaitytė ryžtingai balsavo už nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Ir tai yra istorinis faktas. Rašytojas, menininkas ir parlamentas, meninės psichologijos nenuspėjamumas ir racionalumas kaip būtina parlamentinio darbo metodologinė sąlyga. Nenustygstanti, nerimstanti V. Jasukaitytė Aukščiausiojoje Taryboje demonstratyviai šalinosi frakcijų ir partijų, liko tikrai nepriklausoma, tikrai principinga ir kovinga, įtaigi ir neteisybę demaskuojanti, balsavo taip, kaip liepė širdis, daugeliu atveju dėl nepriklausomos valstybės konstitucingumo ir įstatymų teisinės esmės. Gal ne tiek daug parlamentinių pasiūlymų, karštai pradėtų, bet nespėtų užbaigti darbų, užtat kaip drąsiai eidavo į tribūną Vidmantė, kai reikėjo kolegų susitelkimo ir vienybės. Tokia būdavo ji šiuose rūmuose rūsčiausiomis, dramatiškiausiomis akimirkomis, tokia ji išlieka mūsų atmintyje – Tautos pašauktoji, Nepriklausomybei ir tiktai Tautai atskaitinga, išdidi ir verta tokia būti.
Vidmantė tarp tų kūrėjų, kurie susidegina, sudega per anksti. „Ugnis, kurią reikia pereiti“ – toks pirmos knygos pavadinimas ir jos fatališkai poezijai, ir prozai, ir gyvenimui. Rašė daug, leido knygą po knygos, buvo populiari, godžiai skaitoma, tačiau už literatūros, meninių idėjų ir emocijų lauko. Per tiesi, niekados nesilankstanti, nediplomatiška, greitai užsiplieksdavo, reaguodavo spontaniškai. Kartais toms reakcijoms reikėjo ir ramesnio apgalvojimo, apibendrinimų, tačiau tokie dalykai ne Vidmantei, mylimai ir laukiamai, tačiau, deja, ir priešiškumo susilaukiančiai. Kam čia patiks protestuojančioji prieš formalią, ramią, reglamentinę aplinką ne vien kūrybinėje, ne vien savo kūrybinėje sąjungoje, kažkodėl besigriebianti nederančių veiklų, priešingų rašytojos prigimčiai ir pašaukimui? Dabar galvoju, galėdavome būti ir taktiškesni, kai tai jai primindavome. Kodėl, kokia teise primindavome, kam?
Didžioji dvasinė atrama – mylimas vyras V. Dineika, šeima, dukra, sūnūs – brangiausias gyvenimo ir kūrybos leitmotyvas. Dar nuo „Stebuklingos patvorių žolės“ iki kūrinių, parašytų Subačiaus gatvėje, viršum buvusio geto. Eilėraščių ciklai, rinkiniai, romanai – tarsi viena vienintelė V. Jasukaitytės poetinio įkvėpimo knyga. Tačiau be jos dar signatarės atsakomybė už savosios valstybės likimą, aistringas savosios tiesos sakymas ir ieškojimas, ir klaidos, kurių nelemta išvengti.
Iš pasalų klastingai puolė liga. Pati gydanti kitus, turinti hipnotizuojančių galių, ne vienam iš mūsų, bėdai ištikus, tą Vidmantės gydymą teko patirti, o su nepagydomai susirgusiomis kolegėmis B. Nedzinskiene, R. Hofertiene ji liko iki paskutinio jų atodūsio. Vidmantė grūmėsi su liga ir vis grįždavo į gyvenimą ir kūrybą. Aš pasveikau, sakė ji tą paskutinį kartą sugrįžusi. Knygoms, jų bus neaprėpiamai daug, vaikams, gyvenimui sugrįžusi. Tu nemirsi, Vidmante, galvojau tada. Žavi, vitališka, gyvenimą ir žmones mylinti, lemtį, skaitytojus ir save užburianti – nemirsi! Ne vienas taip galvojome. O Vidmantė ilgai įtaigiai pasakojo, kodėl dabar bus sveika, laisva nuo visų rūpesčių, tik kūrybai pasišventusi ir nepriklausoma nuo pinigų leidybai, parašys dar daugybę knygų. Ji rašys, o Lietuva skaitys ir lauks. Tada ji vėl. Todėl neužgeso dangaus skliaute V. Jasukaitytės žvaigždė, Nepriklausomybės Akto signatarės, poetės, prozininkės, dideliu talentu apdovanotos kūrėjos žvaigždė, todėl „Po mūsų nebebus mūsų“ tėra tik puikaus romano pavadinimas.
Mes lenkiamės V. Jasukaitytės žygiui į amžininkų ir vis kitų kartų širdis. Dievas miršta vienišas – taip pat tik metafora. Įskėlusioji dieviškąją kūrybos kibirkštį mums ir kartų kartoms po mūsų nemiršta. Tai ne mūsų jai dedikuota metafora, o Vidmantės sielos testamentas mums. Ačiū už jūsų dėmesį V. Jasukaitytei. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju signatarui R. Gudaičiui už jautrią kalbą.
Į tribūną norėčiau pakviesti Seimo narį R. Šarknicką.
Seimo nario Roberto Šarknicko kalba
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF*). Gerbiami artimieji, gerbiamas signataras R. Gudaitis jautriai papasakojo apie kolegę istoriją, apie jos kūrybą, turbūt nekartosiu. Noriu padėkoti Signatarų rūmams ir žmonėms, kurie pasiūlė man pristatyti šią iškilią asmenybę. Iš tikrųjų esu sujaudintas.
Gerbiama signatarė V. Jasukaitytė yra išleidusi keturis poezijos rinkinius, dvi apysakų knygas, parašiusi pjesių, scenarijų kino filmui „Žolės šaknys“, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvė, 1990–1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje.
Apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą politikė, rašytoja sakė: „Ėjau tuo keliu visą gyvenimą vedama širdies ir intuicijos.“
Rašytojų sąjungos narė itin ryškiai įsiminė Atgimimo metais lietuvių rašytojų susitikimą su tuometiniu Sovietų Sąjungos Prezidentu M. Gorbačiovu. Tuomet Vilniuje į M. Gorbačiovo pasakymą, kad derėtų atsargiai žvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, rašytoja drąsiai atsakė: „Gulsime ant bėgių, bet Nepriklausomybės vis tiek reikės.“
Vėliau, pasukusi į politiką, ne visuomet sutikdavo su parankia politika, kas sukėlė būrelį jos kritikų. Dėl to rašytoja smarkiai išgyveno, nors turėjo didelį visuomenininkų palaikymą.
Ne paslaptis, signatarė buvo apdovanota įžvalgos dovana. Ji pirmiau nei kiti numanė, numatė ne vieną Lietuvos įvykį, vieno ar kito politiko iškėlimą ar krytį ir ypač skaudžiai išgyveno politikų nutolimą nuo Tautos vertybių, kad nesilaikoma Konstitucijos, dėl kurios pati yra balsavusi. „Mūsų politika grindžiama ekonomika, bet dažniausiai tai yra dūmų uždanga. Dažniausiai viskas baigiasi kitaip. Ši politika moralės neturi“, – iš šių jos žodžių galima suprasti, kad signatarė buvo drąsi moteris, nebijanti pasakyti tiesos, buvo narsi kovotoja dėl Lietuvos vertybių ir tradicijų puoselėjimo bei jos tęstinumo išsaugojimo. Sakydavo: „Netiesa, kad politikai nereikia laikytis moralės principų. Aiškiausias įrodymas – nacizmas ir komunistinis laikotarpis. Visos šalys turi savo pamatines vertybes, kurių niekada neatsisako, kurias dažnai gina ginklu, vienos iš jų – kalba, kultūra, etninės žemės, tradicijos. Su teritorijomis būna visko, bet kai išnyksta kalba ir kultūra, tautos nebėra, valstybės institucija pereina svetimiems. Nekalbėsiu apie kalbinius dalykus, jau tiek prirašė filologijos specialistai, profesoriai, tačiau daliai politikų nė motais, tarsi nemokėtų ne tik skaityti, bet ir nesuprastų, kas yra kalbotyros mokslas, pagal kurį sprendžiama apskritai apie mūsų kalbos kultūros raidą. Paslėptas sumanymas – kištis prie vietovardžių“, – tada kalbėjo signatarė.
Neabejoju, kad jeigu signatarė būtų tarp mūsų, greičiausiai dirbtų Kultūros komitete ir atsakingai dirbtų Lietuvos kultūros lauke, puoselėtų tradicijas, rūpintųsi jų išsaugojimu įstatyminiu lygmeniu, drąsiai pasisakytų, kas dabar ne taip vyksta Lietuvoje, nebijotų paprieštarauti Seimo priimamiems sprendimams, net jei jos nuomonė neatitiktų daugumos Seimo narių pozicijos. Ji drąsiai pasisakytų už lietuvybės, lietuviškų simbolių, lietuviškų tradicijų ir vertybių, lietuviškos kultūros ir lietuvių kalbos išsaugojimą bei puoselėjimą. Signatarė jau tada nujautė, kas laukia Lietuvos ateityje. Atrodo, kad viskas ir pildosi.
Gerbiami kolegos, tegu šis priminimas apie signatarę V. Jasukaitytę lieka mums kaip ženklas, kad lietuvių kalba, kultūra yra mūsų tautos ginklai. Prisiminkime, kaip susikibę rankomis su lietuviška poezija ir dainomis iškovojome laisvę:
Laukai gražiai sugulę,
miškai žaliai sužėlę,
baltoji mano gulbe,
juodų arimų gėle!
Kiek rovė – neišrovė.
Kiek skynė – nenuskynė.
Todėl, kad tu – šventovė.
Todėl, kad tu – tėvynė.
Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta –
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.
Atrodo, kad lig šiolei
per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai,
po ta skara užmiegam.
Užmik ir tu, motule,
juodų arimų gėle!
Vaikai gražiai sugulę.
Rugiai žaliai sužėlę.
Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo nariui R. Šarknickui ir kviečiu į tribūną Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, V. Jasukaitytės artimieji ir bendražygiai. Vidmantė išėjo palikusi šį pasaulį būdama 70. Jau prabėgo penkeri metai, kai jos nėra tarp mūsų. Norėčiau trumpai pasakyti štai ką: Vidmantė buvo žmogus, puikiai valdęs žodį. Kaip vienas signataras yra pasakęs – rašantis žmogus. Vidmantė, kas yra labai reta, kai tik prasižiodavo, iš jos burnos pasipildavo ne atskiri žodžiai, bet labai prasmingi sakiniai, kurių redaguoti po to nereikėdavo, – tai yra labai reta. Jinai puikiai mokėjo pasakyti tai, ką jautė, ir išreikšti tai. Vidmantė iš tikrųjų buvo jausmo žmogus su be galo tvirta savo nuostata ir labai principingai to laikėsi. Lietuvybė, lietuvių kalba – pamatas mūsų tautos – jai buvo be galo brangu ir šventa. Ji tikrai gynė nuomonę ir jinai visada buvo ten, kur aštriausi. Kai reikėjo Kremliui parodyti Lietuvos moterų poziciją, ir ne tik Lietuvos moterų poziciją, bet visos Sovietų Sąjungos moterų poziciją apie padėtį sovietinėje armijoje, Vidmantė buvo priešakyje. Į tą garsiąją jos frazę „Gulsiuos po bėgiais, bet ten turi pasikeisti“, nors ir kaip keista, Kremlius sureagavo.
Vidmantė ne tik toleravo ir sakė kitiems, ką ji mano, bet ji giliai tuo tikėjo ir įgyvendino savo šeimoje. Ji užaugino du puikius sūnus Algirdą ir Kęstutį ir dukrą, įsiklausykite, Vaižgantę Kunigundą. Aš linkiu, kad ir Seimo nariai savo vaikus vadintų tokiais vardais ir prisimintų, kad jie tokie egzistuoja, ne Lėjom, Lijom ar dar kažkuo – čia yra mūsų šaknys. Vidmantė buvo žmogus, mylinti, gerbianti, sauganti ir puoselėjanti mūsų tautos šaknis.
Miela Kunigunda, šiandien esi su mumis, nes broliai negalėjo atvykti. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas jums dovanoja garso paveikslą su ištartais žodžiais „Kovo 11-oji“ V. Augūnaitės, kuri gimė 1990 m. kovo 11 d. Pati esi perėmusi mamos genus, pasukai taip pat kultūros lauko pėdomis – esi dailininkė ir lygiai tiek pat skleidi mamos šilumą ir mamos idėjas. Sėkmės pačiai ir pačios auginamoms atžaloms. Ačiū. (Plojimai)
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės dukters Vaižgantės Kunigundos Dineikaitės kalba
V. K. DINEIKAITĖ. Labai ačiū. Aš nesu paruošusi jokios kalbos, bet klausydamasi iškilių ir vyrų, ir moterų šiandien ir parodos atidaryme, fotoparodos, galvojau, kad norėčiau… Aš esu dukra. Visi čia esantys žmonės, kurie kalbėjo, kalbėjo apie Vidmantę kaip apie rašytoją ir Nepriklausomybės Akto signatarę. Bet ji buvo ir mama. Galiu pasakyti, kad aš, kaip vaikas, kaip duktė, nekenčiau šito Seimo, Aukščiausiosios Tarybos, nes jinai čia leisdavo dienas nuo ryto iki vakaro, naktimis pareidavo. Vienintelis geras dalykas, ką pamenu, tai buvo saldainiai su pienu „Kurkuma“, jų atnešdavo. Tai būdavo… Ačiū Seimui, kad čia buvo galima nusipirkti saldainių „Kurkuma“. Kodėl? Todėl, kad po kiekvienos ryškesnės kalbos, ypač po pasisakymo M. Gorbačiovui, prie mūsų namų buvo paliktas karstas, dažnai degdavo kapinių žvakutės, buvo grasinančių skambučių. Man buvo šešeri metai, vienuolika metų. Aš bijojau. Mokyklose mes patirdavome terorą. Tokie laikai buvo.
Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip mano mama išbalansavo, būdama kūrėja iš prigimties, profesionali rašytoja, motina, kaip jinai mus užaugino. Aš dėkoju Dievui, kad mane nuleido į tą šeimą – labai vargingai gyvenančią, dramatišką, aistringą, išmintingą, fantastišką. Bet moteriai trys vaikai, Seimas, skalbimo mašinų nėra, indaplovių nėra. Važiuojame į sodybą, visus skalbinius vežamės, šulinio vanduo šaltas, plauname, grįžtame. Čia idėjos, Lietuva dega širdy, kūrybinės idėjos irgi visur virpa. Kaip? Kaip išbalansuoti, kaip išbūti?
Kadangi aš pati esu kūrėja, suprantu, kodėl mano mama, išėjusi iš Seimo, dešimt metų nerašė, padarė pertrauką. Šitas darbas buvo uzurpavęs jos visą gyvenimą, bet jinai tai darė su meile ir iki pat pabaigos, iki pat mirties. Lietuva, Lietuva, Lietuva – jinai visą laiką būdavo ir galvoje, ir širdyje, čia. Ir aš vėl jau kaip ir suaugusi moteris, bet vis dar jos vaikas sakydavau: „Mama, ai, eik rašyti geriau, eik, parašyk eilėraštį.“ Sako, aš jau parašiau. Sakau, dar parašyk. Sakau, tie žmonės eina pas tave, kažko reikalauja, gal gali parašyti kalbą, gal gali pasisakyti, gal gali ten kažkur kažką išspausdinti. Ir ji eidavo. Na, ji tokia buvo, jos buvo daug, aistringa, kupina meilės žmonėms, gyvenimui, vaikams. Todėl ji gynė ir tuos vaikus, kurie keliaudavo tarnauti Sovietų Sąjungai, nes ji buvo motina.
Tai labai jums ačiū. Tikiuosi, kad jūs savo širdyje jai irgi meilės pliūpsnį nusiųsite, ir būčiau jums labai dėkinga, jeigu perskaitytumėte nors vieną eilėraštį arba romaną. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju jums už jautrią kalbą. Dėkoju signatarės V. Jasukaitytės artimiesiems. Dėkoju B. Valionytei, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, kurie šiandien dalyvavo minėjime, ir visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, ir skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame į šios dienos posėdį. Norėčiau pakviesti visus pamažu užimti savo vietas ir skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.28 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. rugsėjo 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pastabų dėl darbotvarkės? Nematau. Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, patvirtinta.
10.28 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928(2). Tai yra priėmimas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai sudaro. Pasiūlymo nėra gauta nė dėl vieno iš jų. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Motyvai. Dėl motyvų užsirašė kalbėti daug Seimo narių. Pirmasis už kalba A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Praėjusiais metais iš tiesų energetinių kainų šuolis buvo milžiniškas ir Seimas, reaguodamas į tai, praplėtė paramos gavėjų sąrašą, praplėtė skaičių tų žmonių, kurie gali gauti kompensacijas už šildymą. Manau, kad šiais metais, kuomet energetinės kainos ženkliai sumažėjo, mes tikrai einame teisinga linkme. Pradėsime vėl vertinti asmenų turimą turtą. Gal žmogus turi vieną būstą, o gal jis turi net penkis ir šiuo metu gali gauti kompensaciją. Tai nėra sąžininga tų žmonių, kurie moka mokesčius, atžvilgiu, nes jų sąskaita būtų mokamos tos kompensacijos. Tačiau, manau, nereikėtų sustoti. Ir mes esame išplėtę gavėjų ratą, padidinę labai viršutinę sumą, nuo kurios galima gauti kompensaciją. Manau, kad šiam šildymo sezonui pakaktų ir turto vertinimo, tačiau, kaip ir minėjau, kviečiu nesustoti ties tuo ir visgi tų asmenų, kurie gali gauti kompensaciją už šildymą, ratą pradėti mažinti, nes reikia, kad už šildymą gautų kompensacijas tik tie asmenys, kurie iš tiesų negali susimokėti, kurie neturi pajamų tiek, kad galėtų padengti šildymo sąskaitas. Aš manau, kad, na, parama turėtų būti labai tikslinga tik tiems asmenims, kuriems iš tiesų to reikia. Tad palaikau šį įstatymo projektą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Na, pirmiausia, kolegos, paskaitykime įstatymo projekto pavadinimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas. Taigi pats įstatymo pavadinimas sako, kad jis yra skiriamas žmonėms, kuriems neužtenka pajamų. Juo labiau mes kalbame apie artėjantį šildymo sezoną. Žmonės pakankamai ramiai ruošėsi šiam žiemos sezonui ir štai sesijos pradžia – matome, kad yra keičiami dar jam neprasidėjus terminai, neaišku, kokios bus šildymo kainos. Ir dabar žmogaus, kuris galbūt ir gyvena Vilniaus bute, bet jis yra pensininkas arba turi turto, kuris negeneruoja jokių pajamų, kaip koks ten, sakykime, didesnis namų valdos žemės sklypas ir taip toliau, tas turtas vėl bus skaičiuojamas. Būtent yra tas lūkestis, kad bus sudėtinga išgyventi visą tą žiemos sezoną, nes net ir su kompensacija už šildymą iš tiesų tai sudaro gyventojams, na, pakankamai reikšmingą dalį tų išlaidų, ypač kalbant apie nepasiturinčius gyventojus. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto vieną kartą pasakę, kad tikrai, kol dar vis tiek infliacijos rodikliai yra pakankamai dideli ir energetikos išteklių kainos rinkoje nekrenta taip ženkliai, vis dėlto tuos terminus reikėtų išsaugoti iki šio šildymo sezono pabaigos. Aš tikrai nepritariu tam įstatymo projektui ir niekaip tas turtas, kurį žmogus turi… jis nebūtinai generuoja lėšas. Todėl prašyčiau kolegų pagalvoti ir palikti šitą šildymo sezoną tokį, koks buvo, ir tą tvarką, kokia galiojo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tai keletas pastabų. Pirmiausia šita iniciatyva kilo iš savivaldybių ir komitete ne vieną kartą Savivaldybių asociacija… Kaip praktikai, skirstydami kompensacijas, atkreipė dėmesį, kad apsukresni gyventojai, turėdami ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir tikrai prabangius objektus, visgi taip pat prašo šildymo būsto kompensacijų net ir dėl butų ar namų, kuriuose jie patys faktiškai negyvena.
Antras dalykas yra labai svarbus, jog savivaldybės galės individualiai ir toliau vertinti žmogaus pajamas ir įvertinti, ar žmogus gali, ar negali susimokėti už komunalinius ir kitus patarnavimus. Todėl šitas pataisymas suteiks daugiau socialinės teisybės ir pagelbės būtent tiems žmonėms, kurie būdami sudėtingoje socialinėje padėtyje, nesuspėjo, pavyzdžiui, užpildyti paraiškų arba ne taip greitai susigaudė, kad jas reikia užpildyti. Šitas įstatymo projektas suteiks daugiau socialinio teisingumo. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, dėl kovido ir karo sukelto kainų šoko mes supratome, kad kompensacijų gavėjais galime tapti iš esmės mes visi, mūsų tėvai, mūsų pažįstami, tai sistema ne pašalpiniams, o bet kam, kas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ji operatyviai, lanksčiai ateina į pagalbą. Taip šiandien regione, pavyzdžiui, Anykščiuose, apie 17 % gauna tokios pagalbos, Vilniuje tas skaičius yra gerokai žemesnis kaip 10 %, bet tai yra ta sistema, kuri padeda išgyventi esant sunkumams. Ir taip piešiamas paveikslas, kad yra pavieniai atvejai, kai žmogus prašo paramos ir turi butus Vilniuje gal tris ar keturis. Tai tokiu atveju (man teko bendrauti ir su socialiniais darbuotojais) yra pakankamai aiškiai jam pasakoma, kad jūs turite nelegalias pajamas arba galite turėti pajamų iš nuomos, ir ta parama nėra skiriama.
Lietuvos specifika yra ta, kad mūsų žmonės dažniausiai yra butų savininkai ir būtent tai tampa labai rimta kliūtimi didžiajai daliai – 90 % žmonių iš viso dalyvauti šitoje pagalbos sistemoje, nes sodo namelis, žemės sklypas, butas kažkur, iš kurio nėra pajamų, gali tapti rimta kliūtimi ir tiesiog žmogus nepatenka į sistemą. Ir praeita Vyriausybė, ir ši Vyriausybė darė žingsnius tą socialinės pagalbos prieinamumą plėsti ir sistemoje galėtų sudalyvauti žmogus, kai jam to prireikia. Deja, čia dabar daromas žingsnis atgal. Aš suprantu tą savivaldybių norą. Tikrai man teko pačiam girdėti socialinių darbuotojų, dirbančių šioje srityje, beje, jie irgi dažnu atveju pretenduoja į paramą ir gauna tą paramą… Vis dėlto pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti didinti atlyginimus žmonių, kurie dirba sistemoje…
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …o, deja, iš šito sutaupymo to padaryti faktiškai negalėsime dėl tam tikros biudžetinės specifikos, kaip tie pinigai iš valstybės patenka į savivaldą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Iš tiesų vertinti turtą yra teisinga, tik svarbu, kad tai būtų atlikta teisingai. Gaila, kad pavasario sesijoje, kada buvo pateiktas opozicijos projektas, kuriame buvo numatyti ir kitokie turto vertinimo dydžiai, buvo atmestas. Savivaldybės, taip, seniai sakė, kad kai kuriose paramos gavėjų padidėjo kartais, ir jau labai seniai prašė šį įstatymą keisti. Taigi, žinoma, projektui reikia pritarti, bet reikia ir kito žingsnio įstatyme, teisėkūroje, kad būtų nustatytas būtent toks teisingas, ne tik teisėtas, bet ir teisingas turto vertinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, iš tiesų pritariu, kad turtas turi būti vertinamas, bet turi būti vertinamas protingai. Šiuo atveju tik turtas bus vertinamas, o kiti du svarbūs žingsniai nepadaryti. Ir tada šis įstatymas nepasieks savo tikslų, tai yra kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės. Ir bus pasiekti priešingai tikslai, jeigu nebus padaryti du dalykai šalia, o jų neplanuojama daryti. Pirma, kad būtų sumažintos pajamų ribos, nuo kurių žmonės gali gauti kompensacijas, nes ir toliau 70 % visuomenės naudosis kompensacijomis, net jeigu mes turtą vertinsime. Tik tiek, kad mūsų savivaldybių darbuotojai bus apkrauti administravimu visiems. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu mes savivaldybėms nekompensuosime iš valstybės biudžeto tų išlygų, apie kurias kalbame, kad savivaldybės gali išlygas daryti, jeigu jų mes nekompensuosime, tai visi tie sodo nameliai ir visi kiti dalykai… Žmonės negaus kompensacijų dėl to, kad savivaldybės neturi pinigų. Jos ir dabar neturi pinigų, ir ateityje neturės. Dėl to pritarti šitam projektui, kuris yra nesisteminis, tiesiog yra klaidinga, nes apkrausime administravimu. Našta visiems bus įrodyti, kad jie neturi turto. Turintys didesnes pajamas gaus kompensacijas, o tie, kas neturi, mažas, ir savivaldybės nepaisys išlygų. Turėsime didžiulį administravimo košmarą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Keista girdėti: pinigų trūksta, bet mokėkime išmokas ir tiems, kam nepriklauso. Iš buvusio ministro tikrai nesitikėjau tokio… Pats taupė, o dabar kalba tokius dalykus. Kalbame apie įstatymą nepasiturintiems asmenims. Aš suprantu, buvo krizė, reikėjo greitų sprendimų, nors irgi labai skeptiškai į tai žiūriu. Žmogus toks socialinis padaras, kad kiek galima, tiek paimsiu. Mes dar nesame tokie, kad jeigu man nepriklauso, tiksliau, man nereikia, aš neimsiu, bet jeigu man priklauso, aš einu ir imu.
Noriu priminti, kad ši tvarka gyvavo daugiau kaip 20 metų. Socialiniai skyriai susitvarkydavo, viskas buvo gerai. Taip, rašydavo, trūkdavo, visiškai sutinku, pinigų trūksta. Pagal socialinės apsaugos finansavimą mes Europos Sąjungoje turbūt vieni prasčiausių. Palaukite, ar mes tuomet turime tuos pinigėlius tikrai panaudoti ten, kur reikia, ar barstome iš malūnsparnio? Buvo laikas, barstėme iš malūnsparnio, matėme, ką rašė Europos ekspertai.
Šiuo atveju aš kalbu apie tai, kad parama turi būti tikslinga, tiems, kam reikia. Mes nesame Šveicarija, kur socialinei apsaugai skiriama 15 % nuo bendrojo vidaus produkto. Kai mes tiek turėsime, tada galėsime kalbėti apie visus. Mes po to dar svarstysime didelį Piniginės socialinės paramos įstatymą, čia savivaldai užkrauname papildomas funkcijas, va ten pinigų nėra ir trūksta. Aš norėčiau išgirsti, ką kalbės mano kolegos, dabar prieštaraujantys šiam įstatymui. Kolegos, na, būkime biedni, bet teisingi.
PIRMININKĖ. Laikas! Motyvai prieš – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, vieni ant kitų tiktai šnekame ir drabstomės. Manau, siekdami išspręsti klausimą, kad šiandien pritrūkome pinigų atiduoti savivaldybėms, jos dar dabar nėra išmokėjusios už praėjusį šildymą, tai mes taip sprendžiame problemą? Vienas klausimas.
Antras klausimas. Labai teisingai G. Kindurys pasakė. Sistemą reikia keisti ir iš esmės peržiūrėti šitą įstatymą, tada ir galėtume spręsti. O būtume palikę, iki balandžio 1 dienos dar šį šildymo sezoną iš tikrųjų galėjome teikti šią paramą.
Kitas momentas. Mes nueiname lengviausiu keliu ir sakome, savivaldybės galės įvertinti, ar turtas turi pajamų. Ir dabar gali tą parašyti. Jeigu turi penkis butus, žinau, pavyzdžiui, kaip pas mus Mažeikiuose nuomoja butus, taip, tada ir paprašau pateikti pajamas, jūs turite penkis butus, būkite malonūs ir pagrįskite, kam jie naudojami. Aš manau, kad iš tikrųjų čia nėra problemos sprendimas, o kaip išspręsti, kad nereikėtų skirti savivaldybėms papildomų lėšų. Aš tikrai nepritariu, nes iš esmės keiskime patį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. L. Kukuraitis norėjo replikuoti. (Balsai salėje) Jis bus 11 valandą. Prašom. L. Kukuraitis – replika.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Jeigu Pirmininkė leidžia. Atsakysiu gerbiamam A. Sysui, jis tikrai yra… (Balsas salėje) Minėjote ministrą. Dabar aš jau paminėjau jus. Jis tikrai yra socialinės srities korifėjus. Tik noriu pasakyti, kad nepasiturintieji kol kas mūsų valstybėje yra vertinami pagal pajamas, o pajamų mes čia nekeičiame, pajamos lieka, jei 3 VDU, 4 VDU, galėsi gauti kompensaciją, o jei minimumas, negausi, nes savivaldybė sakys: pakeitėte įstatymą rugsėjo 12 dieną ir mes neduosime, nes nėra pinigų tiems, kurie gauna MMA ir turi sodelį. Tai jūs esate prieš nepasiturinčiuosius šia prasme ir už turtingus. Švaistome pinigus tiems, kurie yra turtingi. Šia prasme aš norėčiau grąžinti kabliuką jums atgal. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Aš suteiksiu žodį A. Sysui. Galiu tiktai atkreipti dėmesį, kad šis ruduo išties įstabus, nes tokių diskusijų tarp opozicijos frakcijų dar nesame girdėję. Prašau, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Tuo ir gražus ruduo. Paprasčiausiai dar kartą kartoju, mačiau jūsų įstatymo pataisą ir turtą, ir pajamas kartu daugiau apmokestinti. Tai apie ką mes kalbame? (Balsas salėje) Gerai, viskas gerai. Aš suprantu, kad jūs palaikysite konservatorių įstatymą su savo pataisomis. Apie tai mes ir kalbame. Na, neatskirkime, matykime visą visumą, nes man labai keista, kai žmonės priima sprendimus, šita salė teikia pasiūlymus, praeina koks nors laikas ir pradeda galvas sukinėti kitaip. Na, sorry. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Judame toliau. Primenu, kad balsavimas nuo 11 valandos, iki 11 val. 15 min. numatytas intervalas.
10.45 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915(2), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2) ir lydimieji. Ateities komiteto pranešėjas gerbiamas L. Jonauskas pristatys Ateities komiteto išvadą dėl visų: dėl pagrindinio ir lydimųjų.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, birželio 28 dieną komitetas svarstė keturių įstatymų projektų išvadas ir visoms pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė K. Adomaitis. Kviečiu į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiama Pirmininke, turbūt reikėtų pradėti, kalbant apie šį įstatymą, kad jeigu nieko nedarysime, Lietuvos mokami įnašai Europos Sąjungai padidės, bent jau rengiant šį projektą buvo skaičiuojama, nuo 13 mln. iki 20 mln. pagal naują Europos Sąjungos metodiką. Tai šitas įstatymas skirtas užtikrinti, kad šį mokestį, šį įnašą Europos Sąjungai mokėtų tie, kas sukuria plastiko taršą (plastiko pakuočių), pateikia plastiko pakuotes į rinką, ir taip pat sukurti tiems, kurie tiekia tas pakuotes į rinką, paskatas perdirbti savo pakuotes, o ne tiesiog deginti, nes šiandien turime tokią problemą, kad daug pakuočių geriausiu atveju tiesiog sudeginame.
Visą laiką mąstydavau, kokią prasmę ir reikšmę turi rūšiavimo konteineriai prie mūsų namų, prie daugiabučių. Turbūt daugelis įsivaizduojame, kad jie skirti surinkti pakuotes tam, kad perdirbtume, bet realybė yra tokia, kad tos surinktos pakuotės rūšiavimo konteineriuose blogesniu atveju dega taip, kaip nesenai degė „Ecoservisas“, arba geresniu atveju mes matome, kiek esame pasistatę deginimo jėgainių (kogeneracinių). Tai Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos deginimo jėgainės, kur tos pakuotės nukeliauja. Tiesa yra ta, kad plastikas nėra puiki medžiaga pakavimui, bet jinai nėra šiandien pritaikyta ir pagaminta, nėra paskatų pakuotes gaminti tokias, kad jos būtų tinkamos perdirbti. Tą mes šiuo įstatymu ir keičiame. Sukuriame realias paskatas, įvesdami platesnį mokestį už aplinkos teršimą, įvesdami tokį mokestį, sukuriame paskatas, kad nebeperdirbti plastiko pakuočių tiesiog nebeapsimokės.
Ir kelios tokios papildomos pastabos, kurios išryškėja kontekste diskutuojant apie šį įstatymą. Vienas dalykas dėl kombinuotų pakuočių. Labai svarbu, kad nepaliktume spragų dėl to, kaip mes formuluojame mokestį, kaip mes jį taikome. Kombinuotos pakuotės yra tos, kurios iš tiesų gali būti traktuojamos ir kaip plastikinės, ir kaip sudėtinės – iš skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, net ir jūsų kavos puodukas dažnai atrodo popierinis, bet net ir jis turi plastiko sluoksnį. Tada egzistuoja labai daug pilkų zonų, ką mes ir kaip galime deklaruoti kaip plastikinę ar kaip kombinuotą pakuotę. Iš tiesų neturėtume čia daryti skirtingų traktavimų, skirtingų išimčių, nes ir kombinuotos, ir plastikinės pakuotės turėtų būti apmokestinamos vienodai, joms turėtų būti taikomos vienodos mokestinės sąlygos.
Ne mes vieni, kalbant apie europinį kontekstą, ne mes vieni ieškome būdų, kaip šitą ekologinį mokestį įgyvendinti, nes Europos Sąjungos įnašą moka visos šalys ir visos galvoja, kaip jos galėtų tą įnašą susimokėti. Turiu pažymėti, kad daugelis Europos šalių iš tiesų nuėjo griežtesniu keliu: jos ne tik reikalauja perdirbti plastiką ir taip sutaupyti plastiko mokesčius, bet reikalauja pakuotes gaminti iš jau perdirbto plastiko, tai yra jau į pačias pakuotes būtinai įdėti perdirbtą plastiką. Mes einame šiek tiek paprastesniu verslui keliu, tai yra Lietuvos atveju, patvirtinus šį įstatymą, jeigu verslas iš savo pakuotės, iš savo kažkokios maisto pakuotės pagamintų kad ir šiukšlių maišus, perdirbtų ją į šiukšlių maišus, tai jau būtų laikoma tinkamu įstatymo įgyvendinimu. Mes, tiesą sakant, šiuo atveju, manau, teisingai darome, kad tas perdirbimo sąlygas padarome lengvesnes ir lengviau įgyvendinamas.
Noriu užsiminti ir apie mokesčių reformos kontekstą. Noriu pakviesti palaikyti šį projektą ir atkreipti dėmesį, kad priėmę šį sprendimą mes atlaisvintume lėšų tiek neįgaliųjų projektams finansuoti, tiek mokytojų atlyginimams, tiek visiems kitiems projektams. Tikrai nėra taip, kad Seimo nariai, kad Laisvės frakcija ar kiti, kurie kartu teikia šį įstatymo projektą, tik pasiūlo, kur pinigus išleisti, tikrai pasiūlome ir kur tų lėšų gauti.
Ir norėčiau pabaigti tokiu trumpu kreipimusi į mūsų ministrus: ir į ekonomikos ministrę, ir į aplinkos ministrą, kuris šiuo metu nusisukęs nelabai klausosi, ir į finansų ministrę, kuri klausosi. Šis mokestis nėra skirtas susirinkti kuo daugiau… kaip sakyti, mes neišlošime iš to, kad jis bus kuo didesnis. Kuo daugiau plastiko perdirbsime, tuo mažiau mokės verslas, tuo mažesnis bus mūsų įnašas į Europos Sąjungą. Kad mums pavyktų daugiau perdirbti, reikia transformacijos ir verslui – naujų pakavimo linijų, kad galėtų pakeisti savo pakuočių linijas. Reikia transformacijos atliekų sektoriuje, kad mes galėtume surinkti, rūšiuoti atliekas ir efektyviau tai daryti, nes mes matome iš „Ecoservice“ gaisro, kad tai nėra daroma tinkamai Lietuvoje. Reikia palaikymo iš Finansų ministerijos, kad tikrai tokioms iniciatyvoms, tokioms priemonėms, jei jos atsirastų kitų metų biudžete…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. ADOMAITIS (LF). …būtų pritarta. Kviečiu apie tai pagalvoti planuojant kitų metų biudžetą ir kviečiu palaikyti įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Pirmiausia už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų pats projektas turbūt yra pakankamai geras, tiktai labai keista, kai ta iniciatyva ateina iš pavienių Seimo narių, o ne iš Vyriausybės. Tai, ką ir projekto iniciatorius Kasparas paminėjo, kad tie gaisrai (net kelis kartus paminėti buvo diskusijoje) iš tiesų turbūt yra atspindys situacijos, su kuria šiandien susiduria Lietuvos visuomenė, kai sąvartynuose išmetamų atliekų kiekis, kalbu apie perdirbamų atliekų kiekį, didėja, kai žmonės negali būti užtikrinti, kad jų rūšiuojamos atliekos yra perdirbamos, kai perdirbimo pajėgumas Lietuvoje mažėja. Iš tiesų situacija yra gana beviltiška ir tai, kad pranešimo metu nuo pranešėjo net ir pats ministras buvo nusisukęs ir neklausė, ką jis kalbėjo, ir yra turbūt atspindys situacijos. Tikrai siūlau palaikyti šį projektą ir tęsti diskusijas. Norėtųsi, kad ir Vyriausybės reakcija būtų adekvati, nes, na, tie įsipareigojimai, kuriuos Lietuva prisiėmė iki 2030 metų, šiandien atrodo labai nerealūs.
Kolegos, tikrai reikia susiimti ir, na, tuos projektus, kurie yra priimami, tiesiog įgyvendinti: kurti perdirbimo pajėgumus, ieškoti jiems finansavimo, kad būtų patrauklūs, ir visi kiti būdai, kurie padėtų iš į sąvartynus išmestų atliekų kiekio ištraukti kuo daugiau perdirbamų pakuočių. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra pagrindinis ir lydimieji, tai dar T. Tomilinas kalbės dėl motyvų. Taip pat kalbės už.
T. TOMILINAS (DFVL). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, norisi pasidžiaugti, kad tokie pažangūs projektai gimsta Seime, ir pagirti iniciatorių K. Adomaitį. Tikrai labai reikalingas projektas. Mes pagaliau turėsime įstatyminę motyvaciją kuo daugiau plastiko perdirbti, o ne deginti. Mes gi puikiai suprantame, kad deginimo rinka taip pat labai imli plastikui ir tikrai labai didelis spaudimas daromas. Gerai, kad pagal šį įstatymą mes net ne iš bendro biudžeto mokėsime Europos Sąjungai už neperdirbtą plastiką (yra kalbama apie 20 mln., kuriuos teks sumokėti), o būtent dėl projekto tie pinigai bus surenkami iš tų, kurie tą neperdirbtą plastiką šiandien išleidžia į rinką.
Einant koja kojon su žaliuoju kursu, kurį Europos Sąjunga, mūsų komisaras propaguoja Briuselyje, labai svarbu, kad įstatymo projektas turės esminę įtaką būtent įvairių gaminių gamybai, tai yra kad įvairiausios pakuotės bus gaminamos iš tokio plastiko, kuris nėra labai mišrus, ir paskui labai sudėtinga atskirti žaliavą perdirbimui. Tai jau yra kita, sakyčiau, teisės aktų kokybė, kai daroma esminė įtaka ne tik mokesčiams, ne tik bendriems kiekiams, bet ir konkrečių prekių dizainui. Tai yra tikrai šiuolaikiškas požiūris į žaliąjį kursą. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsavimo intervalo metu.
10.55 val.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007, Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3008, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3009, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3010, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3011, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3012 (pateikimas)
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti gerbiamą G. Skaistę. Ji pristatys 1-5.1 klausimą – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3007 ir lydimuosius. Balsavimas suplanuotas nuo 11 valandos. Taigi po šio pateikimo ir pradėsime balsuoti. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Vyriausybės teikiamas Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas ir penki lydimieji įstatymų pakeitimo projektai: Administracinių nusižengimų kodekso, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Žemės mokesčio įstatymo, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimai. Kokia problema yra sprendžiama šia reforma?
Galiojantis reguliavimas vis dėlto neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės, tas yra pastebėta ne vieną kartą, vertintojų priežiūra yra neefektyvi, pernelyg biurokratinė ir neturi esminės įtakos atliekamų vertinimų kokybei. Norint pakeisti šią situaciją, siūloma didinti privalomo vertinimo patikimumą, sudarant teisines prielaidas rinkos savikontrolei, neefektyvias vertinimo reguliavimo ir priežiūros priemones pakeičiant skaitmeniniais sprendimais, yra siaurinama įstatymo taikymo apimtis – nuostatos bus taikomos tik vertinimui, kurio reikalauja teisės aktai, tai yra privalomajam vertinimui.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektu, siekiant užtikrinti privalomo vertinimo kokybę ir teisėtumą, siūloma kaupti vertinimo ataskaitas valstybės informacinėje sistemoje, siekiant efektyviau taikyti kontrolę ir per sąsają su valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis gerinti vertinimui naudojamų duomenų aibę ir atsekamumą, taip pat duomenų panaudojimą tam konkrečiam tikslui, taip pat viešinti nuasmenintus vertinimo duomenis per skaidrumą, siekiant sukurti sąlygas viešajai kontrolei, atsisakoma profesijos licencijavimo, tačiau dėl galimo vertintojų piktnaudžiavimo prevencijos nustatoma administracinė atsakomybė, baudos už netinkamą vertinimą.
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais nustatoma administracinė atsakomybė už Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus vertinimui atlikti, pažeidimus bei nustatoma atsakinga institucija dėl administracinės teisenos veiksmų inicijavimo.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimais apibrėžiamas masinis nekilnojamojo turto vertinimas ir subjektas, atliekantis masinį vertinimą, patikslinamos su masiniu vertinimu susijusios sąvokos, yra nustatomos įmonės, atliekančios masinį vertinimą, veiklos sąlygos ir teisės.
Taip pat Nekilnojamojo turto mokesčio ir Žemės mokesčio įstatymų pakeitimais apibrėžiamas individualus nekilnojamojo turto vertinimas, patikslinamos su turto vertinimu susijusios sąvokos, patikslinamas Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto arba žemės mokestinė vertė, rengimas ir teikimas fiziniams asmenims.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimais apibrėžiamas kredito davėjo pasirenkamas vertintojas. Iš esmės šiais pakeitimais yra atsisakoma privalomo profesijos reguliavimo. Žvelgiant į tarptautinę praktiką, Europos ekonominėje erdvėje iš 32 valstybių 24 valstybėse ši profesija nėra reguliuojama. Žvelgiant į ataskaitų patikimumą, juo yra abejojama jau kuris laikas ir, tarkim, Muitinė apskritai yra atsisakiusi daugeliu atvejų naudoti vertinimo ataskaitas – remiamasi sandorių duomenimis, nes tiesiog buvo didelis nuokrypis nuo realios vertės ir buvo sumokama mažiau muitų.
Žvelgiant į dabartinį reguliavimą, siūloma atsisakyti kvalifikacijos suteikimo, nes tai sukuria iliuziją, kad valstybė gali garantuoti, kad tas konkretus vertintojas išties ataskaitą pateiks kokybišką. Jeigu žiūrėtume, kiek įmanoma patikrinti ataskaitų ir net ne ataskaitų vertės, bet būtent ataskaitų atitikties įstatymo reikalavimams, tai yra per metus patikrinama viena ataskaita iš 500. Tai reiškia, kad rizika būti patikrintam yra itin maža. Kaip minėjau, tai tiesiog sukuria iliuziją, kad valstybė gali garantuoti, kad ataskaita yra kokybiška. Visgi siūloma labiau perkelti atsakomybę profesinei savivaldai, kad profesinės savivaldos, kurių yra kelios Lietuvoje, būtų pačios atsakingos ir pačios galėtų suteikti, na, tą įvaizdį, kad tas konkretus vertintojas yra kvalifikuotas, ir priklausymas profesinei savivaldai galėtų tapti, na, prestižo reikalu.
Šiaip vertinant ataskaitas, jos yra ne tiktai įstatymų reguliuojamos, bet taip pat yra tam tikri tarptautiniai standartai, kurių atitiktis išlieka įstatyme. Taip pat yra Europos bankininkystės institucijos reikalavimai, kur kredito davėjai turi juos atitikti, tai tas taip pat išlieka.
Iš esmės siūloma atsisakyti kvalifikacijos suteikimo valstybės vardu, tačiau nukreipti daugiau dėmesio į pačių ataskaitų viešumą ir duomenų patikimumą. Bus parengta informacinė sistema, kur bus standartizuoti ataskaitų pateikimo blankai, juose reikės užpildyti tam tikrus laukus ir pateikti informaciją, kaip vertimo ataskaita buvo atlikta. Viešojo sektoriaus ataskaitos visos bus viešos ir prieinamos visiems vienoje vietoje ir bus galima pagal tam tikrus kriterijus ir paiešką atlikti duomenų, ir palyginti su kitomis ataskaitomis. O ne viešojo sektoriaus subjektų ataskaitos bus nuasmenintos ir tam tikri duomenys taip pat bus toje informacinėje sistemoje. Tikimės, kad tai prisidės prie pačių vertintojų ataskaitų kokybės ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė, ruošiasi V. Giraitytė-Juškevičienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiama ministre, vadinasi, mes 30 metų turime turto vertintojus, kurie jau dirbo ir turėjo licencijas, buvo susikūrusios asociacijos, vadinasi, jos dabar visą darbą dirbo neteisingai. Taip reikia suprasti iš jūsų – tai buvo nesąžininga, korumpuota ir panašiai. Ar jūs galite pagrįsti ir paaiškinti man dabar konkrečiai? Valstybės tarnautojas, individualus turto vertintojas dabar labai sąžiningai, viskas gerai… Aš sutinku, sistemą reikia tobulinti. Jūs teisingai pasakėte, galbūt elektroninėje erdvėje ir panašiai būtų sukurta sistema. Čia yra pasirengimas visuotinai apmokestinti turto vertintojus, bet ar tai išspręs problemą, ar tai nesudarys dar didesnės korupcijos? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad jūsų pirmas teiginys neatitinka realybės. Aš nesakau, kad visi viską daro blogai. Tiesiog sakau, kad yra situacijų, kuomet vertinimo ataskaitos yra nepatikimos. Tarkime, konkretus muitinės pavyzdys, kuomet buvo vertinami, tarkim, automobiliai, gabenami iš trečiųjų valstybių. Praktika parodė, kad vertinimo ataskaitų duomenys labai nutolsta nuo sandorio vertės.
Buvo pasirinkta apskritai atsisakyti vertinimo ataskaitų, pereiti prie sandorio vertės tiesiog todėl, kad piktnaudžiauti buvo labai didelė erdvė. Tuomet, kuomet yra interesas piktnaudžiauti, natūralu, kad tų piktnaudžiavimo atvejų atsiranda ir užtikrinti, kad to nebus ateityje, pagal dabar galiojantį reguliavimą tiesiog yra neįmanoma, nes patikrinimo procentas yra 0,2 % visų vertinimo ataskaitų. Nuobaudų sistemą taiko Garbės teismas, kuriame taip pat didžiąją dalį sudaro būtent patys vertintojai, todėl kvalifikacijos pažymėjimo atėmimo situacijų per pastarąjį laikotarpį buvo minimaliai arba jų išvis nebuvo.
Galima sakyti, kad dabar galiojantis reguliavimas tiesiog sudaro iliuziją, kad valstybė gali būti atsakinga už vertinimo ataskaitų kokybę, bet tiesiog taip nėra, nes, tarkime, bankai, kurie sudaro 90 % visų vertinimo ataskaitų užsakovų, turi savo patikimų vertintojų sąrašus ir su visais nebendradarbiauja, nepaisant to, kad kvalifikacija yra suteikiama visiems ir visi turėtų atitikti tuos pačius patikimo vertintojo reikalavimus.
Sakysime, kad tiesiog pati rinka sako, kad situacija yra kvestionuotina. Vertinimo ataskaitų kokybės iliuzija, kad valstybė gali būti atsakinga vien todėl, kad kvalifikaciją vertintojui suteikia, yra tiesiog iliuzija. Siūloma, kad vertinimo ataskaitos būtų viešos ir pats užsakovas prisiimtų ir didesnę atsakomybę dėl pačios vertinimo ataskaitos.
Kvalifikacija, kurią įgijo vertintojai iki šio laikotarpio, niekur nedingsta. Jie lygiai taip pat galės tą pačią paslaugą teikti, parodyti savo track recordą, kiek jie visko yra įvertinę per visą savo profesinę karjerą, ir tikrai to darbo turės ir ateityje.
PIRMININKĖ. Užsirašiusi klausti V. Giraitytė-Juškevičienė, tačiau jos salėje nematau. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, jūs labai gerai paminėjote, kad yra dažnų atvejų, kai piktnaudžiaujama turto verte taip nesumokant valstybei mokesčių. Aš norėjau jūsų paklausti, ar tai apima ir vėjo jėgaines? Pavyzdys, Akmenė. Vėjo jėgainė apdrausta 6 mln. verte, dabar, taip sakant, sulūžo, draudimas tiek ir išmokės už tą incidentą, bet Registrų centre ta jėgainė atpinga iki 300 tūkst., taip, kad būtų išvengiama ir nemokama mokesčių valstybei. Ar šis įstatymas išspręs šią problemą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu kyla klausimų dėl konkretaus objekto vertės, ir dabartinė sistema nesprendžia šios situacijos, nei dabartinė, nei turbūt… Net ir po reformos į turto vertinimo vertės nustatymo klausimo kėlimą gali atsakyti tik teismas, nes reikalingas atlikti naujas vertinimas. Ką dabar vertina tarnyba ir ką darys ir po įstatymo pakeitimo, tai vertins atitiktį įstatymams, ar buvo atlikti visi veiksmai, kurie yra nustatyti įstatyme, ir ar atitinka standarto nustatytus reikalavimus ir įstatyme nustatytus reikalavimus pačiai vertinimo ataskaitai. Tačiau konkrečiai dėl kiekvieno subjekto objekto vertės reikalingas teisminis kelias ir reikia atlikti naują vertinimą, kurį taip pat gali įpareigoti atlikti tiktai teismas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, aš norėčiau tiesiog pasitikslinti, ar aš teisingai suprantu. Mes artėjame prie visuotinio turto mokesčio, tai reiškia, kad visa visuomenė mokėtų, taip? Vadinasi, kils labai daug įvairiausių ginčų dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Man pačiam teko Jungtinėse Amerikos Valstijose būti ir vien Bostono apeliaciniame teisme, kuris sprendžia ginčus dėl turto vertės teisingo nustatymo, yra skiriamas labai didžiulis dėmesys išduodant licencijas tiems asmenims arba įmonėms, kurios turi teisę atlikti masinį individualų vertinimą, turto vertės nustatymą, ar teisingai, ar neteisingai. Aš suprantu, kad čia jūs norite kaip tik leisti, kad laisvai galėtų ateiti vos ne kiekvienas baigęs kokią nors studiją ir užsiregistruoti, ir būti turto vertintoju. Ar aš klystu, ar jūs norite supaprastinti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Masinį vertinimą reguliuoja atskiras įstatymas. Čia yra pristatoma privalomo turto vertinimo reforma, kuri yra kitais įstatymais nustatoma, kada yra privalomas turto vertinimas, tarkime, kaip būdavo anksčiau, importuojant automobilį reikalinga nustatyto turto vertė arba viešojo sektoriaus subjektams reikia įvertinti turtą, yra apie 30 įstatymų, nustatančių, kuomet yra privalomas turto vertinimas. Ši reforma yra susijusi būtent su privalomu turto vertinimu, atsiejant masinį turto vertinimą, kurį atlieka Registrų centras, ir taip pat vidaus vertinimą, kuris yra nustatomas pačios įmonės, pačios įmonės standartais.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, aš taip pat noriu paklausti apie teisingą vertinimą. Iš tikrųjų daug dabar tokių yra dalykų, ypač su žemės ūkio paskirties žeme, kai jinai jau naudojama ne kaip žemės ūkio paskirties, o rekreacijai, atsiranda turtingi žmonės, kurie nuperka rekreacijai kelis hektarus žemės ir kartu žemės vertė pakyla, tačiau šalia esantys ūkininkai ūkininkauja kaip ir anksčiau. Ar tai reiškia, kad tas, kuris nori tęsti savo žemės ūkio veiklą, turi būti iš naujo įvertintas ir jo žemės vertė pakilti tiek, kad iš tikrųjų prilygtų kokiai nors rekreacinei žemei? Tai ar nemanote, kad reikėtų kartu peržiūrėti, galbūt mokyti ir tuos vertintojus, kad būtų teisingas vertinimas, bet ir peržiūrėti teisės aktus, kad vis dėlto, na, būtų atskirti tie dalykai. Nekeitus paskirties, bet naudojant kita paskirtimi, jinai tampa labai brangi. O kiti iš tikrųjų turės didelių nemalonumų su turto mokesčiu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, iš principo daugelyje Europos Sąjungos valstybių visgi profesinės kvalifikacijos kėlimas dažniausiai yra profesinės savivaldos klausimas ir turėtų profesinės savivaldos kelti ir siūlyti tam tikrus mokymus, kaip būtų galima kelti kvalifikaciją konkrečių darbuotojų. Kalbant apie pakeitimus, kurie yra šioje reformoje, kaip minėjau, turto vertinimo ataskaitų vertės kvestionavimas yra ir dabartiniame reguliavime, kadangi į Audito tarnybą galima kreiptis tiktai dėl atitikties įstatymui ir ar atitinka Vertinimo įstatyme nustatytus žingsnius, ar yra atlikti ir viskas yra sudėta į vertinimo ataskaitą. Dėl vertės pasisakyti gali tiktai teismas, nes tam reikalingas naujas vertinimas ir tai taip pat kainuoja, kainuoja lėšas. Šitas klausimas iš esmės taip, kaip buvo, taip ir lieka ir naujoje sistemoje. Tačiau kas yra viešojo sektoriaus subjektams, tai yra parengiamos gairės, kaip atsirinkti kvalifikuotą vertintoją, ir nėra taip, kad visai nebus gairių, kaip išsirinkti tą žmogų, kuris yra tikrai kvalifikuotas, bet bus gairės viešojo sektoriaus subjektams ir rekomendacijos jomis vadovautis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi K. Mažeika.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dar kartelį, gerbiama ministre, norime užduoti klausimą, kuris skambėjo, kam reikia naikinti licencijas. Iš tikrųjų tie vertintojai, kai pradės bet kas, bet kaip vertinti, ir ypač dar kartą pabrėšime, artėjančio nekilnojamojo turto mokesčio būdu, tai bus tikrai įvairių atvejų, kurie gali ir teisminiais būdais išvirsti, ypač įvertinti individualiai. Ir kitas klausimas dėl viešojo juridinio asmens nepriklausomumo reikalavimų. Tai šitie reikalavimai šitame įstatyme netaikomi užsienio juridiniams asmenims. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepriklausomumo vertinimas yra visiems vertintojams, kad jisai būtų nesusietas nei su užsakovų vertinimu, nei su pačiu vertinimo objektu, ir tai įrašyta įstatyme. Dabar, kalbant apie licencijų atsisakymą, aš vis dėlto sakyčiau, kad, kaip minėjau, Europos ekonominėje erdvėje iš 32 valstybių 24 valstybėse profesija nėra reguliuojama. Tai reiškia, kad įstatymas gali veikti ir kitu būdu. Ir dabartinis reguliavimas neužtikrina to, kad būtų galima pasakyti, kad ataskaitos yra kokybiškos vien todėl, kad valstybė suteikia kvalifikacijos pažymėjimą. Lygiai taip pat pasirinkdamas vertintoją, kuris atliks vertinimo ataskaitą, užsakovas irgi galės prašyti įvairių kvalifikacijos įrodymų, ir nebūtinai valstybės suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas yra vienintelis įrodymas, kad ta kompetencija turima. Tarkime, aš, priimdama žmogų į darbą, paklausiu, ar turite aukštąjį išsilavinimą, ar turite kompetencijų šitoje srityje, ar turite patirties šitoje srityje. Tai bus įrašyta ir dabartinėse gairėse, bent jau viešojo sektoriaus subjektams, atsirenkant kvalifikuotą vertintoją, kad jis turėtų atitikti tuos reikalavimus. Tiesiog nebus formalaus pažymėjimo, kuris yra šiuo metu. Ir iš esmės taip tiesiog sudaroma iliuzija, kad tai yra kvalifikuotas vertintojas ir vertinimo ataskaita bus patikima.
Tuo tarpu vertinimo ataskaitos patikimumas – galima užtikrinti ir paties vertintojo turima kvalifikacija, ir istoriniais jo duomenimis, ir pačios ataskaitos viešumu. Nes viešojo sektoriaus subjekto ataskaitos visos bus viešos, kitos bus nuasmenintos ir sukeltos į tą pačią informacinę sistemą, valstybės institucijos turės prieigą prie tos informacinės sistemos. Jos bus pateiktos vienu unifikuotu metodu ir jas bus galima palyginti tarpusavyje. Tai, man atrodo, taip pat yra vienas iš kokybės užtikrinimo veiksnių. Tuo tarpu dabartinis reguliavimas tiesiog sudaro sąlygas tiems žmonėms, kurie jau turi licencijas, turėti tam tikrą paslaugų teikimo monopolį. Man atrodo, sudarykime laisvas sąlygas konkuruoti paslaugų teikiama verte ir įrodyti savo kvalifikaciją kitais būdais, kaip tas pats yra užsakant kitas bet kokias paslaugas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Ministre, norėjau paklausti du trumpus klausimus. Vienas turbūt, koks tikslas yra būtent šito projekto? Turbūt klausimas, kaip jūs manote, ar ta bendra žmonių turto vertė padidės, gal Lietuva taps turtingesnė apskritai, įvertinus visą žmonių turtą? Ar tai padės sutrumpinti eiles, kur prieš tai klausimas buvo dėl kompensavimo mechanizmo. Nes prisimename praėjusių metų kompensacijas ir prie seniūnijų nusidriekusias eiles, kai žmonėms vienoks ar kitoks turtas buvo našta gauti kompensaciją. Ar tai padės sutrumpinti tas eiles kažkokiu būdu? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pats įstatymo tikslas – pakeisti sistemą, kuri šiuo metu yra neefektyvi. Nes klausimų dėl vertinimo ataskaitų kokybės buvo daugybė, ir klausimas, ar tie privalomi turto vertinimai išties turi kokią nors prasmę, kai tu negali užtikrinti jų kokybės. Ta prasme, kad valstybė suteikia iliuziją, kad ji suteikia kvalifikacijos pažymėjimą, ir atrodo, kad galima garantuoti, kad ataskaita yra atlikta kokybiškai, kai tuo tarpu situacijų būdavo tikrai labai įvairių, o galimybė taikyti nuobaudą būdavo labai ribota. Nes, kaip minėjau, Garbės teismą sudaro, trys iš penkių yra patys profesijos atstovai, ir nuobaudų, kurios būtų faktiškai pritaikytos, beveik nebūdavo. Tuo tarpu su nauju reguliavimu atsiranda ir administracinės baudos, piniginės baudos, ir taip pat padidinama civilinės atsakomybės draudimo suma, taip pat pati civilinė atsakomybė yra apibrėžiama šiame įstatyme. Taigi paties vertintojo atsakomybė yra aiškiai sureguliuojama ir įtvirtinamas mechanizmas, kaip tos nuobaudos gali būti realiai pritaikytos, nes iki šiol to nebūdavo. Dabar, kalbant apie turtą, tai žmonės paprastai turtėja dėl to, kad daugiau uždirba ir pajamos jų auga, o ne todėl, kad kažkas kitaip įvertino jų turimą turtą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai už. Kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, yra teikiamas tikrai laikmetį atitinkantis siūlymas. Juo labiau kad esantis reguliavimas nepadeda pasiekti tokio efektyvumo, kokio tikimasi iš valstybinio reguliavimo. Kaip buvo minėta, bankai turi savo vertintojų sąrašus. Tikrai tame vertintojų sąraše turbūt nėra 300 vertintojų, kuriuos mes matome esančius registruose. Tikrai, matyt, ta kokybė nėra tokia, kokios reikėtų tame sektoriuje. Svarbu, matyt, irgi, kad atsiranda technologinė kontrolė, tai yra nepaskutinis veiksnys, ir būtent tas viešumas, kai prie ataskaitų bus pažymima, ar vertintojas turėjo baustumą, administracinių nuobaudų taikymą. Man atrodo, tai tikrai veiks kaip savireguliacinis momentas, gali būti sunkiai norima prašyti tokių vertintojų paslaugų, reputacijos dalykai tikrai išliks svarbūs.
Duomenų prieinamumo klausimas taip pat yra saugiklis. Patys vertintojai galės prieiti ir turėdami daugiau duomenų priimti sprendimus, reikalingus kokybiškam vertinimui atlikti. Civilinio draudimo reikalavimo norma. Supraskime, kad ir draudimo bendrovės vargu bau ar lengvai ryšis įsipareigoti ir apdrausti, jei tas vertintojas per jį patirs didelių nuostolių ir reikės mokėti draudimo išmokas. Dar papildoma administracinė atsakomybė. Manau, tų saugiklių tikrai pakanka. Juo labiau kad ir įstatyme yra numatytas ex post vertinimas. Tai labai natūralu, kai keičiame sistemą, kai pereiname prie naujo modelio, kad po kurio laiko pasižiūrėtume, kaip veikia, ir išsklaidytume tas esamas baimes.
Dėl to masinio turto vertinimo. Turbūt irgi svarbu akcentuoti, kad tai yra Registrų centro atliekama funkcija, ji šiuo įstatymu niekaip nėra reguliuojama, masinis vertinimas yra jau kito įstatymo reguliavimo dalykas, kuris šiuo metu niekaip nėra sprendžiamas. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų kažkaip bandoma sutapatinti žmones, perkančius nekilnojamąjį turtą, būstą, einančius į banką prašyti paskolos, atliekamas turto vertinimas, tos procedūros, kurios turbūt visiems suprantamos, ir tuos žmones, kurie nori gauti kompensaciją už šildymą, pašalpą ar dar ką nors. Turbūt tikrai nėra sąžininga socialiai skirtingus žmones susodinti į tą pačią valtį ir greičiausiai taip pat apmokestinti jų vienokį ar kitokį turtą. Turbūt tikslas yra, na, jeigu galbūt pasakys, kad tai nieko nekainuos žmogui, bet lygiai taip pat buvo ir dėl elektros skaitiklių keitimo, ir vienų, ir kitų, tie keli etapai, galiausiai už visa tai susimokėjo patys gyventojai.
Iš tiesų, gerbiamieji, manau, kad klausimas vertas diskusijos, bet šiuo atveju tikrai klausimų yra per daug. Panašu, galiausiai tik bus daugiau darbo teismams, nes teks įrodinėti žmonėms, kad jų turtas yra per daug pervertintas, arba atsiras kokia nors galimybė manipuliuoti tais vertinimais. Tikrai norėtųsi tų skaičių ir tos vienodesnės metodikos, bet taip pat atsižvelgti į žmonių interesus, jei kalbėtume apie paskolų gavimą, apie tai kalbėjo valdančiųjų kolega, ir į tų žmonių, kurie eis gauti pašalpos arba kompensacijos už šildymą. Turbūt atskirkime tuos dalykus ir priimkime sprendimus. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, aš pratęsiu balsavimo intervalą, nes jis ką tik baigėsi dėl užsitęsusios diskusijos. Taigi jis tęsis tol, kol pabalsuosime dėl įstatymų projektų, apsvarstytų iki šiol. Pirmiausia aš siūlau balsuoti dėl šio ką tik pristatyto 1-5.1 klausimo – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3007 ir lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 74, prieš – 2, susilaikė 44. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Dėl lydimųjų pirmo, penkto, antro kaip pagrindinis taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kaip papildomas – Biudžeto finansų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Šia tema norite, taip? L. Savickas. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, norėjau paprašyti dėl pirmo klausimo – dėl pirmo projekto ekonomiką papildomai įtraukti.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetas kaip papildomas. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiems komitetams ir svarstymo datai? Nematau prieštaraujančių. Taigi pritarta. Dabar balsuojame. Grįžtame prie pačios posėdžio darbotvarkės, atsiprašau, darbotvarkės pradžios.
11.20 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2928(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2928 priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 91, prieš – 9, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2928) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6, 9 straipsnių ir 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284(2), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2914(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2915(2), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2916(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2284 bei lydimieji. Balsuojame po svarstymo: kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Baigiasi balsavimo intervalas. Primenu, kad kitas balsavimas planuojamas nuo 12 val. 35 min.
11.22 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną M. Navickienę, kad pristatytų Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3014. Tai yra mūsų darbotvarkės 1-6 klausimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti ilgai derintą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šiek tiek apie statistiką ir apie priešistorę. 2019 metais savanoriškoje veikloje dalyvavo 14,6 % gyventojų, 2121 metais – 16,3 %. Esame išsikėlę tikslą iki 2030 metų, kad Lietuva pasiektų 22 % gyventojų, dalyvaujančių savanoriškoje veikloje. Turbūt visi prisimename tikrai pakilusią bangą, prasidėjus brutaliam karui Ukrainoje, kiek daug Lietuvos gyventojų ėmėsi savanoriauti, skaičiuojame, kad per 9 % Lietuvos gyventojų prisidėjo prie karo pabėgėlių priėmimo, geresnės integracijos ir dalyvavo savanoriškoje veikloje. Tačiau vis dar fiksuojame, kad įsitraukimas į ilgalaikę savanorystę nėra galbūt tokio aukšto lygmens, kokio norėtume, kad būtų.
Siekdami nustatyti mažo visuomenės dalyvavimo ilgalaikėje savanoriškoje veikloje priežastis, 2020 metais ministerijoje subūrėme Nevyriausybinių organizacijų tyrėjų, institucijų atstovų darbo grupę, kuri rėmėsi 2019–2022 metų tyrimais ir organizacijų praktika, taip pat institucijų atstovais. Šioje darbo grupėje buvo vykdoma programų analizė. Nustatėme šias nedalyvavimo savanorystėje priežastis: pirmiausia – silpna veiklos vadybos kokybė, orientuotos į jaunimą programos skirtingi kriterijai ir terminai, taip pat gana žemas visuomenės informuotumas apie savanorystę. Pasibaigus šios darbo grupės veiklai, parengėme šį įstatymo projektą. Jo tikslas yra didinti ilgalaikę savanorystės veiklos vadybos kokybę ir įstatyme įtvirtinti gerąją savanoriškos veiklos organizavimo praktiką. Šiuo įstatymu bus nustatomos savanoriškos veiklos formos, tai yra savanoriška veikla, ilgalaikė savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, apibrėžti savanoriškos veiklos… veikiantys subjektai, tai yra priimančios ir koordinuojančios organizacijos. Naujiena yra, kad bus būtent savanorystės koordinavimas siekiant vieningo terminų naudojimo, tikslesnių duomenų situacijos analizei ir tikslesnių priemonių veiklos kokybei gerinti.
Taip pat bus sukurtas ilgalaikės savanoriškos veiklos vadybos mechanizmas, kuris bus skirtas savanoriškos veiklos organizavimui gerinti. Įstatymo projekte nustatoma, kad ilgalaikė savanoriška veikla gali būti organizuojama tik procese dalyvaujant priimančiai organizacijai ir koordinuojančiai organizacijai tam, kad koordinuojanti organizacija keltų sau užduotį padėti savanoriui tinkamai išsirinkti priimančią organizaciją, spręsti veikloje kylančius iššūkius, esant poreikiui surasti kitą priimančią organizaciją vietoj visiško veiklos nutraukimo, jeigu kartais tokia motyvacija savanoriui atsirastų. Modelis, kai savanoris taip pat gauna ir koordinavimą, remiasi Europos Sąjungos savanoriškos veiklos programų gerąja praktika.
Dabar trumpai. Siekiant užtikrinti kokybišką ir lūkesčius atitinkančią savanorio veiklą, bus nustatoma ir savanorio sąvoka, ribojimas tą pačią dieną atliekant tas pačias funkcijas dirbti ir savanoriauti toje pačioje priimančioje arba koordinuojančioje organizacijoje. Taip siekiama mažinti riziką, kad darbo santykiai būtų pakeičiami savanorystės principais ir atsirastų tam tikras nelegalus darbas. Prievole vykdant ilgalaikę savanorišką veiklą sudaryti savanoriškos veiklos sutartį, kurioje nustatomos visų savanoriškos veiklos šalių konkrečios teisės ir pareigos, siekiama mažinti nesutarimų dėl skirtingų lūkesčių dėl planuojamos veiklos. Taip pat teisė gauti patirtų išlaidų kompensaciją ar avansinį mokėjimą už patirtas išlaidas atliekant savanorišką veiklą. Taip pat patikslintos savanoriškos veiklos išlaidų finansavimo sąlygos ir tvarka.
Įstatymo projektu siūloma ilgalaikė savanoriškos veiklos organizavimo sistema sieks stiprinti veiklos kokybę bei veiklos atsekamumą, sudarys daugiau galimybių savanoriams dokumentais pagrįsti jų sukauptą patirtį, žinias ir veiklai skirtą laiką.
Taip pat bus atliekamas ex post vertinimas. Bus vertinama, ar koordinuojančių organizacijų įtraukimas į ilgalaikį savanoriškos veiklos organizavimą pagerino savanoriškos veiklos kokybę, ar šio įstatymo nuostatos padėjo padidinti savanoriška veikla ir ilgalaike savanoriška veikla užsiimančių asmenų skaičių. Numatytas vertinimo laikotarpis būtų ketveri metai po įstatymo priėmimo.
Dabar derinamas. Rengiant šį įstatymo projektą buvo sudaryta, kaip ir minėjau, darbo grupė. Joje dalyvavo nevyriausybinės organizacijos: Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Maltos ordino pagalbos tarnyba, VšĮ „Socialinis veiksmas“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos skautija, Ateitininkų federacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, VšĮ „Actio Catholica Patria“, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir VšĮ „NVO teisės institutas“.
Šiuo įstatymo projektu įgyvendinama 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės sutelkties plėtros programa, kuria siekiama stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą.
Labai kviečiu po pateikimo stadijos, kolegos, palaikyti šį įstatymo projektą ir tęsti diskusijas komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmoji klausia G. Burokienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, ministre. Aš turiu keletą klausimų. Tikrai daugiau nei 20 metų savanoriauju ir nelabai suprantu, ką gero duotų šitas įstatymo projektas? Pirmiausia, papildoma biurokratija. Ar jūs tikrai galvojate, kad papildoma biurokratija padės savanorystei?
Antras dalykas. Jeigu aš neužsiregistruosiu ir nebūsiu tame trumpalaikės ir ilgalaikės organizacijos registre, tai jau nebūsiu savanoris?
Trečias dalykas. Jeigu iš savanorių susideda visa nevyriausybinė organizacija, tai kokia tada bus organizacija – jinai savanoriaus? Kaip tie žmonės, kurie dirba, pavyzdžiui, kaimo bendruomenėse, neatlygintinai rašo projektus ir gauna pliusus už tai, kad neprašo administravimo mokesčio ir išlaidų už projekto administravimą? Kaip sumokėti tam savanoriui, iš kokių lėšų ir kaip tada priimti? Ar tikrai pasieks jūsų projektas tą rezultatą, kurio laukiate?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Aš tikrai manau, kad bus galima dėl tam tikrų nuostatų kalbėtis komitetuose ir tobulinti. Jeigu matysite pasiūlymus, kaip galima būtų patobulinti reglamentavimą, tikrai į juos atsižvelgsime. Bet papildoma dokumentacija darbo grupėje buvo siūloma būtent pačių nevyriausybinių organizacijų kaip reikalingas papildomas mechanizmas.
Mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ilgalaikę savanorystę, kad atsitikus kažkokiai situacijai, kai arba dėl laiko nesuderinamumo, arba dėl veiklos kokio nors lūkesčio neatitikimo žmogus apskritai atsisako savanoriauti, maždaug čia ne man, ir tada jau nebegrįžta į savanorystę, tas koordinavimas tikrai padėtų žmogui pasirinkti tą veiklos rūšį, kuri jam yra ir artima širdžiai, ir galima suderinti su jo aplinkybėmis, kad atsirastų lūkesčių atitikimas ir tam tikras didesnis palydėjimas. Aš manau, tikslas, dėl kurio sutiko darbo grupėje visos bendradarbiaujančios tarpusavyje įstaigos, rodo, kad tokio pakeitimo reikėjo, nes visų pirma reikia sukurti tam tikrą struktūrą, kuri galėtų gerinti kokybę ir žmonių įsitraukimą. O tada visus kitus papildomus dalykus spręsti galėsime ir diskusijose, ir tobulinti ateityje. Tai tikrai lauksime prisidėjimo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Veryga.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu pasidžiaugti, kad jūs aktyviai investuojate į Lietuvos piliečius. Savanoriai yra aktyvūs mūsų piliečiai, kurie tikrai nuveikia labai daug darbų ir sukuria daug pridėtinės vertės. Tai šituo keliu eidama irgi gal galėtumėte pagalvoti (ir, matyt, apie tai galvojate) dėl tuos aktyvius žmones priimančių organizacijų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, kurių lyderiai, tos komandos, kurios dirba ir neturi didesnio finansavimo, kad irgi sulauktų didesnio dėmesio. Kaip ir mažosios savivaldos tie žmonės, kurie dabar veikia savo regionuose, irgi prašo didelio dėmesio. Tai ačiū už šį projektą ir keliaukime toliau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai stengsimės ir toliau stiprinti tiek pačias nevyriausybines organizacijas, tiek bendruomenines, kurios veikia ir regionuose, ne tik didžiuosiuose miestuose, tą turime tarp savo prioritetų. Aišku, finansavimo šaltiniai visada yra gana riboti, bet aš manau, kad šis įstatymo projektas, tas yra svarbiausia, kloja gerą pamatą ilgesnei, tvaresnei savanoriškai veiklai, ir aš manau, kad tai yra svarbu visoms toms organizacijoms, kurias jūs išvardinote.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi V. Bakas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi man teko būti nevyriausybininku ir vadovauti organizacijai, tai aš noriu jūsų, ministre, paklausti, ar dabartinis reglamentavimas trukdo daryti tą, ką jūs čia norite pasiekti, kad daugiau žmonių įsitrauktų ir panašiai, nes bent jau iš to, ką aš skaitau aiškinamajame rašte, man kyla daug visokių klausimų. Ten yra minima, kad neužtikrinama savanoriškos veiklos kokybė ir panašiai. Tai jeigu įstatymai netrukdo ją užtikrinti, matyt, jinai neužtikrinama dėl kokių nors kitų dalykų, tiesiog neateina žmonės, kurie turi tam tikrų kompetencijų. O tokie dalykai kaip savanoriai, na, savanoriams turėtų būti randama kokia nors kita veikla, ar neatrodo, kad tai yra biurokratinimas? Užimtumo tarnybai keliami reikalavimai ir žmonės net vengia steigti nevyriausybines organizacijas būtent bijodami tam tikros biurokratijos. Tai ar nebus taip, kad norint gero išeis atvirkščiai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad turime visi ieškoti kokio nors sprendimo, kad taip neatsitiktų. Tą riziką, kurią jūs įvardinate, aš taip pat turiu mintyje, ir ko nesinorėtų, tai nesinorėtų papildomos nereikalingos biurokratijos. Bet taip pat ir turiu pasitikėjimą ta diskusija, kuri iš pačių nevyriausybinių organizacijų darbo grupėje kilo, nes tie pasiūlymai neatėjo iš ministerijos kolegų arba taip, kaip čia mums atrodo, kad turėtų būti. Dėl to tie pusantrų metų buvo skirti labai aktyvioms diskusijoms su socialiniais partneriais.
Tai galbūt mes galime bandyti tas rizikas kardyti irgi komitetuose diskutuodami, jas įvardindami, kalbėdami su pačiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kad, iš vienos pusės, pasiektume tikslą, kad žmonės nemestų savanorystės ir kad tas koordinavimas padėtų mums pasiekti daugiau žmonių, ilgą laiką savanoriaujančių. Bet aš tikrai nesakau, kad visos formuluotės yra tobulos ir nekoreguotinos svarstymo stadijoje. Tikrai mūsų visų patirtis turėtų būti sutelkta tam, kad šis projektas būtų labiau motyvuojantis daugiau žmonių savanoriauti, bet jokiu būtu ne papildoma biurokratija. Tai tą riziką tikrai girdžiu ir stenkimės ją užkardinti bendromis jėgomis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė. O toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama ministre, ačiū už tokią iniciatyvą. Iš tiesų aš irgi pasižiūrėjęs projektą matau tokio daugiau institucionalizavimo galbūt akcentus, komercializavimo savanorystės veiklos. Pavyzdžiui, mes turime daug savanorių komerciniuose renginiuose, ir mokyklos skatina, bet turime mažai savanorių, kai kalbame apie negalią turinčius žmones, apie socialiai pažeidžiamus žmones.
Tai čia mano klausimas. Mes apskritai pagal savanorystės indeksą užimame labai tolimą vietą. Mūsų BVP į ekonomiką, savanorystės kuriamą, yra 1,5 %, kai Europoje – 5 %. Mano klausimas: kaip paskatinti savanorystę? Nes vis dėlto tai yra pilietiškumo išraiška, jautrumo, empatijos išraiška.
Aš buvau registravęs Valstybės tarnybos įstatymą, kad vertinant tarnautojus būtų atsižvelgiama…
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Laikas.
V. BAKAS (DFVL). …į savanorystės veiklą. Klausimas: kaip paskatinti valstybės tarnautojus, taip pat valstybės įmonių darbuotojus dalyvauti savanorystės veikloje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, gerbiamas kolega, čia toks turbūt mūsų elgsenos ir motyvacijos dalykas. Kaip ir minėjau, tos krizės, kurias mes išgyvenome, ar per kovidą mes matėme, kiek savanorių ėjo tiesiog plauti grindų į globos įstaigas, kur sirgo visi darbuotojai ir visi klientai. Tai ta savanorystė tiesiog susikatalizuoja, kai valstybėje yra kokia nors didelė problema, kurią reikia spręsti. Vadinasi, žmonės turi ir to noro, ir gerumo padėti. Paskui, kai nuslūgsta krizinė situacija pas mus, grįžta į savo vėžes gyvenimas, natūralus, normalus, jau ta savanorystė nebėra toks didelis prioritetas.
Bet ką jūs labai teisingai pasakėte, mano įsitikinimu, ir kas yra labai svarbu, kad rinkdamiesi savanorišką veiklą žmonės ne visada renkasi tą, kuri yra labai reikalinga, kuri galbūt yra sunkesnė. Tie patys žmonės su negalia, man atrodo, yra ypač svarbus aspektas. Ir aš galvoju, kad su šiuo įstatymo projektu, jeigu atsiranda koordinuojanti institucija, mes galime geriau matyti visą savanorystės ir poreikio paveikslą ir pagal jį tada padėti nukreipti savanorius atrasti tą geriausią savo išsipildymo formą ir kad jinai truktų kuo ilgiau.
Tai čia turbūt vieno paprasto atsakymo, kaip padidinti motyvaciją, nėra. Bet kaip sukurti kuo palankesnes aplinkybes, šio įstatymo pagrindu galbūt galime diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Beje, sveiki, mieli kolegos, su kuo dar nepasisveikinau. Dabar klausia gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, viena vertus, įstatymo dalis, kuri kalba apie koordinavimą ir žinojimą, man tikrai labai patinka. Man atrodo, kad mes turime įsivertinti situaciją ir susikoordinuoti tuos dalykus. Tačiau ta kita dalis, kuri, mano akimis, kalba apie savanorystės subiurokratinimą, valandų apskaitą, ten kažkokius rėmus, ši dalis man jau mažiau patinka. Ir jūs pati gerai įvardinote, kad esant poreikiui mūsų žmonės linkę savanoriauti ir padėti ir tikrai neskaičiuoja valandų, o kai tas poreikis yra mažesnis, tai tada, natūralu, žmonės mažiau ir savanoriauja.
Mano klausimas toks. Ar nevertėtų mums pradėti nuo pirmo žingsnio, tai yra susikoordinuoti, įvertinti situaciją, o po to eiti link apskaitos, tų biurokratinių pinklių ir taip toliau? Ar nemanytumėte, kad reikėtų mums pradėti mažesne apimtimi ir galbūt tai atsiskleistų, aišku, ir diskusijose po pateikimo? Kokios jūsų mintys?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Ieva, už klausimą. Aš manau, kad turbūt galime apie tai diskutuoti, bet tiktai norėčiau grįžti prie to, nuo ko ir pradėjau, kad tai nėra mūsų, ar politikų, ar ministerijos tarnautojų, kažkoks noras būtent tokį principą pasiūlyti. Tai yra ir pačių nevyriausybinių organizacijų įsivardintos rizikos ir galimi sprendimo būdai. Todėl įstatymo projektas yra toks, kokį mes dabar pateikiame, bet diskusijos metu, aš manau, mes tikrai galime ieškoti ir geresnio reglamentavimo, ir geresnių atsakymų, nes kuo daugiau galvų ir patirties, tuo turbūt geresnį rezultatą galėsime gauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimams numatytas ir klausti laikas baigėsi. Dabar yra tik motyvai už. Gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, džiugu, kad Seimą pasiekė Savanoriškos veiklos įstatymo projekto nauja redakcija. 2011 metais patvirtintas įstatymas šių dienų kontekste tikrai reikalauja naujų įžvalgų. Savanoriai savo darbu ne kartą įrodė, kad kuria didžiulę pridėtinę vertę, ypač ekstremaliomis aplinkybėmis. Labai svarbu numatyti organizacijų funkcijas, surasti pačias geriausias motyvacines priemones skatinant savanorystę, neturinčią amžiaus ribų. Įstatymo naujoje redakcijoje įvedama ilgalaikės savanoriškos veiklos sąvoka leis formuoti ilgalaikės savanorystės tradicijas ir tęstinumą. Tikiu, kad svarstymo stadijoje diskutuodami su savanoriais ir nevyriausybiniu sektoriumi tikrai rasime pačius geriausius sprendimus, kad būtų stiprinama savanorių teisinė bazė. Tad kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi apsispręsime balsavimo lango metu.
11.41 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2740GR) (pateikimas)
Dabar keliaujame prie kito darbotvarkės 1-8 klausimo, tai yra grąžintas Prezidento įstatymas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2740GR). Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas gerbiamas A. Kabišaitis. Prašau į tribūną.
A. KABIŠAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2089. Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo siekiama pakeisti dabar galiojančias nuostatas ir nustatyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebetirtų asmenų pranešimų, skundų ir prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų jiems einant šias pareigas. O šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl visų deklaruojančių asmenų, išskyrus tik Seimo narius, veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Toks pakeitimas reikštų, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Valstybės politikų elgesio kodeksą savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų elgesio, kuriuo pažeidžiami valstybės politikų elgesio principai ir teisės aktų nuostatos, tyrimas būtų atliekamas išimtinai savivaldybių tarybų sprendimu sudarytose etikos komisijose.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių tarybų etikos komisijos, be kitų funkcijų, prižiūri, kaip meras ir savivaldybės tarybos nariai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą ir elgesį, reikalavimų, tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties minėtiems aktams, nagrinėja savivaldybės bendruomenių narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo. Tačiau Vietos savivaldos įstatymas nereikalauja, kad savivaldybių tarybų etikos komisijų posėdžių metu būtų daromas garso ir vaizdo įrašas, kad komisijų posėdžiai būtų transliuojami tiesiogiai ir komisijos posėdžių garso ir vaizdo įrašai saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje. O Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais, kad komisijos posėdžiai yra vieši, asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti komisijos posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę. Pagal įstatymą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama kištis į komisijos veiklą.
Svarbu ir tai, kad galiojantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato griežtus terminus tyrimui atlikti. Vietos savivaldos įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose savivaldybių tarybų etikos komisijų įgaliojimus ir veiklą, terminai šių komisijų atliekamiems tyrimams nėra nustatomi. Taigi susiaurinus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus ir suteikus juos tik savivaldybių tarybų etikos komisijų kompetencijai, tokio tyrimo atlikimo terminai įstatyme nebūtų nustatyti ir tai galėtų sudaryti prielaidas šiuos tyrimus tęsti neribotą laiką nepriimant jokio sprendimo, kurį būtų galima vėliau apskųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybių tarybų etikos komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Dar daugiau, minėtoje normoje nustatoma, kad jeigu visi savivaldybės tarybos nariai sudaro savivaldybės tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol savivaldybės taryboje susidaro savivaldybės tarybos mažuma ar savivaldybės tarybos opozicija. Taigi pats įstatymas numato tokios situacijos galimybę.
Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybių tarybų narių skaičius gali būti 15, 17 ir taip toliau. Akivaizdu, kad savivaldybėse, kuriose yra mažiausi renkamų savivaldybių tarybų narių skaičiai, galima situacija, kai visi savivaldybės tarybos nariai arba absoliuti jų dauguma priklausys daugumai ar vienai politinei organizacijai, atitinkamai savivaldybių tarybų etikos komisijos, laikantis proporcinio atstovavimo principo, taip pat būtų sudarytos tik iš daugumos atstovų. Tokiais atvejais objektyvaus politiko elgesio tyrimas būtų neįmanomas arba keliantis abejonių.
Respublikos Prezidento nuomone, aptarta priimto įstatymo nuostata sumažintų objektyvaus, nešališko, skaidraus ir viešo savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veiklos tyrimo ir vertinimo galimybę. Kitos priimto įstatymo nuostatos Respublikos Prezidentui abejonių nesukėlė, todėl, grąžindamas priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, Respublikos Prezidentas teikia siūlymą įstatymo projektą be aptartosios nuostatos ir ragina Seimą jį priimti.
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl projekto neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Taigi E. Pupinis pirmasis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų, na, ieškome šiek tiek analogų visada taikydami įstatymus, ypač ir valstybės tarnyboje, ir kitose vietose. Jeigu taip pažiūrėjus, savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kaip ir Seimas iš tikrųjų. Seime taikomas vis dėlto savireguliacijos principas, kuomet yra Etikos komisija ir čia viską kaip ir sprendžia. Aišku, ministras, jeigu tampa ministru iš Seimo, jis jau patenka po kitu atsakomybės parametru kaip vykdomoji institucija. Tai ar nemanėte, kadangi čia buvo daug diskusijų, tarkim, tarybos narius palikti savireguliacijai per Etikos komisiją, o merai vėlgi jau kaip vykdomoji institucija, juos daugiau prižiūrėtų arba sprendimus priiminėtų dėl jų elgesio ta institucija, kuri paprastai ir su ministrais užsiima?
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
A. KABIŠAITIS. Dėkui. Iš tiesų Prezidentas situacijos kaip tik siūlo nekeisti, tai yra tokia, kokia yra ir dabar. Tiek savivaldybės merų, tiek ir savivaldybės tarybos narių elgesio arba veikos tyrimą galės atlikti ir savivaldybių tarybų etikos komisijos, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu atliks savivaldybių tarybų etikos komisijos, jų sprendimus bus galima apskųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Šiuo požiūriu situacija išliktų tokia, kokia yra šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai norėjau padėkoti Prezidentui, kad atkreipė dėmesį į Seimo narių kreipimąsi. Kreipimąsi pasirašė ne tiktai daugumos frakcijų vadovai, tačiau ir opozicijos nariai. Akivaizdžiai buvo padaryta klaida, neįvertinta visa pasekmių, sakykime, grandinė, kuri gali nutikti. Mes jau vasarą matėme tam tikrus tyrimus tam tikrose savivaldybėse, galima sakyti, ir Kauno savivaldybėje, kuomet vietos politizuota Etikos komisija gali sužlugdyti arba užtęsti visus tyrimus. Tai tikrai dar kartą ačiū.
Norėjau pasiteirauti dėl pačių principų. Ar jūs taip pasakėte, kad būtų pažeidžiami ir skaidrumo, ir sąžiningumo principai, jeigu tiktai savivaldybės Etikos komisija tirtų tiek merus, tiek savivaldybės narius? Tačiau ar jūs irgi teisingai manote, ar taip manote, jog ir pats procesas, kol būtų priimtas galutinis sprendimas, užsitęstų be galo ilgai…
PIRMININKAS. Laikas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …kadangi dar vis tiek liktų tos kelios instancijos ir teisme? Ačiū.
A. KABIŠAITIS. Na, taip, iš tiesų tas termino klausimas yra svarbus, kadangi, ką ir minėjau, netgi ir pati Etikos komisija, nenustačius jai termino ištirti vieną ar kitą veiką, galėtų tęsti pastoviai, ypač jei būtų savivaldybės Etikos komisija sudaryta iš kokios nors vienos politinės jėgos atstovų. Iš tiesų tokią galimybę Prezidentas mato, kad tai galėtų tęstis nepagrįstai ilgai, todėl vetuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Šalia šito pasiūlymo, manyčiau, teisingo pasiūlymo, man iš karto formuojasi kitas klausimas. Nežinau, ar esate apie tai kalbėję prezidentūroje, kas susiję su demokratija, skaidrumu ir panašiai. Žinome, kad yra ne vienoje savivaldybėje, kai veikia tik viena politinė jėga, kai kuriais atvejais opozicijai net nėra suteikiama žodžio laisvė. Ką manytumėte, jeigu opozicijos valia būtų galima Vietos savivaldos įstatyme padaryti tokį dalyką, kad opozicija galėtų siūlyti savo bendrą kandidatą į vicemerus? Taip gautų visą informaciją, kas vyksta savivaldybėje ir panašiai, nes šiuo atveju ne viena opozicija Lietuvoje, deja, negauna tos reikiamos informacijos. Vis dėlto būtų tas atstovas, kuris atstovautų ir opozicijai, taip, kaip yra Danijoje, Švedijoje. Ačiū.
A. KABIŠAITIS. Galbūt į šį klausimą aš iš tiesų negalėčiau atsakyti, nes nežinau Prezidento pozicijos. Vicemero klausimas čia nėra susijęs su grąžinamu įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sveikinu, nes galiu pasakyti, kad faktiškai jau dabar kai kuriose savivaldybėse susidariusi situacija yra labai bloga. Etikos ir procedūrų komisijos nesusirenka, nes daugumos būna svarstymai, tuomet specialiai nesirenka ir negali svarstyti, ar vienas ar kitas meras, vicemeras ar tarybos narys atitinka etikos ir skaidrumo principus.
Noriu paklausti. Sakykite, gal turite informaciją, kiek tokių savivaldybių jau kreipėsi? Gal bendravote su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija? Žinau, kad kai kurie rašė raštus, tačiau nieko negalėjo spręsti, nes įstatymo pataisa nebuvo atėjusi.
A. KABIŠAITIS. Su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija iš tiesų yra bendrauta. Jie kalbėjo apie realias galimybes tirti ir galbūt apie didinimą tarnautojų, kurie padeda. Priminčiau, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių tėra penki. Skundų gali būti labai daug. Tačiau apie realius skaičius, kiek galėjo kreiptis savivaldybių dėl jūsų minimos situacijos, neturiu tokios informacijos, nebuvo įteikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai už, prieš. Už – gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Aš nežinau, gerbiamas posėdžio pirmininke, ar teisingai supratome…
PIRMININKAS. Gerbiamam pranešėjui aš jau dėkoju. Jūs jau galite užimti savo vietą.
Dabar jau motyvai.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Kalbėsime už, kad veto palaikytume… svarstytume iš naujo.
PIRMININKAS. Gerai, aš tuomet pagarsinsiu, nors balsavimas bus balsavimo lango metu. Aš pagarsinu, kad jums būtų aiškiau, kaip mes balsuosime, tuomet bus aiškiau, kaip užsirašyti dėl motyvų. Mes jūsų laiko neskaičiuojame. Taigi balsuodamas Seimas turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kas už, vadinasi, svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Va taip. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už aiškų išaiškinimą. Grįždamas dar kartą prie padėkų visoms frakcijoms, pasirašiusioms kreipimąsi į Prezidentą, ir Prezidentui už atkreiptą dėmesį į ypač svarbią problemą, norėčiau akcentuoti ir tai, kad yra toks pavyzdys, kuomet esant geriems norams buvo įvelta ir tikrai gana didelė klaida. Aš tikiuosi, jinai nesąmoningai buvo įvelta, nors čia irgi dėl to būtų galima, matyt, turėti įvairių nuomonių. Vis dėlto labai svarbu tą sąžiningumo ir skaidrumo principą išlaikyti. Juk mes puikiai žinome, kaip formuojamos savivaldos etikos komisijos ir kaip gali dauguma tirti savo daugumos asmenį, ar jis pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybės tarnyboje, ar ne. Todėl šis grąžinimas Seimui yra laiku ir labai svarbus mūsų sklandžiai demokratijos raidai. Aš net neabejoju, kad tai suprato visos frakcijos, pasirašiusios, beje, kreipimąsi į Prezidentą dėl veto, net ir jeigu būtų komiteto išvada ne tokia palanki, vis dėlto balsuos vardan mūsų tinkamos ir sklandžios demokratijos raidos, kad užtikrintų mūsų skaidrumo ir sąžiningumo principus, o savivaldos pasitikėjimas politikais tikrai augs. Jeigu vis dėlto paliksime etikos komisijoms spręsti, politizuotoms etikos komisijoms spręsti šiuos klausimus, be jokios abejonės, galime susidurti su aibe problemų, kuomet tiek žiniasklaida, tiek visuomenė net nesužinos tyrimo baigties. Tai palaikykime šį Prezidento veto ir balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nebėra norinčių kalbėti prieš. Taigi apsispręsime per balsuoti numatytą laiką.
11.56 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001. Vėlgi kviečiu į tribūną Prezidento vyriausiąjį patarėją A. Kabišaitį. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, teikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Baudžiamojo kodekso pataisomis Respublikos Prezidentas siūlo tobulinti šiuos keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius dviem pagrindinėmis kryptimis.
Pirmoji kryptis – sankcijų griežtinimas už kai kuriuos nusikaltimus. Tai būtų numatoma galimybė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tiems, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo valstybės perversme, taip pat tiems, kas organizavo ir vadovavo antikonstitucinėms grupėms ir organizacijoms bei tokių ginkluotų grupių dalyviams. Taip pat ilginama maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė: kolaboravusiems asmenims siūloma maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą padidinti nuo 5 iki 15 metų laisvės atėmimo, antikonstitucinių grupių ir organizacijų, taip pat tokių ginkluotų grupių ir organizacijų dalyviams, organizatoriams ir vadovams maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma padidinti nuo 10 iki 20 metų.
Antroji kryptis – veikų kriminalizavimas ir nusikaltimų sudėčių tobulinimas. Siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie, turėdami tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui (taip pat kriminalizuojamas veikimas pagal jų atstovų užduotį), pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba faktiškai perdavė informaciją, kuri yra tarnybos (valstybės paslapties atžvilgiu veikos jau yra kriminalizuotos), arba kitą informaciją, kuri gali būti panaudota kėsinantis į Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, kitus Lietuvos Respublikos interesus, žmogaus sveikatą ar gyvybę. Taip pat įstatymo projektu diferencijuojama atsakomybė už antikonstitucinių grupių ir organizacijų organizavimą ir dalyvavimą jose, tai yra švelniausiai būtų baudžiami dalyviai, griežčiau – ginkluotų grupių dalyviai, dar griežčiau – organizatoriai ir vadovai, taip pat už šių veikų padarymą numatoma juridinių asmenų atsakomybė.
Kodekso pakeitimų poreikį lėmė visų pirma dabarties realijų pokyčiai – atsiradusios naujos ir suaktyvėjusios ankstesnės geopolitinės grėsmės, įvertinta karo Ukrainoje patirtis. Lietuvos žvalgybos tarnybos, teikdamos 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, įvardijo grėsmių struktūros pokyčius: vertinant nurodomas akivaizdus pavojus dėl galimų nusikaltimų valstybei, nedraugiškų valstybių siekis surinkti plataus spektro informaciją ir ne vien tą, kuri yra valstybės paslaptimi, taip pat ir kitos su valstybės saugumu susijusios aplinkybės. Tokios priešiškos valstybės kaip Rusija ir Baltarusija siekia daryti poveikį demokratiniams procesams Lietuvoje, tam panaudodamos ne tik čia gyvenančius piliečius ar diplomatus, bet ir Lietuvos Respublikos piliečius.
Taip pat svarbu pažymėti, jog Baudžiamojo kodekso nuostatų analizė, rengiant pataisų projektą, atlikta kartu su Lietuvos žvalgybos institucijomis ir Generaline prokuratūra, atskleidė galiojančio Baudžiamojo kodekso trūkumus ir taisytinas normas. Dauguma keičiamų Baudžiamojo kodekso normų nėra tobulintos net 20 metų, nors realus gyvenimas pažengė gerokai į priekį. Teikiamu projektu nėra siekiama kontroliuoti ar paveikti sąžiningų Lietuvos gyventojų, kurie kuria valstybę ar reiškia savo poziciją, požiūrį į valstybės valdžią, projektu siekiama užkardyti ir nustatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už tyčinius bei itin pavojingus veiksmus, kuomet asmenys tikslingai nukreipia savo pastangas prieš mūsų valstybę ir jos gyventojus, asmenys, kuriems šios teisės normos skirtos, tyčia veikia Lietuvai nedraugiškų valstybių naudai ir netgi vykdo tokių valstybių ar jų agentų užduotis. Priėmus projektą, nebus padarytas joks neigiamas poveikis konstitucinėms žmogaus teisėms, nebus apribotos naudojimosi jomis galimybės. Atvirkščiai, bus geriau apsaugoti tiek valstybės interesai, jos saugumas, tiek teisę gerbiančių Lietuvos žmonių teisėti lūkesčiai ir teisės bei demokratinės vertybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra siūloma keisti Baudžiamojo proceso kodekso normas, tai yra nusikalstamų veikų tyrimo procesas liks nepakitęs. Teikdamas pataisas, Respublikos Prezidentas veikia proaktyviai, tai yra siekia užkardyti veikas, kurių realią galimybę įvardija saugumo tarnybos.
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė pateikė išvadą, kad projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą, kurioje yra viena pastaba. Jos esmė, kad siūlymas didinti bausmes už kolaboravimą galimai yra per griežtas, tačiau iš tiesų tai yra vertinimo klausimas ir mes manytume, kad siūlomos bausmės nėra per didelės arba per griežtos. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas. Taip, būtų gerai iš vietos iš tikrųjų. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Labai ačiū. Sakykite, ar Baudžiamojo kodekso pokyčiai kokia nors apimtimi neliečia žodžio laisvės kritikuoti valdžią? Jeigu liečia, tai ar buvo Vyriausybėje siūlomi pokyčiai apsvarstyti iš žmogaus teisių perspektyvos, ypač iš teisės į žodžio laisvę ir iš valdžios teisėtos kritikos perspektyvos?
A. KABIŠAITIS. Galiu atsakyti labai trumpai, kad iš tiesų žodžio laisvės klausimas apskritai nėra liečiamas. Kalbama apie tas veikas, kuriomis yra renkama informacija ir perduodama užsienio valstybei, turint tikslą pakenkti Lietuvai, arba apie antikonstitucinių grupių organizavimą, arba apie valstybės perversmo organizavimą ir dalyvavimą jame. Žodžio laisvės klausimo čia apskritai nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas patarėjau, išties jūs, kaip buvęs ilgametis Teisės departamento vadovas, turbūt puikiai žinote, kad politikų noras intervenuoti į bausmių politiką, įvairius kodeksus dažnai duoda atvirkščią rezultatą. Koks nors įvykis atsitinka ad hoc ir tada nuo 5 iki 15, ir nesvarbu, kad po tokių sankcijų išbalansuojame visą sistemą. Šiandien kas yra siūloma – kolaboravimas yra laikomas, būtų laikomas labai sunkiu nusikaltimu, labai sunkia nusikalstama veika, o, žiūrint į tai, ką pasakė Teisės departamentas, padėjimas veikti kitos valstybės interesams taikos metu, sakykime, yra vertinamas kaip sunkus nusikaltimas. Galbūt tai yra ydinga praktika, kai mes atsižvelgiame į tokius politikų proginius momentus ir bandome koreguoti bausmes ir viską išbalansuojame. Kaip pavyzdys, kolaboravimas visgi yra vykdomas karo, okupacijos, aneksijos metu. Dabar tai laikoma labai sunkiu nusikaltimu. Prisiminkime tą penkiasdešimties metų laikotarpį, čia irgi buvo kolaboravimas įvairia forma, net ir, pavyzdžiui, priklausymas Komunistų partijai gali būti taip traktuojamas. Ar tokios sankcijos tikrai yra adekvačios, proporcingos, ar negriauna visos sistemos?
Ir dar paskutinis dalykas. Ar buvo konsultuotasi ir derinta, nežinau, gal dabar neišlikę, dalyvauja teisingumo ministrė, yra tokia Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komisija ar grupė, kuri neleidžia daryti tokių dalykų, kad mes viena ar kita proga išbalansuotume visą bausmių vykdymo… atsiprašau, sankcijų sistemą.
A. KABIŠAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų aš iš dalies atsakiau į tą klausimą pristatymo metu. Iš principo kalbėti apie tai, kad yra išderinama bausmių sistema, tai taip nėra. Prieš rengiant projektą buvo konsultuotasi tiek su prokuratūra, tiek, kaip minėta, su žvalgybos tarnybomis. Jos pateikė kitų Europos Sąjungos valstybių bausmių sistemą už analogiškus nusikaltimus ir iš tiesų šiuo metu Lietuvos bausmių sistema šių nusikaltimų srityje yra pati švelniausia.
Kalbant apie tai, ar kolaboravimą reikėtų artinti prie išdavystės, ar prie padėjimo kitai valstybei, tai iš tiesų, matyt, jisai yra artimesnis išdavystei, nes kalbama ne apie taikos metu padarytus veiksmus, o apie aneksijos ar okupacijos metu.
Ir trečias dalykas yra tai, kad kolaboravimo sudėties… atsakomybės už kolaboravimo sudėtį griežtinimas siejamas su pasisemta patirtimi iš Ukrainos, nes būtent okupuotose teritorijose kolaborantai padarė itin didelę žalą išduodami arba įskųsdami asmenis, kurie dirbo Ukrainos valstybės institucijose ar panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu tiesiog paklausti, ar tai yra Prezidento iniciatyva, ar patarėjų iniciatyva? Pats Prezidentas lyg ir ekonomistas, ir skaičius pakankamai suprantantis žmogus, bet tikrai ką ir Teisės departamentas savo išvadoje teigia, tai būtent dėl sankcijų adekvatumo. Ar tikrai nėra per griežta ir ar tikrai buvo tai įvertinta? Galbūt ir jūs, kaip ilgametę praktiką turintis patarėjas, na, galbūt reikėjo šiek tiek pasitarti ir su Vyriausybės teisininkais, kad apskritai nebūtų išbalansuota ta sistema, nes turbūt kyla klausimas. Ir viešojoje erdvėje buvo čia vienas kitas toks epizodas su tais žmonėmis, kurie įtariami vienais ar kitais nusikaltimais. Kiek, jūsų matymu, tų atvejų galėtų būti, ar jų smarkiai daugėja, ar yra kokia tikimybė, kad jų artimoje ateityje daugės ir tas bausmes reikėtų taip sugriežtinti, kaip ir siūloma projekte?
A. KABIŠAITIS. Iš tikrųjų projektu nėra koncentruojamasi į bausmių griežtinimą. Sudėtys keičiamos tam, kad būtų galima patraukti atsakomybėn iš tikrųjų prieš Lietuvą veikiančius asmenis. Atsakomybės adekvatumas iš tiesų buvo vertintas rengiant projektą ir įvertinus kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius ir sankcijas už juose numatytas veikas. Ar tai yra Prezidento, ar patarėjų projektas? Be abejo, tai yra Prezidento. Prezidentas, kaip valstybės vadovas, matydamas visumą ir turėdamas informaciją iš minėtų žvalgybos tarnybų, matė poreikį būtent keisti sudėtis ir keisti sankcijų sudėtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turiu vieną tarpinį klausimėlį ir jau tą vieną tikrąjį klausimą. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai atliko tyrimą dėl Baudžiamojo kodekso visų straipsnių, dėl jų dispozicijos, ir aš neatsimenu, kad tame tyrime būtų šitie straipsniai tuo aspektu, kokiu jūs teikiate projektą, paminėti. Ar jūs su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto baudžiamosios srities mokslininkais tarėtės, konsultavotės?
Ir klausimas. Jūs pildote kodekso 1, arba 114, straipsnio 2 dalį, papildote, prie tų sunkių padarinių rašote „jeigu žuvo žmogus“. Mano klausimas, ar žmogaus žūtis nėra sunkus padarinys kitos nusikalstamos veikos, kuria neturėta tikslo nužudyti žmogų?
A. KABIŠAITIS. Atsakysiu į pirmą klausimą. Kaip minėjau, rengiant projektą dalyvavo Generalinė prokuratūra ir žvalgybos institucijos. Tai yra buvo atsižvelgta į faktines aplinkybes.
Dabar atsakant į jūsų antrą klausimą, tai tas papildymas, kuriuo yra numatoma, kad žuvo žmogus ar atsirado kitų sunkių padarinių, iš esmės yra techninis papildymas siekiant ištaisyti tai, kas nebuvo padaryta praeitais metais keičiant Baudžiamąjį kodeksą, kai 119 straipsnyje buvo įrašyta, kad žuvo žmogus ar padaryti kiti, atsirado kiti sunkūs padariniai, ar ne. O tai ar apimtų? Be abejo, tai gali apimti, bet tai yra sprendžiama sutartimis.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Adomaitis klausia paskutinis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau irgi kelių klausimų pasiteirauti. Prie Seimo vyko riaušės ne taip seniai, šią kadenciją. Galbūt šitas projektas buvo kaip ir pastūmėtas to įvykio. Tiesiog smalsu paklausti.
O kitas mano klausimas būtų: tai kiek, kadangi vis tiek, suprantu, daugiausia yra griežtinamos sankcijos, galbūt jūs galite patikslinti, yra kažkokių naujų veikų identifikuota, bet aš tokių kaip ir neidentifikavau tame projekte, kad tiktai griežtinamos labiau sankcijos, tai ar dėl tų sankcijų griežtumo jūs tikitės, kad sumažės valstybės perversmų Lietuvoje ar kolaborantų sumažės? Ar šiuo požiūriu vertinate pasiūlytą projektą?
A. KABIŠAITIS. Tai į pirmą dalį atsakant, taip, be abejo, buvo įvertintos ir riaušių prie Seimo aplinkybės. Kita vertus, kalbant apie sankcijų griežtumą, tai, aišku, dėkui Dievui, dar nebuvo valstybės perversmo ir kolaboravimo negali būti, nes tai yra okupacijos arba aneksijos metu, bet kalbant apie sankcijų griežtumą, taip, tai yra vienas iš… viena iš sudedamųjų dalių, kas atgraso nuo atitinkamų veikų darymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus ir galite užimti savo vietą. Dabar būtų pasisakymai, motyvai, bet nematau norinčių kalbėti. Taigi balsuosime per balsavimo langą.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3040 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar tada reikia eiti prie kito klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIVP-3040. Kviečiu grįžti tada į tribūną gerbiamą vyriausiąjį patarėją A. Kabišaitį. Gal ir galėjote nenueiti, bet aš nežinojau, kad niekas nenorės dėl motyvų kalbėti. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Viskas gerai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti A. Kartanienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Įgaliojimų pabaiga yra 2023 m. lapkričio 2 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl Seimo nutarimo projekto neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas nenori paklausti. Tai dabar galbūt mes galime greitai pereiti keletą stadijų. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu galbūt pritarti? Dėkoju. Po svarstymo galbūt galime bendru sutarimu? Niekas net neužsirašė kalbėti. Dėkoju. Taigi, ar yra norinčių pasisakyti priėmimo stadijoje? Nėra. Tai galbūt tada pastraipsniui. Tiktai 1 straipsnis yra su Teisės departamento redakcine pataisa. Ar galime bendru sutarimu jai pritarti? Dėkoju. Ir tada 2 straipsniui galime pritarti? Dėkoju. Tada jau priėmimo stadijoje balsuosime per balsavimo langą.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Albiną Bielskį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3041 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerai, dabar keliaukime. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Albiną Bielskį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3041. Gerbiamas A. Kabišaitis pristatys. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Bielskio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
Teisėjo įgaliojimų pabaiga – gruodžio 31 diena. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl Seimo nutarimo projekto neturi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Tai galbūt galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Niekas dėl motyvų nenorėjo pasisakyti. Svarstymas. Svarstymo stadijoje niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju, pritarta. Priėmimas. Čia nėra pastabų. Tai 1 straipsnis. Galbūt galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tai per balsavimo langą bus likęs tik balsavimas, priėmimas.
12.14 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 592 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006 (pateikimas)
Dabar tada darbotvarkės 1-12 klausimas – Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006. Pranešėja – gerbiama I. Segalovičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašau pristatyti.
I. SEGALOVIČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas pirmininke. Šiandien esu įpareigota Prezidento dekretu pateikti ir pristatyti jums Farmacijos įstatymo 2 ir 592 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymas yra skirtas labai retomis ligomis sergančių pacientų gerovei ir mes ją simboliškai vadiname vilties iniciatyva. Labai retų būklių gydymo poreikis auga, ir mes matome tikrai gerėjančią retų ligų būklių diagnostiką, kaip antai yra priimti sprendimai dėl visuotinės naujagimių patikros programos išplėtimo nuo šių metų sausio 1 dienos. Tai leidžia pakankamai greitai, tiksliai diagnozuoti itin retas ligas vaikams. Esant tokiai situacijai, pacientus prižiūrintys gydytojai tikrai susiduria su papildoma moraline našta: nors liga ar būklė yra diagnozuota, o gydymas patvirtintas ir yra saugus bei efektyvus, jie negali pilnai taikyti jo. Šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 8 tūkst. retų ligų. Kaip rodo 2021 metų Ligonių kasos duomenys, bendras labai retų būklių pacientų skaičius, kai buvo kreiptasi būtent į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją, kuri ir priima sprendimus, buvo beveik 300. Iš jų 110 tiktai net naujų pacientų gydymo atvejų ir beveik pusė iš jų yra vaikai iki 18 metų amžiaus. Taigi tas poreikis tikrai auga.
Ką mes dar matome kaip labai aktualią sisteminę problemą. Šiandien Lietuva pagal naujoviško, inovatyvaus gydymo vaistais prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems žmonėms stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių. Tik maždaug viena iš dešimties terapinių opcijų Lietuvoje, skirtų retoms ligoms gydyti, yra prieinama per bendrą vaistinių preparatų kompensavimo mechanizmą.
Kaip žinote, inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimas, anglišku trumpiniu vadinamas W.A.I.T., rodo, kad iš 168 valstybių per tyrimo periodą nuo 2018 metų iki 2021 metų, vaistų, kurie buvo registruoti Europos Sąjungoje, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šiuo metu, tai yra tais metais, buvo būtent 21 vaistas, o mes matome, kad kitose šalyse vidurkis yra maždaug 76. Tikrai mažiau nei Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą inovatyvius vaistus įtraukia tik viena Europos Sąjungos šalis – tai yra Malta.
Prezidentas laikosi nuostatos, kad prieinamumas yra pamatinė teisė į adekvačią sveikatos priežiūrą. Čia labai svarbus ir laikas. Mes matome, kad pagal tą patį tyrimą laikas Lietuvoje yra tikrai labai ilgas. Europos vidurkis yra 442 dienos laukti sprendimo dėl vaistų kompensavimo, o Lietuvoje mes turime beveik 540 dienų. Tikrai turime kur tobulėti, nes laikas yra išsaugotos gyvybės.
Viena iš priežasčių, kodėl šita problema egzistuoja, be jokios abejonės, yra finansavimas, tačiau norisi pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais šios problemos finansavimas augo ir maždaug nuo 2017 metų mes matome beveik penkis kartus pagerėjusį finansavimą. Prezidentas tikisi, kad ta tendencija siekti adekvataus finansavimo išliks, sustiprės ir galbūt bus ieškoma net naujų modelių, kaip tą finansavimą turėti pakankamai prognozuojamą, aiškų ir skaidrų.
Antra priežastis, be jokios abejonės, yra skaidri ir efektyvi sprendimų priėmimo sistema. Būtent į šį klausimą ši Prezidento vilties iniciatyva ir yra nukreipta.
Įstatymo projektu siekiama, kad labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo sistema būtų labiau orientuota į pacientų poreikius. Siekiama padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir pačią sprendimų kokybę, įtraukiant tam tikrų suinteresuotų grupių atstovus, apie kuriuos aš paminėsiu.
Taigi Prezidentas siūlo tobulinti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo kompensavimo komisijos sudarymo principus, nes būtent šita komisija turi itin svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai, pacientų sveikatai, ir čia yra tas kertinis momentas. Taigi šalies vadovas siūlo, pirma, įtraukti papildomai du asmens sveikatos priežiūros specialistus, dirbančius universiteto ligoninėse ir turinčius specialių žinių labai retų ir sunkių ligų gydymo ar susijusiose srityse; antra, į komisiją įtraukti vieną pacientų organizacijų atstovą; trečia, sudaryti galimybę komisijoje dalyvauti pacientų gydytojams. Dėl šių pasiūlymų komisijos narių skaičius padidėtų nuo šiuo metu esančių penkių iki devynių narių. Jeigu mes pasižiūrėtume į sveikatos apsaugos sistemoje esančių komisijų praktiką, tai 11 narių turi ir Vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, ir kitos maždaug panašų skaičių. Taigi tas adekvatumas būtų labai tolygus. Prezidento nuomone, šių atstovų įtraukimas į komisiją tikrai padėtų priimti objektyvesnius sprendimus pacientų naudai, išvengiant tokių argumentų kaip „neapsimoka“ ar „per brangu“. Be to, mūsų įsitikinimu, aiškesnis pacientų ir jų atstovų įtraukimas atlieptų tai, ką yra pastebėjusi ir 2020 metais Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba savo vertinimo pažymoje.
Prezidentas taip pat siūlo suteikti galimybę į komisiją kreiptis pacientą gydančiam atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistui. Šiuo metu tokią galimybę turi tiktai tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga. Taip pat įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu siūlome apibrėžti terminą, kas yra „skubus atvejis“, nes laikas tampa lemiamu veiksniu. Matome teisminiuose ginčuose, kad šitas skubaus atvejo klausimas irgi yra labai svarbus argumentas. Ir tiesiog žiniai: Čekija 2021 metais yra priėmusi Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, leidžiančius teikti kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, farmakologinę terapiją itin brangiais vaistais, netgi nelaukiant patvirtinimo iš kompetentingos institucijos – mokėtų už paslaugas komisijos, jeigu šis atvejis yra skubus ir gresia paciento gyvybei. Taigi tokie esminiai pasiūlymai.
Gerbiami Seimo nariai, Prezidento vardu nuoširdžiai kviečiu po pateikimo pritarti šiems Farmacijos įstatymo pakeitimams ir diskutuoti dėl jų komitetuose ir tolimame procese. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiamas R. Žemaitaitis klausia pirmasis. Prašom. Gerbiamas Remigijau, prašom klausti. Jūsų klausimas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Atsiprašau. Gerbiamajai pranešėjai norėjau užduoti klausimą, kodėl jūs bandote?.. Šiaip tai projektas geras, viskas gerai. Dėl komisijos sudėties aš balsuosiu prieš arba susilaikysiu ir po to teiksiu siūlymą, kad nebūtų plečiama, nes man iš esmės niekaip nesuvokiama, kam reikia didinti ir plėsti dar komisijos sudėtį, daugiau įtraukti narių, kai tuo momentu mes galime pasikviesti ekspertus ir ekspertai gali mums patarti. Taip apsunkinti didesniu narių skaičiumi klausimą. Kam reikia tą daryti, kam šita biurokratinė komisija?
I. SEGALOVIČIENĖ. Labai trumpai atsakysiu – dėl skaidrumo ir dėl kokybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš ruošiuosi pritarti. Reikės padirbėti su pavaduotoju, įtikinti jį, kad šitas įstatymas išties sprendimų priėmimą galbūt ir pagreitins, jeigu, aišku, operatyviai susirinks komisija, ir paskaidrins, nes galės dalyvauti, ypatingai gerai, kad galės dalyvauti gydantis gydytojas, ne tik institucija siūlyti šitą sprendimą. Džiugu, kad pastebėjote, ir pastebime visi, kad situacija paskutiniais metais gerėja, skiriama daugiau lėšų, atsirado didesnis operatyvumas. Aš tikrai pritarsiu šiam projektui. Toliau komitete kalbėsime, ar įmanoma jį dar kaip nors patobulinti ir kiek tai galėtų papildomai kainuoti. Jūs, teikdami Prezidento įstatymo projektą, tikriausiai šiek tiek prognozavote, ar vis dėlto gali tas komisijos narių skaičiaus padidinimas, sprendimų priėmimo praskaidrinimas, platesnis visuomenės įtraukimas padidinti pacientų skaičių, ženkliai padidinti. O tai vis dėlto kainuoja. To argumento, kaip jūs ir minėjote, neapsimoka arba per brangu, nors ir skirdami kelis kartus…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …didesnę sumą, vis tiek turėsime paisyti.
PIRMININKAS. Dėkui.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų konkrečiai, kiek reikės biudžeto tiesiogiai šio įstatymo pakeitimams įgyvendinti, ar valstybės, ar PSDF’o poreikio, sunku numatyti. Bet akivaizdu, sprendimai, labiau orientuoti į pacientus, skaidresni, vadinasi, gali susidaryti situacijų, kai lėšų kompensuoti reikės daugiau. Tačiau, mūsų vertinimu, tikrai labai svarbu, kad už sveikatos politiką atsakingi asmenys po truputį pradėtų galvoti ir apie finansavimo modelio pokyčius, nes tikrai čia yra erdvės. Šitas komisijos išplėtimas dėl skaidrumo, dėl sprendimų kokybės, labiau atsižvelgiant į pacientų gerovę, tikrai mums kai ką parodys ir, manau, pastūmės naujesnio finansinio modelio paieškų link.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už tikrai gerą, reikalingą projektą. Man gal šiek tiek keista girdėti valdančiuosius, klausiančius apie biudžetą, apie tai, kad reikės pinigų, kai tų pinigų, mes žinome, PSDF biudžete yra, jie tiesiog nenaudojami. O aš turiu kitą klausimą, savotiškai susijusį su pinigais. Sveikatos ministras pademonstravo visišką nekompetenciją ieškoti tarptautinių partnerių bendriems vaistų pirkimams. Iš esmės šita iniciatyva yra žlugusi, numirusi, jos tiesiog nebėra. Galbūt Prezidentas galėtų, būdamas tikrai aktyvus, bendraudamas su kitų šalių vadovais, tokią iniciatyvą iškelti, gal Lietuva galėtų, suprasdama, kad tai yra brangūs vaistai, kad mes esame maža valstybė, iškelti tokią idėją valstybių vadovų lygmeniu. Labai ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui už klausimą. Tikrai Prezidentas yra pasiruošęs dėl žmonių gerovės daryti viską, ką galima. Tikrai būtų labai puiku, jeigu ministras parodytų iniciatyvą ir suformuluotų labai aiškią poziciją, kur nepavyksta ir kur jam reikėtų padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar gerbiamas J. Džiugelis gal spės paklausti? Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, spėsiu. Labai ačiū. Aš tiesiog norėjau pasiteirauti gerbiamos patarėjos, kaip komisijos sudėties išplėtimas padės derėtis su vaistų gamintojais? Čia yra esminis tų vaistų neprieinamumas. Vaistai yra ypač brangūs, net ne visos valstybės gali kai kuriuos vaistus įsigyti vienam arba kitam sunkiam ligoniui. Ar padės komisijos išplėtimas derantis su gamintojas? Vienas klausimas.
Kitas dalykas. Čia dėl protokolo. Norėčiau užfiksuoti, kad asmeniškai nusišalinu nuo šio balsavimo dėl asmeninių dalykų.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą, gerbiamas Justai. Norėčiau akcentuoti, be jokios abejonės, kokybiškesni sprendimai, pagrįsti specialistų, aiškios argumentacijos, jau priimti. Tie, kuriems reikia skirti finansavimą, jeigu mes tokių sprendimų turėsime daugiau, akivaizdu, kad mes ir sprendimų priėmėjai turėsime geresnių argumentų kalbėtis įvairiais lygiais ir derėtis. Taigi netiesioginė nauda, manau, tikrai gali būti ir šiuo jūsų minimu klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galite užimti savo vietą, atsakėte į visus klausimus.
Dabar už – gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kad dešimtmečiais keliamas klausimas dėl retų susirgimų. Laukia ne tik sunkūs ligoniai, bet jų artimieji ir giminės. Džiugu, kad šiandien Prezidento patarėja labai dalykiškai pateikė informaciją. Aš taip pat norėčiau pratęsti ir pasakyti, kad pirmiausia norėčiau paryškinti, kad iš visų labai retų būklių pacientų 92 % sudaro pacientai iki 65 metų amžiaus. Ši informacija byloja apie tai, kad į labai retas būkles daugiausia patenka arba vaikai, arba darbingo amžiaus žmonės.
Antra, vystantis medicinos technologijoms ir gerėjant diagnostikai, išaiškintų retų būklių atvejų skaičius nuolat auga ir kartu randasi didesnės galimybės padėti žmonėms. Ir puiku, kad tai po truputį gerėja, bet to nepakanka. Bet per dabar veikiantį vaistų kompensavimo mechanizmą valstybės pagalbą dėl retos būklės gydymo gauna vienas žmogus iš dešimties. Na, o metų metais, kaip sakiau, kalbame ir, lyginant su kitomis šalimis, pernelyg didelę dalį sveikatos priežiūros išlaidų dengia patys gyventojai. Kol valstybės įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį savo dydžiu atsiliks nuo mokamos dirbančiųjų įmokos tiek, kiek atsilieka dabar, manau, kad nuolat bus finansinių išteklių stygius šiai problemai spręsti. Nebent, tikiuosi, ir Prezidentas, ir Vyriausybė imsis ryžtingų žingsnių. Mano galva, argumentų šiandien pakako. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau prieš kvies balsuoti gerbiamas R. Žemaitaitis. Taip, prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas komiteto pirmininke ir gerbiama Prezidento atstove, iš tikrųjų tada, kai nešate tokį projektą, tai aš tikrai labai prašyčiau… Aš nutylėjau klausimų neteikdamas. Dėl to aš dar kartą sakau: paties projekto yra geros tam tikros vietos, bet dvi dalys yra labai stipriai kritikuotinos. Prezidentas visiškai nesirūpina žmonių gerove šituo projektu, nes pagal Europos reglamentą yra aiškiai profaniniai vaistai ir kada gali būti, dėl ko pailginamas licencijos, kodėl pailginamas vaistų laikas, kad jie būtų atpiginti. Ir ten reglamente yra aiškiai vienas sakinys numatytas: gali būti skiriami šitie vaistai, jeigu penki iš 10 tūkst. žmonių serga. Jūsų, Prezidento pasiūlymas yra kardinaliai toli toli nuo gerovės Lietuvos ir nuo Prezidento siekio. Jūs siūlote, kad vienas iš 200 tūkst. Tai jūs man pasakykite, koks tada yra tikslas šito projekto? Aš tikrai, kolegos, kviečiu jus balsuoti už, o komitete šituos skaičius reikės, ko gero, koreguoti ir keisti, nes labai labai toli iki tos gerovės Lietuvos – vienas iš 200 tūkst., kai reglamentas sako, kad penki iš 10 tūkst.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nesame pasiekę balsavimo lango.
12.33 val.
Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3002 (pateikimas)
Tada galime toliau pateikti dar bent vieną klausimą. Tai 1-13 klausimas – Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3002. Tai, gerbiama viceministre.
S. ŠČAJEVIENĖ. Teikiamas Lietuvos Respublikos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas. Jo tikslas – pakeisti Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas, sukuriant teisines prielaidas šių savivaldybių gyvenamosioms vietovėms įteisinti, nustatant jų teritorijų ribas. Projekto iniciatoriai yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba, ji Vyriausybei pateikė pasiūlymą, projektui pritarė Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybės.
Kokia problema yra sprendžiama šiuo įstatymo projektu? Tai išties yra tvarkomos savivaldybių teritorijos. Ši problema yra aktuali jau 13 metų, pagaliau Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių ribos, kurios buvo netikslios, priėmus šitą įstatymo projektą, taptų aiškios. Dabar esanti Vilniaus miesto savivaldybės riba kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus, pastatus, esančius ant Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių ribos, įstrižai kerta kelius, vandens telkinius ir kitus, o tai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Esama situacija sukelia problemų planuojant teritorijas, formuojant nekilnojamojo turto ribas, disponuojant nekilnojamuoju turtu, suteikiant adresus, deklaruojant gyvenamąją vietą ir vystant įvairius infrastruktūros projektus. Dėl netikslių savivaldybių ribų sunkumų patiria nekilnojamojo turto savininkai, projektuotojai ir kiti asmenys.
Priėmus projektą numatomas poveikis: bus nustatytos tikslios ir aiškios trijų savivaldybių teritorijų ribos, bus sukurtos prielaidos šioms savivaldybėms teikti dokumentus dėl jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo, taip pat bus sukurtos teisinės prielaidos įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės, esančios miestų, miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise. Šių savivaldybių teritorijose yra septynios gyvenamosios teritorijos: Trakų rajone – Aukštadvario, Onuškio miesteliai, Vilniaus miesto savivaldybėje – Vilniaus miestas, o Vilniaus rajono savivaldybėje – Bezdonių, Šumsko, Maišiagalos ir Mickūnų miesteliai, kurių teritorijų ribas būtina sutvarkyti siekiant sklandaus minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Gyventojai, kurių sklypus kerta savivaldybių ribos, galės tinkamai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Šis sprendimas turės įtakos vykdant kelių, kitų inžinerinių objektų infrastruktūros sprendinius, sukurs prielaidas darniai vystyti visų trijų savivaldybių teritorijas.
Reikia pažymėti, jog šiuo metu turime 12 savivaldybių, kurių gyvenamųjų vietovių ribos yra nesutvarkytos, priėmus šitą įstatymo projektą liktų 9 savivaldybės. Teisės departamentas pateikė pastabų, dėl jų darbine tvarka bus atsižvelgta. Prašom Seimo pritarti šiam siūlymui, jis, na, iš principo buvo generuojamas 13 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiamas K. Vilkauskas pirmas klausia.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jūs vykdėte apklausą tose teritorijose ir iš 54 deklaruotų asmenų jūs gavote atsakymą, kad 29 pritarė, 10 – ne. Tai kaip bus? Vis tiek reikės dokumentus tvarkyti, kadastro ir registro dokumentus, kas tai kompensuos, ar Vyriausybė kaip nors numato, ar savivaldybėms bus ta pareiga suteikta?
Ir kitas klausimas dėl to, ką jūs ir minėjote, kad yra Teisės departamento išvada dėl privačių miškų ir Aplinkos ministerija irgi savo išvadoje pasisakė, bet projekte nėra numatyta, kad reikia lėšų. Tai kaip šituos klausimus spręsite?
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo antrojo klausimo dėl miško ribų keitimo. Čia yra antras etapas, kai bus peržiūrimos ribos miestų, miestelių. Šitame etape yra peržiūrimos savivaldybių teritorijų ribos, tai klausimas, ar keisis miškai, dar šito etapo neapima.
Dėl apklausų. Vidaus reikalų ministerija pagal Teritorijų planavimo įstatymą organizuoja procedūras, savivaldybės atlieka, tai čia yra Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta tokia procedūra, kur Vidaus reikalų ministerija viską organizuos. Kitas etapas – tvarkysime miestelių, miestų ribas. Pirmiausia susitvarkome savivaldybių ribas, po to einame jau prie miestelių ribų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą. Iš tiesų, kaip minėjote, procesas ilgas ir tekę net prie jo prisidėti ir dalyvauti jame. Manau, kad tikrai išsispręs – tiek savivaldybės galės dabar judėti su bendraisiais ir specialiaisiais planais, tiek gyventojų turtas. Čia buvo triukšmas ir gal neišgirdau, nes lyg ir minėjote, kokia bendra Lietuvoje situacija, kiek dar savivaldybių nėra patikslinusios savo ribų ir, na, kaip tas procesas pagal laiką juda, kada turėsime jau sutvarkytą visą Lietuvą? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už gerą klausimą. Tikrai nenorėjau įvardinti, kurios savivaldybės dar nėra susitvarkiusios, bet šiuo metu yra situacija, kad 12 savivaldybių iš 60 yra nesusitvarkiusios savo ribų. Pritarus įstatymo projektui, liktų devynios: Druskininkai, Elektrėnai, Kalvarijos, Kazlų Rūda, Kupiškio rajonas, Marijampolė, Panevėžio rajonas, Rokiškio rajonas, Skuodo rajonas. Trakų rajonas, Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas – tai yra tos trys savivaldybės, kurios šiuo metu jau yra finišo tiesiojoje, tikimės.
PIRMININKAS. Dėkoju.
S. ŠČAJEVIENĖ. Dėl laiko galiu patikslinti. Šitas sprendimas gimė per 13 metų. Iniciatyva prasidėjo 2013 metais nuo Vilniaus miesto savivaldybės, 2019 metų birželio mėnesį buvo Trakų rajono pritarimas ir galų gale 2022 metų birželio mėnesį buvo sutarimas su Vilniaus rajono savivaldybe. Tai buvo 13 metų sprendimas. Kartais gana sunkiai vyksta sprendimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiama viceministre, atsakydama į Editos klausimą jau atsakėte ir į mano, nes aš kaip tik ir norėjau paklausti, būtent kokios kadencijos savivaldybių tarybos kreipėsi ir kokios kadencijos davė sutikimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas E. Gentvilas užduos paskutinį klausimą. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiama viceministre, tikrai pati paminėjote, kad retai keičiamos savivaldybių ribos. Man labai svarbu, kuri savivaldybė padidėja, kokiu plotu padidėja, kiek gyventojų padaugėja, kiek sumažėja? Aiškinamajame rašte aš randu tik mokesčių mokėtojų skaičių, tai nėra tikrasis gyventojų skaičius. Ar galite pasakyti tris savivaldybes, kuri padidėja kokiu plotu, kuri sumažėja kokiu plotu, kiek gyventojų padaugėja, kiek gyventojų sumažėja?
S. ŠČAJEVIENĖ. Trumpai galiu įvardinti. Ploto negalėčiau įvardinti, bet sklypų dydžiai maždaug, kad įsivaizduotumėte. Vilniaus miesto savivaldybei būtų priskiriama 60 sklypų, Vilniaus rajono savivaldybėje yra kalbama apie 67 sklypus, o Trakų rajone apie 2 sklypus. Čia yra tie sklypai, per kurių ribas eina savivaldybių teritorijos, tam, kad arba į vieną pusę, arba į kitą būtų pertvarkytos ribos. Komitete svarstant tikrai šitą informaciją galėsime patikslinti, pateikti ir bus aiškiau.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti, tai galime iš karto balsuoti. Atkreipiu dėmesį, gerbiami kolegos, kas dar kažkur gurkšnojate kavą, kad galite jau sėsti į darbo vietas ir pradėsime balsavimą.
Galbūt nuo šio klausimo ir pradėkime, tai yra projektas Nr. XIVP-3002. Jį ką tik gerbiama viceministrė S. Ščajevienė pateikė. Tai Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Dabar yra balsavimo langas ir ką apsvarstėme, balsuosime, paskui dirbsime toliau pagal darbotvarkę.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 108, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Taigi klausimą išsprendėme.
12.43 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame atgal prie tų klausimų, kuriuos esame jau apsvarstę arba jie buvo pateikti. Darbotvarkės 1-6 klausimas, projektas Nr. XIV-3014 – Savanoriškos veiklos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame po pateikimo. Ministrė pateikė Savanoriškos veiklos įstatymą, vyko diskusija ir galime apsispręsti dabar balsuodami. Savanoriškos veiklos įstatymas.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 100, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 21. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu?
Gerbiamas T. V. Raskevičius per centrinį mikrofoną. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi įstatymas susijęs ir su nevyriausybinių organizacijų veiklos sritimi, prašyčiau ŽTK skirti papildomu komitetu.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas papildomas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi svarstyti siūloma lapkričio 14 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Viską išsprendėme.
12.44 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2740GR) (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-8 klausimas – projektas Nr. XIVP-2740. Čia yra Prezidento grąžintas įstatymas. Taigi balsavimas bus šiek tiek kitoks. Aš pagarsinsiu, koks jis bus. Pateikimo stadijoje mes balsuojame alternatyviai: kas balsuos už, balsuos, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, o kas prieš – kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Dabar yra tokios alternatyvos. Kas už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kas prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Ar visi jau dabar išgirdote? Balsuojame. Už – svarstyti grąžintą iš naujo, prieš – laikyti nepriimtu. Už – svarstyti iš naujo, prieš – iš karto laikyti nepriimtu. Čia yra pateikimo stadija.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: labai aiškiai 122 balsavo už, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, ir prieš balsavo 1. Taip pat kažkokios ovacijos. Niekas neina pasitaisyti. Viskas gerai, galime dirbti toliau.
Taigi komitetą reikia taip pat paskirti. Siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti rugsėjo 19 dieną. Visai greitai, taip ir reikia pagal Statutą. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.46 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001. Balsuojame po pateikimo. Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 80, prieš – 3, susilaikė 41. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir taip pat kaip papildomas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Klausimą išsprendėme.
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3040 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3040. Yra likęs tik priėmimas. Priėmimo stadija. Balsuojame dėl A. Kartanienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. (Šurmulys salėje) Kolegos nesupranta, ar vyksta priėmimas, ar atleidimas, taip? Atleidimas priėmimo stadijoje vyksta.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123: už – 123, prieš niekas nebalsavo. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Albiną Bielskį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3041 (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Albiną Bielskį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3041. Taip pat likęs tik priėmimas. Balsuojame.
Siūlote trumpinti, bet liko du balsavimai, tai aš tiesiog… Tiksliau, vienas netgi balsavimas. Kadangi buvo skirtingų žanrų, čia Prezidento grąžintas ir taip toliau, tai aš neleidau greitojo balsavimo, nes nedidelis šiandien konvejeris, labai nedidelis. Kai bus didelis, tada.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122, visi 122 balsavo už. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 592 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-12 klausimas, paskutinis balsavimas per šį langą. Farmacijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 120, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Klausimus išsprendėme ir balsavome už tai, ką buvome jau nudirbę. Dabar dar turime 10 minučių, balsavimo langas pasibaigė, bet turime 10 minučių pareiškimams, niekas nėra užsirašęs. Taigi aš siūlau toliau svarstyti klausimus pagal darbotvarkę. Turime viceministrę. Aš kviečiu, dar vieną klausimą tikrai spėsime apsvarstyti, gerbiamą S. Ščajevienę.
12.50 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035 (pateikimas)
Projektas Nr. XIVP-3034, čia blokas, ir projektas Nr. XIVP-3035 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIVP-3034 ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3035. Prašom.
S. ŠČAJEVIENĖ. Teikiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034 ir Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035.
Šių projektų tikslas yra sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę. Kokia yra sprendžiama problema? Iš tikrųjų įstatymų projektais yra siekiama įgyvendinti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos įmonių gerosios valdysenos atitikties Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nustatytiems standartams. Taip pat siekiama užtikrinti Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas, kuriose numatytas valstybės įmonių pertvarkymo planas. Taip pat atsiliepiant ir į Valstybės kontrolės 2021 m. balandžio 6 d. valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“ pateiktą rekomendaciją.
PIRMININKAS. Aš šiek tiek sustabdysiu pranešėją. Pasiguosiu dėl triukšmo salėje. Čia vienas aspektas. O kitas – tai labai daug klausiančiųjų. Ar balsuosime po šito? Ne. Balsuosime po pertraukos balsavimo lango metu, nes dabar balsavimo langas yra pasibaigęs. Apsvarstysime tik šitą klausimą ir bus pertrauka. Balsuosime tada, kada numatyta. Prašom šiek tiek tylos, kalba pranešėja. Prašom.
S. ŠČAJEVIENĖ. Pasistengsiu greitai, netrukdydama laiko, taupydama jūsų laiką. Iš tikrųjų Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, jog reikia mažinti nepažangios teisinės formos valstybės įmonių skaičių, numatyti priemones jas pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinius asmenis. Šiuo metu turime 38 valstybės valdomas įmones, iš jų aštuonios yra valstybės įmonės, visos likusios yra akcinės bendrovės.
Projektuose teikiamų pasiūlymų esmė yra ta, jog Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi skirtinga juridine forma veikiančių subjektų specifiką, taikomą teisinį reglamentavimą ir atlikusi galimų teisinių formų, tiek akcinės bendrovės, tiek viešosios įstaigos, tiek biudžetinės įstaigos, analizę, pateikė Vyriausybei siūlymą ir Vyriausybė nusprendė Seimui teikti įstatymo projektą pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę. Teikiamuose įstatymų projektuose siūloma pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nuostatas, kuriuose dabartinė VĮ „Regitros“ teisinė forma, valstybės įmonė, būtų pakeičiama į teisinę formą – akcinė bendrovė.
Koks numatomas poveikis, priėmus įstatymo projektą? Visų pirma bus sudarytos prielaidos pertvarkyti valstybės įmonę „Regitra“ į akcinę bendrovę. Akcijos liktų valstybei, tai būtų 100 % valstybės valdoma bendrovė, kuri po pertvarkymo ir toliau vykdys tas pačias funkcijas kaip ir iki šiol, tai yra tvarkys motorinių transporto priemonių ar jų priekabų savininkų apskaitą, atliks motorinių transporto priemonių ir ar jų priekabų registraciją, išduos liudijimus, liudijančius apie transporto priemones, jų įregistravimą bei valstybinio registracijos numerio ženklus. Vykdys vairavimo egzaminus, išduos ir keis transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus, tvarkys Kelių transporto priemonių vairuotojų registrą ir administruos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio surinkimą. Iš esmės pakeitus pažangesne valdysenos formą, bus depolitizuotas įmonės valdymas, įmonių valdymo organai turės didesnį nepriklausomumą, o tai atitiks siektiną gerąją EBPO valdysenos praktiką. Atsiras aiškus atsakomybių tarp valdymo ir valdymo organų paskirstymas ir balansas, aiški pavaldumo ir atskaitingumo struktūra, aiškios sprendimų priėmimo ribos.
Taip pat pertvarkius įmonę būtų sudarytos prielaidos turėti lankstesnę atlygio politiką, atsirastų galimybė taikyti paprastesnes atrankos procedūras, operatyviau reaguoti į darbo rinkos pokyčius, atitinkamai keisti darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemas, didinant įmonės kaip darbdavio patrauklumą rinkoje, taip pat pritraukiant ir išlaikant įmonės veiklai reikalingus specialistus, vadovų kompetencijas stiprinant, turimais ištekliais vystant paslaugų teikimą skaitmeniniais kanalais. Šios priemonės ilgalaikėje perspektyvoje turės įtakos ir užtikrins kokybišką paslaugų teikimą ir klientų aptarnavimą. Taip bus užtikrinamas valstybės lūkestis, kad klientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos jiems patogiu būdu.
Atsižvelgiant į valstybės įmonės „Regitra“ pertvarkymą į akcinę bendrovę, įvykdyti būtinus atlikti tolimesnius veiksmus, turės būti atliktas nepriklausomas įmonės turto vertinimas, Vyriausybė ir vidaus reikalų ministras turės priimti sprendimus, reikalingus valstybės įmonei „Regitra“ pertvarkyti į akcinę bendrovę. Po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės „Regitra“ įstatai bus įregistruoti Juridinių asmenų registre. Siūlomas teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo terminas yra 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlome pritarti įstatymo projekto nuostatoms ir, na, duoti žalią šviesą pertvarkai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Gerbiamas R. Žemaitaitis klausia.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, aš suprantu, kad labai nejaukiai jaučiatės tribūnoje pristatydama klausimą, kuris yra visiškai, absoliučiai nulis, tai, ką jūs pasakėte. Aš pacituosiu jus. Jums rekomendavo tiktai EBPO. Su tuo nesutiko ministrė, nes ministrė nori (…). Bus depolitizuotas ir teiks kokybiškas paslaugas, atliksite nepriklausomą turto vertinimą. Gal galite man atsakyti, kas trukdė trejus metus visus tuos 3 punktus įgyvendinti? Nejaugi ministerijoje tiek buvo analfabetų, kad negalėjo įvertinti turto ir padaryti jo auditą? Nejaugi buvo trejus metus tiek analfabetų, kurie nesugebėjo sukurti tokios programos, kad kokybiškai būtų teikiamos paslaugos? Ir nejaugi negalėjote depolitizuoti šitą įmonę, kad jinai galėtų veikti, funkcionuoti kaip europietiška? Nes jūs tuo, ką įvardinote, parodėte, kad trejus metus ministrė ir Vyriausybė buvo tokia neįgali, nieko nesugebėjo daryti, kad per paskutinius metus reikia pakeisti įmonės juridinį statusą.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už gerą klausimą. Būtent valstybės įmonės statusas ir suponuoja tokias problemas, apie ką jūs kalbate. Akcinė bendrovė įgauna daugiau savarankiškumo, atsiranda aiškesnis atsakomybių paskirstymas tarp kolegialių organų, yra mažiau politikavimo pačioje įmonėje. Tai niekas netrukdė, bet atneštas įstatymo projektas yra žalia šviesa pradėti pertvarkas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, ir iš tikrųjų puikiai pristatėte formaliąją pusę, bet man vis tiek tikrasis tikslas liko neaiškus. Ar vis tiktai nebus siekiama privatizuoti šios įmonės ir būtent dėl to tikslo yra visi tie pokyčiai? Kiek galų gale kainuos tas pertvarkymas? Ir kaip manote, kiek užtruks laiko iki privatizacijos?
S. ŠČAJEVIENĖ. Galiu patikinti, kad planuose nėra privatizuoti įmonės, tai bus įmonė, 100 % valdoma valstybės. O kiek užtruks, dabar negalėčiau atsakyti, bet tam, kad galėtume pradėti procedūras, reikia atlikti turto vertinimus ir tam reikalingas pirmas žingsnis – pakeisti įstatymo projektus. Tai dar kartą pakartoju, kad įmonės nesiruošiama privatizuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji viceministre, na, tikrai daug abejonių keliantis sprendimas. Turbūt siekis yra komercionalizuoti labiau tas valstybės funkcijas, kurias šiandieną atlieka „Regitra“ kaip valstybinė įmonė. Turbūt pasikeis ir įkainiai. Kaip atsilieps gyventojams, pakeitus šį statusą ir, kaip jūs sakote, įdiegus gerosios vadybos praktiką? Ar įkainiai už monopolinę valstybės paslaugą bus didesni, kaip jūs prognozuojate, ar išliks tokie pat? Ar jūs nemanote, kad tikrai antrasis žingsnis yra pasiruošimas privatizuoti galbūt ne visas funkcijas, bet tas komerciškai naudingiausias, ką šiandieną atlieka „Regitra“? Paneikite arba atsakykite į mano pateiktą klausimą. Labai ačiū jums.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū. Tikslūs ir geri klausimai. Dėl paslaugų įkainių noriu nuraminti, kad monopolinės paslaugos ir šiandien yra griežtai reglamentuojamos. Yra trijų rūšių kainos. Vienos kainos yra reglamentuojamos Vyriausybės nutarimu, su tam tikrais antkainiais, kaip turi būti apskaičiuojamos. Būtent tokios įmonės negali užsidėti ir daugiau maržos, ir reikalauti iš mokesčių mokėtojų, negu yra numatyta.
Kita dalis yra komercinių paslaugų, kai pati įmonė nusistato. Čia kalbama apie vardinius numerius, tai yra patys mokesčių mokėtojai renkasi ir moka. Ar padidės kainos, sudėtinga atsakyti. Šiuo metu atlikus kainų peržiūrą buvo netgi tokių sprendimų, kad „Regitroje“ kainos sumažėjo. Kainos sumažėjo toje srityje, kur yra skaitmenizavimas. Turbūt reikia ieškoti balanso. Įmonė tikrai ieškos balanso tam, kad išlaikytų, ten, kur kainas galima mažinti, jos bus mažinamos, ten, kur kainos didėja, didėja dėl iš tikrųjų objektyvių priežasčių – dėl infliacijos, kainų didėjimo, medžiagų didėjimo, čia yra tikrai realios, objektyvios priežastys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, prisimename, labai daug problemų buvo su „Regitra“, kol sutvarkė pačią sistemą. Lyg ir įvažiavome, įėjome į geras vėžes, viskas normaliai vyksta, elektroninis registravimas. Dabar jūs aiškinamajame rašte jau deklaruojate, kad vos ne viskas čia blogai, siekiame geresnio. Pasakykite man, valstybinė įmonė, kas jums trukdė šiandien, kad šita įmonė… kaip jūs sakote, bus geresnės, kokybiškesnės paslaugos, kas trukdo dabar susitvarkyti ir teikti kokybiškas paslaugas, kas trukdo įdiegti gerą valdyseną valstybinėje įmonėje? Man jūsų paaiškinimas visiškai neaiškus šiandienos kontekste. Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už gerą klausimą. Turbūt pagrindinė problema, ko yra siekiama, depolitizuoti pačią įmonę, suteikti daugiau galių pačiai valdybai, įmonės kolegialiam organui, prisiimti didesnę atsakomybę. Tai yra geroji praktika, kurią siekiama įgyvendinti. Dėl paslaugų. Paslaugos ir dabar yra gana neblogai teikiamos mokesčių mokėtojams, tačiau reikia suprasti, kad tai yra finansuojama iš įmonės lėšų, valstybė neprisideda. Siekiama kiek įmanoma labiau modernizuoti pačias sistemas, kad patys inovatyviausi sprendimai būtų pateikti mokesčių mokėtojams. Patikėkite, dar yra kur tas paslaugas modernizuoti, dar tikrai yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aišku, matyt, viltis sulaukti tribūnoje ministrės mes jau galime laidoti, visą laiką kas nors kitas ateina. Ministrei, kaip teisės magistrei, gal būtų lengviau atsakyti į klausimą. Jūs galbūt irgi teisininkė, jeigu kaip, patikslinkite. Priimamas įstatymas, arba siūlomas įstatymo projektas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Nebent jūs galėtumėte įvardinti šio įstatymo straipsnį, kuriame viešojo administravimo subjektas yra akcinė bendrovė. Šiandien „Regitra“ įgaliota valstybės teikti viešojo administravimo paslaugas kaip valstybės įmonė.
Ar, jūs manote, teisiškai yra teisinga ir protinga teikti šį įstatymą, nepakeitus Viešojo administravimo įstatymo? Tas pasakymas, kad galbūt pasivys, žinote, pataisos, jos yra kažkur įregistruotos, na, teisiškai nieko nereiškia.
Ir dėl geros valdysenos. Man atrodo, jūs šiandien dar vieną įstatymą pristatysite apie gerą valdyseną. „Regitra“ nesugebėjo įgyvendinti iki įstatyme numatytų terminų vairuotojo kortelės, o pagal gerą valdyseną, man atrodo, „Regitros“ direktorius turbūt buvo įvertintas solidžia pinigine premija už gerus darbo rezultatus.
S. ŠČAJEVIENĖ. Atsakysiu į klausimus, susijusius su įstatymo projekto teikimu. Noriu patikinti, kad Viešo administravimo įstatymas iš tikrųjų jau yra pateiktas Seime. Įvertindami tai, kad nenorime du kartus kurti tos pačios teisėkūros, iš tikrųjų tikimės, kad komitetuose įstatymų projektai neprasilenks. Šiuo metu Viešojo administravimo įstatymas jau yra pateikimo stadijos, intensyviai prie jo yra dirbama pagrindiniame komitete. Tikimės, kad pirmiausia vis tiek bus priimtas Viešojo administravimo įstatymas. Taip, yra tokia truputėlį kolizija, bet vėlgi, siekiant Seimo darbotvarkę apsaugoti nuo bereikalingų dvigubų teikiamų įstatymų projektų, mes tai esame ir pažymėję aiškinamajame rašte, turbūt reikia keisti ir teisėkūros visą kultūrą – neteikti kelių įstatymų projektų, kurie dubliuojasi.
Dėl antro projekto, tai turbūt tada, kai pristatysiu, kodėl yra vėluojama. Yra labai objektyvių priežasčių, tai yra nesusiję su pačia įstaigos veikla, tai yra susiję su direktyvos priėmimu, tai yra susiję su viešaisiais pirkimais, kurie ir lėmė tą tokį vėlavimą, dėl ko turime nukelti vairuotojų kortelių įsigaliojimą. Tai nieko bendro neturi su pačia įmonės veikla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Liko viena minutė, tai labai trumpai. Gerbiamas K. Vilkauskas klausia. Greitas klausimas, greitas atsakymas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, dar viena įmonė krenta į privatizavimo glėbį. Turime su „Igničiu“ jau, iš pat pradžių perėjo į privataus juridinio asmens statusą ir 30 % akcijų nuėjo – gauna pelnus tos įmonės, kurios išsipirko tas akcijas. Kokias jūs garantijas duodate, nes ką tik minėjote, kad nebus privatizuojama? Kokias jūs garantijas duodate, kad kolegiali valdyba nesusitars irgi paleisti kiek nors akcijų po kiek nors procentų pardavimui ir Finansų ministerija, sakykim, patvirtins sėkmingai? Kokios garantijos?
S. ŠČAJEVIENĖ. Garantijos yra tokios, kad akcininkas yra valstybė. Valstybė pati ir spręs, Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, tiksliau, klausimams numatytas laikas baigėsi ir posėdžiui numatytas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjai. Tada kiti jūsų klausimai bus, deja, po pertraukos, jau vakarinio posėdžio metu.
Dabar galime dar išsakyti motyvus, bet kad jau pabėgo kalbantys už, tai motyvus irgi nukelkime tada po pertraukos. Taigi skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.