LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS Įstatymo NR. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2614
2023-04-19 Nr. 107-P-12
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Aistrida Latvėnė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerija: viceministras Renius Pleškys, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė; Seimo nariai, pasiūlymų teikėjai: Laima Nagienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
1(2) |
(1) |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektas savo turiniu taip pat yra krašto apsaugos srities projektas, todėl siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą ypatingos valstybinės svarbos projekto apibrėžimą, vietoje jungtuko „arba“ įrašant žodžius „taip pat“ (<...>, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos...>“). |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingos valstybinės svarbos projektas – energetikos
infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių
projektas, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ( |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
1(2) |
(1) |
|
2. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą ypatingos valstybinės svarbos projekto apibrėžimą, atsisakant žodžių junginio „kurios sąrašą pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą tvirtina Vyriausybė“, nes ši nuostata yra įtvirtinta Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, todėl yra perteklinė ir apsunkina ypatingos valstybinės svarbos projekto apibrėžimo formuluotę. |
Pritarti |
žr. Komiteto pateiktą nuostatos formuluotę prie TD 1 pastabos. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
2(3) |
(1) |
(2) |
3. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „Vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytos Vyriausybės patvirtintame sąraše, pritaikymas ir (ar) sukūrimas laikomas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kitaip tariant, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, nurodytos Vyriausybės patvirtintame sąraše, pritaikymas ir (ar) sukūrimas būtų laikomas ypatingos valstybinės svarbos projektu nuo pat sąrašo patvirtinimo“ (pabraukta mūsų). Pastebėtina, jog projekto nuostatose neatsispindi tai, kad karinės infrastruktūros pritaikymas ir (ar) sukūrimas būtų laikomas ypatingos valstybinės svarbos projektu nuo pat sąrašo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, po žodžių „yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais“ įrašant žodžius „nuo karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo“.
|
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis šiais atvejais: 1) kai ši žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, įgyvendinti. Vyriausybės teikimu Seimas šio įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta valstybei svarbius ekonominius ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektus; 2) kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Šie projektai pagal šį įstatymą yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais, patvirtinus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.“ |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
2(3) |
(4) |
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius sprendimus priima ministras, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Krašto apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti žodžius „krašto apsaugos ministras“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos
valstybinės svarbos projekto |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
3(4) |
(1) |
|
5. Svarstytina, ar kalbiniu požiūriu nereikėtų tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ketvirtajame sakinyje vartojamos formuluotės „Nagrinėjant šį prašymą ir priimant Vyriausybės nutarimą dėl jo patvirtinimo“ (pabraukta - mūsų), nes iš šios formuluotės nėra pakankamai aišku, kokį dokumentą Vyriausybė tvirtina: prašymą ar, vis dėlto, karinės infrastruktūros projektą. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams šio įstatymo 3
straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju įgyvendinant ypatingos
valstybinės svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į
Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrą. Projektą įgyvendinanti institucija kartu su prašymu
Vyriausybei pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano
(toliau – specialusis planas) projektą, parengtą Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai ketinama žemę paimti
visuomenės poreikiams šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu
atveju, Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 37
straipsnio 11 dalimi, parengusi karinės infrastruktūros projektą, kreipiasi į
Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto
patvirtinimo. Nagrinėjant šį prašymą ir priimant Vyriausybės nutarimą dėl |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
3(4) |
(4) |
|
6. Svarstytina, ar logiška projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį papildyti nuostata, kad projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išsiunčia pranešimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą, nes projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad minėta institucija apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Manytina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti žodžių „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui“ kaip perteklinių, nes kitu atveju nėra aišku, per kokį įstatyme nustatytą terminą turėtų būti pateikti pranešimai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir
pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar Vyriausybės
nutarimui dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, projektą
įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų šio įstatymo 16
straipsnyje nustatyta tvarka išsiunčia pranešimą |
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
3(4) |
(6) |
|
7. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuoroda „šio straipsnio 3 dalyje“, nes pranešimas apie Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio
straipsnio |
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
6(7) |
(1,2) |
|
8. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuojant paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų ir statinių nuosavybės įregistravimą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ar registruojant patikėjimo teisę į juos, yra vartojami jungtukai „ir (ar)“. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypai ir statiniai nėra alternatyvūs objektai, todėl valstybės nuosavybės teisė turėtų būti registruojama tiek į paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, tiek ir į statinius, jei tokių yra, o ne arba į sklypą, arba į statinius. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo 3 straipsnio
1 dalies 1 punkte nustatytu atveju ir paimamos visuomenės poreikiams žemės
savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės
poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo
visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko
ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba projektą
įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti paimamo
visuomenės poreikiams žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte numatytus pagrindinę
žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir tokį žemės sklypą Nekilnojamojo
turto registre įregistruoja kaip valstybinę žemę. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje
numatytu atveju, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo
klausimas yra sprendžiamas teisme, po to, kai įsiteisėja teismo nutartis
patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai
nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, Nacionalinė žemės tarnyba
projektą įgyvendinančios institucijos prašymu priima sprendimą pakeisti |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
6(7) |
(1,2) |
|
9. Atsižvelgiant į tai, kad projektu nustatomas naujas teisinis reguliavimas, kuriuo projektą įgyvendinančiai institucijai suteikiamos teisės registruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės ir kitas daiktines teises, bei atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktą, reikėtų įvertinti, ar projekto 9 straipsnis neturėtų būti pildomas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pateiktas siūlomas nuostatų formuluotes prie TD 8 ir 9 pastabų. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-06 |
|
|
* |
10. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298: 10.1. atkreiptinas dėmesys, kad terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami (rekomendacijų 35 punktas). Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti joje vartojamų abiejų trumpinių; 10.2. straipsnį dėstant nauja redakcija kartu turi būti dėstomas ir straipsnio pavadinimas (rekomendacijų 175.1. punktas). Atsižvelgiant į tai, projekto 3 ir 6 straipsniai tikslinti. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narė Laima Nagienė, 2023-04-18 |
1(2) |
(1) |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2614 siūloma papildyti ypatingos valstybinės svarbos projektus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektais, ir, skirtingai negu iki šiol galiojusiame teisiniame reguliavime, suteikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) teisę savarankiškai, t.y. be teikimo Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas), pripažinti karinės infrastruktūros projektus ypatingos valstybinės svarbos projektais. Projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimais. Pagal esamą teisinį reglamentavimą Vyriausybės teikimu Seimas pripažįsta projektus valstybei ypač svarbiais ekonominiais ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais projektais. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama numatyti, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, sąrašą tvirtina Vyriausybė ir į šį sąrašą įtrauktos karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai Vyriausybės sprendimu tampa ir ypatingos valstybinės svarbos projektais. Taigi, skirtingai negu iki šiol galiojusioje projektų pripažinimo ypatingos svarbos projektais tvarkoje, siūloma, kad karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažintų nebe Seimas, o Vyriausybė. Manytina, kad toks pakeitimas yra nesuderinamas su konstituciniais teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principais. Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę įstatymais nustatyti ir tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), tačiau yra skirti įgyvendinti Seimo konstitucinėms funkcijoms. Kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Tai, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei – efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Laikytina, kad įpareigojimas įtvirtinti žmogaus teisių apribojimą tik įstatymu, nuosavybės teisės apribojimo atveju apima ne tik tai, kad šis nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti nustatytas įstatymu, tačiau iš to kyla ir tai, kad būtent Seimo konstitucinė funkcija yra ir pripažinti projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Be to, teisė į nuosavybę yra konstitucinė asmens teisė, ir įstatymų leidėjas, ribodamas šią teisę, yra saistomas Konstitucijos normų bei principų (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas), inter alia konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 23 straipsnyje (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams suprantamas kaip kiekvienu atveju individualus įstatymu nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačioje nuosavybėje turimo turto paėmimo. (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatuota, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti pagal Konstituciją. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visada konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, – paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad žmogaus teisių apribojimai yra galimi tik esant neatidėliotinam visuomenės poreikius (ang. pressing social need), taigi, bet kokios ribojamos žmogaus teisės apribojimas be tokio visuomenės poreikio yra nepagrįstas ir atitinkamai neteisėtas. Todėl svarstytina, kaip Projekte siūlomi pakeitimai pagrindžia Vyriausybės kompetenciją tvirtinant karinės infrastruktūros sąrašą, kuriame numatytos karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai iki šiol nebuvo vertinami kaip ypatingos valstybinės svarbos projektai, kartu suteikti šiems projektams ir ypatingos valstybinės svaros projektų statusą, tik įstatyme įtvirtinant „neatidėliotiną visuomenės poreikį“. Manytina, kad Projekte vartojamos formuluotės sukuria klaidingą įspūdį, tarsi anksčiau šis „neatidėliotinas visuomenės poreikis“ neegzistavo, ir sukuria prielaidas nuogąstauti, kad nuo šiol šis poreikis tarsi preziumuojamas – egzistuoja automatiškai ir visi karinės infrastruktūros projektai ateityje gali būti vertinami kaip atliepimas į „neatidėliotiną visuomenės poreikį“. Be to, kaip galima matyti ir iš teisinio reguliavimo, visi ypatingos valstybinės svarbos projektai yra lygiaverčiai, t.y. jais tenkinami vienodai svarbūs visuomenės interesai, ir valstybė užtikrindama ir tenkindama šiuos interesus negali išskirti vieno iš valstybinės svarbos projektų ir pripažinti jį svarbesniu už kitus valstybinės svarbos projektus ir taikyti skirtingas projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu procedūras. Manytina, kad priešingu atveju yra sukuriamos prielaidos taipogi pažeisti ir konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Taigi, nors Vyriausybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu, tvirtina karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą, pažymėtina, kad tokia tvarka negali būti laikoma pakankama atvejais, sąlygojančiais projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siekiant užtikrinti konstitucinės vertybės – asmens teisės į nuosavybę – tinkamą apsaugą, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, asmenų lygiateisiškumo principus siūloma teisiniame reguliavime numatyti, kad ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančios šalies paramai užtikrinti pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai ypatingos valstybinės svarbos projektais būtų pripažįstami Seimo.
Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ypatingos valstybinės svarbos projektas
– energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros, |
Nepritarti |
Siūlomo teisinio reguliavimo tikslas – pagreitinti privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taip užtikrinant neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas būtų taikomas išskirtiniais ir aiškiai bei nedviprasmiškai įstatyme nustatytais atvejais, t.y. kai tai reikalinga sąjungininkų poreikių užtikrinimui ir kai tas poreikis yra neatidėliotinas. Pažymėtina, kad sąjungininkų poreikių užtikrinimas yra būtinas, nes būtent jų teikiama nauda nacionaliniam saugumui suponuoja ir atitinkamas pareigas bei įsipareigojimus. Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime konstatavo: „Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija – valstybės dalyvavimas Europos integracijoje neatsiejama nuo kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš Lietuvos narystės kitose tarptautinėse organizacijose, inter alia Jungtinėse Tautose ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje; ši narystė teikia Lietuvai ne tik papildomas saugumo garantijas, bet ir suponuoja būtinumą laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.“
Dėl subjekto, priimančio sprendimą projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, pažymėtina, kad ypatingos valstybinės svarbos projektais šie projektai tampa ne Vyriausybės, o Seimo sprendimu – tai siūloma įtvirtinti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 1 str. Vyriausybė tvirtina karinės infrastruktūros sąrašą, tačiau projektai ne dėl to laikomi ypatingos valstybės svarbos – jie tokiais laikomi, nes jie skirti priimančios šalies paramai užtikrinti. Numatoma, kad Seimas, o ne Vyriausybė priima sprendimą, tačiau ne individualų, o visiems minėtuose įstatymuose nustatytus kriterijus atitinkantiems projektams. Atsižvelgiant į tai, Projektais siūlomas reguliavimas neprieštarauja valdžių padalijimo principui. Įstatymo projektas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis ir konstitucine doktrina, numatančia, kad „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant“. Paisant minėtų konstitucinės doktrinos nuostatų, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 str. keičiamo Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo (toliau – Mobilizacijos įstatymas) 6 str. 10 p., siekiant užtikrinti asmens subjektinių nuosavybės teisių į jo turimą turtą apsaugą, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnio sąlygotos aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti, priimant sprendimą dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo kartu su karinei infrastruktūrai pritaikyti ir (ar) sukurti reikalinga teritorija patvirtinimo: 1) pirmumas teikiamas valstybinės žemės plotams, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, ir (ar) žemės sklypams, nuosavybės teise priklausantiems valstybei; 2) stengiamasi į teritoriją neįtraukti privačios žemės sklypų; 3) jei, įvertinus alternatyvias teritorijas, privačios žemės sklypų įtraukimas į teritoriją neišvengiamas – stengiamasi įtraukti kuo mažesnį privačios žemės sklypų plotą. Atsižvelgiant į tokį siūlomą reglamentavimą, laikytina, kad Mobilizacijos įstatyme nustatyta tvarka vertinamas kiekvienas konkretus privačios žemės sklypas ir į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą įtraukiamas tik neišvengiamais, kraštutiniais atvejais, nesant kito varianto. Siūlomais teisės aktų pakeitimais užtikrinama vertybių pusiausvyra. Valstybės teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra konstitucinės vertybės, o nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus. Pažymėtina, kad už nuosavybę bus teisingai atlyginta. Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime konstatavo: „Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą, valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, demokratiją, valstybės valdymo formą – respubliką, valstybės valdžių atskyrimą, jų savarankiškumą ir pusiausvyrą, vietos savivaldą ir pan. Teritorijos vientisumas kaip viena svarbiausių vertybių pripažįstamas ir Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime: „<>... valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka yra vienos svarbiausių konstitucinių vertybių, kurių apsauga yra prioritetinė valstybės valdžios ir visų piliečių priedermė.“ |
|
2. |
Seimo narė Laima Nagienė, 2023-04-18 |
2(3) |
(1) |
|
Argumentai: Siūloma atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemė visuomenės poreikiams paimama šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis šiais atvejais: 1) kai ši žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, įgyvendinti. Vyriausybės teikimu Seimas šio įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta valstybei svarbius ekonominius ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektus; 2) Vyriausybės teikimu Seimas šio
įstatymo nustatyta tvarka ypatingos valstybinės svarbos projektais pripažįsta
ir tokius atvejus kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį
plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės
infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti,
pritaikymo ir (ar) sukūrimo |
Nepritarti |
Žr. Komiteto pateiktus argumentus prie pirmojo pasiūlymo. |
|
3. |
Seimo narė Laima Nagienė, 2023-04-18 |
2(3) |
(2) |
|
Argumentai: Siūloma atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės institucija, inicijuojanti
projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu, turi pateikti
Vyriausybei parengtą projekto galimybių studiją, kurioje būtų pateikta išsami
numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu
požiūriais. Seimas projektą pripažįsta ypatingos valstybinės svarbos projektu
priimdamas nutarimą arba įstatymą. Tais atvejais, kai žemė visuomenės
poreikiams reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą dėl
karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai
užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo (toliau – ypatingos valstybinės svarbos projektas dėl
karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo), karinės
infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, Krašto
apsaugos ministerija rengia ir, suderinusi su Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija, teikia Vyriausybei karinės infrastruktūros, reikalingos
priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą kartu su motyvuotu karinės
infrastruktūros ir jai pritaikyti ir (ar) sukurti reikalingos teritorijos
pagrindimu, kuriame detaliai aprašomas Mobilizacijos ir priimančiosios šalies
paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytų kriterijų įvertinimas |
Nepritarti |
Žr. Komiteto pateiktus argumentus prie pirmojo pasiūlymo. |
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai: nėra.
8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
Biuro patarėja Aistrida Latvėnė