LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIVP-1790

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022-06-22 Nr. 102-P-28

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Jurgis Razma, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-23	1			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų nustatomas 60 metų. Įstatymo projekte teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją sukakus 60 metų siejama su 5 ir daugiau vaikų išauginimu (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų). Galima preziumuoti, kad 5 ir daugiau vaikų auginimo laikas vertinamas kaip penkeri pensijų socialinio draudimo stažo metai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, todėl tas laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas. Tokio socialinio draudimo stažo dvigubinimas prieštarauja socialinio draudimo esmei. Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo teisės požiūriu, asmenų teisė į pensijų išmokas yra siejama su socialinio draudimo įmokomis ir jų mokėjimo trukme. Darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-06-23

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų nustatomas 60 metų.

Įstatymo projekte teisė į socialinio draudimo senatvės pensiją sukakus 60 metų siejama su 5 ir daugiau vaikų išauginimu (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų). Galima preziumuoti, kad 5 ir daugiau vaikų auginimo laikas vertinamas kaip penkeri pensijų socialinio draudimo stažo metai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, todėl tas laikas yra įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas. Tokio socialinio draudimo stažo dvigubinimas prieštarauja socialinio draudimo esmei. Pažymėtina ir tai, kad socialinio draudimo teisės požiūriu, asmenų teisė į pensijų išmokas yra siejama su socialinio draudimo įmokomis ir jų mokėjimo trukme. Darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Pritarti

3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Socialinio draudimo pensijų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriomis kai kuriems asmenims dėl to paties socialinės rizikos įvykio būtų nustatytas savo esme dvigubas socialinio draudimo stažo įskaitymas, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties.

4. Balsavimo rezultatai: už – 4 (Komiteto pirmininko balsas lemiamas), prieš – nėra, susilaikė – 4.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė