LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 IR 3.266 straipsnių PAKEITIMO ir KODEKSO papildymo 3.276¹ straipsniu ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 IR 404 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 133 ir 134 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS išmokų vaikams įstatymo nr. I-621 8 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo nr. XII-2501 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1591 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei vaikų auklėjimo šeimoje principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Pavyzdžiui, teismas yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, kai vaikai patyrė tėvų smurtą, bet savivaldybė ir kitos institucijos nesiėmė adekvačių priemonių apginti vaikų teisėms ir interesams (2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z ir kiti v. Jungtinė Karalystė). Taigi, valstybė turi pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugant vaikus nuo neigiamos jų vystymuisi aplinkos, o tais atvejais, kai vaikas yra paimamas iš savo šeimos, užtikrinti kuo spartesnį vaiko grįžimą į šeimos aplinką.

Atsižvelgiant į tai, teikiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.222, 3.224, 3.249, 3.250, 3.252, 3.254, 3.257, 3.262, 3.263, 3.264 ir 3.266 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.276¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 ir 404 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai), kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesą augti saugioje šeimos aplinkoje.

Įstatymų projektų teikimą pirmiausia paskatino siekis šalinti įstatymuose esančias spragas, kurios neleidžia efektyviai užtikrinti vaikų apsaugos. Šiuo metu socialinės rizikos šeimose auga apie 19 tūkst. vaikų, o apie 3300 vaikų gyvena globos namuose. Vis dėlto, dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia šiems vaikams kuo greičiau atsidurti jų vystymuisi geriausioje aplinkoje. Nors Civiliniame kodekse ir yra reglamentuoti tėvų valdžios apribojimo pagrindai ir pasekmės, vis dėlto, daugelis tokių bylų vien pirmosios instancijos teismuose tęsiasi metus ar net ilgiau. Pavyzdžiui, vien 2015 m. net 118 bylų dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tęsėsi apie metus, o 22 – daugiau kaip metus. Be to, šiose bylose priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine, vėliau ir kasacine tvarka, o tai taip pat prailgina galutinio sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo laiką.

Be to, šiuo metu didelė dalis tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, apskritai nėra suinteresuoti dalyvauti tokiose bylose, o tai apsunkina galimybes šias bylas nagrinėti operatyviai. Siekiant suderinti vaikų ir tėvų interesus, taip pat būtina nustatyti, kad tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo sprendžiama, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Profesionalaus teisininko dalyvavimas užtikrintų tiek tėvų interesų, tiek pačių vaikų teisių apsaugą. Be to, profesionalaus teisininko dalyvavimas įvaikinimo ir globos nustatymo procesuose taip pat prisidėtų prie spartesnio vaiko grįžimo į šeimos aplinką.

Tuo atveju, jei vaiko tėvų valdžia yra apribojama neterminuotai, vaikas yra įtraukiamas į įvaikintinų vaikų sąrašą. Vis dėlto, dabartinis reguliavimas, nustatantis pernelyg griežtus reikalavimus, neskatina įvaikinti. Šiuo metu įvaikinti gali susituokę asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau, ilgėjant gyvenimo trukmei, šis amžiaus limitas turėtų būti prailgintas. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą yra galimos ir dažnai pasitaikančios situacijos, kai asmeniui ar asmenims, nusprendusiems tapti įtėviais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pirmiausia rekomenduoja globoti vaiką šeimoje tol, kol tėvų valdžios ribojimo klausimai yra sprendžiami teismine tvarka. Minėtos globos šeimoje atveju būsimi įtėviai nustatyta tvarka įpareigojami bendrauti su vaiko biologiniais tėvais ir siekti, kad vaikas būtų jiems grąžintas, tačiau, net ir biologinių tėvų valdžios ribojimo atveju, minėtos globėjų šeimos neturi pirmenybės teisės įvaikinti. Taigi, aptariamų šeimų ir globojamo vaiko, kuris galėtų būti įvaikintas tokioje šeimoje, situacija lieka ir teisiškai, ir emociškai neapibrėžta.

Paminėtina ir tai, jog šiuo metu norintys įvaikinti asmenys turi mokėti žyminį mokestį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pati valstybė turi būti suinteresuota platesniu įvaikinimo taikymu, toks apribojimas laikytinas neproporcingu. Be to, šiuo metu Lietuvoje žmonės nesiryžta įvaikinti vyresnio amžiaus vaikų (tai yra visuomenės apklausų duomenimis ketverių metų amžiaus vaikas paprastai jau nėra pageidaujamas įvaikinti). Tokią situaciją lemia ir tai, kad dabartinė socialinės apsaugos garantijų sistema, įvaikinus vyresnius vaikus, nėra veiksminga ir nesudaro galimybių, sutrikusios raidos vaikui patekus į šeimą, su juo praleisti pakankamai laiko, įvaikinę žmonės adaptaciniu laikotarpiu susiduria su sunkumais, derindami darbo ir šeiminį gyvenimą.

Galiojančiuose teisės aktuose Lietuvoje kol kas nėra reglamentuota kitose valstybėse plačiai paplitusi vaiko globos forma globėjų centre, kuri užtikrina, kad tais atvejais, kai vaiką tenka paimti iš tėvų, vaikas galėtų augti ne globos institucijoje, o šeimos aplinkoje (pas budintį globėją). Šios rūšies globa įteisinta Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje. Be to, daugelis savivaldybių pripažįsta, kad aiškus teisinis reguliavimas ir bendros taisyklės, reglamentuojančios aptariamą sritį, visoje Lietuvoje yra būtinos.

Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šių pagrindinių tikslų:

1) užtikrinti vaikų saugumą šeimose;

2) užtikrinti, kad visos institucijos aktyviau imtųsi priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas vaikui augti saugioje aplinkoje, o biologinės šeimos sulauktų realios pagalbos (per socialines paslaugas, teisinę pagalbą ir kt.) ir dėtų visas pastangas, kad jų vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje;

3) užtikrinti, kad daugiau asmenų turėtų galimybę įsivaikinti ir globoti;

4) mažinant biurokratinę ir finansinę naštą žmonėms, pasiryžusiems globoti ir įvaikinti;

5) užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo yra sprendžiama, taip pat įvaikinantiems ir globoti norintiems asmenims;

6) numatyti aiškias procedūras įstatymuose, kad vaikai iš globos įstaigų galėtų teismo sprendimu būti perkeliami į juos norinčias įvaikinti šeimas net ir tais atvejais, kai tėvų valdžia nėra ribota;

7) įteisinti alternatyvią globai institucijoje naują papildomą vaikų globos formą – globą globėjų centre, siekiant užtikrinti, kad vaikai, netekę tėvų globos, galėtų augti šeimos aplinkoje, o ne globos įstaigose, ir kad būtų dedamos maksimalios pastangos, siekiant keisti situaciją šeimoje ir kuo greičiau vaikus grąžinti į biologines šeimas;

8) suvienodinti sąlygas prižiūrėti įvaikintą vaiką, kaip ir pagimdytą biologinį vaiką;

9) užtikrinti bendrą visos Lietuvos, o ne pavienių savivaldybių vedamą globojamų vaikų ir globėjų apskaitą.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vis dėlto, ši Civilinio kodekso nuostata aiškiai nenumato, kad, skirdamas vaikui globą (rūpybą), teismas turėtų įvertinti, ar nėra galimybės nustatyti vaikui globos (rūpybos) šeimoje arba šeimynoje, ir tik nesant tokios galimybės ją skirti vaikų globos institucijoje. Tokios nuostatos nėra įtvirtintos ir 3.262 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą.

Be to, šiuo metu Civilinio kodekso 3.180–3.183 straipsniai numato tėvų valdžios apribojimo pagrindus ir pasekmes, tačiau aiškiai nenustato, kokiais terminais ir kokiomis aplinkybėmis laikinas tėvų valdžios apribojimas gali ar turi būti pakeistas į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tai nėra nustatyta ir kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, 3.262 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko laikinosios globos nustatymą. Tai lemia paradoksalias situacijas, kuomet laikinas tėvų valdžios apribojimas tęsiasi itin ilgą laiką, o tai nesuteikia teisinio tikrumo vaikui, kurio tėvų valdžia laikinai apribota.

Civilinio kodekso 3.209 straipsnyje numatyta, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje. Nors tokia šeima turėtų būti laikoma vaiko globėjo (rūpintojo) šeima, tačiau praktikoje dėl šios nuostatos taikymo kyla neaiškumų.

Civilinio kodekso 3.210 straipsnyje numatyta, kad įvaikintojais gali būti tik asmenys iki penkiasdešimties metų, taip pat tik sutuoktiniai, išskyrus išimtinius atvejus. Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kad įvaikintojais negali būti asmenys, kurie yra pripažinti kaltais net už tyčinių nusikaltimų padarymą.

Be to, Civilinio kodekso 3.212 straipsnyje nėra aiškiai numatyta, kad vaikų globos institucijos arba šeimynos sutikimas įvaikinti nėra būtinas.

Civilinio kodekso 3.222 straipsnis, taip pat Civilinio proceso kodekso 486 straipsnis reglamentuoja vaiko perkėlimo į šeimą iki įvaikinimo institutą, kuris suteikia galimybę perkelti vaiką į būsimųjų įtėvių šeimą iki įvaikinimo. Vis dėlto, šiuo metu šis institutas yra retai taikomas, nors, praktikų nuomone, būtent šis institutas galėtų būti patobulintas, siekiant jį pritaikyti dažnesniam vaikų perkėlimui iš globos institucijų į šeimas.

Civilinio kodekso 3.250 straipsnyje reguliuojama vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita. Tačiau šioje normoje nėra numatyta pareiga valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ne vėliau kaip per vieną dieną reaguoti į pranešimus apie nederamą tėvų elgesį su vaikais ir imtis priemonių dėl galimo tėvų valdžios ribojimo. Be to, šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti informacijos gavimo šaltiniai yra riboti.

Civilinio kodekso 3.257 straipsnis nustato vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Tačiau tarp jų nėra numatytas pagrindas, kai tėvų valdžia yra apribota.

Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato centralizuotos vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), apskaitos, taip pat globėjų centro ir budinčių globėjų statuso. Be to, Kodeksas nenumato savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijų pareigos bendradarbiauti tarpusavyje. Todėl praktikoje dažnai iškyla problemų dėl šių institucijų tarpusavio nesikalbėjimo, o tai galiausiai lemia, kad vaikas praranda galimybę būti įvaikintas ar perkeltas į globėjų (rūpintojų) šeimą.

Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra numatyta, kokie asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Tarp šių asmenų nepatenka šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar bylose dėl įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo. Toks reguliavimas neskatina norinčių įvaikinti asmenų, neprisideda prie to, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenustato, kad vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžiama, taip pat įvaikintojai ar globoti norintys asmenys turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (išskyrus, jei jie atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus šiai pagalbai gauti, pavyzdžiui, atitinka pajamų kriterijų). Neturint profesionalaus atstovo tokio pobūdžio bylose, tėvų valdžios apribojimo bylų nagrinėjimas yra apsunkinamas, neužtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas tėvams, dėl kurių valdžios ribojimo yra sprendžiama, kartu neskatinamas įvaikinimas ir vaiko globa (rūpyba). Tai neleidžia šių bylų nagrinėti operatyviau.

Socialinių paslaugų įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą. Tačiau įstatyme nėra reglamentuota, kokia tvarka veikia globėjų centre nustatyta vaiko globa, nėra apibrėžtos globėjų centro, budinčių globėjų teisės, garantijos ir pareigos bei jų santykis su savivaldybės organizuojama vaiko globa ir socialinėmis paslaugomis. Išmokų vaikams įstatymas nenumato, kokia išmoka turi būti mokama tais atvejais, kai vaiko globa yra nustatoma globos centre ir vaikas auga budinčių globėjų šeimos namuose, ir iš kokių šaltinių tokia išmoka bei minėtos paslaugos yra finansuojamos.

Darbo kodeksas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, įvaikinus vyresnio amžiaus vaiką, suteikia teisę į atitinkamas atostogas, užtikrinančias darbo vietos apsaugą, tik pirmuosius tris mėnesius po įvaikinimo. Galiojanti motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokų sistema yra diskriminuojanti asmenis, įvaikinusius vyresnio amžiaus vaiką ar vaikus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Teikiamais Įstatymų projektais siekiama šalinti šiuo metu egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas, kurios neužtikrina vaiko interesų kuo greičiau pakliūti į saugią šeimos aplinką ir nesudaro prielaidų operatyviai spręsti problemas, susijusias su vaiko teisiniu statusu.

4.1. Teikiamais Civilinio kodekso pakeitimais siūloma:

1) įpareigoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, gavus informacijos apie bet kokius vaikų teisių pažeidimus ar nederamą elgesį su vaikais, ne vėliau kaip per 1 dieną (net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena) imtis priemonių vaiko apsaugai užtikrinti – t. y. nedelsiant paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos (pavyzdžiui, apgyvendinti vaiką su motina krizių centre, šeimynoje arba perduoti jį budinčiam globėjui ir parengti darbo su šeima planą);

2) įpareigoti visas institucijas, atliekančias tiesioginio darbo funkcijas su vaikais, dirbančioms su vaikais (išplečiant institucijų sąrašą, teisėsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų), nedelsiant (ne vėliau kaip kitą dieną) informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie bet kokį nederamą elgesį su vaiku;

3) išplėsti nederamo elgesio su vaiku apibrėžimą, papildant jį piktnaudžiavimu tėvų valdžia, vaiko nepriežiūra;

4) numatomas dviejų mėnesių laikotarpis, per kurį, paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam laikiną globą, o tėvams nesitaisant ar nepriimant siūlomos pagalbos, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalės kreiptis į teismą su prašymu riboti tėvų valdžią (paprastai tėvų valdžia pirmiausia būtų ribojama laikinai ir tik esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, neterminuotai);

5) apibrėžiama, kad laikinas tėvų teisių ribojimas gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tokiu terminu siekiama, kad per šį laikotarpį su biologiniais tėvais būtų aktyviai dirbama, siekiant sugrąžinti vaiką į biologinę šeimą, kartu tikimasi, kad toks terminas taps priežastimi tėvams bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, siekiant, kad vaikas kaip įmanoma greičiau grįžtų į biologinę šeimą;

6) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu dar pratęsti laikiną tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai tėvai rodo akivaizdžias pastangas keistis (pavyzdžiui, gydosi nuo priklausomybių ir kita), tačiau nepaisant minėtų pastangų dar negali būti užtikrinamos vaikui saugios sąlygos grįžti į šeimą;

7) įtvirtinamas įpareigojimas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą tais atvejais, kai laikotarpiu, kai tėvų valdžia yra ribota laikinai, tėvai atsisako rūpintis vaikais ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Teismas tokiu atveju turėtų įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes ir spręsti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimo neterminuotu. Teismui tenkinus minėtą prašymą, vaikas būtų įrašomas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Tokiomis nuostatomis siekiama aiškiai reglamentuoti laikino tėvų valdžios apribojimo pakeitimą nuolatiniu. Šiuo metu aiškių terminų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl vaikai užsilieka globos institucijose net nesistengiant jų grąžinti į šeimas ar įvaikinti;

8) įteisinama papildoma galimybė globos įstaigoje augančius vaikus perkelti į saugią šeimą, kol jų tėvų valdžia nėra ribota neterminuotai ir kol vaikas nėra įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą arba kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Pritarus siūlomoms nuostatoms, tokį sprendimą galėtų priimti teismas, esant tinkamų asmenų prašymui. Tokiais atvejais teismas privalėtų išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę. Norą įvaikinti vaiką, kurio tėvų valdžia laikinai apribota, išreiškusiems asmenims teismas turėtų išaiškinti, jog vaiko tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikintas ir vaikas bus grąžintas į savo biologinių tėvų (tėvo ar motinos) šeimą, taip pat teismas galėtų nustatyti vaiko ir jo tėvų (tėvo ar motinos), kuriems apribota tėvų valdžia, bendravimo tvarką. Perkeliant vaiką į šeimą, vaiko globa (rūpyba) būtų nustatoma šių asmenų šeimoje, taip siekiant aiškiai išspręsti ir vaiko įstatyminio atstovo problemą. Šie pakeitimai skatintų vaikų globą šeimose, o vėliau ir įvaikinimą, užtikrintų, kad vaikas kuo greičiau atsidurtų šeimos aplinkoje, taip pat sudarytų sąlygas vaikui augti vienoje šeimoje, o ne būti perkeliamam iš šeimos į šeimą arba iš institucijos į šeimą ir atvirkščiai;

9) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija įpareigojama vaiką pirmiausia siūlyti globoti giminaičiams, taip pat įtėviams ar globėjams, kurių šeimoje auga minėto vaiko brolis ar sesuo. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet turėtų būti ieškoma kitų globėjų šeimų ar šeimynų, taip pat galimybių vaikui nustatyti globą globėjų centre. Tokios nuostatos spręstų praktikoje egzistuojančias problemas, kai tėvų globos netekusiems vaikams globa nustatoma globos institucijoje, dedant nepakankamas pastangas pirmiausia ieškoti minėtų geriausius vaiko interesus atitinkančių alternatyvų;

10) siekiant užtikrinti geriausius tėvų globos netekusių vaikų interesus, įtvirtinama nauja papildoma, prioritetinė lyginant su globa institucijoje, alternatyvi vaiko globos forma – globa globėjų centre. Taip pat įtvirtinama, kad vaikų globos (rūpybos) globėjų centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (kartu su Civiliniu kodeksu yra teikiami lydimieji – Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pakeitimų projektai);

11) Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka įpareigojama tvarkyti vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), ir globėjų centralizuotą apskaitą, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojamos tarpusavyje keistis informacija apie globotinus vaikus visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad tokiais atvejais, kai norintiems globoti asmenims nebus įmanoma pasiūlyti vaiko jų gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko toliau būtų aktyviai ieškoma kitoje savivaldybėje, taip siekiant vaiko geriausių interesų būtų užtikrinamas greitesnis jo patekimas į šeimas bei atitinkamai mažinamas globos institucijose globojamų vaikų skaičių. Be to, siūloma tvarka padėtų užtikrinti, kad savivaldybės keistųsi informacija ir apie asmenų siekiančių globoti vaikus tinkamumą;

12) aiškiai nustatyti, kad įvaikinant nėra būtinas vaikų globos institucijos, globojančios vaiką, globėjų centro ar šeimynos sutikimas;

13) siekiant užtikrinti globoti ir įvaikinti pasirengusių žmonių saugumą, atsisakyti šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleisti būsimų įtėvių asmens duomenis (pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą, asmens kodą, informaciją apie jų pajamas ir kt.);

14) siekiant užtikrinti vaikų saugumą, numatomas draudimas įvaikinti asmenims, nuo kurių buvo atskirtas vaikas, taip pat asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Numatoma, kad įtėviais taip pat negalės būti asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę tyčinį nusikaltimą, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Šie pakeitimai užtikrins, kad įvaikintojais netaptų asmenys, siekiantys savanaudiškų, ne vaiko interesų, arba asmenys, siekiantys tapti įtėviais, bet negalintys tinkamai pasirūpinti vaikais;

15) įtvirtinama nuostata, suteiksianti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką;

16) ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, siūloma didinti amžiaus cenzą būsimiems įtėviams (nuo 50 iki 55 metų).

4.2. Teikiamais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma atsisakyti žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir įvaikinimo. Tai skatintų greičiau kreiptis dėl šių klausimų išsprendimo, skatintų globą šeimose ir įvaikinimą.

4.3. Teikiamais Darbo kodekso pakeitimais siūloma prilyginti įtėvių vaiko priežiūros teises ir garantijas biologinių tėvų teisėms ir garantijoms, teisę į šias garantijas siejant su vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu, o ne su tokio vaiko amžiumi. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama paskatinti vyresnių vaikų įvaikinimą, siūlant numatyti, kad:

1) įtėviams būtų suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Tiems darbuotojams, kurie įvaikino du ir daugiau vaikų, šios atostogos būtų suteikiamos per šešis mėnesius;

2) pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui (išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos) būtų suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarus tiekiamoms Darbo kodekso pataisoms, tokios atostogos būtų suteikiamos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos.

Pažymėtina, kad tiek esamas, tiek nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliosiantis teisinis reguliavimas Darbo kodekse numato, kad tėvystės atostogos suteikiamos tik biologiniams vaiko tėvams po vaiko gimimo, o, įvaikinus vyresnį vaiką, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos, iki kol vaikui sukaks treji metai, tuo tarpu įvaikinus vyresnį nei treji metai vaiką, tokių atostogų trukmė yra tik trys mėnesiai. Taigi, nors pareigų prasme įvaikinimas pagal galiojančius įstatymus prilyginamas tėvystei, visgi tokių asmenų teisės ir garantijos, ypač įvaikinus vyresnio amžiaus vaikus, yra ribojamos, be to, nesudaro reikiamų galimybių adaptuotis po įvaikinimo fakto šeimoje tiek vaikui, tiek įtėviams. Atitinkamai nukenčia ir asmenų, kurie įsivaikina vyresnio amžiaus vaikus, tėvystės ir motinystės socialinės garantijos, net ir tuo atveju, jeigu jie pilna apimtimi dalyvauja socialiniame draudime, mokėdami įmokas, nes teisė į tėvystės išmoką pagal galiojantį Ligos ir motinystės įstatymą jiems nesuteikiama, tuo tarpu vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė šiems asmenims nepalankiai yra siejama su vaiko amžiumi, bet ne vaiko patekimo į įtėvių šeimą faktu.

Siekiant užtikrinti teisių ir pareigų pusiausvyrą bei siekiant atsižvelgti į tai, kad, vaikui patekus į šeimą, adaptacinis periodas gali būti ne mažiau sudėtingas nei gimus vaikui, manytina, kad ir įtėviams turi būti sudarytos analogiškos teisės naudotis teisėmis ir garantijomis bei galimybės derinti darbo ir šeiminį gyvenimą. Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas padėtų geriau derinti darbo ir šeiminį gyvenimą asmenims, įvaikinusiems ypač vyresnio amžiaus vaikus.

4.4. Teikiamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti nediskriminacines tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų mokėjimo sąlygas, tokių išmokų mokėjimą siejant ne su vaiko amžiumi, o su vaiko pateikimo į šeimą faktu. Siūlomas teisinis reguliavimas paskatintų įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus. Pažymėtina, kad, 2016 metų duomenimis, Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikino tik tris septynerių–devynerių amžiaus vaikus, o vyresnių vaikų įvaikinta nebuvo.

4.5. Teikiamais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimais siūloma numatyti, kad nemokama teisinė pagalba teikiama tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas. Šie pakeitimai siūlomi siekiant užtikrinti vaiko tėvų teises, taip pat siekiant užtikrinti, kad bylos dėl tėvų valdžios apribojimo būtų sprendžiamos dalyvaujant profesionaliems teisininkams. Tai leistų šias bylas išnagrinėti operatyviau. Be to, siekiant palengvinti įvaikinimo ir vaikų globos procesus, skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimoje, siūloma nustatyti, kad to pageidaujantiems įvaikintojams ir globėjams taip pat būtų teikiama nemokama teisinė pagalba.

4.6. Teikiamais Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais Lietuvoje siūloma įtvirtinti vaiko globos, organizuojamos per globėjų centrą, tvarką, apibrėžti globėjų centro, budinčio globėjo bei savivaldybės teisinius santykius, teises ir pareigas bei atsakomybę. Budinčiu globėju galėtų tapti tik asmuo, atitinkantis visus Civiliniame kodekse globėjui keliamus reikalavimus ir išklausęs specialius mokymus. Su budinčiu globėju globėjų centras sudarytų tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuri budintį globėją įpareigotų prižiūrėti likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, su kuriais budintis globėjas nebūtų susietas giminystės ryšiais. Toks globėjas minėtoje sutartyje nustatytais atvejais taip pat būtų įpareigojamas teikti pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.

Siūloma, kad globėjų centru būtų pripažįstama tik socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduotų likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budintiems globėjams. Toks globėjų centras būtų įpareigotas teikti ir organizuoti socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budintiems globėjams, taip pat šios įstaigos ir savivaldybės sudarytoje socialinių paslaugų teikimo sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka teiktų socialines paslaugas ir organizuotų kitokią pagalbą biologiniams vaiko tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Minėta savivaldybės ir globėjų centro socialinių paslaugų teikimo sutartis galėtų būti nesudaroma, jeigu globėjų centro steigėjas yra savivaldybė.

Socialinių paslaugų įstatymas taip pat papildomas nuostata, kad su socialinės rizikos šeima turi būti dirbama net ir tais atvejais, kai tėvų (tėvo ar motinos) valdžia yra laikinai apribota, siekiant, kad būtų užtikrintas aktyvus darbas ir su tokiomis šeimomis, siekiant vaikus grąžinti į šeimą.

4.7. Teikiamais Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti valstybės biudžeto finansavimą naujai papildomai vaiko globos formai ne globos institucijoje, o globėjų centre ir siekiama įtvirtinti nuostatą, kad už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta globėjų centre, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatintų savivaldybes aktyviau taikyti šią paslaugą, kaip alternatyvą vaikų globai globos institucijose, nes numatomas didesnis naujos globos formos (globėjų centre) finansavimas valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tarpu kitą tėvų globos netekusio vaiko išlaikymo kainos dalį savivaldybės turėtų dengti savo lėšomis, organizuodamos tokias paslaugas pagal teikiamas Socialinių paslaugų įstatymo pataisas.

Siūlomas teisinis globos globėjų centre reguliavimas sudarytų platesnes sąlygas vaikų globai šeimos aplinkoje, užtikrintų, jog vaikas nepateks į vaikų globos įstaigas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos sudarys palankesnes sąlygas vaikų globai (rūpybai) šeimos aplinkoje ar įvaikinimui.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimti Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba), centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centralizuotos apskaitos tvarkos aprašą, Globėjų centrų veiklos tvarkos aprašą, Ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašą, pavyzdines socialinių paslaugų teikimo ir finansavimo sutarties, sudaromos tarp globėjų centro ir savivaldybės, taip pat tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties, sudaromos tarp globos centro ir budinčio globėjo, formas.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos

Įgyvendinti teikiamus Įstatymų projektus preliminariais duomenimis prognozuojamas papildomas lėšų poreikis 2017 metais, jeigu, kaip siūloma, Įstatymų pataisos įsigaliotų 2017 m. rugsėjo 1 d., iš valstybės biudžeto ir iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto – iki 458760 eurų, iš jų dėl:

1) Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projekto – jeigu pirmaisiais įstatymo pataisų įsigaliojimo metais 300 vaikų globa būtų nustatyta globėjų centre, toks lėšų poreikis būtų apie 60800 eurų iš valstybės biudžeto;

2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projekto iki 116666 eurų iš valstybės biudžeto (įvertinant teismuose gautų bylų dėl tėvų valdžios ribojimo, įvaikinimo ir globos nustatymo skaičių ir prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato vidutinę vienos civilinės–administracinės bylos kainą);

3) Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo projekto prognozuojamas papildomas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis:

- iki 20774 eurų tėvystės išmokoms įvaikinus vaiką;

- iki 260520 eurų vaiko priežiūros išmokoms (iš jų iki 156624 eurų už pirmuosius metus ir iki 103896 eurų už antruosius metus).

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra.

14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai

Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „įvaikinimas“, „globėjų centras“, „budintis globėjas“ „vaiko globa“, „tėvų atsakomybė“, „tėvų pareigos“, „teisinė pagalba“, „žyminis mokestis“, „valstybės garantuojama teisinė pagalba“, „tikslinis priedas“, „išmoka vaikui“, „tėvystės atostogos“, „vaiko priežiūros atostogos“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė