Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 164

STENOGRAMA

 

2022 m. balandžio 28 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). 14 va­lan­da. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me ba­lan­džio 28 die­nos Sei­mo va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Kaip su­pran­tu, yra po­rei­kis re­gist­ruo­tis. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 56 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Dis­ku­si­ja „Lie­tu­vos eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė si­tu­a­ci­ja, per­spek­ty­vos ir bū­ti­ni sprendimai“

 

Pir­mas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – dis­ku­si­ja „Lie­tu­vos eko­no­mi­nė ir so­cia­li­nė si­tu­a­ci­ja, per­spek­ty­vos ir bū­ti­ni spren­di­mai“. Į tri­bū­ną įva­dą į dis­ku­si­ją at­lik­ti kvie­čia­me A. But­ke­vi­čių.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien tu­ri­me tik­riau­siai uni­ka­lų pa­vyz­dį. Kai sa­ko, rei­kia su­si­do­ro­ti su tam tik­rais iš­šū­kiais gy­ve­ni­me, ką da­ro iš­min­tin­gi žmo­nės? Su­tel­kia kuo stip­res­nę ko­man­dą tiek iš po­li­ti­kų, tiek iš val­džios at­sto­vų, tiek iš moks­lo at­sto­vų ir ta­da pra­si­de­da dis­ku­si­jos, kaip pa­dė­ti Lie­tu­vos žmo­nėms spręs­ti ak­tu­a­lias pro­ble­mas. Jau čia ma­to­me, kad iš kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos da­ly­vau­ja tik vie­nas Ž. Pa­vi­lio­nis, tai pa­ro­do, ar toks po­žiū­ris į pro­ble­mų spren­di­mus ga­li grei­tai at­neš­ti tei­gia­mus spren­di­mus (iš Li­be­ra­lų są­jū­džio taip pat). Mie­lie­ji, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“ or­ga­ni­zuo­ja ši­tą po­sė­dį ne vien to­dėl, kad už­pil­dy­tų dar­bo­tvarkę, bet dėl to, jog ma­to, kad ša­ly­je su­si­da­riu­sios pro­ble­mos eko­no­mi­ko­je, fi­nan­sų sri­ty­je, so­cia­li­nė­je po­li­ti­ko­je yra la­bai svar­bios, jos gi­lė­ja, bet tik­rai ne­ma­to­me re­a­lių spren­di­mų ke­lių, kaip jas iš­spręs­ti. Taip pat pa­si­nau­do­da­mas proga no­riu pa­dė­ko­ti mū­sų par­ti­jos pir­mi­nin­ko S. Skver­ne­lio var­du pra­ne­šė­jams, ku­rie su­ti­ko šian­dien pa­da­ry­ti pre­zen­ta­ci­jas. Aš ne­no­riu daug plės­tis apie skai­čius, apie ku­riuos bu­vo kal­ba­ma svars­tant Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Šian­dien aš ma­tau tai, kad dis­ku­si­jų, ku­rios iš da­lies gal vyks­ta mi­nis­te­ri­jų ly­giu ar­ba Vy­riau­sy­bės ly­giu, mes čia, Sei­me, ne­ma­to­me. Vien mū­sų frak­ci­ja ga­vo krei­pi­mų­si iš Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos, Lie­tu­vos ver­slo kon­fe­de­ra­ci­jos, Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­cijos, aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­liai“ ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų su įvai­riais pa­siū­ly­mais. Va­kar frak­ci­ja bu­vo suor­ga­ni­za­vu­si su­si­ti­ki­mą su Ver­slo kon­fe­de­ra­ci­ja. Da­ly­va­vo Ver­slo kon­fe­de­ra­ci­jos na­riai ir tik­rai bu­vo pa­si­keis­ta nuo­mo­nė­mis, ir kal­bė­ta apie su­si­da­riu­sias eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Tik­riau­siai mums vi­siems su­pran­ta­ma, dėl ko­kių prie­žas­čių, – to­dėl, kad rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ka­ro Uk­rai­no­je su­kel­tas šo­kas tu­ri po­vei­kį ir Lie­tu­vos, ir pa­sau­lio eko­no­mi­kai.

Taip pat dis­ku­tuo­ja­ma apie in­flia­ci­ją, bet šian­dien ne­tu­ri­me at­sa­ky­mo, ko­dėl in­flia­ci­jos au­gi­mas Lie­tu­vo­je yra toks iš­skir­ti­nis, ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis ir eu­ro zo­nos ša­li­mis. Ko­vo mė­ne­sį Lie­tu­vo­je in­flia­ci­ja bu­vo 15,7 %, pa­kar­to­siu, ką kal­bė­jau ry­te, o Eu­ro­pos Są­jun­gos – 6,2 %, eu­ro zo­nos ša­ly­se 5,9, o Šve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je – 4,4. Bet jei­gu šian­dien kas nors ma­tė­te Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to prog­no­zę, tai ba­lan­džio mė­ne­sį in­flia­ci­ja – 16,6 %.

Kas įdo­miau­sia? Kai pra­ei­tuo­se Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to po­sė­džiuo­se mes Lie­tu­vos ban­ko va­do­vų, kai ku­rių at­sa­kin­gų spe­cia­lis­tų klau­sė­me, ar ne­si­keis Lie­tu­vo­je pi­ni­gų po­li­ti­ka, ar eu­ro zo­nos vals­ty­bė­se ne­si­keis pi­ni­gų po­li­ti­ka, tai bu­vo kal­ba­ma, kad po­ky­čių ar­ti­miau­siu me­tu da­ry­ti ne­si­ruo­šia­ma. Bet šian­dien jau pa­ma­čiau Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko vi­ce­pre­zi­den­to pra­ne­ši­mą, kad Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas ruo­šia­si keis­ti pi­ni­gų po­li­ti­ką ir Eu­ro­po­je. Tai reiš­kia, kad rei­kia lauk­ti pa­lū­ka­nų už pa­sko­las di­dė­ji­mo. Ma­nau, kad tu­ri­me ne­pa­pras­tai daug klau­si­mų, bet į tuos klau­si­mus ne­tu­ri­me at­sa­ky­mų.

Mū­sų frak­ci­ja yra nu­ta­ru­si, kad la­bai iš­min­tin­ga, pro­tin­ga tie­siog iš­girs­ti ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų ver­ti­ni­mo nuo­mo­nes apie mū­sų, ma­nau, tris pa­grin­di­nius Lie­tu­vos eko­no­mi­kos ban­gi­nius, ant ko Lie­tu­va lai­ko­si, tai gal ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­nė, trans­por­tas, vi­daus pa­klau­sa, tai yra sta­ty­ba, pre­ky­ba ir ki­ti seg­men­tai.

Taip pat bus pa­lies­tas, ma­nau, ir­gi jaut­rus klau­si­mas, apie jį dis­ku­tuo­si­me, – gy­ven­to­jų so­cia­li­nė ap­sau­ga tarp tva­ru­mo ir gais­rų ge­si­ni­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, už to­kį pui­kų, glaus­tą, kon­struk­ty­vų įva­dą į dis­ku­si­ją.

Pra­de­da­me pa­grin­di­nę dis­ku­si­ją. Pir­ma­sis pra­ne­šė­jas – pro­fe­so­rius R. Rudz­kis, jis nuo­to­li­niu bū­du padarys pra­ne­ši­mą „Da­bar­ti­nė Lie­tu­vos mak­ro­e­ko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja, iš­šū­kiai ir ga­li­my­bės“. Ger­bia­mas Rudz­ki, pra­šom, kaip sa­ko­ma, grin­dys jū­sų.

 

Pro­fe­so­riaus Ri­man­to Rudz­kio pra­ne­ši­mas „Da­bar­ti­nė Lie­tu­vos mak­ro­e­ko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja, iš­šū­kiai ir ga­li­my­bės“ (nuotoliniu būdu)

 

R. RUDZKIS. Ačiū. La­ba die­na. Dė­ko­ju už kvie­ti­mą. 15 mi­nu­čių čia, ži­no­ma, per trum­pas lai­kas iš­sa­miai vis­ką ap­žvelg­ti, to­dėl mė­gin­siu kal­bė­ti la­bai glaus­tai.

Jei­gu kal­bė­si­me apie da­bar­ti­nę Lie­tu­vos eko­no­mi­kos būk­lę ir nau­jau­sius mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius, tai aš šiek tiek gal pa­tiks­lin­siu, ką kal­bė­jo ger­bia­mas Al­gir­das. Vi­si mū­sų ro­dik­liai kol kas yra la­bai ge­ri, iš­sky­rus in­flia­ci­ją. Tai yra pra­ei­ti me­tai bu­vo tik­rai vi­so­mis pras­mė­mis ge­ri: pui­kus eks­por­tas, au­gi­mas at­ly­gi­ni­mų, biu­dže­to pa­ja­mų su­rink­ta, jei­gu ne­klys­tu, ar 11 % su vir­šum dau­giau, ne­gu pla­nuo­ta, ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­nė au­go, sta­ty­bos au­go, vi­daus pre­ky­ba au­go, net trans­por­tas, ku­riam da­bar ky­la įvai­rių kliū­čių, net ir trans­por­tas per­nai ro­dė au­gi­mą.

Ma­nau, kad ir pir­mo ket­vir­čio ro­dik­liai dar iš­eis ge­ri. To­dėl, jei­gu kal­bė­si­me gi­liau apie Lie­tu­vos eko­no­mi­ką, čia la­biau rei­kia kon­cen­truo­tis ne į tai, kas yra da­bar, o kas bus ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus, nes si­tu­a­ci­ja, ma­tyt, kei­sis kar­di­na­liai.

Tie­sa, pa­tai­sy­siu tru­pu­tį ir in­flia­ci­jos duo­me­nis. Taip, Lie­tu­vo­je nau­jau­si in­flia­ci­jos duo­me­nys yra ne­pil­ni 16 %, bet eu­ro zo­no­je yra 7,5 %, o Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se – 8,5 %. Tai­gi to­kio čia jau di­de­lio skir­tu­mo nė­ra. Tie­siog pir­miau­sia pas mus yra ki­to­kia var­to­ji­mo krep­še­lio struk­tū­ra ne­gu iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se. Pas mus mais­tas, de­ga­lai, šil­dy­mas tu­ri daug di­des­nį svo­rį. Tai vie­na.

An­tra. Ži­no­ma, mus pa­pil­do­mai vei­kia tai, kad mes da­lį im­por­tuo­ja­mų ener­gi­jos šal­ti­nių gau­na­me iš to­kių sri­čių, kur la­bai stai­giai pa­šo­ko kai­nos. Di­dži­ą­ją da­lį elek­tros ener­gi­jos mes im­por­tuo­ja­me iš „Nord Po­ol“ rin­kos, iš Šiau­rės ša­lių, tai šiuo me­tu, ko­vo mė­ne­sį, ten elek­tros kai­na rin­ko­je bu­vo tris su pu­se kar­to di­des­nė, ne­gu bu­vo prieš me­tus. Apie du­jas jūs ir­gi ži­no­te ir taip to­liau.

Tai­gi, ko­kios čia ar­ti­miau­sios per­spek­ty­vos? Pir­miau­sia tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ryš­kiai yra orien­tuo­ta į eks­por­tą. Mū­sų per­spek­ty­vos pir­miau­sia pri­klau­so nuo to, kaip se­ka­si eks­por­tas. Per­nai, pa­kar­to­siu, vis­kas bu­vo tik­rai la­bai ge­rai, la­bai au­go ir pre­kių eks­por­tas, ir pa­slau­gų. Kas kei­sis? Pir­miau­sia tai pri­klau­so nuo to, kas da­ry­sis mū­sų pa­grin­di­nė­je eks­por­to rin­ko­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Aš lei­siu ke­lias mi­nu­tes pa­šne­kė­ti apie Eu­ro­pos Są­jun­gos ar­ti­miau­sias ir vi­du­ti­nes per­spek­ty­vas. Aš ma­nau, kad pas mus, Lie­tu­vo­je, yra šiek tiek per­ver­ti­na­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­kos rai­da. Ten yra tik­rai su­si­kau­pę daug pro­ble­mų. Pa­ci­tuo­siu po­rą skai­čių.

Pa­im­ki­me 2019 me­tus. Ne­bu­vo jo­kios pan­de­mi­jos. Tuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gai bu­vo fak­tiš­kai šilt­na­mio są­ly­gos. La­bai minkš­ta pi­ni­gų po­li­ti­ka. Pi­ni­gų kie­kį Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas di­di­no, tai yra vyk­dė va­di­na­mą­ją kie­ky­bi­nio ska­ti­ni­mo po­li­ti­ką. Pa­lū­ka­nų nor­mos bu­vo 0, o vė­liau net ta­po ir nei­gia­mos. Tuo me­tu ža­lia­vos bu­vo pi­gios, naf­ta bu­vo pi­gi. Naf­ta tuo me­tu bu­vo pi­ges­nė maž­daug du kar­tus ne­gu da­bar. Du­jos bu­vo pi­ges­nės maž­daug še­šis kar­tus ne­gu da­bar, aiš­ku, ir elek­tros ener­gi­ja bu­vo pi­gi. Ir štai ne­pai­sant to­kių vi­sa­pu­siš­kų šilt­na­mio są­ly­gų eu­ro zo­na au­go, BVP au­go vi­so la­bo 1,6 %, o pra­mo­nės au­gi­mo ro­dik­liai bu­vo net­gi nei­gia­mi. Ypač pras­tai pra­dė­jo at­ro­dy­ti au­to­mo­bi­lių pra­mo­nė. Tai­gi da­bar pa­gal­vo­ki­me, kas lau­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­kos ar­ti­miau­sius me­tus, dve­jus. A. But­ke­vi­čius tei­sin­gai pa­sa­kė, kad šiuo me­tu pa­sau­ly­je įsi­su­ku­si di­džiu­lė in­flia­ci­ja ne­iš­ven­gia­mai ver­čia cen­tri­nius ban­kus keis­ti minkš­tą pi­ni­gi­nę po­li­ti­ką į ge­ro­kai kie­tes­nę. Ame­ri­kos cen­tri­nis ban­kas, va­di­na­ma­sis FEDʼas, tai jau pra­dė­jo, jis jau pra­dė­jo kel­ti pa­lū­ka­nų nor­mas, jis nu­sto­jo į rin­ką lie­ti pi­ni­gus ir jau pa­skel­bė, kad jis pra­dės at­virkš­čią pro­ce­są, tai yra jis steng­sis ma­žin­ti pi­ni­gų ma­sę Ame­ri­ko­je. Ži­no­ma, tai tu­rės stip­rų nei­gia­mą šo­ką. Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, nors bu­vo ža­dė­jęs šiais me­tais po­ky­čių ne­da­ry­ti, iš es­mės ne­ga­li to da­ry­ti, ši­tą pa­ža­dą iš­lai­ky­ti. Eks­per­tai vi­siš­kai ne­abe­jo­ja, kad jau ru­de­nį tik­rai pa­lū­ka­nų nor­mos kils, o pi­ni­gų įlie­ji­mo į rin­ką po­li­ti­ka baig­sis ar­ti­miau­siais mė­ne­siais. Ko­dėl jie tu­ri taip elg­tis?

Pir­mas da­ly­kas, taip rei­ka­lau­ja Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko nuo­sta­tai, nes in­flia­ci­jos ly­gis, aiš­kiai ma­to­si, kad ne mė­ne­siui, dviem, o ge­ro­kai il­ges­niam lai­ko­tar­piui, ke­lis kar­tus vir­ši­ja tiks­li­nį ly­gį, tai yra 2 pro­cen­ti­nius punk­tus. Tai­gi, vie­na, dėl sa­vo įga­lio­ji­mų jis tai tu­rės da­ry­ti. An­tra, jis ne­iš­ven­gia­mai tu­ri re­a­guo­ti į Ame­ri­kos cen­tri­nio ban­ko veiks­mus. Jei­gu Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas iš­lai­ky­tų minkš­tą po­li­ti­ką, o Ame­ri­kos cen­tri­nis ban­kas kei­čia į griež­tes­nę, tai ne­iš­ven­gia­mai (nu­trūko gar­so įrašas)… Vi­si prog­no­zuo­ja, kad dar mė­nuo, du ir la­bai ga­li bū­ti, kad eu­ras pa­sieks pa­ri­te­tą su do­le­riu, kai dar vi­sai ne­se­niai tas san­ty­kis bu­vo maž­daug 1,15. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad per­skai­čiuo­jant in­flia­ci­ją eu­rais ta in­flia­ci­ja Eu­ro­pos Są­jun­go­je bus dar ge­ro­kai di­des­nė, nes pa­sau­lio bir­žo­se vi­sa pre­ky­ba vyks­ta do­le­riais, tai yra ža­lia­vos, me­ta­lai, kvie­čiai, med­vil­nė ir pa­na­šiai – vis­kas per­ka­ma do­le­riais, o po to per­skai­čiuo­ja­ma į eu­rus, ir ati­tin­ka­mai, jei­gu eu­ras smun­ka, kai­nos, per­skai­čiuo­jant eu­rais, ky­la.

Dar po­rą žo­džių tu­riu pa­sa­ky­ti, iš kur ta di­džiu­lė in­flia­ci­jos ban­ga pa­sau­ly­je. Tik­rai ne­rei­kė­tų to sie­ti su Uk­rai­nos ir Ru­si­jos ka­ru, su Ru­si­jos in­va­zi­ja, nors tai, ži­no­ma, kai ku­rioms pre­kėms tru­pu­tį pri­dė­jo, ypač grū­di­nėms kul­tū­roms, kvie­čiams, taip, bet pats kai­nų pi­kas jau bu­vo pra­ei­tų me­tų ga­le, pa­vyz­džiui, bran­giau­sios du­jos bu­vo pra­ei­tų me­tų ru­de­nį, kai, ly­gi­nant su 2019 me­tais, du­jų kai­nos bu­vo iš­au­gu­sios de­šimt ir dau­giau kar­tų. Šiuo me­tu ši­tas skir­tu­mas yra šiek tiek nuo­sai­kes­nis, da­bar yra maž­daug, sa­kau, še­ši, sep­ty­ni kar­tai, ir naf­ta bu­vo pa­sie­ku­si tą pa­tį ly­gį, kaip yra da­bar, ir­gi jau ru­de­nį ar šių me­tų pra­džio­je.

Tie­siog ši­ta in­flia­ci­ja ki­lo dėl ke­lių prie­žas­čių, vie­na, kad tie­siog pra­si­dė­jo ei­li­nis ža­lia­vų bran­gi­mo cik­las. Ža­lia­vų ir ener­ge­ti­kos šal­ti­nių kai­nos au­ga cik­lais, rai­da jų yra cik­liš­ka ir už­sie­nio ana­li­ti­niai cen­trai įvar­di­ja, kon­kre­čiai naf­tos, maž­daug 14 me­tų il­gio cik­lą, tai yra iš pra­džių kai­nos pra­de­da kil­ti, per ke­le­rius me­tus pa­ky­la, ta­da pra­si­de­da di­des­nės in­ves­ti­ci­jos, ta­da dau­giau in­ves­tuo­ja­ma, pa­di­dė­ja pa­siū­la, ta­da kai­nos pra­de­da kris­ti, ta­da in­ves­ti­ci­jos su­ma­žė­ja ir taip su­ka­si toks cik­li­nis ra­tas. Šiuo me­tu, vie­na, pra­si­dė­jo ener­ge­ti­kos kai­nų au­gi­mo cik­las. Jį pa­griež­ti­no gal per­ne­lyg spar­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos no­ras per­ei­ti prie ža­lio­sios ener­ge­ti­kos. Ma­nau, kad jis bu­vo per­ne­lyg for­suo­tas ir tą da­bar vi­si pri­pa­žįs­ta. Iš ki­tos pu­sės, kas ne­pa­si­se­kė, kad ener­ge­ti­ka (nu­trūko gar­so įrašas)… au­gi­mo cik­lu.

Aš pa­mi­nė­siu ke­lis skai­čius, jūs su­pra­si­te, kaip vis­kas at­ro­do pa­sau­lio rin­ko­se, mi­nė­siu vi­są lai­ką tą pa­tį 2019 me­tų ant­ros pu­sės vi­dur­kį. Ko­dėl aš pa­si­rin­kau 2019 me­tus? To­dėl, kad dar ne­bu­vo jo­kios pan­de­mi­jos, bu­vo na­tū­ra­li eko­no­mi­kos rai­da, ir ly­gin­siu su da­bar. Tai pa­bran­gi­mas dau­gu­mos me­ta­lų – va­rio, cin­ko, ala­vo, ni­ke­lio, pa­la­džio ir dau­gy­bės ki­tų – šiuo me­tu yra tarp 1,5 ir 2,5 kar­to. Ge­le­žies iš­au­go 2,5 ka­rto, me­die­nos iš­au­go 2,5 kar­to.

Dėl du­jų ir de­ga­lų bran­gi­mo ir dėl kai ku­rių ki­tų prie­žas­čių šiuo me­tu pa­sau­ly­je spar­čiai au­ga mais­to kai­nos. Per­nai Jung­ti­nių Tau­tų mais­to in­dek­sas ro­dė au­gi­mą, 2019 me­tus ly­gi­nant su 2018 me­tais, apie 29 %. Šiuo me­tu per 3 mė­ne­sius kai­nos dar pa­ki­lo apie 15 %. Ir aiš­kiai ma­to­me, kad kai­nų au­gi­mas ne­su­stos, nes pra­si­de­da lau­kų dir­bi­mas, tam rei­kia trą­šų, tam rei­kia de­ga­lų. De­ga­lai du kar­tus bran­ges­ni, trą­šos ke­lis kar­tus bran­ges­nės, be to, pra­si­dė­jo trą­šų trū­ku­mas, nes dėl la­bai aukš­tų du­jų kai­nų da­lis ga­min­to­jų tie­siog lai­ki­nai su­stab­dė ga­my­bą. Tai­gi ir to­liau, aiš­ku, brangs pa­ša­rai, brangs grū­di­nės kul­tū­ros, o tai reiš­kia, kad brangs mė­sa, pie­nas ir taip to­liau.

Tai­gi, in­flia­ci­jos už­ge­si­mo ar­ti­miau­siu me­tu tik­rai ne­lau­kia­me, tuo la­biau kad dar yra toks veiks­nys kaip ga­min­to­jų kai­nos. Mes kal­ba­me, kad eu­ro zo­no­je var­to­ji­mo kai­nos per me­tus iš­au­go apie 7,5 %, o ga­min­to­jų kai­nos iš­au­go apie 30 %. Tai reiš­kia, kad anks­čiau ar vė­liau, kai pre­kės, pa­ga­min­tos šiuo me­tu, pa­teks var­to­to­jams ant… (nu­trū­ko gar­so įra­šas)

Rei­kia lauk­ti tik­rai ge­ro­kai griež­tes­nės Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko po­li­ti­kos, o tai bus stip­rus nei­gia­mas šo­kas. Vie­nas nei­gia­mas šo­kas bu­vo aukš­tų kai­nų cik­las, jis vi­sa­da Eu­ro­pos Są­jun­gai at­si­liep­da­vo nei­gia­mai, o pi­ni­gų po­li­ti­kos pa­si­kei­ti­mas, ypač tu­rint ome­ny­je di­de­lį įsi­sko­li­ni­mą tiek at­ski­rų įmo­nių, tiek, svar­biau­sia, at­ski­rų vals­ty­bių (mes gi ge­rai ži­no­me, kaip at­ro­do Pie­tų ša­lys, Ita­li­ja ir pa­na­šiai), ži­no­ma, tai bus tik­rai stip­rus nei­gia­mas im­pul­sas. Aš be­veik ne­abe­jo­ju, kad mes ar šių me­tų ru­de­nį, ar ki­tų me­tų pir­mo­je ar ant­ro­je pu­sė­je ma­ty­si­me Eu­ro­pos Są­jun­go­je re­ce­si­ją, o kiek ji už­si­tęs, sun­ku pa­sa­ky­ti.

Da­bar grįž­ki­me prie Lie­tu­vos. Ka­dan­gi, kaip mi­nė­jau, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka yra ryš­kiai orien­tuo­ta į eks­por­tą, tai nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos būk­lės Lie­tu­va tik­rai stip­riai pri­klau­so. Kol kas jo­kių nei­gia­mų po­žy­mių, iš­sky­rus in­flia­ci­ją, Lie­tu­vo­je ne­si­ma­tė. Šiaip pa­grin­di­nis eko­no­mi­kos sek­to­rius, nuo ku­rio pri­klau­so di­džio­ji da­lis mū­sų eks­por­to pa­ja­mų, yra ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­nė, ji jau ke­le­rius me­tus ro­do pui­kius ro­dik­lius. Šių me­tų pir­mas ket­vir­tis ir­gi ge­ras. To­dėl aš ma­nau, kad mes pir­mo ket­vir­čio mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius ma­ty­si­me vis dar ne­blo­gus, ta­da ma­ty­si­me ga­na ne­blo­gą ir BVP po­ky­tį, ka­dan­gi au­ga ir vi­daus pre­ky­ba, sta­ty­ba dar ne­ro­do smu­ki­mo. Aš ne­ži­nau nau­jau­sių trans­por­to duo­me­nų, bet per­nai trans­por­to ro­dik­liai bu­vo tei­gia­mi, tai yra au­gi­mas bu­vo.

Kur pra­si­dės pro­ble­mos? Pir­miau­sia, aš ma­nau, po tru­pu­tį pra­mo­nės ro­dik­liai pra­stės, iš vie­nos pu­sės dėl to, kad… (nu­trū­ko gar­so įra­šas), iš ki­tos pu­sės, ne­iš­ven­gia­mai nei­gia­mai pa­veiks sank­ci­jos ir da­bar vyks­tan­tis Uk­rai­nos ir Ru­si­jos ka­ras. Nors pa­grin­di­nė mū­sų rin­ka yra Eu­ro­pos Są­jun­ga, vis dėl­to su Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja iki šiol bu­vo tam tik­ri eko­no­mi­niai ry­šiai, ku­rie, ma­nau, da­bar tik­rai vi­siš­kai nu­trūks. Ži­no­ma, pra­mo­nę ne­iš­ven­gia­mai pa­veiks iš­au­gę du­jų, elek­tros ener­gi­jos ir kai ku­rie ki­ti kaš­tai. Tai­gi, grei­čiau­siai pra­mo­nės rai­da bus ge­ro­kai pra­stes­nė, nors čia, ži­no­ma, daug ge­riau pa­kal­bė­tų pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vai, ku­rie tu­ri in­for­ma­ci­ją tie­sio­giai iš įmo­nių.

Ant­ras pa­gal svar­bu­mą Lie­tu­vai sek­to­rius, už­tik­ri­nan­tis eks­por­to pa­ja­mas, tai yra trans­por­to sek­to­rius. Lie­tu­va tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių už­ima pir­mą vie­tą pa­gal trans­por­to in­dė­lį į BVP. Trans­por­tui anks­čiau tek­da­vo maž­daug apie 12–13 % su­ku­ria­mos pri­dė­ti­nės ver­tės. Iš eks­por­tuo­jan­čių veik­lų ji bū­da­vo an­tra pa­gal dy­dį. Tarp vi­sų veik­lų ją lenk­da­vo tik vi­daus pre­ky­ba ir ap­dir­ba­mo­ji pra­mo­nė. Tai­gi trans­por­tui, aiš­ku, at­ei­na ge­ro­kai blo­ges­ni lai­kai. Pir­ma, dėl to, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos būk­lė pra­stė­ja. An­tra, kad vi­siš­kai įsi­ga­lio­jo va­di­na­ma­sis mo­bi­lu­mo pa­ke­tas, jis tik­rai stip­riai truk­dys mū­sų ke­lių trans­por­tui už­dar­biau­ti Eu­ro­po­je. Ten jau pra­si­dė­jo įmo­nių per­re­gist­ra­vi­mas į ki­tas vals­ty­bes. Tre­čia, ži­no­ma, ge­le­žin­ke­liams ir uos­tui la­bai stip­riai at­si­lieps įsi­ga­lio­ju­sios la­bai stip­rios sank­ci­jos Bal­ta­ru­si­jai ir Ru­si­jai.

To­liau, aiš­ku, kad ge­ro­kai pa­blo­gės tiek įmo­nių, tiek ver­slo lū­kes­čiai, nes šiuo me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je, aš kal­bu dau­giau ne apie Lie­tu­vą, apie pa­sau­li­nę vie­šą­ją erd­vę, apie ga­li­mą kri­zę kal­ba vi­si, kas ne­tin­gi. O čia dar tas už­si­tę­sęs ka­ri­nis kon­flik­tas. Tai­gi ne­abe­jo­ti­nai lū­kes­čiai eis blo­gė­ji­mo lin­kme. Sta­ty­bi­nin­kams tas jau at­si­lie­pė. Kiek aš ži­nau, ne­ma­žai sta­ty­bų ben­dro­vių sa­vo pla­nus ko­re­guo­ja, tai yra at­si­sa­ko dau­gy­bės plėt­ros pla­nų. Ži­no­ma, tai iš­kart pa­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ką, kai tik bus iš­girs­ta apie pa­lū­ka­nų nor­mų di­di­ni­mą.

Tai­gi re­ziu­muo­čiau, ma­no lai­kas, aš jau ma­tau, bai­gia­si, ge­riau bū­tų klau­si­mai. Aš ne­abe­jo­ju, kad Lie­tu­vos mak­ro­e­ko­no­mi­niai ro­dik­liai šie­me­t ir ki­tą­met bus ge­ro­kai pras­tes­ni, ne­gu bu­vo iki šiol. Kar­to­ju, pir­mo­jo ket­vir­čio ro­dik­liai, ma­tyt, dar bus tur­būt ge­ri, ta­čiau vi­sų me­tų ro­dik­lis BVP lyg­me­niu tik­riau­siai bus apie nu­lį. Grei­čiau­siai bus po­ky­tis, ar­ti­mas nu­liui. Ne­nu­steb­čiau, jei 2023 me­tais mes pa­ma­ty­tu­me BVP nuos­mu­kį. Ži­no­ma, tai la­bai pri­klau­sys nuo to, kas bus Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Ver­ti­nant glo­ba­liai, jau ke­le­rius me­tus for­muo­ja­si įspū­dis, tai, be­je, kal­ba ir pa­sau­lio eko­no­mis­tai, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­at­lai­ko kon­ku­ren­ci­jos aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis, o pre­kių ga­my­bo­je – su Piet­ry­čių Azi­ja. Tai­gi rei­kia nu­si­teik­ti, kad pats ge­riau­sias lai­kas grei­čiau­siai jau yra pra­ei­ty­je.

Ką rei­kė­tų da­ry­ti? Pir­miau­sia reik­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti eko­no­mi­kai. Ma­nau, kad Lie­tu­vos val­džios sluoks­niuo­se eko­no­mi­kai ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio, nors šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je bu­vo įsi­pa­rei­go­ta su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą ir pa­na­šiai, kaž­kaip nie­ko ne­gir­džiu apie tai. Rei­kia spręs­ti du pa­grin­di­nius klau­si­mus: pir­ma, ge­rin­ti in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą; an­tra, re­for­muo­ti spe­cia­lis­tų ren­gi­mo sis­te­mą, nes mes vie­no­se sri­ty­se tu­ri­me pa­ren­gę per daug spe­cia­lis­tų, ki­to­je sri­ty­je, mū­sų, spe­cia­lis­tų trūks­ta.

Vie­na iš la­bai per­spek­ty­vių sri­čių, dar, aiš­ku, ne­pa­sie­ku­si to­kio ly­gio, kad jau vai­din­tų di­de­lį mak­ro­e­ko­no­mi­nį vaid­me­nį, bet link to ei­na­ma, yra in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­slau­gų eks­por­tas. Tai la­bai spar­čiai au­gan­ti Lie­tu­vo­je ša­ka. Mes tu­ri­me la­bai ge­rą in­fra­struk­tū­rą, tad pa­ga­liau tai at­si­lie­pia ir eks­por­to ro­dik­liams, tik la­bai trūks­ta dar­buo­to­jų. Trūks­ta pa­reng­tų spe­cia­lis­tų ir pa­na­šiai. Apie tai kal­ba­ma daug me­tų, bet kaž­ko­kio žen­klaus šuo­lio aš šio­je sri­ty­je ne­iš­gir­dau.

Rei­kė­tų gal­vo­ti ir apie kai ku­riuos ki­tus da­ly­kus, pa­vyz­džiui, me­di­ci­ni­nių pa­slau­gų eks­por­tą ir pa­na­šiai, bet dėl lai­ko sto­kos aš tik­rai ne­si­lei­siu čia į sek­to­ri­nę ana­li­zę, juo la­biau kad aš jau ne­be­dir­bu ana­li­ti­ko dar­bo, dau­giau iš ben­dro iš­si­la­vi­ni­mo kal­bu. Ką gi, ačiū už dė­me­sį. Jei­gu gau­čiau klau­si­mų, mie­lai į juos at­sa­ky­čiau.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, už san­ty­ki­nai ge­rą lai­ko val­dy­mą. Klaus­ti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bus po dar vie­no pra­ne­ši­mo, ku­rį da­bar skai­tys Sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pra­ne­šė­jas D. Ged­vi­las. Jis kal­bės te­ma „Ap­si­spręs­ki­me: kiek vie­šų­jų pa­sta­tų liks ne­baig­ta sta­ty­ti“. Pra­šom, ger­bia­mas Da­liau, tri­bū­na ir vi­so Sei­mo dė­me­sys tik jums.

 

Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Da­liaus Ged­vi­lo pra­ne­ši­mas „Apsispręs­ki­me: kiek vie­šų­jų pa­sta­tų liks ne­baig­ta sta­ty­ti“ (nuotoliniu būdu)

 

D. GEDVILAS. La­bai ačiū, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti jū­sų au­di­to­ri­jo­je. Gir­dė­jau ga­nė­ti­nai op­ti­mis­tiš­ką pro­fe­so­riaus pa­si­sa­ky­mą, tad no­rė­čiau tru­pu­tį nu­vil­ti ir gal­būt pa­teik­ti ki­to­kią in­for­ma­ci­ją. Jei­gu nie­ko prieš ir leis­tu­mė­te man pa­de­monst­ruo­ti ir iliu­st­ruo­ti sa­vo pa­si­sa­ky­mą, aš tai ir pa­da­ry­čiau. Jei­gu ko­le­gos nie­ko prieš, pa­ban­dy­čiau pa­ro­dy­ti skaid­res. Ar jos ma­to­si?

PIRMININKAS. Taip, ma­to­si. Ne­si­ma­to jums? Ma­to­si, taip, pra­šom.

D. GEDVILAS. Iš tik­rų­jų šian­dien yra su­si­rin­ku­si sta­ty­bi­nin­kų ben­druo­me­nė, mes tu­ri­me ne­ma­žai įmo­nių va­do­vų, da­ly­vau­jan­čių šia­me su­si­ti­ki­me su Sei­mo at­sto­vais. Ke­lia­me klau­si­mą, kad rei­kia ap­si­spręs­ti, ar iš tik­rų­jų no­ri­me pa­lik­ti daug ne­pa­sta­ty­tų sta­ti­nių? Pa­na­šu, kad vi­sos ap­lin­ky­bės ve­da į tai. Pir­miau­sia no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­ja vie­ni­ja ne tik sta­ty­bos ran­go­vus, bet vie­ni­ja ir tech­ni­nius pri­žiū­rė­to­jus, pro­jek­ta­vi­mo, kon­sul­ta­vi­mo, mo­ky­mo įstai­gas ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų ga­my­bos įmo­nes. Tarp mū­sų na­rių taip pat yra ki­tų aso­cia­ci­jų, mes ne­si­va­di­na­me kon­fe­de­ra­ci­ja, bet sa­vo vi­du­je tu­ri­me ir pen­kias aso­cia­ci­jas. Įmo­nių gausa yra ne­ma­ža. Tai iliust­ruo­ja ir ap­im­tys, ku­rias per me­tus pa­da­ro Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos įmo­nės. Kaip ma­to­te, 1,8 mlrd. eu­rų ap­im­tys bu­vo pa­da­ry­tos 2020 me­tais. Kiek bu­vo pa­da­ry­ta aso­cia­ci­jos na­rių 2021 me­tais, sta­tis­ti­kos ne­tu­ri­me, ta­čiau aki­vaiz­du, kad vi­sų sta­ty­bos ap­im­čių, kiek vals­ty­bė­je yra da­ro­ma, maž­daug 50 % da­ro Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos na­riai. Sta­ty­bos įmo­nių at­lik­tų dar­bų ap­im­tys vals­ty­bės mas­tu tik­rai nė­ra ma­žos, ma­to­me ky­lan­čią krei­vę, ta­čiau daž­nu at­ve­ju šis ki­li­mas yra vien dėl to, kad kei­čia­si kai­nos, in­flia­ci­ja po tru­pu­tį da­ro sa­vo ko­rek­ci­ją. Ma­to­me, kad 2021 me­tais Lie­tu­vos sta­ty­bos įmo­nės pa­da­rė dar­bų už 3,8 mlrd. Ma­nau, tai yra ne­ma­žas in­dė­lis į Lie­tu­vos vals­ty­bės eko­no­mi­ką.

Bet ki­tas ro­dik­lis ro­do, kad Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kai įgau­na vis di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą už­sie­nio rin­ko­se. Ma­to­me, kad be­veik 0,5 mlrd. eu­rų ap­im­tis bu­vo pa­da­ry­ta pra­ėju­siais me­tais už­sie­nio rin­ko­se. Šian­die­ną Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kai apie 12 % pa­ja­mų gau­na už­sie­nio rin­ko­se. Tu­riu sta­tis­ti­ką šių me­tų, 2022 me­tų, sau­sio, va­sa­rio mė­ne­sių. Mes jau tu­ri­me 19 % au­gi­mą. Tas au­gi­mas są­ly­go­tas tam tik­rų ap­lin­ky­bių, Lie­tu­vo­je jos tur­būt ne­la­bai pa­lan­kios ir įmo­nės ieš­ko rin­kų ki­tur.

Dar­buo­to­jų skai­čius. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad šian­die­ną, kai bu­vo sta­ty­bų pa­ki­li­mas, 99,5 tūkst. as­me­nų dir­ba sta­ty­bos sek­to­riu­je. 25,5 tūkst. dir­ba pa­gal in­di­vi­du­a­lią veik­lą ar­ba pa­gal ver­slo pa­žy­mas, jas iš­duo­da Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

No­rė­čiau at­kreip­ti Sei­mo na­rių dė­me­sį į tai, kad ben­druo­me­nė, dir­banti ben­dro­vė­se, už­da­ro­sio­se ben­dro­vė­se, at­vi­ro­sio­se ben­dro­vė­se, su­mo­ka pa­grin­di­nę mo­kes­čių da­lį vals­ty­bei, o as­me­nys, dir­ban­tys pa­gal in­di­vi­du­a­lią veik­lą ar­ba ver­slo pa­žy­mas, su­mo­ka tik 1,5 % nuo vi­sų mo­kes­čių, su­mo­ka­mų sta­ty­bos sek­to­riaus. Į tai siū­ly­čiau at­kreip­ti dė­me­sį. Gal­būt Sei­mo dar­bo­tvarkėje ka­da nors at­si­durs klau­si­mas, kaip bū­tent pa­keis­ti šią si­tu­a­ci­ją, kad pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pai bū­tų tai­ko­mi vi­siems, dir­ban­tiems sta­ty­bos ver­sle.

No­rė­čiau taip pat pa­si­sa­ky­ti dėl vie­šų­jų pir­ki­mų pro­por­ci­jų. Lie­tu­vos sta­ty­bos sek­to­riaus vie­šų­jų pir­ki­mų ver­tės da­lis svy­ruo­ja nuo 42 iki 52 %. Tai yra be­veik pu­sę vi­sų vie­šų­jų pir­ki­mų fi­nan­si­ne iš­raiš­ka at­lie­ka Lie­tu­vos sta­ty­bos sek­to­riaus da­ly­viai. Ma­nau, kad tai yra tik­rai reikš­min­gas ir svar­bus sek­to­riaus in­dė­lis į vals­ty­bės eko­no­mi­ką. Aiš­ku, kad da­ly­vau­da­mi vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se no­ri­me tu­rė­ti tva­ru­mą, no­ri­me tu­rė­ti sta­bi­lu­mą. Šian­dien tru­pu­tį apie tai ir pa­kal­bė­si­me.

Ko ge­ro, rei­kė­tų kal­bė­ti apie su­dė­ti­nes da­lis, iš ko su­si­de­da tie skai­čiai, iš ko ge­ne­ruo­ja­mos tos apy­var­tos. Pa­grin­di­nės kaš­tų su­de­da­mo­sios da­lys, skai­čiuo­jant nuo ben­dros są­ma­ti­nės ver­tės, pa­pras­tai kiek­vie­no sta­ti­nio sta­ty­bo­je su­da­ro: me­džia­gos – nuo 60 iki 75 %, dar­bo už­mo­kes­tis – nuo 18 % iki 30 %, pri­klau­so nuo sta­ti­nio rū­šies, me­cha­niz­mai, įren­gi­mai su­da­ro nuo 7 % iki 14 %, na ir, aiš­ku, elek­tra, van­duo, du­jos – pri­klau­so nuo sta­ty­bos pro­ce­so ir kon­struk­ty­vo. Kaip ma­to­te, są­ma­to­je di­džiau­sią svo­rį tu­ri sta­ty­bi­nių me­džia­gų kai­nos. Sta­ty­bi­nių me­džia­gų kai­nos fak­tiš­kai le­mia ir sta­ty­bų bran­gi­mą.

Ko ge­ro, dar rei­kė­tų pa­mi­nė­ti vie­ną to­kią ap­lin­ky­bę, kad pa­grin­di­nės sta­ty­bos sek­to­riaus nau­do­ja­mos ža­lia­vos ir me­džia­gos, ku­rių kai­nų po­ky­tis tu­ri di­džiau­sią įta­ką sta­ty­bų ver­tei, yra me­ta­las, me­dis, šil­ti­ni­mo me­džia­gos, ce­men­tas, ne­rū­di­nės me­džia­gos, elek­tros ins­ta­lia­ci­nės me­džia­gos, bi­tu­mas, san­tech­ni­nė ar­ma­tū­ra, ku­ras. Ši­tie kom­po­nen­tai fak­tiš­kai le­mia vi­sų sta­ty­bų kai­ną. Ma­to­me ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­ną. Aiš­ku, nuo ši­tų me­džia­gų kai­nų au­gi­mo la­bai pri­klau­so, kaip sėk­min­gai pa­si­seks už su­tar­tą kai­ną pa­sta­ty­ti vie­ną ar ki­tą sta­ti­nį. Sta­ty­bi­nin­kai, žiū­rė­da­mi ir ban­dy­da­mi at­spė­ti kai­nas, pa­pras­tai są­ma­ti­nin­kai, žiū­ri ne tik­tai Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to kai­nas, bet va­do­vau­ja­si ir ki­tų ža­lia­vų bir­žų in­dek­sais. Ši­tie duo­me­nys yra vie­ši, jie yra pri­ei­na­mi. Kiek­vie­na per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja, pla­nuo­da­ma sa­vo sta­ty­bas, ga­lė­tų lais­vai pri­ei­ti prie ža­lia­vų bir­žų tin­kla­la­pio ir pa­si­žiū­rė­ti, ko­kios yra krei­vės, kur žiū­ri vek­to­rius, į ku­rią pu­sę.

Me­ta­lų kai­nų in­dek­sas, kaip ma­to­te, jau nuo 2021 me­tų va­sa­ros ki­lo į vir­šų ir šian­dien (pas­ku­ti­nės in­for­ma­ci­jos į skaid­res ne­įdė­jau) taip pat yra įspū­din­gas. Ma­to­me, kad vi­si me­ta­lo kom­po­nen­tai – tiek val­cuo­ti lakš­tai, tiek lakš­ti­nis plie­nas, tiek ar­ma­tū­ri­nis plie­nas – vi­sas vi­sas me­ta­las bran­go.

Vie­ša in­for­ma­ci­ja yra ir po­lis­ti­re­no kai­nų in­dek­sas, jį taip pat ga­li­ma ras­ti. Per­kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos ir ran­go­vai – vi­si tu­ri ga­li­my­bę pa­si­tik­rin­ti, kaip at­ro­do po­lis­ti­re­no kai­nų in­dek­sas, jei­gu pla­nuo­ja­mas šil­ti­ni­mo pro­ce­sas. „Plas­tics In­for­ma­tion Eu­ro­pe“ yra tin­kla­la­pis, jį ga­li­ma at­si­da­ry­ti ir pa­ma­ty­si­me, kaip ky­la tos krei­vės, ir pa­ma­ty­si­me, kiek pa­bran­go po­lis­ti­re­nas.

Dar vie­nas – me­die­nos kai­nų in­dek­sas. „Balt­po­ol“ bir­žos duo­me­nys – ir­gi lais­vai pri­ei­na­ma in­for­ma­ci­ja, ga­li­ma ja nau­do­tis, ga­li­ma pla­nuo­ti sta­ty­bas.

Ne­rū­di­nių me­džia­gų kai­nas ge­riau­siai iliust­ruo­ja mū­sų kai­my­nų Var­šu­vos ža­lia­vų bir­žos in­dek­sai.

Aiš­ku, mes tu­ri­me na­muo­se sa­vo vie­ną šal­ti­nį kai­noms ste­bė­ti, aš at­kreip­čiau dė­me­sį, tai yra švie­žia ba­lan­džio 28 die­nos sta­tis­ti­ka. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, jei­gu pa­žiū­rė­si­te į me­džia­gų, ga­mi­nių kai­nų pa­bran­gi­mą, tai jūs pa­ma­ty­si­te – 66 % pa­bran­go sta­ty­bi­nės me­džia­gos. Ši­ta iliust­ra­ci­ja yra ką tik, švie­žia. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas yra pa­tei­kęs ši­tą in­for­ma­ci­ją. Ma­to­me, kad dar­bo už­mo­kes­tis pa­ki­lo 24,1 %, ap­skri­tai, tu­ri­me di­džiu­lį dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą. Tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti ig­no­ruo­ja­ma ši­ta in­for­ma­ci­ja ir tu­rė­tu­me į ją at­kreip­ti dė­me­sį.

Da­bar žiū­rė­da­mas į Sei­mo dar­bo­tvarkę ma­tau, kad Sei­mo na­riai tu­ri di­džiu­lį iš­šū­kį – at­lik­ti Vy­riau­sy­bės pa­teik­tą biu­dže­to ko­re­ga­vi­mą, ta­čiau mus ste­bi­na, kad šian­dien Sei­mo pa­tvirtin­ta Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­ma nė­ra dar­bo­tvarkėje ap­ta­ria­ma, gal­vo­ju, kad ši­tas do­ku­men­tas tu­rė­tų bū­ti jums pri­sta­ty­tas ir Sei­mas tu­rė­tų per­žiū­rė­ti tas kai­nas, ku­rias su­pla­na­vo pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį. Tai yra prieš me­tus su­pro­jek­tuo­ta Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­ma, vi­si su­pran­ta­me, ji šian­dien ne­ati­tin­ka šian­die­ni­nių kai­nų. Ji su biu­dže­to ko­re­ga­vi­mu šian­dien nė­ra pa­teik­ta Sei­mo na­riams ir ji­nai ne­svars­to­ma. Mes pa­tys sa­ve ap­gau­di­nė­ja­me ir, gal­vo­ju, tai yra klai­da, nes pa­ban­dė­me per­skai­čiuo­ti, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti šian­die­ną Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos ko­rek­ci­ja, ir ma­to­me, kad vie­to­j 2,5 mlrd., skir­tų sta­ty­bai, tu­rė­tų bū­ti mi­ni­mum 3 mlrd., bet ka­dan­gi jau tu­ri­me be­si­bai­gian­tį ba­lan­džio mė­ne­sį, tai, mū­sų ma­ny­mu, apie 180–250 mln. yra de­fi­ci­tas to, kad įgy­ven­din­tu­me tą pro­gra­mą, ku­ri bu­vo jū­sų pa­tvir­tin­ta pra­ėju­siais me­tais. Ma­no­me, kad tie skai­čia­vi­mai tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ti. Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­ma, skir­ta sta­ti­nių ir in­fra­struk­tū­ros sta­ty­bai, tu­rė­tų bū­ti per­žiū­ri­ma. Jei­gu tai ne­bus pa­da­ry­ta, pa­pras­čiau­siai to­le­ruo­si­me… Klai­dų pla­nuo­jant biu­dže­tą ga­li lik­ti.

Dar no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­ja pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je pa­da­rė sa­vo na­rių ap­klau­są. Pa­ban­dė­me iden­ti­fi­kuo­ti si­tu­a­ci­ją, kiek sta­ty­bos ran­go­vų krei­pė­si į per­kan­či­ą­sias or­ga­ni­za­ci­jas dėl su­tar­čių per­žiū­rė­ji­mo. Per­žiū­rė­ji­mo kai­nų, per­žiū­rė­ji­mo ter­mi­nų, nes tie­ki­mo gran­di­nės taip pat su­tri­ko. 45 ran­go­vi­nės or­ga­ni­za­ci­jos pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją, kad jos krei­pė­si, ir ben­dra jų, tų ne­at­lik­tų dar­bų, ap­im­tis, ku­riai rei­kė­tų pri­tai­ky­ti in­dek­sa­ci­ją, iš vi­sų ap­klaus­tų­jų su­da­rė apie 218 mln. eu­rų su­mą. Šian­dien mes tu­ri­me in­for­ma­ci­ją, kad iš 45 ran­go­vi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ke­tu­rioms pa­vy­ko, tiks­liau, trims pa­vy­ko, o vie­na yra de­ry­bų sta­di­jo­je. Gal­būt ir tam ran­go­vui pa­vyks su­si­tar­ti su per­kan­či­ą­ja or­ga­ni­za­ci­ja dėl kai­nų in­dek­sa­vi­mo.

Ma­no­me, kad per­kan­čio­sios or­ga­ni­za­ci­jos tu­rė­tų elg­tis at­sa­kin­gai, tu­rė­tų elg­tis są­ži­nin­gai ir ne­tu­rė­tų pik­tnau­džiau­ti aukš­tes­ne sa­vo ga­lia, tu­rė­tų da­ry­ti veiks­mus, ku­riems tu­ri įga­lio­ji­mus. O įga­lio­ji­mai yra tur­būt iš­reikš­ti tam tik­rais tei­sės do­ku­men­tais.

Ar yra tei­si­nis pa­grin­das in­dek­suo­ti kai­nas sta­ty­bos dar­bų vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­ty­se? Mes šian­dien tik­rai tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kad tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo prie­lai­dos yra pa­da­ry­tos. Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja, vie­šų­jų pir­ki­mų po­li­ti­kos for­muo­to­ja, ir Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba, vie­šų­jų pir­ki­mų po­li­ti­kos įgy­ven­din­to­ja, iš­sa­kė po­zi­ci­ją, kad su­tar­tys, ku­rio­se nė­ra nu­ma­ty­tas kai­nų in­dek­sa­vi­mas, ga­li bū­ti kei­čia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo 89 straips­nio 1 da­lies 3 punk­to pa­grin­du. Tai yra šiuo pa­grin­du bū­tų ga­li­ma in­dek­suo­ti kai­nas jau pa­si­ra­šy­to­se su­tar­ty­se ir ran­go­vai tu­ri tei­sę kreip­tis į per­kan­či­ą­ją or­ga­ni­za­ci­ją dėl su­tar­ties pa­kei­ti­mo. Apie tei­si­nį ga­li­mu­mą kal­ba ir Ci­vi­li­nis ko­dek­sas. 6.204 straips­nis nu­ro­do, kad dėl es­min­gai pa­si­kei­tu­sių ap­lin­ky­bių ga­li­ma per­žiū­rė­ti sta­ty­bos me­džia­gų kai­nas bei sta­ty­bos dar­bų at­li­ki­mo ter­mi­nus sta­ty­bos dar­bų vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­ty­se.

Klau­si­mas, ar tik­rai šis in­dek­sa­vi­mas, su­tar­čių per­žiū­rė­ji­mas vyks­ta. Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos nuo­mo­ne, tu­ri bū­ti tai­ko­mos sku­bios prie­mo­nės no­rint sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį sta­ty­bos sek­to­riu­je. Vals­ty­bė pri­va­lo nu­ma­ty­ti fi­nan­si­nius iš­tek­lius pra­dė­tų sta­ty­ti sta­ti­nių są­ma­ti­nėms ver­tėms in­dek­suo­ti. Bū­ti­na vals­ty­bės ly­giu iš­reikš­ti aiš­kią po­li­ti­nę va­lią, kad dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos bū­ti­na per­žiū­rė­ti sta­ty­bi­nių me­džia­gų kai­nas bei sta­ty­bos dar­bų at­li­ki­mo ter­mi­nus sta­ty­bos dar­bų vie­šo­jo pir­ki­mo su­tar­ty­se. Ma­no­me, kad tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo prie­lai­dos yra, bet jei­gu šian­dien šie pro­ce­sai ne­vyks­ta, mes ga­li­me su­lauk­ti vi­so­kių pa­sek­mių.

Šian­dien prieš šį su­si­ti­ki­mą tu­rė­jau la­bai liūd­ną vie­ną te­le­fo­ni­nį po­kal­bį, jo me­tu ga­vau in­for­ma­ci­ją, kad vie­nas ži­no­mas Lie­tu­vos pre­ki­nis žen­klas, ma­tyt, nu­stos ga­lio­ti ar bus pa­nai­kin­tas, ko ge­ro, nes įmo­nė at­si­dū­rė tik­rai kri­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je ir ne­mo­ku­mo grės­mė yra di­džiu­lė. To­kia ne­mo­ku­mo grės­mė ky­la dau­gy­bei dir­ban­čių įmo­nių ir ma­no­me, kad be po­li­ti­nės va­lios ir no­ro dirb­ti iš­vien su ver­slo ben­druo­me­ne ga­li­me ma­ty­ti dar liūd­nes­nį vaiz­dą.

Rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad ne­vei­ki­mo ir ne­tin­ka­mo vei­ki­mo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ty­je pa­sek­mės ga­li bū­ti la­bai liūd­nos. Aš įdė­jau ke­le­tą iliust­ra­ci­jų, kur mū­sų vi­suo­me­nė­je bu­vo daug re­zo­nan­si­nių dis­ku­si­jų. Mes vi­si ži­no­me sta­dio­ną. Tur­būt vi­suo­me­nė pri­si­me­na, kad dau­giau kaip 100 mln. li­tų, pa­brė­žiu, li­tų, šian­dien ta­po są­var­ty­no at­lie­ko­mis ar­ba per­dirb­to­mis ža­lia­vo­mis, ku­rios bus ma­la­mos ir fak­tiš­kai be­ver­tės.

Ki­tas ob­jek­tas – ko­ge­ne­ra­ci­nė Vil­niaus jė­gai­nė, ly­giai taip pat ne­pa­sta­ty­ta. Jau šian­dien yra aiš­ku, kad dau­giau nei 20 mln. tos sta­ty­bos ga­lu­ti­nė kai­na bus di­des­nė. Bet mes tu­ri­me ir so­cia­li­nių pa­sek­mių. Vil­nie­čiai mo­kė­jo šią žie­mą daug di­des­nį šil­dy­mo mo­kes­tį.

To­kių ob­jek­tų at­si­ra­di­mas vals­ty­bė­je tik liū­di­na ir ro­do, kad ne­vei­ki­mas vie­šo­jo ad­mi­ni­st­ra­vi­mo sri­ty­je yra ne­to­le­ruo­ti­nas. Tur­būt rei­kė­tų pa­sa­ky­ti vie­ną da­ly­ką, tur­būt ir sta­ty­bi­nin­kai ne­la­bai ži­no, ma­no pirm­ta­kas Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas A. Šeš­ta­kaus­kas, prieš per­duo­da­mas man įga­lio­ji­mus ad­mi­nist­ruo­ti aso­cia­ci­ją, pa­tei­kė dvie­jų la­pų ap­im­ties ne­baig­tų sta­ty­ti vals­ty­bės ob­jek­tų są­ra­šą. Du la­pai su­ra­šy­ti spaus­din­tu teks­tu, bu­vo pri­ra­šy­ta, kiek ob­jek­tų bu­vo ne­pa­sta­ty­ta. Be­veik pu­sė jų bu­vo pri­va­ti­zuo­ta, nu­griau­ta, pa­nai­kin­ta, tai yra iš­mes­tos lė­šos ne­aiš­ku kur. To­dėl aš ke­liu re­to­ri­nį klau­si­mą, ar šian­dien vals­ty­bei ne­rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, kiek vie­šų­jų pa­sta­tų, ne­in­dek­suo­jant, ne­vei­kiant, ne­per­žiū­rint su­tar­čių, liks ne­baig­ta sta­ty­ti? La­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas sta­ty­bi­nin­kų ben­druo­me­nei, ma­nau, ne ma­žiau jis tu­rė­tų bū­ti ak­tu­a­lus ir vals­ty­bės kon­tro­lę at­lie­kan­čiam vyk­do­mo­sios val­džios Sei­mui.

La­bai ačiū už skir­tą dė­me­sį, už ga­li­my­bę iš­sa­ky­ti mū­sų sta­ty­bi­nin­kų ben­druo­me­nės ak­tu­a­li­jas ir tik­rai pra­šo­me jū­sų so­li­da­ru­mo su tais, ku­rie su­mo­ka di­de­lius mo­kes­čius vals­ty­bei ir įdar­bi­na dau­gy­bę žmo­nių, dau­gy­bė šei­mų šian­dien gy­ve­na gau­da­mos dar­bo už­mo­kes­tį sta­ty­bos sek­to­riu­je. La­bai ačiū. Sa­vo pa­si­sa­ky­mą bai­giau, jei­gu bus klau­si­mų, aš ar ma­no ko­le­gos, čia su­si­rin­kę, tik­rai at­sa­ky­si­me. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Da­liau. Jums nu­ma­ty­tą lai­ką, kaip ir prieš tai bu­vęs ko­le­ga R. Rudz­kis, vir­ši­jo­te ly­giai 2 mi­nu­tė­mis. To­dėl si­tu­a­ci­ja yra ly­gi, abu vir­ši­jo­te po tiek pat.

Da­bar dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­ta dis­ku­si­ja, klau­si­mai ir at­sa­ky­mai. Tam nu­ma­ty­ta 10 mi­nu­čių. Pir­ma­sis klau­sia V. Gap­šys, jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da ki­ta klau­sian­čio­ji L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą ger­bia­mam pro­fe­so­riui. Šian­dien bu­vo pa­teik­tas Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mo, tai yra ma­ži­nant so­cia­li­nę at­skir­tį, kad vis dėl­to da­lis mū­sų nau­do­to­jų ir var­to­to­jų bui­ti­nėms reik­mėms už elek­tros ener­gi­ją, du­jas šian­dien tik­rai ne­pa­jė­gūs su­mo­kė­ti. Kaip jūs ver­ti­na­te ir ką jūs siū­ly­tu­mė­te, jei­gu esa­te su­si­pa­ži­nęs su šiuo pro­jek­tu? Ačiū.

R. RUDZKIS. At­leis­ki­te, ne­su su­si­pa­ži­nęs su šiuo pro­jek­tu, bet ben­drai kryp­čiai aš tik­rai pri­ta­riu. Šiaip da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je, kai kai­nos tie­siog šuo­liuo­ja to­kiu grei­čiu, ko mes ne­ma­tė­me ma­žiau­siai 20 me­tų, vals­ty­bei la­biau­siai rei­kia rū­pin­tis skur­džiau­siais sluoks­niais, tai yra tais žmo­nė­mis, ku­rie gau­na ma­žiau­siai pa­ja­mų, tai yra su­kaup­tas pa­pil­do­mas lė­šas vals­ty­bės iž­de rei­kia pa­nau­do­ti mak­si­ma­liai efek­ty­viai. Tai yra ne­rei­kė­tų im­tis ben­drų to­kių spren­di­mų, pa­vyz­džiui, kaip ko­kio PVM lai­ki­no ma­ži­ni­mo, ku­ris pa­lies­tų ab­so­liu­čiai vi­sus gy­ven­to­jus. Ge­riau taip nu­kreip­ti lė­šas, kad jos pir­miau­siai pa­lies­tų skur­džiau­sius sluoks­nius, nes Lie­tu­voje yra ga­na di­de­lis pa­ja­mų iš­si­bars­ty­mas ir at­ly­gi­ni­mų ju­dė­ji­mas pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus bu­vo la­bai skir­tin­gas įvai­rio­se sri­ty­se. Sa­ky­ki­me, in­for­ma­ti­kų ar sta­ty­bi­nin­kų at­ly­gi­ni­mai augo po 20 ir dau­giau pro­cen­tų ir, ži­no­ma, tas kai­nų au­gi­mas 15 % iš es­mės ne­su­ma­ži­no jų per­ka­mo­sios ga­lios. Bet mes tu­ri­me ir ki­tų veik­lų, pa­vyz­džiui, vieš­bu­čius ar pa­na­šiai, kur at­ly­gi­ni­mai ap­skri­tai ne­au­go, o jie ten ir taip ma­ži. Tai įsi­vaiz­duo­ki­me, kad žmo­nės, ku­rių pa­ja­mos tik­rai la­bai ma­žos, ku­rie tu­ri ke­lis vai­kus, ir stai­ga, esant toms ma­žoms pa­ja­moms, pa­ma­to in­flia­ci­jos au­gi­mą 16 %, ne­pa­mirš­ki­me, kad čia vi­du­ti­nis kai­nų au­gi­mas. Mais­tas bran­go ge­ro­kai dau­giau, o ko­kie te­le­vi­zo­riai at­pi­go. Tai­gi tie, kas tu­ri ma­žai pa­ja­mų, daž­niau­siai di­dži­ą­ją da­lį sa­vo krep­še­lio iš­lei­džia bū­ti­niau­sioms pre­kėms, o ten in­flia­ci­ja yra ge­ro­kai di­des­nė ne­gu ta vi­du­ti­nė. Grei­čiau­siai į ši­tą klau­si­mą at­sa­ky­čiau tei­gia­mai, nors ne­su su­si­pa­ži­nęs, bet ben­dra kryp­tis tu­rė­tų bū­ti to­kia. Sten­ki­mės pa­dė­ti kom­pen­sa­ci­niais me­cha­niz­mais skur­džiau­sioms žmo­nių gru­pėms Lie­tu­vo­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, pro­fe­so­riau. Klau­sia Z. Bal­čy­tis. Aš tik pri­me­nu, kad klau­s­ti mi­nu­tė, at­sa­ky­ti 2 mi­nu­tės.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai no­riu la­bai pa­dė­ko­ti vi­siems šian­dien pa­si­sa­kiu­siems ši­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je. Vi­siš­kai su­tin­ku su pro­fe­so­riu­mi R. Ru­dz­kiu, kad re­ce­si­ja ar­tė­ja ir mes nie­kaip ne­iš­veng­si­me, nes ne nuo mū­sų vie­nų pri­klau­so. Ta­čiau, aiš­ku, la­bai su­kė­lė ne­ri­mą si­tu­a­ci­ja sta­ty­bos sri­ty­je, to­dėl no­rė­čiau pa­klaus­ti pre­zi­den­to D. Ged­vi­lo. Kaip jūs vis dėl­to pla­nuo­ja­te? Šian­dien iš­sa­kė­te tik­rai di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, kad ne­ma­žai įmo­nių ga­li ban­kru­tuo­ti. Vie­ną jūs pa­mi­nė­jo­te, kad jau vis­kas aiš­ku, kad ši įmo­nė ir di­de­lis pre­ky­bos žen­klas bus pa­nai­kin­tas dėl ne­mo­ku­mo ir vi­sų ki­tų da­ly­kų.

Pir­miau­sia klau­si­mas, ar jūs krei­pė­tės į Vy­riau­sy­bę ir Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jas dėl ši­tų dar­bų in­dek­sa­vi­mo? Ir an­tra, kaip jūs pla­nuo­ja­te sa­vo at­ei­tį sie­ti su Uk­rai­nos si­tu­a­ci­ja? Dau­ge­lis čia kal­ba, kad per­spek­ty­va tu­rė­tų bū­ti ne­blo­ga, rei­kės at­sta­ti­nė­ti. Ir ko­kie as­me­ni­niai Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos san­ty­kiai yra su ši­tos vals­ty­bės tuo pa­čiu sek­to­riu­mi? Kiek ži­nau, bu­vo tam tik­rų su­si­ti­ki­mų. Ačiū.

D. GEDVILAS. Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų la­bai ak­tu­a­lūs klausi­mai.

Pir­miau­sia rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad mes jau tu­ri­me, ži­niask­lai­do­je tur­būt dau­gu­ma su­si­pa­žino­te, ir „Ver­slo ži­nios“, ku­rios daž­nai ap­ra­šo ver­slo ak­tu­a­li­jas, pa­skel­bė, kad ne vie­nas ran­go­vas krei­pė­si šian­dien į teis­mą, ban­dy­da­mas iš­si­rei­ka­lau­ti teis­mi­niu ke­liu tai, kas pri­klau­so, kas bū­tų są­ži­nin­ga. Iš tik­rų­jų ma­no­me, kad tos prie­lai­dos, ku­rias aš ką tik skaid­rė­se ro­džiau, tik­rai yra. Įro­di­nė­ji­mo klau­si­mas ga­li už­truk­ti ne vie­nus me­tus. Aki­vaiz­du, kad ran­go­vai da­lį sta­ty­bų pa­liks. Aki­vaiz­du, kad bus už­gul­ti teis­mai, jei­gu ne­at­si­ras biu­dže­ti­nių iš­tek­lių re­zer­vo tam pa­bran­gi­mui kom­pen­suo­ti. Aš ma­nau, kad di­de­lė da­lis ran­gos su­tar­čių bus ap­ta­ri­nė­ja­mos teis­muo­se. Jau tu­ri­me pir­mas kregž­des, ir la­bai gai­la, kad ten, kur vis­kas aiš­ku, per­ei­na­me į teis­mus.

Per 1999 me­tų Ru­si­jos kri­zę bu­vo tas pats. Ta­da pen­si­nin­kai, po­li­ci­nin­kai, tei­sė­jai – vi­si pri­si­tei­sė po ke­le­rių me­tų tas su­mas, ku­rios bu­vo ne­tei­sė­tai jiems ne­iš­mo­kė­tos. Aš ma­nau, šian­dien déjà vu si­tu­a­ci­ja ga­li at­si­tik­ti ly­giai taip pat. Ir gal­vo­ju, kad vis­kas pri­klau­so nuo jū­sų po­li­ti­nės va­lios spren­di­mų. Jei­gu jūs tą pa­da­ry­si­te, vyk­do­mą­ją val­džią, ma­tyt, pa­klau­si­te tų pa­čių klau­si­mų, ar ne­si­ruo­šia pa­lik­ti ne­pa­sta­ty­tų dau­gy­bės ob­jek­tų, tai aš esu tik­ras, kad jū­sų po­li­ti­nis pa­lai­ky­mas ga­li vals­ty­bę pa­da­ry­ti kur kas tei­sin­ges­nę ir daug sta­ty­bų bus pa­baig­ta.

An­tra jū­sų klau­si­mo da­lis dėl Uk­rai­nos. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­ti­kiu, kad Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kai va­žiuos į Uk­rai­ną dirb­ti. Ten uk­rai­nie­čiai tik­rai tu­ri la­bai daug dar­bo jė­gos. Šian­dien Lie­tu­vo­je vi­du­ti­nis sta­ty­bų sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­tis yra 1 tūkst. 620 eu­rų bru­to, o Uk­rai­no­je yra per­pus ma­žes­nis. Aš gal­vo­ju, kad mes ga­li­me Uk­rai­nai su­teik­ti ki­to­kią – in­te­lek­tu­a­lią pa­ramą. Šian­dien rei­kia da­ry­ti su­sprog­din­tų, su­dau­žy­tų pa­sta­tų eks­per­ti­zę, pa­tik­rin­ti jų sta­ti­ką. Ma­nau, kad mū­sų in­ži­nie­rių ben­druo­me­nė ga­li tik­rai pri­si­dė­ti, tu­rė­da­mi me­to­do­lo­gi­ją. Ki­tas klau­si­mas yra skait­me­ni­za­ci­ja. Dar vie­nas as­pek­tas – sta­ti­nių ener­ge­ti­nis tva­ru­mas. Uk­rai­no­je šian­dien yra vi­sai ki­tos nor­mos. Eu­ro­pos tei­sės ak­tų, sta­ty­bos tei­sės ak­tų har­mo­ni­za­vi­mas. Lie­tu­vo­je skai­čiuo­da­mi, pro­jek­tuo­da­mi sta­ti­nius mes nau­do­ja­me eu­ro­ko­dus, o uk­rai­nie­čiai dar nau­do­ja­si GOSTʼais. Tai­gi ma­nau, kad Lie­tu­va yra ma­ža.

Ma­no pa­siū­ly­mas uk­rai­nie­čiams bu­vo nu­sta­ty­ti ar­ba pa­si­ra­šy­ti su ko­kiu nors la­bai kon­kre­čiu re­gio­nu. Jie man siū­lė (…). Sa­kiau, tu­rė­tų Vy­riau­sy­bės at­sto­vai pa­si­ra­šy­ti. Bū­tent tą mies­tą at­sta­ty­ti, ir mes ga­lė­tu­me, kaip Ar­mė­ni­jo­je po že­mės dre­bė­ji­mo, įkur­ti ten sto­vyk­lą ir ko­or­di­nuo­da­mi veiks­mus ga­lė­tu­me teik­ti ko­kią nors pa­gal­bą, gal­būt va­dy­bos pa­gal­bą.

Bet pa­grin­di­nis klau­si­mas yra skaid­ru­mo klau­si­mas. Nė vie­nas iš Lie­tu­vos įmo­nių va­do­vų ne­ri­zi­kuos sa­vo ka­pi­ta­lu, jei­gu ne­bus iš­spręs­ti skaid­ru­mo klau­si­mai įgy­ven­di­nant pro­jek­tus. Ma­nau, kad Lie­tu­va taip pat ga­li su­teik­ti di­de­lę kon­sul­ta­ci­ją vie­šų­jų pir­ki­mų sri­ty­je. Tai­gi aš gal­vo­ju, kad ne­bū­ti­na dar­bi­nin­kus vež­ti. Aš gal­vo­ju, kad ga­li­me su­teik­ti ir ki­tą – in­te­lek­tu­a­li­nę pa­gal­bą. Ko ge­ro, tai bū­tų re­a­lu. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas Da­liau. Jei­gu la­bai glaus­tai, ga­li­me su­tar­ti, kad už­si­ra­šę du Sei­mo na­riai dar pa­klaus­tų, bet 10 mi­nu­čių mes jau vir­ši­ja­me. A. But­ke­vi­čius ir K. Ma­žei­ka. Jei­gu su­rink­tu­me klau­si­mus, abu la­bai grei­tai pa­klaus­tu­mė­te, ir jei­gu la­bai trum­pus at­sa­ky­mus iš pra­ne­šė­jų pa­vyk­tų gau­ti, vi­sų po­rei­kius pa­ten­kin­tu­me ir ju­dė­tu­me to­liau. A. But­ke­vi­čius. Pra­šau.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia aš no­riu pa­dė­ko­ti abiem pra­ne­šė­jams už pra­ne­ši­mus. Ma­no klau­si­mas pro­fe­so­riui Ri­man­tui. Jūs mak­ro­e­ko­no­mi­ką iš pra­džių ap­žvel­gė­te ir įver­ti­no­te la­bai po­zi­ty­viai, taip iš tik­rų­jų ir yra, prog­no­zės at­ei­ty­je lau­kia ne­la­bai ko­kios. Kal­bant apie biu­dže­to su­ren­ka­mas pa­ja­mas, rei­kia įver­tin­ti, kad in­flia­ci­nės pa­ja­mos tu­ri tie­sio­gi­nį ry­šį tik­riau­siai su au­gan­čia in­flia­ci­ja, to nie­kas ne­ga­li pa­neig­ti. Mus, kaip po­li­ti­kus, jau­di­na, kaip mes elg­si­mės to­liau, ypač įver­ti­nę Lie­tu­vos ban­ko, Vals­ty­bės kon­tro­lės, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mu­ni­ka­ci­ją, kad Lie­tu­va per daug iš­lai­dau­ja ly­gi­nant su re­a­liu eko­no­mi­kos au­gi­mu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. La­bai trum­pas K. Ma­žei­kos klau­si­mas ir ta­da trum­pas at­saky­mas.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ma­no klau­si­mas ger­bia­mam pre­zi­den­tui D. Ged­vi­lui. Iš tik­rų­jų klau­siu apie re­no­va­ci­ją. Tur­būt ži­no­te, anks­čiau bu­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, ir mes kar­tu tu­rė­jo­me ne vie­ną pa­si­ta­ri­mą, kaip pa­ska­tin­ti ir kaip įsuk­ti tą pro­ce­są. Šian­dien esant to­kioms kai­noms ir tur­būt to­kiai dar­buo­to­jų ap­rėp­čiai tai yra di­džiu­lis iš­šū­kis. Jau 500 dau­gia­bu­čių bu­vo tik­rai ne­ma­žas iš­šū­kis įveik­ti. Ko­kios jū­sų prog­no­zės ir gal­būt re­cep­tas, kad tą pro­ce­są ga­lė­tu­me įsuk­ti ir taip žmo­nės ga­lė­tų tau­py­ti ir ener­ge­ti­nius iš­tek­lius, ir pri­si­dė­ti prie kli­ma­to kai­tos, o kai ku­rios įmo­nės gal­būt ir iš­gy­ven­tų? Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ka­dan­gi jau šiek tiek vė­luo­ja­me, jei­gu ga­li­ma, la­bai trum­pi at­sa­ky­mai tiek pro­fe­so­riaus, tiek Da­liaus, ir ju­dė­si­me to­liau.

R. RUDZKIS. Jei­gu ga­li­ma, aš la­bai trum­pai. Tik­rai rei­kia griež­tos ana­li­zės, kaip kuo ge­riau pa­nau­do­ti vals­ty­bės lė­šas ir kiek gal­būt pa­pil­do­mai pa­si­sko­lin­ti, kol dar ga­li­ma pi­giai, jei at­ei­ty­je tai duos tei­gia­mą grą­žą.

Kon­kre­čiai sta­ty­bos sek­to­riui ne­abe­jo­ti­nai rei­kia pa­dė­ti, nes ten bu­vo toks sta­ty­bi­nių me­džia­gų kai­nų šuo­lis, kad jei­gu mes pa­lik­tu­me vis­ką sa­vie­i­gai, ši­tas per­spek­ty­vus sek­to­rius ga­lė­tų tik­rai stip­riai nu­ken­tė­ti, o tai už ko­kių me­tų dve­jų at­si­liep­tų ir pa­ja­moms į vals­ty­bės iž­dą, ne­dar­bo ly­giui, so­cia­li­nėms iš­mo­koms ir pa­na­šiai. Tad dėl sta­ty­bų tik­rai rei­kė­tų, bet, ma­tyt, ir dau­giau kur su­si­da­rys kri­ti­nė si­tu­a­ci­ja. Tie­siog be­si­kei­čiant si­tu­a­ci­jai ne­rei­kia lauk­ti, kol vis­kas vė­luo­jant at­eis iš sta­tis­ti­kos, jau da­bar, ma­tyt, rei­kė­tų ana­li­zuo­ti, ko­kie rei­ka­lin­gi vals­ty­bės fi­nan­si­nės pa­ra­mos ar or­ga­ni­za­ci­niai spren­di­mai, kad su­švel­nin­tu­me tuos at­ei­nan­čius nei­gia­mus pro­ce­sus. Juo la­biau kad yra to­kių spren­di­mų, ku­rie ne­rei­ka­lau­ja pi­ni­gų, kaip aš mi­nė­jau, tai yra ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mas ar per­tvar­ka for­muo­jant ab­sol­ven­tų srau­tus mū­sų spe­cia­lis­tų ren­gi­mo sis­te­mo­je.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Da­liau, la­bai trum­pą at­sa­ky­mą į Kęs­tu­čio klau­si­mą ir ju­dė­si­me to­liau.

D. GEDVILAS. Ačiū eks­mi­nist­rui už klau­si­mą, tik­rai la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos na­riai, net 5 % įmo­nių, ne­da­ly­vau­ja re­no­va­ci­jos pro­ce­se. Ma­no­me, rei­kia keis­ti pa­tį mo­de­lį. Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­ja pa­siū­lė pri­tai­ky­ti tą pa­tį mo­de­lį, koks yra tai­ko­mas elek­tros sau­lės ba­te­ri­jų įsi­gi­ji­mui, ši­lu­mi­nių siur­blių įsi­gi­ji­mui, tai yra skir­ti, pa­vyz­džiui, 600 eu­rų už vie­ną kvad­ra­ti­nį met­rą ir leis­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kui pa­čiam su­si­ras­ti ir su­si­de­rė­ti su ran­go­vu. Ka­da in­ves­ti­ci­ja bus pa­da­ry­ta, pa­teik­ti do­ku­men­tai, kad sta­ti­nys ap­šil­tin­tas, ši­tą su­mą iš­mo­kė­ti bū­tent ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kui. Ši­tas nau­jas mo­de­lis at­riš­tų ran­kas ir at­si­ras­tų dau­gy­bė no­rin­čių gal­būt šil­tin­ti ir re­no­vuo­ti sa­vo sta­ti­nius, keis­ti sta­ti­nių ener­ge­ti­nį tva­ru­mą.

Šian­dien tie re­sur­sai, ku­rie ski­ria­mi pri­va­čių na­mų šil­ti­ni­mui, šil­dy­mo sis­te­mų pa­kei­ti­mui, yra iš­graibs­to­mi: fak­tiš­kai vie­nas ar du mė­ne­siai ir ne­be­lie­ka struk­tū­ri­nės pa­ra­mos iš­tek­lių. Ma­nau, jei­gu pa­keis­tu­me pa­čią fi­nan­sa­vi­mo sche­mą, aš gal­vo­ju, re­no­va­ci­jos trau­ki­nys pa­ju­dė­tų ir ma­ty­tu­me, kad ne­rei­kia dau­giau kaip 1 mlrd. eu­rų skir­ti sta­ti­nių šil­ti­ni­mui žie­mos sezo­no me­tu, ne­rei­kė­tų rem­ti so­cia­liai sun­kiai gy­ve­nan­čių as­me­nų. Tai­gi rei­kia keis­ti fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį ir pro­ce­so vei­das tik­rai pa­si­keis. Ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui D. Ged­vi­lui, la­bai dė­kui pro­fe­so­riui R. Rudz­kiui.

Mes ju­da­me to­liau. Ki­tas dis­ku­si­jo­je nu­ma­ty­tas klau­si­mas – „Lie­tu­vos ver­slas ir gy­ven­tojai: kiek esa­me at­spa­rūs ne­apib­rėž­tu­mui“. Pra­ne­šė­ja – „Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ ver­slo plėt­ros ir stra­te­gi­jos va­do­vė J. Ro­ja­ka. Pra­šau, ger­bia­ma Je­ka­te­ri­na.

 

„Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ ver­slo plėt­ros ir stra­te­gi­jos va­do­vės Je­ka­te­ri­nos Ro­ja­kos prane­ši­mas „Lie­tu­vos ver­slas ir gy­ven­to­jai: kiek esa­me at­spa­rūs ne­apib­rėž­tu­mui“ (nuotoliniu būdu)

 

J. ROJAKA. Svei­ki. Da­li­nuo­si ek­ra­nu. Ar ma­to­te pre­zen­ta­ci­ją?

PIRMININKAS. Pui­kiai ma­to­me. Ti­ki­mės…

J. ROJAKA. La­bai ge­rai. La­bai ačiū pro­fe­so­riui R. Rudz­kiui už to­kį ben­drą pri­sta­ty­mą, apė­mu­sį iš tie­sų dau­ge­lį as­pek­tų. Kaip pa­ma­ty­si­te, vie­nas iš sek­to­rių, ku­rį nu­spren­dė­me pa­nag­ri­nė­ti šiek tiek iš ar­čiau, ly­giai taip pat yra sta­ty­bų sek­to­rius, nes jis ke­lia ne­ma­žai su­si­rū­pi­ni­mo. Kaip pro­fe­so­rius ir mi­nė­jo, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir Lie­tu­vos ver­slas la­bai smar­kiai pri­klau­so nuo eks­por­to. Va­di­na­si, ir nuo eko­no­mi­nės ap­lin­kos. Jei­gu mes ma­tė­me, kad pa­sau­lio eko­no­mis­tų prog­no­zės dar ko­vo mė­ne­sį bu­vo kon­ser­va­ty­vios ir ma­žė­jo apie 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to, tai jau po mė­ne­sio, tai yra ba­lan­džio mė­ne­sį, eko­no­mi­kos prog­no­zės su­si­trau­kė daug­maž per­pus ir net­gi gi­liau nu­kri­to. Tai yra lė­tė­ji­mas yra la­bai aki­vaiz­dus. Ka­ro mak­ro­e­ko­no­mi­ka ro­do, kad do­mi­no efek­tas iš es­mės yra ne­iš­ven­gia­mas.

La­bai svar­bu pa­ste­bė­ti bū­tent Lie­tu­vos ver­slo kon­teks­te, kad pas­ta­ruo­ju me­tu vyks­ta la­bai smar­ki deg­lo­ba­li­za­ci­ja. Deg­lo­ba­li­za­ci­ja ta pras­me, kad nu­trūks­ta tie­ki­mo gran­di­nės. Jos pra­dė­jo trū­ki­nė­ti jau ko­vi­do pan­de­mi­jos me­tu. Ka­ras, ži­no­ma, dar la­biau pri­si­dė­jo prie ben­dro ne­ri­mo ir ben­drų sche­mų iri­mo. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me pa­gal pa­sau­lio tie­ki­mo gran­di­nių ne­ri­mo in­dek­są, šiuo mo­men­tu tas in­dek­sas yra aukš­tu­mo­je ir kol kas ne­pla­nuo­ja leis­tis bent jau iki il­ga­lai­kio vi­dur­kio. O tai reikš­tų, kad to­kiems sek­to­riams kaip sta­ty­bos, pra­mo­nės, ypač ap­dir­ba­mo­sios pra­mo­nės, tai yra vi­soms veik­loms, orien­tuo­toms į eks­por­tą, šiais me­tais ir at­ei­ty­je ga­li bū­ti la­bai la­bai ries­ta.

Iš in­flia­ci­jos pu­sės, ži­no­ma, vie­nas iš pa­grin­di­nių sti­mu­lų yra mais­to pro­duk­tų kai­na. Tarptautinės ins­ti­tu­ci­jos ir­gi fik­suo­ja fak­tiš­kai di­džiau­sius au­gi­mus is­to­ri­jo­je. To­kio stai­gaus kai­nų au­gi­mo ne­bu­vo fik­suo­ta per vi­są FAO eg­zis­ta­vi­mą, ypač to­kiu pla­čiu asor­ti­men­tu ir ka­te­go­ri­jų as­pek­tu – nuo grū­dų iki au­ga­li­nio alie­jaus, pie­no pro­duk­tų, mė­sos pro­duk­tų vi­si in­dek­sai ro­do la­bai stai­gų ki­li­mą ir dėl vi­sų ku­ria tam tik­rą do­mi­no efek­tą. Mes ži­no­me, kad grū­dai pui­kiau­siai da­ly­vau­ja tie­ki­mo gran­di­nė­je: tu­ri įta­kos tiek duo­nos kai­nai, tiek pa­ša­rams, tiek ati­tin­ka­mai pro­gra­muo­ja pie­no ir mė­sos kai­nas at­ei­ty­je.

Kai­nų šo­ką pa­ty­rė, ži­no­ma, ne tik­tai Lie­tu­va, pa­ty­rė dau­ge­lis ša­lių. Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie su­de­rin­tą var­to­ji­mo kai­nų in­dek­są, tai vėl­gi su­de­rin­tas in­dek­sas ro­do, kad mes esa­me ly­de­rių ly­de­riai, bet ir ki­tos Bal­ti­jos ša­lys yra la­bai ne­to­li mū­sų. Iš es­mės dvi­gu­bai ma­žes­nė in­flia­ci­ja yra fik­suo­ja­ma ben­dro­je eu­ro zo­no­je, bet ener­ge­ti­kos kai­nų pras­me, ką mes… Tie anks­čiau ženg­ti žings­niai ir per­ėji­mas gal­būt prie tam tik­ru at­ve­ju bran­ges­nių, bet la­biau už­tik­rin­tų ener­ge­ti­kos iš­tek­lių šie­met at­si­per­ka. Tos ša­lys, ku­rios ne­tu­ri ga­li­my­bės per­si­jung­ti grei­tai, ne­tu­ri il­ga­lai­kių su­tar­čių, iš tie­sų pa­ti­ria la­bai di­de­lį šo­ką bū­tent dėl ener­ge­ti­kos kai­nų. Pa­vyz­džiui, tie pa­tys Ny­der­lan­dai, Bel­gi­ja. Jie prie to­kių kai­nų ap­skri­tai nie­ka­da ne­bu­vo pri­pra­tę. Mes esa­me pa­ty­rę ne vie­ną kai­nų šo­ką, dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių il­gą lai­ką bu­vo ap­sau­go­tos nuo to­kių di­džiu­lių pa­kei­ti­mų. Ži­no­ma, ža­lia­vos, kaip ir mi­nė­tas me­ta­lo bran­gi­mas, tos pa­čios me­die­nos bran­gi­mas – vi­sa tai tu­ri įta­kos ir pra­mo­nei, ir sta­ty­boms, o ener­ge­ti­kos kai­nų ki­li­mas, ži­no­ma, ir trans­por­tui, ir lo­gis­ti­kai. Ir ben­dra ten­den­ci­ja, kad rin­kos žai­dė­jų, ver­slo, mū­sų ver­slo Lie­tu­vo­je ir Bal­ti­jos ša­ly­se op­ti­miz­mas pra­ran­da sa­vo pa­grei­tį. Pi­ką op­ti­miz­mas bu­vo pa­sie­kęs pra­ėju­sių me­tų rug­pjū­tį, rug­sė­jį, pri­klau­so­mai nuo ša­lies, da­bar čiuo­žia že­myn. Kol kas mes dar esa­me ir lai­ko­mės maž­daug il­ga­lai­kio vi­dur­kio in­ter­va­le, bet pa­na­šu, kad ar­ti­miau­siais mė­ne­siais šis kri­ti­mas ga­lė­tų jau bū­ti žen­kles­nis.

Jei kal­bė­tu­me apie pa­čią sta­ty­bų veik­lą, tai sta­ty­bos są­nau­dos iš­au­go la­bai smar­kiai. Sta­ty­bas ga­li­ma bū­tų tie­siog pa­im­ti kaip pa­vyz­di­nę veik­lą, bet la­bai pa­na­šūs veiks­niai vei­kia ir ki­tas veik­las. Dar­bo są­nau­dos yra iš­au­gu­sios la­bai smar­kiai, mes esa­me tarp tri­jų ly­de­rių, top tri­jų ša­lių tre­čio­je vie­to­je, jei­gu ly­gin­tu­me su 2015 me­tais. Na, ir at­ski­ro­se ka­te­go­ri­jo­se ly­giai taip pat tas au­gi­mas yra la­bai aki­vaiz­dus ir ryš­kus. Aki­vaiz­džiai ma­to­si, kad sta­ty­bos sek­to­riaus pa­si­ti­kė­ji­mas ir­gi pra­stė­ja, pra­stė­ja ge­ro­kai spar­čiau ne­gu eu­ro zo­nos vi­dur­kis ar­ba, jei­gu pa­im­tu­me to­kias flag­ma­no ša­lis, kaip Vo­kie­ti­jos ir net­gi Pran­cū­zi­jos.

Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į pa­grin­di­nius veiks­mus, ku­rie nu­le­mia to­kias pra­stė­jan­čias nuo­tai­kas, aki­vaiz­du, tai yra ža­lia­vų trū­ku­mas, me­džia­gų trū­ku­mas. To­kio di­de­lio šuo­lio ne­bu­vo per vi­są šio in­dek­so ma­ta­vi­mo is­to­ri­ją, tai yra dau­giau ne­gu per 20 me­tų. Ir, ži­no­ma, dar­bo jė­ga. Dar­bo jė­ga ku­rį lai­ką jau bu­vo vie­nas iš fak­to­rių, ku­ris nu­lem­da­vo kuk­les­nes prog­no­zes ir pa­kel­da­vo ben­dras są­nau­das ir kai­nas, ga­lu­ti­nes kai­nas var­to­to­jams, ta­čiau si­ner­gi­ja ši­tų dvie­jų veiks­nių duo­da iš tie­sų la­bai aki­vaiz­dų in­flia­ci­nį efek­tą ir su­su­ka, ro­do tos in­flia­ci­nės spi­ra­lės po­vei­kį.

Aki­vaiz­du, kad sta­ty­bos veik­los va­do­vai, įmo­nių va­do­vai prog­no­zuo­ja la­bai aiš­kų kai­nų ki­li­mą at­ei­ty­je, per ar­ti­miau­sius tris mė­ne­sius. Fak­tiš­kai vi­sų ar­ba di­džio­sios da­lies Bal­ti­jos ša­lių, ne tik­tai Lie­tu­vos, bet ir vi­so Bal­ti­jos re­gio­no sta­ty­bų įmo­nių va­do­vai prog­no­zuo­ja la­bai aki­vaiz­dų kai­nų ki­li­mą. Tai, ži­no­ma, tu­rės įta­kos ir ver­slams, ir var­to­to­jams.

Pa­ly­gi­nę su eu­ro zo­nos vi­dur­kiu, mes ma­to­me, kad vis­gi in­flia­ci­ja Lie­tu­vo­je yra už­prog­ra­muo­ta aug­ti ge­ro­kai spar­čiau ir, ma­tyt, už­si­liks rin­ko­je, ir tu­rės po­vei­kį il­ges­nį lai­ko tar­pą. Tai reikš­tų, kad mums la­bai prag­ma­tiš­kai rei­kė­tų ap­gal­vo­ti ir dė­lio­tis tiek pa­ra­mos as­pek­tus, tiek ir mū­sų veiks­mų pla­nus į at­ei­tį rei­kės daug kruopš­čiau ne­gu tai pa­čiai eu­ro zo­nai, nors mū­sų mak­ro­e­ko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja, kaip ir mi­nė­jo pro­fe­so­rius, yra ge­ro­kai ge­res­nė ir au­gi­mo per­spek­ty­vos, pa­ly­gin­ti su ben­dra eu­ro zo­nos si­tu­a­ci­ja, iš­lie­ka vi­sai ne­blo­gos.

Kal­bant apie įmo­nių ban­kro­tus. Ver­ti­nant vi­są re­gio­ną, įmo­nių ban­kro­tai yra tas ro­dik­lis, ku­ris la­bai smar­kiai pri­klau­sė ir vis dar pri­klau­so nuo vals­ty­bės pa­ra­mos. Bū­tent pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu ban­kro­tų skai­čius Lie­tu­vo­je bu­vo pri­stab­dy­tas ir ne­au­ga. Ne­au­ga, ne­pai­sant to, kad jau 2019 me­tais bu­vo aiš­kiai ma­ty­ti, kad tam tik­ra įmo­nių da­lis tie­siog ne­pa­ve­ža pa­gal fi­nan­sus, pa­gal fi­nan­si­nę at­skai­to­my­bę da­bar­ti­nių re­a­li­jų.

Pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu, sa­ky­kim, tie ver­slai šiek tiek už­si­kon­ser­va­vo ir bu­vo prog­no­zuo­ta, kad šiais me­tais mes ma­ty­si­me tam tik­rą ban­kro­tų at­ve­jų au­gi­mą. Tai mes fak­tiš­kai ir pra­dė­jo­me fik­suo­ti, bet, ži­no­ma, ka­ras ir vi­siš­kai pa­si­kei­tu­si si­tu­a­ci­ja, di­džiu­lis ne­apib­rėž­tu­mas, ku­ris vy­rau­ja šian­dien rin­ko­je, ir ypač ne­aiš­ki si­tu­a­ci­ja dėl part­ne­rių vėl­gi lei­džia prog­no­zuo­ti, kad ban­kro­tų skai­čius la­bai grei­tai grįž­tų bent jau kaip 2019 me­tais, bet tik­riau­siai ir vir­šys. Da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu, jei­gu mes pa­ly­gin­tu­me ba­lan­džio pa­bai­gos įmo­nių ban­kro­tų skai­čių su pra­ėju­sių me­tų, ban­kro­tų skai­čius yra dvi­gu­bai di­des­nis ne­gu per­nai. Jau da­bar yra di­des­nis ne­gu 2000 me­tais ir au­ga la­bai spar­čiai.

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir se­nų sko­lų. Įmo­nės pan­de­mi­jos me­tu aku­mu­lia­vo tam tik­ras įmo­kas, ku­rias pri­va­lė­tų grą­žin­ti vals­ty­bei. Ati­dė­tos įmo­kos vals­ty­bei dar nė­ra grą­žin­tos ir mes ma­to­me, kiek vi­du­ti­niš­kai au­ga tos sko­los „Sod­rai“. Au­gi­mas nuo 2020 me­tų yra la­bai aki­vaiz­dus. Ir tai yra dar vie­na pa­pil­do­ma naš­ta, su ku­ria įmo­nėms, su­grį­žu­sioms į da­bar­ti­nę re­a­ly­bę, rei­kė­tų su­si­dur­ti.

Kal­bė­da­mi tiek apie įmo­nes, tiek ir apie fi­zi­nius as­me­nis, ma­to­me, kad ne­pa­deng­tų įmo­kų di­na­mi­ka pra­dė­jo keis­ti kryp­tį. Anks­čiau daug me­tų iš ei­lės mes ste­bė­da­vo­me, kad fi­zi­niai as­me­nys la­bai tvar­kin­gai at­si­kra­to sko­lų ir įmo­kų skai­čius ne­di­dė­ja. Šiuo me­tu mes ma­to­me tam tik­rą sta­bi­li­za­vi­mą, bet iš tie­sų tas sta­bi­li­za­vi­mas taip pat yra šiek tiek dirb­ti­nis. Mes pa­ste­bė­jo­me, kad dau­ge­lis įmo­nių tie­siog ge­ro­kai anks­čiau pra­de­da per­duo­ti sko­las part­ne­riams ir iš­ieš­ko­ji­mo agen­tū­roms. Fak­tiš­kai tas sta­bi­li­za­vi­mas, ku­rį mes ma­to­me, ar net­gi šiek tiek tas at­šo­ki­mas nuo dug­no vėl­gi dar ne­pa­ro­do vi­sos pa­si­kei­tu­sios si­tu­a­ci­jos ap­im­ties. Kal­ba­me tiek apie fi­zi­nius as­me­nis, tiek ir įmo­nių pra­dels­tų įmo­kų di­na­mi­ka jau aki­vaiz­džiai pa­kei­tė kryp­tį.

Kas, ži­no­ma, yra ge­rai ir pa­lai­ko to­kį op­ti­miz­mą (ir var­to­to­jų op­ti­miz­mas iš prin­ci­po nu­kri­to, bet, pa­ly­gin­ti su ko­vo mė­ne­siu, ne­pa­si­kei­tė), dau­ge­lis var­to­to­jų, ku­rie pla­na­vo to­kius il­ga­lai­kes­nius pir­ki­nius, stam­bes­nius pir­ki­nius, vis dar pla­nuo­ja. Jų skai­čius net ne­žen­kliai iš­au­go, pa­ly­gin­ti su ko­vo mė­ne­siu. Bet rei­kė­tų su­pras­ti, kad si­tu­a­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti la­bai di­na­miš­kai ir ati­tin­ka­mai tiems stam­biems pir­ki­niams ga­li ne­už­tek­ti ei­li­nių pa­ja­mų, ga­li pri­reik­ti pa­pil­do­mo sko­li­ni­mo­si.

Ir tai, kad mes šian­dien gy­ve­na­me, kad jau il­gą lai­ką gy­ve­na­me itin ma­žų pa­lū­ka­nų nor­mų ap­lin­ko­je, be­si­kei­čiant mo­ne­ta­ri­nei po­li­ti­kai, pi­ni­gų po­li­ti­kai, ir au­gant pa­lū­ka­nų nor­moms, vėl­gi ga­li su­kur­ti dar pa­pil­do­mą bar­je­rą ir nei­gia­mą efek­tą na­mų ūkiams ir ver­slams.

Na ir pas­ku­ti­nė skaid­rė. No­rė­čiau tie­siog pri­min­ti, kad dar­buo­to­jų, jei­gu ap­skri­tai tas ka­te­go­ri­jas mes iš­ri­kiuo­tu­me pa­gal bru­to dar­bo už­mo­kes­tį, tai vis­gi ket­vir­ta­da­lis dar­buo­to­jų už­dir­ba iki 800 eu­rų per mė­ne­sį. Tai yra ga­na ryš­kus in­di­ka­to­rius, kad in­flia­ci­ja, ži­nant, kad in­flia­ci­ja ypač skau­džiai su­duo­da sa­vo smū­gį ma­žes­nes pa­ja­mas už­dir­ban­tiems as­me­nims ir na­mų ūkiams, į šią struk­tū­rą rei­kė­tų la­bai at­si­žvelg­ti ir vis dėl­to tai­ky­tis, kad ta vals­ty­bės pa­ra­ma bū­tų pri­tai­ky­ta bū­tent skur­džiau­siems sluoks­niams. O tam, kad mes ga­lė­tu­me įver­tin­ti ri­ziką, pa­tar­ti­na kiek įma­no­ma daž­niau vis dėl­to ma­tuo­ti tą eko­no­mi­kos tem­pe­ra­tū­rą ir tuo­met val­dy­ti vi­są ri­zi­ką. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma Je­ka­te­ri­na, už pre­ci­ziš­ką lai­ko pla­na­vi­mą.

Tu­ri­me dar vie­ną, pas­ku­ti­nį, šios dis­ku­si­jos pra­ne­ši­mą „So­cia­li­nė ap­sau­ga tarp tva­ru­mo ir gais­rų ge­si­ni­mo“. Pra­ne­šė­ja – Na­cio­na­li­nio skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klo di­rek­to­rė A. Ado­ma­vi­čie­nė. Pra­šom, ger­bia­ma Ais­te.

 

Na­cio­na­li­nio skur­do ma­ži­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų tin­klo di­rek­to­rės Ais­tės Ado­ma­vi­čie­nės pra­ne­ši­mas „So­cia­li­nė ap­sau­ga tarp tva­ru­mo ir gais­rų ge­si­ni­mo“

 

A. ADOMAVIČIENĖ. La­ba die­na. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, sa­vo pa­si­sa­ky­mą no­rė­čiau pra­dė­ti ke­lio­mis ci­ta­to­mis iš tin­klo or­ga­ni­zuo­ja­mų skur­do pa­tir­tį tu­rin­čių žmo­nių su­si­ti­ki­mų. Jų me­tu jie da­li­na­si sa­vo is­to­ri­jo­mis, pa­tir­ti­mi.

„Mo­te­ris su ne­ga­lia. Tu­riu gy­ven­ti iš 168 eu­rų. Kaip man iš­gy­ven­ti? Duk­ra su­mo­ka už būs­tą, aš 50 eu­rų kas mė­ne­sį mo­ku už vais­tus. Aš vi­sur skam­bi­nau, krei­piau­si, bet nie­kas ne­ga­li pa­dė­ti. At­si­dū­riau ak­la­vie­tė­je. Ne­ga­liu ras­ti pa­gal­bos.“

„Ta­me pa­čia­me dar­be dir­bau 10 me­tų. Per ko­vi­dą ne­te­kau dar­bo. Ga­vau iš­mo­ką. Esu naš­lys su dviem vai­kais. Už­im­tu­mo tar­ny­ba man kaž­ką siū­lo. Bet aš su dviem vai­kais, rei­kia de­rin­ti lai­ką. O darb­da­viai ne­no­ri. Iš­gy­ve­na­me da­bar tik iš vai­ko pi­ni­gų, se­ne­lio pa­gal­bos ir ne­įga­lu­mo iš­mo­kos. Kai žmo­gui bū­na sun­ku, sun­ku ei­ti pra­šy­ti pa­gal­bos ir sto­vė­ti. Ypač kai dar to­kia pai­nia­va, o in­for­ma­ci­jos nė­ra. Sun­ku net iš­gy­ven­ti ei­li­nę die­ną.“

Sau­sio mė­ne­sį tin­klo už­sa­ky­mu „Spin­ter“ at­li­ko ap­klau­są. Jos duo­me­ni­mis, kas penk­tam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui trū­ko pi­ni­gų būs­tui ir ko­mu­na­li­niams pa­tar­na­vi­mams ap­mo­kė­ti. O kas sep­tin­tam – pi­ni­gų mais­tui. Tie skai­čiai tar­si mo­men­ti­nė to me­to fo­to­gra­fi­ja, kaip tuo me­tu žmo­nės gy­ve­no, kaip jie jau­tė­si, su kuo jie bu­vo. Ta­čiau no­riu ak­cen­tuo­ti, kad skur­das nė­ra šios die­nos pro­ble­ma. Jis ka­muo­ja daug me­tų ir tai yra struk­tū­ri­nių iš­šū­kių pa­sek­mė. Nuo įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą skur­do ri­zi­kos ly­gis es­min­gai ne­si­kei­čia. Kas penk­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas su­si­du­ria su skur­du. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, skur­do ri­zi­ką pa­ti­ria apie penk­ta­da­lis vai­kų, treč­da­lis žmo­nių su ne­ga­lia, be­veik 40 % pen­si­nin­kų, be­veik pu­sė vie­ni­šų tė­vų ir dau­giau nei pu­sė be­dar­bių.

Pa­gal skur­do ro­dik­lius esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ga­le. Mus len­kia tik Lat­vi­ja, Is­pa­ni­ja, Ru­mu­ni­ja ir Bul­ga­ri­ja. De­ja, kri­zės eko­no­mi­niai sun­ku­mai skau­džiau­siai at­si­lie­pia var­gin­giau­siems. Dar iki ga­lo ne­iš­bri­dę iš pan­de­mi­jos pa­sek­mių, šian­dien su­si­du­ria­me su ki­tais iš­šū­kiais – au­gan­čios ener­ge­ti­kos kai­nos, vis ky­lan­ti in­flia­ci­ja. Kal­bant apie in­flia­ci­ją, svar­bu pa­sa­ky­ti, kad bu­vo at­lik­ta iš­ties svar­bių žings­nių. Iš­plės­tos šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos, pa­di­din­ta ko­mu­ni­ka­ci­ja, at­si­ra­do PVM šil­dy­mo leng­va­ta. Taip pat įsi­ga­lios ir ki­ti in­flia­ci­jos pa­sek­mių ma­ži­ni­mo pa­ke­to siū­ly­mai. Gai­la, kad da­lis jų pa­sieks žmo­nes tik va­sa­rą.

Ne­pai­sant to, kad na­cio­na­li­niu lyg­me­niu pri­ima­mi pa­lan­kūs spren­di­mai, žmo­nės vis dar ne­ga­li jais pa­si­nau­do­ti. Pa­vyz­džiui, skur­dą pa­ti­rian­tys žmo­nės daž­nai ne­tu­ri sa­vo nuo­sa­vo bū­s­to ir nuo­mo­ja­si būs­tą be re­gist­ruo­tos su­tar­ties, nes to la­bai daž­nai pa­gei­dau­ja sa­vi­nin­kai. To­kiu at­ve­ju jie ne­ga­li gau­ti ir šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos, ir kom­pen­sa­ci­jos už būs­to nu­omą. Pa­žei­džia­miau­si žmo­nės ne­ga­li pa­si­nau­do­ti vals­ty­bės pri­im­to­mis prie­mo­nė­mis, nes nė­ra ga­lios po­zi­ci­jo­je rink­tis le­ga­lią nu­omą ar ne. To­dėl šiuo at­ve­ju la­bai ska­ti­na­me su­si­telk­ti vi­sas vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas ir ieš­ko­ti bū­dų, kaip skaid­rin­ti nuo­mos rin­ką, kaip pa­leng­vin­ti re­gist­ra­vi­mą, su­kur­ti sis­te­mą, pa­gal ku­rią žmo­gus, su­si­du­rian­tis kad ir su trum­pa­lai­kiais sun­ku­mais, ga­lė­tų gau­ti pa­gal­bą, ku­rią siū­lo vals­ty­bė.

Tiek ki­lus pan­de­mi­jai, tiek ky­lant in­flia­ci­jai, re­a­ga­vi­mas į vie­ną po ki­tos už­griū­van­čias kri­zes la­biau pa­na­šus į gais­rų ge­si­ni­mą, kai ku­ria­mi pa­gal­bos pa­ke­tai bū­tent tai kri­zei, bet ar ga­li­me su­kur­ti to­kią sis­te­mą, ku­ri amor­ti­zuo­tų ne tik kri­zės pa­sek­mes, bet ir už­tik­rin­tų tva­rią gy­ven­to­jų ap­sau­gą ir ga­lų ga­le reikš­min­gai su­ma­žin­tų skur­dą?

Pir­miau­sia tu­rė­tu­me at­si­žvelg­ti į ke­le­tą me­tų kar­to­ja­mas tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, pa­vyz­džiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, pa­sta­bas. Lie­tu­vo­je pa­ja­mų per­skirs­ty­mas yra žen­kliai per ma­žas, ati­tin­ka­mai ir itin že­mas so­cia­li­nės ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mas. So­cia­li­nei ap­sau­gai nuo BVP ski­ria­ma be­veik per­pus ma­žiau ne­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis. Men­ko fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mą tu­rė­jo spręs­ti ža­dė­ta mo­kes­čių re­for­ma, ta­čiau prieš me­tus su­bur­ta mo­kes­čių dar­bo gru­pė ne­pa­sie­kė reikš­min­gų re­zul­ta­tų. Vis dar vi­lia­mės, kad mo­kes­čių re­for­ma įvyks, kad tu­rė­si­me dau­giau ga­li­my­bių lė­šų skir­ti so­cia­li­nei ap­sau­gai ir reikš­min­gai pri­si­dė­ti prie skur­do ir ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mo. Tuo tar­pu iš­lai­kant sta­tus quo ne­nuos­ta­bu, kad vi­sų so­cia­li­nių iš­mo­kų vi­du­ti­niai dy­džiai ne­sie­kia skur­do ri­zi­kos ri­bos, o dėl men­ko pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mo ir jų ri­bo­to pri­ei­na­mu­mo Lie­tu­vos gy­ven­to­jai stu­mia­mi į vis gi­les­nę at­skir­tį, o kar­tais ir į emig­ra­ci­ją.

Vie­nas iš svar­biau­sių ro­dik­lių so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mo­je yra mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dis. Su juo su­sie­ta di­de­lė da­lis iš­mo­kų, to­kių kaip vai­ko pi­ni­gai, so­cia­li­nė pa­ra­ma, šal­pos iš­mo­kos ir pa­na­šiai, ta­čiau šis ro­dik­lis la­bai van­giai re­a­guo­ja į in­flia­ci­ją. 2022 me­tais bu­vo nu­sta­ty­tas 267 eu­rų dy­džio MVPD, 2021 me­tais jis sie­kė 257 eu­rus, tai­gi ki­li­mas bu­vo 4 %, o tuo tar­pu in­flia­ci­ja sie­kė dvi­žen­klius skai­čius. Ky­la klau­si­mas, ar šian­dien 267 eu­rai ga­li pa­ten­kin­ti bent jau mi­ni­ma­lius žmo­gaus po­rei­kius? Ky­la abe­jo­nių dėl šio ro­dik­lio ap­skai­čia­vi­mo me­to­di­kos va­li­du­mo, bū­ti­na per­žiū­rė­ti šią me­to­di­ką. Ir jei­gu vals­ty­bė­je nu­sta­to­me mi­ni­ma­lų iš­gy­ve­ni­mo dy­dį, tai pri­va­lo­me už­tik­rin­ti, kad pa­grin­di­nės iš­mo­kos jį siek­tų. Il­gai­niui MVPD tu­rė­tų pri­lyg­ti vals­ty­bės re­mia­moms pa­ja­moms, ne­tu­rė­tų lik­ti iš­mo­kų, ma­žes­nių už MVPD, be to, iš­lai­kant iš­mo­kų hie­rar­chi­ją, bū­ti­na pra­dė­ti nuo drau­di­mi­nių iš­mo­kų ir baig­ti pa­ra­mos, šal­pos iš­mo­ko­mis.

Siek­da­mi gau­ti pi­ni­gi­nę pa­ra­mą, ku­ri iš­mo­kų sis­te­mo­je yra pas­ku­ti­nis pa­gal­bos šiau­das, žmo­nės su­si­du­ria su įvai­riais ins­ti­tu­ci­niais bar­je­rais. Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­me vis dar ga­lio­ja nuo­sta­ta, kad dir­ban­tis as­muo, no­rin­tis pre­ten­duo­ti į pa­ra­mą, tu­ri dirb­ti ne ma­žiau kaip du treč­da­lius eta­to ar­ba gau­ti pa­ja­mų ne ma­žiau kaip du treč­da­lius MMA. Va­di­na­si, žmo­gus, ku­ris dir­ba pu­sę eta­to ar­ba ne­di­de­les pa­ja­mas už­dir­ba sa­va­ran­kiš­kai, bet sun­kiai ver­čia­si, į pa­ra­mą pre­ten­duo­ti ne­ga­li. Koks bū­tų to žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas – vi­sai nie­ko ne­da­ry­ti?

Skur­dui ma­žin­ti svar­bu ne tik pa­ja­mos, bet ir pa­slau­gos. Tai ap­ima vai­kų die­nos cen­trus, in­teg­ra­ci­jos pa­slau­gas pa­bė­gė­liams, ypač šiuo su­dė­tin­gu me­tu pa­gal­ba šei­moms, ypač iš­ti­kus kri­zėms, ato­kvė­pio pa­slau­gų žmo­nių su ne­ga­lia ar­ti­mie­siems ar pa­gal­ba į na­mus sen­jo­rams, ne­ga­lin­tiems sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, ir ki­tas pa­slau­gas.

Sei­me šiuo me­tu svars­to­ma už­im­tu­mo re­for­ma. Svei­ki­na­me, kad yra ryž­to plės­ti ir in­di­vi­du­a­li­zuo­ti pa­slau­gas, ta­čiau grįž­ki­me prie fi­nan­sa­vi­mo ir esa­mų var­ga­nų pa­slau­gų tin­klo. Kas teiks so­cia­li­nes pa­slau­gas? Kaip reng­si­me spe­cia­lis­tus, ku­rie ge­bė­tų pa­dė­ti žmo­nėms, tu­rin­tiems kom­plek­si­nių pro­ble­mų? Ar ga­lų ga­le sa­vi­val­dy­bė­se at­si­ras lė­šų žmo­nes pa­vė­žė­ti iki dar­bo vie­tos?

Be to, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad ne­tu­ri­me ab­so­liu­taus už­im­tu­mo, dar­bo vie­tos kon­cen­truo­ja­si did­mies­čiuo­se, o ne re­gio­nuo­se, ir, de­ja, da­lis žmo­nių, ypač tu­rin­čių kom­plek­si­nių, įsi­se­nė­ju­sių pro­ble­mų, gy­ve­nan­čių ato­kio­se vie­to­se, ne­tu­rin­čių kva­li­fi­ka­ci­jos ar­ba tu­rin­čių to­kią, ko­kios jau nie­kam ne­be­rei­kia, var­giai ras dar­bą. Bet dėl to jie ne­taps ne mū­sų vi­suo­me­nės na­riais ir ne­va­lia dėl to jų pa­lik­ti už so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos ri­bų.

Ar tu­rė­si­me am­bi­ci­jų pa­siek­ti, kad žmo­nės Lie­tu­vo­je gau­tų bent to­kias pa­ja­mas, ku­rios sie­kia mi­ni­ma­lius var­to­ji­mo po­rei­kius? Ar už­tik­rin­si­me pa­slau­gas, ku­rios su­tei­kia ga­li­my­bę da­ly­vau­ti vi­suo­me­nė­je ir jaus­tis vi­sa­ver­čiais na­riais. Ti­kiu, kad taip. Mo­kes­čių per­skirs­ty­mas, fi­nan­sa­vi­mas, so­cia­li­nės ap­sau­gos di­di­ni­mas nė­ra vie­nos Sei­mo ka­den­ci­jos dar­bas ir ne vie­nos po­li­ti­nės par­ti­jos klau­si­mas, o ben­dro su­si­ta­ri­mo spren­di­mas. Ma­nau, kad esa­me tam pa­si­ren­gę kaip vi­suo­me­nė. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Čia, kaip su­pran­tu, dėl klau­si­mų ir at­sa­ky­mų yra už­si­ra­šę ke­le­tas na­rių. Tam yra skir­ta iki 10 mi­nu­čių. Pir­ma­sis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau pa­kal­bin­ti pas­ku­ti­nę pra­ne­šė­ją A. Ado­ma­vi­čie­nę. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, tva­ru­mas ir gais­rų ge­si­ni­mas iš prin­ci­po yra to­kie kaip ir ne­su­de­ri­na­mi da­ly­kai. Jūs kon­sta­ta­vo­te tą liūd­ną si­tu­a­ci­ją, ta­čiau mi­nė­jo­te ir tam tik­ras prie­žas­tis – nuo­mos rin­ka, mo­kes­čių re­for­ma, o ko­kia kon­kre­čiai jū­sų as­me­ni­nė nuo­mo­nė, kur pa­grin­di­nis re­zer­vas, kad tas skur­das ma­žė­tų?

Ant­ras da­ly­kas. Daug kas mums, Sei­mo na­riams, sa­ko: ka­da baig­si­te tą pa­šal­pi­nę Lie­tu­vą. Į Už­im­tu­mo tar­ny­bą be­si­re­gist­ruo­jan­tys ne­no­ri dar­bo, pra­šo, kad ne­pri­im­tų. Jiems ge­riau tas pa­šal­pė­les gau­ti ir gy­ven­ti prie skur­do ri­bos. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, rei­kė­tų ką nors keis­ti dėl tų iš­mo­kų, ar ne?

A. ADOMAVIČIENĖ. Vie­nas da­ly­kas. At­sa­ky­siu į tą pir­mą klau­si­mo da­lį, čia ne vien ma­no nuo­mo­nė, čia yra ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mai, kad dėl vi­so­kių mo­kes­ti­nių leng­va­tų mes pra­ran­da­me virš 1 mlrd. eu­rų. Vien su­tvar­kius ši­tą sis­te­mą, bū­tų ne­ma­žas in­dė­lis į skur­do ma­ži­ni­mą ir kar­tu ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mą. Čia gar­su­sis va­di­na­ma­sis gy­vu­lių ūkis, ku­rį rei­kia im­ti ir per­žiū­rė­ti, gal kar­tais ma­žiau dė­me­sio skir­ti la­bai siau­riems in­te­re­sams ir va­do­vau­tis vi­suo­me­nės po­rei­kiais.

Kal­bė­da­ma apie la­bai pa­pli­tu­sį mi­tą – pa­šal­pi­nių vi­suo­me­nę, no­riu ak­cen­tuo­ti, kad Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra 2–3 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, ku­rie gau­na pa­šal­pas. Ar ga­li­me sa­ky­ti, kad 2–3 % yra daug ir ar tai jau yra pa­šal­pi­nių vi­suo­me­nė? Aš sa­ky­čiau, kad ne. Vi­du­ti­nė pa­šal­pa per­nai sie­kė šiek tiek dau­giau ne­gu 100 eu­rų ir tai iš es­mės yra be­veik treč­da­lis mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­džio. Tai nė­ra di­de­lės su­mos.

Be to, ne vi­si žmo­nės gau­na tas pa­šal­pas. Tai yra įsi­se­nė­ju­sios pro­ble­mos, yra la­bai stig­ma­ti­zuo­ja­mi ši­tie žmo­nės. Moks­li­nin­kai ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, be­je, la­biau kal­ba apie tai, kad Lie­tu­vo­je yra ne pa­ė­mi­mo pro­ble­ma, ne tai, kad mes tu­ri­me per daug pa­ra­mos ga­vė­jų, bet pa­gal vi­są vi­suo­me­nę, pa­gal tai, koks yra skur­das, yra per ma­žai žmo­nių, ku­rie gau­na vals­ty­bės pa­ra­mą. De­ja, daž­nai žmo­nės vie­tos lyg­me­niu yra bau­džia­mi, nes jie kaž­ko ne­pa­da­ro taip, kaip įsi­vaiz­duo­ja ins­ti­tu­ci­jos, net ne­gau­na pa­ra­mos ir bren­da į sko­las. Tas pats ir dėl PSDF, ar ne? Čia ga­lė­čiau la­bai daug is­to­ri­jų pa­sa­ko­ti, o at­sa­ky­ti yra tik­tai 2 mi­nu­tės.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už ge­rą dis­ku­si­jos mo­de­ra­vi­mą. Dė­ko­ju vi­siems ke­tu­riems pra­ne­šė­jams, ypač pas­ku­ti­niams kal­bė­to­jams. No­riu ir­gi A. Ado­ma­vi­čie­nės pa­klaus­ti. Iš tie­sų per pra­ėju­sią ka­den­ci­ją bu­vo įves­tas mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dis, jis in­dek­suo­ja­mas at­ga­li­ne tvar­ka. Ki­taip sa­kant, už pra­ėju­sių me­tų var­to­ji­mo kai­nų in­dek­so pa­ki­li­mą ki­tiems me­tams nu­sta­to­mas, ir da­bar mes tu­ri­me tik­rai pa­ra­dok­sa­lią si­tu­a­ci­ją, kai in­flia­ci­ja to­kia mil­ži­niš­ka, o MVPD pa­au­go tik ke­liais eu­rais. Nuo MVPD pri­klau­so vi­si ki­ti dy­džiai, dėl to ir mū­sų ab­so­liu­taus skur­do ri­ba yra ne­adek­va­ti, bet ly­giai taip pat ir dy­džių au­gi­mo tem­pas ne­adek­va­tus in­flia­ci­jai. Ar jūs ma­ty­tu­mė­te, kad tu­rė­tų bū­ti pats MVPD in­dek­sa­vi­mo me­cha­niz­mas kei­čia­mas ir su kuo rei­kė­tų su­sie­ti? Gal­būt tu­ri­te kaž­ko­kį taik­lų eks­per­ti­nį spren­di­mą?

A. ADOMAVIČIENĖ. Ma­nau, kad čia rei­kia tie­siog sės­ti ir žiū­rė­ti, kas ne­vei­kia, nes, kiek ži­nau, kad pa­tys in­dek­so kū­rė­jai yra nu­ste­bę, kad taip ne­re­a­guo­ja ir taip van­giai. Tad rei­kė­tų tie­siog žiū­rė­ti ir ieš­ko­ti, ku­rio­je vie­to­je kaž­kaip ne­su­vei­kė. Gal­būt vie­nas iš spren­di­mų bū­tų, ne­ži­nau, daž­niau per­žiū­rė­ti, ypač kai taip spar­čiai ky­la in­flia­ci­ja, tie­siog žiū­rė­ti, ieš­ko­ti spren­di­mų ir, aiš­ku, skai­čiuo­ti, kaip tai ap­skri­tai pa­veik­tų vi­są tą iš­mo­kų sis­te­mą, jei­gu ati­tin­ka­mai pa­kil­tų iš­mo­kos, kaip pa­veik­tų skur­dą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū pra­ne­šė­jams. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti pir­mos pra­ne­šė­jos. Pra­šom pa­sa­ky­ti, kaip jūs ver­ti­na­te? Dau­gu­ma eko­no­mis­tų, daž­nai ir fi­nan­sų ana­li­ti­kai jau da­bar kal­ba apie tai, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis tu­rė­tų bū­ti pri­ly­gin­tas mi­ni­ma­lia­jai mė­ne­si­nei al­gai. Apie tai bu­vo jau ne vie­ną kar­tą dis­ku­tuo­ta ne­di­de­lia­me ra­te, bet aš ma­ny­čiau, kad bū­tų tei­sin­giau­sia, jei­gu bū­tų to­kia si­tu­a­ci­ja. Ne­rei­kė­tų mums kiek­vie­ną kar­tą pri­imi­nė­ti vis nau­jų tei­sės ak­tų ir skai­čiuo­ti, koks bū­tų ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis dy­dis. Kaip fi­nan­si­nin­kai, eko­no­mis­tai ga­li pa­sa­ky­ti?

J. ROJAKA. Ži­no­ki­te, aš pri­si­me­nu, gal prieš 15 me­tų mes ši­tą klau­si­mą kel­da­vo­me ir kar­tu su pro­fe­so­riu­mi R. Rudz­kiu, jog mes tu­rė­tu­me ju­dė­ti tuo ke­liu, kad ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis dy­dis bū­tų pri­ly­gin­tas mi­ni­ma­lia­jai al­gai. Aš ma­nau, kad bu­vo la­bai tei­sin­gas žings­nis pa­da­ry­tas, bet tem­pas yra per­ne­lyg lė­tas.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­ny­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau kreip­tis į ger­bia­mą Ais­tę. Ste­bi­me, skai­to­me, aukš­tai ver­ti­na­me jū­sų eks­per­ti­nį dar­bą ir jū­sų at­sto­vau­ja­mos or­ga­ni­za­ci­jos. No­rė­čiau pa­pra­šy­ti jū­sų eks­per­ti­nės nuo­mo­nės, gal­būt ir šiek tiek dar­bo rei­kė­tų įdė­ti. Mes nuo 2017 me­tų kiek­vie­nais me­tais kei­čia­me ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį. Nors tai yra rak­ti­nė mo­kes­čių sis­te­mos da­lis, kiek­vie­nais me­tais vis kei­čia­me ir kei­čia­me. Pro­ce­dū­ra at­ro­do taip: Pre­zi­den­tas pa­siū­lo 10 eu­rų, Vy­riau­sy­bė bū­ti­nai pa­siū­lo dar ke­lis eu­rus, opo­zi­ci­ja pa­dau­gi­na iš de­šimt ir mes Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te tu­ri­me ras­ti ko­kį nors kom­pro­mi­si­nį spren­di­mą. Ar ne­bū­tų pras­min­ga at­sie­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio tvir­ti­ni­mo nuo po­li­ti­nių cik­lų ir jį la­biau su­sie­ti su eko­no­mi­niais cik­lais, sie­jant su mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos dy­džiu? Keis­ti įsta­ty­me for­mu­lę ir iš­im­ti ab­so­liu­tų skai­čių, jis kiek­vie­ną kar­tą yra pa­ko­re­guo­ja­mas, bet nu­ro­dy­ti, kad tai yra mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos ko­e­fi­cien­tas. Su­pran­ta­ma, kad iš kar­to pri­ly­gin­ti mi­ni­ma­lia­jai mė­ne­si­nei al­gai kai­nuo­tų 0,5 mlrd. ir ne­pa­vyk­tų…

PIRMININKAS. Lai­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet nu­ro­dy­ti MMA. MMA, kaip ži­no­me, nu­sta­to­ma pa­gal eko­no­mi­nius ro­dik­lius, ati­tin­ka­mai bū­tų nu­sta­to­mas ir ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis. Pir­mi­nin­ke, dar vie­ną sa­ki­nį, jei­gu bū­tų ga­li­ma…

PIRMININKAS. Jei­gu tik vie­ną.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir ko­le­gos ne­su­pyk­tų. Tai tu­rė­tų ir dar vie­ną as­pek­tą, nes MMA di­di­ni­mas yra naš­ta ver­slui, tuo tar­pu NPD di­di­ni­mas ma­ži­na tą naš­tą. To­dėl šiuo at­ve­ju pri­imant spren­di­mus kar­tu bū­tų su­ba­lan­suo­ta ta naš­ta. Jei­gu tu­rė­tu­mė­te įžval­gų, mes ki­tą tre­čia­die­nį jau svars­ty­si­me ko­mi­te­te šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. La­bai ver­tin­čiau, jei­gu pri­si­jung­tu­mė­te ir gal­būt iš anks­to iš­sa­ky­tu­mė­te po­zi­ci­ją.

PIRMININKAS. Tai bu­vo du sa­ki­niai, bet tiek to. Su­tei­kia­me ga­li­my­bę at­sa­ky­ti.

A. ADOMAVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Mes tei­kia­me ir Mo­kes­čių dar­bo gru­pei mū­sų siū­ly­mus. Pa­grin­di­nis siū­ly­mas – NPD pri­ly­gin­ti MMA. Ta­da gal tai bū­tų at­sie­ta nuo to­kių po­li­ti­nių spren­di­mų. Bet man at­ro­do, la­bai svar­bu da­rant tuos mo­kes­ti­nius pa­kei­ti­mus ar su­sie­jant NPD su MMA ir ko­kias nors for­mu­les tai­kant, kaip mes tuos pra­ra­di­mus kom­pen­suo­ja­me, kaip mes su­ba­lan­suo­ja­me vi­są mo­kes­čių sis­te­mą. Man at­ro­do, kad čia tu­ri­me gal­vo­ti ir ati­tin­ka­mai skai­čiuo­ti, jei­gu mes pa­di­di­na­me NPD ir iš­mu­ša­me ko­kią nors sky­lę biu­dže­te, kuo mes tai kom­pen­suo­ja­me ir per ką. Tai yra la­bai svar­bu. Kaip ir mi­nė­jau, taip, la­bai ge­rai yra pa­di­din­ti ma­žiau­sias pa­ja­mas, ypač ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems, kai tik­rai ne­la­bai žmo­nės tu­ri tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų gau­ti dau­giau, di­des­nes pa­ja­mas už­dirb­ti, bet la­bai svar­bu, kad tie pa­tys žmo­nės gau­tų ir vie­šą­sias pa­slau­gas, kad tos pa­čios ma­mos ga­lė­tų vai­kus vež­ti į dar­že­lius, bū­tų tų dar­že­lių, kad jos ga­lė­tų dirb­ti. Tą, man at­ro­do, la­bai svar­bu su­ba­lan­suo­ti, o siū­ly­mais, taip, ga­lė­siu pa­si­da­lin­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis šios dis­ku­si­jos klau­si­mas ir at­sa­ky­mas. La­bai dė­ko­ja­me J. Ro­ja­kai, la­bai dė­ko­ja­me A. Ado­ma­vi­čie­nei.

Į tri­bū­ną kvie­čia­me la­bai trum­pai api­ben­drin­ti, jei­gu ga­li­ma, A. But­ke­vi­čių ir ju­dė­si­me to­liau į pa­grin­di­nę šios die­nos dar­bo­tvarkę.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš taip pat no­riu dar kar­tą pa­dė­ko­ti pra­ne­šė­jams už, taip pa­sa­ky­čiau, eko­no­mi­nės ir so­cia­li­nės si­tu­a­ci­jos ana­li­zę, įžval­gas, tam tik­ras įžval­gas ir ten­den­ci­jas. Mie­li ko­le­gos, dar kar­tą no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad De­mok­ra­tų frak­ci­jos „Var­dan Lie­tu­vos“ or­ga­ni­zuo­ta dis­ku­si­ja pa­ro­dė, kad tik­riau­siai nei iš vie­no po­li­ti­ko, nei iš pra­ne­šė­jo ne­iš­gir­do­te kal­ti­ni­mo nei val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je esan­čiai frak­ci­jai, taip pat ko­le­goms, ku­rie kal­bė­jo iš ki­tų opo­zi­ci­nių frak­ci­jų, ir­gi ne­bu­vo iš­sa­ky­ta nė vie­na kal­ti­na­mo­ji min­tis ar kaž­ko­kia pa­gie­žin­ga min­tis. Tai ro­do sa­vo­tiš­kai gal ge­res­nę po­li­ti­nę kul­tū­rą ir su­pra­ti­mą, kad tik­rai mes vi­si esa­me at­sa­kin­gi už tai, kas da­ro­si Lie­tu­vos eko­no­mi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je ir pa­sau­lio, taip pa­sa­ky­čiau, eko­no­mi­nė­je ir so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je.

Trum­pai. Iš pra­ne­šė­jų su­pra­tau, kad mak­ro­e­ko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je pir­ma­ja­me ket­vir­ty­je dar tik­rai yra ne­blo­ga. Pa­ja­mų su­rin­ki­mo pla­nas ir­gi yra vyk­do­mas, bet ant­ras ir tre­čias ket­vir­čiai ir me­tų pa­bai­ga bus jau blo­ges­nis lai­ko­tar­pis. Tai tik­rai įpa­rei­go­ja mus, po­li­ti­kus, ne­lauk­ti sta­tis­ti­kos duo­me­nų ir nu­ro­dy­mų, bet aš ma­nau, jau da­bar rei­kia gal­vo­ti apie tam tik­rus spren­di­mus, ku­rie švel­nin­tų įtam­pą mū­sų eko­no­mi­nei ir so­cia­li­nei ap­lin­kai. Iš Sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to aiš­kiai su­pra­to­me, tik­riau­siai ir iš­gir­do­me, kad di­džio­ji pro­ble­ma – ar bus VIP’o per­žiū­ra ir ar bus in­dek­suo­ja­ma dau­gu­mos pro­jek­tų, ku­rie yra pra­dė­ti ir pra­ei­tais me­tais, ir šiais me­tais, ver­tė. Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas jau ruo­šia­si keis­ti pi­ni­gų po­li­ti­ką, tai reiš­kia, kad ver­slas su­si­durs su di­des­nė­mis pa­lū­ka­no­mis gau­da­mas pa­sko­las. Ir apie tai, apie ką mes dis­ku­ta­vo­me ry­te, ma­nau, kom­pen­sa­ci­jos tu­rė­tų bū­ti nu­kreip­tos į tas šei­mas, ku­rių šei­mos na­rių pa­ja­mos yra ma­žos, ma­ži­nant pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, ma­ži­nant skur­dą.

Ir no­riu pa­sa­ky­ti, kad bu­vo kal­ba­ma apie eko­no­mi­kos re­ce­si­ją, mie­lie­ji. At­si­min­ki­me, kad eko­no­mi­kos re­ce­si­jos, kaip aš sa­ky­čiau, pa­sek­mės skau­džiau­sios bū­na toms ša­lims (jei­gu taip bus, kaip ir pro­fe­so­rius R. Rudz­kis mi­nė­jo, me­tų pa­bai­go­je), ku­rių in­flia­ci­ja yra aukš­čiau­sia. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, už glaus­tą dis­ku­si­jos api­ben­dri­ni­mą.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną no­rė­tų dėl ve­di­mo tvar­kos, ar re­a­guo­ti į prieš tai bu­vu­sį pa­si­sa­ky­mą J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jau pats pra­ne­šė­jas šiek tiek pa­si­gy­rė, kad čia bu­vo ge­ra dis­ku­si­ja, aš tai pa­tvir­tin­da­mas ga­liu pa­dė­ko­ti už suor­ga­ni­zuo­tą pras­min­gą dis­ku­si­ją, ma­nau, vi­siems bu­vo nau­din­ga pa­gi­lin­ti ži­nias apie tai, kas da­ro­si eko­no­mi­ko­je, so­cia­li­nė­je sri­ty­je, sta­ty­bo­se. Ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė­je tam tik­ri re­a­ga­vi­mai bent į tą su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją sta­ty­bų sek­to­riu­je, vie­šų­jų pa­sta­tų sta­ty­bą ir re­no­va­vi­mą, ne­už­truks ir mes tu­rė­si­me at­sa­ky­mus į tuos klau­si­mus, ku­riuos iš­kė­lė Sta­ty­bi­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vas. Ačiū.

 

15.34 val.

Dar­bo ko­dek­so Nr. XII-2603 248 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1607 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. To­kia po­zi­ty­via gai­da ju­da­me prie ki­to dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mo – Dar­bo ko­dek­so Nr. XII-2603 248 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1607. Pra­ne­šė­jas – J. Sa­ba­taus­kas. Pa­tei­ki­mas. Aš tik pri­me­nu, kad po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje bal­sa­vi­mas bus po kiek­vie­no klau­si­mo, o ne dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tu me­tu. Aš ma­nau, kad tai jus pra­džiu­gins. (Bal­sai sa­lė­je)

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu jū­sų dė­me­siui Dar­bo ko­dek­so 248 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ja­me kal­ba­ma apie ga­li­my­bę strei­kuo­ti, ar­ba, tiks­liau sa­kant, ja­me nu­sta­ty­ti at­ve­jai, kai drau­džia­ma strei­kuo­ti. Tu­riu pa­ste­bė­ti, kad iš tie­sų 248 straips­nio pir­mo­je da­ly­je nu­sta­to­ma, kad strei­kuo­ti drau­džia­ma grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jams, ki­tais at­ve­jais. Ki­taip sa­kant, lei­džia­ma su­pras­ti, kad sta­tu­ti­niams tar­nau­to­jams, tai yra vi­daus tar­ny­bos, pa­gal Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tą dir­ban­tiems ka­riš­kiams taip pat. Ant­ro­je da­ly­je yra nu­sta­ty­tas ab­so­liu­tus drau­di­mas vi­siems li­ku­siems strei­kuo­ti tam tik­rais at­ve­jais, tai yra lik­vi­duo­jant sti­chi­nes ne­lai­mes to­se zo­no­se, re­gio­nuo­se, ku­riuo­se pa­skelb­ta mo­bi­li­za­ci­ja, ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, ka­ro pa­dė­tis.

Įdo­mus da­ly­kas, kad Kon­sti­tu­ci­jos 145 straips­ny­je, ku­ria­me nu­sta­to­ma, ka­da, ko­kios tei­sės ir lais­vės ga­li bū­ti ap­ri­bo­tos, nė­ra… Kon­sti­tu­ci­jos 51 straips­nyje yra lai­duo­ja­ma tei­sė dar­buo­to­jams strei­kuo­ti. Pa­si­žiū­rė­jus, pa­vyz­džiui, Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mą, taip pat nė­ra nu­ma­ty­ta 7 straips­ny­je, kur kal­ba­ma apie ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo tu­ri­nį, ja­me mi­ni­mi vėl tik tie pa­tys Kon­sti­tu­ci­jos straips­niai: 22, 24, 25, 32, 35 ir 36, ku­riais ri­bo­ja­mos tei­sės ir lais­vės, nu­sta­ty­tos bū­tent tuo­se Kon­sti­tu­ci­jos straips­niuo­se.

Su­si­da­ro to­kia si­tu­a­ci­ja, kai tam tik­ro­se įmo­nė­se žmo­nės, pro­fe­si­nės są­jun­gos ve­da de­ry­bas dėl ko­lek­ty­vi­nių su­si­ta­ri­mų, ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių ir kai kur to­kios de­ry­bos nu­si­tę­sia net ne ke­le­tą mė­ne­sių, o me­tų. Mes jau ži­no­me fak­tų apie dve­jus su pu­se me­tų trun­kan­čias kai ku­rio­se įmo­nė­se de­ry­bas, pa­si­bai­gus anks­čiau ga­lio­ju­sioms ko­lek­ty­vi­nėms su­tar­tims.

Ir da­bar taip at­si­tin­ka, kad įve­dus, pa­vyz­džiui, ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį Lie­tu­vos pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja, net ki­ta­me re­gio­ne ne­ga­lė­tų bū­ti strei­kuo­ja­ma. Tai čia iš tik­rų­jų pa­ra­dok­sa­li si­tu­a­ci­ja, to­dėl mes tei­kia­me jums įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ria­me siū­lo­me ne ab­so­liu­tų drau­di­mą, o tie­siog nu­ma­ty­ti taip, kaip yra jau ir Kon­sti­tu­ci­jos, kaip mi­nė­jau, 145 straips­ny­je, kad ga­li bū­ti drau­džia­mi strei­kai, kai jie tu­ri ar ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nę įta­ką toms ap­lin­ky­bėms, dėl ku­rių pa­skelb­ta, pa­vyz­džiui, ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ar­ba ka­ro pa­dė­tis ir pa­na­šiai.

Toks bū­tų pa­siū­ly­mas. Siū­lau pri­tar­ti. Pra­šau pri­ta­ri­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų tur­būt ge­rai bū­tų, kad bū­tų tie strei­kai val­do­mi ir su­pran­ta­mi iki ga­lo. Mes jau tu­rė­jo­me ne­ma­žai čia strei­kų, ku­rie iš es­mės virs­da­vo riau­šė­mis. Šiuo at­ve­ju, na, taip, taip bu­vo. Šei­mų mar­šo tam tik­ras pi­ke­tas bu­vo iš tik­rų­jų, kaip at­ro­dė iš pra­džių, tai­kus, o po to – tvykst riau­šės. Iš tik­rų­jų gal­būt pa­pras­tos si­tu­a­ci­jos me­tu strei­kai, pi­ke­tai ar­ba ak­ci­jos – vis­kas ge­rai, gal ir už­ten­ka pa­jė­gu­mų kai ka­da riau­šėms su­tram­dy­ti. Bet, pa­vyz­džiui, ka­ro at­ve­ju, kai yra tam tik­rų įtam­pų, ži­no­me, pa­vyz­džiui, vi­so­kių ža­lių žmo­ge­liu­kų, iš tik­rų­jų si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti ga­na su­dė­tin­ga. Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to rei­kė­tų šiek tiek, gal­būt iš vi­so per­tvar­ky­ti? Gal­būt kai ku­riais at­ve­jais leis­ti, o, pa­vyz­džiui, ka­ro ar ki­tais at­ve­jais tik­rai ri­zi­kin­ga.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko­le­ga, jūs pa­mi­nė­jo­te at­ve­jį, ku­ris bu­vo ne strei­kų me­tu, o bū­tent, kai žmo­nės rin­ko­si be gin­klo į tai­kius su­si­rin­ki­mus, vie­šus su­si­bū­ri­mus, ki­taip sa­kant, mi­tin­gus. Tai re­gu­liuo­ja vi­sai ne tas Kon­sti­tu­ci­jos straips­nis, o Kon­sti­tu­ci­jos 36 straips­nis, ja­me nu­sa­ko­ma, kad žmo­nės tu­ri tei­sę rink­tis į tai­kius su­si­rin­ki­mus be gin­klo. Kad vyks­ta riau­šės, tai yra la­bai blo­gai, ir to­kie at­ve­jai tik­rai ne­to­le­ruo­ti­ni. Tik­rai ne­ži­nau strei­kų, ku­rie bū­tų vir­tę riau­šė­mis. Tai vie­nas mo­men­tas.

Šiuo at­ve­ju, bet ko­kiu at­ve­ju, kai skel­bia­ma, pa­vyz­džiui, ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, Sei­mo nu­ta­ri­me yra pa­sa­ko­ma, ko­kios tei­sės ir lais­vės, pa­vyz­džiui, ne­ga­li­ma rink­tis į vie­šus su­si­bū­ri­mus, ar ne, gal­būt tam tik­ro­se vie­to­se ar­ba api­brė­žiant ap­lin­ky­bes, kaip ir šiuo at­ve­ju. Per da­bar ga­lio­jan­čią ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį Sei­mas pri­im­da­mas nu­ta­ri­mą pa­skel­bė, kad ne­ga­li­ma rink­tis į vie­šus su­si­bū­ri­mus, jei­gu jie ren­gia­mi pa­lai­kant Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną ir pa­na­šiai. Tai to­kiais at­ve­jais, aš ma­nau, pa­gal mū­sų tei­kia­mą pro­jek­tą, jei­gu tai tu­rė­tų tie­sio­gi­nę įta­ką toms ap­lin­ky­bėms, ta­da ir bū­tų pa­sa­ky­ta, kad ne­ga­li­ma strei­kuo­ti, nes taip ir taip, ir taip. Ta­da vis­kas, ma­no ma­ny­mu, bū­tų ge­rai, nes ta­da bent jau, kaip jūs sa­ko­te, bū­tų val­do­ma.

Dar vie­nas da­ly­kas dėl strei­kų val­dy­mo. Teis­mas tu­ri, yra teis­mo kom­pe­ten­ci­ja pa­sa­ky­ti, ar tas strei­kas tei­sė­tas ar ne. Darb­da­vys daž­nai tuo nau­do­ja­si ir šiuo at­ve­ju mes tu­ri­me kai ku­rių at­ve­jų, kai ke­lių ins­tan­ci­jų teis­mai pa­sa­kė, kad strei­kas yra tei­sė­tas ir darb­da­vys ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do kliu­dy­ti strei­kuo­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Aš tik pri­me­nu, kad klaus­ti mi­nu­tė, at­sa­ky­ti 2 mi­nu­tės. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke, la­bai pa­si­steng­siu. Mie­li ko­le­gos, ne­mai­šy­ki­me ta­ra­ko­nų ir kot­le­tų į vie­ną vie­tą, nes tur­būt, jei­gu da­bar čia ap­klau­są pa­da­ry­tu­me, kas pa­skelb­tų, kiek bu­vo strei­kų Lie­tu­vo­je ir kur jie vy­ko, vie­nos ran­kos pirš­tų tik­rai bū­tų per daug. Spręs­ki­me ši­tą klau­si­mą, o ne mi­tin­gus ir, taip sa­kant, Sei­mo oku­pa­ci­ją, kas kar­tais pa­si­tai­ko, kar­tas nuo kar­to.

Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Ko trūk­sta Lie­tu­vo­je, ar mes čia to­kie bai­lūs, ar vis­kas čia la­bai ge­rai, kad Lie­tu­vo­je pa­tys žmo­nės ne­ko­vo­ja už sa­vo tei­ses, lais­ves, di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, ge­res­nę dar­bo vie­tą, o leng­viau su­si­krau­na la­ga­mi­ną ir iš­va­žiuo­ja ten, kur tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, Ai­ri­ją, Šve­di­ją, Vo­kie­ti­ją ar dar kur nors? Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko trūks­ta? Aš ma­nau, kad kuo to­liau, tuo bus ge­riau, nes, ma­no ma­ny­mu, pa­grin­di­nis da­ly­kas yra lais­vas žmo­gus, jei­gu jis sa­vo vi­du­mi jau­čia­si lais­vas, ta­da jam pan­čių ne­už­dė­si. Tai vie­nas mo­men­tas.

Ki­ta ver­tus, pa­kan­tu­mas, pa­kan­tu­mas ki­to nuo­mo­nei, pa­kan­tu­mas ki­to­kiems žmo­nėms – štai ko mums la­biau­siai trūks­ta, bet aš ma­nau, kad lai­kui ei­nant vis­kas la­bai kei­čia­si. Pa­ly­gin­ti, kas bu­vo prieš 32, 33 me­tus ir da­bar, mes gy­ve­na­me vi­sai ki­to­kį gy­ve­ni­mą. Na, o iš tik­rų­jų strei­kų Lie­tu­vo­je bu­vo la­bai ma­žai, aš ne­ži­nau, ar mes ka­da nors pa­vy­tu­me Pran­cū­zi­ją, kur vyks­ta vi­suo­ti­niai strei­kai. Aš vie­ną sy­kį bū­da­mas pats pa­ju­tau, kad su­si­siek­ti, iš vie­no mies­to nu­vyk­ti į ki­tą vie­šuo­ju trans­por­tu bu­vo su­dė­tin­ga, nes tą die­ną kaip tik strei­ka­vo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). La­bai dė­kui. Iš­ties, ma­tyt, svar­biau­sias ar­gu­men­tas, ku­ris gir­di­si iš pa­teik­to pro­jek­to, yra nuo­ro­da į Kon­sti­tu­ci­ją. Ta­me, kas yra iš­dės­ty­ta, to ap­ri­bo­ji­mo kaip ir nė­ra Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­ta strei­kams. Klau­si­mo da­lis bū­tų to­kia. Jūs siū­lo­te ver­ti­na­mą­ją nuo­sta­tą, kai strei­kai tu­ri ar ga­li tu­rė­ti tie­sio­gi­nę įta­ką. Kaip veik­tų, jū­sų ma­ny­mu, tas me­cha­niz­mas, kas nu­sta­ty­tų tu­ri ar ne­tu­ri įta­kos, ar čia ne­bū­tų už­prog­ra­muo­ti teis­mi­niai gin­čai? Kaip, jū­sų ma­ny­mu, tai veik­tų prak­ti­ko­je?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ka­dan­gi ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį skel­bia ar­ba Sei­mas, ar­ba Pre­ziden­tas per­trau­ko­se tarp Sei­mo po­sė­džių, bet bet ko­kiu at­ve­ju Sei­mas tu­rės pa­tvir­tin­ti to­kį spren­di­mą, va­di­na­si, ta­me nu­ta­ri­me ar­ba Pre­zi­den­to dek­re­te tu­ri bū­ti api­brėž­tos tos ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių drau­džia­ma strei­kuo­ti.

Da­bar dėl teis­mi­nių gin­čų. Iš tie­sų bū­tų su­dė­tin­ga gin­čy­ti Sei­mo spren­di­mą pa­pras­ta­me teis­me. Taip, yra vie­nin­te­lė ga­li­my­bė Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Aiš­ku, jei­gu koks nors ne­kon­s­ti­tu­ci­nis sub­jek­tas no­rė­tų kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą per va­di­na­mą­jį in­di­vi­du­a­lų Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, jis tu­rė­tų per­ei­ti vi­sų teis­mų kar­te­les, tai yra vi­sų ly­gių teis­mus. Tai už­truk­tų il­gą lai­ką, bet to­kia tei­si­nė ga­li­my­bė yra.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pir­ma, pa­sa­kė­te, kad drau­džia­ma strei­kuo­ti. Ko­kia, jū­sų nuo­mo­ne, yra strei­ko al­ter­na­ty­va tais at­ve­jais? Ir ar yra už­sie­nio pa­tir­tis, ku­ria bū­tų ga­li­ma pa­si­rem­ti?

Ant­ras da­ly­kas, ar sa­vo pa­tai­sas de­ri­no­te su žmo­gaus tei­sių gy­nė­jais? Ačiū.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ga­li­ma sa­ky­ti, bū­tent jų ini­cia­ty­va tai ir yra, tu­riu ome­ny dėl de­ri­ni­mo. O dėl ki­tų pa­tir­ties aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­ži­nau at­ve­jų, ka­da ki­to­se vals­ty­bė­se to­kiais at­ve­jais drau­džia­mi strei­kai. Tai vie­nas mo­men­tas. Net ir mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja, kaip ži­no­te, yra la­bai šiuo­lai­kiš­ka Kon­sti­tu­ci­ja, ir dau­ge­lis kon­sti­tu­ci­nės tei­sės spe­cia­lis­tų ne lie­tu­vių gi­ria mū­sų Kon­sti­tu­ci­ją kaip vie­ną mo­der­niau­sių Kon­sti­tu­ci­jų. Iš tie­sų jo­je pa­čio­je nė­ra to­kio drau­di­mo. Ma­nau, bet ko­kiu at­ve­ju nuo­gąs­tau­jan­tiems, kad kaž­kas ga­li bū­ti ne­ge­rai, vi­sa­da iš­lie­ka ga­li­my­bė pa­si­tik­rin­ti tei­sė­tu­mą teis­me.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ir pas­ku­ti­ny­sis klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tu­riu du klau­si­mus, o gal vie­ną su pu­se. Tas pu­sė klau­si­mo toks re­to­ri­nis. Ka­dan­gi jū­sų ko­le­ga A. Sy­sas klau­sė, kas blo­go Lie­tu­vo­je, tai aš no­rė­čiau, kad pa­pa­sa­ko­tu­mė­te, kas ge­ro Lie­tu­vo­je.

Ki­tas klau­si­mas. Aš pri­tar­siu jū­sų pro­jek­tui, bet man tru­pu­tį kliū­na. Ar čia ne­rei­kė­tų tai­sy­ti, ka­da ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ga­li… ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti to­kios. Man vis dėl­to kaž­koks sub­jek­ty­vu­mas yra, stip­riai nuo spren­dė­jo pri­klau­san­tis sub­jek­ty­vu­mas. Man tai tru­pu­tė­lį kliū­na. Ar čia ne­rei­kė­tų kaž­ko ob­jek­ty­viau ieš­ko­ti?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų, ko­le­gos, jūs pui­kiai ži­no­te, kad pa­tei­ki­mo sta­di­ja yra tik­tai pir­mi­nis pro­jek­to pri­sta­ty­mas. Jei­gu bū­tų pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo, svars­ty­mo me­tu jau bū­tų ga­li­ma tik­rai ko­re­guo­ti ir to­bu­lin­ti pro­jek­tą. Tuo la­biau kad tik­rai dėl ši­to pro­jek­to rei­kės kreip­tis į Vy­riau­sy­bę ir pa­pra­šy­ti iš­va­dos, o Vy­riau­sy­bė tur­būt pa­pra­šys Tri­ša­lės ta­ry­bos bet ko­kiu at­ve­ju, nes čia yra Dar­bo ko­dek­sas. Tu­rė­da­mas kom­pe­ten­tin­gą Vy­riau­sy­bės iš­va­dą, svars­ty­da­mas Sei­me pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas tik­rai at­si­žvelgs į Vy­riau­sy­bės iš­va­dą ir pa­ko­re­guos, pa­to­bu­lins tą pro­jek­tą. Gal­būt iš tik­rų­jų ne­rei­kė­tų to „ga­li bū­ti“, kad tu­rė­tų bū­ti kon­sta­tuo­ja­ma. Aš sa­kau, ne­su So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to na­rys, bet ne­abe­jo­ti­na, kad tas ko­mi­te­tas pa­to­bu­lins tą pro­jek­tą taip, kad jis bū­tų tik­rai ne­pri­ekaiš­tin­gas, kad ga­lė­tu­me lais­vai jį pri­im­ti be bai­mės.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į be­veik vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Šiek tiek pra­lei­do­te K. Ma­siu­lio tą pu­sę klau­si­mo, kas gi ge­ro, bet vis tik tai jau…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Apie ge­rą pa­sa­kiau at­sa­ky­da­mas į A. Sy­so klau­si­mą, kad mes esa­me ge­ro­kai lais­ves­ni nei bu­vo­me prieš 30 ar 35 me­tus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Kai jau iš­si­aiš­ki­no­me, ir kas ge­ro, ir kas blo­go, per­ei­na­me prie pa­si­sa­ky­mų dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Strei­ko pa­skel­bi­mas yra ga­na il­ga ir su­dė­tin­ga pro­ce­dū­ra. Darb­da­viai, nu­jaus­da­mi, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ga­li tęs­tis il­giau, ga­li tuo ir pa­pik­tnau­džiau­ti. To­dėl ma­nau, kad ši­tas spren­di­mas ir pro­jek­tas yra tik­rai tin­ka­mas, nes jis ga­li ap­gin­ti bū­tent tą sil­pną­ją pu­sę. Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti, nes tai yra ga­li­my­bė ir tai lei­džia mums Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos 51 straips­nis. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš vis dėl­to no­ri pa­si­sa­ky­ti J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš kar­to pa­sa­ky­siu, kad mū­sų frak­ci­ja dėl šio pro­jek­to bal­suos lais­vai, bus įvai­riai bal­suo­jan­čių. Aš pats tu­riu abe­jo­nių dėl šios siū­lo­mos nuo­sta­tos, nes ma­nau, kad nė­ra leng­va pa­sa­ky­ti, ku­ria­me sub­jek­te strei­kas ga­li ar ne­ga­li tu­rė­ti įta­kos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties si­tu­a­ci­jai. Čia nė­ra leng­vai pa­ma­tuo­ja­mas da­ly­kas. Bet ku­riuo at­ve­ju svei­ki­nu J. Sa­ba­taus­ką, pra­de­dan­tį De­mok­ra­tų frak­ci­jos „Var­dan Lie­tu­vos“ dar­bo­tvarkę, gal­būt tai lems ir jo pa­ties at­ėji­mą į mi­nė­tą frak­ci­ją.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ta po­zi­ty­via na­ta ir to­mis vil­ti­mis per­ei­na­me prie bal­sa­vi­mo. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-1607, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 59, prieš – 1, su­si­lai­kė 25. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nį siū­lo­ma skir­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną M. Lin­gė no­rė­tų re­pli­kuo­ti.

M. LINGĖ (TS-LKDF). No­rė­siu pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės ir Tri­ša­lės ta­ry­bos iš­va­dos.

PIRMININKAS. Jau iš­gir­do­me tą iš pra­ne­šė­jo, tuoj per­ei­si­me. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui kaip pa­grin­di­niam? (Bal­sai sa­lė­je) La­bai dė­kui, pri­tar­ta. Ar dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta. La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 7 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

15.52 val.

Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1398 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Ak­ci­zų įsta­ty­mo Nr. IX-569 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1398. Pra­ne­šė­jas – A. But­ke­vi­čius. Pa­tei­ki­mas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas J. Sa­ba­taus­kas.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, Tri­ša­lės ta­ry­bos dar bu­vo pra­šo­ma. Bu­vo pra­šo­ma, kad bū­tų ir Tri­ša­lės ta­ry­bos iš­va­da. Jūs ne­pa­mi­nė­jo­te.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, Tri­ša­lės ta­ry­bos pa­pra­šys Vy­riau­sy­bė, vi­sa­da taip bū­na. Ka­dan­gi mes krei­pė­mės dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, čia to­kia ak­sio­ma jau. Pra­šom, ger­bia­mas Al­gir­dai.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jums yra tei­kia­mas Ak­ci­zų įsta­ty­mo 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Aš ma­nau, kad ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas tu­rė­jo bū­ti svars­to­mas jau pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je. Šia­me įsta­ty­me yra siū­lo­ma be­švi­niam ben­zi­nui ta­ri­fo dy­dį su­ma­žin­ti nuo 466 iki 359 eu­rų už 1 tūkst. lit­rų pro­duk­to, tai lei­džia Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sė, taip pat siū­lo­ma ga­zo­liams su­ma­žin­ti ta­ri­fą nuo 372 iki 330 eu­rų už 1 tūkst. lit­rų pro­duk­to ak­ci­zo ta­ri­fą.

Iš­sa­ky­siu ke­le­tą ar­gu­men­tų, ko­dėl šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra tei­kia­mas. Pir­ma, ypač svar­bu įver­tin­ti kai­my­ni­nių vals­ty­bių vyk­do­mą ak­ci­zų ta­ri­fų po­li­ti­ką ir taip pat PVM ta­ri­fų dy­džių po­li­ti­ką. Ant­ras da­ly­kas – rei­kia įver­tin­ti tai, kad Lie­tu­va yra tran­zi­ti­nė ša­lis. Kai Len­ki­jo­je bu­vo su­ma­žin­tas ak­ci­zų ta­ri­fas, pa­ly­gi­nus su Lie­tu­vos maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je par­duo­da­mo dy­ze­li­no ir ben­zi­no kai­na, kai­na ta­po daug ma­žes­nė, tad fak­tiš­kai trans­por­to prie­mo­nės, ku­rios nau­do­ja­si Lie­tu­vos ke­liais kaip tran­zi­tu, nes yra ma­ža ša­lis, de­ga­lus pra­dė­jo pil­dy­ti Len­ki­jo­je. Dėl to maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je su­ma­žė­jo tiek ben­zi­no, tiek dy­ze­li­no par­da­vi­mo apy­var­ta. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jei­gu apy­var­ta ma­žė­ja, tai ma­žė­ja ir biu­dže­to pa­ja­mų su­rin­ki­mas iš PVM ir iš ak­ci­zo mo­kes­čio. Aš ma­nau, kad ir šian­dien Len­ki­jo­je dy­ze­li­no kai­na yra 30 cen­tų ma­žes­nė ne­gu Lie­tu­vo­je. Lie­tu­vo­je trans­por­to sek­to­rius yra la­biau­siai iš­vys­ty­tas. Aš ma­nau, kad šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas ir iš da­lies leis­tų su­ma­žin­ti in­flia­ci­ją, ir su­si­grą­žin­ti tas tran­zi­ti­nes trans­por­to prie­mo­nes, kad de­ga­lus pil­tų ne Len­ki­jo­je, bet Lie­tu­vo­je. Tai tei­gia­mai vei­kia mū­sų eko­no­mi­ką ir mū­sų vie­šuo­sius fi­nan­sus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jū­sų no­ri klaus­ti de­šimt Sei­mo na­rių. Pir­mas klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs vi­sa­da la­bai mėgs­ta­te kal­bė­ti apie biu­dže­to pa­ja­mų tva­ru­mą. Šiuo at­ve­ju, ne­ži­nau, ar tai tik­rai pri­si­dės prie to tva­ru­mo, nes jūs kal­ba­te ne tik apie dy­ze­li­nių trans­por­to prie­mo­nių nau­do­ja­mus dy­ze­li­nius de­ga­lus, bet ir vi­sus de­ga­lus. Nu­ro­do­te, kad biu­dže­tas ne­tu­rės jo­kių nuos­to­lių. Tai kaip čia bū­na, kad aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te biu­dže­tas ne­nu­ken­tės, nors kas iš es­mės kom­pen­suos tuos pra­ras­tus mo­kes­čius? Ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Čia yra kal­ba­ma tik apie dy­ze­li­ną ir apie ben­zi­ną. Dy­ze­li­no ka­te­go­ri­ja yra ga­zo­liai, bet jei­gu žiū­rė­tu­me ga­zo­lių kla­si­fi­ka­ci­ją, tai ki­ti ga­zo­liai, ku­rie nau­do­ja­mi šil­dy­mui, va­di­na­ma­sis rau­do­nas ar­ba žem­dir­biams, į ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­pa­puo­la. Taip, jei­gu mes skai­čiuo­si­me bu­hal­te­riš­kai ir įver­tin­si­me, ko­kios bu­vo gau­tos pa­ja­mos pra­ei­tais me­tais iš ak­ci­zo ta­ri­fo, ar­ba ak­ci­zo mo­kes­čio, tai­kant di­des­nį ta­ri­fą, tai pra­ra­di­mas bū­tų apie 127 mln. eu­rų. Bet mes tu­ri­me įver­tin­ti pla­čiau, eko­no­mi­niu po­žiū­riu. Vis dėl­to tran­zi­tas, vyks­tan­tis per Lie­tu­vą, kaip sa­kiau, apy­var­tos su­ma­žė­ji­mas – tai vie­nas iš fak­to­rių, nei­gia­mai vei­kian­čių vi­są mū­sų eko­no­mi­ką. Aš ma­nau, kad bū­tų ma­žes­nė įta­ka ir in­flia­ci­jai, ir ma­žes­nė įta­ka Lie­tu­vo­je esan­tiems fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims, var­to­jant de­ga­lus. Glo­ba­liu mas­tu, aš ma­nau, fi­nan­si­nio pra­ra­di­mo ne­tu­rė­tu­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Fio­do­ro­vas. Nė­ra. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, pa­me­nu, kai jūs bu­vo­te Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, jūs bu­vo­te uo­lus ak­ci­zų kė­li­mo klau­si­mais, la­bai griež­tas bū­da­vo­te tuo klau­si­mu. Kal­bė­da­mas prieš­piet apie biu­dže­tą, jūs pa­mi­nė­jo­te, kad jis ne­la­bai tva­rus. Da­bar tas siū­ly­mas, jūs sa­ko­te, gy­ve­ni­mas su­ba­lan­suos ir gal­būt gau­si­me nu­lį, o gal…

Ma­no klau­si­mas bū­tų la­bai kon­kre­tus. Kuo ruo­šia­tės lo­py­ti biu­dže­tą, ne­te­kus ši­tų pa­ja­mų? Ko­kį lo­pą?..

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju už klau­si­mą. No­rė­čiau pri­min­ti, kad mes sė­dė­jo­me ta­me pa­čia­me lai­ve. Gai­la, kad at­min­tis šiek tiek šlu­buo­ja. Vi­sa­da bu­vu­sių so­cial­de­mok­ra­tų po­li­ti­ka ak­ci­zų klau­si­mais bu­vo to­kia: tre­jiems me­tams bū­da­vo pa­tvir­ti­na­mi ak­ci­zų ta­ri­fų dy­džiai ir vi­si ži­no­da­vo, ko­kia da­li­mi kiek­vie­nais me­tais di­dės. Tai yra vie­nas da­ly­kas. Ver­slas bu­vo la­bai pa­ten­kin­tas, nes ga­lė­da­vo pla­nuo­ti ži­no­da­mas il­ga­lai­kę mo­kes­čių po­li­ti­ką.

Ant­ras da­ly­kas. La­bai svar­bu, jei­gu mes kal­ba­me apie mo­kes­čių po­li­ti­ką, ypač apie ak­ci­zus, vi­sa­da man bū­nant prem­je­ru mes įver­tin­da­vo­me Lat­vi­jos, Es­ti­jos ak­ci­zų ta­ri­fų dy­džius ir įver­tin­da­vo­me Len­ki­jos. Kai kada net vyk­da­vo de­ry­bos, po­kal­biai, kad lai­ko­mės vie­nin­gos po­li­ti­kos. Tai yra ant­ras da­ly­kas.

Jūs vėl grįž­ta­te prie to­kių va­rian­tų, kai skai­čiuo­ja tik bu­hal­te­ris. O aš žiū­riu į po­vei­kį eko­no­mi­kai. Žiū­riu tai, kad mes, kaip Lie­tu­va… Ir šian­dien, jei­gu jūs nu­va­žiuo­si­te (aš Len­ki­jo­je tik­rai nė ne­bu­vau ap­si­pirk­ti, bet su­val­kie­čiai ži­no), tai pa­ma­ty­si­te, kad ap­si­pir­ki­mas vyks­ta Len­ki­jo­je. Pa­pras­tas pa­vyz­dys, kur aš at­sa­ky­siu la­bai pa­pras­tai, pa­ro­do – va­žiuo­ju į Su­val­ki­ją, į Vil­ka­viš­kį, su­sto­ju „Via Bal­ti­co­je“ vie­no­je de­ga­li­nė­je, pa­klau­siu, kaip pa­si­kei­tė tran­zi­ti­nių trans­por­to prie­mo­nių už­pil­dy­mas de­ga­lais? Vie­no­je de­ga­li­nė­je sa­ko – 60 % su­ma­žė­jo per mė­ne­sį. Su­sto­ju ant­ro­je – 70 %. Apie 75 % su­mo­kė­jo var­to­ji­mo… Kiek­vie­nas eko­no­mis­tas ži­no – ma­žė­jant var­to­ji­mui, ma­žė­ja ir ga­my­ba, ma­žė­ja dar­bo vie­tų skai­čius ir taip to­liau. Rei­kia žiū­rė­ti mak­ro­e­ko­no­mi­niu ly­giu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­žei­ka, bet aš jo ne­ma­tau. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų į daug ma­no klau­si­mų at­sa­kė pra­ne­šė­jas, nes tai yra ba­lan­sas. Šian­dien gal ga­li­te įvar­din­ti, kiek mes pra­ra­do­me, kai len­kai kon­kre­čiai su­ma­ži­no kai­nas 30 cen­tų pi­giau ir dau­ge­lis, va­žiuo­da­mi ap­si­pirk­ti, už­si­pi­la ir ku­ro? Tai ir yra mū­sų di­die­ji pra­ra­di­mai. Gal jūs tu­rė­jo­te tuos ro­dik­lius, kiek kon­kre­čiai jau pra­ra­dę esa­me? Ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai ti­kė­jau­si, kad toks klau­si­mas bus, ir ga­liu pa­sa­ky­ti, ren­ku in­for­ma­ci­ją, bet šian­dien at­sa­ky­mų ne­tu­riu, nes nė­ra taip pa­pras­ta šią in­for­ma­ci­ją su­si­rink­ti. Bet tik­rai yra raš­tiš­ki pa­klau­si­mai ir ma­ne pa­tį as­me­niš­kai tai do­mi­na, nes aš no­riu ver­tin­ti mak­ro­e­ko­no­mi­niu po­žiū­riu, ne vien fis­ka­li­niu po­žiū­riu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, trum­pas klau­si­mas, kad žmo­nėms bū­tų aiš­kiau, kiek ga­li su­ma­žė­ti po šio jū­sų pro­jek­to pri­ėmi­mo eu­ro cen­tais? Ačiū.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš ma­nau, kad tai tu­rė­tų bū­ti įsi­pa­rei­go­ji­mas ir įmo­nių, ku­rios maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je par­da­vi­nė­ja de­ga­lus. Aš ma­nau, kad dy­ze­li­no kai­nų su­ma­žė­ji­mas bū­tų tarp 15–18 %, o ben­zi­no – nuo 7 iki 12 %.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų tu­riu pri­pa­žin­ti, kaip jau­nes­nis ko­le­ga įdė­miai klau­sau­si jū­sų pra­ne­ši­mų ir se­ku pa­si­sa­ky­mus spau­do­je. Man tik­rai pa­lie­ka di­de­lį įspū­dį jū­sų at­sa­kin­gas po­žiū­ris į vie­šuo­sius fi­nan­sus, net tu­riu jū­sų kny­gą ant sa­vo dar­bo sta­lo.

Ta­čiau šiuo at­ve­ju tu­riu pri­pa­žin­ti, kad nu­vi­lia ir nu­ste­bi­na jū­sų po­zi­ci­ja, at­si­žvel­giant į tai, kad jūs pui­kiai su­pran­ta­te, Lie­tu­vo­je ak­ci­zai jau yra vie­ni ma­žiau­sių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Pri­ėmus spren­di­mą pri­tai­ky­ti mi­ni­ma­lius ak­ci­zus, čia ma­te­ma­ti­nė for­mu­lė pa­pras­ta, dy­ze­li­nas mak­si­ma­liai ga­lė­tų at­pig­ti 5 cen­tais, ben­zi­nas – 13 cen­tų. Tai ga­lė­tų įvyk­ti tik su są­ly­ga, kad de­ga­li­nės tą dy­dį su­tik­tų ati­duo­ti var­to­to­jams. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, ga­li­ma bū­tų pri­vers­ti de­ga­li­nes tą pa­da­ry­ti, kai kai­na ir rin­ka yra vi­siš­kai ne­re­gu­liuo­ja­mos?

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­mas My­ko­lai. Aš ir­gi tu­riu pri­pa­žin­ti, kad su ju­mis, kaip su jau­nu po­li­ti­ku, se­ka­si la­bai ge­rai pa­dis­ku­tuo­ti ir ap­tar­ti dau­ge­lį klau­si­mų, ku­rie yra svar­būs Lie­tu­vos žmo­nėms, tik­rai ran­da­me tarp opo­zi­ci­jos ir po­zi­ci­jos su­ta­ri­mą.

Bet šiuo klau­si­mu ga­liu at­sa­ky­ti taip, kai įve­dė­me eu­rą 2015 me­tais, bu­vo pa­vy­kę pa­si­ra­šy­ti su pre­ky­bos tin­klais su­si­ta­ri­mą, kad jie kai­nų ne­di­dins. Bet, aiš­ku, tai bu­vo vie­ne­ri me­tai, pas­kui pa­ža­dus pa­mir­šo. Ži­nant, kad jie tu­rė­jo pel­ną, kai­nas pra­dė­jo di­din­ti. Aiš­ku, su­si­ta­ri­mas tu­rė­tų bū­ti. Jei­gu bū­tų pri­tar­ta šiam įsta­ty­mui, aš ma­nau, maž­me­ni­nė­je pre­ky­bo­je įmo­nės, par­da­vi­nė­jan­čios de­ga­lus, ir­gi tu­rė­tų įsi­pa­rei­go­ti, kad tik­rai kai­na bus tai­ko­ma kaip kon­stan­ta įsi­ga­lio­jus… nuo įsta­ty­mo pri­ėmi­mo, ir su­ma­žin­ti ta da­li­mi, ku­riai tu­rės įta­kos šis įsta­ty­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, vi­siš­kai že­miš­kas klau­si­mas. Po šio jū­sų siū­ly­mo, jei­gu jam bū­tų pri­tar­ta, ar Lie­tu­vo­je ben­zi­no ir dy­ze­li­no kai­nos taps ma­žes­nės ne­gu Len­ki­jo­je ir vi­si čia va­žiuos net iš Len­ki­jos pri­si­pil­ti?

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad dar tru­pu­tį dy­ze­li­no kai­na Len­ki­jo­je bū­tų di­des­nė, nes Len­ki­ja ne­pai­so Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės rei­ka­la­vi­mų iš­lai­ky­ti tam tik­rą mi­ni­ma­lų dy­dį tai­kant ak­ci­zo ta­ri­fą de­ga­lams. Šia­me pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta tai­ky­ti at­si­žvel­giant į Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę tą dy­dį, ku­rį lei­džia Eu­ro­pos Są­jun­ga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, šian­dien ir ant­ra­die­nį ci­ta­vo­te kaž­ko­kius Har­var­do moks­li­nin­kus. Ban­dy­siu žo­dis į žo­dį jus pa­ci­tuo­ti: kad ne­rei­kė­tų par­duo­ti at­ei­ties šian­die­nos spren­di­mais. Bū­tent tais dviem pa­sa­ky­mais, ci­ta­to­mis ape­lia­vo­te tai į ener­ge­ti­kos mo­kes­čių kom­pen­sa­vi­mą, tai į iš­dės­ty­mą. Ar ne­bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti ly­giai to pa­ties Har­var­do moks­li­nin­ko, į ku­rį ape­lia­vo­te, žo­džius, kad ne­rei­kė­tų par­duo­ti mū­sų vai­kų at­ei­ties to­kiais trum­pa­lai­kiais spren­di­mais kaip šis jū­sų? Pui­kiai su­pran­ta­te, kad tar­šos mo­kes­čiai tu­ri bū­ti di­di­na­mi, pa­ja­mų mo­kes­čiai ma­ži­na­mi ir jie yra au­gi­mui ne­ža­lin­gi mo­kes­čiai. Kaip jūs ver­ti­na­te sa­vo ci­ta­tas šia­me kon­teks­te?

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš gal pa­kar­to­siu. Yra Har­var­do uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­to ir Stan­for­do uni­ver­si­te­to Psi­cho­lo­gi­jos fa­kul­te­to pro­fe­sū­ros pa­reng­ta to­kia pro­gra­ma, ku­rio­je dau­giau kal­ba­ma, ko­dėl pa­sau­lio žmo­nės ne­in­ves­tuo­ja į sa­vo at­ei­tį ir po to, su­ėjus tam tik­ram am­žiui, sa­ko, ko­dėl ma­no se­nat­vė yra ne­ori.

Ko­dėl aš šią min­tį pri­tai­kiau dėl kom­pen­sa­vi­mo? Pa­žiū­rė­ki­me, da­bar žmo­nės už­fik­sa­vo, kad elek­tros ta­ri­fas „Ig­ni­ty­je“ yra to­kio dy­džio, bet ne­pa­sa­ko, kad tam tik­rą da­lį tu su­mo­kė­si vė­liau. Čia ne­už­fik­suo­ta. Va­di­na­si, tu, da­bar pri­im­da­mas po­li­ti­nius spren­di­mus, tai­ky­da­mas ma­žes­nius ta­ri­fus, ki­tą da­lį ta­ri­fų nu­ke­li į at­ei­tį, tai yra par­duo­di at­ei­tį dėl trum­pa­lai­kės eko­no­mi­nės ir po­li­ti­nės nau­dos.

Čia, aš ma­nau, to ne­bus, nes at­ei­ty­je ne­rei­kės mo­kė­ti už tą pri­im­tą spren­di­mą di­des­nį… O dėl san­ty­kio kur­so, tai…

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Jū­sų pa­klau­sė tie, ku­rie spė­jo per 10 mi­nu­čių. Dėl mo­ty­vų už pir­mas kal­bės V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų aš pri­ta­riu, kad rei­kia žiū­rė­ti į šią si­tu­a­ci­ją ga­na rim­tai ir ak­ci­zų ma­ži­ni­mas yra vie­na iš for­mų. Gal­būt ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti ir į ki­tas for­mas, ku­rias pa­si­rin­ko Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys, tai yra, pa­vyz­džiui, Ita­li­ja, Pran­cū­zi­ja. Jos kon­kre­čiai kom­pen­suo­ja tam tik­rą ku­ro kai­nos da­lį, bet tas kom­pen­sa­vi­mas gau­na­mas ga­na na­tū­ra­liai.

Jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me į pa­ki­lu­sias kai­nas, pa­ma­ty­si­me, kad pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio su­rin­ki­mas šiuo at­ve­ju ryš­kiai pa­di­dė­ja, to­dėl grą­ži­na­ma tam tik­ra for­ma var­to­to­jams ta per­mo­ka, ku­ri su­si­da­ro nuo pa­di­dė­ju­sios kai­nos skai­čiuo­jant pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį. To­dėl mes ne­tu­rė­tu­me bai­siai iš­si­gąs­ti ko­kių nors pa­pil­do­mų iš­lai­dų, biu­dže­to ne­su­rin­ki­mo ir pa­na­šiai, mes tu­rė­tu­me įsi­ver­tin­ti, kiek mes su­ren­ka­me dau­giau dėl pa­ki­lu­sių kai­nų. Aiš­ku, kom­pen­suo­tu­me gal ki­to mo­kes­čio są­skai­ta, tam rei­kė­tų kaž­ko­kių pa­tiks­li­ni­mų, iš­ly­gi­ni­mų at­ei­ty­je, bet toks mo­de­lis ir­gi yra ga­li­mas ir ver­tin­ti­nas.

Aiš­ku, ar­gu­men­tai, kad mes esa­me tran­zi­ti­nė ša­lis, grei­čiau­siai grei­tai jau ne­be­bus ar­gu­men­tai, nes pa­si­žiū­rė­ję į tran­zi­to kryp­čių ma­žė­ji­mą ir mū­sų ga­li­my­bes mū­sų trans­por­to sek­to­riui vež­ti iš Ry­tų vals­ty­bių į Va­ka­rų vals­ty­bes, ar at­virkš­čiai, ma­to­me, kad tur­būt tie srau­tai ma­žės. Mes tu­ri­me žiū­rė­ti, prie to pri­si­tai­ky­ti, bet, aš ma­nau, tai bū­tų vie­na iš for­mų – ak­ci­zo ma­ži­ni­mas ir tam pa­čiam trans­por­to sek­to­riui, ku­ris da­bar iš­gy­ve­na su­dė­tin­gus lai­kus ir tam tik­rą per­ver­smą, vir­smą, kaip jiems bū­tų ga­li­ma pa­dė­ti. To­dėl aš tik­rai pa­lai­kau šį pro­jek­tą ir ma­nau, kad dis­ku­si­jų jis tik­rai yra ver­tas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl mo­ty­vų prieš kal­ba S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aiš­ku, ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mas vi­sa­da pa­sta­to­mas prieš ap­lin­ko­sau­gą, bet Lie­tu­vos eko­no­mi­nė struk­tū­ra… Ne­pai­sant to, kad lo­gis­ti­kos sek­to­rius yra ga­na di­de­lis, rei­kia ne­ap­si­gau­ti. Lo­gis­ti­kos sek­to­rius sa­vo eu­rus už­dir­ba ne Lie­tu­vo­je, o va­ži­nė­da­mas Va­ka­rų Eu­ro­pos ke­liais. Mū­sų di­džio­sios lo­gis­ti­kos ben­dro­vės te­nai pi­la­si ku­rą. Nė­ra taip, kad mū­sų lo­gis­ti­kos sek­to­rius, da­bar čia mū­sų ak­ci­zai la­bai kaip nors lem­tų mū­sų vi­di­nę eko­no­mi­nę pa­dė­tį.

Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Lie­tu­vo­je vi­sa­da bu­vo re­ko­men­duo­ja­ma di­din­ti tar­šos mo­kes­čius ir ma­žin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų ir ki­tus mo­kes­čius, tai­ky­ti tik­tai tiks­lin­gas pa­ra­mos prie­mo­nes ener­ge­ti­nį skur­dą pa­ti­rian­tiems gy­ven­to­jams. Ši­ta prie­mo­nė yra tie­siog po­pu­lia­ri trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, bet, ger­bia­mas Al­gir­dai, kai Har­var­do pro­fe­so­rius ar, ne­ži­nau, Stant­for­do pro­fe­so­rius kal­ba apie šian­die­ni­nius spren­di­mus, ku­rie at­si­rūgs ry­toj, tai čia yra ši­tas spren­di­mas. Ak­ci­zų ma­ži­ni­mas at­si­rūgs mums per­spek­ty­vo­je, nes trans­por­to sek­to­rius yra di­džiau­sias tar­šos šal­ti­nis, trans­por­tas yra va­ži­nė­jan­tis ki­tur ir mes tik­rai ne­pa­siek­si­me tų re­zul­ta­tų, o tik­tai ne­taik­liai iš­da­lin­si­me di­de­lius biu­dže­to (…). Kaip sa­kė A. Sy­sas, jū­sų ko­le­ga iš opo­zi­ci­jos, o kaip po to fi­nan­suo­si­me mū­sų pa­di­dė­ju­sias iš­lai­das, ku­rias šian­dien biu­dže­te su­si­pla­na­vo­me. Kvies­čiau ne­pri­tar­ti. Tam tik­rai yra ir eu­ro­pi­nių, ir EBPO, ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jos, kad to­kių žings­nių ne­rei­kė­tų ženg­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vi­si pa­si­sa­kė dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip yra ir su­tar­ta, po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje bal­suo­ja­me po kiek­vie­no pro­jek­to. Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Ak­ci­zų įsta­ty­mo 35 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1398. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo 87, bal­sa­vo 87: už – 34, prieš – 33, su­si­lai­kė 20. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me nu­spręs­ti, koks to­liau bus šio pro­jek­to li­ki­mas. Bal­suo­jan­tys… Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Siū­lo bal­suo­ti. Tai­gi bal­suo­ja­me. Kas bal­suos už, tai pa­si­sa­kys už tai, kad bū­tų grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas bal­suos prieš, bal­suos už at­me­ti­mą. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 84, bal­sa­vo 83: už – 38, prieš – 45. Pro­jek­tas at­mes­tas.

 

16.14 val.

Dar­bo ko­dek­so 138 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-784 (svarstymas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tas dar­bo­tvarkės pro­jek­tas – Dar­bo ko­dek­so 138 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-784. Svars­ty­mo sta­di­ja. Ka­dan­gi nė­ra ko­le­gos J. Džiu­ge­lio, kvie­čiu ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką M. Lin­gę.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ap­svars­tė mi­nė­to Dar­bo ko­dek­so pa­siū­ly­tus pa­kei­ti­mus ir pri­ėmė spren­di­mą at­si­žvelg­da­mas į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą ir Res­pub­li­kos Tri­ša­lės ta­ry­bos nuo­mo­nę, čia darb­da­viai ne­pri­ta­ria siū­lo­mam re­gu­lia­vi­mui, o pro­fe­si­nės są­jun­gos ir Vy­riau­sy­bė pa­lai­ko Vy­riau­sy­bės pa­teik­tą spren­di­mą kal­bant apie ma­ma­die­nius ir tė­va­die­nius, kur siū­lo­ma pail­gin­ti iki 16 me­tų au­gi­nan­tiems du vai­kus, su­teik­ti pa­il­gin­tą ši­tą lai­ko­tar­pį.

At­si­žvel­giant į ar­gu­men­tus ir pa­siū­ly­mą, siū­lo­ma šį įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­ti. O ko­mi­te­tas pri­ta­ria Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tam Dar­bo ko­dek­so pro­jek­tui, ku­ris taip pat yra šiuo me­tu pa­teik­tas ir svars­to­mas ko­mi­te­te, ku­riuo bū­tų už­tik­rin­ta ga­li­my­bė vi­siems dar­buo­to­jams, tu­rin­tiems ne tik du ar dau­giau vai­kų, bet ir vie­ną vai­ką, pa­lan­kiau reg­la­men­tuo­ti dar­bo są­ly­gas. Už šį spren­di­mą ko­mi­te­te bal­sai pa­si­skirs­tė taip: už – 6, prieš – 4, su­si­lai­kė 2. Pir­mi­nin­ko bal­sas lė­mė spren­di­mą ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, pir­mi­nin­ke, „ne­pri­tar­ti“ pa­sa­ky­ki­te per mik­ro­fo­ną, ką ko­mi­te­tas siū­lo.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Kar­to­ju, ko­mi­te­tas siū­lo pro­jek­tą at­mes­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi siū­lo at­mes­ti, svars­ty­mo me­tu dis­ku­si­jos ne­bus, ta­čiau aš no­riu pa­klaus­ti už­si­ra­šiu­sių­jų dėl mo­ty­vų. Tur­būt L. Ku­ku­rai­tis no­rė­tų kal­bė­ti prieš at­me­ti­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Už­si­ra­šė­te šiek tiek prie­šin­gai. Ta­da už at­me­ti­mą tur­būt no­rės kal­bė­ti M. Lin­gė? Pra­šom. Mo­ty­vai už – M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, be įvar­din­tų ko­mi­te­to ar­gu­men­tų, tie­siog dar ant­ri­nu, kad Vy­riau­sy­bė siū­lo vie­ną vai­ką au­gi­nan­tiems tė­vams įgy­ti tei­sę ir ga­li­my­bę pre­ten­duo­ti į tė­va­die­nius, ma­ma­die­nius, vie­ną kar­tą pa­si­nau­do­jant per 3 mė­ne­sius. To­kia pro­por­ci­ja. Tuo bū­du bū­tų už­tik­ri­na­mas ir as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mas, ku­rio ne­už­tik­ri­na šis svars­to­mas pro­jek­tas, nes pra­tę­sia du ir dau­giau vai­kus au­gi­nan­tiems tė­vams ga­li­my­bę tu­rė­ti il­ges­nį lai­ką tė­va­die­nius ir ma­ma­die­nius.

Dar pa­ste­bė­ti­na, kad Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tos pa­čios ge­riau­sios są­ly­gos dėl ma­ma­die­nių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Jei­gu pa­ly­gin­tu­me, Es­ti­jo­je ga­li­ma pre­ten­duo­ti į tris die­nas, jei­gu tu­ri vie­ną ar du vai­kus, per me­tus, Len­ki­jo­je dvi die­nas per me­tus, o Lat­vi­jo­je tik vie­ną die­ną. Iš­ties at­si­žvelg­da­mi į tai, kad jau da­bar tu­ri­me ge­rą sis­te­mą, dos­nią sis­te­mą, ne­be­plės­da­mi ją su­tvar­ky­tu­me, kad bū­tų už­tik­rin­tas as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš at­me­ti­mą kal­ba L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­sa­ky­siu, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pa­si­da­li­no per pu­sę, pu­sė ko­mi­te­to pa­si­sa­kė prieš, pu­sė už, to­dėl tik­rai ne­vie­na­reikš­mė nuo­mo­nė.

Ko­le­gos, mes kal­ba­me apie pa­aug­lius – am­žių, ku­ris yra es­mi­nis ta­pi­mo su­au­gu­siuo­ju ke­lio­nė­je. Vi­si ži­no­me, kad tai ri­zi­kin­giau­sias am­žius tiek ža­lin­giems įpro­čiams at­si­ras­ti, tiek smur­tui to­je kar­to­je pa­si­reikš­ti ir ki­to­kiam nei­gia­mam vi­sos kar­tos el­ge­siui. Tai­gi, pa­aug­liai šiuo me­tu nė­ra bū­re­liuo­se. Jie yra gat­vė­je, jie yra prie kom­piu­te­rių, jie yra vi­sur, kur ren­ka­si pa­aug­liai, jau­ni­mas ir kur yra, kaip mi­nė­jau, ga­na di­de­lės ri­zi­kos.

Ko­vi­di­nės pan­de­mi­jos pa­sek­mė – mes tu­ri­me ki­tą pan­de­mi­ją, tai yra pa­aug­lių pri­li­pi­mo prie kom­piu­te­rių. Tai yra di­džiu­lė pro­ble­ma, ku­rią mes, kaip vi­suo­me­nė, srėb­si­me il­gus de­šimt­me­čius, jei­gu šiuo me­tu tin­ka­mai ne­su­re­a­guo­si­me. Vie­nin­te­lė nor­ma­li at­sva­ra kom­piu­te­riams, vie­nin­te­lė nor­ma­li at­sva­ra ri­zi­kin­gam pa­aug­lių el­ge­siui yra su­au­gu­sių­jų su jais pra­leis­tas lai­kas. Ir ši­tas pro­jek­tas tai siū­lo. Mes tik per su­au­gu­sių­jų pra­leis­tą su pa­aug­liais lai­ką ga­lime šiuo lai­ku, ri­zi­kin­gu lai­ku, pa­dė­ti vi­sai kar­tai, ku­ri iš­gy­ve­no pan­de­mi­ją. To­dėl pra­šo­me pri­tar­ti pro­jek­tui, tai yra at­mes­ti SRDK spren­di­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar bal­suo­si­me, ir aš tu­riu pa­aiš­kin­ti kaip. Kas bal­suos už – pri­tars ko­mi­te­to nuo­mo­nei at­mes­ti pro­jek­tą, kas bal­suos prieš ar su­si­lai­kys – tu­rės ki­to­kią nuo­mo­nę. Bal­suo­ja­me dėl Dar­bo ko­dek­so 138 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Už­si­re­gist­ra­vo 78, bal­sa­vo 78 Sei­mo na­riai: už – 48, prieš – 25, su­si­lai­kė 5. Pro­jek­tas at­mes­tas.

 

16.20 val.

So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 23 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1518 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 23 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1518. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Su ko­le­go­mis tei­kia­me pa­reng­tą So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 23 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, juo siū­lo­me se­nat­vės pen­si­jos mo­kė­ji­mo pa­kei­ti­mus tiems, ku­rie ga­vo iš­anks­ti­nes pen­si­jas. Tu­ri­me pa­ruo­šę trum­pą pri­sta­ty­mą, tad kvie­čiu at­kreip­ti dė­me­sį ir gal­būt pa­­keis­ti iš­anks­ti­nę nuo­mo­nę dėl iš­anks­ti­nių pen­si­jų.

Tai­gi, kal­bant sis­te­miš­kai, aš tei­giu, kad iš­anks­ti­nės pen­si­jos iš es­mės yra bė­da. Sis­te­miš­kai tai yra bė­da. Aš esu prieš iš­anks­ti­nes pen­si­jas ir tu­rė­tu­me vi­si kar­tu su­ras­ti spren­di­mą, kaip spręs­ti tas pro­ble­mas, su ku­rio­mis žmo­nės su­si­du­ria prieš­pen­si­nia­me am­žiu­je be iš­anks­ti­nės pen­si­jų sche­mos. Dar di­des­nė bė­da yra tiems žmo­nėms, ku­rie pa­si­rin­ko iš­anks­ti­nes pen­si­jas. Tai­gi mes jums siū­lo­me iš­anks­ti­nių pen­si­jų pa­siū­ly­mą. Ma­tau, kad re­a­guo­ja­te į pa­va­di­ni­mą.

Koks yra iš­anks­ti­nes pen­si­jas pa­si­rin­ku­sių pen­si­nin­kų pa­veiks­las? Dė­me­sio į ek­ra­nus. Šiuo me­tu iš­anks­ti­nes pen­si­jas gau­na 6 tūkst. 300 as­me­nų, ta­čiau su­ma­žin­tų pen­si­jų dėl to, kad kaž­ka­da pa­ė­mė iš­anks­ti­nes pen­si­jas, yra kur kas dau­giau. Ir tuo žmo­nės (jūs su­si­tin­ka­te su jais per sa­vo pri­ėmi­mus) at­ei­na ir skun­džia­si, kad kaž­ka­da pa­da­rė spen­di­mą, yra nu­baus­ti iki gy­vos gal­vos, jų pen­si­jos su­ma­žin­tos be lai­ko ter­mi­no. Vi­du­ti­niš­kai jų pen­si­jos yra 20–25 % ma­žes­nės ne­gu vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kai mes tu­ri­me 40 % skurs­tan­čių pen­si­nin­kų, ši­tie žmo­nės vi­du­ti­niš­kai gau­na penk­ta­da­liu ar ket­vir­ta­da­liu ma­žes­nes pen­si­jas ne­gu tie, ku­rie skurs­ta.

Vi­du­ti­nės iš­anks­ti­nės pen­si­jos yra 40 % ma­žes­nės ne­gu san­ty­ki­nio skur­do ri­ba. At­kreip­ki­te dė­me­sį – 40 % ma­žes­nės! Va­di­na­si, jie yra gi­lia­me skur­de, san­ty­ki­nia­me skur­de. Ir tik 8 % di­des­nės už ab­so­liu­tų skur­dą, o tai šiuo me­tu yra 260 ke­li eu­rai. 10 % iš vi­sų ma­žiau­sias pen­si­jas gau­nan­čių pen­si­nin­kų bū­tent yra iš­anks­ti­nių pen­si­jų ga­vė­jai ir tai yra žmo­nės, ku­rie so­cia­liai bu­vo pa­žei­džia­mi ir dar­bo rin­kos me­tu, tai yra vai­ruo­to­jai, par­da­vė­jai, va­ly­to­jai ir ki­tos gru­pės. Tai­gi pri­im­da­mi gy­ven­to­jus tik­rai nuo­lat su­si­du­ria­te su šiuo klau­si­mu. Žmo­nės skurs­ta ir eg­zis­tuo­jan­ti iš­anks­ti­nių pen­si­jų sis­te­ma pri­si­de­da prie jų skur­do iki jų gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.

Kaip da­bar vei­kia sis­te­ma? Trum­pai vi­zu­a­liai pri­sta­tau, kad visi su­pras­tu­mė­te, ką mes čia siū­lo­me. Iš­anks­ti­nę pen­si­ją ga­li­ma pa­im­ti li­kus pen­ke­riems me­tams iki se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus, ir iš kar­to jis gau­na ma­žes­nę pen­si­ją, ne­gu jam pri­klau­sy­tų. Ta for­mu­lė yra la­bai pa­pras­ta: 0,32 % ta­vo pen­si­jos kart mė­ne­sių skai­čius, kiek tau li­ko iki se­nat­vės am­žiaus. Pa­im­ki­me pa­vyz­dį, jei­gu žmo­gus prieš pen­ke­rius me­tus pa­si­im­tų ir gau­tų 400 eu­rų pen­si­ją, jo iš­anks­ti­nė pen­si­ja bū­tų apie 323 eu­rai per mė­ne­sį ir iki se­nat­vės pen­si­jos lai­ko­tar­pio bū­tų iš­mo­ka­ma apie 20 tūkst. eu­rų, jei­gu tiks­liai, 19 tūkst. 410 eu­rų. Jei­gu mes ne­skai­čiuo­ja­me pen­si­jų pa­ki­li­mo, jei­gu sa­ko­me, kad tai yra sta­tis­tiš­kai vie­no­da si­tu­a­ci­ja. To­kią pat su­ma­žin­tą pen­si­ją jis gaus iki pat mir­ties. Va­di­na­si, šis su­ma­ži­ni­mas… ne­svar­bu, kiek jis gy­ven­tų, ar 10, ar 15, ar 30 me­tų, iš­ėjęs į se­nat­vės pen­si­ją, jis gau­tų tuo dy­džiu su­ma­žin­tą pen­si­ją, ko­kią ir ga­vo iš­anks­ti­nę pen­si­ją.

Tai­gi, ši sis­te­ma, mū­sų ver­ti­ni­mu, bau­džia žmo­gų tri­gu­bai. Ir pa­aiš­kin­siu ko­dėl. Pir­ma, tuo me­tu, kai žmo­gui dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių vy­res­nia­me am­žiu­je sun­kiau­sia – dėl ei­džiz­mo, dėl to, kad svei­ka­ta su­griu­vo, ar dėl ki­tų prie­žas­čių, ir ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo, tos so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos, ku­rios tu­ri su­veik­ti, ne­su­vei­kia. Ne­dar­bo drau­di­mas, už­im­tu­mo ska­ti­ni­mo pro­­gra­mos vy­res­niems, ne­tek­to dar­bin­gu­mo, so­cia­li­nės iš­mo­kos ir ki­tos sis­te­mos ne­su­vei­kė ir žmo­gus bu­vo pri­vers­tas pa­si­rink­ti iš­anks­ti­nę pen­si­ją. Ma­to­me, kad to­kių žmo­nių šiuo me­tu yra 6 tūkst. Tai tik­rai nė­ra ma­si­nis reiš­ki­nys. Žmo­nės ren­ka­si dėl to, kad mū­sų so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­ma ne­su­vei­kia.

An­tra. Kaip ma­tė­me, di­džio­ji da­lis pa­si­ren­kan­čių žmo­nių yra so­cia­liai pa­žei­džia­miau­sios gru­pės: vai­ruo­to­jai, par­da­vė­jai, va­ly­to­jai ir ki­ti.

Tre­čia, žmo­gus bau­džia­mas vi­sam gy­ve­ni­mui. Tai­gi bau­džia­me so­cia­liai pa­žei­džia­miau­sius žmo­nes, mes jiems ne­su­kū­rė­me rim­tos so­cia­li­nės pa­gal­vės, kai jiems la­biau­siai rei­kė­jo, tre­čia, mes juos dar nu­bau­džia­me iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Mū­sų ver­ti­ni­mu, tai yra toks tri­gu­bas žmo­nių bau­di­mas.

Tai­gi, ką siū­lo­me? Mū­sų siū­ly­mas yra įves­ti dar vie­ną ri­bą. Tai yra ta­da, kai žmo­gui yra vi­siš­kai at­skai­to­ma ta su­ma, ku­rią jis ga­vo iš­anks­ti­nės pen­si­jos lai­ko­tar­piu, tuo me­tu, kai jam yra at­skai­to­mi tie 19 tūkst. pa­gal mū­sų pa­vyz­dį, be­veik 20 tūkst., maž­daug per 19–20 me­tų yra at­skai­to­ma ši su­ma, jam grą­žin­ti pen­si­ją į pir­mi­nį ly­gį – į to­kią, ku­ri jam pri­klau­sy­tų, jei­gu jis ne­bū­tų ėmęs iš­anks­ti­nės pen­si­jos. Ki­taip sa­kant, su­teik­ti žmo­nėms vil­tį po to, kai jie at­si­skai­tys su „Sod­ra“, gau­ti di­des­nes pen­si­jas tuo lai­ko­tar­piu, tuo am­žiaus tarps­niu, kai pa­ja­mos yra ypač rei­ka­lin­gos. Vi­si su­tik­si­me, kad pas­ku­ti­niai me­tai iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos tur­būt yra pa­tys bran­giau­si me­tai svei­ka­tos pras­me ir so­cia­li­nio iš­si­lai­ky­mo pras­me.

Tai­gi, ko­le­gos, mes vi­si ži­no­me, kad iš­anks­ti­nes pen­si­jas ga­vu­sių žmo­nių si­tu­a­ci­ja yra su­dė­tin­ga. Sis­te­mą tu­ri­me ko­re­guo­ti pre­ven­ci­ne pras­me, kad į ją ne­pa­tek­tų. Kaip ir mi­nė­jau, aš bū­čiau už tai, kad vi­sai ne­eg­zis­tuo­tų ši sis­te­ma, ir tu­ri­me su­ras­ti to­kius spren­di­mus. Taip pat pa­dė­ti tiems, ku­rie yra įkliu­vę į šiuos spąs­tus ir juo­se ga­luo­ja­si. Kvie­čiu su­rem­ti pe­čius ir vi­siems kar­tu spręs­ti šį da­liai mū­sų vi­suo­me­nės la­bai ak­tu­a­lų klau­si­mą.

Pa­si­ro­džius įsta­ty­mo pro­jek­tui vie­šu­mo­je, į ma­ne krei­pė­si la­bai daug šio­je si­tu­a­ci­jo­je esan­čių žmo­nių. Jie lau­kia tei­gia­mo Sei­mo spren­di­mo, taip pat ir ste­bi šios die­nos dis­ku­si­jas. To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti šio­je, pa­tei­ki­mo, fa­zė­je, o per to­les­nes dis­ku­si­jas Sei­me vi­siems kar­tu ras­ti ge­riau­sius spren­di­mus. Dė­kui už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ne­sku­bė­ki­te iš­ei­ti, nes pa­tei­ki­mo sta­di­ja ir jū­sų no­ri pa­klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, net Tei­sės de­par­ta­men­tas ne­su­pra­to jū­sų ma­te­ma­ti­kos, kaip vis­kas vyks, bet te­bū­nie, gal kaip nors iš­si­aiš­kin­si­te.

Bet ki­tas klau­si­mas. Ar ne­rei­kė­tų, kaip jūs sa­ko­te, ieš­ko­ti ki­tų so­cia­li­nių prie­mo­nių, kad žmo­nės ne apie pen­si­ją kal­bė­tų, o apie tam tik­rą pa­ra­mą, kuo­met at­si­du­ria tam tik­ro­je si­tu­a­ci­jo­je? Su­pran­tu, bū­na si­tu­a­ci­jų, kai rei­kia slau­gy­ti ar­ti­mą žmo­gų, ar dar ki­tų pro­ble­mų. Gal rei­kė­tų to­bu­lin­ti tą sis­te­mą, o ap­skri­tai tų iš­anks­ti­nių pen­si­jų, kaip jūs ir sa­ko­te, gal­būt vi­sai at­sisa­ky­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju, ne­ži­nau, pa­gal įsta­ty­mo rai­dę ne­ma­ty­ti, ar at­ga­li­ne da­ta bus ga­lio­ji­mas. Tar­ki­me, tur­būt ne­bus. Ką da­ry­si­me su tais žmo­nė­mis, ku­rie jau yra šiuo­se spąs­tuo­se? Gal­būt at­si­sa­ky­ti sis­te­mos ir įves­ti pa­pil­do­mus kaž­ko­kius so­cia­li­nius mo­kė­ji­mus tiems, ku­rie iš tik­rų­jų yra sun­kio­je si­tu­a­ci­jo­je dėl prie­žas­čių, at­si­ti­ku­sių ne pa­gal jų va­lią?

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­kui už jaut­rų klau­si­mą. Kaip ir mi­nė­jau pri­sta­ty­da­mas, aš esu už tai, kad sis­te­ma ne­eg­zis­tuo­tų, ki­taip sa­kant, bū­tų so­cia­li­nės pa­slau­gos sis­te­ma, ku­ri pa­de­da žmo­gui sun­kiau­sio­se si­tu­a­ci­jo­se prieš­pen­si­nia­me am­žiu­je. De­ja, bet mes tu­ri­me at­vi­rą sis­te­mą, žmo­nės ga­li da­ly­vau­ti ir mū­sų vi­sos pa­gal­vės, so­cia­li­nės pa­gal­vės, ne­su­vei­kia. Jei­gu mes tu­ri­me virš 6 tūkst. žmo­nių, ku­rie šiuo me­tu da­ly­vau­ja, gau­na iš­anks­ti­nę pen­si­ją, va­di­na­si, žmo­nės ren­ka­si dėl įvai­riau­sių prie­žas­čių. Mes ši­to ne­už­da­rė­me ir net ne­pa­de­da­me jiems iš­gy­ven­ti. To­dėl siū­ly­mas da­ry­ti kom­plek­siš­kai, kad pa­teik­tu­me rim­tą al­ter­na­ty­vą iš­anks­ti­nėms pen­si­joms. Tam tik­rai rei­ka­lin­ga Vy­riau­sy­bės ly­de­rys­tė, ir mes pri­tar­tu­me ši­tai ly­de­rys­tei, jei­gu iš­plės­tu­me ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kas, tiek so­cia­li­nes iš­mo­kas, ga­lė­tu­me pa­ieš­ko­ti kar­tu tų spren­di­mų. Bet šių žmo­nių, kaip jūs sa­ko­te, si­tu­a­ci­ją rei­kia spręs­ti.

O kal­bant apie at­ga­li­nę da­tą, tai jos ne­bū­ti­na nu­sta­ty­ti. Tiems žmo­nėms, ku­rie jau šiuo me­tu 20 me­tų gau­na ma­žes­nę pen­si­ją, su­ma­žin­tą, dėl to, kad kaž­ka­da pa­ė­mė iš­anks­ti­nę pen­si­ją, bū­tų at­sta­to­ma, o vi­sų ki­tų am­žius at­ei­tų iki tų 20 me­tų, kai jiems jau su­ma­ži­ni­mas pa­gal šį įsta­ty­mą ga­lė­tų bū­ti pa­nai­ki­na­mas. Jis ga­li įsi­ga­lio­ti ta­da, ka­da Sei­mas ap­si­spręs. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ko­le­ga, pir­miau­sia aš krei­piuo­si į ko­le­gą, ku­ris prieš tai klau­sė. Na, ne­va­din­ki­te pa­gal­bos sis­te­mos mo­kes­čių mo­kė­to­jams spąs­tais. Kai mes pri­ėmė­me ši­tą įsta­ty­mą, tik­rai pa­dė­jo­me dau­ge­liui žmo­nių, ku­rie bu­vo pa­kliu­vę į kri­zę, ir ta­da vei­kė sis­te­ma. Aš ne­su­tik­čiau su mi­nist­ru, kad ne­bu­vo so­cia­li­nės pa­ra­mos, ne­bu­vo ne­dar­bo drau­di­mo – bu­vo, bet bu­vo ma­žes­ni, čia jau ki­tas rei­ka­las, bet bu­vo. Tie, kas ne­no­rė­jo sė­dė­ti prie baž­ny­čios iš­tie­sę ran­ką ir pra­šy­ti iš­mal­dos, pa­si­ė­mė ši­tas pen­si­jas. Yra 6 tūkst., jūs sa­ko­te, bet ant­ro­je pen­si­jų pa­ko­po­je pri­gau­tų žmo­nių yra mi­li­jo­nas, na, iš­sky­rus tuos, ku­rie gau­na la­bai di­de­les pa­ja­mas, vi­si ki­ti pra­loš. Tai va, mes pra­de­da­me sprę­s­ti, na, su­pran­tu, kad rei­kia ir ma­žas spręs­ti…

Ko­dėl ne­siū­lo­te iš vi­so, ka­dan­gi si­tu­a­ci­ja nu­to­lo, da­bar si­tu­a­ci­ja ge­res­nė, nai­kin­ti ši­tos sis­te­mos, o ne ban­dy­ti tech­niš­kai iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą, skai­čiuo­ti, iš­mo­kė­ti, at­im­ti, pri­dė­ti, pa­li­ki­mai ir vi­sa ki­ta. Na, jūs gi bu­vo­te mi­nist­ras ir ži­no­te – kai pa­ju­di­ni vie­ną ply­te­lę, griū­na vi­sas pa­sta­tas. Tai ko ne­siū­lo­te nai­kin­ti vi­sai? Ačiū.

L. KUKURAITIS (DFVL). Pa­si­tiks­lin­siu, iš­anks­ti­nių pen­si­jų ar pen­si­jų kau­pi­mo, nes apie sis­te­mas kal­bė­jo­te? Iš­anks­ti­nių pen­si­jų, taip. Iš es­mės aš su­tin­ku, kad ji ne­tu­rė­tų eg­zis­tuo­ti, ir šiuo me­tu mes ga­lė­tu­me su da­bar­ti­ne so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­ma ją už­da­ry­ti, jei­gu su­tvar­ky­tu­me ne­dar­bo drau­di­mo, ne­tek­to dar­bin­gu­mo ir ki­tas sis­te­mas, pa­lan­kias vy­res­nia­me am­žiu­je. Tik­rai ga­lė­tu­me link ši­to ei­ti. Čia iš tie­sų yra toks sis­te­mi­nis spren­di­mas, kad tai ga­lė­tų pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bė, mes to­kiems siū­ly­mams, ma­nau, pri­tar­tu­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš, ma­tyt, kaip ir prieš tai pa­si­sa­kę, skai­čia­vau skai­čia­vau ir tos ma­te­ma­ti­kos nie­kaip ne­su­pra­tau. Ma­no pa­grin­di­nis klau­si­mas, ar ga­li­te dar kar­tą pa­aiš­kin­ti, kaip ten tas skai­čia­vi­mas tu­rė­tų vyk­ti?

Ką gir­dė­jau ir iš ger­bia­mo A. Sy­so, tik­rai no­rė­tų­si pa­sa­ky­ti, kad kur kas ge­res­nis ke­lias bū­tų nai­kin­ti, nes iš­anks­ti­nė pen­si­ja vis dėl­to – pa­si­rin­ki­mas, ta­čiau so­cia­li­nė­je sis­te­mo­je yra žmo­nių, ku­rie ne­pa­ten­ka net į tą rė­žį, ga­lin­čių pa­si­rink­ti iš­anks­ti­nę pen­si­ją, taip pat jau­nes­nių žmo­nių to­je pa­čio­je so­cia­li­nė­je sis­te­mo­je, ku­rie tu­ri iš­gy­ven­ti ir dar il­gai… Man at­ro­do, so­cia­liai tai vi­siš­kai ne spren­di­mas.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­kui. Tik rei­kia pa­sa­ky­ti, kad net jei­gu mes pa­nai­kin­tu­me šią sis­te­mą, su­ras­tu­me bū­dų, kaip pa­siū­ly­ti rim­tą al­ter­na­ty­vą jai, nie­kaip ne­spręs­tų si­tu­a­ci­jos tų žmo­nių, ku­rie jau ke­lio­li­ka ar 20 me­tų gau­na su­ma­žin­tas pen­si­jas, – jie gaus iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. Tų žmo­nių, ku­rie rin­ko­si tas pen­si­jas, iš­anks­ti­nes pen­si­jas, kad ne­sė­dė­tų prie baž­ny­čios, kaip sa­ko ger­bia­mas A. Sy­sas. Da­lis šiuo me­tu tur­būt sė­di prie baž­ny­čios. Čia mes tu­ri­me ieš­ko­ti spren­di­mo. Ką tie žmo­nės sa­ko? Sa­ko, mes tu­rė­jo­me sta­žą, kad gau­tu­me iš­anks­ti­nę pen­si­ją, tu­rė­jo­me sta­žą. Pra­ėju­sį ru­de­nį Sei­mas pa­nai­ki­no sta­žo įta­ką. Sa­ko, da­bar tas žmo­gus, tu­rin­tis 18 me­tų sta­žą, ma­no kai­my­nas, gau­na di­des­nę pen­si­ją, o aš tu­rė­jau sta­žą, bet pa­ėmiau iš­anks­ti­nę pen­si­ją. 20 me­tų jau su­mo­kė­jo ma­žes­nę. Sa­ko, tai kur yra so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas? Aš dir­bau 30 ir dau­giau me­tų, gau­nu ma­žes­nę pen­si­ją už tą, ku­ris dir­bo ma­žiau.

Šis ne­tei­sin­gu­mas dar bu­vo su­stip­rin­tas pra­ėju­sį ru­de­nį, kai mes pa­nai­ki­no­me sta­žo įta­ką. Šių žmo­nių si­tu­a­ci­ją mes tik­rai tu­ri­me spręs­ti. Čia yra siū­ly­mas. O dėl sis­te­mi­nių spren­di­mų aš vi­siš­kai jums pri­ta­riu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas ko­le­ga, ir ger­bia­mam A. Sy­sui pa­sa­ky­siu. Kai pri­ėmė šį iš­anks­ti­nių pen­si­jų įsta­ty­mą, ma­nau, mes vi­si ki­taip ir su­pra­to­me, kad da­bar mes nu­bau­džia­me žmo­gų, ku­ris iš­ei­na tre­jais ar pen­ke­riais me­tais anks­čiau į pen­si­ją. Iš kar­to su­ma­ži­na­me pen­si­ją už tiek mė­ne­sių, kiek jis ale gaus į prie­kį.

Ar ne­rei­kė­tų dar kar­tą grįž­ti ir per­žiū­rė­ti šį tei­sės ak­tą? Bū­tų ma­ži­ni­mas pro­por­cin­gai kie­k­vie­ną mė­ne­sį nu­sta­ty­tais pro­cen­tais. Ma­nau, bū­tų pats tei­sin­giau­sias. Gal­būt su­trum­pi­nant tą lai­ko­tar­pį – ne pen­ke­ri me­tai, o dve­ji su pu­se ar tre­ji me­tai. Bū­tų vi­siš­kai pro­tin­ga ir lo­giš­ka. Tik­rai bu­vo vi­siš­kai, ma­nau, ki­ta in­ten­ci­ja ir ki­taip bu­vo ap­skai­čiuo­ta. Kaip jums at­ro­do?

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­kui, ko­le­ge, bet aš įsi­vaiz­duo­ju, kai jau Lai­ma už­da­vė klau­si­mą, tai jau mes vi­sai pa­si­me­tė­me. Čia da­bar pa­si­kal­bė­si­me, spe­cia­lis­tai. Ma­no gal­va, Lai­ma, tai, ką jūs siū­lo­te, di­di­na pa­trauk­lu­mą im­ti iš­anks­ti­nę pen­si­ją. Mes čia dau­giau­sia dis­ku­tuo­jame, kaip su­ma­žin­ti iš­anks­ti­nės pen­si­jos pa­trauk­lu­mą. Toks jū­sų siū­ly­mas di­din­tų, to­dėl aš jam iš es­mės ne­pri­tar­čiau, ypač jei­gu bū­tų Sei­mo va­lia ap­skri­tai kal­bė­ti apie sis­te­mos nai­ki­ni­mą. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Lin­gė. Pas­ku­ti­nis ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Ma­no klau­si­mas bū­tų ap­skri­tai iš sis­te­mos, ku­ri yra grin­džia­ma uni­ver­sa­lu­mu ir ly­gia­tei­siš­ku­mu, šiais svar­biais prin­ci­pais. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te si­tu­a­ci­ją tei­sin­gu­mo po­žiū­riu, kai yra du as­me­nys, vie­no­dai tu­rin­tys dar­bo sta­žą, gau­nan­tys vie­no­das pa­ja­mas? Vie­nas iš­ei­na į iš­anks­ti­nę pen­si­ją, pa­si­ren­ka. Ki­tas lau­kia tos se­nat­vės pen­si­jos įpras­ti­ne tvar­ka. Iš­mo­kų, ly­gi­nant šiuos du žmo­nes, la­biau­siai lai­mė­tų tas, ku­ris pa­si­rink­tų iš­anks­ti­nę pen­si­ją, nes jis gau­tų dau­giau ta­da iš drau­di­mi­nės sis­te­mos.

Ar šiuo at­ve­ju bū­tų tei­sin­ga sis­te­ma ir tos pa­ska­tos? Ar ne­bū­tų ku­ria­ma spe­cia­liai rink­tis la­biau ir dar la­biau ska­tin­ti to­kius pa­si­rin­ki­mus iš­ei­ti anks­čiau į bū­tent šios rū­šies pen­si­ją?

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju. At­sa­kant į jū­sų klau­si­mą, tie skir­tu­mai, kur lai­mi žmo­gus, bū­tų tik tuo at­ve­ju, jei­gu tas, ku­ris pa­si­ė­mė iš­anks­ti­nę pen­si­ją, ne­iš­gy­ve­no vi­du­ti­nio am­žiaus, kiek pen­si­nio am­žiaus žmo­gus gy­ve­na. O tai yra apie 20 me­tų. Ki­taip sa­kant, pa­gal da­bar­ti­nius mū­sų stan­dar­tus – apie 80 ir ke­le­rius me­tus. Jei­gu jis to am­žiaus ne­pa­sie­kė ir nu­mi­rė, iš­ei­na taip: jam iš­mo­kė­ta su­ma iš­anks­ti­ne pen­si­ja yra… ir tai, kiek jam bu­vo su­ma­žin­ta, yra nei­gia­mas skir­tu­mas, pa­ly­gin­ti su tuo, ku­ris iš­anks­ti­nės pen­si­jos ne­ga­vo.

Bet šiuo at­ve­ju, kai mes kal­ba­me apie to žmo­gaus san­ty­kį su „Sod­ra“, ap­skri­tai su biu­dže­tu, jei­gu jis mirš­ta anks­čiau, tai tos žmo­gaus mo­kė­tos įmo­kos, ku­rios ap­skai­čiuo­tos iki vi­du­ti­niš­kai 20 me­tų, lie­ka „Sod­rai“. Ki­taip sa­kant, bet ku­riuo at­ve­ju ar­ba „Sod­ra“ pa­ima vi­są su­mą per 20 me­tų pa­gal mū­sų siū­ly­mą, va­di­na­si, tiek, kiek jam bu­vo su­mo­kė­ta, tiek iš jo pa­ima­ma, ar­ba žmo­gus, mi­ręs anks­čiau, sa­vo mo­kė­tų mo­kes­čių da­lį pa­lie­ka ki­tiems pen­si­nin­kams. Ki­taip sa­kant, žmo­gus… Mes siū­lo­me są­ži­nin­gą žmo­gaus san­ty­kio su sis­te­ma siū­ly­mą ir siū­lo­me jam pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas bai­gė­si, bet bu­vau pa­skel­bęs, kad ruo­šia­si T. To­mi­li­nas, tai su­teik­siu dar jam tei­sę pa­klaus­ti.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš čia vi­siems ko­le­goms no­rė­čiau taip pa­pras­tai pa­aiš­kin­ti. Įsi­vaiz­duo­ki­te la­bai se­ny­vo am­žiaus mo­te­rį, ku­ri vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo, prieš pen­si­ją pa­si­ė­mė iš­an­ks­ti­nę pen­si­ją dėl skur­do, dėl to, kad dar­bo ne­bu­vo, ir ko­kių 17–20 me­tų gau­da­vo ypač ma­žą pen­si­ją, bet per tai iš es­mės tą sa­vo sko­lą ati­da­vė. Taip Die­vas nu­spren­dė, kad ji­nai gy­ve­na il­giau, to­dėl mes tik­rai ga­li­me jai pa­do­va­no­ti tą ar­ba su­teik­ti tą ga­li­my­bę gy­ve­ni­mo pa­bai­go­je tu­rė­ti nor­ma­lią pen­si­ją, ko­kią ji­nai ir už­dir­bo. No­riu Li­no pa­klaus­ti, ar tas siū­ly­mas yra tik as­me­ni­nis, ar vis dėl­to anks­tes­nė­je Vy­riau­sy­bė­je bu­vo vie­nas iš va­rian­tų siū­lo­mas kaip sis­te­mi­nis?

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju. Iš tie­sų pra­ėju­sio­je Vy­riau­sy­bė­je mes tvar­kė­me iš­anks­ti­nes pen­si­jas ir su­ma­ži­no­me at­skai­ty­mo ko­e­fi­cien­tą, bu­vo apie ke­tu­ris – 0,4 % kart mė­ne­sių skai­čius, tai pa­da­rė­me 0,32. Va­di­na­si, jau ieš­ko­jo­me bū­dų, nes tik­rai pro­ble­ma yra di­džiu­lė. Pro­ble­ma yra di­džiu­lė ir tik­rai bal­suo­da­mi mąs­ty­ki­te apie tuos žmo­nes, ku­rie šiuo me­tu skur­de dėl to, kad kaž­ka­da pri­ėmė spren­di­mą ir tas spren­di­mas yra ne­grįž­ta­mas. Vie­na iš min­čių bu­vo ri­bo­ti at­skai­ty­mo lai­ko­tar­pį ir tą at­skai­ty­mo lai­ko­tar­pį siū­lo­ma ri­bo­ti šiuo pa­siū­ly­mu. La­bai dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus tų, ku­rie su­spė­jo. Tie­sa, vis dėl­to no­riu pri­min­ti, kad klau­sian­ty­sis tu­ri pa­klaus­ti per mi­nu­tę, o at­sa­kan­ty­sis tu­ri at­sa­ky­ti per 2 mi­nu­tes. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­ba A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ne­iš­ven­gia­mų ar ki­to­kių prie­žas­čių žmo­nės anks­čiau pa­si­trau­kė iš dar­bi­nės veik­los, kaip kal­bė­jo po­nas L. Ku­ku­rai­tis, gau­na su­ma­žin­tą pen­si­ją vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, iki mir­ties. Kad to­kiems as­me­nims mo­ka­ma su­ma­žin­ta pen­si­ja, lo­giš­ka, nes mo­kė­ti vi­są pen­si­ją bū­tų ne­tei­sin­ga ki­tų pen­si­nin­kų at­žvil­giu. Tik ky­la klau­si­mas, ar lo­giš­ka, kad to­kia su­ma­žin­ta pen­si­ja mo­ka­ma iki pat mir­ties. To­dėl as­me­nys, gau­nan­tys su­ma­žin­tą pen­si­ją, nuo­lat skun­džia­si esą dis­kri­mi­nuo­ja­mi. Jau­ni­mui gal ir ki­taip at­ro­do, bet ką mes ma­to­me – gy­ve­ni­mas grei­tai bė­ga ir vi­si bū­si­me se­ni.

Iš­ei­tis, ku­ri siū­lo­ma šian­dien, ma­ny­čiau, tei­sin­ga. Siū­lo­ma stab­dy­ti su­ma­žin­tą se­nat­vės pen­si­jos mo­kė­ji­mą nuo tos da­tos, kai iš as­mens vyk­do­mų at­skai­ty­mų su­ma tam­pa ly­gi vi­sai iš­anks­ti­nės pen­si­jos me­tu iš­mo­kė­tai su­mai. Su­stab­džius se­nat­vės pen­si­jos ma­ži­ni­mą, as­me­niui bū­tų pra­dė­ta mo­kė­ti vi­sa jam pri­klau­san­ti se­nat­vės pen­si­ja. Ma­nau, kad toks spren­di­mas bū­tų tei­sin­gas tiek iš­anks­ti­nę pen­si­ją gau­nan­čių žmo­nių, tiek ir nor­ma­lias pen­si­jas gau­nan­čių žmo­nių at­žvil­gu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­ba M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Pro­jek­tą pa­tei­kęs ini­cia­to­rius daug kar­tų ak­cen­ta­vo, kad ši rū­šis ga­lė­tų ne­eg­zis­tuo­ti, no­rė­tų, kad ne­eg­zis­tuo­tų, bet pa­teik­tas pro­jek­tas tar­si kaip tik ir links­ta link ska­ti­ni­mo, kad bū­tų pa­trauk­les­nė ši­ta pen­si­jų rū­šis, as­me­nys bū­tų ska­ti­na­mi rink­tis iš­anks­ti­nes pen­si­jas. Tai bū­tų ga­li­ma pri­ly­gin­ti ir fak­ti­nio pen­si­nio am­žiaus trum­pi­ni­mui ir tai net­gi ne­pa­dė­tų spręs­ti dar­bo rin­kos kai ku­rių pro­ble­mų kai ku­riais at­ve­jais, o kaip tik vėl ap­sun­kin­tų. Dar net­gi ga­li­ma pri­ly­gin­ti pa­siū­ly­tą spren­di­mą, kad tar­si ku­ria­ma be­pro­cen­tė kre­di­ta­vi­mo iš so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­to sis­te­ma. Ta­da ky­la klau­si­mas, ko­dėl tik­tai vie­nai gru­pei, o ne pa­gal ki­tas drau­di­mo rū­šis, kai žmo­gui pri­rei­kia pi­ni­gų, ta­da ga­li to­kiu bū­du gau­ti be­pro­cen­tę pa­sko­lą.

Pi­ni­gų vis dėl­to rei­kės, nors ini­cia­to­riai aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ro­do, kad ne­rei­kės, nes ir tas ter­mi­nas, per ku­rį „grą­ži­na“, taip ka­bu­tė­se ga­li­ma sa­ky­ti, žmo­gus iš­anks­ti­nės pen­si­jos gau­tą su­mą, pa­skai­čiuo­ja­ma, kad tai yra per 17 me­tų. Vis dėl­to šiuo me­tu ma­no tu­ri­mi skai­čiai ro­do, kad tai pa­lies­tų 26 tūkst. as­me­nų. Jei­gu po 17 me­tų, na, tar­ki­me, to­kią hi­po­te­ti­nę si­tu­a­ci­ją mo­de­liuo­jant, ka­da jau ne­bū­tų ma­ži­na­ma ta pen­si­ja ir įsi­jung­tų mo­kė­ji­mas ne­be­su­ma­žin­tos, ta­da nuo tų 26 tūkst. rei­kė­tų be­veik 13 mln. eu­rų per me­tus. Pa­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­ma iš­brang­tų, tik­rai bū­tų ga­na su­dė­tin­ga. Iš­ties siū­ly­čiau re­zer­vuo­tai žiū­rė­ti į šią ini­cia­ty­vą, bet, be abe­jo, kad spren­di­mų rei­kia ieš­ko­ti, kaip iš­ties ap­sau­go­ti tą gru­pę žmo­nių, ne­nu­bau­džiant jų dėl to, kad prieš­pen­si­nia­me am­žiu­je yra su­dė­tin­ga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­si­ruoš­ki­me bal­suo­ti dėl So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 23 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1518. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 81 Sei­mo na­rys, bal­sa­vo 81: už – 36, prieš – 1, su­si­lai­kė 44. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ap­si­spręs­ti, koks bus to­les­nis šio pro­jek­to li­ki­mas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu grą­žin­ti to­bu­lin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, siū­lo­te bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me. Kas bal­suo­ja už, pa­si­sa­ko už to­bu­li­ni­mą, kas prieš – už at­me­ti­mą.

Už­si­re­gist­ra­vo 78 Sei­mo na­riai, bal­sa­vo 77: už – 43, prieš – 34. Grą­žin­tas ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

 

16.47 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1316 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3841(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas klau­si­mas – Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3841(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – D. Griš­ke­vi­čius vie­toj R. Juš­kos.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas ba­lan­džio 13 die­ną svars­tė pa­teik­tą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Bu­vo gau­tos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos, taip pat gau­ti su­in­te­re­suo­tų pu­sių pa­siū­ly­mai. Ko­mi­te­tas aps­vars­tė, at­si­žvel­gė į gau­tas pa­sta­bas, pa­to­bu­li­no įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

Gal tik to­kia trum­pa in­for­ma­ci­ja, kad pa­ties pa­siū­ly­mo es­mė yra už­pil­dy­ti at­si­ra­du­sią spra­gą Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­me ir nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę su­da­ry­ti ša­ki­nes ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis. Ga­li kil­ti na­tū­ra­lių klau­si­mų, ar ne­rei­kė­tų pa­lauk­ti vals­ty­bės tar­ny­bos ben­dros re­for­mos. Džiu­gu, kad Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir­gi pri­ta­rė, kad ne­rei­kia lauk­ti, ga­li­ma pri­tar­ti ir šią spra­gą pa­ša­lin­ti. Nes da­bar dėl teis­mų prak­ti­kos su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja, kad tą pa­tį dar­bą dir­ban­tys žmo­nės ir bū­da­mi tos pa­čios pro­fe­si­nės są­jun­gos na­riais tu­ri skir­tin­gas ga­li­my­bes nau­do­tis ša­ki­nės ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties su­tei­kia­mo­mis ga­ran­ti­jo­mis. Tai­gi kvie­čia­me pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu pa­pil­do­mo ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką M. Lin­gę.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Pa­žy­mė­siu, kad dar pra­ei­tos Sei­mo ka­den­ci­jos ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą 2019 m. lap­kri­čio 4 d. Jo spren­di­mas yra iš es­mės pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pro­jek­tą to­bu­lin­ti pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, joms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Šiam spren­di­mui pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, yra vie­nas pa­siū­ly­mas, jį jau iš es­mės pri­sta­tė pa­grin­di­nio Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to at­sto­vas D. Griš­ke­vi­čius. Pa­siū­ly­mo au­to­rius S. Šed­ba­ras. Ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė. Ar au­to­rius su­tin­ka?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš su­si­pa­ži­nau su nau­ja for­mu­luo­te. Jei­gu iš tie­sų ji bu­vo pa­de­rin­ta su pa­rei­gū­nų prof­są­jun­go­mis ir jas ten­ki­na, tai aš ma­nau, kad ko­mi­te­tas pro­tin­gai at­si­žvel­gė į vi­sas ap­lin­ky­bes, ne­rei­kia bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Ne­rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? Ačiū. Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti pro­jek­tui? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-3841(2).

 

16.50 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4594(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-4594(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pa­grin­di­nio Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas V. Mi­ta­las, ne­ma­tau. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Gal A. But­ke­vi­čius ga­lė­tų pri­sta­ty­ti pro­jek­tą kaip šio ko­mi­te­to na­rys?

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai trum­pai. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad jis yra pa­reng­tas pra­šant Bu­hal­te­rių ir au­di­to­rių aso­cia­ci­jos ir fi­nan­si­nin­kų, ku­rie su­si­du­ria su fi­nan­sų ap­skai­tos tvar­ky­mu. Šiam pro­jek­tui Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu ir yra gau­ta tei­gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po svars­ty­mo šiam pro­jek­tui? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-4594(2).

 

16.51 val.

Ge­ria­mo­jo van­dens įsta­ty­mo Nr. IX-433 1 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-853(3) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ge­ria­mo­jo van­dens įsta­ty­mo 1 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-853(3). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas J. Ur­ba­na­vi­čius, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to at­sto­vas, pri­sta­tys pa­grin­di­nio ko­mi­te­to iš­va­dą.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mi­nu­tė­lę, la­ba die­na. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė Van­dens įsta­ty­mo pro­jek­tą ir (tuoj pat at­si­da­rau) 1 straips­niui (ne­bu­vo pa­siū­ly­mų) pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, 2 straips­niui (taip pat ne­bu­vo siū­ly­ta) pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 3 straips­nio bu­vo Sei­mo na­rio ko­le­gos L. Sa­vic­ko siū­ly­mas pa­ko­re­guo­ti da­tą. Vy­riau­sy­bė siū­lė 2022 me­tais, o ko­le­gos Sei­mo na­rio bu­vo siū­ly­mas 2023 m. sau­sio 1 d. Dėl da­tos pri­tar­ta ko­mi­te­te ben­dru su­ta­ri­mu ir vi­sai iš­va­dai taip pat pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū, luk­ter­ki­te. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi yra pa­siū­ly­mas, ku­ris, ai, dis­ku­si­jos. At­si­pra­šau, dis­ku­si­ja pir­miau. Yra už­si­ra­šiu­sių. To­mai To­mi­li­nai, pra­šom da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je.

T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš la­bai trum­pai. No­rė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, kas pa­si­kei­tė įsta­ty­mo pro­jek­te nuo pa­tei­ki­mo, ir šiek tiek jums pri­min­ti, ko­kio­se vals­tybė­se ga­lio­ja pa­na­ši prak­ti­ka. (Bal­sas sa­lė­je) Įsta­ty­muo­se taip pat. Ap­skri­tai mū­sų tei­si­nei sis­te­mai bū­din­ga daug ką reg­la­men­tuo­ti įsta­ty­mais ir van­duo yra la­bai svar­bus šal­ti­nis mū­sų gy­vy­bei.

Pa­na­šus re­gu­lia­vi­mas, pa­na­šūs rei­ka­la­vi­mai eg­zis­tuo­ja Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, kur no­rint gau­ti li­cen­ci­ją pre­kiau­ti al­ko­ho­liu nu­ma­ty­tas pri­va­lo­mas rei­ka­la­vi­mas už­tik­rin­ti ne­mo­ka­mą van­dens iš čiau­po pa­tie­ki­mą klien­tų pra­šy­mu, jei tai pa­grįs­tai įma­no­ma. Is­pa­ni­jo­je ga­lio­ja tai­syk­lė, kad tik už fa­suo­tą van­de­nį mai­ti­ni­mo įstai­ga ga­li im­ti mo­kes­tį, o už van­den­tie­kio van­de­nį mo­kes­tis ne­ga­li bū­ti ima­mas. Pran­cū­zi­jo­je res­to­ra­nai pri­va­lo klien­tams pa­tiek­ti ne­mo­ka­mo van­dens kar­tu su mais­tu, Če­ki­jo­je vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ge­ria­ma­sis van­duo pa­tie­kia­mas klien­tui to pa­pra­šius ne­mo­ka­mai ar­ba už sim­bo­li­nį ap­tar­na­vi­mo mo­kes­tį. Ita­li­jo­je taip pat toks re­gu­lia­vi­mas yra.

Dis­ku­tuo­jant Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te bu­vo ras­tas kom­pro­mi­sas, kad žo­džio „ne­mo­ka­mai“ nė­ra, yra tik ap­skri­tai tei­sė gau­ti van­dens iš čiau­po. Bū­tent sie­kia­ma tos eko­lo­gi­jos ir ža­lio­jo gy­ve­ni­mo bū­do, kad van­duo ne­bū­tų tie­kia­mas bu­te­liu­kuo­se. Be­je, pas mus ir čia rei­kė­tų tą prak­ti­ką įves­ti. Bū­tent tai pa­ska­tin­tų ma­žiau pa­kuo­čių iš­mes­ti ir pa­na­šiai.

Dar aš pri­dė­čiau nuo sa­vęs, tai yra la­bai svar­bus pro­jek­tas ir al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos sri­čiai. Gal­būt vie­na­me ar ki­ta­me res­to­ra­ne nė­ra taip ak­tu­a­lu, kad ne­mo­ka­mas van­duo bū­tų siū­lo­mas, tiks­liau, van­duo iš čiau­po, ga­li bū­ti ir ap­mo­kes­tin­tas, bet nak­ti­nia­me klu­be tai ypač ak­tu­a­lu, ten to pa­siū­ly­mo daž­nai žmo­nės ne­su­lau­kia, o kai daug šo­ka, daug ju­da, daug de­hid­ra­tuo­ja, pas­kui kom­pen­suo­ja­mas skys­čių ne­te­ki­mas al­ko­ho­liu. Tai nė­ra la­bai tva­ru. To­dėl bū­tų ge­rai, kad nak­ti­niuo­se klu­buo­se tas van­duo iš čiau­po bū­tų tie­kia­mas. Ma­nau, kad ir al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos as­pek­tu yra svar­bus pro­jek­tas, ir ki­tų ša­lių prak­ti­kos pras­me, ir to kom­pro­mi­so, mū­sų pa­siek­to Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, kai ko­mi­te­tas nu­bal­sa­vo už pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai­gi, ko­le­gos, dau­giau nie­kas ne­už­si­ra­šė da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Yra gau­tas L. Sa­vic­ko pa­siū­ly­mas jau po pa­grin­di­nio ko­mi­te­to iš­va­dos. Tu­riu pa­rei­gą pa­klaus­ti, ar yra de­šimt pri­ta­rian­čių Sei­mo na­rių, kad svars­ty­tu­me ši­tą pa­siū­ly­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos ne­re­a­guo­ja… Yra, ma­tau, kad yra. Tai­gi pra­šom L. Sa­vic­ką pri­sta­ty­ti pa­siū­ly­mą. Nė­ra. At­si­pra­šau, T. To­mi­li­nas. Ir pa­kvie­siu Jus­ti­ną į tri­bū­ną pa­sa­ky­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę. Pra­šom, To­mai.

T. TOMILINAS (DFVL). Čia pa­siū­ly­mas yra dėl da­tos. Tie­siog anks­čiau reng­tas pro­jek­tas ir siū­lo­me vė­les­nį įsi­ga­lio­ji­mą.

PIRMININKAS. Pra­šom.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl da­tos, taip? Bu­vo Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas, kad įsta­ty­mas įsi­ga­lio­tų 2022 m. sau­sio 1 d., o ko­le­gos L. Sa­vic­ko pa­siū­ly­mas – 2023 m. sau­sio 1 d. Ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą ir pri­ta­rė šiam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to iš­va­dai? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti vi­sam pro­jek­tui? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, no­ri­te bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me. At­si­pra­šau, dėl mo­ty­vų už pa­si­sa­ko K. Ado­mai­tis.

K. ADOMAITIS (LF). Šio pa­siū­ly­mo pra­di­nis va­rian­tas apė­mė to­kį kaip ir įpa­rei­go­ji­mą ne­mo­ka­mai tiek­ti van­de­nį, po to bu­vo per­for­mu­luo­ta, kad lyg ir įskai­čia­vus į ki­tas kai­nas. Tai gal­būt la­bai dis­ku­tuo­ti­nas da­ly­kas, jį Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te mes ir iš­brau­kė­me iš for­mu­luo­čių. Ga­li bū­ti la­bai pra­ban­gus res­to­ra­nas, jis ga­li tu­rė­ti sa­vo po­li­ti­ką. Jei­gu vien ta­me pra­ban­gia­me res­to­ra­ne bar­me­nas nu­ei­na ir įpi­la van­dens, tai jau ga­li su­da­ry­ti tam res­to­ra­nui di­de­lę sa­vi­kai­ną. Tai ne­tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mai. Ta­čiau pa­ti idė­ja yra la­bai ge­ra, aš ma­nau. Mes Lie­tu­vo­je tu­ri­me tik­rai ko­ky­biš­ko van­dens, tu­ri­me tik­rai la­bai daug plas­ti­ko, tu­ri­me pa­kuo­čių, po to ne­ži­no­me, kur jas dė­ti, su­si­du­ria­me su per­dir­bi­mo pro­ble­mo­mis. Kar­tais res­to­ra­nai tuo pik­tnau­džiau­ja, nes ven­gia pa­siū­ly­ti ge­ria­mo­jo van­dens al­ter­na­ty­vą.

Iš tie­sų iš ap­lin­ko­sau­gos pu­sės tai yra ge­ras pa­siū­ly­mas, jis leis iš­veng­ti ne­rei­ka­lin­go pa­ka­vi­mo, leis pa­nau­do­ti tu­ri­mą van­dens in­fra­struk­tū­rą, leis res­to­ra­nams, ka­vi­nėms iš­lai­ky­ti sa­vo po­li­ti­ką, kaip jie no­ri ap­mo­kes­tin­ti sa­vo pre­kes. To­dėl kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą po Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pa­tai­sy­mo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš kal­ba K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, ne­su aš la­bai stip­riai ka­te­go­riš­kas ši­to įsta­ty­mo at­žvil­giu, bet yra vie­nas toks as­pek­tas, ar tik­rai čia įsta­ty­mais mes su­re­gu­liuo­si­me ir ar ver­ta re­gu­liuo­ti? No­riu pa­klaus­ti jū­sų. Aš, nu­ė­jęs į ka­vi­nę ar­ba res­to­ra­ną, daug kur pa­pra­šau van­dens ir pa­sa­kau – iš čiau­po. Ne iš kra­no, bet iš čiau­po. Man dar nie­kur ne­at­sa­kė įpil­ti. (Bal­sas sa­lė­je) Ne! O kas pra­šė­te ir jums at­sa­kė? Mie­lie­ji, ne­at­sa­ko. Ge­rai. Tik­rai ne įsta­ty­mais re­gu­liuo­ja­mi to­kie da­ly­kai.

Ta­da mes įsta­ty­mais su­re­gu­liuo­ki­me dar ki­tus da­ly­kus, ku­rių res­to­ra­nuo­se kar­tais pa­pra­šau. Sa­kau: ži­nau, pas jus la­bai di­de­lės por­ci­jos, ne pir­mą kar­tą esu, at­neš­ki­te an­trą lėkš­tę, nes mes su žmo­na per pu­sę da­lin­si­mės. At­ne­ša. Ta­da ir­gi su­re­gu­liuo­ki­me tai įsta­ty­mu, gal­vo­ju, kad rei­kė­tų įra­šy­ti. Dar ne­re­tai, kai už­si­sa­kau tas dvi por­ci­jas, ne­su­val­gau, sa­kau: ar ga­lė­si­te su­pa­kuo­ti, kad na­mo par­si­neš­čiau? Ir su­pa­kuo­ja! Ne! Bet gal kur nors ne­su­pa­kuo­ja. Gal rei­kė­tų įsta­ty­mu… Bai­ki­te! To­kie da­ly­kai… Čia aš dar ga­liu pri­fan­ta­zuo­ti ir dau­giau. Ne­fan­ta­zuo­siu. Čia jau vi­siš­kai mes… Tai yra ele­men­ta­rus kul­tū­ros da­ly­kas. Jei­gu res­to­ra­nas to­kio ele­men­ta­raus da­ly­ko Lie­tu­vo­je, kur yra pui­ki van­dens ko­ky­bė, ne­su­teiks žmo­gui, ta­da ne­be­isiu aš į tą ka­vi­nę ar­ba tą res­to­ra­ną an­trą kar­tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų pa­si­sa­ky­ta. Tai­gi bal­suo­si­me dėl Ge­ria­mo­jo van­dens įsta­ty­mo 1, 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-853(3) svars­ty­mo sta­di­jo­je. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 80, bal­sa­vo 79: už – 45, prieš – 5, su­si­lai­kė 29. Po svars­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

17.03 val.

Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1562 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1378 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1378. Pa­tei­ki­mas. Pra­ne­šė­jas – L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tei­kia­me mi­nė­tą įsta­ty­mą ir šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­me bent kaž­ką vals­ty­bės lyg­me­niu pa­da­ry­ti pa­de­dant žmo­nėms, ku­rie at­si­du­ria la­bai jaut­rio­je si­tu­a­ci­jo­je. Kal­bu apie kri­zi­nį nėš­tu­mą. De­ja, šiuo me­tu jo­kiais tei­sės ak­tais mes net kri­zi­nio nėš­tu­mo at­ve­jo sam­pra­tos ne­sa­me iden­ti­fi­ka­vę ir ne­tu­ri­me jo­kios tei­sės ak­tais api­brėž­tos tiek pre­ven­ci­nės, tiek pa­gal­bos sis­te­mos. Sa­ky­čiau, ši­tas žings­nis, ku­rį mes siū­lo­me įsta­ty­mo pro­jek­tu, yra mi­ni­ma­lus, kad pa­ska­tin­tu­me įsta­ty­mais spręs­ti dvi svar­bias pro­ble­mas. Žmo­nės, ku­rie at­si­du­ria ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je, yra la­bai jaut­rio­je si­tu­a­ci­jo­je ir pa­tys ne­ga­li ieš­ko­tis pa­gal­bos, tai tie­siog, kad spe­cia­lis­tai su­teik­tų to­kią in­for­ma­ci­ją, kaip bū­tų ga­li­ma pri­ei­ti prie pa­gal­bos, ku­ri yra tei­kia­ma įvai­riau­siais bū­dais. Dau­giau­sia ta pa­gal­ba tei­kia­ma pri­va­čių ini­cia­ty­vų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ta­čiau to­kio sis­te­mi­nio rim­to spren­di­mo mes ne­tu­ri­me. Bet ku­riuo at­ve­ju to­kių pa­gal­bos tei­kė­jų yra. Jei­gu svei­ka­tos spe­cia­lis­tai in­for­muo­tų žmo­nes iden­ti­fi­ka­vę, kad tas žmo­gus iš­gy­ve­na vie­no­kią ar ki­to­kią kri­zi­nio nėš­tu­mo ap­raiš­ką, iden­ti­fi­kuo­tų, kad štai yra te­le­fo­nas, ku­riuo ga­li­te pa­si­kon­sul­tuo­ti, tai jau bū­tų la­bai di­de­lė pa­gal­ba tam as­me­niui. Taip pat ga­li bū­ti, kad tai pa­ska­tin­tų ir pa­gal­bos at­si­ra­di­mo pro­ce­są, kad at­si­ras­tų dau­giau to­kios pa­gal­bos tei­kė­jų. Mes gal­vo­ja­me, kad sis­te­ma to­kiu bū­du na­tū­ra­liai vys­ty­tų­si.

Šia­me įsta­ty­me nė­ra jo­kios prie­var­tos, nei bū­ti­nai gau­ti to­kią pa­gal­bą, nei bū­ti­nai nu­ei­ti te­nai. Tie­siog, kad žmo­gus gau­tų in­for­ma­ci­ją. Kaip mi­nė­jau, tam tik­riems as­me­nims mes pa­dė­tu­me la­bai ak­tu­a­liai. Siū­lo­me, kad spe­cia­lis­tas su­teik­tų to­kią pa­gal­bą kaip svei­ka­tos prie­žiū­ros in­for­ma­ci­ją. Pra­šom pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­ma klau­sia I. Pa­kar­kly­tė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­ci­tuo­ti jū­sų pro­jek­tą ir teks­tą, pa­skai­ty­ti šiek tiek: „Pa­cien­tas, svars­tan­tis nėš­tu­mo nu­trau­ki­mą, pa­ty­ręs per­si­lei­di­mą ar nėš­tu­mo nu­trau­ki­mą“ ir taip to­liau. Pa­cien­tas – pa­si­rin­ka bū­tent vy­riš­ka gi­mi­nė. Įpras­tai lie­tu­vių kal­bo­je vy­riš­ka gi­mi­nė kaip ben­dri­nė yra var­to­ja­ma tuo at­ve­ju, kai yra apie abi ly­tis kal­ba­ma. Jei­gu nė­ra taip, tuo­met tur­būt tai­ko­ma vis dėl­to vie­na iš gi­mi­nių. Ma­no klau­si­mas: ar čia tie­siog ne­ap­gal­vo­ta, ar kaip tik yra įtrau­kus, taip, ir pro­gre­sy­vus pro­jek­tas, ku­ris ap­im­tų ir tran­sly­čius vy­rus, ne tik mo­te­ris? Vie­nas klau­si­mas.

Ki­tas dar dėl „kri­zi­nio nėš­tu­mo“ są­vo­kos. Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad ji ne­apib­rėž­ta. Gal ga­lė­tu­mė­te api­brėž­ti ir įvar­din­ti tas ap­raiš­kas? To ir­gi ne­pa­sa­kė­te.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Pa­cien­to są­vo­ka pa­im­ta ta, ku­ri var­to­ja­ma šia­me įsta­ty­me, tai yra ben­dri­nė są­vo­ka vi­siems at­ve­jams. Tam, kad bū­tų nuo­sek­lus įsta­ty­mo pro­jek­tas, kad ne­iš­kreip­tų įsta­ty­mo są­vo­kų, var­to­ja­mų ta­me įsta­ty­me, var­to­ja­ma ben­d­ri­nė są­vo­ka.

At­sa­kant į ant­rą­jį klau­si­mą, eks­per­tų gru­pė šiuo me­tu, kiek man yra ži­no­ma, dar pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je ir šio­je ka­den­ci­jo­je, ren­gia kri­zi­nio nėš­tu­mo pre­ven­ci­jos ir pa­gal­bos iš­ti­kus kri­zi­niam nėš­tu­mui kon­cep­ci­ją. Jo­je siū­lo api­brėž­ti kri­zi­nio nėš­tu­mo sam­pra­tą ir įvar­din­ti taip pat ir vi­sus at­ve­jus, ku­rie ten eg­zis­tuo­ja. De­ja, kai mes ne­tu­ri­me to­kios kon­cep­ci­jos, mes į šią są­vo­ką ne­ga­li­me at­si­rem­ti ir jos įtrauk­ti į įsta­ty­mą šia­me eta­pe, kol ji nė­ra api­brėž­ta. Dėl to iš­var­di­na­me ke­le­tą at­ve­jų, ku­rie yra pa­pras­tai ti­pi­niai ir ak­tu­a­lūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia toks mik­ro­va­dy­bos pro­jek­tas, ku­ria­me yra dvi as­me­nų gru­pės. Tai yra mo­te­rys, ku­rioms jau įsta­ty­mu rei­kia įkiš­ti tą te­le­fo­no nu­me­rį, kad jos pa­si­skam­bin­tų dėl per­auk­lė­ji­mo ir pa­auk­lė­ji­mo, o me­di­kams įsta­ty­mu su­re­gu­liuo­ja­me nu­ro­dy­mus, kaip jie tu­ri įver­tin­ti sa­vo pa­cien­tą ir nu­spręs­ti, ko­kios pa­gal­bos jam rei­kia.

Ma­no klau­si­mas bū­tų: ar šian­dien me­di­kai, jū­sų nuo­mo­ne, yra ne­pa­jė­gūs pa­ma­ty­ti, kad, pa­vyz­džiui, žmo­gus tu­ri psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų, jam re­ko­men­duo­ti Psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro kon­sul­ta­ci­jas, bū­tent psi­cho­lo­go? Ar mū­sų me­di­kai ne­in­for­muo­ja žmo­nių, ku­rie pa­ti­ria psi­cho­lo­gi­nius sun­ku­mus, apie šią pa­gal­bą? Pa­tir­tis ir ži­nios ro­do, kad lyg ir su­si­tvar­ko me­di­kai pa­tys, be Sei­mo na­rių nu­ro­dy­mo, ko­kią in­for­ma­ci­ją jie tu­ri teik­ti sa­vo pa­cien­tams.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju. Eks­per­tai ver­ti­na, kad žmo­nių, ku­rie ga­li iš­gy­ven­ti kri­zi­nį nėš­tu­mą, yra apie 30 % per nėš­tu­mo pro­ce­są. Per nėš­tu­mo ir ap­skri­tai po­nėš­tu­mi­nį pro­ce­są apie 30 %. Ar jūs ga­lė­tu­mė­te pa­tvir­tin­ti, kad tik­rai vi­si me­di­kai iden­ti­fi­kuo­ja 30 % mū­sų žmo­nių, tai yra apie 10 tūkst. mo­te­rų per me­tus, ir jas in­for­muo­ja apie pa­gal­bą? Grei­čiau­siai ne. Va­di­na­si, tam tik­ras re­gu­lia­ci­nis pro­ce­sas yra rei­ka­lin­gas.

Vi­siš­kai ne­pri­ta­riu tai jū­sų nuo­mo­nei, kad jei­gu tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­gal­bą, tai bū­ti­nai bus, pir­ma, per­auk­lė­ji­mo. Apie in­for­ma­ci­jos tei­kė­jus mes ne­kal­ba­me, net­gi ver­ty­biš­kai ne­apib­rė­žia­me, kas ga­lė­tų su­teik­ti tą pa­gal­bą ir kas ap­skri­tai tei­kia tą dėl kri­zi­nio nėš­tu­mo. Jūs tuo tar­pu jau su­po­nuo­ja­te, kad ten yra kaž­ko­kie per­auk­lė­to­jai, ku­rie nie­ko ki­to ne­da­ro, kaip iš­gy­ve­nant kri­zi­nį nėš­tu­mą ban­do žmo­nes ug­dy­ti. Tai nie­ko pa­na­šaus, tik­rai yra at­ve­jų, kur yra la­bai kon­kre­ti pa­gal­ba, ne tik psi­cho­lo­gi­nė, tai yra ir so­cia­li­nė pa­gal­ba, ir įvai­riau­sia pa­gal­ba. Tos pa­gal­bos, de­ja, tuo jaut­riu pe­ri­odu la­bai rei­kia ir, de­ja, su tuo ne­re­tai su­si­du­ria mo­te­rys, šei­mos, vie­ni­ši. Siū­ly­čiau ne­su­pap­ras­tin­ti ši­tos pro­ble­mos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia O. Lei­pu­tė. Ne­ma­tau. Klau­sia A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ka­dan­gi bu­vau tos spe­cia­ly­bės žmo­gus ir, kiek ži­nau, tai vi­sa­da teik­da­vo­me in­for­ma­ci­ją ir in­for­muo­da­vo­me apie pa­sek­mes, apie ga­li­mas kom­pli­ka­ci­jas. Bet iš kur jūs da­bar tu­ri­te duo­me­nų, kad taip ne­vyks­ta, ir ar tik­rai įsta­ty­mu bus ga­li­ma efek­ty­viai nu­sta­ty­ti, ką tu­rė­tų da­ry­ti, ką tu­rė­tų kal­bė­ti gy­dy­to­jas? Aš ry­toj va­žiuo­ju į gy­dy­to­jų aku­še­rių-gi­ne­ko­lo­gų su­va­žia­vi­mą, ga­lė­siu už­si­min­ti va­dams, jei­gu jūs tu­ri­te to­kių duo­me­nų, kad taip ne­vyks­ta.

L. KUKURAITIS (DFVL). Duo­me­nų yra la­bai daug, ir tų mo­te­rų, ir šei­mų, ku­rios su­si­du­ria su to­mis si­tu­a­ci­jo­mis, kad tik­rai in­for­ma­ci­jos apie pa­gal­bą, ku­rią ga­li gau­ti, tiek ma­te­ria­li­nę, psi­cho­lo­gi­nę, so­cia­li­nę, tai tik­rai jos ne­gau­na. Bent jau di­džio­ji da­lis tų, ku­rios at­si­du­ria šio­je si­tu­a­ci­jo­je. O tik­rai ne įsta­ty­mu mes su­re­gu­liuo­si­me, to­dėl ir yra pa­mi­nė­ta svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka. Aš vi­siš­kai pa­si­ti­kiu Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­ja api­brėž­ti, ko­kie tai at­ve­jai ir kaip in­for­muo­ti. Ma­nau, kad tai bū­tų ga­li­ma reg­la­men­tuo­ti ir už­tik­rin­ti tai, kas Va­ka­rų pa­sau­lio dau­ge­ly­je ša­lių eg­zis­tuo­ja.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų. Už kal­ba J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­siu už. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Ti­kiuo­si, kad ko­mi­te­tas pa­tai­sys ir ne­var­tos vy­riš­ko­sios gi­mi­nės – pa­cien­tas, nors tai yra ben­dri­nė są­vo­ka, bet vis dėl­to mes tu­ri­me su­pras­ti, kad mū­sų įsta­ty­mus skai­to žmo­nės ir pra­dės gal­vo­ti, gal čia mes nu­ma­tė­me, kad ir vy­rai ims gim­dy­ti. Tai ne­bi­jo­ki­me kar­tais tie­siog to­kiais at­ve­jais, jei­gu tai lie­čia tik mo­te­ris, ra­šy­ti pa­cien­tė, kad ne­rei­kė­tų svars­ty­ti. O kai vy­rai pra­dės gim­dy­ti, ta­da pa­tai­sy­si­me. Šiaip, kal­bant apie pro­jek­to tu­ri­nį, ma­nau, kad tik­rai, kaip sa­kė ko­le­ga An­ta­nas, dau­ge­liu at­ve­ju me­di­kai tai da­ro ir ne­sant jo­kio įsta­ty­mo ir tei­kia tą in­for­ma­ci­ją. Bet ne­kenks, kai įsta­ty­me bus to­kia pa­rei­ga, ir tik­rai ta in­for­ma­ci­ja bus su­teik­ta kri­zi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je at­si­dū­ru­sioms mo­te­rims. Ma­tyt, rei­kia rū­pin­tis ne tik kad ta in­for­ma­ci­ja bū­tų su­teik­ta, bet ir kal­bė­ti apie tų pa­slau­gų plė­ti­mą. Tai yra ne ma­žiau svar­bus da­ly­kas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš kal­ba M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). Tai pa­kar­to­siu, kad pro­jek­tas yra mik­ro­va­dy­bos pro­jek­tas, įsta­ty­mu ban­do­ma su­re­gu­liuo­ti, ko­kią in­for­ma­ci­ją sa­vo pa­cien­tui tu­ri teik­ti me­di­ci­nos dar­buo­to­jas ir taip pat ko­kią in­for­ma­ci­ją tu­ri pri­va­lo­mai gau­ti nėš­tu­mą ap­si­spren­du­si nu­trauk­ti mo­te­ris. Mie­li Sei­mo vy­rai, pa­li­ki­te Lie­tu­vos mo­te­ris ra­my­bė­je. Mo­te­rys yra su­au­gę, sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės, ku­rie mo­ka pri­im­ti spren­di­mus, ge­ba pri­im­ti spren­di­mus, ir joms ne­rei­kia bru­ka­mos in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­kiu te­le­fo­nu joms rei­kia pa­si­skam­bin­ti, kad jos bū­tų pa­auk­lė­tos, per­auk­lė­tos, in­for­muo­tos ir edu­kuo­tos. Ly­giai taip pat Lie­tu­vos me­di­kai yra pro­fe­sio­na­lūs, jie dir­ba su sa­vo pa­cien­tais, jie ma­to kiek­vie­ną sa­vo in­di­vi­du­a­lų at­ve­jį, ir vi­sa­da su­tei­kia vi­są in­for­ma­ci­ją sa­vo pa­cien­tui tam, kad kiek­vie­nas at­ve­jis bū­tų sėk­min­giau­sias. Ra­gi­nu jo­kiu bū­du ne­pa­lai­ky­ti ši­to pro­jek­to ir at­ei­ty­je to­kių mik­ro­va­dy­bos pro­jek­tų ne­be­teik­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų pa­si­sa­ky­ta. Ma­tau S. Tu­mė­ną prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no. Jei­gu dėl bal­sa­vi­mo, tiks­liau, jei­gu dėl ve­di­mo tvar­kos, bet jei­gu re­pli­ka, tai aš jums su­teik­siu po bal­sa­vi­mo, ge­rai?

Ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1562 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1378 po pa­tei­ki­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 71, bal­sa­vo 70: už – 41, prieš – 8, su­si­lai­kė 21. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Ko­le­gos, siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. (Bal­sai sa­lė­je)

Prie mik­ro­fo­no pra­šom. Pra­šom prie mik­ro­fo­no, o ne iš vie­tos, ger­bia­ma ko­le­ge. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). At­si­pra­šau. Ne vi­si tam pri­ta­ria, bet ma­nau, kad tai ir so­cia­li­nė pro­ble­ma, tai ga­li­ma pa­svars­ty­ti ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te.

PIRMININKAS. Taip, dar dėl ko­mi­te­tų. Ačiū, iš­gir­dau aš jus.

Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną – T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ka­dan­gi tai yra so­cia­li­nė pro­ble­ma, tai vie­na­reikš­miš­kai yra ir žmo­gaus tei­sių pro­ble­ma, tai pa­pil­do­mo pra­šy­čiau ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to.

PIRMININKAS. Taip. (Bal­sai sa­lė­je) Ar ko­le­ga dėl ko­mi­te­tų? Re­pli­ka. Ge­rai. Tuoj dėl ko­mi­te­tų ap­si­sprę­si­me. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti dėl dar dvie­jų pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga S. Tu­mė­nas – re­pli­ka.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia at­ei­čiai. Ger­bia­ma Mor­ga­na, mo­te­rys yra ne su­au­gę, o su­au­gu­sios. Su­au­gę yra vy­rai, o mo­te­rys yra su­au­gu­sios!

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tai­gi pa­kar­to­ju: kaip pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mi – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 14 die­ną. Ačiū.

 

17.17 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1512 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1512. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – T. To­mi­li­nas. Pra­šom, ko­le­ga.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti So­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas. Jos gal­būt nė­ra la­bai gran­dio­zi­nės, bet kal­ba apie tuos ma­žus žmo­nes, ku­riuos mes tu­ri­me pri­si­min­ti, ku­rių rū­pes­čiais ir var­gais tu­ri­me gy­ven­ti, nes to­kia mū­sų mi­si­ja.

Kaip jūs ži­no­te, pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je mes pri­ėmė­me „Sod­ros“ grin­dų ins­ti­tu­tą Sei­me. Tai reiš­kia, jei­gu žmo­gus dir­ba ne vi­są dar­bo die­ną, tai jo so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos skai­čiuo­ja­mos nuo mi­ni­ma­liosios al­gos. Net­gi jei tu dir­bi va­lan­dą ar dvi va­lan­das pa­gal dar­bo su­tar­tį, ta­vo mo­kes­čiai yra daug di­des­ni, ne­gu tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­mi nuo tos va­lan­dos.

Mes tai pa­da­rė­me tam, kad Lie­tu­vo­je ne­lik­tų žmo­nių, ku­rių pen­si­jos nė­ra kau­pia­mos, ku­rie nė­ra pa­kan­ka­mai ap­sau­go­ti se­nat­vė­je, tam, kad vi­si su­kaup­tų bent jau mi­ni­mu­mą pen­si­nių įmo­kų. Tai bu­vo sun­kus spren­di­mas. Man at­ro­do, dėl to mes kaip tik bu­vo­me su­ta­rę tarp opo­zi­ci­jos ir po­zi­ci­jos, dėl to ir da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji, at­ro­do, ir mi­nist­rė bal­sa­vo, ir tai bu­vo tei­sin­gas spren­di­mas. Jis ne­bu­vo po­pu­lia­rus, bu­vo la­bai daug pa­si­prie­ši­ni­mo.

Ki­ta ver­tus, šian­dien mes tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, kad in­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tis žmo­gus mo­ka įmo­kas nuo sa­vo veik­los gau­na­mų pa­ja­mų su­mos, ta­čiau jei jis pra­de­da dirb­ti, pa­vyz­džiui, pa­pil­do­mai pa­gal dar­bo su­tar­tį, kad ir vie­ną va­lan­dą, jis tu­ri mo­kė­ti pagal įmo­kų grin­dis. Jei žmo­gus dir­ba pa­gal dvi dar­bo su­tar­tis, pa­vyz­džiui, 10 va­lan­dų pa­gal vie­ną dar­bo su­tar­tį, 2 va­lan­das pa­gal ki­tą, ga­lio­ja iš­im­tis, kad so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų nuo mi­ni­ma­lio­sios al­gos mo­kė­ti ne­rei­kia. Tai va­di­na­mo­ji dvie­jų dar­bo su­tar­čių iš­im­tis. To­kia iš­im­tis at­si­ra­do, tai jau yra įvy­kęs fak­tas, ir ji ga­lio­ja.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me apie 185 tūkst. in­di­vi­du­a­lios veik­los vyk­dy­to­jų, jiems ši iš­im­tis ne­ga­lio­ja. To­dėl aš ir siū­lau: kad rū­pi­nan­tis kiek­vie­nu eu­ru mū­sų žmo­nių, ban­dan­čių iš­gy­ven­ti, tu­rin­čių pa­ja­mų pro­ble­mą, daž­niau­siai tai yra ta ka­te­go­ri­ja žmo­nių, ku­rie ban­do ieš­ko­ti ki­to dar­bo tam, kad pa­pil­dy­tų sa­vo kuk­lų biu­dže­tą, ga­lio­tų ta iš­im­tis taip pat as­me­nims, vyk­dan­tiems in­di­vi­du­a­lią veik­lą ir kaip pa­pil­do­mą dar­bą dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tį. Šian­dien tos iš­im­ties in­di­vi­du­a­lios veik­los vyk­dy­to­jams nė­ra. Aš siū­lau, ma­nau, ga­na rim­tą sau­gik­lį. Ta iš­im­tis ga­lio­tų tik tuo at­ve­ju, jei­gu dir­bant pa­gal in­di­vi­du­a­lią veik­lą žmo­gus jau bū­tų su­mo­kė­jęs pa­kan­ka­mai įmo­kų, bū­tų su­mo­kė­jęs tiek įmo­kų, kiek mo­ka­ma už mi­ni­ma­lio­sios al­gos su­mas. Va­di­na­si, ga­lio­tų iš­im­tis tik tai pa­pil­do­mai dar­bo su­tar­čiai.

Aš pa­aiš­kin­siu ko­kiu nors pa­vyz­džiu. Įsi­vaiz­duo­ki­te, vie­ną iš, sa­ky­kim, 50 tūkst. ūki­nin­kų, tik­rai ne vi­si jie yra tur­tin­gi, bet už­si­dir­ba sa­vo gy­ve­ni­mui pa­kan­ka­mai, kad su­mo­kė­tų tiek įmo­kų, kiek rei­kia mo­kė­ti už mi­ni­ma­li­ą­ją al­gą. Na, iš jų to kuk­laus dar­bo prie že­mės. Ir tas ūki­nin­kas ieš­ko pa­pil­do­mo dar­bo, ne­ži­nau, ko­kio nors sar­go ar gal­būt mo­kyk­lo­je pa­gal­bi­nio dar­bo. Tai la­bai daž­na si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vos kai­me, Lie­tu­vos re­gio­nuo­se. Tas ūki­nin­kas nė­ra pa­trauk­lus dar­buo­to­jas, nes už jį, net jei­gu jam pa­siū­lo­mas ke­lių va­lan­dų dar­bas, rei­kia mo­kė­ti vi­są „Sod­ros“ įmo­kų grin­dų su­mą. To­dėl darb­da­vys ne­si­rinks to­kio žmo­gaus, o pa­si­rinks tą, ku­ris tu­ri dar­bo su­tar­tį, ki­tą dar­bo su­tar­tį. Tai tam tik­ra pras­me smul­ki dis­kri­mi­na­ci­ja, tai­ko­ma bū­tent in­di­vi­du­a­lios veik­los, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių žmo­nių at­žvil­giu. Mes la­bai daž­nai kal­ba­me apie tai, kad sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys tu­ri ko­kių nors mo­kes­ti­nių pri­vi­le­gi­jų, mo­ka ma­žiau mo­kes­čių, ta­čiau la­bai daž­nai ne­pa­ste­bi­me, kad jiems taip pat yra pa­lik­ta la­bai daug spra­gų, jie ne­tu­ri tų pri­vi­le­gi­jų, ku­rias tu­ri dir­ban­tys as­me­nys. To­dėl aš čia siū­lau su­ly­gin­ti si­tu­a­ci­jas, si­tu­a­ci­jų yra įvai­rių, žmo­nės dir­ba kir­pė­jais, ne­ži­nau, in­di­vi­du­a­lios veik­los va­rian­tų yra įvai­riau­sių, mes ne­ga­li­me ne­ma­ty­ti tų žmo­nių. Jie iš­gy­ve­na kaip ga­li, mo­ka mo­kes­čius, su­kau­pia sa­vo pen­si­jai, bet jei­gu ima­si pa­pil­do­mo dar­bo, tai mo­kes­ti­nė naš­ta yra ne­pro­por­cin­gai di­de­lė. Ma­no gal­va, ne­tei­sin­ga tai­ky­ti iš­im­tį dvie­jų dar­bo su­tar­čių tu­rė­to­jams, vi­są iš­im­tį, bet ne­tai­ky­ti tos iš­im­ties žmo­nėms, ku­rie sa­vo su­kur­ta dar­bo vie­ta už­dir­ba sa­vo pen­si­ją ir mo­ka pa­kan­ka­mai įmo­kų bū­si­mai pen­si­jai. Toks trum­pas pri­sta­ty­mas, ne­ži­nau, ar su­pra­to­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jū­sų no­rė­tų klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia… nė­ra, ant­ras klau­sia M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Ki­lo toks klau­si­mas, ar kaip tik toks siū­lo­mas re­gu­lia­vi­mas ne­su­kur­tų prie­lai­dų darb­da­viams ma­žin­ti so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas pa­žei­džia­moms gru­pėms, dar­buo­to­jams, pra­dė­ti spaus­ti dar­buo­to­jus iš­si­im­ti in­di­vi­du­a­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mus, kad ga­lė­tų to­kios ka­te­go­ri­jos žmo­nes įdar­bin­ti ma­žes­niu eta­tu ir taip iš­veng­ti „Sod­ros“ grin­dų.

Ki­ta klau­si­mo da­lis. Jūs siū­lo­te, kad bū­tų mo­kan­tiems kar­tą per mė­ne­sį, bet yra ir to­kių rū­šių, kur, pa­vyz­džiui, mo­ka kar­tą per me­tus. Tad tar­si ne­ly­gia­ver­tė­je pa­dė­ty­je at­si­dur­tų šios rū­šies as­me­nys, vyk­dan­tys in­di­vi­du­a­lią veik­lą.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, la­bai ačiū už taik­lų klau­si­mą. Bū­tent ma­no pa­siū­ly­mas yra pa­kan­ka­mai ri­bo­tas dėl tos prie­žas­ties, kad to­kio pik­tnau­džia­vi­mo ne­bū­tų. Ga­lio­tų iš­im­tis tik tuo at­ve­ju, jei­gu tas žmo­gus iš tos, kaip jūs sa­ko­te, ta­ria­mos in­di­vi­du­a­lio­s veik­los už­dirb­tų pa­kan­ka­mai pa­ja­mų ir su­si­mo­kė­tų tą įmo­ką nuo mi­ni­ma­lio­sios al­gos. Fik­ty­vios in­di­vi­du­a­lio­s veik­los ne­bū­na, jei­gu yra re­a­lių pa­ja­mų, iš jos ir su­mo­ka­mos re­a­lios įmo­kos. To­dėl aš bū­tent ma­ty­da­mas to­kią pik­tnau­džia­vi­mo ga­li­my­bę pa­li­kau tik tą va­rian­tą, kad mo­ka­mas kas mė­ne­sį, nes la­bai sun­ku su­žiū­rė­ti, jei­gu mo­ka kas me­tus. Tie­siog dėl kon­tro­lės ri­bo­tu­mo mes tik­rai ne­su­žiū­rė­si­me tų si­tu­a­ci­jų, kai žmo­nės de­kla­ruo­ja kas me­tus, bet tais at­ve­jais, kai žmo­nės są­ži­nin­gai kas mė­ne­sį gau­da­mi pa­ja­mas su­mo­ka „Sod­rai“ mo­kes­čius, dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo tik­rai ga­lė­tu­me iš­veng­ti ar­ba, ki­taip ta­riant, su­teik­ti tą iš­ly­gą.

Bet ko­kiu at­ve­ju mes kal­ba­me apie Lie­tu­vos žmo­nių skur­dą daž­niau­siai Lie­tu­vos re­gio­nuo­se, jie tik­rai sten­gia­si už­dirb­ti, gau­na kaž­ko­kias pa­ja­mas ir jiems mak­si­ma­liai tu­ri­me su­kur­ti tei­sin­gas są­ly­gas, kad jie ga­lė­tų iš­gy­ven­ti. De­ja, to­kia in­flia­ci­ja ir pa­kan­ka­mai ma­ži at­ly­gi­ni­mai re­gio­nuo­se. Mes tu­ri­me ieš­ko­ti įvai­riau­sių ga­li­my­bių pa­dė­ti žmo­nėms. Čia bū­tų to­kia ga­li­my­bė, aiš­ku, su la­bai rim­tais sau­gik­liais, ir ne vi­siems, nes tik­rai pik­tnau­džia­vi­mui mes ne­tu­ri­me pa­lik­ti nė vie­nos ga­li­my­bės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas To­mai, kai pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo pri­im­tas šis tei­sės ak­tas, aiš­ku, mes gir­dė­jo­me iš darb­da­vių la­bai daug pa­si­prie­ši­ni­mo ir taip to­liau. Tai lie­tė dau­giau gal­būt vals­ty­bi­nes įstai­gas, ku­rio­se ir­gi dir­bo po pu­sę eta­to ir pa­na­šiai. Aš ma­nau, kad da­bar mes šiuo at­ve­ju (man ky­la klau­si­mas) pa­gal ši­tą straips­nį, kur dir­ba­ma pa­gal dar­bo su­tar­tį, yra drau­džia­ma pen­si­jų drau­di­mu, li­gos ir mo­ti­nys­tės, ne­dar­bo, ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ir taip to­liau, ar ne? Po to, jei­gu at­si­tiks ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, jis bus ap­draus­tas vi­so­mis drau­di­mo rū­ši­mis.

Kaip da­bar yra ta­vo siū­ly­me, tu pa­blo­gi­ni, nes dar­buo­to­jas pats tu­rės su­si­mo­kė­ti, nes jis, dirb­da­mas pa­gal in­di­vi­du­a­li­ą­ veik­lą, ne­mo­ka drau­di­mo nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų. Įvy­ko ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, kaip to­kiu at­ve­ju bus? Jis gaus bū­tent nuo tos va­lan­dos ar dvie­jų tik­tai iš­mo­ką. Šiuo at­ve­ju yra blo­ges­nė si­tu­a­ci­ja ir pa­blo­gi­na­me. Ir jį ap­krau­na­me pa­pil­do­mu mo­kes­čiu. Ar ne­at­ro­do taip? Ačiū.

T. TOMILINAS (DFVL). La­bai ačiū už klau­si­mą. Pa­blo­gi­ni­mas nie­kuo ne­si­skirs nuo tos si­tu­a­ci­jos, kai žmo­gus dir­ba pa­gal dvi dar­bo su­tar­tis. Nė­ra. Pa­gal dvi dar­bo su­tar­tis dir­ba ne­pri­klau­so­mai nuo to, kiek su­mo­ka mo­kes­čių, jis to vi­so drau­di­mo ne­tu­ri ir ir­gi su­mo­ka daug ma­žiau ne­gu tas… Šiaip tos grin­dys bu­vo su­kur­tos tik­rai ne dėl tų vi­sų niu­an­sų, nes ne­pa­mirš­ki­me, kad in­di­vi­du­a­lio­s veik­los vyk­dy­to­jas taip pat mo­ka mo­kes­čius ir mo­ka įmo­kas ir ki­toms drau­di­mo rū­šims. Ten nė­ra taip, kad tik dėl pen­si­jos drau­džia­ma. Aš kal­bu tik apie tuos, ku­rie vyk­dy­da­mi in­di­vi­du­a­li­ą­ją veik­lą su­mo­ka pa­kan­ka­mai įmo­kų ir tą mi­ni­ma­li­ą­ją pen­si­ją sau už­tik­ri­na.

Ma­no pa­siū­ly­mas yra la­bai ri­bo­tas. Jis yra ana­lo­giš­kas, toks pat, kaip ir si­tu­a­ci­jo­je, kai žmo­gus tu­ri dvi dar­bo su­tar­tis. Tai­gi to­kią iš­im­tį mes tu­ri­me. Mes jau ją tai­ko­me ir nie­ko čia nau­jo, jo­kio dvi­ra­čio ne­iš­ran­da­me. Tie­siog pa­ma­to­me tuos ne­ma­to­mus žmo­nes, dir­ban­čius sa­va­ran­kiš­kai, sau, dir­ban­čius gal­būt sun­kiai, ne­skai­čiuo­jan­čius dar­bo va­lan­dų, bet kaž­kaip sa­vo šei­mas mai­ti­nan­čius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Man, tie­są sa­kant, skai­tant pro­jek­tą ir­gi bu­vo la­bai keis­ta, kad žmo­gus, taip ko­vo­jan­tis prieš „Sod­ros“ lu­bas, mėgs­tan­tis ne­mo­ka­mus pie­tus, stai­ga ima ko­vo­ti prieš „Sod­ros“ grin­dis, prieš so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas žmo­gui. Ne­ga­liu ne­su­tik­ti su prieš tai kal­bė­ju­sia L. Na­gie­ne, vis dėl­to šis pro­jek­tas blo­gi­na žmo­gui si­tu­a­ci­ją ir ska­ti­na žmo­nes dirb­ti pa­gal in­di­vi­du­a­lią veik­lą, na, tu­rint tik 1 va­lan­dos dar­bo su­tar­tį. Ne­lai­mės at­ve­ju jie draus­ti tik­rai ne­bus, tai, ką jūs pa­sa­kė­te prieš tai. Man įdo­mu, kaž­kaip pa­si­gen­du nuo­sek­lu­mo jū­sų ben­dro­je po­li­ti­ko­je šiuo klau­si­mu.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš gi­nu žmo­gų, ku­ris ban­do iš­gy­ven­ti Lie­tu­vo­je esant kri­zei ir esant tik­rai su­dė­tin­gai si­tu­a­ci­jai. Nie­ko tai ne­ska­tins. Da­bar žmo­nės ima­si bet ko­kio dar­bo, kad tik pa­di­din­tų sa­vo šei­mų pa­ja­mas. Aš ei­nu nuo tos si­tu­a­ci­jos, kad mes tu­ri­me da­bar eg­zis­tuo­jan­čią iš­im­tį, tu­ri­me dvie­jų dar­bo su­tar­čių iš­im­tį. Jei­gu tos iš­im­ties ne­bū­tų, aš tik­rai čia ne­sto­vė­čiau ir ne­siū­ly­čiau pa­pil­do­mų „Sod­ros“ įmo­kų spra­gų. Ta­čiau aš kar­to­ju, ma­no pa­siū­ly­me kal­ba­ma tik apie žmo­nes, ku­rie jau su­mo­kė­ję pa­kan­ka­mai įmo­kų su­for­ma­vo sa­vo pen­si­jų krep­še­lį, su­for­ma­vo sa­vo li­gos drau­di­mą, su­for­ma­vo sa­vo mo­ti­nys­tės drau­di­mą, nes vi­sos tos įmo­kos in­di­vi­du­a­liai veik­lai taip pat yra. To­dėl mes kal­ba­me tik apie tą žmo­nių ka­te­go­ri­ją, ku­ri jau pa­kan­ka­mai įmo­kų su­mo­kė­jo, bet jei­gu tie žmo­nės dar gau­na pa­pil­do­mą dar­bą, tai darb­da­viui yra ne­pa­trauk­lūs, nes, ne­pai­sant to, kad jie jau yra su­mo­kė­ję pa­kan­ka­mai įmo­kų, vis tiek ta­me ant­ra­me dar­be pri­va­lo mo­kė­ti nuo vi­so mi­ni­mu­mo, ne­pai­sant jų dar­bo va­lan­dų. Šiuo at­ve­ju toks iš­im­ties tei­sin­gu­mas, ma­tant sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių žmo­nių var­gus. Aš ma­nau, esu čia la­bai nuo­sek­lus. 

Taip, gal­būt ši­tas pro­jek­tas yra kiek li­be­ra­les­nis, kiek la­biau į ver­slą orien­tuo­tas nei į tą so­cia­li­nio drau­di­mo griež­tu­mą, bet ne­rei­kia ma­nęs ta­pa­tin­ti su ko­kiu nors monst­ru, ku­ris tik­tai apie „Sod­rą“ gal­vo­ja, aš žiū­riu ir iš žmo­gaus taš­ko.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, jū­sų pa­klau­sė vi­si no­rin­tys pa­klaus­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už – A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, tik­rai aš ma­nau, kad mums rei­kė­tų po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir pa­si­nag­ri­nė­ti, tuo la­biau kad tei­kė­jas pa­tei­kė sau­gik­lius, ku­rie ga­li bū­ti nau­do­ja­mi, kad ji­sai mo­ka, pa­vyz­džiui, iš in­di­vi­du­a­lios veik­los mo­kes­čius, so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čius nuo mi­ni­ma­liosios al­gos – tai ga­na ne­ma­ži mo­kes­čiai.

Dėl ant­ro­jo dar­bo. Pa­gal dar­bo su­tar­tį ji­sai taip pat pri­va­lė­tų mo­kė­ti nuo fak­to, o ne nuo mi­ni­ma­liosios al­gos, kaip ir da­bar dir­ban­tys pa­gal dvi dar­bo su­tar­tis. Tai­gi aš siū­ly­čiau po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti, o po to ko­mi­te­tuo­se pa­ban­dy­ti iš­nag­ri­nė­ti, ar tai iš tik­rų­jų ge­ri­na, ar blo­gi­na tą si­tu­a­ci­ją. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl mo­ty­vų prieš – M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tie­sų žiū­rint į tai, kaip yra pa­teik­tas šis pro­jek­tas, pra­ple­čia­mas dar vie­na iš­im­ti­mi, tai tar­si dar la­biau men­ki­na­ma tų „Sod­ros“ grin­dų pras­mė, ku­ri bu­vo įves­ta pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je. Kaip ger­bia­mas To­mas mi­nė­jo, ir ne­leng­vas ke­lias bu­vo nu­ei­tas. Skir­tu­mas tarp vi­sų, ku­riems da­bar yra iš­im­čių, – jie fak­tiš­kai vi­si yra drau­džia­mi vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis, o pri­dė­jus in­di­vi­du­a­lius jie jau iš­skir­ti­nu­mą tu­ri, kad nė­ra drau­džia­mi vi­so­mis rū­ši­mis. Tar­si kur­tų­si to­kios są­ly­gos, koks tų lu­bų efek­tas bu­vo pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, at­si­pra­šau, grin­dų, – jos su­ma­ži­no ma­žiau nei MMA už­dir­ban­čių žmo­nių skai­čių ir per 30 tūkst. dar­buo­to­jų pa­di­dė­jo so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos. Tik­rai bu­vo po­zi­ty­vus efek­tas pa­siek­tas, jį tik­rai rei­kė­tų iš­lai­ky­ti ir ne­įstum­ti tos da­lies, ku­ri dir­ba pa­gal in­di­vi­du­a­lias, į su­dė­tin­ges­nes są­ly­gas so­cia­li­nio drau­di­mo, ap­draus­tu­mo, sau­gu­mo po­žiū­riu. Ir dar pa­ste­bė­ti­na, kad ši Vy­riau­sy­bė sa­vo pro­gra­mo­je tu­ri nu­si­ma­čiu­si įver­ti­ni­mą, vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų grin­dų tiks­lin­gu­mo as­me­nų gru­pėms dar­bą. Jo pra­džia yra nu­ma­ty­ta dar šių me­tų pa­bai­ga. Tai iš tie­sų, ma­tyt, ke­ti­na­ma sis­te­miš­kai pa­žiū­rė­ti į šį klau­si­mą. Ti­kiuo­si, jei­gu bus rei­ka­lin­gi spren­di­mai, jie bus pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bės. Šiuo at­ve­ju aš tik­rai siū­ly­čiau su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi yra ir už, ir prieš, tu­ri­me bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Tai­gi bal­suo­ja­me dėl Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1512 pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je.

Už­si­re­gist­ra­vo 63, bal­sa­vo 63 Sei­mo na­riai: už – 12, prieš – 6, su­si­lai­kė 45. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Tu­ri­me ap­si­spręs­ti. Ga­li­me su­tar­ti, kad ben­dru su­ta­ri­mu grą­ži­na­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ko­le­gos no­ri bal­suo­ti. Bal­suo­ja­me. Kas bal­suos už, bal­suos už grą­ži­ni­mą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas prieš – už at­me­ti­mą.

Už­si­re­gist­ra­vo 62, bal­sa­vo 61 Sei­mo na­rys: už – 23, prieš – 38. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. (Bal­sai sa­lė­je) At­mes­ta. At­mes­ta. Pa­tik­ri­nau jū­sų bud­ru­mą. Ačiū.

 

17.38 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo dėl ko­mi­te­tų pa­sky­ri­mo dėl Rin­ki­mų ko­dek­so patvirti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1279(2) pri­ėmi­mas

 

Ko­le­gos, da­bar tu­riu to­kį, na, de­li­ka­tų klau­si­mą. Jums vi­siems dė­me­sio. Į ma­ne krei­pė­si Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas, per­da­vė Sei­mo Pir­mi­nin­kės lin­kė­ji­mus. Per­da­vė mums lin­kė­ji­mus ir taip pat to­kį su­si­rū­pi­ni­mą dėl Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mo ter­mi­nų.

Aš tu­riu pa­ci­tuo­ti, kad pro­jek­tas kar­tu su ly­di­mai­siais bu­vo svars­ty­tas ko­vo 10 die­ną pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je. Sei­mas pri­ta­rė 87 bal­sais už. Bu­vo pa­skir­tas pa­grin­di­niu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, taip yra pa­gal Sta­tu­tą vi­sais at­ve­jais, bei pa­pil­do­mu pa­skir­tas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

Ka­dan­gi yra svars­ty­mo ypa­tu­mų, po pa­pil­do­mo ko­mi­te­to svars­ty­mo tu­ri pra­ei­ti ne ma­žiau kaip 1 mė­nuo, tik ta­da ga­li svars­ty­ti pa­grin­di­nis; po pa­grin­di­nio svars­ty­mo dar tu­ri pra­ei­ti ne ma­žiau kaip 10 die­nų, tik ta­da ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je ga­li­ma svars­ty­ti, o svars­ty­mo da­ta bu­vo pa­skir­ta ge­gu­žės 24 die­na. Na­tū­ra­lu, kad mes jau ne­be­spė­si­me ge­gu­žės 24 die­ną svars­ty­ti, ga­li bū­ti, kad šio­je se­si­jo­je mes ne­spė­si­me pri­im­ti, tai Sei­mo Pir­mi­nin­kė siū­lo ir, kiek ži­nau, pa­de­ri­no su Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, kad pa­keis­tu­me pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą, kad lie­ka šį pro­jek­tą svars­ty­ti tik pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ko­le­gos, pir­mas per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik­rai ra­gi­nu pri­tar­ti ir su­tik­ti, nes iš tik­rų­jų tai mums su­tau­po daug bran­gaus lai­ko, bet kar­tu ra­gi­nu VVSK sa­vo ini­cia­ty­va įsi­dė­ti kaip ir pla­na­vo­te, man at­ro­do, į ge­gu­žės 11 die­ną. Tie­siog mes ta­da ga­lė­si­me grei­čiau ki­ta­me ko­mi­te­te. Jūs sa­vo nuo­žiū­ra ga­li­te ap­svars­ty­ti, pa­teik­ti iš­va­dą, tie­siog ne­bus tos pro­ce­dū­ri­nės pro­ble­mos ir grei­čiau pri­im­si­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną – V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Aš ne prieš, kad tas pats bū­tų pa­da­ry­ta, bet iš tik­rų­jų dėl ben­dros tvar­kos. Ma­nau, kad klau­si­mas pa­kan­ka­mai svar­bus. Vis dėl­to ne šiaip sau tos pro­ce­dū­ros yra at­si­ra­du­sios. Gal bū­tų ga­li­ma ki­tą sy­kį tuos klau­si­mus ap­svars­ty­ti, kai yra se­niū­nų dau­giau sa­lė­je, ne kur nors die­nos pa­bai­go­je, kad bū­tų ga­li­ma re­a­liau re­a­guo­ti į si­tu­a­ci­ją. Bet, aiš­ku, iš prin­ci­po, siek­da­mi to ben­dro re­zul­ta­to, pri­ta­ria­me.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, kiek čia su­lau­kiau, už to­kį ge­ra­no­riš­ką su­pra­ti­mą. Taip jau at­si­ti­ko, kad pir­mi­niu mo­men­tu bu­vo ne­įver­tin­ta, ka­da bus Vy­riau­sy­bės iš­va­da, jos dar iki šio mo­men­to nė­ra. Jei­gu ji bū­tų bu­vu­si anks­čiau, tai iki bir­že­lio ga­lo bū­tu­me su­spė­ję. Da­bar mak­si­ma­liai grei­čiau­sia da­ta yra įma­no­ma, jei­gu nie­ko ne­kei­čia­me, lie­pos 5 die­na. Vien dėl to pra­tęs­ti se­si­ją gal nė­ra ra­cio­na­lu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­gir­dau nuo­mo­nes, kad gal­būt Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ga­lė­tų ir ne­bū­da­mas pa­skir­tas pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu pa­svars­ty­ti. Tai ge­ro­kai pa­dė­tų pa­grin­di­niam Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui, dar pla­nuo­jan­čiam ir klau­sy­mus su­reng­ti dėl ko­dek­so. Ar ga­li­me pri­tar­ti pro­to­ko­li­niam nu­ta­ri­mui pa­keis­ti ko­vo 10 die­nos pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą dėl ko­mi­te­tų pa­sky­ri­mo dėl Rin­ki­mų ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1279(2), kad bū­tų tik kaip pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­gir­džiu prieš­ta­rau­jan­čių. (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me. Va­lio!“). Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

 

17.42 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1591, Dar­bo ko­dek­so Nr. XII-2603 211 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1592 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau svars­to­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Kom­plek­si­nis 2-11 klau­si­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1591 ir Dar­bo ko­dek­so 211 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1592. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pa­si­steng­siu bū­ti toks grei­tas, kad gal­būt tai jus pa­ska­tins pri­tar­ti pro­jek­tui. 2018 me­tais, prieš ke­le­tą me­tų, mes įsto­jo­me į EBPO. Pa­gal EBPO ra­gi­ni­mus mes tu­ri­me ska­tin­ti įvai­rių įmo­nių, ypač vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių, val­dy­bo­se tu­rė­ti ne­pri­klau­so­mus na­rius. Taip pat pa­gal mū­sų įsta­ty­mus į vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių val­dy­bas sa­vo na­rius, sa­vo at­sto­vus ga­li de­le­guo­ti pro­fe­si­nės są­jun­gos. Ir yra dar­buo­to­jų at­sto­vai – dar­bo ta­ry­bos. Ta­čiau Dar­bo ko­dek­se yra įtvir­tin­ta keis­ta nor­ma, kad į val­dy­mo or­ga­nus ar­ba prie­žiū­ros or­ga­nus ga­li­ma de­le­guo­ti tik žmo­nes iš dar­buo­to­jų są­ra­šo. Tai reiš­kia, kad iš šios įmo­nės dar­buo­to­jų. Tai la­bai smar­kiai ap­ri­bo­ja pro­fe­si­nių są­jun­gų ga­li­my­bes de­le­guo­ti kom­pe­ten­tin­gus as­me­nis. Pa­vyz­džiui, ko­kia nors trans­por­to pro­fe­si­nė są­jun­ga ne­ga­li de­le­guo­ti R. La­zut­kos į Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to val­dy­bą at­sto­vau­ti bū­tent dar­buo­to­jų pu­sei. Ne­ga­li, nes jis tu­ri dirb­ti vai­ruo­to­ju. Šio­je vie­to­je re­a­ly­bė­je šis ap­ri­bo­ji­mas pa­si­reiš­kia tuo, kad dar­buo­to­jų at­sto­vai tie­siog ne­de­le­guo­ja­mi, nes jie ne­ati­tin­ka ko­kių nors bū­tent įmo­nės la­bai griež­tų kri­te­ri­jų, koks tu­ri bū­ti tas at­sto­vas. Tie­siog iš prak­ti­kos tu­riu to­kį pa­siū­ly­mą. Tai ne­reiš­kia, kad dar­buo­to­jai ne­ga­lės de­le­guo­ti sa­vo at­sto­vų. Jei­gu tie at­sto­vai tu­ri tos kom­pe­ten­ci­jos, jei­gu no­ri dirb­ti prie­žiū­ros ar­ba val­dy­mo or­ga­nuo­se kaip dar­buo­to­jų at­sto­vai, tai vis­kas ge­rai. Aš siū­lau pa­lik­ti to­kį lanks­tų me­cha­niz­mą, kad prof­są­jun­gos ir dar­bo ta­ry­bos ga­lė­tų de­le­guo­ti ne tik dar­buo­to­ją, bet ir ko­kį nors eks­per­tą, bet tai bū­tų jų pa­si­rin­ki­mas, ką jie de­le­guo­ja. Vis­kas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Aš jau no­rė­jau klaus­ti, gal ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Pir­mas klau­sia M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ma­no klau­si­mas la­bai trum­pas. Ar ap­skri­tai ši­tuo re­gu­lia­vi­mu ne­bū­tų iš­krai­po­ma ir pa­neig­ta dar­buo­to­jų at­sto­va­vi­mo pras­mė, jei­gu dar­buo­to­jams bū­tų at­sto­vau­ja­ma to­je įmo­nė­je ne­dir­ban­čių as­me­nų?

T. TOMILINAS (DFVL). Na, ma­to­te, pir­miau­sia sa­vi­nin­kai de­le­guo­ja bet ką – jie ga­li de­le­guo­ti už­sie­nie­tį, ga­li de­le­guo­ti dir­ban­tį as­me­nį ten, jie ga­li de­le­guo­ti eks­per­tą. Tai­gi mes tu­ri­me lais­vę iš ver­slo pu­sės de­le­guo­ti, ką tik jie no­ri. Ir EBPO mus ra­gi­na de­le­guo­ti kuo dau­giau iš­orės žmo­nių tam, kad įmo­nės veik­tų skaid­riau, efek­ty­viau ir taip to­liau.

Įsi­vaiz­duo­ki­me si­tu­a­ci­ją, kai prof­są­jun­ga no­ri iš tie­sų da­ry­ti di­de­lę įta­ką įmo­nės po­li­ti­kai ir ji pa­si­ren­ka, at­si­pra­šau, kad šven­tą Ro­mo var­dą nau­do­ju, bet, na, pa­vyz­džiui, no­ri de­le­guo­ti R. La­zut­ką tam, kad jis at­sto­vau­tų. O ko­dėl žmo­gus ne­ga­li? Jūs ga­li­te at­sto­vau­ti rin­kė­jams, aš ga­liu at­sto­vau­ti rin­kė­jams, tai ir R. La­zut­ka pui­kiau­siai ga­li at­sto­vau­ti pro­fe­si­nių kon­fe­de­ra­ci­jų nuo­mo­nei. Tai yra su­si­ta­ri­mo klau­si­mas. Bet lais­vė šiuo at­ve­ju di­din­tų ir skaid­ru­mą, ir lanks­tu­mą, ir kar­tu stip­rin­tų pa­tį at­sto­va­vi­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tu­riu du klau­si­mus. Ar jie ga­li ten de­le­guo­ti, tar­kim, R. Kar­baus­kį ir ar jie ga­li de­le­guo­ti sa­vi­nin­ko sū­nų, duk­rą ar žmo­ną?

T. TOMILINAS (DFVL). Ma­to­te, aš tai siū­lau, kad ga­lio­tų ben­dras re­gu­lia­vi­mas ir ver­sli­nin­kų, sa­vi­nin­kų at­sto­vams, ir dar­buo­to­jų de­le­guo­tiems as­me­nims. Kiek­vie­na įmo­nė pa­ti pa­tvir­ti­na tvar­ką, ku­ri daž­niau­siai yra la­bai griež­ta. Ten yra iš­si­la­vi­ni­mo, pa­tir­ties, va­dy­bos ge­bė­ji­mų ir taip to­liau – dau­gy­bė rei­ka­la­vi­mų, ku­rių, ma­nau, jū­sų mi­nė­ti as­me­nys gal­būt net ir ne­ga­lė­tų ten­kin­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, sa­ky­ki­te, kai ski­ria ne­pri­klau­so­mus val­dy­bos na­rius, pa­pras­tai Lie­tu­vos ban­kas pa­tik­ri­na tų žmo­nių, as­me­ny­bių ge­bė­ji­mus, kom­pe­ten­ci­jas ir vi­sa ki­ta. Čia toks žmo­gus bū­tų… Na, ar ne­ma­no­te, kad tai iš­plau­tų to žmo­gaus at­sa­ko­my­bę? Aš su­pran­tu, gal R. La­zut­ka, bet Lie­tu­vo­je to­kį vie­ną tu­ri­me, ar ne, bet tų įmo­nių yra daug. Ir jei­gu at­ei­tų iš ša­lies, jei­gu ne R. La­zut­ka, o ant­ras kaž­koks žmo­gus po jo, na, ga­li ne­jaus­ti at­sa­ko­my­bės, ga­li ini­ci­juo­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie ga­li pri­da­ry­ti įmo­nei ža­los.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik pa­ban­dy­siu pa­kar­to­ti tą pa­tį ar­gu­men­tą. Įmo­nės pa­si­tvir­tina la­bai griež­tas tvar­kas ir ne­pri­lei­džia prie sa­vo val­dy­mo or­ga­nų, pa­ti­kė­ki­te, jo­kių pa­ša­li­nių žmo­nių. Ma­no pa­siū­ly­mas yra su­si­jęs tik su tuo, kad prof­są­jun­gos kar­tais ne­ga­li su­ras­ti tarp sa­vo dar­buo­to­jų, sa­vo ko­lek­ty­vo žmo­nių, ku­rie ati­tik­tų tuos la­bai griež­tus kri­te­ri­jus. Tas iš­orės žmo­gus per­ei­tų la­bai svar­bų, la­bai sun­kų fil­trą, bet ap­skri­tai tas de­le­ga­vi­mas iš­ori­nių žmo­nių į ste­bė­to­jų ta­ry­bas ar­ba val­dy­bas yra ska­ti­na­mas. Mus EBPO ska­ti­no tai da­ry­ti, dar kai mes sto­jo­me.

Ap­skri­tai, kai kva­li­fi­kuo­ti žmo­nės iš iš­orės pa­de­da įmo­nei val­dy­ti, tai di­di­na skaid­ru­mą ir net­gi pel­nin­gu­mą, na, bent jau to­kia yra li­be­ra­les­nė po­zi­ci­ja Eu­ro­po­je. Kol kas mes ne­gir­dė­jo­me, kad bū­tų ko­kių nors pro­ble­mų. Bet no­ri­si, kad prof­są­jun­gos ly­giai taip pat ga­lė­tų da­ly­vau­ti ren­kan­tis tuos stip­rius žmo­nes. Jei­gu jie su­ras tarp sa­vo žmo­nių, tarp dar­buo­to­jų to­kį stip­rų žmo­gų – pui­ku, jei­gu su­ras tarp eks­per­tų – ir­gi pui­ku. Tie­siog pa­li­ki­me lais­vę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš, ko­le­gos, su to­kiais nuo­gąs­ta­vi­mais. Jei­gu įmo­nė ne­no­ri tu­rė­ti prof­są­jun­gų at­sto­vo, jei­gu no­ri, jie ga­li iš sa­vų žmo­nių, o da­bar čia ga­li bū­ti su­da­ry­tas tam tik­ras pro­fe­si­nių są­jun­gų le­gio­nas iš no­rin­čių pa­bū­ti val­dy­bo­se. Te­gul jie bū­na kom­pe­ten­tin­gi, bet jie į kiek­vie­ną įmo­nę at­ne­ša sa­vo po­li­ti­ką. Tai yra in­va­zi­ja į vi­daus rei­ka­lus iš iš­orės. Aš ne­ma­nau, kad čia yra ge­ras va­rian­tas. Ačiū.

T. TOMILINAS (DFVL). Pir­miau­sia la­bai ačiū už klau­si­mą. Aš no­riu pa­ti­kin­ti, kad mes ne­ple­čia­me ra­to žmo­nių, ku­rie ga­li de­le­guo­ti. Pri­va­lo­ma de­le­guo­ti. Pri­va­čiam ver­slui tai vi­sai ne­ga­lio­ja, nė­ra pri­va­lo­mu­mo. Mes kal­ba­me apie vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nes, ku­rio­se yra pri­va­lo­ma, da­bar jau ga­lio­ja ši­tas re­gu­lia­vi­mas, kad prof­są­jun­gos ga­li de­le­guo­ti bent vie­ną penk­ta­da­lį val­dy­bos na­rių. Tai nie­ko ne­ple­čia­me. Į pri­va­tų ver­slą da­bar ne­ina­ma. Tai nė­ra su­si­ję.

Kai kal­ba­te apie re­gio­nus, čia jau yra jū­sų po­žiū­rio klau­si­mas, ar jūs ma­no­te ge­rai, kad dar­buo­to­jai yra įga­li­na­mi ir da­ly­vau­ja įmo­nių val­dy­me ir taip yra ska­ti­na­mas so­cia­li­nis dia­lo­gas. Aiš­ku, ga­li bū­ti po­zi­ci­ja, kad ne, mes ma­no­me, kad prof­są­jun­gų da­ly­va­vi­mas įmo­nių val­dy­me yra ne­rei­ka­lin­gas. Tai jau yra po­li­ti­nio po­žiū­rio klau­si­mas, bet iš prin­ci­po nie­ko pa­pil­do­mai mes čia ne­ska­ti­na­me. Tie­siog ska­ti­na­me ly­gia­ver­tį so­cia­li­nį dia­lo­gą. Ma­no gal­va, da­ly­va­vi­mas įmo­nės val­dy­me ma­ži­na strei­kų ri­zi­ką, di­di­na so­cia­li­nio dia­lo­go ko­ky­bę ir taip to­liau.

PIRMININKAS. Ačiū. Vi­si, ku­rie no­rė­jo klaus­ti, pa­si­sa­kė. Ka­dan­gi už­si­ra­šė tik­tai už dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? J. Raz­ma vie­nas už. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, klau­siant gir­dė­jo­si to­kių kri­tiš­kų nuo­sta­tų dėl to pa­siū­ly­mo, jei­gu to ne­bū­tų bu­vę, aš ir ne­ban­dy­čiau kal­bė­ti. Mū­sų frak­ci­jos na­riai, esa­me su­ta­rę, bal­suos lais­vai, bet aš kvies­čiau žiū­rė­ti po­zi­ty­viai į šį pa­siū­ly­mą, nes iš­ties ga­li bū­ti si­tu­a­ci­ja, kai pro­fe­si­nė są­jun­ga iš sa­vo dir­ban­čių­jų įmo­nė­je ne­tu­rės kom­pe­ten­tin­gų na­rių, ku­rie ati­tiks rei­ka­la­vi­mus, ku­riuos ga­lė­tų de­le­guo­ti į val­dy­bą. Te­gu bū­na ta pla­tes­nė ga­li­my­bė pa­si­rin­k­ti ir iš iš­orės. Tuo la­biau kai vy­riau­sy­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, kaip ži­no­me, ne­pri­klau­so­mus na­rius pa­gal ati­tin­ka­mus rei­ka­la­vi­mus taip pat pa­si­kvie­čia iš iš­orės. Aš kvie­čiu pri­tar­ti. Ne­ma­tau, kad čia grės­tų ko­kie nei­gia­mi da­ly­kai dėl to pa­siū­ly­mo.

PIRMININKAS. Tai­gi dar yra ir nuo­mo­nė prieš. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų – S. Jo­vai­ša prieš.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Man sa­kė il­gai kal­bė­ti, bet kad blo­gas vaiz­das ek­ra­ne, tai aš trum­pin­siu. Aš tik­rai ne­no­riu pri­tar­ti šiam siū­lo­mam va­rian­tui vien dėl tos in­va­zi­jos su ki­ta nuo­mo­ne į val­dy­bą, ne­ži­nant, ko­kie iš tik­rų­jų ten rei­ka­lai vyks­ta. Kom­pe­ten­ci­ja gal­būt ben­dra yra, bet kas vyks­ta vi­du­je? De­le­guo­ti vien dėl to, kad bal­suo­tų kas nors prieš, su­lai­ky­ti dėl ko­kių nors po­li­ti­nių ar gal­būt eko­no­mi­nių prie­žas­čių, ne­ma­nau, kad čia yra ge­ras pa­si­rin­ki­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, ben­dru su­ta­ri­mu ne­bus su­ta­ri­mo? Taip? Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me dviem įsta­ty­mams – Dar­bo ko­dek­so 211 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja, bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 61, bal­sa­vo 61: už – 30, prieš – 4, su­si­lai­kė 27. (Bal­sai sa­lė­je) Tik­rai no­ri­te per­bal­suo­ti, ko­le­gos? (Triukš­mas sa­lė­je) Pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, bal­sa­vau už, bet da­bar gal bal­suo­siu prieš. Ma­ne tai la­bai iš­gąs­di­no, nes R. La­zut­ka vi­so­se prof­są­jun­go­se vi­sur da­ly­vaus. Aš siū­liau po­rą ge­rų pa­var­džių ir jūs, bu­vę vals­tie­čiai, at­me­tė­te ge­rus as­me­nis. R. Kar­baus­kis jums ne­tin­ka at­sto­vau­ti, dar kas nors. Jei­gu bū­tu­mė­te pri­ėmę, taip li­be­ra­liai pa­žiū­rė­ję, gal bū­tu­me pri­ta­rę, o da­bar vien R. La­zut­ka vi­sur. Ji­sai ne­su­spės, mie­lie­ji.

PIRMININKAS. Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne prieš R. La­zut­ką, aš už, vis­kas ge­rai, bet aš no­rė­čiau tie­siog at­kreip­ti dė­me­sį. Šian­dien svars­to­me opo­zi­ci­jos dar­bo­tvarkę. Pa­ti opo­zi­ci­ja pa­siū­lo dar­bo­tvarkę, o da­ly­vau­ja iš jos 10–15 žmo­nių. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dau­giau.

B. MATELIS (TS-LKDF). Vi­si gau­na­me at­ly­gi­ni­mą ir no­rė­tų­si, kad mes at­ro­dy­tu­me prieš vi­są Lie­tu­vą kaip nors nor­ma­liau. Aš su­pran­tu, kai jūs boi­ko­tuo­ja­te val­dan­čio­sios dau­gu­mos… kar­tais iš­ei­na­te iš sa­lės, bet jūs pa­tys pa­siū­lo­te dar­bo­tvarkę ir pa­tys iš­ei­na­te iš sa­lės. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū už nuo­mo­nes. Ko­le­gos, ar ga­li­me per­bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ne­su­tin­ka­te. Ką gi, ne­su­tin­ka­te, tai ne­su­tin­ka­te. Bal­suo­ja­me dėl to, ar dar kar­tą bal­suo­tu­me. (Juo­kas, bal­sai sa­lė­je) Ma­to­te, vis tiek yra žmo­nių, pa­si­sa­kan­čių už per­bal­sa­vi­mą. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Per cen­tri­nį mik­ro­fo­ną L. Ku­ku­rai­tis.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­kui. Pir­mi­nin­ke, jūs ga­li­te ap­si­spręs­ti, mū­sų frak­ci­ja pra­šo per­bal­suo­ti, bet jūs ga­li­te ap­si­spręs­ti.

PIRMININKAS. Na, pa­ga­liau frak­ci­jos var­du iš­gir­do­me pra­šy­mą. A. Vyš­niaus­kas per šo­ni­nį.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš pri­me­nu, kad tam tu­ri bū­ti prie­žas­tis. Kas nors ne­su­vei­kė ar pa­na­šiai. To­kios prie­žas­ties mes ne­iš­gir­do­me. Gal­būt ne­žais­ki­me ši­tų žai­di­mų. Kam ap­krau­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją skun­dais?

PIRMININKAS. Pa­grįs­tas ar­gu­men­tas. Ko­le­gos, tuo­met mes ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Su­ta­rė­me? Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Pro­jek­tai grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

 

17.57 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1507 (pa­tei­ki­mas)

 

Pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės… prieš­pas­ku­ti­nis, tei­sin­gai, dar vie­nas yra, bet pas­ku­ti­nis įsta­ty­mo pro­jek­tas. Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1507. Pra­ne­šė­jas – D. Griš­ke­vi­čius. Pa­tei­ki­mas.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mes jau šian­dien ne su vie­nu spė­jo­me tą klau­si­mą ap­tar­ti, bet vis tiek pro­ce­dū­ros rei­ka­lau­ja pri­sta­ty­ti, tą ir pa­da­ry­si­me. Tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ko­di­niu pa­va­di­ni­mu – at­ly­gin­ti­nos stu­den­tų prak­ti­kos. Pa­grin­di­nės min­tys yra to­kios, kad šiuo me­tu at­lie­ka­mos stu­den­tų prak­ti­kos, kaip ži­no­te, nė­ra at­ly­gin­ti­nos, ne­bent ko­kiais nors in­di­vi­du­a­liais su­si­ta­ri­mais tri­ša­lių su­tar­čių pa­grin­du. Ta­čiau įsta­ty­mo pro­jek­tu vis dėl­to siū­lo­ma nu­ma­ty­ti ga­li­my­bes pri­va­čiam sek­to­riui tą da­ry­ti, o vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės val­do­mo­se įstai­go­se ar įmo­nė­se pri­va­lo­mų prak­ti­kų me­tu bū­tų nu­ma­ty­tas at­ly­gi­ni­mas Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Iš kar­to no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pri­sta­ty­to­je me­džia­go­je yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Ty­ri­mų sky­riaus at­lik­tas iš­sa­mus dar­bas, kaip yra to­kiais klau­si­mais pa­sau­ly­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Tik­rai yra įvai­rių prak­ti­kų. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad, tar­ki­me, Aust­ri­jo­je, Če­ki­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je lei­džia­ma mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mą. Is­pa­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je lei­džia­mos iš­mo­kos ar jų da­lies iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mas. Pran­cū­zi­jo­je, Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je yra tam tik­rų ap­mo­ka­mų sta­žuo­čių klau­si­mai, ypač tai po­pu­lia­ru Ny­der­lan­duo­se. Jei­gu prak­ti­ka trun­ka il­giau ne­gu 2 mė­ne­sius, Pran­cū­zi­jo­je yra pri­va­lo­mas prak­ti­kos ap­mo­kė­ji­mas.

Iš kar­to no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad sa­va­no­riš­kų prak­ti­kų klau­si­mas ne­lie­čia­mas, tik­rai jos ga­li bū­ti ir ne­ap­mo­ka­mos. Gal­būt dar no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad Eu­ro­pos Par­la­men­tas dar vi­sai ne­se­niai, ma­žiau nei prieš dve­jus me­tus, pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, kur pa­smer­kė ne­ap­mo­ka­mas stu­den­tų prak­ti­kas, pa­va­din­ki­me taip, ir pa­si­sa­kė už są­ži­nin­go at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pą, ir nuo šiol Eu­ro­pos Par­la­men­te stu­den­tų at­lie­ka­mos prak­ti­kos yra tik ap­mo­ka­mos ir jo­kios ki­tos ne­ga­li bū­ti. Taip pat pa­si­sa­ko dau­ge­lis tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios dir­ba su dar­bo tei­se, ir ra­gi­na Vy­riau­sy­bes ieš­ko­ti bū­dų, kaip bū­tų ga­li­ma nu­ma­ty­ti tuos kom­pen­sa­ci­nius me­cha­niz­mus, kal­bant apie stu­den­tų prak­ti­kas, nes daž­nu at­ve­ju stu­den­tai, at­lie­kan­tys prak­ti­ką, pa­ti­ria pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Na­tū­ra­lu, kad kai ku­riems stu­den­tams yra tik­rai su­dė­tin­ga at­lik­ti prak­ti­ką, ypač jei­gu kal­ba­me apie kaž­ko­kį ki­tą mies­tą, jei­gu ski­ria­si mies­tas ar ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, ski­ria­si nuo mies­to, ku­ria­me stu­di­juo­ja, uni­ver­si­te­to vie­tos. Tik­rai daž­nu at­ve­ju yra pa­ti­ria­ma pa­pil­do­mų iš­lai­dų ir jei­gu tė­vai ne­ga­li pa­dė­ti, daž­nu at­ve­ju tai yra su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja.

Ki­tas da­ly­kas, aiš­ku, mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je yra kal­ba­ma apie at­ly­gin­ti­ną dar­bą, kad kiek­vie­nas dar­bas yra ap­mo­ka­mas, at­ly­gin­ti­nas, to­dėl ma­nau, kad mes tu­ri­me ieš­ko­ti bū­dų šį klau­si­mą vie­naip ar ki­taip spręs­ti.

Šian­dien, jei­gu pa­ste­bė­jo­te, ke­lios stu­den­tų at­sto­vy­bės krei­pė­si į Sei­mo na­rius su pa­lai­ky­mu, su pa­siū­ly­mais, gal­būt net su skir­tin­go­mis for­mu­luo­tė­mis, to­dėl kvie­čiu šian­dien Sei­mo na­rius, ku­rie tu­ri tam tik­rų abe­jo­nių, ar toks klau­si­mas ga­lė­tų vis dėl­to bū­ti pri­im­tas, pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je pri­tar­ti klau­si­mui. Ben­dro­je dis­ku­si­jo­je vė­liau su įvai­rio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, tiek pri­iman­čio­mis stu­den­tus, tiek, ži­no­ma, su stu­den­tų sa­vi­val­dos at­sto­vais bei uni­ver­si­te­tų at­sto­vais… vyk­dy­si­me tik­rai iš­sa­mes­nes dis­ku­si­jas, nes, kaip aš mi­nė­jau, tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka yra la­bai įvai­ri. Net­gi kai ku­rio­se ša­ly­se, kur yra fe­de­ra­ci­jos ar že­mės, tik­rai ski­ria­si ta prak­ti­ka. Tik­rai ga­li­ma ieš­ko­ti įvai­rių bū­dų, kaip ga­li­ma bū­tų pa­dė­ti stu­den­tams.

Na­tū­ra­lus klau­si­mas daž­nu at­ve­ju iš­ky­la, ka­dan­gi tai yra fi­nan­si­nis klau­si­mas, iš kur­gi pi­ni­gai toms prak­ti­koms ap­mo­kė­ti, at­ly­gin­ti? Tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad dėl to įsta­ty­mo pro­jek­te ir tei­kia­mas pa­siū­ly­mas, kad bū­tų nu­ma­ty­ta bū­tent tik vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės lyg­me­niu, nes daž­nu at­ve­ju šios įstai­gos tik­rai tu­ri ga­li­my­bių iš sa­vo įmo­kos fon­dų mo­kė­ti vie­no­kias ar ki­to­kias iš­mo­kas, bū­tent iš su­tau­py­tų, tar­ki­me, tų pa­čių dar­buo­to­jų li­gų ar ne­už­im­tų eta­tų ir pa­na­šiai. Aš ma­nau, to­kiu at­ve­ju mes tik­rai ga­lė­tu­me iš­veng­ti pa­pil­do­mų fi­nan­sų pa­ieš­kų.

Iš kar­to no­riu nu­ra­min­ti ko­le­gas, ku­rie ir­gi ne­ri­mau­ja, ar vis­kas čia tei­sin­gai at­si­spin­di. Pats kvie­čiu, jums pri­ta­rus, siū­ly­ti ir gau­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dą, taip pat pa­si­džiaug­ti, kad stu­den­tų at­sto­vy­bės, jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos pa­kan­ka­mai ak­ty­viai su­re­a­ga­vo į šį pa­siū­ly­mą. Taip pat aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad jis nė­ra spon­ta­niš­kas, bu­vo įvai­rių dis­ku­si­jų jau iki ir prieš me­tus. Kaip mi­nė­jau, at­lik­ta ty­ri­mo biu­ro in­for­ma­ci­ja, jos pa­grin­du bu­vo įvai­rių dis­ku­si­jų. Iš tik­rų­jų no­riu pa­dė­ko­ti ir stu­den­tų ini­cia­ty­vi­nei gru­pei „Šauks­mas“, taip pat Stu­den­tų są­jun­gos aso­cia­ci­jai, LiJOT or­ga­ni­za­ci­jai bei Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­den­tų at­sto­vy­bei, jie su­re­a­ga­vo ir pa­tei­kė sa­vo nuo­mo­nę ir pa­siū­ly­mus, tai yra svar­bu.

Ma­nau, kad svars­ty­mo sta­di­jo­je, jei­gu to­kią pa­siek­si­me, mes tik­rai ga­li­me ras­ti ne­ma­žai ge­rų va­rian­tų, kaip gal­būt ga­lė­tu­me ras­ti tam tik­rus kom­pen­sa­ci­nius me­cha­niz­mus.

Ir baig­da­mas pa­ste­biu – taip pat pa­kan­ka­mai ži­no­te ir mes ne vie­nas nau­do­ja­mės (…) plat­for­ma, tas klau­si­mas dar prieš me­tus bu­vo už­duo­tas vi­suo­me­nei. Ap­klau­so­je su­da­ly­va­vo virš 1 tūkst. 500 žmo­nių. Tie­sa, tei­sy­bės dė­lei rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tur­būt dau­giau­sia da­ly­va­vo stu­den­tai, ku­rie sa­vo tin­klais da­li­no­si ta ap­klau­sa. Bet ap­klau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad tei­gia­mai į at­ly­gin­ti­nas, ap­mo­ka­mas stu­den­tų prak­ti­kas žiū­ri virš 70 % ap­klau­so­je su­da­ly­va­vu­sių žmo­nių.

Aš ti­kiu, kad klau­si­mų ga­li bū­ti, ma­tau, kad už­si­ra­šė tik­rai ne vie­nas, tai gal­būt į tuos klau­si­mus at­sa­ky­siu jums pa­tei­kus klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­ga, jū­sų no­ri klaus­ti de­šimt Sei­mo na­rių. Pir­mas klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Do­mai, ačiū už pri­sta­ty­mą. Jū­sų įsta­ty­mo es­mė, kad bū­tų už prak­ti­ką at­ly­gi­na­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka ir nu­sta­ty­tais įkai­niais. Ta­čiau, ger­bia­mas Do­mai, pir­ma, ar tai nė­ra uni­ver­si­te­tų, ko­le­gi­jų, ki­tų švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jų au­to­no­mi­jos da­ly­kas? Juk prak­ti­ka yra su­dė­ti­nė stu­di­jų pro­ce­so da­lis, kaip ma­te­ma­ti­ka, ge­og­ra­fi­ja, taip ir… Tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tos lė­šos. Pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras. Tei­sės de­par­ta­men­tas taip ir pa­ra­šė, kad stu­den­tų at­lie­ka­ma prak­ti­ka yra stu­di­jų pro­gra­mos da­lis. Ji ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­ma dar­bo san­ty­kiams, ku­rie yra ap­mo­ka­mi tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. O stu­den­tai, at­lie­kan­tys prak­ti­ką, ne­ga­li bū­ti pri­ly­gi­na­mi dar­bo vie­to­se dir­ban­tiems as­me­nims. Ger­bia­mas Do­mai, kaip pa­tar­tu­mė­te at­skir­ti tą edu­ka­ci­nį ir dar­bi­nį mo­men­tą? Ačiū.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už nuo­mo­nę. Na, šiuo at­ve­ju drį­siu pri­min­ti, kad daž­nai Tei­sės de­par­ta­men­to iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė kar­tais pri­me­na la­biau po­li­ti­nę nuo­mo­nę ne­gu tei­si­nę, ma­no nuo­mo­ne. Ir to ne­bi­jau pa­sa­ky­ti. Įvai­rios bū­tent prak­ti­kos to­je pa­čio­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je ro­do, kad tai ga­li bū­ti ap­mo­ka­mi da­ly­kai.

Aš su­tin­ku, kad vals­ty­bė skir­da­ma nu­ma­to tam tik­ras lė­šas, kre­di­tus, ku­rių pa­grin­du ir­gi yra at­lie­ka­mos tos prak­ti­kos. Bet aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad bū­tent lė­šos, rei­ka­lin­gos stu­den­tų pa­tir­toms iš­lai­doms kom­pen­suo­ti, nė­ra pa­pil­do­mai kaž­kaip… klau­si­mas, ar iš uni­ver­si­te­tų, pa­va­din­ki­me taip, pa­ima­mos ir pa­na­šiai. Tai yra la­biau orien­tuo­ta į pri­iman­či­ą­sias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios tik­rai tą ga­li leis­ti.

Aš ma­nau, kad or­ga­ni­za­ci­jos tik­rai įsi­ver­ti­na, kiek jos ga­li stu­den­tų pri­im­ti ir pa­na­šiai. Jei­gu mes at­lik­tu­me tuos pa­čius ty­ri­mus, kiek ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos pri­ima tų stu­den­tų, mes pa­ma­ty­tu­me, kad tie skai­čiai vie­no­je ar ki­to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, pa­ė­mus tuos ke­lis tūks­tan­čius per vi­są Lie­tu­vą stu­den­tų kas­met, tik­rai nė­ra ko­kie nors es­mi­niai skai­čiai, kad ne­ga­lė­tų pri­iman­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja nu­ma­ty­ti tam tik­rų pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tą tvar­ką, sa­ky­ki­me, lė­šų, ku­rios bū­tų skir­tos tam tik­roms iš­lai­doms kom­pen­suo­ti. Tai ma­no toks trum­pas at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tik­rų­jų, ger­bia­mas ko­le­ga, kal­bė­jo­te apie Eu­ro­pos Par­la­men­to prak­ti­kas. No­rin­tys pa­kliū­ti ten ne­ma­žą kon­kur­siu­ką tu­ri lai­mė­ti ir tos prak­ti­kos nė­ra bai­gia­mo­sios prak­ti­kos. Pa­pras­čiau­siai ren­ka as­me­nis, ku­riuos gal po kiek lai­ko at­si­ren­ka dar­bui Eu­ro­pos Par­la­men­te ar­ba Ko­mi­si­jo­je. Iš tik­rų­jų tai ne tos prak­ti­kos.

O šiaip no­rė­čiau pa­klaus­ti. Jūs pa­sa­kė­te, kad ne­rei­kia skir­ti fi­nan­si­nių iš­tek­lių. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip be fi­nan­si­nių iš­tek­lių bus ga­li­ma ap­mo­kė­ti, nes iš tik­rų­jų, tei­siš­kai pa­žiū­rė­ję, pri­ėmę įsta­ty­mą, ku­ris di­di­na biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių iš­lai­das, mes pri­va­lo­me biu­dže­tuo­se nu­ma­ty­ti. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip… Pa­vyz­džiui, čia, Sei­me, yra daug at­lie­kan­čių prak­ti­ką as­me­nų, kaip mes ne­ga­lė­si­me nu­ma­ty­ti? Tai tik­rai, ko ge­ro, ne­ma­žai kai­nuos.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš at­sa­kau dar kar­tą, nes, man ro­dos, tą jau bu­vau pa­sa­kęs, kad daž­nu at­ve­ju kiek­vie­na or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri tu­ri dar­buo­to­jų, tu­ri sa­vo va­di­na­mą­jį mo­kos fon­dą ir vi­sa ki­ta. Ypač di­des­nės or­ga­ni­za­ci­jos tu­ri to­kį da­ly­ką. Žmo­gus lin­kęs sirg­ti, kai ku­rie eta­tai yra ne­už­ima­mi ir su­pla­nuo­ja­mi biu­dže­tai me­tams, to­dėl iš su­tau­py­tų bū­tent tos ei­lu­tės lė­šų ga­li­ma bū­tų nu­ma­ty­ti, ne­rei­ka­lau­jant pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų, ras­ti tuos ke­lis eu­rus, pa­va­din­ki­me taip, stu­den­tams.

Pa­im­ki­me pa­vyz­dį. Tar­ki­me, Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je dir­bau, te­ko bū­ti ir prak­ti­kų va­do­vu, ir pa­čiam stu­di­jų me­tais bū­ti prak­ti­kan­tu ir nau­do­tis… Jūs sa­ko­te, ga­li­ma įdar­bin­ti. Pa­ban­dy­ki­te da­bar įdar­bin­ti ne­bai­gu­sį stu­den­tą vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je. Pa­ban­dy­ki­te.

Aš tai ir no­riu pa­sa­ky­ti, kad pa­pil­do­mų lė­šų pa­gal ma­no siū­lo­mą mo­de­lį, ku­ris gal­būt dis­ku­si­jo­se ga­lė­tų kis­ti ir pa­na­šiai, ne­rei­ka­lau­tų. Jei­gu mes ga­li­me rink­tis, pa­vyz­džiui, sta­žuo­čių for­ma­tą, ta­da to­kiu at­ve­ju taip, rei­kė­tų pa­pil­do­mai nu­ma­ty­ti lė­šų uni­ver­si­te­tams, sa­ky­ki­me, kom­pen­suo­ti toms iš­lai­doms, bet ga­li­mi įvai­rūs va­rian­tai. Tai ir kvie­čiu juos dis­ku­tuo­ti bū­tent svars­ty­mo sta­di­jo­je su su­in­te­re­suo­to­mis pu­sė­mis, nes, kaip ir šian­dien mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, Vil­niaus uni­ver­si­te­to stu­den­tų at­sto­vy­bė ir­gi pri­tar­da­ma šiam pa­teik­tam pa­siū­ly­mui tei­kė ir sa­vo re­dak­ci­jos ga­li­mą va­rian­tą. Jis šiek tiek ski­ria­si, bet, sa­ky­ki­me, sa­vo dva­sia yra ta­pa­tus tam tei­kia­mam siū­ly­mui. Aš ma­nau, da­bar tik­rai ne­rei­kia, jei­gu tu­ri­me tam tik­rų abe­jo­nių, žu­dy­ti pa­čios idė­jos, tie­siog leis­ti iš­girs­ti ga­lų ga­le Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę. Šian­dien tu­rė­jo­me tik­rai pro­duk­ty­vią dis­ku­si­ją su švie­ti­mo mi­nist­re, aš ma­nau, kad ga­li­me pa­siek­ti ge­rą re­zul­ta­tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia T. Bi­čiū­nas.

T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga Do­mai, sa­vo tei­kia­mu pro­jek­tu siū­lo­te nu­ma­ty­ti to­kį re­gu­lia­vi­mą, kai vals­ty­bi­nio sek­to­riaus įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se stu­den­tams, at­lie­kan­tiems prak­ti­ką, bus kaip ir pri­va­lo­mai mo­ka­ma už…

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). At­ly­gi­na­ma.

T. BIČIŪNAS (LSDPF). …at­ly­gi­na­ma už jų at­lik­tą dar­bą pri­va­lo­mo­sios prak­ti­kos me­tu, o pri­va­taus sek­to­riaus or­ga­ni­za­ci­jo­se at­lie­kan­tiems prak­ti­ką stu­den­tams ne­bū­tų ar­ba ga­li­mai bū­tų. Tai čia bū­tų ga­liu ne­ga­liu. Ar ne­ma­no­te, kad toks no­ri­mas nu­ma­ty­ti re­gu­lia­vi­mas yra iš tik­rų­jų ne­tei­sin­gas vi­sų stu­den­tų, ku­rie at­lie­ka tą pri­va­lo­mą­ją prak­ti­ką, at­žvil­giu? Ačiū.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Jau šią ka­den­ci­ją tu­rė­jo­me ne vie­ną dis­ku­si­ją, kai bu­vo iš­si­sky­ri­mas, ar tai­ky­ti tam tik­ras nor­mas tiek vals­ty­bi­niam, tiek pri­va­čiam sek­to­riui. Na, vis dėl­to no­rint tam tik­ro tei­gia­mo tar­pi­nio re­zul­ta­to vi­sa­da pri­va­tus sek­to­rius bu­vo pa­lik­tas, sa­ky­ki­me, nuo­ša­lė­je, nes ti­kė­ti­na, kad tie tar­pi­niai spren­di­mai ne­bū­tų ki­tu at­ve­ju per­ėję. Šiuo at­ve­ju, tu­rint ome­ny, kad daž­nu at­ve­ju, ypač jei mes kal­ba­me apie pri­va­taus sek­to­riaus ma­žą­sias įmo­nes ir pa­na­šiai, joms tik­rai tam tik­ros pri­vers­ti­nės, sa­ky­ki­me taip, kaž­ko­kios prie­vo­lės bū­tų pa­ska­ta ne­pri­im­ti stu­den­tų ap­skri­tai ir tai tik­rai kel­tų tam tik­rą ri­zi­ką gau­ti jiems rei­ka­lin­gą prak­ti­ką. Bet aš tik­rai ma­ty­da­mas ir jau tu­rė­da­mas šio­kią to­kią prak­ti­ką ir vals­ty­bės sek­to­riu­je, ir dirb­da­mas ins­ti­tu­ci­jo­se, ei­da­mas ne vie­ne­rius me­tus įvai­rias pa­rei­gas ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vis dėl­to vals­ty­bi­nis ir sa­vi­val­dy­bių sek­to­riai tu­ri tik­rai di­des­nes ga­li­my­bes pri­trauk­ti stu­den­tus.

Ki­tas da­ly­kas, aš net pa­sa­ky­čiau, kad mes vis nuo­gąs­tau­ja­me, kad štai jau­ni žmo­nės ne­si­ren­ka vals­ty­bi­nio sek­to­riaus, ge­riau pa­trau­kia į pri­va­tų ir pa­na­šiai. Gal­būt net­gi to­kiu bū­du mes pa­ska­tin­si­me jau­nus žmo­nes drą­siau rink­tis prak­ti­ką vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, ži­no­da­mi, kad jis ga­lės ti­kė­tis tam tik­ros fi­nan­si­nės nau­dos, ir gal­būt dirb­da­mas tą dar­bą to­je įstai­go­je pa­ma­tys, kad ten tų esa­mų bau­bų, ste­re­o­ti­pų apie vals­ty­bės dar­bą nė­ra, ir gal­būt jie nu­spręs vė­liau da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se ir taip pri­si­dės prie mū­sų vals­ty­bės val­dy­mo.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga ir vi­si ko­le­gos, klaus­ti mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – dvi. Pa­klau­sė tik trys Sei­mo na­riai ir lie­ka tik vie­nam Sei­mo na­riui pa­klaus­ti. Klau­sia M. Ma­ti­jo­šai­tis.

M. MATIJOŠAITIS (LF). La­bai ačiū už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, vi­sų pir­ma no­riu pri­tar­ti, kad stu­den­tų at­lie­ka­mos prak­ti­kos at­ly­gi­ni­mas ar­ba ap­mo­kė­ji­mas yra pro­ble­miš­kas klau­si­mas, ta­čiau di­džiau­sia pro­ble­ma ap­skri­tai yra net ne at­ly­gi­ni­mas už dar­bo lai­ką ir stu­den­tų ener­gi­ją, bet fak­tas, kad dau­gu­ma darb­da­vių, sub­jek­tų ven­gia su­teik­ti prak­ti­ką iš vi­so. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, ši ini­cia­ty­va to­li gra­žu ne­spren­džia šios pro­ble­mos, o ją gi­li­na. Ne­pai­sant to, čia pa­tei­ki­mas, jei per­eis, rei­kės Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ją pats pa­siū­lė­te, la­bai ge­rai, svars­ty­mų ko­mi­te­tuo­se, klau­sy­mų, ver­slo ir aka­de­mi­nio pa­sau­lio at­sto­vų nuo­mo­nės ir vi­sų pir­ma dis­ku­si­jos, sig­na­lo, kad pro­ble­ma yra spręs­ti­na ir svar­bi. Tai to­kią ly­de­rys­tę jau pa­ro­dė Eu­ro­pos Par­la­men­tas. Už tai aš svei­ki­nu ir to­dėl bal­suo­siu už.

No­riu pa­klaus­ti du da­ly­kus dėl ter­mi­nų var­to­ji­mo pro­jek­te. Jū­sų ma­ny­mu, koks yra kon­kre­tus skir­tu­mas tarp prak­ti­kos ben­drą­ja pras­me at­ly­gi­ni­mo ir prak­ti­kos ap­mo­kė­ji­mo ir kas, jū­sų ma­ny­mu, yra tei­sin­gas at­ly­gi­ni­mas?

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, tai tei­sin­gą ga­li­ma nu­sta­ty­ti, šiaip ar taip, tai daž­nai iš­spren­džia­ma. Tas tei­sin­gu­mas, aiš­ku, sa­vo­tiš­kas da­ly­kas, bet bet ku­riuo at­ve­ju, ka­dan­gi lai­kas, ma­tau, tik­si ir li­ko vos ke­lios se­kun­dės at­sa­ky­ti, tai aš pa­sa­ky­siu vie­ną da­ly­ką. Sa­kau, mes pir­miau­sia keis­ki­me po­žiū­rį, nes, de­ja, ir šian­dien iš­gir­dau ne iš vie­no, kad, ži­no­te, mes ir taip da­ro­me pa­slau­gą pri­im­da­mi jau­ną žmo­gų ir ne­va teik­da­mi jam kaž­ko­kią ga­li­my­bę įgau­ti pa­tir­ties. Man at­ro­do, pir­miau­sia mes pa­keis­ki­me po­žiū­rį, ne­bi­jo­ki­me pri­im­ti jau­nų žmo­nių ir to­kiu at­ve­ju da­lin­ki­mės sa­vo pa­tir­ti­mi, nes, kaip aš mi­nė­jau, bū­tent jie po to ir kurs mū­sų Lie­tu­vą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ka­dan­gi lai­kas bai­gė­si, tai dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų S. Tu­mė­nas už.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­ra­šiau kal­bė­ti už, nes prak­ti­kų pro­b­le­mą spręs­ti rei­kia ir tai yra ge­ras Do­mo siū­ly­mas. Pa­gir­ti­na, kad Do­mas iš­ana­li­za­vo ir na­cio­na­li­nius, ir tarp­tau­ti­nius tei­sės ak­tus, ir prak­ti­ką. Na, bet ku­rie esa­me at­ėję į Sei­mą dirb­ti iš aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės, ži­no­me, kad tos pro­ble­mos yra per 30 me­tų. Ta­čiau ko­kia yra bė­da?

Bė­da, kad ins­ti­tu­tai, uni­ver­si­te­tai tuo šiek tiek pik­tnau­džiau­ja. Juk, kaip sa­kiau, prak­ti­ka yra su­dė­ti­nė stu­di­jų pro­ce­so da­lis, kaip ir ki­tos dis­cip­li­nos, ir jai yra nu­ma­to­mas fi­nan­sa­vi­mas. Ta­čiau at­vi­rai pa­sa­ky­siu, uni­ver­si­te­tai, ins­ti­tu­tai tas lė­šas, ma­tyt, kaž­kur ki­tur pa­nau­do­ja, kad ne­lie­ka ap­mo­kė­ti už prak­ti­kas. Ši­tas mo­men­tas yra, tuo yra pik­tnau­džiau­ja­ma. Ieš­ko­ma pa­žin­čių, pa­vyz­džiui, skam­bi­na­ma ko­kiems bu­vu­siems stu­den­tams, kad pri­im­tų – būk ge­ras, pri­imk.

O da­bar dėl to, ką sa­ko Do­mas, sun­ku pa­sa­ky­ti. Tai yra tie­siog, ma­no nuo­mo­ne, ki­ši­ma­sis į švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jos au­to­no­mi­ją. Tai tu­ri spręs­ti pats uni­ver­si­te­tas su tuo darb­da­viu, ku­ris pri­ima stu­den­tą, ir tu­ri bū­ti ta tar­pu­sa­vio to­kia su­tar­tis. O ar įma­no­ma už­mo­kė­ti dar at­ski­rai ir kas yra tei­sin­gas at­ly­gi­ni­mas, tai čia yra daug abe­jo­nių. Ta­čiau svars­ty­mo me­tu ko­mi­te­tuo­se, aš ma­nau, bus ras­tas tei­sin­gas at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs la­bai punk­tu­a­liai – 2 mi­nu­tės.

Bal­sa­vi­mo mo­ty­vai prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, šiaip tai la­bai prieš­ta­rin­ga net­gi for­mu­luo­tė. Čia pa­sa­ky­ta, kad aukš­to­ji mo­kyk­la yra at­sa­kin­ga už prak­ti­ką. Pa­sa­ky­ta, kad stu­den­tų prak­ti­ka, ku­ri pri­va­lo­mai at­lie­ka­ma vals­ty­bės… Pri­va­lo­mai. Kas ga­li įpa­rei­go­ti vie­ną ar ki­tą ins­ti­tu­ci­ją jį pri­im­ti? Nie­kas ne­įpa­rei­go­ja. Pri­va­lo­mai at­lie­ka­ma. Ir pa­sa­ky­ta, kad at­ly­gi­na­ma. Čia ne­pa­sa­ky­ta, kam at­ly­gi­na­ma. Aš su­pras­čiau – tai ins­ti­tu­ci­jai, ne stu­den­tui. Tik­rai ne­aiš­kiai pa­sa­ky­ta. Aš su­pran­tu, kad ins­ti­tu­ci­jai. Da­bar pi­ni­gai…

Aš, be­je, bu­vau de­ka­nas ir ži­nau, kas yra stu­den­tų prak­ti­kos ir pa­na­šiai, tai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jei­gu yra skir­ti pi­ni­gai prak­ti­koms, tai ne stu­den­tams, o va­do­vams, nes tai yra stu­di­jų da­lis. Jei­gu stu­di­jų da­lis, tai pro­fe­so­riui tu­ri mo­kė­ti už stu­di­jas, už dės­ty­mą, eg­za­mi­na­vi­mą. Tai ir prak­ti­kos va­do­vui tu­ri su­mo­kė­ti už tai, kad jis pri­ėmė, va­do­va­vo, var­go su stu­den­tais, nes daž­niau­siai iš ko­kio ant­ra­kur­sio tai tu ten dar­bo ne­su­lauk­si. Tu tu­ri gai­šin­ti sa­vo dar­bo lai­ką ir mo­ky­ti jį funk­ci­jų. Vi­sai kas ki­ta, jei­gu tai yra jau re­zi­den­tū­ro­je koks nors me­di­kas ar dar kaž­kas. Tai ta­da jis ir gau­na at­ly­gi­ni­mą, su­da­ro­ma dar­bo su­tar­tis re­zi­den­tū­ro­je, o čia yra stu­di­jos, ne dar­bo su­tar­tis.

Čia kaž­kas mai­šo­ma vi­siš­kai. Aš to ne­ga­liu su­vok­ti, apie ką čia šne­ka­ma. O to­kias stu­di­jų prak­ti­kas kar­tais fi­nan­suo­ja tarp­tau­ti­niai fon­dai, dar kaž­kas dėl to, kad bū­tų mai­nai, kad iš­va­žiuo­tų 2 mė­ne­siams. Taip, ir bi­lie­tus nu­per­ka, ir dar pra­gy­ven­ti pa­de­da. To­kių da­ly­kų yra. Čia aš la­bai abe­jo­ju ta pa­teik­ta tarp­tau­ti­ne pa­tir­ti­mi.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir­gi spė­jo­te per 2 mi­nu­tes.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl pas­ku­ti­nio įsta­ty­mo pro­jek­to ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me dėl Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1507. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 49, bal­sa­vo 49: už – 36, prieš – 2, su­si­lai­kė 11. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 21 die­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl ko­mi­te­to? Ne. Dėl ko­mi­te­to ir svars­ty­mo da­tos ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir bu­vo kal­bė­ta, kad Vy­riau­sy­bės iš­va­da bū­tų vis dėl­to, nes čia Vy­riau­sy­bei rei­kės…

PIRMININKAS. Ko­le­ga siū­lo Vy­riau­sy­bės iš­va­dą. Tarp kit­ko pra­ne­šė­jas ir­gi pats pa­mi­nė­jo, kad rei­kia Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ačiū.

 

18.21 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2022-05-09–2022-05-13) – 2022 m. ge­gu­žės 10 d. (ant­ra­die­nio) ir 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ko­le­gos, li­ko pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios ge­gu­žės 9 die­na, Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. J. Raz­ma, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai trum­pai apie dar­bo­tvarkės pro­jek­tą, ku­ris, ma­tyt, ir kei­sis per tą lais­vą sa­vai­tę. Pa­sa­ky­siu, kad ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkės pro­jek­tas iš­dės­ty­tas la­bai pa­lan­kiai opo­zi­ci­jai, nes opo­zi­ci­jos at­sto­vai su­kau­pę jė­gas per lais­vą sa­vai­tę bus rim­tai pa­si­ruo­šę su­si­rė­mi­mui su Vy­riau­sy­be. Ant­ra­die­nį po­sė­džio pra­džio­je nu­ma­ty­ta svars­ty­ti biu­dže­to pa­tai­sas (ant­ra­sis svars­ty­mas), o po pie­tų – Vy­riau­sy­bės 2021 me­tų ata­skai­ta.

Taip pat įra­šy­ti ki­ti pro­jek­tai ir aš iš kar­to siū­lau fik­suo­ti, kad ant­ra­die­nio dar­bo­tvarkę pa­pil­do­me, čia dar nė­ra įra­šy­ta, Vie­tos sa­vi­val­dos, gal ir ki­tų įsta­ty­mų pa­tai­so­mis, ku­rias pa­ren­gė dar­bo gru­pė, at­si­žvelg­da­ma į tai, kad pri­ėmė­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sas dėl tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų. Rei­kia kuo grei­čiau pa­teik­ti tuos pro­jek­tus.

Ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkėje kaip vi­sa­da vy­rau­ja pri­ėmi­mai tų pro­jek­tų, ku­rie, man at­ro­do, ne­ke­lia čia di­de­lių dis­ku­si­jų. Svars­ty­mo sta­di­jos ke­le­tas pro­jek­tų, taip pat ke­le­tas Vy­riau­sy­bės pro­jek­tų pa­tei­ki­mų ir Sei­mo na­rių pro­jek­tai pa­gal jų re­gist­ra­ci­jos ei­lę. Čia dar Re­gio­nų frak­ci­ja iš­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą įra­šy­ti jų vie­ną ki­tą pro­jek­tą, bus ga­li­ma pa­pil­dy­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, nie­kas ne­no­ri jū­sų klaus­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų no­ri­te kal­bė­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Re­gist­ruo­ja­mės.

Ačiū. Už­si­re­gist­ra­vo 42 ko­le­gos. Šios die­nos, ba­lan­džio 28 die­nos, po­pie­ti­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.