Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 164
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). 14 valanda. Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 28 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Kaip suprantu, yra poreikis registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.01 val.
Diskusija „Lietuvos ekonominė ir socialinė situacija, perspektyvos ir būtini sprendimai“
Pirmas popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – diskusija „Lietuvos ekonominė ir socialinė situacija, perspektyvos ir būtini sprendimai“. Į tribūną įvadą į diskusiją atlikti kviečiame A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien turime tikriausiai unikalų pavyzdį. Kai sako, reikia susidoroti su tam tikrais iššūkiais gyvenime, ką daro išmintingi žmonės? Sutelkia kuo stipresnę komandą tiek iš politikų, tiek iš valdžios atstovų, tiek iš mokslo atstovų ir tada prasideda diskusijos, kaip padėti Lietuvos žmonėms spręsti aktualias problemas. Jau čia matome, kad iš konservatorių frakcijos dalyvauja tik vienas Ž. Pavilionis, tai parodo, ar toks požiūris į problemų sprendimus gali greitai atnešti teigiamus sprendimus (iš Liberalų sąjūdžio taip pat). Mielieji, aš noriu pasakyti, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ organizuoja šitą posėdį ne vien todėl, kad užpildytų darbotvarkę, bet dėl to, jog mato, kad šalyje susidariusios problemos ekonomikoje, finansų srityje, socialinėje politikoje yra labai svarbios, jos gilėja, bet tikrai nematome realių sprendimų kelių, kaip jas išspręsti. Taip pat pasinaudodamas proga noriu padėkoti mūsų partijos pirmininko S. Skvernelio vardu pranešėjams, kurie sutiko šiandien padaryti prezentacijas. Aš nenoriu daug plėstis apie skaičius, apie kuriuos buvo kalbama svarstant Biudžeto sandaros įstatymo projektą.
Šiandien aš matau tai, kad diskusijų, kurios iš dalies gal vyksta ministerijų lygiu arba Vyriausybės lygiu, mes čia, Seime, nematome. Vien mūsų frakcija gavo kreipimųsi iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, asociacijos „Lietuvos keliai“ ir kitų institucijų su įvairiais pasiūlymais. Vakar frakcija buvo suorganizavusi susitikimą su Verslo konfederacija. Dalyvavo Verslo konfederacijos nariai ir tikrai buvo pasikeista nuomonėmis, ir kalbėta apie susidariusias ekonomines problemas. Tikriausiai mums visiems suprantama, dėl kokių priežasčių, – todėl, kad reikia pripažinti, kad karo Ukrainoje sukeltas šokas turi poveikį ir Lietuvos, ir pasaulio ekonomikai.
Taip pat diskutuojama apie infliaciją, bet šiandien neturime atsakymo, kodėl infliacijos augimas Lietuvoje yra toks išskirtinis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir euro zonos šalimis. Kovo mėnesį Lietuvoje infliacija buvo 15,7 %, pakartosiu, ką kalbėjau ryte, o Europos Sąjungos – 6,2 %, euro zonos šalyse 5,9, o Švedijoje ir Suomijoje – 4,4. Bet jeigu šiandien kas nors matėte Statistikos departamento prognozę, tai balandžio mėnesį infliacija – 16,6 %.
Kas įdomiausia? Kai praeituose Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose mes Lietuvos banko vadovų, kai kurių atsakingų specialistų klausėme, ar nesikeis Lietuvoje pinigų politika, ar euro zonos valstybėse nesikeis pinigų politika, tai buvo kalbama, kad pokyčių artimiausiu metu daryti nesiruošiama. Bet šiandien jau pamačiau Europos Centrinio Banko viceprezidento pranešimą, kad Europos Centrinis Bankas ruošiasi keisti pinigų politiką ir Europoje. Tai reiškia, kad reikia laukti palūkanų už paskolas didėjimo. Manau, kad turime nepaprastai daug klausimų, bet į tuos klausimus neturime atsakymų.
Mūsų frakcija yra nutarusi, kad labai išmintinga, protinga tiesiog išgirsti nepriklausomų ekspertų vertinimo nuomones apie mūsų, manau, tris pagrindinius Lietuvos ekonomikos banginius, ant ko Lietuva laikosi, tai gal apdirbamoji pramonė, transportas, vidaus paklausa, tai yra statyba, prekyba ir kiti segmentai.
Taip pat bus paliestas, manau, irgi jautrus klausimas, apie jį diskutuosime, – gyventojų socialinė apsauga tarp tvarumo ir gaisrų gesinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokį puikų, glaustą, konstruktyvų įvadą į diskusiją.
Pradedame pagrindinę diskusiją. Pirmasis pranešėjas – profesorius R. Rudzkis, jis nuotoliniu būdu padarys pranešimą „Dabartinė Lietuvos makroekonominė situacija, iššūkiai ir galimybės“. Gerbiamas Rudzki, prašom, kaip sakoma, grindys jūsų.
Profesoriaus Rimanto Rudzkio pranešimas „Dabartinė Lietuvos makroekonominė situacija, iššūkiai ir galimybės“ (nuotoliniu būdu)
R. RUDZKIS. Ačiū. Laba diena. Dėkoju už kvietimą. 15 minučių čia, žinoma, per trumpas laikas išsamiai viską apžvelgti, todėl mėginsiu kalbėti labai glaustai.
Jeigu kalbėsime apie dabartinę Lietuvos ekonomikos būklę ir naujausius makroekonominius rodiklius, tai aš šiek tiek gal patikslinsiu, ką kalbėjo gerbiamas Algirdas. Visi mūsų rodikliai kol kas yra labai geri, išskyrus infliaciją. Tai yra praeiti metai buvo tikrai visomis prasmėmis geri: puikus eksportas, augimas atlyginimų, biudžeto pajamų surinkta, jeigu neklystu, ar 11 % su viršum daugiau, negu planuota, apdirbamoji pramonė augo, statybos augo, vidaus prekyba augo, net transportas, kuriam dabar kyla įvairių kliūčių, net ir transportas pernai rodė augimą.
Manau, kad ir pirmo ketvirčio rodikliai dar išeis geri. Todėl, jeigu kalbėsime giliau apie Lietuvos ekonomiką, čia labiau reikia koncentruotis ne į tai, kas yra dabar, o kas bus artimiausius dvejus metus, nes situacija, matyt, keisis kardinaliai.
Tiesa, pataisysiu truputį ir infliacijos duomenis. Taip, Lietuvoje naujausi infliacijos duomenys yra nepilni 16 %, bet euro zonoje yra 7,5 %, o Jungtinėse Valstijose – 8,5 %. Taigi tokio čia jau didelio skirtumo nėra. Tiesiog pirmiausia pas mus yra kitokia vartojimo krepšelio struktūra negu išsivysčiusiose šalyse. Pas mus maistas, degalai, šildymas turi daug didesnį svorį. Tai viena.
Antra. Žinoma, mus papildomai veikia tai, kad mes dalį importuojamų energijos šaltinių gauname iš tokių sričių, kur labai staigiai pašoko kainos. Didžiąją dalį elektros energijos mes importuojame iš „Nord Pool“ rinkos, iš Šiaurės šalių, tai šiuo metu, kovo mėnesį, ten elektros kaina rinkoje buvo tris su puse karto didesnė, negu buvo prieš metus. Apie dujas jūs irgi žinote ir taip toliau.
Taigi, kokios čia artimiausios perspektyvos? Pirmiausia turiu pasakyti, kad Lietuvos ekonomika ryškiai yra orientuota į eksportą. Mūsų perspektyvos pirmiausia priklauso nuo to, kaip sekasi eksportas. Pernai, pakartosiu, viskas buvo tikrai labai gerai, labai augo ir prekių eksportas, ir paslaugų. Kas keisis? Pirmiausia tai priklauso nuo to, kas darysis mūsų pagrindinėje eksporto rinkoje Europos Sąjungoje.
Aš leisiu kelias minutes pašnekėti apie Europos Sąjungos artimiausias ir vidutines perspektyvas. Aš manau, kad pas mus, Lietuvoje, yra šiek tiek pervertinama Europos Sąjungos ekonomikos raida. Ten yra tikrai susikaupę daug problemų. Pacituosiu porą skaičių.
Paimkime 2019 metus. Nebuvo jokios pandemijos. Tuo metu Europos Sąjungai buvo faktiškai šiltnamio sąlygos. Labai minkšta pinigų politika. Pinigų kiekį Europos Centrinis Bankas didino, tai yra vykdė vadinamąją kiekybinio skatinimo politiką. Palūkanų normos buvo 0, o vėliau net tapo ir neigiamos. Tuo metu žaliavos buvo pigios, nafta buvo pigi. Nafta tuo metu buvo pigesnė maždaug du kartus negu dabar. Dujos buvo pigesnės maždaug šešis kartus negu dabar, aišku, ir elektros energija buvo pigi. Ir štai nepaisant tokių visapusiškų šiltnamio sąlygų euro zona augo, BVP augo viso labo 1,6 %, o pramonės augimo rodikliai buvo netgi neigiami. Ypač prastai pradėjo atrodyti automobilių pramonė. Taigi dabar pagalvokime, kas laukia Europos Sąjungos ekonomikos artimiausius metus, dvejus. A. Butkevičius teisingai pasakė, kad šiuo metu pasaulyje įsisukusi didžiulė infliacija neišvengiamai verčia centrinius bankus keisti minkštą piniginę politiką į gerokai kietesnę. Amerikos centrinis bankas, vadinamasis FEDʼas, tai jau pradėjo, jis jau pradėjo kelti palūkanų normas, jis nustojo į rinką lieti pinigus ir jau paskelbė, kad jis pradės atvirkščią procesą, tai yra jis stengsis mažinti pinigų masę Amerikoje. Žinoma, tai turės stiprų neigiamą šoką. Europos Centrinis Bankas, nors buvo žadėjęs šiais metais pokyčių nedaryti, iš esmės negali to daryti, šitą pažadą išlaikyti. Ekspertai visiškai neabejoja, kad jau rudenį tikrai palūkanų normos kils, o pinigų įliejimo į rinką politika baigsis artimiausiais mėnesiais. Kodėl jie turi taip elgtis?
Pirmas dalykas, taip reikalauja Europos Centrinio Banko nuostatai, nes infliacijos lygis, aiškiai matosi, kad ne mėnesiui, dviem, o gerokai ilgesniam laikotarpiui, kelis kartus viršija tikslinį lygį, tai yra 2 procentinius punktus. Taigi, viena, dėl savo įgaliojimų jis tai turės daryti. Antra, jis neišvengiamai turi reaguoti į Amerikos centrinio banko veiksmus. Jeigu Europos Centrinis Bankas išlaikytų minkštą politiką, o Amerikos centrinis bankas keičia į griežtesnę, tai neišvengiamai (nutrūko garso įrašas)… Visi prognozuoja, kad dar mėnuo, du ir labai gali būti, kad euras pasieks paritetą su doleriu, kai dar visai neseniai tas santykis buvo maždaug 1,15. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad perskaičiuojant infliaciją eurais ta infliacija Europos Sąjungoje bus dar gerokai didesnė, nes pasaulio biržose visa prekyba vyksta doleriais, tai yra žaliavos, metalai, kviečiai, medvilnė ir panašiai – viskas perkama doleriais, o po to perskaičiuojama į eurus, ir atitinkamai, jeigu euras smunka, kainos, perskaičiuojant eurais, kyla.
Dar porą žodžių turiu pasakyti, iš kur ta didžiulė infliacijos banga pasaulyje. Tikrai nereikėtų to sieti su Ukrainos ir Rusijos karu, su Rusijos invazija, nors tai, žinoma, kai kurioms prekėms truputį pridėjo, ypač grūdinėms kultūroms, kviečiams, taip, bet pats kainų pikas jau buvo praeitų metų gale, pavyzdžiui, brangiausios dujos buvo praeitų metų rudenį, kai, lyginant su 2019 metais, dujų kainos buvo išaugusios dešimt ir daugiau kartų. Šiuo metu šitas skirtumas yra šiek tiek nuosaikesnis, dabar yra maždaug, sakau, šeši, septyni kartai, ir nafta buvo pasiekusi tą patį lygį, kaip yra dabar, irgi jau rudenį ar šių metų pradžioje.
Tiesiog šita infliacija kilo dėl kelių priežasčių, viena, kad tiesiog prasidėjo eilinis žaliavų brangimo ciklas. Žaliavų ir energetikos šaltinių kainos auga ciklais, raida jų yra cikliška ir užsienio analitiniai centrai įvardija, konkrečiai naftos, maždaug 14 metų ilgio ciklą, tai yra iš pradžių kainos pradeda kilti, per kelerius metus pakyla, tada prasideda didesnės investicijos, tada daugiau investuojama, padidėja pasiūla, tada kainos pradeda kristi, tada investicijos sumažėja ir taip sukasi toks ciklinis ratas. Šiuo metu, viena, prasidėjo energetikos kainų augimo ciklas. Jį pagriežtino gal pernelyg spartus Europos Sąjungos noras pereiti prie žaliosios energetikos. Manau, kad jis buvo pernelyg forsuotas ir tą dabar visi pripažįsta. Iš kitos pusės, kas nepasisekė, kad energetika (nutrūko garso įrašas)… augimo ciklu.
Aš paminėsiu kelis skaičius, jūs suprasite, kaip viskas atrodo pasaulio rinkose, minėsiu visą laiką tą patį 2019 metų antros pusės vidurkį. Kodėl aš pasirinkau 2019 metus? Todėl, kad dar nebuvo jokios pandemijos, buvo natūrali ekonomikos raida, ir lyginsiu su dabar. Tai pabrangimas daugumos metalų – vario, cinko, alavo, nikelio, paladžio ir daugybės kitų – šiuo metu yra tarp 1,5 ir 2,5 karto. Geležies išaugo 2,5 karto, medienos išaugo 2,5 karto.
Dėl dujų ir degalų brangimo ir dėl kai kurių kitų priežasčių šiuo metu pasaulyje sparčiai auga maisto kainos. Pernai Jungtinių Tautų maisto indeksas rodė augimą, 2019 metus lyginant su 2018 metais, apie 29 %. Šiuo metu per 3 mėnesius kainos dar pakilo apie 15 %. Ir aiškiai matome, kad kainų augimas nesustos, nes prasideda laukų dirbimas, tam reikia trąšų, tam reikia degalų. Degalai du kartus brangesni, trąšos kelis kartus brangesnės, be to, prasidėjo trąšų trūkumas, nes dėl labai aukštų dujų kainų dalis gamintojų tiesiog laikinai sustabdė gamybą. Taigi ir toliau, aišku, brangs pašarai, brangs grūdinės kultūros, o tai reiškia, kad brangs mėsa, pienas ir taip toliau.
Taigi, infliacijos užgesimo artimiausiu metu tikrai nelaukiame, tuo labiau kad dar yra toks veiksnys kaip gamintojų kainos. Mes kalbame, kad euro zonoje vartojimo kainos per metus išaugo apie 7,5 %, o gamintojų kainos išaugo apie 30 %. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau, kai prekės, pagamintos šiuo metu, pateks vartotojams ant… (nutrūko garso įrašas)
Reikia laukti tikrai gerokai griežtesnės Europos Centrinio Banko politikos, o tai bus stiprus neigiamas šokas. Vienas neigiamas šokas buvo aukštų kainų ciklas, jis visada Europos Sąjungai atsiliepdavo neigiamai, o pinigų politikos pasikeitimas, ypač turint omenyje didelį įsiskolinimą tiek atskirų įmonių, tiek, svarbiausia, atskirų valstybių (mes gi gerai žinome, kaip atrodo Pietų šalys, Italija ir panašiai), žinoma, tai bus tikrai stiprus neigiamas impulsas. Aš beveik neabejoju, kad mes ar šių metų rudenį, ar kitų metų pirmoje ar antroje pusėje matysime Europos Sąjungoje recesiją, o kiek ji užsitęs, sunku pasakyti.
Dabar grįžkime prie Lietuvos. Kadangi, kaip minėjau, Lietuvos ekonomika yra ryškiai orientuota į eksportą, tai nuo Europos Sąjungos būklės Lietuva tikrai stipriai priklauso. Kol kas jokių neigiamų požymių, išskyrus infliaciją, Lietuvoje nesimatė. Šiaip pagrindinis ekonomikos sektorius, nuo kurio priklauso didžioji dalis mūsų eksporto pajamų, yra apdirbamoji pramonė, ji jau kelerius metus rodo puikius rodiklius. Šių metų pirmas ketvirtis irgi geras. Todėl aš manau, kad mes pirmo ketvirčio makroekonominius rodiklius matysime vis dar neblogus, tada matysime gana neblogą ir BVP pokytį, kadangi auga ir vidaus prekyba, statyba dar nerodo smukimo. Aš nežinau naujausių transporto duomenų, bet pernai transporto rodikliai buvo teigiami, tai yra augimas buvo.
Kur prasidės problemos? Pirmiausia, aš manau, po truputį pramonės rodikliai prastės, iš vienos pusės dėl to, kad… (nutrūko garso įrašas), iš kitos pusės, neišvengiamai neigiamai paveiks sankcijos ir dabar vykstantis Ukrainos ir Rusijos karas. Nors pagrindinė mūsų rinka yra Europos Sąjunga, vis dėlto su Baltarusija ir Rusija iki šiol buvo tam tikri ekonominiai ryšiai, kurie, manau, dabar tikrai visiškai nutrūks. Žinoma, pramonę neišvengiamai paveiks išaugę dujų, elektros energijos ir kai kurie kiti kaštai. Taigi, greičiausiai pramonės raida bus gerokai prastesnė, nors čia, žinoma, daug geriau pakalbėtų pramonininkų atstovai, kurie turi informaciją tiesiogiai iš įmonių.
Antras pagal svarbumą Lietuvai sektorius, užtikrinantis eksporto pajamas, tai yra transporto sektorius. Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių užima pirmą vietą pagal transporto indėlį į BVP. Transportui anksčiau tekdavo maždaug apie 12–13 % sukuriamos pridėtinės vertės. Iš eksportuojančių veiklų ji būdavo antra pagal dydį. Tarp visų veiklų ją lenkdavo tik vidaus prekyba ir apdirbamoji pramonė. Taigi transportui, aišku, ateina gerokai blogesni laikai. Pirma, dėl to, kad Europos Sąjungos būklė prastėja. Antra, kad visiškai įsigaliojo vadinamasis mobilumo paketas, jis tikrai stipriai trukdys mūsų kelių transportui uždarbiauti Europoje. Ten jau prasidėjo įmonių perregistravimas į kitas valstybes. Trečia, žinoma, geležinkeliams ir uostui labai stipriai atsilieps įsigaliojusios labai stiprios sankcijos Baltarusijai ir Rusijai.
Toliau, aišku, kad gerokai pablogės tiek įmonių, tiek verslo lūkesčiai, nes šiuo metu viešojoje erdvėje, aš kalbu daugiau ne apie Lietuvą, apie pasaulinę viešąją erdvę, apie galimą krizę kalba visi, kas netingi. O čia dar tas užsitęsęs karinis konfliktas. Taigi neabejotinai lūkesčiai eis blogėjimo linkme. Statybininkams tas jau atsiliepė. Kiek aš žinau, nemažai statybų bendrovių savo planus koreguoja, tai yra atsisako daugybės plėtros planų. Žinoma, tai iškart palies nekilnojamojo turto rinką, kai tik bus išgirsta apie palūkanų normų didinimą.
Taigi reziumuočiau, mano laikas, aš jau matau, baigiasi, geriau būtų klausimai. Aš neabejoju, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai šiemet ir kitąmet bus gerokai prastesni, negu buvo iki šiol. Kartoju, pirmojo ketvirčio rodikliai, matyt, dar bus turbūt geri, tačiau visų metų rodiklis BVP lygmeniu tikriausiai bus apie nulį. Greičiausiai bus pokytis, artimas nuliui. Nenustebčiau, jei 2023 metais mes pamatytume BVP nuosmukį. Žinoma, tai labai priklausys nuo to, kas bus Europos Sąjungoje.
Vertinant globaliai, jau kelerius metus formuojasi įspūdis, tai, beje, kalba ir pasaulio ekonomistai, kad Europos Sąjunga neatlaiko konkurencijos aukštųjų technologijų srityje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o prekių gamyboje – su Pietryčių Azija. Taigi reikia nusiteikti, kad pats geriausias laikas greičiausiai jau yra praeityje.
Ką reikėtų daryti? Pirmiausia reiktų daugiau dėmesio skirti ekonomikai. Manau, kad Lietuvos valdžios sluoksniuose ekonomikai skiriama per mažai dėmesio, nors šios Vyriausybės programoje buvo įsipareigota sumažinti administracinę naštą ir panašiai, kažkaip nieko negirdžiu apie tai. Reikia spręsti du pagrindinius klausimus: pirma, gerinti investicinį klimatą; antra, reformuoti specialistų rengimo sistemą, nes mes vienose srityse turime parengę per daug specialistų, kitoje srityje, mūsų, specialistų trūksta.
Viena iš labai perspektyvių sričių, dar, aišku, nepasiekusi tokio lygio, kad jau vaidintų didelį makroekonominį vaidmenį, bet link to einama, yra informacinių technologijų paslaugų eksportas. Tai labai sparčiai auganti Lietuvoje šaka. Mes turime labai gerą infrastruktūrą, tad pagaliau tai atsiliepia ir eksporto rodikliams, tik labai trūksta darbuotojų. Trūksta parengtų specialistų ir panašiai. Apie tai kalbama daug metų, bet kažkokio ženklaus šuolio aš šioje srityje neišgirdau.
Reikėtų galvoti ir apie kai kuriuos kitus dalykus, pavyzdžiui, medicininių paslaugų eksportą ir panašiai, bet dėl laiko stokos aš tikrai nesileisiu čia į sektorinę analizę, juo labiau kad aš jau nebedirbu analitiko darbo, daugiau iš bendro išsilavinimo kalbu. Ką gi, ačiū už dėmesį. Jeigu gaučiau klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas profesoriau, už santykinai gerą laiko valdymą. Klausti ir atsakyti skirtas laikas bus po dar vieno pranešimo, kurį dabar skaitys Statybininkų asociacijos pranešėjas D. Gedvilas. Jis kalbės tema „Apsispręskime: kiek viešųjų pastatų liks nebaigta statyti“. Prašom, gerbiamas Daliau, tribūna ir viso Seimo dėmesys tik jums.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo pranešimas „Apsispręskime: kiek viešųjų pastatų liks nebaigta statyti“ (nuotoliniu būdu)
D. GEDVILAS. Labai ačiū, gerbiami Seimo nariai, už galimybę pasisakyti jūsų auditorijoje. Girdėjau ganėtinai optimistišką profesoriaus pasisakymą, tad norėčiau truputį nuvilti ir galbūt pateikti kitokią informaciją. Jeigu nieko prieš ir leistumėte man pademonstruoti ir iliustruoti savo pasisakymą, aš tai ir padaryčiau. Jeigu kolegos nieko prieš, pabandyčiau parodyti skaidres. Ar jos matosi?
PIRMININKAS. Taip, matosi. Nesimato jums? Matosi, taip, prašom.
D. GEDVILAS. Iš tikrųjų šiandien yra susirinkusi statybininkų bendruomenė, mes turime nemažai įmonių vadovų, dalyvaujančių šiame susitikime su Seimo atstovais. Keliame klausimą, kad reikia apsispręsti, ar iš tikrųjų norime palikti daug nepastatytų statinių? Panašu, kad visos aplinkybės veda į tai. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Lietuvos statybininkų asociacija vienija ne tik statybos rangovus, bet vienija ir techninius prižiūrėtojus, projektavimo, konsultavimo, mokymo įstaigas ir statybinių medžiagų gamybos įmones. Tarp mūsų narių taip pat yra kitų asociacijų, mes nesivadiname konfederacija, bet savo viduje turime ir penkias asociacijas. Įmonių gausa yra nemaža. Tai iliustruoja ir apimtys, kurias per metus padaro Lietuvos statybininkų asociacijos įmonės. Kaip matote, 1,8 mlrd. eurų apimtys buvo padarytos 2020 metais. Kiek buvo padaryta asociacijos narių 2021 metais, statistikos neturime, tačiau akivaizdu, kad visų statybos apimčių, kiek valstybėje yra daroma, maždaug 50 % daro Lietuvos statybininkų asociacijos nariai. Statybos įmonių atliktų darbų apimtys valstybės mastu tikrai nėra mažos, matome kylančią kreivę, tačiau dažnu atveju šis kilimas yra vien dėl to, kad keičiasi kainos, infliacija po truputį daro savo korekciją. Matome, kad 2021 metais Lietuvos statybos įmonės padarė darbų už 3,8 mlrd. Manau, tai yra nemažas indėlis į Lietuvos valstybės ekonomiką.
Bet kitas rodiklis rodo, kad Lietuvos statybininkai įgauna vis didesnį pasitikėjimą užsienio rinkose. Matome, kad beveik 0,5 mlrd. eurų apimtis buvo padaryta praėjusiais metais užsienio rinkose. Šiandieną Lietuvos statybininkai apie 12 % pajamų gauna užsienio rinkose. Turiu statistiką šių metų, 2022 metų, sausio, vasario mėnesių. Mes jau turime 19 % augimą. Tas augimas sąlygotas tam tikrų aplinkybių, Lietuvoje jos turbūt nelabai palankios ir įmonės ieško rinkų kitur.
Darbuotojų skaičius. Reikia pasakyti, kad šiandieną, kai buvo statybų pakilimas, 99,5 tūkst. asmenų dirba statybos sektoriuje. 25,5 tūkst. dirba pagal individualią veiklą arba pagal verslo pažymas, jas išduoda Mokesčių inspekcija.
Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad bendruomenė, dirbanti bendrovėse, uždarosiose bendrovėse, atvirosiose bendrovėse, sumoka pagrindinę mokesčių dalį valstybei, o asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo pažymas, sumoka tik 1,5 % nuo visų mokesčių, sumokamų statybos sektoriaus. Į tai siūlyčiau atkreipti dėmesį. Galbūt Seimo darbotvarkėje kada nors atsidurs klausimas, kaip būtent pakeisti šią situaciją, kad proporcingumo principai būtų taikomi visiems, dirbantiems statybos versle.
Norėčiau taip pat pasisakyti dėl viešųjų pirkimų proporcijų. Lietuvos statybos sektoriaus viešųjų pirkimų vertės dalis svyruoja nuo 42 iki 52 %. Tai yra beveik pusę visų viešųjų pirkimų finansine išraiška atlieka Lietuvos statybos sektoriaus dalyviai. Manau, kad tai yra tikrai reikšmingas ir svarbus sektoriaus indėlis į valstybės ekonomiką. Aišku, kad dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose norime turėti tvarumą, norime turėti stabilumą. Šiandien truputį apie tai ir pakalbėsime.
Ko gero, reikėtų kalbėti apie sudėtines dalis, iš ko susideda tie skaičiai, iš ko generuojamos tos apyvartos. Pagrindinės kaštų sudedamosios dalys, skaičiuojant nuo bendros sąmatinės vertės, paprastai kiekvieno statinio statyboje sudaro: medžiagos – nuo 60 iki 75 %, darbo užmokestis – nuo 18 % iki 30 %, priklauso nuo statinio rūšies, mechanizmai, įrengimai sudaro nuo 7 % iki 14 %, na ir, aišku, elektra, vanduo, dujos – priklauso nuo statybos proceso ir konstruktyvo. Kaip matote, sąmatoje didžiausią svorį turi statybinių medžiagų kainos. Statybinių medžiagų kainos faktiškai lemia ir statybų brangimą.
Ko gero, dar reikėtų paminėti vieną tokią aplinkybę, kad pagrindinės statybos sektoriaus naudojamos žaliavos ir medžiagos, kurių kainų pokytis turi didžiausią įtaką statybų vertei, yra metalas, medis, šiltinimo medžiagos, cementas, nerūdinės medžiagos, elektros instaliacinės medžiagos, bitumas, santechninė armatūra, kuras. Šitie komponentai faktiškai lemia visų statybų kainą. Matome nekilnojamojo turto kainą. Aišku, nuo šitų medžiagų kainų augimo labai priklauso, kaip sėkmingai pasiseks už sutartą kainą pastatyti vieną ar kitą statinį. Statybininkai, žiūrėdami ir bandydami atspėti kainas, paprastai sąmatininkai, žiūri ne tiktai Lietuvos statistikos departamento kainas, bet vadovaujasi ir kitų žaliavų biržų indeksais. Šitie duomenys yra vieši, jie yra prieinami. Kiekviena perkančioji organizacija, planuodama savo statybas, galėtų laisvai prieiti prie žaliavų biržų tinklalapio ir pasižiūrėti, kokios yra kreivės, kur žiūri vektorius, į kurią pusę.
Metalų kainų indeksas, kaip matote, jau nuo 2021 metų vasaros kilo į viršų ir šiandien (paskutinės informacijos į skaidres neįdėjau) taip pat yra įspūdingas. Matome, kad visi metalo komponentai – tiek valcuoti lakštai, tiek lakštinis plienas, tiek armatūrinis plienas – visas visas metalas brango.
Vieša informacija yra ir polistireno kainų indeksas, jį taip pat galima rasti. Perkančiosios organizacijos ir rangovai – visi turi galimybę pasitikrinti, kaip atrodo polistireno kainų indeksas, jeigu planuojamas šiltinimo procesas. „Plastics Information Europe“ yra tinklalapis, jį galima atsidaryti ir pamatysime, kaip kyla tos kreivės, ir pamatysime, kiek pabrango polistirenas.
Dar vienas – medienos kainų indeksas. „Baltpool“ biržos duomenys – irgi laisvai prieinama informacija, galima ja naudotis, galima planuoti statybas.
Nerūdinių medžiagų kainas geriausiai iliustruoja mūsų kaimynų Varšuvos žaliavų biržos indeksai.
Aišku, mes turime namuose savo vieną šaltinį kainoms stebėti, aš atkreipčiau dėmesį, tai yra šviežia balandžio 28 dienos statistika. Gerbiami Seimo nariai, jeigu pažiūrėsite į medžiagų, gaminių kainų pabrangimą, tai jūs pamatysite – 66 % pabrango statybinės medžiagos. Šita iliustracija yra ką tik, šviežia. Statistikos departamentas yra pateikęs šitą informaciją. Matome, kad darbo užmokestis pakilo 24,1 %, apskritai, turime didžiulį darbo užmokesčio augimą. Tikrai neturėtų būti ignoruojama šita informacija ir turėtume į ją atkreipti dėmesį.
Dabar žiūrėdamas į Seimo darbotvarkę matau, kad Seimo nariai turi didžiulį iššūkį – atlikti Vyriausybės pateiktą biudžeto koregavimą, tačiau mus stebina, kad šiandien Seimo patvirtinta Valstybės investicijų programa nėra darbotvarkėje aptariama, galvoju, kad šitas dokumentas turėtų būti jums pristatytas ir Seimas turėtų peržiūrėti tas kainas, kurias suplanavo praėjusių metų rudenį. Tai yra prieš metus suprojektuota Valstybės investicijų programa, visi suprantame, ji šiandien neatitinka šiandieninių kainų. Ji su biudžeto koregavimu šiandien nėra pateikta Seimo nariams ir jinai nesvarstoma. Mes patys save apgaudinėjame ir, galvoju, tai yra klaida, nes pabandėme perskaičiuoti, kaip turėtų atrodyti šiandieną Valstybės investicijų programos korekcija, ir matome, kad vietoj 2,5 mlrd., skirtų statybai, turėtų būti minimum 3 mlrd., bet kadangi jau turime besibaigiantį balandžio mėnesį, tai, mūsų manymu, apie 180–250 mln. yra deficitas to, kad įgyvendintume tą programą, kuri buvo jūsų patvirtinta praėjusiais metais. Manome, kad tie skaičiavimai turėtų būti padaryti. Valstybės investicijų programa, skirta statinių ir infrastruktūros statybai, turėtų būti peržiūrima. Jeigu tai nebus padaryta, paprasčiausiai toleruosime… Klaidų planuojant biudžetą gali likti.
Dar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvos statybininkų asociacija prasidėjus karui Ukrainoje padarė savo narių apklausą. Pabandėme identifikuoti situaciją, kiek statybos rangovų kreipėsi į perkančiąsias organizacijas dėl sutarčių peržiūrėjimo. Peržiūrėjimo kainų, peržiūrėjimo terminų, nes tiekimo grandinės taip pat sutriko. 45 rangovinės organizacijos pateikė informaciją, kad jos kreipėsi, ir bendra jų, tų neatliktų darbų, apimtis, kuriai reikėtų pritaikyti indeksaciją, iš visų apklaustųjų sudarė apie 218 mln. eurų sumą. Šiandien mes turime informaciją, kad iš 45 rangovinių organizacijų keturioms pavyko, tiksliau, trims pavyko, o viena yra derybų stadijoje. Galbūt ir tam rangovui pavyks susitarti su perkančiąja organizacija dėl kainų indeksavimo.
Manome, kad perkančiosios organizacijos turėtų elgtis atsakingai, turėtų elgtis sąžiningai ir neturėtų piktnaudžiauti aukštesne savo galia, turėtų daryti veiksmus, kuriems turi įgaliojimus. O įgaliojimai yra turbūt išreikšti tam tikrais teisės dokumentais.
Ar yra teisinis pagrindas indeksuoti kainas statybos darbų viešųjų pirkimų sutartyse? Mes šiandien tikrai turime situaciją, kad teisinio reguliavimo prielaidos yra padarytos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, viešųjų pirkimų politikos formuotoja, ir Viešųjų pirkimų tarnyba, viešųjų pirkimų politikos įgyvendintoja, išsakė poziciją, kad sutartys, kuriose nėra numatytas kainų indeksavimas, gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tai yra šiuo pagrindu būtų galima indeksuoti kainas jau pasirašytose sutartyse ir rangovai turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl sutarties pakeitimo. Apie teisinį galimumą kalba ir Civilinis kodeksas. 6.204 straipsnis nurodo, kad dėl esmingai pasikeitusių aplinkybių galima peržiūrėti statybos medžiagų kainas bei statybos darbų atlikimo terminus statybos darbų viešųjų pirkimų sutartyse.
Klausimas, ar tikrai šis indeksavimas, sutarčių peržiūrėjimas vyksta. Lietuvos statybininkų asociacijos nuomone, turi būti taikomos skubios priemonės norint stabilizuoti padėtį statybos sektoriuje. Valstybė privalo numatyti finansinius išteklius pradėtų statyti statinių sąmatinėms vertėms indeksuoti. Būtina valstybės lygiu išreikšti aiškią politinę valią, kad dėl susidariusios situacijos būtina peržiūrėti statybinių medžiagų kainas bei statybos darbų atlikimo terminus statybos darbų viešojo pirkimo sutartyse. Manome, kad teisinio reguliavimo prielaidos yra, bet jeigu šiandien šie procesai nevyksta, mes galime sulaukti visokių pasekmių.
Šiandien prieš šį susitikimą turėjau labai liūdną vieną telefoninį pokalbį, jo metu gavau informaciją, kad vienas žinomas Lietuvos prekinis ženklas, matyt, nustos galioti ar bus panaikintas, ko gero, nes įmonė atsidūrė tikrai kritinėje situacijoje ir nemokumo grėsmė yra didžiulė. Tokia nemokumo grėsmė kyla daugybei dirbančių įmonių ir manome, kad be politinės valios ir noro dirbti išvien su verslo bendruomene galime matyti dar liūdnesnį vaizdą.
Reikėtų pasakyti, kad neveikimo ir netinkamo veikimo viešojo administravimo srityje pasekmės gali būti labai liūdnos. Aš įdėjau keletą iliustracijų, kur mūsų visuomenėje buvo daug rezonansinių diskusijų. Mes visi žinome stadioną. Turbūt visuomenė prisimena, kad daugiau kaip 100 mln. litų, pabrėžiu, litų, šiandien tapo sąvartyno atliekomis arba perdirbtomis žaliavomis, kurios bus malamos ir faktiškai bevertės.
Kitas objektas – kogeneracinė Vilniaus jėgainė, lygiai taip pat nepastatyta. Jau šiandien yra aišku, kad daugiau nei 20 mln. tos statybos galutinė kaina bus didesnė. Bet mes turime ir socialinių pasekmių. Vilniečiai mokėjo šią žiemą daug didesnį šildymo mokestį.
Tokių objektų atsiradimas valstybėje tik liūdina ir rodo, kad neveikimas viešojo administravimo srityje yra netoleruotinas. Turbūt reikėtų pasakyti vieną dalyką, turbūt ir statybininkai nelabai žino, mano pirmtakas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas, prieš perduodamas man įgaliojimus administruoti asociaciją, pateikė dviejų lapų apimties nebaigtų statyti valstybės objektų sąrašą. Du lapai surašyti spausdintu tekstu, buvo prirašyta, kiek objektų buvo nepastatyta. Beveik pusė jų buvo privatizuota, nugriauta, panaikinta, tai yra išmestos lėšos neaišku kur. Todėl aš keliu retorinį klausimą, ar šiandien valstybei nereikėtų apsispręsti, kiek viešųjų pastatų, neindeksuojant, neveikiant, neperžiūrint sutarčių, liks nebaigta statyti? Labai aktualus klausimas statybininkų bendruomenei, manau, ne mažiau jis turėtų būti aktualus ir valstybės kontrolę atliekančiam vykdomosios valdžios Seimui.
Labai ačiū už skirtą dėmesį, už galimybę išsakyti mūsų statybininkų bendruomenės aktualijas ir tikrai prašome jūsų solidarumo su tais, kurie sumoka didelius mokesčius valstybei ir įdarbina daugybę žmonių, daugybė šeimų šiandien gyvena gaudamos darbo užmokestį statybos sektoriuje. Labai ačiū. Savo pasisakymą baigiau, jeigu bus klausimų, aš ar mano kolegos, čia susirinkę, tikrai atsakysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Daliau. Jums numatytą laiką, kaip ir prieš tai buvęs kolega R. Rudzkis, viršijote lygiai 2 minutėmis. Todėl situacija yra lygi, abu viršijote po tiek pat.
Dabar darbotvarkėje numatyta diskusija, klausimai ir atsakymai. Tam numatyta 10 minučių. Pirmasis klausia V. Gapšys, jo salėje nematau. Tada kita klausiančioji L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamam profesoriui. Šiandien buvo pateiktas Energetikos įstatymo projektas dėl kompensavimo mechanizmo, tai yra mažinant socialinę atskirtį, kad vis dėlto dalis mūsų naudotojų ir vartotojų buitinėms reikmėms už elektros energiją, dujas šiandien tikrai nepajėgūs sumokėti. Kaip jūs vertinate ir ką jūs siūlytumėte, jeigu esate susipažinęs su šiuo projektu? Ačiū.
R. RUDZKIS. Atleiskite, nesu susipažinęs su šiuo projektu, bet bendrai krypčiai aš tikrai pritariu. Šiaip dabartinėje situacijoje, kai kainos tiesiog šuoliuoja tokiu greičiu, ko mes nematėme mažiausiai 20 metų, valstybei labiausiai reikia rūpintis skurdžiausiais sluoksniais, tai yra tais žmonėmis, kurie gauna mažiausiai pajamų, tai yra sukauptas papildomas lėšas valstybės ižde reikia panaudoti maksimaliai efektyviai. Tai yra nereikėtų imtis bendrų tokių sprendimų, pavyzdžiui, kaip kokio PVM laikino mažinimo, kuris paliestų absoliučiai visus gyventojus. Geriau taip nukreipti lėšas, kad jos pirmiausiai paliestų skurdžiausius sluoksnius, nes Lietuvoje yra gana didelis pajamų išsibarstymas ir atlyginimų judėjimas pastaruosius kelerius metus buvo labai skirtingas įvairiose srityse. Sakykime, informatikų ar statybininkų atlyginimai augo po 20 ir daugiau procentų ir, žinoma, tas kainų augimas 15 % iš esmės nesumažino jų perkamosios galios. Bet mes turime ir kitų veiklų, pavyzdžiui, viešbučius ar panašiai, kur atlyginimai apskritai neaugo, o jie ten ir taip maži. Tai įsivaizduokime, kad žmonės, kurių pajamos tikrai labai mažos, kurie turi kelis vaikus, ir staiga, esant toms mažoms pajamoms, pamato infliacijos augimą 16 %, nepamirškime, kad čia vidutinis kainų augimas. Maistas brango gerokai daugiau, o kokie televizoriai atpigo. Taigi tie, kas turi mažai pajamų, dažniausiai didžiąją dalį savo krepšelio išleidžia būtiniausioms prekėms, o ten infliacija yra gerokai didesnė negu ta vidutinė. Greičiausiai į šitą klausimą atsakyčiau teigiamai, nors nesu susipažinęs, bet bendra kryptis turėtų būti tokia. Stenkimės padėti kompensaciniais mechanizmais skurdžiausioms žmonių grupėms Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, profesoriau. Klausia Z. Balčytis. Aš tik primenu, kad klausti minutė, atsakyti 2 minutės.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai noriu labai padėkoti visiems šiandien pasisakiusiems šitoje konferencijoje. Visiškai sutinku su profesoriumi R. Rudzkiu, kad recesija artėja ir mes niekaip neišvengsime, nes ne nuo mūsų vienų priklauso. Tačiau, aišku, labai sukėlė nerimą situacija statybos srityje, todėl norėčiau paklausti prezidento D. Gedvilo. Kaip jūs vis dėlto planuojate? Šiandien išsakėte tikrai didelį susirūpinimą, kad nemažai įmonių gali bankrutuoti. Vieną jūs paminėjote, kad jau viskas aišku, kad ši įmonė ir didelis prekybos ženklas bus panaikintas dėl nemokumo ir visų kitų dalykų.
Pirmiausia klausimas, ar jūs kreipėtės į Vyriausybę ir Vyriausybės institucijas dėl šitų darbų indeksavimo? Ir antra, kaip jūs planuojate savo ateitį sieti su Ukrainos situacija? Daugelis čia kalba, kad perspektyva turėtų būti nebloga, reikės atstatinėti. Ir kokie asmeniniai Lietuvos statybininkų asociacijos santykiai yra su šitos valstybės tuo pačiu sektoriumi? Kiek žinau, buvo tam tikrų susitikimų. Ačiū.
D. GEDVILAS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų labai aktualūs klausimai.
Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad mes jau turime, žiniasklaidoje turbūt dauguma susipažinote, ir „Verslo žinios“, kurios dažnai aprašo verslo aktualijas, paskelbė, kad ne vienas rangovas kreipėsi šiandien į teismą, bandydamas išsireikalauti teisminiu keliu tai, kas priklauso, kas būtų sąžininga. Iš tikrųjų manome, kad tos prielaidos, kurias aš ką tik skaidrėse rodžiau, tikrai yra. Įrodinėjimo klausimas gali užtrukti ne vienus metus. Akivaizdu, kad rangovai dalį statybų paliks. Akivaizdu, kad bus užgulti teismai, jeigu neatsiras biudžetinių išteklių rezervo tam pabrangimui kompensuoti. Aš manau, kad didelė dalis rangos sutarčių bus aptarinėjamos teismuose. Jau turime pirmas kregždes, ir labai gaila, kad ten, kur viskas aišku, pereiname į teismus.
Per 1999 metų Rusijos krizę buvo tas pats. Tada pensininkai, policininkai, teisėjai – visi prisiteisė po kelerių metų tas sumas, kurios buvo neteisėtai jiems neišmokėtos. Aš manau, šiandien déjà vu situacija gali atsitikti lygiai taip pat. Ir galvoju, kad viskas priklauso nuo jūsų politinės valios sprendimų. Jeigu jūs tą padarysite, vykdomąją valdžią, matyt, paklausite tų pačių klausimų, ar nesiruošia palikti nepastatytų daugybės objektų, tai aš esu tikras, kad jūsų politinis palaikymas gali valstybę padaryti kur kas teisingesnę ir daug statybų bus pabaigta.
Antra jūsų klausimo dalis dėl Ukrainos. Aš galiu pasakyti, kad netikiu, kad Lietuvos statybininkai važiuos į Ukrainą dirbti. Ten ukrainiečiai tikrai turi labai daug darbo jėgos. Šiandien Lietuvoje vidutinis statybų sektoriaus darbo užmokestis yra 1 tūkst. 620 eurų bruto, o Ukrainoje yra perpus mažesnis. Aš galvoju, kad mes galime Ukrainai suteikti kitokią – intelektualią paramą. Šiandien reikia daryti susprogdintų, sudaužytų pastatų ekspertizę, patikrinti jų statiką. Manau, kad mūsų inžinierių bendruomenė gali tikrai prisidėti, turėdami metodologiją. Kitas klausimas yra skaitmenizacija. Dar vienas aspektas – statinių energetinis tvarumas. Ukrainoje šiandien yra visai kitos normos. Europos teisės aktų, statybos teisės aktų harmonizavimas. Lietuvoje skaičiuodami, projektuodami statinius mes naudojame eurokodus, o ukrainiečiai dar naudojasi GOSTʼais. Taigi manau, kad Lietuva yra maža.
Mano pasiūlymas ukrainiečiams buvo nustatyti arba pasirašyti su kokiu nors labai konkrečiu regionu. Jie man siūlė (…). Sakiau, turėtų Vyriausybės atstovai pasirašyti. Būtent tą miestą atstatyti, ir mes galėtume, kaip Armėnijoje po žemės drebėjimo, įkurti ten stovyklą ir koordinuodami veiksmus galėtume teikti kokią nors pagalbą, galbūt vadybos pagalbą.
Bet pagrindinis klausimas yra skaidrumo klausimas. Nė vienas iš Lietuvos įmonių vadovų nerizikuos savo kapitalu, jeigu nebus išspręsti skaidrumo klausimai įgyvendinant projektus. Manau, kad Lietuva taip pat gali suteikti didelę konsultaciją viešųjų pirkimų srityje. Taigi aš galvoju, kad nebūtina darbininkus vežti. Aš galvoju, kad galime suteikti ir kitą – intelektualinę pagalbą. Ko gero, tai būtų realu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Daliau. Jeigu labai glaustai, galime sutarti, kad užsirašę du Seimo nariai dar paklaustų, bet 10 minučių mes jau viršijame. A. Butkevičius ir K. Mažeika. Jeigu surinktume klausimus, abu labai greitai paklaustumėte, ir jeigu labai trumpus atsakymus iš pranešėjų pavyktų gauti, visų poreikius patenkintume ir judėtume toliau. A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš noriu padėkoti abiem pranešėjams už pranešimus. Mano klausimas profesoriui Rimantui. Jūs makroekonomiką iš pradžių apžvelgėte ir įvertinote labai pozityviai, taip iš tikrųjų ir yra, prognozės ateityje laukia nelabai kokios. Kalbant apie biudžeto surenkamas pajamas, reikia įvertinti, kad infliacinės pajamos turi tiesioginį ryšį tikriausiai su augančia infliacija, to niekas negali paneigti. Mus, kaip politikus, jaudina, kaip mes elgsimės toliau, ypač įvertinę Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos komunikaciją, kad Lietuva per daug išlaidauja lyginant su realiu ekonomikos augimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Labai trumpas K. Mažeikos klausimas ir tada trumpas atsakymas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Mano klausimas gerbiamam prezidentui D. Gedvilui. Iš tikrųjų klausiu apie renovaciją. Turbūt žinote, anksčiau buvo tokia situacija, ir mes kartu turėjome ne vieną pasitarimą, kaip paskatinti ir kaip įsukti tą procesą. Šiandien esant tokioms kainoms ir turbūt tokiai darbuotojų aprėpčiai tai yra didžiulis iššūkis. Jau 500 daugiabučių buvo tikrai nemažas iššūkis įveikti. Kokios jūsų prognozės ir galbūt receptas, kad tą procesą galėtume įsukti ir taip žmonės galėtų taupyti ir energetinius išteklius, ir prisidėti prie klimato kaitos, o kai kurios įmonės galbūt ir išgyventų? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi jau šiek tiek vėluojame, jeigu galima, labai trumpi atsakymai tiek profesoriaus, tiek Daliaus, ir judėsime toliau.
R. RUDZKIS. Jeigu galima, aš labai trumpai. Tikrai reikia griežtos analizės, kaip kuo geriau panaudoti valstybės lėšas ir kiek galbūt papildomai pasiskolinti, kol dar galima pigiai, jei ateityje tai duos teigiamą grąžą.
Konkrečiai statybos sektoriui neabejotinai reikia padėti, nes ten buvo toks statybinių medžiagų kainų šuolis, kad jeigu mes paliktume viską savieigai, šitas perspektyvus sektorius galėtų tikrai stipriai nukentėti, o tai už kokių metų dvejų atsilieptų ir pajamoms į valstybės iždą, nedarbo lygiui, socialinėms išmokoms ir panašiai. Tad dėl statybų tikrai reikėtų, bet, matyt, ir daugiau kur susidarys kritinė situacija. Tiesiog besikeičiant situacijai nereikia laukti, kol viskas vėluojant ateis iš statistikos, jau dabar, matyt, reikėtų analizuoti, kokie reikalingi valstybės finansinės paramos ar organizaciniai sprendimai, kad sušvelnintume tuos ateinančius neigiamus procesus. Juo labiau kad yra tokių sprendimų, kurie nereikalauja pinigų, kaip aš minėjau, tai yra administracinės naštos mažinimas ar pertvarka formuojant absolventų srautus mūsų specialistų rengimo sistemoje.
PIRMININKAS. Gerbiamas Daliau, labai trumpą atsakymą į Kęstučio klausimą ir judėsime toliau.
D. GEDVILAS. Ačiū eksministrui už klausimą, tikrai labai aktualus klausimas. Turiu pasakyti, kad Lietuvos statybininkų asociacijos nariai, net 5 % įmonių, nedalyvauja renovacijos procese. Manome, reikia keisti patį modelį. Lietuvos statybininkų asociacija pasiūlė pritaikyti tą patį modelį, koks yra taikomas elektros saulės baterijų įsigijimui, šiluminių siurblių įsigijimui, tai yra skirti, pavyzdžiui, 600 eurų už vieną kvadratinį metrą ir leisti nekilnojamojo turto savininkui pačiam susirasti ir susiderėti su rangovu. Kada investicija bus padaryta, pateikti dokumentai, kad statinys apšiltintas, šitą sumą išmokėti būtent nekilnojamojo turto savininkui. Šitas naujas modelis atrištų rankas ir atsirastų daugybė norinčių galbūt šiltinti ir renovuoti savo statinius, keisti statinių energetinį tvarumą.
Šiandien tie resursai, kurie skiriami privačių namų šiltinimui, šildymo sistemų pakeitimui, yra išgraibstomi: faktiškai vienas ar du mėnesiai ir nebelieka struktūrinės paramos išteklių. Manau, jeigu pakeistume pačią finansavimo schemą, aš galvoju, renovacijos traukinys pajudėtų ir matytume, kad nereikia daugiau kaip 1 mlrd. eurų skirti statinių šiltinimui žiemos sezono metu, nereikėtų remti socialiai sunkiai gyvenančių asmenų. Taigi reikia keisti finansavimo modelį ir proceso veidas tikrai pasikeis. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui D. Gedvilui, labai dėkui profesoriui R. Rudzkiui.
Mes judame toliau. Kitas diskusijoje numatytas klausimas – „Lietuvos verslas ir gyventojai: kiek esame atsparūs neapibrėžtumui“. Pranešėja – „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė J. Rojaka. Prašau, gerbiama Jekaterina.
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos pranešimas „Lietuvos verslas ir gyventojai: kiek esame atsparūs neapibrėžtumui“ (nuotoliniu būdu)
J. ROJAKA. Sveiki. Dalinuosi ekranu. Ar matote prezentaciją?
PIRMININKAS. Puikiai matome. Tikimės…
J. ROJAKA. Labai gerai. Labai ačiū profesoriui R. Rudzkiui už tokį bendrą pristatymą, apėmusį iš tiesų daugelį aspektų. Kaip pamatysite, vienas iš sektorių, kurį nusprendėme panagrinėti šiek tiek iš arčiau, lygiai taip pat yra statybų sektorius, nes jis kelia nemažai susirūpinimo. Kaip profesorius ir minėjo, Lietuvos ekonomika ir Lietuvos verslas labai smarkiai priklauso nuo eksporto. Vadinasi, ir nuo ekonominės aplinkos. Jeigu mes matėme, kad pasaulio ekonomistų prognozės dar kovo mėnesį buvo konservatyvios ir mažėjo apie 1,5 procentinio punkto, tai jau po mėnesio, tai yra balandžio mėnesį, ekonomikos prognozės susitraukė daugmaž perpus ir netgi giliau nukrito. Tai yra lėtėjimas yra labai akivaizdus. Karo makroekonomika rodo, kad domino efektas iš esmės yra neišvengiamas.
Labai svarbu pastebėti būtent Lietuvos verslo kontekste, kad pastaruoju metu vyksta labai smarki deglobalizacija. Deglobalizacija ta prasme, kad nutrūksta tiekimo grandinės. Jos pradėjo trūkinėti jau kovido pandemijos metu. Karas, žinoma, dar labiau prisidėjo prie bendro nerimo ir bendrų schemų irimo. Jeigu mes pažiūrėtume pagal pasaulio tiekimo grandinių nerimo indeksą, šiuo momentu tas indeksas yra aukštumoje ir kol kas neplanuoja leistis bent jau iki ilgalaikio vidurkio. O tai reikštų, kad tokiems sektoriams kaip statybos, pramonės, ypač apdirbamosios pramonės, tai yra visoms veikloms, orientuotoms į eksportą, šiais metais ir ateityje gali būti labai labai riesta.
Iš infliacijos pusės, žinoma, vienas iš pagrindinių stimulų yra maisto produktų kaina. Tarptautinės institucijos irgi fiksuoja faktiškai didžiausius augimus istorijoje. Tokio staigaus kainų augimo nebuvo fiksuota per visą FAO egzistavimą, ypač tokiu plačiu asortimentu ir kategorijų aspektu – nuo grūdų iki augalinio aliejaus, pieno produktų, mėsos produktų visi indeksai rodo labai staigų kilimą ir dėl visų kuria tam tikrą domino efektą. Mes žinome, kad grūdai puikiausiai dalyvauja tiekimo grandinėje: turi įtakos tiek duonos kainai, tiek pašarams, tiek atitinkamai programuoja pieno ir mėsos kainas ateityje.
Kainų šoką patyrė, žinoma, ne tiktai Lietuva, patyrė daugelis šalių. Jeigu mes kalbėtume apie suderintą vartojimo kainų indeksą, tai vėlgi suderintas indeksas rodo, kad mes esame lyderių lyderiai, bet ir kitos Baltijos šalys yra labai netoli mūsų. Iš esmės dvigubai mažesnė infliacija yra fiksuojama bendroje euro zonoje, bet energetikos kainų prasme, ką mes… Tie anksčiau žengti žingsniai ir perėjimas galbūt prie tam tikru atveju brangesnių, bet labiau užtikrintų energetikos išteklių šiemet atsiperka. Tos šalys, kurios neturi galimybės persijungti greitai, neturi ilgalaikių sutarčių, iš tiesų patiria labai didelį šoką būtent dėl energetikos kainų. Pavyzdžiui, tie patys Nyderlandai, Belgija. Jie prie tokių kainų apskritai niekada nebuvo pripratę. Mes esame patyrę ne vieną kainų šoką, daugelis Europos šalių ilgą laiką buvo apsaugotos nuo tokių didžiulių pakeitimų. Žinoma, žaliavos, kaip ir minėtas metalo brangimas, tos pačios medienos brangimas – visa tai turi įtakos ir pramonei, ir statyboms, o energetikos kainų kilimas, žinoma, ir transportui, ir logistikai. Ir bendra tendencija, kad rinkos žaidėjų, verslo, mūsų verslo Lietuvoje ir Baltijos šalyse optimizmas praranda savo pagreitį. Piką optimizmas buvo pasiekęs praėjusių metų rugpjūtį, rugsėjį, priklausomai nuo šalies, dabar čiuožia žemyn. Kol kas mes dar esame ir laikomės maždaug ilgalaikio vidurkio intervale, bet panašu, kad artimiausiais mėnesiais šis kritimas galėtų jau būti ženklesnis.
Jei kalbėtume apie pačią statybų veiklą, tai statybos sąnaudos išaugo labai smarkiai. Statybas galima būtų tiesiog paimti kaip pavyzdinę veiklą, bet labai panašūs veiksniai veikia ir kitas veiklas. Darbo sąnaudos yra išaugusios labai smarkiai, mes esame tarp trijų lyderių, top trijų šalių trečioje vietoje, jeigu lygintume su 2015 metais. Na, ir atskirose kategorijose lygiai taip pat tas augimas yra labai akivaizdus ir ryškus. Akivaizdžiai matosi, kad statybos sektoriaus pasitikėjimas irgi prastėja, prastėja gerokai sparčiau negu euro zonos vidurkis arba, jeigu paimtume tokias flagmano šalis, kaip Vokietijos ir netgi Prancūzijos.
Jeigu mes pažiūrėtume į pagrindinius veiksmus, kurie nulemia tokias prastėjančias nuotaikas, akivaizdu, tai yra žaliavų trūkumas, medžiagų trūkumas. Tokio didelio šuolio nebuvo per visą šio indekso matavimo istoriją, tai yra daugiau negu per 20 metų. Ir, žinoma, darbo jėga. Darbo jėga kurį laiką jau buvo vienas iš faktorių, kuris nulemdavo kuklesnes prognozes ir pakeldavo bendras sąnaudas ir kainas, galutines kainas vartotojams, tačiau sinergija šitų dviejų veiksnių duoda iš tiesų labai akivaizdų infliacinį efektą ir susuka, rodo tos infliacinės spiralės poveikį.
Akivaizdu, kad statybos veiklos vadovai, įmonių vadovai prognozuoja labai aiškų kainų kilimą ateityje, per artimiausius tris mėnesius. Faktiškai visų arba didžiosios dalies Baltijos šalių, ne tiktai Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono statybų įmonių vadovai prognozuoja labai akivaizdų kainų kilimą. Tai, žinoma, turės įtakos ir verslams, ir vartotojams.
Palyginę su euro zonos vidurkiu, mes matome, kad visgi infliacija Lietuvoje yra užprogramuota augti gerokai sparčiau ir, matyt, užsiliks rinkoje, ir turės poveikį ilgesnį laiko tarpą. Tai reikštų, kad mums labai pragmatiškai reikėtų apgalvoti ir dėliotis tiek paramos aspektus, tiek ir mūsų veiksmų planus į ateitį reikės daug kruopščiau negu tai pačiai euro zonai, nors mūsų makroekonominė situacija, kaip ir minėjo profesorius, yra gerokai geresnė ir augimo perspektyvos, palyginti su bendra euro zonos situacija, išlieka visai neblogos.
Kalbant apie įmonių bankrotus. Vertinant visą regioną, įmonių bankrotai yra tas rodiklis, kuris labai smarkiai priklausė ir vis dar priklauso nuo valstybės paramos. Būtent pandemijos laikotarpiu bankrotų skaičius Lietuvoje buvo pristabdytas ir neauga. Neauga, nepaisant to, kad jau 2019 metais buvo aiškiai matyti, kad tam tikra įmonių dalis tiesiog nepaveža pagal finansus, pagal finansinę atskaitomybę dabartinių realijų.
Pandemijos laikotarpiu, sakykim, tie verslai šiek tiek užsikonservavo ir buvo prognozuota, kad šiais metais mes matysime tam tikrą bankrotų atvejų augimą. Tai mes faktiškai ir pradėjome fiksuoti, bet, žinoma, karas ir visiškai pasikeitusi situacija, didžiulis neapibrėžtumas, kuris vyrauja šiandien rinkoje, ir ypač neaiški situacija dėl partnerių vėlgi leidžia prognozuoti, kad bankrotų skaičius labai greitai grįžtų bent jau kaip 2019 metais, bet tikriausiai ir viršys. Dabartiniu laikotarpiu, jeigu mes palygintume balandžio pabaigos įmonių bankrotų skaičių su praėjusių metų, bankrotų skaičius yra dvigubai didesnis negu pernai. Jau dabar yra didesnis negu 2000 metais ir auga labai sparčiai.
Nereikėtų pamiršti ir senų skolų. Įmonės pandemijos metu akumuliavo tam tikras įmokas, kurias privalėtų grąžinti valstybei. Atidėtos įmokos valstybei dar nėra grąžintos ir mes matome, kiek vidutiniškai auga tos skolos „Sodrai“. Augimas nuo 2020 metų yra labai akivaizdus. Ir tai yra dar viena papildoma našta, su kuria įmonėms, sugrįžusioms į dabartinę realybę, reikėtų susidurti.
Kalbėdami tiek apie įmones, tiek ir apie fizinius asmenis, matome, kad nepadengtų įmokų dinamika pradėjo keisti kryptį. Anksčiau daug metų iš eilės mes stebėdavome, kad fiziniai asmenys labai tvarkingai atsikrato skolų ir įmokų skaičius nedidėja. Šiuo metu mes matome tam tikrą stabilizavimą, bet iš tiesų tas stabilizavimas taip pat yra šiek tiek dirbtinis. Mes pastebėjome, kad daugelis įmonių tiesiog gerokai anksčiau pradeda perduoti skolas partneriams ir išieškojimo agentūroms. Faktiškai tas stabilizavimas, kurį mes matome, ar netgi šiek tiek tas atšokimas nuo dugno vėlgi dar neparodo visos pasikeitusios situacijos apimties. Kalbame tiek apie fizinius asmenis, tiek ir įmonių pradelstų įmokų dinamika jau akivaizdžiai pakeitė kryptį.
Kas, žinoma, yra gerai ir palaiko tokį optimizmą (ir vartotojų optimizmas iš principo nukrito, bet, palyginti su kovo mėnesiu, nepasikeitė), daugelis vartotojų, kurie planavo tokius ilgalaikesnius pirkinius, stambesnius pirkinius, vis dar planuoja. Jų skaičius net neženkliai išaugo, palyginti su kovo mėnesiu. Bet reikėtų suprasti, kad situacija gali pasikeisti labai dinamiškai ir atitinkamai tiems stambiems pirkiniams gali neužtekti eilinių pajamų, gali prireikti papildomo skolinimosi.
Ir tai, kad mes šiandien gyvename, kad jau ilgą laiką gyvename itin mažų palūkanų normų aplinkoje, besikeičiant monetarinei politikai, pinigų politikai, ir augant palūkanų normoms, vėlgi gali sukurti dar papildomą barjerą ir neigiamą efektą namų ūkiams ir verslams.
Na ir paskutinė skaidrė. Norėčiau tiesiog priminti, kad darbuotojų, jeigu apskritai tas kategorijas mes išrikiuotume pagal bruto darbo užmokestį, tai visgi ketvirtadalis darbuotojų uždirba iki 800 eurų per mėnesį. Tai yra gana ryškus indikatorius, kad infliacija, žinant, kad infliacija ypač skaudžiai suduoda savo smūgį mažesnes pajamas uždirbantiems asmenims ir namų ūkiams, į šią struktūrą reikėtų labai atsižvelgti ir vis dėlto taikytis, kad ta valstybės parama būtų pritaikyta būtent skurdžiausiems sluoksniams. O tam, kad mes galėtume įvertinti riziką, patartina kiek įmanoma dažniau vis dėlto matuoti tą ekonomikos temperatūrą ir tuomet valdyti visą riziką. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Jekaterina, už precizišką laiko planavimą.
Turime dar vieną, paskutinį, šios diskusijos pranešimą „Socialinė apsauga tarp tvarumo ir gaisrų gesinimo“. Pranešėja – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A. Adomavičienė. Prašom, gerbiama Aiste.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės pranešimas „Socialinė apsauga tarp tvarumo ir gaisrų gesinimo“
A. ADOMAVIČIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, savo pasisakymą norėčiau pradėti keliomis citatomis iš tinklo organizuojamų skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimų. Jų metu jie dalinasi savo istorijomis, patirtimi.
„Moteris su negalia. Turiu gyventi iš 168 eurų. Kaip man išgyventi? Dukra sumoka už būstą, aš 50 eurų kas mėnesį moku už vaistus. Aš visur skambinau, kreipiausi, bet niekas negali padėti. Atsidūriau aklavietėje. Negaliu rasti pagalbos.“
„Tame pačiame darbe dirbau 10 metų. Per kovidą netekau darbo. Gavau išmoką. Esu našlys su dviem vaikais. Užimtumo tarnyba man kažką siūlo. Bet aš su dviem vaikais, reikia derinti laiką. O darbdaviai nenori. Išgyvename dabar tik iš vaiko pinigų, senelio pagalbos ir neįgalumo išmokos. Kai žmogui būna sunku, sunku eiti prašyti pagalbos ir stovėti. Ypač kai dar tokia painiava, o informacijos nėra. Sunku net išgyventi eilinę dieną.“
Sausio mėnesį tinklo užsakymu „Spinter“ atliko apklausą. Jos duomenimis, kas penktam Lietuvos gyventojui trūko pinigų būstui ir komunaliniams patarnavimams apmokėti. O kas septintam – pinigų maistui. Tie skaičiai tarsi momentinė to meto fotografija, kaip tuo metu žmonės gyveno, kaip jie jautėsi, su kuo jie buvo. Tačiau noriu akcentuoti, kad skurdas nėra šios dienos problema. Jis kamuoja daug metų ir tai yra struktūrinių iššūkių pasekmė. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą skurdo rizikos lygis esmingai nesikeičia. Kas penktas Lietuvos gyventojas susiduria su skurdu. Naujausiais duomenimis, skurdo riziką patiria apie penktadalis vaikų, trečdalis žmonių su negalia, beveik 40 % pensininkų, beveik pusė vienišų tėvų ir daugiau nei pusė bedarbių.
Pagal skurdo rodiklius esame Europos Sąjungos gale. Mus lenkia tik Latvija, Ispanija, Rumunija ir Bulgarija. Deja, krizės ekonominiai sunkumai skaudžiausiai atsiliepia vargingiausiems. Dar iki galo neišbridę iš pandemijos pasekmių, šiandien susiduriame su kitais iššūkiais – augančios energetikos kainos, vis kylanti infliacija. Kalbant apie infliaciją, svarbu pasakyti, kad buvo atlikta išties svarbių žingsnių. Išplėstos šildymo kompensacijos, padidinta komunikacija, atsirado PVM šildymo lengvata. Taip pat įsigalios ir kiti infliacijos pasekmių mažinimo paketo siūlymai. Gaila, kad dalis jų pasieks žmones tik vasarą.
Nepaisant to, kad nacionaliniu lygmeniu priimami palankūs sprendimai, žmonės vis dar negali jais pasinaudoti. Pavyzdžiui, skurdą patiriantys žmonės dažnai neturi savo nuosavo būsto ir nuomojasi būstą be registruotos sutarties, nes to labai dažnai pageidauja savininkai. Tokiu atveju jie negali gauti ir šildymo kompensacijos, ir kompensacijos už būsto nuomą. Pažeidžiamiausi žmonės negali pasinaudoti valstybės priimtomis priemonėmis, nes nėra galios pozicijoje rinktis legalią nuomą ar ne. Todėl šiuo atveju labai skatiname susitelkti visas valstybės institucijas ir ieškoti būdų, kaip skaidrinti nuomos rinką, kaip palengvinti registravimą, sukurti sistemą, pagal kurią žmogus, susiduriantis kad ir su trumpalaikiais sunkumais, galėtų gauti pagalbą, kurią siūlo valstybė.
Tiek kilus pandemijai, tiek kylant infliacijai, reagavimas į vieną po kitos užgriūvančias krizes labiau panašus į gaisrų gesinimą, kai kuriami pagalbos paketai būtent tai krizei, bet ar galime sukurti tokią sistemą, kuri amortizuotų ne tik krizės pasekmes, bet ir užtikrintų tvarią gyventojų apsaugą ir galų gale reikšmingai sumažintų skurdą?
Pirmiausia turėtume atsižvelgti į keletą metų kartojamas tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Komisijos, pastabas. Lietuvoje pajamų perskirstymas yra ženkliai per mažas, atitinkamai ir itin žemas socialinės apsaugos finansavimas. Socialinei apsaugai nuo BVP skiriama beveik perpus mažiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Menko finansavimo problemą turėjo spręsti žadėta mokesčių reforma, tačiau prieš metus suburta mokesčių darbo grupė nepasiekė reikšmingų rezultatų. Vis dar viliamės, kad mokesčių reforma įvyks, kad turėsime daugiau galimybių lėšų skirti socialinei apsaugai ir reikšmingai prisidėti prie skurdo ir nelygybės mažinimo. Tuo tarpu išlaikant status quo nenuostabu, kad visų socialinių išmokų vidutiniai dydžiai nesiekia skurdo rizikos ribos, o dėl menko paslaugų finansavimo ir jų riboto prieinamumo Lietuvos gyventojai stumiami į vis gilesnę atskirtį, o kartais ir į emigraciją.
Vienas iš svarbiausių rodiklių socialinės apsaugos sistemoje yra minimalių vartojimo poreikių dydis. Su juo susieta didelė dalis išmokų, tokių kaip vaiko pinigai, socialinė parama, šalpos išmokos ir panašiai, tačiau šis rodiklis labai vangiai reaguoja į infliaciją. 2022 metais buvo nustatytas 267 eurų dydžio MVPD, 2021 metais jis siekė 257 eurus, taigi kilimas buvo 4 %, o tuo tarpu infliacija siekė dviženklius skaičius. Kyla klausimas, ar šiandien 267 eurai gali patenkinti bent jau minimalius žmogaus poreikius? Kyla abejonių dėl šio rodiklio apskaičiavimo metodikos validumo, būtina peržiūrėti šią metodiką. Ir jeigu valstybėje nustatome minimalų išgyvenimo dydį, tai privalome užtikrinti, kad pagrindinės išmokos jį siektų. Ilgainiui MVPD turėtų prilygti valstybės remiamoms pajamoms, neturėtų likti išmokų, mažesnių už MVPD, be to, išlaikant išmokų hierarchiją, būtina pradėti nuo draudiminių išmokų ir baigti paramos, šalpos išmokomis.
Siekdami gauti piniginę paramą, kuri išmokų sistemoje yra paskutinis pagalbos šiaudas, žmonės susiduria su įvairiais instituciniais barjerais. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme vis dar galioja nuostata, kad dirbantis asmuo, norintis pretenduoti į paramą, turi dirbti ne mažiau kaip du trečdalius etato arba gauti pajamų ne mažiau kaip du trečdalius MMA. Vadinasi, žmogus, kuris dirba pusę etato arba nedideles pajamas uždirba savarankiškai, bet sunkiai verčiasi, į paramą pretenduoti negali. Koks būtų to žmogaus pasirinkimas – visai nieko nedaryti?
Skurdui mažinti svarbu ne tik pajamos, bet ir paslaugos. Tai apima vaikų dienos centrus, integracijos paslaugas pabėgėliams, ypač šiuo sudėtingu metu pagalba šeimoms, ypač ištikus krizėms, atokvėpio paslaugų žmonių su negalia artimiesiems ar pagalba į namus senjorams, negalintiems savimi pasirūpinti, ir kitas paslaugas.
Seime šiuo metu svarstoma užimtumo reforma. Sveikiname, kad yra ryžto plėsti ir individualizuoti paslaugas, tačiau grįžkime prie finansavimo ir esamų varganų paslaugų tinklo. Kas teiks socialines paslaugas? Kaip rengsime specialistus, kurie gebėtų padėti žmonėms, turintiems kompleksinių problemų? Ar galų gale savivaldybėse atsiras lėšų žmones pavėžėti iki darbo vietos?
Be to, reikia nepamiršti, kad neturime absoliutaus užimtumo, darbo vietos koncentruojasi didmiesčiuose, o ne regionuose, ir, deja, dalis žmonių, ypač turinčių kompleksinių, įsisenėjusių problemų, gyvenančių atokiose vietose, neturinčių kvalifikacijos arba turinčių tokią, kokios jau niekam nebereikia, vargiai ras darbą. Bet dėl to jie netaps ne mūsų visuomenės nariais ir nevalia dėl to jų palikti už socialinės apsaugos sistemos ribų.
Ar turėsime ambicijų pasiekti, kad žmonės Lietuvoje gautų bent tokias pajamas, kurios siekia minimalius vartojimo poreikius? Ar užtikrinsime paslaugas, kurios suteikia galimybę dalyvauti visuomenėje ir jaustis visaverčiais nariais. Tikiu, kad taip. Mokesčių perskirstymas, finansavimas, socialinės apsaugos didinimas nėra vienos Seimo kadencijos darbas ir ne vienos politinės partijos klausimas, o bendro susitarimo sprendimas. Manau, kad esame tam pasirengę kaip visuomenė. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Čia, kaip suprantu, dėl klausimų ir atsakymų yra užsirašę keletas narių. Tam yra skirta iki 10 minučių. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš norėčiau pakalbinti paskutinę pranešėją A. Adomavičienę. Gerbiama pranešėja, tvarumas ir gaisrų gesinimas iš principo yra tokie kaip ir nesuderinami dalykai. Jūs konstatavote tą liūdną situaciją, tačiau minėjote ir tam tikras priežastis – nuomos rinka, mokesčių reforma, o kokia konkrečiai jūsų asmeninė nuomonė, kur pagrindinis rezervas, kad tas skurdas mažėtų?
Antras dalykas. Daug kas mums, Seimo nariams, sako: kada baigsite tą pašalpinę Lietuvą. Į Užimtumo tarnybą besiregistruojantys nenori darbo, prašo, kad nepriimtų. Jiems geriau tas pašalpėles gauti ir gyventi prie skurdo ribos. Ar, jūsų nuomone, reikėtų ką nors keisti dėl tų išmokų, ar ne?
A. ADOMAVIČIENĖ. Vienas dalykas. Atsakysiu į tą pirmą klausimo dalį, čia ne vien mano nuomonė, čia yra ir Finansų ministerijos skaičiavimai, kad dėl visokių mokestinių lengvatų mes prarandame virš 1 mlrd. eurų. Vien sutvarkius šitą sistemą, būtų nemažas indėlis į skurdo mažinimą ir kartu nelygybės mažinimą. Čia garsusis vadinamasis gyvulių ūkis, kurį reikia imti ir peržiūrėti, gal kartais mažiau dėmesio skirti labai siauriems interesams ir vadovautis visuomenės poreikiais.
Kalbėdama apie labai paplitusį mitą – pašalpinių visuomenę, noriu akcentuoti, kad Lietuvoje šiuo metu yra 2–3 % Lietuvos gyventojų, kurie gauna pašalpas. Ar galime sakyti, kad 2–3 % yra daug ir ar tai jau yra pašalpinių visuomenė? Aš sakyčiau, kad ne. Vidutinė pašalpa pernai siekė šiek tiek daugiau negu 100 eurų ir tai iš esmės yra beveik trečdalis minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai nėra didelės sumos.
Be to, ne visi žmonės gauna tas pašalpas. Tai yra įsisenėjusios problemos, yra labai stigmatizuojami šitie žmonės. Mokslininkai ir Europos Komisija, beje, labiau kalba apie tai, kad Lietuvoje yra ne paėmimo problema, ne tai, kad mes turime per daug paramos gavėjų, bet pagal visą visuomenę, pagal tai, koks yra skurdas, yra per mažai žmonių, kurie gauna valstybės paramą. Deja, dažnai žmonės vietos lygmeniu yra baudžiami, nes jie kažko nepadaro taip, kaip įsivaizduoja institucijos, net negauna paramos ir brenda į skolas. Tas pats ir dėl PSDF, ar ne? Čia galėčiau labai daug istorijų pasakoti, o atsakyti yra tiktai 2 minutės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už gerą diskusijos moderavimą. Dėkoju visiems keturiems pranešėjams, ypač paskutiniams kalbėtojams. Noriu irgi A. Adomavičienės paklausti. Iš tiesų per praėjusią kadenciją buvo įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis, jis indeksuojamas atgaline tvarka. Kitaip sakant, už praėjusių metų vartojimo kainų indekso pakilimą kitiems metams nustatomas, ir dabar mes turime tikrai paradoksalią situaciją, kai infliacija tokia milžiniška, o MVPD paaugo tik keliais eurais. Nuo MVPD priklauso visi kiti dydžiai, dėl to ir mūsų absoliutaus skurdo riba yra neadekvati, bet lygiai taip pat ir dydžių augimo tempas neadekvatus infliacijai. Ar jūs matytumėte, kad turėtų būti pats MVPD indeksavimo mechanizmas keičiamas ir su kuo reikėtų susieti? Galbūt turite kažkokį taiklų ekspertinį sprendimą?
A. ADOMAVIČIENĖ. Manau, kad čia reikia tiesiog sėsti ir žiūrėti, kas neveikia, nes, kiek žinau, kad patys indekso kūrėjai yra nustebę, kad taip nereaguoja ir taip vangiai. Tad reikėtų tiesiog žiūrėti ir ieškoti, kurioje vietoje kažkaip nesuveikė. Galbūt vienas iš sprendimų būtų, nežinau, dažniau peržiūrėti, ypač kai taip sparčiai kyla infliacija, tiesiog žiūrėti, ieškoti sprendimų ir, aišku, skaičiuoti, kaip tai apskritai paveiktų visą tą išmokų sistemą, jeigu atitinkamai pakiltų išmokos, kaip paveiktų skurdą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjams. Aš norėčiau paklausti pirmos pranešėjos. Prašom pasakyti, kaip jūs vertinate? Dauguma ekonomistų, dažnai ir finansų analitikai jau dabar kalba apie tai, kad neapmokestinamasis pajamų dydis turėtų būti prilygintas minimaliajai mėnesinei algai. Apie tai buvo jau ne vieną kartą diskutuota nedideliame rate, bet aš manyčiau, kad būtų teisingiausia, jeigu būtų tokia situacija. Nereikėtų mums kiekvieną kartą priiminėti vis naujų teisės aktų ir skaičiuoti, koks būtų neapmokestinamasis dydis. Kaip finansininkai, ekonomistai gali pasakyti?
J. ROJAKA. Žinokite, aš prisimenu, gal prieš 15 metų mes šitą klausimą keldavome ir kartu su profesoriumi R. Rudzkiu, jog mes turėtume judėti tuo keliu, kad neapmokestinamasis dydis būtų prilygintas minimaliajai algai. Aš manau, kad buvo labai teisingas žingsnis padarytas, bet tempas yra pernelyg lėtas.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau kreiptis į gerbiamą Aistę. Stebime, skaitome, aukštai vertiname jūsų ekspertinį darbą ir jūsų atstovaujamos organizacijos. Norėčiau paprašyti jūsų ekspertinės nuomonės, galbūt ir šiek tiek darbo reikėtų įdėti. Mes nuo 2017 metų kiekvienais metais keičiame neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nors tai yra raktinė mokesčių sistemos dalis, kiekvienais metais vis keičiame ir keičiame. Procedūra atrodo taip: Prezidentas pasiūlo 10 eurų, Vyriausybė būtinai pasiūlo dar kelis eurus, opozicija padaugina iš dešimt ir mes Biudžeto ir finansų komitete turime rasti kokį nors kompromisinį sprendimą. Ar nebūtų prasminga atsieti neapmokestinamojo pajamų dydžio tvirtinimo nuo politinių ciklų ir jį labiau susieti su ekonominiais ciklais, siejant su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu? Keisti įstatyme formulę ir išimti absoliutų skaičių, jis kiekvieną kartą yra pakoreguojamas, bet nurodyti, kad tai yra minimaliosios mėnesinės algos koeficientas. Suprantama, kad iš karto prilyginti minimaliajai mėnesinei algai kainuotų 0,5 mlrd. ir nepavyktų…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet nurodyti MMA. MMA, kaip žinome, nustatoma pagal ekonominius rodiklius, atitinkamai būtų nustatomas ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Pirmininke, dar vieną sakinį, jeigu būtų galima…
PIRMININKAS. Jeigu tik vieną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir kolegos nesupyktų. Tai turėtų ir dar vieną aspektą, nes MMA didinimas yra našta verslui, tuo tarpu NPD didinimas mažina tą naštą. Todėl šiuo atveju priimant sprendimus kartu būtų subalansuota ta našta. Jeigu turėtumėte įžvalgų, mes kitą trečiadienį jau svarstysime komitete šį įstatymo pakeitimą. Labai vertinčiau, jeigu prisijungtumėte ir galbūt iš anksto išsakytumėte poziciją.
PIRMININKAS. Tai buvo du sakiniai, bet tiek to. Suteikiame galimybę atsakyti.
A. ADOMAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Mes teikiame ir Mokesčių darbo grupei mūsų siūlymus. Pagrindinis siūlymas – NPD prilyginti MMA. Tada gal tai būtų atsieta nuo tokių politinių sprendimų. Bet man atrodo, labai svarbu darant tuos mokestinius pakeitimus ar susiejant NPD su MMA ir kokias nors formules taikant, kaip mes tuos praradimus kompensuojame, kaip mes subalansuojame visą mokesčių sistemą. Man atrodo, kad čia turime galvoti ir atitinkamai skaičiuoti, jeigu mes padidiname NPD ir išmušame kokią nors skylę biudžete, kuo mes tai kompensuojame ir per ką. Tai yra labai svarbu. Kaip ir minėjau, taip, labai gerai yra padidinti mažiausias pajamas, ypač mažiausiai uždirbantiems, kai tikrai nelabai žmonės turi tam tikrų kompetencijų gauti daugiau, didesnes pajamas uždirbti, bet labai svarbu, kad tie patys žmonės gautų ir viešąsias paslaugas, kad tos pačios mamos galėtų vaikus vežti į darželius, būtų tų darželių, kad jos galėtų dirbti. Tą, man atrodo, labai svarbu subalansuoti, o siūlymais, taip, galėsiu pasidalinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai buvo paskutinis šios diskusijos klausimas ir atsakymas. Labai dėkojame J. Rojakai, labai dėkojame A. Adomavičienei.
Į tribūną kviečiame labai trumpai apibendrinti, jeigu galima, A. Butkevičių ir judėsime toliau į pagrindinę šios dienos darbotvarkę.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu dar kartą padėkoti pranešėjams už, taip pasakyčiau, ekonominės ir socialinės situacijos analizę, įžvalgas, tam tikras įžvalgas ir tendencijas. Mieli kolegos, dar kartą norėčiau pasakyti, kad Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ organizuota diskusija parodė, kad tikriausiai nei iš vieno politiko, nei iš pranešėjo neišgirdote kaltinimo nei valdančiojoje daugumoje esančiai frakcijai, taip pat kolegoms, kurie kalbėjo iš kitų opozicinių frakcijų, irgi nebuvo išsakyta nė viena kaltinamoji mintis ar kažkokia pagiežinga mintis. Tai rodo savotiškai gal geresnę politinę kultūrą ir supratimą, kad tikrai mes visi esame atsakingi už tai, kas darosi Lietuvos ekonominėje situacijoje ir pasaulio, taip pasakyčiau, ekonominėje ir socialinėje aplinkoje.
Trumpai. Iš pranešėjų supratau, kad makroekonominė situacija Lietuvoje pirmajame ketvirtyje dar tikrai yra nebloga. Pajamų surinkimo planas irgi yra vykdomas, bet antras ir trečias ketvirčiai ir metų pabaiga bus jau blogesnis laikotarpis. Tai tikrai įpareigoja mus, politikus, nelaukti statistikos duomenų ir nurodymų, bet aš manau, jau dabar reikia galvoti apie tam tikrus sprendimus, kurie švelnintų įtampą mūsų ekonominei ir socialinei aplinkai. Iš Statybininkų asociacijos prezidento aiškiai supratome, tikriausiai ir išgirdome, kad didžioji problema – ar bus VIP’o peržiūra ir ar bus indeksuojama daugumos projektų, kurie yra pradėti ir praeitais metais, ir šiais metais, vertė. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas jau ruošiasi keisti pinigų politiką, tai reiškia, kad verslas susidurs su didesnėmis palūkanomis gaudamas paskolas. Ir apie tai, apie ką mes diskutavome ryte, manau, kompensacijos turėtų būti nukreiptos į tas šeimas, kurių šeimos narių pajamos yra mažos, mažinant pajamų nelygybę, mažinant skurdą.
Ir noriu pasakyti, kad buvo kalbama apie ekonomikos recesiją, mielieji. Atsiminkime, kad ekonomikos recesijos, kaip aš sakyčiau, pasekmės skaudžiausios būna toms šalims (jeigu taip bus, kaip ir profesorius R. Rudzkis minėjo, metų pabaigoje), kurių infliacija yra aukščiausia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, už glaustą diskusijos apibendrinimą.
Per šoninį mikrofoną norėtų dėl vedimo tvarkos, ar reaguoti į prieš tai buvusį pasisakymą J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau pats pranešėjas šiek tiek pasigyrė, kad čia buvo gera diskusija, aš tai patvirtindamas galiu padėkoti už suorganizuotą prasmingą diskusiją, manau, visiems buvo naudinga pagilinti žinias apie tai, kas darosi ekonomikoje, socialinėje srityje, statybose. Tikiuosi, kad Vyriausybėje tam tikri reagavimai bent į tą sudėtingą situaciją statybų sektoriuje, viešųjų pastatų statybą ir renovavimą, neužtruks ir mes turėsime atsakymus į tuos klausimus, kuriuos iškėlė Statybininkų asociacijos vadovas. Ačiū.
15.34 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607 (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tokia pozityvia gaida judame prie kito darbotvarkės 2-2 klausimo – Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pateikimas. Aš tik primenu, kad popietinėje darbotvarkėje balsavimas bus po kiekvieno klausimo, o ne darbotvarkėje numatytu metu. Aš manau, kad tai jus pradžiugins. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Darbo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame kalbama apie galimybę streikuoti, arba, tiksliau sakant, jame nustatyti atvejai, kai draudžiama streikuoti. Turiu pastebėti, kad iš tiesų 248 straipsnio pirmoje dalyje nustatoma, kad streikuoti draudžiama greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, kitais atvejais. Kitaip sakant, leidžiama suprasti, kad statutiniams tarnautojams, tai yra vidaus tarnybos, pagal Vidaus tarnybos statutą dirbantiems kariškiams taip pat. Antroje dalyje yra nustatytas absoliutus draudimas visiems likusiems streikuoti tam tikrais atvejais, tai yra likviduojant stichines nelaimes tose zonose, regionuose, kuriuose paskelbta mobilizacija, nepaprastoji padėtis, karo padėtis.
Įdomus dalykas, kad Konstitucijos 145 straipsnyje, kuriame nustatoma, kada, kokios teisės ir laisvės gali būti apribotos, nėra… Konstitucijos 51 straipsnyje yra laiduojama teisė darbuotojams streikuoti. Pasižiūrėjus, pavyzdžiui, Nepaprastosios padėties įstatymą, taip pat nėra numatyta 7 straipsnyje, kur kalbama apie nepaprastosios padėties įvedimo turinį, jame minimi vėl tik tie patys Konstitucijos straipsniai: 22, 24, 25, 32, 35 ir 36, kuriais ribojamos teisės ir laisvės, nustatytos būtent tuose Konstitucijos straipsniuose.
Susidaro tokia situacija, kai tam tikrose įmonėse žmonės, profesinės sąjungos veda derybas dėl kolektyvinių susitarimų, kolektyvinių sutarčių ir kai kur tokios derybos nusitęsia net ne keletą mėnesių, o metų. Mes jau žinome faktų apie dvejus su puse metų trunkančias kai kuriose įmonėse derybas, pasibaigus anksčiau galiojusioms kolektyvinėms sutartims.
Ir dabar taip atsitinka, kad įvedus, pavyzdžiui, nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija, net kitame regione negalėtų būti streikuojama. Tai čia iš tikrųjų paradoksali situacija, todėl mes teikiame jums įstatymo projektą, kuriame siūlome ne absoliutų draudimą, o tiesiog numatyti taip, kaip yra jau ir Konstitucijos, kaip minėjau, 145 straipsnyje, kad gali būti draudžiami streikai, kai jie turi ar gali turėti tiesioginę įtaką toms aplinkybėms, dėl kurių paskelbta, pavyzdžiui, nepaprastoji padėtis arba karo padėtis ir panašiai.
Toks būtų pasiūlymas. Siūlau pritarti. Prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti norėtų penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt gerai būtų, kad būtų tie streikai valdomi ir suprantami iki galo. Mes jau turėjome nemažai čia streikų, kurie iš esmės virsdavo riaušėmis. Šiuo atveju, na, taip, taip buvo. Šeimų maršo tam tikras piketas buvo iš tikrųjų, kaip atrodė iš pradžių, taikus, o po to – tvykst riaušės. Iš tikrųjų galbūt paprastos situacijos metu streikai, piketai arba akcijos – viskas gerai, gal ir užtenka pajėgumų kai kada riaušėms sutramdyti. Bet, pavyzdžiui, karo atveju, kai yra tam tikrų įtampų, žinome, pavyzdžiui, visokių žalių žmogeliukų, iš tikrųjų situacija gali būti gana sudėtinga. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek, galbūt iš viso pertvarkyti? Galbūt kai kuriais atvejais leisti, o, pavyzdžiui, karo ar kitais atvejais tikrai rizikinga.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolega, jūs paminėjote atvejį, kuris buvo ne streikų metu, o būtent, kai žmonės rinkosi be ginklo į taikius susirinkimus, viešus susibūrimus, kitaip sakant, mitingus. Tai reguliuoja visai ne tas Konstitucijos straipsnis, o Konstitucijos 36 straipsnis, jame nusakoma, kad žmonės turi teisę rinktis į taikius susirinkimus be ginklo. Kad vyksta riaušės, tai yra labai blogai, ir tokie atvejai tikrai netoleruotini. Tikrai nežinau streikų, kurie būtų virtę riaušėmis. Tai vienas momentas.
Šiuo atveju, bet kokiu atveju, kai skelbiama, pavyzdžiui, nepaprastoji padėtis, Seimo nutarime yra pasakoma, kokios teisės ir laisvės, pavyzdžiui, negalima rinktis į viešus susibūrimus, ar ne, galbūt tam tikrose vietose arba apibrėžiant aplinkybes, kaip ir šiuo atveju. Per dabar galiojančią nepaprastąją padėtį Seimas priimdamas nutarimą paskelbė, kad negalima rinktis į viešus susibūrimus, jeigu jie rengiami palaikant Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir panašiai. Tai tokiais atvejais, aš manau, pagal mūsų teikiamą projektą, jeigu tai turėtų tiesioginę įtaką toms aplinkybėms, tada ir būtų pasakyta, kad negalima streikuoti, nes taip ir taip, ir taip. Tada viskas, mano manymu, būtų gerai, nes tada bent jau, kaip jūs sakote, būtų valdoma.
Dar vienas dalykas dėl streikų valdymo. Teismas turi, yra teismo kompetencija pasakyti, ar tas streikas teisėtas ar ne. Darbdavys dažnai tuo naudojasi ir šiuo atveju mes turime kai kurių atvejų, kai kelių instancijų teismai pasakė, kad streikas yra teisėtas ir darbdavys neturi jokio pagrindo kliudyti streikuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aš tik primenu, kad klausti minutė, atsakyti 2 minutės. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, labai pasistengsiu. Mieli kolegos, nemaišykime tarakonų ir kotletų į vieną vietą, nes turbūt, jeigu dabar čia apklausą padarytume, kas paskelbtų, kiek buvo streikų Lietuvoje ir kur jie vyko, vienos rankos pirštų tikrai būtų per daug. Spręskime šitą klausimą, o ne mitingus ir, taip sakant, Seimo okupaciją, kas kartais pasitaiko, kartas nuo karto.
Gerbiamas kolega, mano klausimas būtų toks. Ko trūksta Lietuvoje, ar mes čia tokie bailūs, ar viskas čia labai gerai, kad Lietuvoje patys žmonės nekovoja už savo teises, laisves, didesnį atlyginimą, socialines garantijas, geresnę darbo vietą, o lengviau susikrauna lagaminą ir išvažiuoja ten, kur tai galima padaryti, Airiją, Švediją, Vokietiją ar dar kur nors? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko trūksta? Aš manau, kad kuo toliau, tuo bus geriau, nes, mano manymu, pagrindinis dalykas yra laisvas žmogus, jeigu jis savo vidumi jaučiasi laisvas, tada jam pančių neuždėsi. Tai vienas momentas.
Kita vertus, pakantumas, pakantumas kito nuomonei, pakantumas kitokiems žmonėms – štai ko mums labiausiai trūksta, bet aš manau, kad laikui einant viskas labai keičiasi. Palyginti, kas buvo prieš 32, 33 metus ir dabar, mes gyvename visai kitokį gyvenimą. Na, o iš tikrųjų streikų Lietuvoje buvo labai mažai, aš nežinau, ar mes kada nors pavytume Prancūziją, kur vyksta visuotiniai streikai. Aš vieną sykį būdamas pats pajutau, kad susisiekti, iš vieno miesto nuvykti į kitą viešuoju transportu buvo sudėtinga, nes tą dieną kaip tik streikavo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Išties, matyt, svarbiausias argumentas, kuris girdisi iš pateikto projekto, yra nuoroda į Konstituciją. Tame, kas yra išdėstyta, to apribojimo kaip ir nėra Konstitucijoje numatyta streikams. Klausimo dalis būtų tokia. Jūs siūlote vertinamąją nuostatą, kai streikai turi ar gali turėti tiesioginę įtaką. Kaip veiktų, jūsų manymu, tas mechanizmas, kas nustatytų turi ar neturi įtakos, ar čia nebūtų užprogramuoti teisminiai ginčai? Kaip, jūsų manymu, tai veiktų praktikoje?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi nepaprastąją padėtį skelbia arba Seimas, arba Prezidentas pertraukose tarp Seimo posėdžių, bet bet kokiu atveju Seimas turės patvirtinti tokį sprendimą, vadinasi, tame nutarime arba Prezidento dekrete turi būti apibrėžtos tos aplinkybės, dėl kurių draudžiama streikuoti.
Dabar dėl teisminių ginčų. Iš tiesų būtų sudėtinga ginčyti Seimo sprendimą paprastame teisme. Taip, yra vienintelė galimybė Konstituciniame Teisme. Aišku, jeigu koks nors nekonstitucinis subjektas norėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą per vadinamąjį individualų Konstitucinį Teismą, jis turėtų pereiti visų teismų karteles, tai yra visų lygių teismus. Tai užtruktų ilgą laiką, bet tokia teisinė galimybė yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pirma, pasakėte, kad draudžiama streikuoti. Kokia, jūsų nuomone, yra streiko alternatyva tais atvejais? Ir ar yra užsienio patirtis, kuria būtų galima pasiremti?
Antras dalykas, ar savo pataisas derinote su žmogaus teisių gynėjais? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Galima sakyti, būtent jų iniciatyva tai ir yra, turiu omeny dėl derinimo. O dėl kitų patirties aš turiu pasakyti, kad nežinau atvejų, kada kitose valstybėse tokiais atvejais draudžiami streikai. Tai vienas momentas. Net ir mūsų Konstitucija, kaip žinote, yra labai šiuolaikiška Konstitucija, ir daugelis konstitucinės teisės specialistų ne lietuvių giria mūsų Konstituciją kaip vieną moderniausių Konstitucijų. Iš tiesų joje pačioje nėra tokio draudimo. Manau, bet kokiu atveju nuogąstaujantiems, kad kažkas gali būti negerai, visada išlieka galimybė pasitikrinti teisėtumą teisme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš turiu du klausimus, o gal vieną su puse. Tas pusė klausimo toks retorinis. Kadangi jūsų kolega A. Sysas klausė, kas blogo Lietuvoje, tai aš norėčiau, kad papasakotumėte, kas gero Lietuvoje.
Kitas klausimas. Aš pritarsiu jūsų projektui, bet man truputį kliūna. Ar čia nereikėtų taisyti, kada nepaprastoji padėtis gali… aplinkybės gali būti tokios. Man vis dėlto kažkoks subjektyvumas yra, stipriai nuo sprendėjo priklausantis subjektyvumas. Man tai truputėlį kliūna. Ar čia nereikėtų kažko objektyviau ieškoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kolegos, jūs puikiai žinote, kad pateikimo stadija yra tiktai pirminis projekto pristatymas. Jeigu būtų pritarta po pateikimo, svarstymo metu jau būtų galima tikrai koreguoti ir tobulinti projektą. Tuo labiau kad tikrai dėl šito projekto reikės kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti išvados, o Vyriausybė turbūt paprašys Trišalės tarybos bet kokiu atveju, nes čia yra Darbo kodeksas. Turėdamas kompetentingą Vyriausybės išvadą, svarstydamas Seime pagrindinis komitetas tikrai atsižvelgs į Vyriausybės išvadą ir pakoreguos, patobulins tą projektą. Galbūt iš tikrųjų nereikėtų to „gali būti“, kad turėtų būti konstatuojama. Aš sakau, nesu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, bet neabejotina, kad tas komitetas patobulins tą projektą taip, kad jis būtų tikrai nepriekaištingas, kad galėtume laisvai jį priimti be baimės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į beveik visus Seimo narių klausimus. Šiek tiek praleidote K. Masiulio tą pusę klausimo, kas gi gero, bet vis tik tai jau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Apie gerą pasakiau atsakydamas į A. Syso klausimą, kad mes esame gerokai laisvesni nei buvome prieš 30 ar 35 metus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kai jau išsiaiškinome, ir kas gero, ir kas blogo, pereiname prie pasisakymų dėl motyvų. Už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Streiko paskelbimas yra gana ilga ir sudėtinga procedūra. Darbdaviai, nujausdami, kad nepaprastoji padėtis gali tęstis ilgiau, gali tuo ir papiktnaudžiauti. Todėl manau, kad šitas sprendimas ir projektas yra tikrai tinkamas, nes jis gali apginti būtent tą silpnąją pusę. Kviečiu visus palaikyti, nes tai yra galimybė ir tai leidžia mums Lietuvos Konstitucijos 51 straipsnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš vis dėlto nori pasisakyti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš karto pasakysiu, kad mūsų frakcija dėl šio projekto balsuos laisvai, bus įvairiai balsuojančių. Aš pats turiu abejonių dėl šios siūlomos nuostatos, nes manau, kad nėra lengva pasakyti, kuriame subjekte streikas gali ar negali turėti įtakos nepaprastosios padėties situacijai. Čia nėra lengvai pamatuojamas dalykas. Bet kuriuo atveju sveikinu J. Sabatauską, pradedantį Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkę, galbūt tai lems ir jo paties atėjimą į minėtą frakciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ta pozityvia nata ir tomis viltimis pereiname prie balsavimo. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-1607, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Per šoninį mikrofoną M. Lingė norėtų replikuoti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norėsiu paprašyti Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvados.
PIRMININKAS. Jau išgirdome tą iš pranešėjo, tuoj pereisime. Ar galime bendru sutarimu pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetui kaip pagrindiniam? (Balsai salėje) Labai dėkui, pritarta. Ar dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti? Pritarta. Labai dėkui. Siūloma svarstyti birželio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.52 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1398 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1398. Pranešėjas – A. Butkevičius. Pateikimas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, Trišalės tarybos dar buvo prašoma. Buvo prašoma, kad būtų ir Trišalės tarybos išvada. Jūs nepaminėjote.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiamasis kolega, Trišalės tarybos paprašys Vyriausybė, visada taip būna. Kadangi mes kreipėmės dėl Vyriausybės išvados, čia tokia aksioma jau. Prašom, gerbiamas Algirdai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jums yra teikiamas Akcizų įstatymo 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Aš manau, kad šitas įstatymo projektas turėjo būti svarstomas jau praeitų metų pabaigoje. Šiame įstatyme yra siūloma bešviniam benzinui tarifo dydį sumažinti nuo 466 iki 359 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, tai leidžia Europos Sąjungos teisė, taip pat siūloma gazoliams sumažinti tarifą nuo 372 iki 330 eurų už 1 tūkst. litrų produkto akcizo tarifą.
Išsakysiu keletą argumentų, kodėl šis įstatymo projektas yra teikiamas. Pirma, ypač svarbu įvertinti kaimyninių valstybių vykdomą akcizų tarifų politiką ir taip pat PVM tarifų dydžių politiką. Antras dalykas – reikia įvertinti tai, kad Lietuva yra tranzitinė šalis. Kai Lenkijoje buvo sumažintas akcizų tarifas, palyginus su Lietuvos mažmeninėje prekyboje parduodamo dyzelino ir benzino kaina, kaina tapo daug mažesnė, tad faktiškai transporto priemonės, kurios naudojasi Lietuvos keliais kaip tranzitu, nes yra maža šalis, degalus pradėjo pildyti Lenkijoje. Dėl to mažmeninėje prekyboje sumažėjo tiek benzino, tiek dyzelino pardavimo apyvarta. Savaime suprantama, jeigu apyvarta mažėja, tai mažėja ir biudžeto pajamų surinkimas iš PVM ir iš akcizo mokesčio. Aš manau, kad ir šiandien Lenkijoje dyzelino kaina yra 30 centų mažesnė negu Lietuvoje. Lietuvoje transporto sektorius yra labiausiai išvystytas. Aš manau, kad šio įstatymo priėmimas ir iš dalies leistų sumažinti infliaciją, ir susigrąžinti tas tranzitines transporto priemones, kad degalus piltų ne Lenkijoje, bet Lietuvoje. Tai teigiamai veikia mūsų ekonomiką ir mūsų viešuosius finansus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori klausti dešimt Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs visada labai mėgstate kalbėti apie biudžeto pajamų tvarumą. Šiuo atveju, nežinau, ar tai tikrai prisidės prie to tvarumo, nes jūs kalbate ne tik apie dyzelinių transporto priemonių naudojamus dyzelinius degalus, bet ir visus degalus. Nurodote, kad biudžetas neturės jokių nuostolių. Tai kaip čia būna, kad aiškinamajame rašte biudžetas nenukentės, nors kas iš esmės kompensuos tuos prarastus mokesčius? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Čia yra kalbama tik apie dyzeliną ir apie benziną. Dyzelino kategorija yra gazoliai, bet jeigu žiūrėtume gazolių klasifikaciją, tai kiti gazoliai, kurie naudojami šildymui, vadinamasis raudonas arba žemdirbiams, į šitą įstatymo projektą nepapuola. Taip, jeigu mes skaičiuosime buhalteriškai ir įvertinsime, kokios buvo gautos pajamos praeitais metais iš akcizo tarifo, arba akcizo mokesčio, taikant didesnį tarifą, tai praradimas būtų apie 127 mln. eurų. Bet mes turime įvertinti plačiau, ekonominiu požiūriu. Vis dėlto tranzitas, vykstantis per Lietuvą, kaip sakiau, apyvartos sumažėjimas – tai vienas iš faktorių, neigiamai veikiančių visą mūsų ekonomiką. Aš manau, kad būtų mažesnė įtaka ir infliacijai, ir mažesnė įtaka Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vartojant degalus. Globaliu mastu, aš manau, finansinio praradimo neturėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas. Nėra. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pamenu, kai jūs buvote Ministras Pirmininkas, jūs buvote uolus akcizų kėlimo klausimais, labai griežtas būdavote tuo klausimu. Kalbėdamas priešpiet apie biudžetą, jūs paminėjote, kad jis nelabai tvarus. Dabar tas siūlymas, jūs sakote, gyvenimas subalansuos ir galbūt gausime nulį, o gal…
Mano klausimas būtų labai konkretus. Kuo ruošiatės lopyti biudžetą, netekus šitų pajamų? Kokį lopą?..
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Norėčiau priminti, kad mes sėdėjome tame pačiame laive. Gaila, kad atmintis šiek tiek šlubuoja. Visada buvusių socialdemokratų politika akcizų klausimais buvo tokia: trejiems metams būdavo patvirtinami akcizų tarifų dydžiai ir visi žinodavo, kokia dalimi kiekvienais metais didės. Tai yra vienas dalykas. Verslas buvo labai patenkintas, nes galėdavo planuoti žinodamas ilgalaikę mokesčių politiką.
Antras dalykas. Labai svarbu, jeigu mes kalbame apie mokesčių politiką, ypač apie akcizus, visada man būnant premjeru mes įvertindavome Latvijos, Estijos akcizų tarifų dydžius ir įvertindavome Lenkijos. Kai kada net vykdavo derybos, pokalbiai, kad laikomės vieningos politikos. Tai yra antras dalykas.
Jūs vėl grįžtate prie tokių variantų, kai skaičiuoja tik buhalteris. O aš žiūriu į poveikį ekonomikai. Žiūriu tai, kad mes, kaip Lietuva… Ir šiandien, jeigu jūs nuvažiuosite (aš Lenkijoje tikrai nė nebuvau apsipirkti, bet suvalkiečiai žino), tai pamatysite, kad apsipirkimas vyksta Lenkijoje. Paprastas pavyzdys, kur aš atsakysiu labai paprastai, parodo – važiuoju į Suvalkiją, į Vilkaviškį, sustoju „Via Balticoje“ vienoje degalinėje, paklausiu, kaip pasikeitė tranzitinių transporto priemonių užpildymas degalais? Vienoje degalinėje sako – 60 % sumažėjo per mėnesį. Sustoju antroje – 70 %. Apie 75 % sumokėjo vartojimo… Kiekvienas ekonomistas žino – mažėjant vartojimui, mažėja ir gamyba, mažėja darbo vietų skaičius ir taip toliau. Reikia žiūrėti makroekonominiu lygiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika, bet aš jo nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų į daug mano klausimų atsakė pranešėjas, nes tai yra balansas. Šiandien gal galite įvardinti, kiek mes praradome, kai lenkai konkrečiai sumažino kainas 30 centų pigiau ir daugelis, važiuodami apsipirkti, užsipila ir kuro? Tai ir yra mūsų didieji praradimai. Gal jūs turėjote tuos rodiklius, kiek konkrečiai jau praradę esame? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klausimą. Tikrai tikėjausi, kad toks klausimas bus, ir galiu pasakyti, renku informaciją, bet šiandien atsakymų neturiu, nes nėra taip paprasta šią informaciją susirinkti. Bet tikrai yra raštiški paklausimai ir mane patį asmeniškai tai domina, nes aš noriu vertinti makroekonominiu požiūriu, ne vien fiskaliniu požiūriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, trumpas klausimas, kad žmonėms būtų aiškiau, kiek gali sumažėti po šio jūsų projekto priėmimo euro centais? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas ir įmonių, kurios mažmeninėje prekyboje pardavinėja degalus. Aš manau, kad dyzelino kainų sumažėjimas būtų tarp 15–18 %, o benzino – nuo 7 iki 12 %.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų turiu pripažinti, kaip jaunesnis kolega įdėmiai klausausi jūsų pranešimų ir seku pasisakymus spaudoje. Man tikrai palieka didelį įspūdį jūsų atsakingas požiūris į viešuosius finansus, net turiu jūsų knygą ant savo darbo stalo.
Tačiau šiuo atveju turiu pripažinti, kad nuvilia ir nustebina jūsų pozicija, atsižvelgiant į tai, kad jūs puikiai suprantate, Lietuvoje akcizai jau yra vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Priėmus sprendimą pritaikyti minimalius akcizus, čia matematinė formulė paprasta, dyzelinas maksimaliai galėtų atpigti 5 centais, benzinas – 13 centų. Tai galėtų įvykti tik su sąlyga, kad degalinės tą dydį sutiktų atiduoti vartotojams. Kaip jūs įsivaizduojate, galima būtų priversti degalines tą padaryti, kai kaina ir rinka yra visiškai nereguliuojamos?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas Mykolai. Aš irgi turiu pripažinti, kad su jumis, kaip su jaunu politiku, sekasi labai gerai padiskutuoti ir aptarti daugelį klausimų, kurie yra svarbūs Lietuvos žmonėms, tikrai randame tarp opozicijos ir pozicijos sutarimą.
Bet šiuo klausimu galiu atsakyti taip, kai įvedėme eurą 2015 metais, buvo pavykę pasirašyti su prekybos tinklais susitarimą, kad jie kainų nedidins. Bet, aišku, tai buvo vieneri metai, paskui pažadus pamiršo. Žinant, kad jie turėjo pelną, kainas pradėjo didinti. Aišku, susitarimas turėtų būti. Jeigu būtų pritarta šiam įstatymui, aš manau, mažmeninėje prekyboje įmonės, pardavinėjančios degalus, irgi turėtų įsipareigoti, kad tikrai kaina bus taikoma kaip konstanta įsigaliojus… nuo įstatymo priėmimo, ir sumažinti ta dalimi, kuriai turės įtakos šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, visiškai žemiškas klausimas. Po šio jūsų siūlymo, jeigu jam būtų pritarta, ar Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos taps mažesnės negu Lenkijoje ir visi čia važiuos net iš Lenkijos prisipilti?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Galiu pasakyti, kad dar truputį dyzelino kaina Lenkijoje būtų didesnė, nes Lenkija nepaiso Europos Sąjungos teisės reikalavimų išlaikyti tam tikrą minimalų dydį taikant akcizo tarifą degalams. Šiame projekte yra numatyta taikyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę tą dydį, kurį leidžia Europos Sąjunga.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, šiandien ir antradienį citavote kažkokius Harvardo mokslininkus. Bandysiu žodis į žodį jus pacituoti: kad nereikėtų parduoti ateities šiandienos sprendimais. Būtent tais dviem pasakymais, citatomis apeliavote tai į energetikos mokesčių kompensavimą, tai į išdėstymą. Ar nebūtų galima pritaikyti lygiai to paties Harvardo mokslininko, į kurį apeliavote, žodžius, kad nereikėtų parduoti mūsų vaikų ateities tokiais trumpalaikiais sprendimais kaip šis jūsų? Puikiai suprantate, kad taršos mokesčiai turi būti didinami, pajamų mokesčiai mažinami ir jie yra augimui nežalingi mokesčiai. Kaip jūs vertinate savo citatas šiame kontekste?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Aš gal pakartosiu. Yra Harvardo universiteto Matematikos fakulteto ir Stanfordo universiteto Psichologijos fakulteto profesūros parengta tokia programa, kurioje daugiau kalbama, kodėl pasaulio žmonės neinvestuoja į savo ateitį ir po to, suėjus tam tikram amžiui, sako, kodėl mano senatvė yra neori.
Kodėl aš šią mintį pritaikiau dėl kompensavimo? Pažiūrėkime, dabar žmonės užfiksavo, kad elektros tarifas „Ignityje“ yra tokio dydžio, bet nepasako, kad tam tikrą dalį tu sumokėsi vėliau. Čia neužfiksuota. Vadinasi, tu, dabar priimdamas politinius sprendimus, taikydamas mažesnius tarifus, kitą dalį tarifų nukeli į ateitį, tai yra parduodi ateitį dėl trumpalaikės ekonominės ir politinės naudos.
Čia, aš manau, to nebus, nes ateityje nereikės mokėti už tą priimtą sprendimą didesnį… O dėl santykio kurso, tai…
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Jūsų paklausė tie, kurie spėjo per 10 minučių. Dėl motyvų už pirmas kalbės V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų aš pritariu, kad reikia žiūrėti į šią situaciją gana rimtai ir akcizų mažinimas yra viena iš formų. Galbūt galima pasižiūrėti ir į kitas formas, kurias pasirinko Vakarų Europos šalys, tai yra, pavyzdžiui, Italija, Prancūzija. Jos konkrečiai kompensuoja tam tikrą kuro kainos dalį, bet tas kompensavimas gaunamas gana natūraliai.
Jeigu pasižiūrėsime į pakilusias kainas, pamatysime, kad pridėtinės vertės mokesčio surinkimas šiuo atveju ryškiai padidėja, todėl grąžinama tam tikra forma vartotojams ta permoka, kuri susidaro nuo padidėjusios kainos skaičiuojant pridėtinės vertės mokestį. Todėl mes neturėtume baisiai išsigąsti kokių nors papildomų išlaidų, biudžeto nesurinkimo ir panašiai, mes turėtume įsivertinti, kiek mes surenkame daugiau dėl pakilusių kainų. Aišku, kompensuotume gal kito mokesčio sąskaita, tam reikėtų kažkokių patikslinimų, išlyginimų ateityje, bet toks modelis irgi yra galimas ir vertintinas.
Aišku, argumentai, kad mes esame tranzitinė šalis, greičiausiai greitai jau nebebus argumentai, nes pasižiūrėję į tranzito krypčių mažėjimą ir mūsų galimybes mūsų transporto sektoriui vežti iš Rytų valstybių į Vakarų valstybes, ar atvirkščiai, matome, kad turbūt tie srautai mažės. Mes turime žiūrėti, prie to prisitaikyti, bet, aš manau, tai būtų viena iš formų – akcizo mažinimas ir tam pačiam transporto sektoriui, kuris dabar išgyvena sudėtingus laikus ir tam tikrą perversmą, virsmą, kaip jiems būtų galima padėti. Todėl aš tikrai palaikau šį projektą ir manau, kad diskusijų jis tikrai yra vertas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aišku, šalies konkurencingumas visada pastatomas prieš aplinkosaugą, bet Lietuvos ekonominė struktūra… Nepaisant to, kad logistikos sektorius yra gana didelis, reikia neapsigauti. Logistikos sektorius savo eurus uždirba ne Lietuvoje, o važinėdamas Vakarų Europos keliais. Mūsų didžiosios logistikos bendrovės tenai pilasi kurą. Nėra taip, kad mūsų logistikos sektorius, dabar čia mūsų akcizai labai kaip nors lemtų mūsų vidinę ekonominę padėtį.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje visada buvo rekomenduojama didinti taršos mokesčius ir mažinti gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taikyti tiktai tikslingas paramos priemones energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šita priemonė yra tiesiog populiari trumpuoju laikotarpiu, bet, gerbiamas Algirdai, kai Harvardo profesorius ar, nežinau, Stantfordo profesorius kalba apie šiandieninius sprendimus, kurie atsirūgs rytoj, tai čia yra šitas sprendimas. Akcizų mažinimas atsirūgs mums perspektyvoje, nes transporto sektorius yra didžiausias taršos šaltinis, transportas yra važinėjantis kitur ir mes tikrai nepasieksime tų rezultatų, o tiktai netaikliai išdalinsime didelius biudžeto (…). Kaip sakė A. Sysas, jūsų kolega iš opozicijos, o kaip po to finansuosime mūsų padidėjusias išlaidas, kurias šiandien biudžete susiplanavome. Kviesčiau nepritarti. Tam tikrai yra ir europinių, ir EBPO, ir kitų organizacijų rekomendacijos, kad tokių žingsnių nereikėtų žengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasisakė dėl balsavimo motyvų.
Gerbiami kolegos, kaip yra ir sutarta, popietinėje darbotvarkėje balsuojame po kiekvieno projekto. Taigi, gerbiami kolegos, balsuojame dėl Akcizų įstatymo 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1398. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 34, prieš – 33, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime nuspręsti, koks toliau bus šio projekto likimas. Balsuojantys… Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Balsuojame. Siūlo balsuoti. Taigi balsuojame. Kas balsuos už, tai pasisakys už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, kas balsuos prieš, balsuos už atmetimą. Balsuojame.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 38, prieš – 45. Projektas atmestas.
16.14 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės projektas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784. Svarstymo stadija. Kadangi nėra kolegos J. Džiugelio, kviečiu komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė minėto Darbo kodekso pasiūlytus pakeitimus ir priėmė sprendimą atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Respublikos Trišalės tarybos nuomonę, čia darbdaviai nepritaria siūlomam reguliavimui, o profesinės sąjungos ir Vyriausybė palaiko Vyriausybės pateiktą sprendimą kalbant apie mamadienius ir tėvadienius, kur siūloma pailginti iki 16 metų auginantiems du vaikus, suteikti pailgintą šitą laikotarpį.
Atsižvelgiant į argumentus ir pasiūlymą, siūloma šį įstatymo projektą atmesti. O komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Darbo kodekso projektui, kuris taip pat yra šiuo metu pateiktas ir svarstomas komitete, kuriuo būtų užtikrinta galimybė visiems darbuotojams, turintiems ne tik du ar daugiau vaikų, bet ir vieną vaiką, palankiau reglamentuoti darbo sąlygas. Už šį sprendimą komitete balsai pasiskirstė taip: už – 6, prieš – 4, susilaikė 2. Pirmininko balsas lėmė sprendimą nepritarti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, „nepritarti“ pasakykite per mikrofoną, ką komitetas siūlo.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kartoju, komitetas siūlo projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi siūlo atmesti, svarstymo metu diskusijos nebus, tačiau aš noriu paklausti užsirašiusiųjų dėl motyvų. Turbūt L. Kukuraitis norėtų kalbėti prieš atmetimą? (Balsai salėje) Užsirašėte šiek tiek priešingai. Tada už atmetimą turbūt norės kalbėti M. Lingė? Prašom. Motyvai už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, be įvardintų komiteto argumentų, tiesiog dar antrinu, kad Vyriausybė siūlo vieną vaiką auginantiems tėvams įgyti teisę ir galimybę pretenduoti į tėvadienius, mamadienius, vieną kartą pasinaudojant per 3 mėnesius. Tokia proporcija. Tuo būdu būtų užtikrinamas ir asmenų lygiateisiškumas, kurio neužtikrina šis svarstomas projektas, nes pratęsia du ir daugiau vaikus auginantiems tėvams galimybę turėti ilgesnį laiką tėvadienius ir mamadienius.
Dar pastebėtina, kad Lietuvoje nustatytos pačios geriausios sąlygos dėl mamadienių visoje Europos Sąjungoje. Jeigu palygintume, Estijoje galima pretenduoti į tris dienas, jeigu turi vieną ar du vaikus, per metus, Lenkijoje dvi dienas per metus, o Latvijoje tik vieną dieną. Išties atsižvelgdami į tai, kad jau dabar turime gerą sistemą, dosnią sistemą, nebeplėsdami ją sutvarkytume, kad būtų užtikrintas asmenų lygiateisiškumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš atmetimą kalba L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasakysiu, kad pagrindinis komitetas pasidalino per pusę, pusė komiteto pasisakė prieš, pusė už, todėl tikrai nevienareikšmė nuomonė.
Kolegos, mes kalbame apie paauglius – amžių, kuris yra esminis tapimo suaugusiuoju kelionėje. Visi žinome, kad tai rizikingiausias amžius tiek žalingiems įpročiams atsirasti, tiek smurtui toje kartoje pasireikšti ir kitokiam neigiamam visos kartos elgesiui. Taigi, paaugliai šiuo metu nėra būreliuose. Jie yra gatvėje, jie yra prie kompiuterių, jie yra visur, kur renkasi paaugliai, jaunimas ir kur yra, kaip minėjau, gana didelės rizikos.
Kovidinės pandemijos pasekmė – mes turime kitą pandemiją, tai yra paauglių prilipimo prie kompiuterių. Tai yra didžiulė problema, kurią mes, kaip visuomenė, srėbsime ilgus dešimtmečius, jeigu šiuo metu tinkamai nesureaguosime. Vienintelė normali atsvara kompiuteriams, vienintelė normali atsvara rizikingam paauglių elgesiui yra suaugusiųjų su jais praleistas laikas. Ir šitas projektas tai siūlo. Mes tik per suaugusiųjų praleistą su paaugliais laiką galime šiuo laiku, rizikingu laiku, padėti visai kartai, kuri išgyveno pandemiją. Todėl prašome pritarti projektui, tai yra atmesti SRDK sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dabar balsuosime, ir aš turiu paaiškinti kaip. Kas balsuos už – pritars komiteto nuomonei atmesti projektą, kas balsuos prieš ar susilaikys – turės kitokią nuomonę. Balsuojame dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 78, balsavo 78 Seimo nariai: už – 48, prieš – 25, susilaikė 5. Projektas atmestas.
16.20 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1518 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1518. Pateikimo stadija. Pranešėjas – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Su kolegomis teikiame parengtą Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, juo siūlome senatvės pensijos mokėjimo pakeitimus tiems, kurie gavo išankstines pensijas. Turime paruošę trumpą pristatymą, tad kviečiu atkreipti dėmesį ir galbūt pakeisti išankstinę nuomonę dėl išankstinių pensijų.
Taigi, kalbant sistemiškai, aš teigiu, kad išankstinės pensijos iš esmės yra bėda. Sistemiškai tai yra bėda. Aš esu prieš išankstines pensijas ir turėtume visi kartu surasti sprendimą, kaip spręsti tas problemas, su kuriomis žmonės susiduria priešpensiniame amžiuje be išankstinės pensijų schemos. Dar didesnė bėda yra tiems žmonėms, kurie pasirinko išankstines pensijas. Taigi mes jums siūlome išankstinių pensijų pasiūlymą. Matau, kad reaguojate į pavadinimą.
Koks yra išankstines pensijas pasirinkusių pensininkų paveikslas? Dėmesio į ekranus. Šiuo metu išankstines pensijas gauna 6 tūkst. 300 asmenų, tačiau sumažintų pensijų dėl to, kad kažkada paėmė išankstines pensijas, yra kur kas daugiau. Ir tuo žmonės (jūs susitinkate su jais per savo priėmimus) ateina ir skundžiasi, kad kažkada padarė spendimą, yra nubausti iki gyvos galvos, jų pensijos sumažintos be laiko termino. Vidutiniškai jų pensijos yra 20–25 % mažesnės negu vidutinė senatvės pensija. Įsivaizduojate, kai mes turime 40 % skurstančių pensininkų, šitie žmonės vidutiniškai gauna penktadaliu ar ketvirtadaliu mažesnes pensijas negu tie, kurie skursta.
Vidutinės išankstinės pensijos yra 40 % mažesnės negu santykinio skurdo riba. Atkreipkite dėmesį – 40 % mažesnės! Vadinasi, jie yra giliame skurde, santykiniame skurde. Ir tik 8 % didesnės už absoliutų skurdą, o tai šiuo metu yra 260 keli eurai. 10 % iš visų mažiausias pensijas gaunančių pensininkų būtent yra išankstinių pensijų gavėjai ir tai yra žmonės, kurie socialiai buvo pažeidžiami ir darbo rinkos metu, tai yra vairuotojai, pardavėjai, valytojai ir kitos grupės. Taigi priimdami gyventojus tikrai nuolat susiduriate su šiuo klausimu. Žmonės skursta ir egzistuojanti išankstinių pensijų sistema prisideda prie jų skurdo iki jų gyvenimo pabaigos.
Kaip dabar veikia sistema? Trumpai vizualiai pristatau, kad visi suprastumėte, ką mes čia siūlome. Išankstinę pensiją galima paimti likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, ir iš karto jis gauna mažesnę pensiją, negu jam priklausytų. Ta formulė yra labai paprasta: 0,32 % tavo pensijos kart mėnesių skaičius, kiek tau liko iki senatvės amžiaus. Paimkime pavyzdį, jeigu žmogus prieš penkerius metus pasiimtų ir gautų 400 eurų pensiją, jo išankstinė pensija būtų apie 323 eurai per mėnesį ir iki senatvės pensijos laikotarpio būtų išmokama apie 20 tūkst. eurų, jeigu tiksliai, 19 tūkst. 410 eurų. Jeigu mes neskaičiuojame pensijų pakilimo, jeigu sakome, kad tai yra statistiškai vienoda situacija. Tokią pat sumažintą pensiją jis gaus iki pat mirties. Vadinasi, šis sumažinimas… nesvarbu, kiek jis gyventų, ar 10, ar 15, ar 30 metų, išėjęs į senatvės pensiją, jis gautų tuo dydžiu sumažintą pensiją, kokią ir gavo išankstinę pensiją.
Taigi, ši sistema, mūsų vertinimu, baudžia žmogų trigubai. Ir paaiškinsiu kodėl. Pirma, tuo metu, kai žmogui dėl įvairiausių priežasčių vyresniame amžiuje sunkiausia – dėl eidžizmo, dėl to, kad sveikata sugriuvo, ar dėl kitų priežasčių, ir negali susirasti darbo, tos socialinės apsaugos sistemos, kurios turi suveikti, nesuveikia. Nedarbo draudimas, užimtumo skatinimo programos vyresniems, netekto darbingumo, socialinės išmokos ir kitos sistemos nesuveikė ir žmogus buvo priverstas pasirinkti išankstinę pensiją. Matome, kad tokių žmonių šiuo metu yra 6 tūkst. Tai tikrai nėra masinis reiškinys. Žmonės renkasi dėl to, kad mūsų socialinės apsaugos sistema nesuveikia.
Antra. Kaip matėme, didžioji dalis pasirenkančių žmonių yra socialiai pažeidžiamiausios grupės: vairuotojai, pardavėjai, valytojai ir kiti.
Trečia, žmogus baudžiamas visam gyvenimui. Taigi baudžiame socialiai pažeidžiamiausius žmones, mes jiems nesukūrėme rimtos socialinės pagalvės, kai jiems labiausiai reikėjo, trečia, mes juos dar nubaudžiame iki gyvenimo pabaigos. Mūsų vertinimu, tai yra toks trigubas žmonių baudimas.
Taigi, ką siūlome? Mūsų siūlymas yra įvesti dar vieną ribą. Tai yra tada, kai žmogui yra visiškai atskaitoma ta suma, kurią jis gavo išankstinės pensijos laikotarpiu, tuo metu, kai jam yra atskaitomi tie 19 tūkst. pagal mūsų pavyzdį, beveik 20 tūkst., maždaug per 19–20 metų yra atskaitoma ši suma, jam grąžinti pensiją į pirminį lygį – į tokią, kuri jam priklausytų, jeigu jis nebūtų ėmęs išankstinės pensijos. Kitaip sakant, suteikti žmonėms viltį po to, kai jie atsiskaitys su „Sodra“, gauti didesnes pensijas tuo laikotarpiu, tuo amžiaus tarpsniu, kai pajamos yra ypač reikalingos. Visi sutiksime, kad paskutiniai metai iki gyvenimo pabaigos turbūt yra patys brangiausi metai sveikatos prasme ir socialinio išsilaikymo prasme.
Taigi, kolegos, mes visi žinome, kad išankstines pensijas gavusių žmonių situacija yra sudėtinga. Sistemą turime koreguoti prevencine prasme, kad į ją nepatektų. Kaip ir minėjau, aš būčiau už tai, kad visai neegzistuotų ši sistema, ir turime surasti tokius sprendimus. Taip pat padėti tiems, kurie yra įkliuvę į šiuos spąstus ir juose galuojasi. Kviečiu suremti pečius ir visiems kartu spręsti šį daliai mūsų visuomenės labai aktualų klausimą.
Pasirodžius įstatymo projektui viešumoje, į mane kreipėsi labai daug šioje situacijoje esančių žmonių. Jie laukia teigiamo Seimo sprendimo, taip pat ir stebi šios dienos diskusijas. Todėl kviečiu pritarti šioje, pateikimo, fazėje, o per tolesnes diskusijas Seime visiems kartu rasti geriausius sprendimus. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, neskubėkite išeiti, nes pateikimo stadija ir jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, net Teisės departamentas nesuprato jūsų matematikos, kaip viskas vyks, bet tebūnie, gal kaip nors išsiaiškinsite.
Bet kitas klausimas. Ar nereikėtų, kaip jūs sakote, ieškoti kitų socialinių priemonių, kad žmonės ne apie pensiją kalbėtų, o apie tam tikrą paramą, kuomet atsiduria tam tikroje situacijoje? Suprantu, būna situacijų, kai reikia slaugyti artimą žmogų, ar dar kitų problemų. Gal reikėtų tobulinti tą sistemą, o apskritai tų išankstinių pensijų, kaip jūs ir sakote, galbūt visai atsisakyti. Priešingu atveju, nežinau, pagal įstatymo raidę nematyti, ar atgaline data bus galiojimas. Tarkime, turbūt nebus. Ką darysime su tais žmonėmis, kurie jau yra šiuose spąstuose? Galbūt atsisakyti sistemos ir įvesti papildomus kažkokius socialinius mokėjimus tiems, kurie iš tikrųjų yra sunkioje situacijoje dėl priežasčių, atsitikusių ne pagal jų valią?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už jautrų klausimą. Kaip ir minėjau pristatydamas, aš esu už tai, kad sistema neegzistuotų, kitaip sakant, būtų socialinės paslaugos sistema, kuri padeda žmogui sunkiausiose situacijose priešpensiniame amžiuje. Deja, bet mes turime atvirą sistemą, žmonės gali dalyvauti ir mūsų visos pagalvės, socialinės pagalvės, nesuveikia. Jeigu mes turime virš 6 tūkst. žmonių, kurie šiuo metu dalyvauja, gauna išankstinę pensiją, vadinasi, žmonės renkasi dėl įvairiausių priežasčių. Mes šito neuždarėme ir net nepadedame jiems išgyventi. Todėl siūlymas daryti kompleksiškai, kad pateiktume rimtą alternatyvą išankstinėms pensijoms. Tam tikrai reikalinga Vyriausybės lyderystė, ir mes pritartume šitai lyderystei, jeigu išplėstume nedarbo draudimo išmokas, tiek socialines išmokas, galėtume paieškoti kartu tų sprendimų. Bet šių žmonių, kaip jūs sakote, situaciją reikia spręsti.
O kalbant apie atgalinę datą, tai jos nebūtina nustatyti. Tiems žmonėms, kurie jau šiuo metu 20 metų gauna mažesnę pensiją, sumažintą, dėl to, kad kažkada paėmė išankstinę pensiją, būtų atstatoma, o visų kitų amžius ateitų iki tų 20 metų, kai jiems jau sumažinimas pagal šį įstatymą galėtų būti panaikinamas. Jis gali įsigalioti tada, kada Seimas apsispręs. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kolega, pirmiausia aš kreipiuosi į kolegą, kuris prieš tai klausė. Na, nevadinkite pagalbos sistemos mokesčių mokėtojams spąstais. Kai mes priėmėme šitą įstatymą, tikrai padėjome daugeliui žmonių, kurie buvo pakliuvę į krizę, ir tada veikė sistema. Aš nesutikčiau su ministru, kad nebuvo socialinės paramos, nebuvo nedarbo draudimo – buvo, bet buvo mažesni, čia jau kitas reikalas, bet buvo. Tie, kas nenorėjo sėdėti prie bažnyčios ištiesę ranką ir prašyti išmaldos, pasiėmė šitas pensijas. Yra 6 tūkst., jūs sakote, bet antroje pensijų pakopoje prigautų žmonių yra milijonas, na, išskyrus tuos, kurie gauna labai dideles pajamas, visi kiti praloš. Tai va, mes pradedame spręsti, na, suprantu, kad reikia ir mažas spręsti…
Kodėl nesiūlote iš viso, kadangi situacija nutolo, dabar situacija geresnė, naikinti šitos sistemos, o ne bandyti techniškai išspręsti šitą klausimą, skaičiuoti, išmokėti, atimti, pridėti, palikimai ir visa kita. Na, jūs gi buvote ministras ir žinote – kai pajudini vieną plytelę, griūna visas pastatas. Tai ko nesiūlote naikinti visai? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Pasitikslinsiu, išankstinių pensijų ar pensijų kaupimo, nes apie sistemas kalbėjote? Išankstinių pensijų, taip. Iš esmės aš sutinku, kad ji neturėtų egzistuoti, ir šiuo metu mes galėtume su dabartine socialinės apsaugos sistema ją uždaryti, jeigu sutvarkytume nedarbo draudimo, netekto darbingumo ir kitas sistemas, palankias vyresniame amžiuje. Tikrai galėtume link šito eiti. Čia iš tiesų yra toks sisteminis sprendimas, kad tai galėtų pasiūlyti Vyriausybė, mes tokiems siūlymams, manau, pritartume.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš, matyt, kaip ir prieš tai pasisakę, skaičiavau skaičiavau ir tos matematikos niekaip nesupratau. Mano pagrindinis klausimas, ar galite dar kartą paaiškinti, kaip ten tas skaičiavimas turėtų vykti?
Ką girdėjau ir iš gerbiamo A. Syso, tikrai norėtųsi pasakyti, kad kur kas geresnis kelias būtų naikinti, nes išankstinė pensija vis dėlto – pasirinkimas, tačiau socialinėje sistemoje yra žmonių, kurie nepatenka net į tą rėžį, galinčių pasirinkti išankstinę pensiją, taip pat jaunesnių žmonių toje pačioje socialinėje sistemoje, kurie turi išgyventi ir dar ilgai… Man atrodo, socialiai tai visiškai ne sprendimas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Tik reikia pasakyti, kad net jeigu mes panaikintume šią sistemą, surastume būdų, kaip pasiūlyti rimtą alternatyvą jai, niekaip nespręstų situacijos tų žmonių, kurie jau keliolika ar 20 metų gauna sumažintas pensijas, – jie gaus iki gyvenimo pabaigos. Tų žmonių, kurie rinkosi tas pensijas, išankstines pensijas, kad nesėdėtų prie bažnyčios, kaip sako gerbiamas A. Sysas. Dalis šiuo metu turbūt sėdi prie bažnyčios. Čia mes turime ieškoti sprendimo. Ką tie žmonės sako? Sako, mes turėjome stažą, kad gautume išankstinę pensiją, turėjome stažą. Praėjusį rudenį Seimas panaikino stažo įtaką. Sako, dabar tas žmogus, turintis 18 metų stažą, mano kaimynas, gauna didesnę pensiją, o aš turėjau stažą, bet paėmiau išankstinę pensiją. 20 metų jau sumokėjo mažesnę. Sako, tai kur yra socialinis teisingumas? Aš dirbau 30 ir daugiau metų, gaunu mažesnę pensiją už tą, kuris dirbo mažiau.
Šis neteisingumas dar buvo sustiprintas praėjusį rudenį, kai mes panaikinome stažo įtaką. Šių žmonių situaciją mes tikrai turime spręsti. Čia yra siūlymas. O dėl sisteminių sprendimų aš visiškai jums pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, gerbiamas kolega, ir gerbiamam A. Sysui pasakysiu. Kai priėmė šį išankstinių pensijų įstatymą, manau, mes visi kitaip ir supratome, kad dabar mes nubaudžiame žmogų, kuris išeina trejais ar penkeriais metais anksčiau į pensiją. Iš karto sumažiname pensiją už tiek mėnesių, kiek jis ale gaus į priekį.
Ar nereikėtų dar kartą grįžti ir peržiūrėti šį teisės aktą? Būtų mažinimas proporcingai kiekvieną mėnesį nustatytais procentais. Manau, būtų pats teisingiausias. Galbūt sutrumpinant tą laikotarpį – ne penkeri metai, o dveji su puse ar treji metai. Būtų visiškai protinga ir logiška. Tikrai buvo visiškai, manau, kita intencija ir kitaip buvo apskaičiuota. Kaip jums atrodo?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, kolege, bet aš įsivaizduoju, kai jau Laima uždavė klausimą, tai jau mes visai pasimetėme. Čia dabar pasikalbėsime, specialistai. Mano galva, Laima, tai, ką jūs siūlote, didina patrauklumą imti išankstinę pensiją. Mes čia daugiausia diskutuojame, kaip sumažinti išankstinės pensijos patrauklumą. Toks jūsų siūlymas didintų, todėl aš jam iš esmės nepritarčiau, ypač jeigu būtų Seimo valia apskritai kalbėti apie sistemos naikinimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Lingė. Paskutinis ruošiasi T. Tomilinas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Mano klausimas būtų apskritai iš sistemos, kuri yra grindžiama universalumu ir lygiateisiškumu, šiais svarbiais principais. Kaip jūs vertintumėte situaciją teisingumo požiūriu, kai yra du asmenys, vienodai turintys darbo stažą, gaunantys vienodas pajamas? Vienas išeina į išankstinę pensiją, pasirenka. Kitas laukia tos senatvės pensijos įprastine tvarka. Išmokų, lyginant šiuos du žmones, labiausiai laimėtų tas, kuris pasirinktų išankstinę pensiją, nes jis gautų daugiau tada iš draudiminės sistemos.
Ar šiuo atveju būtų teisinga sistema ir tos paskatos? Ar nebūtų kuriama specialiai rinktis labiau ir dar labiau skatinti tokius pasirinkimus išeiti anksčiau į būtent šios rūšies pensiją?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Atsakant į jūsų klausimą, tie skirtumai, kur laimi žmogus, būtų tik tuo atveju, jeigu tas, kuris pasiėmė išankstinę pensiją, neišgyveno vidutinio amžiaus, kiek pensinio amžiaus žmogus gyvena. O tai yra apie 20 metų. Kitaip sakant, pagal dabartinius mūsų standartus – apie 80 ir kelerius metus. Jeigu jis to amžiaus nepasiekė ir numirė, išeina taip: jam išmokėta suma išankstine pensija yra… ir tai, kiek jam buvo sumažinta, yra neigiamas skirtumas, palyginti su tuo, kuris išankstinės pensijos negavo.
Bet šiuo atveju, kai mes kalbame apie to žmogaus santykį su „Sodra“, apskritai su biudžetu, jeigu jis miršta anksčiau, tai tos žmogaus mokėtos įmokos, kurios apskaičiuotos iki vidutiniškai 20 metų, lieka „Sodrai“. Kitaip sakant, bet kuriuo atveju arba „Sodra“ paima visą sumą per 20 metų pagal mūsų siūlymą, vadinasi, tiek, kiek jam buvo sumokėta, tiek iš jo paimama, arba žmogus, miręs anksčiau, savo mokėtų mokesčių dalį palieka kitiems pensininkams. Kitaip sakant, žmogus… Mes siūlome sąžiningą žmogaus santykio su sistema siūlymą ir siūlome jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi, bet buvau paskelbęs, kad ruošiasi T. Tomilinas, tai suteiksiu dar jam teisę paklausti.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš čia visiems kolegoms norėčiau taip paprastai paaiškinti. Įsivaizduokite labai senyvo amžiaus moterį, kuri visą gyvenimą dirbo, prieš pensiją pasiėmė išankstinę pensiją dėl skurdo, dėl to, kad darbo nebuvo, ir kokių 17–20 metų gaudavo ypač mažą pensiją, bet per tai iš esmės tą savo skolą atidavė. Taip Dievas nusprendė, kad jinai gyvena ilgiau, todėl mes tikrai galime jai padovanoti tą arba suteikti tą galimybę gyvenimo pabaigoje turėti normalią pensiją, kokią jinai ir uždirbo. Noriu Lino paklausti, ar tas siūlymas yra tik asmeninis, ar vis dėlto ankstesnėje Vyriausybėje buvo vienas iš variantų siūlomas kaip sisteminis?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Iš tiesų praėjusioje Vyriausybėje mes tvarkėme išankstines pensijas ir sumažinome atskaitymo koeficientą, buvo apie keturis – 0,4 % kart mėnesių skaičius, tai padarėme 0,32. Vadinasi, jau ieškojome būdų, nes tikrai problema yra didžiulė. Problema yra didžiulė ir tikrai balsuodami mąstykite apie tuos žmones, kurie šiuo metu skurde dėl to, kad kažkada priėmė sprendimą ir tas sprendimas yra negrįžtamas. Viena iš minčių buvo riboti atskaitymo laikotarpį ir tą atskaitymo laikotarpį siūloma riboti šiuo pasiūlymu. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus tų, kurie suspėjo. Tiesa, vis dėlto noriu priminti, kad klausiantysis turi paklausti per minutę, o atsakantysis turi atsakyti per 2 minutes. Dėl balsavimo motyvų už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėl neišvengiamų ar kitokių priežasčių žmonės anksčiau pasitraukė iš darbinės veiklos, kaip kalbėjo ponas L. Kukuraitis, gauna sumažintą pensiją visą savo gyvenimą, iki mirties. Kad tokiems asmenims mokama sumažinta pensija, logiška, nes mokėti visą pensiją būtų neteisinga kitų pensininkų atžvilgiu. Tik kyla klausimas, ar logiška, kad tokia sumažinta pensija mokama iki pat mirties. Todėl asmenys, gaunantys sumažintą pensiją, nuolat skundžiasi esą diskriminuojami. Jaunimui gal ir kitaip atrodo, bet ką mes matome – gyvenimas greitai bėga ir visi būsime seni.
Išeitis, kuri siūloma šiandien, manyčiau, teisinga. Siūloma stabdyti sumažintą senatvės pensijos mokėjimą nuo tos datos, kai iš asmens vykdomų atskaitymų suma tampa lygi visai išankstinės pensijos metu išmokėtai sumai. Sustabdžius senatvės pensijos mažinimą, asmeniui būtų pradėta mokėti visa jam priklausanti senatvės pensija. Manau, kad toks sprendimas būtų teisingas tiek išankstinę pensiją gaunančių žmonių, tiek ir normalias pensijas gaunančių žmonių atžvilgu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Projektą pateikęs iniciatorius daug kartų akcentavo, kad ši rūšis galėtų neegzistuoti, norėtų, kad neegzistuotų, bet pateiktas projektas tarsi kaip tik ir linksta link skatinimo, kad būtų patrauklesnė šita pensijų rūšis, asmenys būtų skatinami rinktis išankstines pensijas. Tai būtų galima prilyginti ir faktinio pensinio amžiaus trumpinimui ir tai netgi nepadėtų spręsti darbo rinkos kai kurių problemų kai kuriais atvejais, o kaip tik vėl apsunkintų. Dar netgi galima prilyginti pasiūlytą sprendimą, kad tarsi kuriama beprocentė kreditavimo iš socialinio draudimo biudžeto sistema. Tada kyla klausimas, kodėl tiktai vienai grupei, o ne pagal kitas draudimo rūšis, kai žmogui prireikia pinigų, tada gali tokiu būdu gauti beprocentę paskolą.
Pinigų vis dėlto reikės, nors iniciatoriai aiškinamajame rašte rodo, kad nereikės, nes ir tas terminas, per kurį „grąžina“, taip kabutėse galima sakyti, žmogus išankstinės pensijos gautą sumą, paskaičiuojama, kad tai yra per 17 metų. Vis dėlto šiuo metu mano turimi skaičiai rodo, kad tai paliestų 26 tūkst. asmenų. Jeigu po 17 metų, na, tarkime, tokią hipotetinę situaciją modeliuojant, kada jau nebūtų mažinama ta pensija ir įsijungtų mokėjimas nebesumažintos, tada nuo tų 26 tūkst. reikėtų beveik 13 mln. eurų per metus. Pati administravimo sistema išbrangtų, tikrai būtų gana sudėtinga. Išties siūlyčiau rezervuotai žiūrėti į šią iniciatyvą, bet, be abejo, kad sprendimų reikia ieškoti, kaip išties apsaugoti tą grupę žmonių, nenubaudžiant jų dėl to, kad priešpensiniame amžiuje yra sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pasiruoškime balsuoti dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1518. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 81: už – 36, prieš – 1, susilaikė 44. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, koks bus tolesnis šio projekto likimas. Ar galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Ne, siūlote balsuoti. Balsuojame. Kas balsuoja už, pasisako už tobulinimą, kas prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 77: už – 43, prieš – 34. Grąžintas iniciatoriams tobulinti.
16.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – D. Griškevičius vietoj R. Juškos.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas balandžio 13 dieną svarstė pateiktą įstatymo pakeitimą. Buvo gautos Teisės departamento išvados, taip pat gauti suinteresuotų pusių pasiūlymai. Komitetas apsvarstė, atsižvelgė į gautas pastabas, patobulino įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
Gal tik tokia trumpa informacija, kad paties pasiūlymo esmė yra užpildyti atsiradusią spragą Valstybės tarnybos įstatyme ir numatyti galimybę sudaryti šakines kolektyvines sutartis. Gali kilti natūralių klausimų, ar nereikėtų palaukti valstybės tarnybos bendros reformos. Džiugu, kad Vidaus reikalų ministerija irgi pritarė, kad nereikia laukti, galima pritarti ir šią spragą pašalinti. Nes dabar dėl teismų praktikos susidarė tokia situacija, kad tą patį darbą dirbantys žmonės ir būdami tos pačios profesinės sąjungos nariais turi skirtingas galimybes naudotis šakinės kolektyvinės sutarties suteikiamomis garantijomis. Taigi kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pažymėsiu, kad dar praeitos Seimo kadencijos komitetas svarstė šį įstatymo projektą 2019 m. lapkričio 4 d. Jo sprendimas yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Šiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, yra vienas pasiūlymas, jį jau iš esmės pristatė pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas D. Griškevičius. Pasiūlymo autorius S. Šedbaras. Komitetas iš dalies pritarė. Ar autorius sutinka?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš susipažinau su nauja formuluote. Jeigu iš tiesų ji buvo paderinta su pareigūnų profsąjungomis ir jas tenkina, tai aš manau, kad komitetas protingai atsižvelgė į visas aplinkybes, nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3841(2).
16.50 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4594(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4594(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V. Mitalas, nematau. Komiteto pirmininkas. Gal A. Butkevičius galėtų pristatyti projektą kaip šio komiteto narys?
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, labai trumpai. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad jis yra parengtas prašant Buhalterių ir auditorių asociacijos ir finansininkų, kurie susiduria su finansų apskaitos tvarkymu. Šiam projektui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu ir yra gauta teigiama Vyriausybės išvada. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4594(2).
16.51 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geriamojo vandens įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas J. Urbanavičius, Aplinkos apsaugos komiteto atstovas, pristatys pagrindinio komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Minutėlę, laba diena. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Vandens įstatymo projektą ir (tuoj pat atsidarau) 1 straipsniui (nebuvo pasiūlymų) pritarta bendru sutarimu, 2 straipsniui (taip pat nebuvo siūlyta) pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio buvo Seimo nario kolegos L. Savicko siūlymas pakoreguoti datą. Vyriausybė siūlė 2022 metais, o kolegos Seimo nario buvo siūlymas 2023 m. sausio 1 d. Dėl datos pritarta komitete bendru sutarimu ir visai išvadai taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, lukterkite. Gerbiami kolegos, kadangi yra pasiūlymas, kuris, ai, diskusijos. Atsiprašau, diskusija pirmiau. Yra užsirašiusių. Tomai Tomilinai, prašom dalyvauti diskusijoje.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai. Norėčiau pakomentuoti, kas pasikeitė įstatymo projekte nuo pateikimo, ir šiek tiek jums priminti, kokiose valstybėse galioja panaši praktika. (Balsas salėje) Įstatymuose taip pat. Apskritai mūsų teisinei sistemai būdinga daug ką reglamentuoti įstatymais ir vanduo yra labai svarbus šaltinis mūsų gyvybei.
Panašus reguliavimas, panašūs reikalavimai egzistuoja Jungtinėje Karalystėje, kur norint gauti licenciją prekiauti alkoholiu numatytas privalomas reikalavimas užtikrinti nemokamą vandens iš čiaupo patiekimą klientų prašymu, jei tai pagrįstai įmanoma. Ispanijoje galioja taisyklė, kad tik už fasuotą vandenį maitinimo įstaiga gali imti mokestį, o už vandentiekio vandenį mokestis negali būti imamas. Prancūzijoje restoranai privalo klientams patiekti nemokamo vandens kartu su maistu, Čekijoje viešojo maitinimo įstaigose geriamasis vanduo patiekiamas klientui to paprašius nemokamai arba už simbolinį aptarnavimo mokestį. Italijoje taip pat toks reguliavimas yra.
Diskutuojant Aplinkos apsaugos komitete buvo rastas kompromisas, kad žodžio „nemokamai“ nėra, yra tik apskritai teisė gauti vandens iš čiaupo. Būtent siekiama tos ekologijos ir žaliojo gyvenimo būdo, kad vanduo nebūtų tiekiamas buteliukuose. Beje, pas mus ir čia reikėtų tą praktiką įvesti. Būtent tai paskatintų mažiau pakuočių išmesti ir panašiai.
Dar aš pridėčiau nuo savęs, tai yra labai svarbus projektas ir alkoholio prevencijos sričiai. Galbūt viename ar kitame restorane nėra taip aktualu, kad nemokamas vanduo būtų siūlomas, tiksliau, vanduo iš čiaupo, gali būti ir apmokestintas, bet naktiniame klube tai ypač aktualu, ten to pasiūlymo dažnai žmonės nesulaukia, o kai daug šoka, daug juda, daug dehidratuoja, paskui kompensuojamas skysčių netekimas alkoholiu. Tai nėra labai tvaru. Todėl būtų gerai, kad naktiniuose klubuose tas vanduo iš čiaupo būtų tiekiamas. Manau, kad ir alkoholio prevencijos aspektu yra svarbus projektas, ir kitų šalių praktikos prasme, ir to kompromiso, mūsų pasiekto Aplinkos apsaugos komitete, kai komitetas nubalsavo už projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, daugiau niekas neužsirašė dalyvauti diskusijoje. Yra gautas L. Savicko pasiūlymas jau po pagrindinio komiteto išvados. Turiu pareigą paklausti, ar yra dešimt pritariančių Seimo narių, kad svarstytume šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Kolegos nereaguoja… Yra, matau, kad yra. Taigi prašom L. Savicką pristatyti pasiūlymą. Nėra. Atsiprašau, T. Tomilinas. Ir pakviesiu Justiną į tribūną pasakyti komiteto nuomonę. Prašom, Tomai.
T. TOMILINAS (DFVL). Čia pasiūlymas yra dėl datos. Tiesiog anksčiau rengtas projektas ir siūlome vėlesnį įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl datos, taip? Buvo Vyriausybės siūlymas, kad įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., o kolegos L. Savicko pasiūlymas – 2023 m. sausio 1 d. Komitetas priėmė sprendimą ir pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto išvadai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kolegos, ar galime pritarti visam projektui? (Balsai salėje) Ne, norite balsuoti. Balsuojame. Atsiprašau, dėl motyvų už pasisako K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Šio pasiūlymo pradinis variantas apėmė tokį kaip ir įpareigojimą nemokamai tiekti vandenį, po to buvo performuluota, kad lyg ir įskaičiavus į kitas kainas. Tai galbūt labai diskutuotinas dalykas, jį Aplinkos apsaugos komitete mes ir išbraukėme iš formuluočių. Gali būti labai prabangus restoranas, jis gali turėti savo politiką. Jeigu vien tame prabangiame restorane barmenas nueina ir įpila vandens, tai jau gali sudaryti tam restoranui didelę savikainą. Tai neturėtų būti nemokamai. Tačiau pati idėja yra labai gera, aš manau. Mes Lietuvoje turime tikrai kokybiško vandens, turime tikrai labai daug plastiko, turime pakuočių, po to nežinome, kur jas dėti, susiduriame su perdirbimo problemomis. Kartais restoranai tuo piktnaudžiauja, nes vengia pasiūlyti geriamojo vandens alternatyvą.
Iš tiesų iš aplinkosaugos pusės tai yra geras pasiūlymas, jis leis išvengti nereikalingo pakavimo, leis panaudoti turimą vandens infrastruktūrą, leis restoranams, kavinėms išlaikyti savo politiką, kaip jie nori apmokestinti savo prekes. Todėl kviečiu visus palaikyti šitą įstatymo projektą po Aplinkos apsaugos komiteto pataisymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nesu aš labai stipriai kategoriškas šito įstatymo atžvilgiu, bet yra vienas toks aspektas, ar tikrai čia įstatymais mes sureguliuosime ir ar verta reguliuoti? Noriu paklausti jūsų. Aš, nuėjęs į kavinę arba restoraną, daug kur paprašau vandens ir pasakau – iš čiaupo. Ne iš krano, bet iš čiaupo. Man dar niekur neatsakė įpilti. (Balsas salėje) Ne! O kas prašėte ir jums atsakė? Mielieji, neatsako. Gerai. Tikrai ne įstatymais reguliuojami tokie dalykai.
Tada mes įstatymais sureguliuokime dar kitus dalykus, kurių restoranuose kartais paprašau. Sakau: žinau, pas jus labai didelės porcijos, ne pirmą kartą esu, atneškite antrą lėkštę, nes mes su žmona per pusę dalinsimės. Atneša. Tada irgi sureguliuokime tai įstatymu, galvoju, kad reikėtų įrašyti. Dar neretai, kai užsisakau tas dvi porcijas, nesuvalgau, sakau: ar galėsite supakuoti, kad namo parsineščiau? Ir supakuoja! Ne! Bet gal kur nors nesupakuoja. Gal reikėtų įstatymu… Baikite! Tokie dalykai… Čia aš dar galiu prifantazuoti ir daugiau. Nefantazuosiu. Čia jau visiškai mes… Tai yra elementarus kultūros dalykas. Jeigu restoranas tokio elementaraus dalyko Lietuvoje, kur yra puiki vandens kokybė, nesuteiks žmogui, tada nebeisiu aš į tą kavinę arba tą restoraną antrą kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Taigi balsuosime dėl Geriamojo vandens įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-853(3) svarstymo stadijoje. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 45, prieš – 5, susilaikė 29. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
17.03 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1378 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1378. Pateikimas. Pranešėjas – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiame minėtą įstatymą ir šiuo įstatymo projektu siūlome bent kažką valstybės lygmeniu padaryti padedant žmonėms, kurie atsiduria labai jautrioje situacijoje. Kalbu apie krizinį nėštumą. Deja, šiuo metu jokiais teisės aktais mes net krizinio nėštumo atvejo sampratos nesame identifikavę ir neturime jokios teisės aktais apibrėžtos tiek prevencinės, tiek pagalbos sistemos. Sakyčiau, šitas žingsnis, kurį mes siūlome įstatymo projektu, yra minimalus, kad paskatintume įstatymais spręsti dvi svarbias problemas. Žmonės, kurie atsiduria šitoje situacijoje, yra labai jautrioje situacijoje ir patys negali ieškotis pagalbos, tai tiesiog, kad specialistai suteiktų tokią informaciją, kaip būtų galima prieiti prie pagalbos, kuri yra teikiama įvairiausiais būdais. Daugiausia ta pagalba teikiama privačių iniciatyvų, nevyriausybinių organizacijų, tačiau tokio sisteminio rimto sprendimo mes neturime. Bet kuriuo atveju tokių pagalbos teikėjų yra. Jeigu sveikatos specialistai informuotų žmones identifikavę, kad tas žmogus išgyvena vienokią ar kitokią krizinio nėštumo apraišką, identifikuotų, kad štai yra telefonas, kuriuo galite pasikonsultuoti, tai jau būtų labai didelė pagalba tam asmeniui. Taip pat gali būti, kad tai paskatintų ir pagalbos atsiradimo procesą, kad atsirastų daugiau tokios pagalbos teikėjų. Mes galvojame, kad sistema tokiu būdu natūraliai vystytųsi.
Šiame įstatyme nėra jokios prievartos, nei būtinai gauti tokią pagalbą, nei būtinai nueiti tenai. Tiesiog, kad žmogus gautų informaciją. Kaip minėjau, tam tikriems asmenims mes padėtume labai aktualiai. Siūlome, kad specialistas suteiktų tokią pagalbą kaip sveikatos priežiūros informaciją. Prašom pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirma klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pacituoti jūsų projektą ir tekstą, paskaityti šiek tiek: „Pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą“ ir taip toliau. Pacientas – pasirinka būtent vyriška giminė. Įprastai lietuvių kalboje vyriška giminė kaip bendrinė yra vartojama tuo atveju, kai yra apie abi lytis kalbama. Jeigu nėra taip, tuomet turbūt taikoma vis dėlto viena iš giminių. Mano klausimas: ar čia tiesiog neapgalvota, ar kaip tik yra įtraukus, taip, ir progresyvus projektas, kuris apimtų ir translyčius vyrus, ne tik moteris? Vienas klausimas.
Kitas dar dėl „krizinio nėštumo“ sąvokos. Jūs paminėjote, kad ji neapibrėžta. Gal galėtumėte apibrėžti ir įvardinti tas apraiškas? To irgi nepasakėte.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Paciento sąvoka paimta ta, kuri vartojama šiame įstatyme, tai yra bendrinė sąvoka visiems atvejams. Tam, kad būtų nuoseklus įstatymo projektas, kad neiškreiptų įstatymo sąvokų, vartojamų tame įstatyme, vartojama bendrinė sąvoka.
Atsakant į antrąjį klausimą, ekspertų grupė šiuo metu, kiek man yra žinoma, dar praėjusioje kadencijoje ir šioje kadencijoje, rengia krizinio nėštumo prevencijos ir pagalbos ištikus kriziniam nėštumui koncepciją. Joje siūlo apibrėžti krizinio nėštumo sampratą ir įvardinti taip pat ir visus atvejus, kurie ten egzistuoja. Deja, kai mes neturime tokios koncepcijos, mes į šią sąvoką negalime atsiremti ir jos įtraukti į įstatymą šiame etape, kol ji nėra apibrėžta. Dėl to išvardiname keletą atvejų, kurie yra paprastai tipiniai ir aktualūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Čia toks mikrovadybos projektas, kuriame yra dvi asmenų grupės. Tai yra moterys, kurioms jau įstatymu reikia įkišti tą telefono numerį, kad jos pasiskambintų dėl perauklėjimo ir paauklėjimo, o medikams įstatymu sureguliuojame nurodymus, kaip jie turi įvertinti savo pacientą ir nuspręsti, kokios pagalbos jam reikia.
Mano klausimas būtų: ar šiandien medikai, jūsų nuomone, yra nepajėgūs pamatyti, kad, pavyzdžiui, žmogus turi psichologinių problemų, jam rekomenduoti Psichikos sveikatos centro konsultacijas, būtent psichologo? Ar mūsų medikai neinformuoja žmonių, kurie patiria psichologinius sunkumus, apie šią pagalbą? Patirtis ir žinios rodo, kad lyg ir susitvarko medikai patys, be Seimo narių nurodymo, kokią informaciją jie turi teikti savo pacientams.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Ekspertai vertina, kad žmonių, kurie gali išgyventi krizinį nėštumą, yra apie 30 % per nėštumo procesą. Per nėštumo ir apskritai ponėštuminį procesą apie 30 %. Ar jūs galėtumėte patvirtinti, kad tikrai visi medikai identifikuoja 30 % mūsų žmonių, tai yra apie 10 tūkst. moterų per metus, ir jas informuoja apie pagalbą? Greičiausiai ne. Vadinasi, tam tikras reguliacinis procesas yra reikalingas.
Visiškai nepritariu tai jūsų nuomonei, kad jeigu teikiama informacija apie pagalbą, tai būtinai bus, pirma, perauklėjimo. Apie informacijos teikėjus mes nekalbame, netgi vertybiškai neapibrėžiame, kas galėtų suteikti tą pagalbą ir kas apskritai teikia tą dėl krizinio nėštumo. Jūs tuo tarpu jau suponuojate, kad ten yra kažkokie perauklėtojai, kurie nieko kito nedaro, kaip išgyvenant krizinį nėštumą bando žmones ugdyti. Tai nieko panašaus, tikrai yra atvejų, kur yra labai konkreti pagalba, ne tik psichologinė, tai yra ir socialinė pagalba, ir įvairiausia pagalba. Tos pagalbos, deja, tuo jautriu periodu labai reikia ir, deja, su tuo neretai susiduria moterys, šeimos, vieniši. Siūlyčiau nesupaprastinti šitos problemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O. Leiputė. Nematau. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kadangi buvau tos specialybės žmogus ir, kiek žinau, tai visada teikdavome informaciją ir informuodavome apie pasekmes, apie galimas komplikacijas. Bet iš kur jūs dabar turite duomenų, kad taip nevyksta, ir ar tikrai įstatymu bus galima efektyviai nustatyti, ką turėtų daryti, ką turėtų kalbėti gydytojas? Aš rytoj važiuoju į gydytojų akušerių-ginekologų suvažiavimą, galėsiu užsiminti vadams, jeigu jūs turite tokių duomenų, kad taip nevyksta.
L. KUKURAITIS (DFVL). Duomenų yra labai daug, ir tų moterų, ir šeimų, kurios susiduria su tomis situacijomis, kad tikrai informacijos apie pagalbą, kurią gali gauti, tiek materialinę, psichologinę, socialinę, tai tikrai jos negauna. Bent jau didžioji dalis tų, kurios atsiduria šioje situacijoje. O tikrai ne įstatymu mes sureguliuosime, todėl ir yra paminėta sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Aš visiškai pasitikiu Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija apibrėžti, kokie tai atvejai ir kaip informuoti. Manau, kad tai būtų galima reglamentuoti ir užtikrinti tai, kas Vakarų pasaulio daugelyje šalių egzistuoja.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsuosiu už. Kviečiu palaikyti šį projektą. Tikiuosi, kad komitetas pataisys ir nevartos vyriškosios giminės – pacientas, nors tai yra bendrinė sąvoka, bet vis dėlto mes turime suprasti, kad mūsų įstatymus skaito žmonės ir pradės galvoti, gal čia mes numatėme, kad ir vyrai ims gimdyti. Tai nebijokime kartais tiesiog tokiais atvejais, jeigu tai liečia tik moteris, rašyti pacientė, kad nereikėtų svarstyti. O kai vyrai pradės gimdyti, tada pataisysime. Šiaip, kalbant apie projekto turinį, manau, kad tikrai, kaip sakė kolega Antanas, daugeliu atveju medikai tai daro ir nesant jokio įstatymo ir teikia tą informaciją. Bet nekenks, kai įstatyme bus tokia pareiga, ir tikrai ta informacija bus suteikta krizinėje situacijoje atsidūrusioms moterims. Matyt, reikia rūpintis ne tik kad ta informacija būtų suteikta, bet ir kalbėti apie tų paslaugų plėtimą. Tai yra ne mažiau svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Tai pakartosiu, kad projektas yra mikrovadybos projektas, įstatymu bandoma sureguliuoti, kokią informaciją savo pacientui turi teikti medicinos darbuotojas ir taip pat kokią informaciją turi privalomai gauti nėštumą apsisprendusi nutraukti moteris. Mieli Seimo vyrai, palikite Lietuvos moteris ramybėje. Moterys yra suaugę, savarankiški žmonės, kurie moka priimti sprendimus, geba priimti sprendimus, ir joms nereikia brukamos informacijos apie tai, kokiu telefonu joms reikia pasiskambinti, kad jos būtų paauklėtos, perauklėtos, informuotos ir edukuotos. Lygiai taip pat Lietuvos medikai yra profesionalūs, jie dirba su savo pacientais, jie mato kiekvieną savo individualų atvejį, ir visada suteikia visą informaciją savo pacientui tam, kad kiekvienas atvejis būtų sėkmingiausias. Raginu jokiu būdu nepalaikyti šito projekto ir ateityje tokių mikrovadybos projektų nebeteikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Matau S. Tumėną prie šoninio mikrofono. Jeigu dėl balsavimo, tiksliau, jeigu dėl vedimo tvarkos, bet jeigu replika, tai aš jums suteiksiu po balsavimo, gerai?
Kolegos, balsuojame dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1378 po pateikimo.
Užsiregistravo 71, balsavo 70: už – 41, prieš – 8, susilaikė 21. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Kolegos, siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. (Balsai salėje)
Prie mikrofono prašom. Prašom prie mikrofono, o ne iš vietos, gerbiama kolege. Per šoninį mikrofoną – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. Ne visi tam pritaria, bet manau, kad tai ir socialinė problema, tai galima pasvarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitete.
PIRMININKAS. Taip, dar dėl komitetų. Ačiū, išgirdau aš jus.
Per centrinį mikrofoną – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi tai yra socialinė problema, tai vienareikšmiškai yra ir žmogaus teisių problema, tai papildomo prašyčiau ir Žmogaus teisių komiteto.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje) Ar kolega dėl komitetų? Replika. Gerai. Tuoj dėl komitetų apsispręsime. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl dar dviejų papildomų komitetų? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Prašom, gerbiamas kolega S. Tumėnas – replika.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia ateičiai. Gerbiama Morgana, moterys yra ne suaugę, o suaugusios. Suaugę yra vyrai, o moterys yra suaugusios!
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taigi pakartoju: kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Ačiū.
17.17 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1512 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1512. Pateikimo stadija. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašom, kolega.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Socialinio draudimo įstatymo pataisas. Jos galbūt nėra labai grandiozinės, bet kalba apie tuos mažus žmones, kuriuos mes turime prisiminti, kurių rūpesčiais ir vargais turime gyventi, nes tokia mūsų misija.
Kaip jūs žinote, praeitoje kadencijoje mes priėmėme „Sodros“ grindų institutą Seime. Tai reiškia, jeigu žmogus dirba ne visą darbo dieną, tai jo socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios algos. Netgi jei tu dirbi valandą ar dvi valandas pagal darbo sutartį, tavo mokesčiai yra daug didesni, negu turėtų būti skaičiuojami nuo tos valandos.
Mes tai padarėme tam, kad Lietuvoje neliktų žmonių, kurių pensijos nėra kaupiamos, kurie nėra pakankamai apsaugoti senatvėje, tam, kad visi sukauptų bent jau minimumą pensinių įmokų. Tai buvo sunkus sprendimas. Man atrodo, dėl to mes kaip tik buvome sutarę tarp opozicijos ir pozicijos, dėl to ir dabartiniai valdantieji, atrodo, ir ministrė balsavo, ir tai buvo teisingas sprendimas. Jis nebuvo populiarus, buvo labai daug pasipriešinimo.
Kita vertus, šiandien mes turime tokią situaciją, kad individualią veiklą vykdantis žmogus moka įmokas nuo savo veiklos gaunamų pajamų sumos, tačiau jei jis pradeda dirbti, pavyzdžiui, papildomai pagal darbo sutartį, kad ir vieną valandą, jis turi mokėti pagal įmokų grindis. Jei žmogus dirba pagal dvi darbo sutartis, pavyzdžiui, 10 valandų pagal vieną darbo sutartį, 2 valandas pagal kitą, galioja išimtis, kad socialinio draudimo įmokų nuo minimaliosios algos mokėti nereikia. Tai vadinamoji dviejų darbo sutarčių išimtis. Tokia išimtis atsirado, tai jau yra įvykęs faktas, ir ji galioja.
Lietuvoje turime apie 185 tūkst. individualios veiklos vykdytojų, jiems ši išimtis negalioja. Todėl aš ir siūlau: kad rūpinantis kiekvienu euru mūsų žmonių, bandančių išgyventi, turinčių pajamų problemą, dažniausiai tai yra ta kategorija žmonių, kurie bando ieškoti kito darbo tam, kad papildytų savo kuklų biudžetą, galiotų ta išimtis taip pat asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir kaip papildomą darbą dirbantiems pagal darbo sutartį. Šiandien tos išimties individualios veiklos vykdytojams nėra. Aš siūlau, manau, gana rimtą saugiklį. Ta išimtis galiotų tik tuo atveju, jeigu dirbant pagal individualią veiklą žmogus jau būtų sumokėjęs pakankamai įmokų, būtų sumokėjęs tiek įmokų, kiek mokama už minimaliosios algos sumas. Vadinasi, galiotų išimtis tik tai papildomai darbo sutarčiai.
Aš paaiškinsiu kokiu nors pavyzdžiu. Įsivaizduokite, vieną iš, sakykim, 50 tūkst. ūkininkų, tikrai ne visi jie yra turtingi, bet užsidirba savo gyvenimui pakankamai, kad sumokėtų tiek įmokų, kiek reikia mokėti už minimaliąją algą. Na, iš jų to kuklaus darbo prie žemės. Ir tas ūkininkas ieško papildomo darbo, nežinau, kokio nors sargo ar galbūt mokykloje pagalbinio darbo. Tai labai dažna situacija Lietuvos kaime, Lietuvos regionuose. Tas ūkininkas nėra patrauklus darbuotojas, nes už jį, net jeigu jam pasiūlomas kelių valandų darbas, reikia mokėti visą „Sodros“ įmokų grindų sumą. Todėl darbdavys nesirinks tokio žmogaus, o pasirinks tą, kuris turi darbo sutartį, kitą darbo sutartį. Tai tam tikra prasme smulki diskriminacija, taikoma būtent individualios veiklos, savarankiškai dirbančių žmonių atžvilgiu. Mes labai dažnai kalbame apie tai, kad savarankiškai dirbantys turi kokių nors mokestinių privilegijų, moka mažiau mokesčių, tačiau labai dažnai nepastebime, kad jiems taip pat yra palikta labai daug spragų, jie neturi tų privilegijų, kurias turi dirbantys asmenys. Todėl aš čia siūlau sulyginti situacijas, situacijų yra įvairių, žmonės dirba kirpėjais, nežinau, individualios veiklos variantų yra įvairiausių, mes negalime nematyti tų žmonių. Jie išgyvena kaip gali, moka mokesčius, sukaupia savo pensijai, bet jeigu imasi papildomo darbo, tai mokestinė našta yra neproporcingai didelė. Mano galva, neteisinga taikyti išimtį dviejų darbo sutarčių turėtojams, visą išimtį, bet netaikyti tos išimties žmonėms, kurie savo sukurta darbo vieta uždirba savo pensiją ir moka pakankamai įmokų būsimai pensijai. Toks trumpas pristatymas, nežinau, ar supratote.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūsų norėtų klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia… nėra, antras klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kilo toks klausimas, ar kaip tik toks siūlomas reguliavimas nesukurtų prielaidų darbdaviams mažinti socialines garantijas pažeidžiamoms grupėms, darbuotojams, pradėti spausti darbuotojus išsiimti individualios veiklos pažymėjimus, kad galėtų tokios kategorijos žmones įdarbinti mažesniu etatu ir taip išvengti „Sodros“ grindų.
Kita klausimo dalis. Jūs siūlote, kad būtų mokantiems kartą per mėnesį, bet yra ir tokių rūšių, kur, pavyzdžiui, moka kartą per metus. Tad tarsi nelygiavertėje padėtyje atsidurtų šios rūšies asmenys, vykdantys individualią veiklą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas komiteto pirmininke, labai ačiū už taiklų klausimą. Būtent mano pasiūlymas yra pakankamai ribotas dėl tos priežasties, kad tokio piktnaudžiavimo nebūtų. Galiotų išimtis tik tuo atveju, jeigu tas žmogus iš tos, kaip jūs sakote, tariamos individualios veiklos uždirbtų pakankamai pajamų ir susimokėtų tą įmoką nuo minimaliosios algos. Fiktyvios individualios veiklos nebūna, jeigu yra realių pajamų, iš jos ir sumokamos realios įmokos. Todėl aš būtent matydamas tokią piktnaudžiavimo galimybę palikau tik tą variantą, kad mokamas kas mėnesį, nes labai sunku sužiūrėti, jeigu moka kas metus. Tiesiog dėl kontrolės ribotumo mes tikrai nesužiūrėsime tų situacijų, kai žmonės deklaruoja kas metus, bet tais atvejais, kai žmonės sąžiningai kas mėnesį gaudami pajamas sumoka „Sodrai“ mokesčius, dvigubo apmokestinimo tikrai galėtume išvengti arba, kitaip tariant, suteikti tą išlygą.
Bet kokiu atveju mes kalbame apie Lietuvos žmonių skurdą dažniausiai Lietuvos regionuose, jie tikrai stengiasi uždirbti, gauna kažkokias pajamas ir jiems maksimaliai turime sukurti teisingas sąlygas, kad jie galėtų išgyventi. Deja, tokia infliacija ir pakankamai maži atlyginimai regionuose. Mes turime ieškoti įvairiausių galimybių padėti žmonėms. Čia būtų tokia galimybė, aišku, su labai rimtais saugikliais, ir ne visiems, nes tikrai piktnaudžiavimui mes neturime palikti nė vienos galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Tomai, kai praėjusioje kadencijoje buvo priimtas šis teisės aktas, aišku, mes girdėjome iš darbdavių labai daug pasipriešinimo ir taip toliau. Tai lietė daugiau galbūt valstybines įstaigas, kuriose irgi dirbo po pusę etato ir panašiai. Aš manau, kad dabar mes šiuo atveju (man kyla klausimas) pagal šitą straipsnį, kur dirbama pagal darbo sutartį, yra draudžiama pensijų draudimu, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir taip toliau, ar ne? Po to, jeigu atsitiks nelaimingas atsitikimas, jis bus apdraustas visomis draudimo rūšimis.
Kaip dabar yra tavo siūlyme, tu pablogini, nes darbuotojas pats turės susimokėti, nes jis, dirbdamas pagal individualią veiklą, nemoka draudimo nuo nelaimingų atsitikimų. Įvyko nelaimingas atsitikimas, kaip tokiu atveju bus? Jis gaus būtent nuo tos valandos ar dviejų tiktai išmoką. Šiuo atveju yra blogesnė situacija ir pabloginame. Ir jį apkrauname papildomu mokesčiu. Ar neatrodo taip? Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Pabloginimas niekuo nesiskirs nuo tos situacijos, kai žmogus dirba pagal dvi darbo sutartis. Nėra. Pagal dvi darbo sutartis dirba nepriklausomai nuo to, kiek sumoka mokesčių, jis to viso draudimo neturi ir irgi sumoka daug mažiau negu tas… Šiaip tos grindys buvo sukurtos tikrai ne dėl tų visų niuansų, nes nepamirškime, kad individualios veiklos vykdytojas taip pat moka mokesčius ir moka įmokas ir kitoms draudimo rūšims. Ten nėra taip, kad tik dėl pensijos draudžiama. Aš kalbu tik apie tuos, kurie vykdydami individualiąją veiklą sumoka pakankamai įmokų ir tą minimaliąją pensiją sau užtikrina.
Mano pasiūlymas yra labai ribotas. Jis yra analogiškas, toks pat, kaip ir situacijoje, kai žmogus turi dvi darbo sutartis. Taigi tokią išimtį mes turime. Mes jau ją taikome ir nieko čia naujo, jokio dviračio neišrandame. Tiesiog pamatome tuos nematomus žmones, dirbančius savarankiškai, sau, dirbančius galbūt sunkiai, neskaičiuojančius darbo valandų, bet kažkaip savo šeimas maitinančius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Man, tiesą sakant, skaitant projektą irgi buvo labai keista, kad žmogus, taip kovojantis prieš „Sodros“ lubas, mėgstantis nemokamus pietus, staiga ima kovoti prieš „Sodros“ grindis, prieš socialines garantijas žmogui. Negaliu nesutikti su prieš tai kalbėjusia L. Nagiene, vis dėlto šis projektas blogina žmogui situaciją ir skatina žmones dirbti pagal individualią veiklą, na, turint tik 1 valandos darbo sutartį. Nelaimės atveju jie drausti tikrai nebus, tai, ką jūs pasakėte prieš tai. Man įdomu, kažkaip pasigendu nuoseklumo jūsų bendroje politikoje šiuo klausimu.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš ginu žmogų, kuris bando išgyventi Lietuvoje esant krizei ir esant tikrai sudėtingai situacijai. Nieko tai neskatins. Dabar žmonės imasi bet kokio darbo, kad tik padidintų savo šeimų pajamas. Aš einu nuo tos situacijos, kad mes turime dabar egzistuojančią išimtį, turime dviejų darbo sutarčių išimtį. Jeigu tos išimties nebūtų, aš tikrai čia nestovėčiau ir nesiūlyčiau papildomų „Sodros“ įmokų spragų. Tačiau aš kartoju, mano pasiūlyme kalbama tik apie žmones, kurie jau sumokėję pakankamai įmokų suformavo savo pensijų krepšelį, suformavo savo ligos draudimą, suformavo savo motinystės draudimą, nes visos tos įmokos individualiai veiklai taip pat yra. Todėl mes kalbame tik apie tą žmonių kategoriją, kuri jau pakankamai įmokų sumokėjo, bet jeigu tie žmonės dar gauna papildomą darbą, tai darbdaviui yra nepatrauklūs, nes, nepaisant to, kad jie jau yra sumokėję pakankamai įmokų, vis tiek tame antrame darbe privalo mokėti nuo viso minimumo, nepaisant jų darbo valandų. Šiuo atveju toks išimties teisingumas, matant savarankiškai dirbančių žmonių vargus. Aš manau, esu čia labai nuoseklus.
Taip, galbūt šitas projektas yra kiek liberalesnis, kiek labiau į verslą orientuotas nei į tą socialinio draudimo griežtumą, bet nereikia manęs tapatinti su kokiu nors monstru, kuris tiktai apie „Sodrą“ galvoja, aš žiūriu ir iš žmogaus taško.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų paklausė visi norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai aš manau, kad mums reikėtų po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui ir pasinagrinėti, tuo labiau kad teikėjas pateikė saugiklius, kurie gali būti naudojami, kad jisai moka, pavyzdžiui, iš individualios veiklos mokesčius, socialinio draudimo mokesčius nuo minimaliosios algos – tai gana nemaži mokesčiai.
Dėl antrojo darbo. Pagal darbo sutartį jisai taip pat privalėtų mokėti nuo fakto, o ne nuo minimaliosios algos, kaip ir dabar dirbantys pagal dvi darbo sutartis. Taigi aš siūlyčiau po pateikimo pritarti, o po to komitetuose pabandyti išnagrinėti, ar tai iš tikrųjų gerina, ar blogina tą situaciją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tiesų žiūrint į tai, kaip yra pateiktas šis projektas, praplečiamas dar viena išimtimi, tai tarsi dar labiau menkinama tų „Sodros“ grindų prasmė, kuri buvo įvesta praeitoje kadencijoje. Kaip gerbiamas Tomas minėjo, ir nelengvas kelias buvo nueitas. Skirtumas tarp visų, kuriems dabar yra išimčių, – jie faktiškai visi yra draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, o pridėjus individualius jie jau išskirtinumą turi, kad nėra draudžiami visomis rūšimis. Tarsi kurtųsi tokios sąlygos, koks tų lubų efektas buvo praeitoje kadencijoje, atsiprašau, grindų, – jos sumažino mažiau nei MMA uždirbančių žmonių skaičių ir per 30 tūkst. darbuotojų padidėjo socialinio draudimo įmokos. Tikrai buvo pozityvus efektas pasiektas, jį tikrai reikėtų išlaikyti ir neįstumti tos dalies, kuri dirba pagal individualias, į sudėtingesnes sąlygas socialinio draudimo, apdraustumo, saugumo požiūriu. Ir dar pastebėtina, kad ši Vyriausybė savo programoje turi nusimačiusi įvertinimą, valstybinio socialinio draudimo įmokų grindų tikslingumo asmenų grupėms darbą. Jo pradžia yra numatyta dar šių metų pabaiga. Tai iš tiesų, matyt, ketinama sistemiškai pažiūrėti į šį klausimą. Tikiuosi, jeigu bus reikalingi sprendimai, jie bus pasiūlyti Vyriausybės. Šiuo atveju aš tikrai siūlyčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi yra ir už, ir prieš, turime balsuoti dėl įstatymo projekto. Taigi balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1512 pateikimo stadijoje.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: už – 12, prieš – 6, susilaikė 45. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti. Galime sutarti, kad bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Ne, kolegos nori balsuoti. Balsuojame. Kas balsuos už, balsuos už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, kas prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 62, balsavo 61 Seimo narys: už – 23, prieš – 38. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Atmesta. Atmesta. Patikrinau jūsų budrumą. Ačiū.
17.38 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl komitetų paskyrimo dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2) priėmimas
Kolegos, dabar turiu tokį, na, delikatų klausimą. Jums visiems dėmesio. Į mane kreipėsi Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, perdavė Seimo Pirmininkės linkėjimus. Perdavė mums linkėjimus ir taip pat tokį susirūpinimą dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto svarstymo terminų.
Aš turiu pacituoti, kad projektas kartu su lydimaisiais buvo svarstytas kovo 10 dieną pateikimo stadijoje. Seimas pritarė 87 balsais už. Buvo paskirtas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip yra pagal Statutą visais atvejais, bei papildomu paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Kadangi yra svarstymo ypatumų, po papildomo komiteto svarstymo turi praeiti ne mažiau kaip 1 mėnuo, tik tada gali svarstyti pagrindinis; po pagrindinio svarstymo dar turi praeiti ne mažiau kaip 10 dienų, tik tada plenariniame posėdyje galima svarstyti, o svarstymo data buvo paskirta gegužės 24 diena. Natūralu, kad mes jau nebespėsime gegužės 24 dieną svarstyti, gali būti, kad šioje sesijoje mes nespėsime priimti, tai Seimo Pirmininkė siūlo ir, kiek žinau, paderino su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku, kad pakeistume protokolinį nutarimą, kad lieka šį projektą svarstyti tik pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, pirmas per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tikrai raginu pritarti ir sutikti, nes iš tikrųjų tai mums sutaupo daug brangaus laiko, bet kartu raginu VVSK savo iniciatyva įsidėti kaip ir planavote, man atrodo, į gegužės 11 dieną. Tiesiog mes tada galėsime greičiau kitame komitete. Jūs savo nuožiūra galite apsvarstyti, pateikti išvadą, tiesiog nebus tos procedūrinės problemos ir greičiau priimsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Per centrinį mikrofoną – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Aš ne prieš, kad tas pats būtų padaryta, bet iš tikrųjų dėl bendros tvarkos. Manau, kad klausimas pakankamai svarbus. Vis dėlto ne šiaip sau tos procedūros yra atsiradusios. Gal būtų galima kitą sykį tuos klausimus apsvarstyti, kai yra seniūnų daugiau salėje, ne kur nors dienos pabaigoje, kad būtų galima realiau reaguoti į situaciją. Bet, aišku, iš principo, siekdami to bendro rezultato, pritariame.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėkoju, kiek čia sulaukiau, už tokį geranorišką supratimą. Taip jau atsitiko, kad pirminiu momentu buvo neįvertinta, kada bus Vyriausybės išvada, jos dar iki šio momento nėra. Jeigu ji būtų buvusi anksčiau, tai iki birželio galo būtume suspėję. Dabar maksimaliai greičiausia data yra įmanoma, jeigu nieko nekeičiame, liepos 5 diena. Vien dėl to pratęsti sesiją gal nėra racionalu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išgirdau nuomones, kad galbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas galėtų ir nebūdamas paskirtas papildomu komitetu pasvarstyti. Tai gerokai padėtų pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, dar planuojančiam ir klausymus surengti dėl kodekso. Ar galime pritarti protokoliniam nutarimui pakeisti kovo 10 dienos protokolinį nutarimą dėl komitetų paskyrimo dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2), kad būtų tik kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Galime bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių. (Balsai salėje: „Galime. Valio!“). Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
17.42 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1591, Darbo kodekso Nr. XII-2603 211 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1592 (pateikimas)
Toliau svarstome pagal darbotvarkę. Kompleksinis 2-11 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1591 ir Darbo kodekso 211 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1592. Pateikimo stadija. Pranešėjas – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš pasistengsiu būti toks greitas, kad galbūt tai jus paskatins pritarti projektui. 2018 metais, prieš keletą metų, mes įstojome į EBPO. Pagal EBPO raginimus mes turime skatinti įvairių įmonių, ypač valstybės ir savivaldybės įmonių, valdybose turėti nepriklausomus narius. Taip pat pagal mūsų įstatymus į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybas savo narius, savo atstovus gali deleguoti profesinės sąjungos. Ir yra darbuotojų atstovai – darbo tarybos. Tačiau Darbo kodekse yra įtvirtinta keista norma, kad į valdymo organus arba priežiūros organus galima deleguoti tik žmones iš darbuotojų sąrašo. Tai reiškia, kad iš šios įmonės darbuotojų. Tai labai smarkiai apriboja profesinių sąjungų galimybes deleguoti kompetentingus asmenis. Pavyzdžiui, kokia nors transporto profesinė sąjunga negali deleguoti R. Lazutkos į Vilniaus viešojo transporto valdybą atstovauti būtent darbuotojų pusei. Negali, nes jis turi dirbti vairuotoju. Šioje vietoje realybėje šis apribojimas pasireiškia tuo, kad darbuotojų atstovai tiesiog nedeleguojami, nes jie neatitinka kokių nors būtent įmonės labai griežtų kriterijų, koks turi būti tas atstovas. Tiesiog iš praktikos turiu tokį pasiūlymą. Tai nereiškia, kad darbuotojai negalės deleguoti savo atstovų. Jeigu tie atstovai turi tos kompetencijos, jeigu nori dirbti priežiūros arba valdymo organuose kaip darbuotojų atstovai, tai viskas gerai. Aš siūlau palikti tokį lankstų mechanizmą, kad profsąjungos ir darbo tarybos galėtų deleguoti ne tik darbuotoją, bet ir kokį nors ekspertą, bet tai būtų jų pasirinkimas, ką jie deleguoja. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Aš jau norėjau klausti, gal bendru sutarimu galime pritarti? Pirmas klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Mano klausimas labai trumpas. Ar apskritai šituo reguliavimu nebūtų iškraipoma ir paneigta darbuotojų atstovavimo prasmė, jeigu darbuotojams būtų atstovaujama toje įmonėje nedirbančių asmenų?
T. TOMILINAS (DFVL). Na, matote, pirmiausia savininkai deleguoja bet ką – jie gali deleguoti užsienietį, gali deleguoti dirbantį asmenį ten, jie gali deleguoti ekspertą. Taigi mes turime laisvę iš verslo pusės deleguoti, ką tik jie nori. Ir EBPO mus ragina deleguoti kuo daugiau išorės žmonių tam, kad įmonės veiktų skaidriau, efektyviau ir taip toliau.
Įsivaizduokime situaciją, kai profsąjunga nori iš tiesų daryti didelę įtaką įmonės politikai ir ji pasirenka, atsiprašau, kad šventą Romo vardą naudoju, bet, na, pavyzdžiui, nori deleguoti R. Lazutką tam, kad jis atstovautų. O kodėl žmogus negali? Jūs galite atstovauti rinkėjams, aš galiu atstovauti rinkėjams, tai ir R. Lazutka puikiausiai gali atstovauti profesinių konfederacijų nuomonei. Tai yra susitarimo klausimas. Bet laisvė šiuo atveju didintų ir skaidrumą, ir lankstumą, ir kartu stiprintų patį atstovavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš turiu du klausimus. Ar jie gali ten deleguoti, tarkim, R. Karbauskį ir ar jie gali deleguoti savininko sūnų, dukrą ar žmoną?
T. TOMILINAS (DFVL). Matote, aš tai siūlau, kad galiotų bendras reguliavimas ir verslininkų, savininkų atstovams, ir darbuotojų deleguotiems asmenims. Kiekviena įmonė pati patvirtina tvarką, kuri dažniausiai yra labai griežta. Ten yra išsilavinimo, patirties, vadybos gebėjimų ir taip toliau – daugybė reikalavimų, kurių, manau, jūsų minėti asmenys galbūt net ir negalėtų tenkinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sakykite, kai skiria nepriklausomus valdybos narius, paprastai Lietuvos bankas patikrina tų žmonių, asmenybių gebėjimus, kompetencijas ir visa kita. Čia toks žmogus būtų… Na, ar nemanote, kad tai išplautų to žmogaus atsakomybę? Aš suprantu, gal R. Lazutka, bet Lietuvoje tokį vieną turime, ar ne, bet tų įmonių yra daug. Ir jeigu ateitų iš šalies, jeigu ne R. Lazutka, o antras kažkoks žmogus po jo, na, gali nejausti atsakomybės, gali inicijuoti tokius sprendimus, kurie gali pridaryti įmonei žalos.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik pabandysiu pakartoti tą patį argumentą. Įmonės pasitvirtina labai griežtas tvarkas ir neprileidžia prie savo valdymo organų, patikėkite, jokių pašalinių žmonių. Mano pasiūlymas yra susijęs tik su tuo, kad profsąjungos kartais negali surasti tarp savo darbuotojų, savo kolektyvo žmonių, kurie atitiktų tuos labai griežtus kriterijus. Tas išorės žmogus pereitų labai svarbų, labai sunkų filtrą, bet apskritai tas delegavimas išorinių žmonių į stebėtojų tarybas arba valdybas yra skatinamas. Mus EBPO skatino tai daryti, dar kai mes stojome.
Apskritai, kai kvalifikuoti žmonės iš išorės padeda įmonei valdyti, tai didina skaidrumą ir netgi pelningumą, na, bent jau tokia yra liberalesnė pozicija Europoje. Kol kas mes negirdėjome, kad būtų kokių nors problemų. Bet norisi, kad profsąjungos lygiai taip pat galėtų dalyvauti renkantis tuos stiprius žmones. Jeigu jie suras tarp savo žmonių, tarp darbuotojų tokį stiprų žmogų – puiku, jeigu suras tarp ekspertų – irgi puiku. Tiesiog palikime laisvę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, kolegos, su tokiais nuogąstavimais. Jeigu įmonė nenori turėti profsąjungų atstovo, jeigu nori, jie gali iš savų žmonių, o dabar čia gali būti sudarytas tam tikras profesinių sąjungų legionas iš norinčių pabūti valdybose. Tegul jie būna kompetentingi, bet jie į kiekvieną įmonę atneša savo politiką. Tai yra invazija į vidaus reikalus iš išorės. Aš nemanau, kad čia yra geras variantas. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Pirmiausia labai ačiū už klausimą. Aš noriu patikinti, kad mes neplečiame rato žmonių, kurie gali deleguoti. Privaloma deleguoti. Privačiam verslui tai visai negalioja, nėra privalomumo. Mes kalbame apie valstybės ir savivaldybės įmones, kuriose yra privaloma, dabar jau galioja šitas reguliavimas, kad profsąjungos gali deleguoti bent vieną penktadalį valdybos narių. Tai nieko neplečiame. Į privatų verslą dabar neinama. Tai nėra susiję.
Kai kalbate apie regionus, čia jau yra jūsų požiūrio klausimas, ar jūs manote gerai, kad darbuotojai yra įgalinami ir dalyvauja įmonių valdyme ir taip yra skatinamas socialinis dialogas. Aišku, gali būti pozicija, kad ne, mes manome, kad profsąjungų dalyvavimas įmonių valdyme yra nereikalingas. Tai jau yra politinio požiūrio klausimas, bet iš principo nieko papildomai mes čia neskatiname. Tiesiog skatiname lygiavertį socialinį dialogą. Mano galva, dalyvavimas įmonės valdyme mažina streikų riziką, didina socialinio dialogo kokybę ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo klausti, pasisakė. Kadangi užsirašė tiktai už dėl balsavimo motyvų, galime bendru sutarimu? J. Razma vienas už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausiant girdėjosi tokių kritiškų nuostatų dėl to pasiūlymo, jeigu to nebūtų buvę, aš ir nebandyčiau kalbėti. Mūsų frakcijos nariai, esame sutarę, balsuos laisvai, bet aš kviesčiau žiūrėti pozityviai į šį pasiūlymą, nes išties gali būti situacija, kai profesinė sąjunga iš savo dirbančiųjų įmonėje neturės kompetentingų narių, kurie atitiks reikalavimus, kuriuos galėtų deleguoti į valdybą. Tegu būna ta platesnė galimybė pasirinkti ir iš išorės. Tuo labiau kai vyriausybinės institucijos, kaip žinome, nepriklausomus narius pagal atitinkamus reikalavimus taip pat pasikviečia iš išorės. Aš kviečiu pritarti. Nematau, kad čia grėstų kokie neigiami dalykai dėl to pasiūlymo.
PIRMININKAS. Taigi dar yra ir nuomonė prieš. Dėl balsavimo motyvų – S. Jovaiša prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Man sakė ilgai kalbėti, bet kad blogas vaizdas ekrane, tai aš trumpinsiu. Aš tikrai nenoriu pritarti šiam siūlomam variantui vien dėl tos invazijos su kita nuomone į valdybą, nežinant, kokie iš tikrųjų ten reikalai vyksta. Kompetencija galbūt bendra yra, bet kas vyksta viduje? Deleguoti vien dėl to, kad balsuotų kas nors prieš, sulaikyti dėl kokių nors politinių ar galbūt ekonominių priežasčių, nemanau, kad čia yra geras pasirinkimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, bendru sutarimu nebus sutarimo? Taip? Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume dviem įstatymams – Darbo kodekso 211 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Valstybės ir savivaldybės įmonių 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pateikimo stadija, balsuojame.
Užsiregistravo 61, balsavo 61: už – 30, prieš – 4, susilaikė 27. (Balsai salėje) Tikrai norite perbalsuoti, kolegos? (Triukšmas salėje) Prašau, per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, balsavau už, bet dabar gal balsuosiu prieš. Mane tai labai išgąsdino, nes R. Lazutka visose profsąjungose visur dalyvaus. Aš siūliau porą gerų pavardžių ir jūs, buvę valstiečiai, atmetėte gerus asmenis. R. Karbauskis jums netinka atstovauti, dar kas nors. Jeigu būtumėte priėmę, taip liberaliai pažiūrėję, gal būtume pritarę, o dabar vien R. Lazutka visur. Jisai nesuspės, mielieji.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne prieš R. Lazutką, aš už, viskas gerai, bet aš norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį. Šiandien svarstome opozicijos darbotvarkę. Pati opozicija pasiūlo darbotvarkę, o dalyvauja iš jos 10–15 žmonių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Visi gauname atlyginimą ir norėtųsi, kad mes atrodytume prieš visą Lietuvą kaip nors normaliau. Aš suprantu, kai jūs boikotuojate valdančiosios daugumos… kartais išeinate iš salės, bet jūs patys pasiūlote darbotvarkę ir patys išeinate iš salės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Kolegos, ar galime perbalsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Ne, nesutinkate. Ką gi, nesutinkate, tai nesutinkate. Balsuojame dėl to, ar dar kartą balsuotume. (Juokas, balsai salėje) Matote, vis tiek yra žmonių, pasisakančių už perbalsavimą. (Šurmulys salėje)
Per centrinį mikrofoną L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Pirmininke, jūs galite apsispręsti, mūsų frakcija prašo perbalsuoti, bet jūs galite apsispręsti.
PIRMININKAS. Na, pagaliau frakcijos vardu išgirdome prašymą. A. Vyšniauskas per šoninį.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš primenu, kad tam turi būti priežastis. Kas nors nesuveikė ar panašiai. Tokios priežasties mes neišgirdome. Galbūt nežaiskime šitų žaidimų. Kam apkrauti Etikos ir procedūrų komisiją skundais?
PIRMININKAS. Pagrįstas argumentas. Kolegos, tuomet mes bendru sutarimu pritariame, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti. Sutarėme? Ačiū. (Balsai salėje) Projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Šurmulys salėje)
17.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1507 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės… priešpaskutinis, teisingai, dar vienas yra, bet paskutinis įstatymo projektas. Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1507. Pranešėjas – D. Griškevičius. Pateikimas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes jau šiandien ne su vienu spėjome tą klausimą aptarti, bet vis tiek procedūros reikalauja pristatyti, tą ir padarysime. Teikiamas įstatymo projektas kodiniu pavadinimu – atlygintinos studentų praktikos. Pagrindinės mintys yra tokios, kad šiuo metu atliekamos studentų praktikos, kaip žinote, nėra atlygintinos, nebent kokiais nors individualiais susitarimais trišalių sutarčių pagrindu. Tačiau įstatymo projektu vis dėlto siūloma numatyti galimybes privačiam sektoriui tą daryti, o valstybės arba savivaldybės valdomose įstaigose ar įmonėse privalomų praktikų metu būtų numatytas atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte pristatytoje medžiagoje yra Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus atliktas išsamus darbas, kaip yra tokiais klausimais pasaulyje, Europos Sąjungos šalyse. Tikrai yra įvairių praktikų. Noriu atkreipti dėmesį, kad, tarkime, Austrijoje, Čekijoje, Rumunijoje leidžiama mokėti atlyginimą. Ispanijoje, Vokietijoje leidžiamos išmokos ar jų dalies išlaidų kompensavimas. Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje yra tam tikrų apmokamų stažuočių klausimai, ypač tai populiaru Nyderlanduose. Jeigu praktika trunka ilgiau negu 2 mėnesius, Prancūzijoje yra privalomas praktikos apmokėjimas.
Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad savanoriškų praktikų klausimas neliečiamas, tikrai jos gali būti ir neapmokamos. Galbūt dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas dar visai neseniai, mažiau nei prieš dvejus metus, priėmė rezoliuciją, kur pasmerkė neapmokamas studentų praktikas, pavadinkime taip, ir pasisakė už sąžiningo atlyginimo principą, ir nuo šiol Europos Parlamente studentų atliekamos praktikos yra tik apmokamos ir jokios kitos negali būti. Taip pat pasisako daugelis tarptautinių organizacijų, kurios dirba su darbo teise, ir ragina Vyriausybes ieškoti būdų, kaip būtų galima numatyti tuos kompensacinius mechanizmus, kalbant apie studentų praktikas, nes dažnu atveju studentai, atliekantys praktiką, patiria papildomų išlaidų. Natūralu, kad kai kuriems studentams yra tikrai sudėtinga atlikti praktiką, ypač jeigu kalbame apie kažkokį kitą miestą, jeigu skiriasi miestas ar rajono savivaldybė, skiriasi nuo miesto, kuriame studijuoja, universiteto vietos. Tikrai dažnu atveju yra patiriama papildomų išlaidų ir jeigu tėvai negali padėti, dažnu atveju tai yra sudėtinga situacija.
Kitas dalykas, aišku, mūsų Konstitucijoje yra kalbama apie atlygintiną darbą, kad kiekvienas darbas yra apmokamas, atlygintinas, todėl manau, kad mes turime ieškoti būdų šį klausimą vienaip ar kitaip spręsti.
Šiandien, jeigu pastebėjote, kelios studentų atstovybės kreipėsi į Seimo narius su palaikymu, su pasiūlymais, galbūt net su skirtingomis formuluotėmis, todėl kviečiu šiandien Seimo narius, kurie turi tam tikrų abejonių, ar toks klausimas galėtų vis dėlto būti priimtas, pateikimo stadijoje pritarti klausimui. Bendroje diskusijoje vėliau su įvairiomis organizacijomis, tiek priimančiomis studentus, tiek, žinoma, su studentų savivaldos atstovais bei universitetų atstovais… vykdysime tikrai išsamesnes diskusijas, nes, kaip aš minėjau, tarptautinė praktika yra labai įvairi. Netgi kai kuriose šalyse, kur yra federacijos ar žemės, tikrai skiriasi ta praktika. Tikrai galima ieškoti įvairių būdų, kaip galima būtų padėti studentams.
Natūralus klausimas dažnu atveju iškyla, kadangi tai yra finansinis klausimas, iš kurgi pinigai toms praktikoms apmokėti, atlyginti? Tikrai galiu pasakyti, kad dėl to įstatymo projekte ir teikiamas pasiūlymas, kad būtų numatyta būtent tik valstybės ir savivaldybės lygmeniu, nes dažnu atveju šios įstaigos tikrai turi galimybių iš savo įmokos fondų mokėti vienokias ar kitokias išmokas, būtent iš sutaupytų, tarkime, tų pačių darbuotojų ligų ar neužimtų etatų ir panašiai. Aš manau, tokiu atveju mes tikrai galėtume išvengti papildomų finansų paieškų.
Iš karto noriu nuraminti kolegas, kurie irgi nerimauja, ar viskas čia teisingai atsispindi. Pats kviečiu, jums pritarus, siūlyti ir gauti Vyriausybės išvadą, taip pat pasidžiaugti, kad studentų atstovybės, jaunimo organizacijos pakankamai aktyviai sureagavo į šį pasiūlymą. Taip pat aš noriu pasakyti, kad jis nėra spontaniškas, buvo įvairių diskusijų jau iki ir prieš metus. Kaip minėjau, atlikta tyrimo biuro informacija, jos pagrindu buvo įvairių diskusijų. Iš tikrųjų noriu padėkoti ir studentų iniciatyvinei grupei „Šauksmas“, taip pat Studentų sąjungos asociacijai, LiJOT organizacijai bei Vilniaus universiteto studentų atstovybei, jie sureagavo ir pateikė savo nuomonę ir pasiūlymus, tai yra svarbu.
Manau, kad svarstymo stadijoje, jeigu tokią pasieksime, mes tikrai galime rasti nemažai gerų variantų, kaip galbūt galėtume rasti tam tikrus kompensacinius mechanizmus.
Ir baigdamas pastebiu – taip pat pakankamai žinote ir mes ne vienas naudojamės (…) platforma, tas klausimas dar prieš metus buvo užduotas visuomenei. Apklausoje sudalyvavo virš 1 tūkst. 500 žmonių. Tiesa, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad turbūt daugiausia dalyvavo studentai, kurie savo tinklais dalinosi ta apklausa. Bet apklausos rezultatai rodo, kad teigiamai į atlygintinas, apmokamas studentų praktikas žiūri virš 70 % apklausoje sudalyvavusių žmonių.
Aš tikiu, kad klausimų gali būti, matau, kad užsirašė tikrai ne vienas, tai galbūt į tuos klausimus atsakysiu jums pateikus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori klausti dešimt Seimo narių. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Domai, ačiū už pristatymą. Jūsų įstatymo esmė, kad būtų už praktiką atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatytais įkainiais. Tačiau, gerbiamas Domai, pirma, ar tai nėra universitetų, kolegijų, kitų švietimo institucijų autonomijos dalykas? Juk praktika yra sudėtinė studijų proceso dalis, kaip matematika, geografija, taip ir… Turi būti numatytos lėšos. Pirmas dalykas.
Antras. Teisės departamentas taip ir parašė, kad studentų atliekama praktika yra studijų programos dalis. Ji negali būti prilyginama darbo santykiams, kurie yra apmokami teisės aktų nustatyta tvarka. O studentai, atliekantys praktiką, negali būti prilyginami darbo vietose dirbantiems asmenims. Gerbiamas Domai, kaip patartumėte atskirti tą edukacinį ir darbinį momentą? Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už nuomonę. Na, šiuo atveju drįsiu priminti, kad dažnai Teisės departamento išsakyta nuomonė kartais primena labiau politinę nuomonę negu teisinę, mano nuomone. Ir to nebijau pasakyti. Įvairios būtent praktikos toje pačioje Europos Sąjungoje rodo, kad tai gali būti apmokami dalykai.
Aš sutinku, kad valstybė skirdama numato tam tikras lėšas, kreditus, kurių pagrindu irgi yra atliekamos tos praktikos. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad būtent lėšos, reikalingos studentų patirtoms išlaidoms kompensuoti, nėra papildomai kažkaip… klausimas, ar iš universitetų, pavadinkime taip, paimamos ir panašiai. Tai yra labiau orientuota į priimančiąsias organizacijas, kurios tikrai tą gali leisti.
Aš manau, kad organizacijos tikrai įsivertina, kiek jos gali studentų priimti ir panašiai. Jeigu mes atliktume tuos pačius tyrimus, kiek kokios organizacijos priima tų studentų, mes pamatytume, kad tie skaičiai vienoje ar kitoje organizacijoje, paėmus tuos kelis tūkstančius per visą Lietuvą studentų kasmet, tikrai nėra kokie nors esminiai skaičiai, kad negalėtų priimančioji organizacija numatyti tam tikrų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, sakykime, lėšų, kurios būtų skirtos tam tikroms išlaidoms kompensuoti. Tai mano toks trumpas atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, kalbėjote apie Europos Parlamento praktikas. Norintys pakliūti ten nemažą konkursiuką turi laimėti ir tos praktikos nėra baigiamosios praktikos. Paprasčiausiai renka asmenis, kuriuos gal po kiek laiko atsirenka darbui Europos Parlamente arba Komisijoje. Iš tikrųjų tai ne tos praktikos.
O šiaip norėčiau paklausti. Jūs pasakėte, kad nereikia skirti finansinių išteklių. Neįsivaizduoju, kaip be finansinių išteklių bus galima apmokėti, nes iš tikrųjų, teisiškai pažiūrėję, priėmę įstatymą, kuris didina biudžeto ir savivaldybių išlaidas, mes privalome biudžetuose numatyti. Neįsivaizduoju, kaip… Pavyzdžiui, čia, Seime, yra daug atliekančių praktiką asmenų, kaip mes negalėsime numatyti? Tai tikrai, ko gero, nemažai kainuos.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš atsakau dar kartą, nes, man rodos, tą jau buvau pasakęs, kad dažnu atveju kiekviena organizacija, kuri turi darbuotojų, turi savo vadinamąjį mokos fondą ir visa kita. Ypač didesnės organizacijos turi tokį dalyką. Žmogus linkęs sirgti, kai kurie etatai yra neužimami ir suplanuojami biudžetai metams, todėl iš sutaupytų būtent tos eilutės lėšų galima būtų numatyti, nereikalaujant papildomų asignavimų, rasti tuos kelis eurus, pavadinkime taip, studentams.
Paimkime pavyzdį. Tarkime, Šiaulių savivaldybėje dirbau, teko būti ir praktikų vadovu, ir pačiam studijų metais būti praktikantu ir naudotis… Jūs sakote, galima įdarbinti. Pabandykite dabar įdarbinti nebaigusį studentą valstybiniame sektoriuje. Pabandykite.
Aš tai ir noriu pasakyti, kad papildomų lėšų pagal mano siūlomą modelį, kuris galbūt diskusijose galėtų kisti ir panašiai, nereikalautų. Jeigu mes galime rinktis, pavyzdžiui, stažuočių formatą, tada tokiu atveju taip, reikėtų papildomai numatyti lėšų universitetams, sakykime, kompensuoti toms išlaidoms, bet galimi įvairūs variantai. Tai ir kviečiu juos diskutuoti būtent svarstymo stadijoje su suinteresuotomis pusėmis, nes, kaip ir šiandien minėjau, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto studentų atstovybė irgi pritardama šiam pateiktam pasiūlymui teikė ir savo redakcijos galimą variantą. Jis šiek tiek skiriasi, bet, sakykime, savo dvasia yra tapatus tam teikiamam siūlymui. Aš manau, dabar tikrai nereikia, jeigu turime tam tikrų abejonių, žudyti pačios idėjos, tiesiog leisti išgirsti galų gale Vyriausybės nuomonę. Šiandien turėjome tikrai produktyvią diskusiją su švietimo ministre, aš manau, kad galime pasiekti gerą rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Domai, savo teikiamu projektu siūlote numatyti tokį reguliavimą, kai valstybinio sektoriaus įstaigose ir organizacijose studentams, atliekantiems praktiką, bus kaip ir privalomai mokama už…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Atlyginama.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). …atlyginama už jų atliktą darbą privalomosios praktikos metu, o privataus sektoriaus organizacijose atliekantiems praktiką studentams nebūtų arba galimai būtų. Tai čia būtų galiu negaliu. Ar nemanote, kad toks norimas numatyti reguliavimas yra iš tikrųjų neteisingas visų studentų, kurie atlieka tą privalomąją praktiką, atžvilgiu? Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Jau šią kadenciją turėjome ne vieną diskusiją, kai buvo išsiskyrimas, ar taikyti tam tikras normas tiek valstybiniam, tiek privačiam sektoriui. Na, vis dėlto norint tam tikro teigiamo tarpinio rezultato visada privatus sektorius buvo paliktas, sakykime, nuošalėje, nes tikėtina, kad tie tarpiniai sprendimai nebūtų kitu atveju perėję. Šiuo atveju, turint omeny, kad dažnu atveju, ypač jei mes kalbame apie privataus sektoriaus mažąsias įmones ir panašiai, joms tikrai tam tikros priverstinės, sakykime taip, kažkokios prievolės būtų paskata nepriimti studentų apskritai ir tai tikrai keltų tam tikrą riziką gauti jiems reikalingą praktiką. Bet aš tikrai matydamas ir jau turėdamas šiokią tokią praktiką ir valstybės sektoriuje, ir dirbdamas institucijose, eidamas ne vienerius metus įvairias pareigas galiu pasakyti, kad vis dėlto valstybinis ir savivaldybių sektoriai turi tikrai didesnes galimybes pritraukti studentus.
Kitas dalykas, aš net pasakyčiau, kad mes vis nuogąstaujame, kad štai jauni žmonės nesirenka valstybinio sektoriaus, geriau patraukia į privatų ir panašiai. Galbūt netgi tokiu būdu mes paskatinsime jaunus žmones drąsiau rinktis praktiką valstybiniame sektoriuje, žinodami, kad jis galės tikėtis tam tikros finansinės naudos, ir galbūt dirbdamas tą darbą toje įstaigoje pamatys, kad ten tų esamų baubų, stereotipų apie valstybės darbą nėra, ir galbūt jie nuspręs vėliau dalyvauti konkursuose ir taip prisidės prie mūsų valstybės valdymo.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega ir visi kolegos, klausti minutė, atsakyti – dvi. Paklausė tik trys Seimo nariai ir lieka tik vienam Seimo nariui paklausti. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma noriu pritarti, kad studentų atliekamos praktikos atlyginimas arba apmokėjimas yra problemiškas klausimas, tačiau didžiausia problema apskritai yra net ne atlyginimas už darbo laiką ir studentų energiją, bet faktas, kad dauguma darbdavių, subjektų vengia suteikti praktiką iš viso. Mano giliu įsitikinimu, ši iniciatyva toli gražu nesprendžia šios problemos, o ją gilina. Nepaisant to, čia pateikimas, jei pereis, reikės Vyriausybės išvados, ją pats pasiūlėte, labai gerai, svarstymų komitetuose, klausymų, verslo ir akademinio pasaulio atstovų nuomonės ir visų pirma diskusijos, signalo, kad problema yra spręstina ir svarbi. Tai tokią lyderystę jau parodė Europos Parlamentas. Už tai aš sveikinu ir todėl balsuosiu už.
Noriu paklausti du dalykus dėl terminų vartojimo projekte. Jūsų manymu, koks yra konkretus skirtumas tarp praktikos bendrąja prasme atlyginimo ir praktikos apmokėjimo ir kas, jūsų manymu, yra teisingas atlyginimas?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, tai teisingą galima nustatyti, šiaip ar taip, tai dažnai išsprendžiama. Tas teisingumas, aišku, savotiškas dalykas, bet bet kuriuo atveju, kadangi laikas, matau, tiksi ir liko vos kelios sekundės atsakyti, tai aš pasakysiu vieną dalyką. Sakau, mes pirmiausia keiskime požiūrį, nes, deja, ir šiandien išgirdau ne iš vieno, kad, žinote, mes ir taip darome paslaugą priimdami jauną žmogų ir neva teikdami jam kažkokią galimybę įgauti patirties. Man atrodo, pirmiausia mes pakeiskime požiūrį, nebijokime priimti jaunų žmonių ir tokiu atveju dalinkimės savo patirtimi, nes, kaip aš minėjau, būtent jie po to ir kurs mūsų Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi laikas baigėsi, tai dėl balsavimo motyvų S. Tumėnas už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, užsirašiau kalbėti už, nes praktikų problemą spręsti reikia ir tai yra geras Domo siūlymas. Pagirtina, kad Domas išanalizavo ir nacionalinius, ir tarptautinius teisės aktus, ir praktiką. Na, bet kurie esame atėję į Seimą dirbti iš akademinės bendruomenės, žinome, kad tos problemos yra per 30 metų. Tačiau kokia yra bėda?
Bėda, kad institutai, universitetai tuo šiek tiek piktnaudžiauja. Juk, kaip sakiau, praktika yra sudėtinė studijų proceso dalis, kaip ir kitos disciplinos, ir jai yra numatomas finansavimas. Tačiau atvirai pasakysiu, universitetai, institutai tas lėšas, matyt, kažkur kitur panaudoja, kad nelieka apmokėti už praktikas. Šitas momentas yra, tuo yra piktnaudžiaujama. Ieškoma pažinčių, pavyzdžiui, skambinama kokiems buvusiems studentams, kad priimtų – būk geras, priimk.
O dabar dėl to, ką sako Domas, sunku pasakyti. Tai yra tiesiog, mano nuomone, kišimasis į švietimo institucijos autonomiją. Tai turi spręsti pats universitetas su tuo darbdaviu, kuris priima studentą, ir turi būti ta tarpusavio tokia sutartis. O ar įmanoma užmokėti dar atskirai ir kas yra teisingas atlyginimas, tai čia yra daug abejonių. Tačiau svarstymo metu komitetuose, aš manau, bus rastas teisingas atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs labai punktualiai – 2 minutės.
Balsavimo motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, šiaip tai labai prieštaringa netgi formuluotė. Čia pasakyta, kad aukštoji mokykla yra atsakinga už praktiką. Pasakyta, kad studentų praktika, kuri privalomai atliekama valstybės… Privalomai. Kas gali įpareigoti vieną ar kitą instituciją jį priimti? Niekas neįpareigoja. Privalomai atliekama. Ir pasakyta, kad atlyginama. Čia nepasakyta, kam atlyginama. Aš suprasčiau – tai institucijai, ne studentui. Tikrai neaiškiai pasakyta. Aš suprantu, kad institucijai. Dabar pinigai…
Aš, beje, buvau dekanas ir žinau, kas yra studentų praktikos ir panašiai, tai galiu pasakyti, kad jeigu yra skirti pinigai praktikoms, tai ne studentams, o vadovams, nes tai yra studijų dalis. Jeigu studijų dalis, tai profesoriui turi mokėti už studijas, už dėstymą, egzaminavimą. Tai ir praktikos vadovui turi sumokėti už tai, kad jis priėmė, vadovavo, vargo su studentais, nes dažniausiai iš kokio antrakursio tai tu ten darbo nesulauksi. Tu turi gaišinti savo darbo laiką ir mokyti jį funkcijų. Visai kas kita, jeigu tai yra jau rezidentūroje koks nors medikas ar dar kažkas. Tai tada jis ir gauna atlyginimą, sudaroma darbo sutartis rezidentūroje, o čia yra studijos, ne darbo sutartis.
Čia kažkas maišoma visiškai. Aš to negaliu suvokti, apie ką čia šnekama. O tokias studijų praktikas kartais finansuoja tarptautiniai fondai, dar kažkas dėl to, kad būtų mainai, kad išvažiuotų 2 mėnesiams. Taip, ir bilietus nuperka, ir dar pragyventi padeda. Tokių dalykų yra. Čia aš labai abejoju ta pateikta tarptautine patirtimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Irgi spėjote per 2 minutes.
Gerbiami kolegos, dėl paskutinio įstatymo projekto galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1507. Pateikimo stadija. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 49, balsavo 49: už – 36, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. (Balsai salėje) Dėl komiteto? Ne. Dėl komiteto ir svarstymo datos galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Per šoninį mikrofoną E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir buvo kalbėta, kad Vyriausybės išvada būtų vis dėlto, nes čia Vyriausybei reikės…
PIRMININKAS. Kolega siūlo Vyriausybės išvadą. Tarp kitko pranešėjas irgi pats paminėjo, kad reikia Vyriausybės išvados. Bendru sutarimu pritariame dėl Vyriausybės išvados. Ačiū.
18.21 val.
Seimo savaitės (2022-05-09–2022-05-13) – 2022 m. gegužės 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios gegužės 9 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai apie darbotvarkės projektą, kuris, matyt, ir keisis per tą laisvą savaitę. Pasakysiu, kad antradienio darbotvarkės projektas išdėstytas labai palankiai opozicijai, nes opozicijos atstovai sukaupę jėgas per laisvą savaitę bus rimtai pasiruošę susirėmimui su Vyriausybe. Antradienį posėdžio pradžioje numatyta svarstyti biudžeto pataisas (antrasis svarstymas), o po pietų – Vyriausybės 2021 metų ataskaita.
Taip pat įrašyti kiti projektai ir aš iš karto siūlau fiksuoti, kad antradienio darbotvarkę papildome, čia dar nėra įrašyta, Vietos savivaldos, gal ir kitų įstatymų pataisomis, kurias parengė darbo grupė, atsižvelgdama į tai, kad priėmėme Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų. Reikia kuo greičiau pateikti tuos projektus.
Ketvirtadienio darbotvarkėje kaip visada vyrauja priėmimai tų projektų, kurie, man atrodo, nekelia čia didelių diskusijų. Svarstymo stadijos keletas projektų, taip pat keletas Vyriausybės projektų pateikimų ir Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Čia dar Regionų frakcija išreiškė pageidavimą įrašyti jų vieną kitą projektą, bus galima papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, niekas nenori jūsų klausti. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų norite kalbėti? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Registruojamės.
Ačiū. Užsiregistravo 42 kolegos. Šios dienos, balandžio 28 dienos, popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.