LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 2, 16, 18 STRAIPSNIŲ IR III SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 122 STRAIPSNIU įstatymo projekto nr. XIVP-844

 

2023-10-11  Nr. 109-P-35

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas,  Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Liudas Jonaitis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė,  Mindaugas Pečiulis,  Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)  2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „Auklėtojas“. Siūloma nustatyti, kad „Auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“ Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais.

Pritarti

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam komitetui  atsisakyti  auklėtojo sąvokos apibrėžimo.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

1

 

 

2. Jeigu įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo nebūtų atsisakyta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeraciją, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka).

Atsižvelgti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

3

 

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti nauju 121 straipsniu, reguliuojančiu vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Siūloma nustatyti, kad už kiekvieną auklėtojo prižiūrimą vaiką išlaidos auklėtojo atlygiui mokėti gali būti kompensuojamos skiriant vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis būtų 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negalėtų viršyti  6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, ikimokyklinio ugdymo funkcija yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, ji finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldos institucijos, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, gali teikti kompensacijas (išmokas) iš savo biudžetų lėšų tų vaikų tėvams, įtėviams ar globėjams. Aptariamame įstatymo projekte siūloma nustatyti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, kuri būtų skirta tik auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvams, įtėviams, globėjams. Ši išmoka būtų mokama iš valstybės biudžeto lėšų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turėtų auklėtojo,  kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme, prižiūrimų vaikų tėvai, įtėviai, globėjai. Teisės į šią išmoką neturėtų vaikų, kurie ugdomi ir prižiūrimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nepaisant jų nuosavybės formos, tėvai, įtėviai ir globėjai. Sistemiškai įvertinus siūlomą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tėvai, įtėviai ir globėjai, kuriems jau mokama kompensacija iš savivaldybių biudžetų, turėtų teisę ir į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, mokamą iš valstybės biudžeto lėšų, jeigu vaikai būtų prižiūrimi auklėtojų, kaip jie apibrėžti šiame įstatymo projekte. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas pašalinant galimybę dėl tų pačių aplinkybių gauti kelias savo paskirtimi analogiškas išmokas.

Pritarti

Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

3

 

 

4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 122 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti  6 bazinių socialinių išmokų per mėnesį. Projekte siūlomas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio reguliavimas svarstytinas. Diskutuotina, ar vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis neturėtų būti vienodas ir nesusietas su auklėtojui sumokėto atlygio dydžiu. Palikus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų administracinių kaštų, nes reikės kiekvieną mėnesį pagrįsti auklėtojui sumokėto atlygio dydį ir apskaičiuoti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį, nepaisant to, kad atlygis auklėtojui ir nebus keičiamas.

Redaguojant šio straipsnio tekstą vietoj santrumpos „proc.“ reikėtų rašyti pilną žodį „procentų“.

Pritarti.

Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

 

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įtvirtinti naują išmokų rūšį - vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, atitinkamai reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatytos šio įstatymo reguliuojamos išmokų rūšys.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

4

 

 

6. Keičiamo įstatymo 16 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad asmuo dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo turi teisę kreiptis per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką, skiriamą kaip kompensaciją už kiekvieną mėnesį patirtas išlaidas vaiko priežiūrai, todėl svarstytina, ar dėl tokio pobūdžio išmokos neturėtų būti nustatyta pareiga kreiptis iš anksto arba ne vėliau kaip per kelias dienas po sutarties dėl vaiko priežiūros sudarymo su auklėtoju. Galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūlomi kreipimosi dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo terminai (per mėnesį pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos) gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Be to, siūlomų normų įgyvendinimas gali neigiamai veikti biudžetų planavimą ir faktinį jų lėšų naudojimą.

Kartu reikėtų tikslinti ir teikiamą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatą „Jeigu auklėtojo teikiama vaiko priežiūra tęsiasi ilgiau negu 12 mėnesių, asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinio šios išmokos skyrimo šioje dalyje nustatyta tvarka“. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti periodinę, kas mėnesį priklausančią gauti išmoką, todėl jos skyrimas turėtų būti siejamas su konkretų mėnesį esama teisine situacija, o ne su tuo, kiek ilgai vaiko priežiūra tęsiasi. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinio išmokos skyrimo tvarka teikiamame projekte nėra nustatyta, tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad išmoka būtų mokama dar kartą (pakartotinai) už tą patį laikotarpį.

Pritarti.

Siūloma pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekto tobulinimo.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

4

 

 

7. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti terminai tarpusavyje derintini su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo laikotarpių.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

6

 

 

8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti, vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašyti konkrečią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą savivaldos instituciją.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-09-17

 

 

 

9. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo ir mokėjimo taisykles, kai vaiko priežiūros paslauga buvo teikiama ne visą kalendorinį mėnesį, pavyzdžiui nutraukus paslaugos teikimo sutartį.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

10.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2021-09-29

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-844 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11

 

 

 

LRS Pirmininkės iniciatyva, pateikiant LR Išmokų vaikams įstatymo Nr. 1-621 2, 16, 18 straipsnių ir III Skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo papildymo 122 straipsniu pakeitimo projektą (toliau - Įstatymo pakeitimo projektas), yra sveikintina, atsižvelgiant į tai, kad norima užtikrinti Lietuvos šeimų poreikį vaikus palikti priežiūrai, kai tėvai abu tėvai turi eiti į darbą.

Atsižvelgiant į pastarąjį dvidešimtmetį praktikos Lietuvos Respublikoje steigiantis nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, reglamentuojant auklių veiklą bei bandymais įteisinti „namų darželius“, namuose dirbsiančių auklėtojų, kurios galėtų prižiūrėti iki penkių vaikų, įteisinimas kelia didelį susirūpinimą. Nevalstybinės ugdymo įstaigos daug pastangų visus tuos metus dėjo ir deda, kad Lietuvos Respublikoje vaikų priežiūros ir ugdymo kokybė vis gerėtų, tad auklėtojų darbo namuose įteisinimas gali daryti neigiamą poveikį vaikų ugdymui.

1. Susirūpinimą kelia kaip bus užtikrinama vaikų sveikata ir saugumas. Ugdymo įstaigos veiklai vykdyti LR teisės aktai numato būtinybę turėti Higienos pasą-leidimą, veiklos vietą privalo periodiškai tikrinti tiek valstybinės institucijos, tiek įvairios įmonės, užtikrinančios sveiką ir saugią aplinką ugdymo įstaigoje (maisto atliekų išvežimas, kenkėjų kontrolė ir t.t.). Šiuo metu nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, veiklai.

- Ugdymo įstaigoms patalpų įrengimą reglamentuoja LR higienos norma HN 75:2016 (toliau – Higienos norma). Kokiomis higienos normomis turės vadovautis auklėtojas, prižiūrintis vaikus savo ar kitose gyvenamosiose patalpose?

- Higienos normoje reglamentuotas su vaikais dirbančio asmens išsilavinimas. Be to, ugdymosi įstaigose dirbantys tiek pedagogai, tiek pagalbinis personalas nuolat kelia savo kvalifikaciją. Įstatymo pateikimo projekte nėra numatyta, kokį išsilavinimą ar kompetencijas turi turėti auklėtojas. Auklėtojo be pedagoginio išsilavinimo ar konkrečiais kursais neįgijusio tam tikrų kompetencijų darbas su vaikais kelia riziką vaikų sveikatai ir saugumui.

- Ugdymo įstaigoms yra keliami griežti reikalavimai vaikų maitinimui pagal patvirtintus valgiaraščius atsižvelgiant į amžiaus grupes. Maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri, kad ugdymo įstaigose vaikų maitinimas būtų vykdomas vadovaujantis teisės aktais bei saugioje aplinkoje (pvz. tikrinama aplinka dėl kryžminės taršos, maisto kokybė, atliekų tvarkymas ir t.t.) Kokiais teisės aktais turės vadovautis auklėtojos, prižiūrėsiančios vaikus namuose, kad būtų užtikrintas saugus ir pilnavertis vaikų maitinimas?

2. Auklėtojų, prižiūrėsiančių vaikus namuose, įteisinimas ir kompensacijų tėvams mokėjimas pasirenkant tik tokį vaiko priežiūros būdą, pažeistų kitų mokesčių mokėtojų teises, kuriems turi būti sudaromos lygios galimybės renkantis vaiko priežiūros ir ugdymo veiklą vykdantį asmenį ar įstaigą. Kompensacijos už vaiko priežiūrą ir ugdymą turėtų būti mokamos visiems tėvams, sudarantiems vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų auklėtojas dirbantis namuose, ar ugdymo įstaiga.

3.  Vaiko priežiūra ir ugdymas ankstyvajame amžiuje yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję procesai, kurie vyksta vienu metu. Teigti, kad vaikas nėra ugdomas, o tik prižiūrimas - neteisinga.

4.  Įteisinant auklėtojų darbą namuose yra sumenkinama ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesija. Jau dabar visoje Lietuvoje yra didelis šios srities pedagogų trūkumas, tad auklėtojų dirbsiančių namuose įteisinimas dar labiau pakenks renkantis šią profesiją būsimus pedagogus. Tokioje situacijoje jie bus lygiuojami su auklėtojais, dirbančiai namuose, kurie neturi jokio išsilavinimo ir kompetencijos darbui su vaikais, bei gaunančiais finansavimą iš valstybės už nekvalifikuotą darbą.

5. Įstatymo pakeitimas be jį lydinčių kitų poįstatyminių aktų, skatintų nelegalių ugdymo įstaigų veiklą. Atsižvelgiant į jau buvusius atvejus Vilniaus mieste, įžvelgiama galimybė asmenims piktnaudžiauti teisinio reguliavimo spragomis išvengiant reikalavimų numatytų Higienos normoje ir vykdant nelegalių ugdymo įstaigų veiklą prisidengiant auklėtojų veiklos įteisinimu.

Atsižvelgti.

 

2.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11

 

 

 

Siekiant užtikrinti vaikų teises, saugumą ir gerovę, o taip pat ir sudaryti lygias galimybes šeimoms

rinktis vietą vaikui prižiūrėti ir ugdyti, siūlome:

1. Numatyti reikalavimus auklėtojoms, prižiūrėsiančioms vaikus namuose, užtikrinančius:

- saugią aplinką vaikams prižiūrėti bei ugdyti,

- būtiną kompetenciją ar išsilavinimą, reikalingą dirbant su vaikais,

- tinkamą vaikų maitinimą.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

3.

Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, 2022-04-11

 

 

 

2. Paskirti kompensuojamas lėšas visiems ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams, su galimybe jas panaudoti renkantis ugdymo įstaigą ar auklėtojos teikiamas paslaugas sava nuožiūra.

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma įteisinti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką tėvams, kurių vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

4.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga,

2022-04-15

1

 

 

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) išnagrinėjo <...> Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas.

<...> Laisvojo mokytojo sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, teisės, pareigos, atsakomybė bei galimybė ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus yra apibrėžti Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti 2 straipsnį ir jame apibrėžti sąvoką „auklėtojas“. Siūloma apibrėžti, kad auklėtojas – asmuo, už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.

LŠMPS atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Įstatymo projektas, skirtingai nei higienos normos projektas, numato tik priežiūrą, bet ne ugdymą, ką norima nustatyti higienos normos projektu. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kokią veiklą norima įteisinti įstatymo projektu – ugdymą ar priežiūrą.

Atitinkamai, LŠMPS kelia klausimą dėl įstatymo projekte numatyto auklėtojo kvalifikacijos ir kompetencijų reikalavimų. Kaip jau minėta aukščiau, laisvojo mokytojo veikla yra aiškiai reglamentuota ir įteisinta Švietimo įstatyme, tuo tarpu visiškai neaišku, kokie reikalavimai keliami auklėtojui ir kokios jo atsakomybės, kaip ir kokiame teisės akte tai bus nustatyta, ar bus vadovaujamasi 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo nuostatomis, kurios apibrėžia auklėtojo veiklą. LŠMPS atkreipia dėmesį, kad jei bus vadovaujamasi auklėtojo pareigybės aprašymu, tokiu atveju auklėtojas turės atitikti ten jo pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir ugdyti vaikus.

Kitas LŠMPS svarbus aspektas, kaip bus užtikrinama auklėtojų veiklos kontrolė, vaikų saugumas, higienos ir kitų reikalavimų, kurie yra aiškiai apibrėžti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, laikymasis. LŠMPS kyla pagrįsta abejonė, kaip bus sprendžiamas atsakomybės klausimas nelaimingo atsitikimo atveju, kaip bus paruošiami ir atrenkami asmenys, kurie vykdys auklėtojo veiklą.

LŠMPS pabrėžia, kad dešimtmečius besitęsiančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo problemą bandoma spręsti skubotai, neišdiskutavus su socialiniais partneriais, neatsižvelgiant į dirbančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų keliamas problemas bei nepateikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų poreikio pagal savivaldybes.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai A. Gedvilas, I. Kačinskaitė-Urbonienė,

2022-06-21

1

 

 

Argumentai:

Siūlomas auklėtojo apibrėžimas svarstytinas ir tikslintinas keliais aspektais. Nevisiškai aišku kokiu tikslu siūloma apibrėžti šią sąvoką. Auklėtojo sampratą apibrėžiančioje formuluotėje nurodyta jo funkcija – vaikų priežiūra. Kitais auklėtoją identifikuojančiais požymiais nurodytas darbo ar paslaugos atlygintinumas, vienu metu prižiūrimų vaikų skaičius ir vieta. Toks auklėtojo sampratos apibrėžimas nedera su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad auklėtojo kvalifikacija suteikiama baigus ją suteikiančias programas (Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Vaikystės pedagogika). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prižiūrėti ne savo vaikus (verstis tokia veikla) leidžiama sudarius vaiko ugdymo ir priežiūros sutartį, įsigijus verslo liudijimą ar kitaip įteisinus veiklą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtinto pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Taip pat pastaruoju metu ženkliai auga švietimo pagalbos poreikis. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie gavo kvalifikuotą švietimo pagalbą ikimokykliniame ugdyme, priešmokykliniame ir vėlesniuose ugdymo etapuose ženkliai lengviau tvarkosi su mokymosi, elgesio iššūkiais. Kartu su specialiaisiais, socialiniais pedagogais dirba ir psichologo, psichiatro kvalifikacijas įgiję specialistai, ypatingai daug dėmesio skirdami vaikams, turintiems elgesio, emocinių sunkumų bei sutrikimų, todėl manytina, kad auklėtojo apibrėžimui galėtų būti priskiriami ir psichologai, psichiatrai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklėtojo sąvokos apibrėžimo reikėtų atsisakyti ar siūlomą reguliavimą tikslinti nurodytais aspektais.

Pasiūlymas:

    Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:

„21. Auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, įgijęs auklėtojo ar pedagogo kvalifikaciją, kaip tai apibrėžia auklėtojo ar pedagogo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojantys teisės aktai arba psichologo ar psichiatro kvalifikaciją bei už atlygį vienu metu prižiūrintis ne daugiau kaip 5 ikimokyklinio amžiaus vaikus savo ar vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų teisėtai valdomose gyvenamosios paskirties patalpose.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

1

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-449 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 122 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-844 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Pritarus Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje pateiktam siūlymui ir Įstatyme apibrėžus auklėtojo sąvoką, susiklostys situacija, kai fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys bus įvardijami vienodai, tačiau jiems ir jų vykdomai veiklai bus keliami skirtingi reikalavimai, nes, vadovaujantis Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2249 „Dėl Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 2 ir 3 punktais, švietimo sistemoje dirbantis auklėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių / šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kuris privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turėti auklėtojo kvalifikaciją. Pagal Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“, 1.1 papunktį, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančio auklėtojo darbas laikomas pedagoginiu. 

Auklėtojo sąvokos apibrėžime siūlomas nustatyti jo veiklos reikalavimas vienu metu prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, įvertinus Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo paskirtį, laikytinas nepagrįstu, nes auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvai (įtėviai) ar vaiko globėjai teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką įgytų tik jei auklėtojas atitiktų nurodytą reikalavimą, nors neturėtų realių tokio reikalavimo laikymosi kontrolės priemonių. Įstatyme turi būti nustatyti reikalavimai vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams, o nurodyto auklėtojo veiklos reikalavimo nesilaikymas pirmiausia turėtų sukelti teisines pasekmes auklėtojui, vykdančiam su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą ir pažeidusiam jam nustatytas veiklos sąlygas, bet ne nurodytos išmokos gavėjams – auklėtojo prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti auklėtojo sąvokos ir vietoj jos Įstatymo projekte nustatyti sąlygas gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką – nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui už kiekvieną fizinio asmens, vykdančio su vaiko priežiūra susijusią individualią veiklą, pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (-ais) (įtėviu (-iais)) ar globėju (-ais) už atlyginimą prižiūrimą vaiką (-us), nesukakusį amžiaus, kai pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

3

 

 

2. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis yra 50 procentų auklėtojui sumokėto atlygio, tačiau negali viršyti 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, pritarus Įstatymo projektu teikiamam siūlymui, vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gautų apie 2 500 asmenų ir tam kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 8,9 mln. Eur. Pritarus Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 4,45 mln. Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarka sukeltų administracinę naštą savivaldybių administracijoms ir šios išmokos gavėjams (kiekvieną mėnesį vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai turėtų pagrįsti auklėtojui sumokėto atlyginimo dydį, o savivaldybės administracija – apskaičiuoti mokamos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydį), taip pat įvertinus tai, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos tikslas – iš dalies kompensuoti vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų samdant auklėtoją patirtas išlaidas, ir siekiant Įstatyme nustatytų išmokų vaikams dydžių proporcingumo, siūlytina visiems vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjams mokėti vienodo dydžio išmoką, kuri nepriklausytų nuo auklėtojui sumokėto atlyginimo dydžio ir būtų lygi 5,2 BSI – tokio pat dydžio kaip ir globos (rūpybos) išmoka, mokama vaikams iki 6 metų, kurios tikslas – išlaikyti globojamus (rūpinamus) vaikus. Pritarus šiam siūlymui, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaiko priežiūros kompensacinei išmokai apie 2 500 asmenų mokėti kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 7,7 mln. Eur, o pritarus ir Nutarimo projekto 9 punktu pateiktam siūlymui, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti apie 3,85 mln. Eur.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

3. Vienas iš Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų – suteikti tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, tačiau Įstatymo projekte nenustatytas reikalavimas vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, norintiems gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, dirbti. Siekiant užtikrinti nurodytos išmokos taiklumą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką turi vaiko tėvai (įtėviai) ar globėjai, kurie dirba.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

4. Siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką jo priežiūros metu, siūlytina apsvarstyti tikslingumą vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimą susieti su tam tikrų teisinių saugiklių nustatymu, pavyzdžiui, sutarties šalių patvirtinimu vaiko priežiūros sutartyje, kad vaiko tėvui (-ams) (įtėviui (-iams) ar globėjui (-ams), prieš sudarant nurodytą sutartį, auklėtojas pateikė pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, įrodančią, kad tinkamai įgyvendinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta prievolė ir auklėtojui netaikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbo su vaikais apribojimai. Taip pat, įvertinus tai, kad vaiko priežiūros paslaugų teikimas – šiuo metu įstatymais nereglamentuota ūkinė veikla, kartu tikslinga spręsti ir vaiko priežiūrą vykdančio asmens civilinės atsakomybės draudimo klausimą.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

5. Įstatymo projekto rengėjai jo aiškinamajame rašte nurodo, kad vaiko priežiūros kompensacine išmoka taip pat siekiama spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, kai vaikai nelanko įstaigų, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas (toliau – Įstaigos), dėl vietų jose trūkumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 9 dalimi, ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Taigi, vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse Įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė. Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose Įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar nevalstybinėms Įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant išvengti dvigubo vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose ir kartu prižiūrimų auklėtojų, finansavimo, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama, jei vaikai nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose valstybinėse ar savivaldybių (dėl vietų jose trūkumo), ar nevalstybinėse Įstaigose.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

6. Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui, siekiant užtikrinti vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taiklumą, racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir išvengti situacijų, kai, prižiūrimo vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams tarpusavyje sudarius vaiko priežiūros sutartį ir vienam iš jų prižiūrint savo auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us), kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų būtų skirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei auklėtojas prižiūri savo, sutuoktinio (-ės) (sugyventinio (-ės)) auginamą ir (ar) globojamą vaiką (-us).

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

7. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti periodinio pobūdžio išmoką vaikams, skiriamą kiekvieną mėnesį vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų patiriamoms vaiko priežiūros išlaidoms kompensuoti, tačiau Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamoje Įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo asmenys turėtų kreiptis pasibaigus auklėtojo teikiamai vaiko priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo auklėtojo teikiamos vaiko priežiūros pradžios dienos.

Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu teikiamų siūlymų suderinamumą su galiojančia išmokų vaikams skyrimo tvarka, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikto siūlymo ir pakeisti Įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad asmenys turi teisę kreiptis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo tokia pačia tvarka kaip ir dėl kitų išmokų vaikams, t. y. nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta skirti lėšų Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei įgyvendinti, siūlytina Įstatymo projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Pritarti.

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

9. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ turės būti įdiegta funkcinė galimybė skirti ir mokėti naują išmoką vaikams, o Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje turės būti realizuota galimybė prašymą dėl šios išmokos vaikams skyrimo gyventojams pateikti elektroniniu būdu, siūlytina nustatyti, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 235, 2023-04-05

 

 

 

10. Siekiant tinkamai įtraukti Įstatymo projektu teikiamus siūlymus į Įstatymą ir užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, siūlytina:

10.1. pakeisti Įstatymo 3 straipsnį, jame nurodant ir Įstatymo projektu siūlomą nustatyti naują išmokų vaikams rūšį – vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;

10.2. pakeisti Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, joje nustatant vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat nustatant, kurie iš Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų turi teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką;

10.3. atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo III skyriuje nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų tėvų globos (rūpybos) netekusiems vaikams ir jų globėjams (rūpintojams), teisinis reguliavimas, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos teisinį reguliavimą nustatyti Įstatymo II skyriuje, kuriame nustatytas išmokų vaikams, skiriamų ir mokamų vaikus auginantiems asmenims, teisinis reguliavimas;

10.4. Įstatymo projektą papildyti teisės normomis, reguliuojančiomis vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, nustatyti, kad vaiko priežiūros kompensacinės išmokos mokėjimas sustabdomas, jei savivaldybės administracija gauna vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų pranešimą apie laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą, o nutraukiamas, jei asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, nutraukia vaiko priežiūros sutartį su fiziniu asmeniu, prižiūrinčiu vaiką, taip pat jei fizinis asmuo, prižiūrintis vaiką, vaikas ar išmokos gavėjas neatitinka Įstatyme jiems nustatytų reikalavimų).

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-844 ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui:

1) patobulinti  projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus;

2) atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128, lėšos įstatymo projekto Nr. XIVP-844 nuostatoms įgyvendinti, nėra suplanuotos.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Lingė, J. Varžgalys

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Mindaugas Lingė                                                                   

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Alina Brazdilienė