LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
NR.
XIVP-288
2021-11-10
Nr. 103-P-44
Vilnius
1. Komiteto posėdyje
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas,
Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas
Džiugelis, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Mindaugas
Puidokas, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė –
biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta
Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė;
kviestieji asmenys: Vitalij Dmitrijev – vidaus reikalų viceministras.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
1.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-03-02
|
|
|
|
Įvertinę
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės
technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti atskirus koeficientų intervalus tam
tikroms vidaus tarnybos sistemos pareigybėms (orlaivio vadui, vyriausiajam
lakūnui, vyresniajam lakūnui, lakūnui), nustatant aukštus maksimalius
pareiginės algos koeficientus. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Pirma, drastiškai padidinus maksimalius pareiginės algos koeficientus
nurodytoms pareigybėms gali būti iškreipta visa vidaus tarnybos sistemos
pareigūnų darbo užmokesčio sistema. Antra, projektu siūlomi pareiginės algos
koeficientų intervalai yra per dideli (orlaivio vadui nuo 9,4 iki 45,
vyriausiajam lakūnui nuo 8,9 iki 43,5, vyresniajam lakūnui nuo 8,6 iki 42,
lakūnui nuo 7,6 iki 40,5), kad galima būtų objektyviai, skaidriai ir
pagrįstai pareigūnui priskirti konkretų koeficientą iš
intervalo, atsižvelgiant į jo turimą patirtį, kompetencijas ir gebėjimus
bei išsimokslinimą. Trečia, siūlomos priemonės kelia abejonių dėl
jų proporcingumo ir teisingumo kitų vidaus tarnybos statutinių pareigūnų
atžvilgiu, o atsižvelgiant į tai, kad statutinė tarnyba yra valstybės
tarnybos dalis, - ir kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Pastebėtina, kad
siūlomi maksimalūs pareiginės algos koeficientai gerokai viršytų ir Lietuvos
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme nustatytus maksimalius pareiginės algos koeficientus (pvz., šiuo metu
nustatytas Seimo Pirmininko pareiginės algos koeficientas yra 25,8, o
siūlomas orlaivio vado maksimalus pareiginės algos koeficientas – 45).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų
pareigūnų, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1
dalies 6 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi numatė galimybę tokiems
pareigūnams skirti iki 100 procentų pareiginės algos priemokas.
|
Pritarti.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
2.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-03-02
|
|
|
|
2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių
reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė turėtų
būti dėstoma taip: „Papildyti
Statuto priedą 61 pastraipa“. Atitinkamai turėtų būti
tikslinamos ir šio straipsnio 4, 6, 8 dalys.
|
Įvertinta.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
3.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2021-03-02
|
|
|
|
3. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos,
kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus
aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas
reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai
pildytinas aiškinamasis raštas.
|
Pritarti.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
1.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d.
nutarimas Nr. 384
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
Seimo valdybos 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. SV-S-64 „Dėl įstatymų
projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos
Respublikos vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektui
Nr. XIVP-288 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma iš Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto priedo 6, 7, 8, 9 pareigybių grupių išbraukti
orlaivio vado, vyriausiojo lakūno, vyresniojo lakūno, lakūno pareigybes ir
atitinkamai papildyti Vidaus tarnybos statuto priedą 61, 71,
81, 91 pareigybių grupėmis – orlaivio vadas,
vyriausiasis lakūnas, vyresnysis lakūnas, lakūnas (toliau kartu – lakūnai),
didinant lakūnų pareigybėms nustatytus maksimalius pareiginės algos
koeficientus tris kartus, atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai yra priskirta
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinė
įstaiga ir kurioje atitinkamai lakūnai eina pareigas.
Nustačius siūlomą teisinį
reguliavimą, lakūnų pareigybėms siūlomi nustatyti maksimalūs pareiginės algos
koeficientai būtų didesni ne tik už pavaldžių asmenų neturinčių vidaus
tarnybos sistemos pareigūnų, bet ir statutinių įstaigų vadovų maksimalius
pareiginės algos koeficientus (pavyzdžiui, statutinių įstaigų vadovų
maksimalus pareiginės algos koeficientas – 19). Įstatymo projekte siūlomas
teisinis reguliavimas neužtikrintų bendros ir subalansuotos vidaus
tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio sistemos ir galimai pažeistų
konstitucinį lygiateisiškumo principą kitų ne mažiau atsakingas ir ypatingų
kompetencijų reikalaujančias pareigas einančių vidaus tarnybos sistemos
pareigūnų atžvilgiu. Paminėtina ir tai, kad lakūnų pareigybėms siūlomi
nustatyti maksimalūs pareiginės algos koeficientai viršytų ir Lietuvos
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme nustatytus maksimalius pareiginės algos koeficientus (pavyzdžiui,
maksimalus valstybės politikų pareiginės algos koeficientas – 25,8, valstybės
pareigūnų – 15,5, žvalgybos pareigūnų – 19), todėl Įstatymo projekte siūloma
lakūnų darbo apmokėjimo sistema būtų nepagrįstai išskirtinė, palyginti su
kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo sistema.
|
Pritarti.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
2.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d.
nutarimas Nr. 384
|
|
|
|
2. Įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodyta, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant padidinti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos dirbančių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – orlaivio vado,
vyriausiojo lakūno, vyresniojo lakūno ir lakūno – darbo užmokestį. Taip
pat Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma,
kad, priėmus siūlomą Įstatymo projektą, būtų sudaryta galimybė padidinti
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje tarnaujančių lakūnų darbo užmokestį,
netaikant jiems papildomų procedūrų (tarnybinės veiklos vertinimo).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti
kitokį darbo užmokesčio didinimo mechanizmą, todėl, priėmus Įstatymo
projektą, lakūnų pareiginės algos koeficientai nepadidėtų ir jie galėtų būti
didinami tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu. Galimybė didinti lakūnų darbo
užmokestį Vidaus tarnybos statute yra įtvirtinta: trūkstant darbo rinkoje
atitinkamų profesijų pareigūnų, įstatymų leidėjas Vidaus tarnybos
statuto 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje
numatė galimybę tokiems pareigūnams skirti iki 100 procentų pareiginės
algos dydžio priemokas. Pažymėtina, kad vietoj galimos 100 procentų
pareiginės algos dydžio priemokos lakūnams yra mokama 10 procentų pareiginės
algos dydžio priemoka, be to, lakūnams nustatyti pareiginės algos
koeficientai nesiekia Vidaus tarnybos statuto priede nustatytų pareiginės
algos intervalų vidurkio. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu Vidaus tarnybos
statute nustatyto darbo užmokesčio didinimo galimybės nėra išnaudotos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projekto
tikslo turi būti siekiama Vidaus tarnybos statute nustatytomis
priemonėmis.
|
Pritarti.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
3.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d.
nutarimas Nr. 384
|
|
|
|
3. Aštuonioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programos“, 244.4 papunktyje numatyta
skirti reikiamą dėmesį bei finansavimą ir suteikti būtinas priemones
pareigūnų motyvacijai, taip pat užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas ir
veiklos rezultatus atitinkantį darbo užmokestį. Vykdant
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų
įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo
10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos
Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano
patvirtinimo“, 11.6.10 papunktyje nurodytą veiksmą „Parengti ir priimti
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, siekiant nustatyti didesnį
pareigūnų darbo užmokesčio sistemos lankstumą, orientaciją į veiklos
rezultatus, priemones, kurios pagerintų pareigūnų socialines garantijas ir
tinkamai kompensuotų tarnybos ypatumus“, kuris skirtas Vyriausybės
programos 244.4 papunktyje nurodytai iniciatyvai įgyvendinti, numatoma
peržiūrėti visų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientus,
numatyti lankstesnes ir įvairesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo
užmokesčio didinimo galimybes, peržiūrėti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų
priemokų sistemą. Šio veiksmo įgyvendinimo terminas – 2022 m. IV
ketvirtis
|
Pritarti.
|
Komitetas siūlo
Įstatymo projektą atmesti.
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant
į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 26
d. nutarimu Nr. 384 išsakytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės
departamento pastabą Nr. 1, siūlyti pagrindiniam Komitetui Įstatymo projektą
atmesti.
7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0,
susilaikė – 1.
8. Komiteto
paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkas Mindaugas
Lingė
SRDK biuro patarėja
Ieva Kuodienė