LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

                                                                                                                                                                                                                                                                              

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS

ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO NR. XIVP-4217(2)

 

2024-12-18 Nr. 110-P-41(5)

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Kęstutis Mažeika – Komiteto pirmininkas, Matas Skamarakas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Arūnas Dudėnas, Vytautas Jucius, Tadas Prajara, Viktoras Pranckietis, Bronis Ropė, Kazys Starkevičius.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-11-22 

 

 

 

1(5)

 

 

 

(1)

 

 

 

(3)

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

     1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, jog privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

     Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

     Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus. Kitu atveju, pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galėtų fiziniai asmenys, kurie yra įregistravę ūkininko ūkį, tačiau nevykdo žemės ūkio veiklos („sofos ūkininkai“), o tai galimai neužtikrintų nupirktos žemės ūkio paskirties žemės tolesnio naudojimo pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį bei nebūtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas spręsti žemės ūkio paskirties žemės fragmentavimo problematiką.

     Antra, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu ribojama žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nuosavybės teisė, nes jis negalėtų savo nuožiūra, laisvai disponuoti savo turtu ir parduoti žemės ūkio paskirties žemę savo pasirinktam asmeniui, pavyzdžiui, žemės ūkio veikla užsiimantiems artimiesiems giminaičiams (vaikams, broliams ir seserims ir pan.), nes pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę tokią žemę pirkti turėtų projektu siūlomus nustatyti reikalavimus atitinkantys besiribojančių žemės sklypų savininkai, kurie, nors ir įregistravę ūkininko ūkį, tačiau žemės ūkio veikla galėtų ir nesiversti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės nepagrįstai, neproporcingai ribojamos.

     Trečia, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus tokią pačią ūkinę veiklą vykdantiems subjektams - ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti.

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

     Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę: 

„3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties  žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;“.

     Likusioms pastaboms siūloma nepritarti, kadangi šiuo projektu siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

     Neretai fiziniams asmenims (ypač smulkiesiems ūkininkams), pajamos, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, nėra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl šie asmenys, jiems nustačius 50 proc. pajamų ribą, negalėtų pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymo projekte nurodytas siūlymas dėl 50 proc. juridiniams asmenims užkerta kelią žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo spekuliacijai.

      Įsigyti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus asmenys galės įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, o parduodamos žemės savininkui nebus apribojama galimybė rinkti iš vienodą pirmumo teisę turinčių asmenų, taip informuojant ir sudarant galimybę įsigyti žemę besiribojančių žemės sklypų savininkams.

 

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –  0, susilaikė – 0.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-11-22 

2

2

 

 

2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 1181 punkte nustatyta taisykle, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytina formuluotė „iki 2024 m. gruodžio 31 d.“.

     Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „Iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradėtos įsiterpusio privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra pranešęs pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Pritarti.

     Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotę:  

     „2. Iki 2025 m. sausio 31 d. pradėtos įsiterpusio privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra pranešęs pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.“

 

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –  0, susilaikė –  0.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-11-22 

*

 

 

 

3. Palaikome nuomonę, išdėstytą 2024 m. spalio 24 d. Teisės departamento išvadoje dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reg. Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4217, kad, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 

Nepritarti.

Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nebuvo paprašyta Vyriausybės išvados.

 

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš –  0, susilaikė – 0.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Kazys Starkevičius

(2024-12-11)

 

1(5)

 

(1)

 

(3)

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Siekiant išvengti atvejų, kai pagal Įstatymo projekto siūlomas nuostatas pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galėtų fiziniai asmenys, kurie yra įregistravę ūkininko ūkį, tačiau realiai nevykdo žemės ūkio veiklos, siūlytina atsisakyti projekte išdėstyto siūlymo, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi teisę asmuo nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, ir nustatyti, kad tokia pirmumo teisė taikoma tik asmenims nuosavybės teise turintiems žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.  

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį jį išdėstant taip:

„Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;“.

Pritarti.

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę: 

„3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties  žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;“.

 

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0.

 

2.

Seimo narys Kazys Starkevičius

(2024-12-11)

2

1

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto įsigaliojimo data nurodyta 2025 m. sausio 1 d., o tai yra labai trumpas laiko tarpas įgyvendinti siūlomas naujas nuostatas, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2025 m. vasario 1 d.

Pritarti.

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies  formuluotę: 

„“1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio vasario 1 d.

 

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

3.

Seimo narys Simonas Gentvilas

(2024-12-16)

1

(5)

 

(1)

 

(3)

 

Argumentai:

Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).

2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2123, kuriuo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija (įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.). Siekiant skatinti smulkių ir vidutinių ūkių kūrimąsi ir spręsti ūkių stambėjimo problematiką, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje atsisakyta nuostatos dėl pirmenybės teisės pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių žemės sklypų savininkams ir fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą, arba juridiniams asmenims, įregistravusiems juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.

Praktikoje susiduriama su atvejais, kai dėl žemės sklypus pageidaujančių pirkti asmenų piktnaudžiavimo, kai išreiškę valią įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys neatvyksta pas notarą sudaryti sandorio, tokiu būdu kai asmuo, ketinantis perleisti žemės sklypą ne pats jį parduoda pasirinktam pirkėjui, o pirkėjas jam yra „parenkamas“ ar „paskiriamas“, susitarti dėl sandorio sąlygų taip pat yra sudėtinga (pvz. kas mokės notaro išlaidas). Taip sukuriamas perteklinis biurokratinis procesas, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) siunčia pranešimus, renka informaciją, išdavinėja pažymas, asmuo laukia (iki dviejų mėnesių), rezervuojasi preliminarų laiką vizitui pas notarą, o sandoris dažnu atveju taip ir neįvyksta. NŽT atlieka „paštininko“ funkciją už kurią nėra tinkamai atlyginama, nes sumokama suma yra simbolinė ir nekompensuoja valstybės tarnautojų laiko padedant asmenims parašyti prašymus (pranešimus), pranešimų siuntimo, bendravimo telefonu, nes dažnu atveju asmenys ne po vieną kartą domisi, ar atsirado „pirkėjas“, kai tuo tarpu gal netgi turi potencialų pirkėją, bet dėl nustatyto teisinio reguliavimo negali parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo net ir tolimam giminaičiui, jei jis nepatenka į asmenų turinčių pirmenybės teisę eilę.

Akivaizdu, kad siūlomas teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2024 m. sausio 1 d., tik didina biurokratinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama tokį reguliavimą nustatant. Per 2023 metus išduotos 8075 pažymos dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, apie pusė tokių pažymų buvo susijusios su pirmenybės teise besiribojančių sklypų savininkams.

Siūlomas nustatyti ribojimas bendrąja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (arba pagrindų, kai tam tikri subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, praplėtimas) turi būti pagrindžiamas svarbiu (bendru) visuomenės interesu ir turi būti įvertintas bendrojo proporcingumo principo atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms išreiškė aiškų prieštaravimą siūlomiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimams (projekto Nr. XIVP-4217), nurodydama šiuos argumentus:

-          LVK nuomone, siūlomas pakeitimas pažeidžia laisvos konkurencijos principus, kadangi išskiriama siaura žemės savininkų grupė (ūkininkai ir bendrovės, gaunančios iš žemės ūkio veiklos >50% pajamų), kai žemės ūkio paskirties savininkų ratas yra daug platesnis (bet koks juridinis asmuo, net nevykdantis žemės ūkio veiklos, pvz., atsinaujinančios energetikos vystytojai ir pan., taip pat bet kurie gyventojai, kurie įgijo žemės ūkio paskirties žemę paveldėjimo, nuosavybės atkūrimo būdu, tačiau neturi tikslo ūkininkauti). LVK nuomone, Įstatymo projektas turi būti įvertintas Konkurencijos tarybos dėl jo galimo antikonkurencinio pobūdžio.

-          Siūlomu teisiniu reguliavimu yra reikšmingai bloginama investicinė aplinka, apsunkinant sandorių sudarymą. Įnešama neaiškumo, kai sandoris sutartas tarp potencialių pardavėjo ir pirkėjo, kadangi šiuo Įstatymo projektu sudaromos sąlygos „privilegijuotai trečiai šaliai“, kuri nedalyvauja sandoryje, sandorį sugriauti. Be kita ko, dėl papildomų procedūrų neracionaliai išilgėja sandorių terminai.

-          Pirmumo teisės suteikimas tam tikrai subjektų grupei padidins administravimo kaštus, t. y., akivaizdžiai sukurs didelę biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), nors nėra pateikta tikslaus ir adekvataus įvertinimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio biudžetui.

Siekiant užtikrinti racionalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimą, taip pat maksimalios naudos visuomenei, siūloma atsisakyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytos pirmenybės teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmenims prie besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo.

 

Pasiūlymas:

Pripažinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnis, 1 dalies 3 punktą netekusiu galios. 

„Pripažinti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą netekusiu galios:

3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; ”

 

Nepritarti.

 

 

 

 

Komitetas siūlo pritarti SN K. Starkevičiaus pasiūlymo formuluotei (žr. išvados 3.1. punktą).

 

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0.

 

4.

Seimo nariai V.Jucius, P.Dargis, T.Sadauskis ir kt.

(2024-12-17)

 

1

(5)

 

(1)

 

 

(2,3)

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

Tačiau taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, susiduriama ir su kita problema, kad pagal 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, tačiau praktikoje yra tikrinamas tik nuomos sutarties teisėtumas, o nėra jokios prievolės tikrinti, ar šis asmuo iš tiesų dirba nuomojamą žemę. O jei ir ši žemė yra dirbama, ar tikrai tai daro pagal sutartį ją naudojantis asmuo.

Siekiant išvengti minėto galimo piktnaudžiavimo atvejų, kada tokios nuomos sutartys sudaromos tik siekiant pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ir taip pažeidžiant besiribojančių sklypų savininkų teises, siūlome patikslinti 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įtvirtinti, kad asmuo privalo ne tik sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau ir deklaruoti joje žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

Patikslinus įstatymo nuostatą, būtų sistemiškai pakoreguotos ne tik Įstatymo projektu siūlomos Įstatymo nuostatos dėl besiribojančių sklypų savininkų pirmumo teisės įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir nuostatos dėl tokius parduodamus sklypus naudojančių asmenų sąžiningo šių sklypų įsigijimo, nes jie įsigyti pirmumo teise privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra aukščiau nei minėtieji besiribojančių sklypų savininkai.

Todėl siekiant išvengti bet kokios galimų nesąžiningų veiksmų regimybės, siūlome papildyti Įstatymą nuostata minėtiems žemės naudotojams dėl prievolės deklaruoti joje žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį jį išdėstant taip:

„Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktąus ir jįuos išdėstyti taip:

„2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne trumpiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą (-as) sutartį (-is), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį ir deklaravęs jame žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje išvardytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis – fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo – juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – juridinis asmuo) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

     „3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsiimtas KRK posėdyje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė