LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 5 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-12-10 Nr. XIIIP-3030

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo I  skyriaus (toliau – keičiamas skyrius) 6 punkte siūloma nustatyti, kad veiklas su mokyklos bendruomene tvirtina švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Švietimo taryba. Manome, kad siūlomas reguliavimas svarstytinas, nes Švietimo taryba yra valstybės švietimo savivaldos institucija, kuri tik atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Tokio statuso institucijai neturėtų būti priskirta jokia viešojo administravimo funkcija, savo turiniu būdinga valdžią įgyvendinančiai valstybės institucijai. Kitaip sakant, Švietimo tarybai, kaip visuomeninio pobūdžio organizacijai, neturi būti suteikti tokie įgaliojimai, kuriais ji galėtų riboti savo konstitucinius įgalinimus įgyvendinančio švietimo ir mokslo ministro kompetenciją. Be to, toks reguliavimas įgalintų ir tokią situaciją, kada atitinkamas švietimo ir mokslo ministro kompetencijai priklausantis priimti norminis teisės aktas apskritai nebūtų priimtas, nes Švietimo taryba, su jokia valstybės institucija nesusijusi pavaldumo ar atsakomybės santykiais, atsisakytų derinti norminį teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti imperatyvo, kad švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas norminis teisės aktas, privalo būti suderintas, t.y. aprobuotas, su Švietimo taryba. Galbūt tikslinga numatyti, kad švietimo ir mokslo ministras turi įvertinti bei atsižvelgti į Švietimo tarybos rekomendacijas.

2. Įstatymo projektu keičiamo skyriaus 6 punkte tikslintinas Švietimo tarybos pavadinimas – turėtų būti vartojamas Lietuvos švietimo tarybos pavadinimas. Šiame punkte, atsižvelgiant  į keičiamame skyriuje vartojamas sąvokas ir į bendrinės kalbos reikalavimus, taip pat reikėtų tikslinti dokumentų, kuriuos pavedama tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui pavadinimus – siūlytina formuluoti, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, sąrašą arba aprašą (priklausomai nuo to, ar šiuo teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad tam tikros veiklos būtų tik išvardijamos ar ir būtų atskleistas jų turinys), taip pat Veiklų mokyklos bendruomenei sąrašą arba aprašą.

3. Keičiamo skyriaus 7 punkte siūloma nustatyti, kad 5.1 punkte nurodytų valandų svertinius koeficientus nustato Vyriausybė pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas). Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kas yra valandų svertiniai koeficientai, jų nustatymo tikslas bei santykis su keičiamame skyriuje įtvirtintais kontaktinių ir kitų valandų intervalų dydžių reikšmėmis. Kadangi įstatymo nuostatos nenustato valandų svertinio koeficiento turinio, Vyriausybė netiesiogiai yra įgaliojama poįstatyminiame teisės akte pati nustatyti jų turinį ir reikšmę mokytojų darbo apmokėjimui. Vertinat tai, atkreiptinas dėmesys, kad sąlygos, kurios gali turėti įtakos asmenų darbo užmokesčiui, jų teisėms ir pareigoms, turėtų būti nustatomos įstatymuose, o ne įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų pačiame įstatyme atskleisti „valandų svertinio koeficiento“ turinį.

4. Keičiamo skyriaus 7 punkte vietoj žodžio „punkte“ rašyti žodį „papunktyje“.

5. Keičiamo skyriaus 8 punkte pateikiamoje lentelėje yra suvienodinamos valandų, tenkančių skirtingoms mokytojų pareigybėms, ribos, todėl mokytojų pareigybių dėstymas atskirose lentelės skiltyse netenka prasmės ir jos visos turėtų būti išvardijamos toje pačioje skiltyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo skyriaus 13 punktui.

6. Nėra aiškus keičiamo skyriaus 4, 9, 11 ir 15 punktų tarpusavio santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 4 punkte įtvirtintas imperatyvas dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas darbo laikas per savaitę – 36 valandos, o 9 ir 11 punktuose nurodytas galimas šių valandų santykinis pasiskirstymas, t.y. 9 punkte nurodytas maksimalus kontaktinių valandų ir minimalus valandų ugdomajai veiklai skaičius, o 11 punkte – minimalus valandų profesiniam tobulėjimui skaičius. Atsižvelgiant į šiuose punktuose išdėstytą reguliavimą, lieka  neaiškus 15 punkto, pakartojančio maksimalų mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programą, darbo valandų skaičių, bei įtvirtinančio konkretų kontaktinių valandų ir konkretų valandų profesiniam tobulėjimui skaičių, paskirtis ir jo santykis su minėtaisiais punktais. Kitaip sakant, keičiamo skyriaus 15 punkto nuostatos nedera su keičiamo skyriaus 9 ir 11 punktų, reguliuojančių mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas,  darbo laiko galimą paskirstymą valandomis, nuostatomis.

7. Keičiamo skyriaus 12 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo grafiko sudarymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pažymėtina, kad darbo grafikų sudarymas yra darbo santykių reguliavimo dalykas, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 5 dalį, kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato šis kodeksas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, kurios leistų kitais teisės aktais nustatyti darbo grafikų sudarymo taisykles, siūlytina atsisakyti šių nuostatų.

8. Keičiamo skyriaus 14 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojo, dirbančio pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) darbo krūvio sandarą nustato biudžetinės įstaigos vadovas pagal šio priedo 8 ir 13 punktuose nustatytas valandas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo skyriaus 8 punkte nustatomas tik mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, valandų skaičius per mokslo metus.

9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dalies“ reiktų įrašyti žodį „punkto“.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo 5 priedo visų skyrių punktų numeracija yra ištisinė, todėl tam, kad nereikėtų pernumeruoti toliau einančių kitų skyrių punktų, siūlytina pildyti 5 priedo I skyrių punktais su novelomis, pvz., pildyti ne 7 punktu, bet 6¹ punktu.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-2491(2), kuriuo yra keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimas, todėl, jeigu minėtasis įstatymas būtų priimtas, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite@lrs.lt