AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

346 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, įvedant draudimą laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais.

Pagrindiniai Įstatymų projektų tikslai – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Tokiu būdu siekiama prisidėti prie nelegalių daugyklų veiklos stabdymo bei fizinių asmenų, pakartotinai žiauriai besielgiančių su gyvūnais, neleistinų veiksmų kontrolės.

Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, asmeniui privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Vis dėlto, matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną (-us) už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų byloje Nr. 1-982-830/2018, 2018 m. Panevėžyje užfiksuotas atvejis, kai asmuo, „pasiėmęs mačetę ir kirsdamas ne mažiau keturių kartų šuniui padarė daugybines, gilias, kirstines žaizdas galvoje, kaklo, nugaros srityse bei kaktos srityje prakirto kaukolę, dėl ko gyvūnas žuvo“.[1] Šis asmuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas. Remiantis gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šis asmuo netrukus įsigijo naują gyvūną augintinį. Tai – vienas iš rezonansinių atvejų, atskleidžiančių gyvūnų gerovės ir apsaugos sistemos trūkumus ir keistinas normas.

Žvelgiant Europos Sąjungos mastu, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, ir toliau leidžiama juos įsigyti ir laikyti. Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kuomet teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

Užsienio valstybėse dažniausiai taikoma praktika, kai atsakingos institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį – jos nusprendžia, ar asmeniui, žiauriai besielgusiu su gyvūnu, uždraudžiama laikyti visus gyvūnus, ar tam tikrą gyvūnų rūšį. Tokia praktika taikoma Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Įstatymų projektais siūloma užkirsti kelią asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, tam tikrą laiką įsigyti ir laikyti gyvūnus.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė. Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Administracinių nusižengimų kodekse už 346 str. nurodytus gyvūnų gerovės pažeidimus numatytos piniginės baudos, taip pat už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o už 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą, tačiau leidžiama įsigyti naujus gyvūnus ir juos laikyti.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymų projektais siūloma, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Konfiskavus gyvūną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną taikomas privalomai. Draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Pagal Įstatymo projektą, draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Siūloma, kad draudimas laikyti gyvūną galioja gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje. Draudimas taip pat siejamas su asmeniu – laikyti gyvūną draudžiama ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio mėn. 1 d.

Taip pat siūloma pakeisti ANK 346 straipsnį, nurodant, kad Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimas, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

Šiais Įstatymų projektais siekiama, kad asmenys, žiauriai besielgę su gyvūnais, netektų galimybės laikyti gyvūnus, su kuriais žiauriai elgėsi, taip pat šie Įstatymų projektai apribotų naujų gyvūnų įsigijimą numatytam laikotarpiui. Teisės laikyti gyvūną atėmimas už žiaurų elgesį su gyvūnu, aktualus tiek nelegalių daugintojų, tiek gyvūnus be tikslo dauginti laikančių asmenų atveju. Šiais Įstatymų projektais siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių bei stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo priėmimas sumažins nelegalių daugintojų vykdomų veikų prieš gyvūnus mastą, sumažins žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

12. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „draudimas laikyti gyvūnus”, „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.