LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO

PAKEITIMO  įstatymo projekto Nr. XIIIP- 5148

 

2020-12-02 Nr. 110-P-37(3)

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas, Giedrius Surplys, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-09-09)

 

 

 

1(310)

 

 

(1)

 

 

 

 

     Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

     Teikiamo projekto 1 straipsnyje numatoma naujoji BK 310 straipsnio 2 1 dalis vertintina kritiškai dėl šių priežasčių:

1.1. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, ar kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Jeigu šis draudimas turėtų būti traktuojamas kaip bausmė, tuomet projekte numatomas teisinis reguliavimas prieštarautų konstituciniam dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principui, kadangi asmeniui už BK 310 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su projekte numatomu draudimu turėtų būti taikoma ir viena iš BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių bausmių. Be to, BK 42 straipsnyje numatytas baigtinis bausmių sąrašas, į kurį aptariamas draudimas nepatenka, todėl toks teisinis reguliavimas ne tik pažeistų dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principą, bet tuo pačiu ir sistemiškai nederėtų su galiojančiomis BK nuostatomis. Projekte numatomas teisinis reguliavimas nederėtų ir su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurios reglamentuoja su kiekvienos BK numatytos bausmės vykdymu susijusius teisinius santykius.

     Kita vertus, jeigu draudimas įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną turėtų būti traktuojamas ne kaip bausmė, o kaip baudžiamojo poveikio priemonė, tuomet siūlomas teisinis reguliavimas irgi prieštarautų BK sistemiškumui, kadangi BK IX skyriuje pateiktame baigtiniame baudžiamojo poveikio priemonių sąraše tokia priemonė nėra numatyta. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos remiantis išimtinai BK Bendrojoje dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės, skirtingai negu bausmės, BK Specialiosios dalies straipsniuose nenumatomos.

     1.2. Pastebėtina, kad draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną būtų praktiškai neįgyvendinamas, kadangi, viena vertus, norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo, ir, antra vertus, neaišku, kaip būtų įmanoma kontroliuoti, ar nuteisti asmenys šio draudimo iš tikrųjų laikosi. Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu pildomoje naujoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl į BK 310 straipsnio 2 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu.

     1.3. Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta”. Ši nuostata reiškia, kad bet kurioje Lietuvos vietoje nuolat gyvenančio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma būtent Lietuvos valstybė, o ne konkreti vietovė (pvz., tam tikras miestas) Lietuvoje. Dėl to naujojoje BK 310 straipsnio 2 dalyje vartojamoje formuluotėje „draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“ žodžiai „nuolatinėje gyvenamojoje vietoje” yra perteklinio pobūdžio, kadangi BK numatytos sankcijos (tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės) savaime galioja visoje Lietuvos teritorijoje.

 (P.S – šiame ir kituose punktuose paryškinta KRK)

 

 

 

Pritarti.

 

 

2.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

(2020-09-25)

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-5148 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausybė

(2020-11-18 nutarimas Nr. 1303)

1(310)

(1)

 

Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5148 (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių:

     2.1. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas baudžiamajame įstatyme, privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir būti suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas du kartus sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių.

     2.2. Nustatant nusikalstamų veikų baudžiamumą turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma dvejų metų laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais šiuo metu baudžiamajame įstatyme numatyta ir už tokias veikas: už žmogaus kankinimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), taip pat už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), už savimi negalinčio pasirūpinti mažamečio vaiko palikimą be būtinos priežiūros norint juo atsikratyti (BK 158 straipsnio 1 dalis), už draudžiamus biomedicininius tyrimus su žmogumi ar žmogaus embrionu (BK 3081 straipsnis), už mirusiojo palaikų išniekinimą (BK 311 straipsnio 1 dalis) ir kita. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas suvienodinti sankciją tiek už žiaurų elgesį su gyvūnais, tiek ir už kitas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, mažamečio asmens sveikatą ir panašiai, vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti dvigubai.

     2.3. BK projektu teikiamas siūlymas dvigubai sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais (nuo vienerių iki dvejų metų) aiškinamajame rašte iš esmės argumentuojamas tik tuo, jog bausmės turi būti ir atgrasančios. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis vieno iš esminių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį svarbiausia yra užtikrinti ne bausmės griežtumą, o jos neišvengiamumą. Už nesunkius nusikaltimus BK iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Net ir pagal šiuo metu galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau praktikoje ši bausmė nėra skiriama, t. y. nėra užtikrinamas ir šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pakeitimas laisvės atėmimo bausme iki dvejų metų baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes žiaurus elgesys su gyvūnais ir toliau būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tai reiškia, kad net ir įsigaliojus BK projektu siūlomiems pakeitimams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, padarius BK 310 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas ir toliau galėtų atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tiek pagal galiojantį, tiek pagal siūlomą teisinį reguliavimą BK 310 straipsnyje yra numatytos tos pačios alternatyvios terminuotam laisvės atėmimui bausmės: viešieji darbai, bauda arba areštas. Būtent vienos iš šių bausmių (ne laisvės atėmimo bausmės) paskyrimo klausimas, vadovaujantis minėtu BK 55 straipsniu, pirmiausia ir būtų sprendžiamas, padarius žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstamą veiką. Įvertinus 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, bauda. Net ir padidinus laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, ši nusikalstama veika, kaip minėta, ir toliau būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl ir galimos baudos dydis už šią nusikalstamą veiką nepasikeistų, t. y. nepadidėtų. Atsižvelgiant į tai, BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, užuot automatiškai griežtinus sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmę.

     2.4. BK projektu siūloma BK 310 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyta, kad tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, būtų draudžiama nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos nėra keičiamos, nėra aišku, ar siūlomas naujas draudimas turėtų būti priskirtas bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių kategorijai. Pirma, baigtinis bausmių rūšių sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje, todėl BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose galima nustatyti tik tas bausmių rūšis, kurios yra nurodytos BK bendrojoje dalyje. Be to, siūlymas tokį draudimą laikyti viena iš bausmės rūšių neatitiktų ir konstitucinio dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principo, nes, remiantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis, asmeniui už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti uždrausta ne tik įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną, bet ir paskirta viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje. Antra, baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, sąrašas yra įtvirtintas BK 67 straipsnyje, kuris BK projektu taip pat nėra keičiamas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių konstravimo ypatumais, specialiojoje dalyje apskritai nėra vardinamos, o skiriamos vadovaujantis bendrosios dalies nuostatomis. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamajame įstatyme konstruojamos taip, kad galėtų būti taikomos visoms nusikalstamoms veikoms arba bent jau tam tikroms nusikalstamų veikų grupėms. BK 67 straipsnio nuostatos apskritai nenumato tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galėtų būti skiriamos tik už pavienes nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūlomas draudimas iš esmės negali būti traktuojamas nei kaip bausmė, nei kaip baudžiamojo poveikio priemonė, toks BK projektu siūlomos BK 310 straipsnio 2 dalies formuluotės išdėstymas baudžiamajame įstatyme techniškai nėra įmanomas. Minėtas siūlymas taip pat vertintinas kaip neatitinkantis baudžiamojo įstatymo sistemiškumo bei iš esmės nesuderinamas su BK bendrosios ir specialiosios dalių normų konstravimo praktika.

     2.5. BK projektu siūlomas draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną tiems, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, vertintinas kaip neįgyvendinamas praktiškai. Pirma, šiuo metu norint įsigyti gyvūną paprastai nereikalingas joks specialus leidimas, ypač tais atvejais, kai gyvūnas yra dovanojamas. Atsižvelgiant į tai, teisinio reguliavimo priemonėmis negalima uždrausti to, kam nėra reikalingi jokie leidimai. Antra, BK projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks subjektas turėtų kontroliuoti tokio paskirto draudimo laikymąsi ir koks turėtų būti šio draudimo praktinio įgyvendinimo mechanizmas, taip pat – kokios būtų šio draudimo nesilaikymo teisinės pasekmės ir panašiai. Be to, specialūs draudimai, kuriuos siūloma įtvirtinti labai specifinėje srityje esant išskirtiniams atvejams, įvertinus jų turinį ir paskirtį, turėtų būti reglamentuojami specialiais, atitinkamą sritį reguliuojančiais įstatymais, o ne baudžiamuoju įstatymu.

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo  įstatymo projektą Nr. XIIIP-5148, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas, Kęstutis Mažeika.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė