Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 53, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 100
STENOGRAMA
2021 m. spalio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame spalio 12 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užimti savo vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 117 Seimo narių. Gerbiami kolegos, labai norėčiau paprašyti jūsų dėmesio. Spalio 1 dieną netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tapytojo V. Kolesnikovo. Vytautas buvo atsidavęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Alytuje dalyvis, taip pat aktyviai veikė kultūros, švietimo ir mokslo srityse. Ypač daug pastangų signataras skyrė kultūros paveldo išsaugojimui ateities kartoms. Kviečiu tylos minute pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro V. Kolesnikovo atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju.
Gerbiami kolegos, turėjome gražų gimtadienį ir norėtume pasveikinti J. Varžgalį su jubiliejumi. (Plojimai)
Taip pat A. Matulas per šoninį mikrofoną.
A. MATULAS (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, savaitgalį mūsų kolegė V. Giraitytė sukūrė šeimą, todėl, miela Vaida, Sveikatos reikalų komiteto vardu sveikiname tave, linkime santarvės, darnos šeimoje ir vaikučių pabiručių aplink pečių eiles tris. (Plojimai) Sveikiname!
PIRMININKĖ. Sveikiname. Taip pat A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiama Seimo Pirmininke. Noriu pasakyti, kad 15 metų Seimo krepšinio komanda nepatyrė rimtesnių pergalių džiaugsmo. Net buvo juokaujama, kad jeigu kas nors nepatiria pergalių, kvieskite Seimo komandą. Galiu pasakyti, kad praėjusį savaitgalį Baltijos Asamblėjos turnyre Lietuvos parlamentarai nugalėjo savo kolegas estus ir latvius. Valio! (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems kolegoms už sugrąžintą pergalę.
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pereidami prie darbotvarkės, taip pat turime patvirtinti balsų skaičiavimo grupę, tai yra R. Baškienė iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, I. Kačinskaitė-Urbonienė, Darbo partijos frakcija, D. Kepenis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, V. Kernagis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Matijošaitis, Laisvės frakcija, Č. Olševskis, Lietuvos regionų frakcija, E. Sabutis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, ir J. Varkalys, Liberalų sąjūdžio frakcija.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. spalio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, šiandien yra įtrauktas klausimas dėl Konstitucijos pataisos, tai yra dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau aš klausiu, kodėl nėra įtrauktas klausimas dėl asmenų, kurie nušalinti apkaltos būdu. Tiesiog Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras paaiškino, kad komitetas yra apsvarstęs ir šitą klausimą galima traukti į darbotvarkę. Tai aš siūlyčiau kartu abi Konstitucijos pataisas įtraukti. Kiek jūs galite apgaudinėti Europos Tarybą? Pateikimo stadijoje pritarė jau penktą kartą, o paskui vėl numeta į šiukšlyną tą Konstitucijos pataisą.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Norėčiau paaiškinti kolegai Petrui ir visiems kitiems. Projektas komitete yra visiškai suderintas su ekspertais, pasirinktas variantas, kuris tikrai turėtų visus tenkinti, tačiau yra Teisingumo ministerijos Vyriausybės atstovės prie Europos Žmogaus Teisių Teismo labai didelis prašymas, jau nuo pavasario, sulaukti Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos sprendimų N. Venckienės byloje, kad neiškiltų tam tikrų problemų, dėl kurių reikėtų kažkokiu būdu, kokį leidžia Konstitucija, koreguoti šį projektą. Mes geranoriškai pritarėme tokiam prašymui ir laukiame Didžiosios kolegijos sprendimo, kuris, kaip ir turėjo būti rugsėjį, dabar jau spalis. Tai tokia situacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komentarą. S. Skvernelis dėl darbotvarkės.
S. SKVERNELIS (DFVL). Dėl darbotvarkės. Aš frakcijos vardu siūlyčiau išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-879.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Balsuodami turime apsispręsti dėl frakcijos siūlymo išbraukti 2-14 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pateikimą. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tai būtų pirmą kartą istorijoje, Violeta, ko gero, patikslins mane ir pasakys, ar aš teisus, ar ne, kada neįtraukiama į plenarinių posėdžių darbotvarkę klausimas todėl, kad kažkokie atstovai prie Vyriausybės paprašė, kad nesvarstytų. Kolegos, jūs esate parlamentas ir parlamentas apsisprendžia, o ne Vyriausybės atstovai prie Europos Žmogaus Teisių Teismo gali mums pasakyti, kada galime svarstyti klausimą. Kas čia per dalykai vyksta? Per 30 metų nėra to buvę. Tai gal ji tegu raštu parašo prašymą ir įpareigoja Seimo narius. Seimo nariams (…) įsipareigoti kažką įtraukti ar neįtraukti. Gerbiamieji, per 30 metų nėra šito dalyko buvę mūsų parlamente. Tai yra normalus Seimo nario prašymas, mes svarstome. Gal Didžioji kolegija priims sprendimą po dvejų, trejų metų, o gal visas teismas išmirs, tai dar lauksime pusę metų?! Pirmininke, jūs nejuokaukite dėl šitų dalykų,
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, jums kiekvienas kartas yra kaip pirmas kartas istorijoje. (Juokas, plojimai salėje) J. Džiugelis dėl darbotvarkės.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, išgirdome siūlymą išbraukti pagalbinį apvaisinimą…
PIRMININKĖ. Prašom tylos.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išgirdome siūlymą išbraukti pagalbinį apvaisinimą. Bet iš tiesų būtų svarbu išgirsti argumentus, nes Teisės departamento pasiūlymai yra, klausimas yra ypač svarbus žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų, teikia Seimo Pirmininkė, ir jau ne pirmą kartą, šitą pasiūlymą. Tiesiog atsistoti prie mikrofono ir išbraukti – tai nėra argumentas. Aš tikrai kviečiu visas frakcijas nepritarti arba poną S. Skvernelį pasakyti aiškius argumentus, kodėl tas klausimas turėtų būti nesvarstomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Seimas balsuodamas apsispręs dėl pasiūlymo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, aš kalbėjau frakcijos vardu…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
P. GRAŽULIS (LRF). …ir prašiau įtraukti klausimą dėl Konstitucijos pataisos į darbotvarkę. Kaip jūs girdėjote, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pasakė, kad komitetas apsvarstė, yra pasiruošta, o ten kažkokia mergelė parašė kokį raštą, neparašė, tai, man atrodo, ne Seimo reikalas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, prašom pasakyti numerį įstatymo projekto, dėl kurio jūs norėtumėte, kad Seimas apsispręstų.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl Konstitucijos pataisos, kai apkaltos būdu nušalinti pareigūnai negali užimti pareigų visą gyvenimą. Čia klausimas apie dešimt metų.
PIRMININKĖ. Gerai, mes pasitikslinsime numerį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Pirmiausia dabar apsisprendžiame dėl S. Skvernelio vadovaujamos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 49, prieš – 47, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
A. Navickas dėl vedimo tvarkos.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau sureaguoti į P. Gražulio pasakymą apie kažkokią mergelę. Nežinau, ar tinka toks kalbėjimas. Man atrodo, jūs galėtumėte įspėti Seimo narį, kad jis taip nekalbėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar turime apsispręsti dėl P. Gražulio prašymo frakcijos vardu įtraukti į šios dienos darbotvarkę klausimą, kurio numerio jis, deja, negalėjo pasakyti, bet mes visi jį žinome. Taigi apsisprendžiame dėl jo. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 48, prieš – 47, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Prašom. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl jūsų replikos dėl numerio, kad ir jūs, sakykime, didmeistrė, šachmatininkė, turbūt neišvardintumėte visų šios dienos darbotvarkės numerių atmintinai. Tam yra garbingas sekretoriatas, visą laiką gali padėti Seimo nariams.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Bet, matote, reikalas tas, kad sekretoriatui taip pat surinkti tą informaciją reikia šiek tiek laiko, o balsuoti turime dabar, iš karto. Paprastai Seimo nariai patys žino numerius klausimų, dėl kurių išsako prašymus.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama kandidate į prezidentus. Kaip matote, vis dėlto tikrai buvo čia pirmas kartas. (Šūksniai, plojimai) Kaip aš ir sakiau, galite jūs sakyti, kaip jūs norite, bet kaip kandidatė į prezidentus turėtumėte žinoti, kad žmogaus teisės yra aukščiau visko. Kai jūs, būdama kandidatė į prezidentus, Seimo Pirmininkė, su kortežu šeštadieniais trankotės po Lietuvą, agituodama už savo partijos narius, išleisdama mokesčių mokėtojų pinigų 7 tūkst. eurų, ką kainavo jums atvykimas į Šilalę, tai jūs kažkodėl moralės nematote.
Aš dar kartą pasakau. Tai, ką aš išsakiau dėl Konstitucijos pataisos, aš buvau teisus – pirmą kartą mūsų parlamente gali būti nesvarstomas klausimas todėl, kad valstybės atstovai prie Europos Žmogaus Teisių Teismo ir prie Vyriausybės gali stabdyti klausimo įtraukimą į darbotvarkę. Gėda jums kaip kandidatei į prezidentus!
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ne jūs mane paskirsite kandidate į kokius nors postus. Gal baigiame šią diskusiją.
Gerbiami kolegos, ar galėtume apsispręsti dėl darbotvarkės? Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Reikalaujate balsuoti. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 89, prieš – 4, susilaikė 32. Darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2). Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pranešėjus. Pirmasis kalbės S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai labai svarbus, esminis apsisprendimas šiandien, linkiu visiems susikaupti ir teisingai balsuoti. Pataisa susijusi su tiesioginiais merų rinkimais. Komitetas, atsižvelgęs į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teikiamą išvadą, tik padaręs redakcines pastabas, rugsėjo 15 dieną pritarė iniciatorių pateiktam Konstitucijos pataisos projektui. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už tai, kad būtų pritarta šiai Konstitucijos pataisai, kelių straipsnių pataisoms, buvo 7 balsai, alternatyviai balsuojant už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti buvo 1 balsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Jušką, kad pristatytų komiteto išvadą dėl šio projekto.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra papildomas komitetas ir svarstė rugpjūčio 11 dieną. Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui. Už balsavo 5, susilaikė 1, balsavo prieš 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų nuomonės pristatytos. Diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti Seimo nariai. Pirmasis frakcijos vardu kalba J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome Konstitucijos pataisą dėl, paprasčiau tariant, tiesioginių merų rinkimų. Šią pataisą pateikusi valdančioji dauguma, galima sakyti, pateikė gana skubotą projektą ir atidžiau išanalizavus vis dėlto reikia pasakyti kai kuriuos dalykus, kurie yra praleisti ir kurie prašyte prašosi, Konstitucija prašosi, kad būtų įvardinta tai, ko nepamatė autoriai.
Vertinant Konstitucinio Teismo doktriną, Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad savivaldybių tarybų ir vykdomųjų organų santykiai grindžiami vykdomųjų organų atskaitingumu. Iš 119 straipsnio išbraukus 4 dalį, kurioje pasakyta, kad taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, tampa nebeaišku, jeigu skaitome tekstą, kas sudaro ir kokius vykdomuosius organus savivaldybėje, ką sudaro taryba, ką sudaro meras. Plius nėra niekaip nustatytas tiesiogiai renkamo mero ir savivaldybės tarybos santykis. Pagal Konstituciją tampa aišku, kad atsiranda dvi atstovaujamosios institucijos, be savivaldybės tarybos – taip pat dar ir meras. Šiuo atveju matome, kad tikrai yra spraga.
Kitas momentas: Konstitucinis Teismas konstatuoja, tai yra ir Vietos savivaldos įstatyme, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra nustatyta 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 121 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 122 straipsnyje. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną niekas ir niekam negali perleisti paprastų ordinarių įstatymų tų išimtinių kompetencijų. Autoriai neįžvelgė, kad reikėtų apie tai kalbėti. Taigi atsiradus dviem savivaldybės atstovaujamosioms institucijoms – merui ir tarybai – tampa akivaizdu, kad meras kaip ir nėra vykdomoji institucija, nors iš autorių teko girdėti, žinoma, neoficialiai, koks galimas būtų modelis. Todėl aš anksčiau ir komitete, ir per valdybą esu minėjęs, kad vis tik labai svarbu matyti Vietos savivaldos įstatymo pataisas.
Dar lieka neaiškus tas mero santykis su taryba, kaip aš minėjau, būtent dėl tų išimtinių ir kitų kompetencijų. Vis tik Konstitucija reikalauja, kad pataisos užtikrintų teisinį tikrumą, teisinį saugumą, tvarumą, kad atitiktų protingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir stabilumo ir kitus konstitucinius principus, todėl konstituciškai neaptarti dviejų atstovaujamųjų savivaldos politinių institucijų santykiai negarantuoja nei teisinio stabilumo, nei aiškumo ir tvarumo. Juk pagal Konstitucinio Teismo išplėtotą doktriną visi renkami savivaldos atstovaujamieji organai, tai yra institucijos – taryba ar meras – turi savivaldos reikaluose pagal… paprastas tas pataisas, kaip ir lygias teises. Tad šių teisių problema taip pat turi būti konstituciškai aptarta.
Deja, situacija tokia, kad pagal to paties Konstitucinio Teismo 2014 metų sausio mėnesio nutarimą Seimas jokioje stadijoje, nei svarstymo, nei priėmimo stadijoje, negali taisyti Konstitucijos pataisų projekto, kurį pateikė iniciatoriai. Aš turiu omeny, esminių pataisų negali būti, išskyrus technines, redakcinio pobūdžio pataisas, ištaisant klaidas. Aišku, čia lieka spragų, bet, įvertinus Seimo statuto nustatytas procedūras, jeigu Seime šios Konstitucijos pataisos nesulauktų pritarimo, pagal Konstituciją galima pateikti kitą projektą tik po metų. Vadinasi, 2022 metais, jeigu tai būtų šį spalį arba tada, kai bus balsavimas lapkritį, ar dar kitą kartą. Aišku, savivaldos rinkimų data turi būti paskelbta prieš pusę metų. Vadinasi, jeigu bus nepritarta, nebus tiesioginių merų rinkimų.
Todėl Socialdemokratų partijos frakcija, nepaisydama to, kad mūsų projektui buvo nepritarta, ir įvertinusi, kad yra nemažai spragų šiame projekte, vis tik renkasi mažesnį blogį, kad tiesioginiai merų rinkimai įvyktų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, svarstome šios dienos svarbiausią projektą – Konstitucijos pataisas. Puikiai žinome visuomenės lūkesčius, susijusius su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu. Aš labai tikiuosi, kad mes šiandien vieningai pasisakysime už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą šiuo projektu. Jis yra gana bendro pobūdžio ir leidžia paskui įstatyme įgyvendinti bet kokį mero statusą. Čia yra tam tikras testas mūsų politinei brandai, gebėjimui pasiekti kompromisą, kai puikiai suprantame, jog atskiros partijos ir frakcijos turi šiek tiek skirtingą matymą dėl merų statuso. Konstitucijos pataisa bandydami kurį nors statuso variantą šiek tiek įteisinti, mes būtume iš karto pasmerkti nesėkmei. Labai gaila, kad kolega Julius taip bando ieškoti kokių nors sliekų šiame gražiame Konstitucijos pataisos dirvone. Tikrai nebus problemų, jeigu mes čia nepasakome detaliau apie tą mero statusą, apie tai, kas formuoja vykdomąją valdžią. Yra Konstitucijoje įtvirtinti bendri demokratinio valdymo principai ir aš manau, kad jie visada duos įstatymui rėmus ir mes tikrai įstatymo lygiu visas tas detales išspręsime. Žinoma, nereikia atidėlioti ir pradėti diskusijos dėl įstatymo turinio, dėl mero statuso ir aš kviesčiau tai darant tikrai nuoširdžiai pasižiūrėti, kokia yra situacija su dabartiniu merų statusu ne tik tose savivaldybėse, kuriose merai yra su savo ryškia dauguma, kur yra valdančiojoje koalicijoje, – ten, man atrodo, kokį mero statusą beįtvirtintum, viskas bus gerai, bet pasižiūrėkime ir į tas savivaldybes, kaip, sakykime, Plungė, Kretingos rajonas, Klaipėdos rajonas, Radviliškis, kuriose merai neturi savivaldybės taryboje valdančiosios koalicijos. Svarstydami būsimą mero statusą įstatyme ieškokime geriausių variantų, kaip tokiomis aplinkybėmis savivalda galėtų efektyviausiai funkcionuoti, nes tokios situacijos, kokį mero statusą beįtvirtintum, teoriškai bus galimos.
Tad linkiu šiandien mums dėl pateikto projekto balsuoti gana vieningai. Nors šiandien užtenka paprastos balsų daugumos, bet parodykime visuomenei, kad tikrai yra reikalinga konstitucinė balsų dauguma, kuri tikrai bus reikalinga per pirmą ir antrą priėmimą, kad visuomenei neliktų abejonių, jog tas tiesioginių mero rinkimų įtvirtinimas tikrai bus. Mūsų frakcija bus tikrai gana vieninga tuo klausimu, dalyvausime gausiai ir maksimaliai prisidėsime, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įtvirtinti. O toliau, kolegos, nuoširdžiai sėskime, kalbėkimės dėl mero statuso. Dėl mero rinkimų įstatymo ypatingų diskusijų nereikia, iš esmės tinka ir tai, kas dabar įstatymuose yra. Bet dėl būsimo statuso tikrai reikia nuoširdžiai pasikalbėti ir rasti geriausią variantą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šioje situacijoje ko reikia žmonėms? Iš daugelio žmonių, kurių bepaklaustum, kurią sistemą jie palaiko, 80–90 % žmonių atsako, kad dabartinę sistemą, kokie yra tiesioginiai mero rinkimai, ir tą mero statusą, kuris yra dabar. Daugelis žmonių tai sako. Žinoma, tai nėra naudinga valdantiesiems, nes valdantieji žino, kad tokių mero rinkimų, kokie yra dabar, daug rinkimų neužsitikrins. Deja, bet taip yra. Čia ir prasideda tada gudrybės – dabar atnešame konstitucines pataisas, kurios kaip ir įtvirtina tam tikrus momentus, kaip turėtų būti vykdomi tie rinkimai, bet viską nulems poįstatyminiai (…), kurie lemia, koks bus mero statusas, kaip jis bus renkamas ir kokia bus visa eiga. Tad, jeigu mes būtume norėję padaryti taip, kaip yra dabar, buvo galima atnešti Konstitucijos pataisas ir kartu užregistruoti įstatymų projektus, kurie įtvirtintų dabartinę mero situaciją ir statusą po tiesioginių mero rinkimų. Bet kas atsitiks? Teoriškai mes kaip ir patvirtinsime Konstitucijos pakeitimus, turėsime galimybę tiesiogiai rinkti merą, bet kaip tas meras bus ir kokios bus jo pareigos, nuspręsime daug vėliau. Bet aš tikrai neatmetu galimybės, kad gali atsitikti taip, kad teoriškai jį galėsime rinkti tiesiogiai, o praktiškai jis taps galbūt administracijos direktoriumi, galbūt dar kažkuo, bet jis neturės tokių galių, kokias turi dabar. Iš tikrųjų tik laikas parodys, kokie tikrieji valdančiųjų tikslai: ar įtvirtinti dabartinę situaciją, kokia buvo iki šiol, ar įtvirtinti sau naudingą situaciją, kuri naudinga jų kandidatams. Tai tik laikas parodys.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, aš norėčiau pratęsti gerbiamo V. Ąžuolo mintį, kad svarstant Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą tikriausiai nebūtų kilę jokių ginčų, nereikalingų diskusijų, jeigu būtų paruošti ir kartu pateikti visi kiti lydimieji įstatymų projektai, kuriuose mes tikrai galėtume matyti, koks yra mero statusas: ar jis bus renkamas tiesiogiai, ar bus renkamas tarybos, ar tikrai bus įteisintas tarybos pirmininko statusas, ar tikrai bus aiškiai apibrėžti mero, tarybos narių įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė.
Pastaruoju metu vis girdima, kad gal reikėtų grįžti prie to laikotarpio, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė 1990 metais ir tuo metu buvo merai, valdytojai, dar viršaičiai ir tarybos pirmininkas. Pavyzdžiui, aš Vilkaviškio rajone buvau išrinktas tuo metu į tarybą, aš buvau Vilkaviškio rajono valdytojo pavaduotojas, atsakingas už ekonomiką ir finansus. Galiu pasakyti, kadencijos pradžioje tarp rajono valdytojo ir tarybos pirmininko, kol santykiai buvo normalūs, kol tik tam tikromis veiklos sritimis buvo pasidalinę, nekildavo jokios įtampos. Praėjus tam tikram laikotarpiui atsirado įtampa tarp rajono valdytojo ir tarybos pirmininko vien tik dėl to, kad neaišku, kuris yra stipresnis, politiškai galingesnis ir kuris turi didesnę įtaką netgi priimant sprendimus, kuriuos lyg ir priklausytų priimti ir merui sprendžiant netgi ūkines problemas. Būdavo gražiausia, kad rajono tarybos pirmininkas skambina kaip rajono valdytojo pavaduotojui – ateik, reikia aptarti tam tikrus gyvenimiškus klausimus. Po pokalbio, diskusijos išeinant sakydavo: žiūrėk, kad nesužinotų valdytojas (aišku, miestuose tuo metu buvo merai), kad mes buvome susitikę ir ką kalbėjome.
Tai savotiškai sukurdavo tam tikrą nesveiką aplinką arba atmosferą toje savivaldybėje arba net pačioje taryboje, kai reikėdavo paruošti atskirus projektus, kuriuos tarybos nariai svarstydavo ir priimdavo. Vis dėlto šiandien mes išsamaus atsakymo ir neturime, kokiu keliu mes esame pasiruošę eiti, bet pradedame nuo pačios viršūnės, norėdami kuo greičiau priimti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą.
Taip pat, aišku, dar vieną aspektą norėčiau paliesti, kad pastaruoju metu dažnai supainiojamos mero ir administracijos direktoriaus pareigos. Paprasčiausiai kai kas per daug sureikšmina administracijos direktoriaus pareigas arba netgi jo galią politinėje veikloje. Administracijos direktorius pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką yra atsakingas už mero pateiktą ketverių metų programą, kurią turi įgyvendinti administracija. Administracijos direktorius yra atsakingas už mero ketverių metų programos, kurioje atsispindi jo duoti pažadai rinkėjams, įgyvendinimą.
Jeigu visos tos funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė ir pareigos būtų aiškiai apibrėžtos tam tikruose įstatymų projektuose ir jie šiandien būtų pateikti su Konstitucijos pataisa, tai aš manau, kad tikrai diskusija būtų ir platesnė, ir išsamesnė, ir nekiltų tokių abejonių, kas bus po to, jeigu mes pritarsime šiai Konstitucijos pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Fiodorovą.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, nepasakysiu turbūt nieko naujo, bet atvejis toks, kad esame verčiami balsuoti už tai, ko nematome. Vieni šiandien balsuos už tai, ką jie įsivaizduoja, o kiti nebalsuos vien todėl, kad galvoja, kad kitų jų kolegų fantazijos gali būti per lakios. Ir tik todėl, kad nematome šiandien projekto.
Lyg ir gerai tokiu pasiūlymu įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, bet dar pateikimo stadijoje mes prašėme valdančiųjų kartu su šiuo projektu pateikti ir Vietos savivaldos įstatymo projektą. Į tai atsižvelgta nebuvo. Buvo žadamos diskusijos dar iki svarstymo, bet vietoj to girdime tik viešas konservatorių fantazijas, kurios iš esmės skiriasi nuo didesnės daugumos Seimo narių nuomonės, koks turėtų būti meras.
Ir taip, atrodo, kad visuomenė tikrai nori tiesioginių mero rinkimų, ir taip, jei šiandien mes balsuosime prieš, didesnė tikimybė, kad jų nebus. Paprasčiausiai nespėsime. Tam pritarti negaliu. Todėl šiandien frakcija balsuos avansu. Avansu, nes tikime, kad Seimo Pirmininkė įsiklausys į Seimo narių nuomones, ne tik į didžiųjų koalicijos partnerių užgaidas. Tikiuosi, kad iki pirmo balsavimo priėmimo stadijoje matysime projektą, nes kitu atveju balsuoti ir dar kartą balsuoti už merą iš fantazijų srities negalėsime.
Palaikome Lietuvos savivaldybių asociacijos, o kartu ir rinkėjų norą rinkti merus tiesiogiai. Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris norėtų, kad jo mieste miesto ar rajono meras vėl būtų renkamas pagal sąrašą. Tokios patirties jau turėjome. Turėjome daug, kai žmonių interesus nustelbdavo politiniai žaidimai, o rinkėjai, galima sakyti, rinkdavo katę maiše ir ją turėdavo ištverti ne vienerius metus. Esame už tiesioginius mero rinkimus, bet ne už fantazijų merą. Todėl šiandien balsuosime avansu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. O aš šiandien balsuosiu ne avansu, o iš įsitikinimo, kad reikalingas ir vienintelis galimas būtent toks kompromisinis variantas.
Bet grįžkime į praeitį, prisiminkime, kada buvo įteisinti tiesioginiai mero rinkimai, tai yra 2014 metais. Ir gal kam nors keistai atrodys, pats būdamas fanas tiesioginių mero rinkimų turiu priminti – 2014 metais Liberalų sąjūdžio frakcija vieningai susilaikė. Mes nebalsavome už tą projektą, kuris įteisina tiesioginius merų rinkimus, sakydami, kad reikalinga Konstitucijos pataisa. Deja, tada skubant, artėjant 2015 metų savivaldos ir merų rinkimams, buvo neįsiklausyta, gal ir objektyviai laiko pritrūko, ir be Konstitucijos pataisos buvo pakeistas įstatymas, numatantis tiesioginius merų rinkimus.
Štai šiandien ir turime tam tikrą sumaištį po Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis man atrodo visiškai logiškas ir tinkamai paaiškinantis situaciją. Tiesioginiai merų rinkimai turi būti įtvirtinti Konstitucijoje. Gaila, reikia pripažinti, kad jeigu šiandien mes bandytume apibrėžti mero statusą Konstitucijos tekste, mums nepavyktų ar vienu, ar kitu, ar dar kokiu nors kitu atveju surinkti 94 balsų. Todėl pradiniai variantai ir Socialdemokratų frakcijos, ir Konservatorių frakcijos negali šiandien gulti į Konstitucijos tekstą, nes tai reikštų, kad nesurinktume 94 balsų, ir tai reikštų, kad grįžtume prie merų rinkimų savivaldybių tarybose.
Todėl ir gimsta šis kompromisas Seimo Pirmininkės daugiausia iniciatyva sukvietus frakcijų atstovus, kad Konstitucijos tekstas yra pakankamai abstraktus, nekonkretizuojantis mero statuso, ir tai yra šiandien vienintelė galimybė išspręsti vertybę, kurią kuria tiesioginiai merų rinkimai. Noriu pasakyti, kad tai yra vertybė ir politinei bendruomenei, ir visai Lietuvos visuomenei. Žmonės teigiamai vertina tiesioginius mero rinkimus. Mes turime atsiliepti į tuos lūkesčius ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus Konstitucijoje, o štai po to jau laukia tikrai rimtas darbas ieškant kompromiso. Čia tikrai neturėsime laužyti rankų vieni kitiems priimdami įstatymą, apibrėždami mero statusą. Aš iš anksto galiu pasakyti, kad neturiu garantuoto, ryškaus apsisprendimo. Mano manymu, tiek vienoks mero statuso modelis, tiek kitoks turi ir pliusų, ir minusų. Šiandieninė situacija daugelyje savivaldybių, kurios čia paminėtos, ne visos dar paminėtos, tikrai rodo nevisišką tobulumą dabar galiojančio mero statuso, todėl turime sėsti ir svarstyti.
Kita vertus, labai noriu padėkoti Socialdemokratų frakcijai, kuri, turėdama kitą nuomonę, turėdama praėjusį projektą, kurį teikė pačioje pradžioje dėl mero statuso apibrėžimo jau Konstitucijos tekste, vis dėlto šiandien supranta, kad mes turime išsaugoti tą vertybę – tiesioginius mero rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje kad ir tokia nuosaikia, mažiau apibrėžta nuostata, kuri šiandien ir yra teikiama. Todėl siūlau ir šiandien, ir kitose stadijose balsuoti už šitą Konstitucijos pataisą, kaip atliepiančią visuomenės ir politinės bendruomenės lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalbės A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu padėkoti mūsų Seimo Pirmininkei, kuri ėmėsi iniciatyvos ir subūrė visų frakcijų atstovus po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tai yra dėl tiesioginių mero rinkimų ir jų įtvirtinimo Konstitucijoje, nes, kaip kolega Eugenijus minėjo, 2014 metais buvo paknopstomis sprendžiamas šis klausimas ir paknopstomis daromo darbo velnias naudą gaudo. Galima sakyti, kad turbūt labai logiška, kad grįžtame atgal į Seimo salę po Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir, bent jau man antrą kadenciją esant Seime, turbūt iš visų, faktiškai daugelio kolegų buvo girdėti, kad tai, kas yra dabar, kaip surašyta Vietos savivaldos įstatyme, niekaip neatitinka Konstitucijos normų. Natūralu, kad mes turime tą klaidą ištaisyti, geriau, kaip sakoma, vėliau ištaisyti klaidą, negu likti klaidoje. Bet kartu sprendžiant Konstitucijos apibrėžimo klausimus, panašu, kad mes kol kas randame bendrą formuluotę, kuri galėtų tenkinti visas puses ir surinkti tą konstitucinę daugumą. Aišku, visi turi minty, kas bus toliau, kaip bus mero pareigybė ir statusas apibrėžiamas Vietos savivaldos įstatyme. Čia tikrai reikia pripažinti, kad fantazijai vietos yra gana daug, vieni, kurie dirba vietos savivaldoje, nori įtvirtinti savo galias, kiti mato kitus veikiančius modelius ir galbūt kaimyninėje Lenkijoje, kur yra labai aiškiai atidalinta vykdomoji ir atstovaujamoji valdžia. Tą patį sako ir mūsų Konstitucinis Teismas, kad negali būti sulietos atstovaujamoji ir vykdomoji valdžia, kad visų tarybos narių mandatai yra lygūs, tai yra kad tarybos nariai, kaip ir Seimo nariai, turi tas pačias teises ir negali turėti išskirtinių pareigybių ar funkcijų. O dabartiniame Vietos savivaldos įstatyme yra užprogramuota, kad meras, palyginti su kitais tarybos nariais, turi išskirtinį statusą ir išskirtines teises. Todėl logiška yra galvoti, kaip ir sakė gerbiamas kolega A. Butkevičius, kad turbūt turės atsirasti tarybos pirmininkas, nes kitaip neatskirsime atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios. Panašiai tas modelis egzistuoja ir Seime, ir Vyriausybėje, nieko naujo neišrasime dėl atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios. Tą sako ir Vienos konvencija.
Taip pat Konstitucinis Teismas pasisakė, kad vis dėlto vienasmenio pareigūno statusas turi būti ribojamas, tai yra kaip ir Prezidento, aišku, čia kaip ir mums apsispręsti, ar tai bus kelios kadencijos, ar modelis du kart keturi, ar du kart penki, ar trys kart keturi, tai tų modelių aplinkui Europos Sąjungos valstybėse mes rasime įvairių.
Tikrai palinkėčiau, kad spręsdami šį klausimą mes galbūt atsiribotume nuo asmeninių patirčių ar sąsajų su vienu ar kitu regionu, kaip tvarkosi Lietuvoje. Tikrai pažiūrėtume plačiau. Ir norėtųsi, kad tai, kas būtų įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme, jau nebūtų kaitaliojama ateityje, nes tų patirčių per 30 nepriklausomybės metų mes su vietos savivalda turėjome įvairių. Aš linkėčiau, kad išsprendę šį klausimą mes kalbėtume apie antro lygio savivaldą, kuri Lietuvoje apskritai nėra apibrėžta ir faktiškai neegzistuoja, bet labiau kreiptume dėmesį į vietos bendruomenės teises, jų atstovavimą, jų galimybes tvarkytis savarankiškai ir spręsti vietos bendruomenių ir gyventojų klausimus, taip pat ir atitikti jų lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę kalbėti diskusijoje pasisakė.
Motyvai. Už norėtų kalbėti D. Griškevičius. Prašom, Domai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už žodį. Kolegos jau daug už ir prieš išsakė, bet, manau, šiandien aš balsuosiu už, nes tiesiog turbūt kad neturime kito pasirinkimo, jeigu norime tiesioginių merų rinkimų, ko nori ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Bet vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bijau, yra toks vidinis baimės jausmas, kad gali būti, kad tas tiesioginių merų rinkimų galutinis variantas, kai bus priimtos kitos pataisos, nebus tai, ko tikisi mūsų visuomenė.
Todėl tikiuosi, kad šis mano nerimo balsas, pasisakymas toks ir liks, ir Seimui vis dėlto pavyks susitarti, kokios yra mero galios, koks yra jo santykis su taryba, ar tai yra administratorius, ar tai koks kitoks pareigūnas, bet viliuosi, kad prieš finalinį balsavimą mes jau turėsime ne kažkokią gražią idėją, lakstančią pievose, kaip mes kiekvienas skirtingai įsivaizduojame ją atrodančią, bet jau konkretų projektą, kaip tie tiesioginiai merų rinkimai bus įgyvendinti būtent teisių ir pareigų aspektu.
Pakartosiu. Tikiuosi, kad šis mano nuogąstavimas ir liks nuogąstavimu, bet šiandien, žinoma, balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Tiesioginiai merų rinkimai įstatyme buvo įtvirtinti 2014 metais ir visuomenė šį žingsnį sveikino kaip stiprinantį savivaldą. Tuo metu beveik 80 % visuomenės pasisakė už, daugiau nei 80 Seimo narių balsavo už. Deja, šiandien mes žengiame žingsnį atgal ir silpniname savivaldą – grįžtame septynerius metus atgal. Siūlome įtvirtinti tokią fasadinę nuostatą, iš kurios nėra aišku, ką gali meras, kokia jo vieta savivaldos institucijų sistemoje. Jeigu taryba yra miestelio, miesto mažas parlamentas… Įsivaizduokite, jeigu dabar Konstitucija nenumatytų mūsų Seimo Pirmininko įgaliojimų, kas tuo metu atsitiktų?
Pavyzdys, koks yra siūlomas absurdas. Pavyzdžiui, Vilniuje per praėjusius rinkimus mero rinkimuose nugalėjęs kandidatas sulaukė 100 tūkst. balsų, tuo tarpu paskutinis sąrašo žmogus, kuris pateko į tarybą, surinko vos porą tūkstančių Mes čia sulyginame šituos žmones. Aš manyčiau, iš tikrųjų mūsų iššūkis ir galimybės turėtų būti stiprinti savivaldą.
Aš negalėčiau palaikyti projekto, kuris nubloškia mūsų demokratijos pasiekimus atgal į praeitį mažiausiai septynerius metus. Keisdami Konstituciją mes tikrai galime sustiprinti savivaldą, sustiprinti antro lygio savivaldą ir nustatyti tiesioginių rinkimų būdu renkamo mero įgaliojimus. Toks įstatymas būtų prasmingas. Dabar šitas projektas sukuria tokį visišką teisinį neapibrėžtumą, kuris reiškia ne ką kita kaip tam tikrą fasadinę demokratiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto numatytu laiku. Balsuoti skirtas laikas yra nuo 11 val. 40 min.
10.49 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1, 1-3.2 klausimai – Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764(2) ir lydimasis. Kviečiu komitetų pranešėjus.
Pirmasis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti komiteto nuomonę dėl abiejų įstatymų projektų. Kaip žinote, Užsienio reikalų komitetas parengė, tačiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas patobulino Seimo atstovų įstatymo projektą. Labai trumpai – numatė, kad Seimo atstovai ir atstovų pavaduotojai galėtų būti ne tik Europos Sąjungoje, kaip buvo siūloma iki šiol, bet ir Seimo atstovas užsienio valstybėje ir jo pavaduotojo pareigybė. Norime atkreipti dėmesį, kad, komiteto nuomone, Seimo atstovo pavaduotojo pareigybė būtų steigiama pagal poreikį ir pačios atstovų pareigybės taip pat būtų steigiamos pagal poreikį ir Seimo kanceliarijos finansines galimybes. Taip pat pagal įstatymą numatėme Seimo atstovų atranką.
Atitinkamai lydimajame Valstybės tarnybos įstatymo projekte dėl Seimo atstovo ir pavaduotojo pareigybės sistemiškai atsižvelgėme į jiems keliamus reikalavimus ir priskiriamos, viena pakopa priskiriamos, aukštesnės, nei buvo projekte, pareigybių grupės. Abiem įstatymų projektams Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadas ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo. Dabar noriu pakviesti Europos reikalų komiteto išvadą pristatyti, jeigu galėtų, A. Lydeką. Ir Europos reikalų komiteto, ir, matyt, Užsienio reikalų komiteto išvadą taip pat. (Balsai salėje)
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių pristatysiu Užsienio reikalų komiteto išvadą. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas ir, atidžiai išnagrinėjęs, pritarė šiam įstatymo projektui, turiu omeny, Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
Lygiai tokiu pat rezultatu Užsienio reikalų komitetas pritarė ir kitam įstatymo projektui, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Iš karto pristačiau abu.
Taip pat, jeigu galima, pristatysiu Europos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą. Europos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir taip pat bendru sutarimu pritarė ir kitam įstatymui, tai yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymui. Tiek vienam, tiek kitam pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte abiejų komitetų išvadas. Dabar norėčiau pakviesti diskutuoti užsirašiusį Ž. Pavilionį.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū Pirmininke, aš tiesiog norėjau pasinaudoti šia proga ir padėkoti visiems kolegoms, Vyriausybei, visiems teisininkams, ir Vyriausybės, ir mūsų, ir visiems komitetams – ir VVSK, ir Europos reikalų komitetui, ir, aišku, mūsų komiteto nariams, kad taip vieningai visų partijų pritarimu mes judame į priekį su šiuo įstatymu. Tiesiog dar kartą noriu priminti, kad būtent Seimas paklojo mūsų užsienio politikos pamatus. Tokie kaip aš ir kiti diplomatai buvo sukurti Seimo Užsienio reikalų komitete.
Seimo indėlis buvo milžiniškas stojant mums į Europos Sąjungą ir NATO. Ir dabar, kai jau esame įstoję į šiuo klubus, nepamirškime tos parlamentinės diplomatijos. Mes labai dažnai iškeliame aukštus reikalavimus savo diplomatams, bet padarykime savo darbą – dirbkime su tais parlamentais tiesiogiai: ne tik žodžiais, bet ir savo veiksmais, kūnais, tai šis įstatymas ir įgalina. Tikrai labai norėčiau, kad taip pat vieningai, labai gražiai sutartume dėl šių pakeitimų. Dar kartą ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegos, mes visi puikiai žinome, kad remdamiesi svarstomo įstatymo pakeitimais galėtume turėti Seimo atstovą mūsų ambasadoje Vašingtone. Jo pagrindinė funkciją būtų darbas su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresu. Klausydama kolegų pasisakymų, kai šį klausimą svarstėme Užsienio reikalų komitete, klausimų ir tam tikrų abejonių, aš vis tik noriu pasakyti, kad šis sprendimas, šis įstatymo pakeitimas yra iš tikrųjų labai reikalingas. Galiu tai drąsiai sakyti po savo trijų kadencijų Europos Parlamente, matydama Lietuvos Respublikos Seimo atstovo darbą toje institucijoje. Įvertinus Jungtinių Amerikos Valstijų svarbą, JAV Kongreso dydį, turėti savo atstovą ten yra ne prabanga, bet būtinybė.
Ir paskutinis dalykas. Pretendentas į atstovo pareigas bus atrenkamas iš Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojų. Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas į pareigas bus perkeliamas trejiems metams su galimybe pratęsti jo kadenciją vieną kartą vieniems metams. Taigi, tai puiki galimybė ir Seimo kanceliarijos darbuotojams įgyti naujo patyrimo. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo pakeitimo projektą. Dar kartą kviečiu abejojančius ir tuos, kurie Užsienio reikalų komitete balsavo prieš, pakeisti savo nuomonę. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat norėčiau pakviesti E. Zingerį, jis irgi buvo užsirašęs diskutuoti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiami bičiuliai, gerbiama Seimo Pirmininke, daugiau nei pusė Seimo yra užsirašę į draugystės su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresu grupę, tai yra iškiliausi mūsų kairės, dešinės, centro, Liberalų partijos, kitų partijų atstovai. Pažiūrėję, kas vyksta kitose ambasadose, matome daugybę žmonių, dirbančių su Kongresu. Jeigu mes iki šiol turime neužbaigtą iki galo geopolitinę architektūrą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos saugumo prasme, tai Kongresas yra šio saugumo šaltinis. Tikra demokratija, ne tik Prezidento ofisas, ne tik administracija, bet Amerikos išrinkti politikai lemia Amerikos politikos kryptis. Todėl šio vieno žmogaus skyrimas yra pavėlavusi būtinybė. Ž. Pavilionis, komiteto pirmininkas, galėtų patvirtinti, buvome susitikę su Taivano atstovybe. Jie pasakė, kad pas juos virš 10 žmonių dirba su Amerikos Kongresu, 200 Amerikos kongresmenų yra Taivano grupėje, 200 Amerikos Kongreso narių yra Taivano draugystės grupėje. Jie lemia Taivano apsaugą nuo galimos grėsmės.
Todėl aš siūlyčiau šį pavėluotą sprendimą daryti, tai yra visiškai aiški logika, mes turime puikiai dirbančią vieną mūsų atstovę Briuselyje prie Europos Parlamento ir turėtume bent vieną, aš sakau, bent vieną, nes tai yra minimumas, atstovą, dirbantį su Amerikos Kongresu, kuriame yra virš 400 kongresmenų ir virš 100 senatorių. Aš tikrai raginu daryti šį žingsnį ir raginu tai daryti Amerikos draugų grupės vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintys pasisakyti diskusijoje pasisakė. Dėl motyvų už kalbės A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama Laima pabrėžė, kad tai yra būdas pasisemti papildomos patirties kanceliarijos darbuotojams, tai, matyt, neturėtų būti pagrindinis argumentas, tik vienas iš jų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstėme šį klausimą, buvo girdimi keli pagrindiniai aspektai, juos kolegos jau iš dalies aptarė. Pirmiausia dėl atstovų skaičiaus, nes mes šiandien kalbame apie atstovą Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese. Buvo sutarta, kad vis dėlto ten nėra jokių apribojimų, teisės aktas nenumato jokių apribojimų. Tai yra tik pirmas žingsnis ir jeigu mes matysime poreikį, galime plėsti šią schemą į kitas šalis ir nebūtinai po vieną atstovą.
Taip pat antrasis diskusijų sulaukęs klausimas buvo atrankos būdas dėl vidinių resursų. Vėlgi, man atrodo, su kolegomis sutarėme, kad pasirinktas gana teisingas kelias dėl to, kad ta atranka būtų vykdoma iš kanceliarijos darbuotojų, nes tai yra Seimo atstovas. Manau, kad tai yra geras būdas ir Žygimanto patirtis šioje vietoje iš diplomatinės tarnybos vis dėlto yra teisinga. Turime tikrai unikalią galimybę perkelti šią patirtį į Lietuvą ir plėtoti savotišką diplomatiją, ir megzti santykius – tikrai kviečiu kolegas palaikyti šį sprendimą, jis nėra uždarantis kelius, kaip minėjau, nei plėsti šią schemą į kitas šalis numatyta, nei yra kokių nors apribojimų dėl atstovų skaičiaus. Tai tikrai sprendimas, kuris yra laiku, kaip minėjo mūsų kolega E. Zingeris, o gal netgi pavėluotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl šio klausimo balsuoti numatytu laiku.
11.01 val.
Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projektas Nr. XIVP-910 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projektas Nr. XIVP-910. Jį teikia ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu jums projektą dėl Lietuvos Respublikos vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos. Šis projektas teikiamas tikrai ne iš didelio džiaugsmo, labiau iš realybės jausmo arba iš realybės suvokimo, kur šiandien esame. Sprendimas galbūt nėra tobulas ir etikos prasme. Klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus reikiamus sprendimus tam, kad kuo daugiau žmonių, ypač iš tos rizikos grupės, kurioje yra ir 75+ žmonės, būtų apsaugoti ir mes patirtume kuo mažiau tų žmonių netekčių.
Projektas yra teikiamas būtent dabar, nes buvo svarstymų ir rugpjūčio mėnesį, ir anksčiau, ir premjerė buvo pasisakiusi, kad toks projektas ar tokia priemonė nebūtų tabu, jeigu būtų skiepijimosi tempas lėtesnis. Rugpjūčio mėnesį mes tikrai matėme gana gerą skiepijimosi lygmenį tarp tos amžiaus kategorijos žmonių ir jeigu ne kai kurie visuomenėje atpažįstamų žmonių garsūs ir skambūs pareiškimai, galbūt tokį tempą turėtume ir iki šiol, bet, deja, neturime.
Užsiminsiu apie keletą skaičių. Būtent 80+ amžiaus grupės žmonių mes turime apie 160 tūkst. ir daugiau nei 30 % tos grupės žmonių imunitetas mums nėra žinomas. Jeigu kalbėtume apie šiek tiek jaunesnę žmonių kategoriją – 75–79 metų, tos kategorijos žmonių yra apie 100 tūkst. ir tarp jų yra 25 % žmonių, kurių imunitetas mums nėra žinomas. Lyginant su 65+, skaičiai yra dvigubai didesni todėl, kad toje kategorijoje tik 15 % žmonių yra mums nežinomo imuniteto lygio.
Kalbant apie mirčių riziką taip pat matome, kad nuo 75+, ypač 80-mečiai ir vyresni, matome dvigubą šuolį – dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75+. Tikrai turime argumentų, kodėl pasirinkome būtent šią amžiaus kategoriją, ir manome, kad ši priemonė turėtų būti tikslinga, nutaikyta į tuos žmones. Jeigu jau kitomis priemonėmis mums nepavyksta tų žmonių motyvuoti ir argumentuoti, kodėl skiepytis yra būtina dėl savęs ir savo artimųjų, teikiame ir šią priemonę, tikėdamiesi, kad bent dalį žmonių tai padės įtikinti priimti sprendimą pasiskiepyti.
Plačiau apie patį projektą, kam ir kokia yra siūloma išmoka. Išmokos dydis yra 100 eurų. Preliminariais skaičiavimais tai galėtų kainuoti apie 27 mln. eurų. Šios lėšos jau yra suplanuotos valstybės biudžete. Išmokos būtų mokamos tiems 75+ asmenims, kurie pasiskiepijo pagal visą skiepijimo schemą nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 30 dienos arba jau yra pasiskiepiję ir iki kovo 31 dienos pasiskiepys stiprinančiąja trečiąja vakcinos doze.
Vadinasi, šis projektas yra skirtas ir tiems žmonėms, kurie jau šiandien yra priėmę be materialinės paskatos saugodami save ir aplinkinius sprendimą pasiskiepyti. Sulaukę ekspertų rekomendacijos dėl trečiosios dozės, priėmėme tokį sprendimą, kad už tuos sprendimus, kuriuos žmogus priima šiandien rūpindamasis savo sveikata, nepaisant to, ar jis yra pasiskiepijęs, ar ne, jis galėtų gauti šią papildomą materialinę paskatą.
Taip pat svarbu paminėti, kad pagal projektą asmuo galės gauti tik vieną išmoką. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad išmoka būtų automatiškai mokama per „Sodrą“. Ją išmokėtų „Sodros“ sistema, nereikėtų teikti jokių papildomų prašymų.
„Sodra“ asmenims išmokėtų išmoką tokia tvarka. Jeigu asmeniui „Sodra“ yra mokėjusi į jo sąskaitą bent vieną „Sodros“ mokamą išmoką, tai jam ta išmoka būtų išmokėta kitą kalendorinį mėnesį, einantį po to kalendorinio mėnesio, per kurį jis pasiskiepijo įstatymo nustatyta tvarka arba abiem dozėmis, arba viena stiprinančiąja. Jeigu asmeniui „Sodra“ nebuvo mokėjusi į sąskaitą jokios „Sodros“ mokamos išmokos, tai jam išmoka būtų išmokėta ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos.
Prašome Seimo šį įstatymą svarstyti skubos tvarka, nes sprendimus norime priimti kuo greičiau, kad šita priemonė kuo greičiau atliktų savo misiją, ir mes matytume kuo daugiau vakcinuotų pagyvenusių žmonių. Taip pat noriu akcentuoti kai ką svarbaus, kad žmonės negalvotų, kad išmoka jiems priklausys tik nuo įstatymo priėmimo, nes įstatyme yra nustatyta, kad ir tie žmonės, kurie jau nuo rugsėjo 1 dienos priėmė sprendimą skiepytis, galės šią išmoką gauti. Žinoma, jeigu, kolegos Seimo nariai, pritarsite, kad tokia priemonė šiandien galėtų mums padėti išgelbėti daugiau gyvybių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama ministre, ar jūs čia gudraujate, ar vis dėlto pakeitėte nuomonę? Jūs pasakėte, kad skubos tvarka, visur parašyta – ypatingos…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ypatingos skubos tvarka.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs pasakėte skubos tvarka. Mano klausimas. Nurodykite priežastį, kodėl reikia ypatingos skubos, nes Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kokiais atvejais yra ypatinga skuba, taip sakant, motyvuodama mus pritarti šiam siūlymui. Nors ir kaip skaitytume Konstitucinio Teismo išvadą dėl skubos, niekaip tai nepatenka, nes problema sprendžiama arti dvejų metų – tai ne nauja problema ir nenukrito vakar ar šiandien.
Kitas klausimas. Kodėl šitą klausimą pristatote jūs, nors tai yra grynai sveikatos klausimas, o dėl užkrečiamųjų ligų, kur bus kalbama apie dirbančius žmones, kad jie turės testuotis ir mokėti pinigus, tai grynai darbiniai santykiai, pristatys sveikatos ministras? Pinigai šitam klausimui spręsti yra iš socialinių pinigėlių, ne iš sveikatos, ten žmonės neskatinami dirbti, daromos kliūtys, o čia tiems, kurie nesiskiepija, primokama. Kaip paaiškinsite šitą kalambūrą, kuris yra šiandien mūsų įstatymuose? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums, gerbiamas Algi. Man atrodo, dėl ypatingos skubos tikrai procedūrų laikomasi, o tikslas yra, kad įstatymas kuo greičiau įsigaliotų ir mes galėtume žmonėms suteikti aiškumą, kad yra priimta šita priemonė, kad ji yra, kad ji jau gali skatinti žmones priimti sprendimus.
Dabar kodėl teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Išmokos bus mokamos ir administruojamos per „Sodrą“, na ir akivaizdu, kad tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interesų lauke. O pinigai yra skiriami papildomai iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų kalbant apie šį siūlymą, iš žmonių, visų pirma senjorų, kilo labai daug klausimų, kad vis dėlto yra tam tikras žmonių suskirstymas. Tai yra pirmas klausimas.
Ir antras klausimas, kaip vis dėlto yra su tais žmonėmis, kurie jau yra pasiskiepiję du kartus. Tikrai nemaža dalis tų senjorų neketina skiepytis trečią arba ketvirtą sykį, bet galvoja, kad įvykdė tą savo prievolę, kad būtų saugesnėje grupėje. Taigi susidaro labai neteisinga situacija, kad jie yra išskiriami ir jokios tos išmokos negauna pagal jūsų siūlomą projektą.
Ar jūs ketintumėte koreguoti ir taisyti šią situaciją, nes žmonių, kurie kreipiasi, būtent tų daugybės senjorų atveju yra įvardijama, kad jie laiko tai neteisinga. Kaip jūs pakomentuotumėte?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums, kolega, už klausimą. Man atrodo, kad ir kokį tu sprendimą priimtum dėl vienos grupės išskyrimo iš kitų, ar tai būtų 75+, ar 85+, ar 65+, vis tiek bus išskyrimas iš kitų grupių – iš 45+, iš 25+ ir taip toliau, ir panašiai. Dėl išskyrimo, man atrodo, ši problema yra atliepiama būtent per taiklumą ir tikslingumą priemonės suplanavimo, kai matai, kuri grupė iš tikrųjų patiria pačią didžiausią riziką sirgti ir mirti, dvigubai didesnę negu visos kitos.
Dabar kalbant apie paskatą trečiam skiepui, aš galbūt nesutikčiau, nes, atvirkščiai, manau, kad žmonės, kurie pasiskiepijo dviem dozėmis, jiems pagal ekspertų rekomendacijas priklausytų ir yra rekomenduojama ta trečioji vakcinos palaikomoji jau suformuoto imuniteto dozė. Man atrodo, jeigu žmogus priėmė sprendimą pasirūpinti savimi, kai buvo laikas, ir pasiskiepijo abiem vakcinos dozėmis, tai tikrai išlaikys interesą ir tęsti, ir stiprinti tą imunitetą. Manau, kad sprendimą žmonės, kurie yra jau linkę savimi pasirūpinti ir jau pasiskiepiję, dėl trečiosios dozės tikrai priims palankų ir kartu gaus papildomą paskatą – 100 eurų už priimtą sprendimą, kurį padarys artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji, panašu, kad valstybė pradeda išsižadėti viešojo sektoriaus funkcijų ir bando orientuotis į komercinių veiklų įteisinimą. Senjorai išmoką vadina ne tik pakiša, bet ir per menka, kad būtų verta reaguoti, ir norėdami pasibranginti nori užduoti jums klausimą. Ministre, ar išmoka nesikeis ir nepadidės iki 500? Taip pat klausia, kas bus atsakingas ir kokia bus kompensacija atsiradus įtartiniems nepageidaujamiems reiškiniams? Ar taip pat bus apmokama iš valstybės lėšų, o gal patirtą žalą kompensuos vakcinos gamintojas ar Europos Bendrija? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, kas prisiimtų atsakomybę už tai, už savo žodžius, ypač kai esi nuomonės formuotojas, galintis padaryti įtaką žmogaus apsisprendimui, kai žmogus priima sprendimą nesiskiepyti ir dėl šito sprendimo miršta. Man atrodo, mes šiais laikais labai mažai kalbame apie savo pačių kalbėjimo atsakomybę, o turėtume daryti ir tai.
O iš jūsų klausimo, kurį jūs paklausėte čia apie komercines, nekomercines nuostatas, taip ir nesupratau, ar jums atrodo, kad projektas blogas ar kad suma per maža.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama ministre, aš turiu keletą klausimų.
Vienas toks esminis. Kodėl taip ilgai delsėte, o dabar jau norite per vieną dieną priimti sprendimą, nes mūsų siūlymas buvo užregistruotas dar rugpjūčio viduryje?
Kitas klausimas. Kas taip esmingai pasikeitė supratime apie diskriminaciją, jeigu dėl projekto, kuris buvo platesnis, platesnio amžiaus grupė, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo pastabą dėl konstitucingumo, jums susiaurinus nuostatą, pastabų kaip jau ir neliko dėl konstitucingumo? Tai kas čia tokio valstybėje pasikeitė per porą mėnesių, Konstitucijoje, gal aš ko nežinau?
Ir dėl amžiaus grupės. Kiek aš pasižiūrėjau statistiką, tai keturis kartus paauga mirtingumas peržengus 60 metų ribą. Jūs minite du kartus perėjus į 70, 75, tai manau, kad logika, kur pradeda drastiškai augti mirtingumas, nuo tos ribos siūlyti tokią kompensaciją. Ar jūs nemanote?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Dėl delsimo aš jau pasakiau projekto pristatymo pradžioje. Rugpjūčio mėnesį mes turėjome tikrai gana gerus skiepijimosi tempus net ir šioje pačioje rizikingiausioje grupėje žmonių, kurie turi didžiausią galimybę sirgti, gulėti reanimacijoje ir numirti.
Dabar dėl Teisės departamento ar teisės aiškintojų aš atsakyti į klausimą negaliu. Bet jeigu jūs klausiate, kas pasikeitė, tai pasikeitė labai paprastas dalykas: vakcinavimosi tempas nuo rugpjūčio mėnesio labai stipriai sulėtėjo, ir man atrodo, kad ne be tam tikrų viešosios opinijos skleidėjų, kurie reiškia nepasitikėjimą ar tai procesu, ar tai vakcinavimo buvimu apskritai. Tai darė realią įtaką, realią įtaką, kuri menkino visų kitų turimų priemonių sprendimui priimti įtaką tam, kad galėtų tas tempas toks, koks buvo rugpjūtį, išsilaikyti ilgesnį laiką. Tai jeigu apie tai, kas pasikeitė, pasikeitė vakcinavimosi tempas ir šiandieniniai tiek imunizavimo, tiek reanimacijos lovų, tiek mirčių statistikos duomenys rodo, kad sprendimą mes privalome priimti ir privalome jį priimti greitai, nes efektas gali būti tiktai tada, jeigu mes žmonėms pasakome, kad štai yra laikotarpis, per kurį jūs priimate sprendimą, nes žinome, kad po to ir imunitetui susiformuoti reikalingas tam tikras ilgesnis laikas. Mes siūlome laiką, per kurį priėmus sprendimą jisai gautų papildomą materialinę paskatą. Tikrai nesijaučiu, kad teikiu čia kokį nors idealų sprendimą. Jeigu galėčiau, neteikčiau. Bet man atrodo, kad mes sutariame, kad sprendimą priimti vis tiek reikia, nes turime padaryti viską.
PIRMININKĖ. Klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, ministre, už pristatymą. Aš norėčiau paklausti, ar yra kokių nors duomenų, kurie parodytų, kad būtent pinigai yra ta skatinanti priemonė, kurios dabar reikia, nes kai kalbame apie priežastis, kodėl seni žmonės nesiskiepija, tai galėtų būti šalutinio poveikio baimė, kurią tarsi turėtų išspręsti tas žalos be kaltės atlyginimas, kuris jau yra pateiktas Seime, ir lankymas namuose yra tikrai tokia stipri priemonė, padedanti žmonėms, kurie ir sunkiau juda, kurie yra labiau priklausomi nuo jaunesnių šeimos narių, tie jaunesni šeimos nariai dėl vienų ar kitų priežasčių neveža jų, neregistruoja skiepytis. Sakykim, kodėl mes manome, kad šitos priemonės reikia ir ar paskaičiuotas tas galimos naudos ir žalos santykis, nes vis tiek kalbame apie išmokas, premijas antivakseriams tam tikra prasme, tiems, kurie nepasiskiepijo laiku?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Aš tikrai pritarčiau dėl to aspekto, kad lankymas namuose, lankomoji priežiūra, didesnis specialistų įsitraukimas ne tiktai artimųjų, kurie lanko ir galimai daro, ypač 80+, galbūt šiek tiek ir kitokią įtaką priimti sprendimą nesiskiepyti, kad tie žmonės, kurie rūpinasi pagyvenusiais asmenimis, galėtų efektyviau galbūt atlikti tą darbą – raginti skiepytis. Tą irgi turime daryti. Aš manau, kad, tarkime, Skandinavijos šalyse, kur yra labai išplėtotos tos paslaugos ne tik aprūpinti maistu ar vaistais, bet lygiai taip pat ir skiepų klausimas, kur yra profilaktiniai dėl komplikacijų, galbūt su tokių darbuotojų, tokių specialistų pagalba pasiekia didesnį efektyvumą negu mes. Mes apskritai dėl profilaktinių skiepų tikrai neturime didelio procento tarp pagyvenusių asmenų, na, nėra tos vakcinavimosi kultūros kol kas, kad mes galėtume sakyti, kad esame labai pažengę toje vietoje, bet eiti ta kryptimi tikrai turime. Šita priemonė būtų kaip viena iš papildomų, kuri galėtų turėti paskatą. Pinigines priemones taiko įvairios šalys, tikrai taiko ir Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat čia paminėčiau Švedijos pavyzdį, kur buvo, rodos, Lundo universitete atliktas tyrimas, kad paskata, kuri siekia, rodos, 20 eurų, padarė pozityvią įtaką bent 4 % asmenų. Vadinasi, kaip motyvuojanti priemonė jinai gali veikti. Aišku, žiūrėsime, kaip ji veiks Lietuvoje. Bet aš manau, kad jeigu turime bent menkiausią galimybę kad ir 1 %, kad ir keletą procentų paskatinti ir apsaugoti, geriau tai padarykime ir priimkime tą sprendimą, negu jo nepriimkime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Aš noriu atsiklausti Seimo, ar galime dar pratęsti 10 minučių, kad užsirašę galėtų paklausti? Dėkoju. (Balsai salėje) Be sąlygų. Jeigu Seimas pritarė dar pratęsti 10 minučių, tai tuomet pratęsiame. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos jau minėjo – konstitucinės teisinės valstybės principai neatsiejami nuo teisingumo. Šitas projektas iš tikrųjų man irgi šiuo atveju kelia didelių abejonių, bet norėčiau paklausti. Dabar jūs numatote tų išmokų laiką, dabar jūs naudosite resursus, tai yra ta suma, kurią naudosite. Ir jeigu bus labai mažas procentas, yra tikimybė pagal žmonių nuomonę, ar nevertėtų geriau padėti kitaip, tai yra įdėti būtent į medicininių paslaugų teikimą pagyvenusiems žmonėms, kurie skundžiasi, kad negali patekti, turi įvairių lėtinių susirgimų? Galbūt tai būtų efektyvesnė priemonė? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu taikant šią priemonę mes turėsime mažesnį skaičių besivakcinuojančių žmonių, tai maksimumas, kuris yra galimas, yra 27 mln., bet išmoka bus skiriama pagal faktą. Tai tiek, kiek ateis žmonių, tiek valstybės resursų ir kainuos šita priemonė. Mes tai pamatysime tik pasibaigus balandžio mėnesiui. O kalbant apie medicinines paskatas, Sveikatos apsaugos ministerija taip pat yra nustačiusi priedus ir šeimos gydytojams, ir kitiems, kurie rūpinasi, kad žmonės priimtų sprendimą vakcinuotis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, ar galite man atsakyti, kas atsakys ir prisiims atsakomybę už kitas mirtis, kai mes turime ženkliai didesnius skaičius, už kitas? Ir dabar mes sakome, kad skiepai padės. Jūs galite man pasakyti, ar tikrai skiepai taip padeda, kad mes dabar mokėsime po 100 eurų ir rezultatas bus ženkliai geresnis? Paimkime statistiką. Mes matome, lygiai taip pat serga ir pasiskiepiję, galbūt tiktai lengvesne forma, gali būti, galimai. Būtų labai gerai, kad jūs paneigtumėte mano faktus. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes turėtume prisiimti atsakomybę už didesnį kitų mirčių skaičių tuo atveju, jeigu nepadarytume visko, kad kovidu sergantys žmonės neužgultų visų reanimacijos lovų, neperimtų visų kitų medicininių paslaugų tiktai kovidui gydyti. Tokiu atveju mes nebūtume padarę visko, kad tai neatsitiktų. Čia aš matau savo atsakomybę ne tik kaip ministrės, bet ir kaip parlamento narės, ir aš matau mūsų visų atsakomybę, kad padarytume viską, kad kuo daugiau žmonių priimtų sprendimą vakcinuotis, stipriai nesirgtų, negulėtų reanimacijos lovose, paliktų galimybę gydytis žmonėms, kurie serga kitomis ligomis, ir, be abejo, kad turėtume mažesnį mirčių skaičių.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, aš girdžiu jūsų žinią Lietuvai, kad kalti nuomonių lyderiai, kurie formuoja neigiamą nuomonę apie skiepus. Asmeniškai aš palaikysiu jus sunkiu momentu ir nebandysiu čia postringauti apie gerą ar blogą pandemijos valdymą, tačiau mano klausimas yra toks. Ar jums neatrodo, kad nuomonių lyderių (ir aš čia kalbu ne apie poną P. Gražulį, kuris man yra joks nuomonių lyderis, bet, pavyzdžiui, apie poną I. Vėgėlę) galimybės įtikinti žmones yra susijusios su skaidrios, nešališkos diskusijos stoka Seime, mano galva. Susiformavo tam tikra pasaulėžiūra apie skiepus. Taip, ji egzistuoja. Man ji nepatinka, lygiai taip pat kaip ir jums, bet ji egzistuoja. Ir, pavyzdžiui, iš šios tribūnos konkrečiai aš net negirdėjau, kai vyko riaušės prie Seimo, aš negirdėjau nė vieno pasisakymo tądien rūpima tema apie skiepus. Todėl mano klausimas: ar jums neatrodo, kad vengimas Seimui įsitraukti į…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …šitą diskusiją ir yra problema, kurią jūs bandote spręsti? Netgi ne jūsų srities klausimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad parlamento įsitraukimas yra svarbus. Aš dėkoju už tai, kad jūs suprantate momento svarbą. Ir tą palaikymą, net kartais turint skirtingus požiūrius į kitus priimamus valdymo sprendimus, aš tikrai vertinu, bet man atrodo, kad mes parlamente tikrai diskutuojame tais klausimais ir turime skirtingas nuomones. Vieni turi vienokias, kiti štai kaukę nusiėmę sėdi net burnos neužsidengę ir kažkodėl mes toleruojame tuos dalykus. Čia tokia gal ironija, bet, man atrodo, parlamente mes diskutuojame. Jeigu jau mes turime svorį visuomenėje ir mūsų žodis yra girdimas, bet kalbame dalykus, kurie gali pakeisti žmogaus nuomonę ir įtikinti nesiskiepyti, man atrodo, tai yra labai didelė atsakomybė, tenkanti tiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiama kolege Monika, noriu pasiteirauti, ar nemanote, kad tokia priemonė gali kaip tik sulėtinti skiepijimosi ar vakcinavimo tempus? Nes gali susiformuoti nuomonė ir aš tikrai matau tą riziką, kad žmonės pradės skiepytis tik tuo atveju, jeigu gaus vienkartinę išmoką. Kalbu ne tik apie senjorų grupę, bet ir apie kur kas platesnę masę žmonių, kurie taip pat yra pasiskiepiję, tarkime, dviem dozėmis ir turėtų gauti tą stiprinamąją dozę. Mano supratimu, tokios labai siauros grupelės išskyrimas gali sukelti kaip tik neigiamą efektą. Čia galėčiau net palyginti: būtų kas nors panašaus, jeigu, tarkime, vaiko pinigus pradėtume mokėti tik paskiepytiems tėvams.
Man atrodo, kad reikėtų galvoti apie galbūt kitokias priemones. Ar nesvarstėte už tuos pačius pinigus panaudoti taiklesnių priemonių senjorų vakcinavimui skatinti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums, gerbiama Ieva. Man atrodo, kad visos priemonės yra diskutuotinos, jeigu jos gali turėti poveikį. Apie visas galime kalbėti, apie visus pasiūlymus, kuriuos turime, nes šiandien yra svarbu vakcinuoti kuo didesnį kiekį žmonių. Rezultatai yra prasti. Situacija tikrai nėra gera. Ne tik ši, bet ir visos kitos idėjos, visi kiti siūlymai tikrai galėtų būti svarstomi.
Dabar ar sulėtins, ar demotyvuos kitas grupes skiepytis, aš nemanau. Pagrindimas, kodėl yra būtent ši tikslinė grupė ir kodėl dabar, tiek ekspertų nuomonė, tiek statistikos akivaizdūs duomenys rodo, yra pamatuotas. Darydamas pamatuotą sprendimą, net ir darydamas kompromisą, supranti, kad tai turi ir tam tikrų etinių iššūkių, ir jeigu būtų geras vakcinavimosi tempas, neteiktum tokio projekto. Tai mes abi turbūt puikiai suprantame. Svarstyti reikia visus projektus, kurie gali pastiprinti vakcinacijos procesą. Bet argumentų, kodėl pasirinka būtent ši grupė ir būtent dabar, taip pat turime gana svarių.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama ministre. Cituoju jus, kad nesuklysčiau. Jūs pasakėte: jeigu aš galėčiau, aš tokio projekto neteikčiau. Prisiimti atsakomybę už užimtas ligonines turėtume mes visi, influenceriai. Gerbiama ministre, suprantu, kad jūs to projekto tikrai neteiktumėte, nes kaip žmogus suprantate, kad durnesnio įstatymo, ko gero, negali būti. Kaip jūs vertinate: prieš tris savaites renginyje – filmo „Šuolis“ pristatyme dalyvavo Prezidentas G. Nausėda, kandidatė į prezidentus ir dabartinė Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, kartu dalyvavo kultūros ministras S. Kairys. Kaip jūs manote, ar tokie pavyzdžiai, kai žmonės dalyvauja filmo pristatymuose, dalyvauja 200 žmonių ir visi sėdi be kaukių draugiškai susėdę, ar tai yra tinkamas pavyzdys šiandien šiuo metu siūlyti senjorams po 100 eurų nusipirkti savo sveikatą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pradėsiu nuo to, kad renginiai yra leidžiami. Jie turi būti organizuojami laikantis visų saugumo reikalavimų. Žmonės turi būti su kaukėmis, turi būti laikomasi viso reglamentavimo. (Balsai salėje) Aš čia nenoriu leistis į kažkokių pavienių renginių analizes, man atrodo, kad žmonės gana saugiai savimi rūpinasi.
Dabar kalbant apie atsakomybę. Aš kalbu apie atsakomybę, kurią mes turime turėti sergantiems žmonėms, kurie pasirenka nesiskiepti todėl, kad yra įtikinti kažkokių kalbų, kažkokių postringavimų: pagrįstų, nepagrįstų – jau niekas nebegalvoja. Bet išgirsta šiek tiek dvejonės ir priima sprendimą nesiskiepyti. Ir tada kas atsitinka? Tada žmogus suserga ir numiršta. Tai kas tada yra atsakingas? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Miela ministre, kaip žinote, jeigu palygintume praėjusių metų situaciją su šių metų, pernai dar nebuvo skiepų šiuo metu, o dabar, kaip žinome, 70 % paskiepyta, bet kartu su jais išaugo ir žala, atsirandanti po skiepų, mirčių pradėjo dažnėti. Gal reikėtų kalbėti ne apie kokias nors dovanėles, bet apie draudimą, apie žmonių apdraudimą nuo nelaimių. Jeigu žmonės žinotų, kad jie yra apdrausti, jie ir žymiai drąsiau eitų skiepytis. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Yra tūkstančiai žmonių, kurie kasdien rūpinasi savo natūraliu imunitetu. Galbūt būtų teisinga, kad šiems žmonėms pradėtume kompensuoti abonementus į sporto įrenginius, jie juk perka sportinę aprangą, dalyvauja renginiuose, turi išlaidų, aukoja savo laiką kiekvieną dieną. Nuo to ir pradėkime, kad tie žmonės, kurie rūpinasi, būtų skatinami, o ne apskritai taškomos dovanėlės į kairę ir į dešinę. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pone Kepeni, šiaip aš labiausiai norėčiau, kad valstybės biudžeto netekimus kompensuotų būtent tokie kalbėtojai, neatsakingi kalbėtojai, kurie padeda visuomenei dvejoti skiepų nauda. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama ministre, jūs atsakėte į klausimus, buvome pratęsę klausti skirtą laiką, dėkoju jums už pristatymą.
Motyvai. Už kalbės A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama ministre, jūs išsisukote nuo mano klausimo ir neatsakėte, kas pasikeitė Konstitucijoje. Aš neklausiau, kas pasikeitė kovido situacijoje, aš klausiau, kas pasikeitė Konstitucijoje, kad siauresnis projektas jau yra įvertintas kaip neprieštaraujantis, o platesnis – kaip prieštaraujantis. Tik toks buvo mano pastebėjimas. Aš manau, kad ši priemonė, kurią jūs teikiate, yra reikalinga. Dar daugiau, tikrai raginu kolegas balsuoti už šitą projektą, lygiai taip pat siūlau balsuoti ir už mūsų anksčiau teiktą projektą, juos sujungti tam, kad būtų išvengta būtent šios įvardintos diskriminacijos, nes mūsų projektuose yra pateikti siūlymai ir dėl asmenų, kurie yra ne tik pagal amžių apibrėžti, bet ir tie, kurie turi sunkių lėtinių ligų. Kviečiu palaikyti šitą projektą. Lygiai taip pat kviečiu palaikyti ir projektą, kuris bus po to.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad šitas įstatymas demoralizuoja visuomenę. Kyla labai daug klausimų, kodėl tik 100 eurų, kodėl ne 200 ar daugiau, kodėl nuo 75-erių. Visi tie skaičiai kinta, nenorinčių skiepytis ir nesiskiepijančių yra visose grupėse. Aš manau, kad visus 75 metų, iš jų apie 70 % paskiepyta, jūs paliekate kvailio vietoj. Manau, ateis toks laikas, kai reikės skiepytis trečiąja vakcina, o gal reikės ir ketvirtąja, mes juk nežinome naujų atmainų, kaip mutuos. Jeigu kiekvieną kartą reikės atidarinėti valstybės piniginę vien todėl, kad pralaužtume dabar užtvanką ir paleistume tuos 100 eurų, tai ne tas būdas, kuris pirmiausia suvienys visuomenę, padarys mus sąmoningesnius ir bendruomeniškesnius.
Jeigu mes norime tikrai gyventi be karantino, neuždaryti, tai tik per sąmonę mes galime tai padaryti, per pinigus vargu bau ar kada galėjote ką nors nupirkti. Ne paslaptis turbūt daugeliui Seimo narių, kas domisi šia tema, buvo skambučių iš tų pačių, kurie nori numirti neskiepyti, kaip jie save įvardija, paprasčiausiai pasakė, ar tokios sumos, ar net didesnės sumos, jie vis tiek liks prie savo įsitikinimų. Tai ką mes darysime su tais žmonėmis? Manau, kad išleidžiate džiną iš butelio. Taip, pasekmė bus labai prasta, kalbant apie donorystę, apie kraujo davimą ir apie visa kita, kur paprasčiausiai reikia empatijos, savanoriškumo ir kitų dalykų.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dėl motyvų pasisakė. Dabar kol kas stabtelsime prie šio projekto ir balsuosime nustatytu laiku. Tiksliau, balsavimo laikas akivaizdžiai pasislinks apie 10–15 minučių, nes dabar dar suteiksime galimybę pateikti savo projektą A. Verygai.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vienkartinės išmokos nuo COVID-19 pasiskiepijusiems asmenims, skirtos vakcinacijai skatinti ir COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIVP-767(2). Aš pranešėjo truputį atsiprašau. Per šoninį mikrofoną prašo žodžio P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, ar jums neaišku? Klausykit, žmonės nepasitiki Vyriausybe ir nepasitiki šitomis vakcinomis. Tuo labiau, kai jūs dabar pasiūlysite 100 eurų, tai pagalvos, visai kažkokias nesąmones leidžia į kūną, kad reikia net mokėti. Man atrodo, turi keistis Vyriausybė ir tada keisis visuomenės požiūris į vakciną.
PIRMININKAS. Kalbame toliau dėl motyvų. Jau tos kalbos baigėsi. Dabar dar V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atidžiai sekiau šitą posėdį būdama savo kabinete ir norėčiau atsakyti gerbiamam R. Žemaitaičiui dėl kino filmo „Šuolis“ premjeros, kurioje dalyvavo valstybės vadovai, taip pat ir man teko dalyvauti, ir kurioje mes buvome be kaukių. Noriu pasakyti, kad tuo laiku nebuvo operacijų vadovo įsakymo, kad kaukės privalomos, todėl žmonės pasinaudojo galimybe būti be kaukių.
Be to, ten buvo įleidžiami tik tie, kurie yra visiškai paskiepyti ir turėjo galimybių pasus. Nereikėtų to renginio lyginti su tais, kurie įvyko vėliau, kai operacijų vadovo sprendimai jau buvo kitokie. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne kaukių temą mes nagrinėjame, bet jeigu ją palietėte, aš pastebėsiu, kad bent trys Seimo nariai, tai yra M. Puidokas, A. Gedvilas ir D. Kepenis, nedėvi kaukių, o naudoja tik skydelius. Per praėjusią Vyriausybės valandą aš sveikatos apsaugos ministro paklausiau, ar skydeliai atstoja kaukes, buvo pasakyta, kad ne. Aš tada dar kartą kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad dėl trijų minėtų Seimo narių būtų išsiaiškinta, ar tai lemia medicininės priežastys, kurios kartais leidžia nedėvėti kaukių, ar vis dėlto čia yra pažeidimo atvejis.
Dabar prašau pranešėją pristatyti projektą. (Balsas salėje: „Pirmininke! Jurgi!“) Gal leisime pranešėjui. (Balsai salėje) Tikrai, gerbiamas Remigijau, nebetęskime diskusijos apie tą renginį. (Balsai salėje) Gerai. R. Žemaitaitis, kurio pavardė buvo paminėta.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, ačiū jums. Dabar kolegė, kuri kalbasi su A. Matulu. Gerbiama kolege, į jus aš replikuoju, kad jūs žinotumėte… Jūs pasiskaitykite, ką jūsų ministrė Monika pateikė. Pateikė projektą, kad kompensuotų senjorams, kuriems yra daugiau nei 65 metai, skirti po 100 eurų vienkartinę išmoką nuo rugpjūčio 16 dienos. Nesvarbu, kad operacijų vadovas rekomendavo nešioti kaukę. Šita kompensacija skirta nuo rugpjūčio 18 dienos.
Dar, gerbiama kolege, aš jums pacituoju, ką pasakė ministrė, kad influenceriai turi prisiimti atsakomybę. Jūsų konservatorė ar Konservatorių partijos narė, ar I. Šimonytės rėmėja A. Grigaliūnienė organizavo labai didelį renginį Valdovų rūmuose. Ten dalyvavo daugiau nei 150 žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite, pirmininke. Aš pareplikuosiu dėl jos renginių ir dėl kaukių nedėvėjimo. Jinai kaukių nedėvėjo. Tai yra dalyvavo jūsų, konservatorių, elito žmogus. Tai, kai jūs norite apšikti visus kitus Seimo narius, kad jie nedėvi kaukių, pasižiūrėkite, ką daro elitas renginiuose. Žmonės prarado pasitikėjimą todėl, kad mes leidžiame organizuoti renginius.
Baisiausia yra tai, kad ministras ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šiandien išaiškino, kad tai buvo furšetas. Vadinasi, mielieji mano, šiandien visi Seime, kurie esame čia, turime kavą…
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …obuolį arba dar, galime kaukių nedėvėti, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. D. Kepenis. Tuoj įjungsiu.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Štai jutube yra filmukas, kaip Raseiniuose žmogus su skydeliu bandė įeiti į „Maximos“ parduotuvę. Jam neleido ir atvažiavo keturi policininkai, ir pagaliau įrodė, kad, pasirodo, galima naudotis ir skydeliu. Taigi įsijunkite jutubą (ten Žemaitis įdėjo) ir matysite, kad Lietuvoje žmonės susitvarko, savireguliacija vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, Etikos ir procedūrų komisijoje visa tai ir bus galima išsiaiškinti. (Balsai salėje) M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, kad ir man suteikėte galimybę pasisakyti. Kalbant apie veido apsauginius skydelius, tiek jūs, tiek ministras nenurodėte jokio įstatymo potvarkio arba ministro nutarimo, kuriuo būtų įvardinta, kad būtent šita apsaugos priemonė yra negaliojanti. Jūs mus matydavote su šitais apsauginiais skydeliais visą laiką, bet nė karto nepateikėte jokio raštiško įrodymo, kad su jais negalima būti. Ir apskritai visą laiką buvome su jais, o šiandien pirma diena, kai jūs pasakote staiga, kad su jais negalima būti. Aš šiuo atveju būnu kartais taip, kartais kitaip, bet aš tikrai nematau problemos, kadangi nėra raštiškai įvardinta, kad tai yra ta priemonė, kurios negalima naudoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tuos momentus ir bus proga išsiaiškinti Etikos ir procedūrų komisijoje. Šiaip ne aš nustatau, o operacijų vadovas savo įsakymais. Tęsiame posėdį. Aš atsiprašau pranešėjo, kuris čia kankinasi ir laukia, kada jam bus leista kalbėti. Prašau.
11.41 val.
Vienkartinės išmokos nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pasiskiepijusiems asmenims, skirtos vakcinacijai skatinti ir COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIVP-767(2) (pateikimas)
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad kiekvienas į šitą priemonę – vienkartinę kompensaciją žiūrime turbūt iš šiek tiek skirtingo kampo, skirtingų pozicijų, bet aš pabandysiu vis dėlto įtikinti jus, kad šita priemonė yra reikalinga.
Pirmiausia tai nėra tiesiog išmoka, susijusi, sakykim, su gyventojų pajamomis ir dėl kurios reikėtų ieškoti tokios pat logikos arba tokio paties supratimo, pavyzdžiui, kaip dėl pensijų didinimo ar kokių nors kitų išmokų, kurios yra susijusios su žmonių pajamomis. Šita priemonė yra tikrai labai netradicinė, bet turbūt sutiksite, kad ir pati situacija yra visiškai netradicinė. Ar mes norime, ar nenorime, deja, bet turime labai nemažą dalį nepasiskiepijusių rizikos grupės asmenų, kuriems rizika žūti užsikrėtus kovidine infekcija pati didžiausia, todėl mūsų teikiamame įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad tokią išmoką galėtų gauti asmenys, kurie sulaukė 65 metų arba vyresnio amžiaus.
Matome Seimo Teisės departamento išvadą, jis išsakė tam tikrus pastebėjimus dėl galimos diskriminacijos. To aš klausiau ir gerbiamos ministrės prieš tai pristatančios klausimą dėl vyresnės amžiaus grupės, kas pasikeitė Konstitucijoje, nes buvo toks įrašytas galimas prieštaravimas, mes išplėtėme grupę ir įrašėme ir asmenis, kurie yra sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis. Tą sąrašą turėtų tvirtinti ministras.
Vis dėlto manau, kad šioje labai netradicinėje situacijoje reikia ir tikrai netradicinių priemonių. Išmoka yra tokia priemonė. Dar daugiau – tikrai rasime ne vieną mokslinę publikaciją, kuri aiškiai rodo, kad dalį asmenų tai veikia kaip paskatinimas. Tai tikrai nepaveiks visų žmonių, kurie, kaip jūs teisingai ir minėjote, turi savų įsitikinimų, turi savų nusistatymų, gana kategoriškų nusistatymų, bet ir nėra tokios vienos priemonės, kuri tinka visiems. Aš manau, kad mes turime ieškoti visų įmanomų priemonių.
Kai kurie kolegos išsakė tokį kaip ir prieštaravimą, kad reikia ne mokėjimo, bet reikia tiesiog apsaugos žmonėms arba žalos atlyginimo. Aš tik noriu kolegoms priminti, kad Seime yra ir toks įstatymo projektas jau pateiktas ir jis yra pradėtas svarstyti. Tai bus dar viena priemonė, kuri galbūt padės sukurti dalies žmonių pasitikėjimą vakcinomis.
Aš noriu paraginti jus visus balsuoti už šitą priemonę ir balsuoti už platesnį variantą. Aš tikiuosi, kad bus pritarimas ir šitam projektui, o komitetas svarstydamas galės juos abu sujungti. Manau, kai tai būtų logiška padaryti, juo labiau kad mūsų projektas buvo registruotas dar rugpjūčio vidury. Tikrai nesutiksiu su ministre, kad būtent dabar ta situacija paaiškėjo tokia, kad senjorai nesiskiepija. Dar vasaros pradžioje buvo aišku, kad senjorų vakcinacija yra sustojusi, todėl ministerija ir perėjo prie jaunesnių žmonių vakcinacijos. Kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Klausiančių netrūksta. Pirmasis klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų užduosiu jums panašų klausimą kaip ir ministrei. Tai tikrai, mRNR vakcinų kūrėjo R. Melouno nuomone, jomis skiepyti reikėtų pirmiausia ir tikslingiausia rizikos grupių asmenis, senjorus, ypač nutukimą turinčius asmenis ir kitus. Bet ar vis dėlto su šiuo siūlymu mes nesukuriame tam tikrą dviprasmišką situaciją, kai nesivadovaujame Švedijos sėkminga patirtimi, kai Švedijoje edukavimu ir prievartos nebuvimu žmonės nebuvo atstumti nuo skiepijimosi, tie, kurie priklauso rizikos grupėms. O šiuo atveju duodami 100 eurų tiems žmonėms, kurie dabar ryšis pasiskiepyti, mes kaip ir nuskriaudžiame visus tuos senjorus ir žmones, kurie jau yra du kartus pasiskiepiję.
Daugybė senjorų kreipėsi į mane. Jie teigia, kad mes tikrai pasiskiepijome du kartus, bet trečią, ketvirtą kartą neketiname to daryti. Kad tokia pataisa tikrai būtų neteisinga ir juos nuskriaustų. Ką jūs manote ir ar ketinate pakoreguoti savo teikiamą projektą, kad ir tie žmonės, senjorai, kurie yra pasiskiepiję du kartus, taip pat gautų tą išmoką?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Su dalimi pastebėjimo tikrai sutinku. Ir ne tik Švedija sugebėjo paskiepyti faktiškai 100 % rizikos grupės asmenų, tą pavyko padaryti Islandijai, Danijai, rodos, Maltai. Deja, bet mes laiko atgal nebeatsuksime.
Ir aš turėjau labai skeptišką požiūrį į galimybių pasą kaip į priemonę, kuri yra labai netaikli, kuri pirmiausia veikia jaunus žmones, kuri priešina visuomenę. Bet manau, kad mes tiesiog gaištame laiką, kalbėdami apie tai, ko mes negalime jau pakeisti. Juk mes negalime laiko atsukti atgal ir padaryti, kad nebūtų galimybių paso, kad Vyriausybė kokį nors kitą sprendimą priimtų. Dabar turime tokią situaciją, kokią turime. Senjorai yra nepaskiepyti ir reikia galvoti, ką daryti.
Maža to, aš tiesiog pakartosiu, Mindaugai, dėl paties, kaip pasakius, tikslumo, tos priemonės taiklumo. Ji nėra kaip kažkokia teisybės paieška. Kai mes kalbame apskritai apie socialines išmokas, apie pensijas, apie kokias nors kitas, mes ieškome to vadinamojo socialinio taiklumo, žiūrėdami į pajamas ir panašius dalykus. Čia yra tokia tikrai pozityviai diskriminacinė priemonė, kuri turi paskatinti ateiti nepasiskiepijusius žmones.
Tiesą sakant, mūsų projekte yra registruotas jau siūlymas ne tik išplėsti grupę asmenimis, kurie turi sunkių lėtinių ligų, bet ir įrašyti, kad pasiskiepijantiems pagal visą vakcinacijos planą, tai reiškia, jeigu, tarkime, trečia vakcinos dozė būtų įtraukta į vakcinacijos planą, tai pagal mūsų siūlymą jiems taip pat galiotų ši išmoka. Bet, kaip ir sakiau, ta trečia dozė turi būti įtraukta, patvirtinta ir įtraukta į vakcinacijos planą, tada tai galiotų.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kaip jūs iš tikrųjų vertinate dabartinių valdančiųjų vadinamąjį prievartos taikymo metodą. Dabar botago ir pyrago principas gaunamas. Jūs siūlote pyragą, valdantieji siūlo botagą. Tai kaip elgtis tam pensininkui, kuriam ir botagas, ir pyragas kartu. Bet iš tikrųjų liūdniausia yra tai, kad jis nusivilia ne dėl to, kad jam, taip sakant, ar botagą, ar pyragą siūlo, o dėl to, kad jis negauna kitų sveikatos paslaugų. Pavyzdžiui, kosminės eilės, daktarai gydo telefonu, užsirašyti, kažkur papulti neįmanoma. Kaip jūs galvojate, gal būtų kryptingiau tą 30 mln. eurų, kur dabar planuojama po 100 eurų išleisti, gal tuos 30 mln. skirti gydymo įstaigoms ir toms paslaugoms užtikrinti, kad jas būtų galima greičiau gauti ir žmonės nemirtų nuo kitų ligų, o ne nuo kovido?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia, manau, tikrai tų 30 mln. eurų ar 27 mln. eurų, kur skaičiuoja, tai čia kitam projektui, anksčiau buvusiam, tikrai nereikės, nes neateis tas 100 % likusių neskiepytų ir tikrai tokių išmokų de facto realiai nebus. Būtų labai gerai, jeigu tai paskatintų bent 10 % tų dar neskiepytų žmonių ateiti. Kitus veikia kiti motyvai. Mes juos esame siūlę: ir atvažiavimą iki namų, ir šeimos gydytojo skatinimą, ir visus kitus mechanizmus. Tai jie vienas kitam neprieštarauja.
O dėl to prievartinio mechanizmo, tai čia jau nebe savo nuomonę pasakysiu, bet dabar jau atsiranda ir mokslinių publikacijų, kurios aiškiai rodo, kad tas spaudimo mechanizmas kai kur suveikė kaip skatinantis, bet paskatino ne visai tas grupes, kurias reikėjo, bet sukūrė labai didelę priešpriešą. Tarptautiniai ekspertai dabar jau tikrai labai rimtai kalba, kad tai gali griauti pasitikėjimą ir kitomis vakcinomis, ne tik kovidine vakcina. Bet, aišku, laiko, kaip aš sakiau, mes atgal nebeatsuksime ir Vyriausybė turi stengtis pasitikėjimą atkurti bent jau tokia priemone.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Kartu su skiepais atsirado daugiau atvejų ir mirčių, tai jūsų frakcijos kolegos pareiškimas šiame posėdyje. Jūs puikiai žinote, kaip ir aš, kad nėra politikų nekaltų žodžių, taip pat žinote, kad norint mokėti nuo 65+ žmonėms nemažai reikėtų papildomų lėšų iš biudžeto. Ar negalvojate, kad galėtų asmenims šiame tarpe nuo 65 ir 75 metų skiepus apmokėti jūsų frakcija arba net ir partija, kuri nuolatos skleidžia melą apie skiepus ir jų žalą žmonėms, trikdydama rimtį ir susitelkimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Bet, žinote, mes abu esame psichiatrai ir manau, kad mes turėtume tikrai ne kelti temperatūrą visuomenėje, o galvoti, kaip ją sumažinti. Ar tai, ką jūs pasakėte, prisideda prie kokio nors sutarimo šioje salėje? Man atrodo, kad tai vėl pila žibalą į ugnį, kur aš nematau jokio reikalo tą daryti. Kas iš to, kad mes čia ginčijamės apie tokius dalykus. Puikiai suprantame, kad tai yra tiesiog politiniai pasišpilkavimai, ir aš nepritariu nei Dainiaus pasakymui, nei jūsų pasakymui nepritariu. Manau, kad reikia tiesiog racionaliai galvojant susitarti, nesiginčyti. Aš tikiuosi, kad jūs racionaliai pasielgsite balsuodami už šį projektą, kad nebus čia partiškumų, politiškumų. Aš įžiūriu tam tikrą diskriminaciją toje pačioje Teisės departamento išvadoje. Kodėl ji yra kitokia dėl kitos politinės jėgos pateikto projekto, nors jis yra siauresnis konstitucine prasme žiūrint? Manau, kad nesišpilkuokime, nesipykime, o tiesiog priimkime sprendimus, nes to skaldymo visuomenėje ir taip jau yra per daug.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas.
A. VERYGA (LVŽSF). Atsisako Lukas.
PIRMININKAS. Tada klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti. Prašom pasakyti, dėl kokių priežasčių nėra patvirtintas ligų sąrašas, dėl ko galbūt negalėtų ir pasiskiepyti? Nes to ligų sąrašo… Kiek Sveikatos ministerijos mes klausėme, tai jie tik alergiją įvardino. Bet mes žinome, kad kai kurie medikai tikrai nerekomenduoja skiepytis. Ar jums neatrodo, pusantrų metų jau praėjo, kai mes kalbame apie šį kovidą… Kodėl taip ilgai mes neturime šito sąrašo ir neturi šeimos gydytojai sąrašo? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą, bet bijau, kad aš nebesu toje pozicijoje, kad galėčiau į jį jums atsakyti. Negaliu pasakyti, kodėl nėra patvirtintas sąrašas, nes tokį sąrašą turėtų padaryti ministras, patvirtinti. Aš jau to padaryti jokiomis aplinkybėmis negaliu. Galiu tik teoriškai pasvarstyti, kodėl jo nėra išsamaus. Tai pirmiausia dėl to, kad šios vakcinos yra vis dėlto naujos ir dalis informacijos apie tai, ką galima, ko negalima jomis skiepyti, renkama dabar ir dabar yra registruojami visi nepageidaujami pašaliniai poveikiai, yra farmakologinio budrumo sistema, kuri įpareigoja kiekvieną mediką, o net ir žmogų, kuris patiria tam tikrus nepageidaujamus reiškinius, apie tai pranešti. Gal tų duomenų yra nepakankamai? Nežinau, aš negaliu atsakyti. Kažkokie, matyt, yra, galbūt, tikiuosi, kad yra objektyvūs dalykai, dėl kurių, kaip jūs sakote, nėra įtrauktos kitos ligos. Tai tiesiog, nežinau, mano pasvarstymas toks labiau teorinis.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, gerbiamas buvęs ministre, mano klausimas būtų, kiek, jūs manote, žmonių pasiskiepys priėmus ar prieš tai siūlytą Vyriausybės projektą, ar jūsų, skiriant šituos 100 eurų? Galite pasakyti kaip vis dėlto ketverius metus vadovavęs sveikatos apsaugai, išmanantis skaičius, išmanantis tendencijas, tai kiek statote? Pavyzdžiui, 75 metų amžiaus dabar nepasiskiepiję, kaip sakė ministrė, 25 %. Tai bent pusė pasiskiepys ar ne?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Nesu labai azartiškas, kad mėgčiau statyti ant skaičių. Be jeigu kalbant rimtai, dabar kolegė Ligita kaip tik rodė vieną iš apklausų, rodos, Klaipėdos internetiniame portale, kur žmonės atsakinėjo, ar jie skiepytųsi. Jeigu neklystu, buvo apie 11 % nurodžiusių, kad jiems suveiktų. Aš manau, tai yra visai neblogas procentas. Kaip žinote, kaip ir sakiau, nėra vienos priemonės, kuri visiems suveiktų. Pas dalį senjorų tiesiog reikia atvažiuoti į namus, nes jie neturi su kuo atvykti iki vakcinacijos vietos. 10 % su išmoka, 10 % galbūt atvažiavus, dar kokias nors priežastis pasižiūrėjus, gal reikia asmeninio pokalbio su šeimos gydytoju, kuris autoritetingai paaiškintų, ir pasieksime tokį vakcinacijos skaičių, kokio reikia. Manau, kad 10 % būtų geras rezultatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, norėčiau palaikyti projektą ir paskelbti tokią žinią visuomenei, kad parlamente tikrai atsiranda protingų ir racionalių pasiūlymų, kaip geriau valdyti pandemiją. Iniciatyva atsiranda ne tik Vyriausybėje, bet ir parlamente. Parlamentas įsitraukia į diskusijas dėl to, kodėl žmonės nesiskiepija, kokios informacijos trūksta, kur yra problemos. Mes girdime žmones, mes girdime jų racionalius nuogąstavimus, argumentus, girdime nuomonių lyderius, kurie yra galbūt kitokios nuomonės. Taigi de facto parlamentas pagaliau įsitraukė. Bent aš matau trečią opozicijos idėją, kurią vienaip ar kitaip priima valdančioji dauguma. Ir nereikia čia savintis tų idėjų. Labai gerai, kai vieni perima kitų idėjas ir pateikia. Čia jokios problemos nėra.
Aš tik priminsiu, kad mes šiandien po pietų svarstysime tokio sistemiško parlamento įsitraukimo į pandemijos valdymą klausimus. Taip pat norėčiau priminti valdančiajai daugumai, kad turime skiepadienio klausimą, kuris galbūt dar kiek nors procentų paskatintų ir kitos amžiaus grupės žmonių įsitraukti į vakcinaciją, užuot griežtinus galimybių pasą. Galėtumėte dar tai apsvarstyti.
Taigi siūlau pritarti Aurelijaus iniciatyvai, kaip ir pritarti valdančiųjų iniciatyvai, juos sujungti. Mano galva, būtų klaidingas žingsnis daryti skubą, geriau tą papildomą savaitę padiskutuoti, parodyti visuomenei, kad Seimas realiai įsitraukė į pandemijos valdymą. Tai būtų daug sveikiau negu tas greitas, skubus priėmimas per vieną dieną.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš taip pat, kaip ir kolega Tomas, džiaugiuosi tuo, kad yra diskutuojami ir aptariami įvairūs variantai. Tačiau šiandien, pasveriant visas rizikas ir finansines galimybes, tokio pasiūlymo palaikyti negaliu ir to priežastys yra labai paprastos.
Sakyčiau, gal truputėlį per mažai ambicingas tas mūsų planas, gal toks, koks turi būti, bet prieš tai svarstydami klausimą mes aptarinėjome 75+ amžiaus grupės statistikas. Toje amžiaus grupėje mirčių yra beveik tiek, o gal net ir daugiau nei visose kitose amžiaus grupėse kartu sudėjus. Juo labiau tos 75+ amžiaus grupės asmenis yra labiau paveikusi tiek artimųjų nuomonė, tiek jie priklausomi nuo artimųjų veiksmų, kaip jau minėjau, patiriant visas rizikas ir finansines galimybes, tai yra riziką mirti šitai amžiaus grupei. Manau, kad šitas sprendimas yra reikalingas, nepaisant to, kad nesu šito sprendimo labai didelis fanas, bet jeigu yra bent kažkokia galimybė išgelbėti gyvybes ir mes galime ta galimybe pasinaudoti, tai ir turėtume padaryti. Kolegoms priminsiu visai neseniai taikytą priemonę, kai esant tam tikroms aplinkybėms buvo suteikiama galimybė atleisti nesiskiepijusius darbuotojus. Ji irgi sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje, bet beveik dvi savaites mes turėjome tikrai ypač aukštus rodiklius. Aš kažkaip tikiuosi, kad ir iš to pirminio 75 ir vyresnio amžiaus grupių žmonių paskatos mes sulauksime galbūt ne tokio rezultato, bet jeigu tai sudarys galimybę bent keliems procentams papildomai pasiskiepyti ir išgelbėti bent kelias papildomas gyvybes, tai tikrai bus verta.
O, kaip jau minėjau, paskatinti visus senjorus šiandien, matyt, mūsų valstybei yra per didelė prabanga. Galbūt prie šito sprendimo prieisime visai netrukus, nors norėtųsi tikėti, kad sąmoningumas vis dėlto ims viršų ir tie skaičiai pradės džiuginti patys.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti.
Dabar darbotvarkės 1-6 klausimas – balsavimas dėl projektų. Pradėsime tokia tvarka, kaip projektai surašyti darbotvarkėje.
12.01 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (svarstymo tęsinys)
Kviečiu visus grįžti į savo vietas, nes pirmiausia svarbus balsavimas dėl Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 128: už – 124, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
12.02 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau projektai – klausimai 1-3.1, 1-3.2. Kadangi svarstymo stadija, galime balsuoti už abu iš karto. Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis – Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 129: už – 123, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo minėtiems projektams pritarta.
12.03 val.
Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projektas Nr. XIVP-910 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projektas Nr. XIVP-910, jį pateikė ministrė M. Navickienė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 123, už – 81, prieš – 12, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė prašo svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka. Dėl to apsispręsime ir balsuosime, nes, suprantu, yra įvairių nuomonių. Balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 68, prieš – 31, susilaikė 27. Pritarta ypatingai skubai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Tikiuosi, kad galime bendru sutarimu sutarti. Gal būtų gerai, kad komiteto pirmininkas praneštų, kada planuoja komiteto posėdį, kad Seimo nariai žinotų, iki kada jie gali užregistruoti pasiūlymus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, posėdis numatytas 13 val. 15 min. šiandien.
PIRMININKAS. Tuomet mes projekto svarstymą turėsime 14 val. 30 min., nors turi būti praėjusios 3 valandos. (Balsai salėje) Tuomet atitinkamai apie 15 val. 10 min., tiesiog sukeisime popietinės darbotvarkės projektus vietomis.
Taip, dabar dėl šio projekto viską išsiaiškinome.
12.06 val.
Vienkartinės išmokos nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pasiskiepijusiems asmenims, skirtos vakcinacijai skatinti ir COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, įstatymo projektas Nr. XIVP-767(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, darbotvarkės 1-5 klausimas – Vienkartinės išmokos nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pasiskiepijusiems asmenims įstatymo projektas Nr. XIVP-767(2). Pranešėjas buvo A. Veryga. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 39, prieš – 7, susilaikė 75. Nepritarta. (Balsai salėje) Dabar balsuosime alternatyviai: kas balsuos už, pasisakys už grąžinimą tobulinti, kas balsuos prieš, pasisakys už atmetimą. (Šurmulys salėje)
Už balsavo – 56, prieš – 62. Tokiu būdu projektas yra atmetamas. (Balsai salėje) Baigėme balsavimus. Dabar tęsiame svarstymus.
12.08 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716(2). Svarstymas. Išklausysime Kultūros komiteto išvadą. (Šurmulys salėje)
Laukiame Kultūros komiteto pranešėjo. L. Pociūnienė pristatys komiteto išvadą.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Kultūros komitetas apsvarstė šį projektą. Keletą pasiūlymų buvo pateikęs Teisės departamentas, komitetas vienbalsiai jiems pritarė, taip pat pačiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra pageidaujančių kalbėti. Dėl motyvų… (Balsas salėje: „Nėra norinčių.“) Tuoj patikrinsime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Keliame balsavimą į numatytą intervalą.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-858(5) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8.1, 1-8.2 klausimai – dėl Seimo delegacijų sudarymo. Čia aš pats esu projektų teikėjas, bet priėmimo stadijoje pranešėjui vis tiek nebėra ką veikti, tiesiog pirmininkaudamas teikiu priėmimą pastraipsniui. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Niekas neprieštarauja – bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Niekas neprieštarauja, pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Pastraipsniui baigėme. Dėl motyvų niekas nepasisako. Balsavimas numatytu laiku.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-860 (priėmimas)
Kitas projektas, taip pat priėmimo stadija. Dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Čia manau, kad taip pat jokių diskusijų nesukels, čia mūsų vidinės virtuvės formalumai. Du straipsniai. Galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimame. 2 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. Dėl motyvų kalbančių nėra. Balsavimas dėl priėmimo posėdžio pabaigoje.
12.12 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-774 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-774. Dabar prašau, kad man pasakytų, kurioje stadijoje buvo pertrauka. Mane informuoja, kad dabar turi būti pateikimas, nes toje stadijoje buvo padaryta pertrauka. Prašom, į tribūną kviečiu Seimo narę A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien jums pristatau Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektą. Pats projektas nėra ilgas ir tikiuosi, kad jūs susipažinote, bet pagrindines idėjas ir motyvaciją norėčiau pristatyti, ir tikiuosi ir valdančiųjų balsų. Šia rezoliucija dar kartą siekiama išsakyti Seimo nuomonę dėl išskirtinio, nepaprastai reikšmingo valstybei klausimo, tai yra patvirtinti, kad tėvai yra pirmieji savo vaikų atstovai ir jų interesų gynėjai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, ir kad bendradarbiavimu su tėvais turi būti grindžiama visa valstybės švietimo politika.
Valstybei krizinių situacijų metu visuomenėje kilęs susipriešinimas tarp įvairių visuomenės grupių ir valdžios gali būti sprendžiamas visomis veiksmingomis priemonėmis. Pirmiausia, reiškiant pagarbą vieni kitiems, užtikrinant pagrindines prigimtines teises tiek realiai, tiek ir formaliai. Nesvarbu, ar esame valdančiojoje daugumoje, ar esame mažumoje, manau, kad Seimas tikrai neleis riboti žmogaus teisių, taip pat ir tėvų teisių švietimo srityje. Todėl ši rezoliucija yra simbolinė, bet, manau, labai reikšminga, tokia, kuria galime atsigręžti į pamatinius mūsų valstybės principus.
Be kita ko, šia rezoliucija vieningai galime rekomenduoti Vyriausybei, esant galimybei, visiškai neatsisakyti kontaktinio ugdymo, nes pandemija iš tikrųjų parodė, koks jis yra žalingas tiek tėvams, tiek vaikams, tiek pedagogams. Kartu pritardami šiai rezoliucijai, galime bent iš dalies nuraminti nuogąstaujančius balsus, kurie teigia, kad Nacionaliniame susitarime tėvų organizacijoms, tėvų balsui neatsirado vietos. Neatsirado vietos asociacijoms kaip strateginiams partneriams švietimo sistemoje. Kai kurie tėvai mato, kad tai yra ženklas, ir nerimauja, kad jų balsas bus vis mažiau girdimas.
Negalime nereaguoti į šiuos nuogąstavimus, nes tyla yra atsisakymas pripažinti tėvų konstitucines teises. Tai leis plisti įvairioms sąmokslo teorijoms ir nepasitikėjimui valstybe bei Tautos atstovais.
Gerbiami kolegos, mes šiandien matome drastiškai krintantį pasitikėjimą žiniasklaida. Bet aš kviečiu šiandien jus pasižiūrėti į pasitikėjimą mumis, Seimu, juo pasitikėjimas taip pat yra labai mažas, ir imtis priemonių, kurios parodytų, kad esame verti didesnio pasitikėjimo tų, kuriuos mūsų Konstitucija įvardijo kaip visuomenės ir valstybės pagrindą.
Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų susipažinau su rezoliucijos projektu. Visos išsakomos idėjos ir tikslai yra tikrai labai geri ir atliepiantys šių dienų aktualijas. Gal jums teko matyti konkrečių pavyzdžių, gauti konkrečių skundų (ir juos galėtumėte šiek tiek pagarsinti), kur konkrečiai buvo pažeistos tėvų teisės, kalbant apie konkretesnius atvejus, o ne tam tikrą vykdomą ministerijos ar Vyriausybės, ar Seimo politiką?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiama kolege, iš tikrųjų, kai mes kalbame apie švietimo programas, mes kalbame apie specifinius dalykus ir ten yra ekspertų klausimas. Tą nurodo ir mūsų Konstitucija – kad mokslas turi būti neutralus. Tačiau ta pati Konstitucija nurodo, kad jeigu kalbama apie vertybinius dalykus, apie vertybinius pasirinkimus, moralinius pasirinkimus, tai tėvai yra būtent tie žmonės, kurie pirmieji turėtų dalyvauti.
Iš tikrųjų bendraudami su įvairiomis organizacijomis, nes jų yra tikrai nemažai, matome, kad paskutiniu metu Švietimo ministerija išvis atsisako jas įtraukti į darbo grupes. Mokyklos taip pat imasi savarankiškų kvietimų tam tikrų organizacijų, kurios dėsto vienokius ar kitokius vertybinius dalykus, nesitardamos su tėvais, su tėvų organizacijomis. Konkrečių pavyzdžių iš tikrųjų yra, ypač kalbant apie tai, kas yra dėstoma kalbant apie lytiškumo ugdymo programas ir panašiai, visiškai nesitariama su tėvais.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs esate mokslo žmogus, jūs esate gydytoja. Norėjau paklausti, ar nematytumėte vietos kaip nors papildyti šią rezoliuciją, kad taip pat mokslo sakomos ir įrodymais grįstos žinios taip pat būtų perteikiamos Lietuvos švietimo sistemoje, nes iš tikrųjų be to tai gali siųsti ženklą, kad mes kažkaip skatiname tokių paralelinių visatų susikūrimą. Aš girdėjau, kad kai kurie tėvai, turėdami teisę rinktis mokyklą, dabar jau galvoja ir apie antivakserių mokyklas, ir kitus panašius dalykus. Man atrodo, mokslo žinių papildymas tikrai padėtų.
Ir dar, jei turiu šiek tiek laiko, norėčiau paklausti, kokias tėvų organizacijas jūs norėtumėte įtraukti aktyviau į šį procesą, nes Tėvų forumo ataskaitiniame susirinkime, neseniai vykusiame, dalyvavo tik šeši žmonės. Tai gal reikėtų platesnių tėvų organizacijų, kurios galėtų gerai atstovauti šiam klausimui? Labai ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų pritariu jūsų pasisakymui, kad turėtų dalyvauti kuo daugiau įvairių organizacijų. Palaikymą šiai rezoliucijai išreiškė nemažai organizacijų, aš visų neprisiminsiu, bet keletą galiu pasakyti: Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, sąjunga „Vardan šeimos“, Lietuvos tėvų forumas, Rengimo šeimai asociacija ir kitos organizacijos, tikrai neprisimenu visų pavadinimų.
Dabar atsakant į pirmą jūsų klausimo dalį. Aš kėliau sau su kolegomis truputėlį kitus šios rezoliucijos tikslus. Nesvarbu, vienokia ar kitokia tiesa yra dėstoma, bet tai turėtų būti derinama su tėvais. Aš jau kalbėjau, kad apie mokslu grįstus dalykus, apie matematikos, pavyzdžiui, kokias nors formules, mes čia nekalbame. Lygiai taip pat kaip mes nekalbame, kai pacientų organizacijos įsitraukia į sveikatos apsaugos sistemos kūrimą, dalyvauja ir panašiai. Tai čia lygiai tas pats, mes labiau kalbame apie tai, kad parenkant vaikams vienokias ar kitokias moralines normas, filosofiją, jei norite, tėvai turėtų dalyvauti. Tą nurodo ir Konstitucija.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, na, iš tikrųjų daugiausia klausimų kyla, kodėl jūs pasirenkate tokią formą. Seimas paprastai reguliuoja viešąjį gyvenimą įstatymais. Na, jeigu mes svarstome kokius nors tarptautinius santykius, tai taip, mes priimame tam tikras deklaracijas, rezoliucijas. Kodėl iš tikrųjų ne įstatymus teikiate, o iš tikrųjų tokį virpinimą oro darote su rezoliucijos pagalba? Ir jūsų tam tikri pasakymai, pavyzdžiui, pripažindamas prigimtinę teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu ir religiniu auklėjimu… Atrodo, kad kas nors draudžia. Ar turite tokių faktų, kad iš tikrųjų tai yra kur nors reguliuojama, kišamasi? Na, nežinau, aš taip pat esu tėvas ir nežinau, kas trukdytų. Arba, tarkime, kad į teisėkūros procesą neįtraukiamos asociacijos, turėtų būti įtraukiamos. Jos visada įtraukiamos. Aišku, smagu, kad jos ateitų be akmenų ir diskutuotų normaliai. Kodėl jūs keliate problemas, kurių iš esmės nėra, pavyzdžiui, dėl religinio auklėjimo, dėl asmenų įtraukimo. Kai kada prisišaukti sunku.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu pradėti patarle. Jeigu nežinau, tai, vadinasi, nėra, ar ne? Jeigu viską žinau, na, negali taip būti… Iš tikrųjų mes žinome, kad tėvų organizacijos netgi yra parengusios kreipimąsi dėl konstitucinių tėvų teisių užtikrinimo. Man atrodo, jūs taip pat gavote į savo pašto dėžutę. Jeigu ne, tai buvo paskelbta, BNS sistemoje tikrai galite pasižiūrėti. Tėvai nerimauja, tėvai mitinguoja prie Švietimo ministerijos. Visai neseniai, birželio mėnesį, vyko mitingai, kad tėvai yra išbraukiami iš darbo grupių, jie yra ignoruojami tiek Švietimo ministerijos, tiek kitų valstybinių institucijų švietimo srityje, tiek ir kai kurių mokyklų.
Jeigu kalbėtume apie teisinę bazę, apie ką jūs kalbate, žinoma, Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad tėvai yra būtent tie pirmieji žmonės, kurie rūpinasi ir dalyvauja ugdant vaikus, tačiau faktai rodo kitus dalykus, tiesiog jie yra ignoruojami. Man atrodo, mes Seime galėtume parodyti bendrą iniciatyvą, kad tikrai palaikome tuos tėvus ir kad jų teisės bus ne tik tokios faktinės įstatymuose, bet bus realios.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Turėjau vaikų, jie lankė mokyklą, turiu vaiką, jis lanko mokyklą, nesijaučiu, kad esu išbrauktas arba neprileistas prie kažkokio stalelio kažkokiame ūkyje – priešingai. Tikrai turiu pasakyti, kad priklauso turbūt nuo mokyklos. Iš esmės rezoliucija keistai atskiria tėvus ir mokytojus, kurie taip pat yra ir tėvai. Kuo ypatingesni kažkurie kiti tėvai negu mokytojai? Ar mes šia rezoliucija imame teigti, kad nepasitikime savo mokytojais ir mokyklomis? Visas rezoliucijos tekstas labai skamba, kad mes nieko iš esmės nedarome Lietuvoje ir dabar reikėtų faktiškai sukurti kažkokias specialiąsias sąlygas tėvams, kad jie galėtų reguliuoti mokyklos gyvenimą. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Manau, klausimas formuoja tam tikrą nuomonę, tai yra jūsų nuomonė, tai yra požiūrio klausimas. Nenorėčiau su šituo sutikti, nes mokytojas mokykloje nėra tėvas – jis yra mokytojas. Jis dalyvauja mokymo procese. Rezoliucija norėta pasakyti kitus dalykus. Būtent tai, kad nepaisant to, jog įstatyminė bazė, pradedant Konstitucija ir baigiant kitais įstatymais, sako, kad tėvai turi dalyvauti, privalo dalyvauti vaikų ugdyme, paskutiniu metu jie yra šalinami iš darbo grupių, šalinami iš įvairių programų ir panašiai. Jų nuomonės yra nesiklausoma, todėl jie ir piketuoja, todėl jie ir rašo įvairius raštus Seimo nariams.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra konstitucinė teisė – tėvų dalyvavimas ugdyme ir tai yra vienareikšmiškai pasakyta. Dabar neretai yra diskriminuojamos tam tikrų pažiūrų grupės. Todėl mano klausimas yra ir paprastas, ir sudėtingas. Kaip jūs įsivaizduojate, tėvai yra įvairių ideologinių platformų, įvairiausių pažiūrų, kaip užtikrinti jų dalyvavimą ir galų gale visavertį, pagarbų dialogą, nes nuomonės bus įvairios? Ir iš tikrųjų atkreipiu dėmesį, kodėl rezoliucija. Todėl, kad labai dažnai eliminuojami nacionaliniu lygmeniu tėvai. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų sutinku su jumis, kad turi būti kaip galima didesnis sutarimas tiek tų organizacijų švietimo srityje, tiek tėvų organizacijų. Bet kokią kitą sritį paimsime, nevyriausybinių organizacijų yra labai daug ir labai įvairių, tačiau labai svarbu visas išgirsti ir turėti kokią nors bendrą nuomonę. Man atrodo, čia yra labai svarbus dialogas. Todėl nesikalbėdami to bendro sutarimo mes tikrai nepasieksime.
Mano rezoliucija ir kviečia dialogo, kviečia tartis visas organizacijas, mokyklas, kviesti tėvus ir ieškoti bendrų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus per skirtas 10 minučių.
Dabar diskusija. Pirmasis joje pasisakys A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji, leiskite pradėti nuo Aristotelio frazės, ištartos dar prieš mūsų erą: „Visuma yra daugiau nei ją sudarančių dalių suma.“ Lietuva, kaip matau, ir toliau nori gyventi pagal formulę, kai 1+1=2. Ar per porą tūkstančių metų niekas nepasikeitė? Šiandien turime priimti sprendimą, pagal kurį vienas plius vienas gali būti lygu trys, jeigu į ateities formavimą būtų integruota visuma.
Gerbiami kolegos, manau, kad rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ priėmimas šioje salėje galėtų tapti vienu iš tų nedaugelio atvejų, kai tiek kairė, tiek dešinė, tiek centras turėtų pamiršti visus nesutarimus ir politines konfrontacijas, nustumti savo ambicijas į šoną ir susivienyti dėl Lietuvos ateities – vaikų. Ne paslaptis, kad Lietuvos švietimo sistema nėra pavyzdinė, nes per 30 nepriklausomybės metų buvo nualinta nesibaigiančių reformų ir pokyčių. Šiandien ji išgyvena kaip niekada sunkų laikotarpį. Ne paslaptis, kad Lietuvoje turime socialinės rizikos šeimų, smurtaujančių tėvų, sutrikusio elgesio vaikų. Ko tik Lietuvoje nėra. Tačiau tokių tėvų, kurie neturėtų kompetencijų dalyvauti švietimo sistemos formavime – mažuma arba tiesiog vienetai.
Yra kita tėvų pusė – daug pilietiškesnė ir atsakingesnė. Pasitikiu mūsų tautiečiais, kuriems ne tas pats, kokioje mokykloje, kaip ir ko mokomi vaikai, kokie taikomi metodai ir kokios yra alternatyvos jiems. Todėl teigiu, kad švietimo sistemoje turi vyrauti holizmas tam, kad visų pastangos dėl vaikų, kaip Lietuvos ateities simbolio, būtų aiškios, kaip kad vienas plius vienas gali būti trys.
Prieš kelias savaites visų parlamentinių ir šiuo metu šioje salėje esančių partijų atstovai pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos, jame išdėstyta daug teisingų ir logiškų siekių. Tikiuosi, kad dokumentas netaps eiliniu lozungų rinkiniu. Tačiau minėtame dokumente nėra nė žodžio apie tėvų vaidmens stiprinimą ir įtvirtinimą švietimo procese. Šią Nacionalinio susitarimo spragą šiandien ir užpildo teikiamas rezoliucijos projektas.
Mūsų Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ir taip pat nurodo, kad tėvai yra pagrindiniai vaikų ugdytojai, jie turi pirminę teisę auklėti savo vaikus ir nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Jeigu tėvai neaiškins savo vaikams švietimo svarbos ir tikslo, kaip sužadinti jų susidomėjimą mokslu, to nepadarys joks mokytojas, kad ir koks finansavimas būtų skiriamas. Galų gale tėvams neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, neturi būti kliudoma laisvė reikšti įsitikinimus švietimo kontekste.
Gerbiamieji, rezoliucijoje išdėstyti siekiai pandemijos akivaizdoje yra ne šiaip reikalingi, o gyvybiškai svarbūs. Pandemija palietė visas mūsų gyvenimo sritis. Ir niekas nesiginčija, kad didžiausią smūgį dėl jos patiria mūsų sveikatos apsaugos sistema, todėl visos valstybės pastangos ir yra nukreiptos į jos palaikymą. Tačiau jeigu vertintume ilgalaikes pandemijos pasekmes visuomenei, neabejotinai būtent švietimo sistema patirs didžiausią smūgį. Šioje situacijoje tėvai turėtų tapti tuo ramsčiu, kuris turi padėti tiek patiems vaikams, tiek švietimo sistemai, tiek visai valstybei ištrūkti iš pandemijos griaužtų. Tėvai siekia tapti lygiaverčiais mokyklos partneriais, kai ugdymo procese yra gerbiama tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir vertybinius įsitikinimus.
Tad nors rezoliucijos pavadinime yra pavartoti žodžiai „tėvų teisių užtikrinimas“, iš tikrųjų ši rezoliucija užtikrintų ne tik tėvų, o pirmiausia vaikų teises – teisę į švietimą, teisę į sveikatą, teisę turėti normalią vaikystę ir paauglystę tokiomis sunkiomis sąlygomis. Todėl kviečiu tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovus palaikyti rezoliucijos projektą ir balsuoti už dėl Lietuvos vaikų ateities.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Norėjau pasakyti, kad pats Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas taip pat tėvus laiko lygiaverčiais švietimo proceso dalyviais, tačiau švietimo procese ir strateginiuose švietimo srities dokumentuose tėvų vaidmuo neretai yra nuvertinamas.
Kelia nerimą tai, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. partijų priimtame Nacionaliniame susitarime tėvai, kaip strateginiai švietimo sistemos partneriai, skirtingai nuo nevyriausybinių organizacijų, meno ir kultūros kūrėjų, net nepaminėti. Toks tėvų vaidmens neįtraukimas rodo, kad tėvų vaidmuo švietimo sistemoje menksta, jie netraktuojami kaip lygiaverčiai partneriai, o valstybės – netiesiogiai iškeliamas kaip svarbesnis.
Noriu pabrėžti, kad tėvų įtraukimas į švietimą yra labai svarbus dėl vaiko saugumo mokytis mokykloje. Prisiminkime, kokia švietimo padėtis buvo prieš Vaiko pagrindų įstatymo priėmimą. Po įstatymo priėmimo tėvų bendruomenės buvo aktyviai įtraukiamos į švietimo sistemą, glaudžiai buvo bendraujama su mokytojais, su mokyklų psichologais, socialiniais darbuotojais. Mes turime dabar kitokias pasekmes – yra sumažėjęs ir psichologinis bei fizinis smurtas mokyklose. Todėl mokytojai ir tėvai yra lygiaverčiai atstovai švietimo sistemoje. Jie turi likti.
Visi žinome ir suprantame, kad mokytojo darbas yra mokyti ir perduoti žinias vaikams, o tėvų pareiga juos auklėti. Auklėjimas su mokymu yra lygiagretūs dalykai. Mokytojas turi gauti informaciją apie vaiką iš tėvų, tai yra socialiniai, psichologiniai ir kiti vaiko raidos vystymosi gebėjimai ugdymo procese. Juk neatsitiktinai yra tėvų komitetai bendruomenės mokyklose, jie dalyvauja švietimo ugdyme ne tik dėl vertybių, bet ir dėl savo vaiko gebėjimų, jis gal turi ir kitų įsitikinimų, kurie yra formuojami šeimoje. Kviečiu palaikyti šią rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių kalbėti diskusijoje nėra. Dabar motyvai. Priėmimo stadija. Kaip žinome, rezoliucijos svarstomos šiek tiek kitokia tvarka. R. Šarknickas taip pat pasiryžęs dar kartą kalbėti už ar atsisako? Atsisako. Tada M. Puidokas galėtų kalbėti už. Nėra. V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū, aš atsisakau, nes aš jau agitavau už ir manau, kad palaikys.
PIRMININKAS. Gerai, ieškome toliau norinčių kalbėti. R. Šalaševičiūtė, bet jos nėra. R. Tamašunienė tikrai nori kalbėti už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, raginu palaikyti rezoliuciją ir įtvirtinti, paraginti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ir mus, politikus, formuojančius švietimo politiką, tėvus traktuoti kaip lygiaverčius partnerius, nes tik bendra sėkmė – mokyklos, tėvų bendradarbiavimo, šeimos bendradarbiavimo – yra kiekvieno individualaus vaiko sėkmė.
Mes esame skirtingi, skirtingai šeimos supranta auklėjimą, dorovės, moralės normas, bet ignoruoti ir iš ugdymo proceso eliminuoti tam tikras grupes, kalbu apie tėvų norą matyti patį ugdymo procesą, organizuotą taip, kaip yra įtvirtinta ir Konstitucijoje… Ši rezoliucija ragina, kad tėvai ugdymo procese tikrai yra labai svarbūs. Kuriant mūsų mokyklą, dabar svarstant, kokia ji turėtų būti, tėvų balsas yra svarbus visais klausimais – ir ugdymo sistemos, ir optimizavimo, ir vaikų ugdomosios aplinkos, taip pat labai svarbus ir turinio užtikrinimas. Tėvai turėtų gauti plačią informaciją ir, kaip pateikė rezoliucijos iniciatorė, asociacijos, kurios buria tėvus ir atstovauja tėvų interesams, taip pat turi būti išgirstos.
Todėl labai raginu palaikyti šią rezoliuciją ir parodyti, kad mes siekiame dermės tarp visų svarbių kiekvieno vaiko ugdymo komponentų. Yra ir mokyklos, ir tėvelių, ir mūsų – politikų bendradarbiavimas, siekiant kiekvieno jauno žmogaus sėkmingos raidos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Keista rezoliucija, kuria tarsi norima pasakyti, kad Lietuvoje neveikia jokie įstatymai, neturime Švietimo įstatymo, neveikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, iš esmės jokios nuostatos. Jeigu tokia rezoliucija būtų paskelbta apie 1995 metus, galbūt 2000 metus, kai buvo šie įstatymai kuriami, gal būtume galėję diskutuoti apie tokios rezoliucijos kažkokią prasmę. O šiandien tiesiog iš tiesų siūlau nepalaikyti šios rezoliucijos, nes tikrai Vyriausybė sudaro tinkamas sąlygas ir užtikrina tą paramą tėvams. Tėvai tikrai gali dalyvauti visose veiklose, kurios yra numatytos mokyklose.
Aš matau kitą problemą – tėvai per mažai įsitraukia, kiek yra galimybių. Mano manymu, netgi įrašas pažymi, kad tėvai ir jų atstovai turi būti įtraukiami į ugdymo programų rengimo darbo grupes, vėl suponuoja tai, kad ten nėra tėvų. Tėvai yra kaip mokslininkai, programos yra rengiamos mokslininkų, o ne tėvų, jie nėra šių dalykų profesionalai. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia anksčiau buvo užsirašęs M. Puidokas. Gerai, P. Gražulis tuomet, spės visi.
P. GRAŽULIS (LRF). Kodėl šiandien visuomenė, tėvai yra mažai įsitraukę į vaikų ugdymo procesą? Viena iš tų priežasčių ir yra, kad tėvų įtaka ugdymo procese yra gana nedidelė. Ir kaip kolega Seimo narys aiškino, juos ruošia mokslininkai. O tėvai čia niekuo dėti. Tai jeigu mes suteiktume tokią teisę? O vadinamasis ugdymo procesas nuolat liberalesnis, tam ugdymo procesui tikrai negali turėti jokios įtakos tėvai. Man atrodo, jeigu mes priimtume šią rezoliuciją, iš principo rezoliucija nelabai keičia situaciją, bet būtų toks aiškus ženklas ir mokykloms, ir Švietimo ir mokslo ministerijai, kad vis dėlto tėvus reikia įtraukti į visus procesus kiek galima aktyviau, nes vaikas nėra valstybės, vaikas yra tėvų ir tėvai turi teisę pasirinkti kokį nori ugdymo procesą. Šiandien jie faktiškai tos galimybės neturi. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiai rezoliucijai, galbūt ne tik rezoliucijoje, bet ir kituose teisės aktuose pabrėžti tai, kad jokia ugdymo programa, nesuderinta su bendruomene, negali būti vaikams diegiama. Aš manau, čia tik pirmas žingsnis, o tikrai reikėtų pritarti priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Prieš pasisako E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Užduodamas klausimą aš jau pasakiau, kad rezoliucija viešojo gyvenimo klausimais yra oro virpinimas. Mes esame Seimo nariai ir viską turime reguliuoti įstatymais, įstatymų projektais, o ne kokiais nors tokiais pareiškimais, kurie labiau skaldo, negu mums padeda. Kai mes diskutuojame dėl įstatymų projektų, tai viskas ten yra aišku. Šiuo metu šia rezoliucija yra paprasčiausiai bandoma apkaltinti mokyklas, neva jos neįtraukia tėvų į procesus. Kas buvo mokytojas, žino: prašyti, maldauti reikia, kad tėvai įsitrauktų į tuos procesus. Savaime suprantama, yra tėvų, turinčių tam tikras ideologines nuostatas, tam tikras savo vertybines nuostatas ir norinčių primesti kitiems. Nemanau, kad mes šiuo atveju turėtume kištis į tuos procesus. Tegul vyksta ten diskusijos, tegul diskutuoja ten žmonės, niekas nedraudžia.
Taip pat neva kažkas rezoliucija nori nutraukti kontaktinį mokymą. Atvirkščiai – viskas daroma, ir vieni, ir kiti, ir Vyriausybė daro, ir mokyklos viską daro, kad tas kontaktinis mokymas būtų iš esmės vykdomas kiek įmanoma ilgiau. Tačiau mes negalime primesti, parašę tokią rezoliuciją, kad būtų imamasi tam tikrų priemonių, kur yra tam tikri židiniai. Pagal šią rezoliuciją faktiškai vos ne statome į kampą tuos žmones, kurie įgyvendina švietimo politiką, kad jie būtinai bet kokiu atveju taikytų kontaktinį mokymą. Ši rezoliucija, kaip ir minėjau, yra labiau oro virpinimas, labiau norima pasidaryti tam tikrą politinę reklamą, galbūt sutelkti tam tikrus savo rėmėjus, kurie galbūt pritaria vienoms ar kitoms konkrečioms idėjoms, kurias norima primesti, ir daugiau nieko. Siūlau tikrai nepritarti šiai rezoliucijai ir neskaldyti daugiau mūsų visuomenės.
PIRMININKAS. Daugiau… Teisingai, M. Puidokas dar pasisako.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, susidūrė su sudėtingais iššūkiais, bet, kaip Seime sakė vaikų gydytojas profesorius R. Kėvalas, mūsų šalyje vaikų atžvilgiu buvo padarytas rimtas nusikaltimas, nes nė viena mums žinoma valstybė nelaikė vaikų taip ilgai namuose, ugdant nuotoliniu būdu. Dėl to vaikų sveikata stipriai nukentėjo, tai patvirtina gydytojai. Todėl mūsų šalyje Vyriausybė, priimdama nutarimus, privalo palikti tėvams jų Lietuvos Respublikos konstitucinę teisę ugdyti savo vaikus pagal jų įsitikinimus ir priimti tokius sprendimus, kurie tikrai susiję, sakykime, su vaikų gerove. Dabar tie sprendimai, kurie buvo prieš tai padaryti, tuo nesiremia. Jaunosios kartos ugdymas yra esminė svarbos sritis, nes jo rezultatai turės įtakos visos mūsų valstybės ateičiai, o šios rezoliucijos esmė yra ne tik dėmesio atkreipimas, bet ir įpareigojimas pirmiausia mūsų šalies švietimo strategams, nes švietimo sritis ir kokybiško vaikų ugdymo prioritetas vis dar yra tik popierinis mūsų valstybėje. Taip pat labai aiškiai įvardijamas prioritetas taikyti būtent kontaktinį mokymą ir tai daryti visais įmanomais būdais, ir nekartoti praeityje padarytų klaidų.
Manau, visi tikrai turėtume vieningai palaikyti šį siūlymą, nepriklausomai nuo to, kurioje salės pusėje sėdime, ar priklausome valdantiesiems, ar opozicijai. Tikrai labai svarbu kuo aktyviau įtraukti tėvus į ugdymo programų rengimo darbo grupes, apskritai į aktyvesnį darbą mokyklose. Tikrai šiuo atveju nėra kaltinimo mokykloms, kad jos to nedaro pakankamai aktyviai, bet, manau, kad šiais laikais taikant modernias komunikavimo priemones tėvai turėtų kuo daugiau būti informuojami apie vaikų ugdymo turinį…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
M. PUIDOKAS (DPF). …ypač vertybiniais klausimais. Taigi kviečiu palaikyti rezoliuciją. Dėkui jums.
PIRMININKAS. Prieš pasisako A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Daug kas yra pasakyta, aš tik keletą frazių, pabandysiu tezių pasakyti, reaguodamas į tai, ką girdžiu.
Pirmas dalykas. Vaikas nėra nuosavybė nei tėvų, nei valstybės, vaikas yra žmogus, asmuo ir aš tikiuosi, kad Lietuvoje vergovė neegzistuoja ir nė vienas mes nesame kieno nors daiktas ar nuosavybė.
Antras dalykas. Mokykla nėra paslaugų vykdytoja. Ką mes kalbame apie mokytojo prestižą, kad mes apie mokyklą kalbame kaip apie kažkokių savo įnorių vykdytoją, neturinčią savo kompetencijos.
Turbūt pagrindinis dalykas, aš jau esu viešai ir šiaip rašęs, kad labai norėčiau, kad niekas nesiimtų teisės atstovauti mano šeimai, nes tikrai šeimoje gyvenu 27 metus ir visiškai nenoriu, kad nei ponas P. Gražulis ar šeimos maršas, ar kas nors atstovautų mano šeimai. Lygiai taip pat esu tėvas ir visiškai nesiruošiu, kad koks nors tėvų forumas, kuris visiškai neatstovauja mano interesams, atstovautų irgi man kaip tėvui. Šiuo atveju sakau – šita rezoliucija paprasčiausiai supriešina, šita rezoliucija paprasčiausiai išsako absoliučiai banalius dalykus, už kurių slepiasi tikrai kažkokios politinės įtakos siekis. Dar kartą sakau – ačiū, nereikia atstovauti mano šeimai, neatstovaukite man kaip tėvui tie, kuriems tikrai nepatikėčiau nei savo tėvų, nei niekados nenorėčiau, kad artintųsi prie mano šeimos. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis kalba prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia noriu atkreipti kolegų valstiečių ir žaliųjų dėmesį, ypač tų, kurie dabar kažkodėl susidomėjo švietimo klausimais. Ketveri metai prabėgo jūsų valdžioje, na, tikrai galėjote padaryti esminius pokyčius ir visus tuos dalykus iškelti.
Kitas dalykas. Nežinau, gal jūs nežinote ar nedalyvavote, bet rugsėjo 1 dieną buvo pasirašytas visų politinių partijų susitarimas, ar ne, įskaitant ir jūsų, nežinau, kas pasirašė ir kas turėjo įgaliojimus, gal neturėjo įgaliojimų. Taigi visus tuos dalykus tikrai buvo galima aptarti ir, jeigu jau siekiame konsolidacijos ir bendro sutarimo, ten būtent siekti tų bendrų tikslų.
Tai, kad čia yra politinis lozungas, matyt, nereikia būti ir specialistu ir, be jokios abejonės, jūs puikiai suprantate, kad neturės kokios nors juridinės reikšmės ta rezoliucija, o tai, kad bus suvirpintas oras ir dar sukeltas nepasitenkinimas dalies žmonių, – be jokios abejonės. Labai liūdna, kad jūs tai darote ir to siekiate.
Beje, priminsiu, kad turbūt ne visi tėvai yra mokytojai, bet turbūt dauguma mokytojų yra tėvai. Vėlgi jūs paneigėte ir tų mokytojų autoritetą ir teisę turėti savo nuomonę kaip tėvams, kurie taip pat turi pareigą auklėti ir ugdyti, o ne teikti paslaugą kitiems vaikams.
Be jokios abejonės, ši rezoliucija, na, neverta šiandien balsavimo už. Taigi raginu visus susilaikyti nuo balsavimo už.
PIRMININKAS. Visi pasisakė: keturi – už, keturi – prieš. Balsavimas bus nustatytu laiku, o tas nustatytas laikas bus apie 13 valandą, truputį po 13 valandos.
12.50 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-864 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėlgi čia buvo pertrauka pateikimo stadijoje. Labai prašyčiau ir pranešėjo, ir klausiančiųjų kalbėti kuo trumpiau, nes jau vėluojame.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai pasistengsiu kuo trumpiau. Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Esmė tokia. 5 straipsnis – „Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką“: jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio… paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Prieš tai priimtame įstatyme buvo nustatyti 6 mėnesiai.
Nestovėčiau aš šitoje tribūnoje, jeigu ne ta detalė, kad liepos mėnesį svarstant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas (liepos mėnesį neeilinėje sesijoje) valdančiosios daugumos buvo pasakyta, kai viename iš komitetų… Pradinis siūlymas, kiek pamenu, taip pat buvo 12 mėnesių, bet viename iš komitetų šitas siūlymas buvo pakeistas ir nustatyta, kad 6 mėnesiai. Buvo sakoma, kad grįšime prie šito klausimo, bet, deja, valdančiosios daugumos noro grįžti ir persvarstyti šį terminą nėra, todėl mes su kolegomis ir teikiame šitą pasiūlymą.
Turiu pripažinti, kad skaičiai šios dienos situacijoje galbūt yra šiek tiek pasikeitę, bet kai buvo rengiamas, turėjome tokius skaičius. Pradėsiu nuo skaičių, kad per praeitą mėnesį buvo išnagrinėti 177 prašymai, o jų pateikta daugiau kaip 2 tūkst. Išnagrinėjus tokį skaičių prašymų per mėnesį, jau dabar pateiktų 2 tūkst. prašymų nagrinėjimo trukmė būtų 11 mėnesių. Kai kas turbūt ims teigti, kad prašymų nagrinėjimo tempas tuoj tuoj keliskart paspartės. Deja, mūsų frakcija turėjo susitikimą su Migracijos tarnybos vadove ir tikrai nesulaukėme patikinimo, kad kokiu nors stebuklingu būdu tai paspartės.
Nuo problemos, nuo krizės pradžios Lietuvos sieną kirtusių ir aptiktų migrantų yra daugiau kaip 4 tūkst. Deja, šiandien situacija yra tokia, kad apie 700 tų migrantų iš laikinų sulaikymo ir apgyvendinimo vietų yra dingę. Neaišku, kur jie. Dalis Lietuvoje, dalis turbūt migruoja po Europą ir kartais yra grąžinami.
Nejau mes turime pasyviai stebėti ir laukti dienos x ar valandos h, kaip mūsų kolega Aurelijus sako, kuomet mūsų migracijos tarnybos bus pačios priverstos paleisti laisvai klajoti po Lietuvą nežinomų tapatybių žmones, o tai nereiškia, kad tarp jų negali būti ir kriminalinių nusikaltėlių ar net teroristų. Nejaugi turime laukti tos dienos, kai galėsime skubiai šaukti neeilinį posėdį ir priimti netikėtus sprendimus, kaip priėmėme liepos mėnesį.
Mes privalome siekti geriausio rezultato, tai yra kuo greitesnio prašymų nagrinėjimo, bet kartu mes privalome būti pasiruošę ir blogiems scenarijams. Net ir galimai naujoms nelegalių migrantų antplūdžių schemoms, kurias mums ruoštų mūsų kaimynai, dėl kurių turime dabartinę situaciją. Taip, situacija yra pagerėjusi, viena vertus, sieną kertančių migrantų yra vienetai arba net nė vieno, bet, kaip minėjau, jau įleistų migrantų prašymų svarstymas yra komplikuotas ir tai reiškia, kad praėjus 6 mėnesiams, jeigu tie prašymai nebus išnagrinėti, jie turėtų galimybę iš sulaikymo ir apgyvendinimo vietų laisvai keliauti po Lietuvą. Taigi kviečiu kolegas įvertinus tas visas aplinkybes palaikyti šį įstatymo projektą. Laukiu klausimų, pasistengsiu į visus juos atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai ir Europos Sąjungos teisei. Galbūt galėtumėte konkrečiai nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, kuriais rėmėtės prieidamas prie šios išvados, taip pat gal būtų visai neblogai, jeigu pasidalintumėte savo matymu, kokio konkretaus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnio kontekste turėtų būti vertinamas šis projektas. Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Straipsnių tikrai jums nepacituosiu. Manau, kad pagrindinis yra žmogaus teisės. Taip, žmogaus teisės yra svarbu, labai svarbu, visų pasaulio piliečių teisės turi būti ginamos ir svarstomos. Bet kiek man teko susipažinti, ta konvencija, būtent pabėgėlių priėmimo ir įleidimo į šalį pabėgėlių, buvo paremta tuo, kad įleidžiami į šalį žmonės iš šalių, kuriose yra karas, kariniai konfliktai, grėsmė jų gyvybei. Kai mūsų ta statistika, kurią mes turime, iš kur atvyksta tie pabėgėliai, tai mes visi, turbūt daugelis žinome, kiek kainuoja atvykimas, nuo 15 tūkst. iki 17 tūkst. eurų, tai yra daugiausia ekonominiai pabėgėliai. Jie nori galbūt dar geresnio gyvenimo.
Mes, Lietuvos piliečiai, Lietuvos parlamentarai, ne šioje salėje, bet kitoje salėje prisiekėme, padėję ranką ant Konstitucijos, ginti mūsų šalies piliečių saugumą, teritorijos vientisumą, ir man, kaip parlamentarui, davusiam priesaiką, pirmiausia yra mūsų piliečių saugumas ir jų ramybė. Konvencijos yra konvencijos, bet kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti, kas jo laukia ir kokias grėsmes sukelia tie nelegalūs migrantai.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, tikiuosi, jūs sutiktumėte, kad šis projektas duotų efektą tiktai tuo atveju, jeigu šalia jo veiktų ir Vyriausybės būtų priimtos kitos kompleksinės priemonės, nes šiandien ir Migracijos departamentas nepriima sprendimų laiku. Natūralu, kad tie šeši mėnesiai suteiktų papildomą laiko tarpą tam, kad tie sprendimai būtų priimti. Bet jeigu tas departamentas neturės pakankamų pajėgumų tą padaryti, mes galime tapti įkaitais tos situacijos, kai tenka nuolat pratęsti laikotarpį, nes nėra tinkamų sprendimų.
Ar šiuo atveju vis dėlto kalbėjotės su Vyriausybe ir ar tie kompleksiniai sprendimai priėmus šį projektą būtų ir atsirastų, nes žmonėms labiausiai rūpi jų saugumas? Tai, ką mes matome, nežinau, ar teko girdėti, bet ir žurnalistinių tyrimų naujausia informacija, kad tikrai daug tų nelegalių sieną kirtusių žmonių yra pastebima tiek miškuose, tiek gyvenvietėse. Tai, ką rodo Vokietijos duomenys, kuriuos teko analizuoti šiandien su komanda, tie žmonės tikrai dideliu srautu tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos jau yra pasiekę Vokietiją. Vadinasi, tikrai toli gražu mes neturime tikros ir realios situacijos.
PIRMININKAS. Laikas seniai baigėsi, pasistenkite spėti per 1 minutę.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, čia turbūt daugiau skambėjo kaip pasisakymas kolegos Mindaugo. Bet atsakant į jūsų klausimą, taip, aš manau, kad Vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio šiai problemai spręsti. Taip, dalis… Kaip ir pačioje pristatymo pradžioje sakiau, kad migracija yra suvaldyta, į Lietuvą labai nebedaug patenka nelegalių migrantų, bet tuos, kuriuos jau įsileidome, jų įvertinimas, jų tapatybės identifikavimas ir nustatymas užtruko. Taip, manau, kad trūksta žmogiškųjų išteklių Migracijos departamente ir kitose institucijose, kuriose šie klausimai dėl galimybės leisti gyventi ar neleisti čia užtrunka, tai tų žmogiškųjų išteklių trūksta. Bet taip, aš irgi pats ne kartą važinėdamas po Lietuvą pastebiu migruojančius kitokios tautybės žmones. Gal tai yra ir legalu, gal teisėtai gyvenantys žmonės, bet pastaruoju metu tos tendencijos matomos šiek tiek kitokios. Tai kelia nerimą, todėl ir yra siūlomas šitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, aš tik pirmiausia pastebėsiu, kad atgręžimo politika buvo esminis lūžis, kuris leido mums stabilizuoti, ir turbūt šios politikos laikymasis yra principinis dalykas. Aš tikrai jūsų neklausinėsiu apie dokumentus ir straipsnius, tik pateiksiu kontekstą. Vyriausybėje yra subrandintas tam tikras projektas, su kuriuo Vyriausybė jau ateis, matyt, netrukus į Seimą ir ten yra, mano požiūriu, labai išmintinga mintis, kad Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba galės administraciniais sprendimais pratęsti sulaikymo terminus, o po to jau atskiri žmonės galės per teismą įrodinėti, kad jie nepabėgs, ir aiškinsis, ar jie gali judėti, ar ne. Aš manau, kad tai yra geras sprendimas. Ačiū jums už atliepiamą problemą, bet manau, tikėtina, kad šiandien nebus tam pritarimo. Mano klausimas būtų toks, tai jeigu jau mes nepritarsime, bet eisime tuo Vyriausybės subrandintu pasiūlymu, kuris, mano požiūriu, išmintingas, ar eisime, Jonai, kartu?
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš pačioje pradžioje sakiau, kodėl aš čia stoviu? Todėl, kad liepos mėnesį duoti pažadai, kol kas šiandien yra spalio 10 diena, problemai, kurią mes turime, jau irgi yra pusė metų ar šiek tiek daugiau. Tai jeigu Vyriausybė atneš savo matymą, aišku, norėčiau galvoti, kad galbūt pritarsime šitam mano pasiūlymui, mes galėtume ateityje sujungti abu projektus ir spręsti šitą problemą, Tikrai dėl to problemos nebus.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau pasiteirauti, ar nemanote, kad jūsų pasiūlytas įstatymo projektas galėtų paskatinti Vyriausybę imtis… nesiimti aktyvių veiksmų sprendžiant migrantų problemas. Vis dėlto tiek tautiečiai baiminasi, kad vis dėlto ir migrantų išlaikymas, ir visi kiti dalykai kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus, ir norisi, kad ši problema būtų išspręsta kuo greičiau. Tai vis dėlto ar nemanote, kad jūsų siūlomas variantas duos atvirkštinį efektą ir paskatins dar ilgesnį užsibuvimą čia, Lietuvoje?
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš manau, kad niekas, nei mes esame suinteresuoti, nei Vyriausybė, tuo labiau valdančioji dauguma, suinteresuota turėti papildomas didesnes išlaidas. Galbūt tas termino pratęsimas, mano galvojimu, paskatins imtis tam tikrų radikalių sprendimų: vertinti šitą situaciją, priimti į darbą daugiau žmonių, kurie gali spręsti migracijos galimybes būti ar nebūti Lietuvoje. O man svarbiausia yra tai, aš suprantu, kad tai kainuoja, bet aš manau, kad visuomenės ramybė ir žinojimas, kad visi, kurie bus palikti gyventi čia, yra ne teroristai, ne nusikaltėliai, kad jie norės ir turės galimybę integruotis į mūsų gyvenimą, yra svarbiau už bet kokias išlaidas.
PIRMININKAS. Matau, kad reikia priimti sprendimą pratęsti posėdį iki 13 val. 15 min. (Balsai salėje) Kitaip teks dabar balsuoti, bet manau, kad gerbdami kolegą Joną pabaigsime jo pateikimo procedūrą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Aš tada pats pratęsiu. (Balsai, juokas salėje) Tęsiame, gerbiamas Jonai, jūsų pateikimą. Klausia V. Mitalas. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų laikas bėga ir, jeigu nebus sprendimai priimami kuo greičiau, tai, kaip ir buvo pasakyta, problemos neišspręsime. Prabėgo pusė metų, prabėgs metai. Ar turite kokių nors siūlymų, kaip konkrečiau būtų galima spręsti? Kokius sprendimus siūlytumėte priimti apskritai? Ar tai, vadinasi, daugiau integruoti, ar tai apskritai… nes jūs pats minėjote, kad nemažai jų kažkur klaidžioja, kažkur išėjo, bet čia tik nuogirdos. Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš išdėsčiau: tokiais tempais, kokie yra dabar priimant sprendimus, tas procesas tęsis būtent 11–12 mėnesių. Tai čia yra operacijų vadovo, Vyriausybės sprendimai, kaip tą situaciją pagreitinti. Bet vėlgi grįžtu prie to, kad mes turime būti įsitikinę, kad žmonės, jeigu išeis laisvai judėti po Lietuvą, yra nepavojingi mūsų visuomenei. Tai čia pagrindinis mano noras yra.
PIRMININKAS. Dabar motyvai už, prieš. Ačiū pranešėjui. A. Vinkus kalba už.
A. VINKUS (LVŽSF). Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto laikinojo apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. 28 dienų terminas įstatyme nurodytais atvejais – karo padėties, nepaprastosios padėties, masinio užsieniečių antplūdžio, paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiu – gali būti pratęsiamas iki 6 mėnesių. Siūlymas pratęsti šį terminą iki 12 mėnesių, kaip minėjo ir pranešėjas, padidintų mūsų valstybės galimybę surasti daugiau informacijos apie migrantus ir jų atvykimo tikslus ir taptų papildoma atgrasymo priemone norintiems atvykti nelegaliems migrantams, kuriems ilgesniam laikui bus apribota teisė judėti Lietuvos teritorijoje. Projektui pritariu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, mes lyg ir galvojome, kad reikėtų paprašyti pertraukos, bet nebūtinai tos pertraukos, nes iš tikro man atrodo, kad einame ne tuo keliu. Reikia kuo greičiau juos įdarbinti – tegul patys tvorą stato, fūras vairuoja. Kam juos dabar laikyti veltėdžius? Dar šešioms savaitėms, pusei metų pratęsime. Man atrodo, tikrai po pateikimo nepritarkime, o paskui protingesnį įstatymą pasiūlysime. O A. Matulas pyksta.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs kalbate dėl motyvų, nutraukiu. Paskutinis dėl motyvų – T. V. Raskevičius ir tada balsuosime dėl projektų.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, atleiskite, kad turiu tai pasakyti, bet man atrodo, kad šituo projektu Lietuvoje yra siekiama sukurti getų sistemą. O, mano žiniomis, Lietuvoje dar galioja teisės viršenybės principas.
Įstatymo projektu yra siūloma šiuos asmenis sulaikyti 12 mėnesių terminui. Sulaikymą yra siūloma taikyti be teismo sprendimo, be individualaus kiekvieno asmens vertinimo ir neturint galimybės tą sprendimą kaip nors peržiūrėti. Ir toks sprendimas, nors ir pranešėjas negalėjo to įvardinti, šiurkščiai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnį, tai yra būtent asmens sulaikymas be teismo sprendimo. Ir EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad asmenų sulaikymas ilgesniam negu 4 mėnesių terminui be teismo sprendimo yra šiurkštus konvencijos pažeidimas.
Taip pat pristatant projektą buvo labai daug kalbama apie migrantų keliamą grėsmę Lietuvoje esantiems gyventojams. Pastebėčiau, kad tarp tų žmonių yra daugiau negu tūkstantis nepilnamečių. Tarptautinė teisė apskritai draudžia ilgesnį laiką sulaikyti nepilnamečius asmenis be teismo sprendimo, mes šiandien Lietuvoje ramiu veidu norime tai padaryti. Ir man iš tikrųjų yra labai gaila, kad krizinėmis situacijomis kai kurie politikai naudojasi siūlydami labai paprastus, bet, deja, populiarius sprendimus. Aš norėčiau, kad mes į šią krizę reaguotume konstruktyviai, ieškotume visiems priimtinų išeičių, bet išvengtume pigaus populizmo. Todėl visus kolegas labai raginu nepalaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsavimai dėl projektų, kuriuos apsvarstėme šioje posėdžio dalyje.
13.08 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716(2)ES (svarstymo tęsinys)
Pirmiausia dėl projekto, įrašyto darbotvarkėje 1-7 numeriu, – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716(2)ES. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 117: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
13.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-858(5) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-858(5). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už 97, prieš – 1, susilaikė 18. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-860 (priėmimo tęsinys)
Su tuo susijęs nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-860. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 117: už – 112, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.11 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-774 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-774. Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume projektą be pataisų?
Balsavo 111: už – 48, prieš – 25, susilaikė 38. Nepritarta.
Dabar pagal Statuto 184 straipsnį (rezoliucija, kaip matote, nepriimta) mane Sekretoriatas patikslina, kad kiti variantai nebesvarstomi, kai yra daugiau pasisakiusių prieš rezoliuciją negu už. Jeigu būtų santykis kitoks, tada rinktumės vieną iš variantų. Baigėme šį klausimą.
13.13 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-864 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-864. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 114: už – 31, prieš – 40, susilaikė 43.
V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų valdantieji dar kartą įrodė, kad jų pagrindinis tikslas, kad pabėgėliai, kurie buvo specialiai įleisti, kaip ministras pasakė, kuo greičiau išeitų į gatves ir kiltų neramumai. Na, neramumai kam jie bus…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš atsiprašau, neišsivaikščiokite, dar bus balsavimas, ar atmesti, ar redaguoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gal buvo galima iki galo pasakyti? Iš tikrųjų tikslas toks ir yra, kad jie išeitų į gatves, kiltų neramumai, dėl armijos panaudojimo įstatymus jau priėmėme, tad galėsime ją panaudoti ir sakysime, kad to labai reikia. Puiku.
PIRMININKAS. Vis dėlto gal prašantys replikų sutiks, kad balsuojame, kol Seimo nariai dar salėje, nes nepritarus projektui yra du variantai. Alternatyvus balsavimas: kas už, balsuos už tai, kad grąžintume tobulinti, kas prieš – už tai, kad atmestume. (Balsai salėje)
Už balsavo – 47, prieš – 54. Taigi projektas yra atmestas.
Dabar replikos po balsavimo. Ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolegos, aišku, pirmiausia dėkoju už iniciatyvas siekiant spręsti migracijos problemas, bet norėčiau jus užtikrinti, kad jau yra parengtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas. Jo tikslas yra užtikrinti, kad Lietuva netaptų pereinamuoju kiemu ir kad būtų laikomasi žmogaus teisių. Tikrai bus kompromisinis sprendimas, jis artimiausiu metu atkeliaus į Seimą.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš gal retai paremiu valdančiąją daugumą, bet šiuo atveju tikrai logikos nėra – šešis mėnesius laikyti, maitinti ir saugoti juos tikrai nelogiška. Man atrodo, kad tikrai darbų yra. Pažiūrėkite, Anglijoje vairuoti nėra kuro. Mes juos kuo greičiau įdarbinkime, tegul jie eina dirbti į statybas ar kur, tvoras stato, saugo, o dabar mes čia imame ir ant Lietuvos pečių nešame tą naštą. Tikrai aš negaliu pritarti tokiai įstatymo pataisai. Ten ne su negalia žmonės, žmonės darbingi, tegul kuo greičiau dirba. O jeigu vienas kitas pabėgs į kokią Vokietiją ar Švediją, tegul bėga.
PIRMININKAS. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Aš noriu paprašyti dar ministrės, kad ne tik pereinamuoju keliu nepaverstų Lietuvos, bet ir kalėjimu, kaip kokios nors Afrikos šalies, kur žmonės laikomi be teismo.
Ponui Jonui noriu pasakyti. Aš nežinau, ką jūs ten NSGK svarstote ir ko jūs klausote, bet kai dėjote ranką ant Konstitucijos ir prisiekėte, jūs prisiekėte taip pat laikytis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir Lietuvos Konstitucijos. Ji neleidžia vaikų, moterų, apskritai jokio žmogaus laikyti uždaryto kalėjime be teismo sprendimo. Jūsų žiniai, toli gražu net Seimo sprendimo nepakanka žmonėms uždaryti į kalėjimus.
PIRMININKAS. Ir paskutinis repliką pasakys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mes jau jaučiame, kai V. Bakas išėjo iš NSGK į Žmogaus teisių komitetą, jisai…
Aš tiktai gerbiamam V. Ažuolui pasakysiu – Lietuvoje nėra armijos, yra Lietuvos kariuomenė. Tai reikėtų žinoti.
Gerbiamas Jonai, aš tikrai dėkingas už tai, kad jūs atkreipėte dėmesį, bet mes tikrai, kaip ir ministrė minėjo, turėsime labai kompromisinį pasiūlymą, kai mūsų institucijos – Migracijos departamentas, VSAT – galės administraciniais sprendimais pratęsti terminą, bet žmonės galės kreiptis į teismą dėl kiekvieno savo atvejo individualiai ir įrodinėti, kad jie nepasitrauks, nepabėgs ir panašiai. Čia atsiras ir galimybė kalbėti apie pažeidžiamas grupes, ką V. Bakas minėjo, apie žmogaus teises ir kitus labai svarbius dalykus. Toks nuraminimas, kad netrukus tai pasirodys.
O dėl sąsajų su terorizmu ir visų kitų dalykų, kuriuos jūs keliate, rytoj mes turime brifingą, tarptautiškai sakant, komitete ir mes turėsime atsakymus į jūsų tuos klausimus, tikrai visi galėsime žinoti, kokia yra situacija, nes patikros sistema, mielieji, yra. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Suklydau pasakęs, kad čia paskutinė replika, nes taip pat R. Tamašunienė nori pasakyti repliką.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, aš noriu kolegai Laurynui padėkoti. Jis bando čia parodyti, kad iš tikrųjų dirbama ir taip toliau, bet vis dėlto reikia pritarti ir kolegų, teikusių įstatymų projektus, nuomonei, be abejo, ir visos opozicijos nuomonei, kad tie įstatymai labai jau ilgai gimsta toje Vyriausybėje. Mes tik girdime, kad „kaip įmanoma greičiau“ ir „visomis išgalėmis“. Būtų gerai, kad „kaip įmanoma greičiau“ turėtų terminą, o visos išgalės būtų panaudotos tam, kad tai ir įvyktų. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū visiems už gausias replikas. Jomis rytinį posėdį baigiame. Registruotis nori, kas kantriai laukia pabaigos. Prašom. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Dar paminėsiu, kad vakarinis posėdis prasidės 13 valandą, kaip numatyta darbotvarkėje, jo nevėliname, nes ministras ir VERT vadovas turi savo… (Balsai salėje) Atsiprašau, 14 valandą. Šia informacija rytinį posėdį baigiame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.