Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 162
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu balandžio 26 dienos popietinio posėdžio pradžią. (Gongas) Registruojamės.
14.00 val.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį. Kviečiu ministrę į tribūną. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, vadovaudamasi Statuto 208 straipsniu, atsakysiu į raštu pateiktus klausimus. Mano kalba, jums leidus, susidarys iš dviejų dalių. Pirma, truputėlį paaiškinsiu daugiau konteksto, kodėl apskritai mes užsiimame įmonių perkėlimu, pritraukimu ir relokacija į Lietuvą, o antroje dalyje detaliau atsakysiu apie jūsų paklausime minėtą įmonės atvejį.
Taigi per ateinantį dešimtmetį Lietuva siekia iš esmės padidinti aukštos pridėtinės vertės veiklos dalį šalies ekonomikos struktūroje ir neatsitiktinai Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane Nr. 1 tikslas yra pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Kalbu apie informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir inžinerinės pramonės sektorius, kuriuose darbo našumas yra dvigubai didesnis, didžiausi atlyginimai ir atitinkamai sumokami mokesčiai. Net 79 % Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo sąlyga. Dabar ši talentų pasiūla yra drastiškai sumažėjusi. Talentų trūkumas lemia lėtesnę arba sustabdytą verslo plėtrą, projektų įgyvendinimą. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, dėl talentų stokos 2016–2020 metais Lietuvos nepasirinkus daliai investuotojų nesukurta bent 5 tūkst. 810 gerai apmokamų darbo vietų.
Apskritai bendras investicijų lygis Lietuvoje yra mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Užsienio talentų potencialas Lietuvoje dar neišnaudotas. Iki šiol mažiau nei 1 % iš užsienio pritrauktų talentų buvo informacinių technologijų specialistai, o net 55 % – vilkikų vairuotojai. Iki praėjusių metų Lietuva iš trečiųjų šalių pritraukdavo vos 300 aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie atvykdavo su mėlynąja kortele. Praėjusių metų relokacijos rezultatas – išduota 1 tūkst. 400 laikinų leidimų gyventi užsieniečiams, ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Nors šis skaičius padidėjo keturis kartus, jis padidėjo nepakankamai.
Kolegos, aš pereisiu prie šitos dalies, jeigu jūs tiktai netriukšmausite ir man leisite, nes girdžiu, kad yra nerimo, jog liks neatsakyta į jūsų svarbius klausimus. Bet kontekstas čia yra labai svarbus.
Taigi Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirba siekdama proveržio – pritraukdama verslą ir talentus į aukštą pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius. Siekiant užtikrinti ekonomikos transformacijai reikalingus įgūdžius, esminės yra dvi kryptys: investicijos į Lietuvos žmogiškųjų išteklių kompetencijų tobulinimą bei palaikymą ir talentų iš užsienio, tarp jų ir lietuvių kilmės, pritraukimą.
Lietuva nuo 2020 metų A. Lukašenkos vykdytų aktyvių represijų prieš taikius piliečius momento aktyviai kvietė Baltarusijos kompanijas persikelti į Lietuvą. A. Lukašenkai visiškai paneigus bet kokių demokratinių procesų egzistavimą, kilus pasipriešinimo bangai privačiame tarptautinių įmonių sektoriuje, tas pasipriešinimas buvo vienas aiškesnių, nes ten dirbantys žmonės prieina prie globalių informacijos šaltinių, yra išsilavinę ir kritiški.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva Lietuvos Respublikos Seime praėjusiais metais buvo priimtos Investicijų įstatymo pataisos, skirtos padėti režimui oponuojančioms įmonėms persikelti. Mūsų ministerija įgyvendina įstatymo nuostatas kartu su „Investuok Lietuvoje“. Priėmus Investicijų įstatymo ir kitus relokacijos paketo pakeitimus, buvo įmanoma norinčioms nuo režimo pabėgti progresyvioms įmonėms persikelti greičiau. Šiose iniciatyvose Lietuva konkuruoja dėl pažangių kompanijų pritraukimo su kitomis šalimis, įskaitant Latviją, Lenkiją, Vokietiją.
Nuo relokacijos pradžios apie 50 įmonių pradėjo veiklos perkėlimą arba plėtrą į Lietuvą. 26 projektai, su kuriais „Investuok Lietuvoje“ dirbo 2020–2021 metais, planavo Lietuvoje sukurti per 2 tūkst. naujų darbo vietų. Šių įmonių vidutinis bruto darbo atlyginimas yra 3 tūkst. 600 eurų. Didžioji dalis į Lietuvą besiplečiančių kompanijų yra technologijų sektoriaus. Vyrauja žaidimų, individualizuotos programinės įrangos kūrimo, papildytosios realybės įmonės. Pavyzdžiui, viena svarbiausių Lietuvoje veiklą metų pradžioje pradėjusių kompanijų yra žaidimų kompanija „Wargaming“. Šiuo metu ji jau turi Vilniuje 500 darbuotojų, o vidutinis atlyginimas įmonėje yra 4 tūkst. 723 eurai.
Grįžtame prie Seimo narių pagrindinių klausimų. Konsultacijos dėl į Lietuvą persikeliančių įmonių su VSD ir kitomis atsakingomis institucijomis vykdavo reguliariai ir iki šio karo. Tačiau, kol valstybės institucijos įmonei nesuteikia finansinės pagalbos, ir VSD saugumo struktūros, ir kitos institucijos turi ribotus įrankius pasiekti informaciją apie įmonių sandorius. Pabrėžiu, kad vertinimo procesas dėl „Izovac“ vyko 2021 metais, kai birželio mėnesį įmonė kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“, ir tai yra gerokai iki karo pradžios. Rusijai pradėjus masinį karą Ukrainoje ir esant šiems sąlygų pakeitimams, procesas buvo sugriežtintas. Konsultacijos teikiamos tik įvertinus įmonės buvimą sankcijų sąrašuose, kapitalo ir įkūrėjų kilmės valstybę.
Vykdant pirminę patikrą, kuri yra atliekama remiantis viešai prieinamais informacijos šaltiniais bei duomenų bazėmis, siekiama patikrinti: pirma, planuojamų investicijų pagrįstumą, ar įmonės nurodomi preliminarūs parametrai atitinka jos galimybes; antra, įmonės reputaciją (įmonės ar valdytojų paminėjimas skandalingame kontekste, pavyzdžiui, tvarumo, žmogaus teisių, kriminaliniuose ar kituose reputaciją gadinančiuose kontekstuose); trečia, galimas rizikas, susijusias su įmone ir jų žinomais įmonės valdytojais, vertinant jų viešus pasisakymus ar pozicijas.
Karui tęsiantis, „Investuok Lietuvoje“ dar kartą pakoregavo įmonių patikros procesą ir dar kartą jį sugriežtino, inicijavo pirkimą dėl tikrinimo paslaugų iš išorės tiekėjų ir į jų pirminę patikrą dėl sankcijų sąrašų įtraukė teisines paslaugas teikiančią ir įmonių patikras atliekančią įmonę. Tad šiuo metu patikros procesas inicijuojamas gavus pirmą suinteresuotos įmonės užklausą, dar iki suteikiant jai pirmą konsultaciją ar siunčiant informaciją apie investavimą Lietuvoje. Aptikus aiškių rizikų, pavyzdžiui, sankcijų, kapitalo kilmės, kompanijai siunčiamas atitinkamai neigiamas atsakymas. Tais atvejais, kai investuotojo veikla susijusi su strateginių reikšmių nacionaliniam saugumui turinčiomis įmonėmis, objektais ar sektoriais, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pagrindu, vykdo tokios įmonės patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir išduoda atitiktį patvirtinančią išvadą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija vasario 24 dieną pradėjo nenutrūkstamas konsultacijas su Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Migracijos departamentu, saugumo institucijomis. Buvo sugriežtinti visi tarpininkavimo raštų procesai, juos papildė papildomos konsultacijos ir tikrinimai saugumo institucijų sąrašuose. Primenu, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vizų į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams neišduoda, tai daro kitos atsakingos institucijos.
„Investuok Lietuvoje“ veikia tuo pačiu principu kaip ir kitų teisinių valstybių analogiškos investicijų pritraukimo agentūros. Šalys konkuruoja tarpusavyje dėl investicinių projektų, talentų pritraukimo, todėl bet kokie papildomi barjerai įmonėms ateiti mažina šalies kaip lokacijos patrauklumą. Tačiau kartu su „Investuok Lietuvoje“ darome visus papildomus reikalingus veiksmus, kurie mums padeda užtikrinti, kad rizikos būtų dar labiau valdomos. Taigi Lietuva gali pritraukti mažiau galimų investuotojų, bet saugumo reikalavimams yra taikomas pagrindinis prioritetas.
Mieli kolegos, įmonių relokacija iš Baltarusijos yra dviejų vyriausybių tęstinė politika. Ją vykdydami mes vadovaujamės ne tik ekonominiais talentų pritraukimo argumentais, juos išdėsčiau kalbos pradžioje, bet ir moraliniais argumentais padėti bėgantiems nuo A. Lukašenkos režimo verslams, žmonėms, kurie buvo šimtais tūkstančių susirinkę Minsko aikštėse ir priešinosi diktatoriui. Tai yra mūsų politikų darbas, o valstybės institucijų darbas yra įgyvendinti politiką. Valstybės institucijos yra savarankiškos agentūros ir ministerija kasdien į jų veiklą nesikiša, mes gerbiame jų nepriklausomumą. Taigi tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba daro savo darbą ir politikai neturėtų kasdien vaikščioti jiems iš paskos ir pasakoti, kaip jie tą darbą turi daryti.
Minėtas atvejis dėl sulaikytų pinigų, lėšų pervedimo šiandien leidžia konstatuoti, kad sankcijos veikia. Bankai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sulaikė mokėjimą ir dar kartą noriu padėkoti tarnyboms už jų darbą. Klausimuose minėtos įmonės lėšos yra įšaldytos ir tarnybos išsiaiškins jų šaltinius. Lietuva yra atvira šalis verslams, kurie nėra sankcionuojami, nebendradarbiauja su diktatūromis ar kariaujančiais režimais. Tokie verslai yra kviečiami kurtis Lietuvoje, čia steigti darbo vietas, kurti inovatyvius produktus, mokėti aukštos pridėtinės vertės sektorių generuojamus mokesčius. Tuomet valstybės institucijos susikoncentruoja į rizikos valdymą, o ne uždaro šalį. Sienų uždarymas yra įmanomas, bet tą praktikuoja tik diktatūros. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Pagal Seimo statuto 208 straipsnį iš pradžių pirmenybė yra tiems Seimo nariams, kurie pasirašė klausimus. Pirmasis klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiama ministre, mano klausimas būtų, kaip jūs žadate į Lietuvą pritraukti turistų už tuos skiriamus 3 eurus, kai visoje mūsų valstybės teritorijoje galioja nepaprastoji padėtis? Žmonės atvykdami į Lietuvą, ypač turistai, tikrai pasiskaito, ar ta valstybė saugi, kokia situacija yra toje šalyje. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų daug prasmingesnis palyginti sprendimas kaip kaimyninėje Lenkijoje, turinčioje sieną su Ukraina, taikyti nepaprastąją padėtį tik pasienio ruože su Baltarusija, su Rusijos Federacija, bet ne visoje mūsų valstybės teritorijoje ir taip neatstumti turistų atvykti į mūsų valstybę, nes turizmo sektoriui ir visai Lietuvai, mūsų ekonomikai, manau, yra svarbu pritraukti kuo daugiau turistų. Vargu ar tokiomis pačiomis sąlygomis už tuos pačius siūlomus 3 eurus mes tai galėsime padaryti?
A. ARMONAITĖ (LF). Klausimas, matyt, yra apie du dalykus, apie turizmo situaciją ir apie nepaprastosios padėties įvedimą Lietuvoje. Turizmo sektorius iš tikrųjų patiria iššūkių, nuo pandemijos yra labiausiai nukentėjęs ir šiuo metu nuo karo taip pat kenčiantis sektorius. Taigi mes jau paleidome pagalbos priemones, kurių bendras biudžetas yra 4 mln. eurų. Aš tikiuosi, kad turizmo įmonės pasinaudos ir bent šiek tiek prisidėsime prie jų veiklos tęstinumo.
Dėl nepaprastosios padėties. Visos regiono valstybės ją turi. Lietuva savo teritorija nėra didelė valstybė, mus kaimynai supa tiek Rytuose, tiek ir prie Baltijos jūros, agresorių valstybių, kurios šiuo metu kariauja Ukrainoje. Matyt, siekiant maksimalaus mūsų piliečių saugumo nepaprastoji padėtis yra būtina, turiu omenyje Kaliningradą, Baltarusiją, mūsų kaimynines valstybes.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ministre, aš vis dėlto drįstu pasakyti, kad jūs neatsakėte į du klausimus: dėl jūsų asmeninės atsakomybės pajautimo ir dėl to, kodėl jūs atsisakėte žurnalistams, kurie tyrimo metu teiravosi ir norėjo išsiaiškinti situaciją, tą situaciją komentuoti, nors esate viešas žmogus? Norėtųsi ir tuos klausimus išgirsti.
Lygiai taip pat neišgirdau konkrečių veiksmų, jūs kalbėjote apie tai, kad patikra sėkmingai veikia, nors situacija rodo, kad patikra sėkmingai neveikia, nes Lietuvoje pradeda veikti tokios įmonės, kurios sugeba gauti virš 1 mln. kruvinų Rusijos ginklų koncerno pinigų. Jūs kalbėjote, kad vyksta konsultacijos. Konsultacijos yra procesas, bet norėtųsi išgirsti, kokie konkretūs sprendimai po šito įvykio buvo priimti. Jūsų atsakymai į du praleistus klausimus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …ir kokie konkretūs sprendimai?
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiama Agne, tikriausiai rašėte savo klausimą, aš iš dalies atsakiau savo kalboje, kokie yra priimti konkretūs žingsniai ne po šio atvejo paskelbimo, bet iš karto po karo. Įmonių patikra „Investuok Lietuvoje“ yra sugriežtinta po karo. Anksčiau įmonė kreipdavosi ir „Investuok Lietuvoje“ iš karto imdavosi ją konsultuoti, dabar yra atliekama patikra, net yra pasamdyta išorinė bendrovė, kuri padeda atlikti sustiprintą patikrą. Jeigu paaiškėja įvairių aplinkybių, tai įmonei konsultacija net nėra suteikiama. Pirmas konkretus veiksmas.
Antras. Apie šį konkretų atvejį kalbant, mes kreipėmės į atsakingas į institucijas, saugumo institucijas, su klausimu, ar įmonė ir jos veikla Lietuvoje nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui. Mes taip pat paprašėme informacijos, ar nebuvo daugiau kitų įtartinų pinigų pavedimų iš Rusijos į kitas Lietuvoje veikiančias įmones. Dar kartą noriu pabrėžti, kad pavedimas galiausiai nepasiekė tikslo, nes veikė sankcijos ir tas pavedimas buvo sulaikytas. Tai irgi reikėtų pabrėžti.
Aš, kaip ministrė, negaliu atsakyti už visas Lietuvoje veikiančias įmones ir už visus pasaulyje vykdomus pavedimus. Kaip aš bandžiau savo kalbos pradžioje pasakyti, mūsų tikslas yra pritraukti į Lietuvą daugiau progresyvių, vakarietiškų, demokratiškai nusiteikusių įmonių. Ir tai mes darome.
Antras dalykas. Žinoma, mano, kaip Vyriausybės narės, darbas yra padaryti, kad sankcijos būtų įgyvendintos, veiktų ir kad čia, Lietuvoje, prieglobsčio nerastų įmonės, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie Rusijos agresijos Ukrainoje. Todėl mes padarėme mano minėtus veiksmus.
Dėl žurnalistų užklausos. Aš iš tikrųjų trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį daviau labai išsamų komentarą apie visą šią situaciją. Prieš tai buvusią savaitę pati buvau Ukrainoje ir nebuvo galimybių sureaguoti į žurnalistų užklausą. Dar daugiau, mes turime Viešųjų ryšių skyrių, jis ir priima tas užklausas ir maksimaliai stengiasi padėti visiems žiniasklaidos atstovams gauti atsakymus į rūpimus klausimus, tarp jų ir LRT Tyrimų skyriui, dariusiam šį tyrimą.
PIRMININKAS. Aš primenu, atsakyti – 2 minutės, klausti – 1 minutė. Stenkitės trumpai.
Klausia dar P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pranešėja, jūs esate iniciatorė, kad pritraukiant tuos vadinamuosius specialistus ženklią finansinę paramą gautų ne tik į Lietuvą atvykę specialistai, bet ir įmonė. Ir tai šiuo metu labai kiršina Lietuvos piliečius, kai piliečiai, ir gana aukštos kvalifikacijos, negali rasti darbo, o čia tiesiog siūloma 5 tūkst. įmonei už atvykusio iš užsienio piliečio įdarbinimą ir taip pat tam piliečiui dar daugiau negu 2 tūkst. eurų. Ar jūs nežadate atsiimti šios savo iniciatyvos?
A. ARMONAITĖ (LF). Supratau, apie ką klausimas. Truputėlį čia kitas kontekstas, kita tema, bet aš vis tiek atsakysiu. Mes konkuruojame… Mes gyvename labai progresyvioje kaimynystėje, kur yra Skandinavijos valstybės, kur yra Estija, Lenkija, įdomios rinkos, į kurias žmonės važiuoja dirbti. Ir tam, kad būtume bent kiek konkurencingesni, mes turime proaktyviai imtis tam tikrų veiksmų. Tai, ką jūs kalbate, relokacijos kompensacija, persikėlimo kompensacija, yra taikoma daugybėje Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Estijoje, kur dar yra taikoma ir GPM lengvata. Pataisydama turiu pasakyti, kad šis mechanizmas būtų taikomas ne tik užsienio kvalifikuotiems specialistams, bet ir Lietuvos piliečiams, kurie, pavyzdžiui, yra emigravę ir norėtų sugrįžti į Lietuvą. Ir tai, ko gero, bus mūsų pirmasis šaltinis, iš kur tie specialistai ir atvažiuos. Tai bus tie patys lietuviai. Bet dar kartą: mes 2016–2020 metais dėl nepakankamo aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus praradome beveik 6 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų. Mes turime stengtis ir taikyti įvairias priemones, įvairius mechanizmus, kurie mus padarytų bent truputėlį konkurencingesnius, negu yra mūsų kaimynės šalys. Ir dar aš noriu pasakyti – tai yra minimumas, ką mes galime padaryti, mums reikia padaryti daug daugiau, nes karas, kovidas mūsų investicinę aplinką žeidžia gana reikšmingai.
PIRMININKAS. Dėkui. Mūsų laikas jau senka, bet A. Gedvilui suteiksiu klausimą… Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, na, sunku suvokti, iki kokio lygio jūs, kaip inovacijų ministrė šalyje, kviesdama įmones iš Baltarusijos, Rusijos į Lietuvą kartu su jų darbuotojais, vadinamuoju darbuotojų relokacijos įstatymų paketu per pokyčius, po pokyčių nukrypote nuo kokybės prie kiekybės. Apima svetima gėda, kad jūs kartu su „Investuok Lietuvoje“, kuri per metus išleidžia 6 mln. eurų, šiandien sugebėjote tik prisivilioti įmonę, kuri registruota adresu, kuriuo registruota dar 640 įmonių, įmonę, kuriai užtenka perkelti tik trečdalį darbuotojų į Lietuvą, įmonę, kuri neprivalo visiškai užsidaryti Baltarusijoje tam, kad saugiai persikeltų į Lietuvą, juo labiau kad jūsų kuruojama „Investuok Lietuvoje“ nevertina besikuriančių įmonių sandorių ar klientų. Taip pat V. Chomičius, anksčiau dirbęs Baltarusijoje su Rusija, vis dar tebėra „Izovac“ vadovas Lietuvoje ir šiuo metu, kaip suprantu, įmonės veikla vis dar nėra sustabdyta.
PIRMININKAS. Laikas, kolega, ar bus klausimas, ar ne?
A. GEDVILAS (DPF). Klausimas labai geras. Ministre, jei tik tiek sugebate, ar nevertėtų prisiimti visišką asmeninę atsakomybę, apie tai klausė ir kolegos, ir galbūt jau laikas pagalvoti apie atsistatydinimą?
PIRMININKAS. Laikas pagalvoti apie klausimo baigimą.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū už pasiūlymą, apsvarstysime.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi ačiū ministrei už atsakymus. Kviečiu S. Šedbarą į tribūną pristatyti darbotvarkės 2-2 klausimą. A. Nekrošius dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti dėl prieš tai buvusio klausimo pratęsti laiką, nes ministrė faktiškai 10 minučių visiškai neatsakinėjo į klausimus, o pasakojo apie kažkokius ministerijos nuveiktus darbus. Tai prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, bet pagal Statuto 208 straipsnį yra labai aiškiai parašyta, kiek laiko skiriama šiam klausimui, tai yra 20 minučių. Visi, kurie pasirašė klausimus ir norėjo paklausti, tą padarė. (Balsai salėje) Tikrai ačiū, gerbiamas kolega, bet neteiksiu dėl šito klausimo balsuoti.
14.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2) (svarstymas)
Dabar Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-1227 svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, yra nemažai pakeitimų, nemažai straipsnių yra keičiama, kartu su Europos Sąjungos reglamento pataisomis yra sujungtos kai kurios kitos pataisos. Tai atsakomybė už kario garbės ir orumo pažeminimą, atsakomybė už klinikinių vaistinių preparatų tyrimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Taip pat numatoma galimybė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams pradėti administracinę teiseną ir surašyti protokolus už kliudymą įgyvendinti jiems suteiktas teises. Sudaryta galimybė už žaidimų automatais ar loterijų organizavimo tvarkos pažeidimus konfiskuoti ne pažeidėjams nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi nemažai pataisų, jas komitetas svarstė 2022 m. balandžio 20 d. ir visiems šešiems dalyvavusiems balsavus už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija, joje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.24 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėju buvo paskirtas J. Sabatauskas, jo salėje nematau. Gal kas iš komiteto galėtų pristatyti išvadą? Prašom, gerbiamas pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra Europos Sąjungos direktyvų perkėlimas, tikslinamos nuostatos dėl komercinių transporto priemonių, įskaitant traktorius, techninio patikrinimo kelyje reglamentavimo. Komitetas šį projektą svarstė 2022 m. balandžio 20 d. ir pritarė patobulintam šio įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Visi šeši dalyvavę komiteto posėdyje balsavo už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kaimo reikalų komiteto išvadą galėtų gerbiamas K. Mažeika pristatyti? (Balsas salėje) Maža ką, kokių diskusijų nežinosiu, kas įvyko. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaimo reikalų komitetas šį klausimą svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo ir niekas nesusilaikė. Taigi pritarta bendru sutarimu išvadoms dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Joje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto irgi nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
14.26 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Kviečiu Kultūros komiteto pirmininką pristatyti svarstymo komitete išvadą. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Garbusis Seime, komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projekto tekstui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Yra gautas vienas siūlymas – tai Seimo narės A. Širinskienės. Jam komitetas (iš karto anonsuoju) siūlo pritarti iš dalies. Klausiu Seimo narės, ar reikės dėl šito balsuoti, ar galime gal dabar apsispręsti, jeigu jūs sutinkate dėl pritarimo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Galite apsispręsti, o aš paskui žiūrėsiu, jeigu ką, gal iki priėmimo ką nors registruosiu.
PIRMININKAS. Supratau. Kitaip tariant, jūs neprašote balsuoti ir sutinkate su tuo, kad komiteto redakcijoje pritarimas iš dalies Seimo narės A. Širinskienės siūlymui yra tinkamas. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu tada čia? Tvarka. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Su šiuo pritarimu apsispręsime dėl viso projekto po svarstymo šiek tiek vėliau.
14.27 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2) (svarstymas)
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2). Kviečiu A. Nekrošių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Balandžio 20 dieną Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir nusprendė bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Skardžių iš Audito komiteto pristatyti svarstymo rezultatus Audito komitete.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Audito komitetas kovo 30 dieną priėmė sprendimą pritarti Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus, kuriems pagrindinis komitetas taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu… Gal Biudžeto ir finansų komiteto išvadą A. Palionis norėtų pristatyti? Gerbiamas A. Palionis norėtų pristatyti išvadą ir prisiliesti prie šio sprendimo projekto ir tokiu būdu. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti projektą patikslinant įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nemačiau norinčių kalbėti. Dėl motyvų dėl šio projekto norėtų kalbėti už A. Skardžius. Prašau, gerbiamas Artūrai.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš šiaip išsibraukiau iš kalbėtojų.
PIRMININKAS. Galite nekalbėti. Labai ačiū tuomet už supratimą. Apsispręsime artimiausiu metu. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas bus vėliau, nes dar nepraėjo 3 valandos.
14.30 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 3, 5, 6, 11, 111, 13, 17, 21, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pirmasis pranešėjas T. Tomilinas pristatys svarstymo Aplinkos apsaugos komitete rezultatus. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tuoj aš įsijungsiu elektroninę versiją. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 20 dienos posėdyje svarstė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 11, 111, 13, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, joms pritarta ir jos yra inkorporuotos į projektą. Taip pat buvo gauta Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymų, jiems taip pat pritarta. Daugiau pasiūlymų negauta. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Sejonienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Papildomas Sveikatos reikalų komitetas projektą svarstė kovo 30 dieną. Taip pat pritarė visoms Teisės departamento pastaboms ir rekomendavo iš esmės pritarti projektui, koreguojant jį pagal Teisės departamento pastabas. Tas, kaip suprantu, ir buvo padaryta pagrindiniame komitete, ir tam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Yra du norintys kalbėti. Pirmasis yra A. Gedvilas, bet jo salėje nematau. Tada K. Mažeika yra kviečiamas diskutuoti. Irgi nenori kalbėti. (Balsai salėje) Žiūrėkite, nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Ar dėl motyvų? Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Už nori kalbėti L. Slušnys. Jo salėje nematau. Prieš nori kalbėti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Noriu. Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Iš tiesų galbūt projektas tikrai nėra blogas, bet kyla turbūt vienas esminis klausimas. Gal jis bus atsakytas iki priėmimo.
Žmonės, kurie laidojami kapavietėse tradiciniu būdu, jeigu taip galima pasakyti, tai viskas gerai, savivaldybė išskiria vietą ir jiems tai yra nemokama, bet projekte numatyta: tie, kurie nori savo artimųjų palaikus laikyti kolumbariumuose, tai yra pelenus, urnas, tokiu atveju savivaldybei jie turėtų susimokėti tam tikrą nustatytą rinkliavą. Iš tiesų yra klausimas, ar tai yra teisinga šio projekto atžvilgiu ir visuomenės atžvilgiu, nes taip yra turbūt, iš vienos pusės, skatinama kapinių plotų plėtra ir užimtumas, užstatymas. Automatiškai turbūt suprantama, kad kapavietei įrengti reikia daug didesnio ploto ir teritorijos nei kolumbariumuose. Jie iš tikrųjų yra kompaktiški ir ypač didelių miestų, didelių kapinių atveju yra turbūt tikrai labai racionalus, efektyvus būdas ir turbūt paskutiniu metu populiarėjantis būdas žmonėms taip taupant vietą, koncentruojant ir neišplečiant kapinių teritorijų.
Iš tiesų norėtųsi, kad iki priėmimo tie klausimai būtų atsakyti ar komitete, ar kaip nors, kad nebūtų kokių nors dvejonių ir dvigubų standartų šiuo atveju. Todėl tikrai manau, kad iki priėmimo, nenoriu pasakyti, kad visiškai esu prieš, tačiau iki priėmimo norėtųsi, kad tie klausimai būtų atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės P. Gražulis. P. Gražulis norėtų kalbėti už.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes Aplinkos apsaugos komitete nagrinėjome šitą įstatymą ir Seimo nariai beveik vienbalsiai pritarė, tačiau ponas T. V. Raskevičius ir čia net ir negyviems, mirusiems žmonėms pasiūlė Partnerystės įstatymą. Tai kokia gali būti partnerystė po mirties? Kas čia dabar? Kur tik bent koks įstatymas – visur partnerystė. Man tai labai keista ir man atrodo, kad jeigu T. V. Raskevičius atsiimtų šitą savo partnerystę po mirties, tai, man atrodo, tikrai visi nubalsuotų vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai, bet jūs kalbėjote už, tai reiškia, kad pirmą kartą jūs esate už Partnerystės įstatymą. Su tuo ir sveikinu.
14.35 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-8 klausimas – tai yra Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. T. Tomilinas taip pat yra išvadų rengėjas. Kviečiu pristatyti rezultatą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, balandžio 20 dieną Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomas dar vienas projektas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Panašiai, analogiškai, kaip ir dėl ką tik aptarto projekto, buvo gautos Teisės departamento išvados, joms pritarta. Projektas buvo išsamiai aptartas ir taip pat yra Aplinkos ministerijos nuomonė. Projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti K. Mažeika. Kviečiu jį į tribūną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų tą klausimą ir problemą kėliau projekto pateikimo stadijoje. Turbūt kolegos pasiūlymas, kad žmonių pelenus būtų galima barstyti ne tik tam skirtose vietose, bet ir maždaug, kaip nurodyta, 5 kilometrai jūroje nuo kranto arba upių žiotyse, manau, nėra sprendimo būdas. Suprantama, kad nieko nedaryti negalime, bet taip daryti irgi negalime, nes prasilenkia su sveiku protu ir logika tokie pasiūlymai. Kadangi pelenai nedaug kuo skiriasi nuo kitų pelenų, jų poveikis aplinkai vienodas – 2 kilometrai ir 1 kilometras, ir 1 metras nuo kranto, ir net toje pačioje dirvoje. Šiuo atveju problema yra ne pelenai, o būtent tie žymenys, kurie yra dedami į urnas. Tas žymuo, surastas paplūdimyje, prie jūros vaikų ar renkančių gintarus žmonių, turbūt tiems žmonėms sukelia neigiamas emocijas. Galbūt bandoma tą problemą spręsti taip, kad lyg ir tuos pelenus išpylus kur nors toliau tas žymuo nepateks į krantą, nebus kada nors išmestas ir jo kas nors nepaims, ir vėl tos pačios problemos nekels. Turbūt iki visiško cirko tik trūksta, kad dar būtų numatyta atsakomybė tų asmenų artimiesiems ar kažkam už tai, kas tame žymenyje bus parašyta, kad jeigu jis bus surastas kur nors paplūdimyje arba kur nors upės žiotyse ar kitoje vietoje, kad jie bus patraukti atsakomybėn, kad galimai išpylė pelenus, išbarstė ne ten, kur yra nurodyta įstatyme.
Tikrai to įvertinti neįmanoma, nes ta situacija labai panaši su grybavimu, kai arčiau kaip 50 metrų iki sodybos, su tuo draudimu, kai, prisimenate, kolegos, tikrai buvo arši diskusija. Jeigu žmogus, einantis su pilnu kibiru uogų ar grybų, bus sustabdytas 50 metrų vienos ar kitos sodybos zonoje, jis bus nusikaltėlis. Tai čia panaši situacija, tik turbūt dar didesnė nuostaba kiltų tiems artimiesiems, kurie būtų patraukti atsakomybėn, jeigu jų artimo giminaičio žymuo būtų rastas po kelerių metų po pelenų išbarstymo, tai sukeltų turbūt didžiulę ne tik nuostabą, bet tikrai nemažą pyktį.
Siūlyčiau kolegoms ne tokiais projektais siūlyti atstumus, tačiau turbūt paprastas sprendimo būdas yra asmenims, norintiems artimųjų pelenus arba to artimo asmens, kuris dar prieš mirtį pareiškė savo valią, kurioje vietoje jis būtų ar norėtų būti, ar jo pelenai būtų išbarstyti jūroje, ar upėje, ar kažkokioje vietoje, kad į tokių žmonių urnas būtų dedami ne metaliniai ar kokie nors ilgaamžiai, o biologiškai skaidūs, suyrantys žymenys, kurie aplinkoje nepaliks jokio poveikio. Tai, manau, būtų sprendimas, kuris iš tiesų būtų optimalus šiuo atveju ir nesukeltų papildomų kokių nors problemų nei įstatymą įgyvendinančioms institucijoms, nei žmonėms, kurie paskutiniu metu randa tikrai nemažai žymenų, sukeliančių neigiamas emocijas. Tokiu būdu būtų bandoma spręsti šį klausimą.
Tikrai, kolegos, negaliu pritarti tokiam projektui, kuris neturi realaus, apčiuopiamo rezultato tiek savo esme, tiek įgyvendinančioms institucijoms, nustatinėsiančioms atstumus jūrose ar paupiuose, kur tie pelenai bus išbarstyti. Tikrai norėtųsi, kad tas projektas būtų grąžintas tobulinti ir patobulintas, kaip minėjau, ta kryptimi, kad būtų bioskaidūs žymenys. Tai išspręstų visą problemą, apie kurią mes dabar diskutuojame. Ačiū ir linkiu sveiko proto ir sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio įstatymo projekto motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
14.41 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515. Pranešėjas – viceministras A. Pečkauskas. Kviečiu jį į tribūną pristatyti įstatymo projekto esmę. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pristatysiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą, Sveikatos apsaugos ministerijos su Radiacinės saugos centru kartu rengtą Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1515.
Šio teisės akto projekto tikslas – suderinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, kad radiacinė sauga yra valstybinė, tai yra valstybės perduota savivaldybėms, funkcija, su Radiacinės saugos įstatymo ir Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, kuriose nurodyti už radiacinės saugos funkcijos vykdymą atsakingi subjektai bei savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų apimtis, įgyvendinant savivaldybei valstybės perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją. Įstatymo projektas parengtas kartu siekiant išvengti neteisingo minėtų įstatymo nuostatų interpretavimo, tai yra aiškinimo, kad savivaldybių vykdomas pasirengimas ir reagavimas į branduolines ir radiologines avarijas, tai yra ekstremaliąją situaciją, reiškia radiacinės saugos funkcijos vykdymą.
Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktą, kuriame nustatyta, kad radiacinė sauga yra viena iš valstybinių, tai yra valstybės perduotų savivaldybėms, funkcijų. Priėmus įstatymo projektą teisinis reglamentavimas taptų aiškesnis, nes būtų suderintos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos su Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis pasirengimą civilinės saugos srityje, įskaitant pasirengimą branduolinėms ar radiologinėms avarijoms ir reagavimą joms įvykus, ir būtų išvengta neteisingo Radiacinės saugos įstatymo nuostatų interpretavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, tai jūs dabar išverskite į žmonių kalbą, kas už ką bus atsakingas ir kiek kainuos? Kurias radiacinės saugos funkcijas vykdys savivaldybės? Ar iš jų ši funkcija bus paimta? Nes įstatymo projekte rašoma, kad nereikės lėšų radiacinei saugai. Kas ką turės daryti ir ko neturės daryti dėl radiacinės saugos? Ir kiek tai kainuos?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš esmės projektui įgyvendinti papildomų lėšų tikrai nereikės. Jeigu detalizuotume, tai už radiacinę saugą yra atsakingas Radiacinės saugos centras. O tos funkcijos, kurias savivaldybės traktuoja turbūt kaip radiacinę saugą, yra tvarkymasis su ekstremaliosiomis situacijomis, kaip aš stengiausi pasakyti. Rengiant įstatymo projektą apie tai buvo diskutuota su savivaldybėmis. Jos tikrai sutarė su Radiacinės saugos centru ir įstatymo rengėjais, kad tos funkcijos, kurias jie vykdo, kalbant apie pasirengimą branduolinėms ir kitoms avarijoms, nėra radiacinė sauga, tai yra reglamentuojama Vietos savivaldos įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū gerbiamam viceministrui. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime dėl pateikimo kiek vėliau, intervalu nuo 15 val. 10 min.
14.45 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1519 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę pristatyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti jums Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo projektu mes tiesiog siekiame pratęsti dabartinį reglamentavimą ir užtikrinti, kad nuosavybės teise turimo turto vertinimas nebūtų kliūtis gauti piniginę socialinę paramą. Kadangi infliacijos augimą labiausiai lems energijos komponentas, kaip pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, šis siūlomas pakeitimas ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie prasidėjus naujam šildymo sezonui kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Dabartiniame reguliavime buvo numatyta, įtvirtinta laikino galiojimo nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po paskelbtos ekstremaliosios situacijos atšaukimo nustatant teisę į socialinę piniginę paramą kartu gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas. Mes šiais pakeitimais siūlome pratęsti nuostatos dėl nuosavybės teise turimo turto nevertinimo galiojimą iki 2024 m. balandžio 30 d., kad apimtų būtent ir naująjį šildymo sezoną. Tiek trumpai. Laukčiau Seimo narių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia G. Kindurys, bet jo salėje nematau. R. Baškienės taip pat, E. Pupinio taip pat, bet A. Skardžius yra. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji ministre, turbūt didžiausia kliūtis, kaip jūs taikliai pastebėjote, yra biurokratinis barjeras pasinaudoti skiriama parama. Ar tai būtų energetinis skurdas, reikia sunešioti daug vadinamųjų geležinių klumpių, užpildyti įvairiausių pažymų, kaip jūs dabar atsisakote to turto reikalavimo gaunant šią labai svarbią nepasiturintiems žmonėms paramą. Ar jūs nemanote, kad pasakius A reikėtų pasakyti ir Z – iš esmės peržiūrėti visą paramos mechanizmą, nustatyti labai paprastus ir visiems aiškius kriterijus ir neužkrauti ir taip varganų žmonių dar visokiomis pažymomis? Tai, beje, dažnai trukdo pasinaudoti jiems priklausančia parama.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Aš tikrai pritariu, kad mūsų visų turbūt viešųjų paslaugų teikėjų pagrindinis tikslas turėtų būti biurokratijos krūvio mažinimas žmonėms, kad tų pačių duomenų nereikėtų teikti į kelias institucijas, kaip dažnai dar kol kas pasitaiko. Tikrai tuo keliu stengiamės eiti ir reikalavimus (ypač popierinių prašymų ir kitų dalykų) mažinti, dabar žmonės gana patogiai gali prašymus pildyti SPI sistemoje.
Šiuo atveju aš manau, kad kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos būtent šildymo kompensacijoms labai didelį dalyką lėmė tai, kad žmonės nežinojo, jog gali kreiptis visi, ne tik tie, kurie yra nepasiturintys, tie, kurie yra pagyvenę, bet gali kreiptis visi žmonės, nes mechanizmas yra toks, kad jis apsaugo dalį tavo pajamų dėl išlaidų, skiriamų šildymui, kad negali sumokėti daugiau negu 10 % savo pajamų, išskaičiavus valstybės remiamus pajamų dydžius.
Mes pastebėjome, kad kai suaktyvinome komunikaciją, kad kreiptis gali visi, ir kartu su šildymo sąskaitomis žmonės kartu gavo kreipimąsi ir siūlymą kreiptis, mes fiksuojame, kad lyginant 2021 metų ir 2022 metų pirmąjį ketvirtį besikreipiančių žmonių išaugo 60 %. Svarbiausia, kad žmonės žino, kad jie gali kreiptis, jie kreipiasi, o biurokratinius trukdžius tikrai reikia bendromis jėgomis mažinti, kiek tik tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Dėkui. E. Pupinis turi klausimą. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, čia gerbiamas kolega klausė dėl pažymų, aš – apskritai dėl turto dedamosios. Jis kai kada būna kaip karšta bulvė – nei nurysi, nei išspjausi. Žmonės nuo seno turi tam tikrus būstus, galbūt labai brangius, arba, tarkim, kai kurie kaime gyvenantys turi kelis hektarus žemės, kaip čia pasakius, jie taip pat, kaip ir visi, prisirišę prie tos žemės, kaip ir prie savo būstų. Ar nemanote, kad vis dėlto tą dedamąją reikia arba kaip nors mažinti, arba galbūt jos ir atsisakyti, nes kai kada tą turtą nelabai gali ir likviduoti arba parduoti, arba, tarkim, galbūt į kažką iškeisti. Dabar tiktai tas laikinas įstatymas, bet gal vis dėlto žiūrėti, kad tas turtas galbūt vienetinis arba, tarkim, emociškai svarbus, kaip tėviškė ar kažkas, ir tu negali atsisakyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dabar ir yra šiuo įstatymo projektu siūloma iki 2024 m. balandžio 30 d. nevertinti. Bet šiaip turto vertės normatyvo piniginei socialinei paramai gauti didinimas ateityje galėtų būti svarstomas, įvertinus atliktos dabar vykdomos minimalių pajamų studijos rezultatus ar atitinkamai kompleksiškai tobulinant Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo teisinį reglamentavimą. Tas diskusijas mes ateityje galėtume turėti. Bet šiuo metu yra labai svarbu išspręsti klausimą, artimiausią šildymo sezoną galintį turėti didelę įtaką besikreipiantiems dėl paramos žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Už kalbės A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, koronaviruso pandemija, karas Ukrainoje, spartus kainų augimas, intensyvi infliacija stipriai paveikė valstybės ekonomiką ir daugelio gyventojų finansinę būklę. Iš esmės visos valstybės ieško būdų, kaip šioje situacijoje padėti gyventojams pakelti pasunkėjusią finansinę naštą. Su tokių problemų sprendimų paieškomis susijęs ir šiandien teikiamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas. Kaip aiškiai projektą pristatė ir jį apibūdino ministrė ponia M. Navickienė, esmė yra ta, kad siūloma vėlesniam laikotarpiui atidėti įgyvendinimą 2020 metais priimtos įstatymo nuostatos, pagal kurią buvo numatyta nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinti ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą butą.
Taigi teikiamu projektu siūloma apsaugoti nepasiturinčius gyventojus, kad turto vertinimas netaptų kliūtimi gauti socialinę paramą, be kurios jie gali atsidurti ant absoliutaus skurdo ribos. Be abejonės, remiu šią idėją ir įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.53 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1491 (pateikimas)
Kadangi didelis paketas, dar energetikos ministro nematau, tai dabar aš kviečiu M. Ošmianskienę pristatyti darbotvarkės 2-16 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1491. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, teikiamas įstatymo projektas yra Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto Nr. XIVP-1273 lydimasis įstatymo projektas. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, buvo pateiktas siūlymas, kad reikėtų numatyti Valstybės tarnybos įstatyme, kurioje vietoje pareigybė turėtų būti priskirta. Tai toks projektas ir yra teikiamas, priskiriama savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė 6 punktui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, šaunu, kad ta pareigybė atsiranda. Prisimenu, kad dar teikėte Vietos savivaldos įstatymą. Bet dabar dėl parinkimo kategorijos. Dedate į lentelę, kur yra skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas ir kiti. Tai skyrius paprastai turi daug specialistų, o čia iš esmės kai kuriose savivaldybėse bus vienas koordinatorius. Kaip parinkote tą kategoriją ir kodėl gana aukštą? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Neįgaliųjų reikalų koordinatorius turėtų būti žmogus, turintis plačius administracijos įgaliojimus ir gebėjimus veikti per visus skyrius ir visus skyrius koordinuoti ir dirbti. Tai turėtų būti panašaus lygmens asmuo kaip administracijos direktoriaus patarėjas. Į tai orientuojantis ir buvo parinkta.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Razmos salėje nematau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū jums. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime šiek tiek vėliau.
14.56 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1434 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mane informuoja, kad 2-14 klausimą – Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą galėtų pateikti gerbiamas J. Pinskus. Mes kviečiame jį į tribūną pateikti įstatymo projektą Nr. XIVP-1434. (Balsai salėje)
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus iki šių metų liepos 1 dienos pagal elektros rinkos liberalizavimo antrą etapą nepriklausomą elektros energijos tiekėją turi pasirinkti tie buitiniai vartotojai, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo nuo 1 tūkst. kilovatų iki 5 tūkst. kilovatų. Elektros rinkos liberalizavimo antrame etape nepriklausomą tiekėją turinčių pasirinkti buitinių vartotojų skaičius yra didžiausias, jų yra 778,1 tūkst. Pažymėtina, kad iki 2021 m. spalio 1 d. šiame etape nepriklausomą tiekėją kol kas pasirinko tiktai 33 % žmonių. Nepriklausomo tiekėjo kol kas nepasirinko 521 tūkst. Mūsų siūlymas būtų pratęsti, nes šiuo metu rinkoje perkamos elektros labai aukšta kaina, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. Siūlymas pratęsti susijęs su tuo, kad šiuo metu rinkoje labai aukšta perkamos elektros energijos kaina, jeigu terminas nebūtų pratęstas, nesudariusieji sutarties mokėtų ketvirtadaliu brangiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kam apsiriboti ta baigtine data, gal ją išvis reikėtų panaikinti ir, tarkime, tas procesas galėtų vykti gana ilgai, turiu mintyje liberalizavimą, jeigu žmonės, vartotojai, matys, kad tas liberalizavimas pasiteisina, kad jie gauna mažesnes sąskaitas. Pavyzdžiui, kaimynas gavo mažesnę sąskaitą, tai užpavydės ir jisai norės į tą liberalizavimo traukinį eiti. Jūsų nuomonė?
J. PINSKUS (LRF). Aš manau, kad vis dėlto apibrėžti laiką reikia, o nauda yra ta, kad pratęsę dar vieniems metams tiesiog galėsime ir lemti tuos momentus, apie ką jūs ir minėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žvelgiant retrospektyviai į šį liberalizavimo procesą, buvusi Vyriausybė ir energetikos ministras aiškiai minėjo dar iki pandemijos, kad pabandysime, jeigu iš tikrųjų tas procesas bus nevaldomas ir kainos kils, mes jį stabdysime, tačiau pasimatė, kad ir visuomeninis tiekėjas sukėlė kainas tiekimo dedamosios – buvo 0,15 cento už tiekimo dedamąją, dabar jau 0,5 cento. O visi tie vadinamieji nepriklausomi elektros tiekėjai kaip „Perlas Energija“ ir panašūs, na, tik išrašinėja sąskaitas. Kodėl per karą, marą dar uždedama visuomenei ir vartotojams tokia našta, gerbiamas pranešėjau?
J. PINSKUS (LRF). Aš manau, kad jūsų pasisakymas nesusijęs su mūsų teikiamu įstatymo projektu, nes mes prašome tiktai pratęsti vartotojo pasirinkimą vieniems metams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Gapšys. Jo salėje nematau. Tada A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia labai rimtas klausimas, kuris, aš manau, reikalauja plačios diskusijos. Gerbiamas pranešėjau, aš jūsų norėčiau paklausti. Pavyzdžiui, kai dabar buvo nustatyta tam tikro dydžio kaina tiems, kurie yra „Igničio“ vartotojai, tarp jų ir aš esu, kad žinotumėte, kad nepagalvotumėte, kad giname kieno nors interesus, ar jūs žinote, kokia paskui suma bus išrašoma tiems vartotojams, kai aukštesnės kainos atidėjimas nebus apskaitomas įmonėje „Ignitis“, kurios apyvartinis kapitalas dabar faktiškai yra neigiamas? Žinote, Harvardo universiteto matematikai tokius sprendimus vadina taip – ateities pardavimas dėl trumpalaikės ekonominės ir politinės naudos. Kaip jūs galvojate, kaip ta visa kita suma, dabar perkelta įmonei „Ignitis“ kaip skola, bus likviduojama?
J. PINSKUS (LRF). Matote, mes siūlome šiuo įstatymo projektu pratęsti nuo šių metų liepos 1 dienos iki kitų metų liepos 1 dienos. Bet jums, kaip vartotojui, nedraudžiama ir rytoj pasirašyti sutartį su tiekėju. Taigi mes neįpareigojame, kad tik labai tolimoje ateityje jūs būtinai pasirašykite. Jūs ir dabar galite priimti sprendimą ir turite visišką laisvę pasirašyti.
O dėl kainų kilimo. Mes šiandien frakcijoje turėjome posėdį, pasikvietėme energetikos ministrą. Jis pasakė, kad šiuo momentu kainos yra tokios aukštos, kad jos pasiekė vadinamąją aukštumos platą ir tikrai, jo nuomone, neturėtų kilti, turėtų tik leistis. Tai mes turime galimybę, nusileidus kainoms, pasirašyti su tiekėjais sutartis kiekvienas asmeniškai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš, matyt, per klaidą užsirašiau. Tikrai ne.
PIRMININKAS. Per klaidą. Tada klausia J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Jonai, iš tikrųjų tau ačiū, kad ėmeisi šitos iniciatyvos su kolegomis. Iš tikrųjų nepriklausomi tiekėjai dabar savivaliauja, ypač nustatydami nutraukimo terminą. Yra daug skundų. Ta pati firma keliems klientams sudaro atskiras sutartis. Ar nemanote, kad kur kas daugiau į šitą reikalą turėtų įsikišti VERT’as ir Konkurencijos taryba?
J. PINSKUS (LRF). Aš manau, kad VERT’as ir šiandien yra įsikišęs, kiek jam leidžia įstatymai, kad reguliuotų tas kainas. O dėl visų kitų pažeidimų irgi manau, kad kiekviena atsakinga institucija nagrinėja tuos pažeidimus. Iš tikrųjų skundų yra daug, nes pažeidimų… Gal naudojasi ta galimybe, kad žmonės skuba, gal neįsigilina, kad laikas spaudžia. Atidėjimas vieniems metams iš tiesų palengvintų visomis prasmėmis. Įstatymo projektas dėl pratęsimo yra geras ir prašau visus iš tiesų palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte…
J. PINSKUS (LRF). Neigiamų aplinkybių nematau jokių.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau klausimų nėra. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Už kalbės A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties palaikau šį sprendimą ir šį gerbiamojo kolegos siūlymą. Be reikalo kolegos nuogąstauja, kad valstybinis monopolininkas turi vienintelį tikslą, kalbu, valstybinis ir monopolininkas turi vienintelį suformuotą tikslą didinti savo vertę. Aš suprantu, jeigu būtų rinkos sąlygos, jeigu veiktų Konkurencijos taryba, jeigu tas vartotojas galėtų turėti ateinančius ne vienus laidus iš valstybinio monopolininko, kuriuo jis gali naudotis, tai, be abejo, rinkos sąlygos sureguliuotų, bet mes neturime rinkos sąlygų. Vien tokį tikslą kelti valstybiniam monopolininkui didinti jo vertę… Didžiausias rūpestis, kaip pamenate, buvo, kai VERT’o buvo nustatyta, kad 400 mln. permokėjo vartotojai, kad reikia grąžinti, kylant kainoms, tuos 400 mln. Kaip pasielgė Energetikos ministerija? Išlaužė VERT’ui rankas, buvo nustatyta, kad ne 400, o 200 reikia kompensuoti ir per tris reguliavimo laikotarpius, tai yra per 15 metų. Tai apie ką mes kalbame? Vien dėl to, kad nekristų „Igničio“ akcijos tarptautinėje biržoje. Yra, kaip yra. O šiuo atveju ne tik Seimo nariai, kaip gerbiamas kolega J. Pinskus pristatė šį įstatymo projektą, bet ir VERT’as turėtų įsitraukti. Juk patys žmonės nenuėjo į liberalizavimą. Tai buvo valdžios sprendimas liberalizuoti. Todėl valdžios pareiga yra orientuoti vartotojus, kad jie nepasirašytų dabartinėmis kainomis penkerių metų sutarties. Nes dažnai yra stumiama. Už ką? Gal už papildomą porą kaliošų ar dar ką nors. Čia negalima lyginti net su jokiais omniteliais ir visais telekomunikacijų įrenginiais, kurie buvo ir dėl to proceso…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). Todėl aš pasisakau už šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi valdantieji yra liberalai, jie už laisvą žmogaus pasirinkimą, tai nesuprantu logikos, kodėl iki tų metų arba iki šių metų, siūloma metus atidėti, būtinai aš turiu pasirinkti vieną ar kitą elektros tiekėją. Jeigu atsiras toks elektros tiekėjas, kuris siūlys daug pigiau, be jokių įstatymų didelė dalis žmonių pereis pas tą tiekėją. Jeigu šiandien nori likti valstybiniame sektoriuje žmonės, gyventojai, tai kodėl juos reikia prievartauti? Pone Vytautai Mitalai, jūs liberaliausias ir demokratiškiausias žmogus. Ar galite man atsakyti į šį klausimą, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Petrai, tikrai nesitikėjau, nesitikėjau. Išsakyti motyvai. Dar yra du Elektros energetikos įstatymai, kurie… Matau, atėjo A. Kupčinskas, tai gal 2-13 klausimą tada, kad eitume labiau pagal laiką, galėtume apsvarstyti ir tada iki balsavimo gal ir gerbiamą G. Palucką pakviesime.
15.07 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1330 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-1330. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki. Pirmininke, taip pat nesitikėjau, atėjau į balsavimą, bet jeigu jau kviečiate, pristatysiu.
Šio įstatymo projekto tikslas yra tas, kad įmonės, kurios, sakykime, turi perteklinės šilumos, galėtų ją paversti naudinga elektros energija savo poreikiams, savo gamybiniams poreikiams. Dabartinė situacija išties… Sukilus dujų kainoms tokios įmonės kaip „Panevėžio stiklas“, „Kauno stiklas“, „Akmenės cementas“ ar kitos, kurios turi didelį šilumos kiekio perteklių, galima sakyti, leidžia per langus ir didina šilumos efektą, tikrai galėtų ją paversti naudinga būtent kogeneracijos būdu ir įdarbinti savo gamybiniuose procesuose. Tačiau investavimą į tuos kogeneracinius procesus ir technologijas riboja tai, kad, skirtingai negu saulės, vėjo elektrinių atveju, jeigu tu tą šilumą versi elektros energija kogeneracijos būdu, už tai reikės mokėti VIAPʼą.
Esant dabartinėms aplinkybėms ir kad Lietuva nepakankamai pasigamina elektros energijos, tai vienas iš būdų, aišku, toje krizinėje situacijoje, išaugus energijos resursų kainoms, mums irgi reaguoti. Tai nesukels jokių papildomų emisijų, o ekonominė nauda tikrai bus visapusė. Siūlyčiau, aišku, atsižvelgiant… Kalbėjau ir su energetikos ministru, jeigu po pateikimo būtų pritarta, siūlyčiau, kad būtų teikiama ir Vyriausybės išvada, prašoma Vyriausybės išvados. Bet aš manau, kad tai tikrai būtų naudinga mūsų verslo aplinkai ir mažintų atsitiktinius, nenaudingus šilumos išmetimus į aplinką. Kaip ir saulės, vėjo jėgainių atveju ji būtų paverčiama kita naudinga energija ir įdarbinama gamybos procesuose.
Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs įsivaizduojate, kaip galima apskaičiuoti tą atliekinę šilumą, kad ją būtų galima panaudoti? Aš įsivaizduoju, turbūt kontroliuojančios institucijos vis tiek turės į ką nors atsiremti, nes, pavyzdžiui, gaminant tam tikrus dalykus atsiranda perteklinės šilumos, jos vieną dieną yra, kitą dieną nėra, ir ji gali labai kisti. Tai klausimas, kaip ją apskaičiuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų tuose gamybiniuose procesuose reikia dalyvauti, kad juos galėtume išmatuoti, bet tam ir prašytume Vyriausybės išvados, galbūt net ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba galėtų įvertinti, nes ji yra atsakinga institucija. Jeigu iš tikrųjų pateikimo metu būtų pritarta šiai idėjai, aš manau, patį mechanizmą mes galėtume išdirbti ir ištobulinti. Dabar aš jums tiksliai nepasakysiu, kaip tai galima apskaičiuoti, skaitiklių tikrai neįrenginėsime ir nenoriu veltis į nereikalingus samprotavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kai kurios šilumos gamybos įmonės faktiškai gamina tą elektrą savo poreikiams ir iš tikrųjų parduoda į tinklą. Klausimas, kiek yra tokių įmonių, kurios gamina ne šildymui, o paprasčiausiai gamina gamybos proceso metu šilumą? Ar šiuo atveju nebus tam tikro, atvirkščiai, gal taršos emisijos padidėjimo, kuomet kas nors pradės gaminti šilumos daugiau negu savo gamybos procesui ir gamins elektrą galbūt net teršdamas gamtą? Iš tikrųjų koks galėtų būti kontrolės mechanizmas ir ar iš tikrųjų yra daug tokių įmonių, kurios turi perteklinius šilumos kiekius Lietuvoje, ar čia vienetinės įmonės?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš dabar nesuskaičiuosiu, kiek tokių įmonių yra, bet pristatydamas aš minėjau ir „Panevėžio stiklą“, ir „Kauno stiklą“, ir „Akmenės cementą“, ir kitas įmones. Matote, skirtumas nuo šilumos gamybos įmonių yra toks, kad jos tiekia tą perteklinę energiją į tinklą. Šiuo atveju ta perteklinė šilumos energija būtų įdarbinama gamybos procese, na, sakykime, įmonė gali pasistatyti saulės baterijas ant stogo, vėjo ir pati naudoti gamybos procesui tą sukurtą elektros energiją. Šiuo atveju šilumos energija, deja, išgarinama pro langus, pro kitas vietas, bet ji tinkamai neįdarbinama. Papildomos emisijos ji nesukurtų. O kas galėtų apskaičiuoti tą mechanizmą ir kiek galėtų būti sukuriama tos šilumos energijos, kaip aš ir minėjau ir prieš tai kolega klausė, tą turėtų padaryti VERTʼas. Todėl ir prašytume Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasiteirauti. Kaip aš suprantu, šitas įstatymas būtų aktualus ir tokioms įmonėms kaip „Lifosa“. Ji iš perteklinės šilumos gaminasi elektros energiją ir jau gana ilgą laiką buvo kalbėjusi apie tai, kad už tai neturėtų būti skaičiuojamas VIAPʼas. Ir bylinėjimasis buvo, rodos, ir gal dabar dar nesibaigęs tas procesas. Ar nemanote, kad būtų protinga sutvarkyti ir tuos procesus, kurie yra užsitęsę, ir šiuo metu gal būtų aktualu sutvarkyti, ypač tokiais atvejais kaip „Lifosos“?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jūs gerai paminėjote dar vieną įmonę, turbūt ir atsakymas E. Pupiniui. Paminėjote dar vieną įmonę. Kitas dalykas, aš labiau žvelgiau iš tos pusės, pavyzdžiui, išgirdau, kad praeitais metais gruodžio mėnesį „Panevėžio stiklo“ ir „Kauno stiklo“ įmonės už dujas sumokėjo 150 tūkst., dabar 600 tūkst. Tos sąnaudos yra išaugusios keturis kartus. Todėl jos taip pat kreipėsi į Ekonomikos komitetą per Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmus, kad gal kokia nors paskata galėtų būti šilumą įdarbinant kogeneraciniu būdu ir paverčiant elektros energija. Tų įmonių, aš manau, yra Lietuvoje, aišku, jos stambios, bet jos taip pat galėtų prisidėti prie to paties žaliojo kurso ir mažinti šilumos emisiją, išmetimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pritariu jūsų siūlymui, išties geras siūlymas, bet, žvelgiant į žaliąjį kursą, ar jūs nemanote, kad Lietuva, turėdama šilumos po žeme nuo Šilutės iki Palangos… Turėjo „Geotermą“, kuri eksploatavo giliuosius geoterminius sluoksnius – 700 metrų gylyje 40 laipsnių temperatūros vandens, kilometro gylyje 100 laipsnių. Mes turime neišsenkančius kaip Islandija… Na, sakykime, jie turi geizerių, mes taip pat turime požeminės šilumos. Tai gal ją reikėtų, gerbiamas pirmininke, taip pat reglamentuoti ir įdarbinti, ypač energetinės krizės metu atsižvelgti į turimus šilumos klodus po Vakarų Lietuvos žeme?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, pristatėte, kreipėtės kaip į pirmininką, bet nesu. Nemanau, kad mes esame tokioje geografinėje padėtyje kaip Islandija ir kad turime tokius šilumos klodus, bet gali būti, gal jūsų žinios tikresnės. Tuo tarpu mes kalbame apie gamybos įmones, kurios turi perteklinės šilumos energijos. Čia jau kalbėtume turbūt ir apie Žemės įstatymą, ir kitus dalykus. Aš manau, kad tai būtų ne šio įstatymo klausimas. Čia kalbama apie elektros gamybą, būtent Elektros energetikos įstatymo pakeitimus dėl perteklinės šilumos, atsirandančios gamybiniuose procesuose. Tai, kas yra po žeme, na, nemanau, kad ten yra gamybiniai procesai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, nežinau, kas konsultavo jus rengiant šitą įstatymo projektą. Kiek aš žinau, kol kas tik viena „Lifosa“ Lietuvoje gali iš perteklinės šilumos energijos gaminti elektrą. Visos kitos kogeneracinės elektrinės neturi tokių pajėgumų ir galių, pabrėžiu, iš perteklinės šilumos energijos pagaminti elektros energiją. Galima nebent, kaip Kaune buvo numatyta, dalį perteklinės šilumos energijos atiduoti laisvajai ekonominei zonai. O Panevėžys yra išskirtinai… Jie tik gamintų elektros energiją savo įrenginiais, bet tada turėtų atsisakyti šilumos energijos. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų turbūt didžiausia ir būtų „Lifosa“, bet tikrai yra ir kitų įmonių. Aš jau minėjau ir „Akmenės cementą“, ir stiklo fabrikus, kuriuose naudojama ir sukuriama šilumos perteklinė energija. Man netgi teko bendrauti su nepriklausomais šilumos gamintojais. Jie kalba, kad net ir Vilniaus šilumos tinklai tuo būtų suinteresuoti. (Balsai salėje) Gali būti, bet tai yra pateikimo procesas. Iki svarstymo, aš manau, pasiaiškintume detaliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš papildysiu. Iš tikrųjų Mažeikiuose perteklinė energija šiandien yra išmetama į orą, o ji galėtų apšildyti visą miestą, 80 % gyventojų. Tikrai negaliu pasakyti, ar technologiškai tai tikrai galima paversti elektros energija.
O dėl VIAPʼo tai tikrai pritariu šimtu procentų. Žinau, kad „Nafta“ lygiai taip pat bylinėjasi, ir tikrai čia būtų tiktai galbūt diskusijų klausimas. Čia tiktai mano toks pasisakymas. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Jūs įvardinote dar vieną įmonę. Tai tiktai papildote, galima sakyti, projektą ir pačius argumentus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalbės R. Vaitkus. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra įrašytas atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas kaip vienas iš prioritetų ir žiedinės ekonomikos viena iš sudedamųjų dalių. Tai tikrai labai savalaikis pateikimas. Ačiū pranešėjui už išsamų pristatymą.
Kiekvienoje iš esmės didesnėje, kaip ir gerbiama L. Nagienė minėjo… Važiuojame į „Mažeikių naftą“, „Lifosą“ ir panašiai su Energetikos ir darnios plėtros komisija, lankomės faktiškai visur, yra akcentuojama būtent šita problema. Būtent šitas teisinės bazės tokio aiškaus reglamentavimo nebuvimas… šitą problemą dabar tikrai šitas pakeitimas išspręstų. Danijoje atliekinė šiluma yra tikrai labai puikiai išnaudojama. Vienas vidutinio dydžio prekybos centras aprūpina apie 20 namų atliekine šiluma per metus. Tikrai turime sekti šituo pavyzdžiu. Visus kolegas kviečiu balsuoti už ir palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes jau esame balsavimo laiku, tai aš manau, kad iš karto apsispręskime dėl 2-13 klausimo – Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112: už – 97, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Girdėjome, kad siūloma Vyriausybės išvada. Svarstymo data – birželio 16 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar, gerbiamieji kolegos, gal reikėtų tą klausimą dėl pridėtinės vertės mokesčio. (Balsai salėje) Taip, dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes norėjome dar Energetikos komisiją.
PIRMININKAS. Energetikos komisiją taip pat prie papildomų. Gerai. Ačiū. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta.
15.20 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 501 straipsniu ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1611 (svarstymas ir priėmimas)
Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Sutiksėjo 3 valandos, aš manau, mes galime dabar pradėti svarstymo stadiją. (Balsai salėje) Diskutuoti nėra norinčių. Kviečiu balsuoti, ar pritariate po svarstymo šiam įstatymo projektui.
Balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Ir priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1611 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už visi 111, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas) Labai ačiū, kolegos, už supratimą.
15.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661, 1311 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1227(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes grįžtame į vakarinio posėdžio pradžią, prie 2-2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Čia diskutuojančių nebuvo. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime, ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.22 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10, 13, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1370(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gal irgi galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-996(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi diskusijų nebuvo. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 3, 5, 6, 11, 111, 13, 17, 21, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1329(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia diskusijų buvo. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate po svarstymo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1329(2)?
Balsavo 108: už – 71, prieš – 3, susilaikė 34. Pritarta po svarstymo.
15.24 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-169(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po svarstymo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 59, prieš – 5, susilaikė 49. Pritarta po svarstymo.
15.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1515 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 103, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1519 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 115 Seimo narių, visi 115 – už. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 17 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.27 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1434 (pateikimo tęsinys)
Dar taip pat apsvarstėme darbotvarkės 2-14 klausimą, tai yra Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jį pristatė gerbiamas J. Pinskus vietoj A. Palionio. Kviečiu apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-1434 po pateikimo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 54, prieš – 25, susilaikė 35. Nepritarta. Kas už – už grąžinimą tobulinti, kas prieš – už atmetimą. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 59, prieš – 56. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
15.29 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1491 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvo darbotvarkės 2-16 klausimas, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1491. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 100, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, tuo mes baigėme šį balsavimo intervalą. Mano požiūriu, baigsime posėdį šiek tiek anksčiau, negu numatyta.
15.30 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1570, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1571, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1572, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1573, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1574, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą ministrą D. Kreivį į tribūną pristatyti 2-12 klausimą – įstatymų paketą. Ir gerbiamą A. Mazuronį, nekantraujantį pirmininkauti, pakeisti mane pirmininko vietoje. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti atsinaujinančios energetikos paketą, jis iš esmės leistų užtikrinti, kad mes, kaip valstybė, 2030 metais galėtume pasigaminti 93 % visos mums reikalingos elektros energijos čia, Lietuvoje, pirmiausia naudodami atsinaujinančios energijos šaltinius. Iš esmės tai leistų mums spręsti keturias pagrindines problemas. Pirma, tai spręstų energetinio saugumo klausimą, spręstų aukštų kainų mūsų vartotojams klausimą, taip pat padėtų spręsti žaliųjų tikslų pasiekimą bei nustotume finansuoti vienokia ar kitokia forma agresyvias šalis, kurios užpuola kitas šalis ir vykdo kitų šalių miestų griovimus ir žmonių žudymus.
Kaip matote, 2030 metais, įgyvendinę šį paketą, galėtume pasiekti 7 gigavatų galią. Investicijos į mūsų šalies ekonomiką ir atsinaujinančius išteklius siektų apie 10 mlrd. eurų. 1,4 gigavatų būtų gaminama jūroje, 3,6 – sausumos vėjo, o 2 gigavatai ateitų iš saulės elektrinių.
Ką paketas iš principo sprendžia ir ką keičia? Kadangi paketas yra labai platus, pabandysiu pereiti per tam tikras pagrindines dedamąsias. Pirmiausia paketas sudarys palankias sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai ir energetinių bendrijų kūrimuisi ir vystymuisi. Ką reiškia energetinės bendrijos? Energetinės bendrijos pirmiausia tarnaus ne tik bendruomeniškumui stiprinti, bet taip pat ir tam tikroms socialiai remtinoms gyventojų grupėms remti arba socialinei paramai. Aš pristačiau parlamente prieš keletą savaičių schemą, kaip gali būti remiamos tiek lokalios, vietinės, bendruomenės, kurios įgytų galimybę vystyti atsinaujinančius išteklius, tiek tam tikros energetinės bendrijos, kurios būtų įkurtos savivaldybėse ir padėtų kovoti su energetiniu skurdu. Šios pataisos leis supaprastinti sąlygas kurtis šioms bendrijoms, jomis galės tapti bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo, tarp jų ir uždaroji akcinė bendrovė, ir kitos formos. Nereikės turėti trijų fizinių asmenų ir taip toliau, ir panašiai, visoje apskrityje galės kurtis. Taip pat yra įpareigota Lietuvos energetikos agentūra užtikrinti konsultavimą vieno langelio principu tokioms bendrijoms ir panašiai.
Labai svarbios pataisos bus gaminančiam vartotojui. Mūsų tikslas yra, kad 2030 metais kas trečias vartotojas pats pasigamintų sau reikalingą elektros energiją. Šis paketas plačiai atvers tam duris. Pirmiausia noriu pasakyti, kad Energetikos ministerija 2021 metais vykdė aktyvias konsultacijas su rinkos dalyviais, su įvairiais ekspertais. Yra numatyta daug pataisų, pavyzdžiui, tokių, kad nustosime riboti gaminančių vartotojų elektrinėse įrengtą galią, taip pat norintys įsigyti elektros iš nutolusios elektrinės, šalia jau esamos, neturės didinti savo įvadų, nustatysime, kad elektros energija kaupiama dvejus metus, sudarysime sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, atsisakysime leidimų plėtrai ir leidimų gamintojams.
Pataisų kiekis yra tikrai didelis ir iš esmės užtikrins, kad mes gaminančių vartotojų plėtrą turėsime kur kas paprastesnę ne tik buitinių vartotojų lygmeniu. Tai atvers duris ir juridiniams asmenims, gamykloms, logistikos sandėliams ir kitiems objektams statyti savo elektrines ir vartoti elektrą.
Kiti papildymai ir pataisos bus skirtos tam, kad mes galėtume maksimaliai išnaudoti tinklus ir būtų sudarytos labai aiškios plėtros sąlygos. Čia mes turime tokią naują sąvoką kaip hibridinės elektrinės. Ką reiškia hibridinė elektrinė? Hibridinė elektrinė reiškia, kad viename taške mes galime prijungti kelias atsinaujinančias technologijas, viename taške mes galime įjungti vėją, galime įjungti saulę ir galime įjungti kaupyklę. Vėjo ir saulės generacija nesutampa laiku, todėl mes reikšmingai geriau išnaudosime galią, sumažinsime prijungimo kaštus, taip pat padidinsime generuojamos galios dydį.
Leidžiama hibridines elektrines, kurios jungiamos prie skirstomųjų tinklų, statyti ir žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties. Taip pat numatyta, kad ši kompleksinė atsinaujinančių išteklių plėtra yra leidimais reguliuojama veikla. Atitinkamai proveržio pakete procesams numatomi reikalavimai, kurie yra būtini norint įsirengti hibridinę elektrinę, tai yra kad tinklų galia rezervuojama pasirašius ketinimų protokolą ir pateikus privalomą užtikrinimą, 50 eurų už kilovatvalandę leidimas galiotų 36 mėnesius.
Šiandien mes labai aiškiai sakome, kad nedidelis rezervavimo mokestis sudaro galimybes rezervuotis, laikyti tinklą trejus metus ieškant galimybės jį perparduoti. Padidėjęs mokestis, tikime, pirmiausia sudarys galimybę rezervuoti galią tiems, kurie nori tas elektrines vystyti. Dėl saulės elektrinių šiuo metu kylančių PAV’o atrankos ir viso PAV’o atlikimo neaiškumų mes aiškiai nurodysime, kada reikalinga PAV’o atranka ir kada šitas PAV’as yra nereikalingas.
Yra žinoma, kad statant saulės elektrinę, nepaisant to, kad bus supaprastintos arba nereikės PAV’o procedūrų, vis tiek bus privaloma laikytis nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Tie supaprastinimai iš principo leistų mums artimiausiu metu pastatyti pakankamai saulės parkų, kurie leistų užtikrinti tiek nutolusių elektrinių paklausą nutolusiems vartotojams, tiek mums reikalingą generaciją.
Proveržio paketu taip pat leidžiama elektrinę statyti žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant jos paskirties, tačiau užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Tam, kad būtų atsisakyta perteklinio tinklo pajėgumų rezervavimo bei atsižvelgiant į technologinius statybos skirtumus įrengiant saulės elektrines ir paskutiniu metu priimtus arba siūlomus priimti plėtros sąlygų palengvinimus, yra sutrumpinami kai kurių leidimų terminai.
Taip pat yra pašalinama nemažai perteklinių administracinių ribojimų ir sudaromos aiškesnės plėtros sąlygos. Pirmiausia vėjo elektrinėms, kur yra viena iš pagrindinių atsinaujinančių išteklių technologijų, nustatome, jog vėjo elektrinių numatyti teritorijų planavimo dokumentuose yra neprivaloma. Vadinasi, vėjo elektrinės gali būti plėtojamos žemės ūkio sklypuose, kurie yra skirti energetikos objektų statybai. Vėjo elektrinės laikomos nedarančios reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui, kai statomos toliau nei 1 kilometro atstumu nuo saugomų teritorijų arba daugiau kaip 3 kilometrai nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“.
Taip pat nustatoma aiški takoskyra, kada vėjo parkui turi būti atliktas visas poveikio aplinkai vertinimas, kada sutrumpinta PAV’o atranka. Dabar neretu atveju mažiausiai po 6 mėnesius trunkančios PAVʼo atrankos procedūros būna taip, kad paaiškėja, kad parkui dar reikia daryti visą PAVʼą, ir vėl visa procedūra sukasi iš naujo. Dabar mes labai aiškiai reglamentuosime, kada sutrumpinimas, kada trumpesnė procedūra, kada eina visas PAVʼas.
Taip pat yra atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų, bet įvedamas saugus atstumas tarp vėjo elektrinių ir gyvenamųjų namų, darželių ir pastatų. Šiuo metu patvirtinta SAZ’o schema nėra tobula. Vėjo elektrinių plėtra stabdoma arba ilginamas procesas negavus žemės sklypų savininkų sutikimų. Taip pat nėra galima nauja statyba sanitarinėje apsaugos zonoje.
Proveržio paketu numatome lankstesnes sąlygas tiek vėjo elektrinių vystytojams, tiek žemės sklypų savininkams. Realiai yra numatoma, kad iki elektrinės nuo realiai gyvenamosios vietos turi būti keturių vėjo stiebų atstumas. Tai iš esmės labai tiksliai ir aiškiai reglamentuoja zoną, kurioje statybos yra neįmanomos, nebent yra kitaip susitariama su gyventoju. Be to, vis tiek dar galioja tam tikri sanitariniai reikalavimai.
Taip pat dėl finansinės sėkmės pasidalinimo su bendruomenėmis yra numatoma gamybos įmoka. Metinę gamybos įmoką sudarys 0,013 euro už generuojamą kilovatvalandę. Kokia tai suma? Tai 70 megavatų parkas per metus bendruomenei arba bendruomenėms, kurios yra toje teritorijoje, įsipareigotų sumokėti apie 278 tūkst. eurų. Pinigai nebūtų tiesiogiai išdalinami žmonėms. Tie pinigai patektų į specialų fondą ir bendruomenės, kurios yra toje teritorijoje, teiktų paraiškas savo projektams finansuoti.
Iš esmės taip mes spręstume ir keletą klausimų. Pirmas dalykas. Mes sprendžiame ir išvalome neskaidrumą, kuris yra šiuo metu šioje srityje, kai, viena vertus, vystytojams yra labai sunku suprasti, ypač tarptautiniams investuotojams sunku suprasti, kokie yra reikalavimai ir kaip turi būti atlyginta bendruomenėms, kita vertus, dažnu atveju yra įkuriamos fiktyvios bendruomenės, kurios taip pat bando tas lėšas iš investuotojų gauti. Procesas yra gana ilgas. Jis nėra skaidrus ir dažnu atveju bendruomenėms taip pat nėra teisingai atlyginama. Šiuo atveju ši įmoka bus įskaičiuojama į elektros generavimo kainą, į rinkos kainą, bendruomenės gaus šitas lėšas, taip turėsime išlaikytą tiek teisingo atlygio principą bendruomenėms, tiek subsidiarumo principą, pagal kurį bendruomenės tikrai pirmą kartą realiai gaus į savivaldą, į visišką savivaldą lėšas, kurias galės naudoti savo reikmėms.
Taip pat aiškesnės prijungimo sąlygos ir kaupimo įrenginiams. Matome, kad iš esmės bus sprendžiami taip pat ir biodujų gamybos prijungimo ir plėtros klausimai. Kaupimo įrenginių veikla nustatoma kaip leidimais reguliuojama veikla, atitinkamai nustatomi ir leidimo plėtoti galiojimo bei pratęsimo terminai, panašūs terminai kaip ir atsinaujinančios gamybos vystymo. Taip pat nustatomi procesai, reikalavimai, kuriuos vartotojai privalo įgyvendinti siekdami prijungti kaupimo įrenginį prie elektros tinklų. Išankstinio prijungimo sąlyga, įskaitinio protokolo sudarymas ir panašiai – viskas tas pats, ką mes turime dėl atsinaujinančios gamybos, nes kaupyklė yra sudedamoji viso proceso dalis ir jų statybų apimtys būna panašios, gali būti panašios kaip ir atsinaujinančios energetikos statybų ar įrenginių įrengimo apimtys. Taip pat, kalbant apie biodujas, mes suvienodinsime sąlygas biodujų elektrinėms, biodujų gamybos įrenginiams, numatydami galimybę statyti biodujų gamybos įrenginius iki 50–70 kubų per valandą žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant žemės paskirties ir nenumatant jų teritorinio planavimo dokumentuose. Mes biodujoms realiai numatome tokias pačias sąlygas kaip ir kitiems atsinaujinantiems šaltiniams, o tai tikrai yra labai svarbu ūkininkams.
Proveržio paketu taip pat siūlome įtvirtinti galimybę dalį prijungimo darbų organizuoti ir palikti pačiam biodujų gamintojui, tačiau gamintojų įrengta dujų sistemos dalis po atidavimo vertinti bus perduota operatoriui valdyti ir jo nuosavybei, taip įvedamas lankstumas ir galimybė biodujų gamybos įrenginius prijungti greičiau. Taip pat tikslinamas prijungimo sąlygų išdavimo procesas, numatant, kad pirma išduodamos preliminarios sąlygos, vėliau prijungimo sąlygos ir toliau pasirašoma sutartis. Operatoriai įpareigojami per 30 dienų nuo pasirašymo pateikti priimti sprendimą dėl prijungimo sąlygų išdavimo ir panašiai.
Visas paketas, apie kurį aš kalbėjau, čia aš tiktai tokią trumpą jo santrauką padariau, įsigaliotų nuo liepos 2 dienos. Be abejo, turbūt darant ir rengiant tokį didelį paketą yra ir pasitaikę tam tikrų netikslumų, juos mes planuojame pataisyti. Yra tam tikrų pataisų, jas pateiksime ir dėl įsigaliojimo datų, nes yra tam tikri teisėtų lūkesčių principai ir kiti dalykai, kuriems per trumpas liepos 2 dienos terminas, ir taip toliau.
Šituos dalykus tikrai mes planuojame pateikti, taip pat planuojame, yra nemažai pataisų, kurios yra pateiktos iš anksčiau kitų Seimo narių, taip pat jas planuojame komitetuose pagal galimybę integruoti į šiuos įstatymus. Tikiuosi, kad šis paketas iš esmės mums leis pasiekti tikslus, kuriuos aš išsakiau pradžioje, – 2030 metais Lietuvoje pasigaminti 23 % mūsų visų suvartojamos elektros energijos. Tai užtikrins tiek mūsų saugumą, tiek žemesnes kainas, tiek ir švaresnę mūsų visų aplinką. Dėkui ir pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas ministre, už ne visai trumpą, bet labai svarbų įstatymų projektų bloką. Ir kadangi įstatymų projektų blokas iš šešių įstatymų, gal galime sutarti, kad klausti ir atsakyti skirsime iki 20 minučių, nes yra daug norinčių paklausti Seimo narių. Galime. Labai dėkui, sutarėme.
Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai gana nemažas paketas, dar viso nespėjau perskaityti, bet, kiek pasižiūrėjau, pasigedau vienos srities. Daug kalbama tikriausiai apie didžiuosius gamintojus, kurie iš esmės didžiausią naštą turės atsinaujinančių energetikos šaltinių gamybos procese, bet nekalbama apie mažuosius gamintojus, kurie susiduria su didžiausia problema, tai yra žemos įtampos elektros tinklų ir transformatorinių klausimu.
Dabar skatiname saulės elektrinių statybą ant stogų, elektromobilių įsigijimą. Ir dažnas vartotojas, taip pat ir gamintojas susiduria su problema, kad vienas kaimynas pasistatė, antras, trečias, o ketvirtam galios jau neužtenka ir tenka keisti transformatorinę, didinti tinklo galią ir panašiai. Ar ministerija negalvoja pasiūlyti kokį nors variantą, kaip būtų sprendžiamas šitas klausimas? Galbūt teikti kokią nors programą, kad žemos įtampos tinklai būtų modernizuoti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Šioje srityje mes planuojame keletą veiksmų. Pirmas veiksmas, ką mes jau matome įstatyme, kad leisdami hibridines elektrines, į vieną tašką jungti saulę ir vėją, ir kaupiklius, iš principo mes spręsime klausimą dėl galių atlaisvinimo ir didesnio kiekio prijungimo. Kitas aspektas yra tas, kad mes planuojame beveik 160 mln. investuoti į tinklo plėtrą, į skirstomojo tinklo plėtrą, taip, skirstomojo. Nes perdavimo tinklas… investicijos jau eina, 100 mln., vienos linijos statybos. Į perdavimo tinklą taip pat bus investuojama, bet didžiosios investicijos į perdavimo tinklą bus po sinchronizavimo. Tam, kad mes galėtume pertvarkyti linijas, kurios reikalingos sinchronizavimui, kitų linijų plėtros mes negalime daryti dėl šitos pertvarkos. Investicijos į tai taip pat bus padarytos.
Kitas dalykas, pakete taip pat leidžiama, kad gaminantis vartotojas bus nesusietas su įvado dydžiu, bet bus susietas su vartojimu. Dažnu atveju mes pasiekiame pikinę elektros energiją tik tam tikrais tarpais, todėl bus galima turėti kur kas didesnį įrenginį. Taip pat turėtume turėti inverterį, kuris apribotų tuos pikų panaikinimus, kad nebūtų perkrautas tinklas. Taip pat bus galima prijungti ir nutolusią elektrinę, ir elektrinę ant stogo tam pačiam vartotojui. Daug įvairių pakeitimų yra šitame įstatyme.
Iš esmės ką noriu pasakyti, kad palengvinimų gaminančiam vartotojui, buitiniam vartotojui tikrai yra daug. Ir pinigų masė, kuri ateina per įvairias paramos schemas, pirmiausia bus nukreipta gaminantiems vartotojams, mažiesiems gaminantiems vartotojams. Taip pat, jeigu kalbame apie paramą verslui, tai verslas, kuris taip pat bus remiamas iš RRF paketo, bus skirta pačiam smulkiausiam verslui. Vidutinis verslas, stambus verslas šitos paramos negaus, nes atsiperkamumas yra tikrai geras, verslo grąža tikrai yra aukšta. Tokiu būdu, kaip minėjau, padengsime visas kategorijas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Klausia G. Kindurys. Aš tik primenu, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės, nes daug Seimo narių užsirašė paklausti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, projektu yra keičiamas kaupimo laikotarpis, siūloma dveji metai. Kadangi jau šiemet keičiant įstatymą buvo didelė diskusija dėl kaupimo laikotarpio pradžios ir ilgio, tai kodėl būtent apsispręsta tie dveji metai daryti ir kam iš to didžiausia nauda bus?
O kitas klausimas, kaip skaičiuojamas tas kaupimo laikotarpis bus? Ar visiems gamintojams, tarkime, bus Lietuvoje vienodai dabar kažkurie 24 mėnesiai, ar, tarkime, kiekvienam gamintojui skirtingai, tai yra nuo kada jis pradėjo gaminti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atskaitos laikotarpis yra aiškiai pasakytas – balandžio 1 diena. Atskaita yra balandžio 1 diena. Jeigu pradėjai gaminti viduryje, bus pusantrų metų pirmas ciklas, kitas ciklas bus jau dveji metai. Tai vienas dalykas.
Kodėl dveji metai? Daug diskusijų apskritai buvo ir ilgai tas pasipriešinimas buvo tiek skirstymo operatoriaus, tiek ir klausimų buvo ir iš reguliatoriaus, kokie kaštai bus papildomai patiriami visų kitų vartotojų, jeigu mes pailginsime šį laikotarpį. Pagaliau buvo apsispręsta, kad perskaičiavus, įvertinus, kad vis dėlto dvejų metų kaupimo laikotarpis nebus toks reikšmingas, bet taip pat leis reikšmingai pagerinti investicijų į atsinaujinančią energetiką aplinką, taip pat užtikrins tam tikrą socialinį teisingumą. Nes jeigu pagamino ir po metų jo elektros energijos dalis prapuolė, turbūt daugelis jautė, kad tai yra neteisinga.
Kita vertus, tai taip pat leis geriau planuoti ir mūsų gamybos apimtį, tai yra kiek reikia įsirengti gamybos, kad galėtum vidutiniškai užtikrinti tą kiekį, nes būna taip, kad nuo metų svyruoja. Sudėjus abu dalykus į vieną vietą iš esmės tiek dėl naudos, kurią patirs vartotojas, tiek dėl papildomų kaštų vis dėlto buvo dvejiems metams nuspręsta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties, ministre, ačiū jums. Stipriai padirbėjote, ypač dėl vėjo energetikos plėtros jūroje, dėl saulės energetikos. Tačiau vėjo energetika sausumoje lieka apkrauta įvairiausiais biurokratiniais pančiais. Tai tikrai nepaskatins, nors jūs pats dabar pristatymo metu minėjote, kad vėjo energetika yra pati perspektyviausia, geriausiai generuojanti ir atsiperkanti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pažiūrėkite: keturi jėgainės dydžiai, kilometras. Dabar SAZʼas buvo 300 metrų. Jūs iš karto didinate tris kartus tuos dalykus. Krašto apsauga, visi kiti dalykai lieka neišspręsti. Mes jau militarizuojamės, būtent labai stipriai ir pagrįstai tą reikia daryti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). …tačiau vėjo energetika turbūt yra tokia. Aš, gerbiamas ministre, norėjau paklausti: ar viena ranka jūs duodate, kita ranka atimate? Ar apmokestinsite įvado galią? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, turbūt tikrai mes nieko neatimame. Turbūt vėjo elektrinės darosi vis galingesnės, vis aukštesnės. Todėl, natūralu, kai vėjo elektrinės aukštis su sparnuote yra per 300 metrų, 300 metrų atstumas tikrai nėra didelis. Man teko asmeniškai pakilti į 200–300 metrų vėjo elektrinę, patikėkite, gyventi 300 metrų atstumu nuo tokios elektrinės aš nenorėčiau. Tad iš asmeninės patirties ir suprantant žmones, kurie gyvena šalia tokių elektrinių, tas atstumas buvo padidintas iki keturių stulpų.
Kita vertus, palengvinimų yra tikrai daug. Žemesnėms elektrinėms (iki, atrodo, 120 metrų) nereikės apskritai, jeigu trys yra, apskritai nereikės PAVʼo ir kitų dalykų. Taip pat gerokai palengvinami ribojimai dėl kraštovaizdžio, kur labai aiškiai nusakoma, kur yra kraštovaizdis ribojamas, kur jau jis nedaro įtakos plėtrai, ir nemažai kitų prijungimų. Planuojame, kad statybos leidimai (dabar tų pataisų nėra, bet pateiksime pataisas, kaip ir dėl terminų) bus išduodami visam parkui, o ne vienai elektrinei. Bus tikrai daugybė pataisų, jos suteiks palengvinimų vėjo energetikai plėtoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, man šie projektai atrodo kaip antkapis biurokratizmui ir šlovės paminklas energetikos verslo plėtrai ir energetinei nepriklausomybei. Tai tikrai pagiriamasis žodis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Tačiau vienas klausimas, man atrodo, nėra išspręstas iki galo – aptarta bendruomenių įmoka. Bendruomenės yra juridiniai asmenys, kaimo bendruomenės. Aš pats esu narys kaimo bendruomenės, jungiančios aštuonis kaimus, aštuonių kaimų gyventojus. Įsivaizduokime, pasistato vėjo jėgainių parką, vienas kaimas atsiskiria ir sukuria savo kaimo bendruomenę, kad gautų visą tą naudą. Vienas variantas.
Kitas atvejis, kai teritorijoje nėra jokių kaimo bendruomenių, bet atsiranda parkas, galintis mokėti pinigus, ir dėl tų pinigėlių atskirai įsikuria kaimo bendruomenė. Man atrodo, kad subjektas, kuris galėtų gauti tą finansinę naudą, turėtų būti seniūnija, paskirstanti savo gyventojams, o ne bendruomenės.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Buvo svarstomas variantas ir dėl seniūnijos, tačiau būna parkų, kurie… Dėl seniūnijos atsiranda bėda, kad šiuo atveju finansavimas vyktų projektiniu pagrindu. Bendruomenėje nėra taip, kad kažkas pasidalins tuos pinigus. Seniūnijos teritorijoje esančios bendruomenės galės teikti paraiškas. Paraiškos bus vertinamos tikrai atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Šiandien mes to techninio lygio dar neturime, kaip tas mechanizmas veiks. Be abejo, dar kartą pakartosiu, dvigubai didesnis mokestis yra Vokietijoje, vystant vėjo energetiką. Jis tikrai funkcionuoja puikiai. Manome, kad tos patirties mes pasisemsime jau rengdami poįstatyminius aktus, Vyriausybės nutarimus ir kita. Šiandien tokių nuogąstavimų, kuriuos minite, gali būti, bet aš tikiuosi, kad mes juos išspręsime poįstatyminiais aktais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Butkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ne veltui yra posakis, kad medaus statinę galima sugadinti šaukštu deguto. Ar neatsitiks taip, kad šiuo paketu bus pažeidžiamos žmonių konstitucinės teisės į jų nekilnojamąjį turtą? Sakykime, jie turi savo žemės, sklypų ir iš jų bus kas nors atimama prieš jų valią arba nustatyta pagal kokį nors Vyriausybės nutarimą, kaip kompensuoti. Ar nebus atsisakoma poveikio aplinkai vertinimo, kitų reikiamų procedūrų? Lietuva yra didelė teritorija ir tų vietų, kur galima statyti, tikrai yra daug. Bet dažnai vėjo jėgainių vystytojai nori statyti viename taške ir labai daug vien todėl, kad šalia yra elektros linija. Kaip padaryti, kad tas šaukštas deguto nesugadintų viso paketo?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai niekas jokių žemių nesiruošia ir negali atimti. Jeigu kas nors savo teritorijoje leidžia statyti arba pats vysto vėjo jėgaines, tai yra jo valia vykdomi projektai. Niekas negali priversti ar kitaip. Šiandien tenka dažnai girdėti, kaip įvairaus plauko spekuliantai tiesiog terorizuoja ūkininkus dėl galių. Tą mes girdime. Noriu pasakyti, kad nei ūkininkai, nei žemės savininkai nėra įpareigoti išnuomoti, atiduoti ar ką nors daryti su ta žeme. Žemės, ypač tos, kurioje yra pastočių, kuriose galima prijungti atsinaujinančius energetikos išteklius, yra didžiulė vertė. Ją reikia naudoti ir panaudoti protingai tam, kad tas žmogus, kuris turi tokį turtą, gautų grąžą – arba pats vysto, arba protinga kaina išnuomoja, arba įeina į verslą dalimis. Aš nežinau, čia turbūt nuo kiekvieno žemės savininko priklauso. Bet iš esmės tai yra didžiulis turtas. Kiekvienas ūkininkas, kuris šiandien turi žemės, kurioje yra galios, tampa žymiai turtingesniu žmogumi. Aš taip pasakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl PAVʼo mes… Iš esmės PAVʼas yra naikinamas saulės elektrinėms. Vėjo elektrinėms nėra naikinamas, išskyrus, kai yra maži stiebai ir yra trys vienetai. Pavyzdžiui, kai miestelis nori sau apšvietimo, įkuria energetinę bendriją ir pasistato tris nedidelius stiebus. Kaip mes sakėme, duodame jam kapitalo investicijų padengimą tiek subsidijos forma, tiek paskolos forma, jie apsišviečia savo miestelį, apsišviečia savo namus ir turi naudos. Tik tokiu atveju.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pirmiausia, prezentacija buvo tikrai labai gerai parengta ir suprantamai pristatyta. Dabar į vieno klausimo dalį jūs atsakėte dėl skirstomųjų tinklų plėtros. Supratau, kad 70 mln. eurų bus numatyta, nes tai yra tikrai didžiulė ir uždelsta problema.
Bet kitas mano klausimas būtų, ar yra numatyta lėšų transformatorinių galių plėtrai, nes šita problema irgi yra labai opi? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, yra dešimtmetis planas tinklų vystymo, jame realiai per artimiausius penkerius metus yra numatyta beveik 300 mln. eurų. Tai yra numatoma šalia jūsų minėtų RRF’o pinigų sudėjus per metus… Kitais metais apie 150–160 mln. eurų į tinklus bus planuojama investuoti, taip pat ir į transformatorines, turbūt daugiausia į transformatorinių plėtrą, nes didesnėms galioms prijungti ir pertvarkai transformatorinės yra esminės iniciatyvos vieta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš klausiu trupučiuką apie sanitarines zonas. Gal jūs galite pasakyti, kokia Europos Sąjungos praktika remdamasis paimate, dabar išbraukiate, panaikinate sanitarines zonas ten, toje lentelėje, kurioje yra nuo 30 iki 300 kilovatų, nuo 300 iki 2 megavatų ir taip toliau? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Man truputėlį keista dėl Teritorijų planavimo įstatymo projekto, kad net nebus reikalinga teritorijų planavimo dokumente pažymėti, kad tai yra vėjo jėgainių parkas. Keistai atrodo, jeigu mes paimsime dokumentą ir nežinosime, kad čia yra vėjo jėgainių parkas. Kaip jums tai atrodo? Sakysime, noriu statyti gamyklą čia, pasiimu planą ir aš nieko tame plane nematau.
Dar trečias klausimas. Gal galite įvardinti, kodėl jūs pasirinkote dėl specialiųjų sąlygų, kur yra kultūros paveldo objektai?.. Nejaugi pas mus trūksta galimybių, kad saulės parką darys būtent tose vietose, kuriose yra etnografiniai muziejai…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …ir taip toliau? Jūs pažymėjote, ant stogų, ant sienų net galime įrengti saulės elektrines. Išbraukėte tas sąlygas. Išbraukėte.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, negali niekur būti įrengiamos, jokiuose etnografiniuose, jokiuose… Yra saugomos teritorijos ir nei saugomose teritorijose, nei jų apsaugos zonose nieko negalima įrengti. Čia nėra taip, kad kur nors mes galime statyti. Tai ir saulės… (Balsas salėje) Žiūrėkite, saulės parko tikrai negalima statyti ten, kur jo negalima. Rumšiškių muziejuje ant stogo tikrai niekas saulės nepastatys… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, bus dar laiko diskutuoti tikriausiai.
Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mes visos… Žiūrėkite, visi reikalavimai, kuriuos mes esame sudėję, yra remiantis gerąja patirtimi, pirmiausia, ką daro Vokietija. Vokietijos yra būtent keturi stulpai atsiradę su labai… Iš principo mes padidiname, kaip ir Seimo narys A. Skardžius minėjo, kad dvigubai didėja apsaugos zona nei buvusi, daugiau nei dvigubai didėja. Atvirkščiai, mes teritoriją SAZ’o didiname.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Kadangi jau paskelbiau, paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų, kaip žinome, bus skiriama tam tikra parama. Visada, kai būna parama atsinaujinantiems, būna ir konkurencija. Ar nebus taip, kad vis dėlto atsiras keletas labai didelių projektų, o, tarkime, tie, kurie labiau nutolę arba kurie ne taip greitai sukasi, tų lėšų negaus. Kokie bus paskirstymo principai ir ar tikrai bus efektyvus panaudojimas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkime, didžioji pinigų suma, tą esu minėjęs, bus skirta gaminantiems vartotojams: tiek buitiniams, tiek ypač smulkiojo verslo, ne stambaus, ne vidutinio, o ypač smulkiojo verslo. Jeigu kalbame apie pusę sumos, kuri skiriama buitiniams gaminantiems vartotojams, tai čia turbūt viskas aišku. O dėl smulkiojo verslo turbūt irgi klausimų nėra. Smulkusis verslas pagal sąvoką turbūt nėra tas, kuris gali statyti didelius parkus.
PIRMININKAS. Labai dėkoju, gerbiamas ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų bloko po pateikimo. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia visi pakankamai palaikė, asmenys tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, aš jau nebegaišinsiu laiko. Geri projektai, reikalingi Lietuvai, didinantys mūsų energetinę nepriklausomybę. Pritarkime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymų projektų bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1497 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1497. Pranešėjas – E. Pupinis. Pateikimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis projektas atsirado svarstant A. Sodonio peticiją. Joje buvo pateiktas siūlymas pakeisti minėtą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį.
Esmė yra tokia. Siūloma pakeisti šį straipsnį todėl, kad yra skirtingas reglamentavimas ir skirtingos nuobaudos, kuomet asmuo pažeidžia taisykles lenkimo draudimo vietoje ir kuomet išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją. Iš tikrųjų atsakomybė už lenkimą Kelių eismo taisyklių 140 punkte apibrėžtoje vietoje ir kelio ženklų 3.25, 3.27 galiojimo zonoje kyla pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį, o atsakomybė už lenkimą kertant draudžiamą kirsti kelio horizontalią ženklinimo liniją kyla pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnį.
Aišku, kaip ir visada, Peticijų komisija gauna nuomonių. Buvo pateikta nuomonė Vidaus reikalų ministerijos. Ji kartu su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialistais įvertino pareiškėjo pateiktą pasiūlymą ir iš esmės pritarė, kad iš tikrųjų problema yra ir kad iš tikrųjų avaringumas didėja tiek vienu atveju, tiek kitu atveju, kai yra eismo pažeidimai. Ir Teisingumo ministerija atsiuntė savo nuomonę, taip pat neatsisako svarstyti. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija taip pat pritaria, kad vis dėlto tą problemą reikia spręsti. Tai šis įstatymo projektas, kaip minėjau, pateiktas atsižvelgiant į peticiją ir siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Vėl grįžtame. Maždaug tokia pati situacija buvo prieš ketverius penkerius metus, irgi buvo lygiai tokia pati situacija, kai ištisinę juostą pervažiavus atimdavo teises. Panašu, kad ir jūs siūlote kai ką panašaus sugrąžinti. Tuometinė problema buvo didelė ir nemažai žmonių neteko vairavimo teisės, galimybės.
Mano klausimas būtų toks. Ar jūs čia tikrai apgalvojote, teikdamas šį įstatymą, pasekmes?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes komisijoje galvojame ir, ko gero, pagrindinis faktorius buvo tai, kad vis dėlto pilietis teikia šį pasiūlymą. Iš tikrųjų skatiname piliečių, kurie domisi situacija, domisi eismo saugumu, aktyvumą. Taip pat, kaip ir minėjau, pateiktos nuomonės, jomis ir vadovaujasi peticija. Iš tikrųjų sudėtinga atmesti žmogaus, kuris teikia peticiją, kuris iš tikrųjų domisi šiais reikalais, peticiją. Ir tuo labiau atmesti, kai tam pritaria ministerijos. Vis dėlto manyčiau, kad Peticijų komisija nenagrinėjo to klausimo iš esmės, tai komiteto darbas. Šiuo atveju siūloma panagrinėti vis dėlto komitete. Būtų galima organizuoti klausymus, pasikviesti tiek Vidaus reikalų ministerijos specialistų, Policijos departamento ir priimti tą reikiamą sprendimą. Kaip minėjau, pilietis teikia, tai mes, manau, turime į tokius reikalus įsiklausyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs siūlote pataisą, kuri iš esmės niekuo nesiskiria nuo dabartinio teisinio reguliavimo. Dabar yra sakoma, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, o jūs sukonkretinate, kad draudžiama kirsti kelio horizontalią ženklinimo liniją. Gali būti draudžiama lenkti ir horizontaliai nepažymėta linija, gali būti kelio ženklas, gali būti, kaip minėjote, ištisinė linija, galbūt net dviguba ištisinė linija. Šiuo atveju teisine prasme jūs dar pabloginate situaciją. Jeigu, tarkime, nebus tokios ištisinės linijos, pagal jūsų siūlomą pataisą bus galima lenkti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne. Iš tikrųjų nebus galima lenkti, kas susiję su kelio ženklais, išlieka tos pačios sąlygos. Tik jos labai skiriasi nuo lenkimo, kai kertama ištisinė linija. Iš esmės taip pat išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Aišku, čia reikėtų patikslinimo, kaip ir kai kurios ministerijos sako, kad reikės patikslinimo, bet tada pradeda galioti Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 5 dalis. Ir dėl to, ir dėl to. Faktiškai nuobaudos bus didesnės ir vienodos.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pagal 420 straipsnį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs minėjote, kad jau yra atsiliepimų iš Vidaus reikalų ministerijos, matyt, ir iš Policijos departamento. Tai aš norėčiau dar patikslinti, nes jūs minėjote, kad jie ne prieš, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas. Tai aš norėjau šiek tiek patikslinti, ar dabartinės teisinio reguliavimo nuostatos tinkamos būtent toms minėtoms institucijoms, pareigūnams, ar jie norėtų dar tobulinti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš galiu tik pacituoti, čia iš Vidaus reikalų ministerijos: „Kartu su Policijos departamento prie VRM specialistais įvertinę pareiškėjo pateiktą pasiūlymą informuojame, jog iš esmės pritariame pozicijai, kad lenkimas kertant ištisinę kelio horizontalią liniją yra pavojingas ir toks Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl eismo taisyklių patvirtinimo“, pažeidimas turėtų užtraukti tokią atsakomybę, kaip ir lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.“ Iš tikrųjų tai jų nuostata ir šiuo atveju mes negalėjome nieko pasakyti, kadangi jie yra specialistai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti. Dalyvavimas kelių eisme sukuria įvairių situacijų. Tik yra klausimas, ar ši nuobauda ir nusižengimas yra adekvatus gresiančioms sankcijoms, jūsų nuomone, kaip jūs manote?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip ir sakau, pagal pateiktą nuomonę, kadangi iš tikrųjų pastaruoju metu džiaugiamės, kad sumažėjo avaringumas keliuose. Aišku, dėl kai kurių techninių sprendimų, tai yra ir sankryžų pertvarkymas, žiedinių sankryžų, iš tikrųjų dideli pasiekimai. Bet liko tam tikrų problemų dėl tam tikrų drausmės pažeidimų, ypač išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Šiuo atveju man sunku būtų įvertinti, kokio lygio nuobauda galėtų būti, kaip ir minėjau, galbūt komitetas nagrinėdamas… Na ir taip jie pastebėjo, kad yra ir kitų galimų ir reikalingų pakeitimų Kelių eismo taisyklėse, nurodo tam tikrus punktus. Iš tikrųjų galbūt komitetas nagrinėdamas pažiūrės kompleksiškai, išnagrinės ir sudėlios visus taškus, kaip ir priklauso, nes klausymuose ir pasitarimuose dalyvaus specialistai. Šiandien man būtų sunku vertinti, kokio lygio turėtų būti nuobauda, net neturiu tikslios informacijos, kiek tų avarijų būna dėl tokių pažeidimų, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, kertama vienguba arba dviguba linija.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia šiandien ryte atsiėmęs apdovanojimą S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū už tokį dėmesį, gerbiamas pirmininke.
Gerbiamasis pranešėjau, yra trys lenkimo variantai: vienas, kai yra apribotas ženklais, kai yra ištisinė linija, vienguba arba dviguba, ir trečias variantas, kuris man seniai neduoda ramybės ir nežinau, kaip tą padaryti. Vairuotojas pradeda lenkti esant punktyrui ir baigdamas lenkti jau patenka į situaciją, kai tenka pervažiuoti ištisinę liniją. Ar turite kokių nors pastebėjimų, kaip visa šita ateityje padaryti, sutvarkyti? Iš tikrųjų vairuotojas labai dažnu atveju tokiu būdu visai nenorėdamas pažeidžia taisykles, nes jis pradeda lenkti įsitikinęs, kad toje vietoje galima, bet ta vieta baigiasi, nesant jokių įspėjimo ženklų, kad čia netrukus prasidės būtent ta linija. Norėčiau…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia geras klausimas specialistams. Galbūt tą galima riboti anksčiau, statant ženklus, kad lenkti draudžiama, tokiu būdu. Na, kitais būdais įspėti sudėtinga. Turi orientuotis pagal dažnumą tų punktyrinių linijų. Jeigu jos pradeda būti labai dažnos, tai, savaime suprantama, nerizikuoti savo gyvybe, neturėtum pradėti lenkti. Bet, savaime suprantama, iš dešinės grįžti jau tikrai turi leisti, nes kito kelio nėra, arba į griovį kairėje, arba grįžti į savo eismo juostą. Iš tikrųjų gal ir šį klausimą panagrinėti. Bet, manau, sudėtinga būtų ką nors nuspręsti iš anksto, nes čia turėtų būti vadovaujamasi ir protu. Žiūrint… ypač jei tu važiuoji ne vieną kartą tuo keliu. Suprantama, kai žmogus važiuoja keliu pirmą kartą, tai gali padaryti klaidą. Bet dažniausiai tokius dalykus jau daro tie, kurie žino kelią ir paprastai rizikuoja.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip pat prašysime Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Čia kai apsispręsime po pateikimo, ar pritarti, ar nepritarti įstatymo projektui. Pasisakymai dėl motyvų. Po pateikimo nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
Informuoju, kad darbotvarkėje numatytą 2-15 klausimą – projektą Nr. XIVP-1578 G. Paluckas atsiėmė ir nepateiks, nes analogiškas įstatymo projektas jau buvo bandomas pateikti ir jam nebuvo pritarta šiandien posėdžių salėje.
16.23 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Pateikimas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, rengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis priartinti vietos bendruomenes prie žemiausios savivaldos grandies – seniūnų. Įstatymo projekto tikslas padidinti seniūnų atskaitomybę vietos bendruomenėms. Stiprinti vietos bendruomenes, suteikti seniūnaičiams teisę įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinio vertinimo metinius rezultatus. Ši seniūnaičių išreikšta nuomonė būtų rekomendacinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikiname jūsų pastangas šiek tiek sureikšminti seniūnaičių poziciją. Ketvirto lygio savivalda yra labai svarbi Lietuvoje, nes seniūnaitis gali iš tikrųjų geriausiai išspręsti tos bendruomenės kai kurias problemas. Tai, kad jis turės teisę kaip nors dalyvauti vertinant seniūną, manau, yra labai gera iniciatyva. Bet aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Ar neatsitiks taip, kad seniūnas negalės tinkamai valdyti šito rajono, nes bijos seniūnaičių reakcijos. Kaip jūs manote, ar tas teisių suteikimas seniūnaičiui nesutrukdys veikti pačiam seniūnui?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs turbūt neatkreipėte dėmesio, kad ši rekomendacija yra tik patariamoji, administracijos direktorius gali atsižvelgti, gali ir ne. Bet yra ir tokių problemų, kad kartais seniūnas nesiskaito su seniūnaičiais, todėl mes norėjome šiek tiek sureikšminti bendruomenes ir pačius seniūnaičius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, na, iš tikrųjų bendruomenės nuomonė labai svarbi, tai ar ne geriau būtų bendruomenės nuomonę išklausyti, o ne seniūnaičio? Jūs turbūt žinote, yra visko su tais seniūnaičiais. Kai kada vyksta rinkimai, kai seniūnaičio rinkti ateina penki, šeši žmonės. Ar toks seniūnaitis gali atstovauti bendruomenės nuomonei?
Ar ne geriau vis dėlto susitikti su bendruomene, nes seniūnaičiai kai kada gana politizuoti. Jeigu seniūnas pasilikęs kitos politinės krypties, tai seniūnaičiai paprastai gali pasakyti neigiamą nuomonę. Ir apskritai ar nemanote, kad reikėtų galvoti apie seniūnaičių rinkimų sistemą, kad vis dėlto jie būtų skaitlingesni? Galbūt rengti juos kartu su savivaldybių tarybų rinkimais? Kaip ir minėjau, ateina labai nedaug žmonių, daugiausia suinteresuotų, draugų, kurie pažįsta vieną kitą žmogų, sukviesti, ir tai būna daugiau parodija negu rinkimai. Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galiu pasakyti dėl pačių bendruomenių. Pagal dabartinį įstatymą bendruomenę gali sukurti ir trys žmonės. Gal jūs neatkreipėte dėmesio, kad seniūnaičių rinkimuose dabar yra numatyta mažiausiai 5 % tos seniūnijos gyventojų ir seniūnaičiai jau renkami ketveriems metams. Ir mes kalbėjome su teisininkais. Tai ir tie, kurie yra renkami, irgi galėtų išreikšti tą poziciją. Aš galvoju, kad mūsų sprendimas, jeigu šiandien mes nepritariame tiesioginiams seniūnų rinkimams, tai čia vienintelis kelias, kaip mes galime priartinti pačias bendruomenes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, mes esame buvę asociacijos prezidentais ir puikiai žinome, bet šiuo atveju jūs neįvertinote vieno dalyko. Yra išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje dalyvauja ir bendruomeninių organizacijų pirmininkai arba jų įgalioti atstovai, ir seniūnaičiai. Seniūnaičių sueigoje klausimų spektras yra mažesnis, šito yra didesnis. Noriu priminti, kolega, kad seniūnas išplėstinei seniūnaičių sueigai teikia savo metinę ataskaitą, jai išplėstinė seniūnaičių sueiga gali pritarti arba nepritarti. Tai yra tiesioginis signalas tiesioginiam vadovui, administracijos direktoriui, kaip tas seniūnas dirba. Todėl jūsų pateiktas projektas – dar vertinti, kaip vadovas vertina, kaip administracijos direktorius vertina savo tiesioginį pavaldinį administracijos filialo vadovą seniūną, na, tai šiek tiek, manau, nelabai atitinka tuos savivaldos principus, kurie jau dabar yra. Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti taip. Yra vienas vertinimas seniūnaičių sueigos, bet čia yra paties seniūno veiklos. Galiu pasakyti, dabar yra tokia situacija, kad mes priėmėme įstatymą, kad priimant seniūną jau dalyvauja atstovai, tai yra labai gerai, bet, pavyzdžiui, mes žinome, kad dauguma seniūnų, beveik virš 80 %, dirba po 10–20 metų, jiems įtakos tie seniūnaičiai neturi. Galvočiau, kad jūsų nesulyginami dalykai, tiesiog jūs atstovaujate kitiems interesams.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už nenori kalbėti niekas. Prieš norėtų kalbėti J. Sabatauskas, jeigu R. Budbergytė jį mums trumpam paskolintų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų ir gerbiamas Kęstutis atkreipė dėmesį į tam tikrus dalykus, kurie ir taip jau faktiškai vyksta, ką kolega siūlo. Tačiau mano pastaba kita. Vyriausybė ruošiasi iš pagrindų, kaip suprantu, keisti Valstybės tarnybos įstatymą, ir mes vis po vieną straipsnelio dalį siūlome keisti, visiškai neatsižvelgdami į tą naują koncepciją, kurią siūlo Vyriausybė. Tai gal truputį luktelkime. Kai tas projektas bus pristatytas, mes galėsime tada teikti siūlymus. Tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu, o tas momentas bus visiškai netrukus. Liko du darbotvarkėje numatyti klausimai. Tai priklauso nuo pasisakančiųjų skaičiaus, kiek bus užsirašiusių. Tai 10 minučių, gal 15 minučių. Tai po 10 minučių jau būtų gerai, kad visi, kas nori balsuoti, būtų posėdžių salėje, nes pereisime prie balsavimo.
16.30 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1493 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1493. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimas. Gerbiamas Andriau Kupčinskai, būtų gerai, kad pristatytumėte projektą, dėl kurio esate numatytas, 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-1493. Atsiprašome, kad sutrukdėme, bet…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, posėdžio pirmininke. Pagavote mane. Gerai. Pristatysiu įstatymo projektą dėl… Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Esmė yra, kad nemažai pasirašiusių – daugiausia iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos. Kolegos siūlo, kad Nacionalinė sporto taryba būtų atskaitinga Seimui ir Seimas tvirtintų jos nuostatus.
Pirmiausia noriu pabrėžti, kad tikrai nesiūlome šiuo įstatymo projektu steigti kokią nors naują biudžetinę įstaigą. Dabartinė įstatyme numatyta Nacionalinė sporto taryba veikia prie Vyriausybės. Gal tiksliau būtų pasakyti – neveikia, nes jau penkeri šešeri metai ji net nebuvo susirinkusi. Žinome, kad Seime yra tokių institutų kaip Nacionalinė šeimos taryba, Nacionalinė sveikatos taryba. Kiek jos veikia, renkasi, čia jau kitas klausimas, bet aš manau, kad ir tikslinga būtų, kad Nacionalinė sporto taryba būtų atskaitinga Seimui. Ji būtų sudaroma iš 15 žmonių. Penkis kandidatus deleguotų įvairios ministerijos, taip pat viena su sportu susijusi mokslo įstaiga, taip pat Olimpinis, Parolimpinis komitetai, trenerių, žaidėjų, sportininkų asociacijos. Būtent šio įstatymo projekto pagrindinė mintis.
Taip pat siūloma, kaip teisingai sako ir Teisės departamentas, kad ši Nacionalinė sporto taryba būtų labiau įveiklinta ir būtų išplėstos jos funkcijos – ji galėtų diskutuoti, spręsti dėl Lietuvą reprezentuojančių renginių, jų surengimo Lietuvoje, ar tai būtų tarptautiniai renginiai, Europos, pasaulio čempionatai. Aišku, kaip ir Nacionalinė sveikatos taryba, kartą per metus atsiskaitytų Seimui, teiktų sporto pažangos tam tikrą ataskaitą Seimui.
Noriu tiktai dar kartą pabrėžti, kad čia Teisės departamentas savo pastabose įrašė, kad manytina, kad turėtų būti steigiama nauja biudžetinė įstaiga. Kaip projekto autorius ir kiti autoriai tikrai neturime tikslo dar biurokratizuoti ir įsteigti dar vieną kokią nors biudžetinę įstaigą, nes puikiai suprantame, kad viešojo administravimo funkcijas atlieka būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dabar ji atkuria gerąją praktiką. Praėjusią kadenciją buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentas, dabar nuo liepos 1 dienos pradės veikti Nacionalinė sporto agentūra, dirbs ten apie 30 žmonių. Aš manau, kad Lietuvos sporto situacija gerės ir Paryžiaus olimpiadoje mes pasirodysime gerokai geriau, tikėkimės, sulauksime medalių. O tai, kas buvo anksčiau padaryta, matyt, nulėmė dabartinius sporto rezultatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Dėl pažadų dėl olimpiados nebūčiau toks drąsus, bet vis dėlto jūsų paklausti norėtų septyni Seimo nariai. V. Fiodorovo posėdžių salėje nematau, tačiau S. Tumėnas pareigingai laukia savo eilės paklausti, todėl nedelsdami jam ir suteikiame galimybę tai padaryti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pranešėjau. Mes čia jau su premjere ir su ministre kaip ir išsiaiškinome, kad nepasiteisino Sporto departamentas, bet vietoj jo yra dabar steigiama Nacionalinė sporto agentūra. O jūs šiandien taip aiškinate, kad jūsų pristatoma Sporto taryba lyg ir nesusijusi su tuo. Aš suprantu, kad susijusi. Bet ar jūs galite man paneigti tokius čia surašytus prieštaravimus? Vienoje vietoje parašyta, kas Nacionalinė sporto taryba bus finansuojama iš valstybės biudžeto, kitur parašyta, kad ji dirbs visuomeniniais pagrindais. Kaip yra iš tikrųjų? Ir kaip vis dėlto tai bus susiję su panaikintu Sporto departamentu? Ar čia atsiras žmonių iš to buvusio Sporto departamento, ar nauji konkursai bus? Ir dar cenzas: vienur parašyta, kad turi būti mokslininkai, docentai ar profesoriai, o kitur parašyta, kad tai netaikoma asociacijų atstovams. Vadinasi, bus mišrus būdas: ir daktarai, ir ne daktarai bus.
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tų tokių prieštaravimų daugokai radau, ar negalite truputį juos paneigti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Su steigiama nauja Nacionaline sporto agentūra tai tikrai nėra susiję. Kaip ir pabrėžiama aiškinamajame rašte, tai labiau susiję su ekspertine, konsultacine veikla ir rekomendacijomis dėl sporto politikos įgyvendinimo. Rekomendacijos gali būti teikiamos ir Seimui, ir Vyriausybei. Noriu pasakyti, kad viešojo administravimo funkcijas, aišku, įgyvendins nauja Nacionalinė sporto agentūra. Aišku, aš irgi pritariu, kas Teisės departamento parašyta gale, turėtų būti teikiama ir Vyriausybės išvada, juo labiau jie rašo, kad manytina. Aš irgi manau, kad tai turėtų būti daroma. O apie etatų perkėlimą negali būti nė kalbos, nes tam tikra dalis Kūno kultūros ir sporto departamente panaikintų etatų, penki ar šeši iš 30, perkelti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. O dabar apie 30 etatų bus steigiama. Aš manau, bus konkursai, bet galbūt dalis bus iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos perkelta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. A. Skardžiaus posėdžių salėje nematau. Tačiau E. Pupinis pareigingai laukia savo eilės paklausti, todėl nedelsdami jam ir suteikiame galimybę tą padaryti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega pranešėjau, yra tokia lietuviška patarlė: kai daug auklių, vaikas be galvos. Kuo daugiau besirūpinančių, atrodo, turėtų būti geriau, bet iš esmės viskas visada lieka kalbos. Viena institucija, kita institucija, trečia institucija, manau, turbūt daugiau reikėtų jiems lėšų negu tų visokių patarėjų, aptarėjų ir komisijų. Mes jau matėme ne vieną komisiją, ar jos yra, ar jų nėra, na, tikrai mes daug nejaučiame, čia perskaito ataskaitą, kurios niekas neklauso, ir tuos viskas baigiasi. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų labiau nuleisti į kokias nors institucijas ir nekurti papildomų, galbūt užsiimti kitose vietose, komitetuose, komisijose tuos sprendimus priiminėti? Tegul vykdomoji valdžia svarsto, daro grupes ir priiminėja sprendimus, o ne nuleidžia garą kokiose nors komisijose. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš dar kartą atkreipsiu dėmesį ir pabrėšiu, kad šita Nacionalinė sporto taryba, veikianti prie Vyriausybės, nebuvo susirinkusi jau šešti metai. Galbūt būtų sveika ir naudinga pakeisti, kaip pasakyti, atskaitomybę ir galbūt jinai pradėtų veikti. Nežinau, kai aš dirbau meru, Kauno miesto savivaldybėje veikė labai daug visokių tarybų: Bendruomenių taryba, Nevyriausybinių organizacijų, Jaunimo taryba. Tai buvo tam tikra vieta, kur galėdavo visos bendruomenės ar asociacijos išsisakyti, išsikalbėti, išsišnekėti ir, kaip pasakyti, nuleisti tam tikrą garą. Man atrodo, kad tos institucijos veikla buvo racionali, nežinau, kiek rezultatyvi, bet bent jau nuleisti garui tikrai reikalinga. Šiuo atveju aš matau, kaip jau kelerius metus Seime neaišku, kas atsakingas už sporto politikos įgyvendinimą. Rengiami įvairūs forumai, bet vieni vienokį forumą surengia, kiti – kitokį. Jeigu būtų aiški institucija Nacionalinė sporto taryba, jinai labiausiai galėtų teikti tam tikras ekspertines išvadas. Aišku, gal, kaip pasakyti, tų ataskaitų teikimas, pavyzdžiui, Nacionalinės sveikatos tarybos, ne visiems Seimo nariams įdomu, bet kam įdomu, kodėl nepasiklausyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūsų siūloma taryba susideda iš vyriausybinių institucijų ir įvairių sporto organizacijų atstovų. Tai aš klausiu, kuo čia dėtas Seimas? Jeigu tokia sudėtis, tai gal vis dėlto tai turėtų būti vyriausybinė struktūra? Jūs čia priekaištaujate, kad vyriausybinė taryba nesusirenka aštuonerius metus.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Šešerius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, patikslinote. Kas yra tos tarybos pirmininkas ir ką jūs, kaip Jaunimo ir sporto reikalų komisija, vykdydami parlamentinę kontrolę, padarėte, kad vis dėlto priverstumėte tą tarybą veikti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tą ir padariau, registravau įstatymo projektą, nes pamačiau neveiklumą ir man kilo natūrali abejonė, ar ta Nacionalinė sporto taryba įgali ir veiksni. Jeigu ji neveikia prie vienos institucijos, gal veiks prie kitos. Natūralu. (Balsai salėje) Pirmininko aš negaliu pasakyti. Aš žinau, kad nebuvo susirinkusi, tai kur aš tą pirmininką rasiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų Sporto įstatymą priėmėme ir, man atrodo, jau būtume ėję į priekį, viskas gerai. Dėl Nacionalinės sporto agentūros mes visi pritarėme, aišku, pataisų gal bus. Pasakykite, dabar vėl kuriame vieną Sporto tarybą, kiek tai kainuos biudžetui, nes, kaip aš suprantu, tai bus tikrai iš biudžeto išlaikoma Sporto taryba, kurioje dirbs 15 asmenų? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Laima, jeigu paimtume analogiją, Nacionalinė sveikatos taryba, sakykime, valstybei kainuoja apie 60 tūkst., atrodo, dirba du ar du su puse etato, gal net trys. Būtent tai yra valstybės tarnautojai, kurie aptarnauja Nacionalinę sveikatos tarybą. Bet apie Nacionalinę sveikatos tarybą prieš posėdį kalbėjausi ir su kolega A. Matulu, jis irgi turi skepsio, sakykime, kiek jos veikla naudinga, kiek intensyvi ir kiek rezultatyvi. Bet reikia galbūt pabandyti ir kiti sportininkai galbūt parodys geresnį rezultatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl įstatymo projekto po pateikimo. Už norėtų kalbėti V. Fiodorovas, jo salėje nesimato. Prieš pasisako J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip pagal Konstituciją visus praktinius krašto reikalus tvarko Vyriausybė, tarp jų ir sporto srities. Aš manau, Vyriausybė, kiek reikia, turi susikurti reikiamas struktūras ir tvarkyti tos srities klausimus, o mes, vykdydami parlamentinę kontrolę, kai reikia, galime pareikalauti, kad būtų tinkamai tvarkomi tie klausimai, tam ir turime Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Iš tikrųjų Seimas neturėtų bandyti uzurpuoti Vyriausybės sričių, jau ir taip mes prie Seimo esame prikūrę visokių struktūrų. Būtų mano valia – aš kokį trečdalį drąsiai panaikinčiau. Bet tikrai negaliu pritarti dar vienos kūrimui, kad mes čia pavaizduosime, kad esame dėmesingi, jautrūs sporto reikalams, ta proga pažadėsime didžiausius olimpinius laimėjimus. Kolegos, aš manau, tai yra nerimta, tegu dirba Vyriausybė, jeigu įsteigia agentūrą, tai yra agentūra, jeigu reikia dar tos tarybos, tegu ten būna taryba. Todėl kviečiu nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Jurgi, jūs tikrai turite visą valią daryti tai, ką norite, – naikinti ir įsteigti. Iš tikrųjų aš pritariu kolegos Andriaus išsakytai idėjai, nieko naujo. Taip, Vyriausybė sprendžia daugybę klausimų, bet ir Seimas nenusišalina nuo šitų dalykų. Yra Nacionalinė sveikatos taryba, kuri atsiskaito kiekvienais metais, Seime daro pranešimą. Ypač dabar… Beje, drįsčiau sakyti, dėl kai kurių valdančiosios daugumos sprendimų su sportu dedasi ne visai geri dalykai. Aš manau, kad žinojimas ir kontrolė sporto veiklos srityje nepakenks. Šiuo momentu bent per pateikimą siūlau pritarti kolegos Andriaus pasiūlymui, o svarstymo metu galime išgryninti visas idėjas ir pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, pristačius paskutinį šios dienos darbotvarkės 2-20 klausimą – Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1496. Pranešėjas – V. Alekna. Jeigu Virgilijus pažadėtų, kad kitoje olimpiadoje rezultatai bus geresni, tai skambėtų gerokai įtikinamiau.
16.45 val.
Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1496 (pateikimas)
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymo projektas parengtas kartu su Seimo nariais, Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariais. Jiems Lietuvos antidopingo agentūra pristatė savo veiklą, supažindino su savo problematika ir taip pat pateikė pasiūlymų nustatyti tam tikrų dopingo medžiagų… papildyti sąrašą kai kuriomis medžiagomis.
Šiuo metu galiojančiame Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnyje nurodytas baigtinis tam tikrų dopingo medžiagų, tai yra organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančių, slopinančių medžiagų, sąrašas. Pastaraisiais metais Lietuvos antidopingo agentūra gauna vis daugiau muitinės ir policijos pareigūnų paklausimų dėl randamų medžiagų, kurios pagal įstatymo nuostatas nepriskirtos nė vienai iš įstatyme minimų medžiagų, bet pagal Pasaulinio antidopingo kodekso tarptautinio standarto draudžiamųjų medžiagų ir metodų sąrašą yra įtrauktos prie draudžiamųjų medžiagų. Šiuo įstatymo projektu kaip tik siūlome papildyti 2 straipsnį dar papildomai dviem straipsniais.
Jeigu turite klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl dopingo Lietuva turi daug karčių patirčių. Kokios priežastys, kad čia taip abstrakčiai viskas parašyta: tam tikrų dopingo medžiagų, nepatvirtintos medžiagos? Ar yra surašyta kokiuose nors paaiškinimuose, nes šio įstatymo tas abstraktumas truputį keistokai skamba? Nieko konkretaus nėra.
V. ALEKNA (LSF). Teisingai jūs pasakėte, Lietuvoje problemų dėl dopingo vartojimo tikrai pasitaiko. Lietuvoje dopingo vartojimą reglamentuoja įstatymas ir būtent to įstatymo reikalingi dar du papildymai, nes dopingo pramonė ir kas gamina įvairius vaistus, preparatus ir taip toliau sparčiai tobulėja, o mūsų sąrašas, kuris yra tame įstatyme, yra baigtinis. Tai būtent tą sąrašą papildyti tomis naujomis medžiagomis, kurios šiuo metu nėra įtrauktos. Tai čia bus įtrauktos ir papildomai kontroliuojama.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto po pateikimo. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aišku, kad negalima nepritarti, reikia pritarti šiam įstatymo projektui. Tačiau man irgi kyla tam tikrų abejonių. Kodėl mes visą laiką turime bėgti pagal tą chemiją, kuri, matyt, yra spartesnė negu mūsų įstatymų leidybos tempai, ir kodėl viso to negalėtų reguliuoti Vyriausybė, jos institucijos ir jos pačios tą padaryti? Aš laukčiau, kad įstatymas būtų truputį kitoks, tačiau dabar pritarkime. Ateityje reikėtų pagalvoti, kaip reikėtų supaprastinti ir atsisakyti, kad Seime tokie dalykai būtų tvirtinami.
Kadangi laiko dar turiu, noriu apie ankstesnį įstatymą pasakyti. Kolegos, tikrai bloga vadybos praktika, kai prie Seimo yra, bijau pasakyti, gal 13, gal kiek institucijų. Jūs tokių valstybių beveik nerasite. Seimas yra Seimas. Prie jo nebūna institucijų. Gal Valstybės kontrolė. O visa kita yra Vyriausybės funkcijos. O dar steigti naujas – tai čia absurdas!
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori kalbėti niekas.
Su džiugesiu pranešame, kad žingsnelis po žingsnelio, pasisakymas po pasisakymo priartėjome prie džiugiausio šios dienos įvykio, tai yra paskutinio balsuoti skirto laiko intervalo. Pradedame balsuoti nuo ką tik V. Aleknos pristatyto Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymo Nr. XII-1672 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1496. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galima pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta.
16.51 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1570, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1571, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1572, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1573, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1574, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1575 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12.1 klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti. Tiksliau, darbotvarkės klausimų blokas: Elektros energetikos įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1570 bei lydimieji 2-12.2, 2-12.3, 2-12.4, 2-12.5 ir 2-12.6 klausimai. Kas pritaria įstatymų projektų blokui po pateikimo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta.
Dėl visų įstatymų projektų kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Tuoj. Dėl pagrindinio galime apsispręsti? Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną kažką pasiūlyti norėjo J. Urbanavičius. Tikriausiai dėl papildomo.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume, kad papildoma būtų Energetikos ir darnios plėtros komisija.
PIRMININKAS. Dėl viso bloko. Ar galime pritarti, kad Energetikos ir darnios plėtros komisija dėl viso bloko kaip papildoma? Pritarta. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną ponas J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetą paskirti dėl pagrindinio ir dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-1571.
PIRMININKAS. Galima garsiau, neišgirdau.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetą paskirti kaip papildomą dėl pagrindinio ir dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-1571.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas dėl projekto Nr. XIVP-1571 ir yra siūlomas kaip papildomas.
J. BAUBLYS (LSF). Nebuvo prieš tai.
PIRMININKAS. Aš nespėjau pasakyti, mes tik dėl pagrindinio kol kas sutarėme. Dėl pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto buvo pasiūlymas. Kaip papildomą Energetikos ir darnios plėtros komisiją dėl visų projektų paskyrėme ir dabar dėl papildomo apsispręsime.
Energetikos ministras D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, aš galvoju, kad tikrai dviejų komitetų ir komisijos užtenka, nes paketą reikia priimti pavasario sesijoje. Aš manau, kad galbūt galėtume pasvarstyti ir patys, kad tas procesas neužtruktų.
PIRMININKAS. Suprantu, dėl Kaimo reikalų komiteto jūs nesutinkate. Gerai. Tada reikėtų apsispręsti. Buvo pasiūlymas Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą skirti dėl 2-12.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-1571, taip? Siūlau balsuoti. Kas pritariate skirti papildomu komitetu Kaimo reikalų komitetą dėl klausimo 2-12.2, projekto Nr. XIVP-1571, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 40, prieš – 31, susilaikė 27. Kaimo reikalų komitetas papildomu komitetu nėra skiriamas. Dar yra pasiūlymas dėl pagrindinio 2-12.1 ir taip pat dėl 2-12.2 klausimų – projektai Nr. XIVP-1570 ir Nr. XIVP-1571 – kaip papildomą paskirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti visus įstatymų projektus birželio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Su šituo įstatymų projektų bloku susitvarkėme.
16.55 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1337. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-1497…
Jeigu galėtumėte per šoninį mikrofoną. J. Sabatauskas per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Frakcijos vardu siūlau Vyriausybės išvadą, nes Vyriausybė rengia naują Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir vis tiek tuos dalykus turėtų derinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. A. Strelčiūnas per šoninį mikrofoną.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kai bus rengiamas Vietos savivaldos įstatymas, mes jau komitete kalbėjome, kad bus įtraukta, tai nereikėtų…
PIRMININKAS. Buvo frakcijos vardu pasiūlymas. Turime balsuoti. Kaip suprantu, yra prieštaraujančių. Kas pritariate dėl Vyriausybės išvados dėl 2-17 klausimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl Vyriausybės išvados.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 44, prieš – 19, susilaikė 33. Siūlymui kreiptis į Vyriausybę dėl išvados nepritarta.
16.58 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1497 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1497. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 44, prieš – 7, susilaikė 47. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Apsisprendžiame alternatyviai, ką darome su įstatymo projektu toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. Kaip suprantu, E. Pupinis per šoninį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi iniciatorius yra asmuo, čia iš tikrųjų yra peticija, tai iš tikrųjų atmesta ir tiek to.
PIRMININKAS. Supratau. Tada balsuoti nėra reikalo. Įstatymo projektas tiesiog yra atmestas. (Balsai salėje) Ne? Gerai, balsuojame. Argumentas aiškus. Vis tiek, kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriui, jis yra E. Pupinis, tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. (Šurmulys salėje) Atmesti – prieš. Tie, kas susilaiko, šį kartą lieka be balso teisės.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 31, prieš – 70. Įstatymo projektas atmestas.
17.00 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1493 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1493. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – tik 39, prieš – 5, susilaikė 55. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ką su įstatymo projektu darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 56, prieš – 40. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš pirmo balsavimo aiškiai matyti, kas turi didžiausią svorį. Pone Jurgi, tikrai galite daryti pakeitimus ir sporto srityje, ir visose kitose. Bet ačiū kolegoms, kad leido patobulinti. (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Su liūdesiu, giliu liūdesiu pranešu, kad tai buvo paskutinis šios dienos balsavimas ir visi šios dienos darbotvarkėje numatyti klausimai baigti. Liko pati smagiausia šiandien procedūra, kurią dar turime atlikti, tai yra registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Skelbiame balandžio 26 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje: „Dėkui už nuotaikingą vedimą.“)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.