LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETO

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3331

2023-12-08 Nr. 110-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Sergejus Jovaiša, Kęstutis Mažeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2023-11-24 Nr. XIVP-3271	2	2		1. Projekto 1 straipsniu teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, nustatančios Aplinkos ministerijos ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos kompetenciją, 2 punkto pakeitimas. Aptariama keičiamo įstatymo nuostata keičiama, atsižvelgiant į tai, kad Seimas svarsto Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271, kuriuo siekiama, kad draudžiami ir leidžiami medžioklės įrankiai ir priemonės būtų nustatyti Medžioklės įstatyme, (kas nurodoma ir projekto aiškinamajame rašte), o ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytina, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priima aplinkos ministras (pakeičia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles), o ne Vyriausybė, kaip nurodoma projekte.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. ~~sausio~~ kovo 1 d. 2. ~~Lietuvos Respublikos Vyriausybė~~ Aplinkos ministras iki ~~2023 m. gruodžio 31~~ 2024 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2023-11-24 Nr. XIVP-3271	2	1		2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „<...> įstatymas <...> įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas (Seimo priimtas įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas; priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašo ir oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo (Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalis, 71 straipsnio 1 dalis)), į tai, kad pagal Konstitucijos 64 straipsnio 1 dalį Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23 d., į tai, kad nėra objektyvių prielaidų projekto teisėkūros procedūrai taikyti konstitucinės doktrinos sąlygotų skubos ar ypatingos skubos pagrindų, numatytų Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje ir 164 straipsnio 1 dalyje (vien Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-3271 nurodyta įsigaliojimo data nėra objektyvi prielaida taikyti skubos arba ypatingos skubos procedūras), taip pat į tai, kad aplinkos ministras iki įsigaliojant įstatymui turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, abejotina, ar ši įsigaliojimo data yra reali.	Pritarti	Žr. pasiūlymą prie 1 TD pastabos.
3.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2023-11-24 Nr. XIVP-3271				3. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintą teisėkūros sistemiškumo principą, pagal kurį teisės normos turi derėti tarpusavyje, visi susiję projektai (šis, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3271, Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-3332, Laukinės gyvūnijos Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2) ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2)) turėtų įsigalioti tuo pat metu. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardytuose projektuose nurodytos skirtingos įsigaliojimo datos. Jos turi būti suderintos, suvienodintos.	Pritarti	Projektų Nr. XIVP-3271(2) ir Projekto Nr. XIVP-3331(2) įstatymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos suderintos.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Simonas Gentvilas 2023-12-07					Argumentai: Baltijos jūroje gyvenantys pilkieji ruoniai (toliau ir ruoniai) dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato kaitos padarinių vis dažniau patenka į įvairias situacijas, kuriose yra sužeidžiami arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Remiantis Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja (2013-2016 m. kasmet išgelbėta nuo 3 iki 9 ruonių, 2020 m. iš 24 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę buvo 21, 2021 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir į laisvę paleisti 17, 2023 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę 16). Kita aktuali Baltijos jūros regiono problema – dėl aktyvios laivybos ir žvejybos, sužalojami jūros paukščiai, iš kurių daugelis rūšių, žiemojančių ar praskrendančių, yra nykstančios. Vandens paukščiai dažniausiai pakliūva į tinklus, valus, susižeidžia žvejybiniais kabliukais, nukenčia nuo į vandenį išsiliejusios naftos, jos produktų. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip nukentėjusius jūros gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę. Kaip ir kitų laukinių gyvūnų atveju, galimi ir neteisėti jūros žinduolių ar jūros paukščių laikymo, vežimo atvejai, todėl iškyla poreikis globoti, gydyti ir sulaikytus, paimtus ir (ar) konfiskuotus jūros žinduolius ar jūros paukščius. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai (ES Jūros strategijos pagrindų direktyva) ir tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, įpareigoja Lietuvą vykdyti ir nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą, kurie šiuo metu Lietuvoje dar nevykdomi. Siekiant aktyviai prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimo, dalyvauti Europos Sąjungos ir tarptautinėse Baltijos jūros regiono iniciatyvose, Lietuvos jūrų muziejuje įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris savo veiklą pradėjo 2022 m. rudenį ir siekia užtikrinti Baltijos jūros gyvūnų įvairovės saugojimą, sukuriant nuolatinę, atitinkančią šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, apimančią gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. Lietuvos jūrų muziejus yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti kvalifikuotus specialistus ir reikiamą techninę bazę, galinti vykdyti tokią specializuotą, su jūros gyvūnais, susijusią veiklą. Iki šiol Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kasmet organizuojant viešuosius pirkimus pilkųjų ruonių gelbėjimo ir gydymo paslaugoms įsigyti, tokias paslaugas pasiūlydavo tik Lietuvos jūrų muziejus, kitų rinkos dalyvių nėra. Dėl šios priežasties siūlytina pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį nurodant Lietuvos jūrų muziejų kaip vieną iš institucijų, pagal kompetenciją užtikrinančią gyvūnų gerovę ir apsaugą. Nuo 2023 m. spalio 1 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pavesta vykdyti paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, informuoti ir konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų, gerovės, globos ir apsaugos klausimais. Siekiant atskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos jūrų muziejaus funkcijas, siūloma patikslinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, numatant, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui nepriskiriama vykdyti jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūros, globos, informuoti ir konsultuoti asmenis šiais klausimais. Siekiant užtikrinti tinkamą jūros gyvūnų gerovę ir apsaugą, įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi numatyti Lietuvos jūrų muziejui pavesti vykdyti šias funkcijas: paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje; vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą; informuoti ir konsultuoti asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais; bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais. Lietuvos jūrų muziejui pavedamoms funkcijoms vykdyti reikalingas finansavimas, kurį siūloma skirti iš Aplinkos ministerijos, kuri yra pagal kompetenciją atsakinga už laukinių gyvūnų gerovę ir apsaugą, skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos jūrų muziejaus veikla galėtų būti finansuojama ir iš kitų lėšų, pavyzdžiui, surinktos paramos (labdaros), todėl pasiūlyme numatoma galimybė minėtą veiklą finansuoti ir iš kitų šaltinių. Atitinkamai siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnį papildyti 14 dalimi, visą 3 straipsnį išdėstant nauja redakcija. Pasiūlymas: Pasiūlymas: Pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 ~~straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip~~ straipsnį: „3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija 1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos jūrų muziejus. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija: 1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina; 2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą; 3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką; 4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. 3. Aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos: 1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus~~, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius~~ bei kitus medžioklės reikalavimus; 3) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką; 4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos: 1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5. Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų. 6. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles. 7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: 1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas; 2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 8. Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos: 1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais; 2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: 1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus; 3) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais; 4) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus; 5) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus; 6) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams; 7) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus; 8) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką; 9) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką; 10) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą; 11) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą; 12) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus; 13) organizuoja ir vykdo šios dalies 2, 3, 6–9, 12 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę; 14) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 10. Savivaldybių merai: 1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius; 2) vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos; 3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams; 4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą; 5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje; 6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti; 7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius; 8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: 1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus; 2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 13. Lietuvos jūrų muziejus: 1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje; 2) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą; 3) informuoja ir konsultuoja asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais; 4) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 14. Lietuvos jūros muziejaus veikla atliekant šio straipsnio 13 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“	Nepritarti	Pasiūlymas nesusijęs su svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIVP-3331 tikslais -suderinti Projekto, kaip lydinčiojo, nuostatas su pagrindinio Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(1) nuostatomis. Pažymėtina, kad Projektas svarstomas Seime skubos tvarka ir keičiamas tik Įstatymo 3 str. 3 d. 2 punktas. Pasiūlymo turinys priskirtinas Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptims, nustatytoms Seimo Statuto 58 str. Šiuo metu Seime registruoti keli Gyvūnų gerovės įstatymų projektai ir šis Pasiūlymas galėtų būti teikiamas vienam iš jų, labiausiai atitinkančiam Pasiūlymo turinį arba teikiamas kaip atskiras Įstatymo projektas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Simonas Gentvilas

2023-12-07

Argumentai:

Baltijos jūroje gyvenantys pilkieji ruoniai (toliau ir ruoniai) dėl labai aktyvios žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūroje, klimato kaitos padarinių vis dažniau patenka į įvairias situacijas, kuriose yra sužeidžiami arba dėl netinkamos aplinkos palieka jauniklius. Remiantis Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, sužeistų ruonių ar paliktų ruonių jauniklių daugėja (2013-2016 m. kasmet išgelbėta nuo 3 iki 9 ruonių, 2020 m. iš 24 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę buvo 21, 2021 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir į laisvę paleisti 17, 2023 m. iš 19 ruonių jauniklių išgydyti ir paleisti į laisvę 16). Kita aktuali Baltijos jūros regiono problema – dėl aktyvios laivybos ir žvejybos, sužalojami jūros paukščiai, iš kurių daugelis rūšių, žiemojančių ar praskrendančių, yra nykstančios. Vandens paukščiai dažniausiai pakliūva į tinklus, valus, susižeidžia žvejybiniais kabliukais, nukenčia nuo į vandenį išsiliejusios naftos, jos produktų. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja poreikis priimti sužeistus ar kitaip nukentėjusius jūros gyvūnus, kuriuos būtų galima išgydyti, reabilituoti ir vėl paleisti į laisvę. Kaip ir kitų laukinių gyvūnų atveju, galimi ir neteisėti jūros žinduolių ar jūros paukščių laikymo, vežimo atvejai, todėl iškyla poreikis globoti, gydyti ir sulaikytus, paimtus ir (ar) konfiskuotus jūros žinduolius ar jūros paukščius. Be to, Europos Sąjungos teisės aktai (ES Jūros strategijos pagrindų direktyva) ir tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, įpareigoja Lietuvą vykdyti ir nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą, kurie šiuo metu Lietuvoje dar nevykdomi. Siekiant aktyviai prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimo, dalyvauti Europos Sąjungos ir tarptautinėse Baltijos jūros regiono iniciatyvose, Lietuvos jūrų muziejuje įkurtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuris savo veiklą pradėjo 2022 m. rudenį ir siekia užtikrinti Baltijos jūros gyvūnų įvairovės saugojimą, sukuriant nuolatinę, atitinkančią šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistemą, apimančią gyvūnų gydymą ir reabilitaciją. Lietuvos jūrų muziejus yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti kvalifikuotus specialistus ir reikiamą techninę bazę, galinti vykdyti tokią specializuotą, su jūros gyvūnais, susijusią veiklą. Iki šiol Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai kasmet organizuojant viešuosius pirkimus pilkųjų ruonių gelbėjimo ir gydymo paslaugoms įsigyti, tokias paslaugas pasiūlydavo tik Lietuvos jūrų muziejus, kitų rinkos dalyvių nėra. Dėl šios priežasties siūlytina pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį nurodant Lietuvos jūrų muziejų kaip vieną iš institucijų, pagal kompetenciją užtikrinančią gyvūnų gerovę ir apsaugą.

Nuo 2023 m. spalio 1 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pavesta vykdyti paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, informuoti ir konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų, gerovės, globos ir apsaugos klausimais. Siekiant atskirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos jūrų muziejaus funkcijas, siūloma patikslinti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, numatant, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui nepriskiriama vykdyti jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūros, globos, informuoti ir konsultuoti asmenis šiais klausimais.

Siekiant užtikrinti tinkamą jūros gyvūnų gerovę ir apsaugą, įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 13 dalimi numatyti Lietuvos jūrų muziejui pavesti vykdyti šias funkcijas: paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje; vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą; informuoti ir konsultuoti asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais; bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

Lietuvos jūrų muziejui pavedamoms funkcijoms vykdyti reikalingas finansavimas, kurį siūloma skirti iš Aplinkos ministerijos, kuri yra pagal kompetenciją atsakinga už laukinių gyvūnų gerovę ir apsaugą, skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Lietuvos jūrų muziejaus veikla galėtų būti finansuojama ir iš kitų lėšų, pavyzdžiui, surinktos paramos (labdaros), todėl pasiūlyme numatoma galimybė minėtą veiklą finansuoti ir iš kitų šaltinių. Atitinkamai siūloma Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnį papildyti 14 dalimi, visą 3 straipsnį išdėstant nauja redakcija.

Pasiūlymas:

Pasiūlymas:

Pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 ~~straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip~~ straipsnį:

„3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija

1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos jūrų muziejus.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;

2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;

3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;

4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.

3. Aplinkos ministerija ar aplinkos ministro įgaliotos institucijos:

1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus~~, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius~~ bei kitus medžioklės reikalavimus;

3) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;

4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4. Žemės ūkio ministerija ar žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:

1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.

6. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles.

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

8. Sveikatos apsaugos ministerija ar sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:

1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje;

2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;

3) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;

4) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;

5) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;

6) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;

7) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;

8) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;

9) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;

10) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą;

11) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;

12) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;

13) organizuoja ir vykdo šios dalies 2, 3, 6–9, 12 punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;

14) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

10. Savivaldybių merai:

1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius;

2) vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;

3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;

4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą;

5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;

6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;

7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:

1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus;

2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius ir jūros paukščius, gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

13. Lietuvos jūrų muziejus:

1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų jūros žinduolių ir jūros paukščių sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, jūros žinduolių ir jūros paukščių paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus jūros žinduolius ir jūros paukščius nelaisvėje;

2) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje rastų nugaišusių jūros žinduolių tyrimus ir monitoringą;

3) informuoja ir konsultuoja asmenis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais;

4) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybės institucijomis, Europos Sąjungos ir tarptautinėmis organizacijomis, kitomis valstybėmis jūros žinduolių ir jūros paukščių gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

14. Lietuvos jūros muziejaus veikla atliekant šio straipsnio 13 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“

Nepritarti

Pasiūlymas nesusijęs su svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIVP-3331 tikslais -suderinti Projekto, kaip lydinčiojo, nuostatas su pagrindinio Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2) straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-3271(1) nuostatomis.

Pažymėtina, kad Projektas svarstomas Seime skubos tvarka ir keičiamas tik Įstatymo 3 str. 3 d. 2 punktas.

Pasiūlymo turinys priskirtinas Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptims, nustatytoms Seimo Statuto 58 str.

Šiuo metu Seime registruoti keli Gyvūnų gerovės įstatymų projektai ir šis Pasiūlymas galėtų būti teikiamas vienam iš jų, labiausiai atitinkančiam Pasiūlymo turinį arba teikiamas kaip atskiras Įstatymo projektas.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3331(2) ir Komiteto išvadoms bei Komiteto pasiūlymui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Kaimo reikalų komitetas 2023-12-08	1(3)	(3)	(2)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintysis Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2), siūloma suderinti šių projektų nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose ~~nustato~~ nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių ~~sąrašą~~ sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės ~~terminus~~ terminai; ~~draudžiamus~~ draudžiami ir ~~leidžiamus~~ leidžiami medžioklės ~~būdus~~ būdai ir jų taikymo ~~terminus~~ terminai, ~~draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius~~ leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei ~~kitus~~ kiti medžioklės ~~reikalavimus~~ reikalavimai;“.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Kaimo reikalų komitetas

2023-12-08

1(3)

(3)

(2)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintysis Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-3271(2), siūloma suderinti šių projektų nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose ~~nustato~~ nustatoma: medžiojamųjų gyvūnų rūšių ~~sąrašą~~ sąrašas ir šių gyvūnų medžioklės ~~terminus~~ terminai; ~~draudžiamus~~ draudžiami ir ~~leidžiamus~~ leidžiami medžioklės ~~būdus~~ būdai ir jų taikymo ~~terminus~~ terminai, ~~draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius~~ leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka bei ~~kitus~~ kiti medžioklės ~~reikalavimus~~ reikalavimai;“.

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė