|
Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją
miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė
nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose
ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis
leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu,
pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta
šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių
parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams.
Esant
tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti
piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis
rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės
kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės
tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir
numatytos
saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių
parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams.
Pataisa siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3
dalies nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti
įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
,,1.
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktąus ir jį
juos išdėstyti taip:
,,3)
visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų
želdynų teritorijoms formuoti;“.
„5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir
krašto apsaugos tikslams;“.
|