LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

ĮSTATYMO NR. IX-1675 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-297

2021-11-17  Nr. 109-P-56

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1 dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos „būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui“. Siūlomą reguliavimą reikėtų tikslinti, nes nevisiškai aišku, kaip būtų nustatyta bendrai gyvenančių asmenų teisė į kompensaciją. Pagal teikiamą pakeitimą, bendrai gyvenančių asmenų teisei į kompensaciją įgyti nustatytos dvi tarpusavyje nederančios sąlygos: 1) būsto šildymo išlaidos <...> viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų vidutinių pajamų per mėnesį; 2) ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio. Neaišku, kokią taisyklę siūloma nustatyti formuluote „ir po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio“. Neaišku, ar būtų nustatomos kiekvieno bendrai gyvenančio asmens pajamos, ar apskaičiuojamas vidutinis bendrai gyvenančių asmenų pajamų dydis ir nustatoma vidutinė dydžio dalis kiekvienam kartu gyvenančiam asmeniui. Taip pat neaišku, ar teisę į kompensaciją turėtų asmenys, kurių bent vienam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkantis dydis būtų didesnis, nei nustatytas kaip bendrai gyvenantiems asmenims. Įstatymo projekte turėtų būti teikiamas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriame numatyti dydžiai turėtų būti tarpusavyje derinami su teikiamais keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte.	Atsižvelgti.	Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971, kuriame atitinkamai keičiamas įstatymo 11 straipsnis.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05				2. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, nes kompensacijų dydis yra reguliuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Be to, kituose keičiamo įstatymo straipsniuose yra nuorodų į keičiamo įstatymo 7 straipsnį, todėl palikus siūlomą normą keičiamo įstatymo 7 straipsnyje galėtų kilti neaiškumų taikant kitų straipsnių normas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sistemiškumo bei nuoseklumo, kompensacijos dydžio nustatymo taisyklės turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatytos dviejų ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) dviejų ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijų skyrimo taisyklės.	Atsižvelgti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-05				3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus: 3.1. įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ir išdėstyti ją taip“; 3.2. įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „taikymas“ reikėtų įrašyti žodį „įsigaliojimas“, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo taikymą reguliuojančių normų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad reikėtų nustatyti įstatymo, o ne jo nuostatų įsigaliojimą, ir į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas, 2 straipsnis dėstytinas taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.“	Atsižvelgti.
	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-0315				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-297 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-06-16 nutarimas Nr. 451					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. SV‑S-98 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-297 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – sumažinti būsto šildymo kaštus mažas pajamas gaunantiems gyventojams dėl per didelės finansinės naštos ir taip užtikrinti pažeidžiamiausių visuomenės narių socialinės apsaugos didinimą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl toliau nurodytos priežasties. Įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, ir vykdant jos 10.1.1 papunktyje nurodytą veiksmą „Atlikti neterminuotų mokesčių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų kaštų ir naudos analizę“, numatyta iki 2021 m. IV ketvirčio pabaigos atlikti mokesčių lengvatų (įskaitant mokesčių lengvatų taikymą energetikos srityje) sisteminę peržiūrą, siekiant įvertinti Lietuvoje taikomų mokesčių lengvatų (taip pat ir lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti) tikslingumą ir poveikį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto rengėjų pasiūlymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensavimo mechanizmo tobulinimo, siekiant mažas pajamas gaunantiems gyventojams kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, svarstytinas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins mokesčių lengvatų taikymo tikslingumą ir bus pateikti sisteminiai pasiūlymai dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, preliminariais skaičiavimais, teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų apie 10,6 tūkst. asmenų, papildomai iš savivaldybių biudžeto reikėtų apie 7,6 mln. eurų per metus.	Atsižvelgti.	Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971.
2.	Seimo nariai: Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius     Audrius Petrošius, 2021-09-28	1	1			Argumentai: Siūlomas keisti įstatymo projektas registruotas 2021 m. kovo 3 d., kuomet dar nebuvo žinoma apie dujų, šildymo bei kitų kainų kilimą nuo 2021 07 01. Stebint šildymo kainų kylimo prognozes, privalu imtis papildomų, ambicingesnių veiksmų. Pasiūlymu siekiama išplėsti kompensacijų gavėjų ratą, kadangi egzistuoja didžiulis neatitikimas tarp tikrųjų žmonių poreikių ir kompensacijos gavėjų skaičiaus: energetinį skurdą išgyvena 26,7% (2019 m., Eurostat), o kompensacijomis naudojasi 3,4% gyventojų (2021 I ketv., LR SADM informacija). Taip pat siūloma didinti kompensacijos dydį, siekiant, kad šildymui taupomos lėšos būtų naudojamos augančioms elektros ir kitoms kylančioms kainoms. Tokiu būdu šia viena socialinės paramos priemone būtų bent kažkiek amortizuojamas kilimas daugelyje sričių. Pastebėtina, kad bet kokios kitos kompensavimo sistemos sukūrimas per trumpą laiką būtų neįmanomas, dėl to reikia vystyti šią, jau seniai egzistuojančią. Jeigu kompensacijos išsiplėstų 10 tūkst. gavėjų, tikėtinas papildomas lėšų poreikis būtų iki 8 mln. Eur. Kompensacijos būtų mokamos iš kasmet savivaldybėms skiriamų socialinės paramos lėšų, kurių savivaldybės pagal tiesioginę paskirtį panaudoja apie 100 mln., iš skiriamų 233 mln. Eur. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: 1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir po 1,5 2 valstybės remiamų pajamų tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui dydžio arba 2 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui arba (ir)„	Nepritarti.	Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971.
3.	Seimo nariai: Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius     Audrius Petrošius, 2021-09-28	2				Argumentai: Kadangi jau yra praėjęs siūlomas įstatymo įsigaliojimo laikas, šiuo pasiūlymu siūloma išbraukti 2-ąjį straipsnį, siekiant, kad įstatymo nuostatų įsigaliojimas būtų nuo įstatymo priėmimo dienos. Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnį. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d.	Pritarti.
4.	Seimo nariai: Linas Kukuraitis Tomas Tomilinas Domas Griškevičius     Audrius Petrošius, 2021-09-28	2			N	Argumentai: Kaip ir pirmame siūlyme išdėstytoje argumentacijoje, taip pat ir šiuo keitimu siūloma išplėsti kompensacijos gavėjų aprėptį bei kompensacijos dydį. Pasiūlymas: įtraukti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2. Straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 50 55 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38 45 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 15 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;“	Svarstyti pagrindiniame komitete.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymų projektus XIVP-297 ir XIVP-971 sujungti ir pritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui Nr. XIVP-971.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

          8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, V.Mitalas, A.Palionis, A.Butkevičius.

.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                       Mykolas Majauskas                                                                 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė