Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Į 2023-10-20 Nr. D8(E)-6039

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKARTOTINIO DERINIMO

Finansų ministerija susipažino su Aplinkos ministerijos pakartotinai pateiktais derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I 671 pakeitimo įstatymo (toliau – Miškų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII 2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I 1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais ir pagal kompetenciją teikia pastabas.

1. Aplinkos ministerija, įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarimo[1] rezoliucijos 13 punktą, Miškų įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustato, kad surinktos privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką lėšos naudojamos ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Tačiau palieka nepakeistą Miškų įstatymo projekto 23 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad gautos piniginės kompensacijos, kurias į valstybės biudžetą sumoka asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, naudojamos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms bendrosioms miško reikmėms finansuoti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo išvadas, Finansų ministerijos nuomone, Miškų įstatymo projekto 23 straipsnio 9 dalyje neturėtų būti nustatoma, kad sumokėtos į valstybės biudžetą piniginės kompensacijos būtų naudojamos tik bendrosioms miško reikmėms tenkinti. Pažymime, kad pagal konstitucinę teisę, įvertinusi valstybės ekonominę situaciją, valstybės reikmes ir galimybes, Valstybės biudžeto projektą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui[2].

2. Miškų įstatymo projektu siekiama nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką (šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas apima tik tuos atvejus, kai ūkinės veiklos apribojimai nustatomi saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje). Kaip įvardinta Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte, papildomai Miškų įstatymo pakeitimams įgyvendinti nuo 2025 m. reikės 70 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms privatiems asmenims už nustatomus pagrindinių miško kirtimų draudimus. Nuo 2028 m. nustačius naują miškų grupių sistemą, papildomai reikės apie 350 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms.

Pažymėtina, kad nustatant papildomus apribojimus, kurie turi ženklų poveikį valstybės finansams, Miškų įstatymo projekto lydinčioje medžiagoje nėra pateikta finansavimo šaltinių, reikalingų šiems pakeitimams įgyvendinti. Po pirminio Miškų įstatymo projekto derinimo Aplinkos ministerijos pateiktoje derinimo pažymoje nurodyta, kad „pagrindinis lėšų, reikalingų kompensacijoms, šaltinis būtų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, kitų alternatyvių finansinių šaltinių nėra“.

Įvertinę Aplinkos ministerijos papildomai pateiktą informaciją, ir atžvelgdami į tai, kad nenumačius pajamų šaltinių, didėja rizika silpninti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, nepritariame Miškų įstatymo pakeitimams, susijusiems su papildomų veiklos apribojimų įvedimu nuo 2025 metų ir naujos miškų grupės sistemos nustatymu nuo 2028 metų, kurie pareikalaus reikšmingų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms išmokėti. Pažymime, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus trijų metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto planavimo ir tvirtinimo ciklui, Aplinkos ministerijai bus numatomi 2025 – 2027 metų ir vėlesnių metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto limitai, kurių apimtyje aplinkos ministras galės įvertinti naujų apribojimų įvedimo, turimų įsipareigojimų bei papildomų kompensacijų mokėjimo galimybes ir atitinkamai teikti teisės aktų pakeitimų iniciatyvas, suderintas su valstybės finansinėmis galimybėmis.

3. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, Strateginio valdymo metodikoje[3] nustatytomis pažangos ir tęstinės veiklos atskyrimo gairėmis[4], naujos išmokos – kaip naujos pažangos veiklos turėtų būti numatytos ir įvertintos atitinkamuose strateginio planavimo dokumentuose, kuriuose taip pat pateikiama informacija apie galimus finansavimo šaltinius, siekiamus rezultatus (poveikio rodiklius, prie kurių pasiekimo prisidedama) ir pagrindimas, kad tai geriausias būdas spręsti problemą.

Lilija Suchocka, tel. (8 5) 239 0035, el. p. lilija.suchocka@finmin.lt

Eglė Radzevičienė, tel. (8 5) 219 9361, el. p. egle.radzeviciene@finmin.lt

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

[2] Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (2000 m. gruodžio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstitucinės justicijos byloje Nr. 25/01.

[3] Strateginio valdymo metodika, patvirtinta 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo“.