LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 4, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
2018 m. vasarą Lietuvai tapus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare, Bendrovių valdysenos komiteto (toliau – Komitetas) ir Komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės (toliau – Darbo grupė) posėdžiuose kartu su pritarimu dėl Lietuvos bendrovių valdysenos atitikties EBPO Bendrovių valdysenos principams ir EBPO Valstybės valdomų įmonių valdysenos gairėms nuspręsta, praėjus dvejiems metams po Lietuvos įstojimo į EBPO, atlikti EBPO rekomendacijų Lietuvai bendrovių valdysenos srityje įgyvendinimo peržiūrą. Viena iš prioritetinių rekomendacijų – „Supaprastinti VVĮ teisines ir korporatyvines formas“. 2018 m. sausio 30 d. buvusi Ūkio ministerija rašte Komiteto ir Darbo grupės pirmininkams nurodė, kad Lietuvoje veikia 10 valstybės įmonės teisinę formą turinčių juridinių asmenų, vykdančių komercinę veiklą, kurie bus pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinius asmenis. Komiteto ir Darbo grupės ekspertai, atliekantys EBPO rekomendacijų įgyvendinimo peržiūrą, minėtą prioritetinę rekomendaciją laiko neįgyvendinta. EBPO Sekretoriatas savo pranešime apie tai, kaip Lietuva įgyvendina stojimo peržiūros rekomendacijas bendrovių valdysenos srityje, pažymi, kad Lietuvoje valstybės valdomų įmonių mastas yra per didelis ir yra vienas didžiausių EBPO, todėl reikia aiškios strategijos, kuri pagrįstų valstybės nuosavybės reikalingumą valstybės valdomose įmonėse.
Atsižvelgiant į tai, kad EBPO rekomendacijų įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, būtina imtis visų reikiamų priemonių užtikrinant EBPO rekomendacijų ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslų ir priemonių įgyvendinimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi siekį ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, pasiūlė į atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą (toliau – Planas) įtraukti priemonę dėl valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – VĮ VŽF), valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – VĮ ŽŪIKVC) ir valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ (toliau – VĮ „GIS-Centras“) veiklų konsolidavimo ir reorganizavimo jungimo būdu ir po jungimo veiksiančios valstybės įmonės pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį vienetą, kurios pasiūlytas įgyvendinimo terminas – 2023 m. gruodžio mėn. Planas patvirtintas 2021 m. lapkričio 10 d.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), 2) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), 3) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ), 4) Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ), 5) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ), 6) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ), 7) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ), 8) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo (toliau – ŽŪMPTPPKĮ), 9) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – GKĮ), 10) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ), 11) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – MĮ), 12) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ), 13) Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ).
Įstatymų projektais siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą (toliau – VĮ ŽIC), tokiu būdu konsoliduojant jų funkcijas, daugiausia informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų (toliau – IT) kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir (ar) tobulinti / kurti naujus registrus ar sistemas, dėl to VĮ ŽIC galėtų teikti kokybiškesnes paslaugas vartotojams. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos / supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus, todėl tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-283 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus (vedėjas Karolis Tvaskus, tel. (8 5) 239 1227, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Ignas Kišvinas, tel. (8 5) 239 1280, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF yra Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įmonės, kuriose šiuo metu didžiąja dalimi atliekamos šios srities informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos.
Pagal ŽŪMŪKPĮ 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatas VĮ ŽŪIKVC yra viena iš valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių ir įgyvendinančių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą tvarkančių institucijų. Šiuo metu ši įmonė atlieka daugumos Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės registrų (Ūkininkų ūkių, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinio ir kitų registrų) ir informacinių sistemų (Paraiškų priėmimo, Tiesioginių išmokų už pieną ir kitų informacinių sistemų) tvarkytojo funkcijas. Be to, VĮ ŽŪIKVC atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal KBĮ (nagrinėja prašymus ir teikia išvadas dėl kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove), pagal ŽŪMŪKPĮ 10 straipsnį atlieka statistikos skaičiavimus, kurie, be kita ko, naudojami ir VSDĮ, SDĮ ir EEĮ reguliavimo srityse.
2021 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-298. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą organizuoja VĮ ŽŪIKVC. Šiai funkcijai vykdyti VĮ ŽŪIKVC turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tačiau galimybė gauti šias lėšas turėtų būti numatyta teisės akte, o šiuo metu tokio reglamentavimo nėra, todėl siūloma papildyti ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 punktą ir numatyti, kad VĮ ŽIC pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies numatytas funkcijas finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
GKĮ 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VĮ „GIS-Centras“ vykdo šio įstatymo (GKĮ) 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus; informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai teikia valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusias Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektronines paslaugas bei užtikrina sąveikų keitimąsi erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis; užtikrina nepertraukiamą LitPOS veiklą, duomenų teikimą LitPOS naudotojams; užtikrina nepertraukiamą Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos veiklą. Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų[1] 13.15 papunktyje nustatyta, kad VĮ „GIS-Centras“ užtikrina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų sąraše[2] nurodytų Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių teikimą į INSPIRE portalą. VĮ „GIS-Centras“ taip pat yra Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytoja, o naudojant šio kadastro duomenis, yra sukūrusi šio kadastro duomenų ir informacijos generalizavimo įrankius, leidžiančius automatiniu būdu kurti smulkesnio mastelio (1:50 000) duomenų rinkinį.
VĮ „GIS-Centras“ yra viena iš kompetentingiausių Lietuvos institucijų, teikianti konsultacijas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, susijusias su informacinių sistemų, naudojančių GIS sprendimus, kūrimu, bet kokios temos erdvinių duomenų tvarkymu, šių duomenų atitiktimi INSPIRE specifikacijoms, duomenų transformavimu į šias specifikacijas atitinkančius rinkinius ir atitinkamai sugebanti užtikrinti tinkamą INSPIRE direktyvos įgyvendinimą – visų valstybės erdvinių duomenų teikimą į INSPIRE portalą.
VĮ „GIS-Centras“ taip pat teikia specializuotas geografinės informacijos sistemų (GIS) paslaugas, kuria teminius duomenų rinkinius, skaitmeninius ir spausdintus žemėlapius, plėtoja specializuotų GIS informacinių sistemų kūrimą.
Pagal ŽŪPŽĮĮ 4 ir 5 straipsniuose, ŽĮ 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose suteiktus įgaliojimus VĮ VŽF: rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną; tvarko Žemės informacinę sistemą; įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus, atlieka melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 (toliau – Apskaitos taisyklės), 6 punktą, nustato, kad VĮ VŽF vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkytojo bei centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijas, atsako už duomenų tikslumą bei patikimumą. Taip pat VĮ VŽF atlieka kadastrinius matavimus, rengia žemėtvarkos planavimo dokumentus, topografinius planus ir pan.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje konsoliduojant informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir (ar) tobulinti / kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos / supratimo ir interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus.
Naujoje valstybės įmonėje – VĮ ŽIC bus koncentruojama Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių išteklių analitika, programavimas ir eksploatavimas tų informacinių sistemų, registrų ir kadastrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija, arba Europos Sąjungos teisės aktas. Pagal šio įstatymo nuostatas, tiek valstybės registrų bei kadastrų tvarkytojai, tiek valstybės informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai skiriami žemesnės teisinės galios aktais, todėl keičiami įstatymai (GGAĮ, ŽĮ ir GKĮ) yra tikslinami pagal minėtus reikalavimus.
Dėl įstatymų pakeitimo VĮ ŽIC vykdomos funkcijos bus atliekamos tokia apimtimi, kokia jos vykdomos ir šiuo metu, tik jos visos bus sukoncentruotos viename juridiniame asmenyje VĮ ŽIC. Numatyta, kad įstatymų projektų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymų įsigaliojimo, kad būtų užtikrinamas ir nepertraukiamas jų vykdymas. Po reorganizavimo visos VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF teisės ir pareigos pereis VĮ ŽIC, kuri užtikrins įsipareigojimų suinteresuotoms šalims vykdymą.
MĮ 7 straipsnio 2 dalies šiuo metu VĮ VŽF vykdomą funkciją – melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą – pavedama atlikti VĮ ŽIC.
Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. buvo įsteigta Žemės informacinė sistema ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 „Dėl Žemės informacinės sistemos nuostatų ir žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai bei nuo 2012 m. šios sistemos tvarkymo darbai yra įtraukti į Žemės ūkio ministerijos strateginį veiklos planą kaip atskira priemonė, finansuojama iš Žemės ūkio ministerijai skiriamų asignavimų, siūloma tikslinti ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 2 punktą, numatant valstybės biudžeto lėšų administravimą dėl žemės išteklių naudojimo stebėsenos, kadangi vadovaujantis Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1128 „Dėl Žemės išteklių naudojimo stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“, ši veikla ir šiuo metu organizuojama NŽT ir finansuojama iš NŽT skiriamų asignavimų.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas ir valstybės informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriamas (paskiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami valstybės informacinės sistemos nuostatai, o Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, Strateginio valdymo įstatyme arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, tikslinamas ŽĮ 32 str. 5 d. 2 p. nurodant, kad VĮ ŽIC užtikrina nepertraukiamą Žemės informacinės sistemos veiklą.
Siūloma pripažinti netekusia galios ŽĮ 34 straipsnio 2 dalį, kadangi ši nuostata neatitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taip pat, siekiant didesnio aiškumo ir tikslumo ŽĮ 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoje bei 32 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoje, siūloma keisti formuluotę iš „šalies žemės fondo“ į „Lietuvos Respublikos žemės fondo“.
Siekiant užtikrinti teisėkūros ekonomiškumą keičiamuose EEĮ, VSDĮ, SDĮ, UĮ bei KBĮ 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nurodyti, jog žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis apskaičiuojamas ne konkretaus subjekto, t. y. „valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“, o pagal žemės ūkio ministro nustatytą tvarką. Šiuo metu VĮ ŽŪIKVC žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio skaičiavimus atlieka vykdydama ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas paramos administravimo funkcijas, už kurias finansavimas skiriamas pagal ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 dalį. Šie apskaičiuojami žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominiai dydžiai yra naudojami EEĮ, VSDĮ, SDĮ, UĮ bei KBĮ 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytiems tikslams. Numatyta, kad VĮ ŽIC žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio skaičiavimus taip pat atliks vykdydama ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas paramos administravimo funkcijas, už kurias finansavimas bus skiriamas pagal ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 5 dalį.
Valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, o bendra galimybė finansuoti šios funkcijos vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 straipsnyje.
Žemės ūkio ministerijos valdymo srities IT kūrimo ir palaikymo funkcijas konsoliduojant vienoje įmonėje, VĮ ŽIC leis optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius. Preliminariai planuojama, kad sujungus tris valstybės įmones į vieną VĮ ŽIC, dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo bus atsisakyta apie 30 etatų, taip pat atitinkamai dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. Dėl šios priežasties, tikėtina, mažės bendrosios VĮ ŽIC kitos veiklos, kuri nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, sąnaudos, todėl tikimasi teigiamos grąžos valstybei. Mažinti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties konsoliduojamų valstybės įmonių funkcijoms vykdyti nenumatoma, nes ir šiuo metu vykdomų funkcijų finansavimas iš valstybės biudžeto nėra pakankamas, t. y. finansuojama ne visa apimtimi, o tik būtiniausioms išlaidoms, taip pat, atsižvelgiant ir į nuolat didėjančias einamąsias išlaidas (komunalinių paslaugų, kuro kainas ir kt.) bei poreikį išlaikyti konkurencingą rinkos sąlygas atitinkantį kompetentingų darbuotojų atlyginimą (atsižvelgiant į nuo 2022 m. minimalios mėnesinės algos, kuri mokama žemiausios kvalifikacijos darbuotojams, didinimą; šalies vidutinio atlyginimo dydžio kilimą).
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 10 dalies nuostata, bus peržiūrėti visi VĮ ŽIC suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir iki 2025 m. sausio 1 d. bus parengti reikiami teisės aktų pakeitimai, kuriais visi VĮ ŽIC vykdomi viešojo administravimo įgaliojimai bus perduoti kitiems subjektams laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytos tvarkos ir reikalavimų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Taip pat bus būtina parengti Vyriausybės nutarimus dėl valstybės įmonių reorganizavimo, o ministerijoms ir kitoms institucijoms pagal jų valdymo sritis reikės keisti ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus.
Įstatymų projektuose numatyta, kad įstatymai įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., o jų įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2022 m. birželio 30 d.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybės įmonė“, „registras“, „duomenų apdorojimas“, „žemės ūkis“, „žemės ūkio politika“, „žemės sklypas“, „žemės ūkio statistika“, „geografinė informacijos sistema“.
[1] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 3D-350 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“.
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“.