Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 227
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, labas rytas! Kviečiu užimti vietas. Pradedame lapkričio 24 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Didžiojo Ukrainos badmečio (Holodomoro) 90-ųjų metinių proga
Gerbiami kolegos Seimo nariai, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, garbūs svečiai. Po 2 dienų, lapkričio 26 dieną, Ukraina minės dirbtinai sukelto badmečio (Holodomoro) – genocido 90-ąsias metines. Lygiai prieš 9 mėnesius, vasario 24 dieną, Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą, įvykdyti ir toliau vykdomi karo nusikaltimai prieš Ukrainos tautą suteikė prieš 9 dešimtmečius vykdytiems stalinistinio režimo veiksmams papildomą istorinę perspektyvą. 1932–1933 metais sąmoningai sukeltas badas Ukrainoje buvo grėsmingo Stalino plano sugriauti ukrainietišką tapatybę ir fiziškai sunaikinti dalį Ukrainos žmonių, galėjusių atkurti Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę, vienas iš etapų. Daugybė įrodymų liudija, jog sovietų valdžia sąmoningai konfiskavo grūdų derlių ir aklinai užvėrė sienas, kad ukrainiečiai nepabėgtų nuo bado. Archyviniai dokumentai taip pat liudija, kad tuo metu, kai Ukrainos teritorijoje siautė badas, Sovietų Sąjunga eksportavo grūdus į užsienį.
Holodomoras nusinešė milijonus nekaltų gyvybių, tačiau SSRS valdžia Holodomoro tragediją oficialiai neigia ištisus dešimtmečius. Pasaulis taip pat tuo metu užmerkė akis. Todėl bent šiandien tarptautinė bendruomenė yra skolinga šio genocido aukoms ir jų artimiesiems mažų mažiausiai prisiminimą ir atitinkamą Holodomoro politinį įvertinimą. Tai ypač svarbu padaryti besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje, atsižvelgti į barbariškus nusikaltimus, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdė Ukrainos teritorijoje aiškiai siekdamos to, ko nepajėgė visiškai įgyvendinti Holodomoro metu – palaužti valią, visiškai ar iš dalies sunaikinti Ukrainos žmones kaip tautinę bendruomenę. Rusijos Federacija ir toliau vykdo nuoseklią ir sistemingą savo politiką, nukreiptą į masinį Ukrainos gyventojų naikinimą, Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą bei Ukrainos nacionalinio valstybingumo likvidavimą.
Gerbiami kolegos, Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, pripažinusių 1932–1933 metų Holodomorą Ukrainos tautos genocidu. Lietuvos Respublikos Seimas 2005 m. lapkričio 24 d. priėmė pareiškimą dėl politinių represijų ir badmečio aukų Ukrainoje 1932–1933 metais paminėjimo. Jame pripažino, kad Stalino totalitarinio komunizmo režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių tautos genocidą. Seimas tai dar kartą priminė šiais metais gegužės 10 dieną vienbalsiai priimtoje rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir Specialiojo Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“. Raginu Lietuvos Respublikos Seimo pavyzdžiu tiek dėl atitinkamo Holodomoro įvertinimo, tiek dėl Rusijos Federacijos šiuo metu besitęsiančios kruvinos agresijos, taip pat siekiant atsakomybės už karo genocido vykdymą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui pasekti kitų užsienio šalių parlamentus, vyriausybes ir tarptautines organizacijas. Tuo tarpu gerbiamus Seimo narius kviečiu rytoj, Holodomoro aukų atminimo dienos išvakarėse, kartu sudalyvauti specialiame atminimo renginyje Aukų gatvėje Vilniuje. Kviečiu Holodomoro aukas pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
10.06 val.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas
Gerbiamas pirmasis atkurtos valstybės vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, minėjimo dalyviai, svečiai, mieli kolegos. Šiandien minime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ąsias metines. Kartu su mumis šiame minėjime dalyvauja Adolfo Ramanausko-Vanago giminės. Lietuvių išeivių šeimoje Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs Adolfas Ramanauskas 1945 metų pavasarį aktyviai įsitraukė į partizaninę veiklą Lietuvoje. Vanago slapyvardį pasirinkęs vienas žymiausių antisovietinių partizanų vadų kovą pogrindyje tęsė ir po 1953 metų, kai baigėsi ginkluotas partizaninis judėjimas. Deja, po trejų metų abu su žmona Birute, Dainavos apygardos partizane Vanda, suimti Kaune. Po kalinimo ir žiaurių kankinimų KGB vidaus kalėjime Vilniuje 1957 m. lapkričio 29 d. įvykdyta mirties bausmė.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jei Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“ Lietuvai laisvė jau iškovota, saugokime ir branginkime ją. Ir toliau kurkime, kaip sakė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Kviečiu tylos minute pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju. Norėčiau pakviesti žodį tarti krašto apsaugos ministrą, knygos „Aš esu Vanagas“ autorių Arvydą Anušauską.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kalba
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF*). Gerbiami Adolfo Ramanausko-Vanago artimieji, atkurtos Lietuvos valstybės vadove Vytautai Landsbergi, šio minėjimo dalyviai. Save jie vadino laisvės kovotojais. Buvo atviri, tiesiai sakydavo, ką galvoja, ir darydavo, ką reikia daryti karo su okupantais sąlygomis. Neapsimetinėjo, buvo savimi, nes negalėjo susitaikyti su neteisybe, diktatūra, pažeminimu, nepriimtino gyvenimo būdo primetimu, kankinimais ir žudynėmis. Juos rėmė tokie pat žmonės kaip ir jie, žinantys, ką reiškia ginti tėvynę. Sovietinis saugumas kiekvieną suimtą, nesuimtą, nesunaikintą partizaną, jau nekalbant apie vadus, laikė priešais, vadino banditais. Kiekvienas nepasidavęs partizanas buvo kovotojas, su ginklu ar be jo. Kiekvienas suimtas pasipriešinimo kovotojas turėjo atlaikyti ne tik tardymą su kankinimais – reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, primesti nebūtas kaltes, atsispirti melui, kuris, deja, tęsiasi iki šiol.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas dar iki dvikovos su KGB ir sulaikymo buvo tapęs legendine asmenybe. Jam surasti MGB pasitelkė šimtus čekistų, dešimtis agentų ir net kvietė patį pasiduoti. Mirus Stalinui, stalinistai niekur nedingo – jie buvo įdarbinti KGB, toliau ėjo aukštas pareigas komunistinėje valstybėje, turėdami okupantų deleguotą valdžią, norėjo pažeminti ir paniekinti kiekvieną jiems besipriešinusį.
Patys partizanai nebuvo superherojai. Sunku būtų istoriko žvilgsniu perrašyti visą Laisvės Kovos istoriją su tokiomis emocijomis, kokias savo prisiminimuose apie kovą ir žuvusius draugus išliejo iki suėmimo Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tačiau dabar dar galima pasakyti, kad ir jo žmonos istorija buvo neatskiriama Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos dalis. Jie buvo dviese, kartu kovojo, jie buvo šeima. Jie kartu savo tylėjimu saugojo dukrą nuo KGB. Tad Adolfo Ramanausko-Vanago istorija duoda ne vien atsakymus į klausimus, kas atsitiko su juo ir jo žmona po sulaikymo ir kokių veiksmų jie ėmėsi būdami įkalinti, kodėl jo žmona Birutė Ramanauskienė tardoma 40 dienų nepratarė nė žodžio, kaip ir kada surado jų dukrą, kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas vedė savo asmeninę dvikovą su KGB, kokius melagingus gandus platino vienas Adolfo Ramanausko-Vanago kankinimo dalyvių, kas pagaliau pasirašinėjo, iš tikrųjų pasirašinėjo po jo tardymo protokolais.
Istorinis tyrimas nebuvo ir nėra paprastas pasivaikščiojimas po istorinius dokumentus. Gilinantis į šią istoriją atsiskleidžia pasakojimas apie žmogų, kuris jautė ne tik savo, bet ir kitų skausmą, kuris, kaip ir kiekvienas kitas, yra iš kūno ir kraujo, su jausmais, emocijomis, su nevilties akimirkomis, klystantis. Tai pasakojimas apie žmogų, kuris pasitikdamas iš anksto žinomą lemtį iki paskutinės akimirkos savais būdais kovojo už tai, kas jam buvo svarbiausia: mylimos žmonos, dukros ateitį ir Lietuvą.
1945 metais įsitraukęs į ginkluoto pasipriešinimo gretas Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį ir juo buvo atpažįstamas iki pat kovos su okupantais pabaigos. Būdamas parengtas karo mokyklos auklėtinis, net kaip jaunesnysis leitenantas jis buvo nepaprastai vertingas pogrindžiui, nes nuo prievartinės mobilizacijos besislapstę lietuvių jaunuoliai tuo metu dažniausiai turėjo menką karinį parengimą, todėl kiekvienas karinius pagrindus turintis vadas buvo labai vertinamas. Jo kuopa greitai išaugo iki bataliono ir galiausiai Adolfas Ramanauskas buvo paskirtas Merkio rinktinės vadu. Jį paskyrė dabar jau, manau, daugiau žinomas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, aukščiausią rangą iš Lietuvos kariuomenės laikų turėjęs pasipriešinimo dalyvis, pulkininkas leitenantas.
Nors šiaip Adolfas Ramanauskas buvo linksmas ir net partizaninėje spaudoje spausdindavo savo juokelius, bet kaip vadas buvo griežtas ir daug dėmesio skyrė kovotojų drausmei, drausmės nuostatų taikymui. Net ir sovietinio saugumo okupantų vykdomo beatodairiško teroro sąlygomis sužinojęs apie įtartinas aplinkybes vykdant karo lauko teismo nuosprendžius, reikalavo raportų, paaiškinimų. Išrinktas Dainavos apygardos vadu, iš karto pareikalavo, kad būtų vengiama civilių aukų.
Visuomenė buvo pasipriešinimo atrama. Žinoma, kontroliuoti situaciją buvo nelengva, tačiau Adolfas Ramanauskas-Vanagas turėjo visai kitą vadovavimo stilių, stengėsi pažinti kiekvieną savo kovotoją. Jo prisiminimuose yra aprašytos geriausios tų susitikimų akimirkos. Kuklus, principingas vadas buvo didelis autoritetas.
1948 metų rudenį Adolfas Ramanauskas-Vanagas išrenkamas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Iškeliauja į Žemaitiją kurti bendrą vadovybę. Susitiko su tos vadovybės kūrimo iniciatoriumi Jonu Žemaičiu-Vytautu (jo paminklas stovi prie Krašto apsaugos ministerijos dabar). Jie kartu steigė Laisvės Kovos Sąjūdį, pasirašė deklaraciją, kuri skelbė, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis vadovaus nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui. Remiantis 1922 metų Konstitucija Komunistų partija paskelbta už įstatymo ribų kaip diktatūrinė ir priešinga Lietuvos nepriklausomumui. Suvažiavime Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Tai buvo provakarietiškas, demokratinis Sąjūdis. 1949 metų rudenį jis buvo paskirtas gynybos pajėgų vadu.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo medžiojamas. Sovietinis saugumas jį medžioti pradėjo nuo 1945 metų ir ieškojo tol, kol jis liko vienintelis vadas, kuris nei pasidavė, nei legalizavosi, nei buvo suimtas, nei nukautas. 1952 metais dėl ligos iš pirmininko pareigų besitraukiant Jonui Žemaičiui-Vytautui, šis pasiūlė į jo vietą išrinkti pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą, tačiau silpstant, trūkinėjant tarpusavio ryšiams, KGB suėmus ir nužudžius visus Sąjūdžio lyderius, nuo 1953 metų vasaros Adolfas Ramanauskas-Vanagas taip ir liko vienintelis aukščiausias Sąjūdžio pareigūnas.
KGB siekė suimti arba sunaikinti Adolfą Ramanauską-Vanagą, vykdė slaptus rėmėjų suėmimus, kankino, žudė paimtus į nelaisvę partizanus, naudojo agentus smogikus, specialius preparatus, psichotropinius vaistus, migdomuosius, kapsules su dujomis, užmaskuotas specialias minas, verbavo agentus, stengėsi juos infiltruoti į pasipriešinimo gretas, tačiau surasti jo nepavyko iki pat lemiamos išdavystės 1956 m. spalio 12 d.
Po slapto tardymo ir kankinimo Leonardas Martavičius, vienas tuometinių KGB šulų, specialiu slaptu ryšiu nedelsdamas informavo Maskvą: adresų, kur gyveno, kol kas nesako. KGB domino ne šiaip adresai, o vietos, kur slepiami dokumentai, archyvai, rankraščiai, ginklai. Kankintojai tik vieno nesuvokė, kad Adolfas Ramanauskas net ir po brutalaus kankinimo slėpė ir dukros gyvenamąją vietą.
Gyjančių žaizdų ir galvos skausmų kamuojamas, vos judantis ar visai nepaeinantis partizanų vadas, nepaisydamas sužaloto kūno, aiškiai savo kankintojams nurodė savo motyvaciją, kodėl įsitraukė į pasipriešinimo gretas: norėdamas kovoti su Sovietų Sąjunga, nes laikė Lietuvos prisijungimą prie Sąjungos kaip okupaciją. Net KGB vidaus kalėjimo vienutėje kalinamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas darė viską, kas buvo jo galioje, kad palengvintų kitų žmonių ir savo šeimos likimą. Meistriškai naudodamasis kagėbistų pomėgiu girdėti tai, ko realiai nėra, Adolfas Ramanauskas suklaidino KGB. 1957 metų vasario mėnesį tardymo planuose jau nebuvo numatyta toliau ieškoti memuarų, archyvų slaptaviečių, nors jie iki tol visi ir nebuvo surasti. Žmonos byla buvo atskirta nuo bendros bylos, teisme jai iškelti kaltinimai subliuško ir buvo pakeisti švelnesniais. Atsisakyta rėmėjų ir pagalbininkų baudžiamojo persekiojimo.
Net okupantų teisme jis nenorėjo būti tik stebėtojas. Net ir žinodamas, kad uždarame okupantų teismo posėdyje jo daugiau niekas negirdi, be pačių okupantų ir KGB darbuotojų, ir tai neturės jokios įtakos nuosprendžiui, jis aiškino, tikslino, neigė, demaskavo ir įrodinėjo, gynė pasipriešinimo veiksmų teisėtumą, okupantus vadino okupantais, o savo kovą – kova dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Vos ne kiekvieną kaltinimo punktą paneigęs Adolfas Ramanauskas vis tiek negalėjo tikėtis išeiti gyvas iš šios mėsmalės. Okupacinė valdžia jo nelaikė karo belaisviu, jis buvo labai nepatogus tos valdžios nusikaltimų ir neteisėtumų liudininkas ir su juo siekta kuo skubiau susidoroti. 1957 m. lapkričio 29 d. mirties bausmė buvo įvykdyta. Tą naktį dvi mirties bausmės buvo įvykdytos ir Lukiškių kalėjime. Toks biblinis siužetas: du kriminaliniai ir vienas politinis – visi trys sušaudyti kaliniai 2018 metais, kaip žinoma, buvo rasti vienoje duobėje Našlaičių kapinėse Vilniuje. Ekspertai nustatė, kad jis buvo žiauriai sumuštas ir nužudytas šūviu į veidą. Jis išdrįso pažiūrėti savo mirčiai į akis, nors per kelias minutes mirė kankinio mirtimi.
Šie prieš 65 metus vykusios istorijos puslapiai yra skausmingas išgyvenimas suprantant, ką patyrė Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir daugelis jo likimo brolių. Suprantant, kaip sunku būti Vanagu matant nuo okupantų rankų žūstančius bendražygius ir artimuosius, kai reikėjo skatinti kitų viltis laimėti, net ir žlungant tuo metu lūkesčiams atkurti Lietuvos nepriklausomybę, atsispirti pagundai susitaikyti su okupacija, nepalikti kovos istorijos nebūtyje. Okupantų teisme paskutinio žodžio pabaigoje Adolfas Ramanauskas pasakė vieną savo svarbiausių frazių: „Per savo gyvenimą ne kartą žiūrėjau mirčiai į akis ir todėl nebijočiau ir dabar pasakyti, kad mano vesta kova buvo šventa.“ O dabar bairaktaras, vardu Vanagas, medžioja okupantų tankus Ukrainos stepėse. Vanago vesta kova su okupantais dar nebaigta. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.
Į tribūną norėčiau pakviesti Adolfo Ramanausko-Vanago dukterį, visuomenės ir politinę veikėją Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę. Prašau. (Plojimai)
Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės kalba
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ. Jūsų Ekscelencijos garbingieji svečiai, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai ir visi mieli žmonės, kurie mane girdi šiandien.
Kokia laisvės vertė valstybei, visuomenei, piliečiui, mums visiems, kiekvienam? Mes turime daug iškilių žmonių, kurie kovai už laisvę paskyrė visą savo gyvenimą ar net gyvybę. Lietuva šiuo požiūriu yra labai turtinga šalis, nes tokių žmonių buvo ir tarp eilinių piliečių, ir tarp šalies vadovų. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sugrįžta iškilaus partizaninio karo vado Adolfo Ramanausko-Vanago kovos brolio pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu Lietuvos Respublikos Seimo pripažintas 2018 metais. Kovą prieš sovietinę okupaciją jis pradėjo 1949 metų balandžio mėnesį kaip Nemunaičio partizanų būrio vadas ir vėliau laisvės kovos bendražygių buvo renkamas vis į aukštesnes pareigas: vadovavo kuopai, batalionui, rinktinei.
1946 metų balandį jis jau buvo partizanų Dainavos apygardos vado pirmasis pavaduotojas, o vadui žuvus Vanagas bendražygių buvo išrinktas Dainavos apygardos vadu. 1948 metais Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų vadu.
Po metų nuo vasario 2-osios iki 22 dienos jis dalyvavo visos Lietuvos vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavime Žemaitijoje, kur buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė, vienintelė teisėta valdžia sovietų okupuotoje Lietuvoje, ir priimta 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, jos signataras yra ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tais metais jis tapo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pirmuoju pavaduotoju, o rudenį ir šio sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadu.
1951 metais susirgus Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kaip pirmasis jo pavaduotojas, ėjo Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas. O 1953 metais, okupantams suėmus Joną Žemaitį-Vytautą, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko aukščiausiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūnu.
Be ginkluotos kovos, Adolfas Ramanauskas-Vanagas vedė ir aktyvią idėjinę politinę kovą. Jis daug dėmesio skyrė partizanų spaudai, leido, redagavo partizanų laikraščius, pats į juos rašė. Išsaugoti išliko partizaninio karo metu rašyti jo autentiški rankraščiai „Partizanų gretose“. Šie rankraščiai atvėrė laisvės kovotojų patirtis, išgyvenimus, partizaninio karo ypatumus, Lietuvoje sovietinių okupantų darytas niekšybes.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas ryžtingai ir pasiaukojamai ėjo laisvės kovos keliu, juo vesdamas ir savo bendražygius Lietuvos laisvės kovotojus partizanus. Prieš 65-erius metus, po metus trukusių sadistiškų kankinimų ir sužalojimų, jis neteisėto sovietinio teismo buvo nuteistas ir lapkričio 29-ąją sušaudytas. 2018 metais, po ilgalaikių paieškų, budelių paslėpti Adolfo Ramanausko-Vanago, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, palaikai buvo surasti ir iškilmingai palaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
Atkurti partizaninio karo metu turėti Adolfo Ramanausko-Vanago apdovanojimai, tai yra aukščiausi mūsų valstybės valstybiniai apdovanojimai, atkurtas karinis laipsnis, jo vardu pavadintos miestų gatvės, aikštės, skverai, pastatyti atminimą įamžinantys paminklai, išleistos knygos, sukurta 12 dokumentinių ir dokumentinių vaidybinių filmų. Buvusi Alytaus mokytojų seminarija, dabar gimnazija, pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Netoli Vilniaus, Nemenčinėje, veikia Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras.
Manęs dažnai klausia, kokį aš prisimenu tėtį. Prisimenu jį jauną, rūpestingą, visada optimistiškai nusiteikusį darbui. Supratimas, kad laisvės ir nepriklausomybės siekis tėvynei, atsakomybė už savo valstybę tėtį vedė į šventą laisvės kovą, man, jo dukrai, atėjo labai anksti. To supratimo negalėjo užgesinti nei aštuonerius metus trukęs nelegalus, be galo sunkus slapstomo vaiko gyvenimas, nei po tėvų arešto, tėčio sušaudymo sovietmečiu man tekusi dalia.
Adolfo Ramanausko-Vanago žmona, mano mama, Dainavos apygardos partizanė, po beveik 12 laisvės kovos metų buvo areštuota kartu su savo vyru, mano tėčiu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Sovietinio teismo nuteista ji tapo politine kaline ir buvo išvežta į griežto režimo politinių kalinių lagerį Sibire. Taip devynerių metų aš likau viena, be tėvų. Tomis sovietinės okupacijos sąlygomis supratimas jų kovos prasmės ir esmės tik stiprino man pagarbos, meilės ir pasididžiavimo tėvais jausmą, o atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę siekiau ir dirbau, kad kuo greičiau būtų atkurta istorinė tiesa apie partizanų laisvės kovas, kurią klastojo ir juodino sovietiniai okupantai.
Savo trumpos kalbos pabaigoje norėčiau grįžti prie klausimo, kokia laisvės kaina? Kokią sumokėsime, tokia ir bus. Bet ar užteks tos kainos, kurią mes pasiruošę sumokėti, kad išsaugotume laisvę šiandieną? Būkime verti savo didvyrių ir priimkime atsakingus, svarbius sprendimus, galvodami apie ateities Lietuvą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, dėkojame Auksutei Ramanauskaitei-Skokauskienei už kalbą.
Dabar Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai išneš gėles, kurios Lietuvos Respublikos Seimo vardu bus padėtos ant Adolfo Ramanausko-Vanago kapo.
Gerbiamieji minėjimo dalyviai, svečiai, Ekscelencijos. Minėjimą, skirtą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-osioms metinėms, baigėme. Dėkoju.
Skelbiu 3 minučių techninę pertraukėlę.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas ir registruotis.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.35 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lapkričio 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti 2-17.1 klausimą ir lydimąjį 2-17.2 klausimą išskirti į du atskirus, nes tai nelabai lydimasis pagal esmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai – Sporto įstatymo ir Žmogaus mirties nustatymo įstatymo projektus turite galvoje? Dėkoju. Čia yra techninis klausimas. Ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Balsuoti dėl šio pasiūlymo nereikia, tiesiog pakoreguosime darbotvarkę.
Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.37 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas dėl projektų yra numatytas nuo 11 val. 20 min.
10.38 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142(2). Šį projektą sudaro devyni straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno straipsnio nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų priėmimo stadijoje. Už norėtų kalbėti S. Lengvinienė. Prašom.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų apima labai geras jausmas, kai skaitai šito įstatymo pakeitimą ir žinai, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga didės nuo 162 iki 227 eurų. O švietimo pagalbos įstaigų vadovų, labai svarbu, nuo 101 net iki 496 eurų. Ir dar vienas pagirtinas žodis iniciatoriams, kad priėmus to įstatymo pakeitimą bus sumažintos disproporcijos tarp pedagoginių darbuotojų normų, darbo laiko normų. Ir ankstyvojo ugdymo mokytojai turės daugiau laiko pasirengti veikloms. Tad labai agituočiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.39 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2).
Priėmimo stadija. Kadangi yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, aš norėčiau pakviesti gerbiamą komiteto pirmininkę A. Gedvilienę pristatyti komiteto išvadas dėl Teisės departamento pastabų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiama pirmininke.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu, kad į Teisės departamento pastabą reiktų atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui, kaip jis suredaguotas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu. Visos apimties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 2 straipsniui pritarti pagal komiteto suredaguotą versiją bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3, 4 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu. Visos apimties.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkui.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl 7 straipsnio Teisės departamentas tarp subjektų siūlė įrašyti ir „suinteresuota visuomenė“. Bet komitetas bendru sutarimu nutarė nepritarti šiai Teisės departamento pastabai, nes jeigu įrašytume ir lauktume iš suinteresuotos visuomenės pastabų, tam nebūtų nei termino, nei apibrėžimų, būtų tokia neapibrėžtis. Tad nutarėme, kad griežtame reglamentavime toks „suinteresuotos visuomenės“ įrašymas tarp subjektų būtų netikslingas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Nuo 8 iki 16 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso motyvai už. T. Tomilinas norėtų kalbėti. Dėkoju, gerbiama pirmininke.
T. TOMILINAS (DFVL). Norėjau, gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke, atkreipti dėmesį, kad svarstant šį įstatymo projektą pavyko išbraukti iš projekto tokią nuostatą. Jeigu ūkio subjektas nereikšmingai keičia arba jeigu galvoja, kad nereikšmingai keičia savo ūkinės veiklos tam tikrus techninius parametrus, tai poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikti nereikia. Po ilgų diskusijų visi sutarėme (ačiū L. Nagienei, K. Mažeikai, visam jų komitetui ir ministrui), kad vis dėlto per daug didelė rizika, jog tokios įmonės kaip „Grigeo“ galimai ta nuostata galėjo pasinaudoti tvarkydamos savo teisinę ir finansinę situaciją po skandalo. Ačiū, kad pavyko 3 straipsnio kelis punktus išbraukti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Tik grįžtu trumpam prie techninės dalies. Visam 1 straipsniui to paties įstatymo ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
10.44 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290. Pranešėja – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikiuosi, niekas iš kolegų nesipiktins, kad aš teikiu šį įstatymo projektą. Čia nėra jokios ministerijos klausimas, o yra Lietuvos klausimas.
Pradėdama pristatyti šį klausimą aš norėčiau atliepti tas diskusijas, kurias tenka dabar girdėti viešojoje erdvėje, neva Lietuvos žydų nusavinto turto klausimas jau yra išspręstas ir čia kažkas atidaro kažkokį naują puslapį ir naujas diskusijas, kurios nebūtų pageidaujamos. Tai aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra tokia Terezino deklaracija, ją šalia 45 kitų valstybių yra pasirašiusi Lietuva. Toji deklaracija kalba apie dvi turto rūšis, kurių klausimą valstybės turėtų išspręsti. Viena turto rūšis, viena turto grupė yra religinių bendruomenių turtas. Išties šitą klausimą Lietuva yra išsprendusi po labai labai ilgų diskusijų, priėmusi įstatymą, kuris šiuo metu yra keičiamas ir kuris numatė 37 mln. eurų kompensaciją už religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Jos mokėjimas baigsis 2023 metais. Ji buvo mokama per dešimt metų ir kitais metais numatytos paskutinės šio įsipareigojimo lėšos.
Tačiau Terezino deklaracija taip pat kalba ir apie privatų turtą, kuris buvo nusavintas iš privačių asmenų. Pabrėžia, jog privati nuosavybė turbūt yra viena iš pagrindinių demokratinių valstybių sudedamųjų dalių, į tai, kad privatus turtas buvo nusavintas, taip pat turi būti atsižvelgta ir turi būti numatytos tam tikros kompensavimo priemonės. Todėl kai kolegos kartais sako, kad klausimas jau buvo uždarytas, jie tiesiog pamiršta ar nežino, kad klausimas uždarytas nebuvo.
Dar daugiau. Buvusioji Vyriausybė 2020 metų spalio mėnesį sudarė darbo grupę, kuriai, deja, vadovauti paskyrė nueinantį politiką, tuometį teisingumo ministrą, tai turbūt nėra tinkamiausias būdas klausimą spręsti, bet vis dėlto vienas iš tos darbo grupės svarstytinų klausimų ir turėjo būti būtent ieškoti sprendimo dėl likusios neišspręstos privataus turto… kompensacijos už privatų turtą dalies.
Mūsų Vyriausybė pradėjusi darbą šią problemą perėmė, daug diskutavo, ieškojo sprendimo būdų ir teikia pasiūlymą. Juo būtų numatyta, jog už nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą turtą, privatų turtą, būtų taip pat numatyta kompensacija, kuri susidarytų iš dviejų dalių. Viena dalis tos kompensacijos būtų skirta asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus dėl įvairių priežasčių, bet kur yra įmanoma, na, papildomai ištyrus ir išnagrinėjus situaciją, fiksuoti konkrečius asmenis ir konkrečius įpėdinius, kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija. Tai yra iki tam tikros datos surinkus visus pageidavimus, išnagrinėjus visus prašymus tiesiog vienodo dydžio suma už reikalavimą būtų išmokama kaip tam tikra kompensacija konkretiems asmenims. Tačiau likusi dalis, didžioji dalis, būtų skiriama bendroms žydų bendruomenės reikmėms, nes labai didelė dalis turto, galima pasakyti, būtų priskirtina prie vadinamojo bešeimininkio turto vien dėl tos priežasties, kad Lietuvoje per Holokaustą žuvo ne tai, kad didžioji, bet absoliučiai didžioji dalis čia gyvenusių žydų ir tų įpėdinių nustatyti objektyviai neįmanoma. Todėl kompensacija būtų skiriama bendruomenei, kuri išliko, kuri tęsia savo veiklą Lietuvoje, kuri įgyvendina įvairius kultūros paveldo ir kitus projektus.
Atitinkamai ši kompensacija būtų pradėta mokėti 2024 metais, būtų išmokama per kelerius metus iki 2030 metų dalimis, lygiai taip pat, kaip ir pirmoji dalis, ir būtų administruojama per fondą. Jo įstatymas konkrečiai neįvardija, nors pirmą kompensaciją administravęs fondas buvo Geros valios fondas, tai ir šitą kompensaciją galėtų administruoti tas pats fondas atitinkamai gaudamas šias lėšas per įstatyme nustatytą laiką ir naudodamas taip, kaip numatyta įstatyme: dalį turto privačių asmenų reikalavimams iš dalies kompensuoti, dalį jau bendroms reikmėms taip, kaip šiuo metu yra naudojama kompensacija už religinių bendruomenių turtą.
Kodėl šis klausimas yra svarbus? Šis klausimas yra svarbus ne tik kaip tam tikra moralinė skola žmonėms, kurie neteko gyvybės ir turto per Holokaustą, bet taip pat ir kaip tam tikras tarptautinis Lietuvos Respublikos įsipareigojimas. Nors buvę premjerai kažkaip nenori to prisiminti, bet turbūt mažai yra tarptautinių susitikimų pro memoria, vadinamųjų atmintinių, kuriuose šis klausimas nebūtų vienaip ar kitaip paminėtas. Manau, kad tie Seimo kolegos, kurie palaiko parlamentinius ryšius, tarkim, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su Senatu, su Atstovų Rūmais, su kitų valstybių parlamentais, tikrai šitą klausimą yra bent jau girdėję ne vieno susitikimo metu.
Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad, mūsų vertinimu, šito įstatymo priėmimas leistų išties baigti klausimą numatant šitą simbolinę kompensaciją už nusavintą ar kitaip neteisėtai atimtą žydų turtą Lietuvoje. Dėl dalies Lietuva jau yra išsprendusi ir tai yra tikrai vertinama, bet taip pat ir tą antrąją dalį, kuri yra susijusi su privačiais asmenimis.
Labai prašau kolegų palaikyti ir pradėti diskusiją, o dabar esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš pirmą kartą matau šiaip jau teisės praktikoje, kad simbolinės kompensacijos būtų skaičiuojamos dešimtimis milijonų. Tuo labiau jūs ir pati sakėte, kad tai yra iš dalies ir prarasto turto kompensacija. Ką norėjosi matyti aiškinamajame rašte, tai kažkokią metodiką arba bent jau bendrą principą, kaip to turto, kuris buvo prarastas, vertė apskaičiuota. Galbūt buvo naudotasi kažkokiais registrais, kažkokia metodologija. To aiškinamajame rašte nematyti, nes vis dėlto žmonėms jūsų aiškinamajame rašte yra formuojamas lūkestis, kad jie galės kreiptis į fondą ir tą kompensaciją gauti. Gali nutikti taip, jeigu nėra metodologijos, kad arba suma yra per didelė apskaičiuota ir tiek turto nebuvo, arba yra apskaičiuota per maža suma ir galbūt ateis žmonės…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …su dokumentais, jie prašys daugiau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Geras klausimas, bet šios kompensacijos esmė tokia ir yra. Apskritai problemos esmė tokia ir yra, kad nėra galimybių tiksliai nustatyti nusavinto turto vertės. Todėl pačiame įstatyme labai aiškiai parašyta data, iki kurios yra pateikiami reikalavimai, tai yra 2023 m. gruodžio 31 d., ir toliau yra parašyta, kad visi įpėdiniai, kurių prašymai bus tenkinami, gaus vienodą kompensaciją. Todėl tai ir yra simboliškumo esmė. Mes negalime įvertinti, kas turėjo kokios vertės turtą, ir tai yra tiesiog nebepadaromas dalykas, todėl yra labai aiškus principas, jog kompensacijos bus visiems įpėdiniams vienodos už vieną reikalavimą. Vadinasi, vieną reikalavimą įpėdinių grupė gali pateikti, gali vienas įpėdinis, nelygu, kokia situacija, ir tuos reikalavimus sudėjus ta suma tiesiog bus padalinta.
Mūsų preliminariomis žiniomis, tokių žmonių gali būti ar, tiksliau sakant, tokių reikalavimų gali būti iki 1 tūkst. Tai reikštų, kad kompensacija būtų tarp 5–10 tūkst. eurų jau priklausomai nuo to, kokia suma konkrečiai iš to rėžio šitoms kompensacijoms būtų paskirta. Bet nustatyti tiksliai, kiek tų prašymų bus, galimybių, apgailestauju, šiuo metu mes neturime, tačiau principai, mano vertinimu, yra gana aiškiai apibrėžti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Puidokas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiama premjere, šiek tiek aš pamėginsiu, jeigu galima, ilgiau pakalbėsiu. Jus suklaidino. Kai Seimo Pirmininke buvo I. Degutienė, mane paskyrė būtent šitos geros valios darbo grupės vadovu ir skaičiavimas, gerbiama premjere, buvo. Bendra suma buvo 130 mln. litų, kartu ir su jų kultūros objektais, ir su privačiais. Prašančių žmonių, tuo metu mes buvome gavę iš Vyriausybės, tai yra ne mano duomenys, o tuometinės A. Kubiliaus Vyriausybės duomenys buvo pateikti, atstovavo tuometinis teisingumo ministras šioje darbo grupėje, buvo pateikta per 1 tūkst. 700 žmonių. Tuo metu, kai mes priėmėme šį įstatymą ir kai man teko tai grupei vadovauti, buvo sutarta su Lietuvos žydų religinės bendruomenės atstovais ir su visais atstovais, kad jie daugiau niekada gyvenime nekels pretenzijų į privatų turtą, ir tai gali paliudyti. Tų metų gegužės 30 dieną, kai atvyko į Lietuvą K. Rais, pas D. Grybauskaitę buvo susitikimas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, klausimas, nes laikas jau baigėsi.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite, Seimo Pirmininke, čia labai yra svarbu, nes premjerę, kas parengė projektą, suklaidino.
PIRMININKĖ. Klausti 1 minutė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tik noriu paklausti, gerbiama premjere, ar jūs turite duomenis pirminės darbo grupės, ar turite A. Kubiliaus ir A. M. Brazausko Vyriausybės teiktą informaciją, kuri buvo aptarta pas Prezidentę D. Grybauskaitę, nes tuo metu teko ir man dalyvauti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi man neteko dalyvauti pas Prezidentę D. Grybauskaitę, tai aš to „sakė, pasakė vienaakė“ tikrai nekomentuosiu. Aš dar kartą norėčiau referuoti į Terezino deklaraciją, joje labai aiškiai išskiriamos dvi turto rūšys: religinis turtas, tas, dėl kurio klausimas yra išties išspręstas tuo įstatymu, apie kurį jūs kalbate, ir privatus turtas, apie kurį kalba dabartinės įstatymo pataisos. Kas kam ką kur kada už kampo sakė, aš negaliu to komentuoti. Aš žinau, kad šis klausimas yra atviras pastaruosius dešimt metų, žinau, kad tą liudija susitikimų protokolai, žinau, kad apie tai mes diskutuojame kiekvieno susitikimo metu.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi T. Tomilinas.
M. PUIDOKAS. Gerbiama premjere, atsižvelgiant į tai, kad tiek dabartinės JAV administracijos ir ambasados požiūriu, tiek pačių žydų bendruomenių požiūriu to kompensuojamo turto vertė apskritai, jeigu žvelgiame į visą tą turtą, vertė yra labai didelė, ar jūs galėtumėte nuraminti visuomenę, kad šiuo įstatymu ir ta geros valios kompensacija bus baigtinė suma? Ar tai nėra, sakykime, koks nors pirmas etapas tos geros valios kompensacijų, nes ten sumos, jeigu į visumą žvelgtume, žiūrėdami į tą Lietuvos tarpukario situaciją, be abejonės, yra kosminės tokiai mažai valstybei kaip Lietuva ir būtų sudėtinga atiduoti? Tai čia viena dalis klausimo.
Ir kita. Ar manote, kad pakankamas vis dėlto terminas atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis tų žmonių yra užsienyje? Ar to termino pakaks? Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū. Manau, kad terminas pakankamas, mes esame tą terminą aptarę su tarptautinės žydų bendruomenės atstovais ir tokį terminą sutarėme. Jeigu Seimas pritartų šiam įstatymui, manau, tikrai pakaktų tiek laiko prašymui pateikti, kiek yra įstatyme numatyta, bet čia Seimas gali ir ilgesnį terminą nustatyti, jeigu matys tokį reikalą. Tiesiog sakau, tai yra suderintas terminas.
Dabar kalbant apie turtą. Ką tik kolega sakė, kad nėra čia ko kompensuoti, jau viskas yra kompensuota, nes ten tebuvo 100 mln. litų, o jūs kalbate visiškai priešingus dalykus. Tai čia tos kompensacijos esmė tokia ir yra, kad kompensacija yra ne natūra, ne pagal realią vertę, kurią dabar reikėtų įvertinti, nustatyti, priskirti ir taip toliau, ir panašiai, o simboline suma, ją skiriant daugiausia bendruomenei, nes žydų beveik neišliko Lietuvoje, savaime suprantama. O ten, kur yra įmanoma jau susieti konkretų reikalavimą su konkrečiu žmogumi, tada nustatant tiesiog visiems vienodą sumą, kad būtent mes nebepradėtume čia vertinti, kas ką konkrečiai turėjo, kur konkrečiai tas turtas yra ir ar yra galimybė grąžinti nekilnojamuoju turtu ir taip toliau, ir panašiai. Tiesiog tokia ir yra pačios kompensacijos esmė.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš suprantu, kad gerbiamai premjerei, matyt, žodis „Prezidentas“ kelia alergiją, bet tikrai labai prašau atsisukti tai, ką jūs ką tik pasakėte, ir pasiklausyti, nes vis dėlto komentuoti pokalbį apie Prezidentą sakant, kad „sakė, pasakė vienaakė“, yra netinkamas būdas Seimo posėdžių salėje.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Agne, jūs visada sugebate susieti nesusiejamus dalykus, bet aš šiuo atveju komentavau pono R. Žemaitaičio madą savo klausimuose kalbėti apie kažkokius pokalbius, kuriuos jis kažkur girdėjo, kažką kalbant, apie kažką zvanijant. Ne apie Prezidentę. Norėčiau, kad tai būtų protokole įrašyta.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi L. Nagienė.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama premjere, man, tiesą pasakius, yra didelis džiaugsmas ir malonumas matyti premjerą, pristatantį tokį sunkų, sudėtingą klausimą. Tai yra atsakingas žingsnis, taip turi būti, tai yra mūsų istorinė atmintis, mūsų moralinė pareiga ir skola. Viskas čia gerai. Mano vienintelis klausimas yra, kiek Seimas dar gali šitą projektą koreguoti? Mano galva, jis yra tikrai koreguotinas. Aš skaitau 2 straipsnio 3 dalį, joje yra parašyta, kaip yra valdomas tas fondas. Mes kalbame apie tai, kad yra 10 mln. simboliškai atiduodama asmenims, o 27 mln. yra atiduodama fondui valdyti. Kalbant apie tuos, paliekant simbolizmo temą, 10 mln. per ilgą laiką, čia suma labai simboliška, bet grįžtant prie 27 mln., kaip jie valdomi. Man teko girdėti ypač religinių…
PIRMININKĖ. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …bendruomenių pastabas dėl mūsų politikos, atminties politikos, kaip mes ją realiai realizuojame. Tai gal mes galėtume tą straipsnį patobulinti ir įtraukti daugiau žydų bendruomenės atstovų iš viso pasaulio į šitų sprendimų priėmimą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Negaliu pasakyti, kad mane labai šitas jūsų klausimas stebina. Manau, kad Seimas kaip ir bet kokį įstatymo projektą turi galimybę koreguoti, tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, kas yra teikiama, yra suderinta ne tik su Lietuvos žydų bendruomene, bet taip pat ir su tarptautinėmis žydų bendruomenėmis. Jeigu Seimas nori prisiimti riziką diskutuoti dar labai labai ilgai, žinoma, tai yra Seimo valia tą riziką prisiimti. Bet aš galbūt taip pasakysiu, korektiškai. Taip, yra šiokių tokių diskusijų dėl atstovimo ir mes tas diskusijas girdime, nors įstatymas nekalba apie konkretų fondą. Bet įstatymas labai aiškiai kalba apie principus, kad į fondo valdymą turi būti įtraukiamos organizacijos, kurios nori būti atstovaujamos. Tai jeigu šiuo metu yra kokių nors diskusijų, mes tikrai esame pasirengę tose diskusijose dalyvauti ir tą atstovavimą pagerinti, jeigu jis šiuo metu yra nepakankamai geras. Bet aš tiesiog siūlyčiau atkreipti dėmesį į vadinamojo Geros valios fondo valdymo organus, į pačią valdybą, joje yra tikrai ne tik Lietuvos atstovai iš tų 12 žmonių, kurie ten yra. Gal sakyčiau, kad Lietuvos atstovų ten yra mažuma. Tas atstovavimas tikrai yra tarptautinis. Bet girdžiu, ką jūs sakote, ir negaliu pasakyti, kad mane labai stebina šitas klausimas. Ką galėsime dėl to klausimo padaryti, tikrai stengsimės padaryti, bet tiesiog neateidami į tą stadiją, kur sprendimas yra neįmanomas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama premjere, prašom pasakyti, kiek dar mes liekame skolingi, gal jūs jau maždaug žinote, jeigu ką? Ir kitas mano klausimas, ar daugiausia yra šitų tautos žmonių, gyvenančių Lietuvoje, ar čia yra daugiausia kreipimasis iš užsienio? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Miela Laima, per Holokaustą buvo nužudyta 95 % Lietuvos žydų. Tai yra turbūt viskas, ką aš galiu pasakyti šiuo klausimu. Man atrodo, visa kita tiesiog reiškia, kad niekada ta skriauda nebus atlyginta jokiais būdais. Tiek, kiek mes galime padaryti simboliškai, mes turime padaryti, kad šiek tiek parodytume, kad sugebame ir su savo sudėtinga istorija vis dėlto atrasti kažkokį racionalų santykį arba sąžiningą santykį. Tai, mano supratimu, yra be galo svarbu ir yra šito sprendimo dalis. Tai leistų turbūt mums judėti tiesiog į priekį. Šiuos klausimus išsprendus, religinių bendruomenių išsprendus pagal jų priimtą įstatymą, privataus turto pagal šį įstatymą, tiesiog judėti toliau į priekį. Iš tų žmonių, kurie pateiks prašymus, veikiausiai nemaža dalis gyvena ne Lietuvoje ir jie neturėjo galimybės pasinaudoti mūsų tais priimtais restitucijos įstatymais. Bet tų žmonių tikrai nebus daug, didžioji dalis šito turto yra tas vadinamasis bešeimininkis, nes savininkai neišgyveno. Vadinasi, ką mes galime daryti, mes galime tiesiog puoselėti bendruomenę, kuri liko Lietuvoje, ta labai labai maža bendruomenė, ir prisidėti prie to, kad Lietuvoje gyvenusių žydų 700 metų istorija būtų išsaugota. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Holokausto laikų turtas turi būti grąžintas teisėtiems savininkams. Taip pat turi būti suteikiamos kompensacijos už nacių… vaikų skriaudas. Lygiai taip pat turime užtikrinti, kad Holokaustas būtų nepamirštas ir tinkamai minimas. Mano giliu įsitikinimu, šis drąsus ir teisingas sprendimas yra būtent apie tai. Labai svarbu, kad įgyvendinant šį sprendimą būtų užtikrinama, jog šios lėšos būtų paskirstytos skaidriai ir neskaldytų Lietuvos žydų bendruomenės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiama premjere, aš manau, kad iki svarstymo stadijos tikrai surasiu čia A. Kubiliaus, buvusio premjero, žodžius. Jis pasakė, kad tai yra paskutinis kartas ir daugiau nebus jokių kompensacijų žydų bendruomenei, surastas kompromisas. Atrodo, jis minėjo, kad buvo prašoma 300 mln., o skyrė 130 mln. (litais) ir kad prie šito klausimo daugiau nebus grįžta. Taip, tas klausimas kelia įtampą visuomenėje. Mes suprantame žydų bendruomenę, ji nukentėjo nuo nacių. Ar nebūtų teisinga, kad tai Vokietija ir turėtų atlyginti, nes ji vykdė žydų tautos genocidą, o ne Lietuva.
Antras dalykas. Taigi buvo naikinama ne tik žydų bendruomenė. Romų bendruomenė taip pat nukentėjo. Kodėl jiems nekompensuojama, kodėl apie juos visiškai tylima? Kodėl? Atsakykite į šiuos klausimus. (Balsai salėje) Taip, buvo ir kitos bendruomenės. Tai kas čia dabar yra? Kiek kartų dar grįšime? Po dešimties metų vėl grįšime, vėl bus mažai?
Man atrodo, šitas klausimas, kad žydų bendruomenė nuolat kelia materialinį klausimą, parodo, kad tos jų tautos kančios, viskas išvirsta į pinigą. Tai negali šitaip būti! Ir, aš manau, nebus lengviau tiems žmonėms, kurie buvo nužudyti, žiauriai nužudyti. Man atrodo, kad tikrai žydų bendruomenė kiršina visuomenę. Tiesiog netoleruotinas toks dalykas, kad po dešimties metų vėl ateina ir vėl prašo iš naujo pinigų. Eikite į Vokietiją ir kreipkitės! Ji vykdė genocidą.
PIRMININKĖ. Motyvai yra išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
11.07 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2). Kviečiu pranešėją T. V. Raskevičių. Jis pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai ir narės. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų lapkričio 9 dieną. 4 komiteto nariams balsavus už ir 3 susilaikius, komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgęs į Seimo narių pasiūlymus, Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, Vyriausybės siūlymus ir kitų institucijų nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė nedidelius klausymus ir pateikė pagrindiniam komitetui tris pasiūlymus. Mes pasiūlėme koreguoti įsigaliojimo terminą, nes pavasarį įsigalios naujas Vietos savivaldos įstatymas ir keisis tiek mero, tiek administracijos direktoriaus kompetencija.
Komitetas, visa tai įvertinęs, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, į Teisės departamento išvadą, Vyriausybės siūlymus. Pagrindinis komitetas į tai atsižvelgė. O mūsų komitetas, apsvarstęs spalio 26 dieną, visų 8 dalyvavusiųjų balsais už pritarė šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų nuomonės išsakytos. Diskutuoti yra užsirašęs vienas Seimo narys. Gerbiamas Vytautai, prašom į tribūną.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, štai 2022 m. lapkričio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą dėl savivaldybės nederinimo surengti susirinkimą, jį žmonės norėjo surengti 2021 metų birželyje. Dar kartą – žmonės 2021 metų birželio mėnesį norėjo surengti susirinkimą ir tik po pusantrų metų, lapkričio 3 dieną, teismas išnagrinėjo ir priėmė galutinį sprendimą.
Kitas atvejis. 2021 metų rugsėjį VAT išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje prašymas dėl susirinkimo savavaldybei buvo pateiktas 2021 m. gegužės 6 d. Tai čia keletas mėnesių, trys keturi mėnesiai, bet jūs pasakykite, ko vertas toks teisingumas, kai žmonės nori susirinkti, savivaldybė nederina, na, kitaip tariant, dėl to nederinimo tampa neįmanoma surengti susirinkimo, žmonės bylinėjasi, rašo skundus, samdo advokatus ir po pusantrų metų sulaukia teisingumo akto.
Tokia yra situacija šiandien Lietuvoje. Bet koks rimtesnis, kiekvienais metais rimtesnis susirinkimas, turiu minty, ne šventė, bet susirinkimas, kai žmonės nori išreikšti nesutikimą su valdžios sprendimais, sulaukia dažnu atveju savivaldybės administracijos, įvairių savivaldybių – ir Vilniaus, ir Kauno, nederinimo, tai yra nesutikimo, tai yra uždraudžiami susirinkimai.
Iš tiesų panagrinėjau praktiką rengdamas šituos teismų projektus, o dėl ko gi savivaldybės neleidžia rinktis. Na, tai, pavyzdžiui, buvo atvejų, kai Vilniaus savivaldybei nepatiko, jog susirinkimas rengiamas Gedimino prospekte, arba būdavo atvejų, kai 2009 metų krizės metu tuometė dauguma stumdavo žmones rinktis į protestus ne prie Seimo ir Vyriausybės, o į kokį nors Kalnų parką arba prie senų kultūros rūmų. Na, tiesiog, kad susirinkę žmonės netrukdytų valdžiai dirbti.
Kita argumentacija, pavyzdžiui, Kaune argumentai buvo tokie, kad eitynės yra keliančios visuomenės priešpriešą. Na, tai protestai visada kelia tam tikrą priešpriešą, diskusiją, tai yra normalu demokratinėje valstybėje, apie tai yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių, ir, beje, labai plati per 30 metų suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Bet nepaisant to kasmet yra vis naujų draudimų, kai žmonės nori susirinkti. Aš tik noriu pasakyti, kad susirinkimų laisvė nėra kažkokia smulki, dėl kurios mes čia galėtume susitaikyti, tai lygiai tokia pamatinė demokratinės valstybės žmogaus teisė kaip ir teisė į nuosavybę. Nuosavybės juk negali atimti koks nors valdininkas iš savivaldybės atėjęs – reikia teismo, o susirinkimą uždrausti gali.
Tai va tokia situacija dėl to, kad mūsų įstatymuose yra archajinių nuostatų, dėl jų, pavyzdžiui, žmonės, kurie nori protestuoti prieš valdžią, turi eiti pas tą pačią valdžią prašyti leidimo protestuoti. Na, tokia situacija yra nenormali. Aš manau, mes šiandien turime galimybę jos atsisakyti ir užbaigti tuos… Tiesą sakant, mes tuo esame panašūs į Rusiją, kas stebite opozicijos diskusijas, jūs pamatysite, kad žmonėms susirinkti Rusijoje yra neįmanoma, nes taip pat savivaldos administracijos įgalintos leisti arba neleisti, derinti arba nederinti, o dažniausiai jos nederina. Maža to, žmonės sodinami į kalėjimus.
Aš siūlyčiau atsisakyti šios nuostatos ir pritarti pasiūlymui, tai yra vienas iš trijų projektų, trečias, juo aš siūlau padaryti kitaip. Preziumuoti, kad žmonės turi teisę susirinkti visais atvejais ir valstybės institucijos, savivaldybės šiuo atveju, pareiga yra, jeigu ji mato riziką viešosios…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
V. BAKAS (DFVL). …tvarkos, padėti surengti šitą susirinkimą. Porą sakinių, jeigu galima, gerai? Jeigu jinai mato, kad rizikų suvaldyti neįmanoma, tegul pati kreipiasi į teismą. Teismas per 36 valandas išnagrinėja tokį prašymą. Jeigu savivaldybė įrodo, kad negalima apsaugoti tvarkos objektyviai, tokiu atveju teismas gali neleisti susirinkti. Tokia yra mano pataisa dėl įstatymo projekto. Siūlau dėl jos balsuoti. Ačiū. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra.
Motyvai. J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai buvo keista klausytis tokių kolegos išvedžiojimų ir nepagrįstų kaltinimų, kad dėl susirinkimų surengimo pas mus yra tokios pat aplinkybės, kaip ir Rusijoje. Tai tikrai neatsakingos šnekos. O šiame dabar svarstomame projekte tikrai yra daug naudingų dalykų susirinkimų organizatoriams. Vis tik čia nustatyti konkretūs ir gana trumpi terminai – atitinkamai 2 ar 3 dienos – mero sprendimui priimti ar teismų nutarimams priimti. Trumpesnių aš tikrai nelabai įsivaizduoju, nes teismai vis tik turi tam tikras procedūras ir negali tiesiog akimirksniu daryti sprendimų. Be abejo, yra ir nuostatos, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Mes matėme, kai keli šimtai vienu metu parašo pareiškimus, kad nedidelius, iki 15 žmonių, piketus kaip tyčia rengs toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Čia bent yra parašyta, gali būti ne daugiau kaip du tokie susirinkimai, kad nebūtų bandoma apeiti didelio susirinkimo reikalavimų ir jį padaryti per tokią šūsnį neva mažų susirinkimų. Manau, viskas Žmogaus teisių komiteto čia yra normaliai suredaguota, priėmus tokį įstatymą, sprendimai dėl susirinkimų iniciatyvų bus sprendžiami tikrai civilizuotai ir gana palankiai iniciatoriams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Man atrodo, V. Bakas labai išsamiai ir argumentuotai išdėstė, kas vyksta Lietuvoje ir kad šitas pateiktas įstatymas dar labiau varžys pamatinę Lietuvos gyventojų teisę susirinkti į protesto akcijas. O protesto akcijos, be abejonės, dažniausiai būna prieš valdančiąją daugumą. Tai vyksta visame demokratiniame pasaulyje prieš jų priimamus sprendimus. Labai teisingai pastebėjo V. Bakas, kad žmonės negali susirinkti Baltarusijoje, Rusijoje ir kituose totalitariniuose režimuose. Tačiau demokratinėse šalyse jie renkasi, niekas jų nevaržo. Šiandien, valdant konservatoriams ir liberalams, tas apynasris ar varžymas vien tik didėja, vien tik didesnės problemos žmonėms susirinkti, kad nebūtų jokių protestų. Aš manau, kad trečias variantas, pasiūlytas V. Bako, yra demokratiškiausias ir už jį reikėtų balsuoti. Pasirodo, dar galėjo be leidimo susirinkti 15 žmonių arba kelios grupės po 15, dabar jau tik dvi grupės galės susirinkti, o greitai nė viena grupė. Taigi tegyvuoja liberalų diktatūra. Mes akivaizdžiai matome, kaip jie eina mindami, trypdami pačią liberalią ideologiją. Kaip sakoma, tegyvuoja liberalų bolševizmas.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuosime jau visai netrukus.
11.19 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-766. Kviečiu pranešėją T. V. Raskevičių pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas minimą įstatymo projektą svarstė taip pat lapkričio 9 dieną. Atsižvelgęs į visas suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas, komitetas priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir dėl šio projekto teiktą Vyriausybės bei kitų institucijų nuomonę. Toks komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Žmogaus teisių komiteto išvadą. Diskusijoje… Diskusijos šiuo atveju nėra. Yra motyvų. Už Žmogaus teisių komiteto išvadą siūlymą norėtų pasisakyti G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, komitetas gerai išnagrinėjo ir teisingą išvadą pateikė, nes jeigu dabar turėsime gauti leidimą ir informuoti tą įstaigą, prieš kurią dažniausiai ir protestuojame, tai Seimą ir prezidentūrą, bus tikrai absoliutus absurdas, mano įsitikinimu. Todėl kviečiu, kolegos, palaikyti komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi grąžinamas, kiek supratau, tobulinti, atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi jau prasidėjo balsavimo laikas, tai galime balsuodami ir apsispręsti dėl darbotvarkės 1-8 klausimo. Žmogaus teisių komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 98: už – 96, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Yra grąžinamas tobulinti.
11.21 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-819. Į tribūną kviečiu gerbiamą T. V. Raskevičių pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas lapkričio 9 dieną svarstė įstatymo projektą. Įvertinęs visų institucijų pateiktas pastabas priėmė sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų nuomonę. Komitete įvyko balsavimas dėl šio klausimo: 4 balsavus už, 1 balsavus prieš ir 2 susilaikius tokia komiteto išvada buvo priimta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. J. Razma norėtų kalbėti už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš tai mes, manau, atidžiai apsvarstėme išsamų ankstesnį projektą, kur viskas yra civilizuotai išspręsta ir neatimta savivaldos teisė padaryti tą pirmą sprendimą. Dabar gi čia norima pasakyti, kad savivalda yra nepajėgi pasakyti, ar galima, ar negalima rengti susirinkimą, iš karto atiduodama teismui. Ir ankstesniame įstatymo projekte, jeigu iniciatorių netenkina savivaldos sprendimas, iš karto yra galimybė kreiptis į teismą. Laiko atžvilgiu čia nėra daug pralošiama, nes antrame išsamesniame projekte yra 2 dienos mero atsakymui gauti, čia yra siūlomos 3 dienos teismui atsakyti. Ten būtų 2 plius 2, tai 4 dienos, čia – 3 dienos. Laiko prasme čia yra minimalus skirtumas, o pasakyti, kad savivalda, meras nepajėgūs padaryti sprendimų ir turi sužinoti savo nuomonę teisme iš karto, manau, yra nerimta, todėl siūlau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš komiteto išvadą kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Šiuo atveju, gerbiami kolegos, užsirašiau kalbėti prieš patį projektą, ne prieš komiteto išvadą, nes su ja iš tikrųjų sutinku. Tikrai manau, kad kalbant apie šį projektą klausimų yra daugiau negu atsakymų. Yra tikrai geras siūlymas, kad toks skundas turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo, kalbant apie renginio organizavimą ir susirinkimų laisvės apribojimą, bet akivaizdu, kad tokie pakeitimai sujauktų visą leidimų organizuoti renginius tvarką, ji Lietuvoje jau yra nusistovėjusi. Savivaldybės renginių komisijoje, kaip įprasta, dalyvauja viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai. Jie gali pasitelkti ir kitų specialiųjų tarnybų pagalbą ir nuspręsti, ar renginys gali būti pavojingas viešosios tvarkos požiūriu. Todėl siūlomu atveju teismai būtų apkrauti nepateisinamais darbais, administracijos direktorius, siekdamas apsidrausti, ko gero, kas kartą išduotų leidimą dėl susirinkimo tik tokiu atveju, jeigu kreiptųsi į Administracinį teismą, nes kitu atveju, išdavęs tą leidimą, jis liktų kaltas, jeigu viešoji tvarka susirinkime vis dėlto būtų pažeista.
Taigi kaip elgtųsi Administracinis teismas? Kokia medžiaga ar faktiniais įrodymais remdamasis, per tokį trumpą laiką jis turėtų priimti sprendimą? Ar siūlant šį įstatymo pakeitimą buvo tartasi su pačiu teismu? Todėl manau, kad tikrai sprendimas grąžinti autoriams tobulinti yra teisingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Žmogaus teisių komiteto siūlymui grąžinti tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 89, prieš – 11, susilaikė 14. Projektas grąžintas tobulinti.
11.26 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į pačią posėdžio darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2131) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2142(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2142) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 119, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1985) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2290. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir taip pat norėčiau pasiūlyti Užsienio reikalų komitetą. (Balsai salėje) Apsispręsime balsuodami dėl skubos. Siūlymas yra gruodžio 15 dieną. Tai nėra skuba. Jei tinka, tuomet gruodžio 15 dieną, tai nėra skubos tvarka. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ne skubos, ne skubos, aš įvardijau. Gruodžio 15 dieną ne skubos tvarka.
Taip, T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Dar prašymas būtų apsvarstyti Kultūros komitete.
PIRMININKĖ. Kultūros komitete? O kokie argumentai dėl Kultūros komiteto, jeigu galima? Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas, suprantu, o Kultūros komitetas?
T. TOMILINAS (DFVL). Aš noriu pateikti argumentus. Šiame įstatyme yra, nežinau, galiu suklysti, gal 20 kartų paminėtas žodis „kultūra“. Tai man labai keista, kad šio įstatymo neapsvarstytų Kultūros komitetas kaip papildomas. Jeigu nenori pirmininkas, aš suprantu, tačiau klausimas yra svarbus, mes nedarome skubos. Tai yra tikrai ir tam tikras kultūrinis veiksmas, apskritai mūsų istorinės atminties ir kultūros, todėl aš nematau čia prieštaravimo. Nei čia blokavimas, nei ką. Tiesiog svarbus mūsų istorinės atminties įstatymas, kurį reikia apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ministrė Pirmininkė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, yra paminėtas žodis „kultūra“, yra paminėtas žodis „švietimas“, yra paminėti ir kiti žodžiai, nes tai yra tie tikslai, kuriems yra naudojami kompensacijos pinigai. Dėl manęs gali svarstyti visi Seimo komitetai, įskaitant Nacionalinio saugumo ir gynybos, bet būtų labai svarbu, kad svarstymo plenariniame posėdyje data būtų gruodžio 15 diena. O toliau kiekvienas komitetas turi teisę svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti kolegoms, kad išgirdę žodį „kultūra“ iškart susieja su komiteto veikla. Aš tik priminsiu, kad Kultūros komitetui vadovauja ne jūsų buvęs šeimininkas ir tikrai, ko gero, to rezultato jūs nepasieksite, kokio jūs norite ten pasiekti, bet mes tikrai neatsisakome. Jeigu jūsų valia, tai mes galime pasvarstyti, nors tai yra visiškai teisinis klausimas, absoliučiai.
Kita vertus, kadangi čia jau Biudžeto ir finansų komitetas kultūra pradėjo rūpintis, aš sakyčiau, kad galbūt reiktų sujungti tuos du komitetus ir iš tikrųjų viską suvesti į vieną, pagaliau Lietuvoje ateis tikroji pagarba kultūrai. Bet ačiū už jūsų parodytą dėmesį.
PIRMININKĖ. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiami kolegos, šiaip jau turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, bet nesiūlau. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju ir už tai. Galbūt apsistosime prie Kultūros komiteto kaip dar vieno papildomo. Ar galime tam pritarti? Ačiū.
11.33 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dar vienas balsavimas. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1328(2). Balsuokime.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 101, prieš – 3, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr. XIVP-2261(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena. Pradėsime svarstyti ir priimti darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektą Nr. XIVP-2261(2). Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką pateikti komiteto išvadą. A. Žukauską kviečiu į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas vakar svarstė nutarimo projektą. Nebuvo gauta nei Teisės departamento, nei kokių nors kitų pasiūlymų, todėl buvo pritarta. Iš septynių dalyvavusių 7 balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkui už išvadas.
D. Kepenis dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Prieš tai balsavime prašau įrašyti mano susilaikymą.
PIRMININKAS. Pakartokite.
D. KEPENIS (LVŽSF). Paskutinis balsavimas, kur buvo…
PIRMININKAS. Dėl Susirinkimų įstatymo jūsų kaip, už ar prieš?
D. KEPENIS (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Supratau. Protokole bus įrašyta. Dabar diskusija. Pirmasis diskusijoje dalyvauja S. Tumėnas. Frakcijos vardu. 7 minutės.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mieli kolegos, šviesioji Lietuvos lituanistų bendruomene, išmintis sako, kad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Šitą pasakymą prisimenu dabar, kai renkama naujoji komisija, keičiama, kai naujoji kadencija dabar yra, kai renkamas naujas pirmininkas. Tų medžių, ir ne tik medžių, vis daugiau, nes kuo toliau, tuo daugiau visokių mįslių, neaiškumų atsiranda, kai diskutuojama apie visą šitą procedūrą. Atsiranda net nauji terminai, pavyzdžiui, daugybiniai rinkimai. Žiūriu į A. Jakavonytę, naująją kolegę, ačiū Dievui, jai nereikėjo jokių daugybinių rinkimų, ji iš karto pateko, nes buvo pirma už brūkšnio. Deja, čia dabar, kai renkamas pirmininkas, visiškai ignoruojama ta tvarka. Kaip šiandien neprisiminsi, kai lygiai prieš penkerius metus šioje salėje tvirtinome praėjusios kadencijos komisiją ir paskyrėme naują pirmininką A. Antanaitį, kaip neprisiminsi, kai iš šios garbios tribūnos tada dar ne ekonomikos ir inovacijų ministrė, o Seimo narė A. Armonaitė pasakė tokius žodžius (cituoju): „Šią komisiją įsteigė Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas. Visada ten dalyvavo politikai.“
PIRMININKAS. Aš atsiprašau kalbančio, pridėsiu sekundžių. Kadangi į mane čia kreipėsi Seimo narys D. Griškevičius ir aš, ko gero, truputį jį suklaidinau dėl balsavimo laiko, turbūt ir kiti tokį klausimą turi, tai vis dėlto, kaip matote, darbotvarkėje yra nurodyta, kad dabar bus ištisinis balsavimo intervalas iki pat Seimo narių pareiškimų. Todėl balsuosime po kiekvieno projekto. Ačiū, kad išklausėte, ir tęskime.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tęsiu savo pasisakymą. Tada gerbiama kolegė priminė ir A. Ž. de Rišeljė žodžius su tam tikra sarkazmo doze. Deja, šitie A. Ž. de Rišeljė žodžiai dabar tarsi įkūnijami šiame rinkimų procese. Buvo pamiršti ir kiti žodžiai, tai yra buvusios Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės, ji niekada nebuvo radikalė patriotė, bet visada gerbė Lietuvos istoriją, tradicijas, gimtąjį žodį. Ji perspėjo arba, tiksliau, patarė, pasakė, kad gimtasis žodis neturėtų tapti derybų objektu ir politikų įrankiu. Deja, atrodo, kad tapo, tik keičiami metodai. Nutarta Švietimo ir mokslo komiteto, manyčiau, rankomis visiškai kardinaliai imtis kitų veiksmų – buvusio pirmininko A. Antanaičio neišrinkti ne tik pirmininku, bet visai jo nerinkti į komisiją. Yra pasirinkta tokia metodika ir keista, kai taip elgiamasi su žmogumi, kuris nė karto nebuvo kritikuotas, jo ataskaitos visada yra įvertintos gerai, puikiai.
Praeitą savaitę diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis. Paaiškėjo, kad kalti vos ne 35 ar 37 mln. eurų, kurie Europos Sąjungos yra skirti skaitmeninei erdvei sulietuvinti. Jau 11 mėnesių tos lėšos yra įšaldytos Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, nors Lietuvos kalbininkai, specialistai pasirengę vykdyti projektus ir tuos darbus atlikti. Keista, kai į komisiją neišrenkamas nė vienas šitos srities specialistas, nors kandidatų buvo, o A. Antanaitis, kuris irgi kaltinamas, kad nedirbo šitoje srityje, nepasidarbavo, rugsėjo mėnesį pristatė savo žingsnius, ateities programą, ką reikėtų daryti ir kaip tas lėšas panaudoti. Deja, 11 mėnesių tai nevyksta. Ar neatsitiks taip, kad tie 35 mln. eurų sugrįš į Europos Sąjungos biudžetą, išvyks iš Lietuvos? Duok Dieve, kad taip neatsitiktų.
Taigi, aš nesu prieš naujosios komisijos sudėtį, prieš naująją kandidatę pirmininkę, tačiau įžvelgiau daug tokių keistų dalykų, kurie mane ir pakvietė į šitą tribūną išsakyti savo abejones. Taigi ačiū, kad išgirdote.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje paminėta A. Armonaitė nori pasisakyti.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal nereaguosiu į tas citatas, nes ne visas girdėjau, bet, man atrodo, yra labai svarbu pasakyti dėl investicijų, kurias ponas iš tribūnos paminėjo, į kalbos išteklių dirbtiniam intelektui skaitmeninimą – 35 mln. eurų. Iš tikrųjų tai yra milžiniški fondo „Naujos kartos Europa“ pinigai, jų, kiek man yra žinoma, visi, kas dirba su kalba, labai labai laukia ir į juos nori pretenduoti.
Tačiau yra svarbus dalykas: į kalbą ir kalbos skaitmeninimą bei dirbtinio intelekto technologijas lietuvių kalbai jau yra investuoti milijonai. Mano, kaip ministrės, tikslas yra nemesti pinigų bet kur ir ten, kur tie milijonai jau buvo investuoti. Neištaškyti pinigų projektams, kurie yra apie šieno ravėjimą, o investuoti į tuos… Sekundę!
PIRMININKAS. Bet, gerbiamoji ministre, labai plačiai kalbate.
A. ARMONAITĖ (LF). Tuoj, vieną pasakau. Baigiu.
PIRMININKAS. Ne tą klausimą svarstome, ne jūsų investicijų.
A. ARMONAITĖ (LF). Atsiprašau, bet skleidžiama netiesa iš tribūnos ir Seimo komitetuose tik tai girdžiu. Noriu pasakyti, ne taip dažnai kalbu. Greitai pabaigiu. Šitos investicijos reikalingos mūsų technologinei pažangai ir ateičiai ir mes jas investuosime atsakingai.
PIRMININKAS. Būtų užtekę paskutinio sakinio.
Gerbiamas A. Žukauskas taip pat dėl vedimo tvarkos.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš trumpai. Tik norėčiau pataisyti gerbiamą profesorių S. Tumėną, jis pasakė, kad komisijoje nėra informacinių technologijų specialistų. Komisijoje yra profesorė R. Kasperė, Kauno technologijos universiteto atstovė, būtent skaitmeninių kalbos dalykų specialistė.
PIRMININKAS. Ką gi, patikslinote. Ačiū.
Toliau diskusijoje R. Žemaitaitis turėtų pasisakyti. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ar tikrai kalbėsime lietuviškai po 50 metų? Stoviu čia, tribūnoje, ir tikrai nemanau, kad esu tas asmuo, kuris galėtų kalbėti, arba kur mano gramatinė klaida yra taisyklinga, teisinga… Esu, matyt, tas žmogus, kuris dažniausiai savo kalboje vartoja ir barbarizmus, vartoja ir svetimus žodžius. Bet, ko gero, kiekvienas kalbėdamas savaip mes esame gyvi. Tačiau šiandieną, matant tą buldozerį, kurį stumia Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, yra akivaizdu, kad mes įgyjame naują tendenciją.
Aš labai gerai prisimenu 2016–2020 metų kadenciją, kai čia, Seime, buvo formuojama nauja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tuo metu mes, dirbdami opozicijoje kartu su dešiniaisiais, su liberalais ir kartu su A. Armonaite, ji buvo vienintelė savo partijos atstovė Seime, kritikavome tuomečio R. Karbauskio būtent politiką. Mes sakėme, kad komisija renkama neskaidriai, žmonės parenkami pagal kažkokią partinę arba nepartinę ideologiją, mes kalbėjome, kad apskritai turi keistis politika, kuri vyravo komitete ir vyravo Vyriausybėje. Bet kas atsitiko po kelerių metų? Ogi gerbiami tie patys, kurie kritikavo, šiandien buldozeriu sudaro komisiją. Tos pačios Laisvės partijos atstovas, jis deleguotas į komitetą, būtent pasiima tą patį, ką darė prieš tai buvusios kadencijos Seimo narė ir valdančioji dauguma.
Klausimas vienas, ar mes šiandien turime legitimiai išrinktą komisiją, ar mes šiandien galėjome palaukti, sustoti mėnesį, du ir tikrai laiku būtume suspėję, būtume padarę naujus nuostatus. Komitetas būtų turėjęs naują tvarką ir būtų išrinkęs tvarkingai teisingą komisiją. Bet ką mes dabar girdime? Tas įtiko, tas neįtiko, išrinko už brūkšnio, už brūkšnio neišrinko, tai už brūkšnio paslinkome vieną, tas atsisakė ir galų gale trečią kartą nauji rinkimai. Labai gerai pasakė – daugybiniai rinkimai. Čia yra naujas žodis, naujas darinys, kuris, ko gero, atsiras mūsų kalboje.
Daugybiniai rinkimai. Daugybiniai rinkimai yra labai populiarūs Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Tadžikistane, Kirgizstane, Šiaurės Korėjoje. Panašu, kad būtent Švietimo ir mokslo komitetas ima labai gerą pavyzdį iš šitų šalių. Kodėl? Rinksime tol, kol išrinksime sau lojalų žmogų. Rinksime tol, kol išsirinksime mums tinkamą asmenį.
Gerbiamieji, tikrai nesu nė prieš vieną komisijos narį. Teko į juos visus pasižiūrėti, apie juos pasiskaityti: kiekvienas savo srities specialistas, kiekvienas savo srities žinovas. Bet pats principas, kaip mes išrinkome šitą komisiją. Negi jūs, valdančioji dauguma, norite, kad taip pat kalbėtume apie jus, kaip mes kalbėjome 2016 metais apie valstiečių valdančiąją daugumą? Kaip jie irgi tokiu pat principu sudarinėjo komisiją?!
Klausimas tada, koks yra mūsų tikslas ir kokį mes pavyzdį rodome savo ateities kartoms, kokį mes pavyzdį rodome profesūrai, mokslininkams, kurie dirba prie šio projekto? Įdomu yra tai, kad šiandien, kai kandidatė buvo mūsų frakcijoje, aš uždaviau keletą klausimų. Kaip ji vertina tris Konstitucinio Teismo nutarimus dėl raidžių? Sako: lyg ir laikysimės savo pozicijos, bet aš pasitarsiu su komisija. Taip išeina, Lietuvoje atsiranda grėsmė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrimas, kai tuo momentu Konstitucinis Teismas visą laiką laikė savo principu, kad nutarimų daugiau neperžiūrės, daugiau išaiškinimų neteiks. Buvo byla „R. Paksas prieš Lietuvą“, puikiai teisingumo ministrė žino šitą dalyką, kai buvo pažeistas proporcingumo principas ir būtų užtekę Konstitucinio Teismo nutarimo pakeitimo ir išaiškinimo, bet Seimas gavo keisti Konstituciją ir Seimas gavo imtis šitų dalykų. Išeina, kad jūsų noras ir jūsų buldozeris, programoje įrašytas, – sunaikinti valstybinę lietuvių kalbą, tampa kūnu ir kojomis, ir jūs tai planuojate įgyvendinti.
Dar įdomesnis dalykas, 2020 metų gegužės mėnesį Seimas priėmė kalbos tvarkymo ir priežiūros reformą. Labai aiškiai visos gairės yra tenai sudėliotos. Labai svarbūs punktai sudėti. Dvejus metus veikia nauja valdančioji dauguma, dveji metai naujai valdančiajai daugumai, nė vienas iš gairėse ir priežiūros reformos nustatytų principų net nėra, specialiai patikrinau, ministerijose aptartas ir net jokioje darbo grupėje nebuvo diskutuota. Dveji metai, o dabar sakyti, kad buvusi valdančioji dauguma ką nors blogai daro. Gerbiamieji, jūs jau dvejus metus esate valdančiojoje daugumoje. Užteks tą vieną laišką skaityti. Išsitraukime trečią laišką ir patys ką nors pradėkite daryti.
Kitas yra svarbus dalykas, čia teisininkams, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra labai svarbus dalykas mums, kaip teisininkams, teismuose, tai yra skiriant ekspertizę, paklausiant vieno ar kito išaiškinimo, kad būtų pateikiamas. Ir mes tokiu principu sudarome šiandien komisiją. Aš abejoju, ar šiandien Konstitucinis Teismas galėtų imti vertinti tokį Seimo nutarimo projektą, ar jis atitinka Konstituciją, tai yra daugiau vidinis mūsų reikalas, bet garbės jis tikrai mums nedaro. Ir keista, kad tai daro profesorius, keista, kad tai daro Švietimo ir mokslo komitetas, sau kėlęs labai aiškius ir sąžiningus principus. Deja, man labai gaila jūsų komiteto. (Balsai salėje: „Gėda!“)
PIRMININKAS. Vėl matau, kad dėl vedimo tvarkos nori gerbiama V. Targamadzė. Prašom. Tuoj įjungsiu.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, jeigu kalbame apie Švietimo ir mokslo komitetą, reikia pabrėžti, kad tai valdančiųjų septyniais balsais, opozicija nedalyvavo ir prašom visą laiką tą dalyką pabrėžti. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi suprantame, kad valdantieji pirmiausia atsakingi už bet kokius sprendimus tiek Seime, tiek komitetuose. Komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kadangi buvau paminėtas kaip profesorius, norėčiau pakviesti gerbiamą Seimo narį R. Žemaitaitį nestatyti dalykų nuo kojų ant galvos. Renkant komisijos narius, visų pirma buvo atsižvelgiama į jų kompetenciją, į jų mokslinius darbus. Ir aš pats balsavau (negaliu pasakyti dėl kitų, nes balsavimas buvo slaptas) už tuos kandidatus, kurie man, kaip mokslininkui, kėlė didžiausią pasitikėjimą. Mano jau asmeninis tikslas yra grąžinti šiai komisijai būtent ekspertines funkcijas ir baigti politikuoti šioje komisijoje. Aš labai laimingas, kad ir kandidatę į pirmininkus turime būtent mokslininkę, o ne politikuotoją.
PIRMININKAS. Kol kas nesvarstome kandidatų į pirmininkus. Tikrai mes čia per daug gaišiname laiką nebūtinomis replikomis. Tikiuosi, A. Veryga pasakys ką nors esminio dėl vedimo tvarkos.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, pirmininke, tikrai dėl vedimo tvarkos. Aš noriu vis dėlto paprašyti neįsukti į diskusijų klubą per šoninius mikrofonus, nes čia kalbame apie motyvus, apie visokius turinio dalykus. Jeigu dėl vedimo tvarkos, tai taip ir laikykimės.
PIRMININKAS. Dėkui, pastaba teisinga. Nebūsiu toks liberalus, kaip iki šio momento. (Balsai salėje) Dabar dėl motyvų po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau paneigti gerbiamos profesorės pasakymą, kad balsavo tik septyni. Visą komisiją iš tikrųjų rinko visi 13. Net keturi iš komisijos narių gavo maksimalų balsų skaičių. Tai yra 13 komiteto narių balsavo. Po to, aišku, negali būti taip, kad renkant visus vienodai išrinktų. Tai savaime suprantama. Tie balsai išsidėliojo nuo 13 iki 0, neužtenka visiems balsų, kad būtų visiems po 13, nes buvo 32 kandidatai. Šiuo atveju dar galėčiau pasakyti, jeigu taip paėmus, čia kalba apie valdančiąją daugumą, ten tik septyni nariai. Iš tikrųjų aštuonis balsus ir daugiau gavo net dešimt komisijos narių, tai daugiau negu pusė. Savaime suprantama, turbūt negalime mes taip elgtis ir norėti, kad būtinai kiekvienas mūsų žmogus, kurį mes pažįstame arba galbūt kam nors simpatizuojame, būtinai pakliūtų į komisiją. Šiuo atveju tikrai komisija legitimi, apie tai reikia kalbėti. Nemanau, kad jeigu kam nors vienas žmogus labai patinka, tai dėl to turėtume ardyti šitą procedūrą. Tikrai siūlau balsuoti, nes komisija turi pradėti dirbti. Nėra čia tų problemų. Praeitą kartą irgi ne visi buvo patenkinti.
O dėl balsavimo tvarkos, dėl rinkimų, aišku, galima tobulinti tvarką, niekas netrukdo. Jei ateityje matysime, kad iš tikrųjų kyla kokių nors ginčų, gal ta rinkimų tvarka galėtų būti ir kita. Bet šiuo metu buvo taip, kaip šiuo metu reglamentuoja Statutas. Mūsų komitetas nusprendė ir taip balsavome. Bet balsavimas buvo lygiai toks pats, koks ir praeitą kadenciją. Iš tikrųjų nieko neįvyko, paprasčiausiai normalia tvarka išrinkta komisija. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis pasisako prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, Edmundai. Šiuo atveju tikrai gerbiu patį, nes pripažinai, kad komisija išrinkta, kaip ir aną kadenciją, kartu prieš tai pasakydamas keletą žodžių prieš, na taip, tvarkos nebuvo, tvarka bloga, mes išrinkome. Edmundai, jūs suprantate, ką jūs kalbate? Jūs viešai kaip valdančiųjų atstovas pripažįstate, kad tęsiate buvusios valdančiosios daugumos ydingą komisijos rinkimą, užuot būtumėte pakeitę tvarką ir šiandien nebūtų diskusijų. Edmundai, niekas nesiginčija dėl esančių komisijos narių. Visi sutinka, kad komisijos nariai yra kvalifikuoti, atitinka reikalavimus, viskas yra gerai. Ar jūs girdėjote, kad kas nors iš esančių čia, salėje, tribūnoje, kalbėtų apie pačius komisijos narius? Aš nieko negirdėjau. Aš net negirdėjau, kad kas nors viešojoje erdvėje pasakytų prieš apie nors vieną komisijos narį. Visi kalba apie procedūrą, kuri tęsiasi nuo praėjusios kadencijos. Mes kritikavome aną kadenciją, Edmundai, o jūs padarėte tą patį. Jūs lipate ant to paties grėblio. Ir jūs pats pasakėte savo kalboje, atsisukite įrašą. Aš tik kviečiu šiandien, kolegos, aišku, manau, kad tikrai valdantieji pritars, bet tegu būna šios mūsų diskusijos stenogramoje, išlieka ir istorijai. Kai vėl mes rinksime po keleto metų tą komisiją, kad jūs patvirtintumėte tvarką, būtų aišku, pagal ką ir kaip yra renkama. Jeigu vienas atsisako, iš karto ateina kitas, o ne todėl, kad jums nepatiko tas kitas, tada jūs vėl naujus rinkimus padarėte. Aš jums dar kartą kartoju: daugybiniai rinkimai yra Rusijos, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos valstybių principas, tai yra renki tol, kol išrenki sau tinkamą asmenį. Gerbiamieji, pažiūrėkite, ką jūs padarėte! Ne dėl žmonių ginčijamės, o dėl procedūros šiandien yra ginčijamasi. Kviečiu tikrai balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Tuoj ir patikrinsime, kas kaip balsuoja. Balsuosime, ar pritariame projektui po svarstymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 64, prieš – 7, susilaikė 33. Po svarstymo pritarta.
V. Juozapaitis. Tikiuosi, trumpa replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia jau mano reikalas, gerbiamas pirmininke, kiek aš kalbėsiu. (Šurmulys salėje) Labai ačiū. Statutas numato tokią galimybę ir tikrai jūsų replika atėmė mano laiko dar šiek tiek, bet ačiū jums už parodytą dėmesį. Aš noriu atkreipti dėmesį tų parlamentinės istorijos žinovų, kurie čia vis pasisako patys sau prieštaraudami, kad tokia tvarka, kai buvo rinkta ši komisija, galiojo nuo 2002 metų, tai yra lygiai 20 metų. Tiesiog žinokite.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika tikrai buvo trumpa. I. Kačinskaitė-Urbonienė .
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik noriu akcentuoti, kad šis balsavimas prieš ar susilaikant buvo ne prieš tuos žmones, kai kurie jų tikrai yra mokslininkai, o prieš procedūras, prieš nesikalbėjimą, aroganciją ir visus šituos dalykus. Todėl tikimės, kad artimiausiu metu bus daugiau diskutuojama apie pačią kalbos politiką, o ne siekiama ją naikinti. Taip, kaip profesorius A. Žukauskas sakė vienoje laidoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar tęsiame procedūrą. Šio projekto priėmimas. Motyvai už, prieš. Tiesa, čia yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio? Taip pat bendru sutarimu. Ir motyvai dėl viso.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų aš irgi trumpą repliką, nes ką tik kalbėjau. Tikrai, gerbiamas kolega Žemaitaiti, jūs visąlaik mėgstate painioti tiesą su melu, pagražinti, paskui kelti į feisbukus ir panašiai. Aš noriu pakartoti. Nuo 2002 metų ta tvarka galiojo ir visiems tiko, kažkodėl šį kartą ta tvarka jau pasidarė labai bloga. Savaime suprantama, jei jūs, Seimo narys, daug metų dirbantis, tai jūs taip pat turite siūlyti. Jūs ką, pirmą kartą šiame Seime? Tai ką jūs veikiate? Tik kritikuojate ir daugiau nieko neveikiate. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs neprisimenate, kaip jūs kritikavote R. Karbauską? (Balsai salėje) Karbauskį. Ar jūs neprisimenate, kad jūs siūlėte keisti tvarką? (Balsas salėje: „Patys siūlė!“) Patys gi siūlėte keisti tvarką, o dabar dirbate pagal tą pačią tvarką, bet dirbate daug įžūliau, daug nachališkiau. Tikrai balsuojate tiek kartų, kad išsirinktumėte savus. Jeigu žmonės išsibraukė ir po to pakilo sąrašas aukščiau… Pažiūrėkite, kaip yra per savivaldos rinkimus, Seimo rinkimus. Jeigu koks daugiamandatininkas išsibraukė, ateina aukščiau išrinktas… po brūkšnio Seimo narys. Dabar, ką tik, prisiekė! Ką jūs čia darote – dvejopus standartus? Jūs tikrai kuriate Šiaurės Korėjos valstybę, Baltarusiją ir Rusiją. Renkate tol, kol išsirenkate savo. Tai kodėl nedarote tada iš naujo viso Seimo rinkimų, kai išsibraukia Seimo narys ir prisiekia kitas Seimo narys? Kas čia? Tai kodėl jūs nepatvirtinote tos komisijos, o iš naujo darėte rinkimus? Tegyvuoja liberalų bolševizmas!
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kalbėdami atkreipkite dėmesį, kad mus stebi labai reiklūs žiūrovai, jaunimas, iš tribūnų. Toliau kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia priėmimo stadija. Gerbiamas Edmundai, dar kartą sakau, tikrai įkelsiu šį kartą įrašą ir rasiu įrašą 2016 metų, nes mes buvome kartu su jumis opozicijoje: buvo konservatoriai, „Tvarka ir teisingumas“ ir Liberalų sąjūdis. Tuo metu, galiu pasakyti, nuo Liberalų sąjūdžio atskilo gerbiama Aušrinė ir buvo sudaryta komisija. Mes kritikavome kartu su jumis, jeigu jūs dar nepamiršote. Aš tikrai rasiu tą mūsų pasitarimą, kuriame kritikavome, kad komisija, tiksliau, rinkimų tvarka yra bloga, ji keistina ir yra sena. Ką gerbiamas V. Juozapaitis pasakė, teisingai, ji buvo sena ir mes tada kritikavome, kad ją reikia keisti. Jūs jos nepakeitę, pagal seną metodą šitą komisiją išrinkote.
Ar jūs galų gale išgirsite, apie ką yra diskutuojama? Ne apie žmones, o apie procedūrą, kai išrenkama. Ir jūs patys tą dalyką kritikavote. Iš tikrųjų labai keista. Bet aš tikrai sveikinu, kad sugebate kailį ir skūrą išversti. Už tai tikrai reikėtų jus pasveikinti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis… Dabar D. Asanavičiūtė – už.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jeigu jau kalbame apie lietuvių kalbą, tai ne klausimų, o klausimų, ne komitetas, o komitetas. Pradėkime patys vartoti lietuvių kalbą taisyklingai. Labai gaila, kad visa lietuvių kalba susivedė į vieną asmenį ir vykusias procedūras. Girdėti labai daug kalbų, bet labai labai mažai faktų.
Jeigu pradėsime lyginti rinkimų procedūrą, kur mes balsavome slaptu balsavimu už asmenis, tai lyginkime ne su daugiamandate sistema, o su vienmandate. Jei išėjo iš Seimo asmuo, kuris buvo išrinktas vienmandatėje, vietoj jo renkamas kitas asmuo, nesislenka pagal jokį sąrašą, nes to sąrašo kaip ir nebeliko pasibaigus rinkimams.
Jeigu dabar kalbėtume taip pat faktais, kaip vyko šie rinkimai Švietimo ir mokslo komitete, tai buvo šeši asmenys, gavę šešis balsus, už brūkšnio. Rinkimai buvo 12 dieną. 24 dieną mes gauname septynis atsistatydinimo ir nekandidatavimo viena forma pareiškimus, datuotus 18 diena, to paties išrinkto vieno asmens, ir 14 dienos yra vieno iš tų po brūkšnio likusių asmenų raštas, kad jis atsisako kandidatuoti į atsilaisvinusią vietą, kuri atsilaisvino tik 18 dieną. Liko iš asmenų, gavusių šešis balsus, tik vienas dabartinis pirmininkas. Tuomet buvo kalbama apie tai, kad reikia paslinkti vieną už brūkšnio.
Tai tiesiog noriu parodyti faktus, kam tai buvo naudinga ir kaip vyko visa procedūra, ne iš valdančiųjų, ne iš tų, kurie balsavo. Todėl buvo prašoma atsilaisvinusias vietas papildyti kandidatais iš visų institucijų ir iš papildytų sąrašų mes rinkome vieną asmenį.
Beje, Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu nusprendė, kad Švietimo ir mokslo komitetas, sudarydamas Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Seimo statuto nuostatų nepažeidė ir savo įgaliojimų neviršijo. Taip pat duota rekomendacija nustatyti reglamentą. To gali imtis bet kurios kadencijos komitetas. Tą galėjo padaryti ir praeitos kadencijos komitetas po rinkimų. Deja, to nepadarė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. D. Kepenis pasisakys prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Galbūt mes tikrai per daug šnekame apie personalijas, bet visiškai negirdėti nieko apie esmę – apie lietuvių kalbą. Mes visi tikimės, kad Lietuvių kalbos komisija yra tie karžygiai, kurie gina mūsų kalbą nuo svetimybių, nuo svetimų raidžių. Bet kur jie buvo tuo metu, kai mes pažeidėme Konstituciją ir leidome darkyti lietuvių kalbą? Jie tylėjo.
Kitu atveju mes dažnai girdime apie pykčio kalbą, o lietuvių kalba yra labai įvairi ir labai iškalbinga, bet politikai bando panaudoti savo labui vienas kitą paskui tampydami po teismus, kad, matai, jis piktai kalbėjo.
Trečias dalykas. Man dabar ypač keista buvo, kai aš paklausiau, kaip jūs, kalbininkai, ramiai žiūrite, kai sąvoka „gydymas“ yra pakeista į „sveikatinimas“? Pasirodo, kad tuo pagrindu buvo galima skirti 3,5 mlrd., o vaikų sveikatai, kūno kultūrai net 20 mln. negalėjome surinkti, nes jie leido politikams, matai, nuspręsti. Tame Sveikatos sistemos įstatyme sveikatinimui yra skirta 250 kartų, gydymui tik du žodžiai tėra. Aš noriu pasakyti, kad jeigu mes norime spręsti dėl lietuvių kalbos, tai spręskime. O dabar Lietuvių kalbos komisijos žmonės tampa politikų vergais, įkaitais, jie leidžia mums naikinti mūsų tautos ir prigimtį, ir sveikatą, ir ką tiktai nori, nes tapo politikų įkaitais. Tai yra blogiausia. O kas ten bus, ar vienas, ar kitas, čia nėra svarbiausia. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Šakalienė dar už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip Etikos ir procedūrų komisijos narė noriu patvirtinti, mes bendru sutarimu, vadinasi, vieningai priėmėme sprendimą, kad Švietimo ir mokslo komitetas, sudarydamas Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Seimo statuto nuostatų nepažeidė ir savo įgaliojimų neviršijo. Tai viena.
Antra. Lietuvių kalba yra gyva ir ji taip pat turi atliepti laikmetį. Jos įkalinimas dogmų narve tikrai niekam nieko gero neatneša.
Trečias dalykas. Kai Valstybinė lietuvių kalbos komisija tampa memų heroje ir keiksmažodžiu, tai taip pat mūsų kalbai nieko gero neatneša. Tikrai manau, kad pokytis yra reikalingas.
PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto gerai, kad turiu protokolus, stenogramas. Gerbiamas Pupini, 2017 m. lapkričio 21 d. (Balsas salėje) Taip, dėl vedimo. Čia yra dėl teisingumo.
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos. Jūs kalbate apie komiteto posėdžius.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ne, čia yra dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Mes jų nenagrinėjame.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Kadangi buvo pasakyta netaisyklinga informacija, aš galiu pasakyti, kad balsavo 58 Seimo nariai: 25 – prieš, 4 susilaikė. Visa tuometinė mūsų opozicija nedalyvavo. Cituoju jūsų partijos pirmininko Gabrielio Landsbergio ir tuometinio… M. Adomėno, dabartinio viceministro, pasakymus, kad „komisija yra neteisėtai išrinkta, todėl mes protestuojame prieš tokios komisijos sudėtį“. Geros dienos jums šiandieną.
PIRMININKAS. Buvo toks faktas, viskas gerai, priminėte. Buvo neteisėta komisija, bet ji dirbo.
Gerai. Dabar spręsime dėl šios komisijos. Balsuojame dėl nutarimo projekto, po to galėsite replikuoti po balsavimo. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo“ (projektas Nr. XIVP-2261(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 67, prieš – 9, susilaikė 38. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Siūlau tikrai krikščionims demokratams atsiprašyti, nes pacitavo Gabrielį Landsbergį, kuris kritikavo visą šią sistemą, ir net išėjo iš salės balsuodami. Jie dirba pagal šį metodą. Ateikite čia, prie tribūnos, ne tik atsiprašykite, bet ir atsiklaupkite. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Premjerė taip pat nori repliką pasakyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi kalbame apie Valstybinę kalbos komisiją, tai noriu atkreipti kolegų dėmesį – Gabrielius, Gabrieliaus… (Balsai, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Pagilinome lietuvių kalbos žinias. Bet dirbame toliau.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektas Nr. XIVP-2259(2). Iš pradžių svarstymas, po to bus ir priėmimas. Vėl kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A. Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas vakar svarstė nutarimo projektą. Kadangi nebuvo jokių pastabų iš nieko, tai vėlgi pritarė visų dalyvavusių balsais.
PIRMININKAS. Nemanau, kad kas nors jus girdi. Yra galimybė pakelti tribūną, čia, dešinėje pusėje, yra… (Balsai salėje) Arba pasilenkęs prie mikrofono iš arti kalbėkite.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Atsiprašau už balsą, nes jau prašnekėjau aš tą savo balsą dėl komisijos. (Šurmulys salėje) Dar kartą sakau, kad vakar komitetas svarstė nutarimo projektą. Kadangi nebuvo jokių pastabų ir pasiūlymų, buvo visų dalyvavusių balsavime septynių komiteto narių balsais pritarta šitam projektui.
PIRMININKAS. Štai dabar visai kas kita. S. Tumėnas pageidauja dalyvauti diskusijoje.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia ne vienas kritikavo R. Žemaitaitį. Aš jam norėčiau pasakyti komplimentą, nes pastaraisiais metais jis vartoja vis mažiau svetimybių. Jam tik viena pastabėlė. Remigijau ir visi mieli kolegos, žodį ne naudojame, o vartojame. Naudojame daiktą, o žodį vartojame. Komplimentas premjerei – taip, Gabrielius, Gabrieliaus. Tačiau Audrys Antanaitis, tai Audrio Antanaičio, jeigu būtų Audrius, būtų Audriaus. Tokios pastabėlės, o dabar apie… (Plojimai, šurmulys salėje)
Kadangi minimas A. Antanaitis, tai kalbėsiu apie jį. Šios komisijos pirmininko A. Antanaičio atleidimas, man regis, atsako, ko gi niekas nenori eiti į valstybės tarnybą dirbti, tarnauti, nes bet kada gali būti politinių jėgų auka, nežino, ar dirbs tik vieną kadenciją, ar dvi kadencijas. Mes neseniai čia daug diskutavome apie Vidaus reikalų ministerijos vieną pareigūną, abipusiu sutarimu buvo atleistas, tačiau vis tiek išlindo visokių problemų. A. Antanaitis baigė pirmąją kadenciją ir truputį man yra keista, kai žmogus nė karto nekritikuotas, tik girtas, ataskaitos vertintos puikiai, neturi galimybės ne tik dirbti pirmininku, bet net neišrenkamas į komisiją.
Tai kokio gi reikia žmogaus? Aš dabar žiūriu į kandidatę V. Meiliūnaitę. Dievuliau, kaip A. Antanaitis pakėlė kartelę, ir pamatai, kiek jis nuveikė per visą kadenciją ir anksčiau. Vieną kitą jo darbą noriu paminėti. 2003 metais A. Antanaitis apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija, vėliau Lietuvos Respublikos Prezidento ordino medaliu, 2004 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamento garbės žymeniu už darbus išeivijai, lituanistiniam švietimui, 2006 metais Amerikos lietuvių „Teisingumo čempiono“ apdovanojimas, 2016 metais jam įteiktas G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Taip, šis humanistas, humanitaras tarnavo Lietuvai.
Sėkmės, Audry, tolesniuose darbuose. Naujai vadovei, ji, aš manau, šiandien bus patvirtinta, kalbininkei, Pietų panevėžiškei, daktarei V. Meiliūnaitei norėčiau palinkėti, kad ji išstudijuotų 1999 metų, 2009 metų, 2014 metų Konstitucinio Teismo sprendimus, kur yra aiškinama apie požiūrį į Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnį, į asmenvardžių rašybą ir panašiai, kad ji tai prisimintų, kai dabar Konstituciniame Teisme jau jai reikės ginti lietuviško žodžio ir lietuvybės pozicijas. Sėkmės būsimai naujai vadovei ir visai komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Šia gražia gaida baigėme diskusijas. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs. Po svarstymo balsuosime, ar pritariame nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektui.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 68, prieš – 14, susilaikė 25. Po svarstymo nutarimo projektui yra pritarta.
Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš tik norėjau paklausti daktaro S. Tumėno. Jis, kalbėdamas apie A. Antanaitį, sakė, kad jis buvo girtas. Gal jis buvo giriamas, o ne girtas?
PIRMININKAS. Man atrodo, visi supratome, ką norėjo pasakyti.
Dar replika – gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Atsakymas. Pagirkime A. Antanaitį, nes jis dar negirtas.
PIRMININKAS. Matau, kad šie nutarimo projektai dėl Kalbos komisijos kažkokį ypatingą sužadinimą suteikia kai kuriems Seimo nariams. Bandysime juos kaip nors baigti.
Dabar šio nutarimo projekto priėmimo stadija. Gali būti motyvų už ir prieš. Pasisakančių nėra. Iš karto balsuosime, kadangi vienas straipsnis, dėl priėmimo, ar priimti Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 65, prieš – 12, susilaikė 30. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2260(3) (svarstymas ir priėmimas)
Ir trečiasis šios grupės nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2260(3). Svarstymas.
Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A. Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamas Seime, jau aš ant vienos kojos atsistosiu, dar kartą pakartosiu, kad vakar komitetas svarstė šitą klausimą. Siūlymų ir pastabų nebuvo. Buvo visų dalyvaujančių balsavime septynių komiteto narių balsais pritarta šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Pretendentė turėtų galimybę pasisakyti, bet, kiek esu informuotas, nepageidauja.
Dabar mes iš karto nuo svarstymo pereiname prie priėmimo. Bus slaptas balsavimas. Kadangi matau, kad dėl motyvų niekas neužsirašė, informuoju, kad parengtas slapto balsavimo biuletenis. Jis tradicinės formos, trys langeliai: už, prieš, susilaikė, nereikalingi išbraukiami. Tas, kuris išreiškia valią, paliekamas. Galime bendru sutarimu patvirtinti biuletenį.
Primenu, kokia dabar yra balsų skaičiavimo grupė. Tai K. Adomaitis, R. Budbergytė, V. Giraitytė-Juškevičienė, A. Lydeka, B. Pietkiewicz, J. Sejonienė, Z. Streikus, J. Varžgalys. Slapto balsavimo pertrauka nuo 13 valandos. Žinoma, čia gali būti kelių minučių skirtumas, priklausomai nuo to, kaip mes baigsime rytinį posėdį. Dabar šiuo klausimu viskas.
12.18 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118(2) (priėmimas)
Kadangi dar turime 1 minutę pagal darbotvarkę, tai Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritariame. Būtų puiku, jeigu galėtume iš karto balsuoti, bet kadangi yra pasisakančių ir prieš, tai taip neišeis. Pirmiausia L. Nagienė kalba už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau. Pirmiausia tikrai noriu, kad palaikytume šį projektą, nes šiandien, man atrodo, visa žiniasklaida mirga, kaip sako, koks geras įstatymas. Galų gale mes einame į žaliąją ekonomiką, į švarą, tvarkomės patys. Tikiuosi, kad tikrai kiekvienas iš mūsų turėsime savo kuprinėje, savo tašėje maišelį, į kurį dėsime savo produktus, ir nereikės imti vienkartinių maišelių, šiukšlinti gamtą, nes žinome, kad vis dėlto kiekviena atlieka yra mūsų tarša, tarša gamtai. Tikrai kviečiu palaikyti ir ačiū tam teikėjui, kuris pateikė šį projektą.
PIRMININKAS. Prieš pasisako M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo projektu būtų įteisintas draudimas dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ir produktų pardavimo vietose. Pakuočių pardavėjams ir platintojams būtų tai draudžiama, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, į kuriuos pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežios žuvys.
Gerai, suprantu įstatymo teikėjų norą sumažinti plastiko taršą, tačiau priemonės, kuriomis to siekiama, atrodo abejotinai, o klausimų yra daugiau nei atsakymų. Plonasis plastikinis maišelis pats savaime nėra blogis. Blogis yra, aišku, jų perteklinis naudojimas, bet svarbiausia netinkamas surinkimas. Ar šiuo projektu sprendžiame šias problemas? Labai abejotina. O kad šio įstatymo įgyvendinimas sukels daug problemų ir pareikalaus administracinių išteklių, neabejoju. Jau dabar rinkėjai klausinėja, koks maišelis vadinsis plonuoju, kaip pirkėjas galės įrodyti, kad atsinešė savo plonąjį maišelį ar sutaupė nuo praeito pirkimo, ar kitoje parduotuvėje nusipirko pakuotę ženkliai pigesnių tokių pačių maišelių, kurie naudojami prekybos centre? Kaip įrodyti, kad tai atsineštinis plonasis maišelis? Ar galės pardavėjas, reikalui esant, žuvį įdėti į dvigubą maišelį, ar antras bus apmokestintas? Kokia maišelio kaina ir kaip bus nustatyta, ir taip toliau, ir panašiai? Kaip matome, klausimų tikrai yra daug ir neaišku, kokiu būdu įvertinsime šios priemonės efektyvumą ir kokie bus jos kaštai.
Tikrai esame civilizacijos įkaitai ir iš principo gera medžiaga tampa žmonijos susinaikinimo įrankiu. Ir matome vandenynuose plaukiojant tikrai didžiulį kiekį plastiko, kuris teršia ir aplinką, ir žuvų organizmus. Bet, sutikite, maišeliai yra tik maža kruopelytė šioje visoje plastiko masėje, turime begalę plastiko pakuočių, kurios nėra niekaip kryptingai ir sistemingai keičiamos ir sprendžiamos. Dėl to susilaikysiu, nes reikalingas…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS. …sisteminis šių problemų sprendimas.
PIRMININKAS. K. Adomaitis – už.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pabrėžti, kad šiuo projektu mes nieko neketiname uždrausti. Nepaisant to, kad tai vis bandoma pateikti tokia forma kai kur viešojoje erdvėje. Plastikas iš tiesų, kaip ir sakė kolega, kalbėjęs prieš tai, yra kartais nepamainomas ir niekas jo šiuo sprendimu irgi neuždraus.
Antras dalykas, bandoma sakyti, kad čia lyg apmokestinsime maišelius. Mes jų neapmokestinsime, mes tiesiog pareikalausime, kad už maišelius būtų nustatyta kaina tam, kad jie nebegalėtų būti subsidijuojami ir dalinami už dyką. Mano nuomone, tai yra labai geras būdas vis dėlto kontroliuoti tą perteklinį naudojimą, nes vėlgi kainos nustatymas leidžia mums įvertinti tikruosius maišelių naudojimo kaštus.
Ir trečias dalykas. Neseniai, gal tai sutapimas, bet prieš keletą dienų Eurostatas paskelbė statistiką, kiek vis dėlto mes maišelių sunaudojame Lietuvoje. Mes pirmaujame Europos Sąjungoje pagal itin lengvų plonųjų maišelių sunaudojimą. Man atrodo, šis sprendimas yra laiku, mes turime nuo tų 250 maišelių per metus keliauti žemyn, atsisakyti perteklinio jų naudojimo. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Nekrošius – prieš.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai negaliu pritarti šiam siūlymui, nes, kaip gerbiamas Kasparas minėjo, Eurostatas paskelbė, kad Lietuvoje daug sunaudojama tų maišelių, bet kartu nepaskelbė, kiek tų maišelių mes perdirbame, kiek mes jų sudeginame deginimo įrenginiuose ir iš to pagaminame energiją miestams šildyti ir taip toliau. Mano nuomone, tai nedarys jokios įtakos mūsų šalies ekologinei situacijai, nes įprastai mes plastiką tikrai gerai surenkame, perdirbame, turime rūšiavimo konteinerius, įprastai sutvarkome. Mano nuomone, tai yra tiesiog pasipinigavimas, nes paprastų žmonių įpročius gana sunku pakeisti, juo labiau kad parduotuvėje parduodami įvairūs birūs produktai, juos įprastai sveriame ir pilame į vienkartinius maišelius. Žmonės tiesiog už tai antrą kartą susimokės, nes dažniausiai to maišelio kaina būna jau įskaičiuota į parduotuvės sąnaudas. Toks papildomas apmokestinimas neturės jokios įtakos šalies ekologinei situacijai, tiesiog žmonės už tai daugiau sumokės, ir tiek žinių. Negaliu palaikyti šio projekto.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė – už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas kolega M. Puidokas iškėlė daug klausimų dėl įgyvendinimo, tačiau tų klausimų aš niekada negirdėjau iš prekybos atstovų. Niekam nekyla klausimas, kad anksčiau ar vėliau tokį sprendimą mes turėsime priimti. Visų pirma, kaip ir sakė Kasparas, tai yra įstatymo projektas, tai yra pataisa, orientuota į siekį keisti gyventojų įprotį perkant sau produktų. Dabar labai dažnai gyventojas, pirkdamas bananų, pirkdamas jau supakuotų agurkų, juos dar kartą įsideda į plastiko maišelį. Tai atsispindi ir statistikoje – mes esame pirmaujanti šalis Europoje pagal vienam asmeniui tenkantį maišelių kiekį. Kiekvienas iš mūsų jų sunaudojame apie 300 per metus. Na, ir palyginkime su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Danijoje ir Vokietijoje tokių maišelių asmenys sunaudoja 40 per metus, Estijoje – 150, Lenkijoje – tik 19. Taigi turime kur pasitempti.
Dar vienas dalykas, ką įgyvendina mūsų kaimynės Estijos vienas iš prekybos centrų, įvedęs mokestį už maišelius. Buvo pastebėta, kad maišelių pirkimas sumažėjo net 70 %. Tai tikrai būtų siekiamybė ir Lietuvoje.
Taip pat norėčiau atkreipti kito kolegos, jis rūpinasi rūšiavimo ir kitais klausimais, dėmesį. Taip, vienu įstatymu, viena pataisa mes problemos neišspręsime. Dar kartą noriu pakartoti, kad tai yra projektas, orientuotas į gyventojų pirkimo elgsenos pakeitimą. Ir aš tikrai esu įsitikinusi, kad jis bus veiksmingas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nesu prieš tvarkingesnę aplinką, bet esu prieš tokius populistinius projektus, dabar čia pateiktus. Seimas tikrai daug valandų, daug brangaus laiko sugaišo, o dabar pats projekto iniciatorius, taip pat komiteto pirmininkė bando pasakyti, nors čia ir nieko nelemia, bet pabandykime pasakyti, kad agurkus dėtų į vieną maišelį, o ne į du.
Kolegos, mano kabinete yra paskutinis pirkinių maišelis iš „Lidl“ prekybos centro. Jie man jį padovanojo, nes perėjo prie atsinaujinančių, popierinių ir visa kita. Viskas labai puiku. Bet per paskutines kelias savaites nuėjus į tą patį mano minėtą prekybos centrą ir norint nusipirkti bandelių, vietoj seniau buvusių popierinių maišelių dabar padėti rulonai tų pačių plastikinių maišelių. Na, žmonės į parduotuvę ateina arba su savo maišeliu, o jeigu dažniausiai ne, tai jie vis tiek nedės į kišenes tų bandelių, spurgų ir visų kitų parduotuvėje esančių pirkinių iš to paties pasirinkimo skyriaus.
Kolegos, galbūt reikia paskatinti tuos pačius prekybininkus, kad jie irgi jaustų atsakomybę, o ne bandyti gąsdinti žmones, kad jie darytų vienaip ar kitaip. Žmogus, galbūt parsinešęs tą bananą maišelyje, tą maišelį naudoja, na, šuns ekskrementams po to surinkti, jo neišmeta tiesiog šiaip sau. Šunų ekskrementams rinkti kokių nors atskirų maišelių nėra nei parkuose, nei kitur, nors buvo lyg ir žadėta, ir komitete ne kartą diskutuota. Iš tiesų tai yra užburtas ratas. Mes bandome iš to pyrago išimti vieną kitą raziną ir parodyti, koks čia įvyko stebuklas. Tačiau jokio stebuklo neįvyko.
Kolegos, yra Europos Sąjungos direktyvos dėl pakuočių dydžių, dėl tų pačių plastikų naudojimo. Tiesiog imkime, perkelkime, įgyvendinkime, eikime nuosekliai ir nebandykime čia parodyti kažkokio stebuklo. Tiesiog tai bus neveikiantis įstatymas ir, manau, tai yra tiesiog bereikalingas laiko gaišimas.
PIRMININKAS. Informuoju, kad pratęsiu balsavimo intervalą iki 12 val. 40 min. ir mėginsime šiame posėdyje pabaigti šį trijų projektų paketą, o klausimai nuo 1-14 iki 1-17 – čia yra Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kelsis į vakarinį posėdį ir galės būti pačioje vakarinio posėdžio pradžioje.
Dabar tęsiame pasisakymus, jų, gaila, čia netrūksta. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Tęsdamas kolegos K. Mažeikos mintis norėčiau pasakyti – nelaikykime žmonių kvailais. Žmonės nesupainiojo bandelės ir šunų ekskrementų eiliškumo, nesupainiojo, kas po ko, kas pirmiau, kad nebūtų atvirkščiai. Nelaikykime žmonių kvailais. Žmonės irgi galvoja apie savo kišenę ir truputį per mažai kol kas galvoja apie aplinką. Kiekviena priemonė, kuri veda link žmonių sąmoningumo, kad neterštų aplinkos, yra mažas žingsnelis.
Aš sutinku ir su M. Puidoku, ir su ponu K. Mažeika, kad, taip, čia nėra esminė problema. Bet pasižiūrėkime, kaip žmonės neatsakingai elgiasi su plastiku parduotuvėje. Aš stoviu, prieš mane stovi moteriškė, ji susidėjo produktus, kur reikia, ir dar 30 ar 40 maišelių prisiplėšė. Kam ji ten naudos? Į namus nešis – nežinau, bet taip ir žiūri. Tai yra plastikas, kuris atsiduria aplinkoje. Man teko kelerius metų gyventi Belgijoje prieš 15, prieš 18 metų, aš mačiau, kad jau tada belgų visuomenė labai mažai naudojo plastiko. Sąmoningai atsinešdavo savo maišelius ir galvodavo ne apie piniginę, o galvodavo apie aplinką. Jeigu šitas projektas padeda žmonėms tam tikro ekologinio, aplinkosauginio sąmoningumo pasiekti, tai yra puikus projektas. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Paskutinis pasisakymas. Tai pasisakymas prieš – kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš nesu toks kategoriškai nusiteikęs prieš, žvelgiant į besaikį maišelių vartojimą, tačiau ar tai pakeis gyventojų įpročius, ar tai bus reikšmingas žingsnis ekologijos link? Aš manau, kad dabartinė valdžia turi svarbesnių dalykų. Man labiau neramu dėl mazuto deginimo Vilniuje ir tos taršos, smogo, kuris bus paspaudus šaltukui. Čia didesnė problema yra, kad iki šiol nėra sertifikuotas kietasis atgautasis kuras, kurį gamina mechaninio biologinio apdorojimo įmonės, jas ketinama uždaryti, o visa, kas dega, sudeginti atliekų deginimo įmonėse. Čia yra didžiulė problema – ne pati atlieka, o jos sutvarkymas. Mes tiesiog atitolome nuo žiedinės ekonomikos tikslų ir tiesiog bandome žaisti kažkokius populistinius žaidimus. Tai yra nesąžininga.
Aišku, atgarsis bus didžiulis, tai kiekvienas gyventojas pamatys ir susidurs, kai reikės kaip sovietmečiu silkę vynioti į laikraštį ar panašiai, nes alternatyvos nėra parengtos. Jeigu būtų tam prekybos centrai pasirengę, taip, tai būtų vienareikšmiškai teigiamas žingsnis, bet kadangi neparengta, tai, aš manau, yra populistinis žingsnis, kuris realios naudos tikrai neduos. Imkimės rimtų reikalų. Iš esmės Lietuvoje, nedidelėje valstybėje, kur nėra didelės gamybos, su atliekomis mes, kaip matote, nesusitvarkome, biokuro nenaudojame – deginame mazutą arba dujas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar priimame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 89, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119(2) (priėmimas)
Lydimasis – Aplinkos apsaugos įstatymo 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119(2). Du straipsniai. Priimame juos bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 85, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120(2) (priėmimas)
Paskutinis šio paketo įstatymo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120(2). Vėl čia du straipsniai. Pritariame jiems iš karto bendru sutarimu. Dėl viso projekto niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Iš karto pasakau: kadangi vėluojame, replikuoti, pasinaudojęs posėdžio pirmininko teise, nebeduosiu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 90, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Tikrai, kolegos, vėluojame. Po to yra slaptas balsavimas. Dabar Seimo narių pareiškimai. V. Pranckietis yra užsirašęs vienintelis Seimo narys. Po to bus Vyriausybės valanda. Aš kviečiu ministrus ir premjerę užimti vietas, kol skaitomas pareiškimas.
12.37 val.
Seimo narių pareiškimai
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, mano pareiškimas vadinsis „Šmeižikėׅ“. Negaliu patikėti žiniasklaidos užduodamu klausimu antradienį po Seimo posėdžio. Pasak žiniasklaidos atstovės, opozicijos atstovai teigia, kad (cituoju): „Šiandien V. Pranckietis yra pernelyg aktyvus, tikėtina, kad yra neblaivus, nes Seimo valgykloje jau parduodamas alkoholis.“ Turėjau aiškintis prieš televizijos kamerą, ar blaivus, ar neblaivus. Nesiruošiu teisintis, nes nesu kaltas. Tegul teisinasi kalti.
Kadangi buvau šmeižiamas juodai, noriu kreiptis į juodąją šmeižikę: tapkite baltąja, kaltinkite ir viešinkite savo juodosios fantazijos vaisius, kad nebūtų apjuodinama visa opozicija. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vyriausybės valanda, tiksliau, Vyriausybės pusvalandis. Klausia tik opozicijos ir mažumos atstovai. Pirmas klausia A. Nekrošius.
12.38 val.
Vyriausybės valanda
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamai premjerei. Perskaitysiu iš lapelio, nes noriu pacituoti: „Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių. Jei visuomenei kyla didelių abejonių dėl vieno ar kito politiko veiklos, tai atsakomybę politikas turi prisiimti anksčiau, nei kokia institucija pasakys, kad jis buvo kaltas, net jei jis buvo nekaltas.“
Mano klausimas, ar visuomenei kilo didelių abejonių dėl energetikos ministro ir vieno viceministro akcijų turėjimo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Matote, visą laiką yra tokia problema, kad yra žmonių, kurie mėgsta kalbėti tautos vardu, mėgsta kalbėti ir visuomenės vardu ir gali nuspręsti už visą visuomenę. Aš negaliu atsakyti į šį jūsų klausimą. Bet aš galiu atsakyti vis dėlto į klausimą, kuris yra susijęs su ta situacija, aprašyta žiniasklaidoje. Tiesiog pakartosiu tą patį, ką ir sakiau. Viena vertus, jeigu ministras nedalyvauja savo versle, kaip ir teigia, arba, tiksliau sakant, tame versle, kuriame turi nuosavybės, ką yra ne kartą ir teigęs, tai turbūt labai paprasta yra įsivaizduoti tokią situaciją, kad ministras nežino, į ką investuoja laikinai laisvas lėšas antrinė holdingo įmonė. Nes jeigu jis žinotų, vadinasi, jis priimtų sprendimus. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kaip jūs puikiai žinote, Energetikos ministerija nedaro įtakos, nevaldo, neatstovauja valstybės kapitalui įmonėje „Ignitis“. Tą daro Finansų ministerija. (Balsai salėje) Viceministras nėra man tiesiogiai atskaitingas žmogus.
Trečias dalykas, jis, mano nuomone, yra svarbiausias. Yra sunku įsivaizduoti situaciją, kai valstybė valdo 75 % „Igničio“ akcijų ir priima visus sprendimus dėl veiklos planų, dėl dividendų išmokėjimo ir taip toliau, ir panašiai, kokiu būdu yra įmanoma padidinti savo kokį nors gerbūvį ar savo pajamas, nepadidinant daugybę kartų daugiau mokesčių mokėtojų gerbūvio, nes 75 % dividendų visada atitenka biudžetui ir yra mokesčių mokėtojų pajamos. (Balsai salėje: „O kodėl ne 100?“)
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. O atsakant į girdimas replikas, kodėl ne 100, todėl, kad praėjusią kadenciją tas akcijas buvusios Vyriausybės buvo nuspręsta privatizuoti. Prašom. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke, bet jūs jau sunaudojote mano 12 sekundžių. Mano klausimas būtų finansų ministrei.
Aš manau, kad finansų ministrė susipažino su Europos Komisijos komunikatu, paskelbtu antradienį. Tikriausiai dabar jau sutinkate, kad opozicijos kai kurie atstovai tikrai kalbėjo biudžeto svarstymo metu tai, kas yra numatyta tame komunikate, nors kai mes kalbėjome, jūs labai pašaipiai taip lyg ir juokėtės, lyg ir nenorėjote girdėti. Aišku, čia jau kultūros dalykas.
Bet mano klausimas būtų: ar jūs ruošiatės artimiausiu metu pateikti priemonių planą, kuris tikrai būtų orientuotas į ekonomikos disbalanso tam tikrų kriterijų išlaikymą? Antras dalykas. Ar įvertinote tai, kad grynoji infliacija Lietuvoje yra virš 12 %? Tikriausiai suprantate, jeigu ilguoju laikotarpiu taip išsilaikys, tai palūkanų norma tikriausiai pasieks kaip ir Vengrijoje?.. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tokią pačią rekomendaciją, kokią pateikė Lietuvai, Europos Komisija pateikė 17 Europos Sąjungos valstybių. Pasižiūrėkite, ten yra dvi šalių grupės, apskritai yra 17 šalių: 12 iš jų ta pati rekomendacija yra teikiama metai iš metų, kai kurioms papildomai. Iš viso 17 valstybių.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu Europos Komisija dirbtų savo darbą kokybiškai ir užtikrintų, kad visi paramos paketai, kurie yra teikiami, valstybėse yra derinami ir jų pagalbos priemonės taip pat yra koordinuojamos, galbūt tų disbalansų tokių ir nebūtų, ir nereikėtų 17 valstybių vertinti disbalansus. O jeigu viena šalis teikia paramos paketą ir ypač pagalbą verslui, tokiu atveju tiesiog yra domino efektas. Nes jeigu viena valstybė taiko paramą verslui, kita valstybė netaiko paramos verslui, tokiu atveju tos šalies verslo konkurencingumas išties nukenčia ir, man atrodo, bendros rinkos principai yra pažeidžiami. Tokiu atveju, jeigu Europos Komisija darytų savo dabą, o ne tik baksnotų pirštu į kitus, galbūt disbalanso būtų šiek tiek mažiau.
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau papildyti ministrę ir paklausti gerbiamo buvusio premjero. O kaip jūs balsavote dėl pasiūlymų, kurie dar labiau sumažina ateinančių metų biudžeto pajamas? Jūs juk pritarėte tiems pasiūlymams, ar ne? Jūs pateikėte ne vieną pasiūlymą, kad išlaidos būtų dar labiau padidinamos, ir už tai balsavote. Tai kam paskui reikia mosikuoti tais Europos Komisijos raportais, aiškinant, kad Vyriausybės patvirtintas biudžetas yra kažkokiu būdu fiskališkai netvarus? Jūs pasisakėte už visas fiskališkai netvarias priemones.
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai Butkevičiau, čia nevyksta diskusija tarp jūsų ir premjerės. Jūs paklausėte, premjerė taip pat gali atsakyti į klausimus. Dabar klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi mes…
PIRMININKAS. Tai… Tęskite.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Jūs gaišinate mano laiką. Kadangi su sveikatos apsaugos ministru sutarėme, kad aš jam klausimo šiandien neužduosiu, norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Vis dėlto kainos už būsto apšildymą auga žvėriškai. Tačiau akivaizdus ir kitas dalykas, kad yra įstrigęs daugiabučių namų renovacijos procesas, iš dalies remiamas valstybės. Bankrutuoja lygiai taip pat ir rangovai. Gyventojai praranda viltį, nusivylę. Ar kokie nors sprendimai vyksta? Iš naujo skelbiami konkursai, kiti dalykai daromi, žmonės nenori papildomai mokėti. Ką daro ministerija šiuo atžvilgiu?
S. GENTVILAS (LSF). Aš jau galvojau – sveikatos kokiu klausimu kreipsitės. Iš tikrųjų aš nežinau, ar jūs gyvenate privačiame, ar daugiabučiame name. Bet kai privačiame name paprašote – suremontuokite man stogą, pakeiskite krosnį ir taip toliau, ir norite būtinai tą padaryti už 10 tūkst. eurų, tai ir nerandate statybininko. Lygiai tas pats vyksta ir su daugiabučių namų renovacija, kai senomis sąmatomis einama į konkursus po dešimt kartų ir vengiama ateiti pas gyventojus ir pasakyti, kad statybos kainos yra pakilusios, susiderinti naujas sąmatas ir pripažinti realybę. Statybos kainos juk yra išaugusios. Kaip jūs nerasite statybininko voniai privačiame name remontuoti už norimą mažesnę kainą, kuri buvo prieš metus numatyta, taip ir daugiabučių namų. Pagrindinė problema yra neatnaujintos kainos, pagal kurias skelbiami konkursai.
Aišku, antra problema yra pinigų stygius. Mes Vyriausybėje vakar patvirtinome du nutarimus, netrukus bus paskelbti nauji kvietimai renovuoti. Lietuva dosniausiai Europoje remia privataus turto atnaujinimą. 42 % jūsų galutinės sąmatos yra dengiama valstybės. Šilumos kompensacijas gaunantiems – 100 %. Niekur Europoje taip dosniai neremiamas privataus turto atnaujinimas. Valstybė negalės ilgai mokėti tokių dosnių kompensacijų, todėl dabar vakarykščiuose Vyriausybės nutarimuose jau apsisprendėme neremti C klasės energetinio efektyvumo renovacijos ir ji tikrai kils į A klasę kitais metais. Bet tie, kurie spės šiemet, tikrai dar su dosnesnėmis subsidijomis. Bet iš esmės reikia atsinaujinti sąmatas, nes statybos įkainiai pakilę. (Balsai salėje) Bankrotai. Reikia žiūrėti. Iš esmės, aišku, per CPO nupirkta, tai turi būti kvalifikacija patikrinta, bet čia nėra masinis dalykas.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties norėčiau padėkoti poniai premjerei, pagaliau pripažino, kad „Ignitis“ akcijas valdo ne energetikos ministras ponas D. Kreivys ir atsakingas už „Ignitis“ veiklą, o Finansų ministerija. Tad, gerbiamoji finansų ministre, aš norėčiau jūsų dabar klausti, ar jūsų viceministras G. Norkūnas dar eina viceministro pareigas? Žurnalistinis tyrimas aiškiai atskleidė jo nedeklaruotas „Igničio“ akcijas. „Ignitis“ yra įmonė, kurią jis tiesiogiai kuruoja, be jo žinios turbūt sprendimai nepriimami, gauna naudą, tai yra ne regimybė, o faktas kaip blynas. Tad prašau atsakyti, iki kada jis dirbs? Gal jau nebedirba. Ar jūs nematote čia jokio konflikto ir žalos Finansų ministerijos ir visos valstybės reputacijai? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Didžiąją dalį dividendų gauna valstybė, nes ji yra didysis akcininkas. Viceministras, prieš pradėdamas darbą, informavo, kad turi „Igničio“ įmonės akcijų. Jo turimas akcijų kiekis santykinai yra nedidelis ir sprendimai, kurie yra priimami ministerijoje, kuruojančioje šios įmonės veiklą, yra daromi ne vieno asmens, o visi specialistai sudeda savo vizas ir galutinis sprendimas ir parašas yra mano. Į akcininkų susirinkimą taip pat yra deleguojami kiti asmenys. Akcininkų susirinkimui lūkesčių laišką taip pat pasirašau aš. Bet vis dėlto, kiek žinau, Socialdemokratų frakcijos skundas yra įteiktas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Tai, manau, palaukime komisijos vertinimo, ar akcijos buvo deklaruotos tinkamai. Viceministras deklaravo įsigijimo sandorį, galbūt ne visai tiksliai tą padarė. Manau, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertins, ar viskas buvo atlikta tinkamai.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė klausia.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui ir aplinkos ministrui, nes abi ministerijos turėtų dalyvauti sprendžiant tą klausimą.
Į mus kreipėsi Vilniaus rajono Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimų gyventojai su paklausimais ir, be abejo, su pasipiktinimu dėl NŽT siunčiamų pranešimų apie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą su SAZ ribojimais. Sanitarinė apsaugos zona nustatoma neinformavus iš anksto gyventojų, nustatoma maksimali galima. Siekiant išvengti kompensacijų, tai daroma greitai, čia „Vilniaus paukštynas“ nustato, ir skubama iki sausio 1 dienos, kuomet nereikės kompensacijų, ir nori, aišku, užsitikrinti kuo didesnę sanitarinę apsaugos zoną.
Reikia pažymėti, kad iki šiol, kiek buvo svarstyta kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektų, nė karto nebuvo sanitarinė zona ten įrašyta, o šiuo metu naudojamasi lyg ir klaidos atitaisymu ir dėl to yra supaprastinta procedūra. Tai kaip galima atitaisyti tai, kas nebuvo niekuomet padaryta?
Ir noriu pasakyti, kad į tą SAZʼą pakliūna 800 sklypų. Tai žmonės yra suplanavę ir plėtrą, ir kitaip disponuoti savo esamu turtu. Pakliūna keturios švietimo įstaigos, tarp jų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaikų darželis. Kaip jie gaus paskui higienos pasą? Tikrai reikėtų įpareigoti. Ar jūs tikrai imsitės veiksmų atlikti PAVʼą, atlikti visuomenės sveikatos vertinimą ir tik tada nustatyti zoną, o ne tiesiog skriestuvu apibrėžti nuo pripirktų papildomų pastatų po kilometrą SAZʼo? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostata, ji buvo perkelta iš Vyriausybės nutarimo, turi tokias pagrindines skirtis. Tos zonos, kurios galiojo iki (datos neatsimenu), tarkime, nepriklausomybės paskelbimo, buvo apibrėžtos tos sanitarinės zonos ir visi gyventojai žinojo, kad jie gyvena sanitarinėje zonoje. Ir įstatymas dabar liepia, kaip jūs sakote, nuosavybės dokumentuose įrašyti tuos apribojimus. Visuose naujuose statiniuose, kurie atsirado po… Aš neatsimenu datos ir nenoriu spekuliuoti, nuo kurios, bet yra data, nuo kurios atsirado tie pastatai ir jau atsiranda naujos sąlygos. Tada eina per visas procedūras – ir poveikio aplinkai vertinimo, ką jūs ir sakote, ir kompensaciniai dalykai. Čia kalbama apie senas galiojusias zonas, jų įteisinimą. Taip, Rudaminoje yra paukštynas, jis ne vakar atsiradęs. (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Galėčiau papildyti. Šiandien rezervinis 2 klausimas būtent kalba apie tai. Esmė ta, kad valstybėje nebuvo sužymėtos sanitarinės apsaugos zonos ar apsaugos zonos aplink dujotiekius, šilumos tinklus, telekomunikacijų kabelius. Tai turėjo būti padaryta iki ateinančių metų sausio 1 dienos. Mes pratęsiame tą terminą. Visi istoriškai turintys apsaugos zonas ar sanitarinės apsaugos zonas turi nurodyti, ką jie faktiškai saugo, ir mokėti kompensacijas už tą, jeigu tai yra kažkas nauja. Čia yra iš esmės ribojimai, kurie nustatyti įstatymu, ir jie turi numatyti. Na, istoriškai įsikūręs paukštynas pagaliau įrodo, kur yra, tai tas SAZʼo sumažinimas gali įvykti per papildomą dokumentavimą, bet tą procedūrą reikia atlikti.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Su mano klausimu susiję bent keli ministrai, o gal ir premjerė. Turime du atvejus. Sulaikyti žmonės – viena atsakinga mokytoja, kita galimai narkomanė. Paprastam žmogui aišku, mokytojos turėtų būti atsiprašyta, kompensuoti moraliniai nuostoliai, nes ji yra viešai teisiama be teismo. Galimai narkomanė, jeigu bus įrodyta jos kaltė, turėtų atsakyti pagal teisės aktus. Dabartiniu atveju mokytoja persekiojama ir niekinama, o galimai narkomanė, rodanti pavyzdį vaikams, sudievinama. Juk ne vienas asmuo, bandantis padėti žmogui, patekusiam į priklausomybę nuo narkotikų, žino, kad tai prasideda nuo žolės rūkymo, nuo narkotinių grybų vartojimo. Taigi prašau pasakyti, kas diktuoja tokį jūsų elgesį? Jeigu tai moralė, žinoma, tai yra apgailėtina, o gal kas nors pataria taip elgtis? Ačiū.
PIRMININKAS. Patikslinkite, kieno klausiate?
D. KEPENIS (LVŽSF). Kaip jau minėjau, bent trys ministrai dalyvavo šitame procese…
PIRMININKAS. Kurio klausiate?
D. KEPENIS (LVŽSF). Gal premjerė kaip visuomet gali atsakyti už visus?
PIRMININKAS. Supratome. Laukiame premjerės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, neatsimenu, kada paskutiniu metu ką nors būčiau pasakiusi apie jūsų minimą mokytoją, ir neatsimenu, kad būčiau dievinusi kokius nors tikrus ar tariamus narkomanus. Visiškai neturiu jums ką pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia T. Tomilinas. Tikėsimės, čia jau ministrai turės ką pasakyti.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš irgi tikiuosi. Norėčiau paklausti sveikatos ministro. Yra du blicklausimėliai, susiję su ta pačia greitosios medicinos pagalbos tema.
Pirmas klausimas. Koks finalinis biudžeto skaičius, aš taip ir nesupratau iš visumos įvairių šaltinių, ar tai yra 92 mln., ar tai yra 98 mln. tai sistemai apskritai kitais metais?
Antras klausimas. Ar tiesa, kad GMP centru yra pasirinktas Kaunas ir ar tai yra suderinta su pačia bendruomene? Galbūt šiek tiek plačiau apie motyvus, riziką galėtumėte pakomentuoti? Apskritai ar teko jums pasidomėti mūsų pirmadienį vykusios konferencijos medžiaga, ypač Latvijos patirtimi, kokio lygio yra ten greitoji medicinos pagalba? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimą. Taip, šiais metais buvo, man atrodo, greitosios medicinos pagalbos 92 mln. (aš atsiprašau, suapvalinsiu), o kitiems metams yra 98 mln. Maždaug apie 50 mln… Žiūrėkite, aš neturiu po ranka lentelių, bet tiek, kiek jau mano atmintis veda, man atrodo, kad yra link 98 mln. Apie 50 mln. (čia grubiai suapvalinus) investicijų, numatomų ir į minkštąsias, ir į kietąsias priemones, ir į automobilius, ir į mokymus, ir taip toliau, yra arti 50 mln. investicijų iš skirtingų fondų.
Dabar dėl Kauno. Yra po diskusijų parengtas Vyriausybės nutarimo projektas. Jis yra pateiktas dabar kaip tik viešai ir institucijoms derinti. Pagrindiniai pasirinkimo motyvai yra geografinis aspektas, komandos stiprumas, sėkminga veikla viso vakcinacijos proceso metu ir, matyt, dar daugiau, išdėliotų jau pačiame pateiktame nutarimo projekte.
Pasakysiu daugiau. Man, kaip ministrui, tai visiškai nekelia abejonių. Kadangi pačiam teko asmeniškai ir lankytis, ir bendradarbiauti, ir dirbti visus šituos dvejus metus, matau, kad tai yra tikrai labai stipri organizacija, ir labai palaikyčiau tokį sprendimą.
Jūsų trečias buvo dėl Latvijos. Taip, žinokite, įdomi mums Latvija ir labai malonu, kad jie čia atvyko. Svarbiausią akcentą, matyt, norėčiau, kad visi išgirstume, Latvija, bijau pameluoti, ar prieš trejus, ar prieš ketverius metus jau centralizavo savo greitosios medicinos pagalbos sistemą ir tikrai yra mums šituo požiūriu pavyzdys. Manau, kad paimsime ir kitų patirčių, jeigu bus dar gerų. Tikiuosi, kad nepraleidau nė vieno jūsų klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimai susisiekimo, kultūros ministrams.
Pirmasis klausimas gerbiamam ministrui dėl Vievio viaduko, nes esame parašę raštą (matyt, gavote) su gerbiama kolege S. Lengviniene paspartinti viaduko įrengimą, kad galėtų jau judėti transportas, ir netaikyti technologinės pertraukos, kurią siūlo Kelių direkcija, nes nuo 28 dienos uždaroma ir pietinė pervažos pusė. Klausimas jums.
O kultūros ministrui. Radau čia jūsų socialinėje paskyroje klausimą savivaldybėms dėl atlyginimų kultūros darbuotojams. Norėčiau paklausti, ar atsiliepė savivaldybės į jūsų kreipimąsi, kad įvykdytų tą procentą 50:50 dėl atlyginimo kėlimo, nes dabar savivaldybės, kaip iš jūsų supratau, nelabai nori projektuoti savo biudžetuose savo dalies? Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui. Dėl visų matomo, autostrada važiuojant, Vievio (Paparčių) viaduko, buvo turbūt prasčiausios būklės viadukas Lietuvoje. Pirmas dalykas. Aš labai džiaugiuosi, kad darbai vyksta greičiau, negu planuota, nes rangovas įsipareigojęs juos pabaigti, man atrodo, tiktai kitų metų viduryje. Šiuo atveju tikrai viskas priklausys nuo rangovo, kaip jisai spės. Iš mūsų pusės, vis tiek ne ministerija formaliai valdo kontraktą, kiek tik įmanoma tas lankstumas bus, nes visi tikrai turi interesą, kad objektas būtų atidarytas kuo greičiau. Deja, šią akimirką datos pasakyti vis dėlto negaliu.
S. KAIRYS. Aš atsakysiu į jūsų antrą užduotą klausimą. Iš tikrųjų buvo tokia situacija, iki manęs atkeliavo toks pastebėjimas, kad savivaldybės neplanuoja dar pinigų, nes negavo rašto iš ministerijos, nors pats procesas, priminsiu, yra jau, nežinau, kokių penkerių metų trukmės. Jeigu tik rašto trūksta, tai tas raštas yra išsiųstas, o kaip jau jos darys, mes pamatysime jau jų biudžetuose. Kiekvieną kartą žiūrime, stebime ir matome, kurios savivaldybės prisideda, kurios ne. Galima tik pasidžiaugti, kad tų, kurios neprisideda, yra vos kelios, vienetai.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas savo pareigas ėjo nuo praėjusių metų balandžio mėnesio. VMVT yra tiesiogiai Vyriausybei pavaldi įstaiga, tai yra jums, gerbiama premjere, pavaldus ir jos darbuotojas, beje, jūsų kadencijos metu paskirtas, yra kaltinamas korupcija. Per kratas, kaip žinoma, yra išimta per 300 tūkst. eurų grynųjų. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, tarnautojai reguliariai veikė organizuotoje grupėje, kas mėnesį reikalaudavo kyšių ir panašiai. Net grasindavo sustabdyti įmonių veiklą. Sakykite, ar tai pastūmės kokiems nors pokyčiams, kaip jūs jaučiatės, ar jaučiate atsakomybę dėl įvykio?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jaučiuosi aš blogai, bet ponas M. Staškevičius nėra mano politinio pasitikėjimo pareigūnas. Kaip jūs puikiai žinote, jis buvo atrinktas į vadovus konkurso tvarka iš tų kandidatų, kurie dalyvavo. Iš tų dviejų kandidatų, kurie dalyvavo finalinėje stadijoje, turbūt bet kuris iš komisijos narių, dalyvavusių atrankoje, pasakys, ponas M. Staškevičius pasirodė vienareikšmiškai geriausiai. Aš jį paskyriau vadovu, nes tokia yra procedūra. Bet jis nebuvo mano pasirinkimas, aš jo nesuradau, nepaskyriau ir nepasirinkau. Čia yra didelis skirtumas nuo politinio pasitikėjimo pareigūnų.
Man labai apmaudu, kad tokie įtarimai jam buvo pareikšti, nes per visus šiuos dvejus metus, kiek mums teko bendradarbiauti, vadovas rodė didelį uolumą spręsdamas antikorupcinės darbotvarkės klausimus, sakykime taip. Vadinasi, jeigu šie įtarimai pasitvirtins, deja, tai parodys, kad tiesiog buvo daug nenuoširdumo.
Dabar vadovas yra nušalintas, kaip jūs žinote. Aš jį nušalinau iš karto tą pačią dieną. Tikrai visa šita situacija yra labai nemaloni. Bet aš noriu priminti, kad šiaip Seime mes inicijavome bent keletą diskusijų dėl šitos tarnybos. Vienas klausimas yra susijęs būtent su šitos tarnybos atskaitingumu. Jis nėra man pavaldus, yra atskaitingas. Bet nėra normalu, kai iš esmės vykdomąsias ir kontrolės funkcijas turinti institucija yra pakabinta prie Vyriausybės. Mes siūlėme tai pakeisti ir atsakomybę sudėlioti taip, kaip ir kitais atvejais, tai yra priskirti Žemės ūkio ministerijai. Seimas tam nepritarė. Buvo motyvuojama, kad dėl to nukentės mūsų išduodamų leidimų patikimumas ir visokiausi kitokie dalykai. Dabar matome, kad tas patikimumas gali nukentėti dėl visai kitų priežasčių. Tai yra, manau, labai labai didelis smūgis institucijos reputacijai.
Kitas pasiūlymas, jis buvo pateiktas kolegos A. Vyšniausko, kad šios institucijos vadovas nebūtinai turėtų turėti veterinarinį išsilavinimą. Tai dabar labai smarkiai susiaurina lauką žmonių, kurie gali pretenduoti į tas vadovaujančias pareigas. Bet Seimas to taip pat nepalaikė. Man atrodo, dabar susiklosčiusi tokia turbūt mums visiems labai nemaloni padėtis, nes visi tikrai esame suinteresuoti, kad ta institucija veiktų gerai, nuo jos priklauso mūsų užsienio rinkos, eksporto produkcija. Vis dėlto prie tų diskusijų grįžti, išeinant iš tos informacijos, kuria Specialiųjų tyrimų tarnyba gali pasidalinti nepaskleisdama daugiau duomenų, negu gali paskleisti viešai ar kokiais kitais darbiniais formatais, vis dėlto iš to padarius tam tikras išvadas padaryti tam tikrus pokyčius. Ir, aš manau, tie pokyčiai yra labai aiškūs. Vienas iš tokių labai pagrindinių ir labai aiškių pokyčių, kurių reikėtų siekti, tai atskirti leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijas, kas buvo padaryta kai kurių kitų institucijų atveju. Mano vertinimu, jau dabar galima sakyti, kad pasiteisino. Taip, tai yra labai svarbi priežastis tiesiog imtis pokyčių. Tikiuosi, kad dabar Seime turėsime daugiau supratimo. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimas premjerei. Ar planuojate parduoti valstybines įmones, tokias kaip „Oro navigacija“, „Lietuvos geležinkeliai“ ar Jūrų uostas? Jeigu planuojate, tai ką ir kada?
Ir antras klausimas finansų ministrei. Jūs šiais metais turėtoje tokį pažangos fondą, kuriame buvo beveik 1 mlrd. Kaip tą fondą sekasi naudoti, gal galite atsiųsti informaciją, kam tas fondas buvo panaudotas ir kas gavo lėšų, kam išmokėjote? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man šį kartą kaip niekada paprasta atsakyti į klausimą. Ne, neplanuoju parduoti ir negalėčiau parduoti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pažangos priemonės ir lėšos pažangai nėra atskiras fondas, tai yra tiesiog perskirstomos eilutės tuomet, kai ministerijos parengia pažangos priemones pagal strateginio valdymo metodiką. Informaciją, kaip ministerijos parengė priemones, kaip jos buvo patvirtintos ir kaip pažangos lėšos buvo paskirstytos, galėsime atsiųsti raštu.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui ir tikriausiai premjerei. Iš tikrųjų mes žinome, kad šiandien kelių būklės situacija yra labai bloga, sakyčiau, labai bloga, nes perskaitę visas ataskaitas mes matėme tikrai, kad yra labai mažas finansavimas. Žinome, kad labai brango darbai. Kaip jūs įsivaizduojate, klausiu susisiekimo ministro, jeigu finansavimas išliks tokio pat lygio, pabrangus visiems darbams, mes faktiškai atliksime ir sutvarkysime dar mažiau objektų ir bus tik strateginiams objektams?
Gerbiama premjere, ar nenumatote papildomai po to skirti, perskirstant biudžetą? Ačiū.
M. SKUODIS. Natūralu, kad reikia dėlioti tam tikrus prioritetus, dėl to mes esame patvirtinę kelių ilgalaikės plėtros strategiją, kur yra numatytos proporcijos skirtingiems prioritetams, pradedant strateginiais projektais, kur eismo intensyvumas yra didžiausias, tęsiant tiltais ir viadukais, kurie tiesiog prastos būklės, negalime neleisti, po to leidžiamės dėl kelių būklės bendro indekso (kelių būklė suprastėjusi yra tikrai ne per vienus metus, ne per kelerius, čia yra tam tikra ilgalaikė tendencija) ir po to jau visi kiti prioritetai. Faktas, kad man, kaip ministrui, to finansavimo visą laiką norisi didesnio, bet lygiai taip pat tikrai dėl to Vyriausybėje turėjome ne vieną diskusiją ir tiesiog tam tikru metu tenka valstybei numatyti savo vieno ar kito laikotarpio prioritetus.
Ką mes darysime? Natūralu, perskirstyti tam tikrus prioritetus reikės, galbūt kokį nors projektą atidėti. Kita vertus, ką mes tikrai padarysime artimiausiu laikotarpiu, tai tikrai didinsime finansavimą iš vėlesnio laikotarpio Europos Sąjungos šaltinių. Tai vienas dalykas, kuris leis mums padidinti finansavimą kitiems metams.
Antras dalykas, mes esame gavę finansavimą (aš net neabejoju, gausime ir toliau) kariniam mobilumui. Trečias dalykas, yra numatytas tikrai didelis finansavimas, kokio nėra buvę, karinio mobilumo projektams, o iš mūsų perspektyvos tai yra dvejopos paskirties projektai tiek prie Rūdninkų poligono, tiek kitose vietose. Lygiai taip pat mes turime papildomą finansavimą karinio mobilumo projektams, kurie leis atlaisvinti lėšas standartiniams darbams. Tokiu būdu bandysime tiesiog kitų metų tą laikotarpį išnaudoti, maksimaliai padaryti tą maksimalų darbų kiekį, nepaisant to, kad situacija yra įtempta. Bet visur ji įtempta: ir geležinkelių sektoriuje, ir bet kurioje kitoje įmonėje, kuri turi įgyvendinti didelius infrastuktūros projektus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš papildyti ministrą kuo nors nelabai galėčiau. Šiaip keista kalbėti apie biudžeto patikslinimą tada, kai biudžetas vos prieš dvi dienas yra priimtas. Man atrodo, mes šitą diskusiją turėjome. Apskritai pasakyčiau labai paprastai, jau buvo per šiuos dvejus metus tokia situacija, kai teko biudžetą tikslinti dėl iškylančių kažkokių nenumatytų aplinkybių. Nesakau, kad Vyriausybė inicijuos biudžeto tikslinimą vien tam, kad padidintų finansavimą vienai ar kitai sričiai, bet kad biudžetas nebus tikslinamas, irgi negaliu pasakyti.
Kita vertus, ministras viską labai teisingai pasakė. Turime daug iššūkių vienu metu, reikia dėliotis prioritetus. Taip pat ir dėl kelių remonto ir statybos darbų.
PIRMININKAS. Nors baigėsi Vyriausybės valandos laikas, bet negaliu nesuteikti žodžio paklausti gerbiamam A. Vinkui.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas sveikatos ministre, aš nesiskundžiu mūsų darbiniais kontaktais – ir Kretingoje buvote ne kartą, ir Skuode. Šį kartą aš buvau Skuode praėjusį penktadienį ir nieko nebuvo planuota. Anksti iš ryto prieš pusę aštuonių nuėjau į Greitosios pagalbos stotį, susitikau, pašnekėjau su vairuotojais. Nuotaikos geros, bet mašinos yra dvi ir nuvažiuota daugiau negu 0,5 mln. kilometrų. Kartais išvažiuoja, tie posūkiai, kalnai ir taip toliau, griūva ir patys remontuoja.
Antra. Užėjau pas felčerius, greitosios pagalbos medikus. Krūvis yra nemažas. Nakties metu buvo trys iškvietimai. Vieną mašiną išsiuntė į Klaipėdos respublikinę ligoninę, kitą mašiną išsiuntė į Mažeikius, Skuodo rajonas lieka be skubios, jei kas atsitiktų, nėra mašinos. Čia grynai tamstos kompetencija. Kadangi dalykiškai mes bendraujame, prašau atkreipti jūsų dėmesį, kaip galima ten padėti. Jeigu galite, dabar atsakykite, o jei ne, tai pagalvokite.
A. DULKYS. Čia nėra ką galvoti. Reikia atsakyti ir daryti. Iš valstybės šių metų biudžeto mes tikrai neturėjome galimybių kažkokiems naujiems automobiliams, bet, kaip žinote, visa reforma yra pastatyta ant greitosios medicinos pagalbos. Jau aš minėjau jūsų kolegai atsakydamas, yra numatyti tikrai labai reikšmingi ištekliai greitosios medicinos pagalbos parkui atnaujinti. Bus perkami 225 nauji pačios aukščiausios klasės automobiliai. Penki iš jų bus masinių nelaimių automobiliai, kurie atvykę bus tokios kaip mini, tarkime, ligoninės ir galės tą krūvį padėti spręsti.
Dar tikrai turime sukaupti dėmesį, turėti kantrybės. Dabar turime 49 skirtingas organizacijas, kurios rūpinosi greitąja medicinos pagalba. Turėsime vieną stiprią centralizuotą, su atnaujintu automobilių parku, su naujomis priemonėmis, ir aš tikiu, tie žmonės didžiuosis, kad dirba toje tarnyboje. Aš manau, kad tie žmonės, kurie pamatys atvažiuojančius naujus automobilius, didžiuosis savo valstybe, nes sakys, štai kaip pas mus yra.
PIRMININKAS. Dėkui. Vyriausybės valandą baigiame. Atsižvelgdami į tai, kad mūsų rytinio posėdžio laikas kiek užtruko, dabar jau turbūt prasidėjusio slapto balsavimo laiką šiek tiek pratęsime. Pridėsime 10 minučių prie to, kas buvo numatyta.
Rytinio posėdžio taip pat, kaip žinote, nebaigiame. Jis bus baigtas 14 valandą, kai bus paskelbti balsavimo rezultatai. Dabar slapto balsavimo pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, sveiki gyvi.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-2260(3) (priėmimo tęsinys)
Rytiniame posėdyje mes balsavome dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo. Mus pasiekė balsų skaičiavimo protokolas, jį dabar pristatysiu.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 82, rasta biuletenių 82, galiojančių – 81, negaliojančių – 1. Už nutarimą balsavo 62, prieš – 14, susilaikė 5. Taigi šis Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Taigi baigėsi lapkričio 24 dienos rytinis posėdis. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.