Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 227

STENOGRAMA

 

2022 m. lapkričio 24 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bas ry­tas! Kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Pra­de­da­me lap­kri­čio 24 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba Di­džio­jo Uk­rai­nos bad­me­čio (Ho­lo­do­mo­ro) 90-ųjų me­ti­nių pro­ga

 

Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, Jū­sų Eks­ce­len­ci­jos am­ba­sa­do­riai, gar­būs sve­čiai. Po 2 die­nų, lap­kri­čio 26 die­ną, Uk­rai­na mi­nės dirb­ti­nai su­kel­to bad­me­čio (Ho­lo­do­mo­ro) – ge­no­ci­do 90-ąsias me­ti­nes. Ly­giai prieš 9 mė­ne­sius, va­sa­rio 24 die­ną, Ru­si­jos pra­dė­tas pla­taus mas­to ka­ras prieš Uk­rai­ną, įvyk­dy­ti ir to­liau vyk­do­mi ka­ro nu­si­kal­ti­mai prieš Uk­rai­nos tau­tą su­tei­kė prieš 9 de­šimt­me­čius vyk­dy­tiems sta­li­nis­ti­nio re­ži­mo veiks­mams pa­pil­do­mą is­to­ri­nę per­spek­ty­vą. 1932–1933 me­tais są­mo­nin­gai su­kel­tas ba­das Uk­rai­no­je bu­vo grės­min­go Sta­li­no pla­no su­griau­ti uk­rai­nie­tiš­ką ta­pa­ty­bę ir fi­ziš­kai su­nai­kin­ti da­lį Uk­rai­nos žmo­nių, ga­lė­ju­sių at­kur­ti Uk­rai­nos vals­ty­bin­gu­mą ir ne­pri­klau­so­my­bę, vie­nas iš eta­pų. Dau­gy­bė įro­dy­mų liu­di­ja, jog so­vie­tų val­džia są­mo­nin­gai kon­fis­ka­vo grū­dų der­lių ir ak­li­nai už­vė­rė sie­nas, kad uk­rai­nie­čiai ne­pa­bėg­tų nuo ba­do. Ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai taip pat liu­di­ja, kad tuo me­tu, kai Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jo­je siau­tė ba­das, So­vie­tų Są­jun­ga eks­por­ta­vo grū­dus į už­sie­nį.

Ho­lo­do­mo­ras nu­si­ne­šė mi­li­jo­nus ne­kal­tų gy­vy­bių, ta­čiau SSRS val­džia Ho­lo­do­mo­ro tra­ge­di­ją ofi­cia­liai nei­gia iš­ti­sus de­šimt­me­čius. Pa­sau­lis taip pat tuo me­tu už­mer­kė akis. To­dėl bent šian­dien tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė yra sko­lin­ga šio ge­no­ci­do au­koms ir jų ar­ti­mie­siems ma­žų ma­žiau­siai pri­si­mi­ni­mą ir ati­tin­ka­mą Ho­lo­do­mo­ro po­li­ti­nį įver­ti­ni­mą. Tai ypač svar­bu pa­da­ry­ti be­si­tę­sian­čios Ru­si­jos in­va­zi­jos į Uk­rai­ną aki­vaiz­do­je, at­si­žvelg­ti į bar­ba­riš­kus nu­si­kal­ti­mus, ku­riuos Ru­si­jos gin­k­luo­to­sios pa­jė­gos įvyk­dė Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jo­je aiš­kiai siek­da­mos to, ko ne­pa­jė­gė vi­siš­kai įgy­ven­din­ti Ho­lo­do­mo­ro me­tu – pa­lauž­ti va­lią, vi­siš­kai ar iš da­lies su­nai­kin­ti Uk­rai­nos žmo­nes kaip tau­ti­nę ben­druo­me­nę. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja ir to­liau vyk­do nuo­sek­lią ir sis­te­min­gą sa­vo po­li­ti­ką, nu­kreip­tą į ma­si­nį Uk­rai­nos gy­ven­to­jų nai­ki­ni­mą, Uk­rai­nos su­ve­re­ni­te­to ir te­ri­to­ri­nio vien­ti­su­mo pa­žei­di­mą bei Uk­rai­nos na­cio­na­li­nio vals­ty­bin­gu­mo lik­vi­da­vi­mą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­va bu­vo vie­na pir­mų­jų ša­lių, pri­pa­ži­nu­sių 1932–1933 me­tų Ho­lo­do­mo­rą Uk­rai­nos tau­tos ge­no­ci­du. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas 2005 m. lap­kri­čio 24 d. pri­ėmė pa­reiš­ki­mą dėl po­li­ti­nių rep­re­si­jų ir bad­me­čio au­kų Uk­rai­no­je 1932–1933 me­tais pa­mi­nė­ji­mo. Jame pri­pa­ži­no, kad Sta­li­no to­ta­li­ta­ri­nio ko­mu­niz­mo re­ži­mas vyk­dė są­mo­nin­gą, kruopš­čiai su­pla­nuo­tą uk­rai­nie­čių tau­tos ge­no­ci­dą. Sei­mas tai dar kar­tą pri­mi­nė šiais me­tais ge­gu­žės 10 die­ną vien­bal­siai pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je „Dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mų Uk­rai­no­je pri­pa­ži­ni­mo ge­no­ci­du ir Spe­cia­lio­jo Tarp­tau­ti­nio Bau­džia­mo­jo Tri­bu­no­lo įstei­gi­mo Ru­si­jos ag­re­si­jos nu­si­kal­ti­mui iš­tir­ti“. Ra­gi­nu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pa­vyz­džiu tiek dėl ati­tin­ka­mo Ho­lo­do­mo­ro įver­ti­ni­mo, tiek dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos šiuo me­tu be­si­tę­sian­čios kru­vi­nos ag­re­si­jos, taip pat sie­kiant at­sa­ko­my­bės už ka­ro ge­no­ci­do vyk­dy­mą, ka­ro nu­si­kal­ti­mus ir nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui pa­sek­ti ki­tų už­sie­nio ša­lių par­la­men­tus, vy­riau­sy­bes ir tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Tuo tar­pu ger­bia­mus Sei­mo na­rius kvie­čiu ry­toj, Ho­lo­do­mo­ro au­kų at­mi­ni­mo die­nos iš­va­ka­rė­se, kar­tu su­da­ly­vau­ti spe­cia­lia­me at­mi­ni­mo ren­gi­ny­je Au­kų gat­vė­je Vil­niu­je. Kvie­čiu Ho­lo­do­mo­ro au­kas pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

10.06 val.

Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio Ta­ry­bos 1949 m. va­sa­rio 16 d. de­kla­ra­ci­jos signata­ro, Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų va­do, su so­vie­tų okupacija ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo, bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go žū­ties 65-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mas pir­ma­sis at­kur­tos vals­ty­bės va­do­ve pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, Jū­sų Ek­s­ce­len­ci­jos am­ba­sa­do­riai, mi­nė­ji­mo da­ly­viai, sve­čiai, mie­li ko­le­gos. Šian­dien mi­ni­me Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio Ta­ry­bos 1949 m. va­sa­rio 16 d. de­kla­ra­ci­jos sig­na­ta­ro, Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų va­do, su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo, bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go žū­ties 65-ąsias me­ti­nes. Kar­tu su mu­mis šia­me mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gi­mi­nės. Lie­tu­vių iš­ei­vių šei­mo­je Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se gi­męs Adol­fas Ra­ma­naus­kas 1945 me­tų pa­va­sa­rį ak­ty­viai įsi­trau­kė į par­ti­za­ni­nę veik­lą Lie­tu­vo­je. Va­na­go sla­py­var­dį pa­si­rin­kęs vie­nas žy­miau­sių an­ti­so­vie­ti­nių par­ti­za­nų va­dų ko­vą po­grin­dy­je tę­sė ir po 1953 me­tų, kai bai­gė­si gin­k­luo­tas par­ti­za­ni­nis ju­dė­ji­mas. De­ja, po tre­jų me­tų abu su žmo­na Bi­ru­te, Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­ne Van­da, su­im­ti Kau­ne. Po ka­li­ni­mo ir žiau­rių kan­ki­ni­mų KGB vi­daus ka­lė­ji­me Vil­niu­je 1957 m. lap­kri­čio 29 d. įvyk­dy­ta mir­ties baus­mė.

Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas at­si­mi­ni­muo­se ra­šė: „Mes vi­si te­tu­ri­me vie­ną troš­ki­mą – iš­ko­vo­ti Lie­tu­vai lais­vę ir, jei Die­vo bus leis­ta, su vi­sa tau­ta da­ly­vau­ti to­je ne­įsi­vaiz­duo­ja­mo džiaugs­mo šven­tė­je, su vi­sa tau­ta kur­ti tik­rai lais­vą, kul­tū­rin­gą, de­mo­kra­tijos prin­ci­pais pa­grįs­tą ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą.“ Lie­tu­vai lais­vė jau iš­ko­vo­ta, sau­go­ki­me ir bran­gin­ki­me ją. Ir to­liau kur­ki­me, kaip sa­kė Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas, tik­rai lais­vą, kul­tū­rin­gą, de­mo­kra­tijos prin­ci­pais pa­grįs­tą ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą. Kvie­čiu ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. No­rė­čiau pa­kvies­ti žo­dį tar­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą, kny­gos „Aš esu Va­na­gas“ au­to­rių Ar­vy­dą Anu­šaus­ką.

 

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro Ar­vy­do Anu­šaus­ko kal­ba

 

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF*). Ger­bia­mi Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ar­ti­mie­ji, at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­ve Vy­tau­tai Land­sber­gi, šio mi­nė­ji­mo da­ly­viai. Sa­ve jie va­di­no lais­vės ko­vo­to­jais. Bu­vo at­vi­ri, tie­siai sa­ky­da­vo, ką gal­vo­ja, ir da­ry­da­vo, ką rei­kia da­ry­ti ka­ro su oku­pan­tais są­ly­go­mis. Ne­ap­si­me­ti­nė­jo, bu­vo sa­vi­mi, nes ne­ga­lė­jo su­si­tai­ky­ti su ne­tei­sy­be, dik­ta­tū­ra, pa­že­mi­ni­mu, ne­pri­im­ti­no gy­ve­ni­mo bū­do pri­me­ti­mu, kan­ki­ni­mais ir žu­dy­nė­mis. Juos rė­mė to­kie pat žmo­nės kaip ir jie, ži­nan­tys, ką reiš­kia gin­ti tė­vy­nę. So­vie­ti­nis sau­gu­mas kiek­vie­ną su­im­tą, ne­su­im­tą, ne­su­nai­kin­tą par­ti­za­ną, jau ne­kal­bant apie va­dus, lai­kė prie­šais, va­di­no ban­di­tais. Kiek­vie­nas ne­pa­si­da­vęs par­ti­za­nas bu­vo ko­vo­to­jas, su gin­klu ar be jo. Kiek­vie­nas su­im­tas pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vo­to­jas tu­rė­jo at­lai­ky­ti ne tik tar­dy­mą su kan­ki­ni­mais – rei­kė­jo at­lai­ky­ti ir ban­dy­mus kom­pro­mi­tuo­ti, pri­mes­ti ne­bū­tas kal­tes, at­si­spir­ti me­lui, ku­ris, de­ja, tę­sia­si iki šiol.

Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas dar iki dvi­ko­vos su KGB ir su­lai­ky­mo bu­vo ta­pęs le­gen­di­ne as­me­ny­be. Jam su­ras­ti MGB pa­si­tel­kė šim­tus če­kis­tų, de­šim­tis agen­tų ir net kvie­tė pa­tį pa­si­duo­ti. Mi­rus Sta­li­nui, sta­li­nis­tai nie­kur ne­din­go – jie bu­vo įdar­bin­ti KGB, to­liau ėjo aukš­tas pa­rei­gas ko­mu­nis­ti­nė­je vals­ty­bė­je, tu­rė­da­mi oku­pan­tų de­le­guo­tą val­džią, no­rė­jo pa­že­min­ti ir pa­nie­kin­ti kiek­vie­ną jiems be­si­prie­ši­nu­sį.

Pa­tys par­ti­za­nai ne­bu­vo su­per­he­ro­jai. Sun­ku bū­tų is­to­ri­ko žvilgs­niu per­ra­šy­ti vi­są Lais­vės Ko­vos is­to­ri­ją su to­kio­mis emo­ci­jo­mis, ko­kias sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se apie ko­vą ir žu­vu­sius drau­gus iš­lie­jo iki su­ėmi­mo Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas. Ta­čiau da­bar dar ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ir jo žmo­nos is­to­ri­ja bu­vo ne­at­ski­ria­ma Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go is­to­ri­jos da­lis. Jie bu­vo dvie­se, kar­tu ko­vo­jo, jie bu­vo šei­ma. Jie kar­tu sa­vo ty­lė­ji­mu sau­go­jo duk­rą nuo KGB. Tad Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go is­to­ri­ja duo­da ne vien at­sa­ky­mus į klau­si­mus, kas at­si­ti­ko su juo ir jo žmo­na po su­lai­ky­mo ir ko­kių veiks­mų jie ėmė­si bū­da­mi įka­lin­ti, ko­dėl jo žmo­na Bi­ru­tė Ra­ma­naus­kie­nė tar­do­ma 40 die­nų ne­pra­ta­rė nė žo­džio, kaip ir ka­da su­ra­do jų duk­rą, kaip Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ve­dė sa­vo as­me­ni­nę dvi­ko­vą su KGB, ko­kius me­la­gin­gus gan­dus pla­ti­no vie­nas Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go kan­ki­ni­mo da­ly­vių, kas pa­ga­liau pa­si­ra­ši­nė­jo, iš tik­rų­jų pa­si­ra­ši­nė­jo po jo tar­dy­mo pro­to­ko­lais.

Is­to­ri­nis ty­ri­mas ne­bu­vo ir nė­ra pa­pras­tas pa­si­vaikš­čio­ji­mas po is­to­ri­nius do­ku­men­tus. Gi­li­nan­tis į šią is­to­ri­ją at­si­sklei­džia pa­sa­ko­ji­mas apie žmo­gų, ku­ris jau­tė ne tik sa­vo, bet ir ki­tų skaus­mą, ku­ris, kaip ir kiek­vie­nas ki­tas, yra iš kū­no ir krau­jo, su jaus­mais, emo­ci­jo­mis, su ne­vil­ties aki­mir­ko­mis, klys­tan­tis. Tai pa­sa­ko­ji­mas apie žmo­gų, ku­ris pa­si­tik­da­mas iš anks­to ži­no­mą lem­tį iki pas­ku­ti­nės aki­mir­kos sa­vais bū­dais ko­vo­jo už tai, kas jam bu­vo svar­biau­sia: my­li­mos žmo­nos, duk­ros at­ei­tį ir Lie­tu­vą.

1945 me­tais įsi­trau­kęs į gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo gre­tas Adol­fas Ra­ma­naus­kas pa­si­rin­ko Va­na­go sla­py­var­dį ir juo bu­vo at­pa­žįs­ta­mas iki pat ko­vos su oku­pan­tais pa­bai­gos. Bū­da­mas pa­reng­tas ka­ro mo­kyk­los auk­lė­ti­nis, net kaip jau­nes­ny­sis lei­te­nan­tas jis bu­vo ne­pa­pras­tai ver­tin­gas po­grin­džiui, nes nuo prie­var­ti­nės mo­bi­li­za­ci­jos be­si­slaps­tę lie­tu­vių jau­nuo­liai tuo me­tu daž­niau­siai tu­rė­jo men­ką ka­ri­nį pa­ren­gi­mą, to­dėl kiek­vie­nas ka­ri­nius pa­grin­dus tu­rin­tis va­das bu­vo la­bai ver­ti­na­mas. Jo kuo­pa grei­tai iš­au­go iki ba­ta­lio­no ir ga­liau­siai Adol­fas Ra­ma­naus­kas bu­vo pa­skir­tas Mer­kio rink­ti­nės va­du. Jį pa­sky­rė da­bar jau, ma­nau, dau­giau ži­no­mas Juo­zas Vit­kus-Ka­zi­mie­rai­tis, aukš­čiau­sią ran­gą iš Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės lai­kų tu­rė­jęs pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vis, pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas.

Nors šiaip Adol­fas Ra­ma­naus­kas bu­vo links­mas ir net par­ti­za­ni­nė­je spau­do­je spaus­din­da­vo sa­vo juo­ke­lius, bet kaip va­das bu­vo griež­tas ir daug dė­me­sio sky­rė ko­vo­to­jų draus­mei, drau­s­mės nuo­sta­tų tai­ky­mui. Net ir so­vie­ti­nio sau­gu­mo oku­pan­tų vyk­do­mo be­ato­dai­riš­ko te­ro­ro są­ly­go­mis su­ži­no­jęs apie įtar­ti­nas ap­lin­ky­bes vyk­dant ka­ro lau­ko teis­mo nuosp­ren­džius, rei­ka­la­vo ra­por­tų, pa­aiš­ki­ni­mų. Iš­rink­tas Dai­na­vos apy­gar­dos va­du, iš kar­to pa­rei­ka­la­vo, kad bū­tų ven­gia­ma ci­vi­lių au­kų.

Vi­suo­me­nė bu­vo pa­si­prie­ši­ni­mo at­ra­ma. Ži­no­ma, kon­tro­liuo­ti si­tu­a­ci­ją bu­vo ne­leng­va, ta­čiau Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas tu­rė­jo vi­sai ki­tą va­do­va­vi­mo sti­lių, sten­gė­si pa­žin­ti kiek­vie­ną sa­vo ko­vo­to­ją. Jo pri­si­mi­ni­muo­se yra ap­ra­šy­tos ge­riau­sios tų su­si­ti­ki­mų aki­mir­kos. Ku­k­lus, prin­ci­pin­gas va­das bu­vo di­de­lis au­to­ri­te­tas.

1948 me­tų ru­de­nį Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas iš­ren­ka­mas Pie­tų Lie­tu­vos par­ti­za­nų sri­ties va­du. Iš­ke­liau­ja į Že­mai­ti­ją kur­ti ben­drą va­do­vy­bę. Su­si­ti­ko su tos va­do­vy­bės kū­ri­mo ini­cia­to­riu­mi Jo­nu Že­mai­čiu-Vy­tau­tu (jo pa­min­klas sto­vi prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos da­bar). Jie kar­tu stei­gė Lais­vės Ko­vos Są­jū­dį, pa­si­ra­šė de­kla­ra­ci­ją, ku­ri skel­bė, kad Lie­tu­vos Lai­s­vės Ko­vos Są­jū­dis va­do­vaus ne­pri­klau­so­mos ir de­mo­kra­tinės Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mui. Re­mian­tis 1922 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja Ko­mu­nis­tų par­ti­ja pa­skelb­ta už įsta­ty­mo ri­bų kaip dik­ta­tū­ri­nė ir prie­šin­ga Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mu­mui. Su­va­žia­vi­me Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas bu­vo pa­skir­tas Są­jū­džio Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko pir­muo­ju pa­va­duo­to­ju. Tai bu­vo pro­va­ka­rie­tiš­kas, de­mo­kra­tinis Są­jū­dis. 1949 me­tų ru­de­nį jis bu­vo pa­skir­tas gy­ny­bos pa­jė­gų va­du.

Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas bu­vo me­džio­ja­mas. So­vie­ti­nis sau­gu­mas jį me­džio­ti pra­dė­jo nuo 1945 me­tų ir ieš­ko­jo tol, kol jis li­ko vie­nin­te­lis va­das, ku­ris nei pa­si­da­vė, nei le­ga­li­za­vo­si, nei bu­vo su­im­tas, nei nu­kau­tas. 1952 me­tais dėl li­gos iš pir­mi­nin­ko pa­rei­gų be­si­trau­kiant Jo­nui Že­mai­čiui-Vy­tau­tui, šis pa­siū­lė į jo vie­tą iš­rink­ti pir­mą­jį pa­va­duo­to­ją Adol­fą Ra­ma­naus­ką-Va­na­gą, ta­čiau silps­tant, trū­ki­nė­jant tar­pu­sa­vio ry­šiams, KGB su­ėmus ir nu­žu­džius vi­sus Są­jū­džio ly­de­rius, nuo 1953 me­tų va­sa­ros Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas taip ir li­ko vie­nin­te­lis aukš­čiau­sias Są­jū­džio pa­rei­gū­nas.

KGB sie­kė su­im­ti ar­ba su­nai­kin­ti Adol­fą Ra­ma­naus­ką-Va­na­gą, vyk­dė slap­tus rė­mė­jų su­ėmi­mus, kan­ki­no, žu­dė pa­im­tus į ne­lais­vę par­ti­za­nus, nau­do­jo agen­tus smo­gi­kus, spe­cia­lius pre­pa­ra­tus, psi­chot­ro­pi­nius vais­tus, mig­do­muo­sius, kap­su­les su du­jo­mis, už­mas­kuo­tas spe­cia­lias mi­nas, ver­ba­vo agen­tus, sten­gė­si juos in­fil­truo­ti į pa­si­prie­ši­ni­mo gre­tas, ta­čiau su­ras­ti jo ne­pa­vy­ko iki pat le­mia­mos iš­da­vys­tės 1956 m. spa­lio 12 d.

Po slap­to tar­dy­mo ir kan­ki­ni­mo Le­o­nar­das Mar­ta­vi­čius, vie­nas tuo­me­ti­nių KGB šu­lų, spe­cia­liu slap­tu ry­šiu ne­dels­da­mas in­for­ma­vo Mask­vą: ad­re­sų, kur gy­ve­no, kol kas ne­sa­ko. KGB do­mi­no ne šiaip ad­re­sai, o vie­tos, kur sle­pia­mi do­ku­men­tai, ar­chy­vai, ran­kraš­čiai, gin­k­lai. Kan­kin­to­jai tik vie­no ne­su­vo­kė, kad Adol­fas Ra­ma­naus­kas net ir po bru­ta­laus kan­ki­ni­mo slė­pė ir duk­ros gy­ve­na­mą­ją vie­tą.

Gy­jan­čių žaiz­dų ir gal­vos skaus­mų ka­muo­ja­mas, vos ju­dan­tis ar vi­sai nepaei­nan­tis par­ti­za­nų va­das, ne­pai­sy­da­mas su­ža­lo­to kū­no, aiš­kiai sa­vo kan­kin­to­jams nu­ro­dė sa­vo mo­ty­va­ci­ją, ko­dėl įsi­trau­kė į pa­si­prie­ši­ni­mo gre­tas: no­rė­da­mas ko­vo­ti su So­vie­tų Są­jun­ga, nes lai­kė Lie­tu­vos pri­si­jun­gi­mą prie Są­jun­gos kaip oku­pa­ci­ją. Net KGB vi­daus ka­lė­ji­mo vie­nu­tė­je ka­li­na­mas Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas da­rė vis­ką, kas bu­vo jo ga­lio­je, kad pa­leng­vin­tų ki­tų žmo­nių ir sa­vo šei­mos li­ki­mą. Meist­riš­kai nau­do­da­ma­sis ka­gė­bis­tų po­mė­giu gir­dė­ti tai, ko re­a­liai nė­ra, Adol­fas Ra­ma­naus­kas su­klai­di­no KGB. 1957 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį tar­dy­mo pla­nuo­se jau ne­­bu­vo nu­ma­ty­ta to­liau ieš­ko­ti me­mu­a­rų, ar­chy­vų slap­ta­vie­čių, nors jie iki tol vi­si ir ne­bu­vo su­ras­ti. Žmo­nos by­la bu­vo at­skir­ta nuo ben­dros by­los, teis­me jai iš­kel­ti kal­ti­ni­mai su­bliuš­ko ir bu­vo pa­keis­ti švel­nes­niais. At­si­sa­ky­ta rė­mė­jų ir pa­gal­bi­nin­kų bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo.

Net oku­pan­tų teis­me jis ne­no­rė­jo bū­ti tik ste­bė­to­jas. Net ir ži­no­da­mas, kad už­da­ra­me oku­pan­tų teis­mo po­sė­dy­je jo dau­giau nie­kas ne­gir­di, be pa­čių oku­pan­tų ir KGB dar­buo­to­jų, ir tai ne­tu­rės jo­kios įta­kos nuosp­ren­džiui, jis aiš­ki­no, tiks­li­no, nei­gė, de­mas­ka­vo ir įro­di­nė­jo, gy­nė pa­si­prie­ši­ni­mo veiks­mų tei­sė­tu­mą, oku­pan­tus va­di­no oku­pan­tais, o sa­vo ko­vą – ko­va dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės.

Vos ne kiek­vie­ną kal­ti­ni­mo punk­tą pa­nei­gęs Adol­fas Ra­ma­naus­kas vis tiek ne­ga­lė­jo ti­kėtis iš­ei­ti gy­vas iš šios mės­ma­lės. Oku­pa­ci­nė val­džia jo ne­lai­kė ka­ro be­lais­viu, jis bu­vo la­bai ne­pa­to­gus tos val­džios nu­si­kal­ti­mų ir ne­tei­sė­tu­mų liu­di­nin­kas ir su juo siek­ta kuo sku­biau su­si­do­ro­ti. 1957 m. lap­kri­čio 29 d. mir­ties baus­mė bu­vo įvyk­dy­ta. Tą nak­tį dvi mir­ties baus­mės bu­vo įvyk­dy­tos ir Lu­kiš­kių ka­lė­ji­me. Toks bib­li­nis siu­že­tas: du kri­mi­na­li­niai ir vie­nas po­li­ti­nis – vi­si trys su­šau­dy­ti ka­li­niai 2018 me­tais, kaip ži­no­ma, bu­vo ­ras­ti vie­no­je duo­bė­je Naš­lai­čių ka­pi­nė­se Vil­niuje. Eks­per­tai nu­sta­tė, kad jis bu­vo žiau­riai su­muš­tas ir nu­žu­dy­tas šū­viu į vei­dą. Jis iš­drį­so pa­žiū­rė­ti sa­vo mir­čiai į akis, nors per ke­lias mi­nu­tes mi­rė kan­ki­nio mir­ti­mi.

Šie prieš 65 me­tus vy­ku­sios is­to­ri­jos pus­la­piai yra skaus­min­gas iš­gy­ve­ni­mas su­pran­tant, ką pa­ty­rė Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ir dau­ge­lis jo li­ki­mo bro­lių. Su­pran­tant, kaip sun­ku bū­ti Va­na­gu ma­tant nuo oku­pan­tų ran­kų žūs­tan­čius ben­dra­žy­gius ir ar­ti­muo­sius, kai rei­kė­jo ska­tin­ti ki­tų vil­tis lai­mė­ti, net ir žlun­gant tuo me­tu lū­kes­čiams at­kur­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, at­si­spir­ti pa­gun­dai su­si­tai­ky­ti su oku­pa­ci­ja, ne­pa­lik­ti ko­vos is­to­ri­jos ne­bū­ty­je. Oku­pan­tų teis­me pas­ku­ti­nio žo­džio pa­bai­go­je Adolfas Ra­ma­naus­kas pa­sa­kė vie­ną sa­vo svar­biau­sių fra­zių: „Per sa­vo gy­ve­ni­mą ne kar­tą žiū­rė­jau mir­čiai į akis ir to­dėl ne­bi­jo­čiau ir da­bar pa­sa­ky­ti, kad ma­no vesta ko­va bu­vo šven­ta.“ O da­bar bai­rak­ta­ras, var­du Va­na­gas, me­džio­ja oku­pan­tų tan­kus Uk­rai­nos ste­pė­se. Va­na­go ves­ta ko­va su oku­pan­tais dar ne­baig­ta. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui Arvydui Anu­šaus­kui.

Į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go dukte­rį, vi­suo­me­nės ir po­li­ti­nę vei­kė­ją Auk­su­tę Ra­ma­naus­kai­tę-Sko­kaus­kie­nę. Pra­šau. (Plo­ji­mai)

 

Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go duk­ters Auk­su­tės Ra­ma­naus­kai­tės-Sko­kaus­kie­nės kal­ba

 

A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ. Jū­sų Eks­ce­len­ci­jos gar­bin­gie­ji sve­čiai, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir vi­si mie­li žmo­nės, ku­rie ma­ne gir­di šian­dien.

Ko­kia lais­vės ver­tė vals­ty­bei, vi­suo­me­nei, pi­lie­čiui, mums vi­siems, kiek­vie­nam? Mes tu­ri­me daug iš­ki­lių žmo­nių, ku­rie ko­vai už lais­vę pa­sky­rė vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą ar net gy­vy­bę. Lie­tu­va šiuo po­žiū­riu yra la­bai tur­tin­ga ša­lis, nes to­kių žmo­nių bu­vo ir tarp ei­li­nių pi­lie­čių, ir tarp ša­lies va­do­vų. Šian­dien ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad su­grįž­ta iš­ki­laus par­ti­za­ni­nio ka­ro va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ko­vos bro­lio pul­ki­nin­ko Juo­zo Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio pa­lai­kai.

Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pri­pa­žin­tas 2018 me­tais. Ko­vą prieš so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją jis pra­dė­jo 1949 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį kaip Ne­mu­nai­čio par­ti­za­nų bū­rio va­das ir vė­liau lais­vės ko­vos ben­dra­žy­gių bu­vo ren­ka­mas vis į aukš­tes­nes pa­rei­gas: va­do­va­vo kuo­pai, ba­ta­lio­nui, rink­ti­nei.

1946 me­tų ba­lan­dį jis jau bu­vo par­ti­za­nų Dai­na­vos apy­gar­dos va­do pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas, o va­dui žu­vus Va­na­gas ben­dra­žy­gių bu­vo iš­rink­tas Dai­na­vos apy­gar­dos va­du. 1948 me­tais Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas bu­vo iš­rink­tas Pie­tų Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­du.

Po me­tų nuo va­sa­rio 2-osios iki 22 die­nos jis da­ly­va­vo vi­sos Lie­tu­vos vy­riau­sių­jų par­ti­za­nų va­dų su­va­žia­vi­me Že­mai­ti­jo­je, kur bu­vo įkur­tas Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­dis, su­da­ry­ta vy­riau­sio­ji par­ti­za­nų va­do­vy­bė, vie­nin­te­lė tei­sė­ta val­džia so­vie­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je, ir pri­im­ta 1949 m. va­sa­rio 16 d. de­kla­ra­ci­ja, jos sig­na­ta­ras yra ir Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas. Tais me­tais jis ta­po Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko Jo­no Že­mai­čio-Vy­tau­to pir­muo­ju pa­va­duo­to­ju, o ru­de­nį ir šio są­jū­džio gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų va­du.

1951 me­tais su­sir­gus Jo­nui Že­mai­čiui-Vy­tau­tui, Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas, kaip pir­ma­sis jo pa­va­duo­to­jas, ėjo Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. O 1953 me­tais, oku­pan­tams su­ėmus Jo­ną Že­mai­tį-Vy­tau­tą, Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas li­ko aukš­čiau­siu Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio ir dėl ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­jan­čios Lie­tu­vos pa­rei­gū­nu.

Be gin­kluo­tos ko­vos, Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ve­dė ir ak­ty­vią idė­ji­nę po­li­ti­nę ko­vą. Jis daug dė­me­sio sky­rė par­ti­za­nų spau­dai, lei­do, re­da­ga­vo par­ti­za­nų laik­raš­čius, pats į juos ra­šė. Iš­sau­go­ti iš­li­ko par­ti­za­ni­nio ka­ro me­tu ra­šy­ti jo au­ten­tiš­ki ran­kraš­čiai „Par­ti­za­nų gre­to­se“. Šie ran­kraš­čiai at­vė­rė lais­vės ko­vo­to­jų pa­tir­tis, iš­gy­ve­ni­mus, par­ti­za­ni­nio ka­ro ypa­tu­mus, Lie­tu­vo­je so­vie­ti­nių oku­pan­tų da­ry­tas niek­šy­bes.

Adol­fas Ra­ma­naus­kas-Va­na­gas ryž­tin­gai ir pa­si­au­ko­ja­mai ėjo lais­vės ko­vos ke­liu, juo ves­da­mas ir sa­vo ben­dra­žy­gius Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jus par­ti­za­nus. Prieš 65-erius me­tus, po me­tus tru­ku­sių sa­dis­tiš­kų kan­ki­ni­mų ir su­ža­lo­ji­mų, jis ne­tei­sė­to so­vie­ti­nio teis­mo bu­vo nu­teis­tas ir lap­kri­čio 29-ąją su­šau­dy­tas. 2018 me­tais, po il­ga­lai­kių pa­ieš­kų, bu­de­lių pa­slėp­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go, su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo, pa­lai­kai bu­vo su­ras­ti ir iš­kil­min­gai pa­lai­do­ti Vil­niu­je, Ant­akal­nio ka­pi­nė­se, vals­ty­bės va­do­vų pan­te­o­ne.

At­kur­ti par­ti­za­ni­nio ka­ro me­tu tu­rė­ti Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ap­do­va­no­ji­mai, tai yra aukš­čiau­si mū­sų vals­ty­bės vals­ty­bi­niai ap­do­va­no­ji­mai, at­kur­tas ka­ri­nis laips­nis, jo var­du pa­va­din­tos mies­tų gat­vės, aikš­tės, skve­rai, pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mą įam­ži­nan­tys pa­min­klai, iš­leis­tos kny­gos, su­kur­ta 12 do­ku­men­ti­nių ir do­ku­men­ti­nių vai­dy­bi­nių fil­mų. Bu­vu­si Aly­taus mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja, da­bar gim­na­zi­ja, pa­va­din­ta Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­ja. Ne­to­li Vil­niaus, Ne­men­či­nė­je, vei­kia Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko ko­vi­nio ren­gi­mo cen­tras.

Ma­nęs daž­nai klau­sia, ko­kį aš pri­si­me­nu tė­tį. Pri­si­me­nu jį jau­ną, rū­pes­tin­gą, vi­sa­da op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ku­sį dar­bui. Su­pra­ti­mas, kad lais­vės ir ne­pri­klau­so­my­bės sie­kis tė­vy­nei, at­sa­ko­my­bė už sa­vo vals­ty­bę tė­tį ve­dė į šven­tą lais­vės ko­vą, man, jo duk­rai, at­ėjo la­bai anks­ti. To su­pra­ti­mo ne­ga­lė­jo už­ge­sin­ti nei aš­tuo­ne­rius me­tus tru­kęs ne­le­ga­lus, be ga­lo sun­kus slaps­to­mo vai­ko gy­ve­ni­mas, nei po tė­vų areš­to, tė­čio su­šau­dy­mo so­viet­me­čiu man te­ku­si da­lia.

Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go žmo­na, ma­no mama, Dai­na­vos apy­gar­dos par­ti­za­nė, po be­veik 12 lais­vės ko­vos me­tų bu­vo areš­tuo­ta kar­tu su sa­vo vy­ru, ma­no tė­čiu Adol­fu Ra­ma­naus­ku-Va­na­gu. So­vie­ti­nio teis­mo nu­teis­ta ji ta­po po­li­ti­ne ka­li­ne ir bu­vo iš­vež­ta į griež­to re­ži­mo po­li­ti­nių ka­li­nių la­ge­rį Si­bi­re. Taip de­vy­ne­rių me­tų aš li­kau vie­na, be tė­vų. To­mis so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos są­ly­go­mis su­pra­ti­mas jų ko­vos pras­mės ir es­mės tik stip­ri­no man pa­gar­bos, mei­lės ir pa­si­di­džia­vi­mo tė­vais jaus­mą, o at­kū­rus Lie­tu­vo­je ne­pri­klau­so­my­bę sie­kiau ir dir­bau, kad kuo grei­čiau bū­tų at­kur­ta is­to­ri­nė tie­sa apie par­ti­za­nų lais­vės ko­vas, ku­rią klas­to­jo ir juo­di­no so­vie­ti­niai oku­pan­tai.

Sa­vo trum­pos kal­bos pa­bai­go­je no­rė­čiau grįž­ti prie klau­si­mo, ko­kia lais­vės kai­na? Ko­kią su­mo­kė­si­me, to­kia ir bus. Bet ar už­teks tos kai­nos, ku­rią mes pa­si­ruo­šę su­mo­kė­ti, kad iš­sau­go­tu­me lais­vę šian­die­ną? Bū­ki­me ver­ti sa­vo did­vy­rių ir pri­im­ki­me at­sa­kin­gus, svar­bius spren­di­mus, gal­vo­da­mi apie at­ei­ties Lie­tu­vą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji, dė­ko­ja­me Auk­su­tei Ra­ma­naus­kai­tei-Sko­kaus­kie­nei už kal­bą.

Da­bar Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai iš­neš gė­les, ku­rios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo var­du bus pa­dė­tos ant Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ka­po.

Ger­bia­mie­ji mi­nė­ji­mo da­ly­viai, sve­čiai, Eks­ce­len­ci­jos. Mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio Ta­ry­bos 1949 m. va­sa­rio 16 d. de­kla­ra­ci­jos sig­na­ta­ro, Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų va­do, su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vo, bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go žū­ties 65-osioms me­ti­nėms, bai­gė­me. Dė­ko­ju.

Skel­biu 3 mi­nu­čių tech­ni­nę per­trau­kė­lę.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti vie­tas ir re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 104 Sei­mo na­riai.

 

10.35 val.

Sei­mo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lap­kri­čio 24 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tikslinimas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės no­rė­tų kal­bė­ti V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė. Pra­šom.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti 2-17.1 klau­si­mą ir ly­di­mą­jį 2-17.2 klau­si­mą iš­skir­ti į du at­ski­rus, nes tai ne­la­bai ly­di­ma­sis pa­gal es­mę.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klau­si­mai – Spor­to įsta­ty­mo ir Žmo­gaus mir­ties nu­sta­ty­mo įstatymo pro­jek­tus tu­ri­te gal­vo­je? Dė­ko­ju. Čia yra tech­ni­nis klau­si­mas. Ačiū. Dau­giau pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės ne­ma­tau. Bal­suo­ti dėl šio pa­siū­ly­mo ne­rei­kia, tie­siog pa­ko­re­guo­si­me dar­bo­tvarkę.

Ar ga­li­me dar­bo­tvarkei pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Nė­ra rei­ka­lau­jan­čių bal­suo­ti. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

10.37 val.

Pen­si­jų anui­te­tų fon­do biu­dže­to 2023 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2131(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pen­si­jų anui­te­tų fon­do biu­dže­to 2023 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2131(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pro­jek­tą su­da­ro keturi straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių straips­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų nė­ra. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­tų yra nu­ma­ty­tas nuo 11 val. 20 min.

 

10.38 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straips­nių ir 1, 2, 3, 4, 5 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2142(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo straipsnių ir prie­dų pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2142(2). Šį pro­jek­tą su­da­ro devyni straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė dėl vie­no strai­ps­nio nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Prieš­ta­rau­jan­čių ne­ma­tau. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl mo­ty­vų pri­ėmi­mo sta­di­jo­je. Už no­rė­tų kal­bė­ti S. Leng­vi­nie­nė. Pra­šom.

S. LENGVINIENĖ (LF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ap­ima la­bai ge­ras jaus­mas, kai skai­tai ši­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą ir ži­nai, kad mo­ky­to­jų ir švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų pa­rei­gi­nė al­ga di­dės nuo 162 iki 227 eu­rų. O švie­ti­mo pa­gal­bos įstai­gų va­do­vų, la­bai svar­bu, nuo 101 net iki 496 eu­rų. Ir dar vie­nas pa­gir­ti­nas žo­dis ini­cia­to­riams, kad pri­ėmus to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą bus su­ma­žin­tos dis­pro­por­ci­jos tarp pe­da­go­gi­nių dar­buo­to­jų nor­mų, dar­bo lai­ko nor­mų. Ir anks­ty­vo­jo ug­dy­mo mo­ky­to­jai tu­rės dau­giau lai­ko pa­si­reng­ti veik­loms. Tad la­bai agi­tuo­čiau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.39 val.

Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1495 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1985(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1985(2).

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Ka­dan­gi yra gau­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, aš no­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę A. Ged­vi­lie­nę pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­das dėl Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio yra gau­ta vie­na Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šom, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu, kad į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą reik­tų at­si­žvelg­ti.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu 1 straips­niui, kaip jis su­re­da­guo­tas? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 2 straips­nio taip pat yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Ar ga­lė­tu­mė­te pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę?

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Vi­sos ap­im­ties.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me 2 straips­niui pri­tar­ti pa­gal ko­mi­te­to su­re­da­guo­tą ver­si­ją ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 3, 4 straips­nių nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 5 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šom.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Vi­sos ap­im­ties.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar ga­li­me pri­tar­ti 5 straips­niui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 6 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­kui.

Dėl 7 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šom.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl 7 straips­nio Tei­sės de­par­ta­men­tas tarp sub­jek­tų siū­lė įra­šy­ti ir „su­in­te­re­suo­ta vi­suo­me­nė“. Bet ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu nu­ta­rė ne­pri­tar­ti šiai Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai, nes jei­gu įra­šy­tu­me ir lauk­tu­me iš su­in­te­re­suo­tos vi­suo­me­nės pa­sta­bų, tam ne­bū­tų nei ter­mi­no, nei api­brė­ži­mų, bū­tų to­kia ne­apib­rėž­tis. Tad nu­ta­rė­me, kad griež­ta­me reg­la­men­ta­vi­me toks „su­in­te­re­suo­tos vi­suo­me­nės“ įra­šy­mas tarp sub­jek­tų bū­tų ne­tiks­lin­gas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ar ga­li­me vi­sam straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Nuo 8 iki 16 straips­nių pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš šių straips­nių pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl vi­so mo­ty­vai už. T. To­mi­li­nas no­rė­tų kal­bė­ti. Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke.

T. TOMILINAS (DFVL). No­rė­jau, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, at­kreip­ti dė­me­sį, kad svars­tant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­vy­ko iš­brauk­ti iš pro­jek­to to­kią nuo­sta­tą. Jei­gu ūkio sub­jek­tas ne­reikš­min­gai kei­čia ar­ba jei­gu gal­vo­ja, kad ne­reikš­min­gai kei­čia sa­vo ūki­nės veik­los tam tik­rus tech­ni­nius pa­ra­met­rus, tai po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­ros at­lik­ti ne­rei­kia. Po il­gų dis­ku­si­jų vi­si su­ta­rėme (ačiū L. Na­gie­nei, K. Ma­žei­kai, vi­sam jų ko­mi­te­tui ir mi­nist­rui), kad vis dėl­to per daug di­de­lė ri­zi­ka, jog to­kios įmo­nės kaip „Gri­geo“ ga­li­mai ta nuo­s­ta­ta ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti tvar­ky­da­mos sa­vo tei­si­nę ir fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją po skan­da­lo. Ačiū, kad pa­vy­ko 3 straips­nio ke­lis punk­tus iš­brauk­ti. Siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tik grįž­tu trum­pam prie tech­ni­nės da­lies. Vi­sam 1 straips­niui to pa­ties įsta­ty­mo ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

Ar ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.44 val.

Ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą įsta­ty­mo Nr. XI-1470 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2290 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą įsta­ty­mo Nr. XI-1470 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2290. Pra­ne­šė­ja – Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ti­kiuo­si, nie­kas iš ko­le­gų ne­si­pik­tins, kad aš tei­kiu šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Čia nė­ra jo­kios mi­nis­te­ri­jos klau­si­mas, o yra Lie­tu­vos klau­si­mas.

Pra­dė­da­ma pri­sta­ty­ti šį klau­si­mą aš no­rė­čiau at­liep­ti tas dis­ku­si­jas, ku­rias ten­ka da­bar gir­dė­ti vie­šo­jo­je erd­vė­je, ne­va Lie­tu­vos žy­dų nu­sa­vin­to tur­to klau­si­mas jau yra iš­spręs­tas ir čia kaž­kas ati­da­ro kaž­ko­kį nau­ją pus­la­pį ir nau­jas dis­ku­si­jas, ku­rios ne­bū­tų pa­gei­dau­ja­mos. Tai aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad yra to­kia Te­re­zi­no de­kla­ra­ci­ja, ją ša­lia 45 ki­tų vals­ty­bių yra pa­si­ra­šiu­si Lie­tu­va. To­ji de­kla­ra­ci­ja kal­ba apie dvi tur­to rū­šis, ku­rių klau­si­mą vals­ty­bės tu­rė­tų iš­spręs­ti. Vie­na tur­to rū­šis, vie­na tur­to gru­pė yra re­li­gi­nių ben­druo­me­nių tur­tas. Iš­ties ši­tą klau­si­mą Lie­tu­va yra iš­spren­du­si po la­bai la­bai il­gų dis­ku­si­jų, pri­ėmu­si įsta­ty­mą, ku­ris šiuo me­tu yra kei­čia­mas ir ku­ris nu­ma­tė 37 mln. eu­rų kom­pen­sa­ci­ją už re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Jos mo­kė­ji­mas baig­sis 2023 me­tais. Ji bu­vo mo­ka­ma per de­šimt me­tų ir ki­tais me­tais nu­ma­ty­tos pas­ku­ti­nės šio įsi­pa­rei­go­ji­mo lė­šos.

Ta­čiau Te­re­zi­no de­kla­ra­ci­ja taip pat kal­ba ir apie pri­va­tų tur­tą, ku­ris bu­vo nu­sa­vin­tas iš pri­va­čių as­me­nų. Pa­brė­žia, jog pri­va­ti nuo­sa­vy­bė tur­būt yra vie­na iš pa­grin­di­nių de­mo­kra­tinių vals­ty­bių su­de­da­mų­jų da­lių, į tai, kad pri­va­tus tur­tas bu­vo nu­sa­vin­tas, taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta ir tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tos tam tik­ros kom­pen­sa­vi­mo prie­mo­nės. To­dėl kai ko­le­gos kar­tais sa­ko, kad klau­si­mas jau bu­vo už­da­ry­tas, jie tie­siog pa­mirš­ta ar ne­ži­no, kad klau­si­mas už­da­ry­tas ne­bu­vo.

Dar dau­giau. Bu­vu­sio­ji Vy­riau­sy­bė 2020 me­tų spa­lio mė­ne­sį su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­riai, de­ja, va­do­vau­ti pa­sky­rė nu­ei­nan­tį po­li­ti­ką, tuo­me­tį tei­sin­gu­mo mi­nist­rą, tai tur­būt nė­ra tin­ka­miau­sias bū­das klau­si­mą spręs­ti, bet vis dėl­to vie­nas iš tos dar­bo gru­pės svars­ty­ti­nų klau­si­mų ir tu­rė­jo bū­ti bū­tent ieš­ko­ti spren­di­mo dėl li­ku­sios ne­iš­spręs­tos pri­va­taus tur­to… kom­pen­sa­ci­jos už pri­va­tų tur­tą da­lies.

Mū­sų Vy­riau­sy­bė pra­dė­ju­si dar­bą šią pro­ble­mą pe­rė­mė, daug dis­ku­ta­vo, ieš­ko­jo spren­di­mo bū­dų ir tei­kia pa­siū­ly­mą. Juo bū­tų nu­ma­ty­ta, jog už na­cio­na­li­zuo­tą ar ki­taip ne­tei­sė­tai nu­sa­vin­tą tur­tą, pri­va­tų tur­tą, bū­tų taip pat nu­ma­ty­ta kom­pen­sa­ci­ja, ku­ri su­si­da­ry­tų iš dvie­jų da­lių. Vie­na da­lis tos kom­pen­sa­ci­jos bū­tų skir­ta as­me­nims, ku­rie ne­ga­lė­jo kreip­tis dėl nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus dėl įvai­rių prie­žas­čių, bet kur yra įma­no­ma, na, pa­pil­do­mai iš­ty­rus ir iš­nag­ri­nė­jus si­tu­a­ci­ją, fik­suo­ti kon­kre­čius as­me­nis ir kon­kre­čius įpė­di­nius, ku­riems bū­tų nu­ma­ty­ta sim­bo­li­nė fi­nan­si­nė kom­pen­sa­ci­ja. Tai yra iki tam tik­ros da­tos su­rin­kus vi­sus pa­gei­da­vi­mus, iš­nag­ri­nė­jus vi­sus pra­šy­mus tie­siog vie­no­do dy­džio su­ma už rei­ka­la­vi­mą bū­tų iš­mo­ka­ma kaip tam tik­ra kom­pen­sa­ci­ja kon­kre­tiems as­me­nims. Ta­čiau li­ku­si da­lis, di­džio­ji da­lis, bū­tų ski­ria­ma ben­droms žy­dų ben­druo­me­nės reik­mėms, nes la­bai di­de­lė da­lis tur­to, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, bū­tų pri­skir­ti­na prie va­di­na­mo­jo be­šei­mi­nin­kio tur­to vien dėl tos prie­žas­ties, kad Lie­tu­vo­je per Ho­lo­kaus­tą žu­vo ne tai, kad di­džio­ji, bet ab­so­liu­čiai di­džio­ji da­lis čia gy­ve­nu­sių žy­dų ir tų įpė­di­nių nu­sta­ty­ti ob­jek­ty­viai ne­įma­no­ma. To­dėl kom­pen­sa­ci­ja bū­tų ski­ria­ma ben­druo­me­nei, ku­ri iš­li­ko, ku­ri tę­sia sa­vo veik­lą Lie­tu­vo­je, ku­ri įgy­ven­di­na įvai­rius kul­tū­ros pa­vel­do ir ki­tus pro­jek­tus.

Ati­tin­ka­mai ši kom­pen­sa­ci­ja bū­tų pra­dė­ta mo­kė­ti 2024 me­tais, bū­tų iš­mo­ka­ma per ke­le­rius me­tus iki 2030 me­tų da­li­mis, ly­giai taip pat, kaip ir pir­mo­ji da­lis, ir bū­tų ad­mi­nist­ruo­ja­ma per fon­dą. Jo įsta­ty­mas kon­kre­čiai ne­įvar­di­ja, nors pir­mą kom­pen­sa­ci­ją ad­mi­nist­ra­vęs fon­das bu­vo Ge­ros va­lios fon­das, tai ir ši­tą kom­pen­sa­ci­ją ga­lė­tų ad­mi­nist­ruo­ti tas pats fon­das ati­tin­ka­mai gau­da­mas šias lė­šas per įsta­ty­me nu­sta­ty­tą lai­ką ir nau­do­da­mas taip, kaip nu­ma­ty­ta įsta­ty­me: da­lį tur­to pri­va­čių as­me­nų rei­ka­la­vi­mams iš da­lies kom­pen­suo­ti, da­lį jau ben­droms reik­mėms taip, kaip šiuo me­tu yra nau­do­ja­ma kom­pen­sa­ci­ja už re­li­gi­nių ben­druo­me­nių tur­tą.

Ko­dėl šis klau­si­mas yra svar­bus? Šis klau­si­mas yra svar­bus ne tik kaip tam tik­ra mo­ra­li­nė sko­la žmo­nėms, ku­rie ne­te­ko gy­vy­bės ir tur­to per Ho­lo­kaus­tą, bet taip pat ir kaip tam tik­ras tarp­tau­ti­nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsi­pa­rei­go­ji­mas. Nors bu­vę prem­je­rai kaž­kaip ne­no­ri to pri­si­min­ti, bet tur­būt ma­žai yra tarp­tau­ti­nių su­si­ti­ki­mų pro me­mo­ria, va­di­na­mų­jų at­min­ti­nių, ku­riuo­se šis klau­si­mas ne­bū­tų vie­naip ar ki­taip pa­mi­nė­tas. Ma­nau, kad tie Sei­mo ko­le­gos, ku­rie pa­lai­ko par­la­men­ti­nius ry­šius, tar­kim, su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis, su Se­na­tu, su At­sto­vų Rū­mais, su ki­tų vals­ty­bių par­la­men­tais, tik­rai ši­tą klau­si­mą yra bent jau gir­dė­ję ne vie­no su­si­ti­ki­mo me­tu.

Aš dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad, mū­sų ver­ti­ni­mu, ši­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mas leis­tų iš­ties bai­g­ti klau­si­mą nu­ma­tant ši­tą sim­bo­li­nę kom­pen­sa­ci­ją už nu­sa­vin­tą ar ki­taip ne­tei­sė­tai at­im­tą žy­dų tur­tą Lie­tu­vo­je. Dėl da­lies Lie­tu­va jau yra iš­spren­du­si ir tai yra tik­rai ver­ti­na­ma, bet taip pat ir tą ant­rą­ją da­lį, ku­ri yra su­si­ju­si su pri­va­čiais as­me­ni­mis.

La­bai pra­šau ko­le­gų pa­lai­ky­ti ir pra­dė­ti dis­ku­si­ją, o da­bar esu pa­si­ruo­šu­si at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia A. Ši­rin­s­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš pir­mą kar­tą ma­tau šiaip jau tei­sės prak­ti­ko­je, kad sim­bo­li­nės kom­pen­sa­ci­jos bū­tų skai­čiuo­ja­mos de­šim­ti­mis mi­li­jo­nų. Tuo la­biau jūs ir pa­ti sa­kė­te, kad tai yra iš da­lies ir pra­ras­to tur­to kom­pen­sa­ci­ja. Ką no­rė­jo­si ma­ty­ti aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, tai kaž­ko­kią me­to­di­ką ar­ba bent jau ben­drą prin­ci­pą, kaip to tur­to, ku­ris bu­vo pra­ras­tas, ver­tė ap­skai­čiuo­ta. Gal­būt bu­vo nau­do­ta­si kaž­ko­kiais re­gist­rais, kaž­ko­kia me­to­do­lo­gi­ja. To aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ne­ma­ty­ti, nes vis dėl­to žmo­nėms jū­sų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te yra for­muo­ja­mas lū­kes­tis, kad jie ga­lės kreip­tis į fon­dą ir tą kom­pen­sa­ci­ją gau­ti. Ga­li nu­tik­ti taip, jei­gu nė­ra me­to­do­lo­gi­jos, kad ar­ba su­ma yra per di­de­lė ap­skai­čiuo­ta ir tiek tur­to ne­bu­vo, ar­ba yra ap­skai­čiuo­ta per ma­ža su­ma ir gal­būt at­eis žmo­nės…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …su do­ku­men­tais, jie pra­šys dau­giau.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ge­ras klau­si­mas, bet šios kom­pen­sa­ci­jos es­mė to­kia ir yra. Ap­skri­tai pro­ble­mos es­mė to­kia ir yra, kad nė­ra ga­li­my­bių tiks­liai nu­sta­ty­ti nu­sa­vin­to tur­to ver­tės. To­dėl pa­čia­me įsta­ty­me la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta da­ta, iki ku­rios yra pa­tei­kia­mi rei­ka­la­vi­mai, tai yra 2023 m. gruo­džio 31 d., ir to­liau yra pa­ra­šy­ta, kad vi­si įpė­di­niai, ku­rių pra­šy­mai bus ten­ki­na­mi, gaus vie­no­dą kom­pen­sa­ci­ją. To­dėl tai ir yra sim­bo­liš­ku­mo es­mė. Mes ne­ga­li­me įver­tin­ti, kas tu­rė­jo ko­kios ver­tės tur­tą, ir tai yra tie­siog ne­be­pa­da­ro­mas da­ly­kas, to­dėl yra la­bai aiš­kus prin­ci­pas, jog kom­pen­sa­ci­jos bus vi­siems įpė­di­niams vie­no­dos už vie­ną rei­ka­la­vi­mą. Va­di­na­si, vie­ną rei­ka­la­vi­mą įpė­di­nių gru­pė ga­li pa­teik­ti, ga­li vie­nas įpė­di­nis, ne­ly­gu, ko­kia si­tu­a­ci­ja, ir tuos rei­ka­la­vi­mus su­dė­jus ta su­ma tie­siog bus pa­da­lin­ta.

Mū­sų pre­li­mi­na­rio­mis ži­nio­mis, to­kių žmo­nių ga­li bū­ti ar, tiks­liau sa­kant, to­kių rei­ka­la­vi­mų ga­li bū­ti iki 1 tūkst. Tai reikš­tų, kad kom­pen­sa­ci­ja bū­tų tarp 5–10 tūkst. eu­rų jau pri­klau­so­mai nuo to, ko­kia su­ma kon­kre­čiai iš to rė­žio ši­toms kom­pen­sa­ci­joms bū­tų pa­skir­ta. Bet nu­sta­ty­ti tiks­liai, kiek tų pra­šy­mų bus, ga­li­my­bių, ap­gai­les­tau­ju, šiuo me­tu mes ne­tu­ri­me, ta­čiau prin­ci­pai, ma­no ver­ti­ni­mu, yra ga­na aiš­kiai api­brėž­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Ruo­šia­si M. Pui­do­kas.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Ger­bia­ma prem­je­re, šiek tiek aš pa­mė­gin­siu, jei­gu ga­li­ma, il­giau pa­kal­bė­siu. Jus su­klai­di­no. Kai Sei­mo Pir­mi­nin­ke bu­vo I. De­gu­tie­nė, ma­ne pa­sky­rė bū­tent ši­tos ge­ros va­lios dar­bo gru­pės va­do­vu ir skai­čia­vi­mas, ger­bia­ma prem­je­re, bu­vo. Ben­dra su­ma bu­vo 130 mln. li­tų, kar­tu ir su jų kul­tū­ros ob­jek­tais, ir su pri­va­čiais. Pra­šan­čių žmo­nių, tuo me­tu mes bu­vo­me ga­vę iš Vy­riau­sy­bės, tai yra ne ma­no duo­me­nys, o tuo­me­ti­nės A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės duo­me­nys bu­vo pa­teik­ti, at­sto­va­vo tuo­me­ti­nis tei­sin­gu­mo mi­nist­ras šio­je dar­bo gru­pė­je, bu­vo pa­teik­ta per 1 tūkst. 700 žmo­nių. Tuo me­tu, kai mes pri­ėmė­me šį įsta­ty­mą ir kai man te­ko tai gru­pei va­do­vau­ti, bu­vo su­tar­ta su Lie­tu­vos žy­dų re­li­gi­nės ben­druo­me­nės at­sto­vais ir su vi­sais at­sto­vais, kad jie dau­giau nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­kels pre­ten­zi­jų į pri­va­tų tur­tą, ir tai ga­li pa­liu­dy­ti. Tų me­tų ge­gu­žės 30 die­ną, kai at­vy­ko į Lie­tu­vą K. Rais, pas D. Gry­baus­kai­tę bu­vo su­si­ti­ki­mas…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, klau­si­mas, nes lai­kas jau bai­gė­si.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pa­lau­ki­te, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, čia la­bai yra svar­bu, nes prem­je­rę, kas pa­ren­gė pro­jek­tą, su­klai­di­no.

PIRMININKĖ. Klaus­ti 1 mi­nu­tė.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tik no­riu pa­klaus­ti, ger­bia­ma prem­je­re, ar jūs tu­ri­te duo­me­nis pir­mi­nės dar­bo gru­pės, ar tu­ri­te A. Ku­bi­liaus ir A. M. Bra­zaus­ko Vy­riau­sy­bės tei­k­tą in­for­ma­ci­ją, ku­ri bu­vo ap­tar­ta pas Pre­zi­den­tę D. Gry­baus­kai­tę, nes tuo me­tu te­ko ir man da­ly­vau­ti?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi man ne­te­ko da­ly­vau­ti pas Pre­zi­den­tę D. Gry­baus­kai­tę, tai aš to „sa­kė, pa­sa­kė vie­na­a­kė“ tik­rai ne­ko­men­tuo­siu. Aš dar kar­tą no­rė­čiau re­fe­ruo­ti į Te­re­zi­no de­kla­ra­ci­ją, joje la­bai aiš­kiai iš­ski­riamos dvi tur­to rū­šys: re­li­gi­nis tur­tas, tas, dėl ku­rio klau­si­mas yra iš­ties iš­spręs­tas tuo įsta­ty­mu, apie ku­rį jūs kal­ba­te, ir pri­va­tus tur­tas, apie ku­rį kal­ba da­bar­ti­nės įsta­ty­mo pa­tai­sos. Kas kam ką kur ka­da už kam­po sa­kė, aš ne­ga­liu to ko­men­tuo­ti. Aš ži­nau, kad šis klau­si­mas yra at­vi­ras pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų, ži­nau, kad tą liu­di­ja su­si­ti­ki­mų pro­to­ko­lai, ži­nau, kad apie tai mes dis­ku­tuo­ja­me kiek­vie­no su­si­ti­ki­mo me­tu.

PIRMININKAS. Klau­sia M. Pui­do­kas. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

M. PUIDOKAS. Ger­bia­ma prem­je­re, at­si­žvel­giant į tai, kad tiek da­bar­ti­nės JAV ad­mi­nist­ra­ci­jos ir am­ba­sa­dos po­žiū­riu, tiek pa­čių žy­dų ben­druo­me­nių po­žiū­riu to kom­pen­suo­ja­mo tur­to ver­tė ap­skri­tai, jei­gu žvel­gia­me į vi­są tą tur­tą, ver­tė yra la­bai di­de­lė, ar jūs ga­lė­tu­mė­te nu­ra­min­ti vi­suo­me­nę, kad šiuo įsta­ty­mu ir ta ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­ja bus baig­ti­nė su­ma? Ar tai nė­ra, sa­ky­ki­me, koks nors pir­mas eta­pas tos ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jų, nes ten su­mos, jei­gu į vi­su­mą žvelg­tu­me, žiū­rė­da­mi į tą Lie­tu­vos tar­pu­ka­rio si­tu­a­ci­ją, be abe­jo­nės, yra kos­mi­nės to­kiai ma­žai vals­ty­bei kaip Lie­tu­va ir bū­tų su­dė­tin­ga ati­duo­ti? Tai čia vie­na da­lis klau­si­mo.

Ir ki­ta. Ar ma­no­te, kad pa­kan­ka­mas vis dėl­to ter­mi­nas at­si­žvel­giant į tai, kad di­de­lė da­lis tų žmo­nių yra už­sie­ny­je? Ar to ter­mi­no pa­kaks? Dė­kui.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū. Ma­nau, kad ter­mi­nas pa­kan­ka­mas, mes esa­me tą ter­mi­ną ap­ta­rę su tarp­tau­ti­nės žy­dų ben­druo­me­nės at­sto­vais ir to­kį ter­mi­ną su­ta­rė­me. Jei­gu Sei­mas pri­tar­tų šiam įsta­ty­mui, ma­nau, tik­rai pa­kak­tų tiek lai­ko pra­šy­mui pa­teik­ti, kiek yra įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, bet čia Sei­mas ga­li ir il­ges­nį ter­mi­ną nu­sta­ty­ti, jei­gu ma­tys to­kį rei­ka­lą. Tie­siog sa­kau, tai yra su­de­rin­tas ter­mi­nas.

Da­bar kal­bant apie tur­tą. Ką tik ko­le­ga sa­kė, kad nė­ra čia ko kom­pen­suo­ti, jau vis­kas yra kom­pen­suo­ta, nes ten te­bu­vo 100 mln. li­tų, o jūs kal­ba­te vi­siš­kai prie­šin­gus da­ly­kus. Tai čia tos kom­pen­sa­ci­jos es­mė to­kia ir yra, kad kom­pen­sa­ci­ja yra ne na­tū­ra, ne pa­gal re­a­lią ver­tę, ku­rią da­bar rei­kė­tų įver­tin­ti, nu­sta­ty­ti, pri­skir­ti ir taip to­liau, ir pa­na­šiai, o sim­bo­li­ne su­ma, ją ski­riant dau­giau­sia ben­druo­me­nei, nes žy­dų be­veik ne­iš­li­ko Lie­tu­vo­je, sa­vai­me su­pran­ta­ma. O ten, kur yra įma­no­ma jau su­sie­ti kon­kre­tų rei­ka­la­vi­mą su kon­kre­čiu žmo­gu­mi, ta­da nu­sta­tant tie­siog vi­siems vie­no­dą su­mą, kad bū­tent mes ne­be­pra­dė­tu­me čia ver­tin­ti, kas ką kon­kre­čiai tu­rė­jo, kur kon­kre­čiai tas tur­tas yra ir ar yra ga­li­my­bė grą­žin­ti ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Tie­siog to­kia ir yra pa­čios kom­pen­sa­ci­jos es­mė.

PIRMININKĖ. A. Ši­rins­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš su­pran­tu, kad ger­bia­mai prem­je­rei, ma­tyt, žo­dis „Pre­zi­den­tas“ ke­lia aler­gi­ją, bet tik­rai la­bai pra­šau at­si­suk­ti tai, ką jūs ką tik pa­sa­kė­te, ir pa­si­klau­sy­ti, nes vis dėl­to ko­men­tuo­ti po­kal­bį apie Pre­zi­den­tą sa­kant, kad „sa­kė, pa­sa­kė vie­na­a­kė“, yra ne­tin­ka­mas bū­das Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Ag­ne, jūs vi­sa­da su­ge­ba­te su­sie­ti ne­su­sie­ja­mus da­ly­kus, bet aš šiuo at­ve­ju ko­men­ta­vau po­no R. Že­mai­tai­čio ma­dą sa­vo klau­si­muo­se kal­bė­ti apie kaž­ko­kius po­kal­bius, ku­riuos jis kaž­kur gir­dė­jo, kaž­ką kal­bant, apie kaž­ką zva­ni­jant. Ne apie Pre­zi­den­tę. No­rė­čiau, kad tai bū­tų pro­to­ko­le įra­šy­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma prem­je­re, man, tie­są pa­sa­kius, yra di­de­lis džiaugs­mas ir ma­lo­nu­mas ma­ty­ti prem­je­rą, pri­sta­tan­tį to­kį sun­kų, su­dė­tin­gą klau­si­mą. Tai yra at­sa­kin­gas žings­nis, taip tu­ri bū­ti, tai yra mū­sų is­to­ri­nė at­min­tis, mū­sų mo­ra­li­nė pa­rei­ga ir sko­la. Vis­kas čia ge­rai. Ma­no vie­nin­te­lis klau­si­mas yra, kiek Sei­mas dar ga­li ši­tą pro­jek­tą ko­re­guo­ti? Ma­no gal­va, jis yra tik­rai ko­re­guo­ti­nas. Aš skai­tau 2 straips­nio 3 da­lį, jo­je yra pa­ra­šy­ta, kaip yra val­do­mas tas fon­das. Mes kal­ba­me apie tai, kad yra 10 mln. sim­bo­liš­kai ati­duo­da­ma as­me­nims, o 27 mln. yra ati­duo­da­ma fon­dui val­dy­ti. Kal­bant apie tuos, pa­lie­kant sim­bo­liz­mo te­mą, 10 mln. per il­gą lai­ką, čia su­ma la­bai sim­bo­liš­ka, bet grįž­tant prie 27 mln., kaip jie val­do­mi. Man te­ko gir­dė­ti ypač re­li­gi­nių…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

T. TOMILINAS (DFVL). …ben­druo­me­nių pa­sta­bas dėl mū­sų po­li­ti­kos, at­min­ties po­li­ti­kos, kaip mes ją re­a­liai re­a­li­zuo­ja­me. Tai gal mes ga­lė­tu­me tą straips­nį pa­to­bu­lin­ti ir įtrauk­ti dau­giau žy­dų ben­druo­me­nės at­sto­vų iš vi­so pa­sau­lio į ši­tų spren­di­mų pri­ėmi­mą? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­ne la­bai ši­tas jū­sų klau­si­mas ste­bi­na. Ma­nau, kad Sei­mas kaip ir bet ko­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą tu­ri ga­li­my­bę ko­re­guo­ti, tie­siog no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad tai, kas yra tei­kia­ma, yra su­de­rin­ta ne tik su Lie­tu­vos žy­dų ben­druo­me­ne, bet taip pat ir su tarp­tau­ti­nė­mis žy­dų ben­druo­me­nė­mis. Jei­gu Sei­mas no­ri pri­si­im­ti ri­zi­ką dis­ku­tuo­ti dar la­bai la­bai il­gai, ži­no­ma, tai yra Sei­mo va­lia tą ri­zi­ką pri­si­im­ti. Bet aš gal­būt taip pa­sa­ky­siu, ko­rek­tiš­kai. Taip, yra šio­kių to­kių dis­ku­si­jų dėl at­sto­vi­mo ir mes tas dis­ku­si­jas gir­di­me, nors įsta­ty­mas ne­kal­ba apie kon­kre­tų fon­dą. Bet įsta­ty­mas la­bai aiš­kiai kal­ba apie prin­ci­pus, kad į fon­do val­dy­mą tu­ri bū­ti įtrau­kia­mos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios no­ri bū­ti at­sto­vau­ja­mos. Tai jei­gu šiuo me­tu yra ko­kių nors dis­ku­si­jų, mes tik­rai esa­me pa­si­ren­gę to­se dis­ku­si­jo­se da­ly­vau­ti ir tą at­sto­va­vi­mą pa­ge­rin­ti, jei­gu jis šiuo me­tu yra ne­pa­kan­ka­mai ge­ras. Bet aš tie­siog siū­ly­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į va­di­na­mo­jo Ge­ros va­lios fon­do val­dy­mo or­ga­nus, į pa­čią val­dy­bą, jo­je yra tik­rai ne tik Lie­tu­vos at­sto­vai iš tų 12 žmo­nių, ku­rie ten yra. Gal sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vos at­sto­vų ten yra ma­žu­ma. Tas at­sto­va­vi­mas tik­rai yra tarp­tau­ti­nis. Bet gir­džiu, ką jūs sa­ko­te, ir ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ma­ne la­bai ste­bi­na ši­tas klau­si­mas. Ką ga­lė­si­me dėl to klau­si­mo pa­da­ry­ti, tik­rai steng­si­mės pa­da­ry­ti, bet tie­siog ne­at­ei­da­mi į tą sta­di­ją, kur spren­di­mas yra ne­įma­no­mas.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma prem­je­re, pra­šom pa­sa­ky­ti, kiek dar mes lie­ka­me sko­lin­gi, gal jūs jau maž­daug ži­no­te, jei­gu ką? Ir ki­tas ma­no klau­si­mas, ar dau­giau­sia yra ši­tų tau­tos žmo­nių, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, ar čia yra dau­giau­sia krei­pi­ma­sis iš už­sie­nio? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Mie­la Lai­ma, per Ho­lo­kaus­tą bu­vo nu­žu­dy­ta 95 % Lie­tu­vos žy­dų. Tai yra tur­būt vis­kas, ką aš ga­liu pa­sa­ky­ti šiuo klau­si­mu. Man at­ro­do, vi­sa ki­ta tie­siog reiš­kia, kad nie­ka­da ta skriau­da ne­bus at­ly­gin­ta jo­kiais bū­dais. Tiek, kiek mes ga­li­me pa­da­ry­ti sim­bo­liš­kai, mes tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad šiek tiek pa­ro­dy­tu­me, kad su­ge­ba­me ir su sa­vo su­dė­tin­ga is­to­ri­ja vis dėl­to at­ras­ti kaž­ko­kį ra­cio­na­lų san­ty­kį ar­ba są­ži­nin­gą san­ty­kį. Tai, ma­no su­pra­ti­mu, yra be ga­lo svar­bu ir yra ši­to spren­di­mo da­lis. Tai leis­tų tur­būt mums ju­dė­ti tie­siog į prie­kį. Šiuos klau­si­mus iš­spren­dus, re­li­gi­nių ben­druo­me­nių iš­spren­dus pa­gal jų pri­im­tą įsta­ty­mą, pri­va­taus tur­to pa­gal šį įsta­ty­mą, tie­siog ju­dė­ti to­liau į prie­kį. Iš tų žmo­nių, ku­rie pa­teiks pra­šy­mus, vei­kiau­siai ne­ma­ža da­lis gy­ve­na ne Lie­tu­vo­je ir jie ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pa­si­nau­do­ti mū­sų tais priimtais res­ti­tu­ci­jos įsta­ty­mais. Bet tų žmo­nių tik­rai ne­bus daug, di­džio­ji da­lis ši­to tur­to yra tas va­di­na­ma­sis be­šei­mi­nin­kis, nes sa­vi­nin­kai ne­iš­gy­ve­no. Va­di­na­si, ką mes ga­li­me da­ry­ti, mes ga­li­me tie­siog puo­se­lė­ti ben­druo­me­nę, ku­ri li­ko Lie­tu­vo­je, ta la­bai la­bai ma­ža ben­druo­me­nė, ir pri­si­dė­ti prie to, kad Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sių žy­dų 700 me­tų is­to­ri­ja bū­tų iš­sau­go­ta. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų už kal­ba M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, Ho­lo­kau­s­to lai­kų tur­tas tu­ri bū­ti grą­žin­tas tei­sė­tiems sa­vi­nin­kams. Taip pat tu­ri bū­ti su­tei­kia­mos kom­pen­sa­ci­jos už na­cių… vai­kų skriau­das. Ly­giai taip pat tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad Ho­lo­kaus­tas bū­tų ne­pa­mirš­tas ir tin­ka­mai mi­ni­mas. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, šis drą­sus ir tei­sin­gas spren­di­mas yra bū­tent apie tai. La­bai svar­bu, kad įgy­ven­di­nant šį spren­di­mą bū­tų už­tik­ri­na­ma, jog šios lė­šos bū­tų pa­skirs­ty­tos skaid­riai ir ne­skal­dy­tų Lie­tu­vos žy­dų ben­druo­me­nės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­ma prem­je­re, aš ma­nau, kad iki svars­ty­mo sta­di­jos tik­rai su­ra­siu čia A. Ku­bi­liaus, bu­vu­sio prem­je­ro, žo­džius. Jis pa­sa­kė, kad tai yra pas­ku­ti­nis kar­tas ir dau­giau ne­bus jo­kių kom­pen­sa­ci­jų žy­dų ben­druo­me­nei, su­ras­tas kom­pro­mi­sas. Atrodo, jis mi­nė­jo, kad bu­vo pra­šo­ma 300 mln., o sky­rė 130 mln. (li­tais) ir kad prie ši­to klau­si­mo dau­giau ne­bus grįž­ta. Taip, tas klau­si­mas ke­lia įtam­pą vi­suo­me­nė­je. Mes su­pran­ta­me žy­dų ben­druo­me­nę, ji nu­ken­tė­jo nuo na­cių. Ar ne­bū­tų tei­sin­ga, kad tai Vo­kie­ti­ja ir tu­rė­tų at­ly­gin­ti, nes ji vyk­dė žy­dų tau­tos ge­no­ci­dą, o ne Lie­tu­va.

Ant­ras da­ly­kas. Tai­gi bu­vo nai­ki­na­ma ne tik žy­dų ben­druo­me­nė. Ro­mų ben­druo­me­nė taip pat nu­ken­tė­jo. Ko­dėl jiems ne­kom­pen­suo­ja­ma, ko­dėl apie juos vi­siš­kai ty­li­ma? Ko­dėl? At­sa­ky­ki­te į šiuos klau­si­mus. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, bu­vo ir ki­tos ben­druo­me­nės. Tai kas čia da­bar yra? Kiek kar­tų dar grį­ši­me? Po de­šim­ties me­tų vėl grį­ši­me, vėl bus ma­žai?

Man at­ro­do, ši­tas klau­si­mas, kad žy­dų ben­druo­me­nė nuo­lat ke­lia ma­te­ria­li­nį klau­si­mą, pa­ro­do, kad tos jų tau­tos kan­čios, vis­kas iš­virs­ta į pi­ni­gą. Tai ne­ga­li ši­taip bū­ti! Ir, aš ma­nau, ne­bus leng­viau tiems žmo­nėms, ku­rie bu­vo nu­žu­dy­ti, žiau­riai nu­žu­dy­ti. Man at­ro­do, kad tik­rai žy­dų ben­druo­me­nė kir­ši­na vi­suo­me­nę. Tie­siog ne­to­le­ruo­ti­nas toks da­ly­kas, kad po de­šim­ties me­tų vėl at­ei­na ir vėl pra­šo iš nau­jo pi­ni­gų. Ei­ki­te į Vo­kie­ti­ją ir kreip­ki­tės! Ji vyk­dė ge­no­ci­dą.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai yra iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

11.07 val.

Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1328(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1328(2). Kvie­čiu pra­ne­šė­ją T. V. Ras­ke­vi­čių. Jis pri­sta­tys Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir na­rės. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektą svars­tė šių me­tų lap­kri­čio 9 die­ną. 4 ko­mi­te­to na­riams bal­sa­vus už ir 3 su­si­lai­kius, ko­mi­te­tas pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, at­si­žvel­gęs į Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mus, Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą, Vy­riau­sy­bės siū­ly­mus ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu S. Šed­ba­rą pri­sta­ty­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to išva­dą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­da­rė ne­di­de­lius klau­sy­mus ir pa­tei­kė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui tris pa­siū­ly­mus. Mes pa­siū­lė­me ko­re­guo­ti įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­ną, nes pa­va­sa­rį įsi­ga­lios nau­jas Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas ir kei­sis tiek me­ro, tiek ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus kom­pe­ten­ci­ja.

Ko­mi­te­tas, vi­sa tai įver­ti­nęs, pa­siū­lė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą at­si­žvel­giant į Sei­mo na­rio pa­siū­ly­mą, į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, Vy­riau­sy­bės siū­ly­mus. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas į tai at­si­žvel­gė. O mū­sų ko­mi­te­tas, ap­svars­tęs spa­lio 26 die­ną, vi­sų 8 da­ly­va­vu­sių­jų bal­sais už pri­ta­rė šiam pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tų nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šęs vie­nas Sei­mo na­rys. Ger­bia­mas Vy­tau­tai, pra­šom į tri­bū­ną.

V. BAKAS (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, štai 2022 m. lap­kri­čio 3 d. Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas iš­nag­ri­nė­jo ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą dėl sa­vi­val­dy­bės ne­de­ri­ni­mo su­reng­ti su­si­rin­ki­mą, jį žmo­nės no­rė­jo su­reng­ti 2021 me­tų bir­že­ly­je. Dar kar­tą – žmo­nės 2021 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį no­rė­jo su­reng­ti su­si­rin­ki­mą ir tik po pus­an­trų me­tų, lap­kri­čio 3 die­ną, teis­mas iš­nag­ri­nė­jo ir pri­ėmė ga­lu­ti­nį spren­di­mą.

Ki­tas at­ve­jis. 2021 me­tų rug­sė­jį VAT iš­nag­ri­nė­jo ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą, ku­rio­je pra­šy­mas dėl su­si­rin­ki­mo sa­va­val­dy­bei bu­vo pa­teik­tas 2021 m. ge­gu­žės 6 d. Tai čia ke­le­tas mė­ne­sių, trys ke­tu­ri mė­ne­siai, bet jūs pa­sa­ky­ki­te, ko ver­tas toks tei­sin­gu­mas, kai žmo­nės no­ri su­si­rink­ti, sa­vi­val­dy­bė ne­de­ri­na, na, ki­taip ta­riant, dėl to ne­de­ri­ni­mo tam­pa ne­įma­no­ma su­reng­ti su­si­rin­ki­mo, žmo­nės by­li­nė­ja­si, ra­šo skun­dus, sam­do ad­vo­ka­tus ir po pus­an­trų me­tų su­lau­kia tei­sin­gu­mo ak­to.

To­kia yra si­tu­a­ci­ja šian­dien Lie­tu­vo­je. Bet koks rim­tes­nis, kiek­vie­nais me­tais rim­tes­nis su­si­rin­ki­mas, tu­riu min­ty, ne šven­tė, bet su­si­rin­ki­mas, kai žmo­nės no­ri iš­reikš­ti ne­su­ti­ki­mą su val­džios spren­di­mais, su­lau­kia daž­nu at­ve­ju sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, įvai­rių sa­vi­val­dy­bių – ir Vil­niaus, ir Kau­no, ne­de­ri­ni­mo, tai yra ne­su­ti­ki­mo, tai yra už­drau­džia­mi su­si­rin­ki­mai.

Iš tie­sų pa­nag­ri­nė­jau prak­ti­ką reng­da­mas ši­tuos teis­mų pro­jek­tus, o dėl ko gi sa­vi­val­dy­bės ne­lei­džia rink­tis. Na, tai, pa­vyz­džiui, bu­vo at­ve­jų, kai Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei ne­pa­ti­ko, jog su­si­rin­ki­mas ren­gia­mas Ge­di­mi­no pros­pekte, ar­ba bū­da­vo at­ve­jų, kai 2009 me­tų kri­zės me­tu tuo­me­tė dau­gu­ma stum­da­vo žmo­nes rink­tis į pro­tes­tus ne prie Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės, o į ko­kį nors Kal­nų par­ką ar­ba prie se­nų kul­tū­ros rū­mų. Na, tie­siog, kad su­si­rin­kę žmo­nės ne­truk­dy­tų val­džiai dirb­ti.

Ki­ta ar­gu­men­ta­ci­ja, pa­vyz­džiui, Kau­ne ar­gu­men­tai bu­vo to­kie, kad ei­ty­nės yra ke­lian­čios vi­suo­me­nės prieš­prie­šą. Na, tai pro­tes­tai vi­sa­da ke­lia tam tik­rą prieš­prie­šą, dis­ku­si­ją, tai yra nor­ma­lu de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je, apie tai yra pa­si­sa­kęs ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių, ir, be­je, la­bai pla­ti per 30 me­tų su­for­muo­ta Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo prak­ti­ka. Bet ne­pai­sant to kas­met yra vis nau­jų drau­di­mų, kai žmo­nės no­ri su­si­rink­ti. Aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad su­si­rin­ki­mų lais­vė nė­ra kaž­ko­kia smul­ki, dėl ku­rios mes čia ga­lė­tu­me su­si­tai­ky­ti, tai ly­giai to­kia pa­ma­ti­nė de­mo­kra­tinės vals­ty­bės žmo­gaus tei­sė kaip ir tei­sė į nuo­sa­vy­bę. Nuo­sa­vy­bės juk ne­ga­li at­im­ti koks nors val­di­nin­kas iš sa­vi­val­dy­bės at­ėjęs – rei­kia teis­mo, o su­si­rin­ki­mą už­draus­ti ga­li.

Tai va to­kia si­tu­a­ci­ja dėl to, kad mū­sų įsta­ty­muo­se yra ar­chaji­nių nuo­sta­tų, dėl jų, pa­vyz­džiui, žmo­nės, ku­rie no­ri pro­tes­tuo­ti prieš val­džią, tu­ri ei­ti pas tą pa­čią val­džią pra­šy­ti lei­di­mo pro­tes­tuo­ti. Na, to­kia si­tu­a­ci­ja yra ne­nor­ma­li. Aš ma­nau, mes šian­dien tu­ri­me ga­li­my­bę jos at­si­sa­ky­ti ir už­baig­ti tuos… Tie­są sa­kant, mes tuo esa­me pa­na­šūs į Ru­si­ją, kas ste­bi­te opo­zi­ci­jos dis­ku­si­jas, jūs pa­ma­ty­si­te, kad žmo­nėms su­si­rink­ti Ru­si­jo­je yra ne­įma­no­ma, nes taip pat sa­vi­val­dos ad­mi­nist­ra­ci­jos įga­lin­tos leis­ti ar­ba ne­leis­ti, de­rin­ti ar­ba ne­de­rin­ti, o daž­niau­siai jos ne­de­ri­na. Ma­ža to, žmo­nės so­di­na­mi į ka­lė­ji­mus.

Aš siū­ly­čiau at­si­sa­ky­ti šios nuo­sta­tos ir pri­tar­ti pa­siū­ly­mui, tai yra vie­nas iš tri­jų pro­jek­tų, tre­čias, juo aš siū­lau pa­da­ry­ti ki­taip. Pre­ziu­muo­ti, kad žmo­nės tu­ri tei­sę su­sirink­ti vi­sais at­vejais ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, sa­vi­val­dy­bės šiuo at­ve­ju, pa­rei­ga yra, jei­gu ji ma­to ri­zi­ką vie­šo­sios…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas.

V. BAKAS (DFVL). …tvar­kos, pa­dė­ti su­reng­ti ši­tą su­si­rin­ki­mą. Po­rą sa­ki­nių, jei­gu ga­li­ma, ge­rai? Jei­gu ji­nai ma­to, kad ri­zi­kų su­val­dy­ti ne­įma­no­ma, te­gul pa­ti krei­pia­si į teis­mą. Teis­mas per 36 va­lan­das iš­nag­ri­nė­ja to­kį pra­šy­mą. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė įro­do, kad ne­ga­li­ma ap­sau­go­ti tvar­kos ob­jek­ty­viai, to­kiu at­ve­ju teis­mas ga­li ne­leis­ti su­si­rink­ti. To­kia yra ma­no pa­tai­sa dėl įsta­ty­mo pro­jek­to. Siū­lau dėl jos bal­suo­ti. Ačiū. Ačiū, Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra.

Mo­ty­vai. J. Raz­ma kal­ba už.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tik­rai bu­vo keis­ta klau­sy­tis to­kių ko­le­gos iš­ve­džio­ji­mų ir ne­pa­g­rįs­tų kal­ti­ni­mų, kad dėl su­si­rin­ki­mų su­ren­gi­mo pas mus yra to­kios pat ap­lin­ky­bės, kaip ir Ru­si­jo­je. Tai tik­rai ne­at­sa­kin­gos šne­kos. O šia­me da­bar svars­to­ma­me pro­jek­te tik­rai yra daug nau­din­gų da­ly­kų su­si­rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams. Vis tik čia nu­sta­ty­ti kon­kre­tūs ir ga­na trum­pi ter­mi­nai – ati­tin­ka­mai 2 ar 3 die­nos – me­ro spren­di­mui pri­im­ti ar teis­mų nu­ta­ri­mams pri­im­ti. Trum­pes­nių aš tik­rai ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, nes teis­mai vis tik tu­ri tam tik­ras pro­ce­dū­ras ir ne­ga­li tie­siog aki­mirks­niu da­ry­ti spren­di­mų. Be abe­jo, yra ir nuo­sta­tos, kad ne­bū­tų pik­tnau­džia­vi­mų. Mes ma­tė­me, kai ke­li šim­tai vie­nu me­tu pa­ra­šo pa­reiš­ki­mus, kad ne­di­de­lius, iki 15 žmo­nių, pi­ke­tus kaip ty­čia rengs to­je pa­čio­je vie­to­je tuo pa­čiu lai­ku. Čia bent yra pa­ra­šy­ta, ga­li bū­ti ne dau­giau kaip du to­kie su­si­rin­ki­mai, kad ne­bū­tų ban­do­ma apei­ti di­de­lio su­si­rin­ki­mo rei­ka­la­vi­mų ir jį pa­da­ry­ti per to­kią šūs­nį ne­va ma­žų su­si­rin­ki­mų. Ma­nau, vis­kas Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to čia yra nor­ma­liai su­re­da­guo­ta, pri­ėmus to­kį įsta­ty­mą, spren­di­mai dėl su­si­rin­ki­mų ini­cia­ty­vų bus spren­džia­mi tik­rai ci­vi­li­zuo­tai ir ga­na pa­lan­kiai ini­cia­to­riams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Man at­ro­do, V. Ba­kas la­bai iš­sa­miai ir ar­gu­men­tuo­tai iš­dės­tė, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je ir kad ši­tas pa­teik­tas įsta­ty­mas dar la­biau var­žys pa­ma­ti­nę Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­sę su­si­rink­ti į pro­tes­to ak­ci­jas. O pro­tes­to ak­ci­jos, be abe­jo­nės, daž­niau­siai bū­na prieš val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Tai vyks­ta vi­sa­me de­mo­kra­tiniame pa­sau­ly­je prieš jų pri­ima­mus spren­di­mus. La­bai tei­sin­gai pa­ste­bė­jo V. Ba­kas, kad žmo­nės ne­ga­li su­si­rink­ti Bal­ta­ru­si­jo­je, Ru­si­jo­je ir ki­tuo­se to­ta­li­ta­ri­niuo­se re­ži­muo­se. Ta­čiau de­mo­kra­tinėse ša­ly­se jie ren­ka­si, nie­kas jų ne­var­žo. Šian­dien, val­dant kon­ser­va­to­riams ir li­be­ra­lams, tas apy­nas­ris ar var­žy­mas vien tik di­dė­ja, vien tik di­des­nės pro­ble­mos žmo­nėms su­si­rink­ti, kad ne­bū­tų jo­kių pro­tes­tų. Aš ma­nau, kad tre­čias va­rian­tas, pa­siū­ly­tas V. Ba­ko, yra de­mo­kra­tiškiausias ir už jį rei­kė­tų bal­suo­ti. Pa­si­ro­do, dar ga­lė­jo be lei­di­mo su­si­rink­ti 15 žmo­nių ar­ba ke­lios gru­pės po 15, da­bar jau tik dvi gru­pės ga­lės su­si­rink­ti, o grei­tai nė vie­na gru­pė. Tai­gi te­gy­vuo­ja li­be­ra­lų dik­ta­tū­ra. Mes aki­vaiz­džiai ma­to­me, kaip jie ei­na min­da­mi, tryp­da­mi pa­čią li­be­ra­lią ide­o­lo­gi­ją. Kaip sa­ko­ma, te­gy­vuo­ja li­be­ra­lų bol­še­viz­mas.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me jau vi­sai ne­tru­kus.

 

11.19 val.

Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 2 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-766 (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 2 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-766. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją T. V. Ras­ke­vi­čių pri­sta­ty­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas mi­ni­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­tė taip pat lap­kri­čio 9 die­ną. At­si­žvel­gęs į vi­sas su­in­te­re­suo­tų ins­ti­tu­ci­jų pa­teik­tas pa­sta­bas, ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą grą­žin­ti pro­jek­tą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą ir dėl šio pro­jek­to teik­tą Vy­riau­sy­bės bei ki­tų ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nę. Toks ko­mi­te­to spren­di­mas bu­vo pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tą Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą. Dis­ku­si­jo­je… Dis­ku­si­jos šiuo at­ve­ju nė­ra. Yra mo­ty­vų. Už Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą siū­ly­mą no­rė­tų pa­si­sa­ky­ti G. Pa­luc­kas. Pra­šom.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, ko­mi­te­tas ge­rai iš­nag­ri­nė­jo ir tei­sin­gą iš­va­dą pa­tei­kė, nes jei­gu da­bar tu­rė­si­me gau­ti lei­di­mą ir in­for­muo­ti tą įstai­gą, prieš ku­rią daž­niau­siai ir pro­tes­tuo­ja­me, tai Sei­mą ir pre­zi­den­tū­rą, bus tik­rai ab­so­liu­tus ab­sur­das, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu. To­dėl kvie­čiu, ko­le­gos, pa­lai­ky­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

PIRMININKĖ. Prieš no­rė­tų kal­bė­ti A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi grą­ži­na­mas, kiek su­pra­tau, to­bu­lin­ti, at­si­sa­kau žo­džio.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ka­dan­gi jau pra­si­dė­jo bal­sa­vi­mo lai­kas, tai ga­li­me bal­suo­da­mi ir ap­si­spręs­ti dėl dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mo. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas siū­lo grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Kas pri­ta­ria­te ko­mi­te­to nuo­mo­nei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 98: už – 96, prieš – 2, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Yra grą­ži­na­mas to­bu­lin­ti.

 

11.21 val.

Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-819 (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 6, 7 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-819. Į tri­bū­ną kvie­čiu ger­bia­mą T. V. Ras­ke­vi­čių pri­sta­ty­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas lap­kri­čio 9 die­ną svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą. Įver­ti­nęs vi­sų ins­ti­tu­ci­jų pa­teik­tas pa­sta­bas pri­ėmė spren­di­mą grą­žin­ti pro­jek­tą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to, Vy­riau­sy­bės ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nę. Ko­mi­te­te įvy­ko bal­sa­vi­mas dėl šio klau­si­mo: 4 bal­sa­vus už, 1 bal­sa­vus prieš ir 2 su­si­lai­kius to­kia ko­mi­te­to iš­va­da bu­vo pri­im­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. J. Raz­ma no­rė­tų kal­bė­ti už.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš tai mes, ma­nau, ati­džiai ap­svars­tė­me iš­sa­mų anks­tes­nį pro­jek­tą, kur vis­kas yra ci­vi­li­zuo­tai iš­spręs­ta ir ne­at­im­ta sa­vi­val­dos tei­sė pa­da­ry­ti tą pir­mą spren­di­mą. Da­bar gi čia no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad sa­vi­val­da yra ne­pa­jė­gi pa­sa­ky­ti, ar ga­li­ma, ar ne­ga­li­ma reng­ti su­si­rin­ki­mą, iš kar­to ati­duo­da­ma teis­mui. Ir anks­tes­nia­me įsta­ty­mo pro­jek­te, jei­gu ini­cia­to­rių ne­ten­ki­na sa­vi­val­dos spren­di­mas, iš kar­to yra ga­li­my­bė kreip­tis į teis­mą. Lai­ko at­žvil­giu čia nė­ra daug pra­lo­šia­ma, nes ant­ra­me iš­sa­mes­nia­me pro­jek­te yra 2 die­nos me­ro at­sa­ky­mui gau­ti, čia yra siū­lo­mos 3 die­nos teis­mui at­sa­ky­ti. Ten bū­tų 2 plius 2, tai 4 die­nos, čia – 3 die­nos. Lai­ko pras­me čia yra mi­ni­ma­lus skir­tu­mas, o pa­sa­ky­ti, kad sa­vi­val­da, me­ras ne­pa­jė­gūs pa­da­ry­ti spren­di­mų ir tu­ri su­ži­no­ti sa­vo nuo­mo­nę teis­me iš kar­to, ma­nau, yra ne­rim­ta, to­dėl siū­lau pri­tar­ti ko­mi­te­to iš­va­dai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Prieš ko­mi­te­to iš­va­dą kal­ba M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS. Šiuo at­ve­ju, ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­ra­šiau kal­bė­ti prieš pa­tį pro­jek­tą, ne prieš ko­mi­te­to iš­va­dą, nes su ja iš tik­rų­jų su­tin­ku. Tik­rai ma­nau, kad kal­bant apie šį pro­jek­tą klau­si­mų yra dau­giau ne­gu at­sa­ky­mų. Yra tik­rai ge­ras siū­ly­mas, kad toks skun­das tu­rė­tų bū­ti iš­nag­ri­nė­tas ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das nuo jo pa­da­vi­mo, kal­bant apie ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mą ir su­si­rin­ki­mų lais­vės ap­ri­bo­ji­mą, bet aki­vaiz­du, kad to­kie pa­kei­ti­mai su­jauk­tų vi­są lei­di­mų or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius tvar­ką, ji Lie­tu­vo­je jau yra nu­si­sto­vė­ju­si. Sa­vi­val­dy­bės ren­gi­nių ko­mi­si­jo­je, kaip įpras­ta, da­ly­vau­ja vie­šą­ją tvar­ką pri­žiū­rin­tys pa­rei­gū­nai. Jie ga­li pa­si­telk­ti ir ki­tų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­gal­bą ir nu­spręs­ti, ar ren­gi­nys ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas vie­šo­sios tvar­kos po­žiū­riu. To­dėl siū­lo­mu at­ve­ju teis­mai bū­tų ap­krau­ti ne­pa­tei­si­na­mais dar­bais, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, siek­da­mas ap­si­draus­ti, ko ge­ro, kas kar­tą iš­duo­tų lei­di­mą dėl su­si­rin­ki­mo tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu kreip­tų­si į Ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą, nes ki­tu at­ve­ju, iš­da­vęs tą lei­di­mą, jis lik­tų kal­tas, jei­gu vie­šo­ji tvar­ka su­si­rin­ki­me vis dėl­to bū­tų pa­žeis­ta.

Tai­gi kaip elg­tų­si Ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas? Ko­kia me­džia­ga ar fak­ti­niais įro­dy­mais rem­da­ma­sis, per to­kį trum­pą lai­ką jis tu­rė­tų pri­im­ti spren­di­mą? Ar siū­lant šį įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą bu­vo tar­ta­si su pa­čiu teis­mu? To­dėl ma­nau, kad tik­rai spren­di­mas grą­žin­ti au­to­riams to­bu­lin­ti yra tei­sin­gas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to siū­ly­mui grą­žin­ti to­bu­lin­ti, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 89, prieš – 11, su­si­lai­kė 14. Pro­jek­tas grą­žin­tas to­bu­lin­ti.

 

11.26 val.

Pen­si­jų anui­te­tų fon­do biu­dže­to 2023 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2131(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me į pa­čią po­sė­džio dar­bo­tvarkės pra­džią. Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Pen­si­jų anui­te­tų fon­do biu­dže­to 2023 me­tų ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2131(2). Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 114, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2131) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.27 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straips­nių ir 1, 2, 3, 4, 5 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2142(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo pakeitimo pro­jek­tas Nr. XIVP-2142(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 118 Sei­mo na­rių: už – 118, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2142) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.28 val.

Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1495 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1985(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1985. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už – 119, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1985) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.29 val.

Ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą įsta­ty­mo Nr. XI-1470 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2290 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2290. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 85, prieš – 2, su­si­lai­kė 9. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir taip pat no­rė­čiau pa­siū­ly­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą. (Bal­sai sa­lė­je) Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi dėl sku­bos. Siū­ly­mas yra gruo­džio 15 die­ną. Tai nė­ra sku­ba. Jei tin­ka, tuomet gruo­džio 15 die­ną, tai nė­ra sku­bos tvar­ka. Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ne sku­bos, ne sku­bos, aš įvar­di­jau. Gruo­džio 15 die­ną ne sku­bos tvar­ka.

Taip, T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Dar pra­šy­mas bū­tų ap­svars­ty­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­te.

PIRMININKĖ. Kul­tū­ros ko­mi­te­te? O ko­kie ar­gu­men­tai dėl Kul­tū­ros ko­mi­te­to, jei­gu ga­li­ma? Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas, su­pran­tu, o Kul­tū­ros ko­mi­te­tas?

T. TOMILINAS (DFVL). Aš no­riu pa­teik­ti ar­gu­men­tus. Šia­me įsta­ty­me yra, ne­ži­nau, ga­liu su­klys­ti, gal 20 kar­tų pa­mi­nė­tas žo­dis „kul­tū­ra“. Tai man la­bai keis­ta, kad šio įsta­ty­mo ne­ap­svars­ty­tų Kul­tū­ros ko­mi­te­tas kaip pa­pil­do­mas. Jei­gu ne­no­ri pir­mi­nin­kas, aš su­pran­tu, ta­čiau klau­si­mas yra svar­bus, mes ne­da­ro­me sku­bos. Tai yra tik­rai ir tam tik­ras kul­tū­ri­nis veiks­mas, ap­skri­tai mū­sų is­to­ri­nės at­min­ties ir kul­tū­ros, to­dėl aš ne­ma­tau čia prieš­ta­ra­vi­mo. Nei čia blo­ka­vi­mas, nei ką. Tie­siog svar­bus mū­sų is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mas, ku­rį rei­kia ap­svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, yra pa­mi­nė­tas žo­dis „kul­tū­ra“, yra pa­mi­nė­tas žo­dis „švie­ti­mas“, yra pa­mi­nė­ti ir ki­ti žo­džiai, nes tai yra tie tiks­lai, ku­riems yra nau­do­ja­mi kom­pen­sa­ci­jos pi­ni­gai. Dėl ma­nęs ga­li svars­ty­ti vi­si Sei­mo ko­mi­te­tai, įskai­tant Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos, bet bū­tų la­bai svar­bu, kad svars­ty­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je da­ta bū­tų gruo­džio 15 die­na. O to­liau kiek­vie­nas ko­mi­te­tas tu­ri tei­sę svars­ty­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­dė­ko­ti ko­le­goms, kad iš­gir­dę žo­dį „kul­tū­ra“ iš­kart su­sie­ja su ko­mi­te­to veik­la. Aš tik pri­min­siu, kad Kul­tū­ros ko­mi­te­tui va­do­vau­ja ne jū­sų bu­vęs šei­mi­nin­kas ir tik­rai, ko ge­ro, to re­zul­ta­to jūs ne­pa­siek­si­te, ko­kio jūs no­ri­te ten pa­siek­ti, bet mes tik­rai ne­at­si­sa­ko­me. Jei­gu jū­sų va­lia, tai mes ga­li­me pa­svars­ty­ti, nors tai yra vi­siš­kai tei­si­nis klau­si­mas, ab­so­liu­čiai.

Ki­ta ver­tus, ka­dan­gi čia jau Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas kul­tū­ra pra­dė­jo rū­pin­tis, aš sa­ky­čiau, kad gal­būt reik­tų su­jung­ti tuos du ko­mi­te­tus ir iš tik­rų­jų vis­ką su­ves­ti į vie­ną, pa­ga­liau Lie­tu­vo­je at­eis tik­ro­ji pa­gar­ba kul­tū­rai. Bet ačiū už jū­sų pa­ro­dy­tą dė­me­sį.

PIRMININKĖ. V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, šiaip jau tu­rė­tų bū­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, bet ne­siū­lau. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ir už tai. Gal­būt ap­si­sto­si­me prie Kul­tū­ros ko­mi­te­to kaip dar vie­no pa­pil­do­mo. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū.

 

11.33 val.

Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo Nr. I-317 2, 6, 7, 12 straips­nių ir II sky­riaus pa­va­di­ni­mo pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1328(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ir dar vie­nas bal­sa­vi­mas. Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1328(2). Bal­suo­ki­me.

Bal­sa­vo 123 Sei­mo na­riai: už – 101, prieš – 3, su­si­lai­kė 19. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

 

11.34 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2261(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na. Pra­dė­si­me svars­ty­ti ir pri­im­ti dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2261(2). Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą. A. Žu­kau­s­ką kvie­čiu į tri­bū­ną.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ko­mi­te­tas va­kar svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Ne­bu­vo gau­ta nei Tei­sės de­par­ta­men­to, nei ko­kių nors ki­tų pa­siū­ly­mų, to­dėl bu­vo pri­tar­ta. Iš sep­ty­nių da­ly­va­vu­sių 7 balsa­vo už.

PIRMININKAS. Dė­kui už iš­va­das.

D. Ke­pe­nis dėl ve­di­mo tvar­kos.

D. KEPENIS (LVŽSF). Prieš tai bal­sa­vi­me pra­šau įra­šy­ti ma­no su­si­lai­ky­mą.

PIRMININKAS. Pa­kar­to­ki­te.

D. KEPENIS (LVŽSF). Pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas, kur bu­vo…

PIRMININKAS. Dėl Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo jū­sų kaip, už ar prieš?

D. KEPENIS (LVŽSF). Prieš.

PIRMININKAS. Prieš. Su­pra­tau. Pro­to­ko­le bus įra­šy­ta. Da­bar dis­ku­si­ja. Pir­ma­sis dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ja S. Tu­mė­nas. Frak­ci­jos var­du. 7 mi­nu­tės.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mie­li ko­le­gos, švie­sio­ji Lie­tu­vos li­tu­a­nis­tų ben­druo­me­ne, iš­min­tis sa­ko, kad kuo to­liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių. Ši­tą pa­sa­ky­mą pri­si­me­nu da­bar, kai ren­ka­ma nau­jo­ji ko­mi­si­ja, kei­čia­ma, kai nau­jo­ji ka­den­ci­ja da­bar yra, kai ren­ka­mas nau­jas pir­mi­nin­kas. Tų me­džių, ir ne tik me­džių, vis dau­giau, nes kuo to­liau, tuo dau­giau vi­so­kių mįs­lių, ne­aiš­ku­mų at­si­ran­da, kai dis­ku­tuo­ja­ma apie vi­są ši­tą pro­ce­dū­rą. At­si­ran­da net nau­ji ter­mi­nai, pa­vyz­džiui, dau­gy­bi­niai rin­ki­mai. Žiū­riu į A. Ja­ka­vo­ny­tę, nau­ją­ją ko­le­gę, ačiū Die­vui, jai ne­rei­kė­jo jo­kių dau­gy­bi­nių rin­ki­mų, ji iš kar­to pa­te­ko, nes bu­vo pir­ma už brūkš­nio. De­ja, čia da­bar, kai ren­ka­mas pir­mi­nin­kas, vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­ma ta tvar­ka. Kaip šian­dien ne­pri­si­min­si, kai ly­giai prieš pen­ke­rius me­tus šio­je sa­lė­je tvir­ti­no­me pra­ėju­sios ka­den­ci­jos ko­mi­si­ją ir pa­sky­rė­me nau­ją pir­mi­nin­ką A. An­ta­nai­tį, kaip ne­pri­si­min­si, kai iš šios gar­bios tri­bū­nos ta­da dar ne eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė, o Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė pa­sa­kė to­kius žo­džius (ci­tuo­ju): „Šią ko­mi­si­ją įstei­gė Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos Cen­tro ko­mi­te­tas. Vi­sa­da ten da­ly­va­vo po­liti­kai.“

PIRMININKAS. Aš at­si­pra­šau kal­ban­čio, pri­dė­siu se­kun­džių. Ka­dan­gi į ma­ne čia krei­pė­si Sei­mo na­rys D. Griš­ke­vi­čius ir aš, ko ge­ro, tru­pu­tį jį su­klai­di­nau dėl bal­sa­vi­mo lai­ko, tur­būt ir ki­ti to­kį klau­si­mą tu­ri, tai vis dėl­to, kaip ma­to­te, dar­bo­tvarkėje yra nu­ro­dy­ta, kad da­bar bus iš­ti­si­nis bal­sa­vi­mo in­ter­va­las iki pat Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų. To­dėl bal­suo­si­me po kiek­vie­no pro­jek­to. Ačiū, kad iš­klau­sė­te, ir tęs­ki­me.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tę­siu sa­vo pa­si­sa­ky­mą. Ta­da ger­bia­ma ko­le­gė pri­mi­nė ir A. Ž. de Ri­šel­jė žo­džius su tam tik­ra sar­kaz­mo do­ze. De­ja, ši­tie A. Ž. de Ri­šel­jė žo­džiai da­bar tar­si įkū­ni­ja­mi šia­me rin­ki­mų pro­ce­se. Bu­vo pa­mirš­ti ir ki­ti žo­džiai, tai yra bu­vu­sios Lie­tu­vos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės, ji nie­ka­da ne­bu­vo ra­di­ka­lė pa­trio­tė, bet vi­sa­da ger­bė Lie­tu­vos is­to­ri­ją, tra­di­ci­jas, gim­tą­jį žo­dį. Ji per­spė­jo ar­ba, tiks­liau, pa­ta­rė, pa­sa­kė, kad gim­ta­sis žo­dis ne­tu­rė­tų tap­ti de­ry­bų ob­jek­tu ir po­li­ti­kų įran­kiu. De­ja, at­ro­do, kad ta­po, tik kei­čia­mi me­to­dai. Nu­tar­ta Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to, ma­ny­čiau, ran­ko­mis vi­siš­kai kar­di­na­liai im­tis ki­tų veiks­mų – bu­vu­sio pir­mi­nin­ko A. An­ta­nai­čio ne­iš­rink­ti ne tik pir­mi­nin­ku, bet vi­sai jo ne­rink­ti į ko­mi­si­ją. Yra pa­si­rink­ta to­kia me­to­di­ka ir keis­ta, kai taip el­gia­ma­si su žmo­gu­mi, ku­ris nė kar­to ne­bu­vo kri­ti­kuo­tas, jo ata­skai­tos vi­sa­da yra įver­tin­tos ge­rai, pui­kiai.

Pra­ei­tą sa­vai­tę dis­ku­si­jo­je tar­si iš­lin­do vie­na prie­žas­tis. Pa­aiš­kė­jo, kad kal­ti vos ne 35 ar 37 mln. eu­rų, ku­rie Eu­ro­pos Są­jun­gos yra skir­ti skait­me­ni­nei erd­vei su­lie­tu­vin­ti. Jau 11 mė­ne­sių tos lė­šos yra įšal­dy­tos Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je, nors Lie­tu­vos kal­bi­nin­kai, spe­cia­lis­tai pa­si­ren­gę vyk­dy­ti pro­jek­tus ir tuos dar­bus at­lik­ti. Keis­ta, kai į ko­mi­si­ją ne­iš­ren­ka­mas nė vie­nas ši­tos sri­ties spe­cia­lis­tas, nors kan­di­da­tų bu­vo, o A. An­ta­nai­tis, ku­ris ir­gi kal­ti­na­mas, kad ne­dir­bo ši­to­je sri­ty­je, ne­pa­si­dar­ba­vo, rug­sė­jo mė­ne­sį pri­sta­tė sa­vo žings­nius, at­ei­ties pro­gra­mą, ką rei­kė­tų da­ry­ti ir kaip tas lė­šas pa­nau­do­ti. De­ja, 11 mė­ne­sių tai ne­vyks­ta. Ar ne­at­si­tiks taip, kad tie 35 mln. eu­rų su­grįš į Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tą, iš­vyks iš Lie­tu­vos? Duok Die­ve, kad taip ne­at­si­tik­tų.

Tai­gi, aš ne­su prieš nau­jo­sios ko­mi­si­jos su­dė­tį, prieš nau­ją­ją kan­di­da­tę pir­mi­nin­kę, ta­čiau įžvel­giau daug to­kių keis­tų da­ly­kų, ku­rie ma­ne ir pa­kvie­tė į ši­tą tri­bū­ną iš­sa­ky­ti sa­vo abe­jo­nes. Tai­gi ačiū, kad iš­gir­do­te.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­si­jo­je pa­mi­nė­ta A. Ar­mo­nai­tė no­ri pa­si­sa­ky­ti.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­kui. Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš gal ne­re­a­guo­siu į tas ci­ta­tas, nes ne vi­sas gir­dė­jau, bet, man at­ro­do, yra la­bai svar­bu pa­sa­ky­ti dėl in­ves­ti­ci­jų, ku­rias po­nas iš tri­bū­nos pa­mi­nė­jo, į kal­bos iš­tek­lių dirb­ti­niam in­te­lek­tui skait­me­ni­ni­mą – 35 mln. eu­rų. Iš tik­rų­jų tai yra mil­ži­niš­ki fon­do „Nau­jos kar­tos Eu­ro­pa“ pi­ni­gai, jų, kiek man yra ži­no­ma, vi­si, kas dir­ba su kal­ba, la­bai la­bai lau­kia ir į juos no­ri pre­ten­duo­ti.

Ta­čiau yra svar­bus da­ly­kas: į kal­bą ir kal­bos skait­me­ni­ni­mą bei dirb­ti­nio in­te­lek­to tech­no­lo­gi­jas lie­tu­vių kal­bai jau yra in­ves­tuo­ti mi­li­jo­nai. Ma­no, kaip mi­nist­rės, tiks­las yra ne­mes­ti pi­ni­gų bet kur ir ten, kur tie mi­li­jo­nai jau bu­vo in­ves­tuo­ti. Ne­iš­taš­ky­ti pi­ni­gų pro­jek­tams, ku­rie yra apie šie­no ra­vė­ji­mą, o in­ves­tuo­ti į tuos… Se­kun­dę!

PIRMININKAS. Bet, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, la­bai pla­čiai kal­ba­te.

A. ARMONAITĖ (LF). Tuoj, vie­ną pa­sa­kau. Bai­giu.

PIRMININKAS. Ne tą klau­si­mą svars­to­me, ne jū­sų in­ves­ti­ci­jų.

A. ARMONAITĖ (LF). At­si­pra­šau, bet sklei­džia­ma ne­tie­sa iš tri­bū­nos ir Sei­mo ko­mi­te­tuo­se tik tai gir­džiu. No­riu pa­sa­ky­ti, ne taip daž­nai kal­bu. Grei­tai pa­bai­giu. Ši­tos in­ves­ti­ci­jos rei­ka­lin­gos mū­sų tech­no­lo­gi­nei pa­žan­gai ir at­ei­čiai ir mes jas in­ves­tuo­si­me at­sa­kin­gai.

PIRMININKAS. Bū­tų už­te­kę pas­ku­ti­nio sa­ki­nio.

Ger­bia­mas A. Žu­kaus­kas taip pat dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš trum­pai. Tik no­rė­čiau pa­tai­sy­ti ger­bia­mą pro­fe­so­rių S. Tu­mė­ną, jis pa­sa­kė, kad ko­mi­si­jo­je nė­ra in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tų. Ko­mi­si­jo­je yra pro­fe­so­rė R. Kas­pe­rė, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to at­sto­vė, bū­tent skait­me­ni­nių kal­bos da­ly­kų spe­cia­lis­tė.

PIRMININKAS. Ką gi, pa­tiks­li­no­te. Ačiū.

To­liau dis­ku­si­jo­je R. Že­mai­tai­tis tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ar tik­rai kal­bė­si­me lie­tu­viš­kai po 50 me­tų? Sto­viu čia, tri­bū­no­je, ir tik­rai ne­ma­nau, kad esu tas as­muo, ku­ris ga­lė­tų kal­bė­ti, ar­ba kur ma­no gra­ma­ti­nė klai­da yra tai­syk­lin­ga, tei­sin­ga… Esu, ma­tyt, tas žmo­gus, ku­ris daž­niau­siai sa­vo kal­bo­je var­to­ja ir bar­ba­riz­mus, var­to­ja ir sve­ti­mus žo­džius. Bet, ko ge­ro, kiek­vie­nas kal­bė­da­mas sa­vaip mes esa­me gy­vi. Ta­čiau šian­die­ną, ma­tant tą bul­do­ze­rį, ku­rį stu­mia Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas kar­tu su Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, yra aki­vaiz­du, kad mes įgy­ja­me nau­ją ten­den­ci­ją.

Aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu 2016–2020 me­tų ka­den­ci­ją, ka­i čia, Sei­me, bu­vo for­muo­ja­ma nau­ja Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja. Tuo me­tu mes, dirb­da­mi opo­zi­ci­jo­je kar­tu su de­ši­niai­siais, su li­be­ra­lais ir kar­tu su A. Ar­mo­nai­te, ji bu­vo vie­nin­te­lė sa­vo par­ti­jos at­sto­vė Sei­me, kri­ti­ka­vo­me tuo­me­čio R. Kar­baus­kio bū­tent po­li­ti­ką. Mes sa­kė­me, kad ko­mi­si­ja ren­ka­ma ne­skaid­riai, žmo­nės pa­ren­ka­mi pa­gal kaž­ko­kią par­ti­nę ar­ba ne­par­ti­nę ide­o­lo­gi­ją, mes kal­bė­jo­me, kad ap­skri­tai tu­ri keis­tis po­li­ti­ka, ku­ri vy­ra­vo ko­mi­te­te ir vy­ra­vo Vy­riau­sy­bė­je. Bet kas at­si­ti­ko po ke­le­rių me­tų? Ogi ger­bia­mi tie pa­tys, ku­rie kri­ti­ka­vo, šian­dien bul­do­ze­riu su­da­ro ko­mi­si­ją. Tos pa­čios Lais­vės par­ti­jos at­sto­vas, jis de­le­guo­tas į ko­mi­te­tą, bū­tent pa­si­ima tą pa­tį, ką da­rė prieš tai bu­vu­sios ka­den­ci­jos Sei­mo na­rė ir val­dan­čio­ji dau­gu­ma.

Klau­si­mas vie­nas, ar mes šian­dien tu­ri­me le­gi­ti­miai iš­rink­tą ko­mi­si­ją, ar mes šian­dien ga­lė­jo­me pa­lauk­ti, su­sto­ti mė­ne­sį, du ir tik­rai lai­ku bū­tu­me su­spė­ję, bū­tu­me pa­da­rę nau­jus nuo­sta­tus. Ko­mi­te­tas bū­tų tu­rė­jęs nau­ją tvar­ką ir bū­tų iš­rin­kęs tvar­kin­gai tei­sin­gą ko­mi­si­ją. Bet ką mes da­bar gir­di­me? Tas įti­ko, tas ne­įti­ko, iš­rin­ko už brūkš­nio, už brūkš­nio ne­iš­rin­ko, tai už brūkš­nio pa­slin­ko­me vie­ną, tas at­si­sa­kė ir ga­lų ga­le tre­čią kar­tą nau­ji rin­ki­mai. La­bai ge­rai pa­sa­kė – dau­gy­bi­niai rin­ki­mai. Čia yra nau­jas žo­dis, nau­jas da­ri­nys, ku­ris, ko ge­ro, at­si­ras mū­sų kal­bo­je.

Dau­gy­bi­niai rin­ki­mai. Dau­gy­bi­niai rin­ki­mai yra la­bai po­pu­lia­rūs Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ka­zach­sta­ne, Ta­dži­kis­ta­ne, Kir­giz­sta­ne, Šiau­rės Ko­rė­jo­je. Pa­na­šu, kad bū­tent Švie­ti­mo ir mo­ks­lo ko­mi­te­tas ima la­bai ge­rą pa­vyz­dį iš ši­tų ša­lių. Ko­dėl? Rink­si­me tol, kol iš­rink­si­me sau lo­ja­lų žmo­gų. Rink­si­me tol, kol iš­si­rink­si­me mums tin­ka­mą as­me­nį.

Ger­bia­mie­ji, tik­rai ne­su nė prieš vie­ną ko­mi­si­jos na­rį. Te­ko į juos vi­sus pa­si­žiū­rė­ti, apie juos pa­si­skai­ty­ti: kiek­vie­nas sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas, kiek­vie­nas sa­vo sri­ties ži­no­vas. Bet pats prin­ci­pas, kaip mes iš­rin­ko­me ši­tą ko­mi­si­ją. Ne­gi jūs, val­dan­čio­ji dau­gu­ma, no­ri­te, kad taip pat kal­bė­tu­me apie jus, kaip mes kal­bė­jo­me 2016 me­tais apie vals­tie­čių val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą? Kaip jie ir­gi to­kiu pat prin­ci­pu su­da­ri­nė­jo ko­mi­si­ją?!

Klau­si­mas ta­da, koks yra mū­sų tiks­las ir ko­kį mes pa­vyz­dį ro­do­me sa­vo at­ei­ties kar­toms, ko­kį mes pa­vyz­dį ro­do­me pro­fe­sū­rai, moks­li­nin­kams, ku­rie dir­ba prie šio pro­jek­to? Įdo­mu yra tai, kad šian­dien, kai kan­di­da­tė bu­vo mū­sų frak­ci­jo­je, aš už­da­viau ke­le­tą klau­si­mų. Kaip ji ver­ti­na tris Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus dėl rai­džių? Sa­ko: lyg ir lai­ky­si­mės sa­vo po­zi­ci­jos, bet aš pa­si­tar­siu su ko­mi­si­ja. Taip iš­ei­na, Lie­tu­vo­je at­si­ran­da grės­mė, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mas ga­li bū­ti per­žiū­ri­mas, kai tuo mo­men­tu Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas vi­są lai­ką lai­kė sa­vo prin­ci­pu, kad nu­ta­ri­mų dau­giau ne­per­žiū­rės, dau­giau iš­aiš­ki­ni­mų ne­teiks. Bu­vo by­la „R. Pa­ksas prieš Lie­tu­vą“, pui­kiai tei­sin­gu­mo mi­nist­rė ži­no ši­tą da­ly­ką, kai bu­vo pa­žeis­tas pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pas ir bū­tų už­te­kę Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo pa­kei­ti­mo ir iš­aiš­ki­ni­mo, bet Sei­mas ga­vo keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją ir Sei­mas ga­vo im­tis ši­tų da­ly­kų. Iš­ei­na, kad jū­sų no­ras ir jū­sų bul­do­ze­ris, pro­gra­mo­je įra­šy­tas, – su­nai­kin­ti vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bą, tam­pa kū­nu ir ko­jo­mis, ir jūs tai pla­nuo­ja­te įgy­ven­din­ti.

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, 2020 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį Sei­mas pri­ėmė kal­bos tvar­ky­mo ir prie­žiū­ros re­for­mą. La­bai aiš­kiai vi­sos gai­rės yra te­nai su­dė­lio­tos. La­bai svar­būs punk­tai su­dė­ti. Dve­jus me­tus vei­kia nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma, dve­ji me­tai nau­jai val­dan­čia­jai dau­gu­mai, nė vie­nas iš gai­rėse ir prie­žiū­ros refor­mos nu­sta­ty­tų prin­ci­pų net nė­ra, spe­cia­liai pa­­tik­ri­nau, mi­nis­te­ri­jo­se ­ap­tar­tas ir net jo­kio­je dar­bo gru­pė­je ne­bu­vo dis­ku­tuo­ta. Dve­ji me­tai, o da­bar sa­ky­ti, kad bu­vu­si val­dan­čio­ji dau­gu­ma ką nors blo­gai da­ro. Ger­bia­mie­ji, jūs jau dve­jus me­tus esa­te val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Už­teks tą vie­ną laiš­ką skai­ty­ti. Iš­si­trau­ki­me tre­čią laiš­ką ir pa­tys ką nors pra­dė­ki­te da­ry­ti.

Ki­tas yra svar­bus da­ly­kas, čia tei­si­nin­kams, Vals­ty­bi­nė lietuvių kal­bos ko­mi­si­ja yra la­bai svar­bus da­ly­kas mums, kaip tei­si­nin­kams, teis­muo­se, tai yra ski­riant eks­per­ti­zę, pa­klau­siant vie­no ar ki­to iš­aiš­ki­ni­mo, kad bū­tų pa­tei­kia­mas. Ir mes to­kiu prin­ci­pu su­da­ro­me šian­dien ko­mi­si­ją. Aš abe­jo­ju, ar šian­dien Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­lė­tų im­ti ver­tin­ti to­kį Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ar jis ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­ją, tai yra dau­giau vi­di­nis mū­sų rei­ka­las, bet gar­bės jis tik­rai mums ne­da­ro. Ir keis­ta, kad tai da­ro pro­fe­so­rius, keis­ta, kad tai da­ro Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, sau kė­lęs la­bai aiš­kius ir są­ži­nin­gus prin­ci­pus. De­ja, man la­bai gai­la jū­sų ko­mi­te­to. (Bal­sai sa­lė­je: „Gė­da!“)

PIRMININKAS. Vėl ma­tau, kad dėl ve­di­mo tvar­kos no­ri ger­bia­ma V. Tar­ga­ma­dzė. Pra­šom. Tuoj įjung­siu.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Vi­sų pir­ma, jei­gu kal­ba­me apie Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tą, rei­kia pa­brėž­ti, kad tai val­dan­čių­jų sep­ty­niais bal­sais, opo­zi­ci­ja ne­da­ly­va­vo ir pra­šom vi­są lai­ką tą da­ly­ką pa­brėž­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Vi­si su­pran­ta­me, kad val­dan­tie­ji pir­miau­sia at­sa­kin­gi už bet ko­kius spren­di­mus tiek Sei­me, tiek ko­mi­te­tuo­se. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Žu­kaus­kas. Pra­šom.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ka­dan­gi bu­vau pa­mi­nė­tas kaip pro­fe­so­rius, no­rė­čiau pa­kvies­ti ger­bia­mą Sei­mo na­rį R. Že­mai­tai­tį ne­sta­ty­ti da­ly­kų nuo ko­jų ant gal­vos. Ren­kant ko­mi­si­jos na­rius, vi­sų pir­ma bu­vo at­si­žvel­gia­ma į jų kom­pe­ten­ci­ją, į jų moks­li­nius dar­bus. Ir aš pats bal­sa­vau (ne­ga­liu pa­sa­ky­ti dėl ki­tų, nes bal­sa­vi­mas bu­vo slap­tas) už tuos kan­di­da­tus, ku­rie man, kaip moks­li­nin­kui, kė­lė di­džiau­sią pa­si­ti­kė­ji­mą. Ma­no jau as­me­ni­nis tiks­las yra grą­žin­ti šiai ko­mi­si­jai bū­tent eks­per­ti­nes funk­ci­jas ir baig­ti po­li­ti­kuo­ti šio­je ko­mi­si­jo­je. Aš la­bai lai­min­gas, kad ir kan­di­da­tę į pir­mi­nin­kus tu­ri­me bū­tent moks­li­nin­kę, o ne po­li­ti­kuo­to­ją.

PIRMININKAS. Kol kas ne­svars­to­me kan­di­da­tų į pir­mi­nin­kus. Tik­rai mes čia per daug gai­ši­na­me lai­ką ne­bū­ti­no­mis re­pli­ko­mis. Ti­kiuo­si, A. Ve­ry­ga pa­sa­kys ką nors es­mi­nio dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VERYGA (LVŽSF). Taip, pir­mi­nin­ke, tik­rai dėl ve­di­mo tvar­kos. Aš no­riu vis dėl­to pa­pra­šy­ti ne­įsuk­ti į dis­ku­si­jų klu­bą per šo­ni­nius mik­ro­fo­nus, nes čia kal­ba­me apie mo­ty­vus, apie vi­so­kius tu­ri­nio da­ly­kus. Jei­gu dėl ve­di­mo tvar­kos, tai taip ir lai­ky­ki­mės.

PIRMININKAS. Dė­kui, pa­sta­ba tei­sin­ga. Ne­bū­siu toks li­be­ra­lus, kaip iki šio mo­men­to. (Bal­sai sa­lė­je) Da­bar dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. E. Pu­pi­nis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai no­rė­čiau pa­neig­ti ger­bia­mos pro­fe­so­rės pa­sa­ky­mą, kad bal­sa­vo tik septyni. Vi­są ko­mi­si­ją iš tik­rų­jų rin­ko vi­si 13. Net ke­tu­ri iš ko­mi­si­jos na­rių ga­vo mak­si­ma­lų bal­sų skai­čių. Tai yra 13 ko­mi­te­to na­rių bal­sa­vo. Po to, aiš­ku, ne­ga­li bū­ti taip, kad ren­kant vi­sus vie­no­dai iš­rink­tų. Tai sa­vai­me su­pran­ta­ma. Tie bal­sai iš­si­dė­lio­jo nuo 13 iki 0, ne­už­ten­ka vi­siems bal­sų, kad bū­tų vi­siems po 13, nes bu­vo 32 kan­di­da­tai. Šiuo at­ve­ju dar ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, jei­gu taip pa­ė­mus, čia kal­ba apie val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ten tik septyni na­riai. Iš tik­rų­jų aštuonis bal­sus ir dau­giau ga­vo net dešimt ko­mi­si­jos na­rių, tai dau­giau ne­gu pu­sė. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, tur­būt ne­ga­li­me mes taip elg­tis ir no­rė­ti, kad bū­ti­nai kiek­vie­nas mū­sų žmo­gus, ku­rį mes pa­žįs­ta­me ar­ba gal­būt kam nors sim­pa­ti­zuo­ja­me, bū­ti­nai pa­kliū­tų į ko­mi­si­ją. Šiuo at­ve­ju tik­rai ko­mi­si­ja le­gi­ti­mi, apie tai rei­kia kal­bė­ti. Ne­ma­nau, kad jei­gu kam nors vie­nas žmo­gus la­bai pa­tin­ka, tai dėl to tu­rė­tu­me ar­dy­ti ši­tą pro­ce­dū­rą. Tik­rai siū­lau bal­suo­ti, nes ko­mi­si­ja tu­ri pra­dė­ti dirb­ti. Nė­ra čia tų pro­ble­mų. Pra­ei­tą kar­tą ir­gi ne vi­si bu­vo pa­ten­kin­ti.

O dėl bal­sa­vi­mo tvar­kos, dėl rin­ki­mų, aiš­ku, ga­li­ma to­bu­lin­ti tvar­ką, nie­kas ne­truk­do. Jei at­ei­ty­je ma­ty­si­me, kad iš tik­rų­jų ky­la ko­kių nors gin­čų, gal ta rin­ki­mų tvar­ka ga­lė­tų bū­ti ir ki­ta. Bet šiuo me­tu bu­vo taip, kaip šiuo me­tu reg­la­men­tuo­ja Sta­tu­tas. Mū­sų ko­mi­te­tas nu­spren­dė ir taip bal­sa­vo­me. Bet bal­sa­vi­mas bu­vo ly­giai toks pats, koks ir pra­ei­tą ka­den­ci­ją. Iš tik­rų­jų nie­ko ne­įvy­ko, pa­pras­čiau­siai nor­ma­lia tvar­ka iš­rink­ta ko­mi­si­ja. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. R. Že­mai­tai­tis pa­si­sa­ko prieš.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, Ed­mun­dai. Šiuo at­ve­ju tik­rai ger­biu pa­tį, nes pri­pa­ži­nai, kad ko­mi­si­ja iš­rink­ta, kaip ir aną ka­den­ci­ją, kar­tu prieš tai pa­sa­ky­da­mas ke­le­tą žo­džių prieš, na taip, tvar­kos ne­bu­vo, tvar­ka blo­ga, mes iš­rin­ko­me. Ed­mun­dai, jūs su­pran­ta­te, ką jūs kal­ba­te? Jūs vie­šai kaip val­dan­čių­jų at­sto­vas pri­pa­žįs­ta­te, kad tę­sia­te bu­vu­sios val­dan­čio­sios dau­gu­mos ydin­gą ko­mi­si­jos rin­ki­mą, užuot bū­tu­mė­te pa­kei­tę tvar­ką ir šian­dien ne­bū­tų dis­ku­si­jų. Ed­mun­dai, nie­kas ne­si­gin­či­ja dėl esan­čių ko­mi­si­jos na­rių. Vi­si su­tin­ka, kad ko­mi­si­jos na­riai yra kva­li­fi­kuo­ti, ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus, vis­kas yra ge­rai. Ar jūs gir­dė­jo­te, kad kas nors iš esan­čių čia, sa­lė­je, tri­bū­no­je, kal­bė­tų apie pa­čius ko­mi­si­jos na­rius? Aš nie­ko ne­gir­dė­jau. Aš net ne­gir­dė­jau, kad kas nors vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­sa­ky­tų prieš apie nors vie­ną ko­mi­si­jos na­rį. Vi­si kal­ba apie pro­ce­dū­rą, ku­ri tę­sia­si nuo pra­ėju­sios ka­den­ci­jos. Mes kri­ti­ka­vo­me aną ka­den­ci­ją, Ed­mun­dai, o jūs pa­da­rė­te tą pa­tį. Jūs li­pa­te ant to pa­ties grėb­lio. Ir jūs pats pa­sa­kė­te sa­vo kal­bo­je, at­si­su­ki­te įra­šą. Aš tik kvie­čiu šian­dien, ko­le­gos, aiš­ku, ma­nau, kad tik­rai val­dan­tie­ji pri­tars, bet te­gu bū­na šios mū­sų dis­ku­si­jos ste­nog­ra­mo­je, iš­lie­ka ir is­to­ri­jai. Kai vėl mes rink­si­me po ke­le­to me­tų tą ko­mi­si­ją, kad jūs pa­tvir­tin­tu­mė­te tvar­ką, bū­tų aiš­ku, pa­gal ką ir kaip yra ren­ka­ma. Jei­gu vie­nas at­si­sa­ko, iš kar­to at­ei­na ki­tas, o ne to­dėl, kad jums ne­pa­ti­ko tas ki­tas, ta­da jūs vėl nau­jus rin­ki­mus pa­da­rė­te. Aš jums dar kar­tą kar­to­ju: dau­gybi­niai rin­ki­mai yra Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Šiau­rės Ko­rė­jos vals­ty­bių prin­ci­pas, tai yra ren­ki tol, kol iš­ren­ki sau tin­ka­mą as­me­nį. Ger­bia­mie­ji, pa­žiū­rė­ki­te, ką jūs pa­da­rė­te! Ne dėl žmo­nių gin­či­ja­mės, o dėl pro­ce­dū­ros šian­dien yra gin­či­ja­ma­si. Kvie­čiu tik­rai bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Tuoj ir pa­tik­rin­si­me, kas kaip bal­suo­ja. Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me pro­jek­tui po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 64, prieš – 7, su­si­lai­kė 33. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

V. Juo­za­pai­tis. Ti­kiuo­si, trum­pa re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia jau ma­no rei­ka­las, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, kiek aš kal­bė­siu. (Šur­mu­lys sa­lė­je) La­bai ačiū. Sta­tu­tas nu­ma­to to­kią ga­li­my­bę ir tik­rai jū­sų re­pli­ka at­ėmė ma­no lai­ko dar šiek tiek, bet ačiū jums už pa­ro­dy­tą dė­me­sį. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį tų par­la­men­ti­nės is­to­ri­jos ži­no­vų, ku­rie čia vis pa­si­sa­ko pa­tys sau prieš­ta­rau­da­mi, kad to­kia tvar­ka, kai bu­vo rink­ta ši ko­mi­si­ja, ga­lio­jo nuo 2002 me­tų, tai yra ly­giai 20 me­tų. Tie­siog ži­no­ki­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Re­pli­ka tik­rai bu­vo trum­pa. I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė .

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tik no­riu ak­cen­tuo­ti, kad šis bal­sa­vi­mas prieš ar su­si­lai­kant bu­vo ne prieš tuos žmo­nes, kai ku­rie jų tik­rai yra moks­li­nin­kai, o prieš pro­ce­dū­ras, prieš ne­si­kal­bė­ji­mą, aro­gan­ci­ją ir vi­sus ši­tuos da­ly­kus. To­dėl ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus dau­giau dis­ku­tuo­ja­ma apie pa­čią kal­bos po­li­ti­ką, o ne sie­kia­ma ją nai­kin­ti. Taip, kaip pro­fe­so­rius A. Žu­kaus­kas sa­kė vie­no­je lai­do­je.

PIRMININKAS. Dė­kui. Da­bar tę­sia­me pro­ce­dū­rą. Šio pro­jek­to pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai už, prieš. Tie­sa, čia yra du straips­niai.

Dėl 1 straips­nio ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me.

Dėl 2 straips­nio? Taip pat ben­dru su­ta­ri­mu. Ir mo­ty­vai dėl vi­so.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tik­rų­jų aš ir­gi trum­pą re­pli­ką, nes ką tik kal­bė­jau. Tik­rai, ger­bia­mas ko­le­ga Že­mai­tai­ti, jūs vi­są­laik mėgs­ta­te pai­nio­ti tie­są su me­lu, pa­gra­žin­ti, pas­kui kel­ti į feis­bu­kus ir pa­na­šiai. Aš no­riu pa­kar­to­ti. Nuo 2002 me­tų ta tvar­ka ga­lio­jo ir vi­siems ti­ko, kaž­ko­dėl šį kar­tą ta tvar­ka jau pa­si­da­rė la­bai blo­ga. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, jei jūs, Sei­mo na­rys, daug me­tų dir­ban­tis, tai jūs taip pat tu­ri­te siū­ly­ti. Jūs ką, pir­mą kar­tą šia­me Sei­me? Tai ką jūs vei­kia­te? Tik kri­ti­kuo­ja­te ir dau­giau nie­ko ne­vei­kia­te. Ačiū. Siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis – prieš.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ar jūs ne­pri­si­me­na­te, kaip jūs kri­ti­ka­vo­te R. Kar­baus­ką? (Bal­sai sa­lė­je) Kar­baus­kį. Ar jūs ne­pri­si­me­na­te, kad jūs siū­lė­te keis­ti tvar­ką? (Bal­sas sa­lė­je: „Pa­tys siū­lė!“) Pa­tys gi siū­lė­te keis­ti tvar­ką, o da­bar dir­ba­te pa­gal tą pa­čią tvar­ką, bet dir­ba­te daug įžū­liau, daug na­cha­liš­kiau. Tik­rai bal­suo­ja­te tiek kar­tų, kad iš­si­rink­tu­mė­te sa­vus. Jei­gu žmo­nės iš­si­brau­kė ir po to pa­ki­lo są­ra­šas aukš­čiau… Pa­žiū­rė­ki­te, kaip yra per sa­vi­val­dos rin­ki­mus, Sei­mo rin­ki­mus. Jei­gu koks dau­gia­man­da­ti­nin­kas iš­si­brau­kė, at­ei­na aukš­čiau iš­rink­tas… po brūkš­nio Sei­mo na­rys. Da­bar, ką tik, pri­sie­kė! Ką jūs čia da­ro­te – dve­jo­pus stan­dar­tus? Jūs tik­rai ku­ria­te Šiau­rės Ko­rė­jos vals­ty­bę, Bal­ta­ru­si­ją ir Ru­si­ją. Ren­ka­te tol, kol iš­si­ren­ka­te sa­vo. Tai ko­dėl ne­da­ro­te ta­da iš nau­jo vi­so Sei­mo rin­ki­mų, kai iš­si­brau­kia Sei­mo na­rys ir pri­sie­kia ki­tas Sei­mo na­rys? Kas čia? Tai ko­dėl jūs ne­pa­tvir­ti­no­te tos ko­mi­si­jos, o iš nau­jo da­rė­te rin­ki­mus? Te­gy­vuo­ja li­be­ralų ­bol­še­viz­mas!

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, kal­bė­da­mi at­kreip­ki­te dė­me­sį, kad mus ste­bi la­bai rei­k­lūs žiū­ro­vai, jau­ni­mas, iš tri­bū­nų. To­liau kal­bės R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Čia pri­ėmi­mo sta­di­ja. Ger­bia­mas Ed­mun­dai, dar kar­tą sa­kau, tik­rai įkel­siu šį kar­tą įra­šą ir ­ra­siu įra­šą 2016 me­tų, nes mes bu­vo­me kar­tu su ju­mis opo­zi­ci­jo­je: bu­vo kon­ser­va­to­riai, „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ir Li­be­ra­lų są­jū­dis. Tuo me­tu, ga­liu pa­sa­ky­ti, nuo Li­be­ra­lų są­jū­džio at­ski­lo ger­bia­ma Auš­ri­nė ir bu­vo su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. Mes kri­ti­ka­vo­me kar­tu su ju­mis, jei­gu jūs dar ne­pa­mir­šo­te. Aš tik­rai ­ra­siu tą mū­sų pa­si­ta­ri­mą, ku­ria­me kri­ti­ka­vo­me, kad ko­mi­si­ja, tiks­liau, rin­ki­mų tvar­ka yra blo­ga, ji keis­ti­na ir yra se­na. Ką ger­bia­mas V. Juo­za­pai­tis pa­sa­kė, tei­sin­gai, ji bu­vo se­na ir mes ta­da kri­ti­ka­vo­me, kad ją rei­kia keis­ti. Jūs jos ne­pa­kei­tę, pa­gal se­ną me­to­dą ši­tą ko­mi­si­ją iš­rin­ko­te.

Ar jūs ga­lų ga­le iš­gir­si­te, apie ką yra dis­ku­tuo­ja­ma? Ne apie žmo­nes, o apie pro­ce­dū­rą, ka­i iš­ren­ka­ma. Ir jūs pa­tys tą da­ly­ką kri­ti­ka­vo­te. Iš tik­rų­jų la­bai keis­ta. Bet aš tik­rai svei­ki­nu, kad su­ge­ba­te kai­lį ir skū­rą iš­vers­ti. Už tai tik­rai rei­kė­tų jus pa­svei­kin­ti.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis… Da­bar D. Asa­na­vi­čiū­tė – už.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Jei­gu jau kal­ba­me apie lie­tu­vių kal­bą, tai ne klau­si­mų, o klau­si­mų, ne ko­mi­te­tas, o ko­mi­te­tas. Pra­dė­ki­me pa­tys var­to­ti lie­tu­vių kal­bą tai­syk­lin­gai. La­bai gai­la, kad vi­sa lie­tu­vių kal­ba su­si­ve­dė į vie­ną as­me­nį ir vy­ku­sias pro­ce­dū­ras. Gir­dė­ti la­bai daug kal­bų, bet la­bai la­bai ma­žai fak­tų.

Jei­gu pra­dė­si­me ly­gin­ti rin­ki­mų pro­ce­dū­rą, kur mes bal­sa­vo­me slap­tu bal­sa­vi­mu už as­me­nis, tai ly­gin­ki­me ne su dau­gia­man­da­te sis­te­ma, o su vien­man­da­te. Jei iš­ėjo iš Sei­mo as­muo, ku­ris bu­vo iš­rink­tas vien­man­da­tė­je, vie­toj jo ren­ka­mas ki­tas as­muo, ne­si­slen­ka pa­gal jo­kį są­ra­šą, nes to są­ra­šo kaip ir ne­be­li­ko pa­si­bai­gus rin­ki­mams.

Jei­gu da­bar kal­bė­tu­me taip pat fak­tais, kaip vy­ko šie rin­ki­mai Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te, tai bu­vo še­ši as­me­nys, ga­vę še­šis bal­sus, už brūkš­nio. Rin­ki­mai bu­vo 12 die­ną. 24 die­ną mes gau­na­me sep­ty­nis at­si­sta­ty­di­ni­mo ir ne­kan­di­da­ta­vi­mo vie­na for­ma pa­reiš­ki­mus, da­tuo­tus 18 die­na, to pa­ties iš­rink­to vie­no as­mens, ir 14 die­nos yra vie­no iš tų po brūkš­nio li­ku­sių as­me­nų raš­tas, kad jis at­si­sa­ko kan­di­da­tuo­ti į at­si­lais­vi­nu­sią vie­tą, ku­ri at­si­lais­vi­no tik 18 die­ną. Li­ko iš as­me­nų, ga­vu­sių še­šis bal­sus, tik vie­nas da­bar­ti­nis pir­mi­nin­kas. Tuo­met bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad rei­kia pa­slink­ti vie­ną už brūkš­nio.

Tai tie­siog no­riu pa­ro­dy­ti fak­tus, kam tai bu­vo nau­din­ga ir kaip vy­ko vi­sa pro­ce­dū­ra, ne iš val­dan­čių­jų, ne iš tų, ku­rie bal­sa­vo. To­dėl bu­vo pra­šo­ma at­si­lais­vi­nu­sias vie­tas pa­pil­dy­ti kan­di­da­tais iš vi­sų ins­ti­tu­ci­jų ir iš pa­pil­dy­tų są­ra­šų mes rin­ko­me vie­ną as­me­nį.

Be­je, Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja ben­dru su­ta­ri­mu nu­spren­dė, kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, su­da­ry­da­mas Vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ją, Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tų ne­pa­žei­dė ir sa­vo įga­lio­ji­mų ne­vir­ši­jo. Taip pat duo­ta re­ko­men­da­ci­ja nu­sta­ty­ti reg­la­men­tą. To ga­li im­tis bet ku­rios ka­den­ci­jos ko­mi­te­tas. Tą ga­lė­jo pa­da­ry­ti ir pra­ei­tos ka­den­ci­jos ko­mi­te­tas po rin­ki­mų. De­ja, to ne­pa­da­rė. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. D. Ke­pe­nis pa­si­sa­kys prieš.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Gal­būt mes tik­rai per daug šne­ka­me apie per­so­na­li­jas, bet vi­siš­kai ne­gir­dė­ti nie­ko apie es­mę – apie lie­tu­vių kal­bą. Mes vi­si ti­ki­mės, kad Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja yra tie kar­žy­giai, ku­rie gi­na mū­sų kal­bą nuo sve­ti­my­bių, nuo sve­ti­mų rai­džių. Bet kur jie bu­vo tuo me­tu, kai mes pa­žei­dė­me Kon­sti­tu­ci­ją ir lei­do­me dar­ky­ti lie­tu­vių kal­bą? Jie ty­lė­jo.

Ki­tu at­ve­ju mes daž­nai gir­di­me apie pyk­čio kal­bą, o lie­tu­vių kal­ba yra la­bai įvai­ri ir la­bai iš­kal­bin­ga, bet po­li­ti­kai ban­do pa­nau­do­ti sa­vo la­bui vie­nas ki­tą pas­kui tam­py­da­mi po teis­mus, kad, ma­tai, jis pik­tai kal­bė­jo.

Tre­čias da­ly­kas. Man da­bar ypač keis­ta bu­vo, kai aš pa­klau­siau, kaip jūs, kal­bi­nin­kai, ra­miai žiū­ri­te, kai są­vo­ka „gy­dy­mas“ yra pa­keis­ta į „svei­ka­ti­ni­mas“? Pa­si­ro­do, kad tuo pa­grin­du bu­vo ga­li­ma skir­ti 3,5 mlrd., o vai­kų svei­ka­tai, kū­no kul­tū­rai net 20 mln. ne­ga­lė­jo­me su­rink­ti, nes jie lei­do po­li­ti­kams, ma­tai, nu­spręs­ti. Ta­me Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­me svei­ka­ti­ni­mui yra skir­ta 250 kar­tų, gy­dy­mui tik du žo­džiai tė­ra. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad jei­gu mes no­ri­me spręs­ti dėl lie­tu­vių kal­bos, tai spręs­ki­me. O da­bar Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos žmo­nės tam­pa po­li­ti­kų ver­gais, įkai­tais, jie lei­džia mums nai­kin­ti mū­sų tau­tos ir pri­gim­tį, ir svei­ka­tą, ir ką tik­tai no­ri, nes ta­po po­li­ti­kų įkai­tais. Tai yra blo­giau­sia. O kas ten bus, ar vie­nas, ar ki­tas, čia nė­ra svar­biau­sia. Ačiū.

PIRMININKAS. D. Ša­ka­lie­nė dar už.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos na­rė no­riu pa­tvir­tin­ti, mes ben­dru su­ta­ri­mu, va­di­na­si, vie­nin­gai pri­ėmė­me spren­di­mą, kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, su­da­ry­da­mas Vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ją, Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tų ne­pa­žei­dė ir sa­vo įga­lio­ji­mų ne­vir­ši­jo. Tai vie­na.

An­tra. Lie­tu­vių kal­ba yra gy­va ir ji taip pat tu­ri at­liep­ti laik­me­tį. Jos įka­li­ni­mas dog­mų nar­ve tik­rai nie­kam nie­ko ge­ro ne­at­ne­ša.

Tre­čias da­ly­kas. Kai Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja tam­pa me­mų he­ro­je ir keiks­ma­žo­džiu, tai taip pat mū­sų kal­bai nie­ko ge­ro ne­at­ne­ša. Tik­rai ma­nau, kad po­ky­tis yra rei­ka­lin­gas.

PIRMININKAS. Dar dėl ve­di­mo tvar­kos R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Vis dėl­to ge­rai, kad tu­riu pro­to­ko­lus, ste­nog­ra­mas. Ger­bia­mas Pu­pi­ni, 2017 m. lap­kri­čio 21 d. (Bal­sas sa­lė­je) Taip, dėl ve­di­mo. Čia yra dėl tei­sin­gu­mo.

PIRMININKAS. Ne dėl ve­di­mo tvar­kos. Jūs kal­ba­te apie ko­mi­te­to po­sė­džius.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ne, čia yra dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKAS. Mes jų ne­nag­ri­nė­ja­me.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ka­dan­gi bu­vo pa­sa­ky­ta ne­tai­syk­lin­ga in­for­ma­ci­ja, aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad bal­sa­vo 58 Sei­mo na­riai: 25 – prieš, 4 su­si­lai­kė. Vi­sa tuo­me­ti­nė mū­sų opo­zi­ci­ja ne­da­ly­va­vo. Ci­tuo­ju jū­sų par­ti­jos pir­mi­nin­ko Gab­rie­lio Land­sber­gio ir tuo­me­ti­nio… M. Ado­mė­no, da­bar­ti­nio vi­ce­mi­nist­ro, pa­sa­ky­mus, kad „ko­mi­si­ja yra ne­tei­sė­tai iš­rink­ta, to­dėl mes pro­tes­tuo­ja­me prieš to­kios ko­mi­si­jos su­dė­tį“. Ge­ros die­nos jums šian­die­ną.

PIRMININKAS. Bu­vo toks fak­tas, vis­kas ge­rai, pri­mi­nė­te. Bu­vo ne­tei­sė­ta ko­mi­si­ja, bet ji dir­bo.

Ge­rai. Da­bar sprę­si­me dėl šios ko­mi­si­jos. Bal­suo­ja­me dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to, po to ga­lė­si­te re­pli­kuo­ti po bal­sa­vi­mo. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos su­da­ry­mo“ (pro­jek­tas Nr. XIVP-2261(2).

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114: už – 67, prieš – 9, su­si­lai­kė 38. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Siū­lau tik­rai krikš­čio­nims de­mok­ra­tams at­si­pra­šy­ti, nes pa­ci­ta­vo Gab­rie­lį Land­sber­gį, ku­ris kri­ti­ka­vo vi­są šią sis­te­mą, ir net iš­ėjo iš sa­lės bal­suo­da­mi. Jie dir­ba pa­gal šį me­to­dą. At­ei­ki­te čia, prie tri­bū­nos, ne tik at­si­pra­šy­ki­te, bet ir at­si­klaup­ki­te. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Prem­je­rė taip pat no­ri re­pli­ką pa­sa­ky­ti.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi kal­ba­me apie Vals­ty­bi­nę kal­bos ko­mi­si­ją, tai no­riu at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį – Gab­rie­lius, Gab­rie­liaus… (Bal­sai, plo­ji­mai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ge­rai. Pa­gi­li­no­me lie­tu­vių kal­bos ži­nias. Bet dir­ba­me to­liau.

 

12.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko at­lei­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2259(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-11 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko at­lei­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2259(2). Iš pra­džių svars­ty­mas, po to bus ir pri­ėmi­mas. Vėl kvie­čiu į tri­bū­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Žu­kaus­ką.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas va­kar svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Ka­dan­gi ne­bu­vo jo­kių pa­sta­bų iš nie­ko, tai vėl­gi pri­ta­rė vi­sų da­ly­va­vu­sių bal­sais.

PIRMININKAS. Ne­ma­nau, kad kas nors jus gir­di. Yra ga­li­my­bė pa­kel­ti tri­bū­ną, čia, de­ši­nė­je pu­sė­je, yra… (Bal­sai sa­lė­je) Ar­ba pa­si­len­kęs prie mik­ro­fo­no iš ar­ti kal­bė­ki­te.

A. ŽUKAUSKAS (LF). At­si­pra­šau už bal­są, nes jau pra­šne­kė­jau aš tą sa­vo bal­są dėl ko­mi­si­jos. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Dar kar­tą sa­kau, kad va­kar ko­mi­te­tas svars­tė nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Ka­dan­gi ne­bu­vo jo­kių pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, bu­vo vi­sų da­ly­va­vu­sių bal­sa­vi­me sep­ty­nių ko­mi­te­to na­rių bal­sais pri­tar­ta ši­tam pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Štai da­bar vi­sai kas ki­ta. S. Tu­mė­nas pa­gei­dau­ja da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, čia ne vie­nas kri­ti­ka­vo R. Že­mai­tai­tį. Aš jam no­rė­čiau pa­sa­ky­ti kom­pli­men­tą, nes pas­ta­rai­siais me­tais jis var­to­ja vis ma­žiau sve­ti­my­bių. Jam tik vie­na pa­sta­bė­lė. Re­mi­gi­jau ir vi­si mie­li ko­le­gos, žo­dį ne nau­do­ja­me, o var­to­ja­me. Nau­do­ja­me daik­tą, o žo­dį var­to­ja­me. Kom­pli­men­tas prem­je­rei – taip, Gab­rie­lius, Gab­rie­liaus. Ta­čiau Aud­rys An­ta­nai­tis, tai Aud­rio An­ta­nai­čio, jei­gu bū­tų Aud­rius, bū­tų Aud­riaus. To­kios pa­sta­bė­lės, o da­bar apie… (Plo­ji­mai, šur­mu­lys sa­lė­je)

Ka­dan­gi mi­ni­mas A. An­ta­nai­tis, tai kal­bė­siu apie jį. Šios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko A. An­ta­nai­čio at­lei­di­mas, man re­gis, at­sa­ko, ko gi nie­kas ne­no­ri ei­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą dirb­ti, tar­nau­ti, nes bet ka­da ga­li bū­ti po­li­ti­nių jė­gų au­ka, ne­ži­no, ar dirbs tik vie­ną ka­den­ci­ją, ar dvi ka­den­ci­jas. Mes ne­se­niai čia daug dis­ku­ta­vo­me apie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vie­ną pa­rei­gū­ną, abi­pu­siu su­ta­ri­mu bu­vo at­leis­tas, ta­čiau vis tiek iš­lin­do vi­so­kių pro­ble­mų. A. An­ta­nai­tis bai­gė pir­mą­ją ka­den­ci­ją ir tru­pu­tį man yra keis­ta, kai žmo­gus nė kar­to ne­kri­ti­kuo­tas, tik gir­tas, ata­skai­tos ver­tin­tos pui­kiai, ne­tu­ri ga­li­my­bės ne tik dirb­ti pir­mi­nin­ku, bet net ne­iš­ren­ka­mas į ko­mi­si­ją.

Tai ko­kio gi rei­kia žmo­gaus? Aš da­bar žiū­riu į kan­di­da­tę V. Mei­liū­nai­tę. Die­vu­liau, kaip A. An­ta­nai­tis pa­kė­lė kar­te­lę, ir pa­ma­tai, kiek jis nu­vei­kė per vi­są ka­den­ci­ją ir anks­čiau. Vie­ną ki­tą jo dar­bą no­riu pa­mi­nė­ti. 2003 me­tais A. An­ta­nai­tis ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­mi­ja, vė­liau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to or­di­no me­da­liu, 2004 me­tais Tau­ti­nių ma­žu­mų ir iš­ei­vi­jos de­par­ta­men­to gar­bės žy­me­niu už dar­bus iš­ei­vi­jai, li­tu­a­nis­ti­niam švie­ti­mui, 2006 me­tais Ame­ri­kos lie­tu­vių „Tei­sin­gu­mo čem­pio­no“ ap­do­va­no­ji­mas, 2016 me­tais jam įteik­tas G. Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės at­mi­ni­mo me­da­lis „Tar­nau­ki­te Lie­tu­vai“. Taip, šis hu­ma­nis­tas, hu­ma­ni­ta­ras tar­na­vo Lie­tu­vai.

Sėk­mės, Aud­ry, to­les­niuo­se dar­buo­se. Nau­jai va­do­vei, ji, aš ma­nau, šian­dien bus pa­tvir­tin­ta, kal­bi­nin­kei, Pie­tų pa­ne­vė­žiš­kei, dak­ta­rei V. Mei­liū­nai­tei no­rė­čiau pa­lin­kė­ti, kad ji iš­stu­di­juo­tų 1999 me­tų, 2009 me­tų, 2014 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus, kur yra aiš­ki­na­ma apie po­žiū­rį į Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos 14 straips­nį, į as­men­var­džių ra­šy­bą ir pa­na­šiai, kad ji tai pri­si­min­tų, kai da­bar Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me jau jai rei­kės gin­ti lie­tu­viš­ko žo­džio ir lie­tu­vy­bės po­zi­ci­jas. Sėk­mės bū­si­mai nau­jai va­do­vei ir vi­sai ko­mi­si­jai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Šia gra­žia gai­da bai­gė­me dis­ku­si­jas. Dėl mo­ty­vų nie­kas nė­ra už­si­ra­šęs. Po svars­ty­mo bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kalbos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko at­lei­di­mo“ pro­jek­tui.

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 68, prieš – 14, su­si­lai­kė 25. Po svars­ty­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš tik no­rė­jau pa­klaus­ti dak­ta­ro S. Tu­mė­no. Jis, kal­bė­da­mas apie A. An­ta­nai­tį, sa­kė, kad jis bu­vo gir­tas. Gal jis bu­vo gi­ria­mas, o ne gir­tas?

PIRMININKAS. Man at­ro­do, vi­si su­pra­to­me, ką no­rė­jo pa­sa­ky­ti.

Dar re­pli­ka – ger­bia­mas V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). At­sa­ky­mas. Pa­gir­ki­me A. An­ta­nai­tį, nes jis dar ne­gir­tas.

PIRMININKAS. Ma­tau, kad šie nu­ta­ri­mo pro­jek­tai dėl Kal­bos ko­mi­si­jos kaž­ko­kį ypa­tin­gą su­­ža­di­ni­mą su­tei­kia kai ku­riems Sei­mo na­riams. Ban­dy­si­me juos kaip nors baig­ti.

Da­bar šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo sta­di­ja. Ga­li bū­ti mo­ty­vų už ir prieš. Pa­si­sa­kan­čių nė­ra. Iš kar­to bal­suo­si­me, ka­dan­gi vie­nas straips­nis, dėl pri­ėmi­mo, ar pri­im­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko at­lei­di­mo“ pro­jek­tą.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 65, prieš – 12, su­si­lai­kė 30. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2260(3) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ir tre­čia­sis šios gru­pės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2260(3). Svars­ty­mas.

Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Žu­kaus­ką.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mas Sei­me, jau aš ant vie­nos ko­jos at­si­sto­siu, dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad va­kar ko­mi­te­tas svars­tė ši­tą klau­si­mą. Siū­ly­mų ir pa­sta­bų ne­bu­vo. Bu­vo vi­sų da­ly­vau­jan­čių bal­sa­vi­me septynių ko­mi­te­to na­rių bal­sais pri­tar­ta ši­tam pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pre­ten­den­tė tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti, bet, kiek esu in­for­muo­tas, ne­pa­gei­dau­ja.

Da­bar mes iš kar­to nuo svars­ty­mo per­ei­na­me prie pri­ėmi­mo. Bus slap­tas bal­sa­vi­mas. Ka­dan­gi ma­tau, kad dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė, in­for­muo­ju, kad pa­reng­tas slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nis. Jis tra­di­ci­nės for­mos, trys lan­ge­liai: už, prieš, su­si­lai­kė, ne­rei­ka­lin­gi iš­brau­kia­mi. Tas, ku­ris iš­reiš­kia va­lią, pa­lie­ka­mas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti biu­le­te­nį.

Pri­me­nu, ko­kia da­bar yra bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pė. Tai K. Ado­mai­tis, R. Bud­ber­gy­tė, V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė, A. Ly­de­ka, B. Piet­kie­wicz, J. Se­jo­nie­nė, Z. Strei­kus, J. Varž­ga­lys. Slap­to bal­sa­vi­mo per­trau­ka nuo 13 va­lan­dos. Ži­no­ma, čia ga­li bū­ti ke­lių mi­nu­čių skir­tu­mas, pri­klau­so­mai nuo to, kaip mes baig­si­me ry­ti­nį po­sė­dį. Da­bar šiuo klau­si­mu vis­kas.

 

12.18 val.

Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvarkymo įsta­ty­mo Nr. IX-517 82 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1118(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ka­dan­gi dar tu­ri­me 1 mi­nu­tę pa­gal dar­bo­tvarkę, tai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvarkymo įsta­ty­mo vieno straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pri­ėmi­mas. Du straips­niai. 1 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. 2 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­ta­ria­me. Bū­tų pui­ku, jei­gu ga­lė­tu­me iš kar­to bal­suo­ti, bet ka­dan­gi yra pa­si­sa­kan­čių ir prieš, tai taip ne­iš­eis. Pir­miau­sia L. Na­gie­nė kal­ba už.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau. Pir­miau­sia tik­rai no­riu, kad pa­lai­ky­tu­me šį pro­jek­tą, nes šian­dien, man at­ro­do, vi­sa ži­niask­lai­da mir­ga, kaip sa­ko, koks ge­ras įsta­ty­mas. Ga­lų ga­le mes ei­na­me į ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką, į šva­rą, tvar­ko­mės pa­tys. Ti­kiuo­si, kad tik­rai kiek­vie­nas iš mūsų tu­rė­si­me sa­vo kup­ri­nė­je, sa­vo ta­šė­je mai­še­lį, į ku­rį dė­si­me sa­vo pro­duk­tus, ir ne­rei­kės im­ti vien­kar­ti­nių mai­še­lių, šiukš­lin­ti gam­tą, nes ži­no­me, kad vis dėl­to kiek­vie­na at­lie­ka yra mū­sų tar­ša, tar­ša gam­tai. Tik­rai kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir ačiū tam tei­kė­jui, ku­ris pa­tei­kė šį pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Prieš pa­si­sa­ko M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu bū­tų įtei­sin­tas drau­di­mas da­ly­ti leng­vuo­sius ir la­bai leng­vus plas­ti­ki­nius pir­ki­nių mai­še­lius pre­kių ir pro­duk­tų par­da­vi­mo vie­to­se. Pa­kuo­čių par­da­vė­jams ir pla­tin­to­jams bū­tų tai drau­džia­ma, iš­sky­rus la­bai leng­vus plas­ti­ki­nius pir­ki­nių mai­še­lius, į ku­riuos pa­kuo­ja­ma švie­žia mė­sa, jos pro­duk­tai ir švie­žios žu­vys.

Ge­rai, su­pran­tu įsta­ty­mo tei­kė­jų no­rą su­ma­žin­ti plas­ti­ko tar­šą, ta­čiau prie­mo­nės, ku­rio­mis to sie­kia­ma, at­ro­do abe­jo­ti­nai, o klau­si­mų yra dau­giau nei at­sa­ky­mų. Plo­na­sis plas­ti­ki­nis mai­še­lis pats sa­vai­me nė­ra blo­gis. Blo­gis yra, aiš­ku, jų per­tek­li­nis nau­do­ji­mas, bet svar­biau­sia ne­tin­ka­mas su­rin­ki­mas. Ar šiuo pro­jek­tu spren­džia­me šias pro­ble­mas? La­bai abe­jo­ti­na. O kad šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mas su­kels daug pro­ble­mų ir pa­rei­ka­laus ad­mi­nist­ra­ci­nių iš­tek­lių, ne­abe­jo­ju. Jau da­bar rin­kė­jai klau­si­nė­ja, koks mai­še­lis va­din­sis plo­nuo­ju, kaip pir­kė­jas ga­lės įro­dy­ti, kad at­si­ne­šė sa­vo plo­ną­jį mai­še­lį ar su­tau­pė nuo pra­ei­to pir­ki­mo, ar ki­to­je par­duo­tu­vė­je nu­si­pir­ko pa­kuo­tę žen­­kliai pi­ges­nių to­kių pa­čių mai­še­lių, ku­rie nau­do­ja­mi pre­ky­bos cen­tre? Kaip įro­dy­ti, kad tai at­si­neš­ti­nis plo­na­sis mai­še­lis? Ar ga­lės par­da­vė­jas, rei­ka­lui esant, žu­vį įdė­ti į dvi­gu­bą mai­še­lį, ar ant­ras bus ap­mo­kes­tin­tas? Ko­kia mai­še­lio kai­na ir kaip bus nu­sta­ty­ta, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai? Kaip ma­to­me, klau­si­mų tik­rai yra daug ir ne­aiš­ku, ko­kiu bū­du įver­tin­si­me šios prie­mo­nės efek­ty­vu­mą ir ko­kie bus jos kaš­tai.

Tik­rai esa­me ci­vi­li­za­ci­jos įkai­tai ir iš prin­ci­po ge­ra me­džia­ga tam­pa žmo­ni­jos su­si­nai­ki­ni­mo įran­kiu. Ir ma­to­me van­de­ny­nuo­se plau­kio­jant tik­rai di­džiu­lį kie­kį plas­ti­ko, ku­ris ter­šia ir ap­lin­ką, ir žu­vų or­ga­niz­mus. Bet, su­ti­ki­te, mai­še­liai yra tik ma­ža kruo­pe­ly­tė šio­je vi­so­je plas­ti­ko ma­sė­je, tu­ri­me be­ga­lę plas­ti­ko pa­kuo­čių, ku­rios nė­ra nie­kaip kryp­tin­gai ir sis­te­min­gai kei­čia­mos ir spren­džia­mos. Dėl to su­si­lai­ky­siu, nes rei­ka­lin­gas…

PIRMININKAS. Lai­kas!

M. PUIDOKAS. …sis­te­mi­nis šių pro­ble­mų spren­di­mas.

PIRMININKAS. K. Ado­mai­tis – už.

K. ADOMAITIS (LF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, vi­sų pir­ma no­riu pa­brėž­ti, kad šiuo pro­jek­tu mes nie­ko ne­ke­ti­na­me už­draus­ti. Ne­pai­sant to, kad tai vis ban­do­ma pa­teik­ti to­kia for­ma kai kur vie­šo­jo­je erd­vė­je. Plas­ti­kas iš tie­sų, kaip ir sa­kė ko­le­ga, kal­bė­jęs prieš tai, yra kar­tais ne­pa­mai­no­mas ir nie­kas jo šiuo spren­di­mu ir­gi ne­už­draus.

Ant­ras da­ly­kas, ban­do­ma sa­ky­ti, kad čia lyg ap­mo­kes­tin­si­me mai­še­lius. Mes jų ne­ap­mo­kes­tin­si­me, mes tie­siog pa­rei­ka­lau­si­me, kad už mai­še­lius bū­tų nu­sta­ty­ta kai­na tam, kad jie ne­be­ga­lė­tų bū­ti sub­si­di­juo­ja­mi ir da­li­na­mi už dy­ką. Ma­no nuo­mo­ne, tai yra la­bai ge­ras bū­das vis dėl­to kon­tro­liuo­ti tą per­tek­li­nį nau­do­ji­mą, nes vėl­gi kai­nos nu­sta­ty­mas lei­džia mums įver­tin­ti tik­ruo­sius mai­še­lių nau­do­ji­mo kaš­tus.

Ir tre­čias da­ly­kas. Ne­se­niai, gal tai su­ta­pi­mas, bet prieš ke­le­tą die­nų Eu­ros­ta­tas pa­skel­bė sta­tis­ti­ką, kiek vis dėl­to mes mai­še­lių su­nau­do­ja­me Lie­tu­vo­je. Mes pir­mau­ja­me Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­gal itin leng­vų plo­nų­jų mai­še­lių su­nau­do­ji­mą. Man at­ro­do, šis spren­di­mas yra lai­ku, mes tu­ri­me nuo tų 250 mai­še­lių per me­tus ke­liau­ti že­myn, at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nio jų nau­do­ji­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Ne­kro­šius – prieš.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tik­rai ne­ga­liu pri­tar­ti šiam siū­ly­mui, nes, kaip ger­bia­mas Kas­pa­ras mi­nė­jo, Eu­ros­ta­tas pa­skel­bė, kad Lie­tu­vo­je daug su­nau­do­ja­ma tų mai­še­lių, bet kar­tu ne­pa­skel­bė, kiek tų mai­še­lių mes per­dir­ba­me, kiek mes jų su­de­gi­na­me de­gi­ni­mo įren­gi­niuo­se ir iš to pa­ga­mi­na­me ener­gi­ją mies­tams šil­dy­ti ir taip to­liau. Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­da­rys jo­kios įta­kos mū­sų ša­lies eko­lo­gi­nei si­tu­a­ci­jai, nes įpras­tai mes plas­ti­ką tik­rai ge­rai su­ren­ka­me, per­dir­ba­me, tu­ri­me rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rius, įpras­tai su­tvar­ko­me. Ma­no nuo­mo­ne, tai yra tie­siog pa­si­pi­ni­ga­vi­mas, nes pa­pras­tų žmo­nių įpro­čius ga­na sun­ku pa­keis­ti, juo la­biau kad par­duo­tu­vė­je par­duo­da­mi įvai­rūs bi­rūs pro­duk­tai, juos įpras­tai sve­ria­me ir pi­la­me į vien­kar­ti­nius mai­še­lius. Žmo­nės tie­siog už tai an­trą kar­tą su­si­mo­kės, nes daž­niau­siai to mai­še­lio kai­na bū­na jau įskai­čiuo­ta į par­duo­tu­vės są­nau­das. Toks pa­pil­do­mas ap­mo­kes­ti­ni­mas ne­tu­rės jo­kios įta­kos ša­lies eko­lo­gi­nei si­tu­a­ci­jai, tie­siog žmo­nės už tai dau­giau su­mo­kės, ir tiek ži­nių. Ne­ga­liu pa­lai­ky­ti šio pro­jek­to.

PIRMININKAS. A. Ged­vi­lie­nė – už.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas ko­le­ga M. Pui­do­kas iš­kė­lė daug klau­si­mų dėl įgy­ven­di­ni­mo, ta­čiau tų klau­si­mų aš nie­ka­da ne­gir­dė­jau iš pre­ky­bos at­sto­vų. Nie­kam ne­ky­la klau­si­mas, kad anks­čiau ar vė­liau to­kį spren­di­mą mes tu­rė­si­me pri­im­ti. Vi­sų pir­ma, kaip ir sa­kė Kas­pa­ras, tai yra įsta­ty­mo pro­jek­tas, tai yra pa­tai­sa, orien­tuo­ta į sie­kį keis­ti gy­ven­to­jų įpro­tį per­kant sau pro­duk­tų. Da­bar la­bai daž­nai gy­ven­to­jas, pirk­da­mas ba­na­nų, pirk­da­mas jau su­pa­kuo­tų agur­kų, juos dar kar­tą įsi­de­da į plas­ti­ko mai­še­lį. Tai at­si­spin­di ir sta­tis­ti­ko­je – mes esa­me pir­mau­jan­ti ša­lis Eu­ro­po­je pa­gal vie­nam as­me­niui ten­kan­tį mai­še­lių kie­kį. Kiek­vie­nas iš mū­sų jų su­nau­do­ja­me apie 300 per me­tus. Na, ir pa­ly­gin­ki­me su ki­to­mis ša­li­mis, pa­vyz­džiui, Da­ni­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je to­kių mai­še­lių as­me­nys su­nau­do­ja 40 per me­tus, Es­ti­jo­je – 150, Len­ki­jo­je – tik 19. Tai­gi tu­ri­me kur pa­si­temp­ti.

Dar vie­nas da­ly­kas, ką įgy­ven­di­na mū­sų kai­my­nės Es­ti­jos vie­nas iš pre­ky­bos cen­trų, įve­dęs mo­kes­tį už mai­še­lius. Bu­vo pa­ste­bė­ta, kad mai­še­lių pir­ki­mas su­ma­žė­jo net 70 %. Tai tik­rai bū­tų sie­kia­my­bė ir Lie­tu­vo­je.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti ki­to ko­le­gos, jis rū­pi­na­si rū­šia­vi­mo ir ki­tais klau­si­mais, dė­me­sį. Taip, vie­nu įsta­ty­mu, vie­na pa­tai­sa mes pro­ble­mos ne­iš­sprę­si­me. Dar kar­tą no­riu pa­kar­to­ti, kad tai yra pro­jek­tas, orien­tuo­tas į gy­ven­to­jų pir­ki­mo elg­se­nos pa­kei­ti­mą. Ir aš tik­rai esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jis bus veiks­min­gas. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. K. Ma­žei­ka – prieš.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tik­rai ne­su prieš tvar­kin­ges­nę ap­lin­ką, bet esu prieš to­kius po­pu­lis­ti­nius pro­jek­tus, da­bar čia pa­teik­tus. Sei­mas tik­rai daug va­lan­dų, daug bran­gaus lai­ko su­gai­šo, o da­bar pats pro­jek­to ini­cia­to­rius, taip pat ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė ban­do pa­sa­ky­ti, nors čia ir nie­ko ne­lemia, bet pa­ban­dy­ki­me pa­sa­ky­ti, kad agur­kus dė­tų į vie­ną mai­še­lį, o ne į du.

Ko­le­gos, ma­no ka­bi­ne­te yra pas­ku­ti­nis pir­ki­nių mai­še­lis iš „Lidl“ pre­ky­bos cen­tro. Jie man jį pa­do­va­no­jo, nes per­ėjo prie at­si­nau­ji­nan­čių, po­pie­ri­nių ir vi­sa ki­ta. Vis­kas la­bai pui­ku. Bet per pas­ku­ti­nes ke­lias sa­vai­tes nu­ė­jus į tą pa­tį ma­no mi­nė­tą pre­ky­bos cen­trą ir no­rint nu­si­pirk­ti ban­de­lių, vie­toj se­niau bu­vu­sių po­pie­ri­nių mai­še­lių da­bar pa­dė­ti ru­lo­nai tų pa­čių plas­ti­ki­nių mai­še­lių. Na, žmo­nės į par­duo­tu­vę at­ei­na ar­ba su sa­vo mai­še­liu, o jei­gu daž­niau­siai ne, tai jie vis tiek ne­dės į ki­še­nes tų ban­de­lių, spur­gų ir vi­sų ki­tų par­duo­tu­vė­je esan­čių pir­ki­nių iš to pa­ties pa­si­rin­ki­mo sky­riaus.

Ko­le­gos, gal­būt rei­kia pa­ska­tin­ti tuos pa­čius pre­ky­bi­nin­kus, kad jie ir­gi jaus­tų at­sa­ko­my­bę, o ne ban­dy­ti gąs­din­ti žmo­nes, kad jie da­ry­tų vie­naip ar ki­taip. Žmo­gus, gal­būt par­si­ne­šęs tą ba­na­ną mai­še­ly­je, tą mai­še­lį nau­do­ja, na, šuns eks­kre­men­tams po to su­rink­ti, jo ne­iš­me­ta tie­siog šiaip sau. Šu­nų eks­kre­men­tams rink­ti ko­kių nors at­ski­rų mai­še­lių nė­ra nei par­kuo­se, nei ki­tur, nors bu­vo lyg ir ža­dė­ta, ir ko­mi­te­te ne kar­tą dis­ku­tuo­ta. Iš tie­sų tai yra už­bur­tas ra­tas. Mes ban­do­me iš to py­ra­go iš­im­ti vie­ną ki­tą ra­zi­ną ir pa­ro­dy­ti, koks čia įvy­ko ste­buk­las. Ta­čiau jo­kio ste­buk­lo ne­įvy­ko.

Ko­le­gos, yra Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vos dėl pa­kuo­čių dy­džių, dėl tų pa­čių plas­ti­kų nau­do­ji­mo. Tie­siog im­ki­me, per­kel­ki­me, įgy­ven­din­ki­me, ei­ki­me nuo­sek­liai ir ne­ban­dy­ki­me čia pa­ro­dy­ti kaž­ko­kio ste­buk­lo. Tie­siog tai bus ne­vei­kian­tis įsta­ty­mas ir, ma­nau, tai yra tie­siog be­rei­ka­lin­gas lai­ko gai­ši­mas.

PIRMININKAS. In­for­muo­ju, kad pra­tę­siu bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą iki 12 val. 40 min. ir mė­gin­si­me šia­me po­sė­dy­je pa­baig­ti šį tri­jų pro­jek­tų pa­ke­tą, o klau­si­mai nuo 1-14 iki 1-17 – čia yra Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­sos, kel­sis į va­ka­ri­nį po­sė­dį ir ga­lės bū­ti pa­čio­je va­ka­ri­nio po­sė­džio pra­džio­je.

Da­bar tę­sia­me pa­si­sa­ky­mus, jų, gai­la, čia ne­trūks­ta. E. Gent­vi­las – už.

E. GENTVILAS (LSF). Tęs­da­mas ko­le­gos K. Ma­žei­kos min­tis no­rė­čiau pa­sa­ky­ti – ne­lai­ky­ki­me žmo­nių kvai­lais. Žmo­nės ne­su­pai­nio­jo ban­de­lės ir šu­nų eks­kre­men­tų ei­liš­ku­mo, ne­su­pai­nio­jo, kas po ko, kas pir­miau, kad ne­bū­tų at­virkš­čiai. Ne­lai­ky­ki­me žmo­nių kvai­lais. Žmo­nės ir­gi gal­vo­ja apie sa­vo ki­še­nę ir tru­pu­tį per ma­žai kol kas gal­vo­ja apie ap­lin­ką. Kiek­vie­na prie­mo­nė, ku­ri ve­da link žmo­nių są­mo­nin­gu­mo, kad ne­terš­tų ap­lin­kos, yra ma­žas žings­ne­lis.

Aš su­tin­ku ir su M. Pui­do­ku, ir su po­nu K. Ma­žei­ka, kad, taip, čia nė­ra es­mi­nė pro­ble­ma. Bet pa­si­žiū­rė­ki­me, kaip žmo­nės ne­at­sa­kin­gai el­gia­si su plas­ti­ku par­duo­tu­vė­je. Aš sto­viu, prieš ma­ne sto­vi mo­te­riš­kė, ji su­si­dė­jo pro­duk­tus, kur rei­kia, ir dar 30 ar 40 mai­še­lių pri­sip­lė­šė. Kam ji ten nau­dos? Į na­mus ne­šis – ne­ži­nau, bet taip ir žiū­ri. Tai yra plas­ti­kas, ku­ris at­si­du­ria ap­lin­ko­je. Man te­ko ke­le­rius me­tų gy­ven­ti Bel­gi­jo­je prieš 15, prieš 18 me­tų, aš ma­čiau, kad jau ta­da bel­gų vi­suo­me­nė la­bai ma­žai nau­do­jo plas­ti­ko. Są­mo­nin­gai at­si­neš­da­vo sa­vo mai­še­lius ir gal­vo­da­vo ne apie pi­ni­gi­nę, o gal­vo­da­vo apie ap­lin­ką. Jei­gu ši­tas pro­jek­tas pa­de­da žmo­nėms tam tik­ro eko­lo­gi­nio, ap­lin­ko­sau­gi­nio są­mo­nin­gu­mo pa­siek­ti, tai yra pui­kus pro­jek­tas. Bal­suo­ki­me už.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis pa­si­sa­ky­mas. Tai pa­si­sa­ky­mas prieš – kal­ba A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Aš ne­su toks ka­te­go­riš­kai nu­si­tei­kęs prieš, žvel­giant į be­sai­kį mai­še­lių var­to­ji­mą, ta­čiau ar tai pa­keis gy­ven­to­jų įpro­čius, ar tai bus reikš­min­gas žings­nis eko­lo­gi­jos link? Aš ma­nau, kad da­bar­ti­nė val­džia tu­ri svar­bes­nių da­ly­kų. Ma­n la­biau ne­ra­mu dėl ma­zu­to de­gi­ni­mo Vil­niu­je ir tos tar­šos, smo­go, ku­ris bus pa­spau­dus šal­tu­kui. Čia di­des­nė pro­ble­ma yra, kad iki šiol nė­ra ser­ti­fi­kuo­tas kie­ta­sis at­gau­ta­sis ku­ras, ku­rį ga­mi­na me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo įmo­nės, jas ke­ti­na­ma už­da­ry­ti, o vi­sa, kas de­ga, su­de­gin­ti at­lie­kų de­gi­ni­mo įmo­nė­se. Čia yra di­džiu­lė pro­ble­ma – ne pa­ti at­lie­ka, o jos su­tvar­ky­mas. Mes tie­siog ati­to­lo­me nuo žie­di­nės eko­no­mi­kos tiks­lų ir tie­siog ban­do­me žais­ti kaž­ko­kius po­pu­lis­ti­nius žai­di­mus. Tai yra ne­są­ži­nin­ga.

Aiš­ku, at­gar­sis bus di­džiu­lis, tai kiek­vie­nas gy­ven­to­jas pa­ma­tys ir su­si­durs, kai rei­kės kaip so­viet­me­čiu sil­kę vy­nio­ti į laik­raš­tį ar pa­na­šiai, nes al­ter­na­ty­vos nė­ra pa­reng­tos. Jei­gu bū­tų tam pre­ky­bos cen­trai pa­si­ren­gę, taip, tai bū­tų vie­na­reikš­miš­kai tei­gia­mas žings­nis, bet ka­dan­gi ne­pa­reng­ta, tai, aš ma­nau, yra po­pu­lis­ti­nis žings­nis, ku­ris re­a­lios nau­dos tik­rai ne­duos. Im­ki­mės rim­tų rei­ka­lų. Iš es­mės Lie­tu­vo­je, ne­di­de­lė­je vals­ty­bė­je, kur nė­ra di­de­lės ga­my­bos, su at­lie­ko­mis mes, kaip ma­to­te, nesu­si­tvar­ko­me, bio­ku­ro ne­nau­do­ja­me – de­gi­na­me ma­zu­tą ar­ba du­jas.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me Pa­kuo­čių ir pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo 82 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 106: už – 89, prieš – 4, su­si­lai­kė 13. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.35 val.

Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-2223 1081 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1119(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ly­di­ma­sis – Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo 1081 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1119(2). Du straips­niai. Pri­ima­me juos ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl vi­so įsta­ty­mo nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me šį įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 101: už – 85, prieš – 1, su­si­lai­kė 15. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.36 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 248 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1120(2) (pri­ėmi­mas)

 

Pas­ku­ti­nis šio pa­ke­to įsta­ty­mo pro­jek­tas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 248 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1120(2). Vėl čia du straips­niai. Pri­ta­ria­me jiems iš kar­to ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl vi­so pro­jek­to nie­kas ne­pa­gei­dau­ja pa­si­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Iš kar­to pa­sa­kau: ka­dan­gi vė­luo­ja­me, re­pli­kuo­ti, pa­si­nau­do­jęs po­sė­džio pir­mi­nin­ko tei­se, ne­be­duo­siu.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 103: už – 90, prieš – 1, su­si­lai­kė 12. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Tik­rai, ko­le­gos, vė­luo­ja­me. Po to yra slap­tas bal­sa­vi­mas. Da­bar Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. V. Pranc­kie­tis yra už­si­ra­šęs vie­nin­te­lis Sei­mo na­rys. Po to bus Vy­riau­sy­bės va­lan­da. Aš kvie­čiu mi­nist­rus ir prem­je­rę už­im­ti vie­tas, kol skai­to­mas pa­reiš­ki­mas.

 

12.37 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

V. PRANCKIETIS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­no pa­reiš­ki­mas va­din­sis „Šmei­ži­kėׅ“. Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti ži­niask­lai­dos už­duo­da­mu klau­si­mu ant­ra­die­nį po Sei­mo po­sė­džio. Pa­sak ži­niask­lai­dos at­sto­vės, opo­zi­ci­jos at­sto­vai tei­gia, kad (ci­tuo­ju): „Šian­dien V. Pranc­kie­tis yra per­ne­lyg ak­ty­vus, ti­kė­ti­na, kad yra ne­blai­vus, nes Sei­mo val­gyk­lo­je jau par­duo­da­mas al­ko­ho­lis.“ Tu­rė­jau aiš­kin­tis prieš te­le­vi­zi­jos ka­me­rą, ar blai­vus, ar ne­blai­vus. Ne­si­ruo­šiu tei­sin­tis, nes ne­su kal­tas. Te­gul tei­si­na­si kal­ti.

Ka­dan­gi bu­vau šmei­žia­mas juo­dai, no­riu kreip­tis į juo­dą­ją šmei­ži­kę: tap­ki­te bal­tą­ja, kal­tin­ki­te ir vie­šin­ki­te sa­vo juo­do­sios fan­ta­zi­jos vai­sius, kad ne­bū­tų ap­juo­di­na­ma vi­sa opo­zi­ci­ja. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės va­lan­da, tiks­liau, Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Klau­sia tik opo­zi­ci­jos ir ma­žu­mos at­sto­vai. Pir­mas klau­sia A. Ne­kro­šius.

 

12.38 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas ger­bia­mai prem­je­rei. Per­skai­ty­siu iš la­pe­lio, nes no­riu pa­ci­tuo­ti: „Mo­ra­li­nius ir eti­nius kri­te­ri­jus sa­vo veik­lai kel­si­me to­ly­giai tei­si­niams, su­pras­da­mi, kad po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mui pa­kan­ka ir mo­ra­li­nių prie­žas­čių. Jei vi­suo­me­nei ky­la di­de­lių abe­jo­nių dėl vie­no ar ki­to po­li­ti­ko veik­los, tai at­sa­ko­my­bę po­li­ti­kas tu­ri pri­si­im­ti anks­čiau, nei ko­kia ins­ti­tu­ci­ja pa­sa­kys, kad jis bu­vo kal­tas, net jei jis bu­vo ne­kal­tas.“

Ma­no klau­si­mas, ar vi­suo­me­nei ki­lo di­de­lių abe­jo­nių dėl ener­ge­ti­kos mi­nist­ro ir vie­no vi­ce­mi­nist­ro ak­ci­jų tu­rė­ji­mo?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Ma­tote, vi­są lai­ką yra to­kia pro­ble­ma, kad yra žmo­nių, ku­rie mėgs­ta kal­bė­ti tau­tos var­du, mėgs­ta kal­bė­ti ir vi­suo­me­nės var­du ir ga­li nu­spręs­ti už vi­są vi­suo­me­nę. Aš ne­ga­liu at­sa­ky­ti į šį jū­sų klau­si­mą. Bet aš ga­liu at­sa­ky­ti vis dėl­to į klau­si­mą, ku­ris yra su­si­jęs su ta si­tu­a­ci­ja, ap­ra­šy­ta ži­niask­lai­do­je. Tie­siog pa­kar­to­siu tą pa­tį, ką ir sa­kiau. Vie­na ver­tus, jei­gu mi­nist­ras ne­da­ly­vau­ja sa­vo ver­sle, kaip ir tei­gia, ar­ba, tiks­liau sa­kant, ta­me ver­sle, ku­ria­me tu­ri nuo­sa­vy­bės, ką yra ne kar­tą ir tei­gęs, tai tur­būt la­bai pa­pras­ta yra įsi­vaiz­duo­ti to­kią si­tu­a­ci­ją, kad mi­nist­ras ne­ži­no, į ką in­ves­tuo­ja lai­ki­nai lai­s­vas lė­šas ant­ri­nė hol­din­go įmo­nė. Nes jei­gu jis ži­no­tų, va­di­na­si, jis pri­imtų spren­di­mus. Pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Kaip jūs pui­kiai ži­no­te, Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ne­da­ro įta­kos, ne­val­do, ne­at­sto­vau­ja vals­ty­bės ka­pi­ta­lui įmo­nė­je „Ig­ni­tis“. Tą da­ro Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. (Bal­sai sa­lė­je) Vi­ce­mi­nist­ras nė­ra man tie­sio­giai at­skai­tin­gas žmo­gus.

Tre­čias da­ly­kas, jis, ma­no nuo­mo­ne, yra svar­biau­sias. Yra sun­ku įsi­vaiz­duo­ti si­tu­a­ci­ją, kai vals­ty­bė val­do 75 % „Ig­ni­čio“ ak­ci­jų ir pri­ima vi­sus spren­di­mus dėl veik­los pla­nų, dėl di­vi­den­dų iš­mo­kė­ji­mo ir taip to­liau, ir pa­na­šiai, ko­kiu bū­du yra įma­no­ma pa­di­din­ti sa­vo ko­kį nors ger­bū­vį ar sa­vo pa­ja­mas, ne­pa­di­di­nant dau­gy­bę kar­tų dau­giau mo­kes­čių mo­kė­to­jų ger­bū­vio, nes 75 % di­vi­den­dų vi­sa­da ati­ten­ka biu­dže­tui ir yra mo­kes­čių mo­kė­to­jų pa­ja­mos. (Bal­sai sa­lė­je: „O ko­dėl ne 100?“)

PIRMININKAS. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. O at­sa­kant į gir­di­mas re­pli­kas, ko­dėl ne 100, to­dėl, kad pra­ėju­sią ka­den­ci­ją tas ak­ci­jas bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės bu­vo nu­spręs­ta pri­va­ti­zuo­ti. Pra­šom. A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, bet jūs jau su­nau­do­jo­te ma­no 12 se­kun­džių. Ma­no klau­si­mas bū­tų fi­nan­sų mi­nist­rei.

Aš ma­nau, kad fi­nan­sų mi­nist­rė su­si­pa­ži­no su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ko­mu­ni­ka­tu, pa­skelb­tu ant­ra­die­nį. Tik­riau­siai da­bar jau su­tin­ka­te, kad opo­zi­ci­jos kai ku­rie at­sto­vai tik­rai kal­bė­jo biu­dže­to svars­ty­mo me­tu tai, kas yra nu­ma­ty­ta ta­me ko­mu­ni­ka­te, nors kai mes kal­bė­jo­me, jūs la­bai pa­šai­piai taip lyg ir juo­kė­tės, lyg ir ne­no­rė­jo­te gir­dė­ti. Aiš­ku, čia jau kul­tū­ros da­ly­kas.

Bet ma­no klau­si­mas bū­tų: ar jūs ruo­šia­tės ar­ti­miau­siu me­tu pa­teik­ti prie­mo­nių pla­ną, ku­ris tik­rai bū­tų orien­tuo­tas į eko­no­mi­kos dis­ba­lan­so tam tik­rų kri­te­ri­jų iš­lai­ky­mą? Ant­ras da­ly­kas. Ar įver­ti­no­te tai, kad gry­no­ji in­flia­ci­ja Lie­tu­vo­je yra virš 12 %? Tik­riau­siai su­pran­ta­te, jei­gu il­guo­ju lai­ko­tar­piu taip iš­si­lai­kys, tai pa­lū­ka­nų nor­ma tik­riau­siai pa­sieks kaip ir Veng­ri­jo­je?.. Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). To­kią pa­čią re­ko­men­da­ci­ją, ko­kią pa­tei­kė Lie­tu­vai, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­tei­kė 17 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Pa­si­žiū­rė­ki­te, ten yra dvi ša­lių gru­pės, ap­sk­ri­tai yra 17 ša­lių: 12 iš jų ta pa­ti re­ko­men­da­ci­ja yra tei­kia­ma me­tai iš me­tų, kai ku­rioms pa­pil­do­mai. Iš vi­so 17 vals­ty­bių.

Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad jei­gu Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja dirb­tų sa­vo dar­bą ko­ky­biš­kai ir už­tik­rin­tų, kad vi­si pa­ra­mos pa­ke­tai, ku­rie yra tei­kia­mi, vals­ty­bė­se yra de­ri­na­mi ir jų pa­gal­bos prie­mo­nės taip pat yra ko­or­di­nuo­ja­mos, gal­būt tų dis­ba­lan­sų to­kių ir ne­bū­tų, ir ne­rei­kė­tų 17 vals­ty­bių ver­tin­ti dis­ba­lan­sus. O jei­gu vie­na ša­lis tei­kia pa­ra­mos pa­ke­tą ir ypač pa­gal­bą ver­slui, to­kiu at­ve­ju tie­siog yra do­mi­no efek­tas. Nes jei­gu vie­na vals­ty­bė tai­ko pa­ra­mą ver­slui, ki­ta vals­ty­bė ne­tai­ko pa­ra­mos ver­slui, to­kiu at­ve­ju tos ša­lies ver­slo kon­ku­ren­cin­gu­mas iš­ties nu­ken­čia ir, man at­ro­do, ben­dros rin­kos prin­ci­pai yra pa­žei­džia­mi. To­kiu at­ve­ju, jei­gu Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja da­ry­tų sa­vo da­bą, o ne tik baks­no­tų pirš­tu į ki­tus, gal­būt dis­ba­lan­so bū­tų šiek tiek ma­žiau.

PIRMININKAS. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėl­to no­rė­čiau pa­pil­dy­ti mi­nist­rę ir pa­klaus­ti ger­bia­mo bu­vu­sio prem­je­ro. O kaip jūs bal­sa­vo­te dėl pa­siū­ly­mų, ku­rie dar la­biau su­ma­ži­na at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­to pa­ja­mas? Jūs juk pri­ta­rė­te tiems pa­siū­ly­mams, ar ne? Jūs pa­tei­kė­te ne vie­ną pa­siū­ly­mą, kad iš­lai­dos bū­tų dar la­biau pa­di­di­na­mos, ir už tai bal­sa­vo­te. Tai kam pas­kui rei­kia mo­si­kuo­ti tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ra­por­tais, aiš­ki­nant, kad Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tas biu­dže­tas yra kaž­ko­kiu bū­du fis­ka­liš­kai ne­tva­rus? Jūs pa­si­sa­kė­te už vi­sas fis­ka­liš­kai ne­tva­rias prie­mo­nes.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Al­gir­dai But­ke­vi­čiau, čia ne­vyks­ta dis­ku­si­ja tarp jū­sų ir prem­je­rės. Jūs pa­klau­sė­te, prem­je­rė taip pat ga­li at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Da­bar klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi mes…

PIRMININKAS. Tai… Tęs­ki­te.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Jūs gai­ši­na­te ma­no lai­ką. Ka­dan­gi su svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru su­ta­rė­me, kad aš jam klau­si­mo šian­dien ne­už­duo­siu, no­rė­čiau pa­klaus­ti ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ro. Vis dėl­to kai­nos už būs­to ap­šil­dy­mą au­ga žvė­riš­kai. Ta­čiau aki­vaiz­dus ir ki­tas da­ly­kas, kad yra įstri­gęs dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jos pro­ce­sas, iš da­lies re­mia­mas vals­ty­bės. Ban­kru­tuo­ja ly­giai taip pat ir ran­go­vai. Gy­ven­to­jai pra­ran­da vil­tį, nu­si­vy­lę. Ar ko­kie nors spren­di­mai vyks­ta? Iš nau­jo skel­bia­mi kon­kur­sai, ki­ti da­ly­kai da­ro­mi, žmo­nės ne­no­ri pa­pil­do­mai mo­kė­ti. Ką da­ro mi­nis­te­ri­ja šiuo at­žvil­giu?

S. GENTVILAS (LSF). Aš jau gal­vo­jau – svei­ka­tos ko­kiu klau­si­mu kreip­si­tės. Iš tik­rų­jų aš ne­ži­nau, ar jūs gy­ve­na­te pri­va­čia­me, ar dau­gia­bu­čia­me na­me. Bet kai pri­va­čia­me na­me pa­pra­šo­te – su­re­mon­tuo­ki­te man sto­gą, pa­keis­ki­te kros­nį ir taip to­liau, ir no­ri­te bū­ti­nai tą pa­da­ry­ti už 10 tūkst. eu­rų, tai ir ne­ran­da­te sta­ty­bi­nin­ko. Ly­giai tas pats vyks­ta ir su dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja, kai se­no­mis są­ma­to­mis ei­na­ma į kon­kur­sus po de­šimt kar­tų ir ven­gia­ma at­ei­ti pas gy­ven­to­jus ir pa­sa­ky­ti, kad sta­ty­bos kai­nos yra pa­ki­lu­sios, su­si­de­rin­ti nau­jas są­ma­tas ir pri­pa­žin­ti re­a­ly­bę. Sta­ty­bos kai­nos juk yra iš­au­gu­sios. Kaip jūs ne­ra­si­te sta­ty­bi­nin­ko vo­niai pri­va­čia­me na­me re­mon­tuo­ti už no­ri­mą ma­žes­nę kai­ną, ku­ri bu­vo prieš me­tus nu­ma­ty­ta, taip ir dau­gia­bu­čių na­mų. Pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra ne­at­nau­jin­tos kai­nos, pagal ku­rias skel­bia­mi kon­kur­sai.

Aiš­ku, an­tra pro­ble­ma yra pi­ni­gų sty­gius. Mes Vy­riau­sy­bė­je va­kar pa­tvir­ti­no­me du nu­ta­ri­mus, ne­tru­kus bus pa­skelb­ti nau­ji kvie­ti­mai re­no­vuo­ti. Lie­tu­va dos­niau­siai Eu­ro­po­je re­mia pri­va­taus tur­to at­nau­ji­ni­mą. 42 % jū­sų ga­lu­ti­nės są­ma­tos yra den­gia­ma vals­ty­bės. Ši­lu­mos kom­pen­sa­ci­jas gau­nan­tiems – 100 %. Nie­kur Eu­ro­po­je taip dos­niai ne­re­mia­mas pri­va­taus tur­to at­nau­ji­ni­mas. Vals­ty­bė ne­ga­lės il­gai mo­kė­ti to­kių dos­nių kom­pen­sa­ci­jų, to­dėl da­bar va­ka­rykš­čiuo­se Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­muo­se jau ap­si­spren­dė­me ne­rem­ti C kla­sės ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo re­no­va­ci­jos ir ji tik­rai kils į A kla­sę ki­tais me­tais. Bet tie, ku­rie spės šie­met, tik­rai dar su dos­nes­nė­mis sub­si­di­jo­mis. Bet iš es­mės rei­kia at­si­nau­jin­ti są­ma­tas, nes sta­ty­bos įkai­niai pa­ki­lę. (Bal­sai sa­lė­je) Ban­kro­tai. Rei­kia žiū­rė­ti. Iš es­mės, aiš­ku, per CPO nu­pirk­ta, tai tu­ri bū­ti kva­li­fi­ka­ci­ja pa­tik­rin­ta, bet čia nė­ra ma­si­nis da­ly­kas.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš­ties no­rė­čiau pa­dė­ko­ti po­niai prem­je­rei, pa­ga­liau pri­pa­ži­no, kad „Ig­ni­tis“ ak­ci­jas val­do ne ener­ge­ti­kos mi­nist­ras po­nas D. Krei­vys ir at­sa­kin­gas už „Ig­ni­tis“ veik­lą, o Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Tad, ger­bia­mo­ji fi­nan­sų mi­nist­re, aš no­rė­čiau jū­sų da­bar klaus­ti, ar jū­sų vi­ce­mi­nist­ras G. Nor­kū­nas dar ei­na vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas? Žur­na­lis­ti­nis ty­ri­mas aiš­kiai at­sklei­dė jo ne­dek­la­ruo­tas „Ig­ni­čio“ ak­ci­jas. „Ig­ni­tis“ yra įmo­nė, ku­rią jis tie­sio­giai ku­ruo­ja, be jo ži­nios tur­būt spren­di­mai ne­pri­ima­mi, gau­na nau­dą, tai yra ne re­gi­my­bė, o fak­tas kaip bly­nas. Tad pra­šau at­sa­ky­ti, iki ka­da jis dirbs? Gal jau ne­be­dir­ba. Ar jūs ne­ma­to­te čia jo­kio kon­flik­to ir ža­los Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ir vi­sos vals­ty­bės re­pu­ta­ci­jai? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Di­dži­ą­ją da­lį di­vi­den­dų gau­na vals­ty­bė, nes ji yra di­dy­sis ak­ci­nin­kas. Vi­ce­mi­nist­ras, prieš pra­dė­da­mas dar­bą, in­for­ma­vo, kad tu­ri „Ig­ni­čio“ įmo­nės ak­ci­jų. Jo tu­ri­mas ak­ci­jų kie­kis san­ty­ki­nai yra ne­di­de­lis ir spren­di­mai, ku­rie yra pri­ima­mi mi­nis­te­ri­jo­je, ku­ruo­jan­čioje šios įmo­nės veik­lą, yra da­ro­mi ne vie­no as­mens, o vi­si spe­cia­lis­tai su­de­da sa­vo vi­zas ir ga­lu­ti­nis spren­di­mas ir pa­ra­šas yra ma­no. Į ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mą taip pat yra de­le­guo­ja­mi ki­ti as­me­nys. Ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mui lū­kes­čių laiš­ką taip pat pa­si­ra­šau aš. Bet vis dėl­to, kiek ži­nau, So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos skun­das yra įteik­tas Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Tai, ma­nau, pa­lau­ki­me ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mo, ar ak­ci­jos bu­vo de­kla­ruo­tos tin­ka­mai. Vi­ce­mi­nist­ras de­kla­ra­vo įsi­gi­ji­mo san­do­rį, gal­būt ne vi­sai tiks­liai tą pa­da­rė. Ma­nau, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja įver­tins, ar vis­kas bu­vo at­lik­ta tin­ka­mai.

PIRMININKAS. R. Ta­ma­šu­nie­nė klau­sia.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ma­no klau­si­mas bū­tų že­mės ūkio mi­nist­rui ir ap­lin­kos mi­nist­rui, nes abi mi­nis­te­ri­jos tu­rė­tų da­ly­vau­ti spren­džiant tą klau­si­mą.

Į mus krei­pė­si Vil­niaus ra­jo­no Ru­da­mi­nos, Kal­viš­kių ir Du­si­nė­nų kai­mų gy­ven­to­jai su pa­klau­si­mais ir, be abe­jo, su pa­si­pik­ti­ni­mu dėl NŽT siun­čia­mų pra­ne­ši­mų apie jiems nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių že­mės skly­pų ka­dast­ro duo­me­nų pa­kei­ti­mą su SAZ ri­bo­ji­mais. Sa­ni­ta­ri­nė ap­sau­gos zo­na nu­sta­to­ma ne­in­for­ma­vus iš anks­to gy­ven­to­jų, nu­sta­to­ma mak­si­ma­li ga­li­ma. Sie­kiant iš­veng­ti kom­pen­sa­ci­jų, tai da­ro­ma grei­tai, čia „Vil­niaus paukš­ty­nas“ nu­sta­to, ir sku­ba­ma iki sau­sio 1 die­nos, kuo­met ne­rei­kės kom­pen­sa­ci­jų, ir no­ri, aiš­ku, už­si­tik­rin­ti kuo di­des­nę sa­ni­ta­ri­nę ap­sau­gos zo­ną.

Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad iki šiol, kiek bu­vo svars­ty­ta ka­dast­ri­nių vie­to­vių že­mė­tvarkos pro­jek­tų, nė kar­to ne­bu­vo sa­ni­ta­ri­nė zo­na ten įra­šy­ta, o šiuo me­tu nau­do­ja­ma­si lyg ir klai­dos ati­tai­sy­mu ir dėl to yra su­pap­ras­tin­ta pro­ce­dū­ra. Tai kaip ga­li­ma ati­tai­sy­ti tai, kas ne­bu­vo nie­kuo­met pa­da­ry­ta?

Ir no­riu pa­sa­ky­ti, kad į tą SAZʼą pa­kliū­na 800 skly­pų. Tai žmo­nės yra su­pla­na­vę ir plėt­rą, ir ki­taip dis­po­nuo­ti sa­vo esa­mu tur­tu. Pa­kliū­na ke­tu­rios švie­ti­mo įstai­gos, tarp jų ir Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jos vai­kų dar­že­lis. Kaip jie gaus pas­kui hi­gie­nos pa­są? Tik­rai rei­kė­tų įpa­rei­go­ti. Ar jūs tik­rai im­si­tės veiks­mų at­lik­ti PAVʼą, at­lik­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos ver­ti­ni­mą ir tik ta­da nu­sta­ty­ti zo­ną, o ne tie­siog skries­tu­vu api­brėž­ti nuo pri­pirk­tų pa­pil­do­mų pa­sta­tų po ki­lo­met­rą SAZʼo? Ačiū.

K. NAVICKAS. Ačiū už klau­si­mą. Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo nuo­sta­ta, ji bu­vo per­kel­ta iš Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo, tu­ri to­kias pa­grin­di­nes skir­tis. Tos zo­nos, ku­rios ga­lio­jo iki (da­tos ne­at­si­me­nu), tar­ki­me, ne­pri­klau­so­my­bės pa­skel­bi­mo, bu­vo api­brėž­tos tos sa­ni­ta­ri­nės zo­nos ir vi­si gy­ven­to­jai ži­no­jo, kad jie gy­ve­na sa­ni­ta­ri­nė­je zo­no­je. Ir įsta­ty­mas da­bar lie­pia, kaip jūs sa­ko­te, nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tuo­se įra­šy­ti tuos ap­ri­bo­ji­mus. Vi­suo­se nau­juo­se sta­ti­niuo­se, ku­rie at­si­ra­do po… Aš ne­at­si­me­nu da­tos ir ne­no­riu spe­ku­liuo­ti, nuo ku­rios, bet yra da­ta, nuo ku­rios at­si­ra­do tie pa­sta­tai ir jau at­si­ran­da nau­jos są­ly­gos. Ta­da ei­na per vi­sas pro­ce­dū­ras – ir po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, ką jūs ir sa­ko­te, ir kom­pen­sa­ci­niai da­ly­kai. Čia kal­ba­ma apie se­nas ga­lio­ju­sias zo­nas, jų įtei­si­ni­mą. Taip, Ru­da­mi­no­je yra paukš­ty­nas, jis ne va­kar at­si­ra­dęs. (Bal­sai sa­lė­je)

S. GENTVILAS (LSF). Ga­lė­čiau pa­pil­dy­ti. Šian­dien re­zer­vi­nis 2 klau­si­mas bū­tent kal­ba apie tai. Es­mė ta, kad vals­ty­bė­je ne­bu­vo su­žy­mė­tos sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos zo­nos ar ap­sau­gos zo­nos ap­link du­jo­tie­kius, ši­lu­mos tin­klus, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ka­be­lius. Tai tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ta iki at­ei­nan­čių me­tų sau­sio 1 die­nos. Mes pra­tę­sia­me tą ter­mi­ną. Vi­si is­to­riš­kai tu­rin­tys ap­sau­gos zo­nas ar sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos zo­nas tu­ri nu­ro­dy­ti, ką jie fak­tiš­kai sau­go, ir mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas už tą, jei­gu tai yra kaž­kas nau­ja. Čia yra iš es­mės ri­bo­ji­mai, ku­rie nu­sta­ty­ti įsta­ty­mu, ir jie tu­ri nu­ma­ty­ti. Na, is­to­riš­kai įsi­kū­ręs paukš­ty­nas pa­ga­liau įro­do, kur yra, tai tas SAZʼo su­ma­ži­ni­mas ga­li įvyk­ti per pa­pil­do­mą do­ku­men­ta­vi­mą, bet tą pro­ce­dū­rą rei­kia at­lik­ti.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Su ma­no klau­si­mu su­si­ję bent ke­li mi­nist­rai, o gal ir prem­je­rė. Tu­ri­me du at­ve­jus. Su­lai­ky­ti žmo­nės – vie­na at­sa­kin­ga mo­ky­to­ja, ki­ta ga­li­mai nar­ko­ma­nė. Pa­pras­tam žmo­gui aiš­ku, mo­ky­to­jos tu­rė­tų bū­ti at­si­pra­šy­ta, kom­pen­suo­ti mo­ra­li­niai nuos­to­liai, nes ji yra vie­šai tei­sia­ma be teis­mo. Ga­li­mai nar­ko­ma­nė, jei­gu bus įro­dy­ta jos kal­tė, tu­rė­tų at­sa­ky­ti pa­gal tei­sės ak­tus. Da­bar­ti­niu at­ve­ju mo­ky­to­ja per­se­kio­ja­ma ir nie­ki­na­ma, o ga­li­mai nar­ko­ma­nė, ro­dan­ti pa­vy­zdį vai­kams, su­die­vi­na­ma. Juk ne vie­nas as­muo, ban­dan­tis pa­dė­ti žmo­gui, pa­te­ku­siam į pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­tikų, ži­no, kad tai pra­si­de­da nuo žo­lės rū­ky­mo, nuo nar­ko­ti­nių gry­bų var­to­ji­mo. Tai­gi pra­šau pa­sa­ky­ti, kas dik­tuo­ja to­kį jū­sų el­ge­sį? Jei­gu tai mo­ra­lė, ži­no­ma, tai yra ap­gai­lė­ti­na, o gal kas nors pa­ta­ria taip elg­tis? Ačiū.

PIRMININKAS. Pa­tiks­lin­ki­te, kie­no klau­sia­te?

D. KEPENIS (LVŽSF). Kaip jau mi­nė­jau, bent trys mi­nist­rai da­ly­va­vo ši­ta­me pro­ce­se…

PIRMININKAS. Ku­rio klau­sia­te?

D. KEPENIS (LVŽSF). Gal prem­je­rė kaip vi­suo­met ga­li at­sa­ky­ti už vi­sus?

PIRMININKAS. Su­pra­to­me. Lau­kia­me prem­je­rės.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Dai­niau, ne­at­si­me­nu, ka­da pas­ku­ti­niu me­tu ką nors bū­čiau pa­sa­kiu­si apie jū­sų mi­ni­mą mo­ky­to­ją, ir ne­at­si­me­nu, kad bū­čiau die­vi­nu­si ­ko­kius nors tik­rus ar ta­ria­mus nar­ko­ma­nus. Vi­siš­kai ne­tu­riu jums ką pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ti­kė­si­mės, čia jau mi­nist­rai tu­rės ką pa­saky­ti.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš ir­gi ti­kiuo­si. No­rė­čiau pa­klaus­ti svei­ka­tos mi­nist­ro. Yra du blicklau­si­mė­liai, su­si­ję su ta pa­čia grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos te­ma.

Pir­mas klau­si­mas. Koks fi­na­li­nis biu­dže­to skai­čius, aš taip ir ne­su­pra­tau iš vi­su­mos įvai­rių šal­ti­nių, ar tai yra 92 mln., ar tai yra 98 mln. tai sis­te­mai apskritai ki­tais me­tais?

Ant­ras klau­si­mas. Ar tie­sa, kad GMP cen­tru yra pa­si­rink­tas Kau­nas ir ar tai yra su­de­rin­ta su pa­čia ben­druo­me­ne? Gal­būt šiek tiek pla­čiau apie mo­ty­vus, ri­zi­ką ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti? Ap­skri­tai ar te­ko jums pa­si­do­mė­ti mū­sų pir­ma­die­nį vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­jos me­džia­ga, ypač Lat­vi­jos pa­tir­ti­mi, ko­kio ly­gio yra ten grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba? Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū jums už klau­si­mą. Taip, šiais me­tais bu­vo, man at­ro­do, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos 92 mln. (aš at­si­pra­šau, su­ap­va­lin­siu), o ki­tiems me­tams yra 98 mln. Maž­daug apie 50 mln… Žiū­rė­ki­te, aš ne­tu­riu po ran­ka len­te­lių, bet tiek, kiek jau ma­no at­min­tis ve­da, man at­ro­do, kad yra link 98 mln. Apie 50 mln. (čia gru­biai su­ap­va­li­nus) in­ves­ti­ci­jų, nu­ma­to­mų ir į minkš­tą­sias, ir į kie­tą­sias prie­mo­nes, ir į au­to­mo­bi­lius, ir į mo­ky­mus, ir taip to­liau, yra ar­ti 50 mln. in­ves­ti­ci­jų iš skir­tin­gų fon­dų.

Da­bar dėl Kau­no. Yra po dis­ku­si­jų pa­reng­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas. Jis yra pa­teik­tas da­bar kaip tik vie­šai ir ins­ti­tu­ci­joms de­rin­ti. Pa­grin­di­niai pa­si­rin­ki­mo mo­ty­vai yra ge­o­g­ra­fi­nis as­pek­tas, ko­man­dos stip­ru­mas, sėk­min­ga veik­la vi­so vak­ci­na­ci­jos pro­ce­so me­tu ir, ma­tyt, dar dau­giau, iš­dė­lio­tų jau pa­čia­me pa­teik­ta­me nu­ta­ri­mo pro­jek­te.

Pa­sa­ky­siu dau­giau. Man, kaip mi­nist­rui, tai vi­siš­kai ne­ke­lia abe­jo­nių. Ka­dan­gi pa­čiam te­ko as­me­niš­kai ir lan­ky­tis, ir ben­dra­dar­biau­ti, ir dirb­ti vi­sus ši­tuos dve­jus me­tus, ma­tau, kad tai yra tik­rai la­bai stip­ri or­ga­ni­za­ci­ja, ir la­bai pa­lai­ky­čiau to­kį spren­di­mą.

Jū­sų tre­čias bu­vo dėl Lat­vi­jos. Taip, ži­no­ki­te, įdo­mi mums Lat­vi­ja ir la­bai ma­lo­nu, kad jie čia at­vy­ko. Svar­biau­sią ak­cen­tą, ma­tyt, no­rė­čiau, kad vi­si iš­girs­tu­me, Lat­vi­ja, bi­jau pa­me­luo­ti, ar prieš tre­jus, ar prieš ket­ve­rius me­tus jau cen­tra­li­za­vo sa­vo grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sis­te­mą ir tik­rai yra mums ši­tuo po­žiū­riu pa­vyz­dys. Ma­nau, kad pa­im­si­me ir ki­tų pa­tir­čių, jei­gu bus dar ge­rų. Ti­kiuo­si, kad ne­pra­lei­dau nė vie­no jū­sų klau­si­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Klau­si­mai su­si­sie­ki­mo, kul­tū­ros mi­nist­rams.

Pir­ma­sis klau­si­mas ger­bia­mam mi­nist­rui dėl Vie­vio via­du­ko, nes esa­me pa­ra­šę raš­tą (ma­tyt, ga­vo­te) su ger­bia­ma ko­le­ge S. Leng­vi­nie­ne pa­spar­tin­ti via­du­ko įren­gi­mą, kad ga­lė­tų jau ju­dė­ti trans­por­tas, ir ne­tai­ky­ti tech­no­lo­gi­nės per­trau­kos, ku­rią siū­lo Ke­lių di­rek­ci­ja, nes nuo 28 die­nos už­da­ro­ma ir pie­ti­nė per­va­žos pu­sė. Klau­si­mas jums.

O kul­tū­ros mi­nist­rui. Ra­dau čia jū­sų so­cia­li­nė­je pa­sky­ro­je klau­si­mą sa­vi­val­dy­bėms dėl at­ly­gi­ni­mų kul­tū­ros dar­buo­to­jams. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar at­si­lie­pė sa­vi­val­dy­bės į jū­sų krei­pi­mą­si, kad įvyk­dy­tų tą pro­cen­tą 50:50 dėl at­ly­gi­ni­mo kė­li­mo, nes da­bar sa­vi­val­dy­bės, kaip iš jū­sų su­pra­tau, ne­la­bai no­ri pro­jek­tuo­ti sa­vo biu­dže­tuo­se sa­vo da­lies? Ačiū.

M. SKUODIS. Dė­kui. Dėl vi­sų ma­to­mo, au­to­stra­da va­žiuo­jant, Vie­vio (Pa­par­čių) via­du­ko, bu­vo tur­būt pras­čiau­sios būk­lės via­du­kas Lie­tu­vo­je. Pir­mas da­ly­kas. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad dar­bai vyks­ta grei­čiau, ne­gu pla­nuo­ta, nes ran­go­vas įsi­pa­rei­go­jęs juos pa­baig­ti, man at­ro­do, tik­tai ki­tų me­tų vi­du­ry­je. Šiuo at­ve­ju tik­rai vis­kas pri­klau­sys nuo ran­go­vo, kaip ji­sai spės. Iš mū­sų pu­sės, vis tiek ne mi­nis­te­ri­ja for­ma­liai val­do kontr­aktą, kiek tik įma­no­ma tas lanks­tu­mas bus, nes vi­si tik­rai tu­ri in­te­re­są, kad ob­jek­tas bū­tų ati­da­ry­tas kuo grei­čiau. De­ja, šią aki­mir­ką da­tos pa­sa­ky­ti vis dėl­to ne­ga­liu.

S. KAIRYS. Aš at­sa­ky­siu į jū­sų an­trą už­duo­tą klau­si­mą. Iš tik­rų­jų bu­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, iki ma­nęs at­ke­lia­vo toks pa­ste­bė­ji­mas, kad sa­vi­val­dy­bės ne­pla­nuo­ja dar pi­ni­gų, nes ne­ga­vo raš­to iš mi­nis­te­ri­jos, nors pats pro­ce­sas, pri­min­siu, yra jau, ne­ži­nau, ko­kių pen­ke­rių me­tų truk­mės. Jei­gu tik raš­to trūks­ta, tai tas raš­tas yra iš­siųs­tas, o kaip jau jos da­rys, mes pa­ma­ty­si­me jau jų biu­dže­tuo­se. Kiek­vie­ną kar­tą žiū­ri­me, ste­bi­me ir ma­to­me, ku­rios sa­vi­val­dy­bės pri­si­de­da, ku­rios ne. Ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti, kad tų, ku­rios ne­pri­si­de­da, yra vos ke­lios, vie­ne­tai.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas sa­vo pa­rei­gas ėjo nuo pra­ėju­sių me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio. VMVT yra tie­sio­giai Vy­riau­sy­bei pa­val­di įstai­ga, tai yra jums, ger­bia­ma prem­je­re, pa­val­dus ir jos dar­buo­to­jas, be­je, jū­sų ka­den­ci­jos me­tu pa­skir­tas, yra kal­ti­na­mas ko­rup­ci­ja. Per kra­tas, kaip ži­no­ma, yra iš­im­ta per 300 tūkst. eu­rų gry­nų­jų. Re­mian­tis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, tar­nau­to­jai re­gu­lia­riai vei­kė or­ga­ni­zuo­to­je gru­pė­je, kas mė­ne­sį rei­ka­lau­da­vo ky­šių ir pa­na­šiai. Net gra­sin­da­vo su­stab­dy­ti įmo­nių veik­lą. Sa­ky­ki­te, ar tai pa­stū­mės ko­kiems nors po­ky­čiams, kaip jūs jau­čia­tės, ar jau­čia­te at­sa­ko­my­bę dėl įvy­kio?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jau­čiuo­si aš blo­gai, bet po­nas M. Staš­ke­vi­čius nė­ra ma­no po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nas. Kaip jūs pui­kiai ži­no­te, jis bu­vo at­rink­tas į va­do­vus kon­kur­so tvar­ka iš tų kan­di­da­tų, ku­rie da­ly­va­vo. Iš tų dvie­jų kan­di­da­tų, ku­rie da­ly­va­vo fi­na­li­nė­je sta­di­jo­je, tur­būt bet ku­ris iš ko­mi­si­jos na­rių, da­ly­va­vu­sių at­ran­ko­je, pa­sa­kys, po­nas M. Staš­ke­vi­čius pa­si­ro­dė vie­na­reikš­miš­kai ge­riau­siai. Aš jį pa­sky­riau va­do­vu, nes to­kia yra pro­ce­dū­ra. Bet jis ne­bu­vo ma­no pa­si­rin­ki­mas, aš jo ne­su­ra­dau, ne­pa­sky­riau ir ne­pa­si­rin­kau. Čia yra di­de­lis skir­tu­mas nuo po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nų.

Man la­bai ap­mau­du, kad to­kie įta­ri­mai jam bu­vo pa­reikš­ti, nes per vi­sus šiuos dve­jus me­tus, kiek mums te­ko ben­dra­dar­biau­ti, va­do­vas ro­dė di­de­lį uo­lu­mą spręs­da­mas an­ti­ko­rup­ci­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mus, sa­ky­ki­me taip. Va­di­na­si, jei­gu šie įta­ri­mai pa­si­tvir­tins, de­ja, tai pa­ro­dys, kad tie­siog bu­vo daug ne­nu­ošir­du­mo.

Da­bar va­do­vas yra nu­ša­lin­tas, kaip jūs ži­no­te. Aš jį nu­ša­li­nau iš kar­to tą pa­čią die­ną. Tik­rai vi­sa ši­ta si­tu­a­ci­ja yra la­bai ne­ma­lo­ni. Bet aš no­riu pri­min­ti, kad šiaip Sei­me mes ini­ci­ja­vo­me bent ke­le­tą dis­ku­si­jų dėl ši­tos tar­ny­bos. Vie­nas klau­si­mas yra su­si­jęs bū­tent su ši­tos tar­ny­bos at­skai­tin­gu­mu. Jis nė­ra man pa­val­dus, yra at­skai­tin­gas. Bet nė­ra nor­ma­lu, kai iš es­mės vyk­do­mą­sias ir kon­tro­lės funk­ci­jas tu­rin­ti ins­ti­tu­ci­ja yra pa­ka­bin­ta prie Vy­riau­sy­bės. Mes siū­lė­me tai pa­keis­ti ir at­sa­ko­my­bę su­dė­lio­ti taip, kaip ir ki­tais at­ve­jais, tai yra pri­skir­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai. Sei­mas tam ne­pri­ta­rė. Bu­vo mo­ty­vuo­ja­ma, kad dėl to nu­ken­tės mū­sų iš­duo­da­mų lei­di­mų pa­ti­ki­mu­mas ir vi­so­kiau­si ki­to­kie da­ly­kai. Da­bar ma­to­me, kad tas pa­ti­ki­mu­mas ga­li nu­ken­tė­ti dėl vi­sai ki­tų prie­žas­čių. Tai yra, ma­nau, la­bai la­bai di­de­lis smū­gis ins­ti­tu­ci­jos re­pu­ta­ci­jai.

Ki­tas pa­siū­ly­mas, jis bu­vo pa­teik­tas ko­le­gos A. Vyš­niaus­ko, kad šios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vas ne­bū­ti­nai tu­rė­tų tu­rė­ti ve­te­ri­na­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Tai da­bar la­bai smar­kiai su­siau­ri­na lau­ką žmo­nių, ku­rie ga­li pre­ten­duo­ti į tas va­do­vau­jan­čias pa­rei­gas. Bet Sei­mas to taip pat ne­pa­lai­kė. Man at­ro­do, da­bar su­si­klos­čiu­si to­kia tur­būt mums vi­siems la­bai ne­ma­lo­ni pa­dė­tis, nes vi­si tik­rai esa­me su­in­te­re­suo­ti, kad ta ins­ti­tu­ci­ja veik­tų ge­rai, nuo jos pri­klau­so mū­sų už­sie­nio rin­kos, eks­por­to pro­duk­ci­ja. Vis dėl­to prie tų dis­ku­si­jų grįž­ti, iš­ei­nant iš tos in­for­ma­ci­jos, ku­ria Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba ga­li pa­si­da­lin­ti ne­pa­skleis­da­ma dau­giau duo­me­nų, ne­gu ga­li pa­skleis­ti vie­šai ar ko­kiais ki­tais dar­bi­niais for­ma­tais, vis dėl­to iš to pa­da­rius tam tik­ras iš­va­das pa­da­ry­ti tam tik­rus po­ky­čius. Ir, aš ma­nau, tie po­ky­čiai yra la­bai aiš­kūs. Vie­nas iš to­kių la­bai pa­grin­di­nių ir la­bai aiš­kių po­ky­čių, ku­rių rei­kė­tų siek­ti, tai at­skir­ti lei­di­mų iš­da­vi­mo ir kon­tro­lės funk­ci­jas, kas bu­vo pa­da­ry­ta kai ku­rių ki­tų ins­ti­tu­ci­jų at­ve­ju. Ma­no ver­ti­ni­mu, jau da­bar ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­si­tei­si­no. Taip, tai yra la­bai svar­bi prie­žas­tis tie­siog im­tis po­ky­čių. Ti­kiuo­si, kad da­bar Sei­me tu­rė­si­me dau­giau su­pra­ti­mo. Ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klau­si­mas prem­je­rei. Ar pla­nuo­ja­te par­duo­ti vals­ty­bi­nes įmo­nes, to­kias kaip „Oro na­vi­ga­ci­ja“, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ar Jū­rų uos­tas? Jei­gu pla­nuo­ja­te, tai ką ir ka­da?

Ir ant­ras klau­si­mas fi­nan­sų mi­nist­rei. Jūs šiais me­tais tu­rė­to­je to­kį pa­žan­gos fon­dą, ku­ria­me bu­vo be­veik 1 mlrd. Kaip tą fon­dą se­ka­si nau­do­ti, gal ga­li­te at­siųs­ti in­for­ma­ci­ją, kam tas fon­das bu­vo pa­nau­do­tas ir kas ga­vo lė­šų, kam iš­mo­kė­jo­te? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man šį kar­tą kaip nie­ka­da pa­pras­ta at­sa­ky­ti į klau­si­mą. Ne, ne­pla­nuo­ju par­duo­ti ir ne­ga­lė­čiau par­duo­ti.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pa­žan­gos prie­mo­nės ir lė­šos pa­žan­gai nė­ra at­ski­ras fon­das, tai yra tie­siog per­skirs­to­mos ei­lu­tės tuo­met, kai mi­nis­te­ri­jos pa­ren­gia pa­žan­gos prie­mo­nes pa­gal stra­te­gi­nio val­dy­mo me­to­di­ką. In­for­ma­ci­ją, kaip mi­nis­te­ri­jos pa­ren­gė prie­mo­nes, kaip jos bu­vo pa­tvir­tin­tos ir kaip pa­žan­gos lė­šos bu­vo pa­skirs­ty­tos, ga­lė­si­me at­siųs­ti raš­tu.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui ir tik­riau­siai prem­je­rei. Iš tik­rų­jų mes ži­no­me, kad šian­dien ke­lių būk­lės si­tu­a­ci­ja yra la­bai blo­ga, sa­ky­čiau, la­bai blo­ga, nes per­skai­tę vi­sas ata­skai­tas mes ma­tė­me tik­rai, kad yra la­bai ma­žas fi­nan­sa­vi­mas. Ži­no­me, kad la­bai bran­go dar­bai. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, klau­siu su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro, jei­gu fi­nan­sa­vi­mas iš­liks to­kio pat ly­gio, pa­bran­gus vi­siems dar­bams, mes fak­tiš­kai at­lik­si­me ir su­tvar­ky­si­me dar ma­žiau ob­jek­tų ir bus tik stra­te­gi­niams ob­jek­tams?

Ger­bia­ma prem­je­re, ar ne­nu­ma­to­te pa­pil­do­mai po to skir­ti, per­skirs­tant biu­dže­tą? Ačiū.

M. SKUODIS. Na­tū­ra­lu, kad rei­kia dė­lio­ti tam tik­rus pri­ori­te­tus, dėl to mes esa­me pa­tvir­ti­nę ke­lių il­ga­lai­kės plėt­ros stra­te­gi­ją, kur yra nu­ma­ty­tos pro­por­ci­jos skir­tin­giems pri­ori­te­tams, pra­de­dant stra­te­gi­niais pro­jek­tais, kur eis­mo in­ten­sy­vu­mas yra di­džiau­sias, tę­siant til­tais ir via­du­kais, ku­rie tie­siog pras­tos būk­lės, ne­ga­li­me ne­leis­ti, po to lei­džia­mės dėl ke­lių būk­lės ben­dro in­dek­so (ke­lių būk­lė su­pras­tė­ju­si yra tik­rai ne per vie­nus me­tus, ne per ke­le­rius, čia yra tam tik­ra il­ga­lai­kė ten­den­ci­ja) ir po to jau vi­si ki­ti pri­ori­te­tai. Fak­tas, kad man, kaip mi­nis­t­rui, to fi­nan­sa­vi­mo vi­są lai­ką no­ri­si di­des­nio, bet ly­giai taip pat tik­rai dėl to Vy­riau­sy­bė­je tu­rė­jo­me ne vie­ną dis­ku­si­ją ir tie­siog tam tik­ru me­tu ten­ka vals­ty­bei nu­ma­ty­ti sa­vo vie­no ar ki­to lai­ko­tar­pio pri­ori­te­tus.

Ką mes da­ry­si­me? Na­tū­ra­lu, per­skirs­ty­ti tam tik­rus pri­ori­te­tus rei­kės, gal­būt ko­kį nors pro­jek­tą ati­dė­ti. Ki­ta ver­tus, ką mes tik­rai pa­da­ry­si­me ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu, tai tik­rai di­din­si­me fi­nan­sa­vi­mą iš vė­les­nio lai­ko­tar­pio Eu­ro­pos Są­jun­gos šal­ti­nių. Tai vie­nas da­ly­kas, ku­ris leis mums pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą ki­tiems me­tams.

Ant­ras da­ly­kas, mes esa­me ga­vę fi­nan­sa­vi­mą (aš net ne­abe­jo­ju, gau­si­me ir to­liau) ka­ri­niam mo­bi­lu­mui. Tre­čias da­ly­kas, yra nu­ma­ty­tas tik­rai di­de­lis fi­nan­sa­vi­mas, ko­kio nė­ra bu­vę, ka­ri­nio mo­bi­lu­mo pro­jek­tams, o iš mū­sų per­spek­ty­vos tai yra dve­jo­pos pa­skir­ties pro­jek­tai tiek prie Rūd­nin­kų po­li­go­no, tiek ki­to­se vie­to­se. Ly­giai taip pat mes tu­ri­me pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą ka­ri­nio mo­bi­lu­mo pro­jek­tams, ku­rie leis at­lais­vin­ti lė­šas stan­dar­ti­niams dar­bams. To­kiu bū­du ban­dy­si­me tie­siog ki­tų me­tų tą lai­ko­tar­pį iš­nau­do­ti, mak­si­ma­liai pa­da­ry­ti tą mak­si­ma­lų dar­bų kie­kį, ne­pai­sant to, kad si­tu­a­ci­ja yra įtemp­ta. Bet vi­sur ji įtemp­ta: ir ge­le­žin­ke­lių sek­to­riu­je, ir bet ku­rio­je ki­to­je įmo­nė­je, ku­ri tu­ri įgy­ven­din­ti di­de­lius in­fra­stuk­tū­ros pro­jek­tus.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš pa­pil­dy­ti mi­nist­rą kuo nors ne­la­bai ga­lė­čiau. Šiaip keis­ta kal­bė­ti apie biu­dže­to pa­tiks­li­ni­mą ta­da, kai biu­dže­tas vos prieš dvi die­nas yra pri­im­tas. Man at­ro­do, mes ši­tą dis­ku­si­ją tu­rė­jo­me. Ap­skri­tai pa­sa­ky­čiau la­bai pa­pras­tai, jau bu­vo per šiuos dve­jus me­tus to­kia si­tu­a­ci­ja, kai te­ko biu­dže­tą tiks­lin­ti dėl iš­ky­lan­čių kaž­ko­kių ne­nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių. Ne­sa­kau, kad Vy­riau­sy­bė ini­ci­juos biu­dže­to tiks­li­ni­mą vien tam, kad pa­di­din­tų fi­nan­sa­vi­mą vie­nai ar ki­tai sri­čiai, bet kad biu­dže­tas ne­bus tiks­li­na­mas, ir­gi ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

Ki­ta ver­tus, mi­nist­ras vis­ką la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė. Tu­ri­me daug iš­šū­kių vie­nu me­tu, rei­kia dė­lio­tis pri­ori­te­tus. Taip pat ir dėl ke­lių re­mon­to ir sta­ty­bos dar­bų.

PIRMININKAS. Nors bai­gė­si Vy­riau­sy­bės va­lan­dos lai­kas, bet ne­ga­liu ne­su­teik­ti žo­džio pa­klaus­ti ger­bia­mam A. Vin­kui.

A. VINKUS (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas svei­ka­tos mi­nist­re, aš ne­si­skun­džiu mū­sų dar­bi­niais kon­tak­tais – ir Kre­tin­go­je bu­vo­te ne kar­tą, ir Skuo­de. Šį kar­tą aš bu­vau Skuo­de pra­ėju­sį penk­ta­die­nį ir nie­ko ne­bu­vo pla­nuo­ta. Anks­ti iš ry­to prieš pu­sę aš­tuo­nių nu­ė­jau į Grei­to­sios pa­gal­bos sto­tį, su­si­ti­kau, pa­šne­kė­jau su vai­ruo­to­jais. Nuo­tai­kos ge­ros, bet ma­ši­nos yra dvi ir nu­va­žiuo­ta dau­giau ne­gu 0,5 mln. ki­lo­met­rų. Kar­tais iš­va­žiuo­ja, tie po­sū­kiai, kal­nai ir taip to­liau, griū­va ir pa­tys re­mon­tuo­ja.

An­tra. Už­ėjau pas fel­če­rius, grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kus. Krū­vis yra ne­ma­žas. Nak­ties me­tu bu­vo trys iš­kvie­ti­mai. Vie­ną ma­ši­ną iš­siun­tė į Klai­pė­dos res­pub­li­ki­nę li­go­ni­nę, ki­tą ma­ši­ną iš­siun­tė į Ma­žei­kius, Skuo­do ra­jo­nas lie­ka be sku­bios, jei kas at­si­tik­tų, nė­ra ma­ši­nos. Čia gry­nai tams­tos kom­pe­ten­ci­ja. Ka­dan­gi da­ly­kiš­kai mes ben­drau­ja­me, pra­šau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kaip ga­li­ma ten pa­dė­ti. Jei­gu ga­li­te, da­bar at­sa­ky­ki­te, o jei ne, tai pa­gal­vo­ki­te.

A. DULKYS. Čia nė­ra ką gal­vo­ti. Rei­kia at­sa­ky­ti ir da­ry­ti. Iš vals­ty­bės šių me­tų biu­dže­to mes tik­rai ne­tu­rė­jo­me ga­li­my­bių kaž­ko­kiems nau­jiems au­to­mo­bi­liams, bet, kaip ži­no­te, vi­sa re­for­ma yra pa­sta­ty­ta ant grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos. Jau aš mi­nė­jau jū­sų ko­le­gai at­sa­ky­da­mas, yra nu­ma­ty­ti tik­rai la­bai reikš­min­gi iš­tek­liai grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos par­kui at­nau­jin­ti. Bus per­ka­mi 225 nau­ji pa­čios aukš­čiau­sios kla­sės au­to­mo­bi­liai. Pen­ki iš jų bus ma­si­nių ne­lai­mių au­to­mo­bi­liai, ku­rie at­vy­kę bus to­kios kaip mi­ni, tar­ki­me, li­go­ni­nės ir ga­lės tą krū­vį pa­dė­ti spręs­ti.

Dar tik­rai tu­ri­me su­kaup­ti dė­me­sį, tu­rė­ti kan­try­bės. Da­bar tu­ri­me 49 skir­tin­gas or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios rū­pi­no­si grei­tą­ja me­di­ci­nos pa­gal­ba. Tu­rė­si­me vie­ną stip­rią cen­tra­li­zuo­tą, su at­nau­jin­tu au­to­mo­bi­lių par­ku, su nau­jo­mis prie­mo­nė­mis, ir aš ti­kiu, tie žmo­nės di­džiuo­sis, kad dir­ba to­je tar­ny­bo­je. Aš ma­nau, kad tie žmo­nės, ku­rie pa­ma­tys at­va­žiuo­jan­čius nau­jus au­to­mo­bi­lius, di­džiuo­sis sa­vo vals­ty­be, nes sa­kys, štai kaip pas mus yra.

PIRMININKAS. Dė­kui. Vy­riau­sy­bės va­lan­dą bai­gia­me. At­si­žvelg­da­mi į tai, kad mū­sų ry­ti­nio po­sė­džio lai­kas kiek už­tru­ko, da­bar jau tur­būt pra­si­dė­ju­sio slap­to bal­sa­vi­mo lai­ką šiek tiek pra­tę­si­me. Pri­dė­si­me 10 mi­nu­čių prie to, kas bu­vo nu­ma­ty­ta.

Ry­ti­nio po­sė­džio taip pat, kaip ži­no­te, ne­bai­gia­me. Jis bus baig­tas 14 va­lan­dą, kai bus pa­skelb­ti bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai. Da­bar slap­to bal­sa­vi­mo per­trau­ka.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, svei­ki gy­vi.

 

14.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2260(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ry­ti­nia­me po­sė­dy­je mes bal­sa­vo­me dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­sky­ri­mo. Mus pa­sie­kė bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­las, jį da­bar pri­sta­ty­siu.

Šio nu­ta­ri­mo priėmimas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių 82, ras­ta biu­le­te­nių 82, ga­lio­jan­čių – 81, ne­ga­lio­jan­čių – 1. Už nu­ta­ri­mą bal­sa­vo 62, prieš – 14, su­si­lai­kė 5. Tai­gi šis Sei­mo nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Tai­gi bai­gė­si lap­kri­čio 24 die­nos ry­ti­nis po­sė­dis. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.