LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDO IR PAVARDĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE
ĮSTATYMO NR. XIV-903 3 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-09-21 Nr. XIVP-1952
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siūloma pakeisti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi ne lietuviškais, o lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), ir vietoj formuluotės „lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“ įrašyti formuluotę „lotyniško pagrindo rašmenimis“. Nors sąvoka „lotyniško pagrindo rašmenys“ nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta, iš jos vartosenos šiame įstatyme ir iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad ji apima lotyniškos abėcėlės raides su bet kuriais diakritiniais ženklais ir visus kitus iš lotynų abėcėlės kilusius rašmenis. Taigi projektu siūloma labai išplėsti ne lietuviškų rašmenų, kuriais Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai galėtų būti rašomi asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, kiekį.
1.1. Vertinant projektu teikiamą siūlymą pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo formuojama oficialioji konstitucinė doktrina asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose klausimu yra grindžiama principine nuostata, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba (1999 m. spalio 21 d. nutarimas, 2009 m. lapkričio 6 d., 2014 m. vasario 27 d. sprendimai). Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime yra pažymėjęs:
– įstatymu nustatant, kaip piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, todėl Seimas turi gauti tokių žinių ar tokią kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) oficialias išvadas, tarp jų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kaip iš profesionalių kalbininkų sudarytos valstybės institucijos, pagal įstatymus turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, oficialią išvadą, ir negali į jas neatsižvelgti;
– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nustatydamas piliečių vardų ir pavardžių rašymo piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui; pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, be kita ko, įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių rašymą piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui;
– Valstybinė lietuvių kalbos komisija turi teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase taisyklės nei tokios, pagal kurias šie asmenvardžiai piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, be kita ko, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.
1.2. Šiame kontekste primintina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija ne kartą yra pateikusi Seimui savo išvadas dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo (2014 m. rugsėjo 5 d., 2015 m. birželio 17 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2021 m. lapkričio 5 d.). Šios komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatuota, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi ankstesnėse išvadose išdėstytos pozicijos, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Šioje išvadoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija pabrėžė, kad „siekiant išlaikyti pagrindinę teisinę nuostatą Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, išimčių neturėtų būti daug ir, svarbiausia, jos turėtų turėti aiškų pagrindą“, ir pažymėjo, jog ji remiasi dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir savo nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena.
Projekto aiškinamajame rašte nepateikta duomenų apie tai, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pozicija dėl piliečių asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų pasikeitusi.
1.3. Atsižvelgiant į išdėstytą oficialiąją konstitucinę doktriną ir nurodytą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos poziciją, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose galėtų būti rašomi ne tik lotyniško raidyno rašmenimis, bet visais lotyniško pagrindo, t. y. iš lotynų abėcėlės kilusiais, rašmenimis su bet kuriais diakritiniais ženklais, įskaitant visiškai svetimus lietuvių kalbai, derėtų su įstatymų leidėją saistančiu konstituciniu imperatyvu saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir su konstitucine doktrinine nuostata, kad tik esant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymui įstatymu gali būti nustatytos tokios asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase taisyklės, pagal kurias kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.
Dėl šių priežasčių manome, kad svarstant projektą Seime turėtų būti gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, pagal įstatymus turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, oficiali išvada dėl projektu siūlomų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklių, į kurią Seimas privalėtų atsižvelgti.
1.4. Projektu teikiamas siūlymas atsakingai įvertintinas ir technologinių galimybių jį įgyvendinti bei informacinių sistemų pritaikymo sąnaudų proporcingumo aspektais. Valstybės registrai yra kompiuterinės duomenų bazės, įvairiais ryšiais susijusios tarpusavyje ir su kitomis informacinėmis sistemomis. Svarstytina, ar įstatyme numačius galimybę piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti naudojant neapibrėžtą lotyniško pagrindo rašmenų ir diakritinių ženklų kiekį, nebūtų sutrikdytas registrų ir su jais susijusių informacinių sistemų veikimas, nebūtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės informacinių išteklių integralumą ir sąveiką. Įvertintina ir tai, ar projektu teikiamam siūlymui įgyvendinti reikalingo registrų ir informacinių sistemų pertvarkymo kaštai nebūtų neproporcingai dideli. Manome, kad būtų tikslinga gauti valstybės įmonės Registrų centro, kaip daugelio valstybės registrų, įskaitant Gyventojų registrą, tvarkytojo, nuomonę šiais klausimais.
1.5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021 dėl užsienyje sudarytos santuokos akto įregistravimo, kuria remiamasi projekto aiškinamajame rašte, niekaip nepagrindžia projekto nuostatų atitikties iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė konkretų ginčą dėl asmens pavardės rašymo su konkrečiu diakritiniu ženklu ir aiškino tuo metu galiojusio poįstatyminio teisės akto nuostatas. Šis teismas neturi įgaliojimų oficialiai aiškinti Konstitucijos, tai yra išimtinė Konstitucinio Teismo kompetencija.
2. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
– projekto pavadinime prieš santrumpą „NR.“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMO“;
– vietoj projekto 2 straipsnio 1–3 dalių, kuriomis siūloma atskirai po vieną pakeisti visus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies punktus, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nauja redakcija išdėstyta visa keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis;
– projekto 2 straipsnio 4 dalyje (o atsižvelgus į prieš tai išdėstytą pastabą – 2 dalyje) teikiamo pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“;
– projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“;
– projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]