2019-12-17

PASIŪLYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-4228

 

1 Pasiūlymas

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

8

101

 

Argumentai:  Kompensuojamieji vaistiniai preparatai, kaip jau minėta, – vaistiniai preparatai, kurie įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Farmacijos įstatymo 2 str. 23 d.). Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 5 d.). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2152 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.), apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Taigi kompensuojamųjų vaistinių preparatų įsigijimo išlaidų kompensavimas yra susijęs su privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų teisės gauti vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš PSDF lėšų įgyvendinimu

 

Pacientui, sumokėjusiam privalomojo sveikatos draudimo įmokas, Įstatymo projektu siūloma numatyti įpareigojimą gydymo pradžioje gydytis pigiausiu kompensuojamuoju vaistiniu preparatu, apribojant draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu teisę pasirinkti tinkamą gydymą. Tuo atveju, jeigu pacientas atsisako rinktis jam paskirtą pigiausią vaistinį preparatą, jis gali įsigyti kitą kompensuojamą vaistinį preparatą už visą kainą, t. y. kaip nekompensuojamą.

 

Taigi, Įstatymo projekto siūlymu yra apribojama ne tik vaistininko teisė parinkti bei pasiūlyti ir parduoti pacientui jo pagal receptą pageidaujamą kompensuojamą vaistinį preparatą, tačiau ir paciento teisė įsigyti norimą, alternatyvų Kainyne esantį vaistinį preparatą. Tai esmingai paveikia ir riboja konstitucinę ūkinės veiklos laisvę bei pacientų teises. Pacientams nustatytas įpareigojimas įsigyti būtent pigiausią kompensuojamą vaistinį preparatą, siekiant pasinaudoti kompensavimo tvarka, iš esmės apriboja paciento teisę rinktis vaistinį preparatą. Ši prievolė, atitinkanti ir vaistinės prievolę parduoti pacientui būtent pigiausią vaistinį preparatą, yra vaistinių ūkinės veiklos ribojimas, kadangi apriboja vaistinių teisę parduoti paciento pasirinktą vaistinį preparatą. Atitinkamai, ginčijamas reguliavimas sukelia tiesioginius padarinius ir vaistinio preparato tiekėjams, kadangi apriboja visų kompensuojamųjų vaistinių preparatų tiekėjų teisę vienodai varžytis dėl vaistinių preparatų pardavimo galutiniam pacientui.

 

Pabrėžtina, jog 2019 m. spalio 23 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) norminėje byloje Nr. eI-10-756/2019 konstatavo, jog:

 

-          Vykdydamos konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi sukurti tokią sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, kuri užtikrintų reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą).

 

-          Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, suponuoja tai, kad įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas sukurti platų vaistinių tinklą, kad vaistinėse būtų pakankamai kokybiškų, efektyvių ir saugių vaistų, kad aprūpinimo vaistais sistema veiktų sklandžiai, kad būtų reguliuojamos vaistų kainos, kad nebūtų apsunkintas vaistų įsigijimas, kad informacija apie vaistus ir jų vartojimą būtų laisvai prieinama bei tinkamai skelbiama ir kt.

 

-          Iš Konstitucinio Teismo praktikos matyti, jog reguliuojant farmacinę veiklą valstybei keliami įpareigojimai neapsunkinti vaistų įsigijimo, taip pat sukurti tokią sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, kuri užtikrintų reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą).

 

 

LVAT nurodytoje byloje pacientus vienijančios asociacijos bei gydytojai akcentavo, kad:

 

-          Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinės medicinos instituto direktorė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų Endokrinologijos centro vadovė Ž. V. savo nuomonėje nurodo, jog šiuo metu galiojanti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo ir taikymo, kompensuojamųjų vaistinių preparatų, receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo tvarka apriboja galimybę gydytojo kompetencijos ribose skirti pacientui adekvatų, individualizuotą, medicininiais įrodymais pagrįstą gydymą, taip pat apriboja paciento teisę pagal galimybes primokėti už kompensuojamą vaistinį preparatą ir gauti naujausią gydymą, pagrįstą tarptautinėmis ekspertų rekomendacijomis.

 

-          Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos vadovas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. E. D. savo nuomonėje išdėsto argumentus dėl plaučių ligoms gydyti skiriamų kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarkos. Nurodo, jog esama tvarka varžo gydytojo galimybę skirti konkrečiam ligoniui tinkamiausią vaistą, o pacientui ribojama galimybė ją gauti.

 

LVAT byloje Sveikatos apsaugos ministerija pripažino, kad pacientus suteikimas teisės rinktis brangesnė vaistinį preparatą kompensavus skirtumą nedidintų PSDF lėšų.

 

Atsižvelgus į tai bei LVAT sprendimą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto nuostatą numatant pacientui teisę rinktis brangesnį vaistinį preparatą kompensavus kainų skirtumą, taip užtikrinant ne tik PSDF biudžeto nedidėjimą, bet ir paciento bei gydytojo teisę parinkti tinkamą vaistinį preparatą.

 

Pasiūlymas:

 

          1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

           Papildyti 8 straipsnį 101 dalimi:

 

„101. Jei pirmą kartą arba po 12 mėnesių laikotarpio pakartotinai tik bendriniu pavadinimu (nepaisant stiprumo ir farmacinės formos) kompensuojamasis vaistinis preparatas išrašomas elektroniniame recepte su žyma „Pirmas paskyrimas“, vaistinėje pacientui turi būti parduotas (išduotas) kompensuojamasis vaistinis preparatas, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia (toliau – kompensuojamasis vaistinis preparatas su mažiausia paciento priemoka), išskyrus atvejus, kai sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka nustatomas  vaistinio preparato su mažiausia paciento priemoka tiekimo sutrikimas arba kai pacientui negali būti parduotas (išduotas) kompensuojamojo vaistinio preparato su mažiausia paciento priemoka dozuočių skaičius, kuris atitinka recepte nurodytąjį ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintas leidžiamas parduoti (išduoti) vaistinių preparatų dozuočių skaičiaus ribas. Sveikatos apsaugos ministras leidžiamas parduoti (išduoti) vaistinių preparatų dozuočių skaičiaus ribas tvirtina atsižvelgdamas į registruotų vaistinių preparatų pakuočių dydžius ir jų dalijimo galimybes. Jei pacientui negali būti parduotas (išduotas) kompensuojamasis vaistinis preparatas su mažiausia paciento  priemoka, turi būti parduotas (išduotas) kitas iš eilės kompensuojamasis vaistinis preparatas, kuriam nustatyta mažiausia paciento priemoka. Jei pirmiau nurodytais atvejais pacientas atsisako įsigyti kompensuojamąjį vaistinį preparatą, jam gali būti parduotas (išduotas) kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistinis preparatas, pacientui sumokant visą vaistinio preparato kainą kainų skirtumą lyginant su kompensuojamu vaistiniu preparatu su mažiausia paciento priemoka.“

 

2 Pasiūlymas

 

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

59

2

2

Argumentai: 2019 m. spalio 23 d.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, norminėje byloje Nr. eI-10-756/2019,  pacientus bei gydytojus vienijančios asociacijos nurodė, kad:

 

-          Esama kompensavimo tvarka pažeidžia pacientų interesus (Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba);

 

-          Nacionalinis vėžio institutas pateiktoje nuomonėje nurodė, jog įsigaliojus naujai tvarkai dėl vaistinių preparatų kompensavimo sumažėjo vaistinių preparatų prieinamumas, kadangi kai kurių vaistinių preparatų neliko prekyboje.

 

-          Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. J. K. savo nuomonėje nurodė, jog dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės vykdoma vaistų kainodara iškreipia laisvos konkurencijos sąlygas, sudarydama galimybes proteguoti atskiras farmacines firmas.

 

Nurodytos sveikatos specialistų bei pacientus vienijančių asociacijų pozicijos patvirtino kompleksinę vaistų kompensavimo sistemos problemą, susijusią su kompensuojamų vaistinių preparatų prieinamumo mažėjimu.

 

Siekiant spręsti šią problemą būtent įstatyminiu lygmeniu tikslinga numatyti kompensavimo pagrindinius principus, leisiančius išvengti kompensuojamų vaistinių preparatų kiekio mažėjimo.

 

Pasiūlymas:

 

       2 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

       Pakeisti 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą

 

“2) į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną norimų įtraukti vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir kompensuojamojo vaistinio preparato bazinės kainos dalis paciento priemokai neviršija 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos.”

 

 

Teikia:

Seimo nariai                       Antanas Matulas

                                            Jonas Liesys

                                            Raimundas Martinėlis

                                            Irena Haase

                                            Irena Degutienė

Gabrielius Landsbergis

Julius Sabatauskas

                                            Aušrinė Armonaitė

                                            Andrius Mazuronis

                                            Dovilė Šakalienė

                                            Kęstutis Bartkevičius

                                            Vilija Aleknaitė Abramikienė

                                            Viktorija Čmilytė-Nielsen

                                            Algirdas Butkevičius

                                            Vytautas Kamblevičius

                                             Ingrida Šimonytė

                                             Remigijus Žemaitaitis

                                             Povilas Urbšys

                                            Vytautas Bakas

                                            Gintaras Steponavičius

                                            Rimantas Jonas Dagys

                                            Artūras Skardžius

                                            Petras Čimbaras

                                            Valerijus Simulik