LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES ĮSTATYMO IX-938 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIVP-2792
2023-10-27 Nr. 104-P-69
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis.
Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė.
Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės patarėja Martyna Aleksandronytė ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris ir patarėjas Dainius Cicėnas, Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vedėjas Edmundas Narmontas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-31, XIVP-2792 |
1 (18) |
|
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo Nepaprastosios padėties įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ministras, atsakingas už jam pavestą valdymo sritį, kurioje veikia įmonė, įstaiga, kartu su institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovu, pasikonsultavę su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali atidėti naudojimąsi Konstitucijos 51 straipsnyje nustatyta teise streikuoti teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdami suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Sprendimas atidėti streiką, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos trišale taryba, turi būti peržiūrimas kas tris mėnesius.“. Siūlomas reguliavimas tobulintas.
Pažymėtina, kad pagal kartu siūlomo svarstyti Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1607(2) 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 248 straipsnio 2 dalį, streiko skelbimo ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai. Pagal Darbo kodekso 245 ir 252 straipsnius, streiko skelbimas ir streiko atidėjimas yra skirtingi sprendimai, kuriuos priima skirtingi subjektai (sprendimą skelbti streiką priima profesinė sąjunga, o atidėti dar neprasidėjusį streiką – teismas). Atsižvelgiant į tai, manytume, kad specialiajame įstatyme turėtų būti reglamentuojami tik streiko skelbimo ribojimai nepaprastosios padėties metu ir tik tiek, kiek būtina, siekiant suvaldyti nepaprastąją padėtį. |
Pritarti |
Nepaprastosios padėties įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidentas ar Seimas nustato asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime, kuriais įvesta nepaprastoji padėtis, atsižvelgdamas į grėsmės konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai laipsnį ir pobūdį, kitų aplinkybių ir sąlygų visumą bei galimybes greičiausiu būdu pašalinti grėsmę, sumažinti ją bei jos sukeltus padarinius. Taigi nepaprastosios padėties metu sprendimus dėl asmenų teisių ir laisvių ribojimo priima Seimas arba Respublikos Prezidentas. Tuo tarpu pagal Įstatymo projekto nuostatas nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos metu sprendimą atidėti streiką priimtų ne pirmiau nurodytos institucijos (Seimas, Respublikos Prezidentas), bet ministras, atsakingas už atitinkamą valdymo sritį, po konsultacijų su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Todėl siūloma nuostata dėl galimybės streiką atidėti ministro sprendimu stokoja teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo.
Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą Nr. 1. |
2 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-31, XIVP-2792 |
1 (18) |
2 (3) |
|
Derinant projektu keičiamo Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalyje nurodytas naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas“ įrašytina formuluotė „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai“. |
Pritarti |
|
3 |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-06, Nr. XIVP-2792 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX‑938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2792 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2792(2) ir komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-27 |
1 (18) |
(2) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma naujai išdėstyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 d.:
Pasiūlymas: Pakeisti 18 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
|
Pritarti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Šakalienė, V. Rakutis
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2792(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
NSGK biuro vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas