AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO NR. VIII-1908 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo
Nr. I-1553 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Projektas Nr. 2) (toliau kartu – Projektai) tikslas ir uždaviniai – nustatyti aiškias teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su epidemiologinės krizės valdymu.

1) Šiuo metu nei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinto sąvokos pandemija apibrėžimo, nors pati sąvoka labai plačiai naudojama. Pandemija paprastai apibrėžiama kaip neįprastai didelis užkrečiamosios ligos išplitimas valstybėse pasauliniu mastu, kurį skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO).

Taip pat, pandemiją būtina įtraukti į ypatingųjų epideminių situacijų sąrašą, nustatytą Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje. PSO paskelbus pandemiją, o šalyje nesant patvirtintų užkrečiamųjų ligų atvejų, atsakingos institucijos turėtų pagrindą inicijuoti pasiruošimo konkrečių užkrečiamųjų ligų valdymui procedūras, įsigyti reikiamas priemones bei imtis kitų reikalingų išankstinių veiksmų. Tęsiantis pandemijai (ypatingajai epideminei situacijai), būtų išlaikomas atitinkamas institucijų parengties valdyti epidemiologinę situaciją lygis, kas leistų operatyviai reaguoti į iškylančias situacijas.

2) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nuostatų, numatančių fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas.

Atsižvelgiant į dabartinę praktiką COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos atveju, privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas (pvz., viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, prekybos bei paslaugų vietose valdyti lankytojų srautus, užtikrinti būtinų atstumų tarp lankytojų ir darbuotojų laikymąsi ir kt.) nustato arba Vyriausybė, arba jos pavedimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas savo sprendimais, kas nesuteikia teisinio aiškumo ir dažnai kelia abejonių dėl legitimumo.

Teisės aktuose būtina numatyti, kokiais atvejais ( t. y., kai iškyla pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo pavojus) ir koks subjektas gali nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas.

Kadangi tai yra visuomenės sveikatos priežiūros sritis, tokie įgaliojimai turėtų būti suteikti sveikatos apsaugos ministrui. Kad sveikatos apsaugos ministro sprendimas būtų pagrįstas, numatomas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kaip kompetentingos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje) teikimas, kuriame, atsižvelgiant į konkrečią epidemiologinę situaciją, būtų siūlomi atitinkami asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai ar kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos.

3) Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, krizės valdymo, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Prie valstybės rezervo panaudojimo atvejų būtina įtraukti ypatingųjų epideminių situacijų atvejus, kai esant pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiui ar epidemijos metu arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejais, esant protrūkiui, epidemijos ar pandemijos metu, o šalyje nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, neįvedus nepaprastosios ar karo padėties ir pan., atsakingos institucijos turėtų pagrindą panaudoti valstybės rezervą siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.

Taip pat prie medicinos atsargų skyrimo atvejų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, būtina įtraukti, kad medicinos atsargos taip pat skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.

Tokiu atveju esant ypatingųjų epideminių situacijų atvejams, siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui, būtų išlaikomas atitinkamas institucijų parengties valdyti epidemiologinę situaciją lygis, kas leistų operatyviai reaguoti į iškylančias situacijas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai:

Projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Aurelijus Veryga.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra sąvokos „pandemija“ apibrėžimo. Taip pat nėra nuostatų, numatančių fiziniams ar juridiniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas bei įgalioto subjekto, galinčio jas nustatyti.

Taip pat šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme prie valstybės rezervo panaudojimo atvejų nėra įtraukti ypatingųjų epideminių situacijų atvejai, o prie valstybės rezervo medicinos atsargų skyrimo atvejų nėra įtraukta, kad medicinos atsargos taip pat skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių rezultatų laukiama:

Projektu Nr. 1 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoką pandemija bei papildyti nauju 18¹ straipsniu, numatančiu kokiais atvejais ir koks subjektas gali nustatyti privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus bei kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas.

Projekto Nr. 1 nauda: nustatomos aiškios teisinio reguliavimo nuostatos, susijusios su epidemiologinės krizės valdymu. Operatyviau pasiruošiama užkrečiamųjų ligų plitimo valdymui, visuomenė apsaugota nuo užkrečiamųjų ligų išplitimo šalies teritorijoje.

Projektu Nr. 2 siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės rezervo panaudojimo atvejus, įtraukiant ypatingųjų epideminių situacijų atvejus bei papildyti 4 straipsnio 4 dalyje numatytus medicinos atsargų skyrimo atvejus, numatant, kad medicinos atsargos taip pat galėtų būti skiriamos siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.

Projekto Nr. 2 nauda: esant ypatingųjų epideminių situacijų atvejams, šalyje nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, mobilizacijos, neįvedus nepaprastosios ar karo padėties ir pan., atsakingos institucijos turėtų pagrindą panaudoti valstybės rezervą siekiant užkirsti kelią pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimui.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Pasekmių nenumatoma.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti:

Priėmus Projektus kitų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Projektų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus bei sritis:

„Pandemija“, „Asmeninės apsaugos priemonės“, „Visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos“.

15. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys                                Aurelijus Veryga