LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493
11, 13, 19, 23, 24, 241 ir 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJETO nR. xiiip-4959(2)
2020-09-30 Nr. 103-P-41
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras – E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, Darius Pauliukonis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: -
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1.1 |
Seimo narė Monika Navickienė, 2020-09-23 |
|
|
|
I |
Argumentai: Kadangi šiuo pasiūlymu teikiami siūlymai dėl kitų įstatymo straipsnių keitimo ir papildymo nauju straipsniu, siūloma keisti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 11, 13, 19, 23, 24, 241 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS“ |
Pritarti iš dalies. |
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ
PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 2, 11, 13, 19, 23, 24, 241 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO |
1.2 |
Seimo narė Monika Navickienė, 2020-09-23 |
1, 3 (4) |
1 |
|
N N |
Argumentai: Anot pačių socialinių darbuotojų, visuomenėje, viešojoje informacinėje erdvėje jų profesija daugiausia apibūdinama kaip teikianti aptarnavimo paslaugas (maisto dalinimas, higieninis aptarnavimas). Socialiniai darbuotojai nevertinami kaip specialistai, socialinio darbo profesionalai. Pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų mintims, išsakytoms diskusijų su jais metu, kad siekiant stiprinti socialinio darbuotojo profesiją, tikslinga įstatyme įtvirtinti aiškų socialinio darbuotojo apibrėžimą, teikiu siūlymą įstatymui. Paminėtina, kad panašus profesijos reglamentavimas yra numatytas kituose LR įstatymuose, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktas mokytojo apibrėžimas, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo apibrėžimas. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2 straipsnį ir jį papildyti naujomis sąvokomis: „10. Socialinis darbuotojas – darbuotojas, turintis aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą ir teikiantis socialines paslaugas.
12. Socialinių paslaugų srities darbuotojas – darbuotojas, kurio pareigybė teisės aktų nustatyta tvarka įtraukta į socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašą.
|
Pritarti iš dalies. |
1. Argumentai. Socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kas turi teisę dirbti socialiniu darbuotoju, t. y. kokį išsilavinimą asmuo turi būti įgijęs, kad turėtų teisę dirbti socialiniu darbuotoju. Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad socialinių paslaugų įstaiga – tai socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, siūlome atitinkamai tikslinti teikiamą socialinio darbuotojo sąvokos apibrėžimą, taip pat – socialinių paslaugų srities darbuotojo apibrėžimą. 1. Pasiūlymas. Įstatymo projektą papildyti nauju 1 straipsniu, kitus projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti ir šį straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: „10. Socialinis
darbuotojas – darbuotojas, turintis 2. Buvusias 2 straipsnio 10, 11, 12, 13 dalis laikyti atitinkamai 11, 12, 13, 14 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Socialinių paslaugų srities darbuotojas
– darbuotojas, kurio pareigybė 4. Buvusias 2 straipsnio 12, 13, 14 dalis ir laikyti atitinkamai 13, 14, 15 dalimis.“
2. Argumentai. Įstatymą papildžius socialinių paslaugų srities darbuotojo sąvoka, atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalis. 2. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį (pernumeruotą – 4 straipsnį), jį papilant nauja 1 dalimi ir atitinkamai pernumeruojant buvusias dalis, 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Socialinių paslaugų įstaigoje dirba |
1.3 |
Seimo narė Monika Navickienė, 2020-09-23 |
3 (4) |
1 (2) |
|
|
Argumentai: 19 straipsnio 8 dalyje išdėstyta nuostata nesudaro teisinių prielaidų Lietuvos savivaldybėse veikiančių socialinių paslaugų centrų, krizių centrų, nakvynės namų, savarankiško gyvenimo namų ir kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovams nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir planuoti lėšas šiam tikslui įgyvendinti. Todėl pritardama Socialinių darbuotojų asociacijos atstovų išreikštai diskusijų metu nuomonei, siūlau įstatyme įtvirtinti reikalavimą aukščiau išvardintų socialinių paslaugų įstaigų vadovams tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Tokia nuostata pagerintų socialinių paslaugų kokybę, sudarytų sąlygas socialinių stiprėti darbuotojų lyderystei. Pasiūlymas: 19 straipsnio 8 dalies pakeitimas. Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitų socialinių paslaugų įstaigų vadovai privalo nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ |
Pritarti iš dalies. |
Atkreiptinas dėmesys, kad į svarstomo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį (pernumeruoto 4 straipsnio 2 dalį) jau inkorporuotos nuostatos, analogiškos Seimo narės pasiūlymu teikiamoms: „8. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją, kiekvienais metais įvertinama jo profesinė veikla. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašą ir profesinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.“ |
1.4 |
Seimo narė Monika Navickienė, 2020-09-23 |
N |
|
|
|
Argumentai: Nors socialinių paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje gana išsamiai reglamentuota, tačiau socialinio darbuotojo, kaip pagrindinio socialinių paslaugų teikimo veikėjo, statusas ir veikla bendruoju požiūriu beveik neapibrėžta ir teisiškai nereglamentuota. Socialinių darbuotojų asociacija teigia, kad socialiniai darbuotojai neturi teisinių svertų savo teisėms, garbei ir orumui apginti teismuose. Socialiniai darbuotojai nėra teisiškai apsaugoti nuo paslaugų gavėjų įžeidinėjimų, grasinimų. Neretai pasitaiko atvejų, kai socialiniam darbuotojui deleguojamos su socialiniu darbu nesusijusios funkcijos, pavyzdžiui, maisto paketų dalinimas, jų sandėliavimas, perkrovimas ir pan. Taip pat socialiniai darbuotojai neturėtų būti visiškai atsakingi už kliento pasirinktus sprendimus ir veikimą – didelė dalis kliento sprendimų yra paties kliento atsakomybė. Socialinio darbuotojo pagrindinė funkcija yra pagalbos, paramos, tarpininkavimo teikimas krizėje esančiam asmeniui, bet socialinis darbuotojas negali priversti ar atlikti tam tikrus veiksmus už klientą, jo funkcija – įgalinti klientą veikti, keistis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat siekiant didinti socialinių paslaugų kokybę, profesijos prestižą, būtinas aiškus socialinio darbuotojo veiklos teisinis reglamentavimas, įstatyme numatant socialinio darbuotojo teises, pareigas ir atsakomybę. Paminėtina, kad kituose LR įstatymuose yra numatytos profesijų teises, pareigos ir atsakomybė, pvz., švietimo įstatyme yra pateiktos mokytojo teisės ir pareigos, specialiojo ugdymo įstatyme – specialiojo pedagogo teisės ir pareigos. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą Nr. X-493 201 straipsniu: „201 straipsnis. Socialinio darbuotojo teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Socialinis darbuotojas turi teisę: 1) pasirinkti socialinio darbo veiklos būdus ir formas; 2) gauti socialinėms paslaugoms teikti būtiną informaciją ir priemones; 3) neatskleisti asmens (šeimos) patikėtos paslapties tretiesiems asmenis; 4) dirbti psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje ir higienos normas atitinkančioje darbo vietoje; 5) atsisakyti teikti socialines paslaugas, jeigu jam deleguojamos funkcijos nesusijusios su socialinio darbo turiniu, jeigu tai prieštarauja socialinio darbuotojo profesinės etikos principams arba kelia realų pavojų socialinio darbuotojo ir (ar) kliento saugumui; 6) ne mažiau kaip 16 valandų per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose; 7) teikti pasiūlymus dėl socialinės pagalbos asmeniui (šeimai). 2. Socialinis darbuotojas privalo: 1) užtikrinti geros kokybės socialinį darbą; 2) užtikrinti informacijos apie asmenį (šeimą) konfidencialumą ir duomenų apsaugą; 3) laikytis socialinio darbo profesinės etikos principų, gerbti, saugoti asmens teises ir jų nepažeisti; 4) siekti ir skatinti socialinius pokyčius, veikti kūrybiškai, taikyti inovacijas, domėtis ir dalintis gerąja patirtimi; 5) nuolat domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti paslaugų teikimo procese; 6) bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir institucijomis, siekiant geriausiai užtikrinti asmens (šeimos) interesus; 7) pranešti kompetentingoms institucijoms apie galimus žmogaus teisių pažeidimus, grėsmę asmenų sveikatai ar gyvybei, sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, mirties atvejus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Socialinis darbuotojas atsako: 1) už socialinės pagalbos proceso asmeniui (šeimai) teikimo kokybę; 2) už padarytus etikos pažeidimus, aplaidumą, netinkamą jam deleguotų funkcijų vykdymą; 3) už aplaidumą, teisės aktų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, už padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Socialinis darbuotojas neatsako už asmens (šeimos) elgesį, priimtus sprendimus ir jų padarinius.“ |
Nepritarti. |
Šis pasiūlymas analogiškas ankstesniam Seimo narės M. Navickienės 2020-09-23 pateiktam pasiūlymui, kurį Komitetas svarstė 2020-09-23 posėdyje ir jam nepritarė, pateikdamas šiuos argumentus: atsižvelgiant į teikiamų pasiūlymų esmę – įstatyme išsamiai reglamentuoti socialinio darbuotojo veiklą, Komiteto nuomone, siūlomos nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos socialinio darbo taryba, socialinių paslaugų politiką formuojančia institucija, kitomis organizacijomis, atstovaujančiomis socialiniams darbuotojams, ir teikiamos Seimui svarstyti atskiru Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. |
4. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė –3.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė
Biuro patarėja Asta Kazlauskienė