Argumentai: Pagal dabartinę teisės akto projekto redakciją savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje
(toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti
išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka ir šią sąlygą:
„2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir
neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;“ Pasitaiko atvejų, kai
savarankiškai dirbantys asmenys turi ir darbo sutartį, dirba ne pilnu etatu,
jų darbo užmokestis yra mažesnis nei nustatyta minimali mėnesio alga (MMA).
Tokiu atveju jie praranda teisę gauti išmoką kaip savarankiškai dirbantys
asmenys, nors ir mokėjo visus mokesčius, o tuo tarpu jo vykdoma veikla
patenka į veiklų sąrašą, kurios yra stabdomos dėl karantino.
Todėl šiuo pasiūlymu
siūloma patikslinti antros sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims
formuluotę.
Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti 2
straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Užimtumo įstatymo 51 straipsnis
ir išdėstyti jį taip:
„2 straipsnis. 51
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„51 straipsnis. Išmokų
savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos
Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną
1. Kai Lietuvos Respublikos
Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai
dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką
savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:
1) savarankiška veikla buvo
registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir
nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos;
2) Lietuvos
Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino
metu nedirba pagal darbo sutartį darbo užmokestis pagal darbo
sutartį ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių yra mažesnis
arba lygus MMA(minimali mėnesinė alga;“
3) juridinio asmens atveju neturi
likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
2. Šiame straipsnyje nustatyta
išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį
kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo
poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos
išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo
įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis
mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis
proporcingai mažinamas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas
sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui
skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos
ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam
savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka
savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų
veiklų skaičiaus.
4. Šiame straipsnyje nustatytos
išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė
atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų
paskelbimo terminas;
2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš
šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam
asmeniui skirti ir mokėti.
5. Išmokas savarankiškai dirbantiems
asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Išmoka savarankiškai dirbančiam
asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo
tarnybą dienos. Sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą Užimtumo tarnyba priima
ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos
Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno
iš jų paskelbimo terminas, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių
asmens neatitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai
(sąlygoms), gavimo dienos.
6. Išmokas savarankiškai dirbantiems
asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo
tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos
paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau
– išmokų mokėtojas).
7. Išmokų savarankiškai dirbantiems
asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos
Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos.
8. Kreipimosi dėl išmokos
savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka
nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai
dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju.
9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų
savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos
kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą
procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto asignavimų.“
|