Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 2, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 2
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiamieji kolegos, pradedame lapkričio 17 dienos, antradienio, posėdį. (Gongas)
14.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių prisaikdinimas
Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą Seimo narių prisaikdinimo procedūrai.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“. Juo buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai. Šiuo sprendimu naujai išrinkto Seimo nariais, be kitų, pripažinti Evelina Dobrovolska, Justas Džiugelis, Linas Kukuraitis, Andrius Palionis ir Rimantė Šalaševičiūtė.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, išrinktieji Seimo nariai turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje, tačiau ši taisyklė turi konstituciškai pagrįstą išimtį – negali būti reikalaujama, kad pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje prisiektų tas išrinktas Seimo narys, kuris šiame posėdyje negali dalyvauti dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties. Išrinktieji Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Justas Džiugelis, Linas Kukuraitis, Andrius Palionis ir Rimantė Šalaševičiūtė 2020 m. lapkričio 13 d. įvykusiame pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje negalėjo prisiekti būtent dėl ypač svarbios priežasties – dėl saviizoliacijos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalimi, jie prisiekia kitame artimiausiame Seimo posėdyje, šiai ypač svarbiai pateisinamai priežasčiai išnykus, tai yra šiandien, 2020 m. lapkričio 17 d., vykstančiame Seimo posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaikas, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs ar prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Suprantama, šios pareigos netaikomos tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų vykdyti. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga taip pat neprivaloma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašau visus atsistoti.
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Eveliną Dobrovolską.
E. DOBROVOLSKA. Aš, Evelina Dobrovolska, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė E. Dobrovolska prisiekė 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovės teises. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Justą Džiugelį.
J. DŽIUGELIS. Aš, Justas Džiugelis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Džiugelis prisiekė 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Liną Kukuraitį.
L. KUKURAITIS. Aš, Linas Kukuraitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Kukuraitis prisiekė 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Palionį.
A. PALIONIS. Aš, Andrius Palionis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Palionis prisiekė 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Rimantę Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Aš, Rimantė Šalaševičiūtė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Šalaševičiūtė prisiekė 2020 m. lapkričio 17 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovės teises. Sveikinu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Konstitucinio Teismo pirmininkui. Nuoširdžiausi sveikinimai ką tik prisiekusiems Seimo nariams.
Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 119 Seimo narių.
14.13 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. lapkričio 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pastabų dėl darbotvarkės? Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Ačiū.
14.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XIII-2710 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5271(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XIII-2710 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5271. Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra.
Motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Užsirašiusiųjų nėra.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 118, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5271) priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-5272(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas… Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Gerbiama Pirmininke, prie tų pačių amerikiečių reikalų. Aš nenorėjau pačioje pradžioje kalbėti dėl įtraukimo, bet aš prašysiu Seniūnų sueigos artimiausiomis dienomis, kada būtų galima, įtraukti rezoliuciją, padėką ilgamečiam mūsų draugui kongresmenui J. Šimkui, kuris išeina ir palieka Amerikos Kongresą. Šią rezoliuciją su kolegų pavardėmis pateikiau ir užregistravau. Jeigu būtų galima, pažiūrėkite Seniūnų sueigoje, kada būtų galima padėkoti mūsų didžiajam draugui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Emanueli. Būtinai kitoje Seniūnų sueigoje apsvarstysime jūsų pasiūlymą. Dėkui.
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-5272. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčiųjų kalbėti už ir prieš nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Norinčiųjų kalbėti už ir prieš nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Norinčiųjų kalbėti už ir prieš nėra. Dėl viso nutarimo keturi – už, keturi – prieš. Užsirašiusiųjų nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 114, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-5272) priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Informaciniai pranešimai
Skelbiu nutarimą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos sudėties. Informuojame, kad 2020 m. lapkričio 17 d. nuspręsta Seimo narius L. Kukuraitį ir R. Šalaševičiūtę priimti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.
14.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aušrinės Norkienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja“ projektas Nr. XIVP-13 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aušrinės Norkienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja“ projektas. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 187, 188 ir 190 straipsniais, nutaria: išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo narę A. Norkienę Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja. Norėčiau atsiklausti siūlomos kandidatės. Ar gerbiama A. Norkienė sutinka kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną. Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Tuomet kviečiu kandidatę į tribūną. Jums klausimus norėtų užduoti nemažai Seimo narių. Gerbiama kandidate, jums suteikiamas žodis. Prisistatyti skiriama iki 15 minučių.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerą dieną, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, pasiūliusioms mane kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojas kaip Seimo opozicijos atstovę.
Iš tikrųjų ruošdamasi šiam posėdžiui, ieškojau atsakymo, kodėl vis dėlto Lietuva patenka tarp tų Europos valstybių, kurių piliečiai mažiausiai pasitiki Seimu. Kas nutiko, kaip ir kodėl? Išbarstėme 1991 metais turėtą neįtikėtinai didžiulį, net 86 % siekusį, pasitikėjimo ir pagarbos rodiklį iki tiek, kad jau ne vienerius metus Seimu pasitiki, gaila, tik kas dešimtas šalies pilietis.
Parlamentinė demokratija, manau, reikšminga tuo, kad suteikia galimybę priimti sudėtingus sprendimus, kai link kompromiso einama per vertybių, požiūrių, programų ar idėjų konfliktą. Tačiau konfliktai gali būti sprendžiami įvairiai – ieškant sąlyčio taškų arba ne, pereinant kartais netgi nuo priešpriešos prie įžeidinėjimo. Manyčiau, pasitikėjimas Seimu būtų taip pat kur kas didesnis, jei pozicijos ir opozicijos santykis būtų konstruktyvus, pagarbus, grindžiamas atidumu kitokiai nuomonei, mokėjimui įsiklausyti į skirtingus argumentus, kurie dažnai, tikrai netgi dažnai signalizuoja apie galimas priimamų teisės aktų rizikas ir nesėkmes.
Su didele dalimi čia susirinkusiųjų teko dirbti jau praėjusios kadencijos Seime, buvau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja. Taip pat visus ketverius metus dirbau Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, paskutinius dvejus metus ir pavaduotoja. Tad dėkoju visiems kolegoms, su kuriais teko dirbti, už galimybę semtis parlamentinio darbo patirties šioje mano praėjusioje pirmoje kadencijoje.
Seimo statutas aiškiai apibrėžia Seimo Pirmininko pavaduotojo funkcijas, įgaliojimus. Pažadu tai tikrai vykdyti, kaip ir tas funkcijas, kurias man Seimo Pirmininkė nustatys savo dekretu. Jei būsiu išrinkta Pirmininkės pavaduotoja, sieksiu ieškoti sutarimo ir kompromiso su visomis Seimo frakcijomis. Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms, siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams ir norėti sutarti. Taip aš suprantu konstruktyvų darbą opozicijoje ir to iš tikrųjų linkėčiau mums visiems. Tad tikrai linkėdama visiems išmintingų iniciatyvų, kurios darytų gyvenimą geresnį, baigiu šitą savo prisistatymą ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamai kandidatei. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, kaip žinome, Seimo valdybos nariai kuruoja tam tikras sritis, aš norėčiau jūsų paklausti, gal jūs planuojate, kokią konkrečiai sritį galėtumėte kuruoti ar norėtumėte? Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas kolega už klausimą. Kaip aš ir minėjau, Statutas labai aiškiai apibrėžia Seimo Pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, manau, pasitarus su Seimo Pirmininke, jos dekretu, kaip ji numatys, kurią sritį turėčiau kuruoti, tikrai atsakingai ir sąžiningai tai vykdysiu.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke, bet mano klausimą jau uždavė kolega A. Nekrošius, tai nekartosiu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Gerbiama kandidate, iš tiesų labai graži prisistatymo kalba ir labai gražus aspektas apie kitos nuomonės toleravimą. Jį išgirdau jūsų kalboje. Tačiau penktadienį Seimo opozicijos gretose pasireiškus kitai nuomonei iš jūsų frakcijos vadovybės pasipylė kaltinimai visiems: kaltinimai man, kaltinimai Darbo partijai, kaltinimai Konservatorių partijai, kaltinimai R. Baškienei, naujai rinktai Seimo Pirmininkei, globaliam klimato atšilimui, masonų ložių sąmokslui ir marsiečių nusileidimui žemėje – visiems.
Gerbiama kolege, gerbiama kandidate, kaip jūs vertinate tokį nuomonės toleravimą iš jūsų frakcijos vadovybės ir ar nemanote, kad situacija, kuri yra susiklosčiusi, iš principo yra jūsų frakcijos vadovybės tam tikras problemų realizavimasis? Ar nesvarstote frakcijos viduje galbūt keisti frakcijos seniūną? Turite labai gerų kandidatų, tokių kaip S. Skvernelis, kuris tikrai galėtų puikiai eiti tas pareigas, ir tada, man atrodo, nebūtų tų problemų, apie kurias mes čia šiandien šnekame ir apie kurias aš jūsų klausiu.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimus. Iš tikrųjų girdime ir jūsų mintis ir tikrai tenka tik apgailestauti, jei jūs išgirdote kokius nors tikrai netinkamus žodžius. Mes frakcijoje iš tikrųjų dažnai kalbame, kaip turėtume bendrauti, oponuoti, ir kiekvieną kartą tiesiog bandome rasti kultūringesnį bendravimą. Aš manau, kad kartais emocijos daro savo, bet aš esu tikrai už konstruktyvų, kultūringą bendravimą, toleruojant kitą nuomonę, išgirstant argumentus ir ieškant sąlyčio taškų.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama Aušrine, aš užduosiu tą patį klausimą, iš esmės tą patį klausimą, kurį uždaviau kandidatui A. Mazuroniui. O klausimo esmė buvo, ar išrinkimas į aukštą poziciją nepakeis jūsų charakterio? Aš žinau, kad jūs esate tikrai labai tolerantiškas, demokratiškas asmuo, jūs girdite paprastų, eilinių Seimo narių nuomonę ir savo pozicija, taip sakant, nesipuikuojate.
Klausimas yra toks: ar lojalumas ir santykis su jus delegavusia partija jums yra vertybė ir ar jūs palaikysite normalų ryšį su savo frakcija buvusia, jums nereikės net išeiti, su savo frakcija, ar nemanote, kad tai ir yra Seimo pirmininkų stiprybė, Seimo Pirmininko pavaduotojų stiprybė būtent normalus santykis su savo frakcijomis? Kiek kartų buvo situacijų, kai buvo priešingai.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Tomai, jums už klausimus. Iš tikrųjų atsakant į jūsų klausimą ir įvertinant tuos ketverius metus, mes frakcijoje tikrai turėjome įvairių žmonių, ir naujų, ir mažiau pažįstamų. Galbūt yra mano savybė kiekvieną girdėti, išklausyti, tai, manau, yra mano stiprybė, ir juos perpratus bandyti rasti gerų sprendimų.
Manau, kalbant apie lojalumą frakcijai, yra kiekvienos įstaigos, organizacijos, ar tai būtų partija, didelė vertybė turėti lojalų komandos narį, nes manau, kad atsidavimas ir ištikimybė savo vertybėms, jų gynimas ir atstovavimas kuo geriau tai grupei tikrai yra vertybė. Nuoširdus rūpinimasis savo frakcija, manau, nėra blogis. Tai yra gėris. Manau, visi sutiksime ir nepainiojame šių dviejų sąvokų, kad lojalumas ir paklusnumas yra du visiškai skirtingi dalykai. Tą reikėtų tikrai atskirti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kaip čia apsieisi be Šiaulių paminėjimo. Gerbiama Aušrine, man smagu kreiptis į buvusią studentę, darančią tokią solidžią karjerą. Esate baigusi Šiaulių universitetą, esate pedagogė. Kaip jūs?.. Jūs šiandien minėjote, kad reikia kelti Seimo įvaizdį. Kaip jūs pritaikysite savo pedagogines žinias, įgytas universitete ir gyvenime, eidama šias pareigas? Pirmas dalykas.
Antras. Jūs esate pedagogė, tai jums, kaip galimai būsimai vienai iš Seimo vadovų, kokios mintys yra apie švietimo reformą, pertvarką? Ar viskas, jūsų nuomone, vyko gerai? Ar jūs numačiusi ką nors savo siūlyti šioje srityje, pavyzdžiui, apie universitetų pertvarką ir panašiai? Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Stasy, už klausimus. Į pirmą klausimą atsakydama, iš tikrųjų aš labai didžiuojuosi, kad aš pasirinkau mokytojo profesiją ir sėkmingai dešimt metų iš tikrųjų dirbau mokykloje, tikrai tuo džiaugiuosi. Manau, tame darbe suprastos tokios paprastos gyvenimiškos tiesos tikrai pravertė čia, Seime, tikrai esu įpratusi išklausyti ir girdėti kitą žmogų, nes tas norėjimas dėmesio, kito girdėjimas yra tikrai labai svarbu, svarbu ir pas mus, dirbant Seime. Manau, kad tikrai bus tik į naudą, jeigu būsiu patvirtinta Seimo Pirmininko pavaduotoja.
O atsakydama į jūsų klausimą dėl švietimo reformos, manau, kad svarbiausias mūsų visų siekis yra bendras nacionalinis susitarimas, kuria kryptimi mes einame, kokie mūsų visų bendri tikslai. O dėl formų ir kaip juos pasieksime, manau, ir sutarsime ateityje, tikrai manau, ir šioje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Džiugu, gerbiama Aušrine, matyti jus šioje tribūnoje. Manau, kad tikrai įgijote nemažai patirties per paskutinius ketverius metus dirbdama Seime ir puikiai atliksite šias pareigas, į kurias esate pasiūlyta.
Naudodamasi proga noriu paklausti jūsų nuomonės apie ekspertinį vertinimą. Praėjusiame Seime buvo tokių situacijų, kai ekspertinis vertinimas būdavo naudojamas kaip įrankis pristabdyti klausimą, kuriam kategoriškai nepritari. Valdybai kartais nesisekdavo surasti ekspertų, kurie galėtų pateikti savo nuomonę. Bet visi tikriausiai sutariame, kad įrodymais grįstas valdymas galėtų būti efektyvesnis ir tvaresnis. Noriu paklausti, kokia jūsų nuomonė apie ekspertinio vertinimo galimybes Seime, ar jos turėtų būti plečiamos, kaip nors kitaip reglamentuojamos, ar turėtume turėti kokių nors naujų įrankių, kaip išgirsti ekspertinę nuomonę priimant sprendimus?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Rūta. Dėl ekspertinio vertinimo, manau, jis yra tikrai būtinas. Kiek aš girdėjau ir gerbiamos Seimo Pirmininkės pasisakymų, ir pirmojo pavaduotojo dėl ekspertinių vertinimų, tą tempą lyg ir žadama lėtinti teisėkūroje, bet pasitelkiant daugiau ekspertų, įsiklausant į įvairias puses, daugiau diskutuojant. Tai toks kaip ekspertinis vertinimas tikrai privalo būti. O jeigu reikia kokių nors lankstesnių formų, mes, tikrai manau, galime diskutuoti ir ieškoti jų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama Aušrine, iš tikrųjų jūsų organizaciniai gebėjimai, na, nekelia abejonių, teko pažinti ir matyti, susitikti, rodos, Tauragėje, ar ne?
Bet štai noriu užduoti tokį klausimą su pranešimo dalimi, kur jūs paminėjote pačioje pradžioje – pasitikėjimas Seimu. Jis iš tiesų rekordiškai smukęs ir kalbant per Lietuvos laikotarpį, ir šiaip yra paskutinėje vietoje. Galite įvardinti vieną konkretų darbą, kurį jūs padarysite, kad tas pasitikėjimas kaip nors augtų? Aš suprantu, kad čia kiekvienas mes, nuo kiekvieno mūsų priklauso, bet štai jūsų, kaip pavaduotojos, koks būtų vienas konkretus darbas?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Vytautai. Taip, jūs iš dalies ir atsakėte. Mano nuomonė ta pati, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs, kaip mes kalbame, elgiamės, tikrai yra labai svarbu. O konkretus darbas tiesiog turbūt daugiau apie tai šnekėtis, kalbėti. Mes per ketverius metus Etikos ir procedūrų komisijoje vis gvildendavome klausimą, kiek mūsų ši komisija yra paveiki suaugusiam žmogui. Galbūt Etikos ir procedūrų komisija, aš manau, turėtų ne tik procedūras labiau nagrinėti, bet ir patį elgesį iš etikos pusės, bet neprimetant kokio nors savo nuosprendžio, o tiesiog daugiau diskutuojant su žmogumi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama pretendente. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti…
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. …į vietą.
Dabar svarstymo stadija. Diskusijoje norėtų kalbėti du Seimo nariai. Kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Aš norėčiau trumpai pasakyti apie mūsų kandidatę, bet prieš tai noriu pasakyti apie mūsų frakcijos posėdį ir pasakyti tai, kad mūsų frakcijos susirinkime buvo svarstytos kelios kandidatūros. Vieną iš kandidatūrų pasiūliau asmeniškai aš – stiprią, turinčią autoritetą mūsų kolegę R. Baškienę. Norėčiau už tai padėkoti, už visą tą kadenciją, tačiau ji apsisprendė užleisti vietą A. Norkienei. Tad mano taip pat palaikymas atitenka A. Norkienei. Per šiuos ketverius metus teko man iš arti stebėti kolegės darbą frakcijoje ir būtent gal susidarėte vaizdą, kai ji čia prisistatė, dėl jos pačios kultūros – gebėjimo kalbėtis ir nekonfliktuoti su įvairiomis pusėmis, kurios turi kitą nuomonę. Mums Seime to labai reikia, nes, kaip ir pati kandidatė minėjo, Seimo reitingai tikrai yra ne per geriausi, tokie žmonės Seimo valdyboje tikrai neštų naudą mums patiems ir valstybei. Kviečiu palaikyti jos kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti kviečiu J. Jarutį.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad Šiaulių pedagoginio universiteto absolventė, jo absolventas ir aš esu, kandidatuoja šiandien į Seimo vicepirmininkus. Tai, kad kandidatuoja A. Norkienė, yra kaip ir įvertinimas, ir įgyvendinimas to, ką, sakykim, aš su keliais kolegomis praeitoje kadencijoje buvau užregistravęs, įstatymo projektą dėl mažiau atstovaujamos lyties didesnio įtraukimo į politiką. Tas įstatymas yra tik užregistruotas, jam nebuvo duota eiga, bet faktai rodo ką kita. Šiame Seime, jeigu neklystu, yra daugiau tos kitos mažiau atstovaujamos lyties atstovių.
Su Aušrine susipažinau lygiai prieš ketverius metus, kai 2016 metais prisiekėme Seime. Beveik ketverius metus teko dirbti ranka rankon kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojams. Ką supratau apie šitą žmogų? Aš irgi esu žemaitis, kaip ir jinai, ir galvojau, kad turiu pakankamai kantrybės iškęsti įvairius dalykus, bet pasirodo, ne. Pasirodo, jinai yra dar kantresnė. Per ketverius metus aš negirdėjau nei pakelto balso, nei nepasitenkinimo. Jinai visus tuos ketverius metus buvo tas žmogus, kuris vienijo mūsų frakciją, kuris išklausydavo kiekvieno pageidavimus, ir atėję pas ją pasitarti daugiausiai mes išeidavome daugiau ar mažiau patenkinti. Mūsų problemos būdavo išspręstos. Todėl labai tikiu, kad, nepaisant politinių, konjunktūrinių dalykų, patikimo, nepatikimo, didžiausia opozicinė frakcija turi galimybę turėti savo pavaduotoją Seimo valdyboje, ir kviečiu palaikyti mūsų kandidatės A. Norkienės kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi norintys kalbėti diskusijoje pasisakė. Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man teko bendrauti ir su opozicijos atstovais ir lyderiais, ir su pozicijos lyderiais visai neseniai – ir šiandien, ir anksčiau. Pagrindinė mintis čia yra labai paprasta. Žinoma, kad šis balsavimas bus tam tikras egzaminas ir tam tikras kelrodis būsimiems santykiams tarp opozicijos ir daugumos. Žinome, kad jūs nusiųsite tam tikrą signalą mums, buvusiems valdantiesiems, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ir tik nuo jūsų priklauso, koks tas signalas bus.
Akivaizdu, kad jokių priekaištų A. Norkienės kandidatūrai dėl asmenybės, jos savybių nėra, neegzistuoja nei viešumoje, nei bendraujant, sakykim, individualiai ir asmeniškai. Todėl čia yra tiktai geros valios, būtent dabartinės daugumos geros valios išraiška. Ar ji egzistuoja, ar vis dėlto yra vadovaujamasi iš esmės keršto impulsu? Aš suprantu, kad gali būti toks žmogiškai suprantamas noras, bet iš principo aš tai labai tikiu, kad tie santykiai susiklostys kitokie ir mes galėsime padaryti daug svarbių sprendimų kartu. Ir mūsų balsų tikrai bus labai nemažai dėl svarbių sprendimų, mes mokame tartis, galbūt įvaizdis yra kiek kitoks, bet mes mokame tartis ir susitarę elgtis nuosekliai. (Triukšmas salėje) Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš užsirašiusių nėra. Kalba G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš dešinės pusės neklausymo suprantu, kad jau sprendimai padaryti. Tiesiog norėčiau apeliuoti į jūsų galbūt sąžinę ir pamąstymus, kad vis dėlto daug kam iš jūsų teko dirbti su A. Norkiene. Tai tikrai yra tas žmogus, kuris ieško kompromisų, kuris eina į kompromisus ir su kuriuo galima susitarti. Taigi aš kviečiu jus dar kartą permąstyti ir balsuoti už A. Norkienę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai visi kolegos pasisakė, čia daug kitų tekstų gal ir nepridėsiu. Faktiškai mes visi panašiai galvojame, nes visi bendravome su ja ketverius metus ir panašiai turbūt galvojame apie tai. Žodžiu, kviečiu palaikyti jos kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, A. Norkienė yra pedagogė, ir, mano galva, tai yra labai svarbu šiai pozicijai. A. Norkienė yra savivaldybininkė, ir tai yra labai svarbu palaikant Seimo ryšį su regionais. A. Norkienė įgijo daug universalių įgūdžių dirbdama įvairiuose Seimo komitetuose, nesikratydama atsakomybės, nesikratydama iššūkių keisti kompetencijos ribas. Taip pat dirbo Etikos ir procedūrų komisijoje, kur tikrai pademonstravo savo gebėjimą sekti Seimo etikos raidę, bet kartu išlikti žmogiška. A. Norkienė yra ta kandidatė, kurią frakcija teikia vieningai, tai yra kandidatė, kuri tiko visiems mūsų frakcijos nariams. Tai byloja apie jos būdą, taikų būdą, kompromisų ieškantį būdą.
Galiausiai prisidedu prie to, ką Tomas sakė, tai yra svarbus balsavimas projektuojant koalicijos ir opozicijos darbą. Aš labai noriu tikėti, kad tas darbas bus konstruktyvus, kad mes sutarsime ne sutarti, bet diskutuosime argumentuotai, diskutuosime pagarbiai, ir Aušrinė yra tas žmogus, kuris gali padėti tą pasiekti.
Ir paskutinis argumentas, kuris dar nebuvo paminėtas, bet projektuojant vėlgi tai, kokia galėtų būti Seimo Pirmininkės pavaduotojų konsteliacija, A. Norkienės kandidatūra yra labai svarbi, siekiant išlaikyti lyčių lygybės balansą tarp Seimo Pirmininkės pavaduotojų. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės už ir prieš… už išsakytos. Pereiname prie kito klausimo.
14.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja“ projektas Nr. XIVP-10 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Teikiu Seimo nutarimo „Dėl Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja“ projektą. Vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų yra paprastai pavedama kuruoti Europos reikalų klausimą, ir siūlymas būtų būtent šiai kandidatei pavesti būti atsakingai už Europos reikalus.
Pirmiausia norėčiau atsiklausti kandidatės, gerbiama Radvile, ar sutiktumėte kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus? Matau teigiamą ženklą. Sutinkate. Kviečiu jus į tribūną pasisakyti. Jums skiriama 15 minučių, vėliau jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ačiū jums už pasitikėjimą ir dėkoju savo frakcijai. Tikiuosi palaikymo ir kitų kolegų, su kuriais per pastaruosius ketverius metus dirbome čia, Seime, galbūt ne visada sutapdavo nuomonės vienu ar kitu klausimu, tačiau tikrai, mano galva, stengėmės ieškoti konstruktyvių sprendimų ir labiau ieškoti to, kas jungia, ne to, kas skiria.
Pati džiaugiuosi turėjusi patirties Europos Parlamente – 2009–2014 metais buvau Europos Parlamento narė. Džiaugiuosi matydama šioje salėje šiandien drauge dirbant kolegas iš to laikotarpio. Visada maniau ir šiandien manau, kad mūsų buvimas Europos Sąjungoje, mūsų narystė yra didelė sėkmė. Nors galbūt mums ne viskas patinka, matome kažkokių taisytinų dalykų, esu tikra, kad turime gyventi ir žaisti pagal kartu sutartas taisykles. Turbūt nėra tokių, kurie manytų, jog Europos Sąjunga yra nereikalingas ar kitaip mūsų identitetą ar kokius nors kitokius dalykus varžantis dalykas. Matau tai kaip saugumo garantą, kaip gerovės garantą.
Manau, kad tiek šitie klausimai Seime, mūsų Europos reikalų komitete, tiek parlamentinis dėmuo, kalbant ne vien tik apie Europos Sąjungos struktūras ir mandatų procedūras, bet ir apie parlamentinį dėmenį, bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentais, parlamentarais įvairiomis temomis, yra mūsų prioritetas, tai yra svarbi sritis. Esu pasiryžusi jos imtis, jeigu suteiksite man savo pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų klausti A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama pretendente, norėčiau jūsų paklausti. Varčiau tinklalapyje manobalsas.lt jūsų užpildytą anketą, kurią pildėte prieš rinkimus, ir viename iš punktų yra toks klausimas: Lietuva turėtų palaikyti Lenkiją, nepaisant Europos Sąjungos kritikos dėl demokratijos principų ir pažeidimų. Jūs esate pažymėjusi – greičiau nesutinku. Kadangi būsite atsakinga už santykius su Europos Sąjunga, taip pat ir su Lenkija, norėčiau jūsų paklausti, ar nesugadinsite santykių?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Nemanau, kad šioje salėje yra kas nors, kas norėtų sugadinti santykius su bet kuria savo kaimyne. Turbūt nereikėtų kelti klausimo tokia kryptimi. Aš manau ir esu įsitikinusi, kad Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, kalbant apie saugumą, apie energetinį saugumą, apie karinį saugumą. Mes turime ilgą bendrą istoriją. Aš manau, kad tie santykiai turi būti grįsti įsiklausymu, pagarba, draugiškumu.
Gal mes manome, kad kai kurie dalykai, vykstantys Lenkijoje, nebūtinai mums patinka, bet vis dėlto Lenkijos žmonės sprendžia, ką jiems pasirinkti. Tačiau aš kviesčiau, jeigu manęs kas nors paklaustų, žmones, atsakingus už politiką Lenkijoje, įsiklausyti į savo žmones ir ieškoti daugiau sutarimo, o ne atskirčių.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiama Radvile, aš esu čia.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kur? Skirtingai dabar jūs visi sėdite, kur neberandu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų gal net džiaugiuosi, kad jūsų kandidatūra yra pateikta, nes vertinu jūsų, kaip buvusios europarlamentarės, darbą. Tai buvo matyti ganėtinai aiškiai, ryškiai ir su tikra pozicija.
Aš tik norėčiau paklausti dėl Astravo. Koks tolesnis kelias ir kokios matomos perspektyvos dėl galimybės kalbėtis, rasti dialogą turbūt kitu tonu? Ko gero, įtariu, tas Astravas turbūt veiks visu pajėgumu.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų gerą žodį. Manau, kad pirmiausia tai yra naujosios Vyriausybės atsakomybė, tačiau pati asmeniškai manau, kad mes, parlamentas, neatsitraukiame nuo savo pozicijų, nuo savo priimtų įstatymų ir reikalavimų. Aš tikiuosi, kad jie bus įgyvendinti ir Lietuvai pavyks pasiekti tai, ko ji siekia, kalbant apie mūsų žmonių saugumą ir ateitį.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama Radvile, visiškai neseniai, mes prisimename, jūs buvote labai aktyvi šalininkė priversti mūsų gyventojus pasiskiepyti nuo tymų epidemijos, galvojome, kad čia tas mirtingumas bus labai didelis. Bet, atrodo, taip neįvyko. Jūs turbūt puikiai suprantate, ką reiškia žmonėms įtampa, stresinės situacijos, depresija yra to pasekmė, mes dabar kaip tik labai dažnai pjauname šį derlių. Sakykite, gal turite informacijos? Nors Seimas du kartus atmetė šį jūsų pasiūlymą, ar ir toliau jūs stengsitės priversti žmones skiepytis nuo tokių labai pavojingų ligų? Gal turite statistikos? Kaip jūs ateityje elgsitės, kai šią temą kelsime? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, ačiū, tikrai žaviuosi jūsų nuoseklumu dėl šio klausimo. Aš manau, kad visos užkrečiamos ligos yra pavojingos. Negalima sakyti, kad čia nesvarbu, ir nuvertinti jų reikšmės. Aš manau, kad ta diskusija, kurią mes turėjome Seime ir viešojoje erdvėje, padėjo ir mūsų žmonėms, ir visuomenei priimti sprendimus, atkreipti dėmesį, kokios ligos yra, kas yra vakcinacija. Skiepijimasis, noras didinti jo apimtis – aš manau, tai pirmiausia turi būti daroma švietimo pagalba. Tačiau mes šioje salėje kalbėjome apie kitų šalių praktikas, kai galbūt nėra kito būdo, kaip kitaip išspręsti šiuos klausimus. Aš vis dėlto manau, kad imunologija yra svarbus klausimas. Aš labai tikiuosi, kad tokių protrūkių daugiau nebus. Tikiu žmonių sąmoningumu, tikiu turbūt ir medikų gebėjimu turėti dialogą su žmonėmis, aiškinant kas yra kas. Tikrai siekis yra vienas, tai yra kad visuomenė būtų sveika ir kiekvienas jaustųsi saugus joje.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau galbūt paklausti socialinės tematikos klausimo. Kaip manytumėte, ar Seimas, kaip institucija, galėtų labiau įsitraukti į tokių galbūt probleminių grupių kaip neįgalieji arba problemų dėl neišnešiotų naujagimių turinčių asmenų šeimos?.. Aš labai džiaugiuosi, kad prieš metus mes Seimo salėje turėjome tarptautinį susitikimą, galutinį renginį būtent dėl neišnešiotų naujagimių. Atsižvelgiant ir į bendradarbiavimą su kitų šalių parlamentais, ar galvotumėte, kad mes galėtume ne tik simboliškai parodyti dėmesį temoms dėl paslaugų prieinamumo, bet ir dalyvauti kaip viena iš institucijų, formuojančių geresnę tokių paslaugų prieinamumo Lietuvos žmonėms praktiką?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Mes visi šioje salėje žinome, kad Europos Sąjunga reguliuoja tam tikrus klausimus labiau, kitus – mažiau. Yra subsidiarumo principas. Socialinė politika papuola būtent į pastarąjį lauką, kada valstybės narės pačios daugiau deda pastangų sprendžiant šiuos klausimus, tačiau parlamentinis dėmuo ir kalbėjimasis apie gerąsias praktikas kitose šalyse, įvairūs formatai yra labai reikalingi ir, aš manau, praturtinantys.
Kalbant apie padėtį negalią turinčių žmonių klausimais ar kitais jautriais socialiniais klausimais, kai kiekvienas nori jaustis visaverčiu visuomenės nariu, mes tikrai turime šalių, iš kurių galime imti pavyzdį, ne taip toli, per Baltijos jūrą ar kažkur kitur Europos Sąjungoje. Bet koks bendradarbiavimas, įsiklausymas yra skatintinas ir aš manau, kad valios mums patiems čia, Lietuvoje, užteks pagerinti žmonėms sąlygas, kurių jie labai seniai jau laukia.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai džiaugiuosi, kad jauna, aktyvi moteris kandidatuoja į Seimo valdybą, ir aš tikiuosi, kad jūs į ją pateksite. Jūs tikrai turite milžiniškos patirties, buvote europarlamentarė ir Lietuvos Seime. Bet sakykite, jūsų vadovaujamo darbo patirtis yra galbūt didesnė, ne tik tie ketveri metai, kai buvote seniūno pavaduotoja?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už gerus žodžius ir klausimą. Taip susiklostė, kad mano profesinis gyvenimas susijęs su politika. Prieš tai aš aktyviai buvau įsitraukusi į jaunimo veiklą, ten turėjau vadovaujamosios patirties ir tikrai atsakomybių partijos gyvenime turėjau ne vieną, lygiai taip pat kalbant apie Europos Parlamentą, kur teko koordinuoti ir darbo grupes, ir kitus dalykus. Tai labai tikiuosi, kad ne pamaišys, o padės šios patirtys.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas. R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama Radvile, tikrai sveikinu jus kaip kandidatę, manau, kad kompetencijos tikrai atitinka Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, kurioms esate siūloma. Aš norėčiau paklausti apie šių dienų aktualijas. Pandemija neaplenkė ir Seimo, turime keletą Seimo narių, kuriems buvo patvirtintas koronavirusas. Galbūt galėtumėte pasidalinti idėjomis, kaip kitaip galėtų būti organizuojamas Seimo darbas, kad jis nenutrūktų, galėtume efektyviai priimti sprendimus ir kartu išsaugoti vieni kitų sveikatą?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad artimiausiu metu bus pasiūlyta, turbūt ir frakcijos savo ruožtu gali tą daryti, ir valdyboje bus aptartos galimybės Statuto pakeitimų, kaip tą darbą, atsižvelgiant į iškylančius iššūkius, būtų galima organizuoti. Mes žinome, kad Europos Parlamentas perėjo išskirtinai prie nuotolinio darbo, kai kurios gyvos diskusijos vyksta. Nebūtinai tai perkelti kaip tam tikrą praktiką pas mus, bet tikrai būtų galima priimti tokius sprendimus, kurie sumažintų riziką būti nuolat bendroje salėje. Šiandien, kai eisime balsuoti, irgi labai kviečiu laikytis atstumo ir pagalvoti patiems, ką galime asmeniškai padaryti, kad sumažintume riziką užsikrėsti ar kitaip rizikuoti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kaip suprantu, po jūsų išrinkimo torčiuko nevalgysite, kaip kita frakcija valgė, ar ne?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Deja, atidėsime geresniems laikams.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tiesų aš tai labai džiaugiuosi, kad, Radvile, jūsų kandidatūra yra teikiama, bet turiu vieną tokį klausimą. Aš prieš dvi savaites iš naujosios išrinktos daugumos trijų atstovių išgirdau tokią poziciją, kad Seimo pirmininkų skaičius bus šeši, tikrai ne septyni ir skaičiaus nedidins, toks, koks yra. Dabar su jūsų teikimu, gal galite atsakyti, ar jūs būsite ta septinta pavaduotoja, nes pagal Seimo statuto 44 straipsnio (…) dalį ir 24 straipsnio 2 dalį yra septyni pavaduotojai, o Seimo Pirmininkas išimtinę teisę turi skirti ir siūlyti, kas bus Europos reikalų komiteto pirmininku. Jeigu mes šiandien jus išrenkame, tai jūs automatiškai tapsite Europos reikalų komiteto pirmininke. Tai nei A. Ažubaliui, nei, kaip sakant, Ž. Pavilioniui šansų būti pirmininku kaip ir nebebus. Ar teisingai suprantu, vis dėlto šeši pavaduotojai, jūs esate ta šešta ir būsite Europos reikalų komiteto pirmininke? Iš tikrųjų aš ir džiaugčiausi, kad jūs ir būtumėte ten, nes aš pats ketinu eiti į Europos reikalų komitetą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Labai malonu, gerbiamas kolega, tikiuosi, darbuosimės drauge. Jūs iš esmės gal pats ir atsakėte į savo klausimą, kad tokia praktika yra, kad vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų taip pat kuruoja europinius klausimus. Natūralu, kad tas kuravimas turbūt pasireiškia per vadovavimą Europos reikalų komitetui. O dėl skaičiaus, tai turbūt klausimas ne man, aš tikrai neskaičiavau kelinta, ar kuri čia būčiau pavaduotoja, tai, tikiuosi, Seimui pavyks susitarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama kandidate. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Priėmimas. Motyvai už, prieš. Už kalbės Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritariu Radvilės kandidatūrai ir manau, kad savo kompetencija, dar būdama Europos Parlamento nare, nustebino visus profesionalus savo aktyvumu, reikalo žinojimu. Puikiai atsimenu jos kovą su „Nord Stream“. Tikrai prašyčiau balsuoti už jauną ir jungiantį profesionalų žmogų visus kolegas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už norėtų kalbėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai malonu kalbėti už valdančiosios koalicijos atstovus. Naujas amplua. Tikrai džiaugiuosi Radvilės kandidatūra. Žinau, kad ji domisi tais dalykais, kurie yra man asmeniškai svarbūs, ir aplinkosauga, perskaičiau jos biografiją, ten labai nemažai iniciatyvų, susijusių su menu, su žaliąja politika. Tikrai labai džiaugiuosi šia kandidatūra ir raginu ir mūsų, ir opozicijos, atstovus balsuoti už Radvilės kandidatūrą. Tikiuosi, kad jos dėka Seime bus galima judinti tokius gana dažnai užmirštamus klausimus, pavyzdžiui, suaugusiųjų švietimo plėtrą. Mes turime pakankamai blogus rodiklius Lietuvoje ir turime susitelkti ir įdėti daugiau pastangų į šio reiškinio plėtrą. Žinau, kad Radvilė domisi ta tema, man irgi ji yra labai artima. Tikiuosi prasmingo bendradarbiavimo.
PIRMININKĖ. Už kalbės M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Nors esu naujokas aktyvioje politikoje, bet R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pažįstu jau devynerius metus. Tuo metu Radvilė buvo Europos Parlamento narė. Vykome kartą į ES konferenciją Narvoje, Estijoje. Dar tada susidariau įspūdį, kuris išliko iki šiol. Radvilė yra profesionali, santūri, žmogiška, savo nuomonę ginanti naujos kartos politikė, linkusi kalbėtis ir priimti sprendimus kultūringai diskutuodama. Ja pasitikiu ir kviečiu palaikyti Radvilės kandidatūrą. Stiprių, kompetentingų moterų vadovų pozicijose šią kadenciją tikrai nebus per daug. Tai reikalingas kontrastas tam, ką matėme pastaruosius ketverius metus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turiu pasidžiaugti, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie Baltijos kely stovėjo turėdami ketverius metukus, šiuo metu jau eina į tokius atsakingus postus, tačiau tai tik parodo, kad jauni žmonės Lietuvoje turi perspektyvų ir politikoje. Tikrai kviečiu pasitikėti, nes tie žmonės, kurie ėjo per jaunųjų organizacijas – jaunųjų konservatorių arba kitas organizacijas, iš tikrųjų turi turėti savo tam tikras pozicijas jau šiuo metu nepriklausomoje Lietuvoje.
Džiaugiuosi, kad iš tikrųjų patyrę žmonės, išbandę ir Europos Parlamento kėdes, ir įvairių organizacijų, taip pat dirbę aplinkosaugos srityje kariaujant prieš negeroves Baltijos jūroje, šiuo metu ateina ir užima atsakingas pozicijas. Kviečiu palaikyti ir ypač džiaugiuosi, kad ir valstiečiai ir žalieji žada pritarti, nes iš tikrųjų, manau, tie žodžiai, kurie buvo išsakyti čia, virs realybės balsais. Ačiū. Siūlau palaikyti Radvilės kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai už išsakyti.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pauliaus Saudargo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-11 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Skelbiu nutarimą „Dėl Pauliaus Saudargo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“. Norėčiau atsiklausti gerbiamo Pauliaus, ar sutinkate kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tuomet kviečiu jus į tribūną kalbėti. Turite 15 minučių pasisakyti. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Niekada tiek daug minučių neturėjau. Ačiū jums, gerbiama Seimo Pirmininke Viktorija. Be galo džiaugiuosi, kad būtent jūs teikiate mane į šias atsakingas pareigas Seime, nes manau, kad sunkiu metu Lietuvai iš tiesų reikia jūsų žmogiškų savybių, jūsų išminties, jūsų gebėjimo kalbėtis ir telkti. Taip pat dėkoju savo frakcijai, kuri vieningai mane palaikė, tai mano bendražygiai, su kuriais perėjome ugnį ir vandenį. Ačiū jums už pasitikėjimą ir palaikymą.
Taip pat džiaugiuosi ir tuo, kad esu siūlomas į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas šiame Seime. Iš tiesų apsidairęs aš matau tikrai labai daug žmonių, pasiruošusių dirbti tėvynės Lietuvos labui. Manau, kad kiekvienam galėčiau ištiesti ranką paspausti arba šiais laikais „duoti žaibą“, pažiūrėti į akis, pakalbėti nuoširdžiai. Manau, kad mūsų parlamente vis dar trūksta kalbėjimosi ir susikalbėjimo. Bet aš tikiu, kad mes galime ir, ko gero, privalome būti vieninga komanda, nes Lietuvą yra užgriuvęs tikrai sunkus metas.
Ko gero, kalbėti apie pandemijos iššūkį darosi jau gana banalu, tačiau šis iššūkis yra tikrai nemenkas. Aš pats ir mano šeima jau susidūrė su koronos iššūkiu. Aš tikiu, kad jau pavyko viską įveikti, bet supratau, kaip tai yra rimta.
Kitas aspektas, kad dėl šios pandemijos mes turime nemažai problemų visose kitose srityse, ne tik sveikatos ir ne tik ekonomikos. Bet ir ekonomikos mes galimai turėsime rimtesnių problemų. Pirmąją bangą kažkaip išgyvenome, išsilaižėme žaizdas, tačiau užklupus antrajai bangai mes, ko gero, nežinome, kas bus rytoj, ir tos prognozės jau nėra tokios džiuginančios.
Yra ir dar vienas aspektas, kad Lietuva pastaruoju metu išgyveno ištisą periodą tokių pauzės paspaudimų. Užgriuvo pirma pandemijos banga, buvo vasara, buvo rinkimai. Užgriuvo antra banga, dabar yra vadinamasis tarpuvaldis, kai iš tiesų yra tam tikras nežinomybės periodas, dėliojamės parlamentą, bus tvirtinama Vyriausybė. Ir visu šiuo laikotarpiu nemažai svarbių klausimų mes vis paspausdavome pauzę. Aš pats dirbau Aplinkos apsaugos komitete, tiesiog iš praktikos galiu pasakyti, kad tų klausimų yra susikaupę be galo daug, kai mes sakydavome, na, ne šiandien, palaukime, gal išeisime iš karantino, palaukime, gal baigsis rinkimai, ateis nauja valdžia, sudėliosime.
Visose srityse yra susikaupusių problemų, todėl aš iš tikrųjų ne kritikuodamas, bet dėkodamas buvusiai Vyriausybei, na, kuri vis dar eina savo pareigas, ir buvusiai valdančiajai koalicijai, tikiu, kad tikrai buvo siekiama Lietuvai gero, nuveikti tuos darbus. Ne viskas, aišku, iš karto pavyksta, bet turiu pažymėti, kad ateinančiai Vyriausybei ir ateinančiai valdžiai teks dirbti visiškai kitokiu režimu, todėl aš kviečiu susitelkti. Tikiu, kad mano patirtis (jau ketvirta kadencija, apie 20 metų politikoje) irgi galėtų prisidėti, būnant Seimo vadovybėje, prie bendro konstruktyvaus darbo.
Laukdamas jūsų klausimų, laukiu jūsų palaikymo ir dar kartą dėkoju gerbiamai Pirmininkei už pasiūlymą ir už suteiktą žodį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Pauliau. Jūsų norėtų klausti A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad krikščionys demokratai įgauna vis daugiau jėgos šiame Seime. Aš manau, kad jūs labai pelnytai užimsite šią poziciją ir garbingai atstovausite. Todėl jūsų kaip krikščionio demokrato norėčiau paklausti, kokie, jūsų požiūriu, pirmieji darbai, kuriuos reikėtų padaryti Seime?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Pirmieji darbai, kuriuos reikėtų ne tik Seime, bet apskritai valstybėje, Lietuvoje padaryti, na, tikrai ne kaip krikščionis demokratas, bet tiesiog kaip žmogus pasakysiu, yra akivaizdūs. Mes tiesiog už lango turime, ir ne tik už lango, jau ir Seime yra įsimetęs baisusis virusas. Mes turime kuo greičiau imtis visų įmanomų priemonių, sudėti visus įmanomus saugiklius. Kontekstas yra ir biudžeto persvarstymas. Na, nepykite, bet nauja valdžia, ko gero, jį šiek tiek persvarstys, ir ne tik todėl, kad tai jūsų biudžetas, o ne mūsų, o todėl, kad kiekvieną dieną keičiasi prognozės. Mes turime pergalvoti, matyt, ir DNR planą, mes turime pergalvoti visiškai naujame kontekste visą turbūt savo politiką, kiek sričių toliau yra neprižiūrėtos. Kaip aš minėjau, švietimas, ar kas sprendžiama per visą šį laikotarpį, ta pati sveikatos apsauga, kuri tiesiog dirba perkrovimo režimu. Energetika, mes turime Astravo su sproginėjančiais transformatoriais grėsmę ir, ko gero, patys už tai susimokame, kas baisiausia. Darbai yra tiesiog strateginiai, jie turi būti sprendžiami čia ir dabar, kuo greičiau. Aš linkiu mums visiems susidėlioti visas pozicijas ir konstruktyviai imtis darbų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Puiku, kad kalbate apie DNR planą, apie tuos kitus tęstinius darbus. Man jūsų stuburas labai patinka dėl aplinkosaugos, mačiau tai visą kadenciją. Mane jaudina tokie dalykai: dėl Punios šilo, Žuvinto rezervato, miškų kirtimo Lietuvoje. Būdamas vicepirmininku ar neatitolsite nuo šitos srities? Tikiu, kad tikrai ne, bet patvirtinkite. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Aš noriu netgi pasidžiaugti, kalbant apskritai apie mūsų frakcijos darbą ir įdirbį šioje srityje, šioje naujoje kadencijoje mes turėjome netgi didelę konkurenciją – aplinkos sritį. Tai rodo, kad yra Seime naujų žmonių, aš džiaugiuosi, štai ir J. Urbanavičius, profesionalus miškininkas, prisijungė, kiti kolegos, kurie tikrai nori skirti dėmesio šiai sričiai. Aš pats esu partijos kareivis, dirbsiu ten, kur mane paskirs partija, frakcija, valdančioji koalicija, visas Seimas, į tas pareigas, tą komitetą, kur būsiu paskirtas, ten ir dirbsiu. Bet mano dėmesys šiems svarbiems klausimams tikrai niekada neišnyks, su mano pozicija jūs per ketverius metus, matyt, kažkiek susipažinote. Dėkui jums už klausimą ir palaikymą.
PIRMININKĖ. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, kurioje pripažino, kad Lietuvoje nesureguliuota lyties keitimo procedūra prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai. 2017 metais jūs ir kitų 30 Seimo narių grupė užregistravote įstatymo projektą, kuriuo apskritai siūlote uždrausti tokią procedūrą Lietuvoje, tokiu būdu ignoruodami ne tik tarptautinių teismų, bet ir nacionalinių teismų praktiką. Aš gal jūsų neprašysiu konkrečiai pakomentuoti šios situacijos, nes tai yra tikriausiai vienas iš vertybinių klausimų, kuriais mes diskutuosime šitoje kadencijoje. Tačiau klausimas gal būtų šiek tiek platesnis. Kokia jūsų, kaip galimo kandidato į Seimo Pirmininkus, pozicija teisės viršenybės klausimu ir ką jūs asmeniškai darysite, kad šitas principas būtų efektyviai įgyvendinamas Lietuvos Respublikoje? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Į Seimo Pirmininko pavaduotojus, turbūt turėjote omeny. Iš tiesų čia galima išskirti keletą dimensijų. Kaip aš jums jau esu minėjęs ir susitikime frakcijoje, kaip žmogus aš turiu savo asmeninę nuomonę, kompromisų su savo sąžine tikrai neketinu daryti, bet lygiai taip pat aš esu komandos žmogus, visada juo buvau, visada vertinau frakcijos poziciją, kaip mes frakcijoje priimame sprendimus. Paprastai būna net ir privalomi balsavimai, tada jau niekur nedingsi, negali prieštarauti frakcijos valiai, gali nebent tiesiog pasitraukti iš tos diskusijos. Lygiai taip pat vertinu ir koalicijos sutarimus. Esu kaip žmogus lygiai taip pat labai atviras diskutuoti, linkęs įsigilinti į klausimus. Man tikrai rūpi kiekvienas žmogus, kiekviena interesų grupė, kad jai būtų atstovaujama šiame parlamente, ir stengsimės, matyt, atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, iš tiesų norėčiau pasidžiaugti jūsų kandidatavimu į Seimo vicepirmininkus, nes pažįstu jus jau pakankamai ilgą laiko tarpą, rodos, trečią kadenciją. Visada teko stebėtis jūsų nuomonės tvirtumu, charakterio tvirtumu ir, kas svarbiausia, nebijojimu tą nuomonę reikšti. Bet mano nuomonė, kad tokie žmonės, su tokiomis savybėmis turėtų būti, esant galimybei, teikiami ne tik į Seimo vicepirmininkus, bet į Vyriausybės sudėtį. Ar tai, kad šiandien matau jus šioje tribūnoje, reiškia, kad ministru bent jau šios kadencijos Vyriausybėje jūs nebūsite, nepretenduojate būti? Galbūt galėtumėte pasakyti, kodėl taip nutiko, nes mes tikrai nuoširdžiai tikėjomės jus pamatyti bent kurios nors iš ministerijų vadovaujamose pozicijose?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiamas Andriau. Aš irgi labai džiaugiuosi mūsų ilgamete patirtimi ir bendradarbiavimu. Kaip suprantu, jūsų šis nuoširdus lūkestis matyti mane Vyriausybėje, kai, ko gero, jūs imsitės Vyriausybės vadovo pozicijos, tai man siūlysite kurią nors ministeriją. Aš iš anksto esu labai dėkingas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, būsiu atviras ir tiesus. Jūsų biografija, jūsų darbai rodo aiškią jūsų vertybinę skalę: tautiškumas, požiūris į tradicijas, į tautiškumą, į šeimą ir taip toliau. Ir jūs dirbsite kartu su koalicijos partneriais, kurie yra daug liberalesnių pažiūrų, ir šiandien vos neužsimezgė pirmasis, matyt, konfliktas tarp jūsų. Kaip jūs spręsite tas tokias problemas, dualistinius konfliktus, kai reiks jums vadovauti Seimo posėdžiui? Ar jūs tiesiog stengsitės išvengti tą dieną vadovauti Seimo posėdžiui, ar jūs kitą kelią pasirinksite? Man tas truputį kelia nerimo. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Džiaugiuosi, kad jums rūpi. Vadovaujant Seimo posėdžiams pagal Statutą šiaip jau pirmininkaujantysis net ir negali daryti įtakos turiniui, agituoti vienaip ar kitaip. Jis tiesiog yra tam tikras posėdžio moderatorius. Manau, čia nekyla jokių problemų.
O vėlgi dėl jūsų suformulavimo, kad tarsi įsiplieskė koks nors konfliktas, tai kaip tik norėčiau paprieštarauti. Esu atviras diskusijai. Diskusija dėl turinio gali būti. Ji gali būti ir karšta, bet tai būtent neturėtų niekada peraugti į tarpasmeninį konfliktą kaip žmonių vienų su kitais. Tai šito principo aš visada stengiausi laikytis ir manau, kad gali pavykti galbūt.
PIRMININKĖ. Klausia kolega D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Pauliau, iš tiesų mes puikiai žinome jūsų krikščioniškas pažiūras. Tęsdamas savo kolegos klausimą noriu štai ko paklausti. Mes esame girdėję, kad ne viena pasaulio šalis, taip pat ir Europos, pakeitė savo pažiūras ir priėmė tokius kontroversiškus klausimus, įteisino, sakysime, partnerystę, kai kur netgi šeimą netradicinę. Gal jūs studijavote tų šalių patirtį? Gal verta apie tai kalbėti iš anksto, paruošti žmones? Gal mes ko nors nežinome, gal kažkur mes esame paklydę tarp to globalizmo ir to mūsų tautiškumo? Čiagi kalbama apie pačius rimčiausius valstybės pamatus, apie Konstituciją, apie pažiūras. Tai galbūt pradėkime dabar apie tai diskutuoti ir šnekėti, kad nebūtų taip, kad mes iš vakaro sužinosime, kad tema bus rytoj. Ačiū. Jums sėkmės.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes jau kuris laikas diskutuojame, šie klausimai būdavo. Aš ir pats dalyvaudavau diskusijose ir ankstesnėse kadencijose. Įvairūs, kaip jūs pats pavadinote, vertybiniai klausimai. Jie, matyt, iškils ir šioje kadencijoje, žmonės yra išrinkti į Seimą, Seimo nariai. Jie turi visą valią teikti projektus, organizuoti diskusijas. Ir ką aš jau ne kartą kartoju, aš esu pasiruošęs diskutuoti, pasiruošęs išklausyti visas nuomones, o mano poziciją jūs žinote.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pauliau, palaikau jūsų kandidatūrą. Mano klausimas yra, nežinau, gal aš neišgirdau iki galo, kaip jūs, ar jūs ketinate tęsti savo svarbius pradėtus darbus aplinkosaugoje? Man labai patiko jūsų principinė laikysena, kai mes svarstėme ir miškų politikos klausimus, tikrai rodėte norą bendradarbiauti ir su žaliosios politikos šalininkais. Pats esate, man atrodo, ne kartą deklaravęs savo ganėtinai tvirtas pažiūras būtent šiais klausimais. Ar kaip Seimo vicepirmininkas ketinate tęsti šių klausimų kuravimą ir galbūt prisidėsite prie pagaliau to kompromiso ir to ilgalaikės strategijos sukūrimo dėl miškų?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tai yra kaip tik vienas iš tų klausimų, kuriuos aš turėjau mintyje sakydamas, kad būtent Aplinkos apsaugos komitete mes atidėjome. Tai susitarimas dėl miškų tam tikro apibrėžimo netgi, dėl kirtimų įvairiose teritorijose. Buvo tas klausimas atidėtas, nes svarstymas buvo nukritęs prieš pat rinkimus, ir galbūt natūralu, kad atidėjome, nes ateis nauja valdžia, naujas komitetas, naujas ministras, ir kam paskui vėl grįžti ir taisyti klaidas, kurių galbūt paskubomis būta rinkimų išvakarėse. Na, rinkimų išvakarėse galbūt apskritai negerai principinius klausimus svarstyti, nes būna daug populizmo, galbūt bandymo savo rinkėjus kaip nors angažuoti, tad buvo sutarta, kad atidėsime.
Man neabejotinai tie klausimai rūpi ir rūpės – ne tik aplinkos, bet ir energetikos klausimai, atsinaujinančių išteklių, aš manau, kad tam tikras Lietuvos gyvybinis iššūkis yra turėti sutvarkytą energetiką. Ir tai – ne tik Astravo grėsmė, čia yra grėsmė, bet mes turime ir savo plakančią širdutę turėti, turime pakankamą generaciją turėti, turime turėti saugumą, norėdami galutinai išspręsti, nukirpti tuos laidus su Baltarusija.
Tie darbai yra tokie megatoniniai, bet, aš manau, kartu surėmę pečius su Vyriausybe ir su opozicija, aš neabejoju, mes tai ir darysime. Man atrodo, kad šiais klausimais šiame Seime tikrai buvo sutarimas tarp pozicijos ir opozicijos daugeliu aspektų, ir tikiu, kad tai išliks.
PIRMININKĖ. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Pauliau, akivaizdu, kad iš klausimų turinio galima spręsti, kad turite labai stiprų vertybių pamatą, ir tie klausimai kartojasi. Tačiau vis dėlto akivaizdu, kad kaip krikdemui, krikščioniškojo pamato žmogui, bus dilemų, ypač turint omenyje jūsų koalicijos partnerių darbotvarkę ir visa kita. Bet kuriuo atveju jūs esate vertybių žmogus, aš galiu kai kuriais klausimais nesutarti, bet tikrai mano balsą garantuotai turite.
Jeigu vis dėlto atsitiktų taip, taip, aišku, hipotetinė situacija, kad Seimas pasidalija į dvi lygias dalis – 70 ir 70, ir jūsų balsas lemia Partnerystės įstatymo klausimą, kaip balsuotumėte? Aš įsivaizduoju, kad pagal savo sąžinę, bet vis dėlto koks tai būtų sprendimas?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Na, čia yra klausimas, į kurį turbūt ir popiežius Pranciškus davė tam tikrą atsakymą, kad mes turime ieškoti teisinių formų užtikrinti tų žmonių, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, teises. Tai tų formų mes parlamente, aš manau, ieškosime visi kartu ir tokių dilemų… aš nemanau, kad čia yra kažkokia dilema, aš balsuosiu pagal savo supratimą, pagal savo sąžinę, pagal sutarimą – taip, kaip aš esu tai ir pasakęs.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris. Gerbiamas Emanueli, kortelė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs lyg ir jaunas, bet daugybę metų dirbate Seime ir turite pakankamai patirties, kaip įtaigiai suvienyti įvairias politines nuomones, tai jūs dabar ir pademonstravote atsakydamas į gana kietą klausimą. Todėl dėl jūsų didelės patirties aš turiu klausimų dėl nuėmimo, kada reikia konsensuso, porą žodžių apie tai. Aš iš esmės iš širdies remiu jūsų kandidatūrą. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū už komplimentą. Jūs irgi iš pažiūros jaunas žmogus, labai ačiū. Manau, kad kiekviena situacija reikalauja turbūt kito priėjimo, bet, mano supratimu, pagrindinė dimensija, kuri padeda išspręsti visus konfliktus, yra žmoniškumas. Matyti ne daiktus, ne objektus, ne pastatą. Seimas nėra pastatas, mes esame visi žmonės, matyti žmones ir bandyti išgirsti kiekvieną – tai yra receptas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pretendente, aš iš tikrųjų irgi manau, kad jūs esate patyręs Seimo narys ir tikrai žmonių su vertybėmis politikoje, sakysime, reikėtų daugiau. Mano klausimas susijęs su pandemijos iššūkiu, apie kurį jūs kalbėjote. Štai šis Seimas, nors ir praėjęs Seimas, ir dauguma praėjusių, taip nusišalino nuo pandemijos valdymo, atidavė kelis milijardus eurų valdyti Vyriausybei ten keliems žmonėms ir pasitraukė iš pradžių į karantiną, o po to grįžo, bet vis tiek tų milijardų nebevaldo.
Mano klausimas jums. Ar, jūsų nuomone, Seimas turėtų vis dėlto grįžti prie realaus pandemijos valdymo, įsitraukti į DNR planą, galbūt jį intensyviau, tai yra išsamiau svarstyti, duoti tam tikras kryptis Vyriausybei? Aišku, ir tvirtinti biudžetą Seime, nes pinigai iš tiesų labai dideli ir atsakomybė didelė.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Čia iš tikrųjų gana taiklus ir rimtas klausimas. Man pačiam kilo tokių abejonių, kaip čia dabar su tuo Seimu, kai užklupo pirma banga. Tarsi norėjosi, kad mes galbūt daugiau prisidėtume. Iš tikrųjų nuoširdžiai, žmogiškai norėjosi labiau dalyvauti tą procesą suvaldant. Gal aš realizavau save tuo metu kaip šaulys tiesiog savanoriaudamas ir prisidėdamas prie tos pandemijos suvaldymo. Bet, man atrodo, čia atsakymas yra gana paprastas, išplaukiantis iš mūsų sąrangos, Statuto ir techninių galimybių. Ir dabar mes, susirgus vienam Seimo nariui, staiga siūlome gal atidėti visus posėdžius, nes mes neradome būdo nuotoliniam darbui, ypač pirmosios bangos metu. Vyriausybė gali pasirinkti įvairias formas, jinai nėra taip įsprausta į rėmus. Juolab operatyvinė operacijų valdymo komisija, kuri gali įvairiomis formomis dirbti. Seimas, taip, aš pritarsiu, kad buvo paėmęs tokią keistą pauzę. Taip, jautėme, kad nedalyvaujame pirmose gretose, bet vėliau, man atrodo, mes priėmėme nemažai svarbių sprendimų, susijusių su pandemijos valdymu. Tik galbūt mes nepadarėme, aš vis dar tikiuosi, kad su nauja vadovybe, jeigu čia būtume patvirtinti, vis tiktai atrasime tą būdą, jį per vasarą galėjome atrasti, o kaip vis tiktai skubiu atveju spręsti ir priimti sprendimus, ne tik diskutuoti nuotoliniu būdu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pretendente, jūs atsakėte į visus klausimus.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Svarstymo stadija. Diskutuoti yra užsirašęs P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Gerbiama Pirmininke, galvojau nekalbėti, bet vis tiek, žiūriu, formuojama nauja Seimo valdžia. Nė vienos institucijos be valdžios nebūna. Čia V. Bakas išsakė labai nemažai kritikos Liberalų frakcijai, kad teisiamos frakcijos narys Seimo Pirmininku negali būti. Bet ar šiandien yra žmonių be kaltės?
Imkime Konservatorių partiją – paskelbta teroristine organizacija. Irgi tai yra labai didelė dėmė. Prisiminkime ir A. Valinsko laikus, kai jį išrinko Seimo Pirmininku, o paskui A. Valinsko partiją suskaldė, jį apkaltino, kad jis vadovavo Kauno „Daktarų“ gaujai ir išmetė iš Seimo Pirmininkų. O dabar A. Valinskas paaukojo savo sūnų Konservatorių frakcijai, kad jis galėtų ramiai dirbti LRT televizijoje. Taigi matome tuos visus dalykus ir tą tokią situaciją.
Žinote, ko aš labiausiai pasigendu? Šitaip gerai dirbo buvęs Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, taip jį palaikė opozicija – tiesiog keturiomis, už jį kariavo. Kur jis dabar? Ko jūs jį taip nurašėte? Net Seimo Pirmininko pavaduotoju nepasiūlė. Ką jis tokio blogo padarė? Ar jau taip spėjo prisidirbti per tą laiką, kad jūs jį visai pamiršote? Net nėra dabar salėje. Ar pandemija, ar kas jam, nežinau. Tą žmogų, kuris jau tiko jums, opozicijai, būdamas Seimo Pirmininku, jūs būkite garbingesni, vyrai, reikėtų šitą žmogų pagerbti. Tikrai bent jau Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju padaryti, jeigu netiko Seimo Pirmininku. Šitokia patirtis. Matote, kas yra.
Dabar noriu pažiūrėti į valstiečius. Man tikrai bus labai įdomu, jeigu konservatoriai (jie, žinote, ir šachmatais gal ne tik Pirmininkė gerai žaidžia, bet ir G. Landsbergis, ir jo senelis) ims susitarę ir nepatvirtins dabar valstiečių kandidato į Seimo Pirmininko pavaduotojus. O taip buvo paploninti balseliai, taip jau gyrė V. Čmilytę, taip jūs ją gyrėte. 120 ar kiek tų balsų gavo V. Čmilytė. Ir kas tada? Reikia visada turėti savo poziciją. Dėl jokio posto, dėl jokios kėdės, kad tu ją gautum, nereikia pataikauti ir padlaižiauti.
Reikia būti visada garbingiems. Kas tas Seimo Pirmininko pavaduotojas? Čia didžiulė garbė? Galima dirbti opozicijoje ir be Seimo Pirmininko pavaduotojo. Aš sakyčiau, vyrai, išlikime, kaip sako, garbingi. Ir, vyrai, už Lietuvą! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuoti daugiau užsirašiusių nėra. E. Gentvilas norėtų kalbėti. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai nenoriu reaguoti į Petro kalbos turinį, tačiau į vieną juridinį netikslumą privalau reaguoti. Petrai, Seimo liberalų frakcija nėra teisiama, nereikia kalbėti netiesos. Patyręs esi politikos, turi atskirti, kas yra frakcija, kas ne frakcija. Frakcija nėra teisiama.
PIRMININKĖ. Priėmimo stadija. Motyvai už ir prieš. Už užsirašęs kalbėti G. Surplys. Prašau, Giedriau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Keista, kad opozicija kalba už. Daugiau nematau norinčių kalbėti, bet norėčiau irgi pradėti nuo replikos ponui Petrui. Žinote, čia labai daug apie šachmatus prisiklausėme per keletą dienų, tai aš noriu dar pasakyti, kad yra toks V. Nabokovo kūrinys „Lužino gynyba“, kur aiškiai parodo, kas būna, kai per daug tų šachmatų būna. Tiesiog gal jau atskirkime, kad čia yra politika, ten buvo šachmatai.
Kalbant apie P. Saudargą, tikrai aš jį pažįstu gana seniai, tas jau buvo akcentuota, bet norėčiau tiesiog pakartoti, aš džiaugiuosi, kad į Seimo Pirmininko pavaduotojus kandidatuoja žmogus su aiškiu vertybiniu stuburu, tradiciniu vertybiniu, sakykim taip, ir CV, ir pojūčiu. Tai yra ryžtingas politikas, ką jis irgi pademonstravo savo šios dienos kalboje.
Du dalykai, kuriuos norėčiau dar akcentuoti. Tikrai Paulių pažįstu labai labai seniai, kaip ir R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, ir abu jie mane visą laiką žavėjo tuo, kad jų labai platus yra kūrybiškos politikos potencialas. Aš tikiu, kad jeigu jiedu taps pavaduotojais, mes tikrai Seimo darbe pamatysime daugiau kūrybiškos politikos, ir tai, mano galva, bus šiam Seimui laimėjimas.
Aišku, ir paskutinis dalykas – tiek Paulius, tiek Radvilė turi puikų humoro jausmą, kas, man atrodo, irgi pravers šiame Seimo darbe. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Už, atsiprašau, prieš kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš nenoriu prieš gerbiamą P. Saudargą kalbėti, pažinojau jo tėvą, pažįstu jį ir tikrai tegul žmogus įrodo savo darbais, manau, kad jis sugebės šitas pareigas eiti, bet noriu E. Gentvilui atsakyti. Frakcija – tai tik partijos padalinys. Tai mažas tas skirtumas, vis tiek teisiami.
PIRMININKĖ. Už kalba A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau agituoti už P. Saudargą. Tikrai manau, kad šis žmogus yra vertas būti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Kviečiu visus palaikyti ir balsuoti aktyviai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalba J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš taip pat, laba diena, norėjau labai nuoširdžiai tikrai palaikyti P. Saudargo kandidatūrą. Tai – tvirtas, atsakingas žmogus, mes daug kartu su juo esame darbų nuveikę, ne tik aplinkosaugos, bet ir Lietuvos istorijos atminties, važiavome kartu į Sibirą, tai – patriotas. Tikrai ačiū ir palaikysime.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Mitalo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-12 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Pereiname prie darbotvarkės 1-7 klausimo – teikiu nutarimą „Dėl Vytauto Mitalo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“. Pirmiausia norėčiau atsiklausti kandidato, ar sutinkate kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus?
V. MITALAS (LF). Gerbiamoji Pirmininke, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tuomet kviečiu jus į tribūną, pasisakyti turite iki 15 minučių. Žodis jums.
V. MITALAS (LF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už išreikštą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę man kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Tai yra pirmas kartas, kai kalbu iš šios tribūnos, todėl ir jausmas yra gana ypatingas.
Pradėsiu nuo to, kad kiekvienas iš mūsų į šitą salę atsinešame tam tikrą dalį Lietuvos žmonių pasitikėjimo, tam tikrą dalį jų norų ir vilčių. Ir visa tai įpareigoja. Įpareigoja visų pirma atstovauti kaip įmanoma geriau tiems, kurie mumis patikėjo. Patikėjo, kad mūsų darbas bus vedamas sąžinės, nuoširdumo ir tiesos sakymo, patikėjo, kad savo protą panaudosime tam, kad jų norus ir viltis įprasmintume konkrečiais darbais, kuriuos mūsų išmonė, gebėjimas pasverti argumentus ir pasirinkti vieną iš kelių gali atnešti Lietuvai. Patikėjo, kad savo laiką išnaudosime prasmingai, nes jo labai nedaug, o svarbių valstybei klausimų tikrai yra didžiulis pulkas.
Jaučiuosi, kad tokie ir panašūs Lietuvos žmonių lūkesčiai asmeniškai man nesuteikia nei kokių nors garbės antpečių, nei sparnų. Priešingai – jie stipriai įpareigoja ir padaro atsakingą už daugelį žmonių. Esu tikras, kad taip jaučiuosi ne vienas, tai iš tikrųjų ta esminė ir stipriausia jungianti gija, kuri jungia mus kaip Seimą.
Pažvelgę į Lietuvos nueitą kelią po nepriklausomybės atkūrimo, mes tikrai turime daug kuo pasididžiuoti ir pasidžiaugti. Mūsų mokslininkai ir mokytojai, verslininkai ir tarnautojai, kūrėjai ir gamintojai sukūrė tokią stiprią ir daug galinčią Lietuvą, kurią pamatę daugybė šios dienos nesulaukusių žmonių tikriausiai nepatikėtų savo akimis. Dėl šių sparčių pokyčių kartais, deja, mes matome, kad Seimas pagal tą į priekį einančią visuomenę nespėja. Puikūs Lietuvos žmonės kartais sugeba parodyti iniciatyvą daug greičiau ir efektyviau negu Seimas.
Aš manau, kad mes visi dėl to turime atsakomybę parodyti kitokį pavyzdį, dirbti kokybiškiau ir būti tikslesniu tos visuomenės atspindžiu, būti vieta, kurioje sutelkta daug proto ir išminties, būti ta vieta, kurioje mes diktuojame, ne tik vejamės Lietuvos ir pasaulio realijas, veikiame proaktyviai, ne tik reaktyviai. Tam, kad taip atsitiktų, reikia dar gerą kelio gabalą nueiti. Turime pradėti nuo savęs ir rodyti kitokią politinę kultūrą, skirti daugiau dėmesio ir pagarbos ekspertų, nevyriausybiniame, privačiame sektoriuose dirbančių žmonių pastaboms. Politiniais sprendimais turime orientuotis į ateitį, investuoti į švietimą, naujas technologijas ir kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas būtų išgirstas.
Kandidatuoju į Seimo Pirmininko pavaduotojus, potencialiai įvertindamas tą kelio ilgį, tačiau ir jausdamas didelę atsakomybę. Kokybiška teisėkūra, kai ne tik priimant įstatymų projektus atidžiai išanalizuojama situacija, bet ir po jų įgyvendinimo atsižvelgiama į priimtų sprendimų kokybę, poveikį Lietuvos gyvenimui, turi tapti nepakeičiama Seimo darbo dalimi, taip pat mūsų pačių sutarimas, gebėjimas kalbėti, bet neturėti tikslo kalbant įžeisti. Jeigu argumentas neįtikina, likti prie savo nuomonės, bet nesusipykti, iš praeities stiprybę semti, bet ne joje paskęsti.
O kalbant apie veiklos formos klausimus, Seimas turi būti atviras ir prieinamas. Jo darbas ir svarbiausios diskusijos turi būti gerai matomos, o informacinės technologijos sudėliotos taip, kad Seimo darbas būtų kuo efektyvesnis ir kuo greitesnis. Pažadu, kad būsiu įsiklausantis ir visas nuomones prieš sprendimą priimantis Seimo Pirmininko pavaduotojas, jeigu už mane balsuosite. Su manimi anksčiau pažįstami Seimo nariai, kuriuos garbė pažinoti vos ne kiekvienoje Seimo frakcijoje, tikiuosi, galėtų už tai laiduoti.
Dėkoju, kad išklausėte. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pretendente. Jūsų norėtų paklausti A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas pretendente, kiek pamenu, jūs buvote itin aršus Lukiškių aikštės paplūdimio iniciatyvos palaikytojas. Mano klausimas būtų toks. Mes Seime turime Sausio 13-osios memorialą, gal jūs ten planuojate atidaryti burgerinę?
V. MITALAS (LF). Ne, neplanuoju. Ačiū, atsakiau į klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kandidate, išties pažįstu jus pakankamai seniai, kaip ir P. Saudargą, ir vertinu lygiai taip pat gerai – kaip ir P. Saudargą. Todėl, matyt, būtų logiška, tęsiant tą tradiciją, net ir klausimą paklausti panašų arba tą patį kaip P. Saudargo.
Jūs, skirtingai nei P. Saudargas, buvote minimas tarp galimų kandidatų į ministrus. Tačiau šiandien stovite čia, kandidatuodamas į Seimo vicepirmininkus. Kaip suprantu, tai reiškia, kad kandidatu į ministrus jūs nebesate. Gal galėtumėte atskleisti detales, kodėl taip atsitiko ir kodėl jūs nekandidatuojate į ministrus, kur, mano nuomone, tikrai puikiai tiktumėte?
V. MITALAS (LF). Labai ačiū, Andriau. Iš tikrųjų ką pasakė kolega P. Saudargas apie jūsų Vyriausybę, tą patį galiu pakartoti – potencialiai vieną dieną. Bet atsakant į šitą klausimą, derybos yra derybos, jos įvyko. Šiandien aš kandidatuoju į Seimo vicepirmininkus ir tikrai, jeigu kalbėtume apie švietimą, būsiu labai stropiai švietimu besidomintis Seimo vicepirmininkas ir nuo tos temos niekaip nenutolsiu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Vytautai, darote stulbinančią karjerą. Esate liberalių pažiūrų, gerai, kad to neslepiate, tą demonstruojate. Tačiau čia jau kolega Arvydas truputį užsiminė. Neseniai jūs Valstybės istorinės atminties komisijoje su Vilniaus administracijos direktoriumi išsakėte savo skeptišką požiūrį, nuomonę apie pagrindinę Vilniaus aikštę, apie Vytį ir panašiai.
Dabar ką tik paskelbė kūrinį, nugalėjusį Prezidento A. Smetonos įamžinimo kūrinį, jis yra įamžinamas tokiu rūdijančio plieno kūrinėliu, dabar madinga. Ar, jūsų nuomone, čia nėra toks per prastas, toks supaprastintas Prezidento įamžinimas? Ar čia irgi yra vaikymasis to liberalizmo vėjų? Tai dabar kelia daugybę diskusijų, ypač išeivijoje, tarp lietuvių. Ar jūs nemanote, kad Lietuvos Prezidentą, kuriam įamžinti Lietuvos Vyriausybė buvo numačiusi skirti net 250 tūkst… O dabar liko tik toks kūrinėlis.
V. MITALAS (LF). Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų turbūt atsakant į pirmą dalį, Valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje man neteko lankytis, jūs galbūt mane supainiojote su kitu žmogumi iš savivaldybės. Atsakant į klausimą dėl A. Smetonos paminklo, tai taip jau kartais atsitinka, kada skelbiamas konkursas, architektūrinis konkursas ir jį organizuoja trečioji šalis, kad to konkurso organizatoriai ir vertintojai išrenka tai, kas jiems labiausiai patinka. Aš savo asmeninę nuomonę turiu. Jei teisingai pamenu dar iš darbo savivaldybėje, manęs laimėtojas labai neįkvėpė, bet tai ir lieka mano asmeninė nuomonė, atsakant į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Teko labai daug prisidėti dėl Tauro kalno išsaugojimo, kad nepaimtų Azerbaidžanas, nes jie ketino padaryti pirkimą. Šiaip Vilniaus savivaldybei tikrai dėkoju už tai, kad įvyko tie darbai – griovimo ir panašiai. Noriu jūsų paklausti, pasitikslinti ir gal net būti garantuotas, jei galima taip pasakyti, dėl Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ perspektyvos. Kiek ji judės tuo laikotarpiu, kol būsite šioje kadencijoje vicepirmininku, jeigu jus išrinks? Ir kiek jūs palaikote šią idėją? Dėkoju jums.
V. MITALAS (LF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų būnant vicemeru tai buvo viena iš mano atsakomybės sričių kuruoti Nacionalinės koncertų salės klausimą nuo savivaldybės pusės, kiek tai įmanoma. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kadangi savivaldybė yra atsakinga už projektavimo sutarties pasirašymą, tai tai, mano žiniomis, jau turėtų būti padaryta dabar ir projektavimas oficialiai su patikslinta užduotimi prasidėjęs. Taigi aš tikiuosi, kad metams einant mes turėsime galutinį projektą, ir tada nuo naujos Vyriausybės priklausys, kaip tas projektas bus įgyvendintas toliau. Aš manau, kad to Vilniui ir Lietuvai tikrai labai reikia.
PIRMININKĖ. Klausia S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiamas Vytautai, esate patyręs politikas. Tai jaučiama, kai jūs nardote po Seimo klaidžius koridorius ir kabinetus. Kai dirbote savivaldoje, jūs kuravote švietimą. Laisvės partijos programoje vienas iš pagrindinių prioritetų – švietimo sritis. Ar, jeigu būsite išrinktas, liks švietimas prioritetu jums?
V. MITALAS (LF). Ačiū už klausimą. Tikrai manau, kad liks, ir aš manau, kad mes bendromis jėgomis tą naujos Vyriausybės programą sudėsime tokią, kokia ji bus geriausia įgyvendinant pokyčius taip pat ir švietime.
PIRMININKĖ. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Prieš jus kalbėjęs pretendentas kalbėjo, kad Seimas – ne pastatas, jūs kalbėjote, kokią Lietuvą mes po 20 metų matome. Ir negaliu nesutikti, tačiau Seimas vis dėlto yra ir pastatas, ir toje Lietuvoje nuostabioje, kur jau dronais stebime koronos įvairius židinius, mes vis dėlto turime Seimą, kuriame aršiai diskutuojama smėlio dėžės klausimu, bet taip pat Seimą, kuriame 2020 metais nėra net normalaus sanitarinio mazgo žmonėms su negalia. Aš noriu paklausti, ar vis dėlto pažadate atnešti žmonių su negalia klausimą ir į Seimo valdybą ir sutvarkyti tokius elementarius, paprastus klausimus?
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiama Monika, už klausimą. Iš tikrųjų Seimo atvirumas yra internetinis atvirumas, bet taip pat ir fizinis atvirumas, ypač tada, kai pasibaigs šis neramus metas, turi būti aukščiausių prioritetų sąraše. Aš puikiai žinau, apie ką jūs kalbate, ir tikrai darysiu viską, kad Seimo kanceliarija šituos klausimus išgirstų ir operatyviai įgyvendintų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA. Labai ačiū, Pirmininke, už suteiktą žodį. Aš norėčiau paklausti kandidato apie įvairovę. Lietuvos visuomenė nėra homogeniška ir aš labai džiaugiuosi, kad šios kadencijos Seime mes matome asmenis, kurie atstovauja įvairaus amžiaus, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos ar galios žmonėms. Aš norėčiau jūsų kaip kandidato paklausti, ką jūs darysite ir kokiu būdu sieksite, kad ši įvairovė būtų ne tik puoselėjama, bet ir gerbiama Seimo darbe? Ačiū.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū už klausimą. Aš pasakysiu taip. Pradedant nuo tų paprastų dalykų, kurie susiję su Seimo atvirumu ir Seimo pačios parlamento idėjos ir parlamentarizmo idėjos pristatymu visiems jiems prieinamu būdu, jiems prieinamomis kalbomis taip pat, kad Seimas savo atvirumą deklaruotų ir jau tais žodžiais ir darbais, kurie buvo padaryti Seime per praėjusią ir ankstesnes kadencijas, bet taip pat, aš manau, įmanoma žengti tam tikrus žingsnius į priekį. Tai tikrai tarsimės ir, manau, kartu mes įgyvendinsime daug gerų dalykų.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmininkė visą laiką deklaravo šiame Seime, kad patirtis su kompetencija turi eiti koja kojon. Jūsų patirtis vadovavimo srityje yra labai nedidelė, pusantrų metų. Iki tol, kiek mačiau, nevyriausybiniame sektoriuje pora metų. Sakykite, ar tai nepakiš jums kojos dirbant Seimo valdyboje?
V. MITALAS (LF). Ačiū už klausimą. Nepakiš, gal tik trumpai prie biografijos pridėsiu, kad buvau vieno didžiausio komiteto pirmininku Vilniaus miesto savivaldybėje dar ketverius metus prieš tai. Tai tikrai ta patirtis galbūt yra didesnė, negu jūs įvertinote čia dabar.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Skirtingai negu kolegos, ten ta aikštė su smėlio dėže buvo originali idėja. Klausimas… Jeigu jūs esate prisidėjęs prie to, tai byloja, kad esate originalus ir drąsus žmogus. Gal reikėtų diskutuoti iš pradžių šiek tiek, surasti formą diskusijos tokias idėjas pateikiant. Galbūt turite kokių nors idėjų, kaip atkurti pasitikėjimą Seimu? Ir antra. Seimas svarstomas ir linksniuojamas „Transparency International“ tyrimuose kaip viena labiausiai korumpuotų, visuomenės nuomone, institucijų. Tai galbūt turite minčių, kaip vis dėlto padaryti Seimą skaidresnį ir tokia institucija, kuria visuomenė labiau pasitikėtų?
V. MITALAS (LF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad „Transparency International“ teikiamos pastabos ir pasiūlymai yra tikrai tai, į ką reikia įsiklausyti. Seimo narių ar Seimo apskritai darbotvarkių viešinimas, skaidrumas yra tai, kas turi būti kiekvieno Seimo nario standartu ir kasdienybe. Bet turbūt pagrindinis vaistas, suprantant, kad visokių čia diskusijų tarp mūsų gali atsitikti, yra kokybiška teisėkūra, kuri būtų užduota iš politinę darbotvarkę formuojančių asmenų pusės – neskubėti per daug, neužkrauti be galo daug darbų, įvertinti, kas buvo padaryta ir kokie sprendimai, kokia įtaka buvo tų sprendimų, kurie priimti anksčiau. Man atrodo, nors tai bus ilgas kelias, bet šituo keliu žygiuojant tada daugiau visuomenės narių supras, kas iš tikrųjų vyksta Seime ir kokiais dalykiniais argumentais vadovaujantis yra priimami sprendimai, o to pasekmė bus šansas tam pasitikėjimui formuotis.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs atėjote iš Vilniaus miesto savivaldybės. Paskutinius metus išsijuosę ir jūs, ir P. Poderskis, ir R. Šimašius kritikavote Vyriausybės nutarimus, Seimo nutarimus, iš esmės jų nevykdėte. Be abejo, jūs vienu metu nevykdėte ir operacijų vadovo priimtų pandemijos sprendimų, tik kai buvo paskelbtas karantinas, tada jau jūs su viskuo susitaikėte. Kaip jūs čia įsivaizduojate darbą Seime su buvusia savo darboviete?
V. MITALAS (LF). Ačiū už klausimą. Su buvusia darboviete – su savivaldybe aš įsivaizduoju darbą gana gerai, bet ir su jūsų vertinimu aš nenorėčiau sutikti. Mes turėjome dalykinių diskusijų ir su Vyriausybe, ir su operacijų vadovu. Buvo vietų, kur nuomonės išsiskirdavo, bet kažkaip ir Vilnius išliko, ir Lietuva išliko, ir geriausi sprendimai, kokie buvo įmanomi, būdavo priimami. Tokiomis tamsiomis, niūriomis spalvomis situacijos nepaišyčiau. O tai, kad vyko diskusija, manau, gerai, kad vyko diskusija, ir iš tikrųjų kai kada jos mums norėjosi daugiau kalbant apie Vilnių.
PIRMININKĖ. Klausia kolega D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Vytautai, mes žinome, kad jūs daug metų (gal nedaug) vadovavote miesto švietimo sistemai, kuravote ją ir tikriausiai puikiai suprantate, kad vaikų sveikata visų pirma yra švietimo reikalas. Medicina ateina tik tada, kada švietimas nedirba arba dirba prastai. Gal galite pasidalinti savo idėjomis žinodamas, kad šiandien Lietuva yra paskutinė… Kai mes atėjome, radome paskutinę Lietuvą gydymo srityje ir priešpaskutinę ligų prevencijos. Kokių turėtumėte idėjų tą situaciją keisti? Aš labai pasigedau per tuos visus ketverius metus kokių nors idėjų iš kolegų, kurie labai atsakingi už mūsų Lietuvos situaciją tiek Europoje, tiek pasaulyje, bet idėjų, deja, mes nesulaukėme. Dažniausiai būdavo tiesiog pasišaipoma. Kaip jūs žiūrite? Ar žadate teikti idėjas, palaikyti, ar būsite opozicijos būsenoje? Ačiū.
V. MITALAS (LF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia turbūt stebuklingos lazdelės niekas neturi. Pagrindinis dalykas yra tai, ką Vilniuje su švietimu kuria linkme dirbome, kad tiek vaikų emocinė, psichinė, tiek ir fizinė sveikata būtų sudėtinė ugdymo proceso dalis ir tam būtų numatytos priemonės ugdyti. Iš tikrųjų EBPO paskutiniame savo raporte, kuriame yra įvertinamos ir COVID-19 patirtys, ir įvertinama, kaip tai keičia XXI amžiaus švietimą, yra labai aiškiai pažymėjusi, kad šitų dviejų dalių atskiras išskyrimas šalia visų kognityvinių gebėjimų ir kitų, kas paprastai mokyklose yra ugdoma, atveria kelią sveikam visapusiškam augimui. Aš manau, tiesiog strateginiuose dokumentuose tai reikia įtvirtinti ir duoti daugiau vietos ir daugiau priemonių tiek emocinei, tiek ir fizinei sveikatai ugdyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pretendente. Jūs atsakėte į klausimus. Laikas, skirtas jiems, baigėsi.
Svarstymo stadijoje yra užsirašę kalbėti du kolegos. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti I. Pakarklytę.
Taip pat norėčiau pakviesti Seimo Pirmininko pavaduotoją A. Mazuronį pirmininkauti posėdžiui.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti V. Mitalo kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Vytautas yra išmintingas, atsakingas ir be galo kantrus politikas, gebantis rasti kalbą, kartais net tarp diametraliai skirtingų pažiūrų politikų ir kolegų. Vytautas nėra karštakošis, tad kai diskusija kambaryje pasiekia tą kritinę ribą ir tampa nekonstruktyvi, Vytautas yra tas žmogus, kuris geba sklandžiai sugrąžinti diskusiją tinkamu keliu, to sutarimo ieškančių keliu.
Gerbiami kolegos, dalis iš jūsų jau dirbo su Vytautu Vilniaus miesto savivaldybėje, kur, kaip jau buvo paminėta, jis ėjo Vilniaus mero pavaduotojo pareigas ir kuravo labai platų sričių spektrą – tai ir švietimą, ir socialinę apsaugą, ir darnią plėtrą, infrastruktūrą, darnų judumą. Esu tikra, kad ypač tie, kurie jau dirbo kartu su Vytautu, tikrai pritars jo kandidatūrai, nes matė, kaip jis gebėdavo surasti taikliausią ir išmintingiausią sprendimą su labai skirtingomis frakcijomis. Toks buvo iki šiol Vytauto politinis kelias – telkiantis ir atviras, ir aš esu įsitikinusi, kad Vytautas ir toliau vadovausis šiomis vertybėmis, dirbdamas Seimo Pirmininkės pavaduotoju, jeigu jūs pritarsite jo kandidatūrai.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį mes visi, tikiuosi, suprantame. Šie ketveri metai bus labai sunkūs mums visiems: pozicijai, opozicijai – visiems. Ir tai ne tik dėl koronaviruso pandemijos situacijos, didėjančio žmonių nuovargio, socialinės ir ekonominės padėties, bet ir dėl to, kad iš mūsų tikimasi aukštesnės kultūros diskusijų, argumentuotų diskusijų. Manau, kad Vytautas čia reikšmingai prisidėtų, ir tikiu, kad jis galėtų būti tas žmogus, kuris padės mums kartu pasiekti išmintingiausių sprendimų. Prašau palaikyti V. Mitalo kandidatūrą.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkoju. Kitas kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šiandien, kai pateikti keturi kandidatai į Seimo vicepirmininkus, į akis krenta jaunas kandidatų amžius. Matyt, ir Seimo Pirmininkė tam tikrus kriterijus rodo, demonstruoja ir teikia mums jaunus žmones, o Vytautas tarp jų yra pats jauniausias. Tačiau norėčiau pasakyti G. Burokienei, kuri teigia, kad Vytauto maža patirtis: žinokite, esant 31 metų turėti biografijoje ir ministro patarėjo, ir partijos atsakingojo sekretoriaus, ir sostinės vicemero patirties, yra didelė patirtis.
Kitas dalykas – kaip žmogus dirbo. Aš tikrai ne visur mačiau, kai kur iš viešosios erdvės, kai kur asmeniškai. Man šiandien norėtųsi pasakyti Vytautui ačiū už tą bendrą darbą, kurį tam tikrą laiką turėjome partijos lygiu. Iš tikrųjų tai darė įspūdį, aš net nebuvau pasidomėjęs, kiek Vytautui metų, šiandien tik pasidomėjau ir pagalvojau, kad kai mes bendradarbiavome, aš jaučiau, kad aš turiu greta savęs brandų kolegą. Dabar įvertinu, kad jis buvo dar keleriais metais jaunesnis, bet tikrai ir politikoje jau apšaudytas, apsišaudęs žmogus, man atrodo, ir administracinio darbo patirties turintis.
Kodėl aš atsistojau į šitą tribūną? Man atrodo, kad jaunam liberalui Vytautui reikia vyresnių liberalų palaikymo, ir aš tą palaikymą asmeniškai, matyt, ir frakcijos vardu, nors nesitarėme, bet norėčiau suteikti ir palinkėti Vytautui sėkmės labai atsakingame darbe, Seimo vicepirmininko darbe, nepaisant to, kokią poziciją jis kuruos ir ką teks daryti. Sėkmės!
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Profesionalumas ir lyderystė. V. Mitalą geriausiai pažįstų kaip Vilniaus politiką. 2015 metais atėjęs į miesto savivaldybės tarybą Vytautas Vilnių surado su kas trečia išjungta gatvės lempa, nes taupėme elektrą. 2020 metais, Vytautui pasitraukiant iš vicemero pareigų, praskolintą, duobėtą ir tamsų Vilnių pakeitė susitvarkęs, greitas ir šviesus miestas. Pasakysiu dar daugiau – jis lygino ne tik gatvių duobes ar uždegė gatvių lempas, ten atsirado ir šiek tiek daugiau laisvės. Pasiekimai savivaldoje vargu ar gali būti lemiamas kriterijus balsuojant už Seimo Pirmininkės pavaduotojo kandidatūrą, tačiau toks lemiamas veiksnys man visuomet bus pagarba žmogaus orumui. Vytautas nevaikšto mano batais, tačiau jo pagarba, supratimas ir sugebėjimas įsiklausyti yra būdingas ne tik politinių bičiulių, bet ir diskusijų oponentų atžvilgiu. Dažnai girdime sparnuotą frazę „politinė kultūra“, o asmeniškai man politinė kultūra prasideda nuo elementaraus žmogiškumo. Esu įsitikinęs, kad V. Mitalui pavyks atnešti daugiau konstruktyvumo, pagarbos ir dialogo naujose pareigose. Vytautas taip pat turi nemažai idėjų, kaip skaitmenizuoti Seimo darbą, kaip padaryti jį patogesnį ir atsparesnį įvairioms ne tik pandeminėms, bet ir vertybinėms krizėms. Kviečiu visus palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš pasisakys V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamieji, mano nuomone, ši persona priklauso keistai organizacijai. Savo politiką globalistai, LGBT pavadino modernizmu ir ateities vizijomis, kai progresas panaudojamas masinei sąmonei paveikti. Taip mes krentame atgal į primityvizmą, smulkmenėjame, kai žema kultūra – siekiamybė. Ši, mano manymu, persona yra galbūt manipuliacijų auka. Gerbiamieji kolegos, pagal paskutinius tyrimus, LGBT galbūt yra nusikalstama organizacija, Lietuvoje vykdanti veiklą, neatitinkančią mūsų piliečių lūkesčių ir siekių. Todėl mes negalime palaikyti šios organizacijos dalyvių ir rėmėjų. Tai tas pats kaip įsileisti šešką į vištidę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų už pasisakys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, yra toks posakis apie politikus. Jeigu politikas sako „taip“, tai iš tikrųjų reiškia tik galbūt, jeigu politikas sako „galbūt“, tai iš tikrųjų reiškia ne, o jeigu politikas sako „ne“, tai, sako, jis ne politikas. Tai Vytautas yra tas nepolitikas, kuris visą laiką sako taip, kaip viskas yra iš tikrųjų. Tai yra labai retas bruožas politikoje. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę su Vytautu dirbti kelerius metus Vilniaus savivaldybėje, tikrai galiu pasakyti, tai yra nuoširdus, sąžiningas žmogus, kuris visuomet pasiruošęs išklausyti ir susitarti. Todėl kviečiu palaikyti Vytauto kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už pasisako L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Man, kaip Seimo naujokui, norėtųsi pasveikinti kitą Seimo naujoką, iš karto kandidatuojantį į tokias aukštas pareigas. Pusantrų metų teko kartu darbuotis Vilniaus miesto taryboje, ten teko dirbti panašiomis sąlygomis, kokios numatomos ir Seime, teko būti opozicijos atstovu. Vytautas ėjo Vilniaus vicemero pareigas. Galiu pasakyti, kad mums tikrai netrūko aršių diskusijų, nesutarimų turėjome įvairiais klausimais, tačiau Vytauto asmeninės savybės leido tais klausimais, dėl kurių sutarimą radome, susitarti. Labai tikiu, kad šios savybės ir išsakyti žodžiai apie naują politinę kultūrą bus tai, kas dominuos sėkmės atveju būsimose rolėse. Kviečiu palaikyti kandidatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas už – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkui už žodį, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, kaip ir ne vienas iki šiol šnekėjęs ir raginęs balsuoti už Vytautą, palaikyti jo kandidatūrą, dar visai neseniai buvome kolegos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, norėčiau iš tiesų pasakyti tokį galbūt techninį pagyrimą, nes čia buvo daug klausimų, iššaukiančių klausimų iš ideologinės pusės. Iš tiesų Vytautą esu ne kartą matęs vedant tarybos posėdžius, turiu pasakyti, tikrai neabejoju, kad jis, sėdėdamas toje kėdėje, nepadarys gėdos, sugebės suvaldyti situaciją. Iš kai kurių kolegų pasisakymų panašu, čia ta situacija gali būti įvairi. Tikrai tikiu, kad Vytautas bus tas žmogus, kuris nepadarys gėdos, bus tas žmogus, kuris geba kokybiškai vesti šiuos posėdžius, palaikyti pulsą ir tikrai nepadarys gėdos institucijai. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, visi pasisakė už, pasisakė prieš. Dabar turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenius dėl R. Morkūnaitės-Mikulėnienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduoja, dėl A. Norkienės išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja, dėl P. Saudargo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju ir dėl V. Mitalo išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Tradiciškai biuleteniai už, prieš ir susilaikome. Ar galėtume patvirtinti bendru sutarimu? Labai ačiū.
Primenu, kad balsavimo komisiją sudaro: V. Alekna – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Ąžuolas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, T. Bičiūnas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, V. Bukauskas – Darbo partijos frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės partijos frakcija ir S. Šedbaras – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
Balsavimo pradžia numatyta 16 val. 6 min., iškart pasibaigus posėdžiui. Pirmieji balsuoja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Laisvės frakcija, Darbo partijos frakcija ir Mišri Seimo narių grupė – iki 16 val. 12 min.; 16 val. 12 min.–16 val. 18 min. balsuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos viena pusė, 16 val. 18 min.–16 val. 26 min. balsuoja antra pusė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos; 16 val. 26 min.–16 val. 34 min. balsuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; paskutinė eilėje, bet ne paskutinė pagal svarbą 16 val. 34 min.–16 val. 40 min. balsuoja Liberalų sąjūdžio frakcija.
Balsavimas vyksta I rūmų centrinėje fojė, Vitražo galerijoje. Gero balsavimo.
Pertrauka
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Kadangi Seimo Pirmininkės susitikimas su Lenkijos Prezidentu šiek tiek užtruko, tai, jeigu galima, bendru sutarimu pertrauką pratęstume iki 17 valandos ir 17 valandą pradėtume posėdį. Labai ačiū.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Jūsų Ekscelencija, kviečiu jus pasisakyti. Jūsų Ekscelencija, kviečiu jus į tribūną.
17.09 val.
Lenkijos Respublikos Prezidento Andžejaus Dudos kalba
A. DUDA. Jūsų Ekscelencija, gerbiamas pone Prezidente, didžiai gerbiama ponia Pirmininke, gerbiamos ponios ir gerbiami ponai Seimo nariai, visi gerbiami svečiai.
„Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais.“ (Plojimai) Šie žodžiai – tai Liublino unijos sintezė, puikaus politinio ir civilizacijos kūrinio, kurio nuostabus paveldas ir šiandien įkvepia tiek abi mūsų tautas, tiek mūsų regioną ir, norėčiau tai labai ryžtingai pabrėžti, tiek visą Europą, ypač susivienijusią Europą, Europos Sąjungą, kurios nariais esame. Prieš 500 metų gimė vienas iš pagrindinių šio kūrinio autorių – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Kaip tik jisai kartu su abiejų šalių politiniu elitu, kartu su Lietuvos ir Lenkijos didikais labai prisidėjo kuriant Liublino uniją, kuri tapo jo, drąsiai galime pasakyti, opus vitae – gyvenimo darbu.
Man didelis išgyvenimas, džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad pono Lietuvos Respublikos Prezidento kvietimu galiu šiandien svečiuotis Vilniuje ir čia, Lietuvos Seime, su Lenkijos ir Lietuvos bičiuliais švęsti 500-ąsias šio mūsų didžiojo valdovo gimimo metines. Lenkijos Respublikos vardu, lenkų vardu perduodu visai Lietuvos tautai širdingus sveikinimus ir broliškos pagarbos žodžius.
Jubiliejus, kurį iškilmingai švenčiame, nėra vien tik nuoroda į garbingą praeitį, bet taip pat proga pagalvoti apie šių laikų iššūkius, proga pažvelgti į ateitį. Labai džiaugiuosi, kad lenkai ir lietuviai turi tokį istorinio bendrumo pojūtį. Ypač pastaraisiais metais šis pojūtis tampa vis stipresnis ir, galiu drąsiai pasakyti, tai leidžia tikrai pasidžiaugti, nors, žinoma, nacionalinės atmintys nevienodai traktuoja, žvelgia į visus istorinius įvykius, bet mes žinome, kokia turtinga yra bendra mūsų istorijos erdvė. Kartu mes iš jos semiamės pasididžiavimo, padrąsinimo ir įkvėpimo.
Jeigu turime bendrą mūsų didelę istoriją, tai turime taip pat mus siejančią ir gerą ateitį. Didžiuodamiesi istoriniais pasiekimais, žinodami, iš kur ateiname, kokios vertybės mus sieja, žinome taip pat, kokiais keliais ėjome, kokiu keliu norime sėkmingai žengti XXI amžiuje, o turiu vilties, kad ir vėliau.
Ekscelencijos, gerbiamieji, Jogailaičių epocha – tai mūsų bendras paveldas, šlovingas paveldas. Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas Jogailaičių dinastijos metu užtikrino mūsų tautoms įspūdingas pergales ir milžinišką sėkmę, leido sukurti naują, galingą ir rezultatyvią kokybę šioje Europos dalyje. Šios dinastijos reikšmė, įtaka ir poveikis buvo tokie dideli, o politiniai, ekonominiai ir kultūriniai pasiekimai tose žemėse, kurias valdė ši dinastija, buvo tokie svarbūs, kad Vidurio ir Rytų Europa XV ir XVI amžiuje visiems laikams pavadinta Jogailaičių Europa.
Žygimantas III Augustas (lenk. Zygmunt II August) – teisingo ir maloningo Žygimanto Senojo sūnus, Lietuvos valstybės galios kūrėjų Gedimino ir Algirdo palikuonis, puikiai išsilavinęs žmogus, Europos kultūros paveldėtojas, buvo paskutinis iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą valdžiusių Jogailaičių. Jo asmenybė yra simboliška – kaip ta, kuri ne tik baigia žymios karališkosios šeimos kartas, bet ir atveria naują istorinę perspektyvą, atsiradusią 1569 metais sukūrus Abiejų Tautų Respubliką. Atkreipdami dėmesį į pagrindines Žygimanto Augusto valdymo kryptis ir tuometinius pasiekimus, randame juose istorinę pamoką, gyvybiškai svarbią žinią, kuri yra ir šiandien aktuali.
Tad pirmiausia prisimename Liublino sąjungos, kurios 450-ąsias metines kartu minėjome praėjusiais metais, svarbą. Tai yra puikus pavyzdys, kaip veiksmingai įkurti politinę laisvų ir lygiateisių tautų bendruomenę, kurią vienija abipusė valia, o ne užkariavimas ar dominavimas, tautų, kurios susidraugavo ir kurios norėjo gyventi draugiškai ir kartu kurti kuo geresnę ateitį. Nepaisant to, kad tai istoriniai laikai, Liublino uniją galima aiškiai traktuoti kaip šiandieninės Europos Sąjungos pirmtakę. Mes, lenkai ir lietuviai, savo išmintimi, atsakomybe ir įžvalga sukūrėme šią vieningą instituciją dėl mūsų bendros sėkmės. Lenkijos ir Lietuvos sąjunga – su bendru Seimu, bendru valdovu, bendra užsienio politika, bet išsaugant dvi atskiras valstybes, išsaugant sostines: Lenkijoje – Krokuvą, Lietuvoje – Vilnių, atskirą karalystės kariuomenę ir Lietuvos kariuomenę, centrines įstaigas, iždus ir teisės kodeksus – buvo unikali ano meto Europoje ir visame pasaulyje. Galima drąsiai pasakyti, kad tai tiesiog nepakartotinas dalykas, kuris tuo metu vyko. Šiandien Liublino unija nėra muziejaus eksponatas – tam tikra prasme tai yra veidrodis, kuriame galima pažvelgti į šių laikų Europos integraciją.
Taip pat atsiminkime, kad Abiejų Tautų Respublika tuo metu buvo didžiausia laisvų žmonių bendruomenė pasaulyje. Tai buvo bendruomenė, kuri vadovavosi parlamentarizmo, demokratijos ir teisės principais. Europos politika buvo formuojama absoliutizmo pagrindu, kurį geriausiai išreiškė karalius Liudvikas XIV sakydamas, kad „valstybė – tai aš“. Lenkijoje ir Lietuvoje daugelis laisvų piliečių jau XVI amžiuje galėjo drąsiai pasakyti, kad „Respublika – tai mes“. Aišku, tiesa, kad tuometė Žečpospolita buvo valstybinis luomų organizmas, kupinas skirtumų ir nelygybės, bet niekur kitur pasaulyje tuomet nebuvo tokios didelės valstybės, kurioje net 10 % šalies gyventojų galėtų naudotis visomis žmogaus ir politinėmis teisėmis. Niekur kitur kaip Žečpospolitoje nebuvo tiek daug piliečių, o ne tik pavaldinių.
Laisvės meilė, subjektyvumo, orumo ir išdidumo jausmas slypi jau daugelio kartų genuose ir niekas niekada iš mūsų to neatims. Iš mūsų – lenkų ir lietuvių, lietuvių ir lenkų.
Žygimanto epocha ir jos palikimas buvusioje Žečpospolitoje – tai kultūrinio vystymosi aukso amžius ir daugelio dvasinių tradicijų sambūvis. Kai Europoje vyko karai, persekiojimai dėl religijos ir tikėjimo, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas deklaravo: aš nesu jūsų sąžinių karalius. Jis žinojo, kad tarp Lenkijos ir Lietuvos karalystės gyventojų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, Mozės religijos pasekėjų, armėnų, karaimų, musulmonų.
Dialogo ir tolerancijos dvasia buvo puikiai išreikšta, kai mirė karalius, Varšuvos konfederacijos akte 1573 metais. Jis garantavo taiką tarp įvairių religijų atstovų, kitatikiams užtikrino vienodas teises su katalikais ir valstybės apsaugą. Tai yra vienas iš didžiausių pagarbos įvairovei, sąžinės laisvei ir tolerancijai žmonijos istorijoje paminklų. Jis įrašytas į UNESCO sąrašą „Pasaulio atmintis“. Mes norime prisiminti, kad Žygimanto laikmečio Respublika gerbė tautines mažumas, kurios didino jos galią, darnumą ir gerovę.
Ekscelencijos gerbiamieji, Lenkijos ir Lietuvos partnerystė ir sąjunga visų pirma gimė dėl bendrų pavojų suvokimo. Kartu šiais metais šventėme 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines. Grunvaldas – Žalgiris yra vienas svarbiausių mūšių Europos istorijoje, tai mūsų drąsos, didvyriškumo, patriotizmo ir ištvermės simbolis. Tai Baltojo erelio ir Vyčio jungtinės jėgos simbolis.
Žygimanto Augusto epochoje ir vėl turėjome atsispirti mus puolantiems iš Rytų. Maskvos valstybės, kurią tironiškai valdė Ivanas Rūstusis, ekspansija tapo labai rimtu iššūkiu. Kovoje dėl Livonijos mums pavyko pasiekti nemažai pergalių ir todėl šiose žemėse sustiprėjo laisvės tradicijų dvasia. Žygimanto Augusto eros pasiekimas taip pat buvo vadinamosios kvartos kariuomenės – gerai ginkluotos ir apmokytos formacijos, nuolat gaunančios pelno iš karališkųjų dvarų pajamų, – įkūrimas.
Tai istorija, bet tai ir svarbi pamoka. Kaip ir mūsų proseneliai, mes suprantame, kad Lenkijos ir Lietuvos likimai yra tarpusavyje susiję ir, susidūrę su grėsme, mes visuomet turime palaikyti vienas kitą. Saugumas yra neįkainojamas dalykas, todėl Lenkija ir Lietuva skiria NATO gynybai rekomenduojamus 2 % BVP. Mes esame tarp lyderių šiuo atžvilgiu. Šiais metais Lietuvoje vyko Bukarešto devyneto – NATO rytinio flango valstybių glaudesnio bendradarbiavimo platformos – susitikimas. Su pasitenkinimu galiu jus informuoti, kad prieš kelias dienas ratifikavau Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje. Jis padės užtikrinti ilgalaikį Amerikos dalyvavimą mūsų regione ir neabejotinai yra gera žinia ir Lietuvai. Esu įsitikinęs, kad strateginio aljanso ryšys ir su tuo susiję sprendimai dėl NATO rytinio flango nuolat galioja, nepaisant laukiamų ar numatomų JAV politikos pokyčių. Tragiškas Abiejų Tautų Respublikos likimas ir tragiški Antrojo pasaulinio karo padariniai Lenkijai ir Lietuvai moko mus, kaip jėga be įstatymo yra nusikaltimas, taip ir įstatymas be jėgos yra fikcija. Todėl Lenkijos ir Lietuvos kariai kartu NATO gretose saugo mūsų valstybių nepriklausomybę ir tvarką regione, o Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas karinio ir energetinio saugumo srityje yra tvirtas mūsų santykių pagrindas.
Šimtmečiai bendros lenkų ir lietuvių, taip pat baltarusių ir ukrainiečių istorijos, artima kaimynystė ir bendras tarptautinių realijų įvertinimas kuria stiprų solidarumo pojūtį. Solidarumas su Ukraina, kuri stiprina savo nepriklausomybę ir suverenumą, gina teritorinį vientisumą, taip pat su Baltarusija, kovojančia už pagarbą demokratijai ir pilietinėms teisėms, siekdama atkurti šimtametes laisvės tradicijas. Lenkijoje ir Lietuvoje tikriausiai nėra tokios širdies, kuri neplaktų smarkiau pamačius Vyčio ženklą ant baltarusių demonstrantų vėliavų. Lenkija ir Lietuva kartu su Ukraina šią vasarą įsteigė Liublino trikampį – dabarčiai, bet taip pat pagerbti Liublino unijos kūrėjus. Žinau, kad čia, Vilniuje, kilo idėja prie šio trikampio pridėti tuščią kėdę, laukiant Baltarusijos atstovo, kuris turės savos tautos demokratinį mandatą. Esu tikras, kad lenkai ir lietuviai sutiks jį su nuoširdžiu džiaugsmu, kai jis pagaliau atvyks.
Žygimanto epochos aukso amžius, klestėjimo ir plėtros laikas, taip pat rodo ekonomikos, verslumo ir valstybės ekonominių interesų apsaugos svarbą. Abiejų Tautų Respublikos ekonominė galia ir nustatytos bendradarbiavimo prekybos srityje grandys pagal ašį nuo Baltijos iki Juodosios jūros buvo svarbus Europos ir pasaulio ekonomikos elementas. Šiandien kalbame apie šiuos laimėjimus, plėtodami bendradarbiavimą tarp mūsų regiono šalių pagal Trijų jūrų iniciatyvą. Bendros investicijos į infrastruktūrą, transportą, energetiką ir naujas technologijas regione tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros gali labai paskatinti mūsų šalių vystymąsi, paskatinti civilizacijos šuolį ir prisidėti prie Europos Sąjungos sanglaudos. Vidurio ir Rytų Europos šalims Trijų jūrų iniciatyva yra istorinė galimybė. Norėčiau padėkoti jums už tai, kad šiais metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų investicijų fondo ir paskyrė 20 mln. eurų finansinę paramą. Tai svarbus sprendimas, kuris parodo mūsų bendrą norą kuo geriau išnaudoti mūsų regiono ekonominį potencialą, taip pat rodo, kad turime sumanymų ir būdų įveikti pandemijos sukeltą ekonomikos krizę.
Ekscelencijos ponios ir ponai, Žygimanto Augusto darbai, bendras lenkų ir lietuvių kūrinys – Abiejų Tautų Respublika netapo istoriniu epizodu, bet su dideliais laimėjimais truko per 200 metų. Ji įsišaknijo ne tik kaip politinis organizmas, bet ir kaip gyvybinga idėja mūsų tautų širdyse. Kai mus užpuolė įsibrovėliai, idėja visą laiką turėjo drąsių, atkaklių gynėjų. Šios kovos didvyrius, 1863 metų sukilimo dalyvius, mes kartu perlaidojome čia, Vilniuje, praėjusiais metais, dalyvaujant Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei. Mes giliai jaučiame, kad senasis Abiejų Tautų Respublikos paveldas vis dar ir nuolat yra su mumis. Kitais metais švęsime Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines. Konstitucijos, kuri buvo pirma Europoje ir antra pasaulyje, pagrindinio įstatymo, taip pat priklausančio šiam paveldui. Su šia šlovinga Konstitucija yra susijęs 1791 metų Abiejų Tautų tarpusavio įžado aktas, kuris patvirtino ir garantavo lygų Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovavimą Abiejų Tautų Respublikos institucijose, įstaigose ir struktūrose. Neabejoju, kad šių laimėjimų minėjimas mus vėl suburs.
Švęsdami 500-ąsias Žygimanto Augusto metines, analizuodami jo biografiją negalime nepaminėti jo garsaus ryšio su gražia lietuvaite Barbora Radvilaite. Nors istorikai nesutaria, labai tikėtina, kad šiais metais kaip tik bus 500 metų, kai gimė Barbora Radvilaitė. Šitų dviejų žmonių ryšys jau yra legendinis, aprašytas literatūroje, matomas tapybos kūriniuose, filmuose. Iki šių dienų kultūros istorijoje jie išlieka žinomiausia pora, simbolis karštos ir ištikimos meilės, kuri nugali visas kliūtis. Deja, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė kartu su savo vyru Žygimantu Augustu nesusilaukė taip ilgai laukto įpėdinio. Jeigu taip būtų įvykę, turbūt mūsų valstybių istorija ir visos Vidurio ir Rytų Europos istorija galėjo plėtotis gerokai kitaip. Tačiau simboliai, formuojant nacionalinę atmintį ir tapatybę, yra beveik tokie pat svarbūs kaip ir faktai. Gražu, kad mus sieja Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės legenda, sujungtų širdžių simbolis. Šios dienos iškilmės yra įrodymas, kad mes ne tiktai didžiuojamės galėdami prisiminti gražiausias mūsų istorijos akimirkas, bet taip pat galime semtis iš jų energijos kurdami kuo geriausią ateitį.
Apie Žygimantą Augustą jo bendraamžis istorikas M. Belskis rašė: „Tai buvo išmintingas, protingas valdovas, didelėmis dovanomis Dievo apdovanotas […]. Jis buvo didžiai žmogiškas.“ Tegul lenkams ir lietuviams Žygimanto Augusto asmenybė, jo laimėjimai, o ypač didžiausias – Liublino unija, būna nuolatinė šlovė ir įkvėpimas. Tegul veda mus prie ambicingiausių mūsų siekių įgyvendinimo. Esu įsitikinęs, kad mes turime jėgų ir žinių, užtikrinančių, kad Lenkija ir Lietuva – artimiausios šalys būtų nepriklausomos, saugios, klestinčios ir laimingos per amžius. Telaimina Dievas Lenkiją ir Lietuvą, telaimina Dievas lietuvius ir lenkus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Skelbiu, kad lapkričio 17 dienos rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.