Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 2, 2020

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

I (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 2

STENOGRAMA

 

2020 m. lapkričio 17 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me lap­kri­čio 17 die­nos, ant­ra­die­nio, po­sė­dį. (Gon­gas)

 

14.01 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių pri­sai­kdinimas

 

Kvie­čiu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ką D. Ža­li­mą Sei­mo na­rių pri­saik­di­ni­mo pro­ce­dū­rai.

D. ŽALIMAS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja 2020 m. spa­lio 31 d. pri­ėmė spren­di­mą Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spa­lio 11 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų ga­lu­ti­nių re­zul­ta­tų nu­sta­ty­mo ir pa­skel­bi­mo“. Juo bu­vo nu­sta­ty­ti ga­lu­ti­niai Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tai. Šiuo spren­di­mu nau­jai iš­rink­to Sei­mo na­riais, be ki­tų, pri­pa­žin­ti Eve­li­na Dob­ro­vols­ka, Jus­tas Džiu­ge­lis, Li­nas Ku­ku­rai­tis, An­drius Pa­lio­nis ir Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją, iš­rink­tie­ji Sei­mo na­riai tu­ri pri­siek­ti pir­ma­ja­me nau­jai iš­rink­to Sei­mo po­sė­dy­je, ta­čiau ši tai­syk­lė tu­ri kon­sti­tu­ciš­kai pa­grįs­tą iš­im­tį – ne­ga­li bū­ti rei­ka­lau­ja­ma, kad pir­ma­ja­me nau­jai iš­rink­to Sei­mo po­sė­dy­je pri­siek­tų tas iš­rink­tas Sei­mo na­rys, ku­ris šia­me po­sė­dy­je ne­ga­li da­ly­vau­ti dėl ypač svar­bios pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties. Iš­rink­tie­ji Sei­mo na­riai Eve­li­na Dob­ro­vols­ka, Jus­tas Džiu­ge­lis, Li­nas Ku­ku­rai­tis, An­drius Pa­lio­nis ir Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė 2020 m. lap­kri­čio 13 d. įvy­ku­sia­me pir­ma­ja­me nau­jai iš­rink­to Sei­mo po­sė­dy­je ne­ga­lė­jo pri­siek­ti bū­tent dėl ypač svar­bios prie­žas­ties – dėl sa­vi­i­zo­lia­ci­jos. To­dėl, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 4 straips­nio 7 da­li­mi, jie pri­sie­kia ki­ta­me ar­ti­miau­sia­me Sei­mo po­sė­dy­je, šiai ypač svar­biai pa­tei­si­na­mai prie­žas­čiai iš­ny­kus, tai yra šian­dien, 2020 m. lap­kri­čio 17 d., vyks­tan­čia­me Sei­mo po­sė­dy­je.

Prieš pri­im­da­mas Sei­mo na­rių prie­sai­kas, tu­riu pa­aiš­kin­ti kai ku­rias kon­sti­tu­ci­nes ir Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tas, su­si­ju­sias su šia pro­ce­dū­ra. Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se nu­sta­ty­ta: iš­rink­tas Sei­mo na­rys vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses įgy­ja tik po to, kai Sei­me jis pri­sie­kia bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai. Sei­mo na­rys, įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­pri­sie­kęs ar pri­sie­kęs lyg­ti­nai, ne­ten­ka Sei­mo na­rio man­da­to. Dėl to Sei­mas pri­ima nu­ta­ri­mą.

Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo bai­gia­muo­siuo­se ak­tuo­se yra kon­sta­ta­vęs, kad Sei­mo na­rio prie­sai­ka nė­ra vien for­ma­lus ar sim­bo­li­nis ak­tas. Sei­mo na­rio prie­sai­kos ak­tas yra kon­sti­tu­ciš­kai tei­siš­kai reikš­min­gas. Duo­da­mas prie­sai­ką iš­rink­ta­sis Sei­mo na­rys vie­šai ir iš­kil­min­gai įsi­pa­rei­go­ja veik­ti taip, kaip įpa­rei­go­ja duo­ta prie­sai­ka, ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis jos ne­su­lau­žy­ti. Iš Sei­mo na­rio prie­sai­kos jam ky­la pa­rei­ga gerb­ti ir vyk­dy­ti Kon­sti­tu­ci­ją, įsta­ty­mus, są­ži­nin­gai vyk­dy­ti Tau­tos at­sto­vo pa­rei­gas, kaip jį įpa­rei­go­ja Kon­sti­tu­ci­ja.

Kon­sti­tu­ci­jos su­de­da­mo­sios da­lies – įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo tvar­kos“ 5 straips­ny­je yra nu­sta­ty­tas Sei­mo na­rio prie­sai­kos teks­tas. Duo­dant prie­sai­ką mi­nė­tas teks­tas tu­ri bū­ti per­sa­ko­mas ar per­skai­to­mas, po to var­di­nis prie­sai­kos teks­tas pa­si­ra­šo­mas. Prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas, iš­sky­rus tai, kad pri­siek­ti lei­džia­ma ir be pas­ku­ti­nio prie­sai­kos teks­to sa­ki­nio.

Pa­gal Sei­mo sta­tu­to 4 straips­nį Sei­mo na­rio prie­sai­ką pri­ima Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas. Sei­mo na­rys pri­sie­kia sto­vė­da­mas prie­šais pri­iman­tį prie­sai­ką as­me­nį, skai­to prie­sai­ką pa­dė­jęs ran­ką ant Kon­sti­tu­ci­jos. Su­pran­ta­ma, šios pa­rei­gos ne­tai­ko­mos tiems, ku­rie dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­ga­li jų vyk­dy­ti. Pa­si­ra­šy­tas var­di­nis prie­sai­kos la­pas per­duo­da­mas pri­ėmu­siam prie­sai­ką Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui, ku­ris jį pa­tik­ri­na ir pa­skel­bia Sei­mo na­rio, įgi­ju­sio vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses, var­dą ir pa­var­dę. Var­di­nį prie­sai­kos la­pą pri­ėmęs prie­sai­ką as­muo per­duo­da Sei­mo Pir­mi­nin­kui sau­go­ti Sei­me.

Pa­gal Sei­mo tra­di­ci­ją, pri­imant Sei­mo na­rio prie­sai­ką, Sei­mo sa­lė­je vi­si sto­vi. Su­pran­ta­ma, ši pa­rei­ga taip pat ne­pri­va­lo­ma tiems, ku­rie dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių ne­ga­li jos vyk­dy­ti.

Tai­gi pra­de­da­me prie­sai­kos pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą. Pra­šau vi­sus at­si­sto­ti.

Kvie­čiu pri­siek­ti iš­rink­tą­ją Sei­mo na­rę Eve­li­ną Dob­ro­vols­ką.

E. DOBROVOLSKA. Aš, Eve­li­na Dob­ro­vols­ka, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rė E. Dob­ro­vols­ka pri­sie­kė 2020 m. lap­kri­čio 17 d. po­sė­dy­je ir, re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu, įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vės tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu pri­siek­ti iš­rink­tą­jį Sei­mo na­rį Jus­tą Džiu­ge­lį.

J. DŽIUGELIS. Aš, Jus­tas Džiu­ge­lis, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rys J. Džiu­ge­lis pri­sie­kė 2020 m. lap­kri­čio 17 d. po­sė­dy­je ir, re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu, įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu pri­siek­ti iš­rink­tą­jį Sei­mo na­rį Li­ną Ku­ku­rai­tį.

L. KUKURAITIS. Aš, Li­nas Ku­ku­rai­tis, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rys L. Ku­ku­rai­tis pri­sie­kė 2020 m. lap­kri­čio 17 d. po­sė­dy­je ir, re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu, įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu pri­siek­ti iš­rink­tą­jį Sei­mo na­rį An­drių Pa­lio­nį.

A. PALIONIS. Aš, An­drius Pa­lio­nis, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rys A. Pa­lio­nis pri­sie­kė 2020 m. lap­kri­čio 17 d. po­sė­dy­je ir, re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu, įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vo tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

Kvie­čiu pri­siek­ti iš­rink­tą­ją Sei­mo na­rę Ri­man­tę Ša­la­še­vi­čiū­tę.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ. Aš, Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas!

D. ŽALIMAS. Skel­biu, kad Sei­mo na­rė R. Ša­la­še­vi­čiū­tė pri­sie­kė 2020 m. lap­kri­čio 17 d. Sei­mo po­sė­dy­je ir, re­mian­tis Kon­sti­tu­ci­jos 59 straips­niu, įgi­jo vi­sas Tau­tos at­sto­vės tei­ses. Svei­ki­nu. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū ger­bia­ma­jam Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui. Nuo­šir­džiau­si svei­ki­ni­mai ką tik pri­sie­ku­siems Sei­mo na­riams.

Skel­biu re­gist­ra­ci­ją.

Už­si­re­gist­ra­vo 119 Sei­mo na­rių.

 

14.13 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2020 m. lap­kri­čio 17 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar tu­ri­te pa­sta­bų dėl dar­bo­tvar­kės? Ar ga­li­me pa­tvir­tin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­ma!“) Ga­li­ma. Ačiū.

 

14.14 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2019 m. gruo­džio 19 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-2710 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ri­nių vie­ne­tų da­ly­va­vi­mo tarp­tau­ti­nė­se opera­ci­jo­se“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5271(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2019 m. gruo­džio 19 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIII-2710 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ri­nių vie­ne­tų da­ly­va­vi­mo tarp­tau­ti­nė­se ope­ra­ci­jo­se“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5271. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pa­siū­ly­mų nė­ra.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Už­si­ra­šiu­sių­jų nė­ra.

Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 119, bal­sa­vo 118: už – 118, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-5271) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

14.15 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl NATO grei­to­jo re­a­ga­vi­mo pa­jė­goms, Jung­ti­nėms ekspedicinėms pa­jė­goms pri­skir­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ri­nių vie­ne­tų ir NATO ir Euro­pos Są­jun­gos ka­ri­nė­se va­da­vie­tė­se tar­ny­bą at­lie­kan­čių Lie­tu­vos ka­rių ir ci­vi­lių kraš­to ap­sau­gos sistemos tar­nau­to­jų da­ly­va­vi­mo tarp­tau­ti­nė­se ope­ra­ci­jo­se“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5272(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.2 klau­si­mas… Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, prie tų pa­čių ame­ri­kie­čių rei­ka­lų. Aš ne­no­rė­jau pa­čio­je pra­džio­je kal­bė­ti dėl įtrau­ki­mo, bet aš pra­šy­siu Se­niū­nų su­ei­gos ar­ti­miau­siomis die­no­mis, ka­da bū­tų ga­li­ma, įtrauk­ti re­zo­liu­ci­ją, pa­dė­ką il­ga­me­čiam mū­sų drau­gui kon­gres­me­nui J. Šim­kui, ku­ris iš­ei­na ir pa­lie­ka Ame­ri­kos Kon­gre­są. Šią re­zo­liu­ci­ją su ko­le­gų pa­var­dė­mis pa­tei­kiau ir už­re­gist­ra­vau. Jei­gu bū­tų ga­li­ma, pa­žiū­rė­ki­te Se­niū­nų su­ei­go­je, ka­da bū­tų ga­li­ma pa­dė­ko­ti mū­sų di­džia­jam drau­gui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas Ema­nu­e­li. Bū­ti­nai ki­to­je Se­niū­nų su­ei­go­je ap­svars­ty­si­me jū­sų pa­siū­ly­mą. Dė­kui.

Dar­bo­tvarkės 1-3.2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl NATO grei­to­jo re­a­ga­vi­mo pa­jė­goms, Jung­ti­nėms eks­pe­di­ci­nėms pa­jė­goms pri­skir­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ri­nių vie­ne­tų ir NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­ri­nė­se va­da­vie­tė­se tar­ny­bą at­lie­kan­čių Lie­tu­vos ka­rių ir ci­vi­lių kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos tar­nau­to­jų da­ly­va­vi­mo tarp­tau­ti­nė­se ope­ra­ci­jo­se“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-5272. Pri­ėmi­mo sta­di­ja.

Pa­straips­niui. 1 straips­nis. No­rin­čių­jų kal­bė­ti už ir prieš nė­ra. Pri­im­tas. 2 straips­nis. No­rin­čių­jų kal­bė­ti už ir prieš nė­ra. Pri­im­tas. 3 straips­nis. No­rin­čių­jų kal­bė­ti už ir prieš nė­ra. Dėl vi­so nu­ta­ri­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Už­si­ra­šiu­sių­jų nė­ra. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 114, bal­sa­vo 114: už – 114, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-5272) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

14.18 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Skel­biu nu­ta­ri­mą dėl Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos su­dė­ties. In­for­muo­ja­me, kad 2020 m. lap­kri­čio 17 d. nu­spręs­ta Sei­mo na­rius L. Ku­ku­rai­tį ir R. Ša­la­še­vi­čiū­tę pri­im­ti į Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ją.

 

14.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Auš­ri­nės Nor­kie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-13 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Auš­ri­nės Nor­kie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja“ pro­jek­tas. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 187, 188 ir 190 straips­niais, nu­ta­ria: iš­rink­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rę A. Nor­kie­nę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja. No­rė­čiau at­si­klaus­ti siū­lo­mos kan­di­da­tės. Ar ger­bia­ma A. Nor­kie­nė su­tin­ka kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ge­rą die­ną. Taip, su­tin­ku.

PIRMININKĖ. Su­tin­ka­te. Tuo­met kvie­čiu kan­di­da­tę į tri­bū­ną. Jums klau­si­mus no­rė­tų už­duo­ti ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Ger­bia­ma kan­di­da­te, jums su­tei­kia­mas žo­dis. Pri­sis­ta­ty­ti ski­ria­ma iki 15 mi­nu­čių.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ge­rą die­ną, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Dė­ko­ju ger­bia­mai Sei­mo Pir­mi­nin­kei, taip pat Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jai, pa­siū­liu­sioms ma­ne kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas kaip Sei­mo opo­zi­ci­jos at­sto­vę.

Iš tik­rų­jų ruoš­da­ma­si šiam po­sė­džiui, ieš­ko­jau at­sa­ky­mo, ko­dėl vis dėl­to Lie­tu­va pa­ten­ka tarp tų Eu­ro­pos vals­ty­bių, ku­rių pi­lie­čiai ma­žiau­siai pa­si­ti­ki Sei­mu. Kas nu­ti­ko, kaip ir ko­dėl? Iš­bars­tė­me 1991 me­tais tu­rė­tą ne­įti­kė­ti­nai di­džiu­lį, net 86 % sie­ku­sį, pa­si­ti­kė­ji­mo ir pa­gar­bos ro­dik­lį iki tiek, kad jau ne vie­ne­rius me­tus Sei­mu pa­si­ti­ki, gai­la, tik kas de­šim­tas ša­lies pi­lie­tis.

Par­la­men­ti­nė de­mo­kra­tija, ma­nau, reikš­min­ga tuo, kad su­tei­kia ga­li­my­bę pri­im­ti su­dė­tin­gus spren­di­mus, kai link kom­pro­mi­so ei­na­ma per ver­ty­bių, po­žiū­rių, pro­gra­mų ar idė­jų kon­flik­tą. Ta­čiau kon­flik­tai ga­li bū­ti spren­džia­mi įvai­riai – ieš­kant są­ly­čio taš­kų ar­ba ne, per­ei­nant kar­tais net­gi nuo prieš­prie­šos prie įžei­di­nė­ji­mo. Ma­ny­čiau, pa­si­ti­kė­ji­mas Sei­mu bū­tų taip pat kur kas di­des­nis, jei po­zi­ci­jos ir opo­zi­ci­jos san­ty­kis bū­tų kon­struk­ty­vus, pa­gar­bus, grin­džia­mas ati­du­mu ki­to­kiai nuo­mo­nei, mo­kė­ji­mui įsi­klau­sy­ti į skir­tin­gus ar­gu­men­tus, ku­rie daž­nai, tik­rai net­gi daž­nai sig­na­li­zuo­ja apie ga­li­mas pri­ima­mų tei­sės ak­tų ri­zi­kas ir ne­sėk­mes.

Su di­de­le da­li­mi čia su­si­rin­ku­sių­jų te­ko dirb­ti jau pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me, bu­vau Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja. Taip pat vi­sus ket­ve­rius me­tus dir­bau Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je, pas­ku­ti­nius dve­jus me­tus ir pa­va­duo­to­ja. Tad dė­ko­ju vi­siems ko­le­goms, su ku­riais te­ko dirb­ti, už ga­li­my­bę sem­tis par­la­men­ti­nio dar­bo pa­tir­ties šio­je ma­no pra­ėju­sio­je pir­mo­je ka­den­ci­jo­je.

Sei­mo sta­tu­tas aiš­kiai api­brė­žia Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo funk­ci­jas, įga­lio­ji­mus. Pa­ža­du tai tik­rai vyk­dy­ti, kaip ir tas funk­ci­jas, ku­rias man Sei­mo Pir­mi­nin­kė nu­sta­tys sa­vo de­k­re­tu. Jei bū­siu iš­rink­ta Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja, siek­siu ieš­ko­ti su­ta­ri­mo ir kom­pro­mi­so su vi­so­mis Sei­mo frak­ci­jo­mis. Ti­kiu, kad opo­zi­ci­jos pa­rei­ga – ne ieš­ko­ti prie­ka­bių ir nuo­lat siek­ti opo­nuo­ti, o vis dėl­to dirb­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, siek­ti įgy­ven­din­ti sa­vo pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas, įsi­pa­rei­go­ji­mus rin­kė­jams ir no­rė­ti su­tar­ti. Taip aš su­pran­tu kon­struk­ty­vų dar­bą opo­zi­ci­jo­je ir to iš tik­rų­jų lin­kė­čiau mums vi­siems. Tad tik­rai lin­kė­da­ma vi­siems iš­min­tin­gų ini­cia­ty­vų, ku­rios da­ry­tų gy­ve­ni­mą ge­res­nį, bai­giu ši­tą sa­vo pri­sis­ta­ty­mą ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ačiū ger­bia­mai kan­di­da­tei. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, kaip ži­nome, Sei­mo val­dy­bos na­riai ku­ruo­ja tam tik­ras sri­tis, aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, gal jūs pla­nuo­ja­te, ko­kią kon­kre­čiai sri­tį ga­lė­tu­mė­te ku­ruo­ti ar no­rė­tu­mė­te? Ačiū.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga už klau­si­mą. Kaip aš ir mi­nė­jau, Sta­tu­tas la­bai aiš­kiai api­brė­žia Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo funk­ci­jas ir, ma­nau, pa­si­ta­rus su Sei­mo Pir­mi­nin­ke, jos dek­re­tu, kaip ji nu­ma­tys, ku­rią sri­tį tu­rė­čiau ku­ruo­ti, tik­rai at­sa­kin­gai ir są­ži­nin­gai tai vyk­dy­siu.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke, bet ma­no klau­si­mą jau už­da­vė ko­le­ga A. Ne­kro­šius, tai ne­kar­to­siu. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Ger­bia­ma kan­di­da­te, iš tie­sų la­bai gra­ži pri­sis­ta­ty­mo kal­ba ir la­bai gra­žus as­pek­tas apie ki­tos nuo­mo­nės to­le­ra­vi­mą. Jį iš­gir­dau jū­sų kal­bo­je. Ta­čiau penk­ta­die­nį Sei­mo opo­zi­ci­jos gre­to­se pa­si­reiš­kus ki­tai nuo­mo­nei iš jū­sų frak­ci­jos va­do­vy­bės pa­si­py­lė kal­ti­ni­mai vi­siems: kal­ti­ni­mai man, kal­ti­ni­mai Dar­bo par­ti­jai, kal­ti­ni­mai Kon­ser­va­to­rių par­ti­jai, kal­ti­ni­mai R. Baš­kie­nei, nau­jai rink­tai Sei­mo Pir­mi­nin­kei, glo­ba­liam kli­ma­to at­ši­li­mui, ma­so­nų lo­žių są­moks­lui ir mar­sie­čių nu­si­lei­di­mui že­mė­je – vi­siems.

Ger­bia­ma ko­le­ge, ger­bia­ma kan­di­da­te, kaip jūs ver­ti­na­te to­kį nuo­mo­nės to­le­ra­vi­mą iš jū­sų frak­ci­jos va­do­vy­bės ir ar ne­ma­no­te, kad si­tu­a­ci­ja, ku­ri yra su­si­klos­čiu­si, iš prin­ci­po yra jū­sų frak­ci­jos va­do­vy­bės tam tik­ras pro­ble­mų re­a­li­za­vi­ma­sis? Ar ne­svars­to­te frak­ci­jos vi­du­je gal­būt keis­ti frak­ci­jos se­niū­ną? Tu­ri­te la­bai ge­rų kan­di­da­tų, to­kių kaip S. Skver­ne­lis, ku­ris tik­rai ga­lė­tų pui­kiai ei­ti tas pa­rei­gas, ir ta­da, man at­ro­do, ne­bū­tų tų pro­ble­mų, apie ku­rias mes čia šian­dien šne­ka­me ir apie ku­rias aš jū­sų klau­siu.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mus. Iš tik­rų­jų gir­di­me ir jū­sų min­tis ir tik­rai ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, jei jūs iš­gir­do­te ko­kius nors tik­rai ne­tin­ka­mus žo­džius. Mes frak­ci­jo­je iš tik­rų­jų daž­nai kal­ba­me, kaip tu­rė­tu­me ben­drau­ti, opo­nuo­ti, ir kiek­vie­ną kar­tą tie­siog ban­do­me ras­ti kul­tū­rin­ges­nį ben­dra­vi­mą. Aš ma­nau, kad kar­tais emo­ci­jos da­ro sa­vo, bet aš esu tik­rai už kon­struk­ty­vų, kul­tū­rin­gą ben­dra­vi­mą, to­le­ruo­jant ki­tą nuo­mo­nę, iš­gir­s­tant ar­gu­men­tus ir ieš­kant są­ly­čio taš­kų.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­ma Auš­ri­ne, aš už­duo­siu tą pa­tį klau­si­mą, iš es­mės tą pa­tį klau­si­mą, ku­rį už­da­viau kan­di­da­tui A. Ma­zu­ro­niui. O klau­si­mo es­mė bu­vo, ar iš­rin­ki­mas į aukš­tą po­zi­ci­ją ne­pa­keis jū­sų cha­rak­te­rio? Aš ži­nau, kad jūs esa­te tik­rai la­bai to­le­ran­tiš­kas, de­mo­kra­tiškas as­muo, jūs gir­di­te pa­pras­tų, ei­li­nių Sei­mo na­rių nuo­mo­nę ir sa­vo po­zi­ci­ja, taip sa­kant, ne­si­pui­kuo­ja­te.

Klau­si­mas yra toks: ar lo­ja­lu­mas ir san­ty­kis su jus de­le­ga­vu­sia par­ti­ja jums yra ver­ty­bė ir ar jūs pa­lai­ky­si­te nor­ma­lų ry­šį su sa­vo frak­ci­ja bu­vu­sia, jums ne­rei­kės net iš­ei­ti, su sa­vo frak­ci­ja, ar ne­ma­no­te, kad tai ir yra Sei­mo pir­mi­nin­kų stip­ry­bė, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų stip­ry­bė bū­tent nor­ma­lus san­ty­kis su sa­vo frak­ci­jo­mis? Kiek kar­tų bu­vo si­tu­a­ci­jų, kai bu­vo prie­šin­gai.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas To­mai, jums už klau­si­mus. Iš tik­rų­jų at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą ir įver­ti­nant tuos ket­ve­rius me­tus, mes frak­ci­jo­je tik­rai tu­rė­jo­me įvai­rių žmo­nių, ir nau­jų, ir ma­žiau pa­žįs­ta­mų. Gal­būt yra ma­no sa­vy­bė kiek­vie­ną gir­dė­ti, iš­klau­sy­ti, tai, ma­nau, yra ma­no stip­ry­bė, ir juos per­pra­tus ban­dy­ti ras­ti ge­rų spren­di­mų.

Ma­nau, kal­bant apie lo­ja­lu­mą frak­ci­jai, yra kiek­vie­nos įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos, ar tai bū­tų par­ti­ja, di­de­lė ver­ty­bė tu­rė­ti lo­ja­lų ko­man­dos na­rį, nes ma­nau, kad at­si­da­vi­mas ir iš­ti­ki­my­bė sa­vo ver­ty­bėms, jų gy­ni­mas ir at­sto­va­vi­mas kuo ge­riau tai gru­pei tik­rai yra ver­ty­bė. Nuo­šir­dus rū­pi­ni­ma­sis sa­vo frak­ci­ja, ma­nau, nė­ra blo­gis. Tai yra gė­ris. Ma­nau, vi­si su­tik­si­me ir ne­pai­nio­ja­me šių dvie­jų są­vo­kų, kad lo­ja­lu­mas ir pa­klus­nu­mas yra du vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai. Tą rei­kė­tų tik­rai at­skir­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kaip čia ap­si­ei­si be Šiau­lių pa­mi­nė­ji­mo. Ger­bia­ma Auš­ri­ne, man sma­gu kreip­tis į bu­vu­sią stu­den­tę, da­ran­čią to­kią so­li­džią kar­je­rą. Esa­te bai­gu­si Šiau­lių uni­ver­si­te­tą, esa­te pe­da­go­gė. Kaip jūs?.. Jūs šian­dien mi­nė­jo­te, kad rei­kia kel­ti Sei­mo įvaiz­dį. Kaip jūs pri­tai­ky­si­te sa­vo pe­da­go­gi­nes ži­nias, įgy­tas uni­ver­si­te­te ir gy­ve­ni­me, ei­da­ma šias pa­rei­gas? Pir­mas da­ly­kas.

Ant­ras. Jūs esa­te pe­da­go­gė, tai jums, kaip ga­li­mai bū­si­mai vie­nai iš Sei­mo va­do­vų, ko­kios min­tys yra apie švie­ti­mo re­for­mą, per­tvar­ką? Ar vis­kas, jū­sų nuo­mo­ne, vy­ko ge­rai? Ar jūs nu­ma­čiu­si ką nors sa­vo siū­ly­ti šio­je sri­ty­je, pa­vyz­džiui, apie uni­ver­si­te­tų per­­tvar­ką ir pa­na­šiai? Ačiū.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Sta­sy, už klau­si­mus. Į pir­mą klau­si­mą at­sa­ky­da­ma, iš tik­rų­jų aš la­bai di­džiuo­juo­si, kad aš pa­si­rin­kau mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją ir sėk­min­gai de­šimt me­tų iš tik­rų­jų dir­bau mo­kyk­lo­je, tik­rai tuo džiau­giuo­si. Ma­nau, ta­me dar­be su­pras­tos to­kios pa­pras­tos gy­ve­ni­miš­kos tie­sos tik­rai pra­ver­tė čia, Sei­me, tik­rai esu įpra­tu­si iš­klau­sy­ti ir gir­dė­ti ki­tą žmo­gų, nes tas no­rė­ji­mas dė­me­sio, ki­to gir­dė­ji­mas yra tik­rai la­bai svar­bu, svar­bu ir pas mus, dir­bant Sei­me. Ma­nau, kad tik­rai bus tik į nau­dą, jei­gu bū­siu pa­tvir­tin­ta Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja.

O at­sa­ky­da­ma į jū­sų klau­si­mą dėl švie­ti­mo re­for­mos, ma­nau, kad svar­biau­sias mū­sų vi­sų sie­kis yra ben­dras na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas, ku­ria kryp­ti­mi mes ei­na­me, ko­kie mū­sų vi­sų ben­dri tiks­lai. O dėl for­mų ir kaip juos pa­siek­si­me, ma­nau, ir su­tar­si­me at­ei­ty­je, tik­rai ma­nau, ir šio­je ka­den­ci­jo­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Mi­liū­tė.

R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju. Džiu­gu, ger­bia­ma Auš­ri­ne, ma­ty­ti jus šio­je tri­bū­no­je. Ma­nau, kad tik­rai įgi­jo­te ne­ma­žai pa­tir­ties per pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus dirb­da­ma Sei­me ir pui­kiai at­lik­si­te šias pa­rei­gas, į ku­rias esa­te pa­siū­ly­ta.

Nau­do­da­ma­si pro­ga no­riu pa­klaus­ti jū­sų nuo­mo­nės apie eks­per­ti­nį ver­ti­ni­mą. Pra­ėju­sia­me Sei­me bu­vo to­kių si­tu­a­ci­jų, kai eks­per­ti­nis ver­ti­ni­mas bū­da­vo nau­do­ja­mas kaip įran­kis pri­stab­dy­ti klau­si­mą, ku­riam ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­ri. Val­dy­bai kar­tais ne­si­sek­da­vo su­ras­ti eks­per­tų, ku­rie ga­lė­tų pa­teik­ti sa­vo nuo­mo­nę. Bet vi­si tik­riau­siai su­ta­ria­me, kad įro­dy­mais grįs­tas val­dy­mas ga­lė­tų bū­ti efek­ty­ves­nis ir tva­res­nis. No­riu pa­klaus­ti, ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie eks­per­ti­nio ver­ti­ni­mo ga­li­my­bes Sei­me, ar jos tu­rė­tų bū­ti ple­čia­mos, kaip nors ki­taip reg­la­men­tuo­ja­mos, ar tu­rė­tu­me tu­rė­ti ko­kių nors nau­jų įran­kių, kaip iš­girs­ti eks­per­ti­nę nuo­mo­nę pri­imant spren­di­mus?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Rū­ta. Dėl eks­per­ti­nio ver­ti­ni­mo, ma­nau, jis yra tik­rai bū­ti­nas. Kiek aš gir­dė­jau ir ger­bia­mos Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­si­sa­ky­mų, ir pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo dėl eks­per­ti­nių ver­ti­ni­mų, tą tem­pą lyg ir ža­da­ma lė­tin­ti tei­sė­kū­ro­je, bet pa­si­tel­kiant dau­giau eks­per­tų, įsi­klau­sant į įvai­rias pu­ses, dau­giau dis­ku­tuo­jant. Tai toks kaip eks­per­ti­nis ver­ti­ni­mas tik­rai pri­va­lo bū­ti. O jei­gu rei­kia ko­kių nors lanks­tes­nių for­mų, mes, tik­rai ma­nau, ga­li­me dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti jų.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Auš­ri­ne, iš tik­rų­jų jū­sų or­ga­ni­za­ci­niai ge­bė­ji­mai, na, ne­ke­lia abe­jo­nių, te­ko pa­žin­ti ir ma­ty­ti, su­si­tik­ti, ro­dos, Tau­ra­gė­je, ar ne?

Bet štai no­riu už­duo­ti to­kį klau­si­mą su pra­ne­ši­mo da­li­mi, kur jūs pa­mi­nė­jo­te pa­čio­je pra­džio­je – pa­si­ti­kė­ji­mas Sei­mu. Jis iš tie­sų re­kor­diš­kai smu­kęs ir kal­bant per Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį, ir šiaip yra pas­ku­ti­nė­je vie­to­je. Ga­li­te įvar­din­ti vie­ną kon­kre­tų dar­bą, ku­rį jūs pa­da­ry­si­te, kad tas pa­si­ti­kė­ji­mas kaip nors aug­tų? Aš su­pran­tu, kad čia kiek­vie­nas mes, nuo kiek­vie­no mū­sų pri­klau­so, bet štai jū­sų, kaip pa­va­duo­to­jos, koks bū­tų vie­nas kon­kre­tus dar­bas?

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Vy­tau­tai. Taip, jūs iš da­lies ir at­sa­kė­te. Ma­no nuo­mo­nė ta pa­ti, kad kiek­vie­nas tu­ri­me pra­dė­ti nuo sa­vęs, kaip mes kal­ba­me, el­gia­mės, tik­rai yra la­bai svar­bu. O kon­kre­tus dar­bas tie­siog tur­būt dau­giau apie tai šne­kė­tis, kal­bė­ti. Mes per ket­ve­rius me­tus Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je vis gvil­den­da­vo­me klau­si­mą, kiek mū­sų ši ko­mi­si­ja yra pa­vei­ki su­au­gu­siam žmo­gui. Gal­būt Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, aš ma­nau, tu­rė­tų ne tik pro­ce­dū­ras la­biau nag­ri­nė­ti, bet ir pa­tį el­ge­sį iš eti­kos pu­sės, bet ne­pri­me­tant ko­kio nors sa­vo nuosp­ren­džio, o tie­siog dau­giau dis­ku­tuo­jant su žmo­gu­mi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma pre­ten­den­te. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ga­li­te grįž­ti…

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. …į vie­tą.

Da­bar svars­ty­mo sta­di­ja. Dis­ku­si­jo­je no­rė­tų kal­bė­ti du Sei­mo na­riai. Kvie­čiu R. Šar­knic­ką.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Aš no­rė­čiau trum­pai pa­sa­ky­ti apie mū­sų kan­di­da­tę, bet prieš tai no­riu pa­sa­ky­ti apie mū­sų frak­ci­jos po­sė­dį ir pa­sa­ky­ti tai, kad mū­sų frak­ci­jos su­si­rin­ki­me bu­vo svars­ty­tos ke­lios kan­di­da­tū­ros. Vie­ną iš kan­di­da­tū­rų pa­siū­liau as­me­niš­kai aš – stip­rią, tu­rin­čią au­to­ri­te­tą mū­sų ko­le­gę R. Baš­kie­nę. No­rė­čiau už tai pa­dė­ko­ti, už vi­są tą ka­den­ci­ją, ta­čiau ji ap­si­spren­dė už­leis­ti vie­tą A. Nor­kie­nei. Tad ma­no taip pat pa­lai­ky­mas ati­ten­ka A. Nor­kie­nei. Per šiuos ket­ve­rius me­tus te­ko man iš ar­ti ste­bė­ti ko­le­gės dar­bą frak­ci­jo­je ir bū­tent gal su­si­da­rė­te vaiz­dą, kai ji čia pri­sis­ta­tė, dėl jos pa­čios kul­tū­ros – ge­bė­ji­mo kal­bė­tis ir ne­kon­flik­tuo­ti su įvai­rio­mis pu­sė­mis, ku­rios tu­ri ki­tą nuo­mo­nę. Mums Sei­me to la­bai rei­kia, nes, kaip ir pa­ti kan­di­da­tė mi­nė­jo, Sei­mo rei­tin­gai tik­rai yra ne per ge­riau­si, to­kie žmo­nės Sei­mo val­dy­bo­je tik­rai neš­tų nau­dą mums pa­tiems ir vals­ty­bei. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti jos kan­di­da­tū­rą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti kvie­čiu J. Ja­ru­tį.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų no­riu pa­si­džiaug­ti, kad Šiau­lių pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tė, jo ab­sol­ven­tas ir aš esu, kan­di­da­tuo­ja šian­dien į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus. Tai, kad kan­di­da­tuo­ja A. Nor­kie­nė, yra kaip ir įver­ti­ni­mas, ir įgy­ven­di­ni­mas to, ką, sa­ky­kim, aš su ke­liais ko­le­go­mis pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vau už­re­gist­ra­vęs, įsta­ty­mo pro­jek­tą dėl ma­žiau at­sto­vau­ja­mos ly­ties di­des­nio įtrau­ki­mo į po­li­ti­ką. Tas įsta­ty­mas yra tik už­re­gist­ruo­tas, jam ne­bu­vo duo­ta ei­ga, bet fak­tai ro­do ką ki­ta. Šia­me Sei­me, jei­gu ne­klys­tu, yra dau­giau tos ki­tos ma­žiau at­sto­vau­ja­mos ly­ties at­sto­vių.

Su Auš­ri­ne su­si­pa­ži­nau ly­giai prieš ket­ve­rius me­tus, kai 2016 me­tais pri­sie­kė­me Sei­me. Be­veik ket­ve­rius me­tus te­ko dirb­ti ran­ka ran­kon kaip Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jams. Ką su­pra­tau apie ši­tą žmo­gų? Aš ir­gi esu že­mai­tis, kaip ir ji­nai, ir gal­vo­jau, kad tu­riu pa­kan­ka­mai kan­try­bės iš­kęs­ti įvai­rius da­ly­kus, bet pa­si­ro­do, ne. Pa­si­ro­do, ji­nai yra dar kan­tres­nė. Per ket­ve­rius me­tus aš ne­gir­dė­jau nei pa­kel­to bal­so, nei ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Ji­nai vi­sus tuos ket­ve­rius me­tus bu­vo tas žmo­gus, ku­ris vie­ni­jo mū­sų frak­ci­ją, ku­ris iš­klau­sy­da­vo kiek­vie­no pa­gei­da­vi­mus, ir at­ėję pas ją pa­si­tar­ti dau­giau­siai mes iš­ei­da­vo­me dau­giau ar ma­žiau pa­ten­kin­ti. Mū­sų pro­ble­mos bū­da­vo iš­spręs­tos. To­dėl la­bai ti­kiu, kad, ne­pai­sant po­li­ti­nių, kon­junk­tū­ri­nių da­ly­kų, pa­ti­ki­mo, ne­pa­ti­ki­mo, di­džiau­sia opo­zi­ci­nė frak­ci­ja tu­ri ga­li­my­bę tu­rė­ti sa­vo pa­va­duo­to­ją Sei­mo val­dy­bo­je, ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti mū­sų kan­di­da­tės A. Nor­kie­nės kan­di­da­tū­rą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Vi­si no­rin­tys kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je pa­si­sa­kė. Pri­ėmi­mas. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Už kal­ba T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, man te­ko ben­drau­ti ir su opo­zi­ci­jos at­sto­vais ir ly­de­riais, ir su po­zi­ci­jos ly­de­riais vi­sai ne­se­niai – ir šian­dien, ir anks­čiau. Pa­grin­di­nė min­tis čia yra la­bai pa­pras­ta. Ži­no­ma, kad šis bal­sa­vi­mas bus tam tik­ras eg­za­mi­nas ir tam tik­ras kel­ro­dis bū­si­miems san­ty­kiams tarp opo­zi­ci­jos ir dau­gu­mos. Ži­no­me, kad jūs nu­sių­si­te tam tik­rą sig­na­lą mums, bu­vu­siems val­dan­tie­siems, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai, ir tik nuo jū­sų pri­klau­so, koks tas sig­na­las bus.

Aki­vaiz­du, kad jo­kių prie­kaiš­tų A. Nor­kie­nės kan­di­da­tū­rai dėl as­me­ny­bės, jos sa­vy­bių nė­ra, ne­eg­zis­tuo­ja nei vie­šu­mo­je, nei ben­drau­jant, sa­ky­kim, in­di­vi­du­a­liai ir as­me­niš­kai. To­dėl čia yra tik­tai ge­ros va­lios, bū­tent da­bar­ti­nės dau­gu­mos ge­ros va­lios iš­raiš­ka. Ar ji eg­zis­tuo­ja, ar vis dėl­to yra va­do­vau­ja­ma­si iš es­mės kerš­to im­pul­su? Aš su­pran­tu, kad ga­li bū­ti toks žmo­giš­kai su­pran­ta­mas no­ras, bet iš prin­ci­po aš tai la­bai ti­kiu, kad tie san­ty­kiai su­si­klos­tys ki­to­kie ir mes ga­lė­si­me pa­da­ry­ti daug svar­bių spren­di­mų kar­tu. Ir mū­sų bal­sų tik­rai bus la­bai ne­ma­žai dėl svar­bių spren­di­mų, mes mo­ka­me tar­tis, gal­būt įvaiz­dis yra kiek ki­toks, bet mes mo­ka­me tar­tis ir su­si­ta­rę elg­tis nuo­sek­liai. (Triukš­mas sa­lė­je) Tai­gi kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Prieš už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Kal­ba G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš de­ši­nės pu­sės ne­klau­sy­mo su­pran­tu, kad jau spren­di­mai pa­da­ry­ti. Tie­siog no­rė­čiau ape­liuo­ti į jū­sų gal­būt są­ži­nę ir pa­mąs­ty­mus, kad vis dėl­to daug kam iš jū­sų te­ko dirb­ti su A. Nor­kie­ne. Tai tik­rai yra tas žmo­gus, ku­ris ieš­ko kom­pro­mi­sų, ku­ris ei­na į kom­pro­mi­sus ir su ku­riuo ga­li­ma su­si­tar­ti. Tai­gi aš kvie­čiu jus dar kar­tą per­mąs­ty­ti ir bal­suo­ti už A. Nor­kie­nę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Už – R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Fak­tiš­kai vi­si ko­le­gos pa­si­sa­kė, čia daug ki­tų teks­tų gal ir ne­pri­dė­siu. Fak­tiš­kai mes vi­si pa­na­šiai gal­vo­ja­me, nes vi­si ben­dra­vo­me su ja ket­ve­rius me­tus ir pa­na­šiai tur­būt gal­vo­ja­me apie tai. Žo­džiu, kvie­čiu pa­lai­ky­ti jos kan­di­da­tū­rą. Ačiū.

PIRMININKĖ. G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, A. Nor­kie­nė yra pe­da­go­gė, ir, ma­no gal­va, tai yra la­bai svar­bu šiai po­zi­ci­jai. A. Nor­kie­nė yra sa­vi­val­dy­bi­nin­kė, ir tai yra la­bai svar­bu pa­lai­kant Sei­mo ry­šį su re­gio­nais. A. Nor­kie­nė įgi­jo daug uni­ver­sa­lių įgū­džių dirb­da­ma įvai­riuo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se, ne­si­kra­ty­da­ma at­sa­ko­my­bės, ne­si­kra­ty­da­ma iš­šū­kių keis­ti kom­pe­ten­ci­jos ri­bas. Taip pat dir­bo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je, kur tik­rai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ge­bė­ji­mą sek­ti Sei­mo eti­kos rai­dę, bet kar­tu iš­lik­ti žmo­giš­ka. A. Nor­kie­nė yra ta kan­di­da­tė, ku­rią frak­ci­ja tei­kia vie­nin­gai, tai yra kan­di­da­tė, ku­ri ti­ko vi­siems mū­sų frak­ci­jos na­riams. Tai by­lo­ja apie jos bū­dą, tai­kų bū­dą, kom­pro­mi­sų ieš­kan­tį bū­dą.

Ga­liau­siai pri­si­de­du prie to, ką To­mas sa­kė, tai yra svar­bus bal­sa­vi­mas pro­jek­tuo­jant ko­a­li­ci­jos ir opo­zi­ci­jos dar­bą. Aš la­bai no­riu ti­kė­ti, kad tas dar­bas bus kon­struk­ty­vus, kad mes su­tar­si­me ne ­su­tar­ti, bet dis­ku­tuo­si­me ar­gu­men­tuo­tai, dis­ku­tuo­si­me pa­gar­biai, ir Auš­ri­nė yra tas žmo­gus, ku­ris ga­li pa­dė­ti tą pa­siek­ti.

Ir pas­ku­ti­nis ar­gu­men­tas, ku­ris dar ne­bu­vo pa­mi­nė­tas, bet pro­jek­tuo­jant vėl­gi tai, ko­kia ga­lė­tų bū­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jų kon­ste­lia­ci­ja, A. Nor­kie­nės kan­di­da­tū­ra yra la­bai svar­bi, sie­kiant iš­lai­ky­ti ly­čių ly­gy­bės ba­lan­są tarp Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jų. Ačiū. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės už ir prieš… už iš­sa­ky­tos. Per­ei­na­me prie ki­to klau­si­mo.

 

14.45 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Rad­vi­lės Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Respub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-10 (pa­tei­ki­mas, svarstymas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas. Tei­kiu Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Rad­vi­lės Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja“ pro­jek­tą. Vie­nam iš Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų yra pa­pras­tai pa­ve­da­ma ku­ruo­ti Eu­ro­pos rei­ka­lų klau­si­mą, ir siū­ly­mas bū­tų bū­tent šiai kan­di­da­tei pa­ves­ti bū­ti at­sa­kin­gai už Eu­ro­pos rei­ka­lus.

Pir­miau­sia no­rė­čiau at­si­klaus­ti kan­di­da­tės, ger­bia­ma Rad­vi­le, ar su­tik­tu­mė­te kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus? Ma­tau tei­gia­mą žen­klą. Su­tin­ka­te. Kvie­čiu jus į tri­bū­ną pa­si­sa­ky­ti. Jums ski­ria­ma 15 mi­nu­čių, vė­liau jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ačiū jums už pa­si­ti­kė­ji­mą ir dė­ko­ju sa­vo frak­ci­jai. Ti­kiuo­si pa­lai­ky­mo ir ki­tų ko­le­gų, su ku­riais per pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus dir­bo­me čia, Sei­me, gal­būt ne vi­sa­da su­tap­da­vo nuo­mo­nės vie­nu ar ki­tu klau­si­mu, ta­čiau tik­rai, ma­no gal­va, sten­gė­mės ieš­ko­ti kon­struk­ty­vių spren­di­mų ir la­biau ieš­ko­ti to, kas jun­gia, ne to, kas ski­ria.

Pa­ti džiau­giuo­si tu­rė­ju­si pa­tir­ties Eu­ro­pos Par­la­men­te – 2009–2014 me­tais bu­vau Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė. Džiau­giuo­si ma­ty­da­ma šio­je sa­lė­je šian­dien drau­ge dir­bant ko­le­gas iš to lai­ko­tar­pio. Vi­sa­da ma­niau ir šian­dien ma­nau, kad mū­sų bu­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, mū­sų na­rys­tė yra di­de­lė sėk­mė. Nors gal­būt mums ne vis­kas pa­tin­ka, ma­to­me kaž­ko­kių tai­sy­ti­nų da­ly­kų, esu tik­ra, kad tu­ri­me gy­ven­ti ir žais­ti pa­gal kar­tu su­tar­tas tai­syk­les. Tur­būt nė­ra to­kių, ku­rie ma­ny­tų, jog Eu­ro­pos Są­jun­ga yra ne­rei­ka­lin­gas ar ki­taip mū­sų iden­ti­te­tą ar ko­kius nors ki­to­kius da­ly­kus var­žan­tis da­ly­kas. Ma­tau tai kaip sau­gu­mo gara­n­tą, kaip ge­ro­vės gara­n­tą.

Ma­nau, kad tiek ši­tie klau­si­mai Sei­me, mū­sų Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te, tiek par­la­men­ti­nis dė­muo, kal­bant ne vien tik apie Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ras ir man­da­tų pro­ce­dū­ras, bet ir apie par­la­men­ti­nį dė­me­nį, ben­dra­dar­bia­vi­mą su ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių par­la­men­tais, par­la­men­ta­rais įvai­rio­mis te­mo­mis, yra mū­sų pri­ori­te­tas, tai yra svar­bi sri­tis. Esu pa­si­ry­žu­si jos im­tis, jei­gu su­teik­si­te man sa­vo pa­si­ti­kė­ji­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­rė­tų klaus­ti A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Var­čiau tin­kla­la­py­je ma­no­bal­sas.lt jū­sų už­pil­dy­tą an­ke­tą, ku­rią pil­dė­te prieš rin­ki­mus, ir vie­na­me iš punk­tų yra toks klau­si­mas: Lie­tu­va tu­rė­tų pa­lai­ky­ti Len­ki­ją, ne­pai­sant Eu­ro­pos Są­jun­gos kri­ti­kos dėl de­mo­kra­tijos prin­ci­pų ir pa­žei­di­mų. Jūs esa­te pa­žy­mė­ju­si – grei­čiau ne­su­tin­ku. Ka­dan­gi bū­si­te at­sa­kin­ga už san­ty­kius su Eu­ro­pos Są­jun­ga, taip pat ir su Len­ki­ja, no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar ne­su­ga­din­si­te san­ty­kių?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ne­ma­nau, kad šio­je sa­lė­je yra kas nors, kas no­rė­tų su­ga­din­ti san­ty­kius su bet ku­ria sa­vo kai­my­ne. Tur­būt ne­rei­kė­tų kel­ti klau­si­mo to­kia kryp­ti­mi. Aš ma­nau ir esu įsi­ti­ki­nu­si, kad Len­ki­ja yra mū­sų stra­te­gi­nė part­ne­rė, kal­bant apie sau­gu­mą, apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, apie ka­ri­nį sau­gu­mą. Mes tu­ri­me il­gą ben­drą is­to­ri­ją. Aš ma­nau, kad tie san­ty­kiai tu­ri bū­ti grįs­ti įsi­klau­sy­mu, pa­gar­ba, drau­giš­ku­mu.

Gal mes ma­no­me, kad kai ku­rie da­ly­kai, vyks­tan­tys Len­ki­jo­je, ne­bū­ti­nai mums pa­tin­ka, bet vis dėl­to Len­ki­jos žmo­nės spren­džia, ką jiems pa­si­rink­ti. Ta­čiau aš kvies­čiau, jei­gu ma­nęs kas nors pa­klaus­tų, žmo­nes, at­sa­kin­gus už po­li­ti­ką Len­ki­jo­je, įsi­klau­sy­ti į sa­vo žmo­nes ir ieš­ko­ti dau­giau su­ta­ri­mo, o ne at­skir­čių.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na. Ger­bia­ma Rad­vi­le, aš esu čia.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kur? Skir­tin­gai da­bar jūs vi­si sė­di­te, kur ne­be­ran­du.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš iš tik­rų­jų gal net džiau­giuo­si, kad jū­sų kan­di­da­tū­ra yra pa­teik­ta, nes ver­ti­nu jū­sų, kaip bu­vu­sios eu­ro­par­la­men­ta­rės, dar­bą. Tai bu­vo ma­ty­ti ga­nė­ti­nai aiš­kiai, ryš­kiai ir su tik­ra po­zi­ci­ja.

Aš tik no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl Ast­ra­vo. Koks to­les­nis ke­lias ir ko­kios ma­to­mos per­spek­ty­vos dėl ga­li­my­bės kal­bė­tis, ras­ti dia­lo­gą tur­būt ki­tu to­nu? Ko ge­ro, įta­riu, tas Ast­ra­vas tur­būt veiks vi­su pa­jė­gu­mu.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už jū­sų ge­rą žo­dį. Ma­nau, kad pir­miau­sia tai yra nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės at­sa­ko­my­bė, ta­čiau pa­ti as­me­niš­kai ma­nau, kad mes, par­la­men­tas, neat­si­trau­kia­me nuo sa­vo po­zi­ci­jų, nuo sa­vo pri­im­tų įsta­ty­mų ir rei­ka­la­vi­mų. Aš ti­kiuo­si, kad jie bus įgy­ven­din­ti ir Lie­tu­vai pa­vyks pa­siek­ti tai, ko ji sie­kia, kal­bant apie mū­sų žmo­nių sau­gu­mą ir at­ei­tį.

PIRMININKĖ. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Rad­vi­le, vi­siš­kai ne­se­niai, mes pri­si­me­na­me, jūs bu­vo­te la­bai ak­ty­vi ša­li­nin­kė pri­vers­ti mū­sų gy­ven­to­jus pa­si­skie­py­ti nuo ty­mų epi­de­mi­jos, gal­vo­jo­me, kad čia tas mir­tin­gu­mas bus la­bai di­de­lis. Bet, at­ro­do, taip ne­įvy­ko. Jūs tur­būt pui­kiai su­pran­ta­te, ką reiš­kia žmo­nėms įtam­pa, stre­si­nės si­tu­a­ci­jos, dep­re­si­ja yra to pa­sek­mė, mes da­bar kaip tik la­bai daž­nai pjau­na­me šį der­lių. Sa­ky­ki­te, gal tu­ri­te in­for­ma­ci­jos? Nors Sei­mas du kar­tus at­me­tė šį jū­sų pa­siū­ly­mą, ar ir to­liau jūs steng­si­tės pri­vers­ti žmo­nes skie­py­tis nuo to­kių la­bai pa­vo­jin­gų li­gų? Gal tu­ri­te sta­tis­ti­kos? Kaip jūs at­ei­ty­je elg­si­tės, kai šią te­mą kel­si­me? Ačiū.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Dai­niau, ačiū, tik­rai ža­viuo­si jū­sų nuo­sek­lu­mu dėl šio klau­si­mo. Aš ma­nau, kad vi­sos už­kre­čia­mos li­gos yra pa­vo­jin­gos. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad čia ne­svar­bu, ir nu­ver­tin­ti jų reikš­mės. Aš ma­nau, kad ta dis­ku­si­ja, ku­rią mes tu­rė­jo­me Sei­me ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, pa­dė­jo ir mū­sų žmo­nėms, ir vi­suo­me­nei pri­im­ti spren­di­mus, at­kreip­ti dė­me­sį, ko­kios li­gos yra, kas yra vak­ci­na­ci­ja. Skie­pi­ji­ma­sis, no­ras di­din­ti jo ap­im­tis – aš ma­nau, tai pir­miau­sia tu­ri bū­ti da­ro­ma švie­ti­mo pa­gal­ba. Ta­čiau mes šio­je sa­lė­je kal­bė­jo­me apie ki­tų ša­lių prak­ti­kas, kai gal­būt nė­ra ki­to bū­do, kaip ki­taip iš­spręs­ti šiuos klau­si­mus. Aš vis dėl­to ma­nau, kad imu­no­lo­gi­ja yra svar­bus klau­si­mas. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad to­kių pro­trū­kių dau­giau ne­bus. Ti­kiu žmo­nių są­mo­nin­gu­mu, ti­kiu tur­būt ir me­di­kų ge­bė­ji­mu tu­rė­ti dia­lo­gą su žmo­nė­mis, aiš­ki­nant kas yra kas. Tik­rai sie­kis yra vie­nas, tai yra kad vi­suo­me­nė bū­tų svei­ka ir kiek­vie­nas jaus­tų­si sau­gus jo­je.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš no­rė­čiau gal­būt pa­klaus­ti so­cia­li­nės te­ma­ti­kos klau­si­mo. Kaip ma­ny­tu­mė­te, ar Sei­mas, kaip ins­ti­tu­ci­ja, ga­lė­tų la­biau įsi­trauk­ti į to­kių gal­būt pro­ble­mi­nių gru­pių kaip ne­įga­lie­ji ar­ba pro­ble­mų dėl ne­iš­ne­šio­tų nau­ja­gi­mių tu­rin­čių as­me­nų šei­mos?.. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad prieš me­tus mes Sei­mo sa­lė­je tu­rė­jo­me tarp­tau­ti­nį su­si­ti­ki­mą, ga­lu­ti­nį ren­gi­nį bū­tent dėl ne­iš­ne­šio­tų nau­ja­gi­mių. At­si­žvel­giant ir į ben­dra­dar­bia­vi­mą su ki­tų ša­lių par­la­men­tais, ar gal­vo­tu­mė­te, kad mes ga­lė­tu­me ne tik sim­bo­liš­kai pa­ro­dy­ti dė­me­sį te­moms dėl pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo, bet ir da­ly­vau­ti kaip vie­na iš ins­ti­tu­ci­jų, for­muo­jan­čių ge­res­nę to­kių pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo Lie­tu­vos žmo­nėms prak­ti­ką?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Mes vi­si šio­je sa­lė­je ži­no­me, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga re­gu­liuo­ja tam tik­rus klau­si­mus la­biau, ki­tus – ma­žiau. Yra sub­si­dia­ru­mo prin­ci­pas. So­cia­li­nė po­li­ti­ka pa­puo­la bū­tent į pas­ta­rą­jį lau­ką, ka­da vals­ty­bės na­rės pa­čios dau­giau de­da pa­stan­gų spren­džiant šiuos klau­si­mus, ta­čiau par­la­men­ti­nis dė­muo ir kal­bė­ji­ma­sis apie ge­rą­sias prak­ti­kas ki­to­se ša­ly­se, įvai­rūs for­ma­tai yra la­bai rei­ka­lin­gi ir, aš ma­nau, pra­tur­ti­nan­tys.

Kal­bant apie pa­dė­tį ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių klau­si­mais ar ki­tais jaut­riais so­cia­li­niais klau­si­mais, kai kiek­vie­nas no­ri jaus­tis vi­sa­ver­čiu vi­suo­me­nės na­riu, mes tik­rai tu­ri­me ša­lių, iš ku­rių ga­li­me im­ti pa­vyz­dį, ne taip to­li, per Bal­ti­jos jū­rą ar kaž­kur ki­tur Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Bet koks ben­dra­dar­bia­vi­mas, įsi­klau­sy­mas yra ska­tin­ti­nas ir aš ma­nau, kad va­lios mums pa­tiems čia, Lie­tu­vo­je, už­teks pa­ge­rin­ti žmo­nėms są­ly­gas, ku­rių jie la­bai se­niai jau lau­kia.

PIRMININKĖ. Klau­sia G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bai džiau­giuo­si, kad jau­na, ak­ty­vi mo­te­ris kan­di­da­tuo­ja į Sei­mo val­dy­bą, ir aš ti­kiuo­si, kad jūs į ją pa­tek­si­te. Jūs tik­rai tu­ri­te mil­ži­niš­kos pa­tir­ties, buvote eu­ro­par­la­men­ta­rė ir Lie­tu­vos Sei­me. Bet sa­ky­ki­te, jū­sų va­do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­tis yra gal­būt di­des­nė, ne tik tie ket­ve­ri me­tai, kai bu­vo­te se­niū­no pa­va­duo­to­ja?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už ge­rus žo­džius ir klau­si­mą. Taip su­si­klos­tė, kad ma­no pro­fe­si­nis gy­ve­ni­mas su­si­jęs su po­li­ti­ka. Prieš tai aš ak­ty­viai bu­vau įsi­trau­ku­si į jau­ni­mo veik­lą, ten tu­rė­jau va­do­vau­ja­mo­sios pa­tir­ties ir tik­rai at­sa­ko­my­bių par­ti­jos gy­ve­ni­me tu­rė­jau ne vie­ną, ly­giai taip pat kal­bant apie Eu­ro­pos Par­la­men­tą, kur te­ko ko­or­di­nuo­ti ir dar­bo gru­pes, ir ki­tus da­ly­kus. Tai la­bai ti­kiuo­si, kad ne pa­mai­šys, o pa­dės šios pa­tir­tys.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Kas­čiū­nas. R. Mi­liū­tė.

R. MILIŪTĖ (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma Rad­vi­le, tik­rai svei­ki­nu jus kaip kan­di­da­tę, ma­nau, kad kom­pe­ten­ci­jos tik­rai ati­tin­ka Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, ku­rioms esa­te siū­lo­ma. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie šių die­nų ak­tu­a­li­jas. Pan­de­mi­ja ne­ap­len­kė ir Sei­mo, tu­ri­me ke­le­tą Sei­mo na­rių, ku­riems bu­vo pa­tvir­tin­tas ko­ro­na­vi­ru­sas. Gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­si­da­lin­ti idė­jo­mis, kaip ki­taip ga­lė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas Sei­mo dar­bas, kad jis ne­nu­trūk­tų, ga­lė­tu­me efek­ty­viai pri­im­ti spren­di­mus ir kar­tu iš­sau­go­ti vie­ni ki­tų svei­ka­tą?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­siū­ly­ta, tur­būt ir frak­ci­jos sa­vo ruož­tu ga­li tą da­ry­ti, ir val­dy­bo­je bus ap­tar­tos ga­li­my­bės Sta­tu­to pa­kei­ti­mų, kaip tą dar­bą, at­si­žvel­giant į iš­ky­lan­čius iš­šū­kius, bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti. Mes ži­no­me, kad Eu­ro­pos Par­la­men­tas per­ėjo iš­skir­ti­nai prie nuo­to­li­nio dar­bo, kai ku­rios gy­vos dis­ku­si­jos vyks­ta. Ne­bū­ti­nai tai per­kel­ti kaip tam tik­rą prak­ti­ką pas mus, bet tik­rai bū­tų ga­li­ma pri­im­ti to­kius spren­di­mus, ku­rie su­ma­žin­tų ri­zi­ką bū­ti nuo­lat ben­dro­je sa­lė­je. Šian­dien, kai ei­si­me bal­suo­ti, ir­gi la­bai kvie­čiu lai­ky­tis at­stu­mo ir pa­gal­vo­ti pa­tiems, ką ga­li­me as­me­niš­kai pa­da­ry­ti, kad su­ma­žin­tu­me ri­zi­ką už­si­krės­ti ar ki­taip ri­zi­kuo­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Kaip su­pran­tu, po jū­sų iš­rin­ki­mo tor­čiu­ko ne­val­gy­si­te, kaip ki­ta frak­ci­ja val­gė, ar ne?

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). De­ja, ati­dė­si­me ge­res­niems lai­kams.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Iš tie­sų aš tai la­bai džiau­giuo­si, kad, Rad­vi­le, jū­sų kan­di­da­tū­ra yra tei­kia­ma, bet tu­riu vie­ną to­kį klau­si­mą. Aš prieš dvi sa­vai­tes iš nau­jo­sios iš­rink­tos dau­gu­mos tri­jų at­sto­vių iš­gir­dau to­kią po­zi­ci­ją, kad Sei­mo pir­mi­nin­kų skai­čius bus še­ši, tik­rai ne sep­ty­ni ir skai­čiaus ne­di­dins, toks, koks yra. Da­bar su jū­sų tei­ki­mu, gal ga­li­te at­sa­ky­ti, ar jūs bū­si­te ta sep­tin­ta pa­va­duo­to­ja, nes pa­gal Sei­mo sta­tu­to 44 straips­nio (…) da­lį ir 24 straips­nio 2 da­lį yra sep­ty­ni pa­va­duo­to­jai, o Sei­mo Pir­mi­nin­kas iš­im­ti­nę tei­sę tu­ri skir­ti ir siū­ly­ti, kas bus Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Jei­gu mes šian­dien jus iš­ren­ka­me, tai jūs au­to­ma­tiš­kai tap­si­te Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke. Tai nei A. Ažu­ba­liui, nei, kaip sa­kant, Ž. Pa­vi­lio­niui šan­sų bū­ti pir­mi­nin­ku kaip ir ne­be­bus. Ar tei­sin­gai su­pran­tu, vis dėl­to še­ši pa­va­duo­to­jai, jūs esa­te ta šeš­ta ir bū­si­te Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke? Iš tik­rų­jų aš ir džiaug­čiau­si, kad jūs ir bū­tu­mė­te ten, nes aš pats ke­ti­nu ei­ti į Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tą.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). La­bai ma­lo­nu, ger­bia­mas ko­le­ga, ti­kiuo­si, dar­buo­si­mės drau­ge. Jūs iš es­mės gal pats ir at­sa­kė­te į sa­vo klau­si­mą, kad to­kia prak­ti­ka yra, kad vie­nas iš Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų taip pat ku­ruo­ja eu­ro­pi­nius klau­si­mus. Na­tū­ra­lu, kad tas ku­ra­vi­mas tur­būt pa­si­reiš­kia per va­do­va­vi­mą Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tui. O dėl skai­čiaus, tai tur­būt klau­si­mas ne man, aš tik­rai ne­skai­čia­vau ke­lin­ta, ar ku­ri čia bū­čiau pa­va­duo­to­ja, tai, ti­kiuo­si, Sei­mui pa­vyks su­si­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma kan­di­da­te. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

Svars­ty­mo sta­di­ja. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra.

Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai už, prieš. Už kal­bės Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pri­ta­riu Rad­vi­lės kan­di­da­tū­rai ir ma­nau, kad sa­vo kom­pe­ten­ci­ja, dar bū­da­ma Eu­ro­pos Par­la­men­to na­re, nu­ste­bi­no vi­sus pro­fe­sio­na­lus sa­vo ak­ty­vu­mu, rei­ka­lo ži­no­ji­mu. Pui­kiai at­si­me­nu jos ko­vą su „Nord Stre­am“. Tik­rai pra­šy­čiau bal­suo­ti už jau­ną ir jun­gian­tį pro­fe­sio­na­lų žmo­gų vi­sus ko­le­gas. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už no­rė­tų kal­bė­ti T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). La­bai ma­lo­nu kal­bė­ti už val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos at­sto­vus. Nau­jas am­plua. Tik­rai džiau­giuo­si Rad­vi­lės kan­di­da­tū­ra. Ži­nau, kad ji do­mi­si tais da­ly­kais, ku­rie yra man as­me­niš­kai svar­būs, ir ap­lin­ko­sau­ga, per­skai­čiau jos biog­ra­fi­ją, ten la­bai ne­ma­žai ini­cia­ty­vų, su­si­ju­sių su me­nu, su ža­li­ą­ja po­li­ti­ka. Tik­rai la­bai džiau­giuo­si šia kan­di­da­tū­ra ir ra­gi­nu ir mū­sų, ir opo­zi­ci­jos, at­sto­vus bal­suo­ti už Rad­vi­lės kan­di­da­tū­rą. Ti­kiuo­si, kad jos dė­ka Sei­me bus ga­li­ma ju­din­ti to­kius ga­na daž­nai už­mirš­ta­mus klau­si­mus, pa­vyz­džiui, su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo plėt­rą. Mes tu­ri­me pa­kan­ka­mai blo­gus ro­dik­lius Lie­tu­vo­je ir tu­ri­me su­si­telk­ti ir įdė­ti dau­giau pa­stan­gų į šio reiš­ki­nio plėt­rą. Ži­nau, kad Rad­vi­lė do­mi­si ta te­ma, man ir­gi ji yra la­bai ar­ti­ma. Ti­kiuo­si pras­min­go ben­dra­dar­bia­vi­mo.

PIRMININKĖ. Už kal­bės M. Ma­ti­jo­šai­tis.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Nors esu nau­jo­kas ak­ty­vio­je po­li­ti­ko­je, bet R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę pa­žįs­tu jau de­vy­ne­rius me­tus. Tuo me­tu Rad­vi­lė bu­vo Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė. Vy­ko­me kar­tą į ES kon­fe­ren­ci­ją Nar­vo­je, Es­ti­jo­je. Dar ta­da su­si­da­riau įspū­dį, ku­ris iš­li­ko iki šiol. Rad­vi­lė yra pro­fe­sio­na­li, san­tū­ri, žmo­giš­ka, sa­vo nuo­mo­nę gi­nan­ti nau­jos kar­tos po­li­ti­kė, lin­ku­si kal­bė­tis ir pri­im­ti spren­di­mus kul­tū­rin­gai dis­ku­tuo­da­ma. Ja pa­si­ti­kiu ir kvie­čiu pa­lai­ky­ti Rad­vi­lės kan­di­da­tū­rą. Stip­rių, kom­pe­ten­tin­gų mo­te­rų va­do­vų po­zi­ci­jo­se šią ka­den­ci­ją tik­rai ne­bus per daug. Tai rei­ka­lin­gas kon­tras­tas tam, ką ma­tė­me pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kal­bės E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­riu pa­si­džiaug­ti, kad iš tik­rų­jų tie žmo­nės, ku­rie Bal­ti­jos ke­ly sto­vė­jo tu­rė­da­mi ket­ve­rius me­tu­kus, šiuo me­tu jau ei­na į to­kius at­sa­kin­gus pos­tus, ta­čiau tai tik pa­ro­do, kad jau­ni žmo­nės Lie­tu­vo­je tu­ri per­spek­ty­vų ir po­li­ti­ko­je. Tik­rai kvie­čiu pa­si­ti­kė­ti, nes tie žmo­nės, ku­rie ėjo per jau­nų­jų or­ga­ni­za­ci­jas – jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ar­ba ki­tas or­ga­ni­za­ci­jas, iš tik­rų­jų tu­ri tu­rė­ti sa­vo tam tik­ras po­zi­ci­jas jau šiuo me­tu ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je.

Džiau­giuo­si, kad iš tik­rų­jų pa­ty­rę žmo­nės, iš­ban­dę ir Eu­ro­pos Par­la­men­to kė­des, ir įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų, taip pat dir­bę ap­lin­ko­sau­gos sri­ty­je ka­riau­jant prieš ne­ge­ro­ves Bal­ti­jos jū­ro­je, šiuo me­tu at­ei­na ir už­ima at­sa­kin­gas po­zi­ci­jas. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir ypač džiau­giuo­si, kad ir vals­tie­čiai ir ža­lie­ji ža­da pri­tar­ti, nes iš tik­rų­jų, ma­nau, tie žo­džiai, ku­rie bu­vo iš­sa­ky­ti čia, virs re­a­ly­bės bal­sais. Ačiū. Siū­lau pa­lai­ky­ti Rad­vi­lės kan­di­da­tū­rą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai už iš­sa­ky­ti.

 

15.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Pau­liaus Sau­dar­go iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pirmi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-11 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas. Skel­biu nu­ta­ri­mą „Dėl Pau­liaus Sau­dar­go iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“. No­rė­čiau at­si­klaus­ti ger­bia­mo Pau­liaus, ar su­tin­ka­te kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Taip, su­tin­ku.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tuo­met kvie­čiu jus į tri­bū­ną kal­bė­ti. Tu­ri­te 15 mi­nu­čių pa­si­sa­ky­ti. Pra­šau.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Nie­ka­da tiek daug mi­nu­čių ne­tu­rė­jau. Ačiū jums, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja. Be ga­lo džiau­giuo­si, kad bū­tent jūs tei­kia­te ma­ne į šias at­sa­kin­gas pa­rei­gas Sei­me, nes ma­nau, kad sun­kiu me­tu Lie­tu­vai iš tie­sų rei­kia jū­sų žmo­giš­kų sa­vy­bių, jū­sų iš­min­ties, jū­sų ge­bė­ji­mo kal­bė­tis ir telk­ti. Taip pat dė­ko­ju sa­vo frak­ci­jai, ku­ri vie­nin­gai ma­ne pa­lai­kė, tai ma­no ben­dra­žy­giai, su ku­riais per­ėjo­me ug­nį ir van­de­nį. Ačiū jums už pa­si­ti­kė­ji­mą ir pa­lai­ky­mą.

Taip pat džiau­giuo­si ir tuo, kad esu siū­lo­mas į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas šia­me Sei­me. Iš tie­sų ap­si­dai­ręs aš ma­tau tik­rai la­bai daug žmo­nių, pa­si­ruo­šu­sių dirb­ti tė­vy­nės Lie­tu­vos la­bui. Ma­nau, kad kiek­vie­nam ga­lė­čiau iš­ties­ti ran­ką pa­spaus­ti ar­ba šiais lai­kais „duo­ti žai­bą“, pa­žiū­rė­ti į akis, pa­kal­bė­ti nuo­šir­džiai. Ma­nau, kad mū­sų par­la­men­te vis dar trūks­ta kal­bė­ji­mo­si ir su­si­kal­bė­ji­mo. Bet aš ti­kiu, kad mes ga­li­me ir, ko ge­ro, pri­va­lo­me bū­ti vie­nin­ga ko­man­da, nes Lie­tu­vą yra už­griu­vęs tik­rai sun­kus me­tas.

Ko ge­ro, kal­bė­ti apie pan­de­mi­jos iš­šū­kį da­ro­si jau ga­na ba­na­lu, ta­čiau šis iš­šū­kis yra tik­rai ne­men­kas. Aš pats ir ma­no šei­ma jau su­si­dū­rė su ko­ro­nos iš­šū­kiu. Aš ti­kiu, kad jau pa­vy­ko vis­ką įveik­ti, bet su­pra­tau, kaip tai yra rim­ta.

Ki­tas as­pek­tas, kad dėl šios pan­de­mi­jos mes tu­ri­me ne­ma­žai pro­ble­mų vi­so­se ki­to­se sri­ty­se, ne tik svei­ka­tos ir ne tik eko­no­mi­kos. Bet ir eko­no­mi­kos mes ga­li­mai tu­rė­si­me rim­tes­nių pro­ble­mų. Pir­mą­ją ban­gą kaž­kaip iš­gy­ve­no­me, iš­si­lai­žė­me žaiz­das, ta­čiau už­klu­pus ant­ra­jai ban­gai mes, ko ge­ro, ne­ži­no­me, kas bus ry­toj, ir tos prog­no­zės jau nė­ra to­kios džiu­gi­nan­čios.

Yra ir dar vie­nas as­pek­tas, kad Lie­tu­va pas­ta­ruo­ju me­tu iš­gy­ve­no iš­ti­są pe­ri­odą to­kių pau­zės pa­spau­di­mų. Už­griu­vo pir­ma pan­de­mi­jos ban­ga, bu­vo va­sa­ra, bu­vo rin­ki­mai. Už­griu­vo an­tra ban­ga, da­bar yra va­di­na­ma­sis tar­pu­val­dis, kai iš tie­sų yra tam tik­ras ne­ži­no­my­bės pe­ri­odas, dė­lio­ja­mės par­la­men­tą, bus tvir­ti­na­ma Vy­riau­sy­bė. Ir vi­su šiuo lai­ko­tar­piu ne­ma­žai svar­bių klau­si­mų mes vis pa­spaus­da­vo­me pau­zę. Aš pats dir­bau Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, tie­siog iš prak­ti­kos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tų klau­si­mų yra su­si­kau­pę be ga­lo daug, kai mes sa­ky­da­vo­me, na, ne šian­dien, pa­lau­ki­me, gal iš­ei­si­me iš ka­ran­ti­no, pa­lau­ki­me, gal baig­sis rin­ki­mai, at­eis nau­ja val­džia, su­dė­lio­si­me.

Vi­so­se sri­ty­se yra su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų, to­dėl aš iš tik­rų­jų ne kri­ti­kuo­da­mas, bet dė­ko­da­mas bu­vu­siai Vy­riau­sy­bei, na, ku­ri vis dar ei­na sa­vo pa­rei­gas, ir bu­vu­siai val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai, ti­kiu, kad tik­rai bu­vo sie­kia­ma Lie­tu­vai ge­ro, nu­veik­ti tuos dar­bus. Ne vis­kas, aiš­ku, iš kar­to pa­vyks­ta, bet tu­riu pa­žy­mė­ti, kad at­ei­nan­čiai Vy­riau­sy­bei ir at­ei­nan­čiai val­džiai teks dirb­ti vi­siš­kai ki­to­kiu re­ži­mu, to­dėl aš kvie­čiu su­si­telk­ti. Ti­kiu, kad ma­no pa­tir­tis (jau ket­vir­ta ka­den­ci­ja, apie 20 me­tų po­li­ti­ko­je) ir­gi ga­lė­tų pri­si­dė­ti, bū­nant Sei­mo va­do­vy­bė­je, prie ben­dro kon­struk­ty­vaus dar­bo.

Lauk­da­mas jū­sų klau­si­mų, lau­kiu jū­sų pa­lai­ky­mo ir dar kar­tą dė­ko­ju ger­bia­mai Pir­mi­nin­kei už pa­siū­ly­mą ir už su­teik­tą žo­dį.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas Pau­liau. Jū­sų no­rė­tų klaus­ti A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, iš tik­rų­jų no­riu pa­si­džiaug­ti, kad krikš­čio­nys de­mok­ra­tai įgau­na vis dau­giau jė­gos šia­me Sei­me. Aš ma­nau, kad jūs la­bai pel­ny­tai už­im­si­te šią po­zi­ci­ją ir gar­bin­gai at­sto­vau­si­te. To­dėl jū­sų kaip krikš­čio­nio de­mok­ra­to no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kie, jū­sų po­žiū­riu, pir­mie­ji dar­bai, ku­riuos rei­kė­tų pa­da­ry­ti Sei­me?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Pir­mie­ji dar­bai, ku­riuos rei­kė­tų ne tik Sei­me, bet ap­skri­tai vals­ty­bė­je, Lie­tu­vo­je pa­da­ry­ti, na, tik­rai ne kaip krikš­čio­nis de­mok­ra­tas, bet tie­siog kaip žmo­gus pa­sa­ky­siu, yra aki­vaiz­dūs. Mes tie­siog už lan­go tu­ri­me, ir ne tik už lan­go, jau ir Sei­me yra įsi­me­tęs bai­su­sis vi­ru­sas. Mes tu­ri­me kuo grei­čiau im­tis vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių, su­dė­ti vi­sus įma­no­mus sau­gik­lius. Kon­teks­tas yra ir biu­dže­to per­svars­ty­mas. Na, ne­py­ki­te, bet nau­ja val­džia, ko ge­ro, jį šiek tiek per­svars­tys, ir ne tik to­dėl, kad tai jū­sų biu­dže­tas, o ne mū­sų, o to­dėl, kad kiek­vie­ną die­ną kei­čia­si prog­no­zės. Mes tu­ri­me per­gal­vo­ti, ma­tyt, ir DNR pla­ną, mes tu­ri­me per­gal­vo­ti vi­siš­kai nau­ja­me kon­teks­te vi­są tur­būt sa­vo po­li­ti­ką, kiek sri­čių to­liau yra ne­pri­žiū­rė­tos. Kaip aš mi­nė­jau, švie­ti­mas, ar kas spren­džia­ma per vi­są šį lai­ko­tar­pį, ta pa­ti svei­ka­tos ap­sau­ga, ku­ri tie­siog dir­ba per­kro­vi­mo re­ži­mu. Ener­ge­ti­ka, mes tu­ri­me Ast­ra­vo su spro­gi­nė­jan­čiais trans­for­ma­to­riais grės­mę ir, ko ge­ro, pa­tys už tai su­si­mo­ka­me, kas bai­siau­sia. Dar­bai yra tie­siog stra­te­gi­niai, jie tu­ri bū­ti spren­džia­mi čia ir da­bar, kuo grei­čiau. Aš lin­kiu mums vi­siems su­si­dė­lio­ti vi­sas po­zi­ci­jas ir kon­struk­ty­viai im­tis dar­bų.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pui­ku, kad kal­ba­te apie DNR pla­ną, apie tuos ki­tus tęs­ti­nius dar­bus. Man jū­sų stu­bu­ras la­bai pa­tin­ka dėl ap­lin­ko­sau­gos, ma­čiau tai vi­są ka­den­ci­ją. Ma­ne jau­di­na to­kie da­ly­kai: dėl Pu­nios ši­lo, Žu­vin­to re­zer­va­to, miš­kų kir­ti­mo Lie­tu­vo­je. Bū­da­mas vi­ce­pir­mi­nin­ku ar ne­ati­tol­si­te nuo ši­tos sri­ties? Ti­kiu, kad tik­rai ne, bet pa­tvir­tin­ki­te. Ačiū.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui. Aš no­riu net­gi pa­si­džiaug­ti, kal­bant ap­skri­tai apie mū­sų frak­ci­jos dar­bą ir įdir­bį šio­je sri­ty­je, šio­je nau­jo­je ka­den­ci­jo­je mes tu­rė­jo­me net­gi di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją – ap­lin­kos sri­tį. Tai ro­do, kad yra Sei­me nau­jų žmo­nių, aš džiau­giuo­si, štai ir J. Ur­ba­na­vi­čius, pro­fe­sio­na­lus miš­ki­nin­kas, pri­si­jun­gė, ki­ti ko­le­gos, ku­rie tik­rai no­ri skir­ti dė­me­sio šiai sri­čiai. Aš pats esu par­ti­jos ka­rei­vis, dirb­siu ten, kur ma­ne pa­skirs par­ti­ja, frak­ci­ja, val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja, vi­sas Sei­mas, į tas pa­rei­gas, tą ko­mi­te­tą, kur bū­siu pa­skir­tas, ten ir dirb­siu. Bet mano dė­me­sys šiems svar­biems klau­si­mams tik­rai nie­ka­da ne­iš­nyks, su ma­no po­zi­ci­ja jūs per ket­ve­rius me­tus, ma­tyt, kaž­kiek su­si­pa­ži­no­te. Dė­kui jums už klau­si­mą ir pa­lai­ky­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju. 2007 me­tais Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra pri­ėmęs spren­di­mą by­lo­je L. prieš Lie­tu­vą, ku­rio­je pri­pa­ži­no, kad Lie­tu­vo­je ne­su­re­gu­liuo­ta ly­ties kei­ti­mo pro­ce­dū­ra prieš­ta­rau­ja Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jai. 2017 me­tais jūs ir ki­tų 30 Sei­mo na­rių gru­pė už­re­gist­ra­vo­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo ap­skri­tai siū­lo­te už­draus­ti to­kią pro­ce­dū­rą Lie­tu­vo­je, to­kiu bū­du ig­no­ruo­da­mi ne tik tarp­tau­ti­nių teis­mų, bet ir na­cio­na­li­nių teis­mų prak­ti­ką. Aš gal jū­sų ne­pra­šy­siu kon­kre­čiai pa­ko­men­tuo­ti šios si­tu­a­ci­jos, nes tai yra tik­riau­siai vie­nas iš ver­ty­bi­nių klau­si­mų, ku­riais mes dis­ku­tuo­si­me ši­to­je ka­den­ci­jo­je. Ta­čiau klau­si­mas gal bū­tų šiek tiek pla­tes­nis. Ko­kia jū­sų, kaip ga­li­mo kan­di­da­to į Sei­mo Pir­mi­nin­kus, po­zi­ci­ja tei­sės vir­še­ny­bės klau­si­mu ir ką jūs as­me­niš­kai da­ry­si­te, kad ši­tas prin­ci­pas bū­tų efek­ty­viai įgy­ven­di­na­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je? Ačiū.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus, tur­būt tu­rė­jo­te ome­ny. Iš tie­sų čia ga­li­ma iš­skir­ti ke­le­tą di­men­si­jų. Kaip aš jums jau esu mi­nė­jęs ir su­si­ti­ki­me frak­ci­jo­je, kaip žmo­gus aš tu­riu sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę, kom­pro­mi­sų su sa­vo są­ži­ne tik­rai ne­ke­ti­nu da­ry­ti, bet ly­giai taip pat aš esu ko­man­dos žmo­gus, vi­sa­da juo bu­vau, vi­sa­da ver­ti­nau frak­ci­jos po­zi­ci­ją, kaip mes frak­ci­jo­je pri­ima­me spren­di­mus. Pa­pras­tai bū­na net ir pri­va­lo­mi bal­sa­vi­mai, ta­da jau nie­kur ne­ding­si, ne­ga­li prieš­ta­rau­ti frak­ci­jos va­liai, ga­li ne­bent tie­siog pa­si­trauk­ti iš tos dis­ku­si­jos. Ly­giai taip pat ver­ti­nu ir ko­a­li­ci­jos su­ta­ri­mus. Esu kaip žmo­gus ly­giai taip pat la­bai at­vi­ras dis­ku­tuo­ti, lin­kęs įsi­gi­lin­ti į klau­si­mus. Man tik­rai rū­pi kiek­vie­nas žmo­gus, kiek­vie­na in­te­re­sų gru­pė, kad jai bū­tų at­sto­vau­ja­ma šia­me par­la­men­te, ir steng­si­mės, ma­tyt, at­si­žvelg­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti jū­sų kan­di­da­ta­vi­mu į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus, nes pa­žįs­tu jus jau pa­kan­ka­mai il­gą lai­ko tar­pą, ro­dos, tre­čią ka­den­ci­ją. Vi­sa­da te­ko ste­bė­tis jū­sų nuo­mo­nės tvir­tu­mu, cha­rak­te­rio tvir­tu­mu ir, kas svar­biau­sia, ne­bi­jo­ji­mu tą nuo­mo­nę reikš­ti. Bet ma­no nuo­mo­nė, kad to­kie žmo­nės, su to­kio­mis sa­vy­bė­mis tu­rė­tų bū­ti, esant ga­li­my­bei, tei­kia­mi ne tik į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus, bet į Vy­riau­sy­bės su­dė­tį. Ar tai, kad šian­dien ma­tau jus šio­je tri­bū­no­je, reiš­kia, kad mi­nist­ru bent jau šios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bė­je jūs ne­bū­si­te, ne­pre­ten­duo­ja­te bū­ti? Gal­būt ga­lė­tu­mė­te pa­saky­ti, ko­dėl taip nu­ti­ko, nes mes tik­rai nuo­šir­džiai ti­kė­jo­mės jus pa­ma­ty­ti bent ku­rios nors iš mi­nis­te­ri­jų va­do­vau­ja­mo­se po­zi­ci­jo­se?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas An­driau. Aš ir­gi la­bai džiau­giuo­si mū­sų il­ga­me­te pa­tir­ti­mi ir ben­dra­dar­bia­vi­mu. Kaip su­pran­tu, jū­sų šis nuo­šir­dus lū­kes­tis ma­ty­ti ma­ne Vy­riau­sy­bė­je, kai, ko ge­ro, jūs im­si­tės Vy­riau­sy­bės va­do­vo po­zi­ci­jos, tai man siū­ly­si­te ku­rią nors mi­nis­te­ri­ją. Aš iš anks­to esu la­bai dė­kin­gas.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, bū­siu at­vi­ras ir tie­sus. Jū­sų biog­ra­fi­ja, jū­sų dar­bai ro­do aiš­kią jū­sų ver­ty­bi­nę ska­lę: tau­tiš­ku­mas, po­žiū­ris į tra­di­ci­jas, į tau­tiš­ku­mą, į šei­mą ir taip to­liau. Ir jūs dirb­si­te kar­tu su ko­a­li­ci­jos part­ne­riais, ku­rie yra daug li­be­ra­les­nių pa­žiū­rų, ir šian­dien vos ne­už­si­mez­gė pir­ma­sis, ma­tyt, kon­flik­tas tarp jū­sų. Kaip jūs sprę­si­te tas to­kias pro­ble­mas, du­a­lis­ti­nius kon­flik­tus, kai reiks jums va­do­vau­ti Sei­mo po­sė­džiui? Ar jūs tie­siog steng­si­tės iš­veng­ti tą die­ną va­do­vau­ti Sei­mo po­sė­džiui, ar jūs ki­tą ke­lią pa­si­rink­si­te? Man tas tru­pu­tį ke­lia ne­ri­mo. Ačiū.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Džiau­giuo­si, kad jums rū­pi. Va­do­vau­jant Sei­mo po­sė­džiams pa­gal Sta­tu­tą šiaip jau pir­mi­nin­kau­jan­ty­sis net ir ne­ga­li da­ry­ti įta­kos tu­ri­niui, agi­tuo­ti vie­naip ar ki­taip. Jis tie­siog yra tam tik­ras po­sė­džio mo­de­ra­to­rius. Ma­nau, čia ne­ky­la jo­kių pro­ble­mų.

O vėl­gi dėl jū­sų su­for­mu­la­vi­mo, kad tar­si įsi­plies­kė koks nors kon­flik­tas, tai kaip tik no­rė­čiau pa­prieš­ta­rau­ti. Esu at­vi­ras dis­ku­si­jai. Dis­ku­si­ja dėl tu­ri­nio ga­li bū­ti. Ji ga­li bū­ti ir karš­ta, bet tai bū­tent ne­tu­rė­tų nie­ka­da per­aug­ti į tar­pas­me­ni­nį kon­flik­tą kaip žmo­nių vie­nų su ki­tais. Tai ši­to prin­ci­po aš vi­sa­da sten­giau­si lai­ky­tis ir ma­nau, kad ga­li pa­vyk­ti gal­būt.

PIRMININKĖ. Klau­sia ko­le­ga D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Pau­liau, iš tie­sų mes pui­kiai ži­no­me jū­sų krikš­čio­niš­kas pa­žiū­ras. Tęs­da­mas sa­vo ko­le­gos klau­si­mą no­riu štai ko pa­klaus­ti. Mes esa­me gir­dė­ję, kad ne vie­na pa­sau­lio ša­lis, taip pat ir Eu­ro­pos, pa­kei­tė sa­vo pa­žiū­ras ir pri­ėmė to­kius kon­tro­ver­siš­kus klau­si­mus, įtei­si­no, sa­ky­si­me, part­ne­rys­tę, kai kur net­gi šei­mą ne­tra­di­ci­nę. Gal jūs stu­di­ja­vo­te tų ša­lių pa­tir­tį? Gal ver­ta apie tai kal­bė­ti iš anks­to, pa­ruoš­ti žmo­nes? Gal mes ko nors ne­ži­no­me, gal kaž­kur mes esa­me pa­kly­dę tarp to glo­ba­liz­mo ir to mū­sų tau­tiš­ku­mo? Čia­gi kal­ba­ma apie pa­čius rim­čiau­sius vals­ty­bės pa­ma­tus, apie Kon­sti­tu­ci­ją, apie pa­žiū­ras. Tai gal­būt pra­dė­ki­me da­bar apie tai dis­ku­tuo­ti ir šne­kė­ti, kad ne­bū­tų taip, kad mes iš va­ka­ro su­ži­no­si­me, kad te­ma bus ry­toj. Ačiū. Jums sėk­mės.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Man at­ro­do, kad mes jau ku­ris lai­kas dis­ku­tuo­ja­me, šie klau­si­mai bū­da­vo. Aš ir pats da­ly­vau­da­vau dis­ku­si­jo­se ir anks­tes­nė­se ka­den­ci­jo­se. Įvai­rūs, kaip jūs pats pa­va­di­no­te, ver­ty­bi­niai klau­si­mai. Jie, ma­tyt, iš­kils ir šio­je ka­den­ci­jo­je, žmo­nės yra iš­rink­ti į Sei­mą, Sei­mo na­riai. Jie tu­ri vi­są va­lią teik­ti pro­jek­tus, or­ga­ni­zuo­ti dis­ku­si­jas. Ir ką aš jau ne kar­tą kar­to­ju, aš esu pa­si­ruo­šęs dis­ku­tuo­ti, pa­si­ruo­šęs iš­klau­sy­ti vi­sas nuo­mo­nes, o ma­no po­zi­ci­ją jūs ži­no­te.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pau­liau, pa­lai­kau jū­sų kan­di­da­tū­rą. Ma­no klau­si­mas yra, ne­ži­nau, gal aš ne­iš­gir­dau iki ga­lo, kaip jūs, ar jūs ke­ti­na­te tęs­ti sa­vo svar­bius pra­dė­tus dar­bus ap­lin­ko­sau­go­je? Man la­bai pa­ti­ko jū­sų prin­ci­pi­nė lai­ky­se­na, kai mes svars­tė­me ir miš­kų po­li­ti­kos klau­si­mus, tik­rai ro­dė­te no­rą ben­dra­dar­biau­ti ir su ža­lio­sios po­li­ti­kos ša­li­nin­kais. Pats esa­te, man at­ro­do, ne kar­tą de­kla­ra­vęs sa­vo ga­nė­ti­nai tvir­tas pa­žiū­ras bū­tent šiais klau­si­mais. Ar kaip Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas ke­ti­na­te tęs­ti šių klau­si­mų ku­ra­vi­mą ir gal­būt pri­si­dė­si­te prie pa­ga­liau to kom­pro­mi­so ir to il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos su­kū­ri­mo dėl miš­kų?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą. Tai yra kaip tik vie­nas iš tų klau­si­mų, ku­riuos aš tu­rė­jau min­ty­je sa­ky­da­mas, kad bū­tent Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te mes ati­dė­jo­me. Tai su­si­ta­ri­mas dėl miš­kų tam tik­ro api­brė­ži­mo net­gi, dėl kir­ti­mų įvai­rio­se te­ri­to­ri­jo­se. Bu­vo tas klau­si­mas ati­dė­tas, nes svars­ty­mas bu­vo nu­kri­tęs prieš pat rin­ki­mus, ir gal­būt na­tū­ra­lu, kad ati­dė­jo­me, nes at­eis nau­ja val­džia, nau­jas ko­mi­te­tas, nau­jas mi­nist­ras, ir kam pas­kui vėl grįž­ti ir tai­sy­ti klai­das, ku­rių gal­būt pas­ku­bo­mis bū­ta rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se. Na, rin­ki­mų iš­va­ka­rė­se gal­būt ap­skri­tai ne­ge­rai prin­ci­pi­nius klau­si­mus svars­ty­ti, nes bū­na daug po­pu­liz­mo, gal­būt ban­dy­mo sa­vo rin­kė­jus kaip nors an­ga­žuo­ti, tad bu­vo su­tar­ta, kad ati­dė­si­me.

Man ne­abe­jo­ti­nai tie klau­si­mai rū­pi ir rū­pės – ne tik ap­lin­kos, bet ir ener­ge­ti­kos klau­si­mai, at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių, aš ma­nau, kad tam tik­ras Lie­tu­vos gy­vy­bi­nis iš­šū­kis yra tu­rė­ti su­tvar­ky­tą ener­ge­ti­ką. Ir tai – ne tik Ast­ra­vo grės­mė, čia yra grės­mė, bet mes tu­ri­me ir sa­vo pla­kan­čią šir­du­tę tu­rė­ti, tu­ri­me pa­kan­ka­mą ge­ne­ra­ci­ją tu­rė­ti, tu­ri­me tu­rė­ti sau­gu­mą, no­rė­da­mi ga­lu­ti­nai iš­spręs­ti, nu­kirp­ti tuos lai­dus su Bal­ta­ru­si­ja.

Tie dar­bai yra to­kie me­ga­to­ni­niai, bet, aš ma­nau, kar­tu su­rė­mę pe­čius su Vy­riau­sy­be ir su opo­zi­ci­ja, aš ne­abe­jo­ju, mes tai ir da­ry­si­me. Man at­ro­do, kad šiais klau­si­mais šia­me Sei­me tik­rai bu­vo su­ta­ri­mas tarp po­zi­ci­jos ir opo­zi­ci­jos dau­ge­liu as­pek­tų, ir ti­kiu, kad tai iš­liks.

PIRMININKĖ. Klau­sia D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mas Pau­liau, aki­vaiz­du, kad iš klau­si­mų tu­ri­nio ga­li­ma spręs­ti, kad tu­ri­te la­bai stip­rų ver­ty­bių pa­ma­tą, ir tie klau­si­mai kar­to­ja­si. Ta­čiau vis dėl­to aki­vaiz­du, kad kaip krik­de­mui, krikš­čio­niš­ko­jo pa­ma­to žmo­gui, bus di­le­mų, ypač tu­rint ome­ny­je jū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­rių dar­bo­tvarkę ir vi­sa ki­ta. Bet ku­riuo at­ve­ju jūs esa­te ver­ty­bių žmo­gus, aš ga­liu kai ku­riais klau­si­mais ne­su­tar­ti, bet tik­rai ma­no bal­są ga­ran­tuo­tai tu­ri­te.

Jei­gu vis dėl­to at­si­tik­tų taip, taip, aiš­ku, hi­po­te­ti­nė si­tu­a­ci­ja, kad Sei­mas pa­si­da­li­ja į dvi ly­gias da­lis – 70 ir 70, ir jū­sų bal­sas le­mia Part­ne­rys­tės įsta­ty­mo klau­si­mą, kaip bal­suo­tu­mė­te? Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad pa­gal sa­vo są­ži­nę, bet vis dėl­to koks tai bū­tų spren­di­mas?

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Na, čia yra klau­si­mas, į ku­rį tur­būt ir po­pie­žius Pran­ciš­kus da­vė tam tik­rą at­sa­ky­mą, kad mes tu­ri­me ieš­ko­ti tei­si­nių for­mų už­tik­rin­ti tų žmo­nių, ne­pri­klau­so­mai nuo jų sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos, tei­ses. Tai tų for­mų mes par­la­men­te, aš ma­nau, ieš­ko­si­me vi­si kar­tu ir to­kių di­le­mų… aš ne­ma­nau, kad čia yra kaž­ko­kia di­le­ma, aš bal­suo­siu pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą, pa­gal sa­vo są­ži­nę, pa­gal su­ta­ri­mą – taip, kaip aš esu tai ir pa­sa­kęs.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Zin­ge­ris. Ger­bia­mas Ema­nu­e­li, kor­te­lė.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs lyg ir jau­nas, bet dau­gy­bę me­tų dir­ba­te Sei­me ir tu­ri­te pa­kan­ka­mai pa­tir­ties, kaip įtai­giai su­vie­ny­ti įvai­rias po­li­ti­nes nuo­mo­nes, tai jūs da­bar ir pa­de­monst­ra­vo­te at­sa­ky­da­mas į ga­na kie­tą klau­si­mą. To­dėl dėl jū­sų di­de­lės pa­tir­ties aš tu­riu klau­si­mų dėl nu­ė­mi­mo, ka­da rei­kia kon­sen­su­so, po­rą žo­džių apie tai. Aš iš es­mės iš šir­dies re­miu jū­sų kan­di­da­tū­rą. Ačiū.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū už kom­pli­men­tą. Jūs ir­gi iš pa­žiū­ros jau­nas žmo­gus, la­bai ačiū. Ma­nau, kad kiek­vie­na si­tu­a­ci­ja rei­ka­lau­ja tur­būt ki­to pri­ėji­mo, bet, ma­no su­pra­ti­mu, pa­grin­di­nė di­men­si­ja, ku­ri pa­de­da iš­spręs­ti vi­sus kon­flik­tus, yra žmo­niš­ku­mas. Ma­ty­ti ne daik­tus, ne ob­jek­tus, ne pa­sta­tą. Sei­mas nė­ra pa­sta­tas, mes esa­me vi­si žmo­nės, ma­ty­ti žmo­nes ir ban­dy­ti iš­girs­ti kiek­vie­ną – tai yra re­cep­tas.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, aš iš tik­rų­jų ir­gi ma­nau, kad jūs esa­te pa­ty­ręs Sei­mo na­rys ir tik­rai žmo­nių su ver­ty­bė­mis po­li­ti­ko­je, sa­ky­si­me, rei­kė­tų dau­giau. Ma­no klau­si­mas su­si­jęs su pan­de­mi­jos iš­šū­kiu, apie ku­rį jūs kal­bė­jo­te. Štai šis Sei­mas, nors ir pra­ėjęs Sei­mas, ir dau­gu­ma pra­ėju­sių, taip nu­si­ša­li­no nuo pan­de­mi­jos val­dy­mo, ati­da­vė ke­lis mi­li­jar­dus eu­rų val­dy­ti Vy­riau­sy­bei ten ke­liems žmo­nėms ir pa­si­trau­kė iš pra­džių į ka­ran­ti­ną, o po to grį­žo, bet vis tiek tų mi­li­jar­dų ne­be­val­do.

Ma­no klau­si­mas jums. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, Sei­mas tu­rė­tų vis dėl­to grįž­ti prie re­a­laus pan­de­mi­jos val­dy­mo, įsi­trauk­ti į DNR pla­ną, gal­būt jį in­ten­sy­viau, tai yra iš­sa­miau svars­ty­ti, duo­ti tam tik­ras kryp­tis Vy­riau­sy­bei? Aiš­ku, ir tvir­tin­ti biu­dže­tą Sei­me, nes pi­ni­gai iš tie­sų la­bai di­de­li ir at­sa­ko­my­bė di­de­lė.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą. Čia iš tik­rų­jų ga­na taik­lus ir rim­tas klau­si­mas. Man pa­čiam ki­lo to­kių abe­jo­nių, kaip čia da­bar su tuo Sei­mu, kai už­klu­po pir­ma ban­ga. Tar­si no­rė­jo­si, kad mes gal­būt dau­giau pri­si­dė­tu­me. Iš tik­rų­jų nuo­šir­džiai, žmo­giš­kai no­rė­jo­si la­biau da­ly­vau­ti tą pro­ce­są su­val­dant. Gal aš re­a­li­za­vau sa­ve tuo me­tu kaip šau­lys tie­siog sa­va­no­riau­da­mas ir pri­si­dė­da­mas prie tos pan­de­mi­jos su­val­dy­mo. Bet, man at­ro­do, čia at­sa­ky­mas yra ga­na pa­pras­tas, iš­plau­kian­tis iš mū­sų są­ran­gos, Sta­tu­to ir tech­ni­nių ga­li­my­bių. Ir da­bar mes, su­sir­gus vie­nam Sei­mo na­riui, stai­ga siū­lo­me gal ati­dė­ti vi­sus po­sė­džius, nes mes ne­ra­do­me bū­do nuo­to­li­niam dar­bui, ypač pir­mo­sios ban­gos me­tu. Vy­riau­sy­bė ga­li pa­si­rink­ti įvai­rias for­mas, ji­nai nė­ra taip įspraus­ta į rė­mus. Juo­lab ope­ra­ty­vi­nė ope­ra­ci­jų val­dy­mo ko­mi­si­ja, ku­ri ga­li įvai­rio­mis for­mo­mis dirb­ti. Sei­mas, taip, aš pri­tar­siu, kad bu­vo pa­ė­męs to­kią keis­tą pau­zę. Taip, jau­tė­me, kad ne­da­ly­vau­ja­me pir­mo­se gre­to­se, bet vė­liau, man at­ro­do, mes pri­ėmė­me ne­ma­žai svar­bių spren­di­mų, su­si­ju­sių su pan­de­mi­jos val­dy­mu. Tik gal­būt mes ne­pa­da­rė­me, aš vis dar ti­kiuo­si, kad su nau­ja va­do­vy­be, jei­gu čia bū­tu­me pa­tvir­tin­ti, vis tik­tai at­ra­si­me tą bū­dą, jį per va­sa­rą ga­lė­jo­me at­ras­ti, o kaip vis tik­tai sku­biu at­ve­ju spręs­ti ir pri­im­ti spren­di­mus, ne tik dis­ku­tuo­ti nuo­to­li­niu bū­du.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Svars­ty­mo sta­di­ja. Dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šęs P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, gal­vo­jau ne­kal­bė­ti, bet vis tiek, žiū­riu, for­muo­ja­ma nau­ja Sei­mo val­džia. Nė vie­nos ins­ti­tu­ci­jos be val­džios ne­bū­na. Čia V. Ba­kas iš­sa­kė la­bai ne­ma­žai kri­ti­kos Li­be­ra­lų frak­ci­jai, kad tei­sia­mos frak­ci­jos na­rys Sei­mo Pir­mi­nin­ku ne­ga­li bū­ti. Bet ar šian­dien yra žmo­nių be kal­tės?

Im­ki­me Kon­ser­va­to­rių par­ti­ją – pa­skelb­ta te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Ir­gi tai yra la­bai di­de­lė dė­mė. Pri­si­min­ki­me ir A. Va­lins­ko lai­kus, kai jį iš­rin­ko Sei­mo Pir­mi­nin­ku, o pas­kui A. Va­lins­ko par­ti­ją su­skal­dė, jį ap­kal­ti­no, kad jis va­do­va­vo Kau­no „Dak­ta­rų“ gau­jai ir iš­me­tė iš Sei­mo Pir­mi­nin­kų. O da­bar A. Va­lins­kas pa­au­ko­jo sa­vo sū­nų Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jai, kad jis ga­lė­tų ra­miai dirb­ti LRT te­le­vi­zi­jo­je. Tai­gi ma­to­me tuos vi­sus da­ly­kus ir tą to­kią si­tu­a­ci­ją.

Ži­no­te, ko aš la­biau­siai pa­si­gen­du? Ši­taip ge­rai dir­bo bu­vęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis, taip jį pa­lai­kė opo­zi­ci­ja – tie­siog ke­tu­rio­mis, už jį ka­ria­vo. Kur jis da­bar? Ko jūs jį taip nu­ra­šė­te? Net Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju ne­pa­siū­lė. Ką jis to­kio blo­go pa­da­rė? Ar jau taip spė­jo pri­si­dirb­ti per tą lai­ką, kad jūs jį vi­sai pa­mir­šo­te? Net nė­ra da­bar sa­lė­je. Ar pan­de­mi­ja, ar kas jam, ne­ži­nau. Tą žmo­gų, ku­ris jau ti­ko jums, opo­zi­ci­jai, bū­da­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ku, jūs bū­ki­te gar­bin­ges­ni, vy­rai, rei­kė­tų ši­tą žmo­gų pa­gerb­ti. Tik­rai bent jau Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­muo­ju pa­va­duo­to­ju pa­da­ry­ti, jei­gu ne­ti­ko Sei­mo Pir­mi­nin­ku. Ši­to­kia pa­tir­tis. Ma­to­te, kas yra.

Da­bar no­riu pa­žiū­rė­ti į vals­tie­čius. Man tik­rai bus la­bai įdo­mu, jei­gu kon­ser­va­to­riai (jie, ži­no­te, ir šach­ma­tais gal ne tik Pir­mi­nin­kė ge­rai žai­džia, bet ir G. Land­sber­gis, ir jo se­ne­lis) ims su­si­ta­rę ir ne­pa­tvir­tins da­bar vals­tie­čių kan­di­da­to į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus. O taip bu­vo pa­plo­nin­ti bal­se­liai, taip jau gy­rė V. Čmi­ly­tę, taip jūs ją gy­rė­te. 120 ar kiek tų bal­sų ga­vo V. Čmi­ly­tė. Ir kas ta­da? Rei­kia vi­sa­da tu­rė­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Dėl jo­kio pos­to, dėl jo­kios kė­dės, kad tu ją gau­tum, ne­rei­kia pa­tai­kau­ti ir pad­lai­žiau­ti.

Rei­kia bū­ti vi­sa­da gar­bin­giems. Kas tas Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas? Čia di­džiu­lė gar­bė? Ga­li­ma dirb­ti opo­zi­ci­jo­je ir be Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo. Aš sa­ky­čiau, vy­rai, iš­li­ki­me, kaip sa­ko, gar­bin­gi. Ir, vy­rai, už Lie­tu­vą! (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Dis­ku­tuo­ti dau­giau už­si­ra­šiu­sių nė­ra. E. Gent­vi­las no­rė­tų kal­bė­ti. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Aš tik­rai ne­no­riu re­a­guo­ti į Pet­ro kal­bos tu­ri­nį, ta­čiau į vie­ną ju­ri­di­nį ne­tiks­lu­mą pri­va­lau re­a­guo­ti. Pet­rai, Sei­mo li­be­ra­lų frak­ci­ja nė­ra tei­sia­ma, ne­rei­kia kal­bėti ne­tie­sos. Pa­ty­ręs esi po­li­ti­kos, tu­ri at­skir­ti, kas yra frak­ci­ja, kas ne frak­ci­ja. Frak­ci­ja nė­ra tei­sia­ma.

PIRMININKĖ. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Mo­ty­vai už ir prieš. Už už­si­ra­šęs kal­bė­ti G. Sur­plys. Pra­šau, Gied­riau.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Keis­ta, kad opo­zi­ci­ja kal­ba už. Dau­giau ne­ma­tau no­rin­čių kal­bė­ti, bet no­rė­čiau ir­gi pra­dė­ti nuo re­pli­kos po­nui Pet­rui. Ži­no­te, čia la­bai daug apie šach­ma­tus pri­sik­lau­sėme per ke­le­tą die­nų, tai aš no­riu dar pa­sa­ky­ti, kad yra toks V. Na­bo­ko­vo kū­ri­nys „Lu­ži­no gy­ny­ba“, kur aiš­kiai pa­ro­do, kas bū­na, kai per daug tų šach­ma­tų bū­na. Tie­siog gal jau at­skir­ki­me, kad čia yra po­li­ti­ka, ten bu­vo šach­ma­tai.

Kal­bant apie P. Sau­dar­gą, tik­rai aš jį pa­žįs­tu ga­na se­niai, tas jau bu­vo ak­cen­tuo­ta, bet no­rė­čiau tie­siog pa­kar­to­ti, aš džiau­giuo­si, kad į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus kan­di­da­tuo­ja žmo­gus su aiš­kiu ver­ty­bi­niu stu­bu­ru, tra­di­ci­niu ver­ty­bi­niu, sa­ky­kim taip, ir CV, ir po­jū­čiu. Tai yra ryž­tin­gas po­li­ti­kas, ką jis ir­gi pa­de­monst­ra­vo sa­vo šios die­nos kal­bo­je.

Du da­ly­kai, ku­riuos no­rė­čiau dar ak­cen­tuo­ti. Tik­rai Pau­lių pa­žįs­tu la­bai la­bai se­niai, kaip ir R. Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę, ir abu jie ma­ne vi­są lai­ką ža­vė­jo tuo, kad jų la­bai pla­tus yra kū­ry­biš­kos po­li­ti­kos po­ten­cia­las. Aš ti­kiu, kad jei­gu jie­du taps pa­va­duo­to­jais, mes tik­rai Sei­mo dar­be pa­ma­ty­si­me dau­giau kū­ry­biš­kos po­li­ti­kos, ir tai, ma­no gal­va, bus šiam Sei­mui lai­mė­ji­mas.

Aiš­ku, ir pas­ku­ti­nis da­ly­kas – tiek Pau­lius, tiek Rad­vi­lė tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą, kas, man at­ro­do, ir­gi pra­vers šia­me Sei­mo dar­be. Ra­gi­nu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Už, at­si­pra­šau, prieš kal­ba P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš ne­no­riu prieš ger­bia­mą P. Sau­dar­gą kal­bė­ti, pa­ži­no­jau jo tė­vą, pa­žįs­tu jį ir tik­rai te­gul žmo­gus įro­do sa­vo dar­bais, ma­nau, kad jis su­ge­bės ši­tas pa­rei­gas ei­ti, bet no­riu E. Gent­vi­lui at­sa­ky­ti. Frak­ci­ja – tai tik par­ti­jos pa­da­li­nys. Tai ma­žas tas skir­tu­mas, vis tiek tei­sia­mi.

PIRMININKĖ. Už kal­ba A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai no­rė­čiau agi­tuo­ti už P. Sau­dar­gą. Tik­rai ma­nau, kad šis žmo­gus yra ver­tas bū­ti Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti ir bal­suo­ti ak­ty­viai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kal­ba J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš taip pat, la­ba die­na, no­rė­jau la­bai nuo­šir­džiai tik­rai pa­lai­ky­ti P. Sau­dar­go kan­di­da­tū­rą. Tai – tvir­tas, at­sa­kin­gas žmo­gus, mes daug kar­tu su juo esa­me dar­bų nu­vei­kę, ne tik ap­lin­ko­sau­gos, bet ir Lie­tu­vos is­to­ri­jos at­min­ties, va­žia­vo­me kar­tu į Si­bi­rą, tai – pat­rio­tas. Tik­rai ačiū ir pa­lai­ky­si­me.

 

15.33 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vy­tau­to Mi­ta­lo iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pirminin­ko pa­va­duo­to­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-12 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Ačiū. Ko­le­gos, mo­ty­vai už ir prieš iš­sa­ky­ti. Per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mo – tei­kiu nu­ta­ri­mą „Dėl Vy­tau­to Mi­ta­lo iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“. Pir­miau­sia no­rė­čiau at­si­klaus­ti kan­di­da­to, ar su­tin­ka­te kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus?

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, su­tin­ku.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tuo­met kvie­čiu jus į tri­bū­ną, pa­si­sa­kyti tu­ri­te iki 15 mi­nu­čių. Žo­dis jums.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už iš­reikš­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir su­teik­tą ga­li­my­bę man kan­di­da­tuo­ti į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus. Tai yra pir­mas kar­tas, kai kal­bu iš šios tri­bū­nos, to­dėl ir jaus­mas yra ga­na ypa­tin­gas.

Pra­dė­siu nuo to, kad kiek­vie­nas iš mū­sų į ši­tą sa­lę at­si­ne­ša­me tam tik­rą da­lį Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mo, tam tik­rą da­lį jų no­rų ir vil­čių. Ir vi­sa tai įpa­rei­go­ja. Įpa­rei­go­ja vi­sų pir­ma at­sto­vau­ti kaip įma­no­ma ge­riau tiems, ku­rie mu­mis pa­ti­kė­jo. Pa­ti­kė­jo, kad mū­sų dar­bas bus ve­da­mas są­ži­nės, nuo­šir­du­mo ir tie­sos sa­ky­mo, pa­ti­kė­jo, kad sa­vo pro­tą pa­nau­do­si­me tam, kad jų no­rus ir vil­tis įpras­min­tu­me kon­kre­čiais dar­bais, ku­riuos mū­sų iš­mo­nė, ge­bė­ji­mas pa­sver­ti ar­gu­men­tus ir pa­si­rink­ti vie­ną iš ke­lių ga­li at­neš­ti Lie­tu­vai. Pa­ti­kė­jo, kad sa­vo lai­ką iš­nau­do­si­me pra­smin­gai, nes jo la­bai ne­daug, o svar­bių vals­ty­bei klau­si­mų tik­rai yra di­džiu­lis pul­kas.

Jau­čiuo­si, kad to­kie ir pa­na­šūs Lie­tu­vos žmo­nių lū­kes­čiai as­me­niš­kai man ne­su­tei­kia nei ko­kių nors gar­bės ant­pe­čių, nei spar­nų. Prie­šin­gai – jie stip­riai įpa­rei­go­ja ir pa­da­ro at­sa­kin­gą už dau­ge­lį žmo­nių. Esu tik­ras, kad taip jau­čiuo­si ne vie­nas, tai iš tik­rų­jų ta es­mi­nė ir stip­riau­sia jun­gian­ti gi­ja, ku­ri jun­gia mus kaip Sei­mą.

Pa­žvel­gę į Lie­tu­vos nu­ei­tą ke­lią po ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo, mes tik­rai tu­ri­me daug kuo pa­si­di­džiuo­ti ir pa­si­džiaug­ti. Mū­sų moks­li­nin­kai ir mo­ky­to­jai, ver­sli­nin­kai ir tar­nau­to­jai, kū­rė­jai ir ga­min­to­jai su­kū­rė to­kią stip­rią ir daug ga­lin­čią Lie­tu­vą, ku­rią pa­ma­tę dau­gy­bė šios die­nos ne­su­lau­ku­sių žmo­nių tik­riau­siai ne­pa­ti­kė­tų sa­vo aki­mis. Dėl šių spar­čių po­ky­čių kar­tais, de­ja, mes ma­to­me, kad Sei­mas pa­gal tą į prie­kį ei­nan­čią vi­suo­me­nę ne­spė­ja. Pui­kūs Lie­tu­vos žmo­nės kar­tais su­ge­ba pa­ro­dy­ti ini­cia­ty­vą daug grei­čiau ir efek­ty­viau ne­gu Sei­mas.

Aš ma­nau, kad mes vi­si dėl to tu­ri­me at­sa­ko­my­bę pa­ro­dy­ti ki­to­kį pa­vyz­dį, dirb­ti ko­ky­biš­kiau ir bū­ti tiks­les­niu tos vi­suo­me­nės at­spin­džiu, bū­ti vie­ta, ku­rio­je su­telk­ta daug pro­to ir iš­min­ties, bū­ti ta vie­ta, ku­rio­je mes dik­tuo­ja­me, ne tik ve­ja­mės Lie­tu­vos ir pa­sau­lio re­a­li­jas, vei­kia­me pro­ak­ty­viai, ne tik re­ak­ty­viai. Tam, kad taip at­si­tik­tų, rei­kia dar ge­rą ke­lio ga­ba­lą nu­ei­ti. Tu­ri­me pra­dė­ti nuo sa­vęs ir ro­dy­ti ki­to­kią po­li­ti­nę kul­tū­rą, skir­ti dau­giau dė­me­sio ir pa­gar­bos eks­per­tų, ne­vy­riau­sy­bi­nia­me, pri­va­čia­me sek­to­riuose dir­ban­čių žmo­nių pa­sta­boms. Po­li­ti­niais spren­di­mais tu­ri­me orien­tuo­tis į at­ei­tį, in­ves­tuo­ti į švie­ti­mą, nau­jas tech­no­lo­gi­jas ir kur­ti to­kią Lie­tu­vą, ku­rio­je kiek­vie­nas bū­tų iš­girs­tas.

Kan­di­da­tuo­ju į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus, po­ten­cia­liai įver­tin­da­mas tą ke­lio il­gį, ta­čiau ir jaus­da­mas di­de­lę at­sa­ko­my­bę. Ko­ky­biš­ka tei­sė­kū­ra, kai ne tik pri­imant įsta­ty­mų pro­jek­tus ati­džiai iš­ana­li­zuo­ja­ma si­tu­a­ci­ja, bet ir po jų įgy­ven­di­ni­mo at­si­žvel­gia­ma į pri­im­tų spren­di­mų ko­ky­bę, po­vei­kį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui, tu­ri tap­ti ne­pa­kei­čia­ma Sei­mo dar­bo da­li­mi, taip pat mū­sų pa­čių su­ta­ri­mas, ge­bė­ji­mas kal­bė­ti, bet ne­tu­rė­ti tiks­lo kal­bant įžeis­ti. Jei­gu ar­gu­men­tas ne­įti­ki­na, lik­ti prie sa­vo nuo­mo­nės, bet ne­su­si­pyk­ti, iš pra­ei­ties stip­ry­bę sem­ti, bet ne jo­je pa­skęs­ti.

O kal­bant apie veik­los for­mos klau­si­mus, Sei­mas tu­ri bū­ti at­vi­ras ir pri­ei­na­mas. Jo dar­bas ir svar­biau­sios dis­ku­si­jos tu­ri bū­ti ge­rai ma­to­mos, o in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos su­dė­lio­tos taip, kad Sei­mo dar­bas bū­tų kuo efek­ty­ves­nis ir kuo grei­tes­nis. Pa­ža­du, kad bū­siu įsi­klau­san­tis ir vi­sas nuo­mo­nes prieš spren­di­mą pri­iman­tis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, jei­gu už ma­ne bal­suo­si­te. Su ma­ni­mi anks­čiau pa­žįs­ta­mi Sei­mo na­riai, ku­riuos gar­bė pa­ži­no­ti vos ne kiek­vie­no­je Sei­mo frak­ci­jo­je, ti­kiuo­si, ga­lė­tų už tai lai­duo­ti.

Dė­ko­ju, kad iš­klau­sė­te. Esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas pre­ten­den­te. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, kiek pa­me­nu, jūs bu­vo­te itin ar­šus Lu­kiš­kių aikš­tės pa­plū­di­mio ini­cia­ty­vos pa­lai­ky­to­jas. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Mes Sei­me tu­ri­me Sau­sio 13-osios me­mo­ria­lą, gal jūs ten pla­nuo­ja­te ati­da­ry­ti bur­ge­ri­nę?

V. MITALAS (LF). Ne, ne­pla­nuo­ju. Ačiū, at­sa­kiau į klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas kan­di­da­te, iš­ties pa­žįs­tu jus pa­kan­ka­mai se­niai, kaip ir P. Sau­dar­gą, ir ver­ti­nu ly­giai taip pat ge­rai – kaip ir P. Sau­dar­gą. To­dėl, ma­tyt, bū­tų lo­giš­ka, tę­siant tą tra­di­ci­ją, net ir klau­si­mą pa­klaus­ti pa­na­šų ar­ba tą pa­tį kaip P. Sau­dar­go.

Jūs, skir­tin­gai nei P. Sau­dar­gas, bu­vo­te mi­ni­mas tarp ga­li­mų kan­di­da­tų į mi­nist­rus. Ta­čiau šian­dien sto­vi­te čia, kan­di­da­tuo­da­mas į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus. Kaip su­pran­tu, tai reiš­kia, kad kan­di­da­tu į mi­nist­rus jūs ne­be­sa­te. Gal ga­lė­tu­mė­te at­skleis­ti de­ta­les, ko­dėl taip at­si­ti­ko ir ko­dėl jūs ne­kan­di­da­tuo­ja­te į mi­nist­rus, kur, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai pui­kiai tik­tu­mė­te?

V. MITALAS (LF). La­bai ačiū, An­driau. Iš tik­rų­jų ką pa­sa­kė ko­le­ga P. Sau­dar­gas apie jū­sų Vy­riau­sy­bę, tą pa­tį ga­liu pa­kar­to­ti – po­ten­cia­liai vie­ną die­ną. Bet at­sa­kant į ši­tą klau­si­mą, de­ry­bos yra de­ry­bos, jos įvy­ko. Šian­dien aš kan­di­da­tuo­ju į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus ir tik­rai, jei­gu kal­bė­tu­me apie švie­ti­mą, bū­siu la­bai stro­piai švie­ti­mu be­si­do­min­tis Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas ir nuo tos te­mos nie­kaip ne­nu­tol­siu.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Vy­tau­tai, da­ro­te stul­bi­nan­čią kar­je­rą. Esa­te li­be­ra­lių pa­žiū­rų, ge­rai, kad to ne­sle­pia­te, tą de­monst­ruo­ja­te. Ta­čiau čia jau ko­le­ga Ar­vy­das tru­pu­tį už­si­mi­nė. Ne­se­niai jūs Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jo­je su Vil­niaus ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi iš­sa­kė­te sa­vo skep­tiš­ką po­žiū­rį, nuo­mo­nę apie pa­grin­di­nę Vil­niaus aikš­tę, apie Vy­tį ir pa­na­šiai.

Da­bar ką tik pa­skel­bė kū­ri­nį, nu­ga­lė­ju­sį Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos įam­ži­ni­mo kū­ri­nį, jis yra įam­ži­na­mas to­kiu rū­di­jan­čio plie­no kū­ri­nė­liu, da­bar ma­din­ga. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, čia nė­ra toks per pras­tas, toks su­pap­ras­tin­tas Pre­zi­den­to įam­ži­ni­mas? Ar čia ir­gi yra vai­ky­ma­sis to li­be­ra­liz­mo vė­jų? Tai da­bar ke­lia dau­gy­bę dis­ku­si­jų, ypač iš­ei­vi­jo­je, tarp lie­tu­vių. Ar jūs ne­ma­no­te, kad Lie­tu­vos Pre­zi­den­tą, ku­riam įam­ži­nti Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė bu­vo nu­ma­čiu­si skir­ti net 250 tūkst… O da­bar li­ko tik toks kū­ri­nė­lis.

V. MITALAS (LF). Dė­kui už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tur­būt at­sa­kant į pir­mą da­lį, Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos po­sė­dy­je man ne­te­ko lan­ky­tis, jūs gal­būt ma­ne su­pai­nio­jo­te su ki­tu žmo­gu­mi iš sa­vi­val­dy­bės. At­sa­kant į klau­si­mą dėl A. Sme­to­nos pa­min­klo, tai taip jau kar­tais at­si­tin­ka, ka­da skel­bia­mas kon­kur­sas, ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas ir jį or­ga­ni­zuo­ja tre­čio­ji ša­lis, kad to kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riai ir ver­tin­to­jai iš­ren­ka tai, kas jiems la­biau­siai pa­tin­ka. Aš sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę tu­riu. Jei tei­sin­gai pa­me­nu dar iš dar­bo sa­vi­val­dy­bė­je, ma­nęs lai­mė­to­jas la­bai ne­įkvė­pė, bet tai ir lie­ka ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė, at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Te­ko la­bai daug pri­si­dė­ti dėl Tau­ro kal­no iš­sau­go­ji­mo, kad ne­pa­im­tų Azer­bai­dža­nas, nes jie ke­ti­no pa­da­ry­ti pir­ki­mą. Šiaip Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei tik­rai dė­ko­ju už tai, kad įvy­ko tie dar­bai – grio­vi­mo ir pa­na­šiai. No­riu jū­sų pa­klau­s­ti, pa­si­tiks­lin­ti ir gal net bū­ti ga­ran­tuo­tas, jei ga­li­ma taip pa­sa­ky­ti, dėl Na­cio­na­li­nės kon­cer­tų sa­lės „Tau­tos na­mai“ per­spek­ty­vos. Kiek ji ju­dės tuo lai­ko­tar­piu, kol bū­si­te šio­je ka­den­ci­jo­je vi­ce­pir­mi­nin­ku, jei­gu jus iš­rinks? Ir kiek jūs pa­lai­ko­te šią idė­ją? Dė­ko­ju jums.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų bū­nant vi­ce­me­ru tai bu­vo vie­na iš ma­no at­sa­ko­my­bės sri­čių ku­ruo­ti Na­cio­na­li­nės kon­cer­tų sa­lės klau­si­mą nuo sa­vi­val­dy­bės pu­sės, kiek tai įma­no­ma. Iš tik­rų­jų ga­liu pa­sa­ky­ti, ka­dan­gi sa­vi­val­dy­bė yra at­sa­kin­ga už pro­jek­ta­vi­mo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą, tai tai, ma­no ži­nio­mis, jau tu­rė­tų bū­ti pa­da­ry­ta da­bar ir pro­jek­ta­vi­mas ofi­cia­liai su pa­tiks­lin­ta už­duo­ti­mi pra­si­dė­jęs. Tai­gi aš ti­kiuo­si, kad me­tams ei­nant mes tu­rė­si­me ga­lu­ti­nį pro­jek­tą, ir ta­da nuo nau­jos Vy­riau­sy­bės pri­klau­sys, kaip tas pro­jek­tas bus įgy­ven­din­tas to­liau. Aš ma­nau, kad to Vil­niui ir Lie­tu­vai tik­rai la­bai rei­kia.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Leng­vi­nie­nė.

S. LENGVINIENĖ (LF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Vy­tau­tai, esa­te pa­ty­ręs po­li­ti­kas. Tai jau­čia­ma, kai jūs nar­do­te po Sei­mo klai­džius ko­ri­do­rius ir ka­bi­ne­tus. Kai dir­bo­te sa­vi­val­do­je, jūs ku­ra­vo­te švie­ti­mą. Lais­vės par­ti­jos pro­gra­mo­je vie­nas iš pa­grin­di­nių pri­ori­te­tų – švie­ti­mo sri­tis. Ar, jei­gu bū­si­te iš­rink­tas, liks švie­ti­mas pri­ori­te­tu jums?

V. MITALAS (LF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai ma­nau, kad liks, ir aš ma­nau, kad mes ben­d­ro­mis jė­go­mis tą nau­jos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą su­dė­si­me to­kią, ko­kia ji bus ge­riau­sia įgy­ven­di­nant po­ky­čius taip pat ir švie­ti­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Prieš jus kal­bė­jęs pre­ten­den­tas kal­bė­jo, kad Sei­mas – ne pa­sta­tas, jūs kal­bė­jo­te, ko­kią Lie­tu­vą mes po 20 me­tų ma­to­me. Ir ne­ga­liu ne­su­tik­ti, ta­čiau Sei­mas vis dėl­to yra ir pa­sta­tas, ir to­je Lie­tu­vo­je nuo­sta­bio­je, kur jau dro­nais ste­bi­me ko­ro­nos įvai­rius ži­di­nius, mes vis dėl­to tu­ri­me Sei­mą, ku­ria­me ar­šiai dis­ku­tuo­ja­ma smė­lio dė­žės klau­si­mu, bet taip pat Sei­mą, ku­ria­me 2020 me­tais nė­ra net nor­ma­laus sa­ni­ta­ri­nio maz­go žmo­nėms su ne­ga­lia. Aš no­riu pa­klaus­ti, ar vis dėl­to pa­ža­da­te at­neš­ti žmo­nių su ne­ga­lia klau­si­mą ir į Sei­mo val­dy­bą ir su­tvar­ky­ti to­kius ele­men­ta­rius, pa­pras­tus klau­si­mus?

V. MITALAS (LF). Ačiū, ger­bia­ma Mo­ni­ka, už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų Sei­mo at­vi­ru­mas yra in­ter­ne­ti­nis at­vi­ru­mas, bet taip pat ir fi­zi­nis at­vi­ru­mas, ypač ta­da, kai pa­si­baigs šis ne­ra­mus me­tas, tu­ri bū­ti aukš­čiau­sių pri­ori­te­tų są­ra­še. Aš pui­kiai ži­nau, apie ką jūs kal­ba­te, ir tik­rai da­ry­siu vis­ką, kad Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja ši­tuos klau­si­mus iš­girs­tų ir ope­ra­ty­viai įgy­ven­din­tų.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Dob­ro­vols­ka.

E. DOBROVOLSKA. La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti kan­di­da­to apie įvai­ro­vę. Lie­tu­vos vi­suo­me­nė nė­ra ho­mo­ge­niš­ka ir aš la­bai džiau­giuo­si, kad šios ka­den­ci­jos Sei­me mes ma­to­me as­me­nis, ku­rie at­sto­vau­ja įvai­raus am­žiaus, tau­ty­bės, ly­ties, sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos ar ga­lios žmo­nėms. Aš no­rė­čiau jū­sų kaip kan­di­da­to pa­klaus­ti, ką jūs da­ry­si­te ir ko­kiu bū­du siek­si­te, kad ši įvai­ro­vė bū­tų ne tik puo­se­lė­ja­ma, bet ir ger­bia­ma Sei­mo dar­be? Ačiū.

V. MITALAS (LF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš pa­sa­ky­siu taip. Pra­de­dant nuo tų pa­pras­tų da­ly­kų, ku­rie su­si­ję su Sei­mo at­vi­ru­mu ir Sei­mo pa­čios par­la­men­to idė­jos ir par­la­men­ta­riz­mo idė­jos pri­sta­ty­mu vi­siems jiems pri­ei­na­mu bū­du, jiems pri­ei­na­mo­mis kal­bo­mis taip pat, kad Sei­mas sa­vo at­vi­ru­mą de­kla­ruo­tų ir jau tais žo­džiais ir dar­bais, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti Sei­me per pra­ėju­sią ir anks­tes­nes ka­den­ci­jas, bet taip pat, aš ma­nau, įma­no­ma ženg­ti tam tik­rus žings­nius į prie­kį. Tai tik­rai tar­si­mės ir, ma­nau, kar­tu mes įgy­ven­din­si­me daug ge­rų da­ly­kų.

PIRMININKĖ. Klau­sia G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­mi­nin­kė vi­są lai­ką de­kla­ra­vo šia­me Sei­me, kad pa­tir­tis su kom­pe­ten­ci­ja tu­ri ei­ti ko­ja ko­jon. Jū­sų pa­tir­tis va­do­va­vi­mo sri­ty­je yra la­bai ne­di­de­lė, pus­an­trų me­tų. Iki tol, kiek ma­čiau, ne­vy­riau­sy­bi­nia­me sek­to­riu­je po­ra me­tų. Sa­ky­ki­te, ar tai ne­pa­kiš jums ko­jos dir­bant Sei­mo val­dy­bo­je?

V. MITALAS (LF). Ačiū už klau­si­mą. Ne­pa­kiš, gal tik trum­pai prie biog­ra­fi­jos pri­dė­siu, kad bu­vau vie­no di­džiau­sio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je dar ket­ve­rius me­tus prieš tai. Tai tik­rai ta pa­tir­tis gal­būt yra di­des­nė, ne­gu jūs įver­ti­no­te čia da­bar.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Skir­tin­gai ne­gu ko­le­gos, ten ta aikš­tė su smė­lio dė­že bu­vo ori­gi­na­li idė­ja. Klau­si­mas… Jei­gu jūs esa­te pri­si­dė­jęs prie to, tai by­lo­ja, kad esa­te ori­gi­na­lus ir drą­sus žmo­gus. Gal rei­kė­tų dis­ku­tuo­ti iš pra­džių šiek tiek, su­ras­ti for­mą dis­ku­si­jos to­kias idė­jas pa­tei­kiant. Gal­būt tu­ri­te ko­kių nors idė­jų, kaip at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­mu? Ir an­tra. Sei­mas svars­to­mas ir links­niuo­ja­mas „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ ty­ri­muo­se kaip vie­na la­biau­siai ko­rum­puo­tų, vi­suo­me­nės nuo­mo­ne, ins­ti­tu­ci­jų. Tai gal­būt tu­ri­te min­čių, kaip vis dėl­to pa­da­ry­ti Sei­mą skaid­res­nį ir to­kia ins­ti­tu­ci­ja, ku­ria vi­suo­me­nė la­biau pa­si­ti­kė­tų?

V. MITALAS (LF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, kad „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ tei­kia­mos pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai yra tik­rai tai, į ką rei­kia įsi­klau­sy­ti. Sei­mo na­rių ar Sei­mo ap­skri­tai dar­bo­tvarkių vie­ši­ni­mas, skaid­ru­mas yra tai, kas tu­ri bū­ti kiek­vie­no Sei­mo na­rio stan­dar­tu ir kas­die­ny­be. Bet tur­būt pa­grin­di­nis vais­tas, su­pran­tant, kad vi­so­kių čia dis­ku­si­jų tarp mū­sų ga­li at­si­tik­ti, yra ko­ky­biš­ka tei­sė­kū­ra, ku­ri bū­tų už­duo­ta iš po­li­ti­nę dar­bo­tvarkę for­muo­jan­čių as­me­nų pu­sės – ne­sku­bė­ti per daug, ne­už­krau­ti be ga­lo daug dar­bų, įver­tin­ti, kas bu­vo pa­da­ry­ta ir ko­kie spren­di­mai, ko­kia įta­ka bu­vo tų spren­di­mų, ku­rie pri­im­ti anks­čiau. Man at­ro­do, nors tai bus il­gas ke­lias, bet ši­tuo ke­liu žy­giuo­jant ta­da dau­giau vi­suo­me­nės na­rių su­pras, kas iš tik­rų­jų vyks­ta Sei­me ir ko­kiais da­ly­ki­niais ar­gu­men­tais va­do­vau­jan­tis yra pri­ima­mi spren­di­mai, o to pa­sek­mė bus šan­sas tam pa­si­ti­kė­ji­mui for­muo­tis.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Varž­ga­lys.

J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs at­ėjo­te iš Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės. Pas­ku­ti­nius me­tus iš­si­juo­sę ir jūs, ir P. Po­ders­kis, ir R. Ši­ma­šius kri­ti­ka­vo­te Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mus, Sei­mo nu­ta­ri­mus, iš es­mės jų ne­vyk­dė­te. Be abe­jo, jūs vie­nu me­tu ne­vyk­dė­te ir ope­ra­ci­jų va­do­vo pri­im­tų pan­de­mi­jos spren­di­mų, tik kai bu­vo pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas, ta­da jau jūs su vis­kuo su­si­tai­kė­te. Kaip jūs čia įsi­vaiz­duo­ja­te dar­bą Sei­me su bu­vu­sia sa­vo dar­bo­vie­te?

V. MITALAS (LF). Ačiū už klau­si­mą. Su bu­vu­sia dar­bo­vie­te – su sa­vi­val­dy­be aš įsi­vaiz­duo­ju dar­bą ga­na ge­rai, bet ir su jū­sų ver­ti­ni­mu aš ne­no­rė­čiau su­tik­ti. Mes tu­rė­jo­me da­ly­ki­nių dis­ku­si­jų ir su Vy­riau­sy­be, ir su ope­ra­ci­jų va­do­vu. Bu­vo vie­tų, kur nuo­mo­nės iš­si­skir­da­vo, bet kaž­kaip ir Vil­nius iš­li­ko, ir Lie­tu­va iš­li­ko, ir ge­riau­si spren­di­mai, ko­kie bu­vo įma­no­mi, bū­da­vo pri­ima­mi. To­kio­mis tam­sio­mis, niū­rio­mis spal­vo­mis si­tu­a­ci­jos ne­pai­šy­čiau. O tai, kad vy­ko dis­ku­si­ja, ma­nau, ge­rai, kad vy­ko dis­ku­si­ja, ir iš tik­rų­jų kai ka­da jos mums no­rė­jo­si dau­giau kal­bant apie Vil­nių.

PIRMININKĖ. Klau­sia ko­le­ga D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Vy­tau­tai, mes ži­no­me, kad jūs daug me­tų (gal ne­daug) va­do­va­vo­te mies­to švie­ti­mo sis­te­mai, ku­ra­vo­te ją ir tik­riau­siai pui­kiai su­pran­ta­te, kad vai­kų svei­ka­ta vi­sų pir­ma yra švie­ti­mo rei­ka­las. Me­di­ci­na at­ei­na tik ta­da, ka­da švie­ti­mas ne­dir­ba ar­ba dir­ba pras­tai. Gal ga­li­te pa­si­da­lin­ti sa­vo idė­jo­mis ži­no­da­mas, kad šian­dien Lie­tu­va yra pas­ku­ti­nė… Kai mes at­ėjo­me, ra­do­me pas­ku­ti­nę Lie­tu­vą gy­dy­mo sri­ty­je ir prieš­pas­ku­ti­nę li­gų pre­ven­ci­jos. Ko­kių tu­rė­tu­mė­te idė­jų tą si­tu­a­ci­ją keis­ti? Aš la­bai pa­si­ge­dau per tuos vi­sus ket­ve­rius me­tus ko­kių nors idė­jų iš ko­le­gų, ku­rie la­bai at­sa­kin­gi už mū­sų Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ją tiek Eu­ro­po­je, tiek pa­sau­ly­je, bet idė­jų, de­ja, mes ne­su­lau­kė­me. Daž­niau­siai bū­da­vo tie­siog pa­si­šai­po­ma. Kaip jūs žiū­ri­te? Ar ža­da­te teik­ti idė­jas, pa­lai­ky­ti, ar bū­si­te opo­zi­ci­jos bū­se­no­je? Ačiū.

V. MITALAS (LF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų čia tur­būt ste­buk­lin­gos laz­de­lės nie­kas ne­tu­ri. Pa­grin­di­nis da­ly­kas yra tai, ką Vil­niu­je su švie­ti­mu ku­ria lin­kme dir­bo­me, kad tiek vai­kų emo­ci­nė, psi­chi­nė, tiek ir fi­zi­nė svei­ka­ta bū­tų su­dė­ti­nė ug­dy­mo pro­ce­so da­lis ir tam bū­tų nu­ma­ty­tos prie­mo­nės ug­dy­ti. Iš tik­rų­jų EBPO pas­ku­ti­nia­me sa­vo ra­por­te, ku­ria­me yra įver­ti­na­mos ir COVID-19 pa­tir­tys, ir įver­ti­na­ma, kaip tai kei­čia XXI am­žiaus švie­ti­mą, yra la­bai aiš­kiai pa­žy­mė­ju­si, kad ši­tų dvie­jų da­lių at­ski­ras iš­sky­ri­mas ša­lia vi­sų kog­ni­ty­vi­nių ge­bė­ji­mų ir ki­tų, kas pa­pras­tai mo­kyk­lo­se yra ug­do­ma, at­ve­ria ke­lią svei­kam vi­sa­pu­siš­kam au­gi­mui. Aš ma­nau, tie­siog stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se tai rei­kia įtvir­tin­ti ir duo­ti dau­giau vie­tos ir dau­giau prie­mo­nių tiek emo­ci­nei, tiek ir fi­zi­nei svei­ka­tai ug­dy­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas pre­ten­den­te. Jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Lai­kas, skir­tas jiems, bai­gė­si.

Svars­ty­mo sta­di­jo­je yra už­si­ra­šę kal­bė­ti du ko­le­gos. Frak­ci­jos var­du kvie­čiu kal­bė­ti I. Pa­kar­kly­tę.

Taip pat no­rė­čiau pa­kvies­ti Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją A. Ma­zu­ro­nį pir­mi­nin­kau­ti po­sė­džiui.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti V. Mi­ta­lo kan­di­da­tū­rą į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus. Vy­tau­tas yra iš­min­tin­gas, at­sa­kin­gas ir be ga­lo kan­trus po­li­ti­kas, ge­ban­tis ras­ti kal­bą, kar­tais net tarp dia­met­ra­liai skir­tin­gų pa­žiū­rų po­li­ti­kų ir ko­le­gų. Vy­tau­tas nė­ra karš­ta­ko­šis, tad kai dis­ku­si­ja kam­ba­ry­je pa­sie­kia tą kri­ti­nę ri­bą ir tam­pa ne­konst­ruk­ty­vi, Vy­tau­tas yra tas žmo­gus, ku­ris ge­ba sklan­džiai su­grą­žin­ti dis­ku­si­ją tin­ka­mu ke­liu, to su­ta­ri­mo ieš­kan­čių ke­liu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, da­lis iš jū­sų jau dir­bo su Vy­tau­tu Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je, kur, kaip jau bu­vo pa­mi­nė­ta, jis ėjo Vil­niaus me­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas ir ku­ra­vo la­bai pla­tų sri­čių spek­trą – tai ir švie­ti­mą, ir so­cia­li­nę ap­sau­gą, ir dar­nią plėt­rą, in­fra­struk­tū­rą, dar­nų ju­du­mą. Esu tik­ra, kad ypač tie, ku­rie jau dir­bo kar­tu su Vy­tau­tu, tik­rai pri­tars jo kan­di­da­tū­rai, nes ma­tė, kaip jis ge­bė­da­vo su­ras­ti taik­liau­sią ir iš­min­tin­giau­sią spren­di­mą su la­bai skir­tin­go­mis frak­ci­jo­mis. Toks bu­vo iki šiol Vy­tau­to po­li­ti­nis ke­lias – tel­kian­tis ir at­vi­ras, ir aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad Vy­tau­tas ir to­liau va­do­vau­sis šio­mis ver­ty­bė­mis, dirb­da­mas Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ju, jei­gu jūs pri­tar­si­te jo kan­di­da­tū­rai.

Dar vie­nas la­bai svar­bus da­ly­kas, ku­rį mes vi­si, ti­kiuo­si, su­pran­ta­me. Šie ket­ve­ri me­tai bus la­bai sun­kūs mums vi­siems: po­zi­ci­jai, opo­zi­ci­jai – vi­siems. Ir tai ne tik dėl ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos si­tu­a­ci­jos, di­dė­jan­čio žmo­nių nuo­var­gio, so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės pa­dė­ties, bet ir dėl to, kad iš mū­sų ti­ki­ma­si aukš­tes­nės kul­tū­ros dis­ku­si­jų, ar­gu­men­tuo­tų dis­ku­si­jų. Ma­nau, kad Vy­tau­tas čia reikš­min­gai pri­si­dė­tų, ir ti­kiu, kad jis ga­lė­tų bū­ti tas žmo­gus, ku­ris pa­dės mums kar­tu pa­siek­ti iš­min­tin­giau­sių spren­di­mų. Pra­šau pa­lai­ky­ti V. Mi­ta­lo kan­di­da­tū­rą.

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­ko­ju. Ki­tas kal­ba E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, šian­dien, kai pa­teik­ti ke­tu­ri kan­di­da­tai į Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kus, į akis kren­ta jau­nas kan­di­da­tų am­žius. Ma­tyt, ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė tam tik­rus kri­te­ri­jus ro­do, de­monst­ruo­ja ir tei­kia mums jau­nus žmo­nes, o Vy­tau­tas tarp jų yra pats jau­niau­sias. Ta­čiau no­rė­čiau pa­sa­ky­ti G. Bu­ro­kie­nei, ku­ri tei­gia, kad Vy­tau­to ma­ža pa­tir­tis: ži­no­ki­te, esant 31 me­tų tu­rė­ti biog­ra­fi­jo­je ir mi­nist­ro pa­ta­rė­jo, ir par­ti­jos at­sa­kin­go­jo sek­re­to­riaus, ir sos­ti­nės vi­ce­me­ro pa­tir­ties, yra di­de­lė pa­tir­tis.

Ki­tas da­ly­kas – kaip žmo­gus dir­bo. Aš tik­rai ne vi­sur ma­čiau, kai kur iš vie­šo­sios erd­vės, kai kur as­me­niš­kai. Man šian­dien no­rė­tų­si pa­sa­ky­ti Vy­tau­tui ačiū už tą ben­drą dar­bą, ku­rį tam tik­rą lai­ką tu­rė­jo­me par­ti­jos ly­giu. Iš tik­rų­jų tai da­rė įspū­dį, aš net ne­bu­vau pa­si­do­mė­jęs, kiek Vy­tau­tui me­tų, šian­dien tik pa­si­do­mė­jau ir pa­gal­vo­jau, kad kai mes ben­dra­dar­bia­vo­me, aš jau­čiau, kad aš tu­riu gre­ta sa­vęs bran­dų ko­le­gą. Da­bar įver­ti­nu, kad jis bu­vo dar ke­le­riais me­tais jau­nes­nis, bet tik­rai ir po­li­ti­ko­je jau ap­šau­dy­tas, ap­si­šau­dęs žmo­gus, man at­ro­do, ir ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo pa­tir­ties tu­rin­tis.

Ko­dėl aš at­si­sto­jau į ši­tą tri­bū­ną? Man at­ro­do, kad jau­nam li­be­ra­lui Vy­tau­tui rei­kia vy­res­nių li­be­ra­lų pa­lai­ky­mo, ir aš tą pa­lai­ky­mą as­me­niš­kai, ma­tyt, ir frak­ci­jos var­du, nors ne­si­ta­rė­me, bet no­rė­čiau su­teik­ti ir pa­lin­kė­ti Vy­tau­tui sėk­mės la­bai at­sa­kin­ga­me dar­be, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko dar­be, ne­pai­sant to, ko­kią po­zi­ci­ją jis ku­ruos ir ką teks da­ry­ti. Sėk­mės!

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Pro­fe­sio­na­lu­mas ir ly­de­rys­tė. V. Mi­ta­lą ge­riau­siai pa­žįs­tų kaip Vil­niaus po­li­ti­ką. 2015 me­tais at­ėjęs į mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą Vy­tau­tas Vil­nių su­ra­do su kas tre­čia iš­jung­ta gat­vės lem­pa, nes tau­pė­me elek­trą. 2020 me­tais, Vy­tau­tui pa­si­trau­kiant iš vi­ce­me­ro pa­rei­gų, pra­sko­lin­tą, duo­bė­tą ir tam­sų Vil­nių pa­kei­tė su­si­tvar­kęs, grei­tas ir švie­sus mies­tas. Pa­sa­ky­siu dar dau­giau – jis ly­gi­no ne tik gat­vių duo­bes ar už­de­gė gat­vių lem­pas, ten at­si­ra­do ir šiek tiek dau­giau lais­vės. Pa­sie­ki­mai sa­vi­val­do­je var­gu ar ga­li bū­ti le­mia­mas kri­te­ri­jus bal­suo­jant už Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jo kan­di­da­tū­rą, ta­čiau toks le­mia­mas veiks­nys man vi­suo­met bus pa­gar­ba žmo­gaus oru­mui. Vy­tau­tas ne­vaikš­to ma­no ba­tais, ta­čiau jo pa­gar­ba, su­pra­ti­mas ir su­ge­bė­ji­mas įsi­klau­sy­ti yra bū­din­gas ne tik po­li­ti­nių bi­čiu­lių, bet ir dis­ku­si­jų opo­nen­tų at­žvil­giu. Daž­nai gir­di­me spar­nuo­tą fra­zę „po­li­ti­nė kul­tū­ra“, o as­me­niš­kai man po­li­ti­nė kul­tū­ra pra­si­de­da nuo ele­men­ta­raus žmo­giš­ku­mo. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad V. Mi­ta­lui pa­vyks at­neš­ti dau­giau kon­struk­ty­vu­mo, pa­gar­bos ir dia­lo­go nau­jo­se pa­rei­go­se. Vy­tau­tas taip pat tu­ri ne­ma­žai idė­jų, kaip skait­me­ni­zuo­ti Sei­mo dar­bą, kaip pa­da­ry­ti jį pa­to­ges­nį ir at­spa­res­nį įvai­rioms ne tik pan­de­mi­nėms, bet ir ver­ty­bi­nėms kri­zėms. Kvie­čiu vi­sus pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tū­rą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dėl mo­ty­vų prieš pa­si­sa­kys V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ger­bia­mie­ji, ma­no nuo­mo­ne, ši per­so­na pri­klau­so keis­tai or­ga­ni­za­ci­jai. Sa­vo po­li­ti­ką glo­ba­lis­tai, LGBT pa­va­di­no mo­der­niz­mu ir at­ei­ties vi­zi­jo­mis, kai pro­gre­sas pa­nau­do­ja­mas ma­si­nei są­mo­nei pa­veik­ti. Taip mes kren­ta­me at­gal į pri­mi­ty­viz­mą, smul­kme­nė­ja­me, kai že­ma kul­tū­ra – sie­kia­my­bė. Ši, ma­no ma­ny­mu, per­so­na yra gal­būt ma­ni­pu­lia­ci­jų au­ka. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­gal pas­ku­ti­nius ty­ri­mus, LGBT gal­būt yra nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja, Lie­tu­vo­je vyk­dan­ti veik­lą, ne­ati­tin­kan­čią mū­sų pi­lie­čių lū­kes­čių ir sie­kių. To­dėl mes ne­ga­li­me pa­lai­ky­ti šios or­ga­ni­za­ci­jos da­ly­vių ir rė­mė­jų. Tai tas pats kaip įsi­leis­ti šeš­ką į viš­ti­dę.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dėl mo­ty­vų už pa­si­sa­kys M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji, yra toks po­sa­kis apie po­li­ti­kus. Jei­gu po­li­ti­kas sa­ko „taip“, tai iš tik­rų­jų reiš­kia tik gal­būt, jei­gu po­li­ti­kas sa­ko „gal­būt“, tai iš tik­rų­jų reiš­kia ne, o jei­gu po­li­ti­kas sa­ko „ne“, tai, sa­ko, jis ne po­li­ti­kas. Tai Vy­tau­tas yra tas ne­po­li­ti­kas, ku­ris vi­są lai­ką sa­ko taip, kaip vis­kas yra iš tik­rų­jų. Tai yra la­bai re­tas bruo­žas po­li­ti­ko­je. La­bai džiau­giuo­si, kad tu­rė­jau ga­li­my­bę su Vy­tau­tu dirb­ti ke­le­rius me­tus Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je, tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, tai yra nuo­šir­dus, są­ži­nin­gas žmo­gus, ku­ris vi­suo­met pa­si­ruo­šęs iš­klau­sy­ti ir su­si­tar­ti. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti Vy­tau­to kan­di­da­tū­rą.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų už pa­si­sa­ko L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Man, kaip Sei­mo nau­jo­kui, no­rė­tų­si pa­svei­kin­ti ki­tą Sei­mo nau­jo­ką, iš kar­to kan­di­da­tuo­jan­tį į to­kias aukš­tas pa­rei­gas. Pus­an­trų me­tų te­ko kar­tu dar­buo­tis Vil­niaus mies­to ta­ry­bo­je, ten te­ko dirb­ti pa­na­šio­mis są­ly­go­mis, ko­kios nu­ma­to­mos ir Sei­me, te­ko bū­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vu. Vy­tau­tas ėjo Vil­niaus vi­ce­me­ro pa­rei­gas. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mums tik­rai ne­trū­ko ar­šių dis­ku­si­jų, ne­su­ta­ri­mų tu­rė­jo­me įvai­riais klau­si­mais, ta­čiau Vy­tau­to as­me­ni­nės sa­vy­bės lei­do tais klau­si­mais, dėl ku­rių su­ta­ri­mą ra­do­me, su­si­tar­ti. La­bai ti­kiu, kad šios sa­vy­bės ir iš­sa­ky­ti žo­džiai apie nau­ją po­li­ti­nę kul­tū­rą bus tai, kas do­mi­nuos sėk­mės at­ve­ju bū­si­mo­se ro­lė­se. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti kan­di­da­tą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ki­tas už – A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­kui už žo­dį, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, kaip ir ne vie­nas iki šiol šne­kė­jęs ir ra­gi­nęs bal­suo­ti už Vy­tau­tą, pa­lai­ky­ti jo kan­di­da­tū­rą, dar vi­sai ne­se­niai bu­vo­me ko­le­gos Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bo­je, no­rė­čiau iš tie­sų pa­sa­ky­ti to­kį gal­būt tech­ni­nį pa­gy­ri­mą, nes čia bu­vo daug klau­si­mų, iš­šau­kian­čių klau­si­mų iš ide­o­lo­gi­nės pu­sės. Iš tie­sų Vy­tau­tą esu ne kar­tą ma­tęs ve­dant ta­ry­bos po­sė­džius, tu­riu pa­sa­ky­ti, tik­rai ne­abe­jo­ju, kad jis, sė­dė­da­mas to­je kė­dė­je, ne­pa­da­rys gė­dos, su­ge­bės su­val­dy­ti si­tu­a­ci­ją. Iš kai ku­rių ko­le­gų pa­si­sa­ky­mų pa­na­šu, čia ta si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti įvai­ri. Tik­rai ti­kiu, kad Vy­tau­tas bus tas žmo­gus, ku­ris ne­pa­da­rys gė­dos, bus tas žmo­gus, ku­ris ge­ba ko­ky­biš­kai ves­ti šiuos po­sė­džius, pa­lai­ky­ti pul­są ir tik­rai ne­pa­da­rys gė­dos ins­ti­tu­ci­jai. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si pa­si­sa­kė už, pa­si­sa­kė prieš. Da­bar tu­rė­tu­me pa­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius dėl R. Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ja, dėl A. Nor­kie­nės iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, dėl P. Sau­dar­go iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju ir dėl V. Mi­ta­lo iš­rin­ki­mo Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Tra­di­ciš­kai biu­le­te­niai už, prieš ir su­si­lai­ko­me. Ar ga­lė­tu­me pa­tvir­tin­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai ačiū.

Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mo ko­mi­si­ją su­da­ro: V. Alek­na – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, V. Ąžuo­las – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, T. Bi­čiū­nas – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja, V. Bu­kaus­kas – Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja, M. Ma­ti­jo­šai­tis – Lais­vės par­ti­jos frak­ci­ja ir S. Šed­ba­ras – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja.

Bal­sa­vi­mo pra­džia nu­ma­ty­ta 16 val. 6 min., iš­kart pa­si­bai­gus po­sė­džiui. Pir­mie­ji bal­suo­ja Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja, Lais­vės frak­ci­ja, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja ir Miš­ri Sei­mo na­rių gru­pė – iki 16 val. 12 min.; 16 val. 12 min.–16 val. 18 min. bal­suo­ja Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos vie­na pu­sė, 16 val. 18 min.–16 val. 26 min. bal­suo­ja an­tra pu­sė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos; 16 val. 26 min.–16 val. 34 min. bal­suo­ja Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja; pas­ku­ti­nė eilė­je, bet ne pas­ku­ti­nė pa­gal svar­bą 16 val. 34 min.–16 val. 40 min. bal­suo­ja Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja.

Bal­sa­vi­mas vyks­ta I rū­mų cen­tri­nė­je fo­jė, Vit­ra­žo ga­le­ri­jo­je. Ge­ro bal­sa­vi­mo.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mi ko­le­gos. Ka­dan­gi Sei­mo Pir­mi­nin­kės su­si­ti­ki­mas su Len­ki­jos Pre­zi­den­tu šiek tiek už­tru­ko, tai, jei­gu ga­li­ma, ben­dru su­ta­ri­mu per­trau­ką pra­tęs­tu­me iki 17 va­lan­dos ir 17 va­lan­dą pra­dė­tu­me po­sė­dį. La­bai ačiū.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja, kvie­čiu jus pa­si­sa­ky­ti. Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja, kvie­čiu jus į tri­bū­ną.

 

17.09 val.

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to An­dže­jaus Du­dos kal­ba

 

A. DUDA. Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja, ger­bia­mas po­ne Pre­zi­den­te, di­džiai ger­bia­ma po­nia Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mos po­nios ir ger­bia­mi po­nai Sei­mo na­riai, vi­si ger­bia­mi sve­čiai.

„Lais­vi su lais­vais, ly­gūs su ly­giais.“ (Plo­ji­mai) Šie žo­džiai – tai Liub­li­no uni­jos sin­te­zė, pui­kaus po­li­ti­nio ir ci­vi­li­za­ci­jos kū­ri­nio, ku­rio nuo­sta­bus pa­vel­das ir šian­dien įkve­pia tiek abi mū­sų tau­tas, tiek mū­sų re­gio­ną ir, no­rė­čiau tai la­bai ryž­tin­gai pa­brėž­ti, tiek vi­są Eu­ro­pą, ypač su­si­vie­ni­ju­sią Eu­ro­pą, Eu­ro­pos Są­jun­gą, ku­rios na­riais esa­me. Prieš 500 me­tų gi­mė vie­nas iš pa­grin­di­nių šio kū­ri­nio au­to­rių – Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Žy­gi­man­tas Au­gus­tas. Kaip tik ji­sai kar­tu su abie­jų ša­lių po­li­ti­niu eli­tu, kar­tu su Lie­tu­vos ir Len­ki­jos di­di­kais la­bai pri­si­dė­jo ku­riant Liub­li­no uni­ją, ku­ri ta­po jo, drą­siai ga­li­me pa­sa­ky­ti, opus vi­tae – gy­ve­ni­mo dar­bu.

Man di­de­lis iš­gy­ve­ni­mas, džiaugs­mas ir pa­si­di­džia­vi­mas, kad po­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kvie­ti­mu ga­liu šian­dien sve­čiuo­tis Vil­niu­je ir čia, Lie­tu­vos Sei­me, su Len­ki­jos ir Lie­tu­vos bi­čiu­liais švęs­ti 500-ąsias šio mū­sų di­džio­jo val­do­vo gi­mi­mo me­ti­nes. Len­ki­jos Res­pub­li­kos var­du, len­kų var­du per­duo­du vi­sai Lie­tu­vos tau­tai šir­din­gus svei­ki­ni­mus ir bro­liš­kos pa­gar­bos žo­džius.

Ju­bi­lie­jus, ku­rį iš­kil­min­gai šven­čia­me, nė­ra vien tik nuo­ro­da į gar­bin­gą pra­ei­tį, bet taip pat pro­ga pa­gal­vo­ti apie šių lai­kų iš­šū­kius, pro­ga pa­žvelg­ti į at­ei­tį. La­bai džiau­giuo­si, kad len­kai ir lie­tu­viai tu­ri to­kį is­to­ri­nio ben­dru­mo po­jū­tį. Ypač pas­ta­rai­siais me­tais šis po­jū­tis tam­pa vis stip­res­nis ir, ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, tai lei­džia tik­rai pa­si­džiaug­ti, nors, ži­no­ma, na­cio­na­li­nės at­min­tys ne­vie­no­dai trak­tuo­ja, žvel­gia į vi­sus is­to­ri­nius įvy­kius, bet mes ži­no­me, ko­kia tur­tin­ga yra ben­dra mū­sų is­to­ri­jos erd­vė. Kar­tu mes iš jos se­mia­mės pa­si­di­džia­vi­mo, pa­drą­si­ni­mo ir įkvė­pi­mo.

Jei­gu tu­ri­me ben­drą mū­sų di­de­lę is­to­ri­ją, tai tu­ri­me taip pat mus sie­jan­čią ir ge­rą at­ei­tį. Di­džiuo­da­mie­si is­to­ri­niais pa­sie­ki­mais, ži­no­da­mi, iš kur at­ei­na­me, ko­kios ver­ty­bės mus sie­ja, ži­no­me taip pat, ko­kiais ke­liais ėjo­me, ko­kiu ke­liu no­ri­me sėk­min­gai ženg­ti XXI am­žiu­je, o tu­riu vil­ties, kad ir vė­liau.

Eks­ce­len­ci­jos, ger­bia­mie­ji, Jo­gai­lai­čių epo­cha – tai mū­sų ben­dras pa­vel­das, šlo­vin­gas pa­vel­das. Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mas Jo­gai­lai­čių di­nas­ti­jos me­tu už­tik­ri­no mū­sų tau­toms įspū­din­gas per­ga­les ir mil­ži­niš­ką sėk­mę, lei­do su­kur­ti nau­ją, ga­lin­gą ir re­zul­ta­ty­vią ko­ky­bę šio­je Eu­ro­pos da­ly­je. Šios di­nas­ti­jos reikš­mė, įta­ka ir po­vei­kis bu­vo to­kie di­de­li, o po­li­ti­niai, eko­no­mi­niai ir kul­tū­ri­niai pa­sie­ki­mai to­se že­mė­se, ku­rias val­dė ši di­nas­ti­ja, bu­vo to­kie svar­būs, kad Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pa XV ir XVI am­žiu­je vi­siems lai­kams pa­va­din­ta Jo­gai­lai­čių Eu­ro­pa.

Žy­gi­man­tas III Au­gus­tas (lenk. Zygmunt II August) – tei­sin­go ir ma­lo­nin­go Žy­gi­man­to Se­no­jo sū­nus, Lie­tu­vos vals­ty­bės ga­lios kū­rė­jų Ge­di­mi­no ir Al­gir­do pa­li­kuo­nis, pui­kiai iš­si­la­vi­nęs žmo­gus, Eu­ro­pos kul­tū­ros pa­vel­dė­to­jas, bu­vo pas­ku­ti­nis iš Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės sos­tą val­džiu­sių Jo­gai­lai­čių. Jo as­me­ny­bė yra sim­bo­liš­ka – kaip ta, ku­ri ne tik bai­gia žy­mios ka­ra­liš­ko­sios šei­mos kar­tas, bet ir at­ve­ria nau­ją is­to­ri­nę per­spek­ty­vą, at­si­ra­du­sią 1569 me­tais su­kū­rus Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką. At­kreip­da­mi dė­me­sį į pa­grin­di­nes Žy­gi­man­to Au­gus­to val­dy­mo kryp­tis ir tuo­me­ti­nius pa­sie­ki­mus, ran­da­me juo­se is­to­ri­nę pa­mo­ką, gy­vy­biš­kai svar­bią ži­nią, ku­ri yra ir šian­dien ak­tu­a­li.

Tad pir­miau­sia pri­si­me­na­me Liub­li­no są­jun­gos, ku­rios 450-ąsias me­ti­nes kar­tu mi­nė­jo­me pra­ėju­siais me­tais, svar­bą. Tai yra pui­kus pa­vyz­dys, kaip veiks­min­gai įkur­ti po­li­ti­nę lais­vų ir ly­gia­tei­sių tau­tų ben­druo­me­nę, ku­rią vie­ni­ja abi­pu­sė va­lia, o ne už­ka­ria­vi­mas ar do­mi­na­vi­mas, tau­tų, ku­rios su­si­drau­ga­vo ir ku­rios no­rė­jo gy­ven­ti drau­giš­kai ir kar­tu kur­ti kuo ge­res­nę at­ei­tį. Ne­pai­sant to, kad tai is­to­ri­niai lai­kai, Liub­li­no uni­ją ga­li­ma aiš­kiai trak­tuo­ti kaip šian­die­ni­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos pirm­ta­kę. Mes, len­kai ir lie­tu­viai, sa­vo iš­min­ti­mi, at­sa­ko­my­be ir įžval­ga su­kū­rė­me šią vie­nin­gą ins­ti­tu­ci­ją dėl mū­sų ben­dros sėk­mės. Len­ki­jos ir Lie­tu­vos są­jun­ga – su ben­dru Sei­mu, ben­dru val­do­vu, ben­dra už­sie­nio po­li­ti­ka, bet iš­sau­gant dvi at­ski­ras vals­ty­bes, iš­sau­gant sos­ti­nes: Len­ki­jo­je – Kro­ku­vą, Lie­tu­vo­je – Vil­nių, at­ski­rą ka­ra­lys­tės ka­riuo­me­nę ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę, cen­tri­nes įstai­gas, iž­dus ir tei­sės ko­dek­sus – bu­vo uni­ka­li ano me­to Eu­ro­po­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ga­li­ma drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tai tie­siog ne­pa­kar­to­ti­nas da­ly­kas, ku­ris tuo me­tu vy­ko. Šian­dien Liub­li­no uni­ja nė­ra mu­zie­jaus eks­po­na­tas – tam tik­ra pras­me tai yra veid­ro­dis, ku­ria­me ga­li­ma pa­žvelg­ti į šių lai­kų Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­ją.

Taip pat at­si­min­ki­me, kad Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka tuo me­tu bu­vo di­džiau­sia lais­vų žmo­nių ben­druo­me­nė pa­sau­ly­je. Tai bu­vo ben­druo­me­nė, ku­ri va­do­va­vo­si par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir tei­sės prin­ci­pais. Eu­ro­pos po­li­ti­ka bu­vo for­muo­ja­ma ab­so­liu­tiz­mo pa­grin­du, ku­rį ge­riau­siai iš­reiš­kė ka­ra­lius Liud­vi­kas XIV sa­ky­da­mas, kad „vals­ty­bė – tai aš“. Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je dau­ge­lis lais­vų pi­lie­čių jau XVI am­žiu­je ga­lė­jo drą­siai pa­sa­ky­ti, kad „Res­pub­li­ka – tai mes“. Aiš­ku, tie­sa, kad tuo­me­tė Žeč­pos­po­li­ta bu­vo vals­ty­bi­nis luo­mų or­ga­niz­mas, ku­pi­nas skir­tu­mų ir ne­ly­gy­bės, bet nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je tuo­met ne­bu­vo to­kios di­de­lės vals­ty­bės, ku­rio­je net 10 % ša­lies gy­ven­to­jų ga­lė­tų nau­do­tis vi­so­mis žmo­gaus ir po­li­ti­nė­mis tei­sė­mis. Nie­kur ki­tur kaip Žeč­pos­po­li­to­je ne­bu­vo tiek daug pi­lie­čių, o ne tik pa­val­di­nių.

Lais­vės mei­lė, sub­jek­ty­vu­mo, oru­mo ir iš­di­du­mo jaus­mas sly­pi jau dau­ge­lio kar­tų ge­nuo­se ir nie­kas nie­ka­da iš mū­sų to ne­atims. Iš mū­sų – len­kų ir lie­tu­vių, lie­tu­vių ir len­kų.

Žy­gi­man­to epo­cha ir jos pa­li­ki­mas bu­vu­sio­je Žeč­pos­po­li­to­je – tai kul­tū­ri­nio vys­ty­mo­si auk­so am­žius ir dau­ge­lio dva­si­nių tra­di­ci­jų sam­bū­vis. Kai Eu­ro­po­je vy­ko ka­rai, per­se­kio­ji­mai dėl re­li­gi­jos ir ti­kė­ji­mo, Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Žy­gi­man­tas Au­gus­tas de­kla­ra­vo: aš ne­su jū­sų są­ži­nių ka­ra­lius. Jis ži­no­jo, kad tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės gy­ven­to­jų yra ka­ta­li­kų, sta­čia­ti­kių, pro­tes­tan­tų, Mo­zės re­li­gi­jos pa­se­kė­jų, ar­mė­nų, ka­rai­mų, mu­sul­mo­nų.

Dia­lo­go ir to­le­ran­ci­jos dva­sia bu­vo pui­kiai iš­reikš­ta, kai mi­rė ka­ra­lius, Var­šu­vos kon­fe­de­ra­ci­jos ak­te 1573 me­tais. Jis ga­ran­ta­vo tai­ką tarp įvai­rių re­li­gi­jų at­sto­vų, ki­ta­ti­kiams už­tik­ri­no vie­no­das tei­ses su ka­ta­li­kais ir vals­ty­bės ap­sau­gą. Tai yra vie­nas iš di­džiau­sių pa­gar­bos įvai­ro­vei, są­ži­nės lais­vei ir to­le­ran­ci­jai žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je pa­min­klų. Jis įra­šy­tas į UNESCO są­ra­šą „Pa­sau­lio at­min­tis“. Mes no­ri­me pri­si­min­ti, kad Žy­gi­man­to laik­me­čio Res­pub­li­ka ger­bė tau­ti­nes ma­žu­mas, ku­rios di­di­no jos ga­lią, dar­nu­mą ir ge­ro­vę.

Eks­ce­len­ci­jos ger­bia­mie­ji, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos part­ne­rys­tė ir są­jun­ga vi­sų pir­ma gi­mė dėl ben­drų pa­vo­jų su­vo­ki­mo. Kar­tu šiais me­tais šven­tė­me 610-ąsias Žal­gi­rio mū­šio per­ga­lės me­ti­nes. Grun­val­das – Žal­gi­ris yra vie­nas svar­biau­sių mū­šių Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je, tai mū­sų drą­sos, did­vy­riš­ku­mo, pa­trio­tiz­mo ir iš­tver­mės sim­bo­lis. Tai Bal­to­jo ere­lio ir Vy­čio jung­ti­nės jė­gos sim­bo­lis.

Žy­gi­man­to Au­gus­to epo­cho­je ir vėl tu­rė­jo­me at­si­spir­ti mus puo­lan­tiems iš Ry­tų. Mask­vos vals­ty­bės, ku­rią ti­ro­niš­kai val­dė Iva­nas Rūs­tu­sis, eks­pan­si­ja ta­po la­bai rim­tu iš­šū­kiu. Ko­vo­je dėl Li­vo­ni­jos mums pa­vy­ko pa­siek­ti ne­ma­žai per­ga­lių ir to­dėl šio­se že­mė­se su­stip­rė­jo lais­vės tra­di­ci­jų dva­sia. Žy­gi­man­to Au­gus­to eros pa­sie­ki­mas taip pat bu­vo va­di­na­mo­sios kvar­tos ka­riuo­me­nės – ge­rai gin­kluo­tos ir ap­mo­ky­tos for­ma­ci­jos, nuo­lat gau­nan­čios pel­no iš ka­ra­liš­kų­jų dva­rų pa­ja­mų, – įkū­ri­mas.

Tai is­to­ri­ja, bet tai ir svar­bi pa­mo­ka. Kaip ir mū­sų pro­se­ne­liai, mes su­pran­ta­me, kad Len­ki­jos ir Lie­tu­vos li­ki­mai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję ir, su­si­dū­rę su grės­me, mes vi­suo­met tu­ri­me pa­lai­ky­ti vie­nas ki­tą. Sau­gu­mas yra ne­įkai­no­ja­mas da­ly­kas, to­dėl Len­ki­ja ir Lie­tu­va ski­ria NATO gy­ny­bai re­ko­men­duo­ja­mus 2 % BVP. Mes esa­me tarp ly­de­rių šiuo at­žvil­giu. Šiais me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko Bu­ka­reš­to de­vy­ne­to – NATO ry­ti­nio flan­go vals­ty­bių glau­des­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo plat­for­mos – su­si­ti­ki­mas. Su pa­si­ten­ki­ni­mu ga­liu jus in­for­muo­ti, kad prieš ke­lias die­nas ra­ti­fi­ka­vau Len­ki­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų su­si­ta­ri­mą dėl glau­des­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo gy­ny­bos sri­ty­je. Jis pa­dės už­tik­rin­ti il­ga­lai­kį Ame­ri­kos da­ly­va­vi­mą mū­sų re­gio­ne ir ne­abe­jo­ti­nai yra ge­ra ži­nia ir Lie­tu­vai. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad stra­te­gi­nio al­jan­so ry­šys ir su tuo su­si­ję spren­di­mai dėl NATO ry­ti­nio flan­go nuo­lat ga­lio­ja, ne­pai­sant lau­kia­mų ar nu­ma­to­mų JAV po­li­ti­kos po­ky­čių. Tra­giš­kas Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos li­ki­mas ir tra­giš­ki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­da­ri­niai Len­ki­jai ir Lie­tu­vai mo­ko mus, kaip jė­ga be įsta­ty­mo yra nu­si­kal­ti­mas, taip ir įsta­ty­mas be jė­gos yra fik­ci­ja. To­dėl Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ka­riai kar­tu NATO gre­to­se sau­go mū­sų vals­ty­bių ne­pri­klau­so­my­bę ir tvar­ką re­gio­ne, o Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mas ka­ri­nio ir ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je yra tvir­tas mū­sų san­ty­kių pa­grin­das.

Šimt­me­čiai ben­dros len­kų ir lie­tu­vių, taip pat bal­ta­ru­sių ir uk­rai­nie­čių is­to­ri­jos, ar­ti­ma kai­my­nys­tė ir ben­dras tarp­tau­ti­nių re­a­li­jų įver­ti­ni­mas ku­ria stip­rų so­li­da­ru­mo po­jū­tį. So­li­da­ru­mas su Uk­rai­na, ku­ri stip­ri­na sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę ir su­ve­re­nu­mą, gi­na te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą, taip pat su Bal­ta­ru­si­ja, ko­vo­jan­čia už pa­gar­bą de­mo­kra­tijai ir pi­lie­ti­nėms tei­sėms, siek­da­ma at­kur­ti šim­ta­me­tes lais­vės tra­di­ci­jas. Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je tik­riau­siai nė­ra to­kios šir­dies, ku­ri ne­plak­tų smar­kiau pa­ma­čius Vy­čio žen­klą ant bal­ta­ru­sių de­monst­ran­tų vė­lia­vų. Len­ki­ja ir Lie­tu­va kar­tu su Uk­rai­na šią va­sa­rą įstei­gė Liub­li­no tri­kam­pį – da­bar­čiai, bet taip pat pa­gerb­ti Liub­li­no uni­jos kū­rė­jus. Ži­nau, kad čia, Vil­niu­je, ki­lo idė­ja prie šio tri­kam­pio pri­dė­ti tuš­čią kė­dę, lau­kiant Bal­ta­ru­si­jos at­sto­vo, ku­ris tu­rės sa­vos tau­tos de­mo­kra­tinį man­da­tą. Esu tik­ras, kad len­kai ir lie­tu­viai su­tiks jį su nuo­šir­džiu džiaugs­mu, kai jis pa­ga­liau at­vyks.

Žy­gi­man­to epo­chos auk­so am­žius, kles­tė­ji­mo ir plėt­ros lai­kas, taip pat ro­do eko­no­mi­kos, ver­slu­mo ir vals­ty­bės eko­no­mi­nių in­te­re­sų ap­sau­gos svar­bą. Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos eko­no­mi­nė ga­lia ir nu­sta­ty­tos ben­dra­dar­bia­vi­mo pre­ky­bos sri­ty­je gran­dys pa­gal ašį nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros bu­vo svar­bus Eu­ro­pos ir pa­sau­lio eko­no­mi­kos ele­men­tas. Šian­dien kal­ba­me apie šiuos lai­mė­ji­mus, plė­to­da­mi ben­dra­dar­bia­vi­mą tarp mū­sų re­gio­no ša­lių pa­gal Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­vą. Ben­dros in­ves­ti­ci­jos į in­fra­struk­tū­rą, trans­por­tą, ener­ge­ti­ką ir nau­jas tech­no­lo­gi­jas re­gio­ne tarp Bal­ti­jos, Ad­ri­jos ir Juo­do­sios jū­ros ga­li la­bai pa­ska­tin­ti mū­sų ša­lių vys­ty­mą­si, pa­ska­tin­ti ci­vi­li­za­ci­jos šuo­lį ir pri­si­dė­ti prie Eu­ro­pos Są­jun­gos san­glau­dos. Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lims Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­va yra is­to­ri­nė ga­li­my­bė. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti jums už tai, kad šiais me­tais Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė pri­si­jung­ti prie Tri­jų jū­rų in­ves­ti­ci­jų fon­do ir pa­sky­rė 20 mln. eu­rų fi­nan­si­nę pa­ra­mą. Tai svar­bus spren­di­mas, ku­ris pa­ro­do mū­sų ben­drą no­rą kuo ge­riau iš­nau­do­ti mū­sų re­gio­no eko­no­mi­nį po­ten­cia­lą, taip pat ro­do, kad tu­ri­me su­ma­ny­mų ir bū­dų įveik­ti pan­de­mi­jos su­kel­tą eko­no­mi­kos kri­zę.

Eks­ce­len­ci­jos po­nios ir po­nai, Žy­gi­man­to Au­gus­to dar­bai, ben­dras len­kų ir lie­tu­vių kū­ri­nys – Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka ne­ta­po is­to­ri­niu epi­zo­du, bet su di­de­liais lai­mė­ji­mais tru­ko per 200 me­tų. Ji įsi­šak­ni­jo ne tik kaip po­li­ti­nis or­ga­niz­mas, bet ir kaip gy­vy­bin­ga idė­ja mū­sų tau­tų šir­dy­se. Kai mus už­puo­lė įsi­bro­vė­liai, idė­ja vi­są lai­ką tu­rė­jo drą­sių, at­kak­lių gy­nė­jų. Šios ko­vos did­vy­rius, 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vius, mes kar­tu per­lai­do­jo­me čia, Vil­niu­je, praėjusiais me­tais, da­ly­vau­jant Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ka­riuo­me­nei. Mes gi­liai jau­čia­me, kad se­na­sis Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­vel­das vis dar ir nuo­lat yra su mu­mis. Ki­tais me­tais švę­si­me Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos 230-ąsias me­ti­nes. Kon­sti­tu­ci­jos, ku­ri bu­vo pir­ma Eu­ro­po­je ir an­tra pa­sau­ly­je, pa­grin­di­nio įsta­ty­mo, taip pat pri­klau­san­čio šiam pa­vel­dui. Su šia šlo­vin­ga Kon­sti­tu­ci­ja yra su­si­jęs 1791 me­tų Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­do ak­tas, ku­ris pa­tvir­ti­no ir ga­ran­ta­vo ly­gų Len­ki­jos Ka­rū­nos ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės at­sto­va­vi­mą Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos ins­ti­tu­ci­jo­se, įstai­go­se ir struk­tū­ro­se. Ne­abe­jo­ju, kad šių lai­mė­ji­mų mi­nė­ji­mas mus vėl su­burs.

Švęs­da­mi 500-ąsias Žy­gi­man­to Au­gus­to me­ti­nes, ana­li­zuo­da­mi jo biog­ra­fi­ją ne­ga­li­me ne­pa­mi­nė­ti jo gar­saus ry­šio su gra­žia lie­tu­vai­te Bar­bo­ra Rad­vi­lai­te. Nors is­to­ri­kai ne­su­ta­ria, la­bai ti­kė­ti­na, kad šiais me­tais kaip tik bus 500 me­tų, kai gi­mė Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė. Ši­tų dvie­jų žmo­nių ry­šys jau yra le­gen­di­nis, ap­ra­šy­tas li­te­ra­tū­ro­je, ma­to­mas ta­py­bos kū­ri­niuo­se, fil­muo­se. Iki šių die­nų kul­tū­ros is­to­ri­jo­je jie iš­lie­ka ži­no­miau­sia po­ra, sim­bo­lis karš­tos ir iš­ti­ki­mos mei­lės, ku­ri nu­ga­li vi­sas kliū­tis. De­ja, Len­ki­jos ka­ra­lie­nė ir Lie­tu­vos di­džio­ji ku­ni­gaikš­tienė Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė kar­tu su sa­vo vy­ru Žy­gi­man­tu Au­gus­tu ne­su­si­lau­kė taip il­gai lauk­to įpė­di­nio. Jei­gu taip bū­tų įvy­kę, tur­būt mū­sų vals­ty­bių is­to­ri­ja ir vi­sos Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos is­to­ri­ja ga­lė­jo plė­to­tis ge­ro­kai ki­taip. Ta­čiau sim­bo­liai, for­muo­jant na­cio­na­li­nę at­min­tį ir ta­pa­ty­bę, yra be­veik to­kie pat svar­būs kaip ir fak­tai. Gra­žu, kad mus sie­ja Žy­gi­man­to Au­gus­to ir Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės mei­lės le­gen­da, su­jung­tų šir­džių sim­bo­lis. Šios die­nos iš­kil­mės yra įro­dy­mas, kad mes ne tik­tai di­džiuo­ja­mės ga­lė­da­mi pri­si­min­ti gra­žiau­sias mū­sų is­to­ri­jos aki­mir­kas, bet taip pat ga­li­me sem­tis iš jų ener­gi­jos kur­da­mi kuo ge­riau­sią at­ei­tį.

Apie Žy­gi­man­tą Au­gus­tą jo ben­dra­am­žis is­to­ri­kas M. Bels­kis ra­šė: „Tai bu­vo iš­min­tin­gas, pro­tin­gas val­do­vas, di­de­lė­mis do­va­no­mis Die­vo ap­do­va­no­tas […]. Jis bu­vo di­džiai žmo­giš­kas.“ Te­gul len­kams ir lie­tu­viams Žy­gi­man­to Au­gus­to as­me­ny­bė, jo lai­mė­ji­mai, o ypač di­džiau­sias – Liub­li­no uni­ja, bū­na nuo­la­ti­nė šlo­vė ir įkvė­pi­mas. Te­gul ve­da mus prie am­bi­cin­giau­sių mū­sų sie­kių įgy­ven­di­ni­mo. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad mes tu­ri­me jė­gų ir ži­nių, už­tik­ri­nan­čių, kad Len­ki­ja ir Lie­tu­va – ar­ti­miau­sios ša­lys bū­tų ne­pri­klau­so­mos, sau­gios, kles­tin­čios ir lai­min­gos per am­žius. Te­lai­mi­na Die­vas Len­ki­ją ir Lie­tu­vą, te­lai­mi­na Die­vas lie­tu­vius ir len­kus! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mi ko­le­gos. Skel­biu, kad lap­kri­čio 17 die­nos ry­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Gongas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.